Page 1

Kaina

2013 m. balandžio 10 d. / Trečiadienis / Nr. 81 (13 506)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

ISTORIJA

DIENOS TEMOS

Uosto gylis padeda konkuruoti

Valdovų rūmai ne tik karaliams 13p.

Seimas nepagailėjo N.Venckienės teisėsaugai 3p.

10p.

www.lzinios.lt

Kiekvienam po

renovaciją

UŽSIENIS

Europos galvos skausmas

Prancūzija ir jos prezidentas - didžiausias galvos skausmas Berlynui bei Briuseliui. Nerimo esmė Prancūzijos ekonomika. Anksčiau ar vėliau prisieis imtis radikalių sprendimų. Prezidentas Francois Hollande’as dar gali išgelbėti savo autoritetą ir valdymą, bet ar jam užteks ryžto pasakyti 6p. prancūzams tiesą? KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

ORAI

Jau šio mėnesio pabaigoje Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą turėtų apgulti individualių namų savininkai - tikimasi, kad žmonės rikiuosis prie valstybės kompensacijų už individualių gyvenamųjų namų renovavimą. Tokią paramą anksčiau galėjo gauti tik daugiabučių namų gyventojai. 9p.

Debesuota, be žymesnių kritulių, vyraus nestiprus vakarų vėjas. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos. Romo Jurgaičio nuotrauka

Kaimynai ginasi nuo nusikaltėlių Klaipėdos rajone ir Kudirkos Naumiestyje įvykdytos šiurpios žmogžudystės, kai policija nesuskubo reaguoti į pagalbos šauksmą, sukėlė naują saugios kaimynystės grupių kūrimosi bangą. Visuomenę sukrėtę žiaurūs nusikaltimai, pasiglemžę trijų moterų gyvybes ir be motinos palikę keturis mažamečius vaikus, privertė sunerimti tiek gyventojus, tiek policijos pareigūnus. Atsižvelgdami į nusikalstamų veikų augimo tendencijas ir drastiškai sumažintą policijos biudžetą, kai

pareigūnai negali operatyviai reaguoti į visus gaunamus pranešimus, policininkai vėl ėmė aktyviai skatinti žmones burtis į saugios kaimynystės grupes. “Vien per pastarąsias kelias dienas įsteigtos trys tokios grupės Visagine, Šilutės ir Prienų rajonuose”, LŽ teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Anot jo, saugios kaimynystės grupių kūrimas negali vykti spontaniškai, bendruomenės tam turi pasirengti. Vis dėlto kiekvienos tokios grupės atsiradimas didina visuomenės saugumą.

5p.

19p.


2

2013 04 10 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Turkija ir ES: derybos be pabaigos SAULIUS SPURGA

Praėjusią savaitę, kai Lietuvoje viešėjo Turkijos prezidentas Abdullah Gulas, aukščiausi valstybės pareigūnai vienu balsu tikino, kad Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, ypač daug dėmesio skirs atnaujintoms Turkijos deryboms dėl narystės ES. Pažadai, duoti per Turkijos delegacijos vizitą, išlaiko gerą diplomatinį toną. Vis dėlto nereikėtų pasiduoti iliuzijoms ir skiriant ypač daug dėmesio deryboms turėti omenyje, kad Turkija veikiausiai niekada netaps ES nare. Žvelgiant formaliai derybos vyksta, tačiau nei ES, nei pati Turkija nebeturi stiprių motyvų, kodėl jai reikėtų prisidėti prie Bendrijos, juolab kad kliūtys kelyje į šį tikslą - didžiulės. Turkija dar 1963 metais pasirašė asocijuotos narystės Europos Bendrijoje sutartį, 1987-aisiais pateikė oficialų prašymą dėl tikros narystės, o 2005 metais pradėjo derybas. Šalis, penkis dešimtmečius žengdama eurointegracijos keliu, pasiekė didelių laimėjimų, pertvarkė savo politinę, teisinę ir ekonominę sistemas. Nuo 1952 metų Turkija - svarbi NATO narė. Jos pažanga darė didelį įspūdį ir leido kurti dar didingesnius ES plėtros bei integracijos planus. Bu-

vo svarstoma, kad Turkijos narystė ES turėtų nemažai pranašumų. Visų pirma dešimtimis milijonų gyventojų išplėstų ES rinką ir gerokai padidintų Bendrijos konkurencingumą. ES, priimdama musulmonišką šalį, praturtintų savo kultūrą ir praplėstų europietiškumo sampratą. Turėdama sienas su tokiomis valstybėmis kaip Iranas, Irakas, Sirija, Bendrija galėtų užmegzti vertingus ryšius su musulmonišku pasauliu. Narystė ES būtų rimtas akstinas ir pačiai Turkijai laikytis demokratijos standartų. Sekuliari, Vakarų vertybėms ištikima, demokratiška ir galinga musulmoniškos kultūros valstybė taptų puikiu pavyzdžiu dideliam regionui, kurio stabilumas yra viso pasaulio problema. Tačiau ES ištikus finansų krizei, kuri jau virsta politine krize, gerai matyti, kad tik Turkijos narystės ES ir trūksta iki “visiškos laimės”. Turkijos ekonominė integracija taptų Bendrijai išties didele, gal net nepakeliama našta. Šios šalies bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui vis dar sudaro vos apie 50 proc. ES vidurkio (Lietuvos - 66 proc.). Be to, labai svarbu, kad Turkija - didelė valstybė, turinti jau per 80 mln. gyventojų, tad pretenduotų į nemenką dalį ES paramos. Vykdant finansavimą pagal esamus kriterijus tektų gero-

kai didinti ES biudžetą, o tai šiuo metu nerealu. Žinoma, lieka aktualūs ir Vakarų šalių būgštavimai, kad atsidūrę bendroje ekonominėje erdvėje turkai užtvindytų jų darbo rinką. Sunku įsivaizduoti, kaip būtų sprendžiama daugelis techninių problemų, susijusių su Turkijos naryste ES. Dabar net eurooptimistai linkę pripažinti, kad dalis euro zonos problemų

Žvelgiant formaliai derybos vyksta, tačiau nei ES, nei pati Turkija nebeturi stiprių motyvų, kodėl jai reikėtų prisidėti prie Bendrijos. susijusios su kultūriniais valstybių skirtumais, Šiaurės ir Pietų Europos mentaliteto kontrastais. Tačiau nereikėtų vengti pažvelgti tiesai į akis ir pasakyti, jog tie kontrastai yra menkniekis, palyginti su istorinės patirties, gyvenimo būdo, kultūros, mąstysenos kontrastais, kurie skiria Turkiją nuo Europos. Taip, šalis padarė didelę pažangą žengdama demokratijos keliu. Tačiau

jos narystės ES advokatai, matyt, apakinti Turkijos strateginės reikšmės, nežinia kodėl net neužsimena apie faktą, kad Turkija toli gražu nėra demokratinė valstybė. Joje iki šiol sistemingai pažeidžiamos pilietinės laisvės, o demokratijos padėtis prastesnė negu Ukrainoje, kuriai garsiai ir iš aukščiausių tribūnų nuolat išsakomi atitinkami priekaištai. Turkijos kalėjimuose laikoma šimtai politinių kalinių. Žurnalistų apsaugos komiteto (Committee to Protect Journalists) duomenimis, jokioje pasaulio šalyje nėra tiek kalinčių žurnalistų, kiek Turkijoje, - net 49. Esminis Europos ekonominės erdvės komponentas - laisvas asmenų judėjimas, tačiau pačios Turkijos viduje, kurdų gyvenamose pietų ir pietryčių provincijose, iki pastarojo meto bet kokia kelionė buvo varžoma karinių kontrolės postų. Nereikia pamiršti, kad Turkijos narystei ES turės pritarti visos Bendrijos valstybės. Žinome apie principinį Kipro priešiškumą, o ir be jo Europoje yra gana daug Turkijos narystės priešininkų. Vakarų Europos valstybėse net apie 70 proc. gyventojų nepritaria tam, kad Turkija įsilietų į ES. Tiesa, Vidurio ir Rytų Europos žmonių požiūris tuo klausimu šiek tiek palankesnis. Itin griežtai prieš Turkijos narystę pasisako įtakingiausių ES valstybių,

Prancūzijos ir Vokietijos, vyriausybės. Ne mažiau svarbu, kad nuo ES nusisuka ir pačios Turkijos gyventojai. Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimai, narystės šalininkų gretos ten tolydžio tirpsta. Tai lemia ne tik prieštaringi ES reikalai, bet ir besikeičiantys pačios Turkijos prioritetai. Turkija - kontrastų šalis. Kadaise Kemalio Ataturko į sekuliarų, Vakarų vertybėmis grįstą raidos kelią pastūmėta valstybė pastaruoju metu vis labiau jaučia savo išskirtinumą ir įkvėpimo semiasi iš tradicinių vertybių. Tie, kas domėjosi Turkijos prezidento vizitu Lietuvoje, turėjo pastebėti, kad ponia Hayrunnisa Gul per oficialius priėmimus buvo užsirišusi musulmonišką skarelę. Prieš keletą metų Turkijos kariuomenės vadai, kurie laiko save ištikimais K.Ataturko priesakams, dėl tos skarelės boikotavo Turkijos prezidento surengtą priėmimą. Tačiau jų pastangos nuėjo veltui: neseniai buvo panaikintas Turkijos universitetuose galiojęs draudimas ryšėti skareles. Jas nešioja apie 60 proc. Turkijos moterų. Sunku įsivaizduoti, kad Turkija ryžtųsi įveikti didžiules problemas, kurios kyla derybų dėl narystės ES kelyje, o šalies gyventojai atėjus referendumo laikui surastų motyvų ištarti “taip” narystei ES.

Seimo tribūna

Be specialaus įstatymo sunku ginti savo teises Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos seniūnės pavaduotoja Vanda Kravčionok įsitikinusi, kad tautinių mažumų problemas padėtų išspręsti jų teises reglamentuojantis įstatymas.

Lietuvos žinios

- Vyriausybė savo programoje įsipareigojo parengti Tautinių mažumų įstatymą. Kokia jo reikšmė? - Niekam netrukdęs Tautinių mažumų įstatymas mūsų valstybėje galiojo 20 metų. Priminsiu, kad jis buvo priimtas po kruvinų 1991 metų sausio įvykių. Tautinės mažumos vienareikšmiškai parėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius ir mums visiems kartu pavyko ją iškovoti. Įstatymą pasirašė ne kas kitas, o Vytautas Landsbergis, tuometis faktinis valstybės vadovas. Deja, 2010 metais konservatorių ir liberalų dauguma jį panaikino. Tai buvo išskirtinės reikšmės teisės aktas. Kai jis galiojo, netvyrojo tokia didelė įtampa tarp tautinių mažumų atstovų ir Vyriausybės. Panaikinus įstatymą tautinėms mažumoms tapo sunkiau ginti savo teises. - Kokias pagrindines tautinių mažumų teisės turėtų įtvirtinti naujasis įstatymas? - Visų pirma, teises kultūros ir švietimo srityse, teisę viešajame gyvenime vartoti tautinių mažumų kalbas, gau-

Romo Jurgaičio nuotrauka

V.Kravčionok: “Naujojo įstatymo projektą galima priimti kaip pagrindą tęsti diskusijas, tačiau su tam tikromis išlygomis.” ti jomis informaciją. Kaip žinome, dalis tų teisių buvo susiaurintos. Dar prieš keliolika metų Lietuvos lenkai ir rusai galėjo žiūrėti televizijos žinias jų gimtosiomis kalbomis. Po kurio laiko liko tik laida rusų kalba. Dabar televizijos kanalai apskritai netransliuoja jokių žinių tautinių mažumų kalba. Pateiksiu ir kitą pavyzdį: prieš keliolika metų “Valstybės žinios” buvo leidžiamos valstybine ir rusų kalbomis. Tautinių mažumų atstovams,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

pirmiausia - senyvo amžiaus asmenims, tapo sunkiau gauti informaciją ne valstybine kalba. - Kritikai tvirtina, kad specialaus įstatymo nereikia, nes pagrindinės jo nuostatos perkeltos į kitus teisės aktus. Be to, dar 2000 metais ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija yra Lietuvos teisinės sistemos dalis. - Pasikartosiu - specialus įstatymas itin reikalingas, nes jis suteiktų pagrin-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

dą ginti tautinių mažumų teises. Įstatymo nelikus ši galimybė iš tautinių mažumų buvo atimta. Minėta konvencija 2000 metais ratifikuota be išlygų, tačiau jos nuostatos nevykdomos. Galiu pateikti konkretų pavyzdį. Konvencijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad nauji teisės aktai negali bloginti tautinių mažumų padėties. Faktai yra tokie Tautinių mažumų įstatymas buvo panaikintas, o naujos redakcijos Švietimo įstatymas pablogino tautinių mažumų padėtį. - Kultūros ministerijos parengtas įstatymo projektas tautinėms bendruomenėms jau pristatytas. Kai kurioms iš jų, ypač mažesnėms, dokumentas pasirodė netinkamas. Kaip projektą vertinate jūs? - Galima priimti jį kaip pagrindą tęsti diskusijas, tačiau su tam tikromis išlygomis. Pavyzdžiui, dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo tankiai jų gyvenamose vietovėse. Norint įteisinti tautinės mažumos kalbą tam tikro administracinio vieneto teritorijoje, pagal pateiktą projektą būtina, kad mažuma sudarytų 25 proc. visų gyventojų. Mūsų nuomone, siūloma nuostata yra per griežta. LLRA programoje nurodytas “slenkstis” iki 10 procentų. Toks jis taikomas, tarkime, Čekijoje. Kai kuriose kitose šalyse tvarka dar liberalesnė. Danijoje ir Suomijoje tautinės mažumos, jeigu ji

sudaro 6-8 proc. gyventojų, kalba yra vartojama viešajame gyvenime. Jei šnekame apie mažesnių etninių grupių poziciją šiuo klausimu, neatmetu galimybės, kad dalis jų turi kitokią nuomonę. Tačiau dauguma mažesnių etninių grupių ir pagrindinės etninės grupės - baltarusiai, lenkai, rusai - pritarė projektui ir pateikė savo siūlymus. Šiuo atveju tikslinga kalbėti ne apie etnines grupes, o apie tautines mažumas. Tautinės mažumos - tai nuo amžių tam tikroje šalyje gyvenančios autochtoninės mažumos. Lietuvoje tai yra lenkai, baltarusiai, rusai, žydai, totoriai, karaimai ir kiti. Pagal tarptautinės teisės normas, neseniai imigravusios, naujos grupės negali pretenduoti į tokias pat teises, kurias turi tautinės mažumos. Į Lietuvą tokios grupės imigravo iš Vidurio Azijos, net iš tolimesnių pasaulio vietų. - Ar priėmus įstatymą tautinių mažumų problemos išnyktų? - Tai būtų labai svarbus žingsnis sprendžiant tautines mažumas kamuojančias problemas, nes atsirastų teisinė bazė ginti joms priklausančias teises. Žinoma, viskas priklausys nuo įstatymo nuostatų vykdymo. Esu optimistė, tačiau tenka pabrėžti, kad mūsų valstybėje teisės aktai kartais nėra įgyvendinami.

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 13 p. Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


2013 04 10 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Seimas nepagailėjo N.Venckienės teisėsaugai nekalti žmonės ir laužomas vaiko gyvenimas. “Tikiuosi, mūsų sprendimas bus tas raktas, ką dar galima išsiaiškinti ir pataisyti”, - sakė ji. Aiškią paramą N.Venckienei išreiškė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Jo ir dar dviejų “darbiečių” - Vitalijos Vonžutaitės bei Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę Seimas panaikino pernai gruodį. “Nesu įsigilinęs į šią bylą, bet esu pakankamai susipažinęs su teismų sistema. Kol ji nebus patobulinta, atiduoti žmogaus į jos rankas neturiu teisės”, - aiškino V.Uspaskichas. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis priminė “fundamentalius romėnų teisės principus”: “Jei tave kviečia į teismą - eik, o ne bėk.” “Jei turėtume nešališką teismą ir būtume tobula teisinė valstybė, atiduoti žmogų teismui būtų lengva”, teigė “Drąsos kelio” frakcijos narys Vytautas Matulevičius.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Teisinio imuniteto neteko jau ketvirtas beveik pusę metų dirbančio Seimo narys. Parlamentarai vakar patenkino generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti partijos “Drąsos kelias” frakcijos seniūnę Neringą Venckienę baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. Už N.Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimą vakar balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 23, susilaikė 15. Buvusios teisėjos šalininkai Seimo sprendimą palydėjo garsiais šūksniais: “Gėda!”, “Budeliai!”, “Lauk tokį Seimą!” Prieš tai plenarinių posėdžių balkone susirinkę žmonės atidžiai klausėsi politikų kalbų, į patikusias reagavo audringais plojimais. Tarp parlamento svečių būta itin jautrios psichikos asmenų. Išgirdę balsavimo rezultatus jie nesugebėjo suvaldyti emocijų - verkė ir isteriškai šaukė. Įsiaudrino ir kai kurie parlamentarai, jie “nuleidinėjo garą” trankydami į posėdžiui pirmininkavusio Algirdo Syso stalą. Sutikti panaikinti parlamentarės N.Venckienės teisinę neliečiamybę Seimui rekomendavo laikinoji komisija, kuriai buvo pavesta atidžiai išnagrinėti prokurorų prašymą. Kad parlamentaro imunitetas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Liejosi emocijos Galimam emocijų pliūpsniui Seime ir už jo ribų buvo ruoštasi iš anksto. Tvarką salės balkone prižiūrėjo gausesnis nei įprasta apsaugininkų būrys. Pora šimtų N.Venckienės šalininkų, nuo ryto mitingavusių prie parlamento, buvo policijos rūpestis. “Neišsaugojome mergaitės, išsaugosime Neringą”, “Be teisybės mes visi

Trečias kartas

Kelių šimtų N.Venckienės šalininkų protestai nepadėjo Seimo narei išsaugoti teisinės neliečiamybės. / Romo Jurgaičio nuotrauka nesaugūs”, “Gana melo”, “Neringa, mes tave mylime”, - skelbė mitinguotojų plakatai, skęstantys tarp violetinės spalvos vėliavų. Pati N.Venckienė vakarykščiame Seimo posėdyje nedalyvavo, frakcijos kolegos aiškino, kad ji susirgo, bet nepatikslino, kokia liga kamuoja parlamentarę. N.Venckienės kalbą iš Seimo tribūnos perskaitė “Drąsos kelio” partijos pirmininkas Jonas Varkala. Toli gražu ne visiems parlamentarams užteko kantrybės išklausyti valandos trukmės kalbą. “Tai, kas čia vyksta, jau yra teismas. Manote, kad susirinkote balsuoti dėl mano neliečiamybės? Iš tiesų atėjote teisti žmogaus”, - N.Venckienės žodžius skaitė J.Varkala. Anot N.Venckienės, ji penkerius

metus kovoja už tiesą ir mažamečio vaiko teisę į saugią ateitį, o jai keliama “kvazibyla, kurios tikslas - painioti, klaidinti žmones, nukreipti ir teisėsaugą, ir visuomenę nuo brutaliausio nusikaltimo tyrimo, užčiaupti visus, siekiančius tiesos”. Atmesdama prokurorų įtarimus N.Venckienė apgailestavo, kad Seimo nariams taip ir nebuvo parodytas beveik prieš metus Garliavoje, jos tėvų namuose, įvykdytos dukterėčios paėmimo operacijos vaizdo įrašas. Esą kitu atveju parlamentarai neturėtų abejonių, ką reikia traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Priminė romėnų teisę Išklausęs J.Varkalos perskaitytą N.Venckienės kalbą Liberalų sąjūdžio

V.Andriukaitis: “Jei tave kviečia į teismą - eik, o ne bėk.” pirmininkas Eligijus Masiulis prisipažino pasijutęs lyg gyventų kreivų veidrodžių karalystėje. “Atrodo, kad egoistai virto angelais, o gelbėtojai užpuolikais”, - stebėjosi jis ir ragino pagaliau palikti vaiką ramybėje. Emocingai kalbėjusi “Drąsos kelio” frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė ragino pagalvoti, “iš kur valstybė krapštys milijonus”, kuriuos N.Venckienei priteis sumokėti Europos teismai. Liberalė Dalia Kuodytė piktinosi, kad ketverius metus visi ramiai stebėjo, kaip šmeižiami, žudomi

N.Venckienei suformuluoti įtarimai pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, visi jie susiję su vadinamąja Garliavos istorija. Įtariama, kad prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose ji viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei. Pernai gegužę N.Venckienė galėjo trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nedidelį sveikatos sutrikdymą. N.Venckienės teisinis imunitetas naikinamas trečiąkart per dešimt mėnesių. Jos, kaip teisėjos, neliečiamybę praeitos kadencijos Seimas buvo panaikinęs pernai birželį. Vyriausiosios rinkimų komisijos valia tuometė kandidatė į parlamentą imuniteto neteko rugsėjį.

Kova dėl mandatų palengvino asmenines pinigines asmeninės kišenės daugiau kaip 32,5 tūkst. litų rinkimų kampanijai išleido “darbietis” Ritas Vaiginas. Aukotojai jo rinkimų sąskaitą papildė vos 160 litų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatei Nijolei Šatienei rinkimų kampanija kainavo 21,6 tūkst. litų, iš jų 12 tūkstančių ji paklojo iš savo santaupų.

TOMAS BAŠAROVAS

Dėl trijų vietų parlamente per pakartotinius Seimo rinkimus kovo pradžioje varžęsi kandidatai agitacijai daugiausia išleido savų santaupų. Iškovoto mandato kaina svyruoja nuo 25 tūkst. iki daugiau kaip 42 tūkst. litų.

Viliotinis už 376 litus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, savarankiški ir partijų deleguoti kandidatai, dalyvavę pakartotiniuose Seimo rinkimuose, jau deklaravo išleidę daugiau kaip pusę milijono litų. Nors finansines ataskaitas rinkimų prievaizdams pateikė dar ne visi besivaržiusieji, iškovotų mandatų kaina apytiksliai jau žinoma.

VRK duomenimis, Ukmergės vienmandatėje apygardoje kol kas brangiausiai - 31,5 tūkst. litų - rinki-

Atsiėjo brangiausiai

mų kampanija kainavo mandatą čia iškovojusiam socialdemokratui Kaziui Grybauskui. Jam rinkimai atsiėjo 11,5 tūkst. litų asmeninių lėšų, 20 tūkst. litų auką skyrė partija. Ukmergėje eksparlamentarą Gintarą Songailą iškėlusi Tautininkų sąjunga deklaruoja 16,7 tūkst. litų išlaidų ir apie 5 tūkst. litų skolą. Savarankiškai kandidatavęs Mindaugas Kluonis rinkimams savo piniginę paplonino 12,6 tūkst. litų, “darbietis” Rolandas Janickas rinkėjų viliotiniui išleido 8,9 tūkst. asmeninių lėšų, aukotojai jo sąskaitą papildė 608 litais.

Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje mandatą iškovojęs socialdemokratas Aleksandras Zeltinis VRK deklaravo, kad jo politinė rinkimų kampanija kainavo daugiau kaip 42,6 tūkst. litų. Pirminiais skaičiavimais, tai brangiausiai atsiėjęs mandatas. Daugiau nei pusės šios sumos - 22,6 tūkst. litų - A.Zeltinis nepagailėjo iš savo kišenės, likusius 20 tūkst. litų skyrė partija. Pernai rudenį vykę Seimo rinkimai A.Zeltiniui kainavo daugiau kaip 46,2 tūkst. litų, tąsyk socialdemokratas rinkimų kampaniją taip pat daugiausia

Mažiausiai kovai dėl mandato paklojo Kovotojų už Lietuvą sąjunga, Ukmergėje iškėlusi savo vedlį Vytautą Šustauską. VRK duomenimis, jo rinkimų kampanija atsiėjo vos 376 litus.

Savų lėšų pritrūko Zarasų-Visagino apygardoje mandatą iškovojęs “tvarkietis” Algimantas Dumbrava tikina, kad jo rinkimų kampanijai prireikė apie 25 tūkst. litų. Konkrečios sumos jis negalėjo nurodyti, nes finansus esą tvarkė partijos iždininkai. A.Dumbravos

Kandidatai, dalyvavę pakartotiniuose Seimo rinkimuose, jau deklaravo išleidę daugiau kaip pusę milijono litų.

Socialdemokratui A.Zeltiniui politinė rinkimų kampanija kainavo per 42,6 tūkst. litų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

finansavo asmeninėmis lėšomis. Antrąkart šioje apygardoje nesėkmingai laimę bandęs eksparlamentaras Valdemaras Valkiūnas skaičiuoja 40,6 tūkst. litų nuostolius. Tiek jam per pakartotinius rinkimus atsiėjo politinė kampanija, kurią milijonierius deklaruoja finansavęs savo lėšomis. Iš

teigimu, per pakartotinius rinkimus išleista panašiai kaip ir per pernykščius. “Pirmąkart, rudenį, išleidau daugiau asmeninių lėšų, pakartotiniams rinkimams savų pinigų neužteko, todėl partija labiau padėjo”, LŽ sakė parlamentaras. 24,5 tūkst. litų rinkimai šioje apygardoje kainavo Darbo ir vienybės partijos vedlei, verslininkei Kristinai Brazauskienei. Iš savo asmeninės kišenės ji atseikėjo daugiau nei pusę šios sumos - 17 tūkst. litų. Socialdemokratas Nikolajus Gusevas rinkimams kol kas deklaruoja išleidęs tik 150 litų asmeninių lėšų. Tačiau 21 tūkst. litų jo

rinkimų sąskaitą papildė partija. Savo kandidatūrą Zarasų-Visagino apygardoje kėlusio Rimvydo Podolskio ataskaitoje kol kas nurodyta 3,5 tūkst. litų iš asmeninės kišenės. LVŽS atstovo Gintario Petrėno rinkimų išlaidos - 1,5 tūkst. litų. Socialistinio liaudies fronto deleguotas Genrichas Sarbajus deklaruoja išleidęs 652 litus asmeninių lėšų.

Pinigus tvarkė partijos Nemažai pakartotiniuose Seimo rinkimuose kandidatavusių asmenų tvarkyti finansinius reikalus pavedė savo partijų iždininkams. Išleidusi daugiausia lėšų šiuo metu deklaruoja partija “Tvarka ir teisingumas”. Tris kandidatus iškėlę “tvarkiečiai” skaičiuoja 150 tūkst. litų išlaidas. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TSLKD) rinkimų prievaizdams pateiktose ataskaitose kol kas nurodo išleidę 74,4 tūkst. litų. TS-LKD savo kandidatus taip pat kėlė visose trijose apygardose. Dėl mandatų kovęsi trys “Sąjungos TAIP” nariai deklaruoja 18 tūkst. litų išlaidų ir 10 tūkst. litų skolą. Liberalcentristai kol kas nurodo išleidę 8 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžio deklaracijoje - 6,5 tūkst. litų išlaidų, skola - 2,9 tūkst. litų. VRK atstovų teigimu, visus finansinius duomenis pateikusi “Drąsos kelio” partija deklaravo rinkimams išleidusi 4,6 tūkst. litų ir turinti 266 litų skolą. LVŽS išleido daugiau kaip 3,5 tūkst. litų.


4

2013 04 10 Lietuvos žinios

Dienos temos

Valstybiniuose viešbučiuose nemokamos algos tojasi kasmet. Esame skolingi už šilumą, elektrą, vandenį, bet parodykite bent vieną įmonę Palangoje, kuri dabar, prieš vasaros sezoną, nėra skolinga. Tiesiog žiemą apie 80 proc. mūsų klientų sudaro ligoniai, už kuriuos turi sumokėti Valstybinė ligonių kasa. Štai ji ir vėluoja su mumis atsiskaityti, o mes - su darbuotojais. Tačiau praėjusią savaitę už sausį daliai dar-

DENISAS NIKITENKA

Palangoje įsikūrusios valstybės įmonės poilsio namų “Baltija” darbuotojai jau kelis mėnesius negauna algų, todėl kai kurie jų išeina iš darbo. Šiuo metu nuostolingai dirbanti įmonė, kurios valdomas turtas 2011 metais buvo įvertintas daugiau kaip 32 mln. litų, beveik šimtui darbuotojų skolinga už vasarį ir kovą. Už sausį su dalimi jų buvo atsiskaityta tik praėjusios savaitės pabaigoje. Į LŽ kreipęsi nepatenkinti “Baltijos” darbuotojai piktinosi, kad valstybės įmonė sugeba įrengti prabangų grožio ir estetikos centrą, o pinigų atlyginimams neranda.

R.Karčiauskas: “Parodykite bent vieną įmonę Palangoje, kuri dabar, prieš vasaros sezoną, nėra skolinga.”

Kantrybė baigia išsekti Su LŽ žurnalistu susisiekę valstybinių poilsio namų darbuotojai skundėsi, kad jų kantrybė baigia išsekti. Esą žmonėms algos po kelis mėnesius nemokamos ir “Baltijai” priklausančiame trijų žvaigždučių viešbutyje “Žilvinas”, ir dviejų žvaigždučių “Vyturyje”. Be to, šios įstaigos skolingos elektros, šilumos, vandens tiekėjams. “Nebežinome, kur kreiptis. Algų negauname po kelis mėnesius ir neaišku, kada su mumis bus atsiskaityta. Iš “Žilvino” jau išėjo virėjas, iš “Vyturio” taip pat pasiprašė atleidžiamas vienas darbuotojas. Jei toliau nebus mokami atlyginimai, jų pėdomis gali pasekti daugiau darbuotojų. Įdomu, kaip tada versis viešbučiai? Administracija jau yra

Valstybei priklausančios įmonės, kuri valdo ir šį trijų žvaigždučių viešbutį “Žilvinas” pačiame Palangos centre, darbuotojams algos vėluoja po kelis mėnesius. / LŽ archyvo nuotrauka priėmusi užsakymus šiam vasaros sezonui, ir siūlomų akcijų reklamos visur pilna, bet juk be darbuotojų kompleksas neveiks”, - LŽ pasakojo “Baltijoje” dirbantis palangiškis, prašęs neminėti jo pavardės.

Valstybė nebedotuoja Jam ir jo kolegoms nesuprantama, kad pernai “Žilvine” buvo atidarytas estetikos ir grožio centras “Estetic Italia Baltija”, į jį investavus nemažus pinigus. “Paskolą to centro įrangai pirkti paėmė, o pinigų algoms išmokėti nėra.

Kažkoks nesusipratimas. Be to, tas estetikos centras ekonomiškai nepasiteisins, nes greta yra daug geresnis ir didesnis SPA centras. Juolab kad kainos “Žilvine” - ne pačios mažiausios: už dieną vienviečiame liukse su maitinimu ir procedūromis vasaros sezono metu prašoma beveik 400 litų. Bet naujas tik grožio centras, o pats viešbutis - tarybinių laikų”, - kalbėjo pasipiktinęs darbuotojas. Jo teigimu, situacija “Baltijoje” pasikeitė, kai 2008 metais buvo nuspręsta šios įmonės nebedotuoti iš valstybės biudžeto (tais metais Vyriausybės kanceliarija sutaupė daugiau kaip

880 tūkst. litų), o 2009-aisiais perduoti ją valdyti Ūkio ministerijai. Be to, “Baltija” nebegauna pelno iš legendinių poilsio namų “Auska”, kurie pernai buvo perduoti Valstybės turto fondui.

Problemos laikinos? Valstybės įmonės “Baltija” direktorius Raimondas Karčiauskas LŽ neneigė, jog algos iš tiesų vėluoja, tačiau tikino, kad taip neva būna kiekvieną pavasarį. “Darbuotojai skundėsi ir pernai, ir užpernai. Tokia yra situacija ir ji kar-

buotojų algas sumokėjome, jų negavo tik administracijos žmonės. Skolas paprastai padengiame per vasaros sezoną”, - tikino R.Karčiauskas. Jis informavo, kad prieš trejus metus “Baltija” turėjo 1,5 mln. litų nuostolių, 2011-aisiais - 100 tūkst. litų, pernai - 400 tūkst. litų nuostolių. “O grožio centrui paskolą ėmėme tik įrangai įsigyti, keliasdešimt tūkstančių litų. Suprantate, viešbučiai seni, tarybiniai, todėl reikia kuo nors pritraukti poilsiautojus, tai - investicija į ateitį. Su netoli esančiu SPA centru nekonkuruojame, nes teikiame specifines, kitokias paslaugas”, teigė R.Karčiauskas. Jo manymu, bankrotas poilsio namams negresia, o darbuotojų judėjimas “yra natūralus reiškinys”.

Trumpai ĮTARIMAMS NĖRA PAGRINDO Generalinis prokuroras Darius Valys teigia, kad kol kas nėra pagrindo pareikšti įtarimus didžiausiam žlugusio Ūkio banko akcininkui Vladimirui Romanovui. Jis taip pat sako, kad kol kas per anksti kalbėti apie ikiteisminio tyrimo dėl Ūkio banko veiklos perspektyvas. Prokuroras Simonas Minkevičius vasarį patvirtino, jog įtariama, kad Ūkio banko turtą švaistė jo vadovai - nuomodavo turtą nepagrįstai didelėmis kainomis ir už didelius atlyginimus įdarbindavo susijusius asmenis. Prokuroras tuomet sakė, kad įtarimai kol kas nepareikšti nė vienam asmeniui.

IŠVENGS ATSAKOMYBĖS? Seimas vakar po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų projektui, kuriuo siūloma atleisti partijas ir religines bendruomenes nuo baudžiamosios atsakomybės. Už pataisas balsavo valdantieji, prieš buvo opoziciniai konservatoriai. Pataisas toliau svarstys parlamentiniai komitetai. BK pataisas įregistravo dėl juodosios buhalterijos teisiamos Darbo partijos frakcijos atstovai Zita Žvikienė ir Valdas Skarbalius, taip pat socialdemokratai Albinas Mitrulevičius, Mindaugas Bastys, “tvarkietis” Petras Gražulis, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius.

SVARSTYS PATAISAS Seimas vakar ėmėsi nagrinėti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektą, kuriuo būtų draudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komiteto narė “tvarkietė” Ona Valiukevičiūtė į įstatymą siūlo įrašyti nuostatą, kad drausminti vaikų tėvai negalėtų ir naudodami fizinių bausmių. Pataisas pateikusi O.Valiukevičiūtė pažymėjo, jog Lietuva dar 1995 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kuri pabrėžia valstybės pareigą imtis visų priemonių, kad kiekvienas vaikas būtų apgintas nuo įvairiausio pobūdžio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, taip pat priežiūros nebuvimo. Prieš pataisas pasisakę parlamentarai tvirtino, kad uždraudus fizines bausmes bus kišamasi į šeimos gyvenimą, tokios pataisos būsiančios “šeimos griovimo įrankis”.

PRETENDUOJA Į AMBASADORIUS Vietoj teisingumo ministru tapusio Juozo Bernatonio Lietuvos ambasadoriumi Armėnijoje siūloma skirti karjeros diplomatą Eriką Petriką. Jo kandidatūrai dar turi pritarti Vyriausybė ir prezidentė. Pagal Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtą Vyriausybės nutarimo projektą E.Petrikas ambasadoriumi Jerevane turėtų tapti nuo gegužės 15 dienos. Šiuo metu diplomatas vadovauja URM Personalo departamentui. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje įgaliotuoju ministru. Pernai liepą prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu ambasadoriumi Armėnijoje buvo paskirtas J.Bernatonis, tačiau rugpjūčio pabaigoje prezidentė dekretą atšaukė, nes J.Bernatonis nutarė dalyvauti Seimo rinkimuose. Su Lietuvos socialdemokratų partija jis buvo išrinktas į parlamentą, o gruodį paskirtas teisingumo ministru. BNS, LŽ


2013 04 10 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Kaimynai buriasi gintis nuo nusikaltėlių

Prieniškiai jau išbandė kaimyniškos pagalbos, nukreiptos prieš nusikaltėlius, veiksmingumą / Prienų rajono policijos komisariato nuotrauka RITA KRUŠINSKAITĖ

Klaipėdos rajone ir Kudirkos Naumiestyje įvykdytos šiurpios žmogžudystės, kai policija nesuskubo reaguoti į pagalbos šauksmą, sukėlė naują saugios kaimynystės grupių kūrimosi bangą. Visuomenę sukrėtę žiaurūs nusikaltimai, pasiglemžę trijų moterų gyvybes ir be motinos palikę keturis mažamečius vaikus, privertė sunerimti tiek gyventojus, tiek policijos pareigūnus. Atsižvelgdami į nusikalstamų veikų augimo tendencijas ir drastiškai sumažintą policijos biudžetą, kai pareigūnai negali operatyviai reaguoti į visus gaunamus pranešimus, policininkai vėl ėmė aktyviai skatinti žmones burtis į saugios kaimynystės grupes. “Vien per pastarąsias kelias dienas įsteigtos trys tokios grupės Visagine, Šilutės ir Prienų rajonuose”, - LŽ teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Anot jo, saugios kaimynystės grupių kūrimas negali vykti spontaniškai, bendruomenės tam turi pasirengti. Vis dėlto kiek-

vienos tokios grupės atsiradimas didina visuomenės saugumą.

Nusikalstamumas išnyko “Jau prieš keletą metų, kai kartu su kaimynais sulaikėme naktį įsibrovusius vagis, įsitikinome, kad bendra pagalba veiksmingesnė už pavienę kovą su nusikaltėliais”, - LŽ tikino neseniai įsteigtos Prienų rajono Išlaužo seniūnijos Kaimynų gatvės gyventojų saugios kaimynystės grupės pirmininkas Donatas Dabušinskas. Anot Prienų rajono policijos komisariato Organizacinės grupės specialistės Jolitos Sinkevičienės, saugi kaimynystė grindžiama bendradarbiavimo principu. Grupės nariai prižiūri ir stebi kaimyno namus bei turtą, įtartinus asmenis, jų veiklą, daug kartų pro šalį pravažiuojančius ar keistose vietose pastatytus automobilius. Gyventojams susibūrus į saugios kaimynystės grupes ir pritvirtinus apie tai informuojantį stendą, nusikaltėliai dažnai tokią teritoriją išbraukia iš savo interesų zonos. “Iš pradžių gana skeptiškai žiūrėjau į saugios kaimynystės grupių kūrimą, bet greitai nuomonę teko pakeisti, nes įsitikinau, kad jeigu grupė nėra formali, jos pagalba žmonėms

efektyvi”, - tvirtino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Aidas Kaknevičius. Pareigūno teigimu, nuo 2009 metų, kai Alytaus mieste ir rajone buvo įsteigtos pirmosios saugios kaimynystės grupės (dabar veikia 78), iki šiol tose vietose nebuvo užregistruotas nė vienas nusikaltimas. Anot A.Kaknevičiaus, tai nereiškia,

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

R.Matonis: “Vien per pastarąsias kelias dienas įsteigtos trys tokios grupės Visagine, Šilutės ir Prienų rajonuose.” kad pakanka įsteigti grupę ir įsivyraus ramybė. Žmonės turi sąmoningai nelikti abejingi tam, kas vyksta aplinkui. Dažniausiai alytiškiai kreipiasi dėl kaimynų elgesio, aplink namus besibūriuojančių girtuoklių. Manoma, kad laiku informavus pareigūnus pavyksta užkirsti kelią galimiems nusikaltimams. A.Kaknevičiaus nuomone, net smurto artimoje aplinkoje kai kuriais atvejais pakaktų aktyvios grupės atstovo pasirodymo, ir būtų išvengta skaudžių pasekmių.

Anot jo, būtų gerai viešose vietose įrengti stebėjimo kameras, tačiau ar pavyks įgyvendinti saugumą teikiančius planus, priklausys nuo to, ar Šakių rajono politikai ras lėšų vietos biudžete. Klaipėdos rajono Lūžgalių kaime, neseniai paženklintame vienos šeimos tragedijos, taip pat nėra saugios kaimynystės grupės. “Vienoje gatvelėje lyg ir yra susikūręs branduolys, bet jis dar neįregistruotas”, - sakė Priekulės seniūnas Valerijus Velkas.

Nevienodai aktyvūs Ginsis kitaip Kudirkos Naumiestyje, kur kovo mėnesį per išgertuves buvo nužudytos dvi moterys, kol kas nėra nė vienos saugios kaimynystės grupės. “Bandysime kovoti kitomis priemonėmis. Jau patvirtinome sustiprintą pareigūnų ir policijos rėmėjų patruliavimo grafiką, ypač tomis dienomis, kai mokamos pašalpos ir pensijos”, - LŽ pasakojo Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida.

Policijos departamento duomenimis, 2012 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 1444 saugios kaimynystės grupės. Aktyviausiai į jas būrėsi Kauno apskrities gyventojai, tokių grupių šiame regione - beveik 300. Nedaug atsilieka Vilniaus apskrities gyventojai. Čia iki šių metų pradžios įsteigtos 232 grupės. Pati neaktyviausia, turinti mažiausiai - 68 - saugios kaimynystės grupių, yra Tauragės apskritis.

Biržų valdininkai susiruošė tvarkyti Latviją DAIVA BARONIENĖ

Biržų rajono merijos valdininkai susidūrė su dilema neapsisprendžia, ar paskutinį balandžio savaitgalį kuopti Biržus per visuotinę akciją “Darom”, ar važiuoti į talką Latvijoje. Kas geriau ir naudingiau: rinkti šiukšles savame kieme ar pasidarbuoti kaimynėje Latvijoje? Tokį galvosūkį sprendžia Biržų rajono savivaldybės vadovai, gavę Latvijos Jekabpilio miesto merijos kvietimą dalyvauti tarptautinėje švarinimosi akcijoje. Patiems biržiečiams ši “dilema” kelia šypseną. Biržų mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė tikino, jog pagražinti Latviją nori daugelis savivaldybės administracijos valdininkų, tačiau drauge pripažino, kad talkininkų rankų reikia ir gimtajam miestui.

Netikėtai susidubliavo Iš pradžių Biržų rajono merijos delegacija kolegų iš Jekabpilio buvo kviečiama atvykti patalkininkauti balandžio 21 dieną. Žadėta, kad dirbti biržiečiams reikės viso labo keturias valandas, o vėliau jų lauks liaudies muzikos koncertas ir užkandžiai. Ši žinia Biržuose buvo sutikta itin džiugiai, nemažai žmonių iškart pasišovė pagražinti kaimynų šalies miestą, susipažinti su latviais ir linksmai pabūti drauge. “Kiek vėliau iš latvių gavome antrą laišką. Jame apgailestaujama, kad dėl šalčio ir sniego gausos talka nukeliama savaitei - į balandžio 27 dieną”, - LŽ pasakojo viena talkos Latvijoje organizatorių S.Eitavičienė. Ji teigė, kad latvių pranešimas apie pakeistą talkos datą sukėlė sąmyšį. Mat tądien visoje Lietuvoje organizuojama švarinimosi akcija “Darom”, kurioje nusiteikę dalyvauti ir Biržų merijos žmonės. “Gaila, kad talkos dubliuojasi. Neabejojame nei vienos, nei kitos nauda,

tačiau kurią pasirinksime - dar neapsispręsta”, - teigė Biržų vicemerė.

Nusistatys prioritetą S.Eitavičienė pabrėžė, kad biržiečiai pirmą kartą kviečiami į tarptautinę talką, tai daroma pagal vieną ekologinį Žiemgalos ir Šiaurės Lietuvos projektą. Anot vicemerės, draugystės ryšiai, pažintys visuomet yra geras ir naudingas dalykas, jų reikėtų kuo daugiau. Politikė pripažino, jog Biržuose radosi ir tokių žmonių, kurie, sužinoję apie valdininkų norą talkininkauti kaimynams, ėmė postringauti, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti savame kieme. “Neabejotinai tai ir būtume padarę vieną savaitgalį dirbdami Latvijoje, kitą - Biržuose. Dabar reikės nusistatyti prioritetą”, kalbėjo viena iš rajono vadovų.

Ties sveikatingumo taką LŽ kalbinta Jekabpilio miesto merijos Užsienio ryšių ir investicijų skyriaus

vedėja Sandra Gogulė pažymėjo, kad biržiečiai ne šiaip kviečiami į talką rinkti šiukšlių. Šios talkos tikslas - miesto parke nutiesti sveikatingumo taką. “Šiam takui turime pririnkę įvairiausių gamtinių medžiagų, tiesti jį no-

S.Eitavičienė: “Neabejojame nei vienos, nei kitos talkos nauda.” rėtume drauge su broliais lietuviais. Tai būtų tarptautinis sveikatingumo takas”, - teigė S.Gogulė. Anot jos, Jekabpilis apdovanotas gražia gamta, mieste esti ir didžiulis parkas, ir ežeras. Architektai neseniai suprojektavo per parką prie ežero vedantį taką, jį ir norima nutiesti drauge su biržiečiais. “Būtų gaila, jei Biržų merijos atstovai neatvyktų į talką, tada sužlugtų mūsų planai, o takas liktų vietinės, nebe tarptautinės reikšmės”, -

www.drasinkimeateiti.lt nuotrauka

juokavo S.Gogulė. Ji pažymėjo, kad bendras darbas ir draugystės ryšiai yra stiprus veiksnys kuriant bendrą ateitį bei geresnį gyvenimą. “Neabejoju, kad sulaukę biržiečių, drauge pasidarbavę, o po įdėto triūso pasiklausę koncerto ir pasistiprinę, ateityje ir mes, Jekabpilio žmonės, su džiaugsmu vyksime į Biržus dalytis idėjomis, drauge nepagailėsime ir savo darbo lietuvių rengiamose talkose”, - teigė Jekabpilio merijos atstovė.


6

2013 04 10 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Prancūzija - Europos galvos skausmas Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as dar gali išgelbėti savo autoritetą ir valdymą, bet ar jam užteks ryžto pasakyti prancūzams tiesą? Prancūzija ir jos prezidentas - didžiausias galvos skausmas Berlynui bei Briuseliui. Ne vienas Vokietijos pareigūnas yra sakęs, kad Prancūzija - didžiausią rūpestį jiems kelianti euro zonos šalis. Viskas ne dėl naujausio skandalo, susijusio su buvusiu ministru Jerome’u Cahuzacu, melavusiu apie savo banko sąskaitą Šveicarijoje ir praėjusią savaitę apkaltintu mokesčių sukčiavimu. Tai, žinoma, labai nemalonu prezidentui F.Hollande’ui, paskatino spėliones, kas ką žinojo, ir gali apgriauti vyriausybę. Nerimo esmė - Prancūzijos ekonomika. Anksčiau ar vėliau prisieis imtis radikalių sprendimų. F.Hollande’as propagavo ne taupymą, o augimo skatinimą, bet augimo perspektyva traukiasi. Jis žadėjo pateikti alternatyvą Vokietijos Europai peršamai deficitų mažinimo per ekonomikos restruktūrizavimą strategijai. F.Hollande’as netiki, kad šie vaistai veikia. Neseniai jis pareiškė, kad “taupymas pasmerks Europą ne tik recesijai, bet ir sprogimui”. Tačiau kol kas dominuoja Vokietijos požiūris.

Praradimai Per 11 mėnesių, kai valdo F.Hollande’as, nedarbas Prancūzijoje pašoko iki 3,2 mln. bedarbių (apie 11 proc.) ir yra didžiausias nuo 1997 metų. Skola viršijo 90 proc. bendrojo vidaus produkto. Pažadas šiemet sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. pamirštas. Prancūzija yra gana reikšminga šalis, galinti pasipriešinti Europos Komisijai, tad galimybė lanksčiau susitarti dėl deficito mažinimo tikslų išlieka. Bet lieka ir pagrindinė dilema. Prancūzijai iki 2017 metų pabaigos reikia sumažinti išlaidas 60 mlrd. eurų. Turtingieji, kurių daugelis išdundėjo į Londoną ar Bel-

F.Hollande’ui dar ne vėlu atkurti savo pozicijas, tik jis turi įtikinti prancūzus, kad rimtos permainos būtinos. / AFP/Scanpix nuotrauka

Briuseliui ir Berlynui nerimą kelia tai, kad Prancūzija gali nusiristi į Pietų Europos bėdon pakliuvusių valstybių kategoriją. giją, jau išsunkti. Nėra kitos alternatyvos, kaip tik mažinti išlaidas. F.Hollande’as tai supranta. Neseniai jis pareiškė: “Viešosios išlaidos pasiekė 57 proc. šalies gerovės. Prieš penkerius metus jos siekė 52 procentus. Ar mes dėl to gyvename geriau? Ne.” Sumažinti Prancūzijos valstybinį sektorių niekada nebus lengva, ypač prancūzų socialistui. Tačiau tai padaryti reikės. Vartojimas traukiasi. Niekas nebeperka automobilių.

Netesėjo pažadų Per rinkimų kampaniją F.Hollande’as papirko rinkėjus, kad jis - ne Nicolas Sarkozy ir išsaugos prancūzišką gyvenimo stilių. Tokia kampanija teikė prancūzams gerų pojūčių, bet tikrovė greitai smogė. Prancūzijos prezidentui teks apsispręsti, ar jis pasakys tautai, kad šalies socialinės gerovės modelis nėra tvarus ir reikalingos esminės reformos. Kai kurios naujos taisyklės jau priimtos atpalaiduojant Prancūzijos griežtą darbo rinką. Bet šie pakeitimai yra tik pati pradžia, jais apsiriboti nepavyks. Briuselio ir Berlyno pareigūnams nerimą labiausiai kelia tai, kad Prancūzija gali nusiristi į Pietų Europos bėdon pakliuvusių valstybių kategoriją. Tai dar nenutiko, bet didėja baimė, kad rinkos praras pasitikėjimą Paryžiumi. F.Hollande’o populiarumo reitingas pastaruoju metu sutirpo greičiau

nei bet kurio kito Penktosios Respublikos prezidento nuo 1958 metų. Tai atsakas į jo negebėjimą tesėti rinkimų pažadų, kurių svarbiausi buvo atsisakyti taupymo ir sumažinti nedarbą. Skandalas su buvusiu biudžeto ministru J.Cahuzacu pakenkė F.Hollande’ui dar labiau. Juk jis žadėjo, kad, kitaip nei pirmtako dešiniųjų prezidento N.Sarkozy, jo vyriausybė bus sudaryta iš pavyzdingai švarių ministrų.

Ministrai deklaruos turtą Mėgindama atsiplauti suterštą mundurą Prancūzijos socialistų vyriausybė pirmadienį pranešė, kad ministrams nurodyta artimiausiomis dienomis viešai deklaruoti savo turtą. Premjeras Jeanas Marcas Ayrault pareiškė, kad pagal naują finansinio skaidrumo priemonių paketą ministrai iki balandžio 15-osios turės paskelbti detales apie savo turtą. Vyriausybė taip pat iki balandžio 24-osios pasiūlys ministrų ir kitų aukštų parei-

gūnų finansinio skaidrumo įstatymą, kurį planuojama priimti iki vasaros. J.Cahuzacas, kuris anksčiau buvo atsakingas už kovą su vengimu mokėti mokesčius ir tyrėjams prisipažino turėjęs maždaug 600 tūkst. eurų sąskaitą užsienyje, atsistatydino kovo 19 dieną prokurorams pradėjus tyrimą. Jis ne kartą neigė prezidentui, parlamentui ir žiniasklaidai apie tokios sąskaitos egzistavimą. Tiek Prancūzija, tiek Europa suinteresuota, kad F.Hollande’as atgautų bent dalį savo politinės uoslės. Nes Prancūzijos problemos tampa ir Europos problemomis. Smarkiai pašokęs nedarbas Prancūzijoje yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių nedarbas euro zonoje pasiekė didžiausią lygį nuo euro įvedimo 1999 metais. Antros didžiausios euro zonos ekonomikos fiskalinis nepakankamumas ir augimo stoka tempia į dugną visą žemyną.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Antisemitinis skandalas Lenkijoje ALGIMANTAS DEGUTIS Specialiai LŽ iš Lenkijos

Tarptautinės holokausto dienos, kuri minima balandžio 11-ąją, išvakarėse ir pažymint Varšuvos geto sukilimo, prasidėjusio 1943 metų balandžio 19-ąją, 70-ąsias metines, Lenkiją sukrėtė antisemitinis skandalas. Žinomas mokslinis žurnalas “Focus Istoria Extra” išspausdino Lenkijos mokslų akademijos profesoriaus Krzysztofo Jasiewicziaus straipsnį, kuriame teigiama, “kad holokaustą per amžius gimdė ištisos žydų kartos, o ne Katalikų bažnyčia. Ir, atrodo, žydai nepadarė iš to išvadų”, nes “izraeliečiai ir dabar žudo savo kaimynus Artimuosiuose Rytuose”. Šis lenkų istorikas davė interviu ir dienraščiui “Gazeta Wyborcza”. Jis aiškino, kad “žydų baimė - normali, žmogiška ir pagrįsta - tapo pagrindine žydų žudynių priežastimi Jadvabnės miestelyje”, o “šimtmečiais trunkanti žydų neapykanta lenkams išplaukia iš talmudinio mąstymo būdo”. Žydų pogromas netoli Lomžos,

nedideliame Jadvabnės miestelyje, kuriame tuo metu gyveno apie 2500 žmonių, o 40 proc. jų sudarė žydai, lenkams yra vienas nemaloniausių Antrojo pasaulinio karo epizodų. 1941 metų birželio 22 dieną miestelį iš sovietų atėmė vokiečiai, o liepos 10-ąją, stebint vos keliems vokiečių kareiviams, maždaug 40 vietos lenkų ir jiems vežimais į pagalbą atvykusių kaimynų iš aplinkinių kaimų surengė žydų žudynes. Vyrai, moterys, vaikai buvo suvaryti į turgaus aikštę ir priversti nugriauti joje neseniai sovietų pastatytą Lenino paminklą. Dalis žydų buvo nužudyta vietoje, o didelis būrys kitų uždaryti į miestelio pakraštyje esantį kluoną ir ten padegti. Visi jame buvusieji sudegė gyvi. Po karo paskelbta, kad kaimynai Jadvabnėje nužudė 1600 žydų. Šis skaičius iškaltas ir ant paminklo, pastatyto sudegusio kluono vietoje. Jis buvo atidengtas minint tragedijos 60-metį. Ceremonijoje teko dalyvauti ir šių eilučių autoriui. Tuomet visos lenkų tautos vardu žydų atsiprašė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis. Apie 1600 aukų kalba ir atsitiktinai per žudynes išlikęs gyvas žydų

berniukas Tomaszas Grossas, kuris vėliau emigravo į Jungtines Valstijas ir tapo profesoriumi. 2001 metais išleistoje knygoje “Kaimynai” jis pasakoja savo akimis matęs pogromą. Tačiau yra lenkų, kurie nori sumenkinti šią tragediją. Pavyzdžiui, Lenkijos tautos atminties institutas teigia, jog tuomet sudegė tik 340 žydų. Lenkų ir žydų tarpusavio nesantaika turi gilias šaknis. Tarpukariu Lenkijoje gyveno 3,5-4 mln. žydų, jų rankose buvo sukauptos nemažos materialinės vertybės. Tuo metu lenkai, protestuodami prieš žydus, eidavo į gatves ir skanduodavo šūkį: “Jūsų pastatai - mūsų gatvės!” Per Antrąjį pasaulinį karą išlikę gyvi žydai išsibarstė po visą pasaulį ir prieš gerą dešimtmetį ėmė reikalauti kompensacijų už prarastą turtą, kuris, jų skaičiavimais, vertas 82 mlrd. zlotų - tiek, kiek Lenkijos metų biudžetas. Prof. K.Jasiewicziaus teiginiai moksliniame žurnale sukėlė pasipiktinimo bangą. Laiške dienraščiui “Gazeta Wyborcza” žymūs mokslininkai, politikai, visuomenės veikėjai parašė: “Tai nėra pirmas šio

“Gyvybės maršas” prie Aušvico koncentracijos stovyklos buvo surengtas balandžio 8 dieną. / SPA/ Scanpix nuotrauka mokslininko straipsnis tiek holokausto, tiek lenkų ir žydų santykių tema, tačiau pirmas toks radikalus. Mūsų įsitikinimu, sprendimas viešai skelbti tokį požiūrį prieštarauja ir moksliniams principams, ir elementariam padorumui. Manome, kad K.Jasiewicziaus išvados, susijusios su pačiomis gėdingiausiomis antisemitizmo tradicijomis Lenkijoje, sulauks griežtos mokslinių sluoksnių reakcijos.” Tačiau pastaruoju metu antisemi-

tinės nuotaikos stiprėja ne tik Lenkijoje. Tel Avivo universitete veikiantis Šiuolaikinės Europos kultūros ir žydų palikimo studijų centras paskelbė raportą, kad 2012 metais antisemitinių išpuolių pasaulyje padaugėjo 30 procentų. Europoje stipriausios antisemitinės nuotaikos jaučiamos Vengrijoje, Graikijoje ir Ukrainoje. Ypač gausu išpuolių prieš žydus Vengrijoje.

BBC, “The Economist”, AFP, LŽ


2013 04 10 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Kazachstano indėlis į taikesnį pasaulį Kazachstanas Ust Kamenogorske ketina įkurti branduolinio kuro banką, kuris tiektų branduolinį kurą taikioms valstybių atominėms programoms.

dar daugės”, - sakė gydytojas Aleksejus Smirnovas. Tuo metu Tatjana Žamunbajeva mano, kad branduolinio kuro bankas nebus kenksmingas ir prisidės prie Kazachstano užsienio politikos tikslų. “Ust Kamenogorskas ir taip užterštas. Labiau jo užteršti turbūt neįmanoma. Tikiu, kad branduolinio kuro bankas labai reikalingas Kazachstanui ir visam pasauliui. Tai, be abejonės, būtų svarus indėlis į taikos stiprinimą ir strateginių valstybės tikslų įgyvendinimą”, - pasakojo T.Žamunbajeva.

Šiaurės Korėjai iš naujo atidarius Jongbjono branduolinio komplekso reaktorių ir Iranui niekaip nenutraukiant “taikios” branduolinės programos, pasaulis atsigręžė į Kazachstaną. Jo pasiūlymas šioje Centrinės Azijos valstybėje įkurti branduolinio kuro banką sulaukia vis didesnio palaikymo. Nors šiai idėjai įgyvendinti prireiks nemažai pastangų, branduolinio kuro bankas galėtų prisidėti prie taikesnio pasaulio kūrimo.

Taiki valstybė

Užterštas miestas Rytų Kazachstane esantis Ust Kamenogorsko miestas - vienas labiausiai užterštų šioje valstybėje. Jame stūkso daug nuodingų dujų į aplinką išmetantis nuo Sovietų Sąjungos laikų išlikęs pramoninis kompleksas. “Gyvename lyg dujų kameroje”, - sako Denisas Danielevskis, rodydamas į juodus iš didžiulių kaminų rūkstančius dūmus. D.Danielevskis - vietos laikraščio vyriausiasis redaktorius. Jo leidinyje pasirodė didžiulis straipsnis apie Kazachstano vyriausybės planus įkurti Jungtinių Tautų prižiūrimą branduolinio kuro banką Ulbos metalurgijos komplekse. Prieš kelis dešimtmečius jame buvo slapta sovietų laboratorija, tačiau šiandien Ulbos komplekse veikia didžiausia urano gamykla Kazachstane. “Oro kokybė Ust Kamenogorske labai bloga. Branduoliniu projektu ne-

Ulbos metalurgijos komplekse turėtų iškilti branduolinio kuro bankas. / Rfel.com nuotrauka

Branduolinio kuro bankas veiks pagal tarptautinius standartus. Jo poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai bus minimalus. patenkinti miesto gyventojai. Jie nori kvėpuoti švariu oru”, - teigė D.Danielevskis. Tačiau Kazachstano vyriausybė laikosi kitokios nuomonės. 2009 metais šalies prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pasiūlė įkurti branduolinio kuro banką, kurį prižiūrėtų Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA). Projektas turėtų skatinti “nepaklusnias valstybes” Iraną ir Šiaurės Korėją nebetęsti urano sodrinimo. Jos galėtų pasinaudoti saugykla, kad gautų branduolino kuro atominiams

reaktoriams. Šis kuras būtų naudojamas taikiems tikslams.

Nekenksmingas objektas Oficialios derybos tarp TATENA ir Kazachstano prasidėjo pernai. TATENA delegacija lankėsi Ulbos metalurgijos komplekse Ust Kamenogorske ir pateikė keletą rekomendacijų Kazachstano vyriausybei. Atsižvelgdamas į jas Kazachstanas pažadėjo pataisyti trūkumus ir stengtis, kad branduolinio kuro saugykla

kuo greičiau išvystų dienos šviesą. “Branduolinio kuro bankas veiks pagal tarptautinius standartus. Jo poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai bus minimalus”, - sakė Kazachstano atominės energetikos komiteto pirmininkas Temiras Žantikinas. Jis pridūrė, kad Ulbos metalurgijos kompleksas jau dabar atitinka aukštus aplinkosaugos ir užterštumo standartus, todėl branduolinio kuro banku vietos gyventojai neturėtų skųstis. Tačiau ne visi Ust Kamenogorsko gyventojai pritaria T.Žantikino nuomonei. “Bet koks naujas branduolinis objektas kenktų gyventojų sveikatai. Mūsų mieste nemažai žmonių serga kvėpavimo takų ligomis. Nuogąstauju, kad sergančių gyventojų

Geležinės ledi mirtis nuliūdino ne visus britus. Šaliai rengiantis Margaret Thatcher laidotuvėms šimtai žmonių susirinko Londono pietinio rajono Brikstono pagrindinėje aikštėje ir džiūgavo, kad buvusi Didžiosios Britanijos premjerė iškeliavo anapilin. Apie 200 žmonių, nešančių plakatus su užrašais: “Džiaukitės Thatcher mirusi”, “Didžiojoje Britanijoje nacionalinė šventė”, susirinko Brikstono rajone, kuris tapo alternatyviosios kultūros centru. Akcijos dalyviai sakė tostus už šios iškilios politikės mirtį, gėrė ir šoko pagal hiphopo ir regio muzikos rit-

mus, leidžiamus per galingas garso sistemas. Brikstone vyko įnirtingos riaušės 1981 metais - praėjus dvejiems metams, kai M.Thatcher tapo premjere. “Esu labai labai patenkintas. Ji padarė didžiulę žalą Didžiajai Britanijai”, sakė vienas vyras, mojuodamas 1990 metų laikraščio numeriu, skelbiančiu apie M.Thatcher atsistatydinimą. Kiti kreidelėmis užrašė ant šaligatvio: “Gerai, kad atsikratėme.” “Mūsų namuose šiandien šventė, sakė apie 50 metų Clare Truscott, užsidėjusi spalvingą beretę ir laikanti pasidarytą plakatą su užrašu “Din din, ragana nebegyva!” - Esu kilusi iš šiaurės, kur nėra darbo, kur pramonė sparčiai nyko, o jos politika užtikrino, kad tai vyktų sparčiau.”

Šiaurės Londone gyvenanti ir aukle dirbanti apie 50 metų Carole Roper pareiškė: “Susirinkome švęsti jos mirties, ir gurkšnodama alų iš skardinės tęsė: Nemanau, kad tai amoralu ar kerštinga. Švenčiame Thatcher mirtį, nes jos politika Didžiajai Britanijai ir jos žmonėms buvo labai žalinga. Palyginkite žinias su tomis, kurios buvo skelbiamos mirus Venesuelos prezidentui Hugo Chavezui - ji yra liaupsinama. Nacionalinis transliuotojas BBC tik apie tai ir kalba, tačiau ji nieko nepadarė, kad padėtų neturtingiems žmonėms šioje šalyje.” Tuo metu Škotijos mieste Glazge improvizuotame vakarėlyje dalyvavo per 300 žmonių. Prieš kapitalizmą nusistatę aktyvistai skandavo: “Maggie!” (Margaret mažybinis vardas), o

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Trumpai

Britai rengiasi laidotuvėms

M.Thatcher mirtį kai kurie britai laistė šampanu. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Kazachstano vyriausybė didžiuojasi savo branduolinio ginklo neplatinimo istorija. 1991 metais ši Centrinės Azijos valstybė uždarė pagrindinį Sovietų Sąjungos branduolinio ginklo bandymų poligoną Semipalatinske, kuriame įvyko daugiau nei 450 branduolinių bandymų. Kazachstanas taip pat savanoriškai atsisakė didžiulio iš Sovietų Sąjungos paveldėto branduolinių ginklų arsenalo. Didžiausias pasaulyje urano gamintojas Kazachstanas nemažai prisidėjo ir derantis dėl Irano branduolinės programos. Nors jis buvo vienas derybų iniciatorių, jam ir Jungtinėms Tautoms nepavyko įtikinti Irano nutraukti savo branduolinę programą. Vis dėlto branduolinio kuro bankas kažin ar prisidėtų prie saugesnio pasaulio. “Iranui ir Šiaurės Korėjai branduolinio kuro nereikia taikiems tikslams. Jos nori sukurti branduolinį ginklą. Šios valstybės tikrai nepasinaudos galimybe gauti urano iš Kazachstane kuriamo banko”, - sakė Birmingamo universiteto profesorius Scottas Luckas.

SUSILAUŽĖ RAKTIKAULĮ minia atitardavo: “Negyva!” Vėliau minia, žmonėms keliant šampano taures, pradėjo skanduoti: “Viso gero! Ragana negyva!” Prieštaringai vertinama M.Thatcher tapo ištisos Didžiosios Britanijos politikos kartos veidu ir pelnė tarptautinį pripažinimą už savo indėlį baigiant šaltąjį karą. Nors nemažai britų negaili kritikos mirusiai premjerei, šiuo metu šalyje pagerbiant jos atminimą vėliavos nuleistos iki pusės. Vakar rytą M.Thatcher palaikai buvo išvežti iš Londono viešbučio “Ritz”, kuriame ji praleido paskutines savo gyvenimo dienas. Didžiojoje Britanijoje jau rengiamasi iškilmingoms laidotuvėms, jos vyks balandžio 17 dieną. Ceremonija bus surengta Londono Šv. Pauliaus katedroje. Paskui M.Thatcher palaikai bus kremuoti. Konservatorė M.Thatcher nenorėjo tokių valstybinių laidotuvių, kokios buvo surengtos karaliams ir Antrojo pasaulinio karo metų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui. Ji prašė, kad virš Londono neskristų karo lėktuvai, nes tai būtų “pinigų švaistymas”, tačiau kariškai atiduos buvusiai premjerei pagarbą. Kaip pranešė lordas Timas Bellas, M.Thatcher nepageidavo ir būti iškilmingai pašarvota, nes manė, jog taip netinka. Jis dar pridūrė, kad Geležinė ledi tai pasakiusi jam asmeniškai. T.Bellas apie šį M.Thatcher pageidavimą pranešė tada, kai keli konservatorių parlamentarai paragino surengti buvusiai ministrei pirmininkei valstybines laidotuves.

M.Saakašvilis Turkijoje pateko į ligoninę. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis per valstybinį vizitą Turkijoje važinėdamas dviračiu pateko į avariją ir trijose vietose susilaužė raktikaulį. Prezidentas buvo sužeistas per kasdienę mankštą dviračiu. Jam buvo nustatyti kaulų skilimai trijose peties vietose. Dėl sužeidimų M.Saakašvilis buvo operuotas Stambulo ligoninėje. Neoficialiais duomenimis, prezidentas, dviračiu išvažiavęs į kelią, susidūrė su sunkvežimio priekaba. Dėl šio incidento numatytas M.Saakašvilio susitikimas - vakarienė su Turkijos prezidentu Abdullah Gulu buvo perkeltas į kitą dieną. Spalio mėnesį M.Saakašvilis turėtų pasitraukti iš užimamų pareigų, nes tuo metu baigiasi antroji ir paskutinė jo prezidentavimo kadencija. AFP, BNS, LŽ


8

2013 04 10 Lietuvos žinios

Pasaulis

Užmiršto Karlo Marxo kerštas Žlugus Sovietų Sąjungai ir Kinijai žengus didžiulį žingsnį kapitalizmo link, atrodė, kad Karlas Marxas bus užmirštas amžiams, nes jo propaguota klasių kova užleido vietą klestėjimui, laisvos prekybos ir laisvo verslo epochai, kai praturtėti gali kiekvienas - nuo Silicio slėnio programuotojo iki Kinijos valstietės. “Tačiau dabar pasaulio ekonomiką apėmusi didelė krizė. Milijonai žmonių įvairiose šalyse kenčia nuo nedarbo, daugybė valstybių prasiskolinusios, o jų ūkis apimtas stagnacijos. Todėl ne taip lengva numoti ranka į piktą kapitalizmo kritiką, kurią propagavo K.Marxas, jo tvirtinimą, kad kapitalizmas kaip santvarka yra neteisinga, todėl pats save sužlugdys”, - rašo JAV savaitraštis “Time”. K.Marxas teigė, jog kapitalizmas neišvengiamai nuskurdins mases, o turtas bus sukoncentruotas nedaugelio rankose. Tai sukels ekonomikos krizes, aštrų turtuolių ir darbininkų konfliktą. Pastaraisiais metais galima pateikti vis daugiau patvirtinimų, kad K.Marxas buvo teisus. Kaip skelbia statistika, turtuoliai darosi vis turtingesni, o vidurinės klasės ir skurdžiai gyvenančių žmonių pajamos jau seniai nustojo didėti. Vašingtono ekonominės politikos institutas paskelbė, kad 2011 metais amerikietis, dirbęs visą darbo dieną, per metus uždirbo vidutiniškai 48 202 dolerius mažiau nei gaudavo 1973-iaisiais. Nuo 1983 iki 2010 metų savo turtus gausino tik 5 proc. JAV gyventojų, net 60 proc. amerikiečių pajamos mažėjo. Todėl nereikia stebėtis, kad vėl pradedama atsigręžti į K.Marxą, o Kinijoje, kuri, atrodė, vis labiau nuo jo nusigręžia, į dienos šviesą traukiamas miuziklas, sukurtas pagal K.Marxo “Kapitalą”. Jo režisierius Yu Rongjunas aiškina: “Šiandien tikrovėje galite rasti tai, kas parašyta toje knygoje.”

formos kapitalizmas yra neteisingas ir kad jis gali sprogti iš vidaus, jei nebus daroma rimtų reformų. Tačiau kapitalistai smogė prezidentui ir jo šalininkams atsakomąjį smūgį. Daugybė prancūzų turtuolių nusprendė išvykti iš šalies, o kartu “išsivežti” ir darbo vietas bei investicijas.

Deda viltis į komunizmą

K.Marxas vėl gali triumfuoti. / Whatisoll.com nuotrauka

Atsinaujina klasių kova Žinoma, tai nereiškia, kad K.Marxas buvo absoliučiai teisus. Jo propaguota “proletariato diktatūra” plėtojosi ne pagal planą. Tačiau didėjančios nelygybės pasekmės vėl atnaujina K.Marxo prognozuotą klasių kovą. Dirbantys žmonės piktinasi ir reikalauja teisingumo vis didesnėje pasaulio dalyje. Ir Jungtinių Valstijų Kongrese, ir Atėnų gatvėse, ir Pietų Kinijos fabrikų cechuose politinius bei ekonominius įvykius lemia stiprėjanti trintis tarp kapitalo ir proletariato. Tai jau ima priminti XX amžiaus pradžios komunistinių revoliucijų užuomazgas. Šios kovos pasekmės paveiks ir globalios ekonominės politikos tendencijas, “socialinės gerovės” valstybes, Kinijos politinį stabilumą, taip pat lems, kas ateityje perims valdžią į savo rankas nuo Vašingtono iki Romos. Kaip rodo “Pew Research Center” atlikta apklausa, jau du trečdaliai amerikiečių mano, jog konfliktas tarp turtingų ir nepasiturinčių JAV gyventojų yra “aštrus” arba “labai aštrus”, kad “tiems, kurie yra viršu-

je, tarsi galioja kitokios taisyklės”, ir tai tampa pagrindine visuomenės susiskaldymo priežastimi. Tarp partijų vykstančią kovą dėl to, kokiomis priemonėmis reikia stabilizuoti JAV biudžetą, didele dalimi jau galima vadinti klasių kova. Konservatoriai kaltina prezidentą Baracką Obamą pradėjus “klasių karą” su turtingaisiais, o patys bando perkelti išlaidas ant vidurinės klasės ir vargingai gyvenančios visuomenės pečių. Tuo pat metu pradedama abejoti ir pačiu “ekonomikos su pajamomis, tekančiomis iš viršaus į apačią”, modeliu, t. y., kad vos 1 proc. sudarančių turtingiausių žmonių sėkmė teigiamai veikia likusius 99 proc. šalies gyventojų. Kai Prancūzijos prezidentu tapo Francois Hollande’as, jis ėmėsi praktiškai įgyvendinti savo gyvenimo kredo, kurį galima nusakyti dviem žodžiais - “nekenčiu turčių”. Daugybė prancūzų ėmė trinti iš džiaugsmo rankas, nes nori, kad mokesčių reforma būtų tik pirmas vyriausybės žingsnis pripažįstant, jog dabartinės

Vis dėlto niekur kitur nėra tokios didelės bedugnės tarp turtuolių ir vargšų kaip Kinijoje, ir tai jau darosi pavojinga. Tačiau ir B.Obama, ir naujasis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susiduria su ta pačia problema. “Metalinio indelio su ryžiais” principas, t. y. iki gyvenimo pabaigos garantuota darbo vieta, prasmego praeityje kartu su maoizmu, mat kai valstybė griebiasi reformų, dirbantys žmonės gali pamiršti apie savo teises. Kaip rodo sociologinės apklausos, beveik pusė kinų vis didėjančią prarają tarp turtuolių ir vargšų laiko labai rimta problema. 8 iš 10 jų mano, kad “turtingi darosi dar turtingesni, o vargšai - vargingesni”. Žmonių nepasitenkinimas Kinijos miestų fabrikuose jau artėja prie kritinės ribos, nes ši sparčiai besivystanti valstybė pasižymi labai ilga dar-

mas, kartais net leidžiama streikuoti, nors šalies valdžia dar labai neigiamai vertina aktyviausius darbininkus ir nevengia prieš juos panaudoti jėgos.

Kyla protestų banga K.Marxas prognozavo, kad anksčiau ar vėliau proletariatas suvoks savo klasinius interesus, nuvers neteisingą kapitalizmą ir sukurs socialistinį rojų. Šiandien į Madrido ir Atėnų gatves išeina šimtai tūkstančių demonstrantų, protestuojančių prieš nedarbą ir biudžeto išlaidų karpymą. “Tiesa, marksistinė revoliucija dar neprasideda. Darbuotojai kol kas nesivienija, kad drauge spręstų bendras problemas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose daugybė profsąjungų net retėja, o judėjimas “Okupuok Volstritą” beveik užgesęs. Mūsų dienų protestuotojų tikslas - ne pakeisti kapitalizmą kita santvarka, o paprasčiausiai jį reformuoti”, - aiškina prancūzų filosofas, komunizmo tyrinėtojas Jacques’as Ranciere’as. Tačiau jis mano, kad dabartinis ekonomikos kursas kursto klasinę kovą. Kinijos vadovai susilaiko nuo reformų, Europos valstybės mažina socialines išlaidas, nes to pageidauja valstybės obligacijų turėtojai.

Didėjančios nelygybės pasekmės vėl atnaujina K.Marxo prognozuotą klasių kovą. Dirbantys žmonės piktinasi ir reikalauja teisingumo vis didesnėje pasaulio dalyje. bo diena, brangstančiu pragyvenimu, abejingais vadybininkais ir dažnai vėluojančiais atlyginimais. “Turtuoliai kraunasi turtus eksploatuodami darbininkus, todėl mes dedame viltis į komunizmą”, - sakė vienas kinų darbininkas. Ekonomikos ekspertai irgi įspėja, kad kinų darbininkų nepasitenkinimas sulig kiekviena diena stiprėja. Žmonės vis aktyviau reikalauja pakelti algas ir pagerinti darbo sąlygas. Valdžia nebegali į tai nereaguoti, todėl Kinijoje jau padidintas minimalus atlyginimas, sugriežtintas Darbo įstaty-

Dirbančių žmonių galimybės yra apribotos. Globalinės darbo rinkos susidarymas susilpnino profsąjungas išsivysčiusiose šalyse, kairiųjų politikai iki šiol neturi parengę gyvybingos alternatyvos. Tačiau bauginanti perspektyva jau šmėžuoja - o kas, jeigu K.Marxas ne tik diagnozavo kapitalizmo trūkumus, bet ir numatė jo pasekmes? Jei politikai nesuras naujo būdo, kaip garantuoti teisingas ekonomines galimybes, visų šalių proletarai ims vienytis ir K.Marxas galės džiaugtis, kad už jį bus atkeršyta.

Bagdado užėmimo dešimtmetis Irakas mini sostinės Bagdado užėmimo per JAV vadovaujamų pajėgų invaziją dešimtmetį ir diktatoriaus Saddamo Husseino žiauraus režimo griūtį. Tačiau Iraką iki šiol krečia mirtinos atakos ir politinė krizė. Bagdado užėmimas, kurio simboliu visame pasaulyje tapo vaizdas, kai irakiečiai, padedami vieno JAV dalinio karių, griovė S.Husseino statulą sostinės centrinėje Firdouso (Rojaus) aikštėje, Irake žadina gerokai daugiau emocijų negu pačios invazijos pradžios metinės, paminėtos prieš kelias savaites. S.Husseino statula buvo nuversta 2003 metų balandžio 9-ąją. Tuo metu diktatoriaus išliaupsintos Irako karinės pajėgos jau buvo beveik ištirpusios ir laikomos nugalėtomis bei demoralizuotomis. Tačiau pakilus jausmas, kuris tą dieną buvo apėmęs daugelį irakiečių, matančių, kaip griūva ilgiau nei du dešimtmečius šalį valdžiusio diktatoriaus atvaizdas, susipynė su kartėliu, jaučiamu tų, kuriems atrodė, kad jų šalį okupuoja užsienio galybė. Toks skirtingas irakiečių požiūris į Bagdado užėmimą paskatino vyriausybę susilaikyti nuo bet

Prieš dešimtmetį irakiečiai ir JAV kariai nuvertė S.Husseino statulą Bagdade. / Abcnews.com nuotrauka kokių oficialių minėjimo renginių. Pats Irako karas buvo gana trumpas: praėjus šešioms savaitėms nuo užsienio pajėgų įsiveržimo tuometis JAV prezidentas George’as W.Bushas paskelbė savo liūdnai pagarsėjusį pareiškimą, kad ši misija buvo įvykdyta. Tačiau šio karo padariniai -

kruvini išpuoliai ir šalies susipriešinimas - lieka iki šiol. Atsidūrusios šiitų sukarintų grupuočių ir sunitų sukilėlių kryžminėje ugnyje JAV ir koalicinės pajėgos sumokėjo didelę kainą: Irake žuvo per 4800 užsieniečių karių, iš kurių daugiau nei 90 proc. sudarė ameri-

kiečiai. Irako žmonės nukentėjo dar labiau. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nepriklausoma organizacija “Iraq Body Count” neseniai paskelbė, kad per dešimtmetį nuo invazijos pradžios žuvo mažiausiai 112 tūkst. civilių irakiečių, taip pat tūkstančiai vietos karių ir policininkų.

Bagdado užėmimo metinės minimos Irake artėjant svarbiam politiniam įvykiui - provincijų valdžios rinkimams, kurie bus pirmasis visuotinis balsavimas šalyje po JAV pajėgų išvedimo 2011-ųjų pabaigoje. Šie rinkimai jau dabar kelia daug abejonių, nes jiems ruošiantis toliau buvo liejamas kraujas ir nužudyti 12 kandidatų. Be to, ministrų kabinetas nutarė atidėti balsavimą kai kuriuose regionuose, todėl rinkimai vyks tik 12 iš 18 Irako provincijų. Nors ir pastebimai susilpnėjusios, palyginti su jų klestėjimu 2006-2007 metais, kovotojų grupuotės, ypač tarptautinio teroristų tinklo “al-Qaeda” padalinys “Irako islamo valstybė” (ISI), tebėra pajėgios surengti įspūdingų, daug žmonių gyvybių nusinešančių atakų. Jos, siekdamos destabilizuoti padėtį, dažnai taikosi į daugumą šalyje sudarančius šiitus ir saugumo pajėgas. Šis smurtas dažnai siejamas su politiniais nesutarimais tarp šiito premjero Nuri al Malikio ir daugelio jo buvusių partnerių Irako vienybės vyriausybėje. Kovotojai sugeba išnaudoti valdžios priešpriešą, suteikiančią jiems didesnę veiksmų laisvę.

“Time”, AFP, BNS, LŽ


2013 04 10 Lietuvos žinios

Verslas

Privačius namus rems 3 milijonais •1 p.

Atkelta iš

“Tai tęstinis projektas. Matyt, jis vyks kelerius metus. Šiemet individualių namų renovavimo programai skirta 3,38 mln. litų paramos, arba beveik 3 kartus daugiau nei pernai. Be to, numatyta skirti apie 2 mln. litų paramą alternatyvių energijos išteklių diegimui - biokuro katilinėms, siurbliams ir pan.”, - LŽ pasakojo Aplinkos apsaugos investicijų fondo (AAIF) vadovas Arvydas Dragūnas.

Sulygino galimybes Atsižvelgdama į tai, kad iki šiol daugiabučių namų renovacija vyko pasyviai, Aplinkos ministerijos siūlymu Vyriausybė 2012 metų rugpjūtį nusprendė sudaryti galimybes gauti paramą renovuojant ir individualius namus. Tada nuspręsta individualių namų ir daugiabučių renovavimo kompensacijoms skirti po 900 tūkst. litų lėšų, gautų pardavus Lietuvos taršos leidimus. Vėliau skirta papildomų lėšų. Skaičiuojama, kad apie 66 proc. krašto gyventojų gyvena daugiabučiuose, kurių dauguma pastatyti prieš kelis dešimtmečius, todėl juos reikia atnaujinti. Kiek daugiau kaip trečdalis žmonių Lietuvoje gyvena individualiuose namuose. Registrų centre yra įregistruota 440 tūkst. individualių gyvenamųjų namų. Pasak A.Dragūno, šiemet tokių namų renovacijai skirtų paramos lėšų už-

investicijų į namo šiltinimą arba energiją taupančios įrangos ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius katilus. Svarbiausias reikalavimas - kad pastatą modernizavus šildymo išlaidos būtų 20 proc. mažesnės negu anksčiau ir jo energetinis efektyvumas atitiktų bent C klasės reikalavimus. A.Dragūnas mano, kad dar daugiau susidomėjusiųjų parama turėtų atsirasti įvedus keletą naujovių. Šiemet jau netaikomas reikalavimas, kad namas būtų pastatytas ne vėliau kaip 1993 metais. Tačiau svarbiausia - nereikės teikti paraiškų, užteks tik iš anksto įregistruoti prašymą gauti kompensaciją. “Pirmiausia bus tenkinami anksčiausiai užsiregistravusiųjų prašymai, o vėliau užsiregistravusiems teks palaukti, kol programos lėšos bus papildytos, arba laukti savo eilės kitais metais”, - sako AAIF vadovas. Be kita ko, pagal naująją tvarką kompensacijos bus mokamos ir už medžiagas, įsigytas anksčiau, pavyzdžiui, sausį.

Prabangos nemato Tiesa, A.Dragūnas pažymi, kad kompensacijų dydis bus ribotas, nes jomis esą nesiekiama apmokėti prabangos. Dabar ministerijoje tebeskaičiuojama, kokios sumos galėtų būti kompensuojamos orientuojantis į tradicinius sprendimus normaliomis rinkos kainomis. “Kas norės prabangos, turės daugiau prisidėti savo lėšomis”, sako fondo vadovas.

Svarbiausias reikalavimas - kad pastatą modernizavus šildymo išlaidos būtų 20 proc. mažesnės negu anksčiau. tektų kompensuoti trečdalį investicijų maždaug 300 individualių gyvenamųjų namų savininkams. Pernai iki metų pabaigos paraiškas gauti investicijų į renovaciją kompensacijas pateikė 76 individualių namų savininkai, dar 48 paprašė iš dalies kompensuoti lėšas, investuotas į atsinaujinančių išteklių naudojimo priemonių diegimą.

Reikalavimai paprastesni Kaip ir praėjusiais metais, individualių gyvenamųjų namų savininkams šiemet numatyta kompensuoti iki 30 proc.

AAIF vyriausiasis specialistas Mantas Juška pripažįsta, kad kol nepatvirtinta supaprastinta paramos skyrimo tvarka, kebloka svarstyti, kaip bus nustatyta, kad parama skirta ne prabangai remti. Mat gyventi erdviame name savaime esą prabanga. O į didelio namo modernizavimą reikia daugiau investuoti, vadinasi, ir kompensacija turėtų būti gerokai didesnė, nei šiltinant perpus mažesnį namą. Iki šiol daryti atranką buvo paprasta pagal pateiktas paraiškas ir jose nurodytas sąmatas. Bet fondas gyvenamųjų namų esą neskirsto į prabangius ir neprabangius.

Šiais metais skirtų 3,38 mln. litų lėšų užteks kompensuoti trečdaliui investicijų į maždaug 300 individualių namų renovavimą. / LŽ archyvo nuotrauka “Parama skiriama tiems namams, kuriems šiltinimo priemonės yra tikrai būtinos. Jei matome, kad namas papildomai apšiltintas, paraišką galime atmesti arba tiesiog nesuteikiame vilčių”, LŽ aiškino specialistas.

Pretendentai aiškūs Praėjusiais metais aktyviausiai individualių namų renovavimo programoje jau dalyvavo Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Druskininkų, Ukmergės, Tauragės, Mažeikių savivaldybių gyventojai, nuolat gyvenantys 1970-1990 metais pastatytuose plytiniuose namuose, kurių vi-

dutinis plotas yra nuo 150 iki 250 kvadratinių metrų, bet pasitaikė savininkų ir tokių pastatų, kurių plotas viršija 300 kvadratinių metrų. AAIF skaičiavimu, šiais metais skirtų 3,38 mln. litų lėšų užteks trečdaliui investicijų į maždaug 300 namų renovavimą kompensuoti. Taigi vienam savininkui turėtų būti kompensuojama vidutiniškai 11 tūkst. litų, o vidutinis individualaus namo apšiltinimo projektas siektų per 30 tūkst. litų. Parama, nors šiemet ir numatyta keleriopai didesnė nei pernai, didelė atrodo ne visiems. Nacionalinės pasy-

9

FAKTAI

• Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, Lietuvoje 2012 m. buvo sertifikuoti 4224 gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai, tarp kurių A ir A+ klasės namų - tik 8. Daugiausia yra sertifikuotų C klasės namų (47 proc.). Dažniausiai statomi ar projektuojami C klasės namai. • Pagal ES direktyvą, nuo 2020 m. Lietuvoje visi statomi nauji gyvenamieji namai turės būti energetiškai efektyvūs. Investicijos į tokio namo statybą šiandien būtų 10 proc. didesnės, tačiau ilgalaikė nauda jas atpirktų labai greitai. vaus namo asociacijos vadovo Aido Vaičiulio nuomone, Gyvenamųjų namų renovavimo programos rengėjai nepagrįstai nuolaidžiauja pagrindinei rinkėjų masei, gyvenančiai daugiabučiuose. “Beveik 40 proc. gyventojų gyvena vienbučiuose arba dvibučiuose namuose. Jeigu šimtai milijonų litų skiriami daugiabučiams renovuoti, o vos keli milijonai - individualiems namams, tai ne dosnumas, o pasityčiojimas. Parama turėtų būti skiriama proporcingai visiems. Kodėl daugiabutis gali būti renovuojamas su parama, o vienbutis jau kažkoks pažymėtas? Paramos suma turi būti panaši, o ne kažkokie trupinėliai nuo vaišių stalo”, kalbėjo asociacijos vadovas. Pasak “Berta Group” pastatų energetinio sertifikavimo eksperto Eimanto Bertausko, akivaizdu, kad labiausiai renovuoti reikia sovietinės statybos namus. Jis nesiimtų šių namų skirstyti pagal tipus, pagrindinę statybos medžiagą. Kita vertus, anot jo, gal ir be reikalo atsisakoma renovacijai dar neįsibėgėjus neriboti namo statybos metų. Mat jei per žema namo, pastatyto palyginti neseniai, šilumos varža, esą tai verstų daryti prielaidą, kad jis pastatytas ne pagal reikalavimus ir tokiu atveju esą kažin ar galėtų pretenduoti į finansavimą. Netrukus individualių namų renovavimo paramos projekto finansavimo kryptys bus patvirtintos Aplinkos ministerijoje, vėliau dar teks pakeisti tvarkos aprašą. Tai galėtų užtrukti apie mėnesį, bet tikimasi, kad paskelbti apie išankstinių prašymų registravimo pradžią bus galima anksčiau. “Jau dabar šia paramos priemone aktyviai domisi visos Lietuvos gyventojai”, - teigia M.Juška. Ir priduria, kad susidomėję parama žmonės skambina pasiteirauti iš visos Lietuvos - Žemaitijos, Suvalkijos ir kitų regionų.

Gyventojai neskuba teikti deklaracijų ARVYDAS JOCKUS

Šią savaitę Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau pradės pervesti pirmąsias gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas tiems, kurie teisingai užpildė elektronines deklaracijas. Likus kiek daugiau nei trims savaitėms iki termino pabaigos pajamas deklaravo 374,9 tūkst., turtą - 15 tūkst. gyventojų. Tai gerokai mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai deklaravusiųjų skaičius siekė atitinkamai 454,1 tūkstančio ir 20,8 tūkstančio. Planuojama, kad grąžintina mokesčių suma bus maždaug tokia pat, kaip ir 2012-aisiais. Pernai gyventojams buvo sugrąžinta 206 mln. litų GPM permokų už praėjusius ir ankstesnius mokestinius metus. Šiemet gerokai mažiau žmonių skiria 2 proc. nuo 2012-aisiais sumokėto GPM paramos visuomeninėms

organizacijoms ir iki 1 proc. - politinėms partijoms. Iki balandžio 8 dienos tai padarė tik 87,6 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu paramą buvo skyrę 220,9 tūkst. žmonių. Praėjusių metų pajamas ir turtą gyventojams reikia deklaruoti iki gegužės 2 dienos. VMI šiemet parengė apie 1,5 mln. iš dalies užpildytų pajamų deklaracijų. Jas jau beveik tris savaites galima pildyti ir pateikti tikrinti VMI interneto svetainėje.

Laukia “paskutinė naktis” “Deja, nemaža dalis mokesčių mokėtojų turi nepareigingo studento sindromą ir deklaracijas teikia kone paskutinę naktį”, - LŽ teigė VMI atstovas spaudai Darius Būta. Pasak jo, pernai laiku pajamų deklaracijų nepateikė 83 tūkst. mokesčių mokėtojų, nors privalėjo tai padaryti iki gegužės 2 dienos. Daugumą jų sudarė gyventojai, pasinaudoję didesniu nei priklauso neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, ir tie, kurie vykdė individualią veiklą pagal pažymą ar buvo

įsigiję verslo liudijimą, taip pat asmenys, kurie pardavė nekilnojamąjį turtą neišlaikę jo kaip savo nuosavybės trejus ar penkerius metus, jei turtas buvo įsigytas nuo 2011-ųjų. Šiemet, kaip ir pernai, laiku GPM deklaracijų nepateikę gyventojai sulauks VMI priminimų. “Mokesčių mokėtojams, kurie privalo tai padaryti, bet nedeklaruoja savo pajamų iki gegužės 2 dienos, už mokestinių prievolių nevykdymą laiku skaičiuojami delspinigiai. Jiems gresia administracinė atsakomybė”, - priminė D.Būta. Pernai pajamas deklaravo beveik 807 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų 93 proc. tai darė naudodamiesi VMI elektroninio deklaravimo sistema.

Prievolės įmonių vadovams Nuo šių metų turto ir metines pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti ir tie valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir jų pavaduotojai bei išvardytas pareigas einančių asmenų šeimų nariai, kuriems anksčiau to daryti

nereikėjo. Pavyzdžiui, deklaruoti turtą ir pajamas turės mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bibliotekų, muziejų, teatrų, ligoninių, poliklinikų, kultūros, sporto centrų, jaunimo ar suaugusiųjų užimtumo centrų, senelių globos namų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų vadovai, pavaduotojai, padalinių vadovai bei jų pavaduotojai.

Pernai pajamas deklaravo beveik 807 tūkst. mokesčių mokėtojų. Turto ir pajamų deklaracijas taip pat turi pateikti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Valstybės įmonės ir akcinės bendrovės, turinčios strateginę ar svarbią reikšmę užtikrinant nacio-

nalinį saugumą, yra nurodytos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, pavyzdžiui, AB Lietuvos paštas, VĮ “Panevėžio regiono keliai”, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ Kauno aerouostas ir kitos.

Negalės slėpti sandorių grynaisiais Viena svarbiausių šių metų naujovių yra tai, kad gyventojai turi pateikti VMI informaciją apie sudarytus sandorius, jeigu pagal juos gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių ar užsienio juridinių asmenų ir per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną arba keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 50 tūkst. litų, ir tie sandoriai nėra notarinės formos, o gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.


10

2013 04 10 Lietuvos žinios

Verslas

Lietuvos verslas - už europietišką Ukrainą ARVYDAS JOCKUS

Su sunkumais ir biurokratinėmis kliūtimis Ukrainoje susiduriantys lietuviai verslininkai norėtų, kad didžiulį potencialą turinti valstybė taikytųsi prie europietiškų standartų. Vilniuje balandžio 9 dieną Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas Anatolijus Kinachas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje patvirtintas siekis steigti Ukrainos ir Lietuvos verslo forumą.

Investicijos neatspindi potencialo Kaip pabrėžė buvęs Ukrainos premjeras ir ekonomikos ministras A.Kinachas, Ukrainos valdžia ir verslas bendromis pastangomis pasiekė, kad šalis jau ketverius metus yra Pasaulio prekybos organizacijos narė. “Dabar darome viską, kad per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuris vyks lapkričio mėnesį Vilniuje, būtų pasirašyta Ukrainos asocijuotos narystės ir laisvos prekybos su ES sutartys”, - kalbėjo svečias. Pasak A.Kinacho, Lietuvos ir Ukrainos abipusės investicijos dar neatspindi dviejų šalių ekonomikos potencialo, nors kai kurie rodikliai džiugina. “Šiandien Lietuva pagal prekių apyvartą su Ukraina pirmauja tarp Baltijos valstybių. Apyvarta jau pasiekė prieškrizinį lygį ir peržengė 1 mlrd. JAV dolerių. Matome gerą perspektyvą transporto infrastruktūros, energetikos, žemės ūkio, mašinų gamybos, bankų ir finansų srityse”, - vardijo A.Kinachas. Jo nuomone, Lietuva ir Ukraina galėtų ne tik dirbti viena kitos rinkoje, bet ir kartu veikti ES bei kituose

pasaulio regionuose. “Lietuvos produkcijos ir technologijų kokybė labai gera, Ukraina - turtinga išteklių”, pažymėjo A.Kinachas.

Lietuviams biurokratinės kliūtys Susitikime dalyvavę lietuvių verslininkai pasakojo apie sunkumus, su kuriais susiduria dirbdami Ukrainoje. Granito ir dolomito skaldos gamyba bei didmenine prekyba užsiimančios bendrovės “Milsa” gamybos direktorius Vidmantas Strumskys teigė, jog į vieną iš Ukrainoje įsigytų karjerų įmonė jau investavo apie 10 mln. eurų, o vien šiais metais investicijos

“Net Baltarusijoje, Rusijoje muitinės procedūros užtrunka vieną dieną, o Ukrainoje - savaitę ar daugiau.” pasiekė 1 mln. eurų. Pagrindinė įmonės produkcija teikiama Ukrainos rinkai, dalis keliauja į Lietuvą ir Lenkiją. Tačiau, pasak V.Strumskio, pastaruoju metu bendrovė susiduria su didžiule problema. “Skaldos transportavimo sąlygos geležinkeliais kiekvienais metais blogėja. Šiemet galėtume atvežti į Lietuvą apie pusę milijono tonų skaldos, bet trūksta vagonų”, - skundėsi verslininkas. Telekomunikacijų technologijų, elektronikos ir programų sistemų bendrovės “Ruptela” generalinis direktorius Andrius Rupšys priminė, kad Ukrainos muitinės procedūros trunka daugiau kaip savaitę. “Mūsų tikslas - tiekti pačias naujausias technologijas, kad Ukraina taptų šiuolaikine šalimi. Mūsų tiekiamos GPS te-

A.Kinachas (kairėje) ir R.Dargis pasirašė Ukrainos ir Lietuvos pramonininkus vienijančių organizacijų bendradarbiavimo sutartį. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka chnologijos leidžia sumažinti transporto kompanijų išlaidas”, - pabrėžė A.Rupšys. Penkiose užsienio šalyse, taip pat Ukrainoje atstovybes turinti “Ruptela” eksportuoja produkciją į 55 valstybes. “Ukrainos rinka labai įdomi, naujas technologijas diegia ir valstybės sektorius. Tačiau su itin didelėmis kliūtimis susiduriame muitinėje, neparanki ir valiutų kontrolė bei didelė biurokratija. Net Baltarusijoje, Rusijoje muitinės procedūros užtrunka vieną dieną, o Ukrainoje - savaitę ar daugiau”, - tvirtino verslininkas. Jo nuomone, Ukraina dar turi daug investuoti į technologijas, kad biurokratinis aparatas dirbtų sparčiau.

Lietuvos verslininkai taip pat kėlė Ukrainoje galiojančių aplinkosaugos reikalavimų ir pramonės standartų, techninių reglamentų klausimus. Pasak lietuvių, kai kurių iki šiol taikomų griežtų reikalavimų būtų sunku surasti ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. “Europietiškoms firmoms kartais jie nepasiekiami”, - pažymėjo Rimantas Budrys, Lietuvos inžinerinės asociacijos prezidentas. Krovos kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža kėlė žemės ūkio produkcijos sandėliavimo reikalus, nes viename sandėlyje produkciją galima saugoti arba pagal ES, arba pagal Ukrainos standartus. Šio klausimo Ukraina, pasak jo, kol kas nėra išsprendusi.

A.Kinachas pripažino, jog tai didžiulis iššūkis Ukrainai, nes produkcija, net ir pasirašius laisvos prekybos sutartį su ES, nepasieks rinkos, jeigu Ukrainoje bus taikomi ne europietiški standartai, reglamentai ir sertifikatai, o jų dabar - tūkstančiai.

INVESTICIJOS LIETUVOJE IR UKRAINOJE Ukrainos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2012 metų gruodžio 31-ąją sudarė 32,15 mln. litų, arba užėmė 36 vietą pagal TUI dydį Lietuvoje. Lietuvos TUI Ukrainoje tuo metu siekė 220,89 mln. litų ir užėmė 9 vietą pagal TUI dydį užsienyje. Šaltinis: Statistikos departamentas

Uosto gylis padeda konkuruoti VIDA BORTELIENĖ

Baigiami uosto kanalo gilinimo darbai iškėlė naujas technines užduotis ir reikalauja papildomų investicijų, kad patobulintais laivybos parametrais galėtų naudotis pietinės akvatorijos terminalai. Klaipėdos uosto investicijų poreikis per artimiausius trejus metus dukart didesnis nei galimybės, kurių ribos nėra apibrėžtos dėl ankstesnės Vyriausybės sprendimo atiduoti į biudžetą dalį pelno. Nuo prievolės dydžio priklausys skolinimosi limitas, greitesnė jau išleistų valstybės milijonų grąža ir verslo įmonių darbo efektyvumas. Pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas pasiekė naują krovos rekordą ir buvo ketvirtas Rytų Baltijos pakrantėje - po Rusijos Primorsko, Ust Lugos ir Sankt Peterburgo uostų. Jo apyvarta siekė 9,84 mln. tonų, buvo penktadaliu didesnė nei tuo pačiu metu pernai. Tačiau dėl ateities kyla nerimo, nes padalijus investicijas dviem kryptimis - tradicinei veiklai ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms, labai trūksta lėšų infrastruktūrai.

Investicijos į gylį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigia pastebėjęs, kad verslo ir valstybės išlaidų adekvatumas grįstas nusistovėjusia gyvenimo

SGD terminalo laivų stovėjimo vietą galinga olandų technika išgilins sutartyje numatytu laiku. / Vidos Bortelienės nuotrauka praktika ir uosto veiklos misija. Prievolė uosto naudotojams pasirašyti formalų susitarimą, kuriame nurodyti griežti terminai ir jų nevykdymo sankcijos, kaip reikalavo ankstesnė uosto vadovybė, nėra teisinga, nes valstybės institucija negali įsipareigoti savo turtu. O būtent jos darbų dalis dažniausiai vėluoja. Uosto kompanijos stengiasi prisiderinti prie KVJUD planų ir kartu investuoti, stato terminalus už bankų paskolas. Palūkanos ar nuosavų lėšų įšaldymas yra akstinas siekti kuo greitesnės investicijų grąžos per krovinių apyvartą. Uosto vadovas sakė radęs daug nebaigtų smulkių infrastruktūros tobulinimo darbų dėl KVJUD nelankstumo, todėl bus stengiamasi kuo greičiau juos baigti. Kitas dalykas, dėl kurio netrukus žadama apsispręsti, - nuosavos uosto gilinimo technikos (žemkasės ar žemsiurbės) pirkimas. Šiomis dienomis baigiamas įgyven-

dinti didžiausias pagal iškasto grunto kiekį - 4,4 mln. kubinių metrų - ir pagal Europos Sąjungos investicijų panaudojimą - 129 mln. litų - uosto gilinimo projektas. Kanalas iki pietinės uosto dalies, Malkų įlankos, pagilintas iki 14,5 metro, prie bendrovės “Klaipėdos Smeltė” išplatintas laivų apsisukimo ratas. Šiuo metu galinga technika sutelkta prie Kiaulės Nugaros salos, ten kasama duobė SGD terminalo laivo stovėjimo vietai įrengti. Šie darbai pareikalaus 87 mln. litų. “Dujų terminalo statyba - strateginis uždavinys. Gaila, kad jam iš anksto nebuvo sukaupta lėšų, todėl tenka naudoti dabartinius išteklius. Lapkritį turėję startuoti gilinimo darbai prasidėjo tik vasario 8 dieną, bet “Van Oord” galinga įranga jau iškasta 30-40 proc. grunto. Toks tempas nekelia abejonių, kad darbai bus baigti laiku - iki birželio vidurio”, - aiškino A.Vaitkus.

Kad visiems užtektų Neseniai KVJUD su Šiaurės investicijų banku pasirašė 44,3 mln. eurų (per 152 mln. litų) paskolos sutartį. Šie pinigai bus naudojami SGD terminalo infrastruktūrai kurti ir gilinimo darbams, tačiau kiek iš viso projektui prireiks lėšų, pasak finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, dar sunku pasakyti. Anksčiau planuota, kad per 2 metus teks skirti 270 mln. litų. Tačiau tai nėra riba, nes nežinoma, kiek kainuos Kiaulės Nugaros kranto tvirtinimo darbai. Šių metų investicijoms buvo numatyta panaudoti daugiau kaip 300 mln. litų, bet sąmata bus tikslinama antrojo pusmečio pradžioje. Investicijų dydį lems tai, ar reikės į biudžetą sumokėti 50 proc. pelno. “Papildomas investicijų poreikis per 2013-2015 metus sudaro 400 mln. litų. Jei galėtume skirti visą pelną ir didesnį skolintų lėšų limitą, papildo-

mas investicijas padidintume 260 mln. litų”, - kalbėjo M.Armonaitis. Pirmąjį ketvirtį KVJUD pajamos iš rinkliavų siekia 37 mln. litų. Gauta 4 mln. litų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai ir milijonu litų daugiau nei 2011-aisiais, kai visi rodikliai buvo rekordiniai. Įspūdingus Klaipėdos uosto rezultatus, pasak A.Vaitkaus, lėmė ankstesniais metais uosto tinkamai atrinktos investicijos, jos leido padidinti krovą nuo 14 iki 36 mln. tonų per metus. Prognozuojama, kad antrojo pusmečio apyvartos prieaugis lėtės, nes pernai rudenį prasidėjęs spartus lietuviškų grūdų derliaus eksportas nesibaigia iki šiol. Šiemet tikimasi krauti bent milijonu tonų daugiau negu pernai ir užpernai - maždaug 37-38 mln. tonų.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6500

-0,3245%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0530

-0,4979%

1 Šveicarijos frankas

2,8356

-0,2363%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2723

-0,2902%

1 DB svaras sterlingų

-0,7439%

4,0464

100 Japonijos jenų

2,6766

-0,7584%

100 Kazachstano tengių

1,7554

-0,3247%

1 Latvijos latas

4,9270

+0,0203%

10 Norvegijos kronų

4,6231

-0,2488%

10 Lenkijos zlotų

8,3584

+0,6652%

100 Rusijos rublių

8,4867

+0,8201%

10 Švedijos kronų

4,1332

+0,3290%

1 Turkijos naujoji lira

1,4839

+0,0943%

10 Ukrainos grivinų

3,2527

-0,4396%

2013 04 10, LB


2013 04 10 Lietuvos žinios

Trasa

11

Degalinės ieško naujų kelių ILONA STAŠKUTĖ

Vairuotojams nustojus stebėtis didelėmis nuolaidomis, degalinių tinklai ėmė ieškoti naujų būdų, kaip pritraukti klientų. Tam pasitelkiami ir pagerinti degalai, ir žinomi dizaineriai. Vakar degalinių tinklas “Statoil” pristatė naujos sudėties degalus “miles”, pakeisiančius iki šiol įmonės degalinėse pardavinėtus visų rūšių degalus. Jų sudėtyje yra daugiafunkcių priedų, kurie esą leis vairuotojams tuo pačiu kiekiu degalų nuvažiuoti ilgesnį atstumą.

Taupūs priedai “Statoil Fuel & Retail Lietuva” viceprezidentas Giedrius Bandzevičius pasakojo, kad naujųjų degalų efektyvumas buvo tiriamas nepriklausomame “Bosmal” automatikos tyrimų ir tobulinimo institute. Sertifikuotose laboratorijose nustatyta, kad naudojant “miles” benziną ir sudeginant tą patį kiekį degalų galima nuvažiuoti iki 3 proc., o “miles” dyzeliną - iki 2 proc. toliau, palyginti su degalais be jokių priedų. Be to, pašnekovas žadėjo, kad į trijų rūšių benziną įmaišyti priedai padės išlaikyti švarią variklio sistemą, apsaugos nuo rūdžių susidarymo ir sulėtins variklio dėvėjimąsi, o dviejų rūšių dyzelino priedai ir kilstelėtas cetaninis skaičius padės

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

L.Vosylius: “Vartotojai stebi, kokios kainos, nuolaidos skirtingose degalinėse, bet pasirinkimui įtakos turi ne tik kaina.” tolygiau sudeginti degalus ir sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. “Degalų gamintojai pagamina standartinį produktą, bet jis nesudega to-

Vartai į San Franciską

bulai. Priedai gali pagerinti jų sudeginimą ir sumažinti išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį”, - aiškino tyrimų rezultatus Vilniaus Gedimino

Po penkerių metų pertraukos išleistas naujas “Mazda 6”. Didelis, patogus automobilis prikimštas įdomių technologijų, bet kūrėjai daug dėmesio skyrė ir dizainui. LŽ išbandė šį modelį apsnigtose Vilniaus gatvėse.

Nuo šiol keleiviai iš Vilniaus galės pasiekti San Franciską kartą persėsdami Kopenhagoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

SAS keleivius į JAV skraidina daugiau nei 60 metų, tačiau tiesioginis reisas į San Franciską siūlomas pirmąkart. Skrydžiai tarp Kopenhagos ir San Francisko bus vykdomi didžiausiu SAS lėktuvų parko orlaiviu “Airbus 340-300Ď, kuriame yra 245 vietos keleiviams. Jis skris 6 kartus per savaitę kasdien, išskyrus antradienius. Skrydis iš Vilniaus arba Palangos su persėdimu turėtų trukti apie 18 valandų. “Mūsų lėktuvai į San Franciską iš Kopenhagos oro uosto kils 12.25 val., todėl keleiviams iš Lietuvos galėsime pasiūlyti puikias jungtis tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos. SAS keleivius į Kopenhagą iš Vilniaus skraidina 19 kartų per savaitę, iš Palangos - 13 kartų per savaitę. Iš abiejų miestų turime ankstyvus rytinius reisus”, - aiškino SAS vadovė Baltijos šalims Rūta Jucienė. Ji pažymėjo, kad iš San Francisko

Vilioja skėčiais Naujiems degalams pristatyti bendrovė pasitelkė žinomą dizainerį Seržą Gandžumianą. Jis specialiai šiai pro-

LŽ testas: daugiau elegancijos ILONA STAŠKUTĖ

Skandinavijos skrydžių bendrovė SAS pradėjo tiesioginį maršrutą iš Kopenhagos į San Franciską. Tolimąjį JAV Vakarų pakrantės miestą lietuviai iš Vilniaus ar Palangos galės pasiekti tik kartą persėsdami.

technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas. Jis pabrėžė, kad savarankiškai verčiau nebandyti gerinti degalų parduotuvėse siūlomais priedais.

gai sukūrė breiko šokėjų kostiumus. Bet “Statoil” ne vienintelė ėmėsi bendradarbiauti su mados kūrėjais. Kiek anksčiau Juozas Statkevičius pristatė pirmą savo kurtų skėčių kolekciją, ja prekiaujama tik “Lukoil” degalinėse. Ištikimiems klientams siūloma dizainerio kūrinių įsigyti su nuolaida. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius patvirtino, kad įmonės stengiasi pritraukti ir išlaikyti klientus vis originalesniais būdais. “Degalų kaina neabejotinai svarbi. Mūsų vartotojai stebi, kokios kainos, nuolaidos skirtingose degalinėse, bet pasirinkimą lemia ne tik kaina”, - pažymėjo jis. Pasak pašnekovo, klientams svarbus prekių ir paslaugų pasirinkimas, malonus aptarnavimas, o daugelis yra labiau prisirišę prie kurios nors vienos įmonės. L.Vosylius pabrėžė, jog asociacija nesikiša į degalinių tinklų rinkodaros sprendimus, bet užtikrino, kad šv. Velykų laikotarpiu sumažėjusios degalų kainos nebuvo reklaminis triukas. Per šventes visų rūšių degalų kainos buvo sumažėjusios apie 20 centų už litrą, bet dabar jos grįžusios į buvusį lygį. Šiuo metu litras 95 markės benzino kainuoja apie 4,88 lito, litras dyzelino - apie 4,65 lito. Tačiau dyzelinas netrukus gali šiek tiek atpigti, mat pagal teisės aktus degalinės įpareigotos atsisakyti prekybos žieminiu dyzelinu ir pradėti prekiauti kiek mažesnės savikainos vasariniais degalais su biopriedais.

SAS keleiviai galės patogiai pasiekti ir kitus JAV Vakarų pakrantės miestus susivienijimui “Star Alliance” priklausančių skrydžių bendrovių lėktuvais. Anksčiau su vienu persėdimu į San Franciską iš Vilniaus buvo galima vykti tik su “Lufthansa” per Frankfurto oro uostą. Tokia kelionė trumpesnė, ji trunka 15 val. 40 min. į priekį ir 14 val. 15 min. atgal. Tačiau patikrinus balandžio mėnesio skrydžių kainas matyti, kad daugeliu atvejų skrydis su “Lufthansa” gerokai brangesnis - bilietas į abi puses kainuoja apie 3,4 tūkst. litų, o su SAS - apie 2,7 tūkst. litų. Bet R.Jucienė nesureikšmino kainų skirtumo. Pasak jos, naujas skrydis tiesiog suteikia galimybę keleiviams pasirinkti malonesnį ar patogesnį maršrutą. SAS planuoja, kad per metus maršrutu Kopenhaga-San Franciskas bus skraidinama 125 tūkst. keleivių: 55 proc. jų keliaus iš Šiaurės Europos šalių, 35 proc. - iš JAV, 10 proc. - iš kitų Europos valstybių. Bendrovės keleiviai iš Kopenhagos tiesioginiais reisais taip pat gali pasiekti Niujorką, Čikagą ir Vašingtoną.

Trečios laidos “Mazda 6” Lietuvoje galima pasirinkti su vienu iš trijų benzininių arba vienu iš dviejų dyzelinių variklių. Pavarų dėžės siūlomos dvi - šešių laipsnių mechaninė arba šešių laipsnių automatinė. LŽ bandytas modelis buvo iš galimų pasirinkimų vidurio - su 2 litrų darbo tūrio 165 AG benzininiu varikliu ir automatine pavarų dėže. Kaip įprasta japoniškiems modeliams, dinamiškiausia mašina buvo esant gana didelėms apsukoms. Maksimalią galią šis motoras pasiekia esant 6 tūkst. aps./min., didžiausias sukimo momentas - 208 Nm prie 4 tūkst. aps./min., todėl aplenkti kitą automobilį greitkelyje

važiuojant “Mazda 6” - vienas malonumas. Jo važiuoklė gana tvirta ir sportiška, tačiau automobilis nors važiuoja gerai, neišsiskiria iš kitų panašiai ar mažiau kainuojančių didelių sedanų, tokių kaip “Ford Mondeo” ar “Kia Optima”. Be to, “Mazda 6” nėra itin ekonomiškas. Gamintojo deklaruojamos vidutinės degalų sąnaudos - 6 l/100 km, bet net ramiai važinėjantis užmiestyje tokio rezultato pasiekti nepavyko. Po kelionės įvairiomis sąlygomis mašinos kompiuteris rodė daugiau nei 8 l/100 km benzino sąnaudas. Kita vertus, dideli sedanai nėra praktiškiausi automobiliai, jie paprastai perkami galvojant apie grožį ir šeimininko įvaizdį. Būtent dizainas ir yra “Mazda 6” stiprioji vieta. Elegantiškas sedanas ir ne mažiau daili versija universalo kėbulu patinka daugeliui automobilių mėgėjų, jis yra pelnęs prestižinį “Red dot” apdovanojimą už išskirtinį dizainą. Trečios laidos modelis gerokai didesnis už savo pirmtaką. 4,85 metro ilgio, 1,84 m pločio ir 1,45 m aukščio sedanas už ankstesnį

“Mazda 6” yra 10 cm ilgesnis ir 5 cm platesnis. Dar daugiau masyvumo suteikia stambios priekinės grotelės, aštrių formų buferis ir itin ilgas variklio dangtis, o nuožulni stogo linija sušvelnina bendrą įvaizdį. Naujojo “Mazda 6” salone taip pat daugiau erdvės nei ankstesniame modelyje, bet bagažinė, priešingai, sumažėjo iki vos 438 litrų. Pagal mazdos naująją energijos ir svorio taupymo sistemą “Sky Activ” sukurtas automobilis nėra lengvesnis už ankstesnę “Mazda 6” versiją, tačiau tai pateisinama didesniais matmenimis. Gamintojas šiame automobilyje taip pat siūlo daugybę saugumo ir patogumo technologijų - eismo juostos keitimo signalą, “aklosios zonos” detektorių, greičio palaikymo sistemą su automatiniu pristabdymu, stabdymo metu generuojamos energijos kaupimo ir panaudojimo elektriniams automobilio prietaisams sistemą bei daugelį kitų. Tačiau jų išbandyti nepavyko, mat į 87 tūkst. litų kainuojantį “premium” komplektacijos automobilį dauguma įdomių sistemų neįeina, už jas reikėtų mokėti papildomai.

Naujasis “Mazda 6” važiuoja gana gerai, tačiau stipriausia jo savybė - grožis. / Gamintojo nuotrauka


12

2013 04 10 Lietuvos žinios

Lietuviai svetur

Iš Oksfordo - neatitolus nuo Lietuvos MILDA KNIEŽAITĖ

Dvidešimt vienų metų Oksfordo universiteto antrakursis Ignas Rubikas savo ateitį sieja su Lietuva ir neabejoja, kad tokių lietuvių, nusprendusių po studijų Jungtinės Karalystės universitetuose grįžti į tėvynę, yra nemažai. V ilniaus licėjaus auklėtinis Oksfordo universitete studijuoja filosofiją ir psichologiją, taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Neseniai dalyvavo konferencijoje “Restart Vilnius”, skirtoje Lietuvos sostinės kaip Europos ir pasaulio traukos centro vizijai kurti. Pirma stotelė - Kodėl pasirinkote studijuoti filosofiją ir psichologiją Oksfordo universitete? - Nuo mažumės žinojau, kad studijuosiu filosofiją. Manau, kad ankstyvosios patirtys labai svarbu. Vilniaus licėjuje lankydamas tarptautinį bakalaureatą vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje mokiausi psichologijos. Ji tuo metu mane sužavėjo. Respublikinėse filosofijos olimpiadose du kartus laimėjau aukso medalius, vienoje pasaulinėje olimpiadoje gavau pagyrimo raštą. Oksfordo universitetas daugeliui aukštais balais baigusių abiturientų dažniausiai būna pirma stotelė išmėginti savo galimybes. Kembridžo universitete dėstoma gryna filosofija. Oksfordo stiprybė, mano manymu, kad jie filosofiją susieja su kitais dalykais - matematika, informatika, psichologija ar fizika. - Kitais metais baigsite bakalauro studijas. Kas toliau? - Dar galutinai neapsisprendžiau, ką pasirinksiu studijuoti per magistrantūrą. Bet kuriuo atveju savo ateitį sieju labiau su visuomenine ar galbūt politine veikla ir norėčiau gyventi Lietuvoje. Geriausi universitetai lavina žmones dažniausiai taip, kad jie galėtų įgūdžius pritaikyti įvairiose srityse. Žinoma, didelę studijų dalį sudaro specifinės tam tikros srities žinios, tačiau kartu mąstoma strategiškai. Juk ateityje greičiausiai bus daug darbo vietų, apie kurias dabar net nenutuokiame, todėl reikia tokių bendrų įgūdžių kaip kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti argumentus ir ieškoti informacijos.

Nešališkai apie Seimą - Jau dabar turite nemenkų visuomeninių įsipareigojimų.

Oksfordo universiteto studentas I.Rubikas nesijaučia atitrūkęs nuo Lietuvos, nes išvažiuoja dviem mėnesiams, panyra į mokslus ir vėl grįžta tarsi į kasdienį gyvenimą. / Romo Jurgaičio nuotrauka - Esu Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos sekretorius, taip pat Oksfordo universiteto lietuvių bendrijos prezidentas ir vienas Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso organizatorių. Šiemet liepos mėnesį 120 lietuvių jaunimo lyderių iš 30 pasaulio šalių suvažiuos į Londoną. Lietuvoje bus surengta keturių dienų stovykla. Pernai prieš Seimo rinkimus pradėjau projektą manoseimas.lt. Tai pilietinės Seimo stebėsenos portalas, kuriame pateikėme testą, sudarytą iš dešimties klausimų, skirtų kuriai nors aktualiai temai, tarkim, apie Visagino atominės elektrinės statybą ar aukštojo mokslo reformą. Kiekvienai temai iš įvairių informacijos šaltinių atrinkome svarbiausius argumentus už ir prieš. Bendradarbiauju su “Transparancy International” Lietuvos skyriumi, todėl tam tikri kokybės ir nešališkumo standartai garantuoti. Greta argumentų taip pat yra pateikiama faktinė informacija, kaip Seimo nariai balsavo. Apskaičiuojame procentais, kiek kuri frakcija palaiko ar nepalaiko konkrečią temą. Viskas pateikiama vizualiai, paprastai ir aiškiai, kad informacija apie Seimą būtų lengvai prieinama paprastiems žmonėms. Mūsų sukurta sistema automatiškai atnaujina duomenų bazę. Jei nori sukurti naują klausimą, tereikia jį suformuluoti ir įdėti į puslapį - toks būtų rankinis darbas. Kitas projekto etapas skirtas laikotarpiui tarp rinkimų - irgi taikant por-

talo koncepciją. Tik pradėjome ją kurti ir dar nežinau, ar pasiteisins. - Ar pirmas etapas pasiteisino? - Iki rinkimų neišleidome nė cento rinkodarai, tačiau pasiekėme daugiau kaip 23 tūkst. peržiūrų. Projektas buvo pristatytas tarptautinėse konferencijose, sulaukė labai gerų atsiliepimų ir laimėjo kelis apdovanojimus.

I.Rubikas: “Bent ketvirtadalis Jungtinėje Karalystėje studijuojančių lietuvių planuoja grįžti.” Grįžtų ketvirtadalis - Ką nuveikėte Oksforde kartu su kitais lietuviais? - Per kiekvieną dviejų mėnesių trimestrą stengiamės organizuoti bent keturis renginius, tačiau ne daugiau kaip septynis, nes žinome, kad nesusirinks žmonių - vis dėlto reikia nemažai mokytis. Šiuo metu Oksforde studijuoja apie trisdešimt lietuvių, iš jų - nemažai doktorantų. Kasmet organizuojame Vasario 16-osios šventę. Šiemet sukvietėme lietuvius iš visos Jungtinės Karalystės universitetų, suvažiavo apie penkiasdešimt studentų. Planuojame surengti mokslo mugę Jungtinės Kara-

Oksfordo universiteto lietuvių studentų bendrija per Vasario 16-osios šventę. / Asmeninio albumo nuotrauka

lystės mastu sukviečiant lietuvių mokslininkus į konferenciją ir galbūt pradėti burti juos, išsibarsčiusius po įvairius universitetus, į vieną tinklą. Taip pat svarstome įkurti Oksfordo ir Kembridžo lietuvių alumnų organizaciją, kad padėtų stiprinti ryšius tarp jau baigusių studijas ir dar studijuojančių tautiečių. - Ar yra dar tokių kaip jūs - siejančių savo ateitį su Lietuva? - Manau, kad bent pusė Jungtinėje Karalystėje studijuojančių lietuvių puoselėja labai šiltus jausmus Lietuvai ir galbūt ketvirtadalis jų labai realiai planuoja grįžti. Tarp Oksfordo ir Kembridžo lietuvių (jų iš viso yra maždaug šimtas) tokių jausmų ir planų, kiek žinau iš bendravimo su žmonėmis, yra dar daugiau. Oksfordo ir Kembridžo universitetuose labai gera studijų sistema, leidžianti palaikyti artimus ryšius su Lietuva, nes šešis mėnesius mokomės ir šešis - atostogaujame. Aš asmeniškai net nesijaučiu atitrūkęs nuo Lietuvos, nes išvažiuoju dviem mėnesiams, panyru į mokslus ir vėl grįžtu tarsi į kasdienį gyvenimą Lietuvoje. Žinoma, reikia papildomai dirbti, jei nori gauti gerą pažymį, tačiau gali dirbti ir Lietuvoje. Daugelis taip ir daro.

Pagarba ir orumas - Kaip atrodo Lietuva, žvelgiant šiek tiek iš šono? - Pirmiausia, manau, Lietuvoje per mažai dėmesio kreipiama į nedarbo, ypač jaunimo, problemą. Racionaliai

nesutvarkyta pašalpų sistema, kad skatintų žmones ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų. Tačiau atvažiavus į Angliją labiausiai mane sužavėjo pagarba žmogui. Lietuvoje kartais jautiesi kaltas vien dėl to, kad esi (juokiasi). Jei Anglijoje padarai kokią nors klaidą, niekas nepyksta ir neįžeidinėja asmeniškai. Tiesiog pasako, ką padarei ne taip ir kas už tai bus. Žmonių santykiams suteikiamas skaidrumas ir nebėra vietos asmeninėms intrigoms. Žinai klaidas, kurias padarei, bet kartu išlieki orus. Tai, mano manymu, labai svarbu ir to trūksta Lietuvoje. Kaip ir didesnio saugumo jausmo, sakysim, vaikštinėjant Vilniaus gatvėmis, bei apskritai - bendravimo kultūros. - Kas džiugina grįžus į Lietuvą? - Daug kas! Šeima, draugai, emocinis ryšys su tomis vietomis, kuriose gyvenau, maistas... Tiesiog visa tai egzistuoja ir yra labai stiprių motyvų, kuriančių ir mano tapatybę, ir gyvenimo prasmę. - Ką jums reiškia lietuviška tapatybė? - Lietuvybė man visų pirma yra liaudies ir apskritai lietuviška muzika. Pavyzdžiui, Domantas Razauskas, grupė “Skylė” ir Aistė Smilgevičiūtė, man atrodo, labai gerai perteikia lietuviškumo dvasią. Kitas dalykas - tam tikras bendrumas, ateinantis iš mūsų kultūrinio pagrindo. Jis padeda jaustis Lietuvoje kaip namie. Tai, manau, yra svarbiausia.

Geras miestas gyventi - Konferencijoje “Restart Vilnius” pateikėte savo siūlymus iš studijų ir mokslo srities. - Buvau darbo grupėje, kuri aptarė švietimo idėjas, susijusias konkrečiai su Vilniaus universitetu (VU). Tokią temą inicijavo VU studentų atstovybė, kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybe Lietuvoje organizavusi konferenciją “Restart Vilnius”. Vienas mano siūlymų buvo įsteigti VU stipendijas gabiems lietuvių studentams, įstojusiems į geriausius užsienio universitetus, kad baigę studijas jie grįžtų ir bent kelerius metus padirbėtų VU ar jam priklausančiuose mokslo institutuose. Yra didelė problema, kai žmonės, tarkim, Oksfordo ar Kembridžo universitete įstoja į magistrantūrą ar doktorantūrą, tačiau negali studijuoti, nes neturi finansavimo. VU stipendija būtų tarsi savotiška paskola, grąžinama įgytomis žiniomis ir patirtimi. Kokių yra galimybių, esame kalbėję su dabartiniu VU laikinuoju rektoriumi Jūru Baniu, kai jis lankėsi Oksforde. Kitas siūlymas - nuolat megzti tarptautinius ryšius su užsienio universitetais, ypač per ten studijuojančius lietuvius, ir kviestis iš svetur dėstytojų į Lietuvos universitetus. Tai jau vyksta, tačiau svarbu, kad tokie mainai pakiltų į aukštesnį lygį - formuojant strategiją stengiantis sistemingai pritraukti geriausių užsienio mokslininkų ir dėstytojų. Galimybių yra, tačiau Lietuvos universitetai galbūt per mažai imasi iniciatyvos. Pavyzdžiui, šiemet vasarį vykęs Londono ekonomikos mokyklos Baltijos forumas (London School of Economics Baltic Forum 2013), kuriame dalyvavo tuometis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, Latvijos švietimo ir mokslo ministras Robertas Kilis, buvęs Estijos finansų ministras Aivaras Soerdas, taip pat “The Economist” užsienio naujienų redaktorius Edwardas Lucasas, be aptartų ekonomikos ir energetikos problemų, atkreipė Londono universiteto dėmesį į trijų Baltijos valstybių studentų bendruomenių veiklą. Galimas dalykas, kad tvirtos lietuvių pozicijos Londono ekonomikos mokykloje padės kviečiant iš ten dėstytojų į Vilnių. Strateginio pranašumo pritraukiant aukštos kokybės mokslininkus galėtų turėti ir Vilnius tiesiog kaip geras miestas gyventi Europos kontekste.


2013 04 10 Lietuvos žinios

Istorija

13

Valdovų rūmai - ne tik karaliams Vilniuje viešėjusio meno istoriko Fernando Villasenoro Sebastiano paskaita apie Ispanijos karališkųjų rūmų tinklą atskleidė bendrų kultūros sąsajų su lotyniškosios Europos civilizacija. JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Š

iuo metu atkuriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovų rūmai dar negali pasigirti tokiu kultūros tradicijų puoselėjimu, jų atkūrimu, kokiu gali didžiuotis ispanai, turintys ištisą karališkųjų rūmų tinklą. Tačiau Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa, pagal kurią F.Villasenoras Sebastianas viešėjo mūsų krašte, leidžia suprasti, kad su daugeliu jų Lietuvą sieja nemažai kultūrinių tradicijų ir istorinių ryšių.

Keliaujantys valdovai Ispanijos monarchų dvaras buvo keliaujantis. Kaip pasakojo Kantabrijos universiteto docentas F.Villasenoras Sebastianas, tokios tradicijos imta laikytis nuo 1516 metų, kai karaliumi tapęs Karlosas I sujungė Kastilijos, Aragono ir Navaros karalystes. Jo sūnus Felipė II Madridą 1561 metais pavertė pirmąja ispanų monarchijos sostine ir iš čia ėmė valdyti savo neaprėpiamą imperiją. “Įkūrus nuolatinę dvaro būstinę pradėta steigti vasaros rezidencijas. Jos pirmiausia buvo skirtos karališkajai didybei parodyti, - pasakojo meno istorikas. - Per Madrido apylinkes nusidriekė viduramžiais statytų, paskui perstatytų, ištobulintų rūmų, parkų, medžioklės pilaičių tinklas.” Aplink Madridą įkurtam karališkųjų rezidencijų tinklui priklauso ne tik nemažai pilių, rūmų, poilsio pilaičių kaime, karinei funkcijai skirtų pilių ir tvirtovių ant uolų, bet ir karalių pastatytų vienuolynų, kuriuose valdovai turėjo savo kambarius. Nuo XIII amžiaus net atsirado nauja valdytojo (alkaidės) pareigybė. Monarchas siųsdavo valdytojus prižiūrėti savo tvirtovių ir pilių, kai pats jose nebūdavo.

Eskorialis - ambicingiausias Felipės II projektas, monarchas jį įgyvendino nuo 1560 metų iki savo mirties. Milžiniško (207,20 m ilgio ir 156,80 m pločio) komplekso funkcija trejopa: karaliaus rezidencija, vienuolynas ir karališkasis panteonas. / LDK Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotraukos

Aljaferijos pilis Saragosoje - viena svarbiausių Aragono karalių rezidencijų.

Kur gyvena karaliai Kaip teigė F.Villasenoras Sebastianas, dauguma valdų gana gerai išsilaikiusios, kai kurios perstatytos. Madrido karališkieji rūmai atstatyti iš naujo, nes buvo visiškai suniokoti gaisro. Toledo pilis, sugriauta pilietinio karo metais, taip pat atstatyta. “Visi tie pastatai priklauso valstybinei nacionalinio paveldo organizacijai. Karališkoji šeima ir dabar gali naudotis rūmais, tačiau jai šis turtas jau nepriklauso”, - paaiškino F.Villasenoras Sebastianas. Madrido rūmuose vyksta oficialūs priėmimai. Karalius Chuanas Karlosas ir karalienė Sofija juose negyvena. Dabartinių monarchų šeima įsi-

Pasak F.Villasenoro Sebastiano, Madrido rūmai turistų yra lankomiausi Ispanijoje, antrojoje vietoje - Eskorialis. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Arabiška atmosfera Ispanijos rūmų architektūroje galima įžvelgti anksčiau Pirėnų pusiasalyje gyvenusių musulmonų statinių stiliaus bruožų. Iki ankstyvųjų viduramžių beveik 800 metų Ispanijos teritorijoje viešpatavę musulmonai turėjo įtakos ir karališkųjų rūmų struktūrai, papročiams. “Viduramžių kronikos, pasakojančios apie Kastilijos karalius, dažnai užsimena apie musulmonišką atmosferą, ku-

Žavėdamiesi Rytais vietos gyventojai perėmė ir kai kurias rytietiškas pramogas, pavyzdžiui, bulių koridą. kūrusi mažesniuose rūmuose, kurie stovi tarp šių ir El Pardo rūmų. Pastaruosiuose apgyvendinami į šalį atvykstantys svečiai. Eskorialio rūmai su Šv. Lauryno vienuolynu - Ispanijos karalių panteonas. Čia palaidotas Chuano Karloso tėvas. Karališkųjų rūmų tinklas pritraukia į Ispaniją daugybę turistų. Lankomiausi - Madrido rūmai, antrojoje vietoje - Eskorialis. Visuose puikiai derinamos reprezentacinės, valstybinės ir muziejinės funkcijos. Būtent tokią niekaip nebaigiamų atstatyti rūmų paskirtį regi ir LDK Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai.

ri buvo persmelkusi ispanų visuomenės gyvenimą, - teigė F.V.Sebastianas. - Žavėdamiesi tuo vietos gyventojai perėmė ir kai kurias rytietiškas pramogas, pavyzdžiui, bulių koridą. Šventėse netrūkdavo vadinamojo maurų stiliaus muzikos ir šokių.” Daug istorinių šaltinių liudijimų patvirtina, kad į visuomenės gyvenimą buvo įtraukta nemažai islamizuotų papročių. Musulmoniškai architektūrai būdingos iš drožinėto medžio blokų sumontuotos lubos, stiklu inkrustuotos keraminių plytelių sienos tapo populiarios ir ispanų rūmuose.

Prie tokio meno propagavimo Kastilijos dvare labai prisidėjo monarchija. Užimdami Al Andalusijos miestus, musulmonų valdytojų pilis ir rūmus karaliai paversdavo savo rezidencijomis. Pagal jų stilių statė ir naujus pastatus. Islamiško palikimo pėdsakas - sodu paverstas vidinis kiemas.

Sąsajos su Lietuva Kaip priminė Nacionalinio LDK Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas, dinastinių mūsų krašto ir Ispanijos ryšių būta jau XVI amžiuje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos proanūkis Liudvikas Jogailaitis vedė Kastilijos ir Leono valdovų Pilypo Gražiojo ir Chuanos dukterį Mariją Habsburgaitę. O jos brolis, būsimasis Šventosios Romos imperijos imperatorius Ferdinandas I, susituokė su Liudviko Jogailaičio seserimi Ona Jogailaite. Kitas dinastinis Lietuvos ir Ispanijos ryšys susijęs su Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona Bona Sforca. Ji buvo Milano hercogo Giano Galeazo Sforcos ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Izabelės Aragonietės duktė. Mūsų valdovai perėmė kai kurias Ispanijos dvaro tradicijas. “Tarkime, Eskorialio rezidencijos jungtis su šventove akivaizdi Vilniaus katedros Šv. Ka-

Šv.Izabelės Kastilietės kiemas Aljaferijos pilyje Saragosoje. zimiero koplyčios jungtyje su Valdovų rūmais”, - sakė V.Dolinskas. Į tai jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį prof. Kęstutis Paulius Žygas iš JAV, kiti tyrinėtojai. Beje, Vilniaus vyskupas kardinolas kunigaikštis Jurgis Radvila jaunystėje (1579 metais) lankėsi Madride, susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu II, vėliau su juo susirašinėjo. Pasak istoriko, tuometis Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Vaza ir Pilypas II buvo panašūs - kieti katalikai, absoliučios valdžios šalininkai, meno mecenatai. Ispanija rėmė Žygimantą Vazą per karą su protestantiškąja Švedija. Vėliau šio valdovo sūnus Jonas Kazimieraitis buvo įtariamas šnipinėjimu Ispanijos naudai ir net patekęs į prancūzų nelaisvę.

Ispanijos pasiuntiniai ne kartą lankėsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Kaip teigė V.Dolinskas, 1636 metais Ispanijos karaliaus Pilypo IV pasiuntinys buvo sutiktas labai iškilmingai - jo garbei pastatyta opera “Elenos pagrobimas”. Šis ispano grafo vizitas pagreitino operos pastatymą, tad jos premjera Vilniuje įvyko anksčiau negu Paryžiuje ar Londone. Pasak V.Dolinsko, ankstesnis Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Jose Luisas Solano lankėsi atkuriamų mūsų Valdovų rūmų simboliniame atidaryme 2009 metais, o paskui kelis kartus buvo atvykęs tiesiog pasivaikščioti atviromis arkinėmis galerijomis, kurios būdingos Ispanijos ir kitų Viduržemio jūros pakrančių rūmams.


14

2013 04 10 Lietuvos žinios

Sportas

Apie medalius rinktinė nesvajoja parodė olimpiados atrankos turnyras (lietuviai jame olandams pralaimėjo 2:9, - red.). Ukraina ir Lenkija yra favoritės. Mes negalime konkuruoti su jomis dėl pirmosios vietos.

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos ledo ritulio rinktinė įpusėjo pasirengimą sekmadienį Ukrainoje prasidėsiančiam pasaulio I diviziono B grupės (trečias lygmuo) čempionatui. Kaip ir kasmet, lietuviams sunkiai sekasi suburti pajėgiausius žaidėjus. Rinktinei tikrai nepadės JAV rungtyniaujantis Pijus Rulevičius, Kazachstane “užstrigo” broliai Donatas ir Tadas Kumeliauskai bei Arnoldas Bosas. Andriaus Židkovo pasirengimą stabdo trauma, Andrius Kaminskas prie komandos prisidės jau Ukrainoje. Galutinė Lietuvos rinktinės sudėtis paaiškės rytoj arba poryt. Šeštadienį mūsiškiai išskris į Donecką, ten sekmadienį kovos su Lenkijos rinktine. Vėliau I diviziono B grupėje dar lauks dvikovos su Olandijos, Ukrainos, Rumunijos ir Estijos ekipomis.

Varžėsi su jaunimu Vokiečio Berndo Haake treniruojami lietuviai praėjusį savaitgalį sužaidė dvejas kontrolines rungtynes su Žemyninės jaunimo (iki 21 metų) ledo ritulio lygos komanda Minsko “Junost”. Pirmąsias rungtynes lietuviai laimėjo 3:1 (įvarčiai - Darius Pliskauskas, Danielius Bogdziulis, Šarūnas Kuliešius), antrąsias pralaimėjo 3:6 (Artūras Katulis, Dovydas Kulevičius - 2). Po šių dvikovų B.Haake akcentavo, kad rinktinė daro daug klaidų, o įvarčius praleidžia iš artimos distancijos. “Didžiausia problema - baudos minutės. Visuomet jų prisirenkame daug”, - pripažino ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Petras Nausėda, pasaulio čempionate vėl užsivilksiantis

Virė savose sultyse

Pasaulio čempionatui Lietuvos rinktinė (žalia apranga) rengėsi kovodama su Minsko “Junost” klubu. www.hockey.lt nuotrauka

rinktinės aprangą. Praėjusį rudenį jis nežaidė olimpiados atrankos turnyre, bet dabar nutarė vėl atstovauti rinktinei.

prie jų vartų, taip pat neteko ir nuolat gintis. Pasikviesti kitą rinktinę nėra lengva. Čempionatui pasi-

P.Nausėda: “Negali vykti į čempionatą nesitreniravęs, tačiau negali ten važiuoti ir persidirbęs.” - Ar “Junost” jaunimas tinkami varžovai? Gal vertėjo pasikviesti kitą nacionalinę rinktinę? - LŽ paklausė Petro Nausėdos. - Kiek kalbėjau su kitais ledo ritulininkais ir treneriu, visi liko patenkinti šiomis dvikovomis. Varžovai jauni ir greiti, žaidžia sparčiai. Todėl neteko daug laiko praleisti

rengti visi turi 10 dienų, kitos komandos jau susiplanavusios šį etapą, tad mums prisiderinti sunku. - Čempionato pradžioje dažnai akcentuojame susižaidimo stoką. Ar šį kartą pakaks dvejų draugiškų rungtynių? - Galėjome organizuoti dar du susitikimus, bet treneris nutarė, jog pakaks

ir tiek. Negali vykti į čempionatą nesitreniravęs, tačiau negali ten važiuoti ir persidirbęs. - 2012 metų čempionatas buvo nesėkmingas. Po vienintelės pergalės prieš australus pavyko išlikti B grupėje. Kokie tikslai keliami šiemet? - Čempionatas nebuvo nesėkmingas, nes nuolat užimame 4-5 vietas. Tą turnyrą pavadinčiau skaudžiu. Pavyzdžiui, prieš rumunus pirmavome, bet pralaimėjome po siaubingų paskutinių 5 minučių. Anksčiau esame įveikę rumunus. Bet dabar reikia žiūrėti į priekį, o ne dairytis atgal. Pagrindinės mūsų varžovės Donecke bus Rumunijos ir Estijos rinktinės. Olandija dabar labai sustiprėjusi, tai

- Praėjęs ledo ritulio sezonas Lietuvai buvo kitoks. Bazinė rinktinės komanda Elektrėnų “Energija” pasitraukė iš atvirųjų Latvijos pirmenybių ir žaidė Lietuvos čempionate. Ką praradome ir ką gavome? - Pastaraisiais metais su latviais dirbome sukandę dantis, sunkiai rasdavome kompromisą. Jie keldavo sunkiai suvokiamus reikalavimus mūsų aikštei ir net inventoriui, o galiausiai panoro, kad kompensuotume jų klubų keliones į Lietuvą. Finansiškai mums tai būtų stiprus smūgis, todėl teko priimti tokį sprendimą. “Energijai” ir žaidėjams tai buvo nuostolis - mažiau aukštesnio lygio rungtynių. Tačiau Lietuvos ledo ritulys dėl to laimėjo - šalies čempionatas tapo aukštesnio lygio, atsirado ir žiūrovų dėmesys. Štai finalinio ketverto kovas stebėjo 1,5 tūkst. žiūrovų. Džiaugiuosi, kad pagaliau turime normalų čempionatą. Anksčiau jis buvo tik teorinis. - Bet pirmenybėse kovojo tik keturi klubai. Trys lietuvių (“Energija”, Kėdainių LRK, Viniaus VNA) ir vienas rusų (Kaliningrado “Delovaja Rus”). Ar įmanoma pritraukti daugiau dalyvių? - Esant dabartinei situacijai abejoju, ar kas nors iš žemesniosios lygos ryšis keltis į aukščiausiąjį divizioną. Būtų puiku pritraukti komandą iš Latvijos ar Baltarusijos žemesniosios lygos. Tačiau tai pavyktų padaryti tik surinkus didesnį federacijos biudžetą ir įsteigus solidų prizų fondą.

“Juventus” ir PSG misija (ne)įmanoma VILMANTAS REMEIKA

Ar Turino “Juventus” panaikins dviejų įvarčių deficitą rungtynėse su Miuncheno “Bayern”? Ar Paryžiaus PSG sugebės nukauti “Barcelonos” ekipą jos pačios tvirtovėje? Tokie klausimai keliami prieš šio vakaro atsakomuosius UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalius. Praėjusią savaitę “Bayern” namie 2:0 nugalėjo “Juventus” komandą. PSG savo arenoje du kartus vijosi “Barcelonos” ekipą, bet išplėšė lygiąsias 2:2. Šį vakarą Turine ir Barselonoje komandos susikaus dar kartą.

Ekonominis tiltas Į Italiją “Bayern” klubas išvyko pakilios nuotaikos. Savaitgalį Miuncheno klubas, likus net 6 turams iki Vokietijos čempionato pabaigos, užsitikrino 23-iąjį nugalėtojų titulą. Vokietijoje įprasta po triumfo Bundesligoje švęsti alumi, bet čempionai neturėjo laiko maudytis alaus upėse - laukė vizitas į Turiną. “Pasiekėme pirmąjį sezono tikslą. Tačiau mūsų planuose dar yra Vokietijos ir Čempionų lygos taurės”, - pareiškė reiklusis “Bayern” prezidentas Uli Hoenessas. Jo komanda Turine kovos pajėgiausios sudėties. Bet nedaug trūko, kad vokiečiai šį vakarą žaistų be legionieriaus iš Prancūzijos Francko Ribery. Pirmose rungtynėse F.Ribery susikibo su “Juventus” saugu Arturo

Vidaliu ir įspyrė jam į koją. Prancūzui pasisekė, nes teisėjas Markas Clattenburgas to nepastebėjo, nors A.Vidalis ir demonstravo arbitrui ant blauzdos likusį F.Ribery batelio antspaudą. Už tokius nusižengimus paprastai baudžiama raudonąja kortele. Arogancija ir perdėtas pasitikėjimas savimi yra didžiausios F.Ribery ydos. Dėl to 2010 metais jis netgi buvo išspirtas iš Prancūzijos rinktinės. Neseniai duodamas interviu vokiečių leidiniui “Kicker” futbolininkas pareiškė: “Nors dar nebuvau išrinktas geriausiu pasaulio futbolininku, esu vienas tokių. Nedaug žaidėjų planetoje turi tokius įgūdžius kaip aš.” “Juventus” šį sezoną gerbėjus žavi netradicine žaidimo schema. Treneris Antonio Conte renkasi drąsią taktiką žaisti trimis gynėjais ir penkiais saugais. Tiesa, “Juventus” atakų organizatorius Andrea Pirlo žaidžia atsitraukęs atgal, bet tai netrukdo jam kurti gražių atakų. Toks modelis Čempionų lygoje kurį laiką veikė nepriekaištingai ir Italijos čempionai buvo nepraleidę įvarčio 5 rungtynėse iš eilės. Bet Miunchene “Juventus” gynyba subyrėjo. Italai galėjo džiaugtis, kad pralaimėjo 0:2, o ne didesniu rezultatu. “Po šių rungtynių visą naktį negalėjau užmigti”, - prisipažino gynėjas Giorgio Chiellini. A.Conte prieš pirmąją ketvirtfinalio dvikovą kalbėjo, kad “Juventus” dar nėra pasirengęs konkuruoti su Europos galingaisiais - “Barcelona”, Madrido “Real” ar tuo pačiu “Bayern”. “Prieš 15 metų nebuvo tiek galingų klubų. Dėl finansinių galimybių “Bar-

“Bayern” triumfas Bundesligoje - vienas iš trijų šį sezoną užsibrėžtų tikslų. / Reuters/Scanpix nuotrauka celona” ar “Bayern” dabar stipriai pralenkę kitus klubus. Mus nuo jų skiria ekonominis tiltas. Bet tai nereiškia, kad negalima konkuruoti su “Bayern” komanda”, - tikino A.Conte.

PSG užmojai Prieš savaitę PSG saugas Blaise Matuidi 4-ąją teisėjo pridėto laiko minutę pasiuntė kamuolį į “Barcelonos” vartus, išlygino rezultatą 2:2 ir suteikė savo komandai vilties prieš atsakomąją dvikovą Katalonijoje. Deja, B.Matuidi Barselonoje nežais, nes yra suspenduotas. “Mums tai didelė netektis, nes B.Matuidi svarbus žaidėjas aikštės

viduryje. Belieka tikėtis, kad po traumos spės atsigauti Thiago Motta. Be to, turime Davidą Beckhamą”, - sakė PSG treneris italas Carlo Ancelotti. D.Beckhamas pirmosiose rungtynėse žaidė ramiai ir solidžiai, tačiau po pertraukos 37-erių anglo jėgos ėmė sekti ir jis buvo pakeistas. “Visi supranta, kad “Barca” yra favoritė. Bet Paryžiuje mes jiems pasiuntėme žinutę - galime būti konkurencingi”, - ryžtingai kalbėjo PSG sporto direktorius Leonardo. Pasak jo, trečiadienį reikia, kad būtų PSG diena. Leonardo ateityje pasiryžęs mesti dar rimtesnį iššūkį Barselonos superklu-

bui: “Jie 20 metų kūrė tą produktą, kurį turi dabar. Mes savo istoriją pradėjome keisti vos prieš 20 mėnesių.” Per rungtynes Paryžiuje pakinklinę sausgyslę pasitempė “Barcelonos” lyderis Lionelis Messi. Neaišku, ar geriausias planetos futbolininkas galės padėti savo komandai atsakomosiose rungtynėse. “Barca” treneris Tito Vilanova turi problemų ir gynybos grandyje. Traumuoti yra Javieras Mascherano ir Carlesas Puyolis. Kartu su Gerardu Pique kandidatais sudaryti vidurio gynėjų porą minimi Marcas Bartra, Adriano Correia ir Alexas Songas.


2013 04 10 Lietuvos žinios

Sportas

15

Trumpai

Karatistai šturmui pasirengę

10-IES ŠOKIŲ ČEMPIONAI Alytuje pasibaigusio Lietuvos 10-ies sportinių šokių čempionato nugalėtojais tapo Edgaras Baltaragis ir Indrė Kučinskaitė (Kaunas/Elektrėnai). Vicečempionų titulas atiteko Gabrieliui Sasnauskui ir Jurgai Gustaitei (Vilnius/Kaunas), bronzos medaliai įteikti kauniečiams Valerijui ir Olgai Osadčenkoms. Iš viso įvairiose amžiaus grupėse šoko 198 poros. Pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose.

SUSTABDĖ PRANCŪZĖ 27-erių Lina Stančiūtė (WTA-465) nepateko į Didžiojoje Britanijoje vykstančio ITF teniso turnyro “Aegon GB Pro-Series Edgbaston” pagrindines vienetų varžybas. Pajėgiausia Lietuvos tenisininkė lemiamoje dvikovoje 5:7, 6:2, 4:6 neatsilaikė prieš 20-metę prancūzę Amandine Hesse (WTA-437). Pirmajame kvalifikacijos rate L.Stančiūtė 6:0, 7:6 (7:4) įveikė dvidešimtmetę britę Nicolę Peterson. Turnyro prizų fondas - 25 tūkst. JAV dolerių.

VILNIAUS KLUBAS STENGIASI 2009 metais pasaulio čempionato auksą iškovojusi M.Čiuplytė tiki, jog šį savaitgalį lietuviai pelnys ne vieną tokią taurę. / Dainiaus Labučio nuotrauka Saulius RAMOŠKA

Savaitgalį Vilniuje vyks kas ketverius metus rengiamas pasaulio kiokušin karatė čempionatas. Jo šeimininkė Lietuvos rinktinė planuoja iškovoti bent kelis medalius. Penktąkart rengiamos planetos pirmenybės pagal svorio kategorijas vyks balandžio 13-14 dienomis “Siemens” arenoje. Mūsų šalies garbę gins net 17 sportininkų - 9 moterys ir 8 vyrai. Prieš ketverius metus pasaulio čempionate Sankt Peterburge (Rusija) Lietuvai atstovavo 12 sportininkų - 9 vyrai bei 3 moterys, o prieš aštuonerius Osakoje (Japonija) - 4 vyrai ir viena moteris.

Čempionai gins titulus Šįsyk svorio kategorijoje iki 55 kg iš mūsiškių varžysis Rūta Brazdžionytė, Diana Mačiūtė, Rita Pivoriūnaitė ir Samanta Trinkūnaitė, iki 65 kg - Inga Mikštaitė ir Gabija Gudeliauskaitė, per 65 kg - Margarita Čiuplytė, Nora Vaznelytė ir Diana Balsytė. Vyrų svorio kategorijoje iki 70 kg iš lietuvių kovos Vytautas Kalvaitis ir Andrius Miseckas, iki 80 kg - Orestas Procas, Vytautas Cėpla ir Norbertas Lisauskas, per 80 kg Lukas Kubilius, Edgaras Sečinskis ir Valdemaras Gudauskas. Pasaulio karatė organizacija (WKO) jungia 85 šalis iš visų žemynų. Į Vilnių atvyks 42 valstybių ats-

TIK FAKTAI

• Kiokušin karatė pilno kontakto varžybų taisyklės yra vienos sunkiausių tarp dvikovės sporto šakų. Viena kova gali trukti iki 9 minučių. Norint tapti pasaulio čempionu, vyrams teks per vieną dieną laimėti 5 kovas, moterims - keturias. Atrankos varžybos į pasaulio čempionatą dešimtyje regionų vyko kelerius metus. Europos čempionatuose buvo varžomasi dėl 3 vietų į kiekvieną svorio kategoriją moterims ir 6 vietų į kiekvieną svorio kategoriją vyrams. Lietuvai, kaip

tovai. Ant tatamio jėgas išbandys 144 stipriausi planetos kiokušin kovotojai. Visiems prizininkams bus įteiktos skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurtos originalios taurės. Vilniuje susirinkę žiūrovai išvys visus šešis praėjusių planetos pirmenybių pagal svorio kategorijas nugalėtojus, tarp jų - ir M.Čiuplytę. Sykiu dėl medalių kovos ir trys absoliučios kategorijos pasaulio čempionai.

Per treniruotę traumą patyręs D.Imbras pirmą kartą planetos pirmenybėse bus tik stebėtojas. kyokushin.lt nuotrauka

rias moteris, viliamės, kad jie iškovos tris medalius. Tai būtų labai gerai.”

Lietuvės karaliauja Savo kandidatūrą rengti planetos pirmenybes Lietuva pateikė prieš septynerius metus, o prieš ketverius jai suteikta ši teisė. “Tuo metu mes turėjome labai pajėgią rinktinę: keturi vyrai dešimt metų Europoje tapdavo prizininkais - Darius Gudauskas, Donatas Imbras, Andžejus Milevskis, Mindaugas Pavilionis. Dešimt metų jie buvo mūsų medalių garantas. 2011aisiais jie baigė sportuoti, - pasakojo R.Vitkauskas. - Tikiu, kad netikėtumų gali pateikti jų pamaina. Juk ir namų sienos padeda.”

to auksą iškovojusi M.Čiuplytė teigė, kad į kiekvienas varžybas eina nesidairydama atgal. “Norėčiau, kad visi mumis tikėtų”, - teigė geriausia 2012 metų šalies neolimpinių sporto šakų sportininkė.

Nevykusi improvizacija

Pasak jo, konkrečių tikslų mūsų sportininkams niekas nekėlė. “Jei sportininkas kovos kaip sugeba ar net geriau, mums tai bus svarbiau nei medalis, - teigė R.Vitkauskas. Juk karatė yra charakterio ugdymas, tai - aukščiau medalio.” Tačiau R.Vitkauskas, kuris yra ir Europos karatė organizacijos (EKO) viceprezidentas, neslėpė, jog daugiausia tikimasi iš lietuvių, kurie nuolat Europoje tampa prizininkais ir čempionais: “Turime pajėgius penkis vyrus ir ketu-

Mūsų moterys dominuoja Senajame žemyne. EKO geriausiųjų reitinguose pirmąsias vietas skirtingose svorio kategorijose užima M.Čiuplytė, I.Mikštaitė ir D.Mačiūtė, triskart sidabro laimėtoja R.Brazdžionytė antra, daugkartinė Europos čempionė R.Pivoriūnaitė - trečia. “Neabejoju, kad bent viena iš mūsų lengvasvorių lips ant prizininkų pakylos”, - prieš čempionatą tikino R.Pivoriūnaitė. 2009 metais pasaulio čempiona-

“Rinktinėje - ir patyrę, ir didelių ambicijų turintys sportininkai. Be ambicijų šiame čempionate nieko nepasiektume”, - sakė vienas rinktinės trenerių, 2001 metų pasaulio čempionas Paulius Klapatauskas. Jis apgailestavo, kad pastarojoje rinktinės stovykloje traumą patyrė dukart planetos pirmenybėse sidabrą pelnęs sunkiasvoris D.Imbras. 2007 metais Donatas tapo vicečempionu pasaulio čempionate be svorio kategorijų, 2005aisiais sidabrą pelnė sunkiausioje svorio kategorijoje. “Treniruočių stovykloje kovodamas su lygiaverčiu partneriu pabandžiau improvizuoti. Nepasisekė”, apie nelemtą atvejį, palaidojusį viltis kovoti dėl pasaulio medalio, pasakojo šiemet į rinktinę sugrįžęs 33 metų D.Imbras. Jam trūko kairės kojos Achilo sausgyslė. Po atliktos operacijos gydytojai paskelbė verdiktą: du mėnesiai gipsas ir pusmetį truksianti reabilitacija. “Pirmą kartą karjeroje tokį čempionatą stebėsiu kaip žiūrovas, - be optimizmo konstatavo D.Imbras. Pergalę galima iškovoti penkiais ar septyniais būdais. Vilniuje pamatysiu, kokiais darbo vaisiais mėgaujasi dabartiniai čempionai.”

organizatorei, skirta po vieną papildomą vietą kiekvienoje svorio kategorijoje. Pasaulio karatė organizacijos renginiai Vilniuje vyks 8 dienas. Atvyksta 144 sportininkai, 250 teisėjų ir trenerių. Iš viso sostinėje apsilankys per 700 oficialių svečių. Pasaulio čempionatas vyks 2 dienas. Balandžio 13-ąją bus varžomasi dėl 3 aukso medalių: vyrai kovos svorio kategorijoje iki 70 kg, moterys - iki 55 ir iki 65 kg svorio kategorijose. Balandžio 14 d. vyrai stos į kovą vidutinio (iki 80 kg) ir

sunkaus (per 80 kg) svorio kategorijose, moterys - sunkaus (per 64 kg). Pasaulio karatė organizacijos (WKO) reitinge Lietuva tarp 85 šalių užima 3-5 vietą. 1997 metų pasaulio čempionate Tokijuje (Japonija) Roma Mikšytė iškovojo auksą, Ona Jomantaitė sidabrą. 2001 metų pasaulio čempionate Budapešte (Vengrija) P.Klapatauskas buvo pirmas, sidabrą pelnė Gediminas Tankevičius, Jurgita Tumaitė ir Sandra Stanevičiutė.

2005 metų planetos pirmenybėse Osakoje (Japonija) D.Imbras tapo vicečempionu. 2009 pasaulio čempionate Sankt Peterburge (Rusija) M.Čiuplytė iškovojo auksą, I.Mikštaitė - bronzą. Kas ketverius metus Tokijuje vykstančiuose pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatuose, jie vadinami karatė olimpiada, D.Imbras (2007 m.) ir M.Čiuplytė (2011 m.) yra iškovoję sidabro medalius.

Svarbiausia - charakteris “Lietuvoje varžysis daug Europos čempionų, todėl konkurencija bus didelė”, - vakar surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo varžybų organizacinio komiteto direktorius Romas Vitkauskas.

Vilniuje žiūrovai išvys visus šešis praėjusių planetos pirmenybių nugalėtojus. Dėl medalių kovos ir trys absoliučios kategorijos pasaulio čempionai.

• • •

• • •

Devintąją pergalę vienuoliktose BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynėse iškovojo ketvirtąją vietą užimantis Vilniaus “Lietuvos rytas”. Sostinės klubas užvakar svečiuose 92:81 (13:23, 22:10, 31:21, 26:27) įveikė į šeštąją poziciją smuktelėjusius Šiaulių “Šiaulius” (11 pergalių ir 87 pralaimėjimai). 21 tašku prie pergalės prisidėjo Renaldas Seibutis, 16 - Nemanja Nedovičius, 11 - Simas Buterlevičius, 10 - Patrickas O’Bryantas. Šeimininkams daugiausia taškų - 25 - pelnė Rolandas Alijevas. Dvylikos komandų turnyre pirmauja nugalėtojo titulą ginantis Kauno “Žalgiris” (9/1). LKL turnyro lentelė (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1.“Žalgiris” 2. “Prienai” 3. “Neptūnas” 4. “Lietuvos rytas” 5. “Juventus” 6. “Šiauliai” 7. “Pieno žvaigždės” 8. “Nevėžis” 9. “Lietkabelis” 10. “Sakalai” 11. “LSU-Baltai” 12. “Palanga Triobet”

9 15 15 9 11 11 10 8 7 5 5 0

1 3 3 2 8 8 8 11 13 14 14 20

90 83 83 81 58 58 56 42 35 26 26 0

ATSISTATYDINO TRENERIS Septintąją vietą devynių komandų Lietuvos futbolo A lygoje užimančios Gargždų “Bangos” vyriausiasis treneris Vaidas Žutautas klubo vadovybei įteikė prašymą atleisti iš vyriausiojo trenerio pareigų. Pasak Lietuvos futbolo federacijos, nors klubo vadovybė siūlė treneriui tęsti darbą, V.Žutautas nuomonės nepakeitė. Jo prašymas buvo patenkintas. Laikinai komandai vadovaus “Bangos” dublerių treneris Stasys Vyšniauskas. Po penkių mačų “Banga” turi 4 taškus: 1 pergalė, 1 lygiosios ir 3 pralaimėjimai (įvarčiai 3:10). V.Žutautas “Bangos” vyriausiuoju treneriu dirbo nuo 2012 metų sezono pradžios. Prieš tai dvejus metus (2010-2011) buvo klubo pagrindinę komandą treniravusio Armino Narbekovo asistentas. LŽ


16

2013 04 10 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

M.Jankausko ir E.Ivanov tikrosios ūkinės bendrijos „Garvalas“, J.Basanavičiaus g. 146A6, Šiauliai, įmonės kodas 145380871, įmonės pažymėjimą laikyti negaliojančiu. Užs. LM-2541

Pamestą ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą Nr. 0070633 (Registracijos Nr. 2133), išduotą Pranui Tamulioniui, laikyti negaliojančiu. Užs. RK-9012

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 0,25 ha namų valdą Kauno r., Zapiškyje (yra pastatai, sodas, kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742.

UAB “SPRANA”

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Gerą dvigulę lovą-tachtą (kaina - 100 Lt). Tel. 8 620 23 143

UAB “SPRANA”

LEIDINIAI PARDUODA Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“. Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

ĮVAIRŪS Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga. Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimis apie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

PASLAUGOS Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

PRANEŠIMAI Valentinos Mickuvienės siuvimo įmonės, Vytauto g. 58-35, Šiauliai, įmonės kodas 144199188, įmonės pažymėjimą laikyti negaliojančiu. Užs. LM-2540 BUAB „Servisas 911“ parduoda stiklo pertvarą, debitorius įsiskolinimus. Informacija tel. (8 5) 276 6972, Vilnius. Užs. LM-2539

Įmonės kodas: 302724293 Adresas: Mokslininkų g. 6A, Vilnius Tel. +370 685 30 552, el. paštas: r.steponavicius@sprana.lt

vykdydama projektą „Spektroskopinių UV-Vis-NIR analizatorių daugiaparametriniam dispersinių srautų charakterizavimui kūrimas ir vystymas“ SKELBIA KONKURSĄ Perkamos prekės

Laboratorinis reaktorius Cirkuliacinis termostatas Peristaltinis siurblys Analitinės svarstyklės Ultragarsinė vonelė Pratekančio srauto matavimo kiuvetes Laminarinės traukos įrenginys Specialūs optikos surinkimo stalai Pirkimo procedūra Konkursas vykdomas vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Valstybės žinios, 2008 06 17, Nr. 69-2641) Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 04 25 adresu: galima gauti Mokslininkų g. 6A, Vilnius, UAB „Sprana“, atsakingas asmuo Raimundas Steponavičius, tel. +370 685 30 552, arba elektroniniu paštu: r.steponavicius@sprana.lt Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas raštu terminas ir adresas pirkėjui šiuo adresu: Mokslininkų g. 6A, Vilnius, UAB „Sprana“, iki 2013 m. balandžio mėn. 25 d. 17.00 val. Užs. LM-2538

Įmonės kodas: 302724293 Adresas: Mokslininkų g. 6A, Vilnius Tel. +370 685 30 552, el. paštas: r.steponavicius@sprana.lt

vykdydama projektą „Spektroskopinių UV-Vis-NIR analizatorių daugiaparametriniam dispersinių srautų charakterizavimui kūrimas ir vystymas“ SKELBIA KONKURSĄ Perkamos prekės Pirkimo procedūra

UV/Vis/NIR spektrofotometras Konkursas vykdomas vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Valstybės žinios, 2008 06 17, Nr. 69-2641) Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 04 25 adresu: galima gauti Mokslininkų g. 6A, Vilnius, UAB „Sprana“ atsakingas asmuo Raimundas Steponavičius, tel. +370 685 30 552, arba elektroniniu paštu: r.steponavicius@sprana.lt Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas raštu terminas ir adresas pirkėjui šiuo adresu: Mokslininkų g. 6A, Vilnius, UAB „Sprana“, iki 2013 m. balandžio mėn. 25 d. 17.00 val. Užs. LM-2537

Informacija apie akumulatorių surinkimo ir laikymo veiklos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Autoparadas“, I.Kanto al. 7-1, Vilnius, tel. 8 686 80 160. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - akumuliatorių surinkimas ir laikymas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - J.Dobkevičiaus g. 10, Naujininkų sen., Vilnius. Atsakingos institucijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 2013 04 08 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1756 priimta atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509. Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509, ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. Užs. R-217

UAB BT mediena AKCININKŲ DĖMESIUI! Pagal 2013 04 05 akcininko D.Vizbaro paraišką bei vadovės sprendimu 2013 m. balandžio 30 d. 14.00 val., adresas: V.Kudirkos g. 18A-1, Vilnius, šaukiamas eilinis visuotinis UAB BT mediena, juridinio asmens kodas 302463167, akcininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai; 2. Bendrovės finansinių ataskaitų už 2012 finansinius metus rinkinio tvirtinimas. Bendrovės pelno (nuostolio) skirstymas;

3. Įstatinio kapitalo didinimas papildomais akcininkų įnašais; 4. Naujos įstatų redakcijos tvirtinimas; 5. Įgaliojimų suteikimas.

Papildomą informaciją teikia Ingrida Vizbaraitė, tel. 8 612 99 197, el. p.: ingrida@brolis.eu.

SV-11028

Užs. LM-2543


18

2013 04 10 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 10 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Emigrantai” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius. Namai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Teisė žinoti” tęsinys 22.15 “Lyderiai”. Susitinka Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto komandos 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kriminalistai” (k.) N-7 10.50 “Ne vienas kelyje” (k.)

11.40 “Nuo... Iki...” (k.) 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Diagnozė: valdžia” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Kriminalinė komedija “Minės pirmasis kartas” N-14 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Mažylių nuotykiai” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios

TV1

19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Pabudimas” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Nuotykių f. “Hunas Atila”. 1, 2 s. N-7

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Dviese prieš gamtą” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Pasitarkime” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Pasaulio dokumentika. “Kai gandras nuvilia”. 2 s. (k.) 12.00 Pasaulio dokumentika. “Įkyrių minčių nelaisvėje”. 1 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Keliaujantiems lėtai” su Martynu Starkumi (k.) 14.40 “Tapatybė.lt” (k.) 15.00 “MES 2013” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 Komiška drama “Belaukiant Eriko” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Penkios choreografinės novelės

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30, 21.50 val.

“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15, 16, 19, 20.45 val. “Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val. “Pagalbos šauksmas” - 15.15 val. “Tapatybės vagilė” - 12.30 val. “Tamsus dangus” - 21 val. “Parkeris” - 13.30, 18.45 val. “Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val. “Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 20.15 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

Viasat Sport Baltic

6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Kitaip. Su Nomeda” 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 Dok. f. “Smolensko tragedija” N-7 12.10 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Sodo detektyvės” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 3 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 “Mainai gamtoje” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.35 “Reporteris”

10.25 Motosportas. Kataro MotoGP Moto3 lenktynės 11.35 Motosportas. Kataro MotoGP Moto2 lenktynės 12.45 Motosportas. Kataro MotoGP lenktynės 14.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Galatasaray” - “Real” 16.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Barcelona” 17.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” - “Juventus” 19.40 Krepšinis. Eurolyga. Ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 21.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” “Bayern”. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - PSG 1.35 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 9.00 Drama “Susipynę išgyvenimai” N-7 11.00 Drama “Prisimink mane” N-7 13.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 15.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 17.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 19.00 Trileris “Bepročiai” N-7 21.00 Komedija “Eglutės” 23.00 Trileris “Apokalipsės pranašai” N-14 1.00 Komedija “Vudstokas” N-7

RTR Rossija

6.00 “Paslapčių namai” 9.10 “Teleparduotuvė” 9.25 “Adrenalinas” 9.55 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “FC Barcelona” - “Paris Saint-Germain FC”. Tiesioginė transliacija 23.40 “Europos pokerio turas” 0.40 “6

5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva. 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 “Nupaišę mirtį. Nuo Osvencimo iki Noiengamo” 0.00 “Miškuose ir

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Linkolnas” - 17.15, 20.15 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 19, 21.45 val. “Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 10 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” 11 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” 12 d. 18.30 val. “Dezdemona” 13 d. 18.30 val. “Traviata” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 10 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris” 10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje, “Katedra” 11 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra” 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara”

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45, 18.30, 21.15 val. “Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val. “Krudžiai” - 12.30, 15, 17.45, 20.30 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val. “Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val. “Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI

KAUNAS

“Šalutinis poveikis” - 16 val. “Tamsus dangus” - 13.30, 21 val. “Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val. “Valentinas vienas” - 17.15 val. “Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.

Lietuvos ryto TV

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Anglies kaina 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Žuvys grobuonės 11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 Lėktuvo dalys senoje fermoje 12.30 Konektikuto miestas-vaiduoklis 13.00 Kelias per pragarą 14.00 Ryklių rojus 15.00 Nepaprastos žuvys 16.00 Lėktuvo dalys senoje fermoje 16.30 Konektikuto miestas-vaiduoklis 17.00 Kelias per pragarą. Kanada 18.00 Kaip Japonija užpuolė Singapūrą 19.00 Kaip iš kalėjimo pabėgo K.Adamasas? 20.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 21.00 Draudimai. Kuoktelėję kolekcionieriai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 0.00 Draudimai 1.00 Nakties programa

Teatras SKALVIJA “Atostogos prie jūros” - 16.40 val. “Šalutinis poveikis” - 21.10 val. “Pi gyvenimas” - 18.50 val. PASAKA “Saugus prieglobstis” - 20.30 val. “7 dienos Havanoje” - 18 val. “Dingęs: Europos Sąjungos politinis gyvūnas” - 19 val. Kino vakaras su Izolda - 19 val. OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val. “Igruški” - 16 val. “Tėvas” - 17 val. MULTIKINO “Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val. “Emigrantai” - 12, 15, 17, 18.45 val. “Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val. “Parkeris” - 21 val. “Krudžiai” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15, 17.30 val. “Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val. “Sniego karalienė” - 10 val.

“Gimtadienis” - 21.30 val. “Valentinas vienas” - 18 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val. “Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val. “Pilnos rankos pistoletų” - 20.30 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 17.45, 19.15, 22 val. “Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19, 21.40 val. “Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val. “Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val. “Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val. “Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val. “Mama” - 15, 19.30 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val. “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val.

kalnuose” 0.55 Žinios+ 1.10 “Miestelis” 1.40 Vaid. f. “Inžinieriaus Garino žlugimas”. 3 s. 3.15 Vesti.ru

TV6

Kinas VILNIUS

kadrai” 1.15 “CSI Majamis” 2.00 “Gamtos jėgos” 2.25 “Paslapčių namai”

CINAMON “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.40, 19.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10, 18.35, 21 val. “Emigrantai” - 20.45 val. “Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val. “Pagalbos šauksmas” - 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val. “Pagalbos šauksmas” - 21.15 val. “Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val. “Krudžiai” - 14.10, 16.45 val. “Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15 val. “Sielonešė” - 15.15, 20.45 val. “Valentinas vienas” - 21 val. “Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val. “Mama” - 16.15 val. “Pašėlę pirmieji metai” - 19 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.

12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 13 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre: “The Ditties” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. “Stabmeldžiai” 12 d. 18 val. “Meška” 13 ir 14 d. 18 val. “Granholmo metodas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 10 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!” 11 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 12 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 13 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 10 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” 13 d. 12 val. “Trys paršiukai” Mažoji salė 13 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” JAUNIMO TEATRAS 10 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” 10 d. 18 val. “Gupelė”

“Valentinas vienas” - 15.30, 20.45 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis” 12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 18 val. “Medinės žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS 10 d. 19 val. “I love you, Maria” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 12 d. 17 val. Teatras “Meno fortas”. “Dieviškoji komedija”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Vakarienė su idiotu” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS

11, 12 ir 13 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 18 val. “Rimti žaidimėliai” ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 16 val. “Trys draugai” 12 d. 18 val. “Šykštuolis”

PANEVĖŽYS

PANEVĖŽYS “Krudžiai” (3D) - 13, 15.15, 17.30 val. “Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val. “Tapatybės vagilė” - 12.30 val. “Valentinas vienas” - 14.45, 17, 19.15 val. FORUM CINEMAS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21 val. “Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val. “Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.15 val. “Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.30 val. “Parkeris” - 13.15, 18.15 val. “Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30 val. “Krudžiai” - 13.45, 16.30 val. “Mama” - 20.15 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val. “Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

KAUNAS

ŠIAULIAI

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val. “Olimpo apgultis” - 19.15 val. I SALĖ “Parkeris” - 21.15 val. “Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val. “Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val. FORUM CINEMAS BABILONAS “Tamsus dangus” - 13.15, 18 val. “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val. “Sielonešė” - 18.35 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val. “Krudžiai” (3D) - 13 val. “Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.

RAGANIUKĖS TEATRAS 13 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 10 d. 19 val. “Daktaras” 11 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 10 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Vasarvidžio nakties sapnas” 11 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 12 d. 19 val. “Tik kūdikiai gimsta dori”

12 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 13 d. 18 val. “Ledi Makbet” Salė 99 13 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 11 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 12 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” 13 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia” 13 d. 19 val. “Vasarotojai” MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba” 13 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 13 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras” 12 d. 18 val. ir 13 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 10 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Už durų” 11 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 12 d. 18 val. “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turas “Pavasaris be jokių Ė” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 10 d. 10 val. “Zuikelių mokykla”

KELMĄ KELMĖS KULTŪROS CENTRAS 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”


2013 04 10 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:32 leidžiasi 20:10 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+6 Oslas

Pirmoji jaunaties diena

Jaunatis IV 10

13:38

Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

Šiauliai

+9 Londonas +4 -7

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, be žymesnių kritulių, vyraus nestiprus vakarų vėjas. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

Bordo

Ukmergė +4 -6

VILNIUS +17 +3 -5

+9 Amsterdamas

+17

Kaunas

Lisabona

Alytus Druskininkai

+4 Sankt Peterburgas

+3 -6

+18 Madridas

+18 Barselona

+5 Ryga

+5 Kopenhaga

+13 Paryžius

Kėdainiai +6 -5

+5

Talinas

+4 -7

Klaipėda

Stokholmas

Delčia IV 30

Dublinas +6 Palanga

+1 Helsinkis

+4

19

Vilnius Minskas +9 +5 Varšuva +12

+9

Berlynas +10 Praha

+14 Miunchenas

+17 Nica

+18 Roma

+6 Maskva

+3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +13 +13 +13 Bukareštas Varna Dubrovnikas +14 Sofija +18

+22

Stambulas +16

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra naktį 0-2 100-oji metų diena. Balandžio dešimtoji, trečialaipsniai šalčio, dieną vieto- dienis, trečioji 15-osios metų savaitės diena, iki mis sušils iki 8 laipsnių. Naujųjų metų lieka 265 dienos. Vardadienį šiandien švenčia: Agna, Apolonija, Margarita, Mintautas. Geros dienos!

+17

Alžyras +20

Tunisas +23

Atėnai

+21 Larnaka

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 29 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 9 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ....................................................... ................................................................................... Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Nesiknaisiokite po praeitį. Kartais geriau užmiršti skaudžius dalykus, juolab kad artimiausi įvykiai žada gerų emocijų. Nepasakokite tėvams savo problemų. Jautis. Galite dairytis nekilnojamojo turto, derėtis dėl ilgalaikės paskolos. Bet būkite ypač atsargūs, jei teks priimti galutinius sprendimus ar mokėti pinigus. Dvyniai. Nepasikliaukite vien intuicija ar įspūdžiu. Viskas priklausys nuo jūsų įžvalgumo, racionalaus apskaičiavimo. Derinkite darbą, naudą ir poilsį. Vėžys. Stenkitės būti paslaugūs ir nuoširdūs. Negailėkite gerų žodžių ir darbų - greitai sulauksite atgarsių. Venkite atsitiktinių pažinčių, ypač verslo srityje. Liūtas. Jei jus paliko ar išdavė partneris, draugai, neverta kerštauti - nieko nepasieksite. Išlikite orūs ir sėkmė pati jus susiras. Rūpinkitės sveikata. Mergelė. Gera diena ir verslo, ir poilsio kelionėms. Verta priimti papildomo uždarbio pasiūlymus. Palanku pradėti mokytis naujų dalykų, reikalingų jūsų veiklai. Svarstyklės. Venkite atviros konfrontacijos, didelių darbo reformų. Prarasite pozicijas, sunkiai susigrąžinsite ramybę. Geriau keliaukite, pažinkite, semkitės įspūdžių. Skorpionas. Išmintingiausia būtų patylėti, stebėti ir nerizikuoti. Nesistenkite būti pirmi arba galva pramušti sieną. Saugokitės visokio plauko geradarių, pranašų. Šaulys. Net jei viskas eisis kaip iš pypkės, pernelyg puikių rezultatų nesitikėkite. Šiuo metu protingiau ramiai palaukti ir susitaikyti su esama padėtimi namie ir darbe. Ožiaragis. Nebijokite sunkumų, darykite tai, ką sumanėte. Jei dirbate informacijos srityje, viskas eisis sklandžiai. Kritiškiau vertinkite naujas pažintis. Vandenis. Nebūkite kategoriški, venkite atvirai reikšti savo nuomonę. Ramiai ir protingai įvertinkite savo galimybes, pasirinkite tai, ką geriausiai išmanote. Žuvys. Jausitės pavargę nuo nenumaldomo lėkimo, skubėjimo. Jei ką pradėjote, tęskite iki galo, nesustokite, nes vėliau bus sunku prisiversti grįžti prie nebaigtų darbų.


20

2013 04 10 Lietuvos žinios

Margumynai

Nuskustas ir aprašinėtas

Tėvų pėdomis

Galbūt kam nors tai nepasirodys baisu - juk katinas liko gyvas ir iš esmės sveikas, bet tik ne britams, kurie be galo myli gyvūnus, yra jautrūs ne tik jų fizinėms, bet ir dvasinėms kančioms.

Būdama tokių tėvų dukra Chelsea Clinton turi visas galimybes rimtai užsiimti politika. Ji prasitarė, kad galėtų apie tai pasvarstyti. Intensyvėjant spėliojimams dėl Hillary Clinton prezidentinių ambicijų, jos dukra Chelsea užsiminė, kad taip pat galėtų eiti į politiką. Tai turi būti jos kraujyje, nes tėvas yra buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, o motina - buvusi JAV valstybės sekretorė ir galima pirmoji JAV prezidentė moteris. Iki šiol 33 metų Chelsea šeimos “versle” nedalyvavo. Tačiau bandymas užsiimti televizine žurnalistika ir dažni pasirodymai konferencijose sparčiai didina jos žinomumą. Televizijos NBC žurnalisto paklausta, ar galvotų apie politikės ateitį, Chelsea atsakė: “Šiuo metu esu dėkinga, kad gyvenu mieste, valstijoje ir valstybėje, kuriose tvirtai remiu savo merą, savo gubernatorių, savo prezidentą, savo senatorius ir savo atstovą.” Toliau Chelsea dėstė, kad jei taip nebūtų ir manytų galinti ką nors pakeisti, užduotų sau tokį klausimą ir turėtų į jį atsakyti. Jos užuomina prideda naujos intrigos Clintonų sagai. Šią savaitę žiniasklaidos dėmesys nukrypo į Hillary, kuri įpusėjo virtinę viešų kalbų ir pasirodymų. Apklausos rodo, kad ji turėtų didelę paramą bandydama antrąkart siekti prezidento posto

Viena Bedfordo gyventoja gavo pranešimą tiesiog ant savo katino, grįžusio po pasivaikščiojimo namo. Murkliui buvo nuskusta dalis kailio ir ant plikos odos raudonu tušinuku parašyta: “Prašom iškastruoti šį katiną.” 42-ejų Sharon Munns tvirtina, kad jos 11 metų katinas Beksas buvo sterilizuotas prieš kokius aštuonerius metus. Telieka manyti, kad žinutės autoriai supainiojo Beksą su kitu katinu arba yra nauji gyven-

tojai ir nieko apie jį nežino. Trijų vaikų motina Sh.Munns pasakojo patyrusi siaubą, kai pamatė nuskustą ir aprašinėtą savo numylėtinį. Ji kreipėsi į policiją ir Karališkąją gyvūnų gelbėjimo tarnybą. Specialistai pavadino incidentą “bejausmiu užpuolimu”, o policija pradėjo tyrimą. Paskelbtas telefonas, kuriuo žmonės gali anonimiškai pranešti, jei ką nors žino apie nutikimą. Policija suderino su keturkojo šeimininke vizitą, per kurį planuoja nustatyti, ar padaryta kriminalinė žala. Kas nutiko Beksui, pirmoji pamatė moters 21 metų dukra Amy. “Aš norėjau belstis į kiekvienas duris ir sužinoti, kas tai padarė. Negalėjau tuo patikėti, negaliu įsivaizduoti, kas galėjo taip pasielgti”, - kalbėjo šoko ištikta Sh.Munns.

Ch.Clinton tampa vis labiau žinoma Amerikos visuomenei. AFP/Scanpix, “The Daily Mail” ir Justjared.com nuotraukos

2016 metais. 2008-aisiais ji pralaimėjo Demokratų partijos kandidato rinkimus Barackui Obamai. Duk-

ra Chelsea sakė norinti, kad mama tinkamai pasirinktų. “Remsiu ją, kad ir ką nuspręstų daryti.”

Žiedas užbūrė rašytojo fantaziją Anglijoje pirmą kartą eksponuojamas senovinis aukso žiedas, manoma, įkvėpęs Johną Ronaldą Reuelį Tolkieną parašyti “Hobitą”.

Auksinis žiedas, susijęs su prakeiksmu.

Žiedas su lotynišku užrašu ir deivės Veneros atvaizdu buvo rastas vieno ūkininko lauke Silčesteryje 1785aisiais. Daug metų jis gulėjo visų pamirštas vienoje bibliotekoje. Manoma, kad archeologas seras Mortimeris Wheeleris 1929 metais pa-

rodė žiedą Oksfordo profesoriui J.R.R.Tolkienui, kai sužinojo, kad jis susijęs su romėnišku prakeiksmu, užrašytu ant vienos lentelės. J.R.R.Tolkienas tuo domėjosi ir nuolat lankėsi romėnų šventyklos Glosteršyre vietoje, kurioje ir buvo rasta toji lentelė. J.R.R.Tolkieno knyga “Hobitas” buvo išleista 1937 metais. “Žiedų valdove” tokią svarbią vietą užimantis žiedas taip pat yra auksinis ir turi užrašą rašytojo sukurta kalba, kurią jis vadina Juodąja Mordoro kalba.

Sh.Munns patyrė šoką dėl to, kaip žmonės pasielgė su jos katinu Beksu.

Romantiški ryšiai Cha cha cha! Aktorė Scarlett Johansson patvirtino, kad palaiko romantiškus santykius su prancūzu Romainu Dauriacu.

Paparacai jau nutvėrė S.Johansson ir R.Dauriacą besibučiuojančius.

Amerikiečių žurnalui “Marie Claire” Holivudo žvaigždė, pasakodama apie vakarėlį po spektaklio “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” Brodvėjuje, R.Dauriacą vadino mylimuoju. “Kitą dieną mes su mylimuoju kartojome: “Vakar buvome geriausi šokėjai pasaulyje! Visiškas kosmosas. Esu įsitikinusi, kad kartu atrodėme labai juokingai”, - kalbėjo Scarlett apie tą vakarą. Pirmą kartą 28-erių S.Johansson ir 30 metų R.Dauriacas buvo už akių suporuoti pernai lapkritį. Sakoma, kad aktorę su reklamos agentūros vadovu supažindino tatuiruočių meistras Fuzi Uvtpkas. Šviesiaplaukė gražuolė taip pat prisiminė 2010 metais subyrėjusią savo santuoką su aktoriumi Ryanu Reynoldsu. “Na, tai buvo ne taip seniai, bet turėjau užtektinai laiko apmastyti šią patirtį ir pajudėti į priekį... Su metais aš vis geriau save pažįstu, ir tai man padeda”, - sakė ji.

Visi žino, kad juokas užkrečiamas. Amerikoje vykusio juoko čempionato dalyviai savo juoku turėjo užkrėsti publiką. Mėgėjai pasijuokti surengė Amerikoje pirmą juoko čempionatą. Jis vyko San Diege, Kalifornijoje, ir tapo kasmetinės terapinio juoko konferencijos

dalimi. Konkurso organizatorius - Kanados režisierius, aktorius, žurnalistas ir “juokologas” Albertas Nerenbergas. Jis seniai domisi juoko fenomenu ir net sukūrė apie tai dokumentinį filmą. A.Nerenbergas yra surengęs juoko čempionatus Kanadoje, Japonijoje. Pirmojo juoko čempionato JAV dalyviai turėjo prajuokinti žiūrovus savo pačių juoku. Galima buvo de-

A.Nerenbergas seniai domisi juoko fenomenu. “Huffington Post”, “The Daily Mail”, WENN, BNS, BBC, LŽ

monstruoti įvairiausio tipo juoką nuo kikenimo iki maniakiško kvatojimo. Iš visų juoko technikų A.Nerenbergas sudėtingiausiu laiko “velnio kvatojimą”. Jis mano, kad tokie konkursai suvienija linksmus žmones, kurie žvelgia į gyvenimą lengvai. Per visą savo praktiką A.Nerenbergas dar nepatyrė, kad konkursą laimėtų ciniški, depresyvūs žmonės.

2013 m. balandžio 10 d. / Trečiadienis / Nr. 81 ( 13 506 )  

Kiekvienam po renovaciją

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you