Page 1

Kaina

2013 m. vasario 1 d. / Penktadienis / Nr. 26 (13 451)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

ISTORIJA

KELIONĖS

Uostininkai nušienaus Kiaulės Nugarą

Audringas 1934-ųjų vasaris

Šventė gyvenimą po Gruzijos 14p. saule

Lietuvos pirmininkavimas ES

10p.

12p.

www.lzinios.lt

Dovanos

Rytoj skaitykite priedà

Europai

Studijos 2013 UŽSIENIS

Salos euro zonoje

L.Raulinaitytė: “Visas dovanas gamina neįgaliųjų įmonės.”

RAIMONDA RAMELIENĖ

Likus penkiems mėnesiams, kai Lietuva stos prie Europos Sąjungos (ES) Tarybos vairo, Seime baigiamos dėlioti konkrečios pirmininkavimo parlamentinio matmens detalės. Svečiams jau sukrauti dovanų krepšiai.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Artimiausiu metu, kai Seimo valdyba patvirtins galutinį parlamente planuojamų renginių kalendorių, pasirengimo darbai įgaus dar didesnį pagreitį. Pagaliau taps aišku, kokiose sostinės erdvėse vyks kultūriniai ir kiti ne darbiniai pirmininkavimo susitikimai, kur gyvens svečiai ir kokios dovanos jų laukia. Kaip jau rašyta, visi parlamentinio matmens pirmininkavimo renginiai vyks Seimo rūmuose - Kovo 11-osios ir plenarinių posėdžių salėse. Pasisemti naudingos vadovavimo patirties nepraleidžiama progos ir iš šioje srityje labiau patyrusių valstybių. Pasak Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento direktorės ir pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai koordinatorės Loretos Raulinaitytės, prieš porą dienų grįžusios iš Dublino, airiai puikiai pasirengę pirmininkauti (Airija ES pirmininkauja pirmąjį 2013-ųjų pusmetį). Ir nieko stebėtino, nes ši misija 40 metų ES priklausančiai Airijai patikėta jau septintą kartą.

Krizė euro zonoje neprideda optimizmo dėl bendrų pinigų įsivedimo nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Lenkijoje. Kaimynių kontekste Lietuva atrodo nerandanti aiškaus kelio, nors premjeras Algirdas Butkevičius prieš kelias dienas ir išpoškino datą 2015-ieji! Lietuvai dar nepradėjus nė kurpti kokio nors plano, Latvijos parlamentas vakar priėmė įstatymą, atveriantį kelią Rygai tapti valiutų sąjungos nare nuo 2014 metų sausio ir numatantį bendrų pinigų įsivedimo taisykles. Lenkijoje be jokio entuziazmo atsinaujino diskusijos dėl euro, bet šalis nėra nieko 6p. nusprendusi.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

3p.

Lenkija saugumą sieja su ekonomine nauda Lenkijai, vienintelei iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, praėjusių metų pabaigoje pavyko susitarti su Rusijos dujų koncernu “Gazprom”, kad gamtinės dujos į Lenkiją bus tiekiamos pagal naują formulę ir 10-15 proc. mažesne kaina.

Nuolaidų pasiekti lenkams padėjo skundas prieš “Gazprom” Stokholmo Arbitražo teismui ir sėkmingai įgyvendinami strateginiai projektai. Tai interviu “Lietuvos žinioms” teigė buvęs Lenkijos ūkio ministras ir vicepremjeras Januszas Steinhoffas. Pasak jo, po poros metų Lenkija jau turės gali-

ORAI

mybę importuoti dujas ne tik iš Rytų, bet ir iš Pietų, Vakarų bei Šiaurės. “Būtent dėl to, kad turi alternatyvą, Vokietija šiandien moka už dujas mažiau nei Lenkija”, - teigė J.Steinhoffas. Lietuvai ir Baltijos šalims jis pataria eiti panašiu keliu.

9p.

Debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos.

19p.


2

2013 02 01 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Europos ateities vizijų rūkas sklaidosi MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Anksčiau buvo skundžiamasi, kad neaišku, kokiu keliu turėtų vystytis Europos Sąjunga (ES). Dabar tų Europos ateities vizijų pateikta net keletas. Tai neturėtų stebinti, juk ES šūkis - įvairovėje mes vieningi. Kita vertus, ši nuomonių įvairovė reiškia, kad dabartinė ES sandara bei funkcinis pasiskirstymas neatitinka šios dienos reikalavimų, nes paprasčiausiai pasikeitė padėtis pasaulyje, atsirado naujų iššūkių, pasikeitė prioritetai ir atitinkamai ieškoma naujų sprendimo būdų. Kalbant apie ekonomiką, dabar reikia ne tik atsakyti į klausimą, koks turėtų būti privataus ir viešojo sektorių ar europinio bei nacionalinio lygmens valdžių santykis, kad susidarytų palankiausios sąlygos ekonomikai augti, bet ir rasti sprendimą, tinkamą net globaliu požiūriu. Naujausių tyrimų duomenimis,

ekonomikos augimą galima paskatinti paprasčiausia geriau organizuojant prekės kūrimą. O Lietuvos padėtis kol kas lieka mažai apibrėžta. Negalime dalyvauti euro zonos veikloje, nes neįsivedėme euro. Bet kartu pasisakome už glaudesnę integraciją. Žodžiu, viena koja eina į vieną pusę, kita - į kitą. Be to, ką reiškia glaudesnė integracija - kiek glaudesnė arba, kitaip tariant, kiek ir kokių valstybės funkcijų ketiname perduoti į bendrų ES reikalų sritį, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos ar vidaus reikalų srityje? Per didelis centralizavimas reiškia didelę biurokratiją ir lėtą reakciją į vykstančius pokyčius. Kita vertus, Lietuva - nedidelė šalis, visiškai savarankiškos ekonominės politikos įgyvendinti negali. O plūduriuoti laukiant pavojinga - investuotojai rinksis šalis, turinčias aiškias strategijas. Lietuvos nauji iššūkiai aiškūs -

emigracija ir gyventojų senėjimas lemia, kad tapo per brangu išlaikyti infrastruktūrą, kuri buvo pritaikyta didesniam gyventojų skaičiui.

Emigracija ir gyventojų senėjimas lemia, kad tapo per brangu išlaikyti infrastruktūrą, kuri buvo pritaikyta didesniam gyventojų skaičiui. Tai galima pasakyti tiek apie visą šalies ūkį, tiek ir apie miestų ūkį bei viešąsias paslaugas - visos šios sritys laukia rimtos pertvarkos. Panašios problemos aktualios ir kitoms ES šalimis. Numatoma, kad 2060-aisiais beveik trečdalio europiečių amžius bus daugiau negu 65 me-

tai. Europai reikia atnaujinti savo struktūras taip, kad geriau, pilniau panaudotų energiją ir patirtį savo labiau subrendusių gyventojų - žmonių, esančių aukso amžiuje. Sukaupta ūkio pertvarkos patirtis nemaža. Reikia tik prisiminti, kaip buvo pertvarkomos daug žaliavų ir energijos reikalaujančios pramonės įmonės arba problemų sukaupę bankai. Ši patirtis nėra vienareikšmė. Bet ji naudinga bent tuo požiūriu, kad leidžia sumodeliuoti tikėtinai efektyviausius pertvarkos variantus, kurie, beje, buvo naudojami ir kitose šalyse. Akivaizdu, kad ūkį varžo tarpusavio įsiskolinimai, iš dalies atsirandantys dėl valdžios pradelstų mokėjimų santykinai per didelė infrastruktūra lemia nepagrįstai dideles valstybės ir savivaldybių, o kartu ir gyventojų bei verslo įmonių išlaidas. Todėl reikėtų įgyvendinti šalies infrastruktūros konsolidavimo ir skolų restruktūrizavimo programą.

Dabar šį procesą būtų galima atlikti palyginti sparčiai, nes sukaupta patirties (per bankų krizę), yra veikiančios specializuotos institucijos (Turto bankas) bei įstatymų bazė, todėl tai turėtų kainuoti tikrai mažiau nei skolų administravimas. Žinoma, tokių programų dalyviai turėtų įsipareigoti per nustatytą laiką įgyvendinti konkrečias savo veiklos pertvarkas ir vykdyti įsipareigojimus kitiems. Lietuvos ūkio pertvarka yra neatsiejama ES vykdomų reformų dalis solidžiai auganti jos ekonomika sudarytų stabilią aplinką ir Lietuvos reformoms, ir atvirkščiai. Per šiuos metus susisiejome su ES šalimis tūkstančiais nematomų gijų, todėl euro zonos plėtros reformų iniciatorių norisi paklausti, kaip jie mato tolesnį bendradarbiavimą visos ES mastu. Juk kita kertinė ES veiklos nuostata yra solidarumas.

Seimo tribūna

Geriausias universitetas - darbas Seime Su “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnu Petru Gražuliu kalbamės apie kasdienius darbus, politinę kultūrą bei toleranciją.

Lietuvos žinios

- Šią kadenciją Jums patikėtas vienos iš valdančiųjų frakcijų vairas. Ar jau apsipratote su naujomis pareigomis? - Be jokios abejonės, darbas yra atsakingas. Mūsų frakcija nėra gausi, vieni kitus gerai pažįstame, todėl didesnių problemų bendraujant nekyla. Be to, esu demokratiškas ir liberalus vadovas, nors kartais gali susidaryti įspūdis, kad esu kategoriškas. Žinoma, kai kuriais atvejais gal taip ir nutinka. Tradiciškai aptariame plenarinių posėdžių darbotvarkę, deriname pozicijas prieš balsavimą. Kol kas dar nebuvo, kad frakcijos narių nuomonės kuriais nors klausimais kardinaliai išsiskirtų. - Per ilgus metus parlamente dirbote daugelyje komitetų, šią kadenciją pasirinkote Valstybės valdymo ir savivaldybių. Kodėl vis keičiate veiklos “kryptį”? - Seimo narys privalo balsuoti už visus įstatymus. Todėl prieš eidamas į plenarinių posėdžių salę visuomet stengiuosi įsigilinti ar bent susipažinti su įvairias sritis apimančiais teisės aktų projektais. O Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą pasirinkau dėlto, kad šią sritį kuruoja mūsų partijos deleguotas vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas. Viliamės, kad visus klausimus su Vidaus reikalų ministerija seksis derinti gana sklandžiai.

gavimo draudimo, kurią Europos Parlamentas pasmerkė dar nepriimtą. Dar kartą sakau - žmogus už savo seksualinį gyvenimą atsako pats, bet tokių santykių propagavimo valstybė negali leisti, nes tai daro didelę žalą jaunimui. Šita žmonių rūšis nesidaugina, bet jų daugėja per propagandą. - Po 2010-ųjų gegužę vykusių seksualinių mažumų eitynių dėl pasipriešinimo policijai buvote nubaustas pinigine bauda. Ar sumokėjote? - Nemokėjau, antstoliai patys nusirašė 520 litų iš mano sąskaitos. Teismas buvo priteisęs 200 litų baudą, dar

čiau ir dabar. Kartais su savo rinkėjais pajuokauju, sakau: “Rinkite mane, nes nieko daugiau nemoku daryti, todėl mirsiu iš bado.” O jei rimtai, anksčiau turėjau ir savo verslą, kuris visai neblogai sekėsi. - Ar kiekviena Seimo kadencija turi savo specifinį “kvapą”? - Gal neturi. Didžiausias skirtumas, kur tuos ketverius metus tenka dirbti - pozicijoje ar opozicijoje. Tačiau ir tuomet atsiranda išimčių. Kai 19962000 metais krikščionys demokratai (jiems atstovavo P. Gražulis - red.) su konservatoriais buvo valdžioje, aš vis

Seime dirbau keturias kadencijas, tad galima sakyti, kad baigiau keturis universitetus.

P.Gražulis sako niekada - nei sovietmečiu, nei dabar - neplaukiantis pasroviui. Romo Jurgaičio nuotrauka

- Iš kai kurių televizijos laidų atrodo, kad esate tiesiog vaikščiojantis moralistas, besipiktinantis visais į nuodėmę kritusiais nelaimėliais. Ar tai tikrasis Jūsų veidas? - Šiame pasaulyje nė vieno nėra be nuodėmės. Nesmerkiu ir neteisiu nieko - nei homoseksualo, nei narkomano ar alkoholiko. Bet ar Gražulis, ar kas kitas būtų narkomanas, to nepateisinčiau. Skaudžiausia, kai nusikaltimas daromas prisidengus gerais darbais. Kai homoseksualumas reklamuojamas vos ne kaip didžiausia vertybė, be kurios neįmanoma išsiversti,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

su tuo sutikti tikrai negaliu. Ir niekada tam nepritarsiu. Manau, kad tai yra socialinė problema, ir reikia ieškoti būdų, kaip su ja kovoti. Dabar šią problemą skatiname valstybės lygmeniu - įstatymais, skirdami milžiniškas lėšas. Tai tragedija. - Šiemet į Lietuvą sugrįžta homoseksualių ir juos palaikančių žmonių eitynės “Už lygybę”. Ar ir šįkart, kaip prieš trejus metus per analogišką renginį, ketinate imtis kokių nors akcijų? - Seime parengta įstatymo pataisa dėl homoseksualių santykių propa-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

320 litų už vykdymą pasiėmė antstoliai. Jei būčiau mokėjęs, vadinasi, būčiau pripažinęs savo kaltę. Manau, kad mane nubaudė neteisingai. Kaip ir sovietiniais laikais, kai atsisakiau tarnauti armijoje. Bet atėjo laikas ir mane išteisino. Gal ateis kita valdžia, kitas laikotarpis, ir vėl mane reabilituos. - Seime pradėjote penktą kadenciją. Jei po dviejų dešimtmečių, neduok Dieve, tektų palikti tautos išrinktųjų šventovę, ar sugebėtumėte išgyventi mirtingųjų pasaulyje? Beje, ar pavyko baigti verslo administravimo studijas Kauno technologijos universitete? - Nebaigiau, nors liko nedaug. Geriausias universitetas yra darbas Seime. Čia dirbau keturias kadencijas, tad galima sakyti, kad baigiau keturis universitetus. Tačiau gyvenau ir iki Seimo, ir visai normaliai. Neprapul-

tiek buvau opozicijoje, nes įstatymai ėjo kreivi, korumpuoti, vyko įvairios “prichvatizacijos” ir turto parceliavimas. Tam pritarti negalėjau. - Tai gal Jūs gimęs būti opozicionieriumi? - Žmogaus prigimtis - plaukti pasroviui, nes tą daryti labai lengva. Bet aš taip nesielgiau nei sovietmečiu, nei dabar. Gal pamėginti būtų smagu, bet neleidžia sąžinė. - Kas didžiausias Jūsų veiklos kritikas, iš ko sulaukiate daugiausia pastabų? - Žiniasklaida, kuri arba kritikuoja, arba giria. Kadangi politikoje esu daugybę metų, šeimos dėmesio mano veiklai taip pat gerokai mažiau, visi su ja apsiprato.

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


2013 02 01 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Lietuvos pirmininkavimas ES

Svečiams - linas, gintaras ir žalvaris •1 p.

Atkelta iš

Šįkart Dubline vyko ES valstybių nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų konferencija (COSAC), kurioje dalyvavo ir Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas. Anot L.Raulinaitytės, visi pirmininkavimo renginiai vyksta Dublino pilyje, nes didelių erdvių, į kurias galėtų tilpti keli šimtai svečių, Airijos parlamentas neturi. Šioje pilyje, garsioje Šv. Patriko salėje, buvo surengtas ir priėmimas, per kurį buvo sakomos oficialios kalbos, valgoma vakarienė, buvo pristatyta airių muzika ir šokiai. Įspūdį L.Raulinaitytei padarė ir “formalusis” Airijos pirmininkavimo stilius, atsispindintis oficialių dokumentų blankuose, vokuose, dovanose, išreikštas kitomis detalėmis. Visur dominuoja dvi spalvos - melsva ir žalsva. Be kita ko, į renginius atvykstančioms viešnioms airiai dovanoja po megztą grynos vilnos šaliką, svečiams - po šilkinį kaklaraištį.

Gamina neįgalieji Nacionalinis Lietuvos pirmininkavimo stilius taip pat jau sukurtas,

tačiau apie jo subtilybes kol kas viešai nekalbama. “Tai yra geroji pirmininkavimo paslaptis”, - sakė L.Raulinaitytė. Greičiausiai ji išaiškės gegužę, kai užsienio svečiams reikės siųsti kvietimus į būsimus renginius. Prie nacionalinio pirmininkavimo stiliaus turės derėti ir Seimo

Jau žinoma, kad visi svečiai dovanų gaus po lininį krepšelį, ant kurio išsiuvinėtas naujasis Seimo logotipas. stilius, kuris kaip tik dabar kuriamas. Jo bruožai atsispindės ir prieš pirmininkavimą pradėsiančiame veikti naujajame Seimo tinklalapyje. Jau žinoma, kad visi svečiai dovanų gaus po lininį krepšelį, ant kurio išsiuvinėtas naujasis Seimo logotipas. Tikimasi, kad užsienio politikus pradžiugs ir puikiai iliustruotas informacinis albumas “Gintarinė Lietuva”. Kita staigmena - lininės staltiesės, įdėtos į rankų darbo peltakiuotą lininį maišelį, užrišamą juostele. Jos galus puošia gintaro ga-

Dovanų krepšyje svečiai ras ir juvelyro pagamintą pasidabruotą šaukštelį medui. / Romo Jurgaičio nuotrauka baliukai. Dovanų krepšyje svečiai ras ir juvelyro pagamintą pasidabruotą šaukštelį medui. Prieš žiemos šventes visus atvykusiuosius ketinama nudžiuginti dar viena staigmena. Svečiai gaus po kalėdinį žalvarinį žaisliuką, dekoruotą saulės motyvu. “Visas dovanas gamina neįgaliųjų įmonės”, - pabrėžė L.Raulinaitytė.

Gyvens už savus Departamento vadovė LŽ pasakojo, kad kultūriniams renginiams šiuo metu siūlomos kelios erdvės - Valdovų rūmai, Trakų pilis, Užutrakio dvaras ir Nacionalinė filharmonija. “Pavyzdžiui, per COSAC pirmininkų susitikimą liepos pradžioje gražų koncertą galima surengti Užutrakio dvaro terasoje”, sakė L.Raulinaitytė. Tačiau žiemą ge-

riau tiktų Valdovų rūmai. Visa kultūrinė programa bus tik lietuviška. Su konkrečiais atlikėjais dėl repertuaro kol kas nesitarta. Tradiciškai pirmininkavimo renginiai prasideda sekmadienį. Svečiai paprastai atvyksta į oficialią vakarienę. Pirmadienio popietę, po kelių posėdžių, dauguma jų išvyksta į namus. “Labai neramu dėl skrydžių iš Vilniaus oro uosto. Jei svečiai turės išskristi 14 val., popietinės sesijos būtų pasmerktos žlugti”, - nuogąstavo L.Raulinaitytė. Į Vilnių atvyksiantys politikai apsistos senamiesčio viešbučiuose. Jiems užsakytos vietos “Radisson Blu Astoria”, “Kempinski” ir kituose viešbučiuose. Už gyvenimą juose svečiai mokės patys. “Kolegos airiai patarė užsakyti ir bent vieną pigesnį viešbutį, nes kai kurių svečių, ypač iš šalių kandidačių, biudžetas ribotas”, - pasakojo departamento vadovė. Tam tiktų šalia katedros esantis “Amberton” viešbutis. Kas renginių metu Seime maitins svečius, dar nenuspręsta. Bus skelbiamas konkursas ir rengiama patiekalų degustacija. Svečiams vežioti bus samdomi autobusai. Išimtis viena - parlamentų pirmininkų konferencija. Tuomet teks pasirūpinti atitinkamu transportu limuzinais, taip pat apsauga.

“Lietuvos dujų” darbuotojai įtariami sukčiavimu nės darbuotojai” savo iniciatyva galbūt klastojo dokumentus, ar tai darė nurodžius bendrovės vadovybei, prokuroras U.Vyčinas sakė, kad tai turėtų paaiškėti tyrimo metu. Pareigūnas neatmetė galimybės, kad įtariamųjų gali būti ir daugiau. Prokuroras sakė, kad iš tyrimo metu sukauptos informacijos turėtų paaiškėti, ar reikėtų tikrinti ir senesnę - 2011, 2012 metų - dokumentaciją įtarus, kad ir anksčiau galbūt buvo neteisingai nustatomi dujų kainos tarifai. Tikslias sumas, kiek naujai patvirtinta dujų kaina neatitinka tikrovės, dar reikės skaičiuoti tyrimo metu. U.Vyčino teigimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas neturi nieko bendro su Europos Komisijos veiksmais tiriant “Lietuvos dujų” veiklą Lietuvoje.

VALDAS KVEDARAS

Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba aiškinasi, ar akcinė bendrovė “Lietuvos dujos” suklastojo duomenis, leidusius padidinti dujų kainos tarifus. Įtarimai pareikšti dviem bendrovės darbuotojams. Generalinė prokuratūra įtaria, kad manipuliuodama finansine apskaita praėjusių metų pabaigoje bendrovė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) pateikė neteisėtus duomenis dėl planuojamų 2013 metais kainų tarifų buitiniams ir pramoniniams gamtinių dujų vartotojams. Manoma, kad tarifai buvo nepagrįstai padidinti. Kokį pelną būtų susižėrusi bendrovė, prokurorai teigia išsiaiškinsiantys tyrimo metu. Bendrovės vadovybė įvykio nekomentuoja.

Sekė slapčia Kaip vakar teigė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas, dar praėjusių metų rudenį “buvo atlikti tam tikri slapto pobūdžio veiksmai”, o lapkričio pabaigoje, remiantis surinkta informacija, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Pareigūnas nedetalizavo, kokie būtent veiksmai

“Lietuvos dujų” vadovas Viktoras Valentukevičius bendrovėje susiklosčiusios situacijos vakar nekomentavo. / Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Vadovai nekomentuoja AB “Lietuvos dujų” vadovybė pareiškė įvykio nekomentuosianti, tačiau pripažino, kad “visapusiškai bendradarbiauja su pareigūnais ir yra pasirengusi bendradarbiauti ateityje.” “Bendrovė Kainų komisijai visada teikia duomenis, kurie yra reglamentuoti LR įstatymais ir Kainų komisijos patvirtintais teisės aktais”, - rašoma viešame “Lietuvos dujų” pranešime. VKEKK taip pat nelinkusi plačiai komentuoti pradėto ikiteisminio tyrimo. VKEKK Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius teigia, kad “komisija lauks teismo

sprendimo ir jį vykdys pagal jai priskirtą kompetenciją”.

Kainos įtarimų nekėlė? “Lietuvos dujos” dujų kainų tarifus 2013-iesiems pateikė praėjusių metų lapkričio viduryje, netrukus buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Tarifus patikrino VKEKK, tačiau priekaištų neturėjo ir juos patvirtino. Pagal nuo šių metų pusmečiui įsigaliojusius tarifus, buitiniams vartotojams kaina buvo sumažinta 8 centais už kubinį metrą, palyginti su 2012 metų antruoju pusmečiu. Tačiau dar prisidėjo mokestis už suskystintų dujų terminalo statybas. Tik pastovioji kainos dalis nepasikeitė. Vis dėlto manoma, kad dujų kaina turėjo būti mažesnė, mat ji visame regione gerokai smuko. “Lietuvos dujos” dujų kainą nustato remdamosi prognozėmis. Tačiau jos negali būti netikslios, nes sudaromos remiantis keliais pasaulinėje energetikos rinkoje vyraujančiais faktoriais. Manytina, kad nustatant naujus dujų kainos tarifus bendrovės finansininkai galėjo manipuliuoti dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų tarifais. Antai skirstymo paslaugų kainos buitiniams vartotojams šįmet išaugo net 9 proc., nebuitiniams - 4,9-7,5 proc., o viršutinė perdavimo kainos riba išaugo beveik 4 litais už tūkstantį kubinių metrų.

buvo atliekami. Tačiau, LŽ duomenimis, teismui sankcionavus galėjo būti slapta klausytasi “Lietuvos dujų” bendrovės darbuotojų telefoninių pokalbių, kontroliuojamas elektroninis susirašinėjimas. Pasak prokuroro, remiantis surinkta pirmine informacija įtarimai pareikšti ne aukščiausio, o “vidutinio lygio įmonės darbuotojams”, kurie yra Lietuvos piliečiai. Jiems skirtos kardomosios priemonės - pasižadėjimas neišvykti. Teismo nebuvo prašoma jų nušalinti nuo pareigų, nes, tyrėjų manymu,

dirbdami jie nebegalės daryti jokio poveikio bylai. Antradienį bendrovės patalpose lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir paėmė labai didelį kiekį dokumentų, kompiuterių laikmenų. “Visa tai išanalizavę spręsime, kokių klausimų reikės užduoti ekspertams ir bendrovės darbuotojams”, - vakar teigė prokuroras U.Vyčinas. Tačiau jis pripažino, kad “šiai dienai aptiktas vienas suklastotas dokumentas”, kuris “galėjo lemti kainas”. Paklaustas, ar “vidutinio lygio įmo-

skelbtoje metinėje ataskaitoje A.F.Rasmussenas pažymi, kad, be bendros krašto apsaugai skiriamos sumos, svarbu yra ir šių lėšų panaudojimas. “Sąjungininkai sutarė, kad mažiausiai 20 proc. gynybos finansavimo turėtų būti skiriama dideliems įrangos įsigijimo projektams, tai lemiamas modernizacijos tempo rodiklis”, - rašoma NATO interneto svetainėje skelbiamoje ataskaitoje. Remiantis paskelbtais duomenimis,

mažiau nei 10 proc. gynybos biudžeto dideliems investiciniams projektams pernai panaudojo Belgija, Bulgarija, Italija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija. Išplatinęs šią ataskaitą A.F.Rasmussenas, kuris šiandien lankosi Lietuvoje, savo “Twitter” paskyroje parašė, kad būtina “mažinti skirtumus”.

A.F.Rasmussenas šiandien lankosi Lietuvoje.

BNS, LŽ

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Trumpai LIETUVA GINKLUOTEI SKIRIA MAŽIAU LĖŠŲ NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno paskelbtame metiniame pranešime pažymima, kad devynios Aljanso šalys dideliems ginkluotės ir įrangos įsigijimo projektams skiria mažiau nei 10 proc. savo metinio gynybos biudžeto. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Vakar pa-


4

2013 02 01 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pamario kraštui gresia tvanas DENISAS NIKITENKA

Civilinės saugos specialistai perspėja, kad Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybėse šįmet gali kilti rekordinis potvynis gali būti užlieta visa Rusnės sala su 2 tūkst. gyventojų. Tokią grėsmę kelia šiemet kaip niekada didelės ledų sangrūdos ir vandenį sulaikanti apgriuvusi pylimų sistema. Sunerimti verčia ir tai, kad Baltarusijoje, iš kur atiteka Nemunas, itin gausu sniego, o ledo storis Kuršių mariose šiuo metu gerokai didesnis nei Nemune, todėl potvynio vanduo neturės kur ištekėti.

Tektų evakuoti ištisas gyvenvietes Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas perspėja, kad netikėtai žiemą pamarį užklupusio potvynio pasekmės itin grėsmingos gali būti pavasarį. “Su nerimu laukiame antrosios potvynio bangos, situacija gali būti panaši kaip 1994 metais. Tuomet trūko vos 5 centimetrų iki pylimo viršaus, ir vanduo būtų užliejęs Šilutės miestą. Dabar vėl rengiamės nepaprastam potvyniui. Grėsmę apibūdina tai, kad Kuršių mariose ties Uostadvariu ledo storis yra 27 cm, o Nemune - tik apie 20 cm, tad prasidėjus potvyniui dėl upėse mažesnio ledo storio vanduo negalės ištekėti į marias ir užtvindys apylinkes”, - LŽ vakar teigė R.Renče-

Pamario gyventojai su nerimu laukia antrosios potvynio bangos, kuri gali būti rekordinė. Romualdo Renčeliausko nuotrauka

R.Renčeliauskas: “Situacija gali būti panaši kaip 1994 metais.” liauskas. Jo tikinimu, ledonešiui būtinas laisvas kelias į marias, o priešingu atveju vanduo išsilieja, upės ištvinsta. “Kai sausio viduryje spaudė šaltis, padėtis pagerėjo. Dabar vėl stojo pliusinė temperatūra, ir vandens lygis kyla. Panemunės upėje, pavyzdžiui, per

parą vandens lygis pakilo 9 cm. Hidrometeorologai prognozuoja antrąją potvynio bangą kovo mėnesį, tačiau gamtos kaprizus labai sunku atspėti. Jei vanduo prasiveržtų pro apsauginius pylimus, evakuoti tektų ištisas gyvenvietes”, - teigė civilinės saugos specialistas. Pagėgių savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Vaidotas Degutis kalbėjo atsargiau: “Kad bus didelė antroji potvynio banga, tai faktas. Vanduo Nemune kyla, tačiau savaitgalį vėl turėtų atšalti.” Tiek

Šilutės rajono, tiek Pagėgių savivaldybėse paskelbta ir vis dar neatšaukta ekstremali situacija. Nuolat budi ir kariškių amfibijos, karių pagalbos gali prireikti ir susidarius didžiulėms ledų sangrūdoms. Tokiu atveju ledas būtų net sprogdinamas.

Pasenę pylimai Apie rekordinio potvynio grėsmę kalbėjo ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. “Vieną potvynio bangą ištvėrėme, tačiau antroji gali būti baisesnė, nes ir ledų sangrūdos didžiulės, ledai neju-

da, o pylimų sistema mūsų neguodžia. Vadinamieji žieminiai polderiai, Rusnės salą saugantys nuo apsėmimo, yra 3 metrų aukščio, tačiau tie pylimai yra gerokai apardyti, apgriuvę, pasenę, mat pasidarbavo ir bebrai su ondatromis. O valdžia ištisus dešimtmečius neskiria lėšų jiems sutvarkyti. Tad jei vanduo smogs galingai, tokie pylimai gali nebepadėti”, - LŽ sakė ji. Rusniškė tikino nerimastingai stebinti situaciją Baltarusijoje, kurioje šią žiemą Nemuno aukštupyje labai daug prisnigo. “Visos bėdos prasideda tada, kai vanduo Nemunu ima tekėti iš Baltarusijos. Kauno marios jo nesulaiko, atidaromi šliuzai, ir vanduo mus užsemia. Tad jei Kuršių marios bus sukaustytos ledo, ir ledai, vanduo negalės išplaukti, tuomet bus baisu”, - teigė D.Drobnienė. Šilutės rajono Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas LŽ tikino, jog dabartinis vaizdas pamaryje yra gana apgaulingas. “Regis, visur ledas, ir jokio potvynio požymių nematyti. Tačiau kai neseniai pragręžėme 20 cm storio ledo sluoksnį pievose, po juo buvo net metras vandens. Tad kai ledas ims tirpti, upės liesis iš krantų, vaizdas visiškai pasikeis. Tačiau jei ledas tirptų po truputį, grėsmių nebūtų”, - svarstė jis. Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnas Ričardas Bartkevičius LŽ teigė, kad jam nerimą kelia Nemune susikaupusios ir niekur nejudančios didžiulės ledų sangrūdos. “Kariškiai sakė prireikus pasiruošę sprogdinti sangrūdas. Jei išsipildytų liūdnasis scenarijus, žmonės būtų evakuojami”, - tikino seniūnas.

Vyskupo laiškas liko be atgarsio DAIVA BARONIENĖ

Panevėžio vyskupo viešas raginimas į laidotuvių šv. Mišias nešti karstą su velionio palaikais sunkiai skinasi kelią. Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko per Vėlines parašytas ganytojiškas laiškas dėl tikinčiųjų laidotuvių, kai dvasininkas siūlė atgaivinti ilgaamžę tradiciją per laidotuvių šv. Mišias palaikus nešti į bažnyčią, norimo atgarsio nesulaukė. Vyskupas vakar LŽ prisipažino išgirdęs vos vieną kitą pageidavimą pasinaudoti jo siūlymu. Panevėžio vyskupijos kunigai taip pat patvirtino sunkiai įperšantys mintį mirusįjį nešti į bažnyčią. Panevėžio vyskupas J.Kauneckas kreipimesi į visuomenę taip pat buvo išreiškęs rūpestį dėl miestuose įsigalėjusio, jo manymu, keisto papročio, kai laidotuvių šv. Mišios aukojamos anksti ryte, o mirusieji į kapines palydimi dieną. Vyskupas apgailestavo, kad esant tokiai tvarkai ne visiems laidotuvių dalyviams dėl užimtumo įmanoma dalyvauti vienoje svarbiausių laidotuvių apeigų - šv. Mišiose, tad į jas ateina vos keli žmonės. Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Dalius Tubis LŽ teigė, kad vyskupo laiškas dėl tikinčiųjų laidotuvių laidotuvininkų nuostatos nepakeitė. Anot jo, dauguma mirusius biržiečius laidojančių žmonių pageidauja, kad už juos šv. Mišios būtų aukojamos įprastu laiku - 7 valandą ryto. “Jei matau, kad užprašyti šv. Mišių ateina bažnyčią lankantys žmonės, visada paklausiu, ar nebūtų patogesnis kitoks šv. Mišių laikas. Tačiau žmonės daugiausia nori įprastinio”, - teigė klebonas. Dvasininkas neslėpė, kad buvo atvejų, kai žmonės užsiminė norintys kito Mišių laiko. Tačiau bažnyčioje tų žmonių anksčiau nematęs kunigas pasidomėjęs, ar jie susipažinę su šv. Mišių eiga. Gavęs neigiamą at-

Vyskupo J.Kaunecko siūlymas nepakeitė šiuolaikinių laidotuvių tradicijų. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

sakymą jiems siūlęs Mišias rinktis įprastu laiku, kad jie turėtų galimybę žvilgtelėti į nuolatinius bažnyčios lankytojus ir žinotų, kaip elgtis. Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas Rimantas Gudelis LŽ teigė visada pasiūlantis mirusiojo artimiesiems rinktis jiems patogų laidotuvių laiką, taip pat kviečiantis į šv. Mišias atnešti karstą su velionio palaikais. “Mūsų krašte vyskupo pasiūlyta atgaivinti tradicija niekada nebuvo išnykusi, bet ja naudojasi ne visi”, - sakė kunigas R.Gudelis. Panevėžio Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios kunigas Rimantas Kaunietis pabrėžė, kad tik maža dalis panevėžiečių renkasi individualų šv. Mišių laiką, nedaug jų mirusiųjų palaikus neša į bažnyčią, nors jiems visiems tai siūloma. Pasvalio rajone esančios Saločių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas Eimantas Novikas su liūdesiu LŽ konstatavo pastebintis, kad nemažai laidotuvėse dalyvaujančių žmonių nesupranta šv. Mišių už mirusįjį prasmės, o gėlės mirusiajam ir žvakių deginimas tampa svarbesniais dalykas nei šv. Mišios.


2013 02 01 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Gynybos asams talkina naujokai Krašto apsaugos ministerijai vadovaujančio socialdemokrato Juozo Oleko komandą, kuriai kol kas priklauso ir anksčiau viceministro pareigas ėjęs partijos kolega Antanas Valys, vasario viduryje papildys anksčiau krašto apsaugos sistemoje dirbęs Ramūnas Usonis ir advokatas Marijus Velička. JURGA TVASKIENĖ

A.

Valys viceministro pareigas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), jai pirmą kartą vadovaujant J.Olekui, ėjo 20062008 metais. Darbo krašto apsaugos sistemoje patirties turi ir vasarį ministro komandą papildysiantis kitas socialdemokratas R.Usonis. Tik Darbo partijos (DP) deleguotas advokatas M.Velička ateina iš privataus verslo. KAM vadovas J.Olekas LŽ sakė tikintis, kad ateityje jo komandą papildys ir ketvirtasis pavaduotojas. “Anksčiau KAM buvo keturi viceministrai. Dabar pareigybės “suspaustos”, tad pasiskirstę pareigas dirbame išsijuosę. Kol kas apie struktūros keitimus plačiau kalbėti nenorėčiau, bet matau, kad turime gana daug ministerijos patarėjų. Gal racionaliau būtų įtraukti tuos žmones į ministerijos padalinius ir turėti dar vieną viceministrą. Tačiau kol kas padirbėsiu su trimis, pasižiūrėsiu, kaip seksis. Tada nuspręsime, ar atneštų naudos galimi pakeitimai”, - aiškino ministras.

Partijos karys Nuo mėnesio pradžios KAM dirbantis 60-metis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atsakingasis sekretorius A.Valys, pagal išsilavinimą - ekonomistas, ilgus metus buvo vadinamas partijos lyderio Algirdo Brazausko žmogumi. Su Anapilin 2010 metais išėjusiu socialdemokratų lyderiu jis susipažino dar jaunystėje, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos statybose. Kartu jie dirbo ir tuometinės Lietuvos komunistų partijos centro komitete, vėliau - jau savarankiškos Lietuvos komunistų organizacijos sekretoriate. A.Brazauską išrinkus prezidentu, A.Valys 1993-1998 metais ėjo jo kanceliarijos vadovo pavaduotojo, o nuo 1998 metų - kadenciją baigusio prezidento referento pareigas. Tie metai buvo reikšmingi įgyjant tarptautinio darbo patirties: 1994-aisiais A.Valys stažavosi Suomijos prezidento kanceliarijoje, o 1997 metais - Paryžiaus tarptautiniame valstybinių įstaigų institute. 2001-ųjų liepą Seimui patvirtinus A.Brazausko vadovaujamą Vyriausybę, A.Valys pradėjo dirbti premjero aparate, kelerius metus buvo Seimo narys (pakeitė tragiškai žuvusį socialdemokratą Rimantą Ruzą), ėjo premjero patarėjo pareigas. A.Brazauskui atsisakius aktyvios politinės veiklos, 2006-aisiais A.Valiui buvo pasiūlytos krašto apsaugos viceministro pareigos. 2008-ųjų pabaigoje, kairiesiems pralaimėjus rinkimus, jis pasinėrė į darbą partijai. Kelerius metus A.Valys, vadinamas ištikimu partijos kareiviu, vadovavo LSDP Nacionalinio saugumo, krašto apsaugos ir užsienio politikos komitetui, tvarkė socialdemokratų administracinius reikalus, buvo vienas pagrindinių partijos rinkimų programos dalies “Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba” rengėjų. Prieš pastaruosius Seimo rinkimus žurnalistų klausiamas, ar visada svajojo apie aktyvią politinę karjerą, A.Valys nemelavo: “Taip susiklostė

Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys 1974 m. - Vilniaus valstybinio universiteto (dabar Vilniaus universitetas) Ekonomikos fakultetas, pramonės planavimas. 1974-1976 m. - Mažeikių elektrotechnikos gamyklos Planavimo ir gamybos skyriaus vyresnysis ekonomistas. 1976-1982 m. - Mažeikių rajono komjaunimo komiteto Organizacinio skyriaus vedėjas, antrasis sekretorius, pirmasis sekretorius, partijos komiteto skyriaus vedėjas. 1982-1984 m. - Leningrado Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka (dabar Sankt Peterburgas) aukštosios partinės mokyklos klausytojas. 1984-1987 m. - Lietuvos TSR liaudies kontrolės komiteto Organizacinio skyriaus inspektorius, komiteto pirmininko padėjėjas. 1987-1992 m. - LKP CK Organizacinio skyriaus inspektorius, antrojo sekretoriaus padėjėjas, savarankiškos LKP CK sekretoriato referentas, LDDP tarybos parlamentinės grupės konsultantas. 1992 m. - UAB “Ida” ekonomikos direktorius. 1992-1993 m. - laikinai einančio prezidento pareigas A.Brazausko sekretoriato vadovas. 1993-1998 m. - prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas. 1998 m. - Lietkoopsąjungos Statybos ir transporto skyriaus vyriausiasis inžinierius. 1998-2001 m. - prezidento A.Brazausko referentas. 2001-2002 m. - ministro pirmininko sekretoriato vadovas. 2002-2004 m. - Seimo narys. 2003-2004 m. Europos Parlamento stebėtojas. 2005-2006 m. - premjero patarėjas ryšiams su Seimu. 2006-2008 m. - krašto apsaugos viceministras. Nuo 2008 m. - Seimo nario padėjėjas-sekretorius, Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius.

savaime, niekada neturėjau tokių svajonių nei vaikystėje, nei jaunystėje. Tiesiog darbas su žmonėmis suformavo politikos supratimą. Politika tai žmonių santykiai ir darbas su jais.” Savo laimėjimus A.Valys vertina kukliai. Prieš kelerius metus, pildydamas partijos parengtą anketą prieš vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, jis nurodė, kad visuomenėje yra “žinomas nepakankamai, tačiau atsidavęs partijai ir lojalus jos vadovybei”. “Partijos sprendimus vykdo nepriekaištingai”, - rašė anketoje. Ten pat politikas, ne vienus metus plėtojęs tarptautinius ryšius, ironiškai apibūdino savo užsienio kalbos mokėjimą. “Anglų kalba susikalba”, - rašė A.Valys, pustrečių metų studijavęs šią kalbą Kanados ginkluotųjų pajėgų užsienio kalbų mokykloje. Geriau mokąs jis nurodė prancūzų kalbą. “Tai labai drausmingas, tvarkingas darbuotojas, įsigilinantis į nagrinėjamą klausimą. Kartu dirbome Seime, bendradarbiavome partijoje - niekada jokių problemų nebuvo”, - apie A.Valį LŽ sakė LSDP garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas. Pasak jo, krašto apsaugos viceministras - kuklus žmogus. “Jis ne tas, kuris lenda į pirmąjį planą. Padaro darbą - ir traukiasi į šoną. Bet tai jokiu būdu nėra minusas”, - kalbėjo socialdemokratas.

Skaičiuos pinigus Viceministro pareigas KAM vasario 13-ąją pradės eiti dar vienas socialdemokratas, LSDP Gynybos komiteto narys R.Usonis. Vilniaus

universitete ekonomiką baigęs būsimasis pareigūnas kol kas dar dirba Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Išmokų valdymo skyriaus vedėju. Anksčiau būsimasis viceministras darbavosi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje vyriausiuoju revizoriumi, Lietuvos kariuomenės Finansų ir turto tarnyboje bei KAM Finansų ir biudžeto departamente. Po kelių savaičių pradėjęs eiti pareigas KAM, jis kuruos finansų, resursų, įsigijimų ir infrastruktūros sritis.

Krašto apsaugos viceministras Marijus Velička 1997-2001 m. - Lietuvos teisės universiteto (M.Romerio universitetas) Valstybinio valdymo fakultetas, teisės bakalauras. 2001-2003 m. - Lietuvos teisės universitetas, teisės magistras. 2003-2004 m. stažavo pas advokatę Stefaniją Bukelienę. 2006-2009 m. - Kauno advokato Vytauto Merkšaičio padėjėjas. 2009 m. išlaikė advokato egzaminą, tapo advokatu, pradėjo dirbti advokatų kontoroje “NORDIA Baublys & partners”. 2010 m. įsteigė kontorą “Velička, Brazaitis ir partneriai”, tapo vyresniuoju kontoros partneriu.

Krašto apsaugos viceministras Ramūnas Usonis 1980-1986 m. - Vilniaus valstybinio universiteto Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas, finansų ir kredito specialybės magistras. 1986-1991 m. - Finansų ministerijos Kontrolės ir revizijos valdybos kontrolierius-revizorius, Statybos ir energetikos finansų skyriaus vyriausiasis ekonomistas. 1991-1992 m. - UAB “Alna international” vyriausiasis buhalteris. 1993 m. - Mickevičiaus personalinės įmonės “Gudi” finansų direktorius. 1994-1997 m. - bendrosios įmonės UAB “Lithaver” gen. diretoriaus pavaduotojas. 1997 m. - Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo specialistas. 1998-2002 m. - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresnysis revizorius. 2004-2005 m. - Lietuvos kariuomenės Finansų ir turto tarnybos Turto skyriaus vyriausiasis specialistas. 2006 m. - KAM Finansų ir biudžeto departamento Valdymo informacinių sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas. 2007 m. - Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento Turto valdymo skyriaus vedėjas. Nuo 2008 m. - Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Išmokų valdymo skyriaus vedėjas.

DP atstovas M.Velička. Būsimasis viceministras yra baigęs teisės studijas Lietuvos teisės universitete (dabar - Mykolo Romerio universitetas). Karjerą pradėjęs advokatų kontoroje “NORDIA Baublys & partners”, 2010-aisiais jis įsteigė kontorą “Velička, Brazaitis ir partneriai”, tapo vyresniuoju kontoros partneriu. Šiuo metu kontora turi biurus Kaune ir Klaipėdoje. Kaip advokatas, M.Velička išgarsėjo praėjusiais metais, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie jo bendradarbiavimą su Kipro vaisin-

J.Olekas: “Anksčiau KAM buvo keturi viceministrai. Dabar pareigybės “suspaustos”, tad pasiskirstę pareigas dirbame išsijuosę. Kol kas apie struktūros keitimus plačiau kalbėti nenorėčiau, bet matau, kad turime gana daug ministerijos patarėjų.” “Esu finansininkas. Tikėjausi, kad partija pakvies kažkur finansinių valstybės reikalų tvarkyti”, - LŽ apie būsimąjį darbą sakė socialdemokratas. R.Usonio teigimu, jo nebaugina krašto apsaugos sistemos biudžeto apimtis. “Tam skiriami 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mano skyrius dabar tvarkosi su 4 procentais. Lėšų apimtis iš tiesų didelė, bet tai - ne esminis rodiklis”, - dėstė jis.

Ministras tiki jaunimu Vasario 12-ąją prie J.Oleko komandos prisidės 33 metų advokatas

VRK nuotrauka

gumo klinika, Lietuvoje ieškančia moterų, kurios sutiktų tapti surogatinėmis motinomis. Jas M.Velička konsultuoja teisiniais klausimais. “Šioje srityje gerokai atsiliekame šalia esančioje Lenkijoje, Ukrainoje, Čekijoje surogacija yra įteisinta, o Lietuvoje vaikutį pagimdžiusi moteris automatiškai tampa jo motina ir gali jo atsisakyti nebent atiduodama į gyvybės langelį. O atiduotą vaiką įsivaikinti užsienio piliečiams vis tiek būtų labai sudėtinga, gal ir visai neįmanoma”, - praėjusį rudenį aiškino M.Velička.

Būsimasis politikas savo biografijoje nurodo esantis klubo “Rotaract” - tarptautinės nepolitinės jaunimo organizacijos, vienijančios aktyvius 18-30 metų žmones, “skatinančios lyderystę bei profesionalumo ugdymą, atsakingą pilietiškumą, aukštus etinius standartus versle”, Kauno skyriaus garbės narys. Tačiau Darbo partijoje jis priklauso Šiaulių, kuriuose 2011-aisiais nesėkmingai bandė patekti į savivaldybės tarybą, o pernai - į Seimą, skyriui. Šio skyriaus pirmininkas eksparlamentaras Aidas Gedvilas, kalbėdamas su LŽ, neigė, kad M.Velička prie šiauliečių prisidėjo tik dėl galimybės kandidatuoti rinkimuose. Pasak Šiaulių “darbiečių” lyderio, advokatą į skyrių jie pasikvietė patys prieš trejus metus. “Kiek dirbome kartu, nė karto neteko suabejoti M.Veličkos kompetencija ar žmogiškosiomis savybėmis. Manau, jis gana greitai perpras ir darbo KAM subtilybes. Tuo labiau kad jis - advokatas, o ši specialybė gana universali”, - kalbėjo A.Gedvilas. Nerimo dėl tarptautinį bendradarbiavimą kuruosiančio viceministro, iki šiol nedirbusio valstybės tarnyboje, nejaučiantis tikino ir J.Olekas. “Manau, kol kas jis neturi patirties, bet tai jaunas, išsilavinęs žmogus, kuris galės atlikti darbą. Kadaise aš irgi kelią į KAM pradėjau nuo operacinės stalo. Tikiu jaunais žmonėmis - jie turi potencialą”, - sakė krašto apsaugos ministras.


6

2013 02 01 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Trumpai VĖL STREIKAI GRAIKIJOJE Vakar Graikijoje vyko nauji streikai prieš taupymo priemones, kurias koalicinė vyriausybė priėmė mainais į gyvybiškai svarbią Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos dalį bankrotui išvengti. Jūrininkai paskelbė dviejų dienų streiką, nevažinėjo autobusai ir traukiniai, o valstybės tarnautojai nutraukė darbą trims valandoms. Ligoninių gydytojai taip pat nedirbo protestuodami prieš tolesnį jų sektoriaus išlaidų karpymą. Įvairiose šalies dalyse triukšmą kėlė ūkininkai, kuriuos žlugdo padidinti mokesčiai degalams ir elektrai. Vyriausybė drąsina graikus, kad atsigavimas jau ne už kalnų, o kol kas tikina, kad negalima nukrypti nuo taupymo gairių, dėl kurių mainais už daugelį paskolos milijardų buvo susitarta su ES ir TVF. Nuolatinis algų ir pensijų mažinimas pastaruosius trejus metus provokavo protestus, kurių daugelis buvo smurtiniai. Trečiadienį policija areštavo maždaug 30 profesinių sąjungų komunistų, kurie bandė užimti darbo ministro Anio Vrucio kabinetą. Anksčiau ministras buvo paskelbęs apie naują pensijų persvarstymą. Vakar rytą prie Atėnų teismų komplekso protestuotojai reikalavo paleisti areštuotuosius.

BRITAI TELKIASI UŽEUROPĄ Didžiojoje Britanijoje politiniai varžovai pradėjo kampaniją už tolesnę šalies narystę ES ir sieks nuslopinti kylantį priešiškumą Briuseliui, kuris gali nutraukti keturis dešimtmečius trukusį Jungtinės Karalystės dalyvavimą Bendrijoje. Įvairių pažiūrų politikai nusprendė sutelkti pastangas, kai ministras pirmininkas Davidas Cameronas praėjusią savaitę pareiškė, kad Didžioji Britanija sieks persiderėti dėl narystės ES ir surengs referendumą dėl galimo pasitraukimo. Centras už Didžiosios Britanijos įtaką Europoje (CBIE) - skirtingų partijų narių susivienijimas, pasisakantis už tolesnę Jungtinės Karalystės narystę Bendrijoje, - pareiškė turintis vilčių įtikinti rinkėjus, kad jo pozicija dėl Europos yra “sveiko proto” pasirinkimas. Du įtakingi D.Camerono vyriausybės ministrai taip pat pasiūlė “duoti politinį atkirtį” raginimams, kad Didžioji Britanija susigrąžintų kai kurias galias iš savo didžiausios prekybos partnerės arba visiškai pasitrauktų iš ES. Konservatorių ministras Kenas Clarke’as bei iždo ministras Danny Alexanderis iš proeuropietiškos Liberalų demokratų partijos, priklausančios valdančiajai koalicijai, susivienijo su buvusiu leiboristų ministru ir buvusiu ES prekybos komisaru Peteriu Mandelsonu. Konservatorius veteranas K.Clarke’as, anksčiau dirbęs finansų ministru, o šiuo metu tapęs ministru be portfelio, pareiškė, jog Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES būtų “pražūtinga klaida”. Jau seniai Jungtinėje Karalystėje vykstančiuose debatuose proeuropietiškos jėgos, kurios laiko ES gyvybiškai svarbia prekybos partnere ir stabilumo garantu po Antrojo pasaulinio karo, grumiasi su euroskeptikais, kurie pyksta dėl per didelio Briuselio biurokratijos kišimosi ir lėšų švaistymo. BNS, LŽ

Lietuva ir Lenkija - salos euro zonoje VILJAMA SUDIKIENĖ

Krizė euro zonoje neprideda optimizmo dėl bendrų pinigų įsivedimo nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Lenkijoje. Kaimynių kontekste Lietuva atrodo nerandanti aiškaus kelio, nors premjeras Algirdas Butkevičius prieš kelias dienas ir išpoškino datą - 2015-ieji! Kaimynėms Latvijai ir Lenkijai dėliojant galimas euro įsivedimo datas šį traukinį 2006 metais dėl infliacijos pražiopsojusi Lietuva iki šiol jokių aiškių tikslų nebuvo nusibrėžusi. Tačiau prieš kelias dienas, pasitaręs su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, premjeras A.Butkevičius paskelbė atvesiąs Lietuvą į euro zoną 2015 metais. Ir šįkart koją gali pakišti infliacija. Pripažinęs, jog infliacija yra vienas iš Mastrichto kriterijų, kurių Lietuva dar nevykdo, A.Butkevičius pažadėjo imtis fiskalinių ir administracinių priemonių siekiant ją suvaldyti. Jo žodžiais, bus stengiamasi nepriiminėti jokių mokesčių pataisų, kurios leistų padidinti infliaciją kitais metais. “Darbo grupė, atsakinga už mokesčių peržiūrą, irgi pateiks tam tikras priemones, kaip elgtis protingiau, kad viešajame sektoriuje nebūtų priimti sprendimai 2013 ir 2014 metais, kurie galėtų per mokesčių lengvatas dar padidinti infliaciją”, - teigė ministras pirmininkas. Premjeras patikino, kad nebus jokio prievartinio taikymo, o “artimiausiu metu bus paskatintas ekonomikos augimas, sukurtos naujos darbo vietos”. Paskelbęs šiuos pareiškimus A.Butkevičius išvyko trijų dienų vizito į Briuselį, kur susitiko su Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovais. Nieko nebuvo girdėti, kad jis Briuselyje būtų kalbėjęs apie Lietuvos siekius įsivesti eurą 2015 metais. Ekspertai abejoja, ar tai realu, ir nurodo ne ankstesnę nei 2017 metų datą. Premjero žodžius skeptiškai įvertinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasigedo konkretaus pasirengimo veiksmų plano. Ji pabrėžė, jog euro įvedimas - sudėtingas procesas, trunkantis ne mažiau kaip dvejus metus arba ilgiau, ir tam reikia, kad visos valdžios struktūros, įskaitant parlamentą ir partijas, veiktų planingai bei išvien. Nors mėgstama sakyti, kad Lietuva jau ir taip de facto turi eurą, nes litas yra

Vakar prie Latvijos parlamento vyko protestas prieš vyriausybės planus įstoti į euro zoną. / AFP/Scanpix nuotraukos

Lenkijos premjeras D.Tuskas ragina greičiau apsispręsti dėl euro. Politikų ryžtas pernelyg nedžiugina Latvijos gyventojų. Jie nerimauja, kad pakeitus valiutą šalį, kurios ūkis ir taip susitraukė 25 proc. po giliausios 20082009 metų recesijos, gali prislėgti dar didesni sunkumai. Gruodį atlikta banko DNB apklausa rodo, kad tik 8 proc. respondentų Latvijoje pasisako už spartų euro įvedimą, 42 proc. jų linkę palaukti, o 41 proc. apklaustųjų apskritai nenori euro. Nuomonės neturėjo 9 proc. respondentų. Nacionalinė valiuta latas susietas su euru, o centristinių pažiūrų premjeras Valdis Dombrovskis argumen-

Svyruojantis zloto kursas puikiai pasitarnavo Lenkijai per krizę. susietas su euru, - tą pakartojo ir premjeras, - iš tikrųjų norėdama įsivesti bendrus Europos pinigus Lietuva turės nuveikti didžiulį darbą Briuselyje bei įtikinti visuomenę euro nauda. Įvairios apklausos rodo, jog lietuviai, nors vertina eurą gana palankiai, linkę palūkėti, eurus savo piniginėse regi ne anksčiau kaip po kokių penkerių metų. Tuo tarpu Estija jau pradėjo trečius metus su euru, o Latvija, išgyvenusi vieną didžiausių nuosmukių Europoje ir turėjusi prašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, jau 2014-aisiais žada tapti 18-a euro zonos nare.

Latvija žengia ryžtingai Vakar Latvijoje buvo priimtas svarbus teisės aktas, atveriantis kelią Rygai prašyti Europos Komisijos leisti Latvijai tapti valiutų sąjungos nare nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas savo išvadas dėl Latvijos pasirengimo turėtų paskelbti iki šių metų vidurio.

tuoja, kad įsiliejimas į valiutų sąjungą pagyvintų Latvijos ekonomiką, nes palengvėtų prekyba ir mainai su prekybos partnerėmis, kurios jau naudoja eurą. Siekdama įtikinti visuomenę vyriausybė ėmė plačiai reklamuoti euro įvedimo pranašumus, tačiau opozicija šią taktiką vadina propaganda. “Kiekviena lazda turi du galus, tą euro įvedimo šalininkai pamiršta paminėti”, - sakė parlamento narė Iveta Grigulė iš opozicinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos. Estijoje, kuri 2011 metų sausį įsivedė eurą pirmoji iš Baltijos šalių, infliacija tais metais padidėjo iki 5 proc. (prieš tai buvo 3 proc.). Estijos banko statistika rodo, kad pernai kainos padidėjo 3,9 procento. Latvijoje antiglobalininkų ir ultradešiniųjų judėjimai tapo įnirtingiausiais euro įvedimo priešininkais, o jų tinklalapyje “Eurui ne” ES vaizduojama kaip Sovietų Sąjungos įpėdinė.

Verslininkai stebuklų nelaukia Nors pati euro zona grumiasi dėl išlikimo, analitikai Rygoje, pritardami vyriausybei, teigia, kad Latvijai įsivedus bendrus ES pinigus padidėtų investuotojų pasitikėjimas ir paspartėtų ekonomikos augimas. Pramoninėje Valmieroje, mieste už 110 km į šiaurę nuo Rygos, valiutos pakeitimo perspektyvos daugeliui nekelia entuziazmo. “Ar įstosime į euro zoną, ar ne - tai nieko nepakeis, sakė smulkiosios įmonės “Dodam”, besiverčiančios įvairia veikla (pradedant vertimais, baigiant suvenyrų gamyba), vadybininkė Anetė Kurpniecė. - Faktiškai mes jau naudojame eurą - valiutos kursas fiksuotas, o mes priimame mokėjimus eurais iš klientų užsienyje.” Netoli Valmieros esančiuose XIII amžiaus pilies griuvėsiuose įsikūrusios jaukios užeigos “Liepziedi un Rozmarins” vienas iš savininkų Atis Zentinas taip pat nėra sužavėtas: “Leidžiame užsieniečiams mokėti eurais, jei jie neturi latų.” Jo verslui euro įvedimas būtų reikšmingas tik tiek, kad paspartėtų atsiskaitymai su tiekėjais Italijoje. Pakilesnė nuotaika stiklo pluošto fabrike “Valmieras stikla škiedra”, kuris yra vienas pagrindinių darbdavių šiame mieste ir vienas didžiausių eksportuotojų Latvijoje. “Mūsų verslui narystė euro zonoje būtų naudinga”, - sakė gamyklos vyriausiasis finansininkas Dainis Šenbergas. Jo žodžiais, atsiskaitymai eurais būtų paprastesni klientams už Europos ribų - JAV ir Azijoje. “Jeigu euro zonai ištartume “ne”, tai pakenktų Latvijos įvaizdžiui tarp užsienio investuotojų”, - perspėjo jis.

Lenkija neapsisprendė Lietuvos kaimynė Lenkija nusprendė atidėti euro įsivedimą, kai 2009 metais euro zoną ištiko skolų krizė, bet

pastaruoju metu diskusija dėl euro Lenkijoje atsinaujino. Prezidentas Bronislawas Komorowskis siūlė Lenkijai apsispręsti dėl euro įvedimo tik po 2015 metų. Neseniai premjeras Donaldas Tuskas paragino tai padaryti per artimiausius mėnesius. Apklausos rodo, kad tik mažiau nei trečdalis lenkų pasisako už zloto pakeitimą euru. Lenkijai sunkiai sekasi įgyvendinti vadinamuosius euro zonos sanglaudos kriterijus. Eurui įvesti taip pat reikėtų pakeisti Konstituciją, tačiau D.Tusko vyriausybė vargiai gautų dviejų trečdalių daugumos palaikymą parlamente, kuriame didelę įtaką turi itin euroskeptiška dešinioji opozicija. Analitikai nurodo, kad 2004 metais į ES įstojusi Lenkija nerimauja galinti likti už borto tuo metu, kai nesibaigianti skolų krizė skatina Bendrijoje glaudesnę ekonomikos ir finansų integraciją. Nepaisant to, Lenkija vargu ar sugebės taip greitai apsispręsti.

Lankstus zlotas gelbėjo ekonomiką 38 mln. gyventojų turinčios Lenkijos ekonomika yra stipriausia Vidurio Europoje. Visą tą laiką, kai prieš du dešimtmečius žlugo komunizmas, ji augo. Lenkija buvo vienintelė iš 27 ES šalių, išvengusių recesijos per pasaulinę finansų krizę. Nors šią savaitę paskelbti oficialūs įvertinimai rodo, kad pernai augimas buvo perpus mažesnis nei 2011 metais, kai jis siekė 4,3 procento. Pernai Lenkijos ūkis augo 2 procentais. D.Tuskas tikisi, kad ekonomika šiemet augs 2,2 proc., analitikai šį skaičių kiek sumažina - iki 1,5 procento. Lenkija siekia, kad šiemet jos biudžeto deficitas neviršytų euro zonos nustatytos 3 proc. ribos. Atsižvelgdama į būsimą integraciją su euro zona, praeitą vasarą Lenkija ėmėsi svarbios, nors ir labai nepopuliarios reformos - padidino išėjimo į pensiją amžių iki 67 metų. D.Tuskas tikino, jog visuomenei senstant tai būtina. Analitikai Varšuvoje nerimauja, kad Lenkija neteks zloto, kurio kursas laisvai svyruoja, o tai sudaro galimybę lanksčiau prisitaikyti prie sunkių laikų. Svyruojantis zloto kursas puikiai pasitarnavo Lenkijai per krizę, kai jo devalvacija leido klestėti eksportui. Todėl prieš Lenkijai atsisakant valiutos su laisvai svyruojančiu kursu gyvybiškai svarbu įvykdyti struktūrines reformas (pavyzdžiui, darbo rinkoje ir viešajame sektoriuje), kurios padidintų konkurencingumą.


2013 02 01 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Trumpai

Egiptui gresia žlugimas

SUSIDŪRĖ TRAUKINIAI Pietų Afrikos Respublikoje netoli Pretorijos susidūrus dviem keleiviniams traukiniams buvo sužeista iki 300 žmonių. Avarija įvyko per rytinį piką, kai į šalies sostinę važiuojantis priemiestinis traukinys įsirėžė į tame pačiame kelyje stovintį kitą traukinį. “20 žmonių patyrė sunkių sužalojimų. Abiem traukiniais važiavo daug keleivių. Tarp jų buvo daug į mokyklas važiuojančių moksleivių. Suskaičiavome daugiau kaip 50 vaikų”, - sakė Čvanės gelbėjimo tarnybos darbuotojas Johanas Pieterse. Pasak gelbėjimo tarnybos “Netcare” atstovo Chriso Bothos, mažiausiai trijų žmonių būklė yra kritinė. Traukinių avarijos priežastis nežinoma. 2011 metais 857 priemiestinių traukinių keleiviai buvo sužeisti Johanesburgo Soveto rajone, kai vienas traukinys piko valandą įsirėžė į kitą, stovintį, traukinį. Valstybinė keleivių vežimo traukiniais kompanija “Passenger Rail Agency of South Africa” pripažįsta, kad jos keleiviai priversti “keliauti kaip galvijai”.

Egipte vėl prasidėjus neramumams ir prievartai, valstybė atsidūrė ant žlugimo slenksčio. Be to, tai gali paskatinti kariškius vėl imtis politikos ir taip užtikrinti šalyje tvarką. Kol kariškiai Egipte dar tik nori grįžti į politinę sceną pasinaudodami praėjusią savaitę vėl prasidėjusiais neramumais, per kuriuos jau žuvo daugiau kaip 50 žmonių, šalyje vyraujantis chaosas jau smogė didžiulį smūgį valstybės ekonomikai, kuri pastaruosius dvejus metus ir taip vos kvėpavo. “Jei konfliktas tarp įvairių politinių jėgų užsitęs, tai gali baigtis valstybės žlugimu ir sukelti pavojų būsimoms kartoms”, - įspėjo net Egipto gynybos ministras Abdelis Fattah El Sisi. Toks pavojus visiškai realus, nes šalį apima vis didesnis chaosas, trijuose miestuose įvesta nepaprastoji padėtis. Dėl nesiliaujančių susirėmimų tarp policijos ir protestuotojų Kaire JAV ambasada jau sustabdė savo darbą Egipte.

Neliko investuotojų ir turistų Nuo to laiko, kai buvo nuverstas 30 metų trukęs autoritarinis režimas, Egipto ekonomika jau dvejus metus balansuoja ant žlugimo ribos. Šalį valdant Hosni Mubarakui Egiptas gaudavo daug finansinių injekcijų iš Vakarų. Jungtinės Valstijos jam skyrė didelę finansinę paramą vien už tai, kad jis santūriai laikėsi Izraelio atžvilgiu. Tačiau jei apie lojalumą Izraeliui imtų kalbėti dabartinis prezidentas Mohamedas Mursi, šalininkai nuo jo nusigręžtų. Nesiliaujantys neramumai atbaidė investuotojus bei turistus ir išsekino šalies finansų atsargas. Egiptui liko tik apie 15 mlrd. dolerių užsienio valiuta, tokios sumos užteks trims mėnesiams būtiniausioms prekėms importuoti. Tiesa, Egiptas turi dideles angliavandenilių atsargas, kurias gali imti pardavinėti esant būtinybei, tačiau vargu ar jų eksportas atstos tas pajamas, kurios būtų gautos iš investuotojų. Pasitikėjimas Egipto valdžia pakirstas ir bijoma, kad neramumai gali užsitęsti. Toks nestabilumas toliau žlugdys ekonomiką, nes M.Mursi stengsis manevruoti tarp opozicijos

Trečiadienį nuvykęs į Berlyną M.Mursi prašė Angelos Merkel paramos. Tačiau kol Egipte neramu, apie finansinę paramą vokiečiai nelinkę kalbėti. / AFP/Scanpix nuotraukos ir rėmėjų. Egipto politikai siekia, kad jau kitą savaitę būtų atnaujintos seniai atidėliojamos derybos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 4,8 mlrd. dolerių paskolos. Tačiau prieš suteikdamas ilgalaikę paskolą TVF gali iškelti tam tikras sąlygas ir pareikalauti, kad Egipto valdžia imtųsi nepopuliarių priemonių, pavyzdžiui, padidintų mokesčius ir sumažintų subsidijas energetikai. Vis dėlto siekdamas, kad politikai paspartintų šias derybas, generolas A.F.El Sisi ir padarė savo plačiai nuskambėjusį pareiškimą apie žlungančią valstybę. Armija tebėra viena iš nedaugelio šalyje institucijų, kurios dar turi pakankamai įtakos, kad įtikintų islamistus ir jų pasaulietiškai nusiteikusius oponentus susėsti prie vieno stalo.

Neramumai veda į aklavietę Didėjant šalį valdančios Musulmonų brolijos nepopuliarumui, Egipto gatvėse vėl prasidėjo neramumai. Is-

Kariuomenė apsaugos Sueco kanalą, kuris šiuo metu yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis. lamistais jau mažiau žavisi ir tie šalies gyventojai, kurie šią H.Mubarako laikais uždraustą organizaciją laikė šalies gelbėtoja ir vadino politine atrama. Dar didesnį nepasitenkinimą sukėlė sekmadienį priimtas prezidento M.Mursi sprendimas įvesti komendanto valandą Suece, Port Saide (kuriame jau atvirai reikalaujama nuversti M.Mursi) ir netoli nuo jo esančioje Ismailijoje. Jau pirmadienio vakarą, norėdami pademonstruoti panieką tokiam šalies vadovo nutarimui, šių miestų gyventojai pasipylė į gatves ir ėmė dainuoti, šokti bei žaisti futbolą, duodami

suprasti, jog nė neketina laikytis komendanto valandos. Susidarius tokiai padėčiai generolas A.F. El Sisi pažadėjo, kad kariuomenė apsaugos Sueco kanalą, kuris šiuo metu yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis, nes turizmas, kuris anksčiau duodavo Egiptui 50 proc. pajamų, galima sakyti, sužlugdytas. Nors amerikiečiai nesiryžta garsiai kritikuoti M.Mursi sprendimų, Vašingtonas užėmė atsargią poziciją ir neskuba skirti Egiptui 500 mln. dolerių finansinės pagalbos. Valstybės departamentas tik paragino abi tarpusavyje kovojančias šalis ieškoti dialogo galimybės. Tačiau kai valstybė taip padalyta, mažai tikėtina, jog Egipto valdžiai pavyks priimti reikiamus sprendimus. “Traukinys jau važiuoja bedugnės link, o mes vis ginčijamės, kas turi būti jo mašinistas”, sako didžiausios Egipto privačios kompanijos “Citadel Capital” vadovas Ahmedas Heikalas.

Japonijos premjeras nori pataisyti Konstituciją Septintasis per šešerius metus Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe norėtų pakeisti kai kuriuos po Antrojo pasaulinio karo priimtos šalies Konstitucijos straipsnius. “Pirmiausia norėčiau pakeisti 96ąjį Konstitucijos straipsnį. To norėtų ir dauguma Liberalų demokratų partijos narių”, - sakė S.Abe aukštųjų parlamento rūmų nariams. Prieš praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusius rinkimus S.Abe teigė norintis Japonijos konstitucijoje iš naujo apibrėžti ginkluotųjų pajėgų funkcijas. Pagal Konstituciją didelį finansavimą gaunančiai kariuomenei draudžiama imtis agresyvių karinių veiksmų. Ji gali ginti Japonijos valstybę nuo užpuolimo, tačiau negali dalyvauti puolamuosiuose veiksmuose. Japonijos premjeras norėtų ginkluotąsias pajėgas paversti visaverte kariuomene, tačiau šie planai kelia nerimą Azijos šalims,

Sh.Abe norėtų visaverčių Japonijos ginkluotųjų pajėgų. kurios patyrė žiaurią Japonijos okupaciją pirmoje XX amžiaus pusėje. Japonijos konstituciją po Antrojo pasaulinio karo nustatė JAV okupacinės pajėgos, tačiau daugelis japonų žavisi devintuoju minėtojo dokumento straipsniu, kuriame nurodoma,

kad Japonija negali kariauti. Dabartinės Konstitucijos kritikai tvirtina, kad šis straipsnis varžo Japonijos teisę į savigyną, nes jame sakoma, kad “Japonijos tauta, spręsdama tarptautinius ginčus, visam laikui atsisako karo, grasinimų ar jėgos naudojimo”.

Trečiosios kartos politikas Sh.Abe, kurio senelis buvo ministrų kabineto narys per Antrąjį pasaulinį karą, po jo tapo Japonijos premjeru, jau seniai ragina peržiūrėti Konstituciją. Tačiau šio svarbiausio dokumento pataisoms reikalinga abiejų parlamento rūmų dviejų trečdalių balsų dauguma. Pataisos taip pat turėtų būti patvirtintos referendume, kuriame už jas turėtų balsuoti daugiau kaip 50 proc. rinkėjų. Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos koalicijos partnerė Naujoji Komeito partija po rinkimų gruodį įgijo didesnę nei dviejų trečdalių daugumą žemuosiuose rūmuose. Tačiau Naujoji Komeito partija ir kai kurios LDP frakcijos siūlymus keisti Konstituciją vertina atsargiai. Mažiau galių turinčiuose aukštuosiuose parlamento rūmuose daugumos neturi nė viena partija, tačiau daugiausia vietų yra gavusi opozicinė Japonijos demokratų partija (DPJ).

“The Wall Street Journal, AP, AFP, BNS, LŽ

Susidūrus traukiniams buvo sužeista apie 300 žmonių.

BAUSMĖ TIBETIEČIAMS Kinijos teismas už žmogžudystes nuteisė du tibetiečius, kurie kurstė tautiečius susideginti. Vienam jų buvo skirta mirties bausmė, o kitas už grotų praleis 10 metų. 40-metis Lorangas Konchokas ir jo 31 metų sūnėnas Lorangas Tseringas vertė susideginti aštuonis tibetiečius, trys iš jų mirė. Penki žmonės, kuriuos užverbavo atsakovai, nusprendė šio ketinimo atsisakyti. Siekdami pademonstruoti nepasitenkinimą Pekino valdymu, kuris slopina tibetiečių religinę laisvę, susidegino jau beveik 100 tibetiečių. Kinijos komunistų partija dėl to kaltina Tibeto separatistus ir tremtyje gyvenantį tibetiečių dvasinį lyderį Dalai Lamą. Kinija griežtai atmeta kritiką dėl Tibeto ir giriasi didžiulėmis investicijomis regione, kurios, pasak Pekino, į Himalajų kalnų šalį atnešė modernizaciją bei pagerino paprastų tibetiečių gyvenimo kokybę.

IZRAELIS SMOGĖ SIRIJAI Sirija apkaltino Izraelį, kad jo aviacija bombardavo Džamarjos mieste esantį karinių tyrimų centrą. “Izraelio naikintuvai pažeidė mūsų oro erdvę ir smogė mokslinių tyrimų centrui. Atakos metu žuvo du centro darbuotojai”, - nurodė Sirijos armijos generalinis štabas. Karo lėktuvai į Sirijos oro erdvę įskrido ties Hermono kalnu, o jų naikintuvai skrido pažeme, todėl radarai jų negalėjo susekti. Izraelis aviacijos smūgį Sirijai sudavė baimindamasis, kad Sirijos cheminių ginklų atsargos gali patekti į Damasko sąjungininko Libano šiitų islamistų judėjimo “Hezbollah” rankas.


8

2013 02 01 Lietuvos žinios

Pasaulis

“Tornadus” keis “Perkūnas” Jau šį pavasarį britai ketina išbandyti penktosios kartos lengvąjį nepilotuojamą lėktuvą. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos teigimu, jis išves šalį į naują lygį ir pademonstruos naują požiūrį į karių saugumą. Šis lėktuvas skrenda greičiau už garsą, jo neaptinka radarai ir jis neturi piloto. Tai naujosios kartos skraidantis robotas, kuris turi tapti Karališkųjų oro pajėgų pasididžiavimu. Tiesa, prieš tai šį pavasarį jis dar turi būti išbandytas Australijoje. Naujasis nepilotuojamas lėktuvas pavadintas “Taranis”. Tai ir žvalgybinis, ir kartu smogiamasis penktosios kartos lėktuvas, skirtas tarpžemyniniams skrydžiams. Jis pavadintas keltų dievo Taranio (lietuvių mitologijoje tai būtų Perkūnas) vardu ir jame panaudotos “Stealth” technologijos. Šis technikos šedevras nesveria nė trijų tonų, jo ilgis - 11 metrų. Išskleisti sparnai siekia 10 metrų, o maksimalus greitis net nenurodomas, nes jis jau savaime bus didesnis už garsą, taip pat nenurodomas ir maksimalus skrydžio aukštis, nes jis galės skristi net tokiame aukštyje, į kokį negali pakilti žmogaus pilotuojamas lėktuvas. “Taranis” gali būti ginkluotas ir raketomis, ir bombomis. Vien jį sukurti kainavo 125 mln. svarų (500 mln. litų).

Penktosios kartos bepilotis lėktuvas “Taranis”. Bepiločius karinius lėktuvus jau kuris laikas naudoja amerikiečiai, tačiau “Taranis” - naujos kartos smogikas, nors savo dizainu jis ir panašus į amerikiečių “B-2 Stealth” bombonešį. “Taranis” unikalus tuo, kad jis, skirtingai nei kiti šiuo metu naudojami bepi-

ločiai lėktuvai, nereikalauja nuolatinės operatoriaus kontrolės. Jis gali pats manevruoti, ištirti teritoriją Žemėje, atlikti įvairias operacijas ir net savarankiškai nuspręsti, ar sunaikinti jį atakuojančias raketas. “Taranis” paprašo žmogaus pagalbos tik vienu at-

veju - nusitaikęs į taikinį paklausia, ar jį sunaikinti, ar ne. Tuo metu dabar naudojamus bepiločius lėktuvus būtina valdyti iš centro, o ir skrenda jie perpus lėčiau, nei sklinda garsas. Tačiau žinant, kad “Taranis” skris greičiau ir aukščiau nei žmogaus pilotuo-

jami lėktuvai, yra įspėjančiųjų, kad patikėti kompiuteriui priimti kone visus sprendimus yra labai rizikinga. Lėktuvas sukurtas bendrovėje “BAE Systems”. Konstruktoriai pasinaudojo ir subrangovų laimėjimais, pavyzdžiui, bepiločiame “Taranis” sumontuotas “Rolls-Royce Adour 951” variklis. Tačiau didžiausiu šio lėktuvo pranašumu Gynybos ministerija laiko tai, kad ėmus juos naudoti nebereikės į sunkias misijas siųsti lakūnų, nes tolimi skrydžiai didesniu nei garso greičiu neigiamai veikia pilotų sveikatą. Pirmą kartą apie naujosios kartos lėktuvą britų kariškiai užsiminė 2010 metais. Tuomet dienraštis “The Financial Times”, cituodamas “BAE Systems” vadovaujamojo direktoriaus Nigelo Whiteheado žodžius, rašė, kad “jei britai neturės tokio lėktuvo, ateityje mūsų karinės oro pajėgos bus nieko vertos”. Tais pačiais metais lėktuvas buvo išbandytas ir Žemėje, tačiau jo išbandymas ore buvo vis atidedamas “dėl techninių priežasčių”. Iš pradžių jį ketinta išbandyti 2011 metais, paskui - 2012-aisiais. Jei šį pavasarį “Taranis” pagaliau bus sėkmingai išbandytas, planuojama, kad ateityje jis pakeis britų kariškių naudojamus “Tornado GR4”, nors iš pradžių jau kitais metais “Tornado” bus pakeisti “Typhoon Eurofighter”.

“The Telegraph”, “Global Research”, LŽ

Islamo pasaulyje mokslas bunda iš miego Musulmoniškos valstybės vis daugiau lėšų skiria mokslui. Jose įkuriamos pažangiausios laboratorijos ir atliekami naujausi moksliniai tyrimai. Mokslas islamo pasaulyje ištisus metus tūnojo šešėlyje. 2005 metais vien Harvardo universiteto mokslininkai publikavo daugiau mokslinių straipsnių nei visų Vidurio Rytų regiono arabų valstybių universitetai. Tarp 1,6 mlrd. pasaulio musulmonų tik du mokslininkai gavo Nobelio premiją už fizikos ir chemijos laimėjimus, tačiau ir jie pasitraukė į Vakarus. XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje 57 Islamo konferencijos šalys išleisdavo varganus 0,81 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lėšų moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tai sudarė tik trečdalį pasaulio vidurkio. Jungtinės Amerikos Valstijos tam skyrė 2,9 proc., o Izraelis - 4,4 proc. BVP.

Malda svarbesnė už mokslą Daugelis publicistų ir mokslininkų vis dar kaltina islamą, kad jis priešiškas mokslui. Jie teigia, kad musulmoniškų valstybių universitetuose malda svarbesnė už mokslą. Quaid-i-Azamo

ninkas Pervezas Hoodbhoy neteko darbo, kai pradėjo dėstyti “Islamo santykių su mokslu” bei “Pasaulio politikos” kursus. Nors į P.Hoodboy paskaitas studentai tiesiog plūdo, universiteto vadovybei pasirodė, kad dėstytojas pernelyg ateistiškas ir nelojalus valdančiajam Pakistano režimui. Daugelio islamo valstybių vadovai nori, kad studentai mokytųsi atmintinai ir nepradėtų kritiškai mąstyti. Jie bijo, kad tarp studentų gali kilti judėjimas, galintis pasipriešinti valdančiajam elitui. Tai stabdo daugelio islamo šalių mokslo pažangą, tačiau pamažu musulmoniškose valstybėse pradeda pūsti permainų vėjai. Valstybių vadovai moksliniams tyrimams skiria vis daugiau lėšų, o musulmonų mokslininkų vardai ir pavardės puikuojasi prestižiškiausiuose Vakarų valstybių mokslo žurnaluose. Aukso amžiaus atradimų paroda pritraukė dešimtis tūkstančių musulmonų. / AFP/Scanpix nuotraukos

Mokslo aukso amžius Islamo pasaulyje mokslas suklestėjo VIII - XIII amžiais, kai Arabų kalifatą valdė Abasidų dinastija. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų šį laikotarpį vadina arabų mokslo aukso amžiumi. Europa tuo metu skendėjo tamsiuosiuose viduramžiuose ir arabų laimėjimus perėmė tik po kelių šimtmečių.

2000 metais Jordanijoje buvo įkurta SESAME tarptautinė fizikos laboratorija, kurioje atsirado pirmasis arabų pasaulyje dalelių greitintuvas. universitetas Islamabade geriausias to pavyzdys. Šalia universiteto pastato stūkso trys mečetės, tačiau jo studentai vis dar negali įsigyti mokslui reikalingų knygų, nes universitetas neatidaro savo knygyno. Musulmoniškų šalių universitetai kritikos strėlių sulaukia ir dėl naujovių trūkumo bei valdančiojo elito kišimosi į mokymo įstaigų autonomiją. Vieno pažangiausių Pakistano Lahoro vadybos mokslų instituto moksli-

Aukso amžiaus laikotarpiu Muhammadas al Khwarizmi nustatė pagrindinius algebros principus, Hasanas ibn al Haytanas vykdė šviesos ir optikos tyrimus, Abu Raihanas al Biruni apskaičiavo Žemės perimetrą, o Avicena išleido medicinos vadovėlį. Musulmonų mokslininkai nemažai žinių perėmė iš senovės graikų ir išsaugojo jų intelektinį paveldą. Šis graikų paveldas pažadino europiečius XIV-XV amžiuje ir leido atgimti jų mokslui bei kultūrai.

Kai kurie islamo teologai teigia, kad religija gali paskatinti mokslo naujoves. Stengdamiesi apskaičiuoti ramadano pradžią musulmonų mokslininkai praplėtė astronomijos žinias. Šie aukso amžiaus islamo pasaulio laimėjimai prisimenami ir šiandien. Dešimtys tūkstančių žmonių suplūdo į Kataro sostinėje Dohoje surengtą parodą, kurioje gėrėjosi Arabų kalifato mokslininkų atradimais.

Kembridžo universitetų chemikais ir tikisi laimėti Nobelio premiją. Mokslo finansavimas kaip ant mielių auga ne tik Katare ar Saudo Arabijoje, bet ir sekuliarioje Turkijos valstybėje. Nuo 2005 iki 2010 metų Turkijos vyriausybė kasmet 10 proc. padidina išlaidas moksliniams tyrimams. Tai davė apčiuopiamų rezultatų. Nuo 2000 iki 2009 metų mokslinių darbų Turkijos universitetuose padaugėjo nuo 5 tūkst. iki 22 tūkstančių.

Didėja finansavimas Abasidų valdymo laikotarpio mokslinis paveldas sužadino ne tik paprastų arabų smalsumą, bet ir paskatino Kataro monarchą padidinti finansavimą mokslui bei švietimui. Kataro valdovo pavyzdžiu pasekė ir Saudo Arabijos karalius Abdullah. Jis 2009 metais atidarytam Mokslo ir technologijos universitetui atseikėjo 20 mlrd. dolerių. Saudo Arabijos karalius į šį universitetą pasikvietė geriausius užsienio mokslininkus. Vienas iš jų - prancūzų chemikas Jeanas Frechet. Jis bendradarbiauja su garsiausiais Oksfordo bei

Priešinasi darvinizmui Musulmoniškose šalyse kaip grybai po lietaus pradeda dygti moderniausios laboratorijos. 2000 metais Jordanijoje buvo įkurta SESAME tarptautinė fizikos laboratorija, kurioje atsirado pirmasis arabų pasaulyje dalelių greitintuvas. Šioje laboratorijoje dirba mokslininkai iš priešiškų valstybių. Žydai kartu su palestiniečiais bei iraniečiais atlieka įvairius bandymus ir prisideda prie molekulinės biologijos mokslo plėtros visame pasaulyje. Tačiau biologijos mokslas daugely-

je musulmoniškų valstybių vis dar sutinkamas priešiškai. Daugeliui valstybių vadovų ir paprastų žmonių nepatinka Charleso Darwino teorija, kurioje teigiama, kad žmogus išsivystė iš beždžionės. JAV Hampšyro koledžo mokslininkas pakistanietis Salmadas Hameedas paskelbė, kad tik 20 proc. Indonezijos, Malaizijos ir Pakistano gyventojų tiki Ch.Darwino teorija. Dauguma šiose šalyse gyvenančių žmonių mano, kad darvinizmas prieštarauja islamo religijai. Chemikas Yasiras Qadhi per mokslinę konferenciją “Islamas ir evoliucija” pristatė straipsnį, kuriame teigiama, kad darvinizmas ir islamas nėra priešai. Mokslininkas teigė, kad Adomas ir Ieva neturėjo tėvų, todėl jie neišsiskiria iš kitų biologinių rūšių. Y.Qadhi apgailestavo, kad musulmonai dažnai klaidingai darvinizmą sieja su ateizmu, o šios teorijos šalininkus traktuoja kaip atsimetėlius nuo islamo.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS


2013 02 01 Lietuvos žinios

Verslas

9

Lenkija saugumą sieja su ekonomine nauda ARVYDAS JOCKUS

Išsiderėti mažesnę gamtinių dujų kainą Lenkijai padėjo skundas prieš Rusijos dujų korporaciją “Gazprom” Stokholmo arbitražo teisme ir sėkmingai įgyvendinami strateginiai projektai. “Lenkijos energetikos padėtis po poros metų pasikeis iš pagrindų, ir tai dar labiau sustiprins mūsų poziciją derybose su dujų tiekėjais”, - išskirtiniame interviu LŽ teigė vienas autoritetingiausių Lenkijos energetikos ekspertų, buvęs Lenkijos ūkio ministras ir vicepremjeras Januszas Steinhoffas. Pasak jo, Lenkija 2014-2015 metais jau turės galimybę importuoti dujas ne tik iš Rytų, bet ir iš Pietų, Vakarų ir Šiaurės. “Būtent dėl to, kad turi alternatyvą, Vokietija (kaip Prancūzija ar Italija) šiandien moka už dujas mažiau nei Lenkija”, teigė šiuo metu Lenkijos prekybos rūmus konsultuojantis J.Steinhoffas. Jo nuomone, Lietuva ir Baltijos šalys turėtų eiti panašiu keliu.

Padėjo ieškinys teisme - Lenkijai, vienintelei iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, praėjusių metų pabaigoje pavyko pasiekti susitarimą su “Gazprom”, kad gamtinės dujos jai bus tiekiamos pagal naują kainos formulę ir mažesne kaina. Kokie buvo pagrindiniai Lenkijos derybų svertai? - Lenkija - stambi klientė, suvartojanti 10 mlrd. kub. m dujų per metus. Todėl jau daug metų manėme, kad bendradarbiavimas su “Gazprom” nėra geras, importuojamų dujų kaina per didelė, neatitinkanti transportavimo sąnaudų. Naujausia kainos formulė sudaryta atsižvelgiant į procesus Europos dujų rinkoje, kur tiekėjai dujų kainą skaičiuoja ne tik pagal pasaulio naftos kainą, bet ir atsižvelgdami į rinkos kainą. “Gazprom” poziciją derybose įvertinome pozityviai. Vis dėlto reikėtų pažymėti, jog rusų koncernas pradėjo kalbėtis ir nusileido dėl to, kad Lenkija dėl didelių kainų buvo apskundusi “Gazprom” Stokholmo arbitražo teismui. Po sutarties pasirašymo bylinėjimasis buvo nutrauktas. Bet nauja dujų kaina galioja atgaline data, tai yra “Gazprom” grąžins kainos skirtumą, susidariusį nuo to momento, kai ieškinys buvo pateiktas Stokholmo teismui. Suprantame, kad “Gazprom” naudojasi dominuojančia padėtimi Len-

J.Steinhoffo teigimu, Lenkijoje prieš branduolinę energiją pasisako tik žaliosios energijos lobistai. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka kijos rinkoje. Dėl to daugelį metų bandome diversifikuoti dujų tiekimą, investuojame į infrastruktūrą, ir tai leis dujas gauti ne tik iš Rytų. Sparčiai statoma jungtis į Vakarus - su Vokietija, pietų kryptimi dujų vamzdis sujungs su Moravija, Čekijoje. Lenkijai itin reikšmingas bus ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Svinouiscyje prie Baltijos jūros.

kai dėl ES klimato politikos turėsime atsisakyti dalies akmens anglimis kūrenamų jėgainių ir elektrą gaminti iš dujų. Tada bus reikalingos ir suskystintos, ir gamtinės dujos. Be to, įgyvendinus ES trečiąjį energetikos paketą bus sukurta laisvoji rinka ir Lenkija turės teisę įsigytas rusiškas dujas eksportuoti į kitas šalis. Tikimės, kad iš eksporto net šiek tiek uždirbsime.

Tikisi vartoti dar daugiau dujų

Plėtos branduolinę energetiką

- Kiek sumažėjo dujų kaina Lenkijai? - Tai neskelbiama, bet, žiniasklaidos pranešimais, maždaug 10-15 procentų. - Kuriam laikui Lenkija pasirašė dujų tiekimo sutartį? Ar jos neketinama peržiūrėti po to, kai 2014 metų viduryje pradės veikti SGD terminalas? - Sutartis galios iki 2022 metų. Lenkijos dujų poreikis ateityje augs, ypač

- Ar Lenkija tęsia pradėtus atominės energetikos projektus? - Planuojame statyti dvi atomines jėgaines. Pirmoji turėtų rastis 2022-2024 metais. Ją statys Lenkijos bendrovė “Polska Grupa Energetyczna”. Dėl elektrinės vietos kol kas neapsispręsta, vyksta derybos su vietos savivaldybėmis. Projektavimo ir statybos veiksmus koordinuoja Vyriausybės paskirtas įgalio-

tinis. Kol kas nėra jokio pavojaus, kad numatyti planai strigtų. - Ar šalies visuomenė remia šiuos planus? - Dauguma žmonių neprotestuoja. Bet yra jėgų, kurios siekia protestus išprovokuoti, įtikinti, kad branduolinė energetika neva yra blogybė. Ypač atsinaujinančios energetikos šalininkai pabrėžia, kad atominė energija labai brangi. Tačiau iš trijų vietų, kur planuojama statyti AE, bendruomenių tik viena tam priešinasi, kitos dvi projektą remia, tikisi naujų darbo vietų bei naudos regiono ekonomikai. Manau, kad protinga reklamos kampanija dar labiau sustiprins visuomenės paramą projektui. Manau, kad branduolinė jėgainė duoda naudos ir vietos visuomenei, ir visai valstybei. - Jeigu Lietuva galutinai atsisakytų idėjos statyti regioninę branduolinę jėgainę, Kaliningrado srityje statoma Baltijos AE taptų labiau ekonomiškai pagrįsta. Ar Lenkija būtų suinteresuota dalyvauti šiame projekte, ar pirkti rusišką elektros energiją? - Dalyvavimas tame projekte nesvarstomas. Ar pirksime, priklausys nuo padėties rinkoje. Lenkai šį projektą vertina grynai komerciniu požiūriu: jeigu apsimokės, pirksime. Kelia nerimą tik tai, kad Rusija dominuojančia padėtimi energetikos rinkoje ne kartą pasinaudojo politiniais tikslais. Norime bendradarbiauti su Rusija, bet santykiai turi būti civilizuoti. Tikimės, kad Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją ateityje leis išvengti politikos ekonominiuose santykiuose.

ekonomiškai naudingi. Tikiu, kad 2015 metais pradės veiki 500 megavatų galios elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, o iki 2020 metų - 1000 megavatų elektros linija. Tai svarbi europinės reikšmės investicija.

Laukia geopolitiniai pokyčiai - Pasaulio gamtinių dujų rinkai jau daro poveikį vadinamoji JAV skalūnų dujų revoliucija. Ar Lenkija pretenduoja į panašų vaidmenį Senajame žemyne? - Be abejo, Lenkija norėtų, kad jos teritorija būtų pagrindinis skalūnų dujų telkinys Europoje. Bet kol kas atlikti geologiniai tyrimai neduoda pagrindo taip manyti. Dar reikia palaukti. Lenkijos vyriausybė yra išdavusi daugiau kaip 100 licencijų skalūnų dujų paieškoms. Jas gavo Lenkijos ir užsienio firmos. Šie tyrimai labai brangūs. Vienos šachtos įrengimas kainuoja apie 15 mln. dolerių. Kol kas jų įrengta tik apie 30. Iš tikrųjų skalūnų dujų gavyba visiškai pakeitė JAV gamtinių dujų ir pasaulio suskystintų gamtinių dujų rinką. Turiu viltį, kad ir Europos laukia panašios geopolitinės permainos. Aišku, kad šie pokyčiai susilpnins dabartinių gamtinių dujų tiekėjų pozicijas. - Kaip pagal Jūsų prognozes artimiausiais dešimtmečiais keisis energijos išteklių balansas Lenkijoje? - Europa atsakinga tik už 15 proc. anglies dvideginio (CO2) išmetimo, todėl vienpusis įsipareigojimas mažinti į atmosferą išmetamų dujų kiekį mažins jos konkurencingumą. Dėl to dalis Europos pramonės iškeliaus į kitas pasaulio vietas. O ekologinis efektas nebus toks, kokio tikimasi.

J.Steinhoffas: “Daugelį metų bandome diversifikuoti dujų tiekimą, investuojame į infrastruktūrą, ir tai leis dujas gauti ne tik iš Rytų.” Saugumas ir konkurencingumas - Kokią reikšmę jūsų šaliai turi dujų vamzdynų ir elektros linijų tarp Lietuvos ir Lenkijos projektai? - Lenkijai taip pat svarbūs energetinio saugumo klausimai. Tačiau į tai žvelgiame plačiau. Juk svarbu ne tik saugumas, o kad elektros ir dujų rinka būtų konkurencinga. ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas sujungs Lenkiją, Lietuvą ir kitas Baltijos šalis į bendrą Europos rinką. O laisva elektros ir dujų apyvarta Europoje padės sumažinti šių produktų kainas. Visos Lenkijos vyriausybės rėmė minimus projektus, jie sustiprins ir Lenkijos energetinį saugumą, bus

Lenkijoje anglys bus keičiamos dujomis, atsinaujinančiais ištekliais arba atomine energija. Atsinaujinanti energija gana brangi. Todėl už ES įsipareigojimą iki 2020 metų pasiekti, kad atsinaujinantys ištekliai sudarytų 20 proc. bendro energetikos balanso, sumokės paprastas vartotojas. Lenkijoje 90 proc. energijos gaminama iš akmens anglių, todėl CO2 išmetimas šioje šalyje du kartus viršija ES vidurkį. Tad mūsų laukia didžiuliai iššūkiai. Turėsime mažinti energijos naudojimą pramonėje, gaminti elektros energiją mažesnėmis sąnaudomis, naudoti taupesnes technologijas.

Atskleis visą turizmo spalvų paletę LINA MRAZAUSKAITĖ

Šiandien Lietuvos parodų ir kongresų centre “Litexpo” prasidės pirmoji tarptautinė kelionių, laisvalaikio ir sporto paroda ADVENTUR 2013. Jos metu tikimasi pristatyti daugialypį turizmo sektorių ir sužadinti gyventojų norą keliauti. Parodos organizatoriai tikisi, kad tris dienas vyksiantis renginys pritrauks visus įmanomus kelionių mėgėjus - nuo piligrimų iki daugiavaikių šeimų. Jiems renginio svečiai Lietuvos bei užsienio turizmo sekto-

rių pristatys kaip verslą ir pramogą, supažindins su poilsinėmis kelionėmis bei ekspedicijomis. Parodos lankytojai sužinos apie poilsio galimybes Lietuvoje, gaus išsamios informacijos apie poilsines bei pažintines keliones į užsienio šalis. Daug patirties turintys keliautojai atskleis dar neatrastus kelionių maršrutus, pristatys savo dokumentinius filmus ir fotografijų galerijas. Siekiantieji laisvalaikį leisti aktyviai turės progą išmėginti netradicines sporto šakas, dalyvauti įvairiuose sveikos gyvensenos mokymuose, pristatymuose ir kt. “Siekėme kiekvienam visuomenės segmentui turizmo verslą pristatyti iš jam aktualios pusės. Verslininkams bus pristatomas dalykinių kelionių or-

ganizavimas, konferencinis ir renginių turizmas. Norintiesiems keliauti ar pailsėti pasiūlysime laisvalaikio leidimo būdą pagal jų įpročių specifiką ir pomėgius, pagal turimą biudžetą ir tikslus”, - sakė parodos projekto vadovė Dovilė Zapkutė. Ji teigė nežinanti, ar iškart po parodos prasidės kelionių karštligė, tačiau neabejojo, kad gyventojų susidomėjimas ieškoti naujų kelionių galimybių išaugs. Kol gyventojai klausysis keliautojų įspūdžių bei patarimų, turizmo sektoriaus atstovams vyks verslo renginiai. D.Zapkutės teigimu, paroda kelionių agentūroms bus puiki proga pabendrauti ir su lankytojais - galutiniais vartotojais - bei kitomis kelionių agentūromis. “Manau, ši paroda kelionių

agentūroms yra puiki galimybė apžiūrėti, ką kiti veikia, ką smagaus organizuoja. Tai labai gera vieta parodyti naujus produktus, pabendrauti su lankytojais ir sužinoti, kas jiems aktualu, galbūt pakoreguoti savo būsimos veiklos gaires”, - svarstė ji. Parodoje dalyvaus daugiau kaip 120 turizmo verslo įmonių, asociacijų, ambasadų iš 12 pasaulio šalių: Lietuvos, Latvijos, Indonezijos, Irano, Lenkijos, Madeiros, Nepalo, Tailando, Tuniso, Turkijos ir kt. Ateityje projektą tikimasi tęsti ir pritraukti dalyvių iš dar daugiau pasaulio šalių. “Ši paroda yra galimybė per turizmą pristatyti savo šalį. Tad sulaukti prašymų dalyvauti mūsų renginyje tokios gausybės šalių buvo nesudė-

tinga. Pavyzdžiui, latviai ir turkai, kuriuos, atrodo, ir taip puikiai pažįstame, labai aktyviai dalyvauja, pristato savo regionus. Norėtume ateityje pasiūlyti dar didesnį šalių spektrą”, - salė D.Zapkutė. Parodos projekto vadovė prognozavo, kad renginys iš viso pritrauks apie 15 tūkst. lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir šalių kaimynių: Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos. Taip pat kaip garbės svečiai parodoje dalyvaus vyriausybinės delegacijos iš Italijos, Lenkijos. Paroda organizuojama bendradarbiaujant su Valstybiniu turizmo departamentu, Lietuvos turizmo asociacija ir Lietuvos Respublikos turizmo rūmais. Ji vyks šių metų vasario 1-3 dienomis.


10

2013 02 01 Lietuvos žinios

Verslas

Uostininkai nušienaus Kiaulės Nugarą VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos uoste prie Kiaulės Nugaros salos planuojama suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba kelia uostininkams netikėtų rūpesčių dėl vešlios augalijos - pagal Europos Sąjungos direktyvą čia teks pjauti švendrus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) sausio 29 dieną paskelbė atvirą supaprastintą viešųjų pirkimų konkursą dėl sąžalynų šienavimo ir išvežimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos 2013-2015 metais. Darbų vietos apima 0,5 ha plotą Smeltės botaniniame draustinyje, 1,7 ha plotą Kuršių marių rytinėje pakrantėje ir 18 ha - Kiaulės Nugaros saloje. Per 3 metų sutarties laikotarpį reikėtų šienauti daugiau kaip 60 ha plotą. Iki vasario 14 dienos priimami pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

Aplinkosaugos reikalavimai Iki šiol KVJUD prižiūrėjo tik mažuosius du plotus, ten nurinkdavo šiukšles. Nauji aplinkosaugos reikalavimai uostininkus privertė ieškoti rimtų šienpjovių. Pasak KVJUD atstovės Gedos Mikaločienės, želdinių priežiūra - netipinė įstaigos veikla, uosto direkcijoje neturima ūkinių darbuotojų, kurie pjautų žolę. Viešas konkursas rengiamas pirmą kartą dėl padidėjusios uosto teritorijos, Vyriausybei priskyrus Kiaulės Nugaros salą.

Vokiečių uosto prie Šiaurės jūros pylimą nugremžia kaimenė avių. / Vidos Bortelienės nuotrauka Pagal Europos bendrosios vandens politikos direktyvas, aplinkos institucijos yra sudariusios upių baseinų priežiūros programą, kuri, be kita ko, numato makrofitų (sąžalynų prie vandens) šienavimą Kuršių marių pakrantėse. Kiaulės Nugaros sala yra vienintelė Nemuno baseino sala, taip pat gausiai apaugusi švendrais, kuriuos teks nupjauti mažinant vandens telkinio organinę taršą. Darbai bus finansuojami iš uosto infrastruktūrai ir priežiūrai skirtų lėšų. Klaipėdos miesto bendrajame plane

Nauji aplinkosaugos reikalavimai uostininkus privertė ieškoti rimtų šienpjovių. Kiaulės Nugaros sala anksčiau buvo žymima kaip konservacinės paskirties žemė, kurioje numatyta “saugoti paukščių peryklas”. Pernai aptariant kompanijos “Sweco Lietuva” parengtą SGD terminalo poveikio aplinkai

studiją, savivaldybės atstovai reiškė abejonių, ar nebus pakenkta paukščiams. Jie buvo patikinti, kad jei terminalo konstrukcijų ir vamzdynų darbai bus atliekami ne paukščių perėjimo metu, iš esmės niekas nesikeis. Atsižvelgiant į saugotinos salos statusą, jokie infrastruktūros darbai sausumoje nebus vykdomi. Apie salos šienavimo padarinius tuomet niekas nekalbėjo.

Uoste - gyvoji gamta Nenaudojamų veiklai žaliųjų plotų priežiūra ir pramoninės teritori-

jos suderinimo su gamta klausimai kelia rebusų visuose uostuose. Ant Vokietijos Jade Weser uosto prie Šiaurės jūros pylimo teko matyti besiganančias avis, o šio uosto atstovai teigė, kad taip daryti - pigiau ir saugiau, nei birzginant mažąją techniką nuolat šienauti stačius šlaitus. Lankytojams, kurie atvykdavo į lankytojų centre įrengtą specialią aikštelę stebėti uosto statybos darbų, patiko estetiškai tarsi angliška veja atrodantis nugremžtas pylimas ir kaimenė avių. Roterdamo uoste daroma atvirkščiai - drenažo kanalų žolė nešienaujama siekiant gausinti natūralias paukščių, roplių ir kitokių gyvių buveines. Tik nesutariama, ar žolę ėdančių triušių pulkus dirbtinai mažinti, ar palikti plėšrūnams paukščiams, kurių dėl uoste įrengtų vėjo jėgainių, deja, smarkiai sumažėję. Kadaise pristatydami Zebriugės SGD terminalą belgai didžiuodamiesi pažymėjo, kad jo statyba nepakenkė gyvajai gamtai. Pakrantėje tada gyvenusiai retų paukščių porelei toliau jūroje buvo įrengta speciali sala, jų ten prisidaugino. Tai gerokai pabrangino statybą, bet nuramino visuomenę. Klaipėdoje taip pat stengiamasi saugoti gyvūnus: po jūrų perkėlos teritoriją retsykiais šmirinėja lapės ir kiškiai iš Kairių miško, į naftos terminalo krantines išlipa uosto kanalą perplaukę Smiltynės miško šernai ar net briedžiai, o seno išmontuojamo krano strėlės angoje kartą rasta pelėsakalių šeima netrikdoma sulaukė jauniklių brandos.

Šalčiai maisto pristatymo į namus negelbsti LINA MRAZAUSKAITĖ

Nors dideli šalčiai dažną gyventoją atbaido nuo noro pietauti mieste, maistą į namus tiekiančios įmonės negali pasigirti, kad per praėjusias šaltas savaites gerokai išaugo šios paslaugos paklausa. Todėl padidėjusias transportavimo išlaidas jos priverstos dengti iš savo pelno. Nei didžiosios, nei smulkiosios maistą į namus tiekiančios įmonės šią žiemą nesulaukė didesnių nei įprastai užsakymų. Tačiau kasmet šaltuoju metų laiku jos skaičiuoja išaugusias pristatymo išlaidas. Labiausiai šių įmonių kišenes žiemą tuština didesnės degalų sąnaudos. Didmiesčiuose maistą tiekiančioms įmonėms ypač daug nerimo kelia sudėtingesnės vairavimo sąlygos. Jų kurjeriams tenka gaišti laiką toli besidriekiančiose automobilių spūstyse ir dėl to kartais tenka klientams taikyti nuolaidas už pavėluotai pristatytą maistą. Tuo metu užsakovai nuolaidų labai tikisi.

Nuolaidų nesulaukė LŽ skaitytoja Aira pasakojo, kad prieš Kalėdas vieną šeštadienio popietę ji iš restorano “Čili pica” užsisakė maisto į Žvėryne veikiančius svečių namus. Tačiau picų vilnietei teko laukti ilgiau, nei buvo nurodyta įmonės tinklalapyje, o norėdama gauti nuolaidą už patirtus nepatogumus ji būtų turėjusi sugaišti laiko. “Svečių namų kavinė tą šeštadienį nedirbo, o vaikas pageidavo picos, taigi teko kviestis jos išvežiotojus. Pa-

Gyventojai žiemą nelinkę išlaidauti, todėl maistą į namus pristatančios įmonės gerokai didesnio pelno per šalčius neskaičiuoja. / LŽ archyvo nuotrauka prašiau atvežti kaip įmanoma greičiau, tačiau teko nusivilti, nes picos buvo atvežtos ne po valandos, o dar 20 minučių vėliau. Jokių nuolaidų pasiuntinys nesuteikė, pasiūlė pačiai kreiptis į administraciją. Nors ant kvito pažymėjo, kad pavėlavo 20 minučių, aš tuo nepasinaudojau. Neturėjau laiko ginčytis dėl nuolaidų”, pasakojo Aira. “Čili Holdings” Rinkodaros departamento direktorė Olga Belova patikino, kad klientai visada informuojami, jei dėl sudėtingų oro sąlygų ar spūsčių gatvėse jų užsakymai vėluoja. Tačiau tokių atvejų, anot jos, pasitaiko retokai. “Dažniausiai klientai supranta, kad maisto pristatymas dėl sudėtingų eismo sąlygų šaltuoju metų laiku gali užtrukti, tad reaguoja ramiai”, - sakė O.Belova, tačiau apie taikomas nuolaidas ir dėl jų patiriamas išlaidas ji neužsiminė.

Padengia iš pelno Apie pavienius atvejus, kai žiemą užsakymas klientą pasiekia pavėluotai, užsiminė ir maistą įstaigų darbuo-

patiekalų ar jų pristatymo kainos nedidinamos. “Žmonės nelinkę mokėti daugiau”, - teigė jis ir pridūrė, kad papildomas “šalčio” išlaidas įmonė turi padengti iš savo pelno. Įmonės vadovas taip pat apgailestavo, kad šią žiemą maisto pristatymo į darbovietes paklausa nedidėjo. Nors anksčiau, kaip prisiminė jis, šaltuoju metų laiku įmonių darbuotojai buvo labiau linkę pavalgyti neiškeldami kojos iš biuro. Panevėžyje veikiančios greitojo maisto užkandinės “Ekspres baras” direktorė Daiva Vainauskienė pasakojo, kad nuostolingos maisto pristatymo veiklos įmonė prieš metus išvis atsisakė. “Pristatymo išlaidos buvo didesnės nei uždirbdavome pajamų”, - neslėpė ji. Dėl sumažėjusios maisto pristatymo į namus paklausos nesiskundžia tik didžiosios bendrovės, kurios jau turi savo nuolatinių klientų. O.Belovos teigimu, šaltuoju metų laikotarpiu vartotojų poreikiai keičiasi - apsilankymus restorane dažnai keičia

Šaltuoju metų laiku daugiau rūpesčių verslui kelia dėl sudėtingesnių maisto pristatymo sąlygų iki 20 proc. padidėjančios transportavimo išlaidos. tojams tiekiančios įmonės “Arūno vaišės” vadovas Arūnas Mikolajūnas. Nors klientai tokiomis aplinkybėmis neatsisako mokėti už užsakymą, tačiau įmonė visus nesusipratimus paprastai glaisto taikydama nuolaidas. Kaip sakė pašnekovas, šaltuoju metų laiku daugiau rūpesčių kelia dėl sudėtingesnių maisto pristatymo sąlygų išaugančios transportavimo išlaidos. Jos žiemą padidėja iki 20 proc., tačiau

maisto užsakymai į namus. Norėdama tam pasirengti, įmonė net pasamdo daugiau vairuotojų, dėl to pristatymo išlaidos taip pat didėja.

Kurortuose erdviau Kurortiniuose šalies miestuose, kur žiemą gyvenimas nurimsta, maistą į namus tiekiančios įmonės užsakymų ypač pasigenda. Tačiau jos guodžiasi nepatiriančios didesnių pristatymo

išlaidų, nes žiemą kurortuose eismo sąlygos, palyginti su vasaros sezonu, neva tik pagerėja. Palangoje įsikūrusios picerijos “Pica drive” barmenas Vytautas Venclovaitis pasakojo, kad maisto užsakymų į namus šaltuoju metų laikotarpiu smarkiai sumažėja. “Užsakymų yra per mažai. Palangiškiai nėra mėgėjai išlaidauti, kai šildymo kainos tokios didelės”, - sakė jis. Pašnekovas pabrėžė, kad ir žiemą, ir vasarą maistas į klientų namus pristatomas specialiuose šilumą sulaikančiuose krepšiuose, o pristatymo išlaidos, kaip ir kainos, nesikeičia visus metus. Jo teigimu, žiemą iškritęs sniegas automobilių spūsčių kurortų gatvėse nesudaro - kurjeriai esą kur kas daugiau laiko kelyje praleidžia vasarą, kai gatves užplūsta poilsiautojai.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,5477 -0,3022% 1 Australijos doleris 2,6485 -0,9553% 10 000 Baltarusijos rublių 2,9522 -0,0677% 1 Kanados doleris 2,5401 -0,4488% 1 Šveicarijos frankas 2,7951 +0,8336% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,0968 -0,2783% 10 Čekijos kronų 1,3484 +0,0964% 10 Danijos kronų 4,6281 -0,0108% 1 DB svaras sterlingų 4,0322 +0,0918% 100 Vengrijos forintų 1,1732 +0,2472% 100 Islandijos kronų 1,9758 -0,4555% 100 Japonijos jenų 2,8025 -0,1213% 100 Kazachstano tengių 1,6889 -0,2724% 1 Latvijos latas 4,9365 -0,1256% 10 Moldovos lėjų 2,1134 +0,0946% 10 Norvegijos kronų 4,6463 -0,1786% 10 Lenkijos zlotų 8,2022 -0,6425% 100 Rusijos rublių 8,4797 -0,3833% 10 Švedijos kronų 4,0054 -0,3246% 1 Turkijos naujoji lira 1,4411 -0,2914% 10 Ukrainos grivinų 3,1283 -0,3452% 2013 02 01, LB


2013 02 01 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Jaukias erdves puošia vidaus fontanai GINTARAS MIKŠIŪNAS

Žiemą, kai už lango spigina šalčiai, tačiau patalpose pernelyg šilta, o vasarą, kai karšta, norisi bent trupučio gaivos. Šiuolaikinės technologijos gyvenamosiose patalpose sukuria nedideles gaivumo oazes. Vidaus fontanai - ne tik grožis, bet ir gaiva, oro drėkinimas. Žodis “fontanas” yra kilęs iš lotynų kalbos, jis reiškia šaltinį, versmę. Nuo seniausių laikų įvairių formų ir dydžių fontanai puošia daugumos pasaulio miestų aikštes bei namų kiemus. Jie sukurti ne tik tam, kad būtų galima grožėtis trykštančia vandens srove, karštą dieną jie padeda atsigaivinti.

Sienelės, kolonos, skulptūros Fontanai gali būti klasifikuojami pagal srovės kilmės šaltinį. Pirmiausia, tai natūralūs ir dirbtiniai fontanai, o pagal įrengimo vietą interjero ir eksterjero. Dar jie skirstomi pagal vandens srovę ir apšvietimą - į statiškus ir žaidžiančius. Kai kurie žmonės mano, kad fontanai gali būti tik lauko interjero akcentai. Taip pat neretai įsivaizduojama, kad patalpose įrengti fontanai veikia taip pat, kaip ir lauke, tik yra mažesni. Iš tikrųjų vidaus fontanų būna visokių formų. Dažniausiai - įvairios bėgančios sienelės, kolonos, nedidelės skulptūros su tekančia vandens srove. Interjero, arba vidaus, fontanai gali būti įrengti net ir nedidelėje atskiro biuro, buto ar kambario erdvėje. Jie užima labai nedaug vietos, bet suteikia gaivos ir žaismingumo. Kaip ir lauko fontanus, juos sudaro trys pagrindinės konstrukcinės dalys: vandens rezervuarai, fontanų

Nedidelių akmens skulptūrų formos vidaus fontanai - puošmena. / Gintaro Mikšiūno nuotraukos

Nedidelis namų fontanėlis gali būti įrengtas net ir be stacionaraus vandens šaltinio ir nuotekų surinkimo sistemų. purkštukai ir vandens siurbliai. Jie papildomi puošybos ir patogią fontano priežiūrą užtikrinančiais elementais, kurių pasirinkimas priklauso nuo norų, finansinių galimybių ar aplinkos ypatumų.

Technologijos nesudėtingos Technologijos suteikia galimybę montuoti įvairių dydžių ir formų vidaus fontanus bei jų kompozicijas, kurias gali sudaryti vienokia ar kito-

kia purkštukų, siurblių, vandens tiekimo ir lygio kontrolės sistema, - viskas priklauso nuo idėjos. Kiekviena tokia kompozicija gali turėti net kelias variacijas, susijusias su purkštukų tipu ir montavimo aukščiu. Jeigu norima sudėtingos konstrukcijos, namų fontanėlį galima prijungti prie vandentiekio sistemos, kad ši papildytų rezervuarą, kai fontano vanduo šiltose patalpose greitai garuoja. Sudėtingesnės konstrukcijos

Namų fontanų rezervuarai ir cilindrai gali būti pačių įvairiausių formų ir dydžių.

fontanai būdingi verslo patalpoms, viešbučiams, restoranams. Ir didesni, ir mažesni namų fontanai ne tik puošia aplinką, bet ir atlieka svarbią oro drėkinimo funkciją. Tai ypač svarbu, kai patalpos pernelyg smarkiai šildomos arba vasarą tvyro karščiai. Sakoma, kad 2010 metais Rytų Europoje du mėnesius svilinant karščiams vidaus fontanai buvo tokia pat paklausi prekė kaip oro drėkintuvai ar kondicionieriai.

Nereikia jokio vandentiekio Pardavimo vietose galima rasti ir labai nedidelių vidaus fontanų, kuriems įrengti nereikia daug pastangų, laiko ir lėšų.

Puikiai prie interjero derantis nedidelis namų fontanėlis gali būti įrengtas net ir be stacionaraus vandens šaltinio ir nuotekų surinkimo sistemų. Paprasčiausią namų fontanėlį sudaro nedidelis indas ir kolona. Tiesiog į indą įpilama vandens, įjungiamas siurblys - ir konstrukcija ima veikti. Jeigu fontanas dar papuošiamas lemputėmis, žaismingais akmenėliais, natūraliais vandens augalais ar jų imitacija, galima sukurti malonią, atpalaiduojančią atmosferą. Vidaus fontanus puošia ne tik namų augalija, bet ir didesni akmenys, kriauklės, apšvietimo elementai, kartais iš jų sklinda rami muzika.

Galvūgalis vietoj paveikslo ILONA STAŠKUTĖ

Norint atnaujinti pabodusį miegamąjį nebūtina imtis remonto ar pirkti naują lovą. Suteikti kambariui kitokį stilių galima pakeitus vos vieną elementą lovos galvūgalį. Atnaujinus pagrindinį miegamojo baldą - lovą, pasikeis ir viso kambario interjeras. Be to, galvūgalį pakeisti nesunku savarankiškai. Lengviausia atnaujinti lovas, turinčias paminkštintą galvūgalį, nes ant minkšto paviršiaus paprasčiau lygiai įtempti naują gobeleną. Tam reikės tik gabalo norimos spalvos audinio ir įrankio kabėms mušti, kurie remonto prekių parduotuvėse kainuoja maždaug 20-30 litų. Norint atnaujinti kietą paviršių, jį teks papildomai paminkštinti norimo storio porolonu, o kitos detalės priklauso nuo pageidaujamo stiliaus.

Priderinama bet kur Galvūgalį galima ne tik paprastai aptraukti gobelenu, bet ir priderinti prie tam tikro stiliaus dekoruojant įspaustomis sagomis, virvelėmis ar kniedėmis. Jei keičiamas galvūgalis yra tik paprasta, lygi plokštė, jam galima suteikti naują romantiško ar klasikinio stiliaus formą nupjaunant viršutinius kampus. Juos galima užapvalinti ar daugiau pa-

Įtemptą gobeleną geriausia pritvirtinti kabėmis prie galvūgalio nugarėlės. Pompandcircumstance.com nuotrauka

Atnaujintas galvūgalis pakeičia visą miegamąjį. / Thriftyandchic.com nuotrauka sidarbavus pjūklu atkartoti vingiuotų klasikinio stiliaus galvūgalių formą. Labai įdomiai galima pakeisti galvūgalį su įsprūdais. Iš rėmų išėmus vidurinę dalį ar kelias, jas apvilkus audiniu ir vėl įstačius į rėmus baldo detalė atrodo jaukesnė ir šiltesnė. Galima ne tik atnaujinti esamą lovos galvūgalį, bet ir pakeisti jį nauju nusipirkus norimo dydžio gabalą medžio drožlių plokštės. Taip galima pridėti galvūgalį net prie tokios lovos,

kuri išvis jo neturi - tuomet dekoruotą plokštę teks tvirtinti prie sienos. Renkantis naują galvūgalį reikia atkreipti dėmesį į kambario plotį ir aukštį. Jei lova stovi prie ilgosios kambario sienos, tiktų ilgesnis galvūgalis, apimantis plotą virš naktinių spintelių, o jei kambarys aukštas, galima rinktis aukštesnę baldo detalę. Nepagalvojus apie miegamojo plotą, per didelis galvūgalis apsunkins erdvę, o per mažas - optiškai sumažins lovą.

Galima pridėti galvūgalį net prie tokios lovos, kuri jo išvis neturi - tuomet dekoruotą plokštę teks tvirtinti prie sienos. Nauja miegamojo detalė Renkantis naują audinį reikia atkreipti dėmesį ir į miegamajame vyraujančias spalvas. Jei kambaryje gausu detalių, įvairių raštų, verčiau pasirinkti vienspalvį gobeleną, o jei

sienos ir užuolaidos vienspalvės, raštuotas audinys gali paversti lovą kambario akcentu. Tinkamai parinkus gobeleną galima susieti skirtingus kambaryje esančius raštus. Pavyzdžiui, jei užuolaidos puoštos stambiu gėlių raštu, o tapetai - smulkiomis gėlytėmis, galvūgalis vidutinio stambumo juostelėmis ar langeliais padėtų suderinti vyraujančių raštų dydį. Tinkamai parinkę gobeleną galime suderinti ir kambaryje vyraujančias spalvas. Jei jų atrodo per daug, tiktų parinkti gobeleną, kuriame būtų pagrindinių sienų, užuolaidų ir lovatiesės spalvų. Tačiau gali būti, kad problema priešinga - kambaryje per daug vienos spalvos atspalvių. Tarkime, jei grindys tamsaus medžio, sienos kakavinės, o užuolaidos smėlio spalvos, žalias, rožinis ar tamsiai mėlynas galvūgalis kambariui suteiktų gyvumo. Ryškūs galvūgaliai itin tinka vaikų kambariui. Gražu ir praktiška - keičiami galvūgalių užvalkalai. Vaikai lovose mėgsta ne tik miegoti, bet ir žaisti ar užkandžiauti, todėl pagaminus jaunuolio lovai minkštą galvūgalį galima jam pasiūti keletą užvalkalų. Juos galima paprastai išskalbti, o vaikui neatsibos vis besikeičianti lova. Tvarkant atžalų kambarius galima duoti dar daugiau laisvės fantazijai - ne tik pervilkti esamus galvūgalius, bet ir nupiešti juos ant sienos, kad mergaitės pasijustų lyg princesės lovoje, o berniukai galėtų miegoti it piratų laive.


12 Istorija

2013 02 01 Lietuvos žinios

Audringas 1934-ųjų vasaris Prieš 79 metus Lietuvos valdžia sudavė skaudų smūgį suįžūlėjusiems Klaipėdos krašto nacistams, ketinusiems gimtadienio proga padovanoti uostamiestį Adolfui Hitleriui. tikrintai byrant Versalio sistemai, Klaipėdos vokiečiai ir didelė dalis lietuvininkų vis tvirčiau siejo save su būsimu Reichu. Rietenos iš Seimelio posėdžių ar valdininkų kabinetų persikėlė į turgų, gatvę, užeigą... Nė vienas trečiadienis ir šeštadienis Klaipėdos turguje neapsieidavo be apsižodžiavimo ar apsistumdymo savo priešiškumą lietuviškai valdžiai vokiečiai išliedavo ant prekes į uostamiestį atvežusių žemaičių, kuriuos miestelėnai atvirai vadindavo žemesnės kultūros atstovais. Taip nepastebimai, žingsnis po žingsnio, autonominis Lietuvos kraštas ėmė virsti tikru nacionalsocializmo židiniu.

ARAS LUKŠAS

K

laipėdoje 1934 metų vasarį nuvilnijo kratų ir areštų banga. Naudodamiesi ką tik išleistu “Tautai ir valstybei ginti įstatymu”, Lietuvos saugumo pareigūnai iškratę laikraščių “Memeller Dapfboot” ir “Lietuviška ceitunga” redakcijas rado daug medžiagos, įrodančios, kad jų leidėjai ir redaktoriai priklausė antilietuviškai organizacijai SOVOG, tiesiogiai susijusiai su Vokietijos nacionalsocialistų partija (NSDAP). Tą patį mėnesį už grotų atsidūrė tiek SOVOG ir kitos panašios organizacijos - CSA vadovai, tiek jų aktyvistai ir smogikai. Minėtų organizacijų veikla buvo uždrausta, o 126 jų nariai metų pabaigoje stojo prieš teismą. Ilgai kentusi nevaržomą Berlyno remiamų Klaipėdos krašto nacių siautėjimą Lietuvos valdžia nepabūgo stoti akistaton su Trečiuoju reichu ir ryžosi suduoti hitlerininkams lemiamą smūgį. Toks žingsnis nustebino pasaulį - ligi tol Senajame žemyne mesti iššūkio A.Hitleriui neišdrįso nė viena Europos valstybė. Deja, šios priemonės buvo pernelyg vėlyvos ir negalėjo išsaugoti Klaipėdos Lietuvai. Bet apie tai - kiek vėliau. O kol kas trumpai apžvelkime 1934 metų įvykių priešistorę.

Nacizmo židinys Pralaimėjusi Pirmąjį pasaulinį karą Vokietija buvo priversta pasirašyti Versalio sutartį, pagal kurią ji neteko Klaipėdos krašto. Tuomet uostamiestį laikinai valdė Antantės valstybės: Didžioji Britanija, Italija, o galiausiai į Klaipėdą atplaukė prancūzų karo laivai ir miestas buvo paskelbtas Paryžiaus globojama “laisvąja valstybe”. Suprantama, kad parklupdytos ir pažemintos Vokietijos vadovai su tokia padėtimi taikstytis nenorėjo. Jie pradėjo slaptas derybas su Lietuva, įkalbinėdami jos vadovybę užimti uostamiestį jėga. Vėliau paaiškės, kad tai buvo klastingas ir gerai apgalvotas planas: Berlynas niekuomet neatsisakys ketinimų susigrąžinti Klaipėdos kraštą, tad jam bus kur kas patogiau ir lengviau atplėšti jį nuo mažytės ir vienišos Lietuvos negu nuo Vokietiją sutriuškinusių didžiųjų valstybių. Berlyno padrąsinta Lietuvos karinė vadovybė su Vyriausybės žinia surengė vadinamąjį Klaipėdos sukilimą, kuriame dalyvavo daugiau nei tūks-

Po Berlyno sparnu

Klaipėdos nacių aktyvistai žygiuoja Klaipėdos gatvėmis. / Vokietijos federalinio archyvo nuotrauka nojo, kad Klaipėda atiteko Lietuvai su Berlyno viršūnių žinia ir tyliu jo pritarimu, tad šalyje po šių įvykių kilo nemenkas sąmyšis. Pačioje Klaipėdoje taip pat neramu - čia netrukus įsikūrė Klaipėdos krašto draugija, o greta jos kaip grybai po lietaus dygo atvirai antilietuviškos draugijos bei politinės partijos, kurios visaip stengėsi parodyti, kad nei istoriniu, nei kultūriniu požiūriu Klaipėdos kraštas neturi nieko bendra su Lietuva. Buvo naivu tikėtis, kad Klaipėdos krašto vokiečiai ir suvokietėję jos gyventojai po 1293 metų sulikimo puls į glėbį Lietuvos Respublikai, prašydami juos kuo greičiau “atlietuvinti”. Dar naiviau buvo remtis 1918 metų lapkričio 30 dienos Tilžės aktu, kurį pasirašę niekieno nerinkti Prūsų Lietuvos tautinės tarybos atstovai išreiškė norą prisijungti prie nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos Respublikos. Dar Tilžės akto pasirašymo išvakarėse minėtos tarybos narys Jurgis Strekys rašė, kad 90 proc. klaipėdiečių nori likti Vokietijos sudėtyje. Tam, kad krašto gyventųjų požiūris į Lietuvą pasikeistų, nebuvo jokių svarių priežasčių. Greičiau priešingai - kai kurie neapgalvoti Lietuvos Vyriausybės veiksmai skatino juos visais įmanomais

Ilgai kentusi nevaržomą Berlyno remiamų Klaipėdos krašto nacių siautėjimą Lietuvos valdžia nepabūgo stoti akistaton su Trečiuoju reichu. tantis civiliais perrengtų karių, šaulių ir savanorių. 1923 metų sausio 15-ąją paskelbta, kad Klaipėdos kraštą jau kontroliuoja Lietuva. Po daugiau nei metus trukusių derybų Paryžiuje buvo pasirašyta Klaipėdos krašto perdavimo konvencija, kuria jam suteiktas autonomijos statusas. Būtent ši autonomija netrukus suvaidino lemiamą vaidmenį kylant revanšizmo, o vėliau ir nacizmo bangai Lietuvos valdomame, tačiau jos iki galo taip ir nekontroliuojamame krašte. Paprasti vokiečiai, be abejo, neži-

būdais priešintis Kauno valdžiai. Iš pradžių šis pasipriešinimas buvo legalus: turėdami autonomiją vietos gyventojai rinko tokį Klaipėdos krašto seimelį, kuris galėtų pateisinti jų lūkesčius. Autonomija lyg skėčiu nuo lietuviškos tvarkos dangstėsi įvairiausi gyventojų sluoksniai. Mokytojai visus dalykus ir toliau dėstė vien vokiečių kalba. Tiesą sakant, dauguma jų lietuviškai nė nemokėjo. Maža to, istorija ar geografija mokyklose tebebuvo aiškinama taip, kaip ją mato ne

Hitlerininkų organizacijų vadovų ir aktyvistų teismas. / LŽ archyvo nuotrauka Kaunas, o Berlynas. Nuo pat pirmų dienų lietuviška valdžia Klaipėdoje susidūrė ir su stipria kultūrine rezistencija. Vieninteliame savivaldybės išlaikomame miesto teatre buvo statomos tik vokiškos pjesės, kuriose vaidino iš Vokietijos atvykę aktoriai. Rasti lietuvišką knygą bibliotekoje buvo tiesiog neįmanoma. Iš beveik penkiasdešimties Klaipėdos krašte gyvenančių evangelikų liuteronų pastorių į bažnyčias įsileisti tik trys - visur kitur pamaldos vykdavo tik vokiškai. Ne kitaip buvo ir teismuose. Nors formaliai Klaipėda ir priklausė Lietuvos jurisdikcijai, 95 proc. visų krašto teisėjų čia buvo vokiečiai, kurie laikėsi vokiškos teismų tvarkos ir praktikos. Tenka pripažinti, kad dėl nemažėjančio pasipriešinimo buvo kalta ir pati Lietuvos valdžia, menkai suvokianti, kas iš tiesų yra Klaipėdos krašto gyventojai. Vadinamieji lietuvininkai buvo laikomi suvokietėjusia etnine grupe, kurią reikia kiek galima greičiau “atlietuvinti”, nepaisant jų norų ir savimonės. Be to, Kauno vykdoma politika tiesiog užtikrino priešiškumą tarp autonominių valdžios įstaigų ir Klaipėdoje tada veikusių centrinių žinybų. Vietinės valdžios žinioje paliktose instancijose - teismuose, policijoje, švie-

timo sistemoje - liko tarnauti vokiečiai, nerodantys jokio lojalumo Lietuvos valstybei. Tuo tarpu centro kompetencijai priklausiusiame geležinkelyje, pašte, uosto tarnybose, muitinėje, pasienio policijoje darbavosi vien tik iš Lietuvos atvykę pareigūnai. Kai kuriems jų tarnyba Klaipėdos krašte buvo savotiška bausmė už tarnybines pražangas, tad galima spėti, jog tokie valdininkai taip pat neliepsnojo karšta meile vietos žmonėms. O jei toks pareigūnas dar nemokėjo vokiškai, bičiuliautis su lietuvininkais jis neturėjo nei noro, nei galimybių. Dar žibalo į nesantaikos ugnį pliūptelėjo 1927 metais krašto gubernatoriumi paskirtas Antanas Merkys, kuris pasižymėjo ypatinga arogancija. Atrodo, kad naujasis gubernatorius jautėsi ne savos valstybės dalies, o greičiau okupuotos šalies valdytoju. Antraip sunku paaiškinti jo siekius, kad kraštą valdytų vien tik Kaune paskirti žmonės. Arba garsiąją jo frazę: “Jums, klaipėdiečiams, mokslo užtenka!”, ją gubernatorius metė nutraukus gimnazijos mokymo kursų finansavimą. Nereikia nė sakyti, kad toks pareiškimas davė daug peno naujai antilietuviškos propagandos bangai. Ketvirtajame dešimtmetyje Vokietijoje vis labiau įsigalint revanšistinėms nuotaikoms ir pamažu, bet už-

Ypač aktyviai nacių idėjas skleidė ir įgyvendino teismų tarnautojai. 1928 metais Klaipėdos prokuratūros aktuarijus Ernstas Goebleris, Šilutės teismo sekretorius Kurtas Rehbergas ir Klaipėdos teismo vachmistras Jurgis Jesutis įsteigė slaptą NSDAP skyrių. Netrukus prie organizatorių prisidėjo Klaipėdos evangelikų bažnyčios pastorius Theodoras Sassas ir Klaipėdos apygardos teismo vyriausiasis prokuroras Hansas Roppas. Toliau įvykiai nepaprastai greitai rutuliojosi. 1931 metų birželio 29 dieną Tilžėje įvyko dainų šventė, į ją susirinko įvairiausių Klaipėdos krašto vokiečių organizacijų nariai. Čia atvyko net pats NSDAP propagandos vadas Josephas Goebbelsas, naciams atėjus į valdžią tapsiantis Reicho propagandos ministru. Sambūrio dalyviams aukštas nacių veikėjas pirmą kartą viešai ir garsiai pareiškė, jog Klaipėdos kraštas turįs būti prijungtas prie Vokietijos, o lietuviai išvyti lauk. Po poros metų šiuos žodžius Karaliaučiuje pakartos ir A.Hitleris. Po ten surengto didžiulio mitingo, susitikęs su Klaipėdos vokiečių rinktinės nariais, jis pareikš: “Savo pažadą aš ištesėsiu. Klaipėda bus grąžinta Vokietijai!” Po šio susitikimo nacių veiklą Klaipėdos krašte pradės koordinuoti asmeninis A.Hitlerio sekretorius Rudolfas Hessas. Atėjus į valdžią A.Hitleriui, nelegalių Klaipėdos nacių kuopelių pumpurėliai ėmė skleistis žiedeliais. 1933-iaisiais per Seimelio rinkimus galutinai susiformavo, o vėliau ir oficialiai įsikūrė dvi legalios nacių organizacijos: Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga (“Christliche Sozialistische Arbeitsgemeinschaft”, CSA) ir Socialistinė darbo sąjunga (“Sozialistische Volksgemeinschaft”, SOVOG). Pirmajai vadovavo jau minėtas pastorius T.Sassas, antrajai - veterinaras Ernstas Neumannas. Tiek anksčiau įkurtam Klaipėdos NSDAP skyriui, tiek minėtoms dviem organizacijoms dirigavo vienas ir tas pats asmuo - Tilžėje įsikūręs NSDAP Klaipėdos krašto komisaras Hansas Mozeris. Vėliau nacistinių judėjimų kuratoriaus funkcijas perėmė Vokietijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Vokiečių diplomatai ne tik užtikrino ryšius tarp Vokietijos valdžios ir Klaipėdos revanšistų, bet ir nesislėpdami lankydavosi vokiečių politinių partijų lyderių namuose, sakydavo kalbas hitlerininkų susirinkimuose ir duodavo jiems veiklos instrukcijas. Konsulato darbuotojai Klaipėdos nacių veikėjams išduodavo nelegalias Vokietijos vizas, aprūpindavo jų organizacijas


2013 02 01 Lietuvos žinios

propagandine literatūra. 1934 metais konsulate saugų prieglobstį rado ir SOVOG archyvas. Pagrindinis Klaipėdos krašto nacistinių organizacijų kuratorius buvo pats Vokietijos konsulas Reinholdas von Sauckenas - turtingas ir labai įtakingas žmogus. Jausdami Berlyno paramą Klaipėdos nacionalsocialistai jau visiškai atvirai skelbė savo svarbiausią tikslą kuo greičiau prijungti šį Lietuvos kraštą prie Vokietijos. Suprantama, kad nei SOVOG, nei CSA negalėjo veikti be rimtos finansinės paramos. Ja rūpinosi Berlyne įsteigta bendrovė “Concordia”, kuriai vadovavo Vokietijos sostinės burmistras Maksas Winkleris. Ši vokiečių spaudai užsienyje remti skirta kompanija nuolat siųsdavo į Klaipėdos kraštą savo revizorius, kurie ne tik tikrindavo, bet ir instruktuodavo vietos vokiečių laikraščių redakcijas. Tiesa, atvira nacistinė propaganda, kurią varė vokiški Klaipėdos laikraščiai, ne visada likdavo nenubausta. Štai 1933 metų pabaigoje krašto ir karo komendantas skyrė maksimalią 5000 litų baudą laikraščiui “Memellandische Rundschau” už kiršinimo politiką, politinių kalinių, karo komendanto nubaustų už antivalstybinę veiklą, garbinimą ir įvairius antivyriausybinius pareiškimus. Tačiau baudų niekas nebijojo - vietos nacizmo propaguotojus itin padrąsino viename Vokietijos dienraštyje paskelbtas sensacingas interviu su Vokietijos konsulu R.von Sauckenu. Šiame pokalbyje diplomatas be užuolankų pareiškė, jog Vokietijos generalinis konsulatas esąs tikras Klaipėdos diktatorius: “Jis vadovauja generaliniam štabui iš dviejų vicekonsulų ir 40 sekretorių, turi savo dispozicijoje slaptą policiją, Karaliaučiaus radijo stotį, Tilžės laikraščius, keturių milijonų markių kreditą.” Nacistų organizacijos buvo finansuojamos ir per slaptas kredito bendroves “Kretitferbandą” ir “Agrariją”, kurioms vadovavo E.Neumanno pavaduotojas ir SOVOG finansų valdytojas V.Bertulaitis. Šios kredito unijos ne tik rėmė antivalstybines organizacijas, bet ir verbavo naujus jų šalininkus - visi šių įstaigų skolininkai buvo verčiami varyti nacistinę propagandą.

Ruošė dovaną A.Hitleriui Turėdamos pakankamai finansinių išteklių ir 8244 narius CSA ir SOVOG tapo grėsminga jėga ir neapsiribojo vien propaganda. CSA iš patikimų žmonių ėmė sudarinėti ginkluotas smogikų, o SOVOG - teroristų grupes. Jau vėliau, prasidėjus suėmimams ir kratoms paaiškės, kad kas dešimtas CSA ir SOVOG narys buvo ginkluotas. Be to, Klaipėdoje veikė Vokietijos SA pavyzdžiu sukurti smogiamieji būriai “Storm Kolone”. Uniformuoti, su svastikomis ant rankovių jie nuolat žygiuodavo miesto gatvėmis. Taigi legaliai veikiantis SOVOG, kurio įstatuose užsimenama tik apie kultūrinę ir ekonominę veiklą, užsiauginęs raumenis ima ruoštis visai kitokiems veiksmams. 1933 metų rudenį organizacijos vadas E.Neumannas įsako visiems padalinių vadams pradėti rengtis sukilimui. Prasideda intensyvios treniruotės. Smogikai ginkluojami, mokomi karinės rikiuotės, šaudyti, slėptis nuo priešų, pereiti upę, statyti laikinus tiltus, mėtyti granatas, atpažinti signalus ir kitų karinių dalykų. Spalio 15 dieną SOVOG vadovybė sumanė pademonstruoti jėgą ir surengti bandomąjį žygį į Šilutę. Planuota, jog keli tūkstančiai SOVOG narių ir smogikų žygiuos miestelio gatvėmis. Tačiau sumanymas žlugo, nes negauta apskrities karo komendanto leidimo. Vis dėlto sukilimui ir toliau intensyviai rengtasi. Visi SOVOG grupių ir smogiamųjų būrių vadai jau turi tikslias instrukcijas, kaip elgtis gavus žinią

Istorija

13

Nuosprendžiai liko tik popieriuje

Klaipėdos krašto nacių smogikai per mokymus. / Vokietijos federalinio archyvo nuotrauka

E.Neumanną sveikina į Vokietijos užgrobtą Klaipėdą atvykęs A.Hitleris. 1939 m. kovo 23 d. / LŽ archyvo nuotrauka apie jo pradžią. Be to, nutariama nužudyti bet ką, kas tik suteiks Lietuvos valdžiai žinių apie SOVOG ar kitų nacių organizacijų veiklą, struktūrą, ryšius ir planus. Vėliau įsitikinsime, kad tai nebuvo vien tušti žodžiai. Sukilimas turėjo įvykti 1934 metų sausio 18 dieną. Jo planas buvo toks: vienas Klaipėdos kino teatro savininkas surengs kino seansą Macikuose stovinčiam Lietuvos kariuomenės pulkui. Kariams susirinkus žiūrėti filmo, smogikai nuginkluos visą įgulą ir pradės sukilimą. Tiesa, vėliau šis planas atidėtas balandžio 20-ajai taip norėta padaryti gimtadienio dovaną A.Hitleriui. Tačiau nei tą, nei vieną iš minėtų dienų sukilimas taip ir neprasidėjo. Dabar sunku pasakyti, kas lėmė nesėkmę - ar tai, kad SOVOG vadai taip ir nesulaukė NSDAP vadovybės nurodymo pradėti veiksmus, ar tai, jog šiems planams kelią užkirto Lietuvos saugumas.

Areštai ir kratos Klaipėdos hitlerininkų planai saugumo policijai nebuvo paslaptis. Daug informacijos teikė į šių organizacijų struktūras infiltruoti VSD agentai. Vien saugumo darbuotojas V.Augustaitis Šilutėje turėjo keletą svarbių agentų: vokiečių jaunimo organizacijų veikėją M.Švideraitį (agentūrinis slapyvardis Martinas), “Kulturferbando” reikalų vedėją slapyvardžiu Ene ir netgi SOVOG reikalų vedėją A.Molinių-Ali. Būtent pastarojo dėka 1934 metais buvo suimtas CSA narys Jurgis Jesutis, vienintelis patvirtinęs, kad CSA ir SOVOG palaiko slaptus ryšius su NSDAP. Užbėgdami įvykiams už akių pastebėsime, kad garsiajame hitlerininkų teismo procese, kuris įėjo į istoriją kaip Neumanno-Sasso byla, remiantis vien tik pagrindinio liudytojo A.Moliniaus parodymais buvo nuteista daugiau kaip 80 kaltinamųjų.

O kol kas Lietuvos valdžia ruošia suįžūlėjusiems hitlerininkams skaudų smūgį. 1934 vasario 8 dieną Vyriausybė išleidžia “Tautai ir valstybei saugoti įstatymą”. Jame uždrausta slaptų kredito įstaigų veikla, naudojama politinei įtakai prieš Lietuvos valstybę. Įstatymas numatė bausti asmenis, vadovavusius tokioms kredito įstaigoms ir užsienio lėšomis kreipusius partijų veiklą priešinga Lietuvos valstybės ir tautos interesams veikla. Įstatymas taip pat numatė bausti visus, kurie niekins ir įžeidinės lietuvių tautą, Lietuvos Vyriausybę, valstybės simbolius, vėliavą, be Lietuvos Vyriausybės leidimo ves derybas su svetimos valstybės vyriausybe, jos įstaigomis ar agentais, priklausys užsienio organizacijoms, dirbs jų naudai,

Klaipėdos krašte veikusios nacistinės organizacijos “Socialistinė darbo sąjunga” (SOVOG) lyderis veterinaras E.Neumannas. / LŽ archyvo nuotrauka Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos nacius. Tačiau šiam sumanymui nebus lemta tapti realybe, mat netrukus bus suimti ir likusieji svarbiausi SOVOG aktyvistai, o šios organizacijos (kaip ir CSA) veikla bus uždrausta. O kol kas direktorijos pirmininkas Otto Sreiberis siunčia gubernatoriui Vytautui Gyliui laišką, kuriame tvirtina, kad “Tautai ir valstybei saugoti įstatymas” autonominiame Klaipėdos krašte neturi galioti. Protesto notą Lietuvai nusiuntė ir Vokietijos vyriausybė. Šiame dokumente tvirtinama, kad padarytas “sunkus pasikėsinimas prieš Klaipėdos krašto autonomiją” ir reikalaujama sustabdyti “Tautai ir valstybei saugoti įstatymo” galiojimą Klaipė-

Paprasti vokiečiai, be abejo, nežinojo, kad Klaipėda atiteko Lietuvai su Berlyno viršūnių žinia ir tyliu jo pritarimu, tad šalyje po šių įvykių kilo nemenkas sąmyšis. panaudos ekonomines priemones prieš Lietuvą ar lietuvių tautos interesus, skleis tendencingas žinias, naudosis užsienio lėšomis savo veiklai, nešios uždraustą uniformą ar ženklus arba be leidimo laikys ginklus. Jau kitą dieną SOVOG lyderis E.Neumannas ir smogikų vadeiva E.Lapinas atsidūrė Bajorų kalėjime. Šiaulių apygardos teismo tardytojai rengėsi pradėti jų veiklos tyrimą. Dar kitą dieną laisvėje likę nacistai skubiai susirinko į pasitarimą Vokietijos konsulate. Hitlerininkai ir jų globėjai sprendė dilemą - tęsti SOVOG veiklą ar steigti naują partiją. Pasitarimo dalyviai apsistojo prie antrojo varianto - įsteigti naują partiją “Vokiečių frontas” (“Deutsche Front”), kuri turėtų suvienyti ne tik

dos krašte. Atsakomojoje notoje Lietuvos Vyriausybė atmetė priekaištus dėl įstatymo ir kaltinimus dėl pablogėjusių tarpusavio santykių, nes jiems pakenkę ne Lietuvos veiksmai, o Vokietijos ekonominės represijos. O dėl įstatymo, jis esąs Lietuvos vidaus reikalas, sakoma notoje. Tuo tarpu skandalą sukėlusio O.Sreiberio dienos jau suskaitytos. Birželio 28 dieną gubernatorius J.Navakas atšauks jį iš pareigų, o naujuoju Direktorijos pirmininku paskirs Lietuvių frakcijos Seimelyje atstovą Martyną Reizgį. Dar po trijų savaičių, remdamasis naujuoju įstatymu, Klaipėdos krašto karo komendantas atims mandatus SOVOG priklausiusiems 8 Seimelio nariams ir 22 kandidatams.

Bet grįžkime į žiemos pabaigą, kai vasario 24-ąją, pasibaigus hitlerininkų suėmimams, prasidėjo svarbiausių nacistų vadeivų E.Neumanno ir T.Sasso veiklos tyrimas. Tą pačią dieną SOVOG ir CSA narių butuose darytos kratos. Čia rasta 1104 vienetai ginklų ir kitų įkalčių, vos tilpusių į 30 dėžių. Per beveik penkis mėnesius byloje apklausti 1327 žmonės, 142 asmenys patraukti atsakomybėn. Kadangi penkiolikai iš jų pavyko pasislėpti, o vienas buvo nužudytas, 32 tomų byloje liko 126 kaltinamieji. Beje, įkalčius hitlerininkai mėgino naikinti dar prieš prasidedant suėmimams: jie ketino susprogdinti Lietuvos saugumo būstinę Šilutėje. Išpuolį buvo pavesta surengti Ernestui, Johanui ir Augustui Valaičiams. Teroristai ketino pro langą į pastato vidų įmesti benzino talpyklas, o vėliau susprogdinti granatas. Jei planas būtų pavykęs, pastatas būtų sudegęs, o visi jame esantys dokumentai - sunaikinti. Tačiau to padaryti nepavyko - teroristus sulaikė policija. Nacių smogikai naikino ne tik įkalčius, bet ir liudytojus. Sužinojusi apie SOVOG nario J.Jesučio parodymus saugumo policijai, vietos nacių vadovybė nutarė jį pašalinti. Kovo 23 dieną J.Jesutis dingo be žinios. Po trijų savaičių jo lavonas rastas Pagėgių apskrities Opstainių kaime ant Jūros upės kranto. Vėliau teismo ekspertai nustatys, kad J.Jesutis buvo pasmaugtas ir įmestas į upę. Teisme išaiškės ir nužudymo aplinkybės. Pasirodo, vairuotojas Heinrichas Vanagaitis laukė liudytojo automobilyje prie Klaipėdos apygardos teismo rūmų. Šis išėjo su SOVOG aktyvistais V.Prysu, F.Hornu ir smogikais Evaldu Boliu bei Emiliu Liepa. Visiems susėdus į automobilį, J.Jesutis buvo pasmaugtas, jo lavonas nuvežtas į Opstainių kaimą, perkeltas į vežimą, iš ten įtemptas į valtį ir išmestas upės viduryje. Nepaisant desperatiškų mėginimų paslėpti įkalčius ir atsikratyti liudytojų, 1935 metų kovo 26 dieną Kariuomenės teismas paskelbė hitlerininkams griežtus nuosprendžius. Kadangi apie šį procesą jau esme išsamiai pasakoję, šįkart tik priminsime, kad nužudymu kaltintiems V.Prysui, E.Boliui, E.Liepai ir H.Vanagaičiui skirta mirties bausmė sušaudant. Dar du smogikai už pasikėsinimą nužudyti nuteisti kalėti iki gyvos galvos. SOVOG vadeiva E.Neumannas gavo 12 metų kalėjimo su turto konfiskavimu. Kalėti po 10 metų nuteisti ir devyni šios organizacijos smogikų grupių vadai. Iš viso įvairiomis bausmėmis nuteisti 87 asmenys, dar 35 teisiamieji išteisinti. Deja, precedento tuometinėje Europoje neturėjusio teismo nuosprendžiai taip ir liks tik popieriuje. Anglijai pareikalavus atšaukti mirties bausmę J.Jesučio žudikams, prezidentas Antanas Smetona pakeis ją kalėjimu iki gyvos galvos. Vėliau, spaudžiant Berlynui, E.Neumannas ir T.Sassas bus amnestuoti ir Klaipėdoje sutikti kaip didvyriai. 1938 metais E.Neumannas vėl aktyviai įsitrauks į ankstesnę veiklą ir net sėkmingai dalyvaus paskutiniuose Seimelio rinkimuose. Dar po metų, pasakęs kalbą nuo Klaipėdos teatro balkono, jį apdovanos pats A.Hitleris. Tuo tarpu bylą tyręs tardytojas Matas Krygeris, prasidėjus karui, atsidurs gestapo naguose. Prokuroras Dionizas Monstravičius pateks į Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklą. Pagrindinis bylos liudytojas Lietuvos saugumo slaptasis agentas A.Molinius 1941 metais bus sušaudytas, o pati Klaipėdos nacių byla be pėdsakų pradings slaptuose Reicho archyvuose. Bet apie tai papasakosime kitą kartą.


14

2013 02 01 Lietuvos žinios

Kelionės

Šventė gyvenimą po Gruzijos saule Apkeliavusi daugelį Europos šalių, jaunų vilniečių kompanija dairėsi, kur čia dar pasibasčius. Kartą tiesiog iš smalsumo nuskrido į Gruziją. Ir liko taip sužavėta, kad dabar ten lankosi kasmet. JŪRATĖ MIČIULIENĖ

T

ąkart pasitaikė pigūs lėktuvo bilietai į Tbilisį. Ilgai nedvejoję šešiese greit apsisprendė. “Galėjome skristi į Dubajų, Turkiją ar Egiptą, tačiau Gruziją pasirinkome vien todėl, kad tai mums pasirodė nežinomas, egzotiškas kraštas”, - pasakojo Voldemaras Ruščiauskas. Vyresni Lietuvos gyventojai šioje vietoje nusišypsos jiems Gruzija seniai žinoma: juk kadaise pliuškenęsi Juodojoje jūroje, vykę į turistinius žygius po Kaukazo kalnus, poilsiavę Suchumio, Batumio ar Boržomio kurortuose. Ne vienas papasakos apie nepamirštamas keliones traukiniu į Kaukazą, kai geležinkelio stotyse išlipus apspisdavo arbūzų, apelsinų ir kitokių gėrybių prekeiviai.

Lietuvius vadina broliais “Kai pirmą kartą keliavome po Gruziją, buvo auksinis ruduo. Kalnai, slėniai, Kazbegio, Boržomio, Signagio ar Kachačio rajonų gamta tiesiog spindėjo rudens spalvomis. Tokio grožio mes net nesitikėjome, - prisipažino Darius Adomaitis. - Be to, tai turistų dar neišmindžiotas kraštas, todėl keliaudamas gali patirti tokių įspūdžių, ko jau nerasi, tarkime, kur nors Italijoje.” Nors Gruzijoje turizmo infrastruktūra nėra taip išplėtota kaip Europoje, tačiau, pasak vaikinų, dėl to keliaujant jiems problemų nekilo. Nakvoti mielai priima vietos gyventojai, vienam žmogui kainuoja apie 40-70 litų. Ir dar namų šeimininkė pagamina pusryčius. “Štai Signagio rajone, kur mes jau tris kartus lankėmės ir dar važiuosime, už nakvynę mokėjome po 40 litų. Kartu gavome pusryčius, vakarienę ir skanaus naminio vyno”, - pasakojo Darius. Galima rinktis, žinoma, ir viešbučius, jų miestuose netrūksta, bet kainos siekia kelis šimtus litų. Be to, viešbučiuose neteksite malonumo pabendrauti su šeimininkais prie stalo. Pasak keliautojų, Gruzijoje jautiesi laukiamu svečiu. “Gruzinai lietuviams labai draugiški, vadina broliais. Galbūt nepamiršta, kad Lietuva juos parėmė per karą su Rusija”, - teigė pašnekovai.

Važiuojant gruzinų karo keliu atsiveria nuostabiausi vaizdai. / Asmeninio albumo nuotraukos

Pigus transportas Keliaujant po Gruziją nebūtina nuomotis automobilio. Pasak vaikinų, gana pigu važiuoti traukiniais, autobusais,

tume mokėję keliaudami traukiniu ar autobusu, - teigė Voldemaras. - Tbilisyje patogiausia naudotis metro. Pigu ir greita. Kol iškyli į gatvę, tuo pačiu 70 lie-

Nakvoti mielai priima vietos gyventojai, vienam žmogui tai kainuoja apie 40-70 litų. Ir dar namų šeimininkė pagamina pusryčius. mikroautobusais. Taip galima aplankyti daug miestų ir miestelių, kuriuose įdomybių netrūksta. “Ir taksi nedaug mokėsite. Šitaip vykome į kitą miestą, kelionė truko dvi valandas. Kadangi buvome keturiese, kiekvienam ji atsiėjo tiek pat, kiek bū-

Tbilisį pamėgsta vis daugiau lietuvių jaunimo.

tuviškų centų kainuojančiu bilietėliu gali naudotis daug kartų.” Vaikinaitvirtino, kad kraštas visiškai saugus keliauti. “Nebent kur nors pasienyje kyla neramumų, kaip prieš keletą mėnesių, tarkime, nutiko Dagestano kaimynystėje. Tačiau turistų ten

tada ir neįleido, - teigė pašnekovai. Tbilisyje, įgyvendinus reformas, policininkams pakeltos algos. Už kyšius gresia didelės baudos ar net kalėjimas. Tad nenorėdami prarasti gana gerai mokamo prestižinio darbo jie dirba gerai. Policijos mieste gana daug.”

Vasarą traukia į kalnus Pašnekovų teigimu, vasarą smagu pakilti į kalnus, kur vėsiau. “Ten išsikrausto ir dauguma gruzinų, turi namelius, išvažiuoja vasaroti, kitaip sakant, pabėga nuo karščio”, - pasakojo Darius. Jis prisiminė istoriją, kai dviese su Voldemaru iš Svanetijos miestelio Mestijos, esančio daugiau kaip dviejų kilometrų aukštyje, sumanė

pakilti dar aukščiau prie ledyno. “Kildami susipažinome su taip pat ten traukiančiais turistais - australu, danu ir žydaite, - prisiminė jis. - Keliavome pagal žemėlapį, bet supainiojome upės krantus. Pasirodo, ne ta puse ėjome. Kai pasiekėme nepereinamą girią, teko bristi per velniškai šaltą ir sraunią iš ledyno tekančią upę. Nors ji negili, teko laikytis už akmenų, kad srovė nenuneštų. Kojas užgėlė, bet šiaip ne taip upę įveikėme.” Kylančius prie ledyno keliautojus pasitiko pasieniečiai, nes jau netoli buvo Abchazijos pasienis. “Tačiau pasieniečiai buvo labai draugiški, sakė, seniai pro žiūronus mus stebėję. Vyriausio grupės žmogaus - 35 metų

Alazanio slėnyje sutiktas vietinis džigitas.


2013 02 01 Lietuvos žinios

Kelionės

15

Architektūros šedevras - Ananūrio bažnyčia ant kalnų ežero kranto. dano - paprašė paso. Patikrino ir palydėjo toliau iki takelio. Dar parodė šaltinį, iš kurio galima atsigerti”, - įspūdžiais dalijosi vaikinai.

Svanas vežė be stabdžių Kitą rytą iš Mestijos miestelio keliautojai planavo skristi į Tbilisį, tačiau užslinko tiršti debesys, jie, galima sakyti, plaukė namų stogais. “Buvo netinkamas skristi oras ir lėktuvą teko keisti mikroautobusu. 100 kilometrų žemyn leidomės penkias valandas. Stresą kėlė ir tai, kad šlaitai nubyrėję, vieškelis nuo kalnų upelių pažliugęs, o vairuotojas dar pranešė, kad jo stabdžiai sugedo, - dėstė vaikinai. - Be to, dar sužinojome, kad Gruzijoje vairuotojai nesuka galvos dėl techninės automobilio apžiūros, kokiais nori, tokiais ir važinėja.” Autobusiuko, kuriuo keliautojams teko leistis žemyn, buvo visiškai plikos padangos. “Važiavome tik mes dviese ir vairuotojas su draugu. Jis iš pradžių mus nuramino sakydamas, kad vairuotojas - tikras svanas, nuveš gerai. O apie svanus jau žinojome, kad jie laikomi savotiškai trenktais kalnų džigitais. Svanetija - kalnų kraštas, sakoma, kad ten gyvenantiesiems truputį trūksta oro, - prisiminimais dalijosi pašnekovai. - Mes sėdėjome išsigandę, o jie anekdotus vienas kitam pasakojo ir lėkė tokiu greičiu, kokiu aš niekada kalnais nelėkčiau. Vos iškentėjome penkias valandas.”

Gruzinų karo keliu Įspūdį keliautojams paliko ir senasis gruzinų karo kelias, kuris jungia Tbilisį su Kazbegiu. Jis buvo nutiestas dar XIX amžiaus pradžioje. Dabar kai kur paremontuotas, kai kur vienos duobės. Tačiau atsiveriančios panoramos - poetų ir keliautojų apdainuotos. Pasak vaikinų, vaizdai tikrai to verti. “Kai sumanėme pasivažinėti šiuo keliu, pažįstami gruzinai rekomendavo prityrusį vairuotoją. Jis prisistatė esąs Suliko, - pasakojo pašnekovai. O kokie vaizdai atsiverdavo vingiuojant kalnų šlaitais, kokie slėniai, upės, kiek avių ganėsi, kokios spalvos! Gal pamenate iš filmo “Kaukazo belaisvė”, ten Šuriko nuotykius filmavo. Važiuojant galima pamatyti rūdijančių,

Snieguota Kazbeko viršūnė.

skardžiuose pasmigusių senų volgų. Mūsų vairuotojas vis lingavo galva, esą čia jaunų, nepatyrusių vairuotojų kelio baigtis. Pats judėjo lėtai.” Net pavojinguose kelio posūkiuose nėra jokių užtvarų. Netyčia nukrypęs į šlaitą lengvai nudardėtum žemyn. Tačiau dairytis pavojų vaikinams nebuvo kada - akys ir fotoaparatai ryte rijo kalnų vaizdus. Važiuojant gruzinų karo keliu beveik visada iš tolo lydi snieguota Kazbeko (5047 m) viršūnė. Tai trečias pagal aukštį Gruzijos kalnas. Pamėgę šią Kaukazo šalį vaikinai Gruzijoje pernai įkūrė keliones organizuojančią įmonę “Ugo Travel”. Ji rengia maršrutus, pataria atvykstantiesiems, kur įdomiau būtų keliauti, ką verta pamatyti. Jų bendradarbė lietu-

Gruzinų karo kelyje su vairuotoju Suliko. zinai mėsos net nemarinuoja, sako, kam ją gadinti, tiesiog kepa šviežią. Gruziją tikrai rekomenduojame mėgstantiesiems skaniai pavalgyti. O jau tostų tai tikrai čia kiekvienas visokių moka. Tai ne mitas, - tvirtino vaikinai. Kai mes lankėmės Gruzijoje, vienas mūsų draugas, negalėjęs tuo metu vykti kartu, šventė gimtadienį. Tai mes paprašydavome žmonių pasakyti jam lin-

Gruzijoje vairuotojai nesuka galvos dėl automobilių techninės apžiūros, kokiais nori, tokiais ir važinėja. vaitė jau keletą metų gyvena Gruzijoje. Kaip pripažino pašnekovai, pastaraisiais metais vis daugėja norinčiųjų pamatyti Gruziją. “Keliautojų iš Lietuvos amžius - nuo trisdešimties metų. Tai, galima sakyti, žmonės, kurie dar turi jėgų kopti į kalnus arba tie, kurie prisimena Gruziją iš savo jaunystės”, - sakė Voldemaras.

Vyno kelias Pastaraisiais metais Gruziją atradę vaikinai tvirtina: “Neįsivaizduojate, koks ten skanus maistas! Tokių pomidorų net kaime pas močiutę šiltadaržyje nerasite, kokie užauga po Gruzijos saule. Ypač čia gera rudenį. Karštis jau atlėgęs, važiuoji pro vynuogynus, bet kur pasibelsk - už nedidelį mokestį galėsi visokio vyno prisiragauti”, - prisiminė vaikinai. Kachačio rajonas vadinamas vyno tėvyne, dauguma gruziniškų vynų gaminama būtent čia. Sakoma, kad Gruzijoje auga 500 iš pasaulyje žinomų 2 tūkst. vynuogių rūšių. Kachačio rajone beveik kiekviena šeima turi savo vynuogyną. Pasak pašnekovų, paprašyti gruzinai už nedidelį mokestį nuveš į vynuogyną, surengs iškylą ir patieks vaišių. Prie vyno ir šašlyką iškeps. “O kokio jie skonio! Gru-

kėjimų. Prifilmavome daugybę, visi sveikino ir gražiausius tostus rėžė.” Daugelį šalių aplankę pašnekovai prisipažino, kad Gruzijoje atrado tai, ką sunku nusakyti žodžiais. “Užmezgėme artimų draugysčių, kopdami į ledynus atradome kvapą gniaužiančių vietų, klausėmės įdomių istorijų, atvėrėme duris į unikalią gruzinų kultūrą, ragavome pačių skaniausių, paslaptingais kalnuose augančiais prieskoniais pagardintų patiekalų, gruziniško vyno, mėgavomės Gruzijos garsais, spalvomis ir šypsenomis. Kitaip tariant, šventėme gyvenimą po Gruzijos saule - kaip gruzinai daro nuolat”, - nuo patirtų įspūdžių ir prisiminimų švytėjo vaikinai.

Tbilisio jaunavedžiai.

Kvepia vaikyste Voldemaras pridūrė, kad jam Gruzija buvo miela ir todėl, jog priminė vaikystę: “Gruzijoje pasijusdavome tarsi grįžę dvidešimt metų atgal. Tai teikė nepamirštamų įspūdžių. Gatvėse dar pilna tokių automobiliukų, kokie pas mus važinėjo vaikystėje, nepriklausomybės pradžioje. Dauguma namų aplopyti, paremontuoti taip, kaip pas mus būdavo, kol neišmokome visko nuglaistyti pagal vadinamuosius euroremonto standartus”, sakė jis.

Gruzinės mėgsta megzti ir pardavinėti rankdarbius gatvėje.

Čiurčhela - ypatingi gruzinų saldumynai. Žemės riešutai suveriami ant siūlo ir užpilami vynuogių sirupu.


16

Trumpai TENISININKŲ BURTAI Ketvirtadienį ištraukti Daviso taurės turnyro Europos ir Afrikos zonos II grupės mačo tarp Lietuvos ir Kipro vyrų rinktinių burtai. Penktadienio popietę (15.50 val.) Šiauliuose pirmieji į kovą stos antroji Lietuvos raketė Dovydas Šakinis ir antras pagal reitingą Kipro atstovas Raresas Cuzdrioreanas. Po jų jėgas išmėgins pirmoji Lietuvos raketė Ričardas Berankis (ATP klasifikacijoje 85-oji vieta) ir kiprietis Petros Chrysokos. Šeštadienį (16 val.) numatytas dvejetų susitikimas. Abiejų rinktinių kapitonų sprendimu jį žais jau minėti tenisininkai. Tiesa, kapitonai gali prieš pat mačą pakeisti sudėtis. Sekmadienį bus žaidžiami dar du vienetų susitikimai - 12 val. į aikštelę žengs R.Berankis ir R.Cuzdrioreanas, po jų dvikovos D.Šakinis stos prieš P.Chrysokos. Mačo Šiauliuose nugalėtojas pateks į Europos ir Afrikos zonos II grupės antrąjį etapą, kuriame susitiks su Benino ir Portugalijos rinktinių mačo nugalėtoja.

LICENCIJŲ DALYBOS Lietuvos futbolo federacijos (LFF) klubų licencijavimo pirmajame etape A lygos licencijas gavo 4, o I lygos licencijas - 7 ekipos. A lygos licencijos suteiktos Marijampolės “Sūduvos”, Vilniaus MFD “Žalgirio”, Tauragės “Tauro” ir Alytaus “Dainavos” komandoms. Licencijos kol kas nesuteiktos Panevėžio “Ekranui”, Klaipėdos “Atlantui”, “Šiauliams”, Gargždų “Bangai” ir Pakruojo “Kruojai”. Prieš apeliacinį licencijavimo komiteto posėdį daugiausia padirbėti teks “Bangai” bei “Kruojai”. Prie devynių A lygos licencijų siekiančių klubų prisidėjo ir Kėdainių “Nevėžis”. Ši ekipa bus įvertinta iki vasario 11 dienos. LFF I lygos licencijos suteiktos Jonavos “Lietavai”, “Šilutei”, “Nevėžiui”, “Kėdainiams”, Vilniaus “Žalgiriui-3”, Kauno “Spyriui” ir Kazlų Rūdos “Šilui”.

LIETUVIŲ VARŽOVAI Šveicarijoje paaiškėjo Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) futbolo rinktinės varžovės 2015 metų Europos čempionato atrankos varžybose. Burtai lėmė jauniesiems Lietuvos futbolininkams I atrankos grupėje žaisti su Anglijos, Velso, Suomijos, Moldovos ir San Marino komandomis. Iš viso atrankos varžybose dalyvaus 52 jaunimo rinktinės, suskirstytos į 10 grupių. Į atkrintamąsias varžybas pateks grupių nugalėtojai bei keturios geriausios antrąsias vietas užėmusios komandos. Finalinis aštuonių rinktinių etapas 2015-ųjų birželį vyks Čekijoje.

“PRIENAI” PUSFINALYJE Paskutiniuoju DNB Lietuvos krepšinio federacijos taurės vyrų turnyro pusfinalio dalyviu tapo Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalininkas klubas “Prienai”, antrąsyk namie nugalėjęs Panevėžio “Lietkabelį” - 96:77 (22:29, 28:14, 24:18, 22:16). Pirmą šių komandų susitikimą Panevėžyje svečiai laimėjo 91:84. Pusfinalyje prieniškiai žais su Kėdainių “Nevėžiu”. Tuo metu Pasvalio “Pieno žvaigždės” ir “Šiauliai” jau pradėjo kovą dėl vietos finale. Per pirmas pusfinalio rungtynes namie žaidę pasvaliečiai varžovus įveikė 78:66 (18:15, 17:15, 20:16, 23:20). Atsakomoji dvikova Šiauliuose vyks vasario 27-ąją. LŽ

2013 02 01 Lietuvos žinios

Sportas

“Žalgiris” įkvėpė gryno oro VILMANTAS REMEIKA

Priremti prie sienos, Kauno “Žalgirio” krepšininkai atgaivino savo viltis tęsti kovą dėl bilieto į Eurolygos ketvirtfinalio varžybas. Lietuvos čempionai vakar vakare namie rezultatu 92:56 (26:21, 18:16, 26:9, 22:10) pranoko Vokietijos klubą Berlyno “Alba” ir iškovojo antrąją pergalę per šešerias E grupės rungtynes. Vokiečiams tai buvo penktoji nesėkmė. Prieš vakarykštę kovą “Žalgiris” ir “Alba” per 5 turus buvo iškovoję po 1 pergalę. Tačiau komandų įdirbis buvo skirtingas. “Alba” pralaimėdavo pirmąsias ketverias TOP 16 etapo rungtynes 6-18 skirtumu, kol prieš savaitę 82:63 nukovė kitą Vokietijos klubą Bambergo “Brose Baskets”. Tuo metu “Žalgiris” tris iš keturių pralaimėjimų patyrė 1-4 taškų skirtumu. Po apmaudžių nesėkmių kauniečių treneris Joanas Plaza vis kartojo, kad ilgiau taip nesisekti “Žalgiriui” negali. Ir vakar kauniečiai išliejo visą sportinį pyktį ant svečių iš Berlyno. Pirmame ketvirtyje kauniečius dar kaustė įtampa. Kova vyko taškas į tašką, “Alba” nuolat kėlė problemų šeimininkams. Antrame kėlinyje “Žalgiriui” pavyko įgyti apčiuopiamą 6-8 taškų pranašumą, o po 20 minučių kovos Lietuvos ekipa pirmavo 46:37. Lemtingas lūžis įvyko trečiame kėlinyje. “Žalgiris” laimėjo 6 minučių atkarpą 12:0 ir nutolo 58:37. Vėliau žalgiriečiai neleido suabejoti savo pranašumu ir džiu-

Žalgiriečių tikslas - ketvirtfinalis. / Erlendo Bartulio nuotrauka gino 10,1 tūkst. (pagal oficialų Eurolygos protokolą) į areną susirinkusių aistruolių. Jie paskutinę rungtynių minutę šeimininkų komandai skandavo “Ačiū!”. Įspūdinga pergale “Žalgiris” įteikė dovaną ir 100-ąsias rungtynes Eurolygoje žaidusiam puolėjui Darjušui Lavrinovičiui. Nugalėtojams vakar taškus pelnė: Marko Popovičius 22, Tremmellas Dar-

denas 17, Mindaugas Kuzminskas 14, Mario Delašas ir Kšištofas Lavrinovičius - po 8, Darjušas Lavrinovičius 7, Adas Juškevičius 6, Rimantas Kaukėnas 5, Oliveris Laffayette’as ir Vytenis Lipkevičius - po 2, Jeffas Foote’as 1. “Alba” gretose pasižymėjo Yassinas Idbihi (12 tšk.), Derrickas Byarsas (10 tšk.) ir Jekelas Fosteris su Deonu Thompsonu (po 8 tšk.).

Eurolygoje kitą savaitę skelbiama pertrauka. Kitas rungtynes “Žalgiris” žais vasario 14 dieną Vokietijoje su “Brose Baskets”. Visas penkerias rungtynes E grupėje kol kas pralaimėjusi Bambergo komanda šiandien svečiuose susitinka su Jono Mačiulio atstovaujamu Atėnų “Panathinaikos” (3 pergalės ir 2 pralaimėjimai).

Togo rinktinei blogiausia - jau praeityje STATISTIKA

VILMANTAS REMEIKA

Alžyras - Dramblio Kaulo Krantas 2:2 (0:0). Rustenburgas, 5000 žiūrovų. Sofiane Feghouli (64 iš 11 m), Hillelis Soudani (70); Didier Drogba (77), Wilfriedas Bony (81). Togas - Tunisas 1:1 (1:1). Nelspruitas, 7500 žiūrovų. Serge Gakpe (13); Khaledas Mouelhi (30 iš 11 m).

PAR vykstančiame Afrikos futbolo čempionate jau aiškūs visi ketvirtfinalio dalyviai. Po paskutinių D grupės kovų į aštuntuką įšoko Togo rinktinė. Jau anksčiau vietą ketvirtfinalyje buvo užsitikrinę varžybų favoritai Dramblio Kaulo Kranto futbolininkai.

Išgyveno tragediją Prieš paskutines rungtynes Togo ir Tuniso komandos buvo surinkusios po 3 taškus. Togo futbolininkai turėjo geresnį įvarčių santykį, tad tarpusavio dvikovoje jiems pakako lygiųjų. 13 minutę Togo rinktinę į priekį išvedė Serge Gakpe, bet 30 minutę 11 m baudinį realizavo Tuniso ekipos saugas Khaledas Mouelhi. Rezultatas 1:1 tenkino Togo futbolininkus, bet jie vos nepaslydo. 78 minutę Tuniso komanda vėl įgijo teisę mušti 11 m baudinį. Tačiau šį kartą K.Mouelhi pergudravo save klastingai lėtu įsibėgėjimu suklaidinęs vartininką Kossi Agassą smūgiuodamas jis pataikė į virpstą. Po šio epizodo Togo futbolininkai džiaugėsi taip, lyg rungtynės būtų pasibaigusios. Vis dėlto jiems pavyko išsaugoti palankų rezultatą. Pirmą kartą nuo 1992 metų Šiaurės Afrika žemyno čempionato ketvirtfinalyje neturės savo atstovo. Marokas, Tunisas ir Alžyras neįveikė grupės varžybų, o Egiptas - atrankos etapo. Stipriausiųjų aštuntuke Togas atsidūrė pirmą kartą istorijoje. Ši sėkmė gal padės užmiršti prieš trejus metus patirtą tragediją. 2010 metais į Afrikos pirmenybes Angoloje Togo rinktinė keliavo autobusu. Kai tikslas buvo visai arti, Kabindos provincijoje sportininkų de-

Prieš kelerius metus tragediją išgyvenusi Togo rinktinė (Nr. 4 E.Adebayoru) vėl patiria gerų emocijų. / Reuters/Scanpix nuotrauka legaciją apšaudė teroristai. Žuvo trys komandos administracijos darbuotojai, o vartininkas Kojovi Obilale liko suluošintas visam gyvenimui. Šokiruota ir sukrėsta Togo rinktinė pareiškė nedalyvausianti tame čempionate ir išvyko namo. Pasaulis tokį sprendimą suprato, bet Afrikos futbolo konfederacija (CAF) - ne. Ji diskvalifikavo Togo rinktinę iš kitų dviejų žemyno čempionatų ir skyrė 50 tūkst. dolerių baudą. Togo rinktinės kapitonas Emmanuelis Adebayoras tokią bausmę pavadino nežmoniška, o CAF prezidentą kamerūnietį Issą Hayatou - išdaviku. Vis dėlto tų pačių metų pabaigoje pagrindinis pasaulio futbolo organas FIFA atšaukė CAF sprendimą. Deja, Togas nespėjo pakovoti dėl kelialapio į 2012-ųjų Afrikos pirmenybes,

nes atrankos varžybos buvo jau įpusėjusios. Šiemet “Paukštvanagiai” sugrįžo į elitą ir kiekvienose rungtynėse kaunasi degančiomis akimis. “Tai istorinė diena man, mano šaliai, mūsų žmonėms, mano šeimai ir visiems, mylintiems futbolą. Privalome džiaugtis ir didžiuotis tuo”, - po lygiųjų su Tunisu sakė E.Adebayoras. Sekmadienį ketvirtfinalyje Togas kovos su Burkina Fasu. Dvikovos nugalėtojas pateks į pusfinalį. Tai bus didelis įvykis, nes tokios aukštumos nė vienai iš šių ekipų nebuvo pranašautos.

D.Drogba rūpesčiai Kitos D grupės rungtynės tarp Dramblio Kaulo Kranto ir Alžyro nieko nelėmė. Jos baigėsi lygiosiomis 2:2, visi buvo patenkinti - ir “Drambliai”

1. Dramblio Kaulo Krantas 2 1

0

7:3 7

2. Togas

1

1

1

4:3 4

3. Tunisas

1

1

1

2:4 4

4. Alžyras

0

1

2

2:5 1

išliko nepralaimėję, ir Alžyro futbolininkai namo išvyksta ne tuščiomis. Tačiau netikėti rūpesčiai užgriuvo Dramblio Kaulo Kranto rinktinės lyderio Didier Drogba pečius. 34 metų žvaigždė vasarą paliko Londono “Chelsea” ekipą ir išvyko karjeros tęsti į Kinijos klubą Šanchajaus “Shenhua”. Su kinais afrikietis pasirašė 2,5 metų sutartį. Tačiau šią žiemą sulaukęs turkų Stambulo “Galatasaray” pasiūlymo, nesugebėjo atsispirti. “Nenoriu praleisti progos vėl žaisti Čempionų lygoje, žinomame ir stipriame klube”, - aiškino D.Drogba, sausio pabaigoje suraitęs parašą ant 1,5 metų sutarties su “Galatasaray”. Tačiau “Shenhua” šio sandėrio nenori pripažinti. “D.Drogba vis dar yra mūsų žaidėjas. Jis šiurkščiai pažeidė kontrakto sąlygas, todėl esame šokiruoti”, - rašoma “Shenhua” pareiškime. Šanchajaus klubas žada bylinėtis su D.Drogba, todėl tašką šioje keistoje istorijoje turės padėti FIFA.


2013 02 01 Lietuvos žinios

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus. Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI NUOMOJA 1 kambario butą Kaune, Dainavos mikrorajone, netoli „Urmo“ bazės (38 kv. m, butas sutvarkytas, su baldais, yra stovėjimo vieta automobiliui). Tel. 8 686 80 316. SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Parduoda arba išnuomoja 4,38 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kadastro Nr. 5260/0009:129, Kauno r., Pajiesio k., šalia Garliavos. Tel.: (8 5) 276 3260, 8 659 99 517. PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014. BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA Naują krosnelę saunai su vandens pašildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.

Klasifikuoti skelbimai Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. STATYBA IR REMONTAS Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250. ĮVAIRŪS Būčiau dėkingas žmogui, kuris galėtų padovanoti kaliniui naudotą veikiantį nešiojamąjį kompiuterį ar MP3 grotuvą. Siųsti adresu: Remigijui Vitaniui, Lukiškių skg. 6, Vilnius.

PRANEŠIMAI N.ROGELEVIČ IĮ (į. k. 126370577) IŠKELTA BANKROTO BYLA. INFORMUOJAME, kad N.Rogelevič IĮ iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių nevykdys, išskyrus tas, apie kurių tolimesnį vykdymą administratorius informuos atskiru pranešimu. Kreditorinius reikalavimus, pridedant reikalavimus patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas, galima iki 2013 03 12 pateikti administratoriui adresu: UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, LT-01116, Vilnius. Užs. LM-2174 IĮ „Malkita“, kodas 300514809, teisinė forma: individuali įmonė. Teisinis statusas: teisinis statusas neįregistruotas. Buveinės adresas: Muziejaus g. 1-8, Rumšiškių mstl., Kaišiadorių sav. Individualios įmonės savininko sprendimu (2013 01 22) bendrovė pertvarkoma į Mažąją bendriją. Užs. R-57

Gerb. Naftininkų kredito unijos nariai, 2013 m. vasario 22 d. 12.00 val. Naftininkų kredito unijos patalpose, adresu: Juodeikių k., Židikų sen., Mažeikių r. sav. įvyks Naftininkų kredito unijos

VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS LIETUVOS KREDITO UNIJOS

17

INFORMACIJA APIE ŪKINĖS VEIKLOS-VĖJO ELEKTRINĖS STATYBOS NAUSODĖS KAIME, MAŽEIKIŲ RAJONE - POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO IŠVADA 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai ir vieta: 1.1. Užsakovas: UAB „V24“, įm. k. 221379210, Moniuškos g. 10-7, Vilnius; 1.2. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Nausodės k., Mažeikių r. Kad. Nr.: 6170/0007:338 Užežerės k. v., unikalus Nr.:4400-1647-4781, plotas: 1.7300 ha. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: vėjo jėgainės statyba. 3. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 30 atrankos išvada: 3.1. Nr. (4) SR-S-224(7.1) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 4. Dėl išsamesnės informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą galima kreiptis 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo į veiklos organizatorius: UAB „Vėjo technologijų projektai“, Gamyklos g. 34, Mažeikiuose. Tel. +370 620 76 046, el. p.: vtp.energija@gmail.com. 5. Pasiūlymus dėl atrankos išvadų persvarstymo galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo: M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, el. p.: srd@srd.am.lt, tel. Nr. (8 41) 52 41 43. 6. Susipažinti su visa atrankos medžiaga ir išvada galima 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo: UAB „Vėjo technologijų projektai“, Gamyklos g. 34, Mažeikiuose. Tel. +370 620 76 046, el. p.: vtp.energija@gmail.com. Užs. LM-2178 DĖL LINKUVOS SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ PATIKĖJIMO TEISE VALDOMO TURTO NUOMOS ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS GAMYBAI IR TIEKIMUI Linkuvos socialinės globos namai skelbia viešą nuomos konkursą patalpų, skirtų šilumos ir karšto vandens gamybai ir tiekimui. Išnuomojamos patalpos randasi Linkavičių kaime, Guostagalio seniūnijoje, Pakruojo rajone. Patalpų plotas 241,79 kv. metrai. Nuomojamų patalpų pradinis nuompinigių dydis mėnesiui yra 171,62 Lt. Paraiškos konkursui pateikiamos adresu: Linkavičių kaimas, Guostagalio seniūnija, Pakruojo rajonas, Linkuvos socialinės globos namų administracijos sekretorės kabinetas. Paraiškas registruos sekretorė Virginija Savickienė iki 2013 m. vasario 21 d. 10 val. 00 min. Nuomos sutarties trukmė 10 metų. Vokai atplėšiami komisijos posėdyje 2013m. vasario 21 d. 10 val. 10 min. Pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui pervesti į Linkuvos socialinės globos namų atsiskaitomąją banko sąskaitą LT857300010132703353 AB Swedbank. Papildomos turto nuomos sąlygos, susijusios su šia veikla:

DARBOTVARKĖ: 1. Stebėtojų tarybos veiklos ataskaita už 2012 m. Ataskaitos įvertinimas. 2. Revizoriaus ataskaita apie unijos 2012 m. finansinę ūkinę veiklą. Ataskaitos įvertinimas. 3. Valdybos veiklos ataskaita už 2012 m. Ataskaitos įvertinimas. 4. Paskolų komiteto veiklos ataskaita už 2012 m. Ataskaitos įvertinimas. 5. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo projekto priėmimas. 6. 2013-2015 metų strateginės veiklos plano projekto pristatymas ir jo tvirtinimas. 7. 2013 metų pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 8. Dėl įgaliojimų suteikimo valdybai priimti sprendimus. Su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Naftininkų kredito unija Užs. LM-2158 Juodeikių k., Židikų sen., Mažeikių r. sav., tel.: (8 443) 93 628, 93 627.

1. Išnuomojamas turtas skirtas tik šilumos ir karšto vandens gamybai ir tiekimui; 2. Nuomininkas šilumos ūkį modernizuoja, renovuoja ir eksploatuoja nuomos sutarties galiojimo metu, užtikrina optimalų funkcionavimą bei garantuoja techniškai tvarkingą būklę pasibaigus nuomos sutarčiai; 3. Nuomininkas eksploatuoja esamus šilumos energijos gaminimo įrengimus, savo lėšomis įrengia naujus įrengimus, kurie gamina šilumą iš biokuro, aptarnauja šilumos perdavimo ir paskirstymo įrenginius; 4. Laimėjęs konkursą dalyvis inžinierinius-techninius sprendimus dėl šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo priima pagal paties parengtą ir su nuomotoju suderintą planą ir projektą. Turto nuomos viešo konkurso sąlygas galima rasti Linkuvos socialinės globos namų internetinėje svetainėje adresu: www.linkuvossocglobosnamai.lt Papildomą informaciją apie nuomojamą turtą suteiks Linkuvos socialinės globos namų direktorius Saulius Žaromskis, tel. (8 421) 48 132, mob. tel. 8 613 27 973, arba komisijos narė Angelė Martišienė tel. (8 421) 66 149. Užs. LM-2160

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.


18

2013 02 01 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 01 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai”. Susitinka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus licėjaus, Lietuvos Edukologijos universiteto komandos (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20, 14.40 Žinios 13.00, 14.00 LRT radijo žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!” 22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Fantastinis nuotykių f. “Merlinas ir žvėrių knyga”

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.) 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Žvaigždžių duetai. Istorija prasideda iš naujo” (k.) 12.50 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.00 “mES Europa”. Renginys, skirtas kovai su nacionaline ir rasine diskriminacija 21.40 “Farai” N-14 22.40 Veiksmo trileris “Tamsos baikeris” N-14 0.50 Veiksmo f. “Pašėlęs Maksas” N-14 2.40 “Šlovė ir turtai” (k.) N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Užkerėtoji” 21.20 “Keistuolis Deivas” 23.00 “Pirmoji nuodėmė” 1.15 Komedija “Bernvakaris 2. Paskutinis gundymas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.) 10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Komedija “Hitler kaput!” N-7 22.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.50 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 0.50 “Laukinis” (k.) N-7 1.50-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Juokas juokais” 15.50 “Davis’o taurės” teniso rungtynės. Lietuva - Kipras. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių arenos 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Mirtis šalikelėj” N-7 22.55 Veiksmo trileris “Kekeksilis. Kalnų patrulis” N-7 0.40 “Vaiperis” (k.) N-7 1.40 “Juokas juokais” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms” (k.) 13.30 “Savęs link”. Mįslingi reiškiniai: NSO. 1 d. (k.) 14.00 “Lietuvos kronika (1993-03)”. Sigitas Geda 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30 LNOBT spektaklis. J.Štrausas. Operetė “Vienos kraujas” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. Vilniaus džiazo orkestras ir Neda 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 “Aš toks vienas”. Gyvos dainos festivalis Telšiuose. 1 laida

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.30, 16, 18.15, 21.40 val. “Dubleris” - 12.15, 14.30, 16.30, 18.45, 21 val. “Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 21.45 val. “Taikinys” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val. “Tyli naktis” - 11.30, 17.15, 20 val. “Ištrūkęs Džango” - 14, 18, 20.30 val. “Gangsterių medžiotojai” - 15.45 val. “Kietašikniai” - 21.50 val. “Vargdieniai” - 12.30, 18.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Paskutinė Pompėjos diena” N7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.00 VTB jungtinė lyga. Klaipėdos “Neptūnas” - Nymburko ČEZ (Čekija). Tiesioginė transliacija 21.00 “Reporteris” 21.40 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.50 “Gyvenimo būdas” 0.50 “Teritorija”

Balticum Auksinis 7.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 9.15 Drama “Emos laimė” N-7 11.00 Komedija “Eglutės” 13.00 Komedija “Eglutės 2” 15.00 Drama “1971” N-7 17.15 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 19.00 Drama “Saulėlydis” N-7 21.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 23.00 Trileris “Adrenalinas 2: aukšta įtampa” S 1.00 Drama “Išminuotojų būrys” N-14

Viasat Sport Baltic 10.40 Boksas. Aleksandras Povetkinas - Marco Huckas 11.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” - “Chelsea” 14.55 Ledo ritulys. KHL. “Salavat Yulaev” - “Ak Bars”. Tiesioginė transliacija 17.25 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Lokomotiv”. Tiesioginė transliacija 20.00 “Futbol Mundial” žurnalas 20.25 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga

21.25 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Chimki”. Tiesioginė transliacija 23.25 Krepšinis. Eurolyga. “Unicaja” - “Anadolu Efes”

Eurosport 9.30 Rogučių lenktynės. Pasaulio taurė 10.30 Futbolas. Afrikos tautų taurė 11.30 Biliardo turnyras Berlyne. II diena 12.15 Slidinėjimas. Pasaulio taurė 14.00 Biliardo turnyras Berlyne. III diena 16.00 Slidinėjimas. Pasaulio taurė 18.00 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino 20.00 Biliardo turnyras Berlyne. III diena 0.15 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino 0.45 Automobilių lenktynės Dubajuje 1.00 Pasaulio rogučių lenktynių čempionatas 1.45 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino 2.15 Pasaulio rogučių lenktynių čempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Sunkiausi darbai 22.00 Antžmogiai 23.00 Ieškant amtžmogių 0.00 Tikrieji CSI kriminalistai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje 11.00 NSO virš Europos 12.00 Besivaikant ateivius 13.00 Hipopotamų pragaras 14.00 Gėlųjų vandenų milžinai 15.00 NSO virš Europos 16.00 Besivaikant ateivius 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00 Antrasis pasaulinis karas 20.00 Ginklai namuose. Parduoti pistoletai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Antrasis pasaulinis karas 23.00 Ginklai namuose. Parduoti pistoletai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras “Gangsterių medžiotojai” - 21.10, 22 val. “Tyli naktis” - 19.15 val. “Aurora” - 18.30 val. “Vargdieniai” - 15.15, 21 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 11.30, 14.30, 19 val. “Zambezija” (3D) - 10, 12 val. “Zambezija” - 10, 10.45, 12.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 15.30 val.

KAUNAS “Ralfas Griovėjas” - 13.45, 19 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val. “Zambezija” - 10.45 val. “Pi gyvenimas” - 16.15, 21.30 val. “Legendos susivienija” - 10.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.40, 14, 16.15, 18.30, 21 val. “Populiari mergina” - 16, 18.45, 21.40 val. 12-asis Japonijos kino festivalis - 18.30 val. “Dubleris” - 12.15, 14.40, 17, 19.30, 22 val. “Skrydis” - 15, 18.10, 21 val. “Taikinys” - 16.30, 20.30 val. “Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 11, 14.20, 17.50, 21.20 val.

“Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Vilko bilietas” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.55 “Gelbstint Greisę” 0.50 Karo drama “Už priešo linijos”

CINAMON “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.45, 19.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 21.45 val. “Tyli naktis” - 12, 14, 16, 18.45, 20.45 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11.45, 17.15, 19.30, 21.55 val. “Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. “Dubleris” - 11.30, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 1 d. 18.30 val. “Kopelija” 2 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” 3 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 1 ir 2 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 2 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur” 3 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Pelenė” 3 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” JAUNIMO TEATRAS

“Skrydis” - 18, 20.50 val. “Kietašikniai” - 15.15, 21.15 val. “Ištrūkęs Džango” - 10.45, 14.15, 17.30, 21 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15 val. “Tyli naktis” - 16.45, 21.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val. “Vargdieniai” - 12, 17.45 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 13.45, 19 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. “Ana Karenina” - 20.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 14.15, 17.45, 21.15 val. “Kietašikniai” - 18.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

1 d. 18 val. “Patriotai” 2 d. 18 val. “Dėdė Vania” 3 d. 12 val. “Juzė Dykaduonis” Salė 99 2 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 3 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 1 d. 18 val. “Žydrasis rojus” 2 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 3 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 3 d. 18 val. “Paskutinysis aistringas meilužis” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 1 d. 18.30 val. “Mistras” 2 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 3 d. 12 val. “Mama katinas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė

2 d. 18.30 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 3 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Amerika pirtyje” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 1 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 2 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” 3 d. 12 val. “Voro vestuvės” 3 d. 18 val. “Madam Pompadur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 1 d. 18 val. “Judas Iskariotas” 2 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 3 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS

2 d. 12 val. “Undinėlė” 3 d. 12 val. “Pasaka apie lietaus lašelį” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 1 d. 18 val. Anekdotų grandai 2 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika” 3 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 3 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 2 d. 12 val. Pantomimos teatras “A”. “Ponas Krokokatinas” 2 d. 17 val. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 2 d. 12 val. “Apapa” 3 d. 12 val. “Kur dėmelė?”

ŠIAULIAI

“Kietašikniai” - 15.20 val. “Tyli naktis” - 16.30, 18.45, 21.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val. “Vargdieniai” - 14, 17.30, 21 val. “Zambezija” (3D) - 11.20 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15, 20.40 val. SKALVIJA “Į Romą su meile” - 17 val. “Medžioklė” - 19 val. “Aurora” - 21.10 val. PASAKA “Gangsterių medžiotojai” - 17 val. “Medžioklė” - 19.15 val. “Ištrūkęs Džango” - 21.30 val. “Debesų žemėlapis” - 17.30 val. “Provokuojantys užrašai” - 21 val. “Magiškas Paryžius 3” - 20.30 val. OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val. “Žvėris, kylantis iš jūros” - 16 val. MULTIKINO “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 17.15, 19.15, 22 val. “Medžioklė” - 16.30, 19 val. “Dubleris” - 16, 18, 20 val. “Paskutinė tvirtovė” - 21.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 11.45, 15.15, 18.45, 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 12.45, 16.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val. “Kietašikniai” - 14.30, 21.15 val.

“Vargdieniai” - 14.05 val. “Aurora” - 16.05 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.50, 13.05, 15.30 val. “Gangsterių medžiotojai” - 19, 21.20 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.15, 14.30, 16.45 val. “Pi gyvenimas” - 13.30 val. “Zambezija” - 11.30 val. FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 18.15, 20.30, 22.45 val. “Populiari mergina” - 12.30, 15.15, 20.15, 22.30 val. “Dubleris” - 21.30 val. “Skrydis” - 16, 18.45, 23.30 val. “Taikinys” - 14.20, 21 val. “Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 23.59 val. “Kietašikniai” - 14.45, 20.45 val. “Tyli naktis” - 13, 18, 21.45, 23.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 15, 18.30, 20, 23.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 15.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.30 val. “Vargdieniai” - 11.30, 17.15, 23 val. “Zambezija” - 11.45 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 1 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!” 2 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 3 d. 18 val. “Aštuonios mylinčios moterys” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYS

“Tyli naktis” - 16.15, 18.45, 21 val. “Paskutinė tvirtovė” - 15, 21.30 val. “Vargdieniai” - 18 val. “Zambezija” (3D) - 10.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 13.35 val. “Ralfas Griovėjas” - 10, 11.45 val. “Tyli naktis” - 17.20 val. “Ištrūkęs Džango” - 20.35 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45, 19 val. I SALĖ “Legendos susivienija” - 10.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val. “Džekas Ryčeris” - 12.10, 16.20 val. “Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

PANEVĖŽYS

“Pi gyvenimas” - 17.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 12.45 val. “Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val. “Paskutinė tvirtovė” - 20.30 val. “Ana Karenina” - 18.30 val. “Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val. “Tyli naktis” - 19 val. “Ralfas Griovėjas” - 14 val. “Vargdieniai” - 17 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 15.30 val.

2 d. 12 val. “Grybų karas” 3 d. 12 val. “Batuotas katinas” Mažoji salė 2 d. 14 val. “Baltos pasakos” 3 d. 14 val. “Liunės nuotykiai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 2 d. 12 val. “Dūkstantmečio kurmis” 2 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai”vilko 3 d. 12 val. “Atsargiai - Žiurkius!” MENŲ SPAUSTUVĖ 2 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir kūrybinė studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka” 2 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Pasaka apie karalius” 3 d. 15 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Dansema”. “Kampavoris” RAGANIUKĖS TEATRAS 2 d. 12 val. “Vilko ir lapės “draugystė” 3 d. 12 val. “Laumė ir kvailutis” “DOMINO” TEATRAS 3 d. 19 val. “Apie ką kalbą vyrai?” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 1 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” 3 ir 4 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 2 d. 12 val. “Strakaliukas ir Makaliukas”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 2 d. 17 val. “Meilės eliksyras” 3 d. 17 val. “Misis Markhem miegamasis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS

3 d. 17 val. Aktoriaus Andriaus Bialobžeskio poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje” TEATRAS “MENAS” 2 d. 17 val. “Equus” 3 d. 12 val. “Ali-Baba ir 40 plėšikų” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 2 d. 12 val. “Meduolių trobelė” 3 d. 12 val. “Nykštukas Nosis”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 3 d. 14.30 ir 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

KAUNAS

TAURAGĖ

KAUNO DRAMOS TEATRAS 1 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 2 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”

TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 1 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”


2013 02 01 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:11 leidžiasi 16:55 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-5 Oslas

Septintoji pilnaties diena

Pilnatis I 26

Delčia II 03

Jaunatis II 10

-2 Helsinkis

-3

Stokholmas

Priešpilnis II 24

-2

Dublinas +7 Šiauliai

+7 Londonas

+1 -2 0

Klaipėda

-1

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos.

Bordo +1

Kaunas

0

VILNIUS +17

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 3-6 laipsniai šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Lisabona

Alytus

+2 -1

+6 Amsterdamas

+14

Ukmergė

Druskininkai

+1

0

+12 Madridas

+19 Barselona

+1 Ryga

+3 Kopenhaga

+11 Paryžius

Kėdainiai +3 +1

+3 Sankt Peterburgas

Talinas

8:44

Palanga

19

Vilnius Minskas +2 +3 Varšuva +3

+6

Berlynas +6 Praha

+11 Miunchenas

+12 Nica

+16 Roma

+1 Maskva

+1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +9 +10 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +15

+16

Stambulas +9

Malaga +12

32-oji metų diena. Vasario pirmoji, penktadienis, penktoji 5-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 333 dienos.

Alžyras +18

Tunisas +20

Atėnai

+13 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Brigita, Eidvilė, Ignotas, Gytautas. Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 31 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Būsite išsiblaškę ir pernelyg patiklūs. Norėsis atramos, patarimų, tačiau aplink nebus nė vieno patarėjo, verto pagarbos ar pasitikėjimo. Tai laikas, kurį turite išlaukti. Jautis. Nepalankus metas keisti darbą, ieškoti papildomų pajamų šaltinių, bendrauti su galimais darbdaviais. Antroje dienos pusėje bus lengviau susikaupti, daugės racionalumo. Dvyniai. Tvarkykite svarbiausius reikalus, bendraukite su įtakingais asmenimis. Rasite su jais bendrą kalbą, sutvarkysite painų reikalą, o gal net pelnysite simpatijas. Vėžys. Nieko neatidėliokite rytdienai. Kitaip jausite didėjantį nepasitenkinimą ne tik dėl laiku neatliktų darbų, bet ir dėl praleistų progų. Netinkama diena išlaidauti. Liūtas. Jūsų atkaklumas ir sąžinės jausmas padės išvengti lemtingų profesinių klaidų. Gali keistis seniai suplanuotos kelionės tikslai, terminai, kompanionai. Mergelė. Puiki diena rengti ataskaitas, pristatyti didelius projektus vadovybei. Lengviau susitarsite su užsakovais dėl ginčytinų sandorio vietų. Meilės reikalai šiuo metu bus painūs. Svarstyklės. Palanku tvarkyti finansinius reikalus, bet tik tuos, kurie liečia jus asmeniškai. Grąžinkite skolas, iš naujo aptarkite šeimos biudžetą, tada galėsite planuoti savo išlaidas. Skorpionas. Ne vienas ženklo atstovas intuityviai jaus, kaip įveikti profesines kliūtis, susitarti su reikliais užsakovais, griežtais vadovais, tačiau bendraudami su sutuoktiniu turėsite nusileisti. Šaulys. Prasideda gerų pokyčių metas. Jausitės mylimi, būsite linkę priimti svarbius sprendimus, tačiau nepainiokite jausmų su turto klausimais. Ožiaragis. Gali tekti pasukti galvą, kaip spręsti konfliktines situacijas dėl pažeistų įstatymų. Tačiau palankus metas planuoti atostogas ar užsiimti kita malonia veikla. Vandenis. Bus susikaupę daug darbų. Kai kurie Vandeniai prisimins, kad ne tik jiems kažkas skolingas, bet ir patys turi skolų, netesėtų pažadų, nesumokėtų mokesčių. Žuvys. Asmeniniame gyvenime pagrindiniai dalykai gali būti sprendžiami slapta, jums nežinant. Nesukite galvos dėl to, ko negalite pakeisti.


20

2013 02 01 Lietuvos žinios

Margumynai

Princas pasivažinėjo metro

Įžymybes kepa internetas Kad taptum įžymybe, nebėra reikalo seksualiniu patrauklumu prilygti Sharon Stone arba turėti balsą kaip Franko Sinatros. Į pagalbą tiems, kurie siekia išgarsėti, ateina pasaulinis tinklas, ir tos 15 minučių šlovės, kaip sakė Andy Warholas, dabar pasiekiamos kiekvienam. Pakanka vieno smagaus filmuko “YouTube” arba minios sekėjų “Twitter” - ir reikalas baigtas. Tačiau kiek pasaulyje yra įžymių žmonių? Apskaičiuoti, ko gera, beviltiška.

Vienas matematikas pasišovė suskaičiuoti, kiek dabar dar gyvų žmonių turi savo skyrelį internetinėje enciklopedijoje “Wikipedia”, ir padalyti gautą skaičių iš planetos gyventojų taip bus gautas įžymybių procentas. Taigi: interneto enciklopedijoje savo puslapius turi 604 174 asmenys, o gyventojų Žemėje yra beveik 7 mlrd., tad santykis yra 1:10000. Sunkiau pasakyti, kaip šis rodiklis keisis laikui bėgant. Tikriausiai tas, kas sugebės atsakyti į šį klausimą, pateks į “Wikipedią” ir teisėtai įsirašys į garsenybių būrį!

Princui Charlesui ir jo žmonai Camillai kelionė metro traukiniu - didelė atrakcija. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Londono metro traukiniais kone kasdien važinėja 4 mln. keleivių, tačiau tokia kelionė, galima sakyti, negirdėtas dalykas princui Charlesui, kuris metro važiavo pirmą kartą nuo 1986 metų. Sosto įpėdinis Velso princas ir jo žmona Camilla, atsisakę savo “RollsRoyce”, nutarė pavažiuoti metro. Tiesa, požeminiu traukiniu jie nu-

važiavo vos vieną stotelę nuo Faringdono iki Karaliaus Kryžkelės. Tai seniausias Londono metropoliteno ruožas, atidarytas dar 1863 metais. Princas sėdo į metro, nes šiemet Jungtinėje Karalystėje minimos seniausio pasaulyje metro, kurį britai meiliai vadina “Vamzdžiu”, 150-osios metinės. Karališkajai porai buvo skirtas atskiras vagonas, tad stumdytis su kitais keleiviais nereikėjo; paprastai Londono metro būna perpildytas.

Metropoliteno vadovai papasakojo karališkajai porai, kaip šiandien veikia ši viena geriausiai pasaulyje išplėtotų transporto arterijų. Šis trumpas pasivažinėjimas sukėlė tikrą sąmyšį princo spaudos tarnyboje. Jos darbuotojai iš pradžių nurodė, kad princas pastarąjį kartą važiavo metro 1979 metais. Vėliau pasitaisė pranešdama, kad 1986 metais Velso princas ir princesė Diana metro nuvažiavo į Hitrou oro uostą atidaryti 4-ojo terminalo.

Geradarys aukoja universitetui

M.Bloombergas paaukojo Johnso Hopkinso universitetui jau milijardą dolerių.

Niujorko meras yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių. Jis negaili pasakiškų pinigų universitetui, kurio specializacija medicinos tyrimai.

Niujorko meras Michaelas Bloombergas yra garsus filantropas. Jis pamalonino savo Alma Mater - Johnso Hopkinso universitetui Baltimorėje (Merilandas) paaukojo 350 mln. do-

lerių. Tai didžiausia kada nors universitetui skirta vienkartinė labdara. 1964 metais šį universitetą baigęs M.Bloombergas nuo to laiko atidavė savo mokslo įstaigai daugiau kaip milijardą dolerių. Pirmoji jo auka buvo 5 doleriai 1965-aisiais - praėjus metams, kai šiame universitete įgijo inžinerijos mokslų bakalauro laipsnį. “Nėra pasaulyje kito tokio universiteto, kuris per savo tyrimus ir novatoriškas idėjas duotų žmonėms tiek naudos sveikatos apsaugos srityje”, - parašė M.Bloombergas “Twitter” tinkle. 250 mln. paaukotų pinigų universitetas jau nusprendė skirti medicinos ir sveikatos apsaugos studentų mokymui, kitus 100 mln. panaudos M.Bloombergo vardo stipendijoms gabiausiems studentams. Tokių stipendijų per 10 metų bus skirta 2600. Žurnalas “Forbes” vertina Niujorko mero, įsteigusio finansų kompaniją “Bloomebrg”, turtą 22 mlrd. JAV dolerių. Turtingiausių pasaulio žmonių sąraše M.Bloombergas užima 20 vietą. Pastarąjį kartą įspūdingą sumą jis buvo paaukojęs 2008 metais - 235 mln. dolerių taip pat Johnso Hopkinso universitetui.

Visi nori būti garsūs, kaip Sh.Stone, ir daugelis dabar tai gali.

Vyro puošmena - ūsai Koks vyras be ūsų? Tokia logika vadovaujasi dauguma arabų, tad tarp jų išpopuliarėjo ūsų implantai. Nuo seno Artimuosiuose Rytuose ūsai laikomi vyriškumo, išminties ir brandos ženklu. Deja, ne visi vyrai gali pasigirti idealiais ūsais. Todėl nenuostabu, kad pastaraisiais metais išpopuliarėjo ūsų korekcijos operacijos. Tai patvirtina plastinės chirurgijos specialistas Selahattinas Tulunay, kuris per mėnesį atlieka iki 50-60 tokių procedūrų. Pas jį į Turkiją atvyksta pacientų iš Jungti-

nių Arabų Emyratų, Irano, Libano. Dažniausiai vyrai nori tankių ūsų. Tai ypač aktualu tiems, kurie jaunyvai atrodo. Ideali ūsų forma išgaunama persodinant plaukus. Tam tikslui naudojama vietinė nejautra. Pacientas jau kitą dieną gali išvykti namo - storesniais ūsais ir plonesne kišene. Mat tokia operacija kainuoja apie 7 tūkst. dolerių. Galutinis rezultatas išryškėja tik po pusmečio. Arabų pasaulyje ūsai suteikia aukštą socialinį statusą. Pagal senas tradicijas vyrai net įkeisdavo juos mainais į paskolą arba būdavo baudžiami nuskutant ūsus.

Briuselyje netgi rengiamas geriausių ūsų konkursas. Reuters, “La Stampa”, Upi.com, LŽ

2013 m. vasario 1 d. / Penktadienis / Nr. 26 ( 13 451 )  

Dovanos Europai