Issuu on Google+

Kaina

2013 m. kovo 15 d. / Penktadienis / Nr. 60 (13 485)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KELIONĖS

DIENOS TEMOS

Lietuviški baldai tinka europiečių skoniui

Kruiziniu laivu - ir pailsėti, ir pamatyti 14p.

Pumpėnų argentinietis nori sutikti popiežių 5p.

10p.

www.lzinios.lt

Ultimatumų pradžia

1938

ARAS LUKŠAS

Prieš 75 metus, 1938-ųjų kovo 17 dieną, Lenkija pateikė Lietuvai ultimatumą, reikalaudama per 48 valandas užmegzti diplomatinius santykius tarp Varšuvos ir Kauno.

Lygiai prieš 75 metus tokiomis pat kovo dienomis dalyje Vakarų Europos, Lenkijoje ir Lietuvoje plėtojosi dramatiški įvykiai. Kovo 12-ąją Vermachto divizijos įžengė į šalia esančią Austriją - Trečiasis reichas be ceremonijų prisijungė šią Alpių valstybę, iš kurios buvo kilęs pats Vokietijos nacių lyderis Adolfas Hit-

Funkcionierius reformatorius

Praėjus 4 mėnesiams, kai perėmė Kinijos komunistų partijos vairą, Xi Jinpingas ėmė eiti ir Kinijos prezidento pareigas. Kinijos vadovai keičiasi kas dešimt metų, bet net Pekine mažai kas žino, kaip jie mąsto, kuo tiki, iš ko mokosi. Svarbiausi politikai bendrauja tik tarpusavyje ir gyvena atsiskyrę kaip kadaise Uždraustojo miesto imperatorius. Xi Jinpingas - kitoks. Jis laikomas reformatoriumi, atviru bei patikimu žmogumi, nors yra ištikimas komunistas. Jis niekada nebijojo asmeninės atsakomybės, o fabrikų direktoriai pastebėjo, kad jam apsilankius problemos būdavo išspręstos. Apie Xi veržlumą 8p. ėmė sklisti kalbos. LŽ archyvo nuotrauka

Grėsmės akivaizdoje Lietuvai neliko nieko kita, kaip ieškoti didžiųjų valstybių užtarimo. Tačiau jo nebuvo. leris. Kitą dieną Vokietija okupavo Čekoslovakiją. Tuo metu ties Lietuvą ir Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą skyrusia demarkacijos linija augo įtampa. Ji pasibaigė kruvinu incidentu, daugiatūkstantinėmis antilietuviškomis demonstracijomis Varšuvoje ir Vilniuje, o galiausiai - kovo 17-ąją paskelbtu Varšuvos ultimatumu Kau-

Pranciškus tapo pirmuoju naujųjų laikų popiežiumi ne europiečiu. Ekspertai pažymi, kad argentinietis puikiai pažįsta Naujojo pasaulio bėdas ir skaudulius. Todėl su šiuo pontifiku ne tik Bažnyčia, bet ir pasaulis gauna ganytoją, kuris yra labai atidus visokiam skurdui. Lietu-

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

nui, kuriuo, grasinant karu, reikalauta per 48 valandas užmegzti tarp dviejų šalių diplomatinius santykius. Šią situaciją atidžiai stebėjo A.Hitleris, pasirengęs ginkluoto konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos atveju nedelsdamas įvesti savo divizijas į Klaipėdos kraštą.

+ TV programos

12, 13p.

ORAI

Bažnyčia - patikimose rankose Lietuvos dvasininkų ir religijos žinovų nuomone, Katalikų bažnyčia - patikimose rankose. Jai vadovaus kuklus, nuolankus, bet drauge drąsus ir tvirtas kardinolas Jorge Mario Bergoglio, pasirinkęs Pranciškaus vardą.

UŽSIENIS

vos Vyskupų Konferencijos pirmininko Sigito Tamkevičiaus teigimu, naujasis pontifikas yra tvirtas ir geros širdies. “Ir kartu tyrumo bei dieviškumo yra su kaupu. Tai matėme per pirmą jo pasirodymą”, - pabrėžė S.Tamkevičius.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, šiauriniuose rajonuose pasnigs. Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šalčio.

19p.


2

2013 03 15 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Mums reikia kūrybingesnės policijos RYTIS JUOZAPAVIČIUS

Klaipėdos rajono gyventoja žuvo nesulaukusi policijos pagalbos, nors šaukėsi jos telefonu. Keturių vaikų motina pranešė, kad jos vyras, kuriam teismo sprendimu uždrausta prie jos artintis, yra namuose, tad ji baiminasi būti sumušta. Deja, moters skambutis jai nepadėjo. Man atrodo, kad visame pasaulyje, susidūrus su panašiomis tragedijomis, vis geriau suprantama, kad vien tradiciniu pasiaiškinimu “et, blogas finansavimas” neatsipirksi. Policininkai privalo būti kūrybingesni. Kanados policijos Ričmondo miesto padalinys, vadovaujamas vado Wardo Claphamo, sustiprino visuomenės saugumą be papildomo finansavimo. Šis policijos vadas atstovauja naujoviškam požiūriui į nusikalstamumo stabdymą. Plėšikų tykojimas pasaloje ir važinėjimas įjungus švytu-

rėlius pagal iškvietimus, jo manymu, nėra protingiausias būdas spręsti bendruomenės problemas. Daugumą nusikaltimų padaro jauni žmonės. Akivaizdu, kad siekiant prevencijos policijai pirmiausia reikia užmegzti bent kokį nors ryšį su jaunimu, nes jaunuoliai visur vengia uniformuotųjų. W.Claphamui kilo mintis dalyti... teigiamus kvitus. Jie yra tradicinių policijos baudos kvitų priešingybė. Dalydami teigiamus kvitus policininkai ėmė pratintis jaunus žmonės, kad šie nuo jų nebėgtų. Kad teigiamus kvitus paverstų naudingais, W.Claphamas kreipėsi į savo bendruomenę. Dešimtys vietos verslininkų įsitraukė į akciją, suteikdami nuolaidų picoms ir ledams, bilietams į šokių klubus bei sporto renginius. Teigiamus kvitus galima iškeisti į bet ką - nuo picos gabalo iki galimybės nemokamai paplaukioti baseine. Kasmet išda-

lijama 40 tūkst. teigiamų kvitų paaugliams, darantiems gerus darbus. Policininkas sustoja ir duoda teigiamą kvitą jaunuoliui už tai, kad šis važiuoja dviračiu, užsidėjęs apsauginį šalmą. Policininkė gatvėje įteikia teigiamų kvitų grupei merginų už tai, kad jos nerūko ir nesikeikia. Taip pamažu užsimezga jaunimo ir policijos ryšys. Jaunuoliai ima pasakoti pareigūnams apie gresiančias nelaimes, o šie užbėga įvykiams už akių. Per pirmuosius trejus akcijos metus paauglių nusikalstamumą pavyko sumažinti daugiau kaip 40 procentų! Policijos kūrybingumo reikia net smulkmenose. Vienas Austrijos policininkas man papasakojo tokį atvejį. Vasaros naktį jam teko patruliuoti Vienos centre. Pareigūnas gavo pranešimą, kad pagalbos šaukiasi senų kapinių lankytoja, kurią tiesiog užrakino už aukštos geležinės tvoros pasibaigus kapų lankymo laikui. Vyresnio amžiaus moteris ilgai laukė praeivių prie

vartų, kol jos šauksmą išgirdo šunį vedžiojantis miestietis. Policininkas prie kapų atvyko vienas. Vos pareigūnas atrakino vartus, karščiausius dėkingumo žodžius berianti moteris į jo uniformos kišenę skubiai įbruko 20

Vien tradiciniu pasiaiškinimu “et, blogas finansavimas” neatsipirksi. eurų banknotą ir nėrė šalin. Austrų policininkas suvokė, kad jam tiesiog reikėtų grumtis su dėkingąja moterimi norint pinigus grąžinti. Rytui išaušus patrulis nuovados viršininkui papasakojo apie savo neteisėtas pajamas. Tada jie abu sumanė pinigus atiduoti labdarai, o iš labdaros organizacijos gautą kvitą prisegti prie įvykio protokolo. Kūrybingų policininkų yra ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Linas Pernavas,

Utenos policijos vadas, nusprendė pasigilinti į sociologinius pasitikėjimo policija tyrimus. Jis sužinojo, kad žmonėms labai svarbu ir kaip atrodo pareigūnai, ir kokia jų aplinka. L.Pernavui tai reiškė, kad ne tik patys policininkai turi būti nepriekaištingos išvaizdos, bet ir jų automobiliai - visada nuplauti ir kvepiantys. Biuro patalpos tvarkingos. Šiukšliadėžės neprigrūstos. Netenka ilgai laukti prie tyrėjo kabineto nuovadoje. Policijos vadas įsitikino, kad rūpinimasis šiais mažais, bet labai svarbiais dalykais taip pat lemia policijos galią - pernai net 81 proc. uteniškių pasitikėjo savo policija. Įdomu, kokios bus Klaipėdos rajone įvykusios dramos tyrimo išvados? Vėl tradiciškai apgailėtinas policijos finansavimas ir vieno ar kito asmens aplaidumas? O gal pagaliau bus pažvelgta plačiau - kaip buvo galima kūrybingai užkirsti kelią nelaimei?

Redakcijos paštas

Dėl publikacijos “Interesų kovos gripo lauke”

Lietuvos žinios

Gerb. Redaktoriau, 2013 02 20 dienraščio “Lietuvos žinios” publikacijoje “Interesų kovos gripo lauke” nepagrįstai kaltinami infekcinių ligų specialistai ir aš asmeniškai, todėl norėčiau pateikti kai kuriuos faktus. Europos ligų kontrolės centro (ECDC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) imunoprofilaktikos strategijoje aiškiai įvardyta rekomendacija skatinti imunizacijos programas ir visuomenei suteikti moksliškai pagrįstą informaciją apie vakcinas, taip pat užtikrinti, kad kiekvienas Europos Sąjungos (ES) pilietis turėtų vienodas imunoprofilaktikos galimybes. Pagal 2009 metų liepos 8 dienos Europos Komisijos rekomendaciją, ES narės turėtų padidinti rizikos grupių vakcinacijos apimtis taip, kad iki 2015-ųjų kasmet nuo gripo būtų paskiepijama ne mažiau kaip 75 proc. 65 metų ir vyresnių asmenų ir asmenų su gretutinėmis ligomis ar būklėmis. Mūsų, infekcinių ligų specialistų, akademinės visuomenės atstovų profesinė ir pilietinė pareiga - visuomenei suteikti moksliškai įrodytą informaciją apie skiepus ir skatinti profilaktiką. Be to, skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių ir griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Daug kartų įrodyta tiesa, kad tik dėl skiepų pavyko likviduoti raupus, iki minimumo sumažinti poliomielito, difterijos, tymų, kokliušo, virusinio hepatito B ir kitų infekcinių ligų epidemijų grėsmę. Besivystančiose šalyse, kur nėra galimybės pasiskiepyti, ir šiuo metu kas antras vaikas iki 5 metų miršta nuo užkrečiamųjų ligų. Yra daug pavyzdžių, kai ir klestinčios ekonomi-

Valstybė, vadovaudamasi atitinkamų ES struktūrų rekomendacijomis, kasmet sudaro sąlygas pasiskiepyti rizikos grupėms, įsigydama vakciną nuo sezoninio gripo. kos šalyse, sutrikus skiepijimams, kildavo ligų protrūkių. Prof. A.Ambrozaitis dienraščio “Lietuvos žinios” publikacijose yra kaltinamas gąsdinęs Lietuvos žmones išgalvotomis prognozėmis apie pandemijos pasekmes: 2011 01 11 “Skiepai: vieniems - liga, kitiems pelnas”, 2012 01 16 “Lietuvos žmonės - eksperimentų žaliava” ir taip pat 2013 02 20 “Interesų kovos gripo

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

lauke”. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes straipsniuose minimas prognozes paruošė ne Lietuvos specialistai (A.Ambrozaitis) ir ne farmacijos kompanijos, o ECDC ekspertai paskelbdami jas savo techninėje ataskaitoje (ECDC Technical Report “Pandemic Influenza Preparedness in the EU/EEA”. Status report as of Autumn 2007, Stockholm, December 2007). Šios techninės ataskaitos Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

tikslas buvo atkreipti ES šalių dėmesį į galimą gripo pandemijos pavojų. Dokumente pateiktos blogiausio varianto prognozės paremtos 2018 metų pandemijos duomenimis, t. y. kas būtų, jei pasikartotų tuo metu buvusi pandemija. Pagal šį gripo pandemijos scenarijų susirgus 30 proc. gyventojų ir plintant labai agresyviam virusui, bendras ES mirčių skaičius būtų 1,1 mln., o Lietuvoje - 18,8 tūkstančio. Tai buvo ECDC techninis palyginimas “ispaniškojo” gripo pandemijos ir būsimosios, nevertinant kitų veiksnių: gerokai aukštesnio medicinos lygio, gydytojų kvalifikacijos, profesionalumo, modernios medicinos aparatūros, rinkoje esančių vakcinų ir antivirusinių vaistų įtakos. Žiniasklaidos atstovai, savaip interpretuodami šį dokumentą, klaidina visuomenę. 2009 metų rudenį DELFI portale esu citavęs jau minėtas ECDC 2007 metų Techninėje ataskaitoje nurodytas prognozes. Tačiau atsakingai pareiškiu, kad jokiuose užsakytuose straipsniuose apie pandemiją nesu išsakęs tokių prognozių. Norėčiau priminti, kad tuometis Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centras informavo apie iš Nyderlandų gautą pandeminio gripo vakciną bei pakvietė žymius šalies visuomenės sveikatos ir infektologijos specialistus parodyti pavyzdį visuomenei ir pirmiesiems šalyje pasiskiepyti nuo pandeminio gripo. Teiginys, kad tai susiję su asociacijos BALTIPA atsiradimu, yra neatitinkantis tikrovės. Daugelyje pasaulio šalių valdžios atstovai organizuoja nacionalines skiepijimo kampanijas, skatina gyventojus apsisaugoti nuo gripo ir patys skiepi-

jasi tiesioginiame eteryje (pavyzdžiui, JAV prezidentas Barackas Obama). Interviu su dienraščio “Lietuvos žinios” žurnaliste mano, kaip mokslininko, šios srities specialisto, infektologo, išsakyta įrodymais pagrįsta informacija apie gripo skiepų naudą buvo nutylėta ir publikacijoje nepaskelbta. Visuomenei paskleistas mokslinio pagrindo neturintis nepasitikėjimas gripo vakcina, o informacija apie mirtis nuo gripo, ekonominę šios ligos naštą, skiepijimo rekomendacijas nepateikta, nors šią informaciją galime rasti atitinkamuose ES ir PSO dokumentuose. Valstybė, vadovaudamasi atitinkamų ES struktūrų rekomendacijomis, kasmet sudaro sąlygas pasiskiepyti rizikos grupėms, įsigydama vakciną nuo sezoninio gripo. Dienraščio “Lietuvos žinios” publikacijoje “Interesų kovos gripo lauke” skleidžiama informacija, kelianti abejones apie gripo skiepų naudą, yra nepagrįsta jokiais moksliniais įrodymais, prieštarauja valstybės įgyvendinamai politikai ir teisės aktams, prieštarauja PSO, Europos Komisijos, ECDC dokumentams ir tarptautiniu mastu vykdomoms užkrečiamųjų ligų kontrolės programoms, kurias Lietuva įsipareigojusi vykdyti, dezinformuoja, gąsdina ir kelia grėsmę visuomenės sveikatai.

Prof. ARVYDAS AMBROZAITIS Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas Vilniaus universiteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas VULSK filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Laiškas spausdinamas sutrumpintas Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12,13 p. Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


2013 03 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Bažnyčia - patikimose rankose Lietuvos dvasininkų ir religijos žinovų nuomone, Katalikų bažnyčia - patikimose rankose. Jai vadovaus kuklus, nuolankus, bet drauge drąsus ir tvirtas kardinolas Jorge Mario Bergoglio, pasirinkęs Pranciškaus vardą. resnės, bet Europoje bendruomenės tarsi išsikvėpusios, žmonės gyvena daugiau individualistiškai ir nesijaučia laimingi, nes žmogus sukurtas bendrystei. Manau, kad naujojo popiežiaus, kaip pietų amerikiečio ir kartu italo, uždavinys bus šildyti Bažnyčią bendryste, dvasingumu”, - sakė K.Kėvalas.

RAIMONDA RAMELIENĖ, ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

P

ranciškus tapo pirmuoju naujųjų laikų popiežiumi ne europiečiu. Ekspertai pažymi, kad argentinietis puikiai pažįsta Naujojo pasaulio bėdas ir skaudulius. Todėl su šiuo pontifiku ne tik Bažnyčia, bet ir pasaulis gauna ganytoją, kuris yra labai atidus visokiam skurdui.

Intensyvi darbotvarkė Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitėprisipažino, kad stipriausią įspūdį jai padarė pasirinktas naujo popiežiaus vardas - Pranciškus ir tai, kad jis yra jėzuitas. Taip pat į akis krito, kaip paprastai ir net asketiškai apsirengęs ganytojas išėjo į balkoną pasveikinti susirinkusiųjų. Ir jo kalba, pasak ambasadorės, buvo labai paprasta, šiltai giminiška. “Visoje jo laikysenoje nebuvo jokios valdžios ar galios gestų. Tai buvo gal net broliška - pranciškoniška ar jėzuitiška laikysena”, - įspūdžiais dalijosi I.Vaišvilaitė. Diplomatė sakė

Dieviškumo - su kaupu Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko Sigito Tamkevičiaus teigimu, naujasis pontifikas yra tvirtas ir geros širdies. Šias savybes liudija biografija ir pirmasis jo, kaip popiežiaus, kreipimasis į tikinčiuosius. “Jis nestokojo tvirtumo, kai reikėjo Lotynų Amerikoje atsilaikyti prieš išsilaisvinimo ideologijos šalininkus. Ir kartu tyrumo bei dieviškumo yra su kaupu. Tai matėme per pirmą jo pasirodymą”, - pabrėžė S.Tamkevičius. Anot jo, pasirinkęs Pranciškaus vardą, naujasis popiežius duoda ženklą, kad reikia drąsiai eiti į šių dienų pasaulį, kuris yra praradęs nemažai krikščioniškųjų vertybių. “Tikiuosi, kad jis mus visus, pirmiausia vyskupus, ragins būti atvirus, eiti į pasaulį, nebijoti būti pažemintiems, nesuprastiems, bet tvirtai su meile nešti Evangelijos žinią. Tai yra vaistas, kurio pasaulis nelabai supranta, bet vaistas, kurio šiandien ypač reikia. Dabartinis pasaulis garbina tik daiktus, pinigus. Manau, šis popiežius kvies mus rinktis visai kitas vertybes”, kalbėjo arkivyskupas.

Įžvalgos padės pasauliui Popiežius Pranciškus Kauno vyskupui augziliarui Kęstučiui Kėvalui padarė nuolankaus, šilto ir paprasto

Tikėjimo ir meilės galimybės Pranciškus - pirmasis ne europietis popiežius naujaisiais laikais. V.Ališauskas pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu Katalikų bažnyčia pasirodė esanti realiai visuotinė, ne tik teoriškai aprėpianti visa ką. Jo manymu, tai yra ir tam tikras ženklas apie šiuolaikinį pasaulį, rodantis, kad globalizacija, pasaulio vienijimasis yra pažengę nepaprastai toli.

V.Ališauskas: “Pranciškus sugebės pasukti ar bent jau paskatinti katalikus atsigręžti į praktinę veiklą, įgyvendinti tai, kas glūdi Bažnyčios potenciale.”

Sulaukė devinto popiežiaus 92-ąjį gimtadienį vakar šventęs kunigas, liturginių tekstų vertėjas, redaktorius Vaclovas Aliulis LŽ prisipažino, kad popiežiaus Pranciškaus prisistatymas jam paliko “tėvišką įspūdį”. “Labai gražu, kad prieš laimindamas paprašė tikinčiuosius pasimelsti. Tikiuosi, kad popiežius Pranciškus turės užtektinai išminties ir Dievo dvasios, kurios reikia šių dienų Bažnyčiai ir pasauliui”, - vylėsi kunigas. V.Aliulis pabrėžė, kad per visą jo ilgą gyvenimą pasikeitė net devyni Bažnyčios vadovai. “Mano vaikystės popiežius buvo Pijus XI, pagal jį susidariau popiežiaus vaizdą. Labai tikėjomės, kad po Pijaus XI kardinolas Eugenio Pacelli taps Pijumi XII. Taip ir įvyko. Laukėme, kad po to ateis jo bendražygis kardinolas Giovanni Montini, tačiau įsiterpė drąsusis geruolis Jonas XXIII, ir tik tada atėjo eilė G.Montini - Pauliui VI. Po trumpučio Jono Pauliaus I pontifikato ne tik aš, bet ir daugelis laukė popiežiaus iš persekiojamos Bažnyčios eilių. Ir čia tinkamiausias buvo plačiaregis Karolis Wojtyla - Jonas Paulius II. Jam labai derėjo šis vardas, nes jis atėjo įvykdyti tai, ko nespėjo Jonas Paulius I”, - pasakojo V.Aliulis. Anot kunigo, dabar turime popiežių iš kito pusrutulio. Tai - ryžtingas žingsnis Bažnyčios istorijoje. “Dieve, laimink Šventąjį Tėvą ir mus visus, ištikimus ir nelabai ištikimus Tavo vaikus”, - sakė V.Aliulis.

piežiaus tarnystę”, - aiškino filosofas. Išėjęs pasveikinti Romos vyskupijos ir viso pasaulio liaudies, Pranciškus atliko keletą labai sujaudinusių gestų. Anot V.Ališausko, jie liudijo apie naujojo popiežiaus Bažnyčios, kaip broliškos bendruomenės, kurios narius jungia meilė ir malda, sampratą. “Galiausiai trumpas, bet be galo šiltas ir daugiaprasmis pasveikinimas rodo, kad naujasis popiežius yra žmogus, sugebantis komunikuoti”, pabrėžė jis.

J.M.Bergoglio popiežiumi išrinktas Tikėjimo metais, kuriais norima pabrėžti, kad pasaulis iš naujo turi atrasti tikėjimą, kaip gyvenimo atramą. AFP/Scanpix nuotrauka

žmogaus įspūdį. Tai, kad prieš suteikdamas savo palaiminimą paprašė, kad jį palaimintų žmonės, yra pranašiškas ženklas. Tokiu gestu naujasis popiežius parodė, kad į naują tarnystę ateina ne kaip valdovas. “Bendrystės ženklas, palenkiant galvą prieš Šv. Petro aikštėje susirinkusią minią, man yra turbūt vienas stipriausių to pasirodymo įspūdžių”, - pažymėjo K.Kėvalas. XIII amžiuje gyvenęs Pranciškus Asyžietis yra laikomas Bažnyčios atnaujintoju. K.Kėvalo nuomone, pasivadindamas Pranciškumi popiežius

kurios padės visam pasauliui. Nemaža pasaulio dalis dar gyvena skurde ir neteisingume. Pietų Amerikos kraštai kartu su Afrika dabar įgauna stipresnį balsą kalbant už žmogaus teises ir sprendžiant skurdo problemą pasaulyje”, - įsitikinęs vyskupas.

Rimti iššūkiai Su nauju popiežiumi siejamos didelės viltys. K.Kėvalo teigimu, tikimasi, kad Bažnyčia taps sėkmingesnė perduodama Evangelijos žinią. Jo manymu, būtina permąstyti Bažny-

K.Kėvalas: “Manau, kad naujojo popiežiaus, kaip pietų amerikiečio ir kartu italo, uždavinys bus šildyti Bažnyčią bendryste, dvasingumu.” renkasi Pranciškaus Asyžiečio misiją. “Manau, popiežiaus tikslas bus daugiau pastoracinis. Toks jausmas, kad jis bus pastoracinis ganytojas. Jonas Paulius II buvo laisvės apaštalas, Benediktas XVI - tiesos, daugiau akademinio stiliaus žmogus. O čia, atrodo, bus ganytojo stilius”, - svarstė vyskupas. Naujasis popiežius, anot K.Kėvalo, gerai pažįsta dramatišką Pietų Amerikos tikrovę, kai skurdo problemą bandyta spręsti pakoreguotu marksizmu. “Matęs įtampą dėl skurdo, visuomenės, valstybės susiskaldymą, popiežius tikrai turi įžvalgų,

čios evangelizacijos būdus moderniame pasaulyje. “Pati žinia yra išbandyta per tūkstantmečius, ji turi galią keisti, transformuoti visuomenę. Mūsų problema, sakyčiau, yra komunikacija. Komunikuoti šią žinią reikia pagal šiandienos standartus, kuriuos mums kelia pasaulis. Kitaip ji nebus išgirsta”, - pažymėjo vyskupas. Pasak K.Kėvalo, popiežiaus laukia ir daugiau iššūkių. Tarp jų - ir susiję su Bažnyčios vidiniais reikalais. “Turime ką veikti tobulinant kunigų gyvenimą, stiprinant bendruomenes. Pietų Amerikoje ir Afrikoje jos stip-

mananti, kad su šiuo popiežiumi ne tik Bažnyčia, bet ir pasaulis gauna ganytoją, kuris yra labai atidus visokiam skurdui. Anot I.Vaišvilaitės, turtingasis pasaulis skundžiasi sunkiais laikais ir finansų krizėmis. Tačiau sunkmetis tose šalyse, kur tų turtų nėra, atsiliepia žmogiškomis katastrofomis. Nesigilinantys į tai įsitikinę, kad skurdas mažinamas išmalda ar socialinėmis pašalpomis. “Šiuo atveju naujasis popiežius, kaip ir Pranciškus Asyžietis, mano, kad skurdas reikalauja širdies atsivertimo. Mes turime pakeisti savo mąstymą, žiūrėjimą ir galvojimą. Ne tik kalbėjimu, bet ir savo laikysena naujasis popiežius palies šią problemą. Nes jis ateina iš kraštų, kur skurdo ir nelygybės labai daug”, - LŽ sakė I.Vaišvilaitė. Ambasadorė pasakojo, kad naujai paskirti popiežiai su Vatikane reziduojančiu diplomatiniu korpusu tradiciškai susitinka per mėnesį. “Žinoma, viskas priklauso nuo popiežiaus”, patikslino ji. Pasak ambasadorės, iki inauguracijos, kuri vyks ateinantį antradienį, Pranciškaus darbotvarkėje numatyta nemažai oficialių ir neoficialių renginių. “Šiandien Šv. Petro aikštė visai tuščia. Manau, kad sekmadienį čia bus sausakimša, nes maldininkai, į Romą atvykę laukti konklavos rezultatų, pasiliks iki inauguracijos”, - sakė ambasadorė. Anot jos, antradienį patekti į Šv. Petro aikštę nebus paprasta, reikės specialių leidimų. Kadangi į iškilmes atvyksta daug valstybinių delegacijų, bus imtasi ypatingų saugumo priemonių.

Drąsus žmogus Buvusiam Lietuvos ambasadoriui prie Šventojo Sosto Vytautui Ališauskui popiežius Pranciškus paliko drąsaus, nebijančio turėti viziją ir ją įgyvendinti žmogaus įspūdį. “Tai žmogus, kuris atsitraukė jau nuo ne vienos tradicijos. Pirmas dalykas, kad jis išdrįso pasirinkti visiškai naują vardą. Jis puikiai suprato, kad vardo pasirinkimas daugeliui žmonių bus ženklas dėl to, kaip jis supranta po-

Anot V.Ališausko, popiežiai ateina ne tam, kad dorotųsi su iššūkiais, o tam, kad savo tarnyste padėtų Bažnyčiai siekti tikslų. Naujasis popiežius išrinktas pirmtako Benedikto XVI paskelbtais Tikėjimo metais, kuriais norima pabrėžti, kad pasaulis iš naujo turi atrasti tikėjimą, kaip gyvenimo atramą. “Manau, naujasis popiežius sugebės pasukti ar bent jau paskatinti katalikus atsigręžti į praktinę veiklą, įgyvendinti tai, kas glūdi Bažnyčios potenciale, tikėjimo ir meilės galimybes, kurios pirmiausia reikšis per karitatyvinę veiklą, dėmesį mažiausiems, galbūt tam tikrą platesnį Bažnyčios socialinį įsipareigojimą”, - svarstė V.Ališauskas.

Pasveikino prezidentė Trečiadienio vakarą sveikinimą naujai išrinktam popiežiui nusiuntė prezidentė Dalia Grybauskaitė. “Tai yra ypatinga žinia ne tik Romos katalikų bažnyčiai, bet ir visiems kitiems pasaulio tikintiesiems bei pasauliečiams. Tikiu, kad tęsite iškilaus savo pirmtako - popiežiaus Benedikto XVI - misiją, vienydamas krikščionis, būdamas dvasiniu lyderiu ir pavyzdžiu viso pasaulio žmonėms”, sveikinime rašė prezidentė. D.Grybauskaitė su kitų šalių vadovais dalyvaus inauguracijos iškilmėse Vatikane ir naujajam popiežiui padovanos lietuvišką verbą. Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad popiežius Pranciškus jam pasirodė esąs kuklus ir būsiąs “žmonių popiežiumi”. Paklaustas, ar su naujojo popiežiaus išrinkimu sieja kokias nors galimas Bažnyčios permainas, Vyriausybės vadovas teigė matantis vienintelius galimus pokyčius - artimesnį kunigų bendravimą su žmonėmis. “Man labai patiko kardinolo Audrio Juozo Bačkio pasakyti žodžiai. Reikalingos permainos, kad kunigai, esantys vietoje, daugiau eitų į visuomenę, į bendruomenes, daugiau su jais kalbėtųsi, tartųsi, būtų tokie patys visuomenės nariai”, - sakė A.Butkevičius.


4

2013 03 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

Viena ryškiausių Kauno moterų užgeso KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno politikė ir verslininkė 55 metų Irena Matijošaitienė artimiausiomis dienomis bus palydėta į paskutinę kelionę. Sunkią traumą patyrusią moterį išgelbėti mėginę ir tris operacijas atlikę medikai vakar konstatavo jos mirties faktą. “Vičiūnų” įmonių grupės bendraturtė, visuomeninės organizacijos “Vieningas Kaunas” viena lyderių I.Matijošaitienė užgeso, kai nebeatsigavo po galvos ir stuburo traumos, antradienio rytą patirtos nukritus nuo laiptų iš antro nuosavo namo aukšto į pirmą. Vakar Kauno klinikų medikai konstatavo moteriai smegenų mirtį, o jos artimieji pranešė, jog velionės organai bus paaukoti donorystės tikslais.

Buvo tarsi spindulėlis LŽ kalbinti kauniečiai, gerai pažinoję I.Matijošaitienę, tikino ją prisiminsiantys kaip vieną energingiausių ir ryškiausių miesto moterų. Ji buvo visada švytinti ir geranoriška, ramstis savo sutuoktiniui verslininkui, “Vičiūnų” įmonių grupės įkūrėjui, Kauno tarybos nariui Visvaldui Matijošaičiui. “Tiek, kiek ji turėjo parako, būtų užtekę trims moterims”, - LŽ sakė Kauno politikė ir Matijošaičių kaimynė Jūratė Norvaišienė. Ji tvirtino nė nebeprisimenanti, kada susipažino su I.Matijošaitiene. Regis, jiedvi buvo pažįstamos visą gyvenimą. Kai V.Matijošaitis augo, nuo Norvaišų kiemo jo būstą teskyrė keli šimtai metrų. Vedęs Ireną prieš 32 metus, V.Matijošaitis pasista-

neverta. I.Matijošaitienė buvo aktyvi politikė, tikinti tuo, ką darė”, - pabrėžė A.Kupčinskas. Jo įsitikinimu, tarybos narės netektis skaudi ne tik šeimai, bet ir visam miestui. I.Matijošaitienė Kauno taryboje atidirbo pusę kadencijos.

tė atskirą namą Vičiūnuose ir išsikėlė gyventi su savąja šeima. “Dabar jie nuo mūsų įsikūrę už kokio kilometro. Tačiau su Irena susitikdavome renginiuose, bendraudavome, o sulaukę kvietimo tapti “Vieningo Kauno” nariais, nedvejojome”, - prisiminė J.Norvaišienė. Ji visą laiką žavėjosi I.Matijošaitienės užsidegimu aiškintis miesto problemas ir jas spręsti. Pasak J.Norvaišienės, paprastai apie žmones gerai atsiliepiama po jų mirties. “Na, o apie Ireną niekuomet niekas nešnekėjo blogai net jai gyvai esant. Ji buvo tarsi spindulėlis, coliukė gana niūrioje ir slegiančioje aplinkoje”, - kalbėjo pašnekovė.

Meldėsi už velionę

J.Norvaišienė: “Tiek, kiek ji turėjo parako, būtų užtekę trims moterims.” Pažinojusiesiems I.Matijošaitienę itin imponavo tai, kad verslininkė nuolat viskuo domėjosi. Jai rūpėjo kitų likimai, rūpesčiai, moteris buvo neatlaidi neteisybei. “Išeidama Irena padarė paskutinį savo gerą darbą, atliko savąją misiją. Jos organai atiteks tiems, kurių gyvybės kybo ant plauko”, - pabrėžė J.Norvaišienė. Ji įsitikinusi, kad skaudų I.Matijošaitienės išėjimą lėmė likimas. Pramoginių šokių trenerė prisiminė, kad prieš maždaug penkerius metus taip pat paslydo ant namuose esančių laiptų ir nuo jų nukrito. “Nors mano laiptai siauresni, o aš vyresnė už Ireną, tuomet nepatyriau nė menkiausio sužeidimo”, - pasakojo J.Norvaišienė.

Pažinojusieji I.Matijošaitienę prisimins ją kaip nuoširdų žmogų ir aktyvią politikę. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Tikėjo tuo, ką darė Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė, jog iš 41 miesto tarybos nario nepastebėti I.Matijošaitienės buvo neįma-

noma. Moteris stengėsi diskutuoti, reikšti savo nuomonę, nuoširdžiai gilintis į miesto problemas. “Apie tai, pozicijoje ar opozicijoje ji dirbo, kalbėti

Gavęs Matijošaičių šeimos leidimą Intensyviosios terapijos klinikos vadovas Vidas Pilvinis vakar surengtoje spaudos konferencijoje paskelbė, kad I.Matijošaitienei smegenų mirtis konstatuota vakar 14 valandą. Moters gyvybinės funkcijos palaikomos aparatūros. “Tai gali būti nutraukta bet kurią minutę”, - sakė V.Pilvinis. Jis pridūrė, kad skelbti, kokie I.Matijošaitienės organai bus transplantuojami, neketinama. Anot mediko, kas sykį, kai kurioje nors Lietuvos gydymo įstaigoje pranešama apie atliktą transplantacijos operaciją, tai reiškia, kad prieš tai kuri nors šeima išgyveno skaudžią netektį. “Vis daugiau žmonių sutinka po artimųjų mirties jų organus skirti persodinimui”, - tikino V.Pilvinis. I.Matijošaitienė oficialiai nebuvo tapusi organų donore, tačiau šeimoje apie tai daug diskutuota, todėl vyrui ir sūnums - 31 metų Šarūnui ir 27erių Dainiui - apsispręsti nebuvo sunku. Vakar rytą visuomeninės organizacijos “Vieningas Kaunas” socialinio tinklo profilyje buvo paskelbtas kvietimas 18 val. rinktis Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje ir pasimelsti už susižeidusiosios sveikatą. Popiet, pasklidus skaudžiai žiniai, šv. Mišios neatšauktos, tik susirinkusieji jau meldėsi už velionę.

Trumpai PERLEIDO AKCIJAS “Darbiečių” lyderis parlamentaras Viktoras Uspaskichas savo valdytas koncerno “Vikonda” ir jo grupei priklausančios bendrovės “Krekenavos pašarai” akcijas kovo 1 dieną perleido dukrai Laurai Blažytei. V.Uspaskichas perleido ir bendrovės “Edvervita”, kuri yra viena iš “Vikondos” akcininkių, akcijas - jas dabar valdo Baltarusijoje registruoti jo vaikai iš pirmos santuokos Julija ir Eduardas Uspaskichai. L.Blažytė šiuo metu valdo 14,99 proc. “Vikondos” ir 11,17 proc. “Krekenavos pašarų” įstatinio kapitalo, o V.Uspaskichas šių įmonių akcijų nebeturi. Didžiausia “Vikondos” akcininke išlieka V.Uspaskicho žmona Jolanta Blažytė, kuri kovo 1 dieną valdė 50 proc. koncerno akcijų. 27,23 proc. “Vikondos” akcijų valdė “Edvervita”, 5,7 proc. akcijų - “Vėjo galia”, 2,08 proc. akcijų - “Vikoil”. Vieninteliu “Edvervitos” akcininku iki šių metų vasario 15 dienos buvo V.Uspaskichas, dabar po 50 proc. bendrovės akcijų priklauso Julijai ir Eduardui Uspaskichams.

sienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba bei parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija.

OPOZICIJA PIKTINASI

Seimui vakar pateiktas nutarimo projektas, kuriuo į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) skiriami Naujosios Vilnios kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Jonas Korenka, buvęs Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros vadovas Edmundas Vaitekūnas ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovas Vytautas Budnikas. Nutarimui po pateikimo pritarta, kai 52 Seimo nariai buvo “už”, 27 - “prieš”, keturi susilaikė. Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas siūlė nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka, tačiau pertraukos pareikalavo opoziciniai liberalai. Opozicijos daugumą turinčios liberalų ir konservatorių frakcijos pasipiktino, jog į LRTK nuo opozicijos deleguojamas “Drąsos kelio” frakcijos pasiūlytas V.Budnikas, o už borto liko liberalų ir konservatorių pasiūlytas bendras kanPATVIRTINTI VADOVAI didatas - vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys. “Negerai, kai paSeimo ir Pasaulio lietuvių bendruome- sitelkus valdančiosios daugumos balnės (PLB) komisijos vadovais patvirsus yra manipuliuojama opozicijos tinti Amerikos lietuvis Jonas Prunskis teikimais. Jeigu kandidatas, kurį pair “tvarkietė” parlamentarė Ona Valiu- siūlo dvi didžiausios opozicijos frakcikevičiūtė. Pirmininkų pavaduotojais jos, atmetamas, o paremiamas kandipaskirti Lenkijos lietuvių bendruome- datas mažiausios pusiau opozicinės nės atstovė Irena Gasperavičiūtė ir so- frakcijos, galima sakyti, kad valdantieji cialdemokratas Seimo narys Domas dar vieną kandidatą nuo savęs delePetrulis. Iš viso komisija sudaryta iš 20 guoja į komisiją”, - sakė konservatonarių, perpus - Seimo narių ir išeivijos rius Jurgis Razma. atstovų. Seimo ir PLB komisija sudaroma siekiant skatinti Lietuvoje ir už- BNS, LŽ


2013 03 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Pumpėnų argentinietisnori sutikti popiežių DAIVA BARONIENĖ

Dešimtus metus Lietuvoje gyvenantis bažnyčią mūsų šalyje statyti sumanęs argentinietis kunigas ir vienuolis Domingo Avellaneda savo tautiečio popiežiaus Pranciškaus paramos naujiesiems maldos namams neprašys. Pasvalio rajono Pumpėnų parapijos klebonas 36-erių D.Avellaneda užvakar gana netikėtai įsijungęs radiją (jo klausosi palyginti retai) išgirdo, kad katalikų pasaulis jau turi naują popiežių. Tuomet pasikvietė drauge tarnaujantį kitą vienuolystės įžadus davusį kunigą - brazilą Davidsoną Coelho de Castro, įsijungė televizorių ir ėmė nekantriai laukti svarbios žinios, kas išrinktas naujuoju Katalikų bažnyčios vadovu. “Išgirdęs, kad popiežiumi tapo mano tautietis, ilgai negalėjau patikėti, svarsčiau, gal man pasigirdo. Sunkiai ta žinia patikėjo ir kartu gyvenantis mano bičiulis, gimęs kaimynų šalyje”, - LŽ pasakojo Pumpėnuose gyvenantis argentinietis.

Nuostaba buvo trumpa Tačiau naujiena apie tautiečio išrinkimą popiežiumi kunigui Domingo netikėta buvo tik pirmas keletą minučių. Jis teigė netrukus suvokęs, kad tokia buvo Šventosios Dvasios valia. “Pasklidus žiniai apie popiežiaus išrinkimą, sulaukiau ir tebesulaukiu itin daug sveikinimų. Priimu juos, dėkoju, bet, kita vertus, kaskart pagalvoju: kuo aš čia dėtas?” - kalbėjo D.Avellaneda. Jis priminė, kad naujiena apie tautie-

čio išrinkimą popiežiumi buvo tik jam, gyvenančiam Lietuvoje. Dar iki rinkimų Argentinoje gyvenantys Domingo giminės beveik neabejojo, kad naujuoju Katalikų bažnyčios vadovu taps Buenos Airių kardinolas Jorge Mario Bergoglio. D.Avellaneda pasakojo, kad gimė už 1600 kilometrų nuo naujojo popiežiaus gimtinės Buenos Airių, tad susitikti su šiuo dvasininku jam nėra tekę. Apie J.M.Bergoglio girdėjo, laikraščiuose matydavo jo nuotraukų, sekė šio garsaus dvasininko ginčą su Argentinos prezidente, kurios politika buvo priešiška Katalikų bažnyčios atžvilgiu. Pumpėnų kunigas tikino, kad Argentinoje šių dienų gyvenimas galbūt galėtų priminti itin griežtą, nepakantumu kitaip manantiesiems paremtą Stalino laikų politiką. “Tikinčiųjų, kaip valstybės priešų, sąrašai dar nesudarinėjami, bet per švietimo sistemą visuomenę stengiamasi nukreipti nuo Dievo. Tikrai nenorėčiau gyventi tokioje šalyje”, - prisipažino D.Avellaneda.

Popiežiui Europa bus sava Pranciškaus vardą pasirinkęs jo tautietis popiežius D.Avellanedai pasirodė paprastas, šiltas, kuklus, malonus. Lietuvoje gyvenantis kunigas iš Argentinos neslėpė, jog, lygindamas argentiniečius su lietuviais, buvo susidaręs pirmą įspūdį, kad argentiniečių tauta draugiškesnė, malonesnė už mūsų tautą. “Bet tai buvo tik pirmas įspūdis. Ilgiau pabendravęs su lietuviais pamačiau, kad ir jie - mieli, draugiški, šilti. Tik užmegzti kontaktą su jais reikia ilgiau laiko”, kalbėjo kunigas. D.Avellaneda, atvykęs į Lietuvą, buvo priimtas itin draugiškai, nuoširdžiai,

tad neabejoja, kad ir jo tautiečiui popiežiui gyventi Europoje bus nesunku. “Argentina vadinama pačia europietiškiausia Lotynų Amerikos šalimi, nes į ją per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus suvažiavo itin daug italų, ispanų, prancūzų. Net kai kurių vietų Argentinos kraštovaizdį sunku atskirti nuo Ispanijos ar Prancūzijos”, - pasakojo D.Avellaneda. Jis išreiškė viltį, kad popiežius Pranciškus puikiai supras europiečių lūkesčius.

Dėl bažnytėlės netrukdys Paklaustas, kokias viltis deda į savo tautietį popiežių ir ko iš jo tikisi, D.Avellaneda pabrėžė kliaująsis Viešpaties valia, o pats kokių nors ypatingų lūkesčių neturįs. Pasvalio rajone tarnaujančio kunigo iniciatyva ir rūpesčiu Panevėžyje netrukus turėtų būti pradėta statyti nauja bažnyčia. Klausimas, ar Domingo bandys pranešti šią žinią kam nors iš savo tautiečio popiežiaus pavaldinių ir taip mėgins gauti pinigų šventovei statyti, vienuolį prajuokino. Jo teigimu, popiežius yra gyvosios bažnyčios - t. y. tikinčiųjų bendruomenės, statytojas, tad jo tikrai netrukdysiantis dėl Panevėžio bažnytėlės statybos reikalų. Iki šiol tik nuotraukose matęs savo tautietį popiežių, D.Avellaneda tikisi jį išvysti šią vasarą Brazilijoje vyksiančiose Pasaulio jaunimo dienose. Pumpėnų kunigas bus į jaunimo dienas susitikti su popiežiumi iš Lietuvos vyksiančios grupės vadovas. “Kelionei kol kas trūksta vienintelio dalyko - pinigų, tačiau tikiuosi, kad Dievo Apvaizdai lėmus su popiežiumi susitiksime. Kiek žinau, tai ir jam bus pirmoji užsienio kelionė”, sakė D.Avellaneda.

Daivos Baronienės nuotrauka

D.Avellaneda: “Pasklidus žiniai apie popiežiaus išrinkimą, sulaukiau ir tebesulaukiu itin daug sveikinimų. Priimu juos, dėkoju, bet, kita vertus, kaskart pagalvoju: kuo aš čia dėtas?”

Mokytojai sunerimo dėl lietuviškų klasių likimo mus mūsų nepasiekė”, - tvirtino Vilniaus rajono merijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Lietuviai pedagogai nuogąstauja, jog Vilniaus rajono mokyklose, kuriose ugdoma dviem - lietuvių ir lenkų - kalbomis, esą sąmoningai siekiama sumažinti lietuviškų klasių. Valdininkai ir politikai ramina, kad jos tiesiog nebepritraukia reikiamo skaičiaus mokinių. Vienoje Vilniaus rajono vidurinėje mokykloje mokytoja dirbanti Virginija (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut.) LŽ pasakojo, kad jau kurį laiką tarp ugdymo įstaigos pedagogų tvyro įtampa. Nuo kitų mokslo metų norima panaikinti kelias lietuviškas klases. “Jų ir neliks, nes mokykloje nieko nedaroma, kad lietuviškos klasės būtų išsaugotos. Vyko moksleivių apklausa, ar jie ketina kitąmet toliau mokytis mūsų mokykloje. Jei kuris vaikas suabejojo, tai jau laikoma, kad jis nebesimokys. Todėl klasėje sumažės vaikų skaičius. Taip atsitikus, teks naikinti ir pačią klasę”, - teigė Virginija. Anot jos, lietuviškas klases būtų galima išlaikyti, jei to norėtų mokyklos vadovai, tačiau jie tuo esą nesuinteresuoti. Mokytoja stebėjosi, kad Lietuvos valdžia esą labai rūpinasi Lenkijos lietuvių vaikais, bet visai nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta Vilniaus rajone.

Trūksta vaikų Vilniaus rajone yra nedaug švietimo įstaigų, kuriose vaikai ugdomi ir lietuvių, ir lenkų kalbomis, - tik dvi vidurinės mokyklos, tiek pat gimnazijų ir viena pradinė mokykla.

Grėsmės neįžvelgia

Dvikalbės Rukainių vidurinės mokyklos vadovybė pripažįsta, kad joje gali sumažėti klasių, kuriose vaikai mokomi lietuvių kalba. / Rukainių vidurinės mokyklos nuotrauka Rukainių vidurinės mokyklos direktorius Olegas Nikončikas neslėpė, kad naujaisiais mokslo metais ugdymo įstaigoje gali sumažėti klasių, kuriose vaikai mokomi lietuvių kalba. Tačiau tai, anot jo, vyksta ne dėl to, kad mokyklos administracija ar Vilniaus rajono vadovai norėtų sąmoningai sunaikinti lietuviškas klases, o dėl paprastesnės priežasties - į jas nebesusirenka pakankamai vaikų. “Dabar turime keturis aštuntokus, kurie kitąmet norėtų lankyti devintą klasę. Kaip mums išlaikyti tokią mažą klasę?” - klausė O.Nikončikas. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį Rukainių vidurinės mokykloje moksleivių sumažėjo daugiau nei šimtu, ir tokios tendencijos išlieka. Todėl ugdymo įstaiga bus priversta naikinti kai ku-

rias klases. Tarp tokių gali atsidurti ir dalis lietuviškų klasių. “Kaip iš tikrųjų bus, kol kas nėra galutinai aišku. Tačiau gali nutikti visaip. Dabar skaičiuojame”, - aiškino O.Nikončikas.

Pirmąkart girdi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Sofija Ryžova LŽ teigė, jog pedagogų nuogąstavimai, kad kai kuriose rajono mokyklose neliks lietuviškų klasių, yra visai nepagrįsti. “Stengiamės klases išlaikyti, kad vaikai galėtų mokytis ir lietuvių kalba. Tai daroma klasėse net sumažėjus moksleivių. Šiuo metu kaip tik tvirtinami klasių komplektai kitiems mokslo metams. Niekas

O.Nikončikas: “Dabar turime keturis aštuntokus, kurie kitąmet norėtų lankyti devintą klasę. Kaip mums išlaikyti tokią mažą klasę?” neketina specialiai naikinti klasių”, - tikino S.Ryžova. Anot jos, rajono švietimo įstaigose per metus moksleivių sumažėjo tik beveik 200. Todėl didelių ir esminių pertvarkų mokyklose esą nenumatoma. “Pirmą kartą girdžiu apie siekius mišriose mokyklose panaikinti lietuviškas klases. Informacija apie tokius sumany-

Švietimoir mokslo ministerija(ŠMM), kaip LŽ informavo ŠMM Komunikacijos skyrius, taip pat nėra gavusi jokių signalų apie tai, kad Vilniaus rajono savivaldybei priklausančiose mokyklose vaikus ateityje siekiama ugdyti tik lenkiškai. LŽ kalbintas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, buvęs ŠMM vadovas Gintaras Steponavičius taip pat abejojo, ar lietuvių pedagogų nerimas yra pagrįstas. Anot jo, visai kitokia situacija susiklostytų, jei ŠMM perduotų šiuo metu jai pavaldžias lietuviškas švietimo įstaigas Vilniaus rajono savivaldybės žinion, kaip to siekia kai kurie Lenkų rinkimų akcijos politikai. Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikia 54 bendrojo ugdymo mokyklos. Iš jų 7 yra įsteigtos ŠMM, 46 - savivaldybės, 1 - privati švietimo įstaiga. Mokomoji kalba visose ugdymo įstaigose, kurių steigėja ŠMM, yra lietuvių kalba. “Perdavimo atveju, matant, kokios politikos Vilniaus krašte laikosi Lenkų rinkimų akcijos remiami politikai, lietuviškoms mokykloms ir lietuviško švietimo prieinamumui tikrai iškiltų reali grėsmė”, - sakė G.Steponavičius. Tačiau jis tikino, kad dabar, kai lietuviškos mokyklos priklauso ŠMM, negalima teigti, jog šio krašto vaikams nėra sudarytos sąlygos mokytis lietuvių kalba. Buvusio ministro nuomone, vienintelė bėda - ne iš visų gyvenamųjų vietovių šios mokyklos yra lengvai pasiekiamos.


6

2013 03 15 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Karo demonai niekur nedingo Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris mano, kad Europa atsidūrė ant karo slenksčio. Jis teigia, kad dabartinė situacija Europoje primena prieš šimtą metų buvusią padėtį.

mas. Tai labai skaudina. Šie veiksmai primena prieškarinę padėtį”, - teigė J.C.Junckeris.

Kaip prieš šimtą metų 2013 metais iš euro zonos finansų ministrų grupės vadovo pareigų atsistatydinęs politikas teigia, kad dabartinė padėtis Europoje primena jam prieš šimtmetį buvusią situaciją. “1913 metais daugelis europiečių tikėjo, kad Senajame žemyne niekada nebus karo. Didžiosios Europos valstybės buvo glaudžiai susijusios ekonomiškai, todėl paplito požiūris, kad kariniai susidūrimai - mitas. Visi europiečiai buvo nusiraminę ir manė, kad taika tęsis amžinai. Tačiau po metų prasidėjo karas, ir visos iliuzijos žlugo”, - pasakojo J.C.Junckeris.

Buvęs euro zonos finansų ministrų grupės vadovas J.C.Junckeris pačiame finansų krizės įkarštyje tvirtino, kad rinkimų Italijoje ir Graikijoje rezultatus lėmė “nacionalinės nuoskaudos”. Europos politikos veteranas pasibaisėjo Graikijos protestuotojų plakatais, kuriuose Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo vaizduojama su nacių uniforma, ir teigė, kad Europa “atsidūrė prie karo slenksčio”. “Daugelis mano, kad Europoje išliks amžinoji taika, tačiau jie klysta. Demonai niekur nedingo - karai Bosnijoje ir Kosove parodė, kad jie tik miega”, sakė Liuksemburgo politikas Vokietijos žurnalui “Der Spiegel”.

Didėja susiskaldymas J.C.Junckeris sulaukė ne tik pritarimo, bet ir pašaipų. Vokietijos savaitinio verslo žurnalo “Wirtschafts Woche” apžvalgininkas Timas Rahmannas mano, kad Europos politikos veterano “absurdiški palyginimai, pernelyg išpūstas burbulas ir skambūs šūkiai” ne tik nepadeda reformuoti ES, bet ir skati-

“Daugelis mano, kad Europoje išliks amžinoji taika, tačiau jie klysta. Demonai niekur nedingo - karai Bosnijoje ir Kosove parodė, kad jie tik miega”, - sakė J.C.Junckeris Vokietijos žurnalui “Der Spiegel”.

Nemėgsta Vokietijos J.C.Junckeris taip pat smerkė Vokietijos politikus, kurie užsipuolė Graikiją finansų krizės įkarštyje. “Finansų krizė ir kai kurių Vokietijos politikų spaudimas atvėrė “gilias žaizdas” Graikijos visuomenėje. Jų apraiškų yra ir Italijos visuomenėje. Apeninų pusiasalio valstybės žmonės priešiškumą Vokietijai parodė rinkimuose. Šie rinkimai, mano nuomone, tikrai neprisidėjo prie vienybės Europoje”, - teigė politikas. Jis pridūrė, kad priešiškumą Vokietijai pakurstė ir kai kurie Italijos politikai. “Silvio Berlusconi apkaltino Vokietiją dėl Italijos ekonomikos problemų. Jo retorika buvo pernelyg germanofobiška”, - paminėjo buvęs euro zonos finansų ministrų grupės vadovas. J.C.Junckerio nuomone, graikai nemėgsta Vokietijos, nes ji palaiko skaudžias taupymo priemones.

“J.C.Junckeris nori spręsti Europą paralyžiavusią krizę ne vien technokratiniu, bet ir politiniu būdu. Krizė sukėlė milžiniškas visuomenės transformacijas labiausiai pažeidžiamose ES valstybėse. Dabartinės Europos ekonominė galia prilygsta XX amžiaus pradžios Europos karinei galiai. Todėl Liuksemburgo politikas yra teisus”, - teigė A.Moelleris.

Liuksemburgo politikas mano, kad vienintelis būdas Europos Sąjungai (ES) ateityje išsaugoti įtaką tarptautinėje arenoje - visų valstybių vienybė. “Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės žino, kad tik “kalbant per ES megafoną jų balsas plačiai aidės pasaulyje”. Tik vykdydamos bendrą politiką ES valstybės “bus stiprios kaip kumštis”, - pažymėjo J.C.Junckeris.

Nori pabudinti politikus J.C.Junckeris mano, kad dabartinėje Europoje - prieškarinė padėtis. Reuters/Scanpix nuotrauka

“Graikus siutina taupymo priemonės. Jie įniršę. Visą pyktį graikai išliejo per A.Merkel vizitą Atėnuose

praėjusių metų spalio mėnesį. Jie degino nacistinės Vokietijos vėliavas, kai kurie iš jų vilkėjo nacių unifor-

ES analitikas Vokietijos užsienio reikalų taryboje Almutas Moelleris, komentuodamas Liuksemburgo ministro pirmininko žodžius, teigė, kad paralelė su Pirmuoju pasauliniu karu skirta didžiųjų ES valstybių vadovams, kurie padrikai kovoja su Europą kamuojančia ekonomikos krize.

na dar didesnį jos susiskaldymą. “J.C.Junckeris kalba pernelyg skambiai. Jis dar labiau skaldo ES”, - padarė išvadą T.Rahmannas. Skeptiškumas dėl ES ir jos bendros valiutos euro jau pasireiškė ir pačioje ES šerdyje - Vokietijoje. Apklausų rezultatai rodo, kad beveik 25 proc. vokiečių norėtų atsisakyti euro. Šie vokiečiai artėjančiuose federaliniuose rinkimuose ketina balsuoti už naująją partiją “Alternatyva Vokietijai”. Ji skelbia, kad Vokietija turėtų grįžti prie nacionalinės valiutos, nes bendra Europos valiuta euras “nepateisino lūkesčių”. “Net ir patys vokiečiai prisideda prie Europos susiskaldymo, - sakė T.Rahmannas ir pridūrė: - Turime būti pavyzdžiu Europai ir visam pasauliui.”

Briuselyje susitinka Europos lyderiai Vakar Briuselyje prasidėjo dvi dienas truksiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Jame aptariamos ekonomikos skatinimo priemonės ir Europos konkurencingumo atkūrimas.

SV-11005

Šiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, priešingai nei ankstesniuose, bendra Europos valiuta netapo svarbiausiu klausimu. Jame dėmesys nebuvo sutelktas ir į septynerių metų Bendrijos biudžetą. Prieš kelias dienas Europos Parlamentas atmetė Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą, todėl derybos dėl jo nusikėlė vėlesniam laikui. Vienas ES diplomatas sakė, kad šis Europos Vadovų Tarybos susitikimas “šiek tiek nuobodokas”. Jis paminėjo, kad Briuselyje neperžiūrimos svarbiausios ES “blogybės”, o daugiausia dėmesio skiriama naujų darbo vietų kūrimo skatinimui ir ekonomikos augimo užtikrinimui. Naujų darbo vietų kūrimas - svarbi Europos Vadovų Tarybos užduotis. ES statistikos agentūra Eurostatas skelbia, kad nedarbas Bendrijoje pasiekė rekordines aukštumas, o ekonomika atsigauna per lėtai. Taigi ES valstybių lyderiai stengiasi spręsti nedarbo problemą ir priimti veiks-

Europos lyderiai sprendžia nedarbo problemą. / AFP/Scanpix nuotrauka mingas ekonomikos augimo skatinimo priemones. Ypač aktuali jaunimo nedarbo problema. Ją detaliai aptaria ES valstybių lyderiai. Jie Briuselyje diskutuoja apie bandomųjų iniciatyvų taikymą. Jos turėtų sumažinti jaunų žmonių nedarbą visose Bendrijos valstybėse. Europos lyderiai Briuselyje nesutaria dėl fiskalinio konsolidavimo politikos. Vokietija ir Šiaurės šalys teigia, kad išlaidų mažinimas valstybės sektoriuje turi išlikti prioritetu. Su tuo nesutinka Prancūzija.

Ji mano, kad valstybinės skatinamosios priemonės yra būtinos, norint stimuliuoti šalių ekonomiką. Taigi šioje Europos Vadovų Taryboje Bendrijos valstybės stengiasi rasti kompromisą. Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvauja ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji mano, kad nors Lietuvos ekonomika pamažu atsigauna, būtina efektyviau ir sparčiau įgyvendinti priemones, dėl kurių susitarė ES šalys.

“The Telegraph”, RTE.ie, LŽ


2013 03 15 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Asketas arkivyskupo drabužiais PALMYRA KRUPENKAITĖ

Kiekvieną naujojo popiežiaus Pranciškaus žingsnį įdėmiai stebi visas pasaulis. Visiems įdomu, koks žmogus tapo 266-uoju Katalikų bažnyčios pontifiku. Vakar ankstų rytą, nepraėjus nė 12 valandų, kai buvo išrinktas popiežiumi, Jorge Mario Bergoglio tyliai išėjo iš Vatikano ir nukeliavo į Šventosios Marijos Madžorės baziliką, vieną seniausių krikščionių šventovių pasaulyje, kad paprašytų Aukščiausiojo pagalbos vykdant jam skirtą misiją. Bazilikos kunigas apie pontifiko atvykimą sužinojo tik likus 10 minučių iki jo pasirodymo. Šį popiežiaus veiksmą galima vertinti kaip Bažnyčios įžengimą į kuklumo ir nuolankumo epochą. Juk ir Pranciškaus vardą naujasis popiežius pasirinko norėdamas pagerbti XII amžiuje Asyžiuje gyvenusį šventąjį, kuris atsižadėjo turtų, kad galėtų gyventi skurde. Vienas italų dvasininkas, sužinojęs, kas išrinktas popiežiumi, pasakė: “Atrodo, kad šis popiežius geriau žinos, kas tai yra gyvenimas.” J.M.Bergoglio iš tiesų tai žino. Jis gimė didelėje italo, emigravusio į Braziliją iš Turino, šeimoje. Jo tėvas buvo paprastas geležinkelininkas, o motina namie prižiūrėjo vaikus. Kai Jorge buvo 17 metų, Floreso Šv. Juozapo bažnyčios klausykloje jis patyrė dievišką apreiškimą ir nusprendė tapti kunigu. Tačiau prieš tai Buenos Airių universitete dar gavo chemiko diplomą ir įstojo į jėzuitų ordiną. Baigęs filosofijos ir teologijos studijas 1969 metais jis pagaliau buvo įšventintas į kunigus.

Kai Argentina 2010-aisiais tapo pirmąja Lotynų Amerikos šalimi, leidusia tuoktis tos pačios lyties asmenims, J.M.Bergoglio įtūžo. “Nebūkime naivūs. Tai - ne vien politinė kova. Tai griauna Dievo planą”, - pareiškė jis. J.M.Bergoglio visada pasisakė prieš kontracepciją ir abortus, buvo griežtos moralės šalininkas. Tačiau jis visada demonstravo užuojautą AIDS ligoniams, eidavo į lūšnynus ir ten kalbėdavosi su sergančiais žmonėmis. J.M.Bergoglio keldavosi 4 val. 30 min. ir 21 valandą eidavo miegoti. Kaip tikras argentinietis jis mėgsta tango ir futbolą, o kartą net buvo nufotografuotas laikantis savo mėgstamo Buenos Airių klubo “San Lorenzo” aprangą. Tačiau tapęs pirmuoju popiežiumi iš Lotynų Amerikos, jis tapo ir Amžinojo miesto arkivyskupu. Jau pirmieji žodžiai, ištarti ką tik išrinkus jį popiežiumi, leido suprasti, kad J.M.Bergoglio rimtai vykdys ir šią savo misiją. Pasakojama, kad sužinojęs, jog tapo pontifiku, jis pajuokavo: “Kardinolai ieškojo Romos arkivyskupo, o surado jį kitoje pasaulio pusėje.” Tai, kad naujasis popiežius - jėzuitas, savotiškas didžiojo ordino, garsėjusio dideliais intelekto reikalavimais, susitaikymu ir socialiniu aktyvumu, revanšas. Pranciškus tarsi tapo ordino įkūrėjo Ignacio Layolos linijos tęsėju ir jam reikės I.Layolos tvirtumo, kad galėtų atlikti jo laukiančius darbus. Kardinolų kongregacija jau pareikalavo, kad būtų atnaujintas Kurijos mechanizmas, o tai susiję ne tik su naujų žmonių skyrimu, bet ir

Popiežius Pranciškus jau pradėjo eiti savo pareigas. / Reuters/Scanpix nuotrauka su pačios institucijos reforma. Daug kardinolų išreiškė norą, kad būtų geresnė koordinacija tarp atskirų Kurijos departamentų, o pats popiežius būtų lengviau pasiekiamas. Popiežiui teks įveikti ne tik nesutarimus Vatikane, bet ir įvairiose šalyse, pirmiausia Šiaurės Europoje, kur

yra dvasininkų, atvirai raginančių panaikinti celibatą, leisti moterims būti kunigėmis, keisti Bažnyčios požiūrį į homoseksualumą ir skyrybas. Jam reikės spręsti iššūkius, susijusius ir su tikėjimo krize Vakaruose. Naujajam popiežiui duotos vos kelios dienos sutvarkyti asmeniniams

reikalams ir nuspręsti, kas užims valstybės sekretoriaus, antrojo pagal svarbą Vatikano pareigūno, postą. Daug kas mano, kad Benediktas XVI padarė klaidą į šį postą paskirdamas Tarcisio Bertone, žmogų, kuriam trūko diplomatinių ir lingvistinių įgūdžių.

“Kardinolai ieškojo Romos arkivyskupo, o surado jį kitoje pasaulio pusėje”, pasakė popiežiumi išrinktas J.M.Bergoglio. J.M.Bergoglio buvo vos 36-eri, kai jis buvo paskirtas vadovauti Argentinos jėzuitams. Tą darbą jis dirbo šešerius metus šalį valdant karinei chuntai ir darė viską, kad jėzuitai neįsitrauktų į politinę veiklą. Jo įsakymas buvo trumpas: “Išlaikykite Jėzaus draugijos nepolitiškumą.” J.M.Bergoglio kilimas Katalikų bažnyčioje prasidėjo 1992-ųjų gegužę, kai popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį Buenos Airių vyskupu padėjėju. 1998-aisiais jis tapo Buenos Airių arkivyskupu, o dar po trejų metų - kardinolu. Argentinoje J.M.Bergoglio buvo vadinamas asketu, nešiojančiu arkivyskupo drabužius. Tai buvo drovus, tyliai kalbantis, nenorintis bičiuliautis su elitu dvasininkas. Jis važinėjo miesto autobusais, eidavo į prekybos centrą apsipirkti, pats ruošė sau valgį ir garsėjo tuo, kad yra prieinamas. J.M.Bergoglio atsisakė kraustytis į arkivyskupo rūmus ir liko gyventi mažame bute. Laisvalaikiu jis mėgdavo skaityti Jorge Luiso Borgeso ir Fiodoro Dostojevskio kūrinius. Turėjo jis ir sveikatos problemų - nuo vaikystės buvo silpni plaučiai, o 2010 metais kardinolas ilgai negalėjo atsigauti po gripo. Nors šis dvasininkas visada stengėsi laikytis kuo toliau nuo politikos, jis atvirai kalbėjo apie korupciją, skurdą, neteisingumą.

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.


8

2013 03 15 Lietuvos žinios

Pasaulis

Funkcionierius - reformatorius

Kambodžoje mirė vienas Raudonųjų khmerų režimo lyderių, buvęs jų vado Pol Poto bendražygis Ieng Saris, taip pat prisidėjęs prie milijonų žmonių sunaikinimo.

Praėjus keturiems mėnesiams, kai perėmė Kinijos komunistų partijos vairą, Xi Jinpingas pradėjo eiti ir Kinijos prezidento pareigas. Jis vadinamas funkcionieriumi, galinčiu tapti didžiu reformatoriumi. Nedaug žinoma apie Xi Jinpingo gyvenimą. Šis aukštas (apie 1,8 metro) vyras, mėgstantis skaityti knygas, žiūrėti Holivudo filmus ir rašantis it vištos koja, lapkričio 8 dieną Kinijos komunistų partijos suvažiavime buvo paskelbtas nauju generaliniu sekretoriumi.

Prabanga ir skurdas Kinijos komunistų partija turi 80 mln. narių. Tai didžiausia pasaulio politinė organizacija, valdanti 1,3 mlrd. žmonių, 2,3 mln. kareivių armiją ir 3,3 mlrd. dolerių valiutos rezervą. Šiuo metu kinai valgo daugiau mėsos ir perka daugiau automobilių nei amerikiečiai, todėl nė viena tarptautinė verslo įmonė negali ignoruoti tokios milžiniškos rinkos. Kinijos vadovai keičiasi kas dešimt metų, bet net Pekine mažai kas žino, kaip jie mąsto, kuo tiki, iš ko mokosi. Svarbiausi politikai bendrauja tik tarpusavyje ir gyvena atsiskyrę kaip kadaise Uždraustojo miesto imperatorius. Xi Jinpingas yra kitoks. Jis laikomas reformatoriumi, atviru bei patikimu žmogumi, nors yra ištikimas komunistas. Jis gimė Šansi provincijos kaime, kurio iki šiol nepasiekė ekonomikos pažanga. Vaikystėje miegojo lovoje iš plytų, tualetą atstojo senas kibiras. Dabar ši vieta paslėpta už aukštos plytų tvoros. Xi Jinpingo tėvas Xi Zhongxunas - tikras komunistas revoliucionierius. Būdamas 14-os su bendraklasiais nunuodijo mokytoją, nes įtarė, kad jis remia priešiškai nusiteikusius nacionalistus. Įstojęs į komunistų partiją Xi Zhongxunas tapo Raudonosios armijos sukilėlių vadu, o persikėlęs į Pekiną vadovavo svarbiausiam propagandos biurui ir greitai padarė karjerą Mao Zedongo vyriausybėje. Kai po metų gimė Xi Jinpingas, šeima jau gyveno tradiciniame komunistų elito kvartalo name, turėjo namų tvarkytojų, virėją, telefoną, rusišką automobilį su vairuotoju, gaudavo deficitinių prekių. Tėvas vaikams leido suprasti, kad jie ypatingi, o kartais keisdamas Xi vystyklus sakydavo: “Mano sūnaus šūdas nesmirdi.” Nors Xi augo atskirtas nuo paprastų žmonių, tėvas stengėsi, kad jo vaikai per daug nepriprastų prie prabangos. Šeimos nariai maudydavosi tame pačiame vandenyje, o šeštas iš septynių vaikų Xi turėdavo dėvėti vyresniosios sesers drabužius. Kai berniukas pareiškė, jog neis į mokyklą avėdamas mergaitiškus raudonus medžiaginius batelius, motina juos nudažė juodu rašalu. Kai Xi buvo 9-eri, jo tėvas netikėtai buvo paskelbtas išdaviku ir nuteistas 16 metų kalėti. 1969 metais partija ištrėmė ir patį Xi Jinpingą. 15-metis buvo įsodintas į ypatingosios paskirties traukinį “Raudonieji rytai”, kuris vyko į Šansi provinciją. Išlepintą vaikiną gyvenimas kaime šokiravo. Jam teko valgyti lęšių košę ir nevirtus grūdus, ganyti kiaules ir kasti melioracijos griovius. Tačiau vietos gyventojams vaikinas patiko, nes laimėjo imtynes su valstiečiais ir įstengė kelis kilometrus nunešti du apie 50 kilogramų sveriančius kubilus su grūdais. Vakarais žibalinės lempos šviesoje

Mirė Pol Poto “trečiasis brolis”

Hu Jintao (kairėje) užleido prezidento postą Xi Jinpingui. / AFP/Scanpix nuotrauka Xi skaitydavo, dažnai užsukdavo kaimynai, norintys pasiklausyti jo pasakojimų iš sostinės gyvenimo. Nors partija išdraskė ir kone sunaikino jo šeimą, Xi Jinpingas net dešimt kartų prašėsi priimamas į partiją, galiausiai 1974-aisiais tapo jos nariu. Tai jam leido stoti į garsų Cinghua universitetą, kuriame buvo gausu liberalų ir intelektualų. Partija nusprendė, kad jis turi studijuoti chemiją ir marksizmo teoriją. Kad galėtų mokytis, Xi teko 30 kilometrų nukeliauti pėsčiomis.

kad būtų sutvarkytos aptriušusios gatvės, ėmė kovoti su nusikalstamumu bei viešomis mirties bausmėmis. Taip pat griežtai pareikalavo laikytis vieno vaiko politikos: jam dirbant Džengdinge buvo sterilizuota 31 000 moterų. Jo liberali ūkio politika buvo tokia sėkminga, kad netrukus Xi imtas vadinti Gerovės dievu. 1985 metais Xi pirmą kartą išvyko į JAV kaip oficialios delegacijos, turinčios susipažinti su kiaulių veisimo metodais Ajovoje, narys. Jie lankėsi fermose, “Rotary” klube ir

Xi Jinpingas - ne demokratas, bet susitikinėja su reformatoriais ir kritiškai nusiteikusiais intelektualais. 1978-aisiais, praėjus dvejiems metams po Mao mirties, Xi tėvas buvo reabilituotas. Naudodamasis senaisiais ryšiais jis įtaisė sūnų seno kovos draugo Geng Biao, netrukus tapusio gynybos ministru, sekretoriumi. Xi vėl mėgavosi privilegijomis. Vedė elegantišką ambasadoriaus Londone dukterį Ke Lingling. Pora apsigyveno erdviame bute, tačiau po trejų metų išsiskyrė.

Karjera provincijoje Xi suprato, kad jei nori padaryti karjerą, turi keliauti į provinciją. 1982 metais jis sutiko dirbti partijos sekretoriaus pavaduotoju Džengdingo apskrities Hebei mieste. Jis važinėjo į darbą dviračiu, pats skalbė savo apatinius, pietavo miesto valdybos valgykloje ir atsisakydavo dalyvauti prabangiuose banketuose. Xi įžvelgė, jog turizmas gali būti pajamų šaltinis, todėl pasirūpino,

stebėjo beisbolo varžybas. Ši kelionė padarė neišdildomą įspūdį jaunam Komunistų partijos funkcionieriui. 1985 metais partija paskyrė Xi Ksiameno miesto mero pavaduotoju, vėliau jis tapo provincijos gubernatoriumi ir mielai priėmė Taivano verslininkus, nors tuomet dauguma kinų užsieniečius laikė šnipais. Xi buvo kitoks. Ragino direktorius susitikti su užsienio verslininkais, pats nuolat lankydavosi užsienio firmose. Jis nebijojo asmeninės atsakomybės. Fabrikų direktoriai pastebėjo, kad Xi apsilankius po kelių dienų problemos būdavo išspręstos. Apie Xi veržlumą ėmė sklisti kalbos. Xi išjudino visą provinciją. Jo darbo stilius buvo kitoks nei vietos kunigaikštukų. Xi atmesdavo lėšas švaistančius projektus, jo nebuvo galima papirkti, kartą net atsisakė 100 tūkst. juanių (apie 42 500 litų) “dovanos”. Pagarsėjęs kaip sąžinin-

gas ir ryžtingas politikas 2007 metais Xi Jinpingas buvo paskelbtas Šanchajaus partijos vadu. Jis privertė valdininkus viešai skelbti savo turto deklaracijas, atsisakė gyventi 800 kvadratinių metrų viloje pareikšdamas, kad ši “per didelė”, ir liepė ją paversti senelių namais. Kai jam susiruošus į kaimyninę provinciją pavaldiniai užsakė atskirą traukinį Xi išvažiavo mikroautobusu.

Tramplynu tapo olimpiada Šanchajuje Xi išdirbo tik 7 mėnesius, paskui buvo pakviestas į Pekiną ir paskirtas olimpinių žaidynių viceprezidentu. Dar nepasibaigus uždarymo ceremonijai buvo aišku, kad Xi Jinpingui lemta tapti valstybės ir partijos vadovu. Jis persikėlė į senąjį tėvo biurą uždarame vyriausybės kvartale ir retai rodėsi viešumoje. Bet neliko nepastebėta, kad jis yra visiška prezidento Hu Jintao priešingybė. Hu veidas sustingęs kaip kaukė, judesiai primena robotą, o Xi kartais net nusišypso. Hu kalbos buvo varginamai monotoniškos, o naujasis partijos ir šalies vadovas neskaito iš rašto, cituoja popmuzikos dainų žodžius ir televizijos reklamas. Jo žmona - patraukli liaudies dainų atlikėja Peng Liyuan, padedanti žemės drebėjimo Sičuane aukoms ir ŽIV užsikrėtusiems valstiečiams. Xi Jinpingas - ne demokratas, bet susitikinėja su reformatoriais ir kritiškai nusiteikusiais intelektualais. Jis neabejoja reformų būtinybe ir siekia įkvėpti partiją pokyčiams, kai Kinijos nomenklatūrai viešumas ir demokratizavimas jau savaime reiškia valdžios praradimą ir finansinius nuostolius.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Kad Ieng Saris mirė, patvirtino Tarptautinio tribunolo, tiriančio Raudonųjų khmerų nusikaltimus, atstovas Larsas Olsenas. Kovo 4 dieną šis karo nusikaltėlis buvo paguldytas į ligoninę, o vakar ryte mirė būdamas 87-erių. Jam buvo pateikti kaltinimai genocidu ir nusikaltimu žmoniškumui. Ieng Saris gimė Pietų Vietname. Jis susipažino su Pol Potu studijuodamas Paryžiuje, kur abu susižavėjo kairuoliškomis idėjomis. Grįžęs į tėvynę Ieng Saris tapo vienu iš Komunistų partijos vadovų, o kai 1975 metais Raudonieji khmerai užgrobė valdžią, jis ėjo vicepremjero ir užsienio reikalų ministro pareigas. Kambodžai buvo suteiktas naujas pavadinimas - ji tapo Demokratine Kampučija. Kaip užsienio reikalų ministras Ieng Saris buvo svarbiausias, o kartais ir vienintelis Raudonųjų khmerų atstovas tarptautinėje arenoje. Jis įtikinėjo nuo režimo pabėgusį Kambodžos intelektualinį elitą grįžti į tėvynę ir prisidėti prie jos atkūrimo, tačiau sugrįžusiųjų laukdavo kankinimai ir mirtis. 1975-1979 metais, kai Kambodžą valdė Raudonieji khmerai, galėjo būti nužudyta nuo 1,7 iki 3 mln. žmonių, nes tai buvo vienas kruviniausių XX amžiaus režimų. 1979 metais palaikant Vietnamui Pol Potas buvo nuverstas. Jis pasislėpė džiunglėse, kur po kurio laiko mirė nuo vėžio. Likus dvejiems metams iki lyderio mirties Ieng Sarį amnestavo Kambodžos karalius Norodomas Sihanoukas nacionalinio susitaikymo labui. Tačiau 2007 metais jis kartu su žmona buvo suimtas Tarptautinio tribunolo nurodymu. Netrukus teismo byla jo Alzheimeriu sergančiai žmonai buvo nutraukta, o Ieng Sariui pateikti kaltinimai genocidu. Kartu su juo buvo teisiamas ir “antrasis brolis” Nuon Chea bei Khieu Samphanas, buvęs formalus Kampučijos vadovas. Po kurio laiko dėl prastos sveikatos Ieng Saris buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę. Pranešus apie jo mirtį šimtai kambodžiečių susirinko prie pastato, kuriame vyko teismas. Jie susirūpinę, kad ir kiti kaltinamieji nemirtų nesulaukę proceso pabaigos. Iki šiol nuteistas tik vienas Raudonųjų khmerų lyderis Kang Kek Iewas jis kalės iki gyvos galvos.

Reuters, LŽ

Ieng Saris mirė būdamas 87-erių. Reuters/Scanpix nuotrauka


2013 03 15 Lietuvos žinios

Verslas

9

Rusus vilioja pirkinių į Gdanską VIDA BORTELIENĖ

Lietuva nusistačiusi griežtai laikytis Šengeno reikalavimų dėl vietinio eismo per sieną su Kaliningrado sritimi, o lenkai linkę daryti rusams nuolaidų. Jie ragina kaimynus kuo dažniau lankytis ir plačiau atverti pinigines.

Kviečia pirkti ir ilsėtis Kaliningrado gatvėse nuo šių metų pradžios važinėja lenkiški tramvajai, muzikos salėse nuolat koncertuoja lenkų atlikėjai, rusų buityje apstu ir kitokių lenkiškos kultūros apraiškų. Reklamos stendai miestuose vilioja turistus į Lenkiją pigiais viešbučiais, Mozūrų krašto kurortais ir pramogomis, parduotuvės - galimybe susigrąžinti mokesčius. Prieš kurį laiką pasirodė skelbimų ir reklamos tekstų spaudoje, kuriais Gdansko prekybos centrai “Auchan” ir “Leroy Merlin” kovo 16-24 dienomis kviečia į Velykų mugę bei prekių išpardavimą. Iki jų vežantis “šopingbusas” keleiviams jau antrą kartą šiais metais siūlo nemokamus bilietus. Atvykstančiųjų savo transportu laukia 2500 vietų nemokama automobilių aikštelė. Nurodoma, kad parduotuvėse galima atsiskaityti eurais ir visų rūšių bankų kortelėmis. Prekybos centrų klientai viliojami ir kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, žiemai pasibaigus pigiai ir kokybiškai išvalyti odinius bei kailinius drabužius. Negana to, vairuotojai net perspėjami nebijoti greičio matuoklių Lenkijos keliuose, nes šie esą neatpažįsta nestandartinių numerių. Tačiau rusų prašoma pagarbiai elgtis su kelių policija, kurios gausios pajėgos budi pasienio prieigose. Netrukus konkuruoti su Gdansku dėl rusų pirkėjų ketina Olštyno miestas, numatęs statyti 116 tūkst. kvadratinių metrų ploto Varmijos prekybos centrą. Viešosios informacijos tinklalapis Kaliningrad.ru pastebi, kad rusų pinigų laukia ne tik Lenkija, bet ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys. Esą ekonomikos nuosmukį išgyvenanti Ispanija planuoja išduoti Šengeno vizas žmonėms, vykstantiems į šią šalį antrą kartą, 3 arba 5 metams. Teigiama, kad 2012-aisiais Ispanijoje lankėsi 1,2 mln. rusų turistų, kurie

Kaliningrado gyventojus Gdanskas vilioja masiniu apsipirkimu ir pramogomis. / eurotrips.r.o. nuotrauka vidutiniškai per dieną ten išleido po 163 eurus, per visą kelionės laiką po 1532 eurus.

Lietuva dėsto reikalavimus Kovo 15 dieną numatyta ES valstybių ir vyriausybių vadovų strateginė diskusija dėl Rusijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad prieš tai vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje Lietuvos ministras Linas Linkevičius paragino strateginę partnerystę su Rusija kurti vieningai ir nuosekliai, vertinant jos pažangą bei reformas, o ne vien priimant politinius sprendimus. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Rusija turi vykdyti stojant į Pasaulio prekybos organizaciją prisiimtus įsipareigojimus, o tiekdama energijos išteklius Europos Sąjungai laikytis ES galiojančių taisyklių. “Turime priemonių, kurias galime panaudoti. Jau priėmėme sprendimą atnaujinti susitarimą dėl vizų režimo palengvinimo, tačiau žengdami tolesnius žingsnius turėtume

atsižvelgti į tai, kaip Rusija vykdo pažadėtas reformas”, - kalbėjo L.Linkevičius. Tuo metu Lenkija, kitaip nei Baltijos šalys ir Čekija, palaiko idėją iš dalies netaikyti vizų režimo į ES vykstantiems Rusijos piliečiams, nes turi teigiamos tokio liberalizmo praktikos. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis tik

privalo laikytis prisiimtų Šengeno teisės nustatytų įsipareigojimų bei atsižvelgti į ES teisės reikalavimus. Pirminį susitarimo dėl vietinio eismo per sieną su Kaliningrado sritimi tekstą Lietuva su Rusija buvo suderinusi dar 2009 metais, tačiau Rusijos netenkino Lietuvos pozicija, kad susitarimas apimtų 30-50 km pasienio zoną, ir ji pasitraukė iš derybų.

Daugiau kaip 900 tūkst. Kaliningrado srities gyventojų turi teisę įsigyti 20 eurų kainuojantį vietinio pasienio eismo leidimą. nurodęs, kad Rusija turi vykdyti sąlygas: išduoti biometrinius pasus ir pasirašyti readmisijos (neteisėtai esančių šalyje asmenų grąžinimo) sutartis su kaimynais.

Lenkijos eksperimentas Lietuva nuolat pažymi, kad yra suinteresuota palengvinti Kaliningrado srities pasienio gyventojams sienos kirtimo procedūras, tačiau esą

2011 metų gruodį buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1931/2006 pakeitimas, kuriuo visai Kaliningrado sričiai suteikiamas pasienio teritorijos statusas bei sudaroma galimybė joje taikyti vietinio eismo tvarką. Lenkija metus trukusį derybų su Rusija procesą baigė, apsikeisdamos notomis, pernai birželio 27 dieną ir vietinio eismo eksperimen-

tą vykdo nuo praėjusių metų liepos pabaigos. Daugiau kaip 900 tūkst. Kaliningrado srities gyventojų turi teisę įsigyti 20 eurų kainuojantį vietinio pasienio eismo leidimą, įrodantį, kad regione žmogus gyvena ne trumpiau kaip 3 metus. Vizas ir sienos kirtimo leidimus rusams Kaliningrade, Sovetske ir Černiachovske išduoda konkursą laimėjusi kompanija “VFS Global”. Be pertraukos Lenkijoje galima išbūti iki 30 dienų, per pusę metų ne ilgiau kaip 90 dienų. Leidimą vykti į Kaliningrado sritį be vizos Lenkijoje įsigyti gali daugiau kaip pusė milijono Pamario, Varmijos Mozūrų vaivadijos, Gdansko, Gdynės, Olštyno miestų gyventojų. Tačiau ne visi Kaliningrado gyventojai patenkinti sudarytomis sąlygomis kelti ES ekonomiką. Esą būtų geriau, jeigu rusų verslininkai investuotų ne užjūriuose, o čia pat - pasienyje su ES, ir gamindami bent žemės ūkio produkciją mažintų nedarbą bei srities priklausomybę nuo importo.

V-2375


10

2013 03 15 Lietuvos žinios

Verslas

Lietuviški baldai tinka europiečių skoniui ARVYDAS JOCKUS

Eksportui produkciją gaminanti baldų pramonė Lietuvoje palyginti menkai nukentėjo nuo finansų krizės ir šiuo metu yra viena iš labiausiai šalies bendrąjį vidaus produktą didinančių apdirbamosios pramonės šakų. Baldininkai mano, jog tai lemia senos tradicijos ir sugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančios rinkos. Lietuvos baldų pramonė rodo įspūdingus augimo rezultatus. Gaminamos produkcijos vertė antrus metus iš eilės didėja beveik po 600-700 mln. litų. Ne mažiau įspūdingi ir tvarūs eksporto rodikliai. Beveik visa pagaminta baldų produkcija iškeliauja iš šalies. VšĮ “Versli Lietuva” duomenimis, 2010 metais šalies eksporto augimas siekė 18,95 proc., 2011 metais - 19,69 proc., 2012 metais - 17,22 procento. “Pernai Lietuvos baldų pramonės eksporto pagrindinė rinka išliko Švedija. Jai teko beveik 18 proc. viso eksporto. Nedaug nusileido ir Vokietija - beveik 16 procento. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė, Norvegija, Danija. Pagal eksporto apimtį praėjusiais metais JAV aplenkė Prancūziją, o ši - Nyderlandus”, - eksporto tendencijas LŽ komentavo organizacijos “Versli Lietuva” analitikas Vadimas Ivanovas.

Pardavimas viršijo milijardą Pernai SBA koncernas, valdantis vieną didžiausių verslo grupių Lietuvoje, užsibrėžė tikslą - pasiekti 1 milijardo litų pardavimą, ir šį tikslą ne tik pasiekė, bet ir pranoko. 2012 metais SBA koncerno įmonių konsoliduoti pardavimai augo beveik 50 proc. ir pasiekė 1,1 mlrd. litų. “Planuojame,

SBA baldų grupės pardavimas pernai, palyginti su 2011 metais, išaugo 25 proc. ir siekė 645 mln. litų. Sparčiausiai, anot E.Valentinavičiaus, pardavimą didino “Kauno baldai” (54 proc.) ir “Germanika” (76 proc.). Pernai išliko stabili SBA baldų grupės eksporto apimtis. Tiek 2011 metais, tiek 2012 metais grupės įmonės eksportavo apie 98 proc. produkcijos. Pagrindinės eksporto šalys - JAV, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, taip pat Rusija, Kinija, Lenkija ir kitos. “Eksporto rinkos 2012 metais išsiplėtė nuo 46 iki 49 valstybių. Naujos mūsų eksporto šalys - Kataras, Mongolija, Libanas, Armėnija, Liuksemburgas”, pasakojo E.Valentinavičius.

Gera kokybė ir inovacijos Didinti konkurencingumą tarptautinėse rinkose SBA grupei padėjo puiki gaminių kokybė. “Germanikos” gamykloje įdiegta inovatyvi vilktų korpusinių baldų technologija - atsiradusi tik prieš kelerius metus ir šiuo metu taikoma vos kelių Europos baldų gamyklų. Tokie baldai atrodo labai estetiškai (nėra jokių klijų siūlių ar sujungimų) ir yra atsparesni drėgmei. “Klaipėdos baldai” pradėjo naudoti vadinamąsias palengvintas plokštes, tai leidžia lengviau transportuoti įmonės gaminius ir mažinti sąnaudas. Įmonė taip pat įsidiegė naują nuotolinio nuskaitymo prekių žymėjimo sistemą, leidžiančią itin tiksliai valdyti prekių pristatymo procesus. “Nuoseklias investicijas į kokybės lyderystę itin vertina ir klientai. Antai Švedijos koncernas “Ikea” pernai “Klaipėdos baldų” kokybės pažangą įvertino kaip didžiausią jų gaminamų faneruotų baldų segmente”, neslėpė E.Valentinavičius. Taip pat, anot jo, pardavimui augti didelę įtaką darė plėtros projektai, į kuriuos per pastaruosius dvejus

Lietuvos baldų pramonė rodo įspūdingus augimo rezultatus. Gaminamos produkcijos vertė antrus metus iš eilės didėja beveik po 600-700 mln. litų. kad 2013 metais pardavimo augimo tempai išlaikys dviženklį augimo procentą”, - LŽ sakė Egidijus Valentinavičius, SBA koncerno strateginės plėtros viceprezidentas. Koncernas SBA valdo 27 įmones, veikiančias Lietuvoje ir užsienyje.

konkuruoti ne tik kaina, bet ir kokybe. Augantį pardavimą užsienio rinkose, pašnekovės nuomone, taip pat lemia ir pasirinkta ėjimo į užsienio rinkas strategija. “Nelaukiame, kol mus kas nors susiras, mes patys labai aktyviai ieškome naujų klientų, bandome sudominti juos savo produkcija, dalyvaujame didžiausiose Europoje biuro baldų parodose, užsienio rinkose pasitelkiame vietos partnerių, kurie gerai pažįsta vietinę rinką. Nuoseklus, kryptingas darbas duoda rezultatų”, - teigė ji. I.Paužienė ypač pabrėžia faktą, kad beveik visa grupės gamykloje Ukmergėje pagaminta produkcija užsienyje parduodama su “Narbuto” ženklu. “Šis lietuviškos produkcijos ženklas užsienio šalyse jau tapo atpažįstamas”, - sakė pašnekovė.

metus SBA grupė investavo daugiau nei 100 mln. litų. O 2013 metais prie SBA baldų grupės finansinių rezultatų prisidės ir Baltarusijoje, Mogiliave, atidaroma “Mebelain” baldų gamykla, orientuota į Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano rinkas.

Diegia tai, ko reikės rytoj

E.Valentinavičius mano, jog sėkmę lemia gebėjimas greitai prisitaikyti prie situacijos ir šiandien įdiegti tai, ko reikės rytoj. / LŽ archyvo nuotraukos

Baldų pramonė Lietuvoje Rodiklis/Metai

2009

2010

2011

2012

Baldų pramonės produkcija, mlrd. litų

1,9

2,3

2,9

3,5

Baldų pramonės eksportas, mlrd. litų

1,9

2,3

2,7

2,2

Šaltinis: Statistikos departamentas, “Versli Lietuva”

Pernai vidutiniškai 2,7 proc. augo ir SBA baldų grupės darbuotojų atlyginimai. 2012 metais SBA baldų grupės investicijos siekė 47,7 mln. litų. Didžioji jų dalis - į korpusinius baldus iš natūralaus lukšto gaminsiančią “Mebelain” gamyklą Baltarusijoje ir gamybinius patobulinimus šešiose kitose koncerno valdomose baldų gamybos įmonėse.

Įžengė į naujas rinkas Biuro baldų gamintojos “Narbuto” grupės konsoliduota apyvarta pernai padidėjo 31 proc., iki 41,2 mln. litų. Šiemet grupė tikisi konsoliduotus pardavimus padidinti dar trečdaliu, iki 55 mln. litų. Įmonių grupės “Narbutas” eksportas 2012

metais išaugo 33 procentais. Pernai įžengta į Prancūzijos rinką, užmegzti ryšiai su naujais partneriais Vokietijoje ir Ispanijoje. Šiuo metu grupė eksportuoja į 26 užsienio šalis - Rusiją, Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją, Latviją ir kitas. Pagrindinės eksporto kryptys - Rusija (apie 32 proc. produkcijos), Didžioji Britanija ir Airija (29 proc.). Panašaus pardavimo augimo užsienio rinkose grupė tikisi ir šiais metais. Eksportuojama beveik 90 proc. “Narbuto” pagaminamos produkcijos. “Narbuto” įmonių grupės pardavimų Lietuvoje vadovė Ingrida Paužienė LŽ teigė, jog gerų rezultatų grupei padėjo pasiekti sugebėjimas

“Lietuvoje turime nemažai stambių baldų pramonės įmonių, dalies jų įkūrimo istorija siekia XIX amžių. Tai lemia šalies patirtį šakoje, kvalifikuotus specialistus, išvystytą infrastruktūrą, nemažą gamybinį pajėgumą. Šiandieninė konkurencija su Europos įmonėmis veda į inovacijas, didesnes investicijas, pažangius vadybos sprendimus. Dėl šių priežasčių esame patrauklūs Europos užsakovui. SBA baldų grupės sėkmę lemia ir lankstumas - gebame greitai prisitaikyti prie situacijos ir šiandien įdiegti tai, ko reikės rytoj”, - LŽ dėstė E.Valentinavičius. I.Paužienė pirmiausia išskiria lietuviškos produkcijos kokybę. “Aktyviai investavę į gamybos modernizavimą, pasiekėme tokį lygį, kai Lietuvoje gaminami biuro baldai savo kokybe ir dizaino sprendimais pajėgūs konkuruoti su didžiųjų Europos baldininkų produkcija. Šiandien užsienio rinkoms mes, Lietuvos gamintojai, galime pasiūlyti ne tik kainos, bet ir kokybės požiūriu konkurencingą gaminį. Be to, esame lankstesni nei didieji gamintojai, nes galime greičiau vykdyti užsakymus, įgyvendinti nestandartinius užsakovo pageidavimus”, - svarstė ji. Tarp išorinių veiksnių I.Paužienė paminėjo pamažu po recesijos atsigaunančią Europos šalių finansinę būklę, ekonomikos gerėjimą. Ji taip pat pastebi tendenciją daugiau investuoti į šiuolaikinius ergonomiškus biuro baldus, kurių gamyboje naudojamos ne tik kokybiškos medžiagos, bet ir naujausios technologijos.

SGD projektas klumpa skundų duobėse Neeilinis “Klaipėdos naftos” akcininkų susirinkimas šaukiamas balandžio 5 dieną.

“Klaipėdos nafta” teismui apskundė sprendimą stabdyti dujotiekio statybos rangovo konkursą.

Valstybės kontroliuojamos naftos produktų krovos bendrovės “Klaipėdos nafta” akcininkai balandžio pradžioje turėtų pritarti, kad bendrovė pasirašytų sutartį su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo krantinės statybos rangovo konkurso nugalėtoju. Skelbta, kad sutartis turėtų būti pasirašyta kovo 15 dieną, o įsigalios, kai jai pritars bendrovės valdyba ir akcininkai. Terminalo krantinę projektuos ir statys Latvijos bendrovė BMGS, jau dirbusi Klaipėdos uoste bei Palangoje. Tarptautinį konkursą laimėjusi BMGS įsipareigojo atlikti darbus už 27,19 mln. eurų (93,88 mln. litų be PVM). “Klaipėdos nafta” padengs 44,86 mln. litų krantinės statybos išlaidų, o likusią dalį - 49,02 mln.

litų - kompensuos Klaipėdos uostas. Tačiau SGD dujotiekio statybos rangovo konkursas gali būti atnaujintas ne anksčiau nei po 2-3 savaičių. Bendrovė “Klaipėdos nafta” antradienį pranešė teismui apskundusi sprendimą stabdyti dujotiekio statybos rangovo konkursą. Bylą nagrinėjantis ir konkursą sustabdęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas vakar sakė, kad gavęs “Klaipėdos naftos” skundą privalės laukti kitų šalių atsiliepimų. Pasak jo, įstatymu numatytas ilgiausias terminas šioms procedūroms, įskaitant apskundimo terminą, yra 3 savaitės, nors neatmetama, kad jis užtruks trumpiau. Austrijos koncernui “Habau” priklausanti Vokietijos bendrovė “PPS Pipeline Systems” taip pat apskundė teismo sprendimą stabdyti SGD terminalo dujotiekių rangovo konkursą. Atnaujintame konkurse vokiečiai

pasiūlė mažesnę kainą nei konkurentai ir pretenduoja jį laimėti. Skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įteiktas kovo 13 dieną.

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6650 +0,8180% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0845 -0,0162% 1 Šveicarijos frankas 2,7928 -0,3115% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2878 +0,7976% 10 Danijos kronų 4,6295 -0,0086% 100 Kazachstano tengių 1,7669 +0,8433% 1 Latvijos latas 4,9243 -0,0223% 10 Norvegijos kronų 4,6356 -0,2200% 10 Lenkijos zlotų 8,3504 -0,0287% 100 Rusijos rublių 8,6576 +0,4874% 10 Švedijos kronų 4,1432 -0,7361% 1 Turkijos naujoji lira 1,4691 +0,0885% 10 Ukrainos grivinų 3,2851 +0,9315% 2013 03 15, LB


2013 03 15 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Sliekų ferma - vienas malonumas verslo pradžioje biohumuso gamybos apimtis nėra didelė. Tuo labiau verslininkas negalėtų dabar parduoti sliekų žvejų prekių parduotuvėms - jo kol kas negausūs “darbininkai” reikalingi biohumusui gausinti. Užsienio pirkėjams reikėtų itin didelio produkcijos kiekio - dešimčių tūkstančių kubinių metrų biohumuso per metus. Tiek pasiūlyti kol kas negali nei A.Kiaunė, nei kur kas už jį stambesni biohumuso gamintojai jie tokiai veiklai turėtų kooperuotis.

DAIVA BARONIENĖ

Panevėžio rajone, Berčiūnuose, gyvenantis Antanas Kiaunė, padedamas žmonos Vilijos, šiemet jau ketvirtą sezoną augina Kalifornijos sliekus. Sliekai įkurdinti už dešimties kilometrų nuo namų esančioje fermoje, kur sovietmečiu buvo auginamos kiaulės. Šeimininkas džiaugiasi, kad sliekų ferma, kitaip nei kiaulių, neskleidžia nemalonaus kvapo. Be to, sliekų toli gražu nereikia taip dažnai maitinti, kaip reiktų šerti kiaules, o veisiasi jie gerokai sparčiau už tas storapilves. Tad, anot vyriškio, auginti kiaules - nemenkas rūpestis, o rūpintis sliekais - vienas malonumas. Ir dar nauda.

Atstoja sunkvežimį mėšlo A.Kiaunė pasakoja, kad darbščiausi ir aktyviausi sliekai būna vasarą, o žiemą jie linkę pailsėti. Tad vėlyvą rudenį A.Kiaunė dėžes su sliekais apkrovė maisto medžiagomis, ant jų dėjo šiaudų, ant tų - mėšlo, kad sliekai būtų apsaugoti nuo šalčio, galiausiai dėžes uždengė tamsia plėve. Jei didelių šalčių nebūna, apdengti šiaudais ir mėšlu sliekai puikiai peržiemoja, jei šąla smarkiai, patalpą būtina pašildy-

Neranda bendraminčių Kad galėtų auginti sliekus ir prekiauti jų “produkcija” - biohumusu, A.Kiaunė įkūrė bendrovę. Joje dirba pats ir atlyginimą moka tik sau. Vyras teigia, kad į pagalbą mielai priimtų kelis darbininkus, bet neranda norinčių auginti sliekus. Tiesa, vieną sezoną dirbti padėjo aukštojo mokslo diplomą turintis darbo biržos atsiųstas darbininkas, bet ilgiau dirbti ir šis nepanoro. Dabar A.Kiaunės sliekai auginami ketvirtadalyje didžiulės sovietinės kiaulių fermos. “Sliekai veisiasi taip sparčiai, kad galėčiau jiems skirti ir visą fermą, tačiau vienas nepajėgčiau tiek jų prižiūrėti”, - teigia A.Kiaunė. Anot sliekų augintojo, pirmoji šeimoje sliekais susidomėjo ekologija besidominti žmona. Tad prieš ketverius metus vyras darže prie gyvenamojo namo sukalė nemenką komposto dėžę (sliekų augintojai jas įpratę vadinti ložėmis), į ją suleido kelis kilogramus kartu su substratu Lietuvoje nusipirktų Kalifornijos sliekų. Ši dėžė buvo pildoma visomis įmanomomis organinėmis atliekomis: nupjauta ar nuravėta žole, lapais, virtuvės atliekomis, per žiemą sugedusiomis daržovėmis. Vėliau kom-

A.Kiaunė pabrėžia, kad šimtas kilogramų sliekų pagaminto biohumuso atstoja sunkvežimį mėšlo. Daivos Baronienės nuotrauka

posto dėžė uždengiama šiaudais, kad sliekai būtų apsaugoti nuo saulės, nes nemėgsta jos spindulių, ir kad joje liktų pakankamai drėgmės. Kad nepermirktų prapliupus lietui, dėžė būdavo uždengiama plėvele, šiferiu ar kuo kitu nepraleidžiančiu vandens.

Visaėdžiai gyviai “Pridėjus daug sliekams maitintis reikalingų medžiagų, jų galima nejudinti kad ir metus - sliekai puikiausiai išgyvens”, - pabrėžia A.Kiaunė. Jis su žmona metų nelaukė - komposto dėžės apačioje susidariusiu biohumusu patręšė savo daržą ir sodą. Anot vyro, patręštos daržovės nuo netręštų skyrėsi dydžiu, vešlumu ir net skoniu. Tai matė ir jie pa-

tys, ir visi, užmesdavę akį į biohumusu tręšiamą daržą. Pastebėjęs akivaizdžią sliekų naudą A.Kiaunė nusipirko už dešimties kilometrų nuo namų stovinčią apleistą sovietinę fermą. Ją sutvarkė ir atėjus pavasariui ten iš savo namų sklypo perkėlė sliekus. “Po atviru dangum sliekai augo bemaž neprižiūrimi, o įkurdinus juos fermoje jau teko rūpintis, kad jiems nestigtų drėgmės, būtų pakankamai šilta, kad nepatektų šviesa, nes to jie nemėgsta”, - pasakoja vyriškis. A.Kiaunė tvirtino, kad fermoje auginamus sliekus vasarą maitina nupjauta vejos žole, kurią atiduoda dauguma kaimynų, o rudenį - ir obuolių išspaudomis, likusiomis išspaudus sultis. Taip pat į dėžes deda lapų, daržovių, vaisių

atliekų. Galima sliekams duoti ir mėsos, žuvies, kiaušinių, sūrio, dešros - jie perdirba visus maisto produktus. Per parą vienas sliekas pagamina tiek biohumuso, kiek pats sveria, tad šios trąšos sliekų fermoje pagaminama išties daug. Inžinieriaus mechaniko specialybę įgijęs A.Kiaunė teigia pats pasigaminęs sijotuvą - per jį persijojamas biohumusas pilamas į maišus ir parduodamas. Tiesa, Lietuvoje biohumusas dar nėra itin populiarus, kaip, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, Ispanijoje ar Portugalijoje, kur naudojamas dirvožemiui pagerinti auginant vaisius, daržoves, želdinant gėlynus. Tad pirmąją savo produkciją A.Kiaunė pardavė vietos pirkėjams mažais kiekiais. Žinoma,

Per parą vienas sliekas pagamina tiek biohumuso, kiek pats sveria, tad šios trąšos sliekų fermoje pagaminama išties daug. ti, nes kyla pavojus sliekams sušalti. Be to, būtina retsykiais pakedenti žiemojančių gyvių “patalus”, kad jie gautų oro. Auginantieji sliekus komposto dėžėse atvirame ore, anot A.Kiaunės, gali juos žiemai įnešti į rūsius - ten bus šilčiau nei lauke. Sulaukus pavasario, juos vėl teks išnešti į gamtą. A.Kiaunė teigia, jog 100 kilogramų, t. y. du maišai, biohumuso savo verte atstoja savivartį mėšlo. “Biohumusą išberti ant dirvos nepalyginti paprasčiau, o derlius tikrai užauga ne menkesnis nei žemę patręšus mėšlu”, - tikino sliekų augintojas.

Žemdirbių suvažiavimas ruošia ataką Kita žemdirbiams rūpima tema mokesčiai ir išmokos. “Sutinku, tai, ką mūsų žemdirbiai pasiekė Briuselyje, yra šioks toks laimėjimas, bet vis tiek Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių žemdirbiai lieka finansuojami mažiausiai ES, nors ūkininkauja anaiptol ne geriausiomis sąlygomis. Todėl Lietuva šį klausimą privalo kelti nuolat, nes dabar konkurencinėje kovoje esame patys silpniausi”, - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Žemdirbiai įsitikinę, kad švelninti konkurencinius skirtumus Lietuvos valdžia galėtų koreguodama

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kitą penktadienį, kovo 22 dieną, keli tūkstančiai Lietuvos žemdirbių susikaupusias problemas savo visuotiniame suvažiavime kraus naujos kadencijos Vyriausybei. “Šis suvažiavimas nėra eilinis, suplanuotas dar praėjusių metų liepą Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdyje, kai, pasitarus su žemdirbių organizacijomis, buvo nuspręsta jį surengti po rinkimų, suformavus naują Vyriausybę, kad žemdirbiai galėtų jai išdėstyti savo reikalavimus ir lūkesčius”, - LŽ pasakojo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Svarbiausia - žemė Kaip pirmąjį žemdirbiams rūpimą klausimą, kuriuo bus diskutuojama žemdirbių forume, A.Stančikas nurodė prekybos žeme peripetijas. “Žemė yra svarbiausia žemdirbio gamybos priemonė, - sakė jis. - Gali būti prisipirkęs brangiausios, moderniausios technikos, bet be žemės būsi niekas.” Pasak jo, nori nenori teks sudaryti sąlygas žemės įsigyti ir užsie-

pirmiausia yra apyvartos lėšos, o ne priemonė uždirbti daugiau pelno. Suvažiavime bus keliami klausimai ir dėl šiemet įvestų naujų nekilnojamojo turto, žemės mokesčių. “Jie žemdirbiams yra labai rizikingi, juolab kad jų dydis priklauso pirmiausia nuo savivaldybių vykdomos politikos”, - pažymėjo A.Stančikas. Jo teigimu, kol kas dėl to daugumoje savivaldybių didelių problemų nekyla, bet jos yra “užprogramuotos”, nes nežinia kada kuri savivaldybė žemės ūkyje ras galimybių solidžiau papildyti savo biudžetus.

“Negi Europa taip bijo manęs, ūkininko, kaip konkurento, kad taip stengiasi mane pašalinti?” A.Stančikas: “Gali būti prisipirkęs brangiausios, moderniausios technikos, bet be žemės būsi niekas.” / LŽ archyvo nuotrauka niečiams, bet ūkininkams dabar labiau rūpi žemės pardavimo reikalai valstybės viduje. “Šiandien matome daug sandorių, kurie yra vykdomi siekiant įsigyti žemės spekuliaciniais tikslais”, teigė A.Stančikas.

mokesčių politiką. “Sutinkame mokėti tokius mokesčius, kokie yra nustatyti dabar, tačiau nenorime nė girdėti apie kokį nors mokesčių didėjimą ar naujų mokesčių įvedimą per artimiausius ketverius metus”, dėstė A.Stančikas. Dabar žemdirbiai moka lengvatinį 5 proc. dydžio pajamų mokestį, tačiau, anot pašnekovo, žemdirbiams kelia nerimą pasigirstantys siūlymai įvesti progresinius mokesčius, nes esą žemdirbiui pajamos

Ne tik žemės ūkis Pasak A.Stančiko, suvažiavime numatyta neapsiriboti vien žemės ūkio reikalais, nes kiekvienam žemdirbiui ne mažiau yra svarbūs vietos, kurioje jie gyvena, reikalai. “Kodėl šiandien kaimas, ypač tolimuose rajonuose, yra nutolęs nuo didžiųjų miestų? Kodėl kaimo gyvenimas sustojęs? Likę tai, kas buvo prieš 20 metų. Kaime jau nerasime jaunimo, nes uždarytos mokyklos. Kokios priežastys? Suvažiavime siūlysime

būdus, kaip šią problemą išspręsti”, žadėjo Žemės ūkio rūmų vadovas. Anot jo, dabar yra daug garbaus amžiaus ūkininkų, kurie norėtų savo ūkius perleisti jaunesnei kartai, bet jaunimas to nenori, nes neturi motyvacijos gyventi kaime, todėl renkasi arba miestą, arba užsienį. A.Stančikas LŽ pripažino ne visada gražiai galvojantis apie kai kuriuos ES žemės ūkio politikos dalykus. Jis kritikuoja ES išmokas žemės ūkio paskirties žemės savininkams “už nieko neveikimą”. “Iš dalies tai protinga pozicija: aišku, artėjant pensiniam amžiui, ūkininkas pasitraukia iš gamybos, jam ta netektis turi būti kompensuojama, juolab jei į jo vietą ateina jaunas ūkininkas. Blogiausia, kad tai vyksta ir tada, kai jokios kaitos nėra. Man, ūkininkui, pikta, kai Europa skiria pinigus ne tam, kad gamintume, o tam, kad negamintume. Negi Europa taip bijo manęs, ūkininko, kaip konkurento, kad taip stengiasi mane pašalinti?” piktinosi pašnekovas. Pasak jo, tai bus svarbiausi klausimai, kuriais ketinama diskutuoti suvažiavime, tačiau yra daugybė smulkesnių, bet ne mažiau aktualių, kurie bus išdėstyti rezoliucijoje.


12 Istorija

2013 03 15 Lietuvos žinios

1938-ieji: ultimatumų laikotarpio pradžia Atkelta iš

1 p.

Kad Vokietijos ketinimai rimti, liudija dar 1938 metų spalio 21 dieną paskelbtas A.Hitlerio nurodymas Vokietijos karinei vadovybei. Jame sakoma: “Politinė padėtis, ypač ginkluotas konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos reikalauja, kad vokiečių karinės pajėgos užimtų Klaipėdos kraštą. Įvesti pajėgas reikia per kuo trumpesnį laiką.” Vėliau Vokietijos grėsmė bus minima kaip vienas svarbiausių motyvų, paskatinusių Lietuvos Vyriausybę besąlygiškai priimti Lenkijos reikalavimus. Tačiau ar karo su Lenkija ir Vokietijos intervencijos grėsmė buvo reali? Jei tikėsime pirmojo nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Varšuvoje, o vėliau - paskutinio jos atstovo Berlyne Kazio Škirpos žodžiais, - tikrai ne. Pasak diplomato, lenkai apskritai nebūtų drįsę grasinti karine jėga, jei nebūtų žinoję, kad Lietuva tuomet buvo vieniša ir neturėjo už Lenkiją galingesnės Vokietijos paramos. “Greičiausia nebūtume gavę ir Joachimo von Ribbentropo ultimatumo dėl Klaipėdos, jei būtume blaiviau žiūrėję į Lietuvos geopolitinę padėtį ir laiku sutvarkę santykius su Vokietijos reichu, užuot pasidavę politinių naivuolių sugalvotoms klaidingoms valstybės saugumo doktrinoms”, - prisimena K.Škirpa, turėdamas galvoje jau 1939 metų pavasario įvykius. 1938 metų kovo ultimatumas dažnai vadinamas pirmuoju Lietuvos pažeminimu sunkioje dramoje, 1940-aisiais pasibaigusioje valstybės žlugimu. Tačiau ar santykių tarp Kauno ir Varšuvos normalizavimas (tegu ir priverstinis) iš tikrųjų buvo absoliutus blogis? O gal priešingai - šis žingsnis buvo tiesiog pernelyg vėlyvas? Ar Lenkija iš tiesų norėjo karo su Lietuva? Ar ji tikrai kėsinosi į mūsų šalies suverenumą? Pagaliau ar priimdama Varšuvos sąlygas Lietuva iš tiesų netiesiogiai pripažino savo sostinę Lenkijai ir ar lenkams apskritai to reikėjo? Tuomet, 1938-ųjų pavasarį, visa ši istorija abiejose pusėse sukėlė netramdomą emocijų škvalą, kurio pasekmes jaučiame iki šių dienų. Vis dėlto šiandien palikime jausmus nuošalyje ir pamėginkime atsakyti į šiuos klausimus, žvelgdami į situaciją ne tik tuometinio Kauno, bet ir tuometinės Varšuvos akimis.

Bevaisės santarvės paieškos Prisiminkime, kad nesantaiką tarp dviejų šalių mėginta švelninti maždaug prieš pusantrų metų iki mūsų istorijoje minimų įvykių, ir pripažinkime, jog tai buvo daroma ne Kauno, o Varšuvos iniciatyva. Dar 1936 metų rugsėjį Ženevoje vykusios Tautų Sąjungos asamblėjos kuluaruose Lenkijos užsienio reikalų ministras Jozefas Beckas pasiūlė tuometiniam Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui susitarti dėl diplomatinių santykių užmezgimo taip, kaip 1934-aisiais tai padarė SSRS ir Rumunija, nors sovietai ir nepripažino Bukareš-

Lenkijos pasienio apsaugos korpuso kariai atidaro vartus ant tilto per Merkį, skiriančio Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą nuo Lietuvos. 1938 m. / Narodowe archiwum cyfrowe nuotraukos

Pirmasis Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Varšuvoje K.Škirpa įteikia skiriamuosius raštus Lenkijos prezidentui I.Moscickiui. Varšuva, 1938 m. kovo 31 d. / LCVA nuotrauka tiesioginis susisiekimas tarp dviejų valstybių. Suprantama ir tai, kad šios dalinės priemonės be diplomatinių santykių užmezgimo Varšuvai netiko. Nepavykusios konsultacijos netruko sukelti tikrą žodžių karą. 1936 metų gruodžio 19-ąją kalbėdamas Seime J.Beckas pareiškė, kad, “lenkų vyriausybė priversta atsiimti savo duotą pasitikėjimą Lietuvos Vyriausybės taikingomis intencijomis”. Reaguodamas į šią kalbą S.Lozoraitis tvirtino, kad Lietuvos ir Lenkijos santykių raktas esąs Vilnius, bet Kauno požiūris į Varšuvą vis tiek grindžiamas mažumų teisių ir taikos siekiu. Nesusišnekėjimą dar temdė ir gandai. Vasario mėnesį Lietuvoje apsilankius Raudonosios armijos generalinio štabo viršininkui maršalui Aleksandrui Jegorovui, kalbėta, kad Kaune aptartas sovietų karinės paramos Lietuvai planas, o tai jokiu būdu

S.Lozoraičiui pavyko atvėsinti emocijas ir priversti ministrus paklausyti proto balso. to teisių į jų kontroliuojamą Besarabiją. Taigi užšaldykime Vilniaus klausimą ir draugaukime, siūlė J.Beckas. Suprantama, kad Kaune tokie siūlymai negalėjo būti priimtini. Juk Vilniaus kraštas - ne Besarabija, kurią rumunai laikė tiesiog viena iš savo provincijų. Vilnius - Lietuvos sostinė, įtvirtinta šalies Konstitucijoje. Taigi vienintelis dalykas, ką tuomet savo kolegai galėjo pasiūlyti J.Lozoraitis, buvo konsulinės lengvatos, laivyba Nemunu ir

nesiderino su Lenkijos planais kurti vadinamąją taikos tvirtovę nuo Baltijos kraštų iki Juodosios jūros. Varšuva net oficialiai įspėjo Lietuvą grįžti prie protingos politikos, kol dar nevėlu. Tiesa, gandai nepasitvirtino, tačiau nepasitikėjimas liko. Liūdniausia, kad už diplomatų ir politikų nesusišnekėjimą mokėti teko paprastiems žmonėms - Vilnijos lietuviams ir Lietuvos lenkams. Po J.Becko pareiškimo lenkų valdžia uždarė 130 lietuviš-

kų mokyklų, 70 bibliotekų, 80 lietuviškos Šv. Kazimiero draugijos skyrių. Lietuvos švietimo ministras Juozas Tonkūnas paskelbė įsakymą, kad vaikai, kurių tėvų pasuose nurodyta juos esant lietuviais, negali lankyti lenkų mokyklų, o tai pastarosioms sudavė triuškinamą smūgį. Na, susistumdymus ir net muštynes bažnyčiose dėl to, kokia kalba turi vykti pamaldos, sunku būtų net suskaičiuoti. Tuo pat metu padažnėjo ir incidentų prie demarkacijos linijos. Tiesa, jie nebuvo kruvini ir dažniausiai apsiribodavo pasienio ženklų niokojimu. Tokie incidentai buvo sprendžiami greitai ir palyginti ramiai.

Incidentas pasienyje Deja, tokia santykinė ramybė truko neilgai. Naktį iš 1938 metų kovo 10-osios į 11-ąją prie demarkacijos linijos buvo pralietas pirmasis kraujas. Per paryčiais kilusį spontanišką susišaudymą tarp Lietuvos ir Lenkijos pasieniečių ties Trasnykų kaimu Lietuvos teritorijoje buvo sunkiai sužeistas lenkų Pasienio apsaugos korpuso kareivis Serafinas. Nors iš Alytaus atvykęs gydytojas labai stengėsi išgelbėti sužeistąjį, maždaug po trijų valandų lenkų kareivis mirė. “Už kraują - krauju!”, “Paklupdyti ant kelių Kauno Lietuvos despotus!” - tokiais ir panašiais šūkiais jau kitą dieną prapliupo Vilniaus radiofonas. Tačiau aiškintis įvykio aplinkybių vietoje, nepaisydami lietuvių rodomos iniciatyvos, lenkų kariškiai ir pareigūnai nepanoro.

Pačioje Lenkijoje žinią apie incidentą pasienyje nustelbė pranešimai iš Reicho okupuojamos Austrijos. Be abejo, ši naujiena lenkų visuomenę išgąsdino kur kas labiau. Tačiau kai kuriems politikams ir kariškiams šių dviejų nelygiaverčių įvykių sutapimas pasirodė visai naudingas. Dabar, kai visa Europa mato tik Sudetus ir Austriją, lenkų kariuomenė galėtų be didesnių kliūčių okupuoti Lietuvą ir taip pristabdyti vokiečių ekspansiją Rytų Europoje. Tokios pozicijos laikėsi Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius Edwardas Rydzas-Smiglis, laikytas antruoju pagal įtaką žmogumi šalies vyriausybėje po užsienio reikalų ministro J.Becko. Pats J.Beckas tokiam požiūriui nepritarė, tačiau tuo metu savo žodžio tarti jis negalėjo, nes ilsėjosi Rivjeroje. Atmosferą dar labiau kaitino nuo kovo 11 dienos Vilniuje, Varšuvoje, Krokuvoje, Lvove, Poznanėje ir kituose miestuose vykusios antilietuviškos demonstracijos, kurių dalyviai ragino žygiuoti į Kauną. Galimą E.RydzoSmiglio žygį parėmė ir tomis dienomis paskelbtas 26 organizacijų atstovų manifestas. Vis dėlto šie lenkų visuomenės veiksmai, regis, nebuvo spontaniški. Tiesioginis vienos tokios manifestacijos liudytojas Leonas Mitkiewiczius, vėliau paskirtas pirmuoju Lenkijos karo atašė Kaune, knygoje “Kauno atsiminimai” tvirtina, kad bent jau kovo 16-osios demonstracija priešais Generalinį ginkluotųjų pajėgų ins-

pektoratą buvo neabejotinai iš anksto parengta ir organizuota. “Minią sudarė 5-6 tūkstančiai žmonių (...). Manifestantai šūkavo šūkius, iš tolo skambėjusius labai grėsmingai: “Mes norime Lietuvos!”, “Vade, vesk mus į Kauną” bei panašius. Tokių užrašų buvo ir manifestantų nešamuose transparantuose. Šūkaudama triukšmingus ir grėsmingus šūkius, choru skanduodama kai kuriuos sakinius, visą tą įvykį - Lietuvai priešišką manifestaciją - minia vertino greičiau kaip pasilinksminimą. (...) Tai liudijo džiugūs besišypsantys demonstrantų veidai. Man atrodė, kad visą antilietuvišką akciją ir manifestaciją surengė mūsų Užsienio reikalų ministerija su Vyriausiuoju štabu ir Generaliniu ginkluotųjų pajėgų inspektoratu”, - rašo L.Mitkiewiczius, stebėjęs visą renginį pro savo buto langą. Vis dėlto šūkiais apsiribota nebuvo. Padrąsintas “visuomenės pritarimo” maršalas E.Rydzas-Smiglis įsakė sutelkti prie Lietuvos sienos 80 tūkst. lenkų karių. Tuo pat metu J.Beckas pokalbyje su Vokietijos ambasadoriumi pareiškė, kad lenkų pasienio kareivis buvęs nukautas lietuvių daliniui mėginant pridengti per sieną einančius antilenkiškus agentus. Lietuvos siūlymą sudaryti mišrią incidento tyrimo komisiją Lenkijos vyriausybė ignoravo. Dėl ultimatumo jau buvo apsispręsta, tad išsiaiškinti įvykio aplinkybes lenkams neberūpėjo. Vyriausybės pritarimą įteikti Lietuvai ultimatumą J.Beckas gavo kovo 14-ąją, vos grįžęs iš Rivjeros. Vis dėlto reikalavimus nurodyta sušvelninti tiek, kad Lietuva galėtų juos priimti. Beje, grįžus užsienio reikalų ministrui, aršiausių kariuomenės “vanagų” ryžtas pradėti karo veiksmus ėmė tirpti, o E.RydzoSmiglio daliniai tapo tik papildomu argumentu galimam Kauno užsispyrimui palaužti. Beje, po metų J.Beckas Rumunijos užsienio reikalų ministrui prisipažins žinojęs apie vokiečių planus užimti Austriją bei Sudetus ir apie tai, kad jei Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebūtų skubiai sutvarkyti, kitą smūgį Reichas galėjęs nukreipti į Baltijos šalis.

Užtarimo nesulaukė Grėsmės akivaizdoje Lietuvai neliko nieko kita, kaip ieškoti didžiųjų valstybių užtarimo. Tačiau jo nebuvo. Sovietų užsienio reikalų liaudies komisaras Maksimas Litvinovas pareiškė, kad Maskva į konfliktą nesikiš. O Vokietijos užsienio reikalų ministras J.von Ribbentropas kovo 18-ąją, jau paskelbus ultimatumą, kategoriškai rekomendavo Lietuvos pasiuntiniui Berlyne Jurgiui Šauliui besąlygiškai priimti Lenkijos reikalavimus. Reikia pridurti, kad Berlynas vis dėlto ruošėsi galimam Lietuvos ir Lenkijos kariniam konfliktui. Kovo 18-ąją A.Hitleris įsakė Vermachtui ruoštis užimti Klaipėdą - tai turėjo būti padaryta per porą valandų. Tuo pat metu Vokietijos karinių pajėgų vyriausiojo štabo viršininkas Wilhelmas Keitelis Lietuvos žemėlapyje jau brėžė galimą demarkacijos liniją tarp vokiečių ir lenkų okupacinių dalinių. Jokios paramos Lietuva nesulaukė nei iš kitų didžiųjų valstybių, nei iš kaimynų. Priimti Varšuvos ultimatumą ragino ir anglai, ir prancūzai. Latvijos ir Estijos vyriausybės jokių tiesioginių patarimų nedavė. Panašiai, kaip ir Tautų Sąjungos pareigūnai, jos tik ragino kiek įmanoma greičiau baigti ginčą su Lenkija. Tuo metu Varšuva taip pat žengė žingsnį susitarimo link, aiškiai pareikšdama nereikalausianti, kad Lietuva besąlygiškai atsisakytų Vilniaus ir būsimoje notoje neįžeisianti Lietuvos prestižo. Ir štai kovo 17-ąją devintą vakaro Lenkijos pasiuntinys Estijoje Waclawas


2013 03 15 Lietuvos žinios

Istorija

Išardytas Vilniaus-Kauno geležinkelio ruožas prie demarkacijos linijos ties Lazdėnais. / Przesmyckis Taline reziduojančiam Lietuvos pasiuntiniui Broniui Dailidei įteikė ultimatumą, kuriame reikalaujama per 48 valandas užmegzti tarp Lietuvos ir Lenkijos diplomatinius santykius ir iki kovo 31 dienos pasikeisti pasiuntiniais. “Atsakymo nedavimas arba pakeitimas bet kurių papildymų arba rezervų Lenkijos vyriausybės bus laikoma atmetimu. Šiuo neigiamu atveju Lenkijos vyriausybė garantuos savo valstybės tikrą interesą savomis priemonėmis”, - sakoma dokumente. Taigi, ultimatumas turėjo būti priimtas iki kovo 19 dienos 21 valandos. “O ta diena - tai šviesaus atminimo maršalo Jozefo Pilsudskio vardinės... Ar Lietuvai primestos Lenkijos sąlygos turi būti dovana, jo atminimo pagerbimas? Ar Lietuva nebus brutaliai verčiama sutikti su Lenkijos sąlygomis? Maršalas Pilsudskis - jeigu būtų gyvas - niekada neleistų taip veikti. O Vilniaus klausimas? Iš tikrųjų kraupią, makabrišką dovaną jo atminimui dovanoja ministras J.Beckas savo ultimatumu Lietuvai. Kiek man žinomas maršalo Pilsudskio požiūris į lietuvius, ypač į Lietuvą, jis niekada nesutiktų jėga versti lietuvius užmegzti santykius su Lenkija”, - “Kauno atsiminimuose” pastebi L.Mitkiewiczius. Kitą rytą prezidentas Antanas Smetona sušaukė skubų Vyriausybės posėdį. Po užsienio reikalų ministro S.Lozoraičio pranešimo, kad gavusi neigiamą įsakymą Lenkijos vyriausybė įsakys savo kariuomenei žygiuoti į Lietuvą, prezidentūros salėje užvirė emocijos. Dalis karštagalvių ministrų reikalavo nedelsiant atsakyti į tokį pažeminimą ginklu. Ypač aktyviai tai siūlė Šaulių sąjungos garbės pirmininko Vlado Putvinskio sūnus - žemės ūkio ministras Stasys Putvinskis. Kolegą emocingai parėmė ir kabineto vadovo pareigas einantis susisiekimo ministras Jokūbas Stanišauskis. Vis dėlto S.Lozoraičiui pavyko atvėsinti emocijas ir priversti ministrus paklausyti proto balso. Užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Lietuva ir taip per ilgai delsė, nemėgindama normalizuoti santykių su kaimyne, tad dabar tenka skinti tokios politikos vaisius. Diplomatijos vadovas pridūrė, kad beveik visų šalių pasiuntiniai pataria priimti Varšuvos reikalavimus, o ir jis pats laikosi tokios nuomonės. Dabar visų akys nukrypo į kariuomenės vadą Stasį Raštikį. Generolas pareiškė neturįs iliuzijų, kad Lietuvos kariuomenė galėtų sėkmingai pasipriešinti kur kas stipresnėms Lenkijos pajėgoms - geriausiu atveju tai būtų tik simbolinė gynyba, tad konfliktą derėtų spręsti taikiai. Po tokios kariuomenės vado kalbos tapo galutinai aišku, kad kitos išeities nėra - kad ir kaip būtų skaudu, ultimatumą teks priimti. Taigi, likus dešimčiai valandų iki termino pabaigos Varšuvai buvo pranešta: Lietuva sutinka su Lenkijos reikalavimais. Tačiau tam dar buvo reikalingas Seimo sutikimas, nes priimant ultimatumą drauge spręstas ir taikos ar

LŽ archyvo nuotraukos

13

Lietuvos pasieniečiai sveikina Lenkijos nepaprastąjį pasiuntinį ir įgaliotąjį ministrą Lietuvoje F.Charwatą. 1938 m. kovas.

Lenkijos karo atašė Lietuvoje L.Mitkiewiczius. Lenkijos pasienio apsaugos korpuso karių ir Lietuvos pasieniečių susitikimas prie demarkacijos linijos 1938 m. karo klausimas. Mirtinoje tyloje tautos atstovai išklausė J.Stanišauskio pranešimą, kurį laikinasis kabineto vadovas baigė tokiais žodžiais: “Jėgos persvara yra Lenkijos pusėje, bet jėga nėra teisė. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos Vyriausybė nutarė išpildyti lenkų vyriausybės reikalavimus, gerai žinodama, kad Lietuvos visuomenė prireikus yra nusistačiusi vieningai visomis išgalėmis ginti savo tėvynę.” Norinčių kalbėti ar ginčytis neatsirado - prie to, kas pasakyta, mažai ką bepridursi. Taigi, Seimo nariui Simui Janavičiui pasiūlius, buvo priimtas toks nutarimas: “Seimas, išklausęs

duose, o ne ginti Tėvynę. Nepasitenkinimo būta ir pačioje kariuomenėje - negalėdami susitaikyti su, jų nuomone, gėdinga vadovybės pozicija, kai kurie karininkai paliko tarnybą. Kovo 21-ąją tūkstantinė minia susirinko Karo muziejaus sodelyje prie Nežinomojo kareivio kapo. Skambant Tautiškai giesmei ir Laisvės Varpui, susirinkusieji, iškėlę rankas, prisiekė ginti Tėvynę nuo kiekvieno užpuoliko ir aukoti savo gyvybę už kiekvieną žemės pėdą. Dar po trijų dienų pareiškimą “Lietuvos aide” paskelbė ir Vilniui vaduo-

Lietuvoje ultimatumo priėmimas sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Paprasti piliečiai, ypač jaunimas, neslėpė pasipiktinimo. ministro pirmininko pavaduotojo pranešimą apie Lenkijos vyriausybės Lietuvos vyriausybei įteiktą ultimatumą, kuriuo Lenkijos vyriausybė reikalauja iš Lietuvos vyriausybės neatidėliojant užmegzti diplomatinius santykius, atsižvelgdamas į faktinę padėtį ir būtiną reikalą šiuo taip kritiniu Europai metu išlaikyti taiką, laiko, kad Vyriausybė esamomis sąlygomis buvo priversta priimti Lenkijos vyriausybės ultimatumą.”

Nuo palengvėjimo iki įtūžio Žinia, kad Lietuva nutarė taikiai baigti konfliktą, daugelyje valstybių sukėlė palengvėjimo atodūsį. Lenkai netramdė džiugesio ir nebereikalavo lietuvių kraujo. Anglai ir prancūzai pasijuto tarsi nusimetę jiems užkrautą svetimų rūpesčių kuprą. Vokiečiai trynė rankas - sovietai neatėjo į pagalbą Lietuvai, vadinasi, jie vis dar silpni. Lietuvoje ultimatumo priėmimas sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Paprasti piliečiai, ypač jaunimas, neslėpė pasipiktinimo. Labiausiai įtūžis liejosi ant kariuomenės vadovybės: neva mūsų kariai rengiami žygiuoti para-

ti sąjunga. Jame sakoma: “Šią valandą ne tik neturime nusiminti ar nuleisti rankas, bet priešingai - šimteriopai padidinta energija dirbti savo darbą, stiprinti Tautos ir Valstybės galią ir siekti didingo Lietuvių Tautos tikslo. Negali būti varžomi mūsų Tautos siekimai ir idealai. Gandai Vilniaus klausimu neturi pagrindo. Veikime, kaip veikę. Dirbkime, kaip dirbę, tik dar su didesne drausme, darbštumu ir pasiryžimu savo tikslo siekti.” Skelbdami šį pareiškimą porą dešimtmečių Lietuvos visuomenę konsolidavusios organizacijos vadovai nė nenujautė, kad netrukus Vilniui vaduoti sąjunga bus išvaikyta. Bus uždarytas ir Vilniaus fondas, kuriam priklausė kone trečdalis tautos, nutraukta žurnalo “Mūsų Vilnius” leidyba, iš spaudos puslapių akimirksniu dings beveik du dešimtmečius skatintas ir tautą vienijęs šūkis “Mes be Vilniaus nenurimsim!”

Bergždžios pastangos Nors lietuviai buvo nusivylę ir nepatenkinti, kovo 25 dieną prasidėjo realus diplomatinių santykių užmezgimo pro-

cesas. Po trumpo Lenkijos ir Lietuvos atstovų susitikimo Augustave abiejų valstybių diplomatai pasirašė sutikimą kovo 31-ąją pasikeisti kredencialais. Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai buvo paskirtas buvęs karo atašė Berlyne K.Škirpa, o Lenkija atstovauti savo interesams į Kauną atsiuntė Franciszeką Charwatą. Kovo 31-ąją, pusvalandį po vidurdienio, abu pasiuntiniai vienu metu įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai ir Lenkijos prezidentui Ignacui Moscickiui. Beje, “Kauno atsiminimuose” L.Mitkiewiczius apibūdino savo viršininką F.Charwatą kaip žmogų, visiškai neišmanantį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, joje buvusių santykių ir nesuprantantį dabartinės Lietuvos problemų. Galbūt tuo galima būtų paaiškinti ir nemalonų pirmojo Lenkijos pasiuntinio akibrokštą “Metropolio” viešbučio salėje. Gegužės 3iąją, minint Lenkijos nacionalinę šventę, diplomatas leido sau rėžti tokį tostą: “Kad mes, Rzeczpospolitos pasiuntinybė Lietuvoje, taptume ko greičiausiai Kauno vaivadija!” Pašiurpęs nuo tokio savo viršininko netakto, L.Mitkiewiczius rašė: “Dabartinės Lietuvos visuomenė - tai jauni nacionalistai, išauklėti per du dešimtmečius naujoje nepriklausomoje valstybėje. Tokią padėtį Lenkijos valstybė turi pripažinti ir gerbti. Būtų didelė ir nepataisoma klaida remtis Lietuvoje dar išlikusia lenkų visuomene.” Atvykdamas į Lietuvą pirmasis Lenkijos karo atašė niekuomet nepamiršo ir kariuomenės štabo II žvalgybos departamento vadovo Tadeuszo Pelczynskio pasakytų žodžių, jog lenkams labai svarbu įtikinti lietuvius, vyriausiuosius vadus ir Lietuvos štabo narius, kad Varšuva neketina kėsintis į Lietuvos nepriklausomybę, o priešingai, gerbia jos suverenitetą. Bet svarbiausia žinia, kurią Lenkijos karo atašė turėjo skelbti lietuviams, buvo ta, kad Lietuvos nepriklausomybė bus užtikrinta tik tuomet, jei ji

remsis Lenkija. Suprantama, kad Lenkijos pasiuntinio išsišokimai šių uždavinių spręsti toli gražu nepadėjo. Neprisidėjo prie tarpusavio pasitikėjimo ir lietuvių padėtis Vilniaus krašte. Gegužės 18 dieną lenkai uždarė Vilniuje veikusią Lietuvių mokslo draugiją, toliau varžė jų kultūrinę veiklą. Į Lietuvos Vyriausybės protestus visuomet buvo parengtas standartinis atsakymas - tai esąs Lenkijos vidaus reikalas. Nors problemų ir buvo, kitose srityse šalių santykiai ėmė po truputį normalizuotis. Gegužės 1-ąją tarp Lietuvos ir Lenkijos ėmė keliauti pašto siuntos, birželio pabaigoje sudaryta oro susisiekimo sutartis, nuo liepos 1osios pradėtas reguliarus traukinių eismas tarp Kauno ir Vilniaus. Ekonominių ryšių pagerėjimą vainikavo (tegu ir kuklios apimties) prekybos sutartis, pasirašyta gruodžio 22 dieną. Galimas dalykas, kad Lietuvos politikai iki galo ir nesuprato, kodėl lenkams taip reikėjo normalių diplomatinių santykių su Lietuva, kad Varšuva nepasibodėjo griebtis net ultimatumo. Iš tiesų priežastis buvo paprasta J.Beckas mėgino bet kokia kaina sudaryti vadinamąją buferinių valstybių “taikos tvirtovę”, kuri turėjo pasipriešinti gresiančiam nacių antplūdžiui Rytų Europoje. Tačiau šis žingsnis buvo pavėluotas. 1939 metų kovą tarp Varšuvos ir Kauno prasidėjo konsultacijas dėl nepuolimo sutarties, o rugsėjį Lenkijos valstybę per porą savaičių sutraiškė hitlerinė karo mašina. Kitaip, nei buvo tikėtasi, diplomatinių santykių su Lenkija užmezgimas nepadėjo Lietuvai išsaugoti Klaipėdos. Sunku nesutikti su istoriku Algirdu Jakubčioniu, rašiusiu: “1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, taip sudariusi savotišką precedentą priiminėti ultimatumus. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija ir Lietuva neteko dalies savo teritorijos.” Bet apie tai pakalbėsime kitą savaitę.


14

2013 03 15 Lietuvos žinios

Kelionės

Kruiziniu laivu - ir pailsėti, ir pamatyti Kruizų keleivių sąrašuose vis dažniau galima išvysti lietuviškų pavardžių. Mitas, kad tokio tipo poilsines ir pažintines keliones renkasi tik pagyvenę amerikiečiai, po truputį bliūkšta. KRISTINA KUČINSKAITĖ

T

aip, didžiąją dalį kruizų keleivių vis dar sudaro vyresnio amžiaus turistai, norintys vienu metu ir pasilepinti viešbučio teikiamomis paslaugomis, ir be didelio vargo kasdien apžiūrėti jei ne vis kitą šalį, tai vis kitą miestą. Tačiau jau vis dažniau kelionėmis laivu susivilioja jaunimas ir šeimos, turinčios vaikų. Mat daugelyje kruizinių laivų programų vaikais laikomi asmenys ne iki 12 metų (taip yra viešbučiuose), bet iki 18 metų. Jei šeima vyksta su dviem atžalomis iki 17 metų, už juos dažniausiai tereikia mokėti uostų mokesčius - maždaug apie 500 litų vienam asmeniui. Pasaulyje yra dešimtys kruizų kompanijų. Lietuviams bene žinomiausios yra MSC, “Costa Cruise Lines”, “Carnival Cruise Lines”, “Norwegian”, “Queen Elizabeth”, “Princess”. Kiekviena jų turi savų taisyklių, bet daugelis jų - panašios.

Nepagražinti vaizdai Pirmą kartą išsirengus į kelionę laivu nustebina tai, kad internete apžiūrėtos nuotraukos nėra pagražintos - atvykęs pamatai tokį vaizdą, kokį mintyse ir susikūrei iš nuotraukų. Gražu, švaru, blizga, kiekvieno baro interjeras kitoks, darbuotojai dėvi baltas pirštines, o kajutės, nors ir nedidelės, tvarkomos du kartus per dieną. Laive labai lengvai gali paplisti ligos, todėl švarai čia skiriama daug dėmesio. Beje, kuo laivas naujesnis, tuo jame daugiau pramogų ir galimybių. Išsirinkus uostą, kuriame prasidės kelionė, reikia pasirūpinti, kaip iki jo nukakti. Dažniausiai skrendama lėktuvu. Atsargumo dėlei patartina atvykti diena anksčiau, kad visko nesugadintų netikėtai vėluojantis skrydis. Įprastai kelionės dieną laivai iš uostų išplaukia apie 17 valandą. Užsiregistruoti reikėtų ne vėliau nei prieš dvi valandas. Registracija vyksta panašiai kaip ir į lėktuvą. Lagaminų svoris nėra itin griežtai ribojamas. Juose į laivą galima įsinešti ir mėgstamų alkoholinių gėrimų, nes neužsisakiusiems programos “viskas įskaičiuota” už juos teks mokėti papildomai. Vėlesnėse stotelėse tai padaryti sunku, nes kaskart įlipant į laivą vyksta patikra, o skysčiai paimami

Kruiziniai laivai kelionės metu beveik kasdien prisišvartuoja vis naujame uoste. / Kristinos Kučinskaitės nuotraukos saugoti iki kelionės pabaigos. Taigi lauktuvių įmanoma nusipirkti, bet jų suvartoti laive nepavyks.

Populiariausia - Genuja Vienas populiariausių Viduržemio uostų, iš kurių vyksta kruizai, yra Genuja (Italija). Tiesa, tuomet, kai rinkomės maršrutą, turėjome išplaukti iš Romos. Didžioji dalis bendrakeleivių nusipirko bilietus lėktuvu Kaunas-Ryga-Roma. Na, bet praėjus maždaug mėnesiui nuo kruizo užsakymo, kompanija pranešė, jog mūsų kelionė prasidės Genujoje. Draugai nusprendė nekeisti lėktuvų bilietų ir įlipti Romoje, o tie, kas jų dar neturėjo, į Genują skrido per Londoną. Iš Genujos oro uosto už 6 eurus autobusu galima nuvažiuoti iki centro. Nuo jo iki laivų uosto - 10 minučių ke-

Sustojus Haifos uoste Negyvosios jūros malonumai ne taip ir toli.

Negyvojoje jūroje negalima gulėti ant pilvo, nes atsiversti be kitų pagalbos bus sunku. lio. Galima rinktis ir traukinį (mokėsite mažiau nei 2 eurus), tik išlipus stotelėje maždaug puskilometrį reikės paėjėti. Brangiausia važiuoti taksi - apie 30 eurų. Jei yra laiko, apžiūrėti Genują patogiausia raudonuoju turistiniu autobusu. Už 15 eurų per kelias valandas pamatysi visus svarbiausius miesto objektus, o vėliau tiesiog galėsi pasivaikščioti po centrą, pakilti į nedidelį apžvalgos kupolą. Kai kas Genują lai-

ko nesaugiu, pavojingu miestu, bet man jis patiko. Kiek kitaip viskas susiklostė grįžtant atgal, nes italai vežėjai itin dažnai streikuoja. Viešasis transportas kelias dienas nevažiavo pirmojo mano vizito Genujoje metu, nevažiavo ir antrojo. Blogiausia, kad piketuotojai užtvėrė pagrindinį kelią, tad juo negalėjo važiuoti nei privatūs, nei taksi automobiliai. Šiaip ne taip išsiaiškinome, kad galime važiuoti traukiniu. Tačiau atėjus į stotį visi automatai, parduodantys bilietus, rodė, kad vietų traukiniuose nėra. Vėliau paaiškėjo, kad jų yra, tik pardavimo aparatai sugedo. Teko stoti į ilgą laukiančiųjų eilę.

Vizos laive Jaukus man pasirodė ir Čivitavekijos miestelis - antroji stotelė mūsų kruize.

Kelionės metu užsukama ir į Aleksandriją.

Jis labai nedidelis, čia yra gražus paplūdimys, gigantiška jūreivio ir jo mylimosios statula, viena pagrindinė senamiesčio gatvė. Nuo laivo iki centro norinčiuosius pasižvalgyti nemokamai atveža kruizų kompanijos autobusas. Kas nori, gali sėsti į kitą autobusą ir nukakti pasižvalgyti į už keliasdešimt kilometrų esančią Romą. Jei kelionės metu lankomos šalys, į kurias reikalinga viza, dažniausiai ji išduodama laive dieną prieš išlipant į krantą. Tuomet eilėje tenka stovėti ne vieną valandą. Žinoma, visuomet galima pasidomėti iš anksto ir vizomis pasirūpinti dar prieš kelionę. Atstovėję kelių valandų eilę gavome Izraelio migracijos antspaudus ir Egipto vizas. Egiptiečiai plaukiantiesiems laivais dažnai iš viso netaiko jokių apribojimų. Na, bet visą laukimo


2013 03 15 Lietuvos žinios

ceremoniją teko ištverti dėl izraeliečių, kurie kiekvieną, išlipantį Haifoje, norėjo pamatyti asmeniškai.

Kupranugariais aplink piramides Trečioji mūsų stotelė buvo Aleksandrijoje. Miestas, kaip ir Kairas, labai netvarkingas ir apleistas. Vos išlipus turistus pasitinka deryboms pasirengę taksistai. Iš pradžių manėme, jog pakaks apžiūrėti Aleksandriją, tačiau atsivertę žemėlapį ir išsiaiškinę, kad nuo jos iki Kairo tik 200 kilometrų, susigundėme proga pamatyti garsiąsias piramides. Iš kurortų nuvykti iki jų reikia nukakti 500-600 kilometrų. Kelionė iki Kairo ir atgal bei trumpa ekskursija Aleksandrijoje buvo pažadėta už 35 dolerius kiekvienam. Tačiau, kaip ir visuomet Egipte, dar teko papildomai primokėti vairuotojui, esą išvyka buvo ne pagal planą. Įspūdingiausia

Kelionės

15

Į laivą - be grynųjų Kruizuose atsiskaityti grynais pinigais neįmanoma. Reikia turėti kelionės čekius arba kredito kortelę. Ši pateikiama registruojantis pirmąją dieną. Joje yra įšaldoma tam tikra pinigų suma - kaip garantas, kad už papildomas paslaugas bus sumokėta. Būna atvejų, kai užstatą galima palikti grynaisiais. Po kelionės jis, atskaičius privalomus mokesčius, atiduodamas. Į šiuos įeina arbatpinigiai personalui, įprastai siekiantys apie 7 eurus per dieną vienam žmogui. Tai žinant arbatpinigių nereikia palikti jokiam aptarnaujančiam personalui - nei restorane, nei kajutėse. Keleiviai kruizuose maitinami penkis kartus per dieną. Per vakarienes rekomenduojama vilkėti puošnesnius drabužius. Laivuose bent kartą rengiama vadinamoji kapitono vakarienė.

Jei kelionės metu lankomos šalys, į kurias reikalingos vizos, dažniausiai jos išduodamos laive dieną prieš išlipant į krantą. tai, kad vairuotojai apvažiavo piramides ir sustojo kitoje jų pusėje. Ten buvo išnuomoti kupranugariai. Jojome ilgokai. Tikrai ne penkias ar dešimt minučių. O daugeliui turistų prie piramidžių ant kupranugarių tik pasėdėti tenka. Vėliau dar laukė ekskursija į kvapų namus, kur galima įsigyti įvairiausių aliejų.

Tuomet aprangos kodas būna vakarinis: vyrams - kostiumai, moterims - ilgos suknelės. Kiekvieną dieną į kajutes atnešami rytdienos laikraščiai. Tai specializuoti leidiniai, kuriuose rasite ne pasaulio naujienas, o miesto, kuriame bus sustojama, aprašymą, rekomenduojamas ekskursijas, galimas pramogas, aprangos kodo reikalavimą per vakarienę.

Taksistai melavo Izraelio uostą Haifą buvome nusprendę apžiūrėti keliaudami išsinuomotu automobiliu. Tačiau neįvertinome to, kad naudojantis juo tik parą teks mokėti gerokai brangiau, nei sutarėme. Išlipus iš laivo turistų taip pat laukia taksistai, su kuriais galima derėtis. Tiesa, iki Jeruzalės ir Negyvosios jūros vieną asmenį jie žadėjo nuvežti už 50 dolerių. Atkalbinėdami nuo savarankiškos kelionės jie sakė, esą Izraelyje keliauti nesaugu, keliai labai prasti, nėra ženklų. Na, bet vis dėlto pasirinkę išsinuomotus automobilius pasielgėme teisingai - viskas buvo priešingai, nei sakė taksistai. Be to, į laivą galėjome grįžti kada panorėję, nes jis vienam vakarui liko krante. Beje, automobilių nuomos punktas Haifoje - už miesto. Iki jo gana nebrangiai nuvažiavome per 40 minučių. Pirmutinis mūsų tikslas buvo Negyvoji jūra. Prie jos įrengta maudykla, kur už 50 šekelių (36 litus) gali mėgautis šios jūros malonumais. Prie telkinio sudėti nemokami gultai, yra gėlo vandens dušai, persirengimo kabinos, purvo vonios. Taip pat yra kelios parduotuvės, kuriose galima įsigyti Negyvosios jūros produktų. Greta maudynių vietos surašyta, ko negalima daryti vandenyje. Pavyzdžiui, taškytis, nes itin sūrus į akis patekęs vanduo ilgokai graužia, taip pat gulėti ant pilvo, nes atsiversti be kitų pagalbos tikrai sunku.

Pramogauti yra kur Laivai krante dažniausiai prisišvartuoja rytą. Tuomet papusryčiavę poilsiautojai gali rinktis ką veikti - likti denyje arba apsidairyti krante. Tie, kas neužsisako mokamų ekskursijų, gali keliauti savarankiškai. Kartą per metus su vyru Dariumi ir draugais išsirengianti verslininkė Inga Budrienė sako niekuomet neužsisakanti gana brangių mokamų ekskursijų. Ji rekomenduoja miestais, kuriame laivai sustos, pasidomėti iš anksto ir suplanuoti, kaip patogiausia juos apžiūrėti. “Tarkim, daugelyje Europos miestų važinėja raudonieji autobusai, kur už 12-20 eurų per keletą valandų gali apžiūrėti visas įžymybes. Egipte patogu keliauti taksi. Dėl kainos susideri išlipęs iš laivo su turistų lūkuriuojančiais taksistais. Na, Izraelyje nuomojomės automobilį ir keliavome savarankiškai”, - pasakojo ji. Kiekvienas laivo keleivis turi asmeninę plastikinę kortelę, kurioje saugoma jo nuotrauka. Kortelė išduodama

Proga užsukti į Jeruzalę Dar vienas aplankytas objektas - Jeruzalė. Pasivaikščiojome senamiesčiu, nuėjome prie Raudų sienos. Čia budinčios moterys ilgesne apranga nepasirūpinusioms turistėms paskolina apsiaustus. Minios žmonių stengiasi prasibrauti iki sienos ir įkišti į ją lapelį su užrašytu noru. Kartą per savaitę siena išvaloma, todėl vietos naujiems lapeliams čia visada galima rasti. Tik apsilankęs prie Raudų sienos supranti pavadinimo prasmę. Moterys ten net ištisas valandas meldžiasi įsikniaubusios į maldaknyges. Dažna jų iš tiesų isteriškai rauda - taip norėdama Dievui perduoti savo skausmo dydį ir sulaukti pagalbos. Grįžę prie laivo automobilius pastatėme į nemokamą automobilių aikštelę, o ryte jais vėl galėjome naudotis. Turėjome laiko išsamiau apžiūrėti Haifą. Įspūdingiausi yra trimis aukštais ant šlaito išsidėstę sodai.

Įspūdingieji Haifos sodai.

Čivitavekijos uoste - milžiniška jūreivio ir jo mylimosios skulptūra. registruojantis į kruizą ir naudojama kaskart įlipant ir išlipant iš laivo. Prie išėjimo visuomet pateikiama informacija, kada vėliausiai reikia grįžti į laivą. Viskas sutvarkyta taip, kad poilsiautojai, parkakę po kelionės, bent viename laivo restoranų galėtų papietauti. Ką daryti vėliau, renkasi kiekvienas asmeniškai. Eina degintis į denį, maudosi, ilsisi, sportuoja. Norintieji mankštintis nemokamame sporto klube turi turėti sportui skirtą aprangą ir avalynę. Papildomai reikia mokėti už SPA pa-

slaugas, pirtį, kirpyklą. Nekainuoja galimybė žaisti stalo tenisą ar mini golfą. Daugelis laivų turi ir nedideles krepšinio aikšteles, diskoteką. Prieš vakarienę arba po jos (priklausomai nuo to, kada vakarieniausite) keleivių laukia nemokamas šou teatre. Beje, laive prie stalų įprastai sėdi maždaug po dešimt žmonių. Tad jei vykstate dviese, greičiausiai visos kelionės metu turėsite kompaniją. “Apskritai kruizas yra gerai suplanuotas: kai miegi, per tą laiką laivas

nuplaukia į kitą miestą. Ryte atsikeli jau kitame mieste. Nei skristi, nei vairuoti”, - sakė I.Budrienė. Ji įsitikinusi, kad būtent kruizai suteikia galimybę mėgautis poilsinių ir pažintinių kelionių pranašumais. Pasak pašnekovės, tiems, ką kamuoja jūros liga, svarbu nepamiršti reikiamų vaistų. “Tačiau kartą pasitaikė toks bangavimas, kad niekas nepadėjo. Na, bet išgyvenau, ir dėl to kelionės įspūdžiai nenublanko”, prisipažino Inga.


16

Trumpai LKL KOVOS Sužaistos dvejos rungtynės Lietuvos krepšinio lygos pirmenybėse. Klaipėdos “Neptūno” (13 pergalių ir 3 pralaimėjimai, 3 vieta) krepšininkai Vilniuje 78:66 (21:23, 24:12, 17:21, 16:10) įveikė Vilniaus “Sakalų” (4 ir 13, 11 vieta) ekipą. 25 taškais prie pergalės prisidėjo Valdas Vasylius, 12 - Vytautas Šarakauskas, 8 - Simas Galdikas. “Sakalų” ekipoje išsiskyrė Aivaras Kiaušas (19 tšk.), Ignas Ramanauskas ir Žygimantas Šeštokas (po 14 tšk.). Septynioliktą nesėkmę iš eilės patyrė autsaiderių komanda “Palanga Triobet” (0 ir 17, 12 vieta), ji Klaipėdoje 72:82 (12:18, 13:24, 17:28, 30:12) pralaimėjo Kauno “LSU-Baltams” (5 ir 11, 9 vieta). 19 taškų šeimininkams pelnė Mantas Mockevičius, 10 - Ryanas Olanderis, 9 - Viktoras Chodosovskis; svečiams 25 - Vidmantas Sragauskis, po 14 - Žygimantas Skučas ir Tomas Urbonas.

“SŪDUVA” STRINGA Lietuvos futbolo A lygos čempionate užfiksuotos pirmosios nulinės lygiosios. Paskutinėse antrojo turo rungtynėse Marijampolės “Sūduva” savo aikštėje su “Šiaulių” ekipa sužaidė be įvarčių - 0:0. Praėjusio sezono bronzos medalininkė “Sūduva” šį sezoną per dvejas rungtynes dar nepelnė įvarčių, iškovojo tik 1 tašką ir išlieka šeštojoje vietoje. “Jei nori laimėti, privalai mušti įvarčius”, - po rungtynių nelinksmai konstatavo marijampoliečių treneris Darius Gvildys. 2 taškus pelniusi “Šiaulių” komanda yra penktojoje vietoje. Čempionate pirmauja po 6 taškus surinkę Pakruojo “Kruojos” ir Klaipėdos “Atlanto” klubai. Trečia su 4 taškais žengia Gargždų “Banga”.

PAKILO REITINGE Vakar paskelbtame naujame FIFA pasaulio futbolo rinktinių retinge Lietuvos nacionalinė komanda su 287 įskaitiniais taškais iš 117 vietos pakilo į 115-ąją. Per keturias savaites Lietuvos ekipos įskaitinių taškų suma nepakito. Būsimoji lietuvių varžovė pasaulio čempionato atrankos turnyre Slovakijos rinktinė (574 tšk.) yra 55-a. FIFA reitinge pirmauja Europos ir pasaulio čempionė Ispanijos (1610 tšk.) komanda, lenkianti planetos pirmenybių bronzos medalininkę Vokietiją (1473 tšk.) ir trečiąją poziciją išsaugojusią Argentiną (1309 tšk.).

PRALAIMĖJO NAMIE Antrąją nesėkmę Baltijos moterų krepšinio lygos (BWBL) elito grupės varžybose patyrė Lietuvos taurės savininkė Vilniaus komanda “Kibirkštis-VIČI-IKI”. Vilnietės ketvirtosiose keturių ekipų B grupės rungtynėse namie 58:62 (14:12, 14:16, 18:18, 12:16) antrąsyk per dvi savaites pralaimėjo penktąją pergalę iš eilės iškovojusiai Gardino ekipai “Olimpija” iš Baltarusijos. Po 12 taškų į viešnių krepšį įmetė Natasha Morris ir Vita Kuktienė, po 8 - Eglė Šniokaitė, Rima Valentienė ir Kristina Vengrytė. Nugalėtojoms 20 taškų pelnė Marija Popova, po 13 - Liubovė Alioškina bei Marija Filončik. Lemiamas BWBL čempionato rungtynes dėl kelialapio į finalo ketverto varžybas “Kibirkštis-VIČI-IKI” žais kovo 25 dieną namie su Kijevo komanda “Tim-Scuf” (Ukraina). LŽ

2013 03 15 Lietuvos žinios

Sportas

Anglai tapo tik žiūrovais VILMANTAS REMEIKA

Futbolo tėvynės Anglijos atstovai UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalio kovas galės stebėti tik per televizorių. Pirmą kartą nuo 1996 metų anglai neturės savo atstovo stipriausio klubinio turnyro aštuntuke. Londono “Chelsea” ir “Manchester City” neįveikė net grupės varžybų etapo, o “Manchester United” ir Londono “Arsenal” suklupo aštuntfinalyje. Šiame etape iš kovos pasitraukė ir škotų Glazgo “Celtic”. Tai itin skaudus faktas britams, nes šių metų Čempionų lygos finalas vyks Anglijos sostinėje Londone. Turnyro ketvirtfinalyje kovos Madrido “Real”, “Barcelona”, “Malaga” (Ispanija), Dortmundo “Borussia”, Miuncheno “Bayern” (Vokietija), Turino “Juventus” (Italija), Paryžiaus PSG (Prancūzija) ir Stambulo “Galatasaray” (Turkija). Į poras komandos burtais bus suskirstytos šiandien.

Ispanų talentas Isco (viduryje) padėjo Malagos komandai palaužti “Porto”. AFP/Scanpix nuotrauka

Sulaukė papeikimo Paskutinis iš turnyro pasitraukęs anglų klubas “Arsenal” buvo netoli sensacijos. Po pralaimėjimo namie 1:3 Miuncheno ekipai “Bayern” anglai Vokietijoje ginklų nesudėjo. Jie sugebėjo nutraukti nuo spalio trukusią klubo “Bayern” 23 nepralaimėtų rungtynių seriją - nugalėjo Vokietijos ekipą 2:0. Iki žygdarbio “Arsenal” trūko trečio įvarčio. Bet kai 86 minutę Laurentas Koscielny įmušė antrą kartą, Miuncheno ekipoje kilo panika. Po rungtynių nesidžiaugė nė viena komanda “Arsenal” ši pergalė tapo menka paguoda, o “Bayern” žaidėjai iš aikštės žygiavo nuleistomis galvomis, jausda-

mi kaltę prieš daugiau nei 60 tūkst. savo aistruolių. “Bayern” 67 metų treneris Juppas Heynckesas teisinosi, jog prieš rungtynes įspėjo žaidėjus, kad kova dar nebaigta. Tačiau šie neįsiklausė. Toks Bundesligos lyderių žaidimas buvo atitinkamai įvertintas. Reiklusis klubo prezidentas Uli Hoenesas vakar visai komandai skyrė griežtą papeikimą ir pagrasino sankcijomis, jei nebus padarytos išvados. “Toks futbolas pražūtingas. Jei neišanalizuosime šių rungtynių, nelaimėsime nieko. Tai buvo įspėjamasis šūvis”, - kalbėjo U.Hoenesas.

Atlaikė sunkumus Čempionų lygos debiutantė ispanų komanda “Malaga” nukeliavo iki ketvirtfinalio. Ji aštuntfinalyje eliminavo portugalų “Porto” - už nesėkmę išvykoje 0:1 namie revanšavosi 2:0. Malagos futbolininkams buvo nė motais, kad Porto ekipa pastarąjį kartą pralaimėjo gruodžio pradžioje. “Kai stadione mūsų gerbėjai sukūrė nuostabią atmosferą, negalėjome jų nuvilti”, - džiaugėsi klubo “Malaga” treneris iš Čilės Manuelis Pellegrini. Prieš pat pertrauką gražiu smūgiu iš toli pasižymėjo Isco. Antro kėlinio pradžioje “Porto” neteko antrą gelto-

STATISTIKA “Malaga” - “Porto” 2:0 (1:0). Malaga, 27 451 žiūrovas. Teisėjas N.Rizzoli (Italija). Įvarčiai - Isco (43), R.Santa Cruzas (77). Įspėti - M.Demichelis, J.Gamezas, J.Toulalanas (“Malaga”), N.Otamendi, S.Defouras, A.Sandro, E.Mangala (“Porto”). Pašalintas S.Defouras (“Porto”). I rungtynės - 0:1. Miuncheno “Bayern” - Londono “Arsenal” 0:2 (0:1). Miunchenas 68 000 žiūrovų. Teisėjas P.Kralovecas (Čekija). Įvarčiai - O.Giroud (3), L.Koscielny (86). Įspėti Ph.Lahmas, J.Martinezas, M.Gomezas (“Bayern”), K.Gibbsas, T.Rosicky, O.Giroud, P.Mertesackeris, S.Cazorla, L.Koscielny (“Arsenal”). I rungtynės - 3:1.

nąją kortelę uždirbusio Steveno Defouro, ir šeimininkų atakų škvalas suintensyvėjo. 77 minutę antrą įvartį tiksliu smūgiu galva pelnė paragvajietis Roque Santa Cruzas. “Malaga” išsaugojo palankų rezultatą ir iškopė į ketvirtfinalį, nors dar pernai šis klubas turėjo rimtų finansinių sunkumų. “Pastarieji metai buvo sunkūs. Komanda nusipelnė didelės pagarbos už tai, kad visą dėmesį skyrė sportui ir ignoravo kitas problemas. Vyravo labai gera atmosfera”, - sakė M.Pellegrini. Malagos klubo branduolį sudaro įdomus žaidėjų mišinys. Tai - prityrę trisdešimt perkopę ar ant jo slenksčio esantys futbolininkai, jau nebereikalingi superklubams: argentiniečiai Martinas Demichelis ir Javieras Saviola, paragvajietis R.Santa Cruzas, prancūzas Jeremy Toulalanas, - ir naujoji karta, tokie kaip Isco. Į Ispanijos nacionalinę rinktinę besibeldžiantis 20-metis žaidėjas pernai išrinktas geriausiu Europos jaunuoju futbolininku. Prieš trejus metus Isco su Ispanijos devyniolikmečių rinktine viešėjo Marijampolėje. Tuomet ispanai pamokė lietuvius 6:0, o Isco pasižymėjo du kartus.

Į Rusiją patraukė išretėjusiomis gretomis SAULIUS RAMOŠKA

“Kas žino, galbūt einant iki autobuso dar kas nors mus paliks”, tokie Kauno “Žalgirio” vyriausiojo trenerio Joano Plazos žodžiai atspindi dabartinę Lietuvos čempionų situaciją. Į Maskvą kovoti su CSKA ketvirtadienį išskrido tik vienuolika “Žalgirio” krepšininkų. J.Plaza suskaičiavo: palyginti su sausio 17 dieną Kaune vykusiomis pirmomis tarpusavio rungtynėmis Eurolygoje (jas CSKA laimėjo 87:73), šiandien Lietuvos ekipoje nebus keturių krepšininkų - į Iraną persikėlusio Ibrahimo Jaabero, Madrido “Real” pasirinkusio Tremmello Dardeno, sezoną dėl traumos jau baigusio Pauliaus Jankūno ir dėl sumuštos blauzdos kovoti negalinčio rezultatyviausio žaidėjo Marko Popovičiaus. Kol rusena viltis, kad “Žalgiris” dar gali įsibrauti į E grupės ketvertuką, J.Plaza tiki, jog žaidėjai stengsis padaryti viską. Sunkmetį bandantis atlaikyti Kauno klubas, pasak stratego, stengsis laimėti, kad paneigtų prognozes. Priežasčių laimėti yra ir daugiau - noras apginti ant marškinėlių užrašytą vardą. Pasak J.Plazos, kovoti bus sunku nėra keturių starto penketo žaidėjų, tačiau puikią progą atsiskleisti penktadienį (rungtynių pradžia 18 val.) turės Donnie McGrathas, Vytenis Lipkevičius, Mindaugas Kuzminskas. “Jie turės pasitempti”, - vylėsi treneris. TOP 16 etapo E grupėje “Žalgiris”

turi 4 pergales ir užima 6 poziciją. 7 kartus laimėjęs CSKA žengia trečias. Maskviečiai iki šiol neturi bilieto į ketvirtfinalį, bet grupėje dar gali būti ir pirmi. Žalgiriečiams, norintiems išsaugoti viltį patekti į atkrintamąsias varžybas, būtina iš Maskvos parsivežti pergalę ir laukti Atėnų “Panathinaikos” pralaimėjimo Berlyno “Albai”. “Kauniečiams bus labai sunku prasiskinti kelią į kitą etapą, todėl jie kovos dėl garbės, žais atsipalaidavę ir nejus didelio spaudimo”, - dvikovos išvakarėse svarstė CSKA įžaidėjas Theodoras Papaloukas. Tačiau J.Plaza tiki, jog šiandien auklėtiniai atiduos visas jėgas. Juolab šį sezoną jie jau įrodė, kad CSKA gali įveikti ir žaisdami Rusijos sostinėje. Kauniečiai dusyk su šia ekipa susitiko VTB Jungtinėje lygoje ir abu kartus laimėjo - 76:66 Kaune ir 74:68 Maskvoje. Paklaustas apie gandus, jog ekipą galbūt dar šią savaitę gali palikti Oliveris Lafayette’as, J.Plaza tikino, kad pagal sutarties sąlygas amerikietis, kaip ir kiti ekipos žaidėjai, turi tokią teisę. “Tačiau nežinau, ar taip nutiks. Tik žinau, kad klubo vadovybė bando kontroliuoti situaciją ir stengiasi, kad nė vienas žaidėjas neišvyktų, - teigė kauniečių strategas. - Turime toliau ieškoti išeities, kad netektų nubraukti viso sezono. Juk dar turime daug išsikeltų tikslų Lietuvos krepšinio lygoje ir Jungtinėje lygoje.” Tuo metu M.Kuzminskas, per pastarąsias dvejas Eurolygos rungtynes iš viso pelnęs 31 tašką, garantavo liksiąs “Žalgiryje”. Jis neslėpė sulaukęs pasiūlymų pereiti kitur, bet dabar pinigai jam

Skirtingai nei prieš mėnesį Kaune, šiandien Maskvoje žalgiriečiai versis be T.Dardeno (priekyje), P.Jankūno (Nr. 13) ir dar dviejų pagrindinės sudėties žaidėjų. / Erlendo Bartulio nuotrauka nėra svarbiausi. “Trenerio dėka mano žaidimas pagerėjo. Todėl būtų negražu išvykti ir palikti komandą tokioje

situacijoje. Turiu galimybę dar kažką parodyti ir tai man šiuo metu svarbiausia”, - teigė 23-ejų puolėjas.


2013 03 15 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balnonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA 2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačernio g., Visoriuose (kaina - 459 000 Lt). Tel. 8 686 45 198. Užs. LM-9009

PRANEŠIMAI Parduodamos BUAB „Pamario būstas“ priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, adresu: Kauno g. 9A, Klaipėdoje. Paraiškos renkamos 10 dienų nuo skelbimo išspausdinimo. Detalesnė informacija tel. 8 614 44 810, www.forumregis.lt. Užs. LM-2382 Pranešame, kad nuo 2013 m. kovo 13 d. UAB „Skolų valdymo grupė“ juridinis vardas yra pakeistas ir įregistruotas naujasis įmonės pavadinimas UAB „Vintara“. Buveinės adresas ir kiti duomenys, išskyrus įmonės juridinį pavadinimą, nesikeitė. Visi UAB „Skolų valdymo grupė“ vardu sudaryti sandoriai lieka galioti. Užs. LM-2385 Parduodami BUAB „Sanvada“ debitoriniai įsiskolinimai. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-164

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB „Venergija“ biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Venergija“, Radviliškio r., Pakiršinio k., Draugystės g. 1, tel. 8 611 55 432. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: biodujų jėgainės statyba Skabeikių k., Papilės sen., Akmenės r. sav. Atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 03 13 raštas Nr. (4)SR-S-611(7.1)) biodujų jėgainės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Venergija“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, Vilnius, tel. 8 611 55 432. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 26, el. p.: v.budryte@srd.am.lt - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 26, el. p.: v.budryte@srd.am.lt, arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Užs. R-161

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „TIEKSTA“

17

INFORMACIJA apie Žiežmarių dviejų lygių sankryžos kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda su žemių paėmimu visuomenės poreikiams techninio darbo projekto parengimo (koregavimo) atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609, el. p.: info@lakd.lt. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Žiežmarių dviejų lygių sankryžos kelyje A1 VilniusKaunas-Klaipėda su žemių paėmimu visuomenės poreikiams techninio darbo projekto parengimas (koregavimas). 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kauno apskritis, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Žiežmarių apylinkės seniūnija. 4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 02 22 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-555: planuojamai ūkinei veiklai, Žiežmarių dviejų lygių sankryžos kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda įrengimas, su žemių paėmimu visuomenės poreikiams, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-15.45 val.). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024). 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2371

Informacija apie biodujų jėgainės statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Jenergija“, Draugystės g. 1, Pakiršinio k., Radviliškio r. sav., tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: biodujų jėgainės statyba, Satkūnų k., Joniškio r. sav. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 03 12 raštas Nr. (4)SR-S-591(7.1)) - biodujų jėgainės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Jenergija“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 10 darbo dienų nuo Užs. R-160 šio skelbimo.

AB „VIRGULA“ AKCININKŲ DĖMESIUI! Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 16 d. 14.00 val. šaukiamas akcinės bendrovės „Virgula“ (įmonės kodas 147651620, buveinės adresas: Savitiškio g. 10F, Panevėžys, duomenys apie įmonę kaupiami LR Juridinių asmenų registre) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks Ateities pl. 31, Kaune. Akcininkų registracija nuo 13.30 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Metinis pranešimas; 2. Auditoriaus išvada apie bendrovės finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą; 3. Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 4. Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas; 5. Bendrovės auditoriaus rinkimas ir jo atlyginimo nustatymas; 6. Bendrovės valdybos narių rinkimai.

Skelbimas apie pirkimà PERKANâIOJI ORGANIZACIJA: Vie‰oji ∞staiga “Europos parkas„ (kodas 286113360). Adresas: Europos parkas, Joneiki‰ki˜ k., LT-15148 Vilniaus r. Tel./faksas: +370 5 237 7077. El. pa‰tas: hq@europosparkas.lt, gk@europosparkas.lt. Kontaktinis asmuo: Gintaras Karosas. PIRKIMO OBJEKTAS: Naujas keleivinis mikroautobusas su specialia ∞ranga ne∞galiesiems ir ∞ranga edukacinei-informacinei sklaidai. Prekòs perkamos atviro konkurso bdu. Pirkimas vykdomas pagal Lietuvos ir ·veicarijos bendradarbiavimo programà. Pirkimas skirtas ∞gyvendinti paprojekt∞ “Kaimi‰kose vietovòse esanãi˜ Europos parko ir Liubavo muziej˜ prieinamumo visuomenei didinimas„. PASIÌLYMˆ PATEIKIMAS: Pasilymas perkanãiajai organizacijai pateikiamas pa‰tu, per kurjer∞ arba asmeni‰kai iki 2013 m. kovo mòn. 27 d. 10 val. 00 min. adresu: Europos parkas, Joneiki‰ki˜ k., LT-15148 Vilniaus r. Pasilymas pateikiamas ra‰tu. Pasilym˜ kalba: lietuvi˜. Vok˜ su pasilymais atplò‰imo data, vieta ir laikas: 2013 03 27, 10.00 val. Europos parke, Joneiki‰ki˜ k., Vilniaus r. Pasilymai vertinami remiantis ‰iuo kriterijumi: maÏiausios kainos. Pirkimo dokumentai pateikiami nedelsiant, bet neilgiau kaip per 3 dienas nuo kreipimosi ∞ perkanãiàjà organizacijà ‰iame skelbime nurodytais kontaktais. Užs. R-158

UAB „Vilniaus zunda“ akcininkų dėmesiui Bendrovės valdybos pirmininko iniciatyva 2013 m. balandžio 26 d. 16.00 val. adresu: Eišiškių pl. 127, Vilniuje, šaukiamas visuotinis uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus zunda“ (buveinės adresas: Šv. Stepono g. 36, Vilnius, identifikavimo kodas 120126018, PVM mokėtojo kodas LT201260113, duomenys apie kurią kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) akcininkų susirinkimas. Akcininkai registruojami nuo 15.30 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas; 2. Bendrovės 2012 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 3. Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymas. Bendrovės vadovas Užs. LM-2384 Informuojame, kad bendrovės vadovo iniciatyva ir sprendimu šaukiamas UAB „LAIKAS KAVAI“, kodas 302471694, buveinė - J.Baltrušaičio g. 11-125, Vilnius eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas vyks - 2013 04 15, 10.00 val. Susirinkimo vieta - J.Baltrušaičio g. 11-125, Vilnius. rinkinio tvirtinimas; Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinės veiklos ataskaitos paskelbimas; 3. Bendrovės bendrojo pelno (nuostolio) paskirs2. Bendrovės 2012 metinių finansinių ataskaitų tymas. Sprendimų projektus darbotvarkės klausimais ir kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu galima gauti ir ją teikia Dainius Lišauskas, tel. 8 682 36 588, arba adresu: J.Baltrušaičio g. 11-125, Vilnius. Galimybė dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis negalima. Užs. R-156

Susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. balandžio 9 d. Generalinis direktorius

Užs. LM-2378

Pranešimas visuomenei apie parengtą UAB „Veivirza LT“ įmonės vykdomos ūkinės veiklos Meiskių k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos r. sav., poveikio visuomenės sveikatos vertinimo (PVSV) ataskaitą

INFORMACIJA apie planuojamų naudoti Vidugirio smėlio ir Raguvėlės žvyro ir smėlio telkinių atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Veivirza LT“, Meiskių g. 1, Meiskių k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos r. sav., tel/faks. (8 46) 45 93 53.

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:Viganto Stipinio IĮ, Molainių g. 110-40, Panevėžys LT-37154. Įmonės kodas 248229320. Tel. +370 698 71 663.

PVSV ataskaitos rengėjas: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (KU BPATPI), H.Manto g. 84, Klaipėda, tel. (8 46) 39 88 46, faks. (8 46) 39 88 45.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455.

Veiklos pavadinimas ir vieta: statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba Meiskių g. 1, Meiskių k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos r. sav.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Vidugirio smėlio ir Raguvėlės žvyro ir smėlio telkinių išteklių naudojimas.

Ūkinės veiklos aprašymas: iš atsivežtos medienos gaminami reikiamų matmenų padėklai, statybinė mediena, dailylentės bei malkos.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Utenos apskritis, Anykščių rajonas, Troškūnų seniūnija, Vidugirių kaimas.

PVSV ataskaita bus viešai eksponuojama nuo 2013 m. kovo 15 iki 29 d. Veiviržėnų sen. adresu: Laisvės g. 4, Veiviržėnai, Klaipėdos r., darbo laiku: I-IV 8.00-12.00 ir 13.00-17.00 val., V 8.00-12.00 ir 13.00-15.35 val., taip pat KU BPATPI adresu: H.Manto g. 84, Klaipėda, darbo dienomis: I-V 10.0015.00 val.

5. Atsakingos institucijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 06 d. priimta atrankos išvada Nr. (5.1.)-s-494, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas. 6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Metalo g. 11, Utena, tel. (8 389) 68 786, faks. (8 389) 69 662, ir UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178 (terminas Užs. LM-2383 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo).

Viešas visuomenės supažindinimas įvyks 2013 m. balandžio 2 d. 15.00 val. Veiviržėnų sen. adresu: Laisvės g. 4, Veiviržėnai, Klaipėdos r. Visuomenės pasiūlymus PVSV klausimais iki 2013 03 29 galima teikti raštu (registruotu paštu, faksu arba el. paštu). KU BPATPI, adresu: H.Manto g. 84, Klaipėda, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 210 k., tel. (8 46) 39 88 58, faks. (8 46) 39 88 45, el. paštas: ausra@corpi.ku.lt. Užs. R-163

Pranešame, kad 2013 m. balandžio 19 d., 16.00 val. UAB „Tieksta“ patalpose, Metalo g. 6A, Vilnius, įvyks visuotinis akcininkų susirinkimas. 1. Bendros veiklos ataskaitos tvirtinimas už 2012 m. 2. 2012 m. balanso, metinės finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. 3. Bendrovei priklausančio turto įkeitimo, pardavimo, nuomos sąlygų svarstymas. 4. Bendrovės laidavimo kitai įmonei sąlygų svarstymas. Atvykstant į susirinkimą turėti asmens dokumentą. Jei įgaliotas asmuo, notariškai patvirtintą akcininko įgaliojimą. UAB „Tieksta“ admininstracija Užs. LM-2374

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas finansavimui gauti pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę Nr. VP1-1.3-SADM-01-K „Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ (toliau - Priemonė). Projektų atrankos būdas - projektų konkursas. Priemonės tikslas: mažinti diskriminaciją darbo rinkoje, skatinti moterų ir vyrų lygias galimybes ir išvengti socialinių problemų atsiradimo, šiuo tikslu informuoti ir šviesti visuomenę. Priemonės remiamos veiklos sritys: 1) prekybos žmonėmis prevencijos priemonių vykdymas; 2) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos priemonių vykdymas; 3) moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimo, užtikrinant moterų ir vyrų lygių galimybių darbo rinkoje (ekonominėje veikloje), priemonių vykdymas.

Galimi pareiškėjai pagal šią priemonę: 1) valstybės ar savivaldybių biudžetinės įstaigos; 2) viešosios įstaigos; 3) asociacijos; 4) labdaros ir paramos fondai; 5) profesinės sąjungos ir jų susivienijimai; 6) religinės bendruomenės ir bendrijos; 7) tarptautinės organizacijos; 8) Prekybos, pramonės ir amatų rūmai; 9) Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

Visi kvietimo teikti paraiškas dokumentai (Projektų finansavimo sąlygų aprašas, paraiškos forma ir kiti dokumentai) skelbiami ES struktūrinės paramos svetainėje: www.esparama.lt, ministerijos svetainėje: http://esf.socmin.lt/. Informacija apie organizuojamus mokymus bei teikiamas konsultacijas skelbiama Agentūros svetainėje adresu: www.esf.lt. Paraiškos turi būti pateiktos užklijuotame voke vienu iš šių būdų: - įteiktos asmeniškai pareiškėjo ar jo įgalioto asmens; - pristatytos pašto kurjerio; - atsiųstos paštu. Galutinė paraiškų pateikimo data 2013 m. gegužės mėn. 20 d., 16.00 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2013 m. gegužės mėn. 20 d. Vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškos Agentūrai turi būti pateiktos šiuo adresu: Europos socialinio fondo agentūra, Gynėjų g. 16, LT-01109 Vilnius.

Telefonais Faksu Dėl projekto idėjos, tikslų, jų atitikties nacionaliniams dokumentams (8 5) 266 8158 (8 5) 266 4209 Dėl dalyvavimo konkurse tvarkos ir sąlygų, paraiškos rengimo ir pildymo bei finansinių klausimų (8 5) 260 8452, (8 5) 246 1834, (8 5) 264 6239 (8 5) 264 9347

El. paštu rimantas.garbstas@socmin.lt. lina.markeviciene@esf.lt, lina.gailiusaite@esf.lt, ana.beznoscenko@esf.lt Užs. R-159


18

2013 03 15 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 15 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!” 22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Siaubo trileris “Nešantys žinią 2. Baidyklė” S 1.05 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai. Istorija prasideda iš naujo” (k.) 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.00 Koncertas “mES Europa”. Kovokime už žmogaus teises 21.40 “Farai” N-14 22.40 Kriminalinis trileris “Baudėjas” N-14 1.10 Trileris “Anakonda” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios

19.20 Animac. f. “Madagaskaras” 21.00 Nuotykių komedija “Paskutinės atostogos” 23.20 Komedija “Kelionė po Europą” 1.10 Mokslinės fantastikos f. “Atkeliavęs iš anapus”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.) 10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Detektyvas “Rezervistas” N-14 22.45 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.45 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 0.45 “N-uoga” S 1.15 “Laukinis” (k.) N-7 2.15-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuv��” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai IV” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Šventas tikėjimas” N-14 23.10 Melodrama “Kur nuneša sapnai” N-7 1.10 “Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 12.30 Dok. f. “Lino giesmė” 12.45 “Savęs link”. Tautodailininkas Eduardas Jonušas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 Kompozitorių ir bardą Vytautą Kernagį prisimenant. “Kaip gražu miške”. Dainos teatro koncertas 19.50 Kompozitorių ir bardą Vytautą Kernagį prisimenant. “Vakaro autografas”. Estrados artistas Vytautas Kernagis 20.40 Kompozitorių ir bardą Vytautą Kernagį prisimenant. Koncertas “Baltas paukštis”. Vytauto Kernagio dainas atlieka Liudas Mikalauskas ir kvartetas “Bass Arco” 22.00 “Kai aš mažas buvau” 22.40 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. Peter Beotzman’s “Full Blast” (Šveicarija/Vokietija) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 Pramoginės muzikos koncertas. Šlagerių festivalis “Palanga 2007”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Skraidantys motociklai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė

Kinas VILNIUS

“Ralfas Griovėjas” - 12 val. “Argo” - 17.45 val. SKALVIJA “Nerealieji” - 19 val. “Aš tavęs nemyliu” - 21 val. Lietuviai svetur 1 - 17.15 val. PASAKA “Nenustok šypsotis” - 20 val. “Populiari mergina” - 17 val. “Afrikos spalvos” - 19 val.

“Ana Karenina” - 21 val. “Medžioklė” - 19.30 val. “Magiškas Paryžius 3” - 21.30 val. OZO KINO SALĖ “Igruški” - 16 val. “Marinos namai” - 17 val. “Aurora” - 18 val.

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Padėkime augti” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip gyvena krokodilai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip gyvena krokodilai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Putinas. Grėsmės demokratijai” N-7 21.00 “Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.55 “Gyvenimo būdas”

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Komedija “Nedrįsk bučiuoti nuotakos!” N-7 14.05 “Verbų sekmadienis” 15.05 “Spaudos kelias” 15.35 “Ieškokime geriausio!” 15.50 Nuotykių f. “Bebriuko nuotykiai” 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” (k.) 18.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Kartą” 22.25 “Balticum TV” žinios 22.40 Drama “Žiaurus gyvenimas” N-14

Balticum Auksinis 7.00 Drama “P.S. Myliu tave” 9.05 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 11.00 Drama “Psichoanalitikas” N-7 13.00 Komedija “Atsiklauskite vaikų!” 15.00 Trileris “Dėžė” N-7 17.00 Drama “Raudonoji

uola” N-7 19.25 Drama “Centurionas” N-14 21.00 Trileris “Bepročiai” N-7 23.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 1.00 Trileris “Aušros kariai” N-14

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.20 “Gyvenkite sveikai!” su Genadijumi Malachovu 11.15 Kontrolinis pirkimas 12.00 Kitos naujienos 12.25 Laikas pietauti! 13.00 Naujienos 13.25 “Prekybos centras” 15.25 Suprasti. Atleisti 16.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.) 16.50 Meilė vyrų akimis 17.55 Lauk manęs 18.50 Žmogus ir įstatymas 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.10 Stebuklų laukas 22.15 Dvi žvaigždės 0.55 Vakarinis Urgantas 0.40 Detektyvas “Trys dienos už įstatymo ribų” 2.15 Komedija “Šiaudinė skrybėlaitė”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 Teisė į susitikimą 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55 Svetimos paslaptys. Metų laikai 16.40 “Čigonėlė” 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 Vaid. f. “Molio svajonės” 21.05 Vaid. f. “Bilietas į abi puses” 23.00 Vaid. f. “Kiaulpienė” 0.40 Vaid. f. “Brangi mano dukrelė”

Viasat Sport Baltic 7.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 7.25 “Formulė-1”. Australijos GP treniruotė 2. Tiesioginė transliacija 9.00 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis 11.00 Boksas. Tavoris Cloudas - Bernardas Hopkinsas 14.00 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis 17.55 Krepšinis. Eurolyga. CSKA “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 19.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 20.40 “Formulė-1”. Sezono apžvalga 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Real” “Unicaja”. Tiesioginė transliacija 23.40 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis 3.55 “Formulė-1”. Sezono apžvalga 4.55 “Formulė-1”. Australijos GP treniruotė 3. Tiesioginė transliacija 6.05 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Žalgiris”

Teatras MULTIKINO

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tapatybės vagilė” - 11.30, 14.15, 17, 19.40, 21.50 val. “Tamsus dangus” - 11.45, 14, 16.15, 19, 21.15 val. “Parkeris” - 13, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Krudžiai” (3D) - 19 val. “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 13.15, 20.30 val. “Hičkokas” - 11, 18 val. Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d. “Mama” - 13.45, 18.30 val.

“Šalutinis poveikis” - 16, 21 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 21.40 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.30, 16.10 val. “Gimtadienis” - 14.30, 19.10 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val. “Sniego karalienė” - 12.15 val. “Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.15 val. “Saugus prieglobstis” - 15.30 val. “Valentinas vienas” - 12, 16.45, 21.30 val. “Legendos susivienija” - 10.45 val. FORUM CINEMAS VINGIS Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d. “Šalutinis poveikis” - 21.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val. “Linkolnas” - 20.30 val. “Valentinas vienas” - 15 val.

15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Nuodėmingoji Kalifornija” 23.10 “Kaltės kaina” 0.10 “Gelbstint Greisę” 1.00 Eurolygos rungtynės. TOP 16. “Maskvos CSKA” - Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 2.45 “Kastlas” 3.35 “Paslapčių namai”

“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 12.15 val. “Sniego karalienė” - 10.15 val. “Saugus prieglobstis” - 14.15 val. “Valentinas vienas” - 10.30, 17.15, 21.30, 23.50 val. “Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDA

“Tapatybės vagilė” - 11, 13.30, 16, 18.30 val. “Tamsus dangus” - 15.15, 17.15, 19.15 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45 val. “Saugus prieglobstis” - 14.30 val. “Šalutinis poveikis” - 14, 19 val. “Mama” - 19.10 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 15 val. “Gimtadienis” - 14.30, 16.45, 19 val. “Sniego karalienė” (3D) - 12.45 val. “Sniego karalienė” - 10, 11.45, 13.30 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.30 val. “Valentinas vienas” - 17 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.

KAUNAS CINAMON “Tapatybės vagilė” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Parkeris” - 13.30, 21.55 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45, 18.45 val. “Gimtadienis” - 12, 14.15, 17, 19.15, 21.45 val. “Mama” - 22.15 val. “Šalutinis poveikis” - 18 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 11.30, 20.15 val. “Sniego karalienė” (3D) - 16.30 val. “Sniego karalienė” - 11.15, 13.15, 16 val. “Valentinas vienas” - 15.15, 17.25, 19.40, 21.30 val. FORUM CINEMAS “Tapatybės vagilė” - 11.30, 16.45, 19, 21.15, 23.30 val. “Tamsus dangus” - 13.45, 16.30, 18.45, 21, 23.20 val. “Parkeris” - 13.30, 18.15, 20.45, 23.10 val. “Krudžiai” (3D) - 19 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 15.45, 20.30 val. “Mama” - 15, 19.30, 23.59 val. “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.45, 21.40 val. “Šalutinis poveikis” - 17.45 val. “Hičkokas” - 16 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 14, 17.30 val.

FORUM CINEMAS “Tapatybės vagilė” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val. “Tamsus dangus” - 11.45, 14.15, 16.30, 19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 18.30, 21 val. “Krudžiai” (3D) - 19 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 16.15, 21.45 val. “Mama” - 13.10, 17.50 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45 val. “Gimtadienis” - 10.45, 15.25, 20.20 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val. “Sniego karalienė” - 17 val. “Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val. “Valentinas vienas” - 14, 19.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Tamsus dangus” - 22 val. “Mama” - 15, 18, 20.45 val. “Linkolnas” - 13, 18.30 val. “Krudžiai” (3D) - 19 val. “Ką išdarinėja vyrai?” - 19.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 13.30, 16.30 val. “Gimtadienis” - 13.45, 16, 18.15, 20.30 val. “Sniego karalienė” - 10.15 val. “Valentinas vienas” - 16.15, 21.45 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 16.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20 val. “Gimtadienis” - 14.40 val. “Parkeris” - 18.40, 20.50 val. I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40 val. “Ana Karenina” - 16.35 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.20 val. “Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 15 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 15 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 16 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 16 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 17 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” JAUNIMO TEATRAS 15 d. 10 val. “Ekspedicija į teatro vidų” 15 d. 18 val. “Gupelė” 16 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 17 d. 18 val. “Ledi Makbet” Salė 99 16 d. 12 val. “Angelų pasakos” 17 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. “Ačiū, Margo!” 16 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 16 d. 18 val. “Lošėjai” 17 d. 12 val. Klasikinio šokio (baleto) kolektyvas “Nuotaika”. “Sniego karalienė” 17 d. 18 val. “Kvailių vakarienė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 15 d. 18.30 val. Juozas Erlickas Mažajame teatre. “Neregėta programa” 16 d. 18.30 val. “Visu greičiu atgal!” 17 d. 12 val. “Mama Katinas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 16 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” 17 d. 12 val. “Eglė žalčių karalienė” Mažoji salė 16 d. 14 val. “Coliukė” 17 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 15 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” 16 d. 12 val. “Dūkstantmečio kurmis” 16 d. 19 val. “Luošys iš Ainišmano salos” 17 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias” MENŲ SPAUSTUVĖ 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Menininkų grupė “Žuvies akis”. “Aikštelėje laisvų vietų nėra” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 16 d. 11 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”. “Mozaika” 16 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 17 d. 15 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Dansema”. “Kampavoris” 17 d. 16 val. Juodojoje salėje. “Tėčio pasaka” RAGANIUKĖS TEATRAS 16 d. 12 val. “Karlsonas ir Mažylis” 17 d. 12 val. “Miegančioji gražuolė” “DOMINO” TEATRAS 17 ir 18 d. 19 val. “Primadonos” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 16 d. 12 val. “Plėšikas Hocenplocas” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” 16 ir 17 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNAS

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19 val.

PANEVĖŽYS “Gimtadienis” - 13.15, 14.30, 17, 19.15, 21.50, 23.40 val.

VILNIUS

FORUM CINEMAS BABILONAS “Tapatybės vagilė” - 13.30, 16, 18.40, 21.20 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.30, 17.45 val. “Gimtadienis” - 15.20, 18.05, 20.30 val. “Valentinas vienas” - 13, 21 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 15 d. 12 val. Didžiosios scenos fojė. Ekskursija “Teatro erdvės” 16 d. 13 val. Ilgojoje salėje. “Aktorinės dirbtuvės” 15 d. 14 val. Ilgojoje salėje. “Scenos kalba” 15 d. 18 val. Tavernos salėje. “Teatro kalbėjimai” 15 d. 15 val. Tavernos salėje. “Teatras Online” 15 d. 15 val. Rūtos salėje. “Scenos judesys” 15 d. 16 val. Tavernos salėje. “Scenografijos dirbtuvės” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Amerika pirtyje” 15 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Teatras “Jaja”. “Auksinė šventykla” 16 d. 13 val. Mažojoje scenoje. ŠU Žibūdos kursas. “Lietuviško teatro vakaras?!” 16 d. 16 val. Rūtos salėje. LMTA Jono Vaitkaus kursas ir Rusų dramos teatras. “Meška”

16 d. 18 val. Mažojoje scenoje. LMTA Juozo Javaičio kursas ir trupė “Degam”. “Peiliai vištose” 16 d. 20 val. Ilgojoje salėje. Festivalio “Nerk į teatrą” uždarymo koncertas “Afrikos būgnų ritmu” 16 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Tautinio meno ansamblis “Ratelinis”. Koncertas “Aukso paukštei atskridus” 17 d. 18 val. Rūtos salėje. “Švyturys” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 18 val. “Marta” 16 d. 18 val. “Šikšnosparnis” 17 d. 12 val. “Voro vestuvės” 17 d. 18 val. “Funny beat tap dance show”. “Funny Beat” kartu su “Bass Arco”. Įspūdingas step’o šokio pasirodymas su gyvos muzikos improvizacijomis KAUNO KAMERINIS TEATRAS 15 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 16 d. 18 val. “Penki vakarai” 17 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 16 d. 19 val. “Septyniolika” 17 d. 14 val. “Sidabrinis fėjos šaukštelis” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 15 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansus dainuoja aktorius A.Bialobžeskis 16 d. 12 val. “Jūratė ir Kastytis” 17 d. 12 val. “Šeimynėlė iš Didžiosios girios” KAUNO TEATRO KLUBAS 16 d. 19 val. Druskininkų džiazo ansamblio kompakto “Čiurlionis kitaip” pristatymas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. “Lūšies valanda” 17 d. 18 val. “Produktas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 18.30 val. ir 17 d. 17 val.”Sesuo Kerė” 17 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 16 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Karalaitės nori žaisti” 16 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Laisvi drugeliai” 17 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Gadras Kalifas” 17 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Kulkos virš Brodvėjaus” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 16 d. 12 val. Teatras “Lino lėlės”. “Vilkas ir ožiukai” 17 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 15 d. 13.30 ir 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras” 16 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną” 17 d. 12 val. “Bela, bosas ir bulis” 17 d. 18 val. “Inertiškos dujos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Margarita” 16 d. 17 val. Kauno dramos teatras. “Tegyvuoja Bušonas” 17 d. 17 val. Kauno dramos teatras. “Priežastys ir pasekmės” 18 d. 16 val. BITĖS apdovanojimų teikimas TEATRAS “MENAS” 16 ir 17 d. 17 val. “Raganius” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 18 val. “Balius Savojoje” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 16 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai” 17 d. 12 val. “Zuikelių mokykla”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 16 d. 14 ir 17 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ŠILUTĖ ŠILUTĖS KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRAS 15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis”


2013 03 15 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:38 leidžiasi 18:20 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

0 Oslas

Ketvirtoji jaunaties diena

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

-5 Helsinkis

-1

Stokholmas

Delčia IV 03

-6

Dublinas +7 +9 Londonas

-4 -15

Šiauliai

-4 -15

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, šiauriniuose rajonuose pasnigs. Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šalčio.

Bordo -3 -12

Kaunas VILNIUS

+16

Lisabona

Alytus

-4 -12

+5 Amsterdamas

+10

Ukmergė

Druskininkai

-3 -12

+11 Madridas

+14 Barselona

-9 Ryga

+1 Kopenhaga

+7 Paryžius

Kėdainiai -2 -10

-5 Sankt Peterburgas

Talinas

11:42

Palanga

19

Vilnius Minskas -2 -5 Varšuva +12

+2

Berlynas 0 Praha

-1 Miunchenas

+9 Nica

+12 Roma

+2 Maskva

-3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +2 0 +9 Bukareštas Varna Dubrovnikas +5 Sofija +6

+18

Stambulas +16

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 9-11 laipsnių šalčio, dieną 2-4 laipsniai šalčio.

+15

74-oji metų diena. Kovo penkioliktoji, penktadienis, penktoji 11-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 291 diena.

Alžyras +14

Tunisas +12

Atėnai

+24 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Klemensas, Lukrecija, Tautginė, Lionginas, Raigardas. Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 25 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 14 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Nors diena chaotiška, sugebėsite įgyvendinti visus planus ir pasiekti neblogų rezultatų. Tik vieni nesiimkite sudėtingų reikalų, ieškokite patikimų partnerių. Jautis. Sėkminga diena, tačiau reikėtų pasaugoti savo jėgas ir sveikatą, svarbu nepervargti. Galite sulaukti naujų uždarbio galimybių arba gauti naują darbo pasiūlymą. Dvyniai. Pozityvumas paveiks visas gyvenimo sferas. Sėkminga diena įsimylėjėliams - jausmai taps dar stipresni. Galite pagaliau sulaukti asmeninio gyvenimo permainų. Vėžys. Šiandien lengvai išspręsite visas problemas, ypač jei dalysitės savo abejonėmis su kolegomis. Turite prikaupę energijos, todėl nesunkiai nudirbsite fizinius darbus. Liūtas. Prisiminkite, kad net iš sudėtingiausios situacijos galima rasti išeitį. Palanki diena užmegzti ryšius su įtakingais asmenimis. Atidžiai vykdykite vadovų nurodymus. Mergelė. Puiki diena savarankiškai dirbti: lengvai įveiksite bet kokias kliūtis. Finansinė padėtis greičiausiai bus ne itin stabili, teks atsisakyti kai kurių suplanuotų pirkinių. Svarstyklės. Atsiras naujų galimybių profesinėje srityje. Džiugins šeimos santykių harmonija. Atrasite naujų talentų, o pomėgis dabar gali duoti ir nemenkų pajamų. Skorpionas. Darbo reikalai klostysis gerai, šeimos santykiai bus tiesiog nuostabūs puiki diena! Apie senas problemas primins nebent kolegos. Praleiskite tai pro ausis. Šaulys. Sėkmės kupina diena. Tik nepatartina imtis pernelyg sudėtingų užduočių. Aplinkiniai šiandien bus linkę padėti, todėl galite gauti labai vertingų patarimų. Ožiaragis. Pastaruoju metu darbe sukatės kaip vijurkas. Galbūt dėl įtempto tvarkaraščio atsainiai žiūrite į sveikatą. Atkreipkite dėmesį į savijautos pokyčius. Vandenis. Didžiausia sėkmė lydės informacinių technologijų specialistus, kelionių agentūrų darbuotojus. Asmeniniai santykiai pažers netikėtumų. Žuvys. Galite pasiekti stulbinamų rezultatų profesinėje srityje, net jei iš pradžių turėsite sunkumų. Ši diena idealiai tinka seniems ryšiams atnaujinti.


20

2013 03 15 Lietuvos žinios

Margumynai

Šv. Velykų koncertas Atsigauna manekenė M.Kerr Australijos manekenė Miranda Kerr padėkojo savo gerbėjams už linkėjimus pasveikti ir patikino, kad po automobilio avarijos Los Andžele jaučiasi daug geriau. “Victoria’s Secret” gražuolė atsidūrė ligoninėje, kai į jos automobilį įsirėžė kita mašina, kaip įtariama, vairuojama neblaivaus vairuotojo. M.Kerr ligoninėje gydoma dėl kaklo sužalojimo ir nugaros traumos. Australijos manekenė, priversta dėvėti kaklo įtvarą, apie savo būklę gerbėjus informavo socialiniame tinkle “Twitter”. “Dėkoju visiems už palaikančias žinutes. Aš jaučiuosi daug geriau!” - rašė ji. Įtariamas avarijos kaltininkas buvo suimtas. Policija jam pareiškė kaltinimus.

M.Kerr sveiksta po automobilio avarijos.

Didžiausia astronomijos observatorija Šiaurės Čilėje atidaryta didžiausia pasaulyje astronomijos observatorija. Ji suteiks galimybę pažvelgti į tolimiausias visatos sritis. Observatorija ALMA buvo atidaryta Atakamos dykumoje esančioje Čachnantoro plynaukštėje. Ši plynaukštė yra penkių kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Observatorijos atidaryme dalyvavo Čilės prezidentas Sebastianas Pinera ir kiti garbingi svečiai. “Man didelė garbė inauguruoti šią observatoriją, kuri pastatyta sausiausioje pasaulio dykumoje”, - sakė S.Pinera. Pasak prezidento, “galingiausia

pasaulyje” observatorija “suteiks galimybę geriau suprasti visatą, kurioje gyvename, ir galbūt padės mums atrasti gyvybę už Žemės ribų”. “ALMA yra didžiulis, 16 kilometrų skersmens teleskopas”, - observatorijos atidarymo metu sakė šios institucijos direktorius Thijsas de Graauwas. Aidint džiaugsmingiems plojimams, 59 iš 66 radijo antenų pradėjo lėtai gręžtis į mokslininkus dominančias visatos tolumas. Iki šių metų spalio visos antenos bus visiškai parengtos darbui. Šiame milžiniškame radijo teleskopų komplekse dirbantis Gianni Marconi pasididžiuodamas sakė, kad ALMA yra “didžiausia kada nors pastatyta observatorija”. ALMA, kurios

Prisikėlimo bažnyčia skatins žmones daryti prasmingus darbus. Erlendo Bartulio nuotrauka KRISTINA KUČINSKAITĖ

Balandžio 1-ąją Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje pirmą kartą vyks šv. Velykų koncertas. Jį tiesiogiai transliuos ir Lietuvos televizija. Tikimasi, kad renginys, kuriuo siekiama pakviesti prisidėti tikinčiuosius prie vienų ilgiausiai šalyje statytų maldos namų aplinkos sutvarkymo, taps nauja miesto tradicija, raginančia jo gyventojus kasmet įgyvendinti vis kitą prasmingą akciją. Šį kartą maždaug dvi valandas truksiančiame koncerte dalyvaus Vaida Genytė, Vaidas Vyšniauskas, Jeronimas Milius, Kauno Burgundiškasis ir Šampaninis chorai, taip pat choras “Jaunystė”, Kauno bigbendas, simfoninis orkestras. Maldomis dalysis kunigas Ričardas Doveika. Viešosios įstaigos “Renginių kodas” inicijuotą koncertą palaiko Kauno miesto savivaldybė ir Kauno arkivyskupijos kurija. “Bažnyčia pastatyta, bet darbas iki galo nepadarytas, nes vis trūksta lėšų šventoriui sutvarkyti”, - sakė viena iš koncerto rengėjų Kristina Kaikarienė. Ji tikisi, kad į koncertą atėję žmonės susimąstys ne tik apie šv. Velykų prasmę, bet ir apie tai, kokia svarbi yra dar 1934 metais pradėta statyti Prisikėlimo bažnyčia, nes ši šventovė tarsi iliustruoja įvairius Lietuvos gyvavimo etapus. “Kiekvieną jų galima susieti su svarbiausiais valstybei momentais - nepriklausomybe, jos netekimu, trėmimais, karais, nepriklausomybės atgavimu. Ir nors oficialiai

bažnyčios įrengimo darbai baigti, kiekvienas mūsų gali prisidėti prie bažnyčios atgimimo tam paaukodamas bent simbolinę sumą, taip tarsi patvirtindamas, koks tai svarbus simbolis lietuviams”, - sakė K.Kaikarienė. Nuo bažnyčios statybos, kuriai prireikė daugiau kaip 27 mln. litų, pradžios žmonės jau yra paaukoję apie 3 mln. litų. Dar beveik 4 mln. litų reikia sutvarkyti šventoriui. Dalį lėšų, kad būtų galima įgyvendinti architekto Eugenijaus Miliūno parengtą projektą, tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia buvo pastatyta iki 1939 metų - baigti išorės darbai, pradėtas tinkuoti vidus. Tačiau sovietams okupavus Lietuvą ne tik visi darbai sustojo, bet net imta svarstyti, ar nereikėtų šį aukščiausią Kauno statinį nugriauti. Savotiškai “problemą išsprendė” Stalinas, 1952 metais davęs nurodymą Kaune įsteigti radijo aparatų gamyklą, kuri ir buvo įkurta bažnyčios pastate. Įrengus perdangas atsirado net penki aukštai. 1989 metais buvo nutarta atkurti Prisikėlimo bažnyčią. 1997 metais joje jau aukotos pirmosios šv. Mišios, nors ją dar supo statybų pastoliai. Svarbūs ir 2003 metai - tą vasarą arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir tuometinis Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bažnyčios greitesnio atstatymo. Gavus savivaldybės ir valstybės paramą darbai ėmė sparčiai artėti prie pabaigos. 2004ųjų gruodžio 26-ąją paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia buvo iškilmingai dedikuota Dievui.

Į ALMA observatorijos atidarymą susirinko daugybė žmonių. Reuters/Scanpix nuotraukos

pavadinimas reiškia Atakamos didelis milimetrinių ir submilimetrinių bangų kompleksas, o akronimas skamba kaip ispanų kalbos žodis “siela”, yra Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos astronominių tyrimų agentūrų bendras projektas. Ši observatorija yra netoli daug turistų pritraukiančio dykumos miesto San Pedro de Atakamos. Observatorija yra įsikūrusi vietovėje, kurioje oras beveik visiškai neturi drėgmės, apsunkinančios dangaus stebėjimą. “Ten beveik visiškai nėra vandens garų - jų tiek mažai, kad šviesa, sklindanti iš dangaus kūno, galaktikos arba žvaigždės, patenka čia beveik visiškai nesutrikdyta”, - aiškino G.Marconi. Th.de Graauwas sakė, kad itin didelio tikslumo ALMA įranga bus naudojama ieškant atsakymų į svarbius klausimus apie žvaigždžių ir planetų formavimąsi, taip pat į klausimą, kaip visata vystėsi po Didžiojo Sprogimo. Kitaip nei optiniai arba infraraudonųjų spindulių teleskopai, ALMA gali fiksuoti silpną švytėjimą ir dujų telkinius, susijusius su pirmųjų žvaigždžių, galaktikų ir planetų formavimusi itin šaltame visatos regione. “Tai revoliucija visatos istorijoje milimetrinių ir submilimetrinių bangų diapazone, suteikianti galimybę pažvelgti per dulkių debesis ir sutelkti dėmesį į pačių žvaigždžių formavimąsi, - pridūrė Th.de Graauwas. Teleskopai negali įžvelgti, kas vyksta tų debesų viduje. Turėdami ALMA, galėsime tai daryti. Tai tarsi naujo lango atvėrimas.”

Didvyris neteko darbo Oficialios taisyklės svarbiau nei galynėjimasis su rykliu. Jų nepaisęs didvyris britas neteko darbo. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis 62 metų Paulas Marshallsea tapo interneto sensacija, kai buvo nufilmuotas besigalynėjantis su rykliu viename Australijos paplūdimių. Jis tempė apie 1,8 metro ilgio ryklį toliau nuo vandenyje braidančių žmonių Kalundros paplūdimyje netoli Brisbano miesto. Vyro didvyriškas poelgis neliko nepastebėtas jo darbdavių - Velse įsikūrusio pelno nesiekiančio “Pant and Dowlais” berniukų ir mergaičių klubo. Supykę darbdaviai “oficialiai sergantį” darbuotoją išmetė iš darbo. P.Marshallsea nedirbo nuo praėjusių metų balandžio - esą jam pašlijo sveikata dėl su darbu susijusio streso.

Darbdaviai britui buvo baisesni už ryklį. / animalstime.com nuotrauka AFP, AP, BNS, WENN, LŽ


2013 m. kovo 15 d. / Penktadienis / Nr. 60 ( 13 485 )