Page 1

Kaina

2013 m. kovo 20 d. / Trečiadienis / Nr. 64 (13 489)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

UŽSIENIS

KULTŪRA

Žvejų ūkyje liesos menkės metai

Pranciškus rado kelią į žmonių 7p. širdis

Ilgas lietuviškas S.Loznicos savaitgalis 13p.

9p.

www.lzinios.lt

Šimtas premjero dienų

Penktadien∞ skaitykite priedà

Modernus kis 2013 UŽSIENIS

Pradeda skalūnų dujų gavybą

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šimtadienį mininčios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikina, kad baigiama rengti mokesčių reforma radikalių permainų nepateiks. Numatomi progresyvesni mokesčiai mažiau uždirbantiems žmonėms, analizuojamas kapitalo apmokestinimas. Premjeras A.Butkevičius pažymi, kad Vyriausybė turi ambicingų planų pertvarkyti šilumos ūkį, sparčiai vykdyti daugiabučių namų renovavimo programą. Jis skaičiuoja, kad įgyvendinus šiuos siekius dujų suvartojimas gaminant šilumą gali sumažėti perpus.

Ekonomikos krizės kamuojama Ispanija importuoja beveik 99 proc. šalies rinkai reikalingų dujų. Tai Ispanijai kainuoja brangiai ir suryja nemažai biudžeto lėšų. Tačiau nėra padėties be išeities. Ispanija išsigelbėjimą bando rasti eksploatuodama skalūnų dujas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad skalūnuose esančių dujų Ispanijai užtektų 70 metų. Tai sukėlė užsienio dujų žvalgybos kompanijų susidomėjimą, nors pačioje Ispanijoje atsirado ir priešininkų. Tačiau kanadiečių bendrovė “BNK Petroleum” jau pradėjo išgauti 6p. skalūnų dujas baskų krašte.

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Butkevičius: “Mano tikslas - žiūrėti į priekį ir negyventi praeitimi.” Apie pirmuosius ministrų kabineto darbo mėnesius, padėtį valstybėje, euro įsivedimo perspektyvas ir socialinės atskirties mažinimą - “Lietuvos žinių” interviu su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

3p.

Didžiosios pergalės - kas 12 metų Susirask mėgstamą darbą ir nedirbsi visą gyvenimą. Šie žymaus kinų mąstytojo Konfucijaus žodžiai idealiai tinka Dainai Gudzinevičiūtei. Ji 34 metus liejo prakaitą šaudyklose, o nuo 2012-ųjų spalio 12 dienos vadovauja LTOK.

“Taip. Nedirbau, - duodama interviu “Lietuvos žinioms” šypsojosi 47 metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė. - Gal pasakyta per skambiai. Juk būdavo - grįžtu iš treniruotės, kiek paguliu ir tik tuomet nusispiriu sportinius batelius. Bet tai niekis. Svarbu, kad buvo įdomu.

ORAI Šaudymas man labai patiko. Tą patį galiu pasakyti ir apie dabartinį etapą. Važiuoju į darbą su džiaugsmu, nes man įdomu, matau savo veiklos prasmę.” Pirmą kartą šaudyti į skrendančius taikinius D.Gudzinevičiūtė pabandė būdama dvylikos.

15p.

Debesuota, daugelyje rajonų snigs, pūs gūsingas vėjas. Temperatūra dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių.

19p.


2

2013 03 20 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar galima įveikti blogį plikomis rankomis? ALVYDAS MEDALINSKAS

Lietuvoje yra daug gražių dalykų, kuriais galima džiaugtis. Bet politinė partinė korupcija buvo ir lieka vienu didžiausių blogių. Ją galima pavadinti valstybės piktžaizde. Vis labiau į akis krinta tai, kad pirmąkart per nepriklausomybės istoriją tautos atstovybėje turime asmenų, kurie galbūt yra įklimpę į kontrabandą ar į kitą neteisėtą, neskaidrią veiklą. Ši aplinkybė turėtų badyti akis įvairių partijų politikams Seimo vadovybėje. Negalima raginti valstybės piliečių gyventi dorai ir teisingai, kai tokie asmenys sėdi aukščiausiose valdžios kėdėse.

Tokie reiškiniai vienus žmones demoralizuoja, kitiems sukelia depresiją arba priverčia juos emigruoti. Ar kovos su korupcija ir kontrabanda nereikėtų pradėti pirmiausia apsivalant nuo kai kurių įtakingų valdančiosios koalicijos atstovų? Jei kai kurios partijos tokius asmenis delegavo į aukščiausias pareigas, ką tai sako apie jų pačių požiūrį į teisingumą? Teisėsauga Lietuvoje dažnai veikia pagal skambutį “iš viršaus”, o iki tol nesiima nieko daryti. Juo labiau po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo istorijos. Vienas tų pareigūnų - Vitalijus Gailius - tapo parlamentaru ir dabar vadovauja Seimo Antikorupcijos komisijai. Jis suvokė, kad įstatymais ši komisija yra padaryta bedantė. Sumanyta peržiūrėti teisės aktus, reguliuojančius šios komisijos darbą. Teisinėje demokratinėje visuo-

menėje kovoti su korupcija gali būti pasitelkta ir visuomenė. Bet aktyvi visuomenininkė, prabilusi apie vieno valdžios veikėjo ryšius su kontrabandininkais, buvo pati užtampyta po teismus ir tapo kalta, kad buvo šių įvykių liudininkė.

Visuomenė gali be didelių pinigų mesti iššūkį politinei partinei korupcijai. Bet tam reikia ne tik noro ir valios. Iki šiol mūsų valstybėje piliečiai ar jų grupės neturi teisės kreiptis ir į teismą, kad patys gintų viešąjį interesą. Jiems tenka plikomis rankomis stoti prieš tuos, kurių rankose yra arba milijonai, arba didžiulė valdžia. Politikos srityje mesti iššūkį ko-

rumpuotai politinei partinei sistemai dabar tapo neįmanoma. Nesančios Seime partijos negavo finansavimo iš valstybės biudžeto ir negalėjo jo gauti iš verslo bendruomenės. Taip buvo užspaustas deguonis politinei alternatyvai. Vienintelė galimybė, palikta Lietuvoje politinei alternatyvai atsirasti, - kelti didžiulį šurmulį, sąmyšį šalyje ir taip patekti į Seimą. Bet žmonėms, kuriems valstybės interesai yra svarbesni už grupinius, toks kelias nėra priimtinas. Tad kokia gali būti alternatyva? Reikėtų grąžinti galimybę partijoms, negaunančioms finansavimo iš valstybės, lėšų gauti iš verslo bendruomenės. Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie parlamentinių partijų finansinę padėtį. Gražiausių idėjų turint neįmanoma įveikti politinių jėgų, kurios net ne rinkimų metu disponuoja nuo 5 iki 8 mln. litų lėšomis.

Per rinkimus šios sumos, ypač jeigu įskaitysime ir kai kurių partijų šešėlinius pinigus, yra dar didesnės. O visuomenė gali ir be didelių pinigų mesti iššūkį vienam didžiausių blogių mūsų valstybėje - politinei partinei korupcijai. Bet tam reikia ne tik noro ir valios. Reikia, kad mūsų valstybės piliečiai galėtų imtis tokios veiklos, suteikti jai teisinį pagrindą. Tai ir turėtų būti padaryta, pirmiausia suteikus daugiau galių Seimo Antikorupcijos komisijai. Prie kovos su korupcija gali prisidėti ir parlamentinės partijos. Visų pirma - pašalindamos iš Seimo vadovybės asmenis, kurių veikla visuomenei ir piliečiams kelia pagrįstą nerimą dėl jų galimų sąsajų su korupcija ir kontrabanda. Raginant prisidėti teisėsaugą ir pasitelkus į pagalbą visuomenę bei piliečius, ši veikla pagaliau turi būti ištirta ir nuvalyta didžiulė dėmė nuo mūsų valstybės veido.

Seimo tribūna

Didžiausias pasiekimas - išgyvenimas Seimo opozicijos lyderis, konservatorių vadovas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad šimtadienį švenčianti Vyriausybė iki šiol daugiausia dėmesio skyrė vidinėms batalijoms, o ne realiems darbams. - Šią savaitę sukanka 100 dienų, kai turime naują Vyriausybę. Kaip vertinate jos veiklą? - Vyriausybę reikia pasveikinti, kad pirmą 100 dienų išgyveno. Tačiau išgyvenimas ir yra didžiausias jos pasiekimas, nes kokie nors didesni darbai ar reikšmingi jų kontūrai vis dar neišryškėjo. Tuo šios Vyriausybės darbų pradžia visiškai skiriasi nuo mūsų ministrų kabineto veiklos starto. Iš mūsų ji paveldėjo neblogai sutvarkytą ekonomiką ir valstybės finansus. Praėjusius metus Lietuva baigė su 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto viršijančiu augimu. Tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Biudžeto deficitas yra mažesnis, nei nustatyta Mastrichto kriterijų. Nėra išorės sąlygų sukurtos aplinkos, kuri verstų Vyriausybę labai skubėti. Mes darbą pradėjome pasaulinės krizės skaudžiai paveiktoje šalyje ir per pirmąsias 100 dienų turėjome priimti svarbiausius išlaidų mažinimo, mokesčių pertvarkos, ekonomikos skatinimo sprendimus. Esant tokiai neblogai ekonominei, finansinei situacijai, ši Vyriausybė gal ir neturi skubėti priimti kai kurių sprendimų, nes bent jau pradiniu etapu jos skubėjimas lėmė kelias gana reikšmingas klaidas. Pirmiausia turiu galvoje minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimą. Kaip rodo Statistikos departamento ilgalaikės

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Kubilius: “Per pirmąsias 100 dienų išryškėjo, kad Vyriausybė ir premjeras deda daug pastangų dramatiškoms kovoms patiems su savimi.” duomenų kreivės, MMA didinimas lėmė tai, kad dvejus metus trukęs nedarbo mažėjimas sustojo. Tai yra ryški tendencija, atspindinti pirmą šios Vyriausybės “laimėjimą”. - Kokias stipriąsias ir silpnąsias šios Vyriausybės vietas išskirtumėte? - Lėtas veikimas aiškiai matyti iš Vyriausybės posėdžių darbotvarkių, kai apsiribojama keliolikos klausimų svarstymu, iš kurių tik pora būna rimtesni. Išskirčiau dar vieną bruožą. Per pirmąsias 100 dienų išryškėjo, kad Vyriausybė ir premjeras deda daug pastangų dramatiškoms kovoms patiems su savimi. Jas, regis, vis pavyksta laimėti premjerui. Štai vienas socialdemokratų lyderių Algimantas Salamakinas paskelbė, kad reikia stabdyti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos projektą. Tada aplinkos ministras “tvarkietis” Valentinas Mazu-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

ronis vyko į JAV, buvo “įdarbinta” visa Mokslų akademija. Jaučiu, jog premjeras išeis ir pasakys, kad įveikė šią vidinę rezistenciją. Tas pats ir su pensijų sistemos pertvarka. Paskelbęs, kad įsivesime eurą, premjeras turi kovoti su Rolando Pakso iniciatyvomis organizuoti referendumą, taip pat vis raminti, jog nebus sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio revoliucijų. Tai šiek tiek primena verdančios veiklos imitaciją. Kaip stipresnę A.Butkevičiaus savybę įvardyčiau tai, kad jis bet kokiomis aplinkybėmis kartoja 3-4 gerai išmoktas tiesas, jog pagrindiniai Vyriausybės tikslai ekonominėje politikoje yra renovacija, šilumos ūkis ir, kad ir kaip būtų keista, gyvulininkystė. Niekas nesiginčija dėl renovacijos ir kitų dalykų svarbos, bet pasigendu išsamesnio požiūrio į tuos iššūkius Lietuvos Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

ekonomikoje, kurių vien renovacija ir šilumos ūkio pertvarka neišspręs. Negalima manyti, kad nedarbą galima įveikti tik naujomis darbo vietomis statybų sektoriuje ar gyvulininkystėje. Ekonomika po krizės atsigavo ir spartų augimą demonstruoja dėl sustiprėjusio konkurencingumo, pritraukiamų investicijų, aukštųjų technologijų, inovatyvios ekonomikos plėtros. Kol kas apie tokius svarbius pamatinius dalykus, kaip jie turėtų būtų plėtojami, iš premjero ir Vyriausybės negirdžiu. - A.Butkevičiaus ministrų kabinetas ėmė peržiūrėti jūsų Vyriausybės inicijuotus projektus ir sprendimus: naujos atominės elektrinės statybą, mokesčių sistemą, pensijų reformą. Kaip tai vertinate? - Be abejo, nauja Vyriausybė turi teisę ir atsakomybę patikrinti, ar mūsų skaičiavimai ir principinės nuostatos buvo tinkamai sudėliotos. Tačiau 100 dienų laikotarpis rodo, kad valdančiąją koaliciją suformavusios partijos nei idėjomis, nei žmonėmis nebuvo tinkamai pasirengusios atsakingam valdžios darbui. Tokius pamatinius dalykus - ką planuojama keisti mokesčių sistemoje, energetikos politikoje - partijos turi žinoti jau eidamos į rinkimus. Dabar susidaro įspūdis, kad staiga patekta į valdžią ir pulta ieškoti atsakymų, kurie turėjo būti seniai žinomi. - Kokių svarbiausių darbų turėtų imtis Vyriausybė? - Ketveri metai šiai Vyriausybei suteikia galimybių pasižymėti labai reikšmingais ilgalaikiais strateginiais darbais. Pirmiausia turiu galvoje energetinių projektų tęstinumą ir pamatus tiems projektams, kurie gali garantuoti Lietuvos energetikos kon-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

kurencingumą, įsiliejimą į europines sistemas ir išspręsti daugelį energetikos problemų ateinantiems dešimtmečiams. Kalbu apie suskystintų dujų terminalą, elektros jungtis, dujų sektoriaus pertvarką, elektros generaciją Visagino atominėje elektrinėje. Kitu atveju ši Vyriausybė, negebėdama įgyvendinti strateginių projektų, pavers Lietuvą Rusijos geopolitinių energetikos interesų įrankiu ilgiems dešimtmečiams. Šiuo metu sprendžiami būtent tokie klausimai. Ne tai, kas bus po 3-4 metų, o kas bus per ateinančius dešimtmečius. Taip pat svarbus euro įvedimas. Remsime šios Vyriausybės pastangas siekiant sklandaus ir efektyvaus įsitraukimo į euro zoną 2015 metais. - Jūsų vadovauta Vyriausybė vienintelė per 23 metus dirbo visą kadenciją. Kaip manote, ar dabartinis ministrų kabinetas pajėgus tai pakartoti? - Politinis stabilumas - vienas privalumų, svarbių ne tik valdančiajai koalicijai, bet ir valstybei. Į jį, kaip į pagrindą ką nors nuveikti, reikia investuoti. Ketverius metus dirbdamas Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos vadovu, turėjau investuoti daug politinių ir psichologinių išteklių į tai, kad koalicija būtų stabili, darbinga. Kartu stengtis, kad ji dirbtų rezultatyviai. Kartais atrodo, kad dabartinė koalicija vis dar mano, jog stabilumo geriausiai galima siekti mažiau dirbant, bėgant nuo sudėtingesnių, bet labai reikšmingų strateginių sprendimų. Tokia iliuzija yra pavojinga. Stabilumas nieko neveikiant yra “pelkinis”. Nelinkėčiau šiai Vyriausybei pasižymėti būtent tokiu stabilumu.

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.


2013 03 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

100 dienų prie Vyriausybės vairo Atkelta iš

• 1 p.

Didžiuliai pokyčiai - Prie Vyriausybės vairo stovite jau tris mėnesius. Kaip premjero postas pakeitė jūsų gyvenimą? - Pirmiausia noriu pasakyti, kad džiaugiuosi Vyriausybės komandiniu darbu, stabilia situacija valdančiojoje koalicijoje. Per susitikimus aptariame svarbiausius klausimus, pateikiamus ir svarstomus Vyriausybėje. O mano gyvenime pokyčiai didžiuliai. Anksčiau galėjau pats planuoti, ką veikti po darbo, savaitgaliais. Nors planuoju ir dabar, laisvo laiko beveik nebeliko. - Kol kas esate populiariausias šalies politikas, gerai vertinama ir Vyriausybė. Kodėl visuomenė pasitiki jumis ir ministrų kabinetu? - Manau, kad visuomenė mumis pasitiki turėdama vilties, jog pateisinsime lūkesčius ir šalyje rasis teigiamų pokyčių. Lietuvos žmonių nusivylimas yra labai didelis. Mums reiškiamas pasitikėjimas įpareigoja dirbti sutelktai ir priimti sprendimus, kurie visuomenėje būtų matomi ir juntami. - Nors esama taisyklės 100 dienų nepulti naujosios valdžios, ir jūs pats, ir Vyriausybė sulaukė nemažai kritikos, būta nesutarimų ir valdančiojoje koalicijoje. Ar neapkarto premjero duona? - Premjero duona tikrai nėra saldi. Tai veikiausiai galėtų pasakyti kiekvienas asmuo, ėjęs ne tik premjero, bet ir prezidento, ministrų, kitų aukštų pareigūnų pareigas. Pirmiausia todėl, kad tai yra didelė atsakomybė. Iš tiesų, dar nebuvo suformuota nauja Vyriausybė, valdančioji koalicija, o stipri kritika jau liejosi. Nesitikėjau tokios nepagrįstos kritikos. Ji nebuvo grindžiama pozityvu, argumentais ar rimta analize. Kritikavo vien dėl to, kad kažkam reikėjo nueiti nuo valdžios. Tačiau išlikome stabili koalicija, ir per 100 dienų pavyko priimti tokių sprendimų, kurie realiai bent iš dalies pagerino gyventojų padėtį.

Paveldas nedžiugina - Tikriausiai jau galite įvertinti, kokią padėtį paveldėjote po ketverių metų centro dešinės koalicijos valdymo? - Padėtis tikrai nekokia - didelis nedarbas, auganti socialinė atskirtis, emigracija, nuolat kilusios elektros ir dujų kainos, dėl kurių ankstesnė Vyriausybė beveik nesiderėjo, žmonių išlaidos šildymui neretai viršija jų pajamas. Gausybė įstrigusių projektų, nepadarytų darbų - štai tokią situaciją paveldėjome. Kalbant apie nesėkmingą Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, ypač apie projektą B1, reikia pasakyti, kad ginčai trunka jau 37 mėnesius. Peržengėme trejų metų laikotarpį. Vadybiniu požiūriu tai visiškai nesuprantama. Buvo giriamasi, kad energetikos sektoriuje nuveikta labai daug. Tačiau galiu pasakyti, kad šilumos ūkis faktiškai buvo pertvarkytas pasistengus tik savivaldybių merams, supratusiems, jog reikia spręsti didelių šildymo kainų problemą. Kai kur dar atliekamas auditas, kuris turėtų atspindėti, ar milijonai, išleisti svarstant atskirus klausimus, buvo panaudoti teisėtai ir ar valstybė iš to gavo kokios nors naudos. Mano tikslas - žiūrėti į priekį ir negyventi praeitimi. Tačiau kiekvienas logiškai mąstantis žmogus turi žinoti, ant kokio pagrindo yra atsistojęs. Norint tai padaryti reikia tam tikros analizės. - Veiklą pradėjote nuo pirmtakų veiklos revizijos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą kritikavo darbų tęstinumo stygių. Kodėl negalima eiti į priekį, nežengus kelių žingsnių atgal?

Romo Jurgaičio nuotrauka

- Einame į priekį labai smarkiai. Nekyla jokių klausimų dėl suskystintų dujų terminalo, šio projekto peržiūrėjimo ar stabdymo. Anksčiau dėl jo taip pat buvo daug panegirikos, nors buvo pasirašyta tik viena sutartis dėl laivo statybos. Akvatorijos gilinimo sutartis buvo pasirašyta esant šiai Vyriausybei, krantinės statybos - tik praėjusią savaitę. Dėl elektros jungčių su Švedija ir Lenkija taip pat nėra kilę jokių klausimų. Tiesa, sutartis su Lenkija dėl projekto įgyvendinimo pasirašyta tik vasario 15 dieną. Visi projektai, kurie yra svarbūs mūsų valstybei, tęsiami. Dėl atominės elektrinės statybos privalome turėti skaičiavimus, kurių laukia Latvijos ir Estijos premjerai. Ilgalaikis strateginis projektas, kuris turės veikti nemažai metų ir jo veiklos proceso nelabai galima pakeisti ar sustabdyti, reikalauja didžiulės atsakomybės bei ekonominio pagrindimo.

Sieks proveržio energetikoje - Tarp svarbiausių darbų minite naujų darbo vietų kūrimą, verslo plėtros skatinimą, energetikos pertvarka, šilumos kainų mažėjimą. Kada matysime konkrečius rezultatus? - Pirminius rezultatus jau galima pamatyti, o ilgalaikėje perspektyvoje bus įgyvendinamos darbo vietų kūrimo, verslo skatinimo, šilumos ūkio pertvarkos programos. Kalbant konkrečiau, per pirmuosius mėnesius pavyko tesėti kelis gyventojams duotus pažadus. Priėmėme sprendimą nuo sausio mėnesio padidinti minimalią mėnesio algą iki 1000 litų. Dėl energetikos turiu pasakyti, kad, be darbo grupės, kuri rengia nepriklausomą energetikos strategiją ir turi ją pateikti Seimui iki gegužės 15 dienos, esame žengę aiškių žingsnių mažindami elektros gamybos kvotų Lietuvos elektrinėje rezervą. Dėl to iš Lietuvos į Rusiją išvešime apie 120-140 mln. litų mažiau. Taip pat 1,5 cento sumažinome elektros energijos kainos padidėjimą.

A.Butkevičius: “Radikalus mokesčių sistemos keitimas atbaido investuotojus ir sukelia nepastovumo, nepasitikėjimo jausmą verslininkams.” Sustabdėme pinigų išplovimą iš biudžeto dėl padarytų neprotingų sprendimų, susijusių su saulės energijos jėgainėmis. Manau, tai Lietuvai būtų kainavę apie 600 mln. litų. Esame atlikę skaičiavimus dėl šilumos ūkio pertvarkos Lietuvoje pagal kiekvieną savivaldybę: kiek reikėtų investuoti, kokie darbai yra padaryti. Dabar galime pasakyti, kiek maždaug kainuotų perėjimas prie 50 proc. biokuro naudojimo. Tai atsieitų daugiau kaip 300 mln. litų struktūrinės paramos lėšų. Radę 50 mln. litų šilumos ūkio pertvarkai, raginame savivaldybes teikti paraiškas. Yra dar 30 mln. litų vertės šaukimas savivaldybėms dėl inžinerinių tinklų pertvarkymo. Norėtume, kad ir vienoje, ir kitoje programoje būtų 150 mln. litų, bet 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje surinkome tik tokius likučius. Kita programa yra viešosios paskirties objektų modernizavimas. Į ją pirmiausia bus įtraukti studentų bendrabučiai. Pajudėjo nacionalinė daugiabučių renovacijos programa, kurią įgyvendinant žmonės nebus verčiami iš bankų imti paskolų, investicijos bus apmokėtos lėšomis, gautomis sutaupius už šildymą. Vykdant šią programą bus sukurta naujų darbo vietų statybos sektoriuje, tai išjudins ir statybinių medžiagų gamybą. Jeigu visa tai bus įgyvendinta, dujų vartojimas gaminant šilumą sumažės apie 50-60 procentų. - Planuojate peržiūrėti mokesčių sistemą. Ar nesulauksime ko nors panašaus į “naktinę” mokesčių reformą? - Jeigu būtume planavę kažką panašaus į “naktinę” mokesčių reformą, jau būtume ją įvykdę. Dėl mokesčių reformos jau einame į pabaigą. Reikia aiškiai pabrėžti, kad radikalus mokesčių sistemos keitimas atbaido investuoto-

jus ir sukelia nepastovumo, nepasitikėjimo jausmą verslininkams. Todėl dirbame analizuodami, ką galėtume pakeisti. Radikalių pokyčių tikrai nebus. Esame numatę tam tikrą progresinę sistemą mažiau uždirbantiems žmonėms. Tačiau nekalbame apie progresinius mokesčius. Taip pat analizuojame kapitalo apmokestinimą.

Tramdys monopolininkus - Visuomenei nerimą kelia nemažai Vyriausybės sprendimų ir ketinimų: nuolaidos lenkų tautinei mažumai švietimo srityje, ministro Vytenio Andriukaičio užmojai sveikatos apsaugos srityje. Kokia jūsų pozicija šiais klausimais? - Jei toliau būtų tęsiamas nevaldomas ir nereguliuojamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas, ištiktų tam tikras finansinis krachas. Dėl paprastos priežasties - steik kiek nori privačių medicinos įstaigų greta valstybinių, ir su jomis privalomai bus sudarytos sutartys dėl finansavimo. Vėliau aiškinamės ir teisinamės visuomenei, kodėl už kiekvieną laboratorinį tyrimą reikia mokėti. Iki šiol galiojo toks principas: visiems po truputį išdaliji ir vėl sėdi be pinigų. Manau, ta situacija reikalauja didžiulių pokyčių. Sveikatos apsaugos ministras kritikos sulaukė dėl vienos priežasties dėmesio skirta reikalingiems sprendimams, kurie nelabai priimtini tam tikriems įstaigų vadovams. Tinkamai pateikus problematiką, ji būtų visai kitaip suprantama. Dėl nuolaidų tautinėms mažumoms. Reikia pripažinti, kad iki šių metų lietuvių kalbos egzaminas buvo laikomas atskirai, kitų tautybių moksleiviai, mokęsi nelietuviškose mokyklose, jį laikė pagal kitą tvarką. Įvyko du pakeitimai. Pagal pirmą nelietuviškų mokyklų abi-

turientai turės parašyti 400 žodžių rašinį. Antras galioja ir lietuviškų mokyklų moksleiviams - temą bus galima rinktis ne iš trijų, o iš septynių autorių. Faktiškai yra padaryta tik viena pataisėlė, bet ji buvo pernelyg išpūsta. Veiklą baigė ir išvadas pateikė darbo grupė dėl tautinių mažumų klausimų. Įpareigojau Teisingumo ministeriją parengti teisės aktus dėl vardų ir pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. - Deklaruotas siekis 2015 metais įsivesti eurą. Tačiau dauguma gyventojų tam nepritaria. Kaip įtikinsite visuomenę, kad būti euro zonoje geriau nei už jos ribų? - Manau, kad bus atliktas didelis viešinimo darbas. De facto jau turime eurą, nesuprantu, kodėl reikėtų tam priešintis. Pateiksiu kelis paprastus argumentus, kodėl euras mums naudingas. Šiuo metu paskolos eurais sudaro 70 proc. visų išduotų paskolų. Antra, kasmet keisdami litus į eurus prarandame maždaug 100-120 mln. litų. Trečia, įsivedus eurą, ir valstybė, ir žmonės galės skolintis mažesnėmis palūkanomis. Turime valiutos valdybos modelį, kai Lietuvos bankas neturi jokios galios ir negali daryti įtakos makroekonomikos procesams. Siūlyčiau žmonėms suprasti, kad reikia kuo greičiau įsivesti eurą. - Trečdalis Lietuvos žmonių gyvena ties skurdo riba. Kaip spręsite šią problemą? - Iš tiesų tai didžiausias mūsų šalies skaudulys. Situaciją taisome. Pirmiausia gaivinsime energetikos sektorių per gyvenamųjų namų renovaciją. Tai leis sukurti naujų darbo vietų. Renovacija bus pradėta visose šalies savivaldybėse tuo pačiu metu. Taip bus sprendžiamos ir regioninės problemos. Naujojoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje pirmiausia bus atsižvelgta į paraiškas paramai gauti, teikiamas verslininkų iš regionų. Taip bus siekiama pritraukti investicijų. Kitas mūsų tikslas - sumažinti šeimos biudžeto išlaidas atpiginant monopolines paslaugas.


4

2013 03 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

Iššūkiai įvardyti, belieka juos priimti klube valstybei nemažai kainuotų”, priminė ekonomistas.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Po apgalvotų ir nuosaikių Vyriausybės žingsnių, žengtų per pastaruosius tris mėnesius, ekonomistai, pramonininkai ir ūkininkai laukia gerokai ryžtingesnių sprendimų.

Matavimo stadija

Vyriausybės “medaus mėnesio” jie kol kas neketina trikdyti, tačiau svarbiausius darbus, kurių artimiausiu metu tikisi iš ministrų kabineto, jau surikiavo.

Dėmesys energetikai Ekonomistas Rimantas Rudzkis giria Vyriausybę už atsargiai priimamus sprendimus. “Kai nėra jokių streso situacijų, valdžia taip ir turi elgtis”, - įsitikinęs jis. Pasak eksperto, minimalios mėnesio algos padidinimas iki 1000 litų buvo jau seniai pribrendęs reikalas. Kadangi dėl infliacijos žmonių perkamoji galia gerokai susilpnėjo, anot ekonomisto, logiška, kad tai turėjo atsispindėti ir valdžios sprendimuose. Aktualiausias Vyriausybės laukiantis iššūkis, pasak R.Rudzkio, - energetika. “Pagaliau reikia apsispręsti, kuria kryptimi judės mūsų energetikos sistema. Vis dar atviras atominės elektrinės statybos klausimas. Nors referendumo rezultatai lyg ir turėjo jį išbraukti, juntame mūsų partnerių Latvijoje ir Estijoje spaudimą, todėl galutinis taškas, matyt, dar nepadėtas. Šiai Vyriausybei teks kruopščiai išanalizuoti padėtį, nes sprendimas labai atsakingas ir turės įtakos labai ilgą laikotarpį. Todėl čia jokiu būdu skubėti negalima”, - pabrėžė ekspertas.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

G.Rainys: “Džiugu, kad atnaujinant energetikos strategiją vieną vadovaujamų vaidmenų turėtų atlikti Lietuvos energetikos institutas, kurį ankstesnė Vyriausybė ignoravo.” Kitas Vyriausybės laukiantis darbas pagaliau išspręsti “Sodros” problemas. R.Rudzkis apgailestavo, kad per praėjusius ketverius metus šiuo klausimu beveik nepasistūmėta. “Atgaivinti žmonių pasitikėjimą socialine sistema, ją pertvarkyti - sunkus uždavinys. Šiuo metu “Sodros” padėtis tokia, kad jei nieko nebus daroma, neišvengiamai bus pasiekta nemokumo riba”, - sakė ekonomistas. “Sodros” pertvarka, anot jo, siejasi su visų mokesčių pertvarka. “Seniai yra subrendęs poreikis supaprastinti mokesčius. Daug kalbama apie būtinumą didinti Lietuvos konkurencingumą. Tačiau viena silpniausių vie-

tų - pernelyg sudėtingas mokesčių sistemos administravimas. Esama daug visokių mažyčių mokesčių, kurių surinkimo kaina yra didesnė nei jų indėlis į iždą”, - sakė ekspertas. Paklaustas apie eurą, R.Rudzkis tikino nematąs jokių problemų, jei jis bus įvestas ne 2015-aisiais, kaip planuojama, o vėliau. “Matant euro zonos situaciją net neaišku, ar geriau į ją skubėti, ar pažiūrėti, kaip klostysis reikalai. Vien Kipro situacija rodo, kiek euro zonoje yra povandeninių akmenų. Nėra jokių garantijų, kad problemos nepaaštrės. Tokiu atveju dalyvavimas šiame

Reitingus kelia atsargus veiklumas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys pabrėžė, kad vairą perėmusios vyriausybės neretai veiklą pradeda nuo administracinių pertvarkymų - jungia arba steigia ministerijas, keičia jų vadovus. Todėl, pašnekovo nuomone, kol trunka “matavimo ir vertinimo stadija”, ramus požiūris į institucijas yra tik sveikintinas. Tačiau jai pasibaigus turėtų rastis ryžtingų sprendimų. “Vyriausybė tikrai parodė ryžtą dėl suskystintų dujų terminalo, minimalios mėnesio algos padidinimo, euro įvedimo, pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Čia tikrai galima rašyti didelį pliusą”, - įsitikinęs G.Rainys. Tačiau, pasak LPK viceprezidento, dalis labai aktualių klausimų “lieka laukimo fazėje”. Tarp jų - mokesčių sistemos pakeitimai, kuriuos turėtų pateikti premjero sudaryta darbo grupė. “Džiugu pažymėti, kad atnaujinant energetikos strategiją vieną vadovaujamų vaidmenų turėtų atlikti Lietuvos energetikos institutas, kurį ankstesnė Vyriausybė ketverius metus ignoravo”, - sakė G.Rainys. Be kita ko, nekantriai laukiama pirmųjų Vyriausybės žingsnių sprendžiant fundamentalius emigracijos, demografijos, regioninės plėtros klausimus. “Akivaizdu, kad vienas pagrindinių viso mūsų valdymo kozirių - struktūrinės lėšos ir kaip jos bus panaudotos skatinant investicijas”, - teigė LPK viceprezidentas. Jis taip pat pabrėžė, kad kuo skubiau būtina paša-

linti verslo sąlygas bloginančias kliūtis. Anot G.Rainio, būna atvejų, kai naujos įmonės negali įsikurti penkerius ir daugiau metų, nes tam trukdo nesureguliuoti teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo, sveikatos centrų išduodamų leidimų klausimai. Pašnekovo teigimu, visa tai trukdo bent iš dalies “atstatyti tą industrializuotą Lietuvą, kokia ji buvo iki mūsų didžiosios pramonės žlugimo prieš 15-20 metų”.

Svarbiausia - darbas Vienas stambiausių mūsų šalyje grūdų augintojų Zigmas Aleksandravičius pirmiausia visų žemdirbių vardu panoro išreikšti pagarbą premjerui, kuris “pirmas per visus nepriklausomybės metus išdrįso pasakyti, kad žemė yra Lietuvos nacionalinis turtas”. “Dabar tikimės, jog premjeras bus ryžtingas iki galo, išspręs klausimus taip, kad mūsų žemė nebus išparceliuota”, - vylėsi ūkininkas. Pasak jo, taip jau nutiko, kad per porą dešimtmečių visa žemė pateko į keliolikos asmenų rankas. “Liko kelios pieninės, mėsinės, keli grūdų supirkėjai. Dabar tas pats darosi su žeme”, - tikino ūkininkas. Jis vylėsi, kad šį penktadienį vyksiančiame žemdirbių suvažiavime valdžios atstovai išgirs per metų metus susikaupusias problemas ir pagaliau imsis konkrečių veiksmų. “Jei ne, toliau bus galima stebėtis, kodėl žmonės išvažiuoja”, - sakė ūkininkas. Jis pridūrė, kad pagrindinė šių dienų kaimo problema - nedarbas. “Kai nėra darbo, viskas griūva. Žmonės išvažiuoja šeimomis, uždaromi darželiai, mokyklos, ligoninės”, vardijo Z.Aleksandravičius.

Menininkai jaučiasi diskriminuojami RAIMONDA RAMELIENĖ

RAIMONDA RAMELIENĖ

Europinėmis lėšomis iki šiol nelepinta kultūra viliasi, kad naujosios valdžios atsuktas investicijų čiaupelis bus dosnus ir šiai sričiai.

Šimtadienį mininčią Vyriausybę politologai giria už pradėtus tesėti pažadus rinkėjams, bet drauge perspėja ją neužmigti reitingų viršūnėse, nes ateityje laukia nemažai išbandymų. Politologai teigia, kad populiarumo XVI Vyriausybei ir jos vadovui Algirdui Butkevičiui prideda ne tik konkretūs darbai, bei ir kitoks nei ankstesnio ministrų kabineto veiklos stilius. Tačiau valdžios įvaizdį gadina prasta viešoji komunikacija ir negebėjimas aiškiai išdėstyti siekiamų tikslų. Politologo Algio Krupavičiausteigimu, Vyriausybės veiklai apibūdinti geriausiai tinka patarlė “Dešimt kartų pamatuok, vieną - kirsk”. “Atsargus veiklumas, viskas apskaičiuota ir pasverta”, - pažymėjo jis. Nors ir neskubant, tesimi kai kurie duoti pažadai - padidinta minimali mėnesio alga, matyti pokyčių daugiabučių renovacijos srityje. “Kita vertus, šios Vyriausybės vykdomos politikos kontūrai yra labiau socialiai orientuoti, nei buvo iki šiol. Ekonomikos krizę Lietuva išgyveno, bet socialinės sąnaudos buvo vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Tai liudija dabar ES pateikiama makroekonominė statistika”, - sakė A.Krupavičius. Anot politologo, gerokai skiriasi šios ir ankstesnės Vyriausybės darbo stilius. “Dabartinio premjero retorika yra tikrai nuosaikesnė, palyginti su ankstesniojo. Šis dažnai kalbėjo kategoriškai ir nelabai paisė visuomenės nuomonės”, - sakė jis. Didžiausias šios Vyriausybės minusas nesustyguota viešoji komunikacija, ne-

Irmanto Gelūno (www.15min.lt) nuotrauka

L.Šabajevaitė: “Populiarumas priklauso ir nuo susiklosčiusių sąlygų.” gebėjimas aiškiai pasakyti, kas daroma ir planuojama daryti. “Kartais premjerui priekaištaujama, kad vieną kartą kalba viena, kitąsyk dėsto kitokią nuomonę. Čia yra tiesos. Viešoji komunikacija turėtų būti tikslesnė ir aiškesnė, nes dabar susidaro neapsisprendimo įspūdis”, -teigė A.Krupavičius. Pagal tris pirmuosius veiklos mėnesius spręsti apie tolesnius Vyriausybės darbus, anot politologo, būtų neatsargu. “Pirmiausia, neaišku, ko galima sulaukti iš išorės, nes euro zonos problemos nėra išspręstos. Antra, nors Lietuvos ekonomikos augimo prognozės yra neblogos, tikrai prireiks laiko, kol tas augimas pavirs nauda gyventojų namų ūkiams”,- atkreipė dėmesį pašnekovas. Kitas dalykas - deklaruojamas siekis 2015 metais turėti eurą. Anot politologo, nė vienai valstybei įvedant eurą nepavyko išvengti infliacinių procesų ir kainų didėjimo. Politologė Lidija Šabajevaitė taip pat mano, kad “gražiai vertinti” Vyriau-

sybę galima už pradėtus tesėti pažadus rinkėjams, nors kai kurie jų, kad ir daugiabučių renovacija, yra gana kontroversiški. Nuveikti darbai kol kas nėra labai dideli, bet tempą lemia ir objektyvios aplinkybės. “Daug kas peržiūrima, perprojektuojama, todėl kai sukasi toks didelis mechanizmas, visko padaryti taip greitai neįmanoma”, - argumentavo pašnekovė. Kita vertus, tesėti pažadus šiuo metu subrendo tam tikros sąlygos. Politologė priminė, kad ankstesnė Vyriausybė savo veiklą pradėjo itin sunkiu laiku, todėl turėjo imtis labai nepopuliarių sprendimų. “Minimalios mėnesio algos padidinimas labai patraukia žmones. Ankstesnė Vyriausybė turėjo viską mažinti ir karpyti. Taigi populiarumas priklauso ir nuo susiklosčiusių sąlygų”, - sakė L.Šabajevaitė. Iš keturių partijų atstovų sudarytos Vyriausybės veiklos pliusu politologė laiko valdančiosios daugumos gebėjimą nepasiduoti kai kurioms koalicijos partnerių “fantazijoms”.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis įsitikinęs, jog 100 naujosios Vyriausybės dienų - pernelyg trumpas laikotarpis, kad būtų galima pajusti kokių nors apčiuopiamų pokyčių. “Vyriausybė tik apšilo, kol kas nieko kito iš jos ir nesitikėjome”, - pripažino rašytojas. Pasak jo, vienas pagrindinių dalykų, ko iš Vyriausybės tikisi meno organizacijos ir kūrėjai, 20142020 finansiniams metams skirtų europinių struktūrinių fondų lėšų racionalus paskirstymas. “Iki šiol kultūrai - Kultūros ministerijos kuruojamai sričiai, investicijų skirta nebuvo. Visos lėšos, kurios atėjo į kultūrą, buvo gautos per savivaldybes. Tikimės, kad šiuo laikotarpiu kultūra nebus nustumta į šalį. Kaip dabar žargonu sakoma, ji bus “horizontalus prioritetas”, - vylėsi K.Platelis. Lėšų, anot jo, laukia ne tik biudžetinė sritis, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Ne mažiau meno kūrėjams aktuali ir pensijų problema. K.Platelio teigimu, menininkai šiuo metu negauna nei pirmojo, nei antrojo laipsnio valstybinių pensijų. Nežinoma, ar apskritai jos bus mokamos. “Menininkai jaučiasi diskriminuojami. Mokslininkai, sportininkai gauna rentas, o menininkai, dažnai labai garsūs, nacionalinių premijų laurea-

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

K.Platelis: “Menininkai, dažnai labai garsūs, nacionalinių premijų laureatai palikti likimo valiai.” tai palikti likimo valiai”, - piktinosi rašytojas. Anot jo, sovietiniais laikais mokesčiai nuo autorinio atlyginimo nebuvo atskaitomi, todėl kai kurie garbaus amžiaus menininkai tegauna 400 litų pensijos. “Ankstesnė Vyriausybė šį klausimą žadėjo spręsti kompleksiškai vykdant pensijų reformą, ši žada tą patį. Pasižiūrėsime”, - kalbėjo K.Platelis.


2013 03 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Šeimynostėvamsministrė-utopijosskleidėja ką, anot šeimynos mamos, nepalyginti sunkiau. “Prisiimtiems vaikams reikia rodyti gerokai daugiau kantrybės nei saviems, su jais tenka būti daug švelnesniems, jautresniems. Tai didžiulis išbandymas žmogui”, - kalbėjo G.Grigaliūnienė. Šiuo metu šeimynos tėvai ugdo aštuonis vaikus, kuriems suteikta nuolatinė globa, ir devynis laikinai jiems patikėtus vaikus.

DAIVA BARONIENĖ

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės svarstymai, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje turėtų nebelikti vaikų namų, 30 vaikų išauginusiems ir 17 tebeauginantiems šeimynos tėvams kelia šypseną. Nepriklausomybės atkūrimo priešaušriu Panevėžio rajone bedalius vaikus glaudžiančią šeimyną įsteigę Gražina ir Vidantas Grigaliūnai gerai prisimena po kelerių metų skambėjusias jau laisvos Lietuvos valdžios kalbas, esą vaikų namų mūsų šalyje tikrai nebebus praėjus keliolikai metų. Kadangi taip neatsitiko, o globos įstaigose gyvenančių vaikų tik padaugėjo, Grigaliūnams visiškai neatsakingi atrodo dabartinės socialinės apsaugos ir darbo ministrės A.Pabedinskienės teiginiai. Juoba kad pačių šeimynų padėtis nėra pavydėtina. “Išlaikyti šeimyną tampa vis sunkiau ir finansiniu, ir biurokratiniu požiūriu. Esant tokiai situacijai rasis mažiau žmonių, kurie ryžtųsi padėti svetimiems vaikams išeiti į suaugusiųjų gyvenimą”, įsitikinusi G.Grigaliūnienė.

Įvardyti paslaugos teikėjais Darbas be laisvų savaitgalių, be atostogų ir suvokimas, kad užsidirbsi tik minimalią pensiją. Taip G.Grigaliūnienė apibūdina savo, kaip šeimynos motinos, kasdienybę. Negana to, moteriai

Negautų labdaros - skurstų

Gražina ir Vidantas Grigaliūnai įsitikinę, kad mūsų šalyje ir po dviejų dešimtmečių vaikų namai neišnyks. Daivos Baronienės nuotrauka

skaudu, kad dokumentuose, pagal kuriuos jai mokamas atlyginimas, jiedu su vyru įvardyti ne mama ir tėčiu, net ne globėjais, o paslaugos teikėjais bei ugdymo proceso dalyviais. Už tai, kad dalyvauja šiame procese, Grigaliūnai kas mėnesį gauna kiek mažiau nei 1500 litų. Iš šios sumos dar išskaičiuojami mokesčiai. Kiekvienam šeimynoje ugdomam vaikui valstybė moka po 1040 litų, o Grigaliūnai turi kruopščiai atsiskaityti, kur tuos pinigus išleidžia. “Dieną žaidžiu su vaikais, gaminu jiems valgį, padedu ruošti pamokas, o naktį, vaikams sumigus, sėdu tvarkyti buhalterijos”, - LŽ pasakojo

Trumpai SPARTINS JUNGIMĄSI Darbo partijos (DP) vicepirmininkas Vytautas Gapšys pareiškė, kad “darbiečiai” su partija “Tvarka ir teisingumas” gali susijungti “gana greitai”, bet konkretaus termino nenurodė. Taip politikas kalbėjo, kai Apeliacinis teismas vakar atmetė prokuroro prašymą uždrausti teisiamos DP jungimąsi su “tvarkiečiais”. Anksčiau skelbta, kad jungiamasis suvažiavimas gali vykti balandžio pabaigoje. Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas paskelbė, kad draudimas jungtis partijoms galėtų prieštarauti Konstitucijai ir Politinių partijų įstatymui. Kita vertus, teisėjų kolegija sutiko su prokuroro argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią naujai įsteigta politinė partija dar trejus metus būtų atsakinga už pasibaigusio juridinio asmens prievoles, yra abejotina. Tačiau, teismo nuomone, vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas apriboti DP veiklą. Apeliacinio teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.

BYLA NESTABDOMA Vilniaus apygardos teismas vakar nusprendė netenkinti teisiamos Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės advokato Arūno Petrausko prašymo kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą (KT), ar Operatyvinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Jei šis prašymas būtų buvęs patenkintas, Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas, kol savo sprendimą paskelbtų KT. V.Vonžutaitės advokatas mano, kad buvo pažeistos jo ginamosios teisės ir laisvės, garantuojamos Konstitucijoje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad galioję įstatymai nenumatė galimybės

skųsti sprendimo dėl slapto sekimo. Prokuroro Sauliaus Versecko teigimu, per slaptą sekimą surinkta medžiaga gauta teisėtomis priemonėmis. Baigiamosios kalbos byloje prasidės balandžio 8 dieną.

IŠKVIESTAS PASIAIŠKINTI Lietuvos ambasadorius Baku Artūras Žurauskas buvo iškviestas į Azerbaidžano užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Seime įkurtos draugystės su Kalnų Karabachu grupės. A.Žurauskas patvirtino, kad pirmadienį susitiko su Azerbaidžano užsienio reikalų viceministru Halafu Halafovu. “Formaliai nota įteikta nebuvo, tik išreikštas Azerbaidžano susirūpinimas”, - sakė ambasadorius.

PRISISTATĖ SEIMUI Kandidatas į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus, šiuo metu laikinai STT vadovaujantis Saulius Urbanavičius teigia, kad būtina analizuoti, kodėl ne visuomet pavyksta įrodyti kaltinamųjų kaltę, ir stiprinti tarnybos analitinę veiklą. “Tai, ką nedelsdami turime pradėti daryti, nuolatinė sistemiška išteisinamųjų nuosprendžių analizė, kad ateityje būtų išvengta klaidų dėl įrodymų pagrįstumo, jų pakankamumo”, - vakar prisistatydamas Seime sakė S.Urbanavičius. Jis tvirtino, kad šiuo metu STT nepakankamai dirbamas analitinis darbas. S.Urbanavičius teigė, kad jam nerimą kelia ir didelė STT darbuotojų kaita. Toliau S.Urbanavičiaus kandidatūrą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Dėl jo paskyrimo ketinama balsuoti kitą savaitę. BNS, LŽ

moteris. Ji pasidžiaugė, jog kadaise įgijo buhalterės specialybę, ir tai jai labai praverčia auginant šeimynos vaikus. V.Grigaliūnas pabrėžė, kad jiems dar pasisekė, nes kuriantis šeimynai Panevėžio rajono savivaldybė šalia jų turimo namuko pastatė 300 kvadratinių metrų pastatą, skirtą vaikams gyventi.

Didžiulis išbandymas 24 metus gyvuojančiai šeimynai, anot G.Grigaliūnienės, kone pusę to laiko tekdavo įrodinėti, kad ji įkurta ne pasipinigauti iš vaikams mokamų pašalpų. “Girdėjome nemažai replikų, kad įkūrėme vaikų fermą, duodančią mums

G.Grigaliūnienė: “Valdžia mūsų triūso nelaiko darbu, tad nemano, kad už jį reikėtų deramai atlyginti.” pelną. Tačiau vėliau pamatę, kad neturtėjame, o visus pinigus išleidžiame vaikų labui, aplinkiniai į mus pradėjo žiūrėti palankiau”, - pasakojo moteris. Ji pabrėžė, jog retam žmogui suprantama, kad galima išties mylėti svetimus vaikus ir kad jie tampa tokie pat brangūs kaip savi. Tačiau auklėti svetimą vai-

“Žmonės turėtų žinoti ir tai, kad retas į vaikų namus ar šeimynas patenkantis vaikas neturi raidos sutrikimų, daugybės įgimtų ligų. Tad šeimynų tėvams būtina suprasti, jog pasiimtus vaikelius reikės itin uoliai motyvuoti, kad jie norėtų ko nors siekti gyvenime, reikės ilgas valandas sėdėti padedant ruošti jiems pamokas”, - kalbėjo G.Grigaliūnienė. Ji teigė, jog labai dažnai šeimynai patikėti nebemaži vaikai neturi jokių higienos įgūdžių. “Ar įsivaizduojate, kiek sunkaus darbo reikia įdėti, kol tokius vaikus išmokai socialumo?” - klausė G.Grigaliūnienė. Dar ir dabar prisimena vieno ministrų jai, pasiskundusiai, kad laukia itin maža pensija, pateiktą pasiūlymą eiti dirbti. “Valdžia mūsų triūso nelaiko darbu, tad nemano, kad už jį reikėtų deramai atlyginti”, - nuoskaudų neslėpė moteris. G.Grigaliūnienė pabrėžė, kad nuo pat įsikūrimo šeimyną įvairiais daiktais, o kartais ir pinigais paremia labdariai iš Švedijos. “Jei ne jie, tikrai skurstume”, - sakė ji.


6

2013 03 20 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Ispanija pradeda skalūnų dujų gavybą Nuo dujų importo priklausomoje Ispanijoje glūdi dideli skalūnų dujų telkiniai. Tarptautinės bendrovės jau pradėjo šių dujų gavybą, tačiau ji kelia galvos skausmą Ispanijos aplinkosaugininkams.

džiausi skalūnų dujų telkiniai, todėl juose dujų gavyba vyksta sparčiausiai”, teigė J.M.Soria. Profesoriaus mokslinį laipsnį turintis chemijos inžinierius Angelis Camara mano, kad Baskijoje skalūnų dujų gavyba tokia sėkminga ir dėl gero priėjimo prie vandens telkinių. “Baskų krašte daug vandens telkinių. Šiaurėje Ispanijos krantus skalauja Biskajos įlanka, pačiame baskų krašte yra nemažai ežerų ir upių. Jų vanduo naudojamas hidraulinio skalūnų dujų ardymo procesui”, - aiškino A.Camara. Jis nesibaimina, kad išgaunant dujas sunaudojamas milžiniškas kiekis vandens. “Skalūnų dujų gavy-

Ekonomikos krizės kamuojama Ispanija importuoja beveik 99 proc. šalies rinkai reikalingų dujų. Šis dujų importas šaliai kainuoja brangiai ir suryja nemažai biudžeto lėšų. Tačiau nėra padėties be išeities. Ispanija, kaip ir Lietuva, išsigelbėjimą bando rasti eksploatuodama skalūnų dujas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad skalūnuose esančių dujų Ispanijai užtektų 70 metų.

Skalūnų dujų gavyba Ispanijoje sumažins dujų kainą bei priklausomybę nuo dujas eksportuojančių valstybių.

Sumažintų priklausomybę Prekybos nafta ir dujomis įmonių grupių asociacija mano, kad Ispanijoje glūdi 2,05 trln. kubinių metrų dujų. Pagal dabartinę rinkos kainą jų vertė siektų 700 mln. eurų. Susidomėjimą ispaniškomis dujomis jau parodė tarptautinės bendrovės. Viena jų - Kanados “BNK Petroleum Inc.” - planuoja išgauti dujas trijuose Ispanijos regionuose. Skalūnų dujų gavybai ji planuoja naudoti hidraulinio ardymo technologiją. Pasak BNK statybos inžinieriaus Juano Carloso Munozo-Conde, skalūnų dujų gavyba sumažintų Ispanijos priklausomybę nuo importo bei leistų sumažėti dujų kainoms šalyje. “Ispanija beveik visas dujas priversta importuoti iš užsienio. Tai ekonominių sunkumų prispaustai valstybei per didelė prabanga. Skalūnų dujų gavyba Ispanijoje sumažins dujų kainą bei priklausomybę nuo dujas eksportuojančių valstybių”, - sakė J.C.Munozas-Conde.

Skalūnų dujų gavyba sumažins Ispanijos priklausomybę nuo dujų eksporto. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos Jis pridūrė, kad Ispanija turi “įspūdingus dujų išteklius”, o jų gavybai naudojama hidraulinio ardymo technologija pati “saugiausia ir ekonomiškiausia”. “Ispanija išties turi milžiniškus skalūnų dujų išteklius. Juos reikėtų išnaudoti. Skalūnų gavybai naudojame saugiausią ir ekonomiškiausią hidraulinio ardymo technologiją. Šia technologija pasiekiame didžiausią skalūnų dujų gavybos efektyvumą”, pasakojo J.C.Munozas-Conde.

Kelia nerimą aktyvistams Hidraulinio ardymo technologija kelia nerimą Ispanijos aplinkosaugininkams ir pilietinių organizacijų aktyvis-

tams. “Hidrauliniam ardymui reikalingas vanduo. Jis paimamas iš Ispanijos upių, ežerų ir kitų vandens telkinių. Šie telkiniai užteršiami”, - sakė aplinkosaugininkas Manuelis Sanchezas. O Ispanijos žaliųjų judėjimo aktyvistas Fernando Granero mano, kad skalūnų dujų gavyba niokoja šalies kraštovaizdį. “Dėl skalūnų dujų prarasime gražius nacionalinius parkus ir sugadinsime šalies kraštovaizdį. Pinigai dujų bendrovėms svarbesni už gamtą. Turime apsaugoti Ispaniją nuo suniokojimo”, drąsiai kalbėjo F.Granero. Jis bei jo kolegos iš žaliųjų judėjimo planuoja pradėti prieš skalūnų dujų gavybą nukreiptą kampaniją. “Neno-

rime, kad mūsų šalis taptų dykyne. Turime kovoti už gamtos išsaugojimą”, teigė F.Granero.

Skalūnų telkiniai Nepaisydama aplinkosaugininkų ir gamtos aktyvistų reikalavimų Ispanijos pramonės ministerija išdavė 19 leidimų skalūnų dujų telkiniams eksploatuoti. “Tikimės išgauti kuo daugiau dujų. Skalūnų dujų gavyba atitinka visus aplinkosaugos reikalavimus”, - įsitikinęs Ispanijos pramonės ministras Jose Manuelis Soria. Jis pridūrė, kad sparčiausiai dujos išgaunamos Šiaurės Ispanijoje esančiame BaskijosKantabrijos baseine. “Baskų krašte di-

GUIDO WESTERWELLE Vokietijos užsienio reikalų ministras Specialiai LŽ iš Berlyno

Po parlamento rinkimų Italijoje vėl imta kartoti seniai žinoma frazė: “Toks rinkimų rezultatas - tai ne šalies vidaus problemų, bet iš išorės brukamos vienpusiškos taupymo politikos pasekmė.” Taigi buvo balsuojama prieš “griežtos taupymo politikos kursą”. Toks požiūris visiškai neteisingas. Pirmiausia, nepaisant griežtos taupymo politikos, visose nuo krizės ypač stipriai nukentėjusiose euro zonos valstybėse buvo renkami politikai, vykdantys griežtą stabilumo politiką. Taip buvo Ispanijoje ir Portugalijoje, Airijoje ir Graikijoje. Net Italijoje Silvio Berlusconi parėmė Mario Monti reformų kursą, nors per vėlai ir nenuoširdžiai. Naujoji Kipro valdžia taip pat pranešė vykdysianti struktūrines reformas. Antra, sąvokų “griežta taupymo politika” ir “augimas” supriešinimas galbūt tinka politinėje kovoje, tačiau tai nėra reali alternatyva. Teigiantieji, kad taupymas ir augimas yra neįveikiamos priešingybės,

darbą. Svarbiausia - pasirinkti tinkamą viena su kita glaudžiai susijusių reformų derinį - jo įgyvendinimas užtruks, bet jis pasiteisins. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad žmonės neprarastų tikėjimo, jog vaistai yra veiksmingi. Todėl dabar lemiamas prioritetas - kova su nedarbu, ypač tarp jaunimo, nes darbo praradimas - ne tik asmeninė žmogaus tragedija, bet ir visos šalies ekonomikos bėda. Jokia valstybė negali sau leisti švaistyti savo žmonių sugebėjimų.

dien mūsų tokia gera padėtis, kokia jau seniai buvo, nes laiku įgyvendinome esmines, nors ir skausmingas reformas, o konsolidavimo politikos ėmėmės dar 2010-ųjų pradžioje, todėl mūsų neįsuko psichologinis krizės verpetas. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad Vokietija tapo ilgam atspari krizei, ir mums nebereikia jokių reformų, - juk vos prieš dešimtmetį Vokietija buvo laikoma “Europos ligoniu”. Todėl mūsų vyriausybė ir pasisako už sveikus valstybės finan-

Mes, Europos gyventojai, galime rinktis - arba tęsime solidarumo ir biudžeto konsolidavimo politiką, arba grįšime prie senosios, jau seniai žlugusios skolinimosi politikos. Prioritetu išlieka ir reformos, skirtos darbo rinkai modernizuoti bei jos mobilumui skatinti. Turime toliau investuoti į švietimą ir mokslinius tyrimus. Vokietija gali padėti glaudžiai bendradarbiaudama profesinio mokymo srityje. Tiek mūsų šalyje, tiek visoje Europoje įmonėms, kuriančioms naujas darbo vietas, reikia suteikti lengvatinių kreditų. Čia svarbus tokių bankų kaip Europos investicijų bankas vaidmuo. Visi europiečiai turi būti pasirengę ilgalaikėms reformoms. Tai galioja ir Vokietijai. Mes per krizę nukentėjome mažiau nei kai kurie mūsų partneriai Europoje ir šian-

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Susitarė dėl bankų priežiūros

Svarbiausia laikytis kurso kartu daro prielaidą, jog augimą galima pasiekti tik skolinantis. Bet seniai žinome, kad skolinimusi pagrįstos valstybės išlaidos gali praversti tik kaip trumpalaikė priemonė, o ne užtikrinti tvarų augimą. Be to, didėjant valstybės skolai, anksčiau ar vėliau ateis tiesos valanda, o tai atsitiks tuomet, kai rinkos, t. y. kreditoriai, praras pasitikėjimą skolos tvarumu. Nėra nieko blogiau, kai valstybė tampa visiškai priklausoma nuo finansų rinkų. 2013-ieji Europai gali tapti sunkiausiais krizės metais. Nors jau matomi pirmi teigiami reformų rezultatai, didėja pasitikėjimas finansų rinkomis, euro zonos šalyse mažėja biudžeto deficitas ir disbalansas, dar teks palūkėti, kol šie ekonomikos pakilimo pranašai atsispindės ir ekonomikoje. Euro zoną vis dar stingdo recesija, o jaunimo nedarbas kai kuriose šalyse yra rekordinis. Mes, Europos gyventojai, galime rinktis - arba tęsime solidarumo, didesniu konkurencingumu pagrįsto augimo ir biudžeto konsolidavimo politiką, arba grįšime prie senosios, jau seniai žlugusios skolinimosi politikos. Pastarasis variantas būtų fatališkas, nes niekas nepaneigs, kad patvari finansų politika, augimas ir užimtumas yra susiję. Ten, kur nebuvo paisoma patvarumo taisyklių, šiuo metu vyrauja didžiausias nedarbas, nes ten niekas neinvestuoja. Taigi tie, kurie grįžta prie skolinimosi, ne tik padėties nepagerina, o tik stumia Europą į ilgalaikį masinį ne-

bai reikia 30 tūkst. kubinių metrų vandens. Dažnai vandenį sodriname ir naudojame jį pakartotinai”, - sakė A.Camara. Jungtinių Tautų pasaulio vandens vertinimo programos ataskaitoje skelbiama, kad Ispanija yra sausringiausia valstybė Europos Sąjungoje. Tačiau sausringumas - ne kliūtis. Tarptautinės kompanijos BNK, “R2 Energy Inc.”, “Hidrocarburos de Euskadi SA”, “Heyco Energy Group” ir “San Leon Energy Plc” jau pradėjo skalūnų dujų gavybą ekonomikos krizės kamuojamoje Pietų Europos valstybėje.

sus ir subalansuotą 2014-ųjų biudžetą. Ji tęs pradėtas reformas, taip didindama konkurencingumą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad didėjant paklausai Vokietijoje mūsų partneriai iš Europos gali į ją eksportuoti, o jauni kvalifikuoti europiečiai gauna perspektyvą įsidarbinti Vokietijos darbo rinkoje. Mes žinome: jei mūsų partneriams seksis blogai, neklestės ir Vokietijos ekonomika. Europos laivas priplaukė kritinę ribą. Pavojingos uolos jau praplauktos, bet uostas dar nepasiektas, todėl negalime iššvaistyti pasitikėjimo, kurį pavyko susigrąžinti. Turime susitelkti ir laikytis stabilumo politikos kurso. Tai pasiteisina.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas pranešė, kad Europos Parlamentas pasiekė pirminį susitarimą dėl vadinamojo Bendro priežiūros mechanizmo. Šiam mechanizmui Bendrijos šalys pritarė dar praėjusiais metais, nes tai yra vienas svarbiausių elementų siekiant stabilizuoti Europos Sąjungos (ES) bankininkystės sistemą ir neleisti, kad dėl finansinių sunkumų patiriančių bankų atskirų šalių vyriausybėms iškiltų bankroto rizika, taip pat juo siekiama išgelbėti paskolų davėjus nuo žlugimo. “Tai esminis bankų sąjungos elementas, nutraukiantis pavojingus ryšius tarp bankų ir ES šalių vyriausybių. Taip pat tai žingsnis link bankų sąjungos, kuri padės atkurti bankų sistemą Europoje ir prisidės prie jos stabilumo”, - pabrėžė Airijos ministras. M.Noonanas sakė, kad kai kurias Europos centrinio banko prižiūrimo mechanizmo detales dar reikės derinti. Taip pat susitarime numatomas didesnis Europos Parlamento vaidmuo skiriant Bendro priežiūros mechanizmo aukščiausiuosius pareigūnus. Šis sprendimas Europos Parlamente buvo priimtas likus kelioms valandoms iki balsavimo Kipro parlamente dėl indėlių apmokestinimo. Tik taip Kipras gali gauti jam pažadėtą 10 mlrd. eurų paramą.

Reuters, AFP, LŽ


2013 03 20 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Pranciškus jau rado kelią į žmonių širdis PALMYRA KRUPENKAITĖ

Kone milijonas pasaulio katalikų atvyko į Romą, kad galėtų dalyvauti Vatikano Šv. Petro aikštėje vykusioje iškilmingoje popiežiaus Pranciškaus inauguracijoje. Jis - popiežius, 1,2 mlrd. katalikų vadovas. Kuklus ir paprastas žmogus, tiesiantis ranką kiekvienam tikinčiajam. Tokį vakar pasaulis matė Argentinos kardinolą Jorge Mario Bergoglio, kurį kažkas jau spėjo pavadinti “pasaulio klebonu”. Pasirinkęs kuklaus ir nuolankaus Pranciškaus (koks buvo šventasis pranciškus Asyžietis) vardą, naujasis pontifikas pageidavo, kad kuo mažiau pompastikos būtų ir per jo inauguraciją. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji truko dvi, o ne tris valandas, kaip įžengus į Šventąjį Sostą Benediktui XVI. Popiežius Pranciškus per inauguraciją pateikė pasauliui ir daugiau staigmenų. Nors ceremonija turėjo prasidėti prie šv. Petro kapo bazilikos kriptoje, naujasis pontifikas pasirodė Šv. Petro aikštėje puse valandos anksčiau. O ir atvyko į ją ne kulkų nepramušamu papamobiliu, o paprastu atviru džipu. Kelis kartus apvažiavęs didžiulę kolonomis apsuptą aikštę, Pranciškus netikėtai išvažiavo už Vatikano ribų ir pasuko į maldininkų pilnas gatves. Jis sustodavo palaiminti jam tiesiamų vaikų ir net išlipo iš mašinos, kad apkabintų pagyvenusį žmogų, sėdintį invalido vežimėlyje. Atrodo, tarsi naujuoju pontifiku džiaugiasi ne tik žmonės, bet ir gamta. Tą dieną, kai buvo renkamas popiežius, Romoje lijo, lietus nustojo tik iš kamino ėmus kilti baltiems dūmams, o per inauguraciją švietė skaisti saulė, nors meteorologai buvo išpranašavę lietų ir žaibus.

Valdžios ženklai Prasidėjus ceremonijai pontifikas nusileido į kriptą, kur palaidotas šv. Petras. Pats vyriausias amžiumi kardinolas, tas pats prancūzas Jeanas Louis Tauranas, kuriam buvo suteikta garbė pranešti, kad išrinktas naujas popiežius, apgaubė Pranciškų popiežiaus mantija, paveldėta iš jo pirmtako Benedikto XVI. Kitą valdžios ženklą - Žvejo žiedą - pontifikui įteikė italas kardinolas Angelo Sodano. Bet ir šis žiedas buvo staigmena, nes buvo ne iš aukso, o tik juo aptrauktas. Popiežius gavo ir baltą vilnonę juostą, simbolizuojančią paklydusią avelę ir kartu popiežiaus valdžios visagalybę. Tapęs pontifiku, J.M.Bergoglio pasiliko ir savo arkivyskupo herbą, kurio mėlyname fone yra auksinė jėzuitų ordino emblema, saulės spindulių gaubiama Kristaus monograma IHS ir trys juo-

Popiežius Pranciškus su žmonėmis, o ne šalia jų. / AFP/Scanpix nuotrauka dos vinys. Herbas tik buvo papildytas popiežiaus tiara ir sukryžiuotais Rojaus ir Romos raktais, kurie taip pat yra pontifiko valdžios ženklas. Tačiau ant didžiulės Šv. Petro bazilikos laiptų laikytos šv. Mišios buvo daug paprastesnės nei prieš aštuonerius metus, kai laikė jo pirmtakas Benediktas XVI.

Bažnyčios misija - gerbti kiekvieną Dievo kūrinį Popiežius privalo “ištiesti rankas, kad apsaugotų visus Dievo žmones ir su meile apglėbtų visą žmoniją, ypač pačius neturtingiausius, silpniausius, nereikšmingiausius”, - susirinkusiesiems aikštėje kalbėjo Pranciškus. “Jį turi įkvėpti kukli, konkreti ir ištikima tarnyba”, - aiškino tikintiesiems pontifikas itališkai, tačiau su Lotynų Amerikos akcentu. Jo kalboje žinovai pajuto didelę šv. Pranciškaus Asyžiečio, kurio garbei J.M.Bergoglio ir pasirinko popiežišką vardą, mokymo įtaką. “Bažnyčios misija - gerbti kiekvieną

Dievo kūrinį ir gerbti aplinką, kurioje gyvename. Tai reiškia, kad ji turi ginti žmones, rodyti mylinčiojo rūpinimąsi kiekvienu, ypač vaiku, pagyvenusiu žmogumi, kenčiančiuoju nepriteklių, tuo, apie kurį dažnai pagalvojame vėliausiai... Po tokios tamsos mums reikia matyti vilties šviesą”, - sakė popiežius jį sveikinantiems maldininkams, mojuojantiems kone viso pasaulio šalių vėliavomis. Pranciškus vilkėjo paprastus baltus drabužius, avėjo juodus, o ne popiežiams įprastus raudonus batus. Tačiau jam parodyti pagarbos atvyko 130 valstybių delegacijos, šeši karaliai, JAV viceprezidentas Joe Bidenas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Argentinos vadovė Cristina Fernandez de Kirchner, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasveikino popiežių Lietuvos žmonių vardu su artėjančiomis Vėlykomis, tačiau jam dovanų atvežtą beveik 2 metrų ilgio verbą teko įteikti per protokolo tarnybą. Popiežius skaitė Evangeliją graikų, o

Jis sustodavo palaiminti jam tiesiamų vaikų ir net išlipo iš mašinos, kad apkabintų pagyvenusį žmogų, sėdintį invalido vežimėlyje. ne tradicine lotynų kalba, jis ragino melstis prancūzų, rusų, arabų, kinų ir suahelių kalbomis. Per šv. Mišias skambėjo jo paties pasirinktas retai atliekamas Giovanni Pierluigi da Palestrinos kūrinys “Tu Es Pastor Ovium” (“Esi avių piemuo”), sukurtas 1585 metais Siksto V intronizacijai, ir buvo matyti, kad naujasis popiežius jau pavergė ne tik Romos ir į jo inauguraciją atvažiavusių žmonių širdis. Jam pajuto meilę viso pasaulio katalikai.

Džiaugsmas Argentinoje Bene labiausiai vakar džiūgavo Argentina. Buenos Airių Katedros aikštėje įrengtame milžiniškame ekrane popiežiaus Pranciškaus inauguraciją stebėjo šimtai tūkstančių šios šalies gyventojų. Iš pradžių ketinta įrengti didžiulį ekraną plačiausioje Argentinos sostinės gatvėje - Liepos 9-osios prospekte, ta-

čiau paskui buvo pasirinkta aikštė šalia katedros, kur stovi ne tik Argentinos prezidento rūmai, bet yra ir kuklus butelis, kuriame gyveno Buenos Airių arkivyskupas kardinolas J.M.Bergoglio. Kad pamatytų tiesioginę transliaciją, žmonės rinkosi dar išvakarėse. Tikintieji budėjo ir meldėsi visą naktį, o labdaros organizacijų nariai rinko aukas ir maisto produktus vargšams. Buenos Airių mokyklose buvo atšauktos pamokos, kad mokiniai galėtų stebėti, kaip pirmą kartą istorijoje Lotynų Amerikos atstovas intronizuojamas Katalikų bažnyčios galva. Ta proga net vienas iš Argentinos sostinės simbolių 67 metrų aukščio obeliskas - tapo geltonos ir baltos spalvų, t. y. buvo papuoštas popiežiaus vėliavos spalvomis. Lygiai vidurdienį Argentinoje popiežiaus Pranciškaus garbei skambėjo visų bažnyčių varpai.

Trumpai SUSILPNĖJO VYRIAUSYBĖ Pietų Indijos regioninė partija “Dravida Munnetra Kazhagam” (DMK) paskelbė, kad traukiasi iš nacionalinės valdančiosios koalicijos. Tamil Nadu valstijoje įsikūrusi DMK spaudė vyriausybę pasmerkti Šri Lanką dėl įtariamų karo nusikaltimų etninei tamilų mažumai per šioje saloje vykusį pilietinį karą. Partijos lyderis Muthuvelas Karunanidhi paskelbė, kad DMK pasitrauks iš kairiosios pakraipos Jungtinio pažangos aljanso (UPA) koalicijos, kuri Indiją valdo nuo 2009 metų. Nuo rugsėjo, pasitraukus kitai partijai, šis aljansas turės mažumą parlamente. “Negalime sutikti su cent-

ro pozicija”, - sakė M.Karunanidhi. Jeigu nebus rastas sprendimas, gali labai padidėti pirmalaikių rinkimų tikimybė. Dabar rinkimai numatomi 2014 metų pirmoje pusėje. DMK, kuri priklauso nuo tamilų rinkėjų, glaudžiai susijusių su tamilais Šri Lankoje, yra antra pagal dydį partija koalicijoje ir turi 18 vietų parlamente bei penkis postus vyriausybėje.

SPROGIMAS NEVADOJE Jungtinių Amerikos Valstijų Nevados valstijoje esančioje karinės amunicijos saugykloje per pratybas nugriaudėjus sprogimui žuvo septyni jūrų pėstininkai, keletas jų sužaloti. Nu-

kentėjusieji buvo nugabenti į vietos ligoninę. Pasak pratyboms vadovavusio generolo Raymondo Foxo, aukomis tapo Antrosios jūrų pėstininkų divizijos nariai. “Meldžiamės už juos ir perduodame nuoširdžiausią užuojautą žuvusių jūrų pėstininkų šeimoms”, - sakė generolas.

ATMETA DIALOGĄ Sirijos opozicija nepradės dialogo su prezidento Basharo al Assado režimu. Taip savo inauguracijos kalboje pareiškė naujai išrinktas sukilėlių premjeras Ghassanas Hitto. “Patvirtiname Sirijos žmonėms, kad dialogo su Assado režimu nebus”, - sakė Gh.Hitto. Sirijos pagrindinė opozicinė Nacio-

nalinė koalicija išrinko Gh.Hitto savo premjeru sukilėlių užimtoje Sirijos teritorijoje. Turkijos sostinėje po maždaug 14 valandų konsultacijų už uždarų durų vykusiame balsavime už Gh.Hitto kandidatūrą balsavo 35 iš 49 koalicijos narių.

AUTOBUSO AVARIJA Indijos vakaruose esančioje Maharaštros valstijoje nuo tilto į išdžiūvusią upės vagą nukritus autobusui žuvo 32 ir buvo sužeista dar 13 žmonių. “Autobusas važiavo iš Goa į Mumbajų, kai vairuotojas staiga jo nesuvaldė”, - sakė vienas policijos pareigūnas. Avarija įvyko priešaušriu Khedo rajone, maždaug 350 km į pietus nuo valstijos sos-

tinės Mumbajaus. Dauguma sužeistųjų, tarp kurių yra ir autobuso vairuotojas, patyrė galvos bei rankų sužeidimus. Jie gydomi vietos ligoninėje.

IŠPUOLIAI IRAKE Bagdade per automobiliuose padėtų bombų sprogimus ir šaudymus, daugiausia - šiitų rajonuose, žuvo mažiausiai 50 žmonių, dar 171 buvo sužeistas. Irako sostinėje ir aplink ją rytinę piko valandą sprogo apie 20 bombų automobiliuose. Naujas smurto proveržis sukrėtė Bagdadą 10-ųjų JAV vadovautos invazijos į Iraką metinių, kurios minimos trečiadienį, išvakarėse. AFP, BNS, LŽ


8

2013 03 20 Lietuvos žinios

Pasaulis

Kurdų lyderis paskelbė paliaubas Kalintis kurdų lyderis Abdullah Ocalanas kurdų Naujųjų metų dieną paskelbė istorines paliaubas. Jomis baigėsi ilgus metus trukusi ir daug aukų nusinešusi Kurdistano darbininkų partijos (KDP) bei Turkijos vyriausybės kova. “Kovo 21 dieną per Novrūzo šventę (Naujuosius metus pagal persų kalendorių) skelbiu paliaubas. Tai istorinis momentas kurdams ir turkams”, - cituodamas A.Ocalano parašytą laišką sakė kurdus palaikantis Turkijos įstatymų leidėjas Selahattinas Demirtas. Imralio saloje kalintį A.Ocalaną kurdų delegacija aplankė šią savaitę. Šis jų apsilankymas jau trečias nuo vyriausybės taikos derybų pradžios su KDP vadovu A.Ocalanu praėjusių metų pabaigoje. “Noriu skubiai išspręsti ginklų problemą. Neturi žūti nė vienas žmogus”, teigiama A.Ocalano laiške. Jis taip

Per tris dešimtmečius trunkančias kovas tarp KDP ir Turkijos žuvo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Turkijos vyriausybė dėl šių žūčių kaltino nelegaliai veikiančią KDP. Ši partija, taip pat žinoma kaip KADEK ir KONGRA-GEl, siekė sukurti komunistine ideologija besiremiančią valstybę kurdų gyvenamosiose teritorijose Turkijos rytuose, šiaurės rytų Irake, šiaurės rytų Sirijoje ir šiaurės vakarų Irane.

Per tris dešimtmečius trunkančias kovas tarp KDP ir Turkijos žuvo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. A.Ocalanas nori užbaigti nesantaiką tarp kurdų ir turkų. Reuters/Scanpix nuotrauka

pat paragino Turkijos parlamentą pradėti “skaidrų taikos procesą bei suteikti galimybę tūkstančiams kur-

dų sukilėlių sudėti ginklus ir artimiausiais mėnesiais pasitraukti iš Turkijos”.

Siekdama šių tikslų KDP naudojo jėgą ir smurtą rengdama teroro atakasTurkijoje ir prieš Turkijos objektus kitose valstybėse. KDP taip pat bendradarbiavo su kitomis kurdų nacionalistinėmis karinėmis grupuotė-

mis kaimyninėse šalyse - Irake ir Irane. Dėl taikomų kovos metodų KDP yra įtraukta į Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ir NATO teroristinių organizacijų sąrašus. Kurdų lyderis A.Ocalanas nuo pat KDP susikūrimo pradžios vadovavo šiai nelegaliai partijai. 1999 metais jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos už separatistinio judėjimo įsteigimą ir tėvynės išdavimą. Netekę savo lyderio kurdai ir toliau vykdė nelegalią veiklą. 2007 metų kovo 1 dieną apie 20 kurdų demonstrantų, protestuojančių prieš tariamą A.Ocalano nuodijimą, bandė įsiveržti į Jungtinių Tautų (JT) pastatą Ženevoje, bet, prasibrovę į pagrindinį JT rūmų kiemą, vėliau iš jo buvo išstumti. Pastaruoju metu KDP smurto protrūkiai liovėsi, ir nelegali partija pradėjo taikos derybas su Turkijos vyriausybe. Manoma, kad istorinės paliaubos užbaigs ilgus metus trukusią nesantaiką tarp kurdų ir turkų.

AFP, LŽ

Afrikoje gali iškilti naujieji emyratai San Tomė ir Prinsipė gali tapti naujaisiais Afrikos emyratais. Šalis pradėjo juodojo aukso naftos - gavybą, ir jos ekonomika sparčiausiai vystosi visame pasaulyje. San Tomė ir Prinsipė - viena mažiausių Afrikos valstybių. Šią Gvinėjos įlankoje esančią valstybę sudaro dvi salos. San Tomės ir Prinsipės kreolų visuomenė rami - joje nėra etninių, lingvistinių ar kalbinių lūžių, tačiau šalies gyventojai skursta. Valstybės ekonomika - viena silpniausių pasaulyje. Bendras vidaus produktas vienam gyventojui sudaro vos 1473 dolerius (3934 litus). Daugumą savo pajamų San Tomė ir Prinsipė gauna iš kakavos eksporto, turizmo bei užsienio valstybių paramos. Ši parama sudaro apie 90 proc. šalies biudžeto, kuris siekia vos 150 mln. dolerių (400,6 mln. litų). Tačiau San Tomės ir Prinsipės ekonominė politika ir visuomenės gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojom. Šalies teritoriniuose vandenyse glūdi neišsemiami naftos klodai. “Bussines Insider” ekspertai teigia, kad dviejų salų valstybei pradėjus naftos gavybą jos ekonomika vystosi sparčiausiai visame pasaulyje.

Nerūpestingi politikai San Tomės ir Prinsipės valstybėje ilgus metus vyravo socialistinė vienpartinė sistema. Žlugus Sovietų Sąjungai, šalis perėjo prie daugiapartinės sistemos, tačiau ji neatnešė stabilumo į dviejų salų valstybę. Per 22 metus pasikeitė net 17 vyriausybių. Dažna vyriausybių kaita stabdė šalies socialinę ir ekonominę plėtrą, o vyriausybių vadovai dažnai mėgavosi prabanga, užmiršdami skurstančius gyventojus. Vienas garsus San Tomės ir Prinsipės advokatas Filinto Costa Alegre mano, kad šalis niekada neišbris iš skurdo, jeigu valdžia nesirūpins žmonėmis. “Vyriausybių vadovams ir jų nariams rūpi tik automobiliai, vilos, kelionės ir prabangos prekės. Jiems paprasti piliečiai nieko nereiškia. Politikai įklampins valstybę į dar didesnį skurdą”, - sakė F.Costa Alegre.

bantis Alvaro Lukaka mano, kad naftos gavyba nepakeis paprastų San Tomės ir Prinsipės žmonių gyvenimo. “Iš naftos galėtų praturtėti nebent korumpuota valdžia. Paprasti žmonės ir toliau skurs. Kiekvieną dieną sunkiai dirbu kakavos plantacijoje ir sunkiai suduriu galą su galu. Nafta šalyje nieko nepakeis”, - sakė A.Lukaka.

Turizmo plėtra

Naftą atradusi San Tomė ir Prinsipė nuostabiu kraštovaizdžiu privilioja turistus. / Club Santana nuotrauka

Agrarinė valstybė

Kinai pralaužė ledus

Skurdas San Tomėje ir Prinsipėje truko ilgus šimtmečius. Valstybėje vyravo žemės ūkis, o pramonės šakos buvo menkai išplėtotos. Žemės ūkio pradžia San Tomėje ir Prinsipėje siejama su XVI amžiumi, kai kolonistai pradėjo tropinių plantacijų ekonomikos plėtrą. XX amžiaus pradžioje dviejų salų valstybė buvo didžiausia kakavos eksportuotoja pasaulyje, tačiau nepriklausomybės paskelbimas bei socialistinės idėjos beveik numarino žemės ūkį. 1975 metais valdantysis šalies režimas nacionalizavo kakavos plantacijas ir įkūrė 15 stambių žemės ūkio bendrovių. Patirties stoka, korupcija bei ekonomikos neišmanymas šioms bendrovėms baigėsi bankrotu. Kakavos eksportas iš letargo miego pakilo tik XX amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai socialistinis režimas liberalizavo ekonomiką. Tuo metu Pasaulio bankas pradėjo finansuoti kakavos eksporto programą ir ji apsaugojo šią žemės ūkio šaką nuo kracho.

1999 metais seisminiai tyrimai užfiksavo, kad San Tomės ir Prinsipės teritoriniuose vandenyse glūdi giluminės neaprėpiamos naftos atsargos. Sužinoję šią naujieną, Afrikos valstybės politikai ir gyventojai šoko iš džiaugsmo. “Pagaliau išbrisime iš skurdo!”, “San Tomė ir Prinsipė praturtės!” -

bendrovė “Sinopec” pradėjo gavybą iš kelių naftos gręžinių. Nors iš pradžių ji patyrė nemažų nuostolių, praėjusieji metai atnešė kinams pelną. “Naftos gręžiniai San Tomės ir Prinsipės teritoriniuose vandenyse tapo pelningi. Šiais metais pelnas turėtų padidėti. Ketiname eksploatuoti ir kitus gręžinius”, - skelbė “Sinopec” atstovas.

San Tomės ir Prinsipės ekonomika gali apsiversti aukštyn kojom, nes šalies teritoriniuose vandenyse glūdi neišsemiami naftos klodai. mirgėjo šios Afrikos valstybės laikraščių antraštės. Tačiau salų gyventojai ir valdantysis elitas greitai nusivylė. Daugelis užsienio bendrovių menkai domėjosi San Tomės ir Prinsipės nafta, o susiviliojusios milžinišku pelnu Nigerijos ir JAV kompanijos dėl didelių nuostolių pasitraukdavo iš San Tomės ir Prinsipės teritorinių vandenų. Prieš kelerius metus ledus pavyko pralaužti kinams. Azijos milžinės

Šios naujienos ypač pradžiugino šalies vyriausybės atstovus. “Po ilgų laukimo metų užsienio bendrovėms juodojo aukso gavyba tapo pelninga. Tai atneš gerų permainų vėjų į mūsų šalies ekonomiką. Galime tapti viena turtingiausių Afrikos valstybių. Mums šviečiasi puiki ateitis”, - džiaugėsi San Tomės ir Prinsipės vyriausybės narys. Tačiau kakavos plantacijoje dir-

Turizmas - vienas svarbiausių pajamų šaltinių San Tomėje ir Prinsipėje. Valstybėje kasmet auga turistų skaičius bei pajamos iš turizmo. Turistai gėrisi gražiu San Tomės ir Prinsipės atogrąžų peizažu, unikalia fauna ir flora, vietos gyventojų draugiškumu ir šalies verslininkų siūlomomis pramogomis. “Mums patinka San Tomėje ir Prinsipėje. Joje mažos kainos ir graži gamta. Atvykome iš Portugalijos ir tikrai nesigailime. Čia nuostabūs ir draugiški žmonės”, - tvirtino jauna portugalų pora. Jie mano, kad pagrindinė kliūtis plėtotis turizmo pramonei - brangūs skrydžiai. “Atskridome iš Lisabonos. Skrydis mums kainavo brangiai. Tačiau San Tomėje ir Prinsipėje praleidome nuostabią savaitę. Greitai išskrisime namo. Norėtume į šią valstybę sugrįžti ir vėl”, - sakė portugalai. San Tomės ir Prinsipės turizmo ministerijos atstovas mano, kad turizmo sektorių reikėtų dar patobulinti. “Iš naftos gavybos uždirbtus pinigus skirsime infrastruktūros plėtrai bei savo šalies reklamai. Tikimės privilioti dar daugiau turistų”, - vylėsi San Tomės ir Prinsipės vyriausybės atstovas. Taigi nafta tampa San Tomės ir Prinsipės ekonomikos gelbėtoja. Ekspertai prognozuoja, kad salų valstybės ekonomika šiais ir kitais metais augs milžinišku tempu. Nafta jau pradėta išgauti ir davė ilgai laukto pelno. Tačiau neaišku, ar iš naftos gautas lėšas šalies vyriausybė investuos į infrastruktūros plėtrą, turizmo sektoriaus tobulinimą ir paprastų žmonių gyvenimo kokybės gerinimą. Greičiausiai šie pinigai nusės korumpuotų šalies valdžios atstovų kišenėse.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS


2013 03 20 Lietuvos žinios

Verslas

9

Žvejų ūkyje - liesos menkės metai “Banginio”, kuriam leista žvejoti šprotus didesnės galios (1250 kW), nei leidžia ES teisės aktai (750 kW), laivu, visi kiti žvejai “turės nusimauti kelnes”.

VIDA BORTELIENĖ

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pusmetis bus gera proga išsiaiškinti ir žvejybos Baltijos jūroje likimą. Šiuo metu teisės aktai draudžia remti naujų laivų statybą, o galimybė modernizuoti senus lietuviams suteikta pavėluotai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius susitikime su žvejais Klaipėdoje patikino, kad sieks išanalizuoti visokeriopos valstybės pagalbos jūrinei žvejybai galimybes. Bus kalbama su žuvininkystės atstovais Briuselyje, kaip išsiderėti geresnes 20142020 metų finansinės paramos sąlygas jūrinei žvejybai, kaip pasinaudoti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpio renginių tribūna. Taip pat jis išsiuntęs paklausimus keliems bankams dėl kreditų žvejų įmonėms suteikimo sąlygų. Kaimo reikalų komitetas šiandien kviečia žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną aptarti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus problemų, tarp jų - pernelyg skubotai kovo 15 dieną patvirtintas žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl ledo generatoriaus grąžinimo valstybei įgyvendinimo variantus bei žuvininkystės aukciono paskirtį.

Pasikeitė sąlygos Bendrovės “Senoji Baltija” direktorius Arūnas Maželis, kaip ir dešimties kitų įmonių vadovai, priekaištavo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kad prieš mėnesį sudaryta darbo grupė žvejų pasiūlymus dėl kvotų skirstymo taisyklių atmetė be jokių argumentų. Nors ŽŪM vadovybės susitikime su žvejais žadėta, kad bus rengiamas naujas dokumentas ir tvarka atitiks daugumos interesus, “kosmetiškai” pakoreguotos ankstesnio ministro Kazio Starkevičiaus komandos rengtos

Tiktų nenauji laivai

Žvejyba daugelyje šalių vertinama kaip socialinis ir valstybės remiamas verslas, o mūsų šalyje galimybė išgyventi suteikta tik ekonomiškai stipresnėms įmonėms. / Vidos Bortelienės nuotrauka

Šprotų, dėl kurių vyksta grumtynės, kvotos taip pat netolygios: nuo 2006 iki 2012 metų Lietuvai skiriamas kiekis pamažu mažėjo nuo 21 iki 11 tūkst. tonų. taisyklės liko naudingos tik vienai įmonei “Banginis”. Jai skiriama, esą pagal istorinę sugavimų teisę, 80 proc. šprotų kvota. Dabartiniu metu, komerciniu požiūriu, laisvai rinkoje parduodamos vadinamosios baltosios žuvys - įmonėms pačios naudingiausios. Nes gaudyti menkes ir privalomai jas plukdyti nuo Danijos krantų į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną vien tam, kad net 80 proc. viso kiekio būtų nupirkta ir eksportuota į užsienį, - grynas nuostolis žvejams ir akivaizdus konkurencijos iškraipymas.

Pasak įmonės “Ramsun” direktoriaus Mindaugo Rimeikio, visi žvejai valstybei buvo raštiškai pasižadėję tiekti žuvis į aukcioną tol, kol baigsis, pagal ES paramos sąlygas, 5 metų įsipareigojimų laikotarpis. Paskui numatyta aukcioną perduoti žvejų bendruomenei. Žvejai žodį tesėjo, o valstybė savo pareigos neįvykdo ir remia tik vieną įmonę. “Banginio” direktorius Algirdas Aušra įmonės pranašumą argumentuoja susiklosčiusia sugavimų raida: kai žvejoti šprotų niekas nenorėjo, Lie-

tuvai skirta kvota būdavo neišgaudoma, ši įmonė modernizavo vieną laivą ir ėmėsi nepopuliaraus verslo. Šprotai parduodami danams, kurie juos perdirba į miltus, skirtus gyvulių pašarams, nes Lietuvoje šprotų nėra kur dėti. Dabar atimti kvotą iš “Banginio”, A.Aušros manymu, reikštų grįžimą į socializmą. Tačiau kiti žvejai pažymi, kad šiuo metu, jei laivas neturi 300 tonų šprotų ar strimelių kvotos, dėl menkių neverta plaukti į jūrą. Dešimtadaliu pabrangę degalai kainuoja daugiau nei per dvi paras sugautos 10 dėžių menkių. Pasak A.Maželio, žvelgiant istoriškai, tik “Senoji Baltija” - buvęs žvejų kolūkis, iš kurio išsirutuliojo visos kitos įmonės, gali reikalauti prioritetų, bet to nesiekia. Įmonės savininkas Arvydas Žiogas sako, kad dėl

Žuvininkystės mokslo darbuotojas Šarūnas Toliušis taip pat palaiko nuomonę, kad vienarūšė žvejyba negali būti amžina, nes žuvų rūšys migruoja ir kinta. Stebėjimai rodo, kad menkės smulkėja, nespėja užaugti, jų maitinimosi rajonai tolsta nuo Lietuvos pakrantės. Pritvirtinus įmones tik prie menkių, jeigu ES jų žvejybą uždraustų, pagal dabartines taisykles daug įmonių liktų be darbo. Tokią perspektyvą patvirtina ir ŽŪM statistika. Pasak viceministro Ryčio Šatkausko, Lietuva vienintelė iki šiol nesugebėjo modernizuoti laivyno, todėl pastaraisiais metais neišgaudė laivui tenkančios didesnės nei anksčiau menkių kvotos. O šprotų, dėl kurių vyksta grumtynės, kvotos taip pat netolygios: nuo 2006 iki 2012 metų Lietuvai skiriamas kiekis pamažu mažėjo - nuo 21 iki 11 tūkst. tonų. Šiemet skirta sugauti 12 tūkst. tonų, iš jų 10 tūkst. tonų tenka “Banginiui”. Supjausčiusios dvi dešimtis laivų ir už tai gavusios per 20 mln. litų paramos, žvejų įmonės, išskyrus “Banginį”, neįsigijo nė vieno naujesnio laivo. Bet žvejai atremia, kad visi tegavo po trupinį. Bendrovės “Spika” direktorius Gintaras Gylys pažymėjo, kad žvejybai tinkamo laivo statybos kaina siekia 10 mln. litų. Gaunant iš žvejybos mažas metines pajamas paskolų be valstybės garantijos neįmanoma gauti. Žvejai siūlo išeitis: valstybei išsireikalauti iš ES išlygos arba remti laivų statybą, arba už modernizuoti numatytas lėšas leisti įsigyti, pavyzdžiui, iš žvejybą puoselėjančios Danijos, 10 metų senumo laivų. Dabartinio Lietuvos žvejybos laivyno amžius - 35-40 metų, toks atjauninimas būtų pažangos šuolis.

Turtą deklaruos ir vaikų darželių vedėjai ARVYDAS JOCKUS

Šiemet deklaruoti turtą privalės nauja vadovų grupė: valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet gyventojams parengė apie 1,5 mln. iš dalies užpildytų pajamų deklaracijų. Nuo vakar jas galima pildyti ir pateikti tikrinti VMI interneto svetainėje. 2012 metų pajamas ir turtą gyventojams reikia deklaruoti iki gegužės 2 dienos.

Pažymose daugiau informacijos Turtą ir pajamas šiemet privalo deklaruoti politikai, tarnautojai, valstybės įstaigų ir įmonių vadovai bei kiti asmenys. Pajamas turi deklaruoti individualią veiklą vykdę gyventojai bei mokėtojai, norintys pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis. Iš dalies užpildytos deklaracijos šiemet pateikiamos kiek pilnesnės. Deklaruojantieji ras išsamesnę informaciją apie metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD),

dėl kurio anksčiau kildavo daug neaiškumų. “Įvertinome moksleivių registrų duomenis, kurių anksčiau neturėjome, ir jau dabar tėveliams, 2012 metais turėjusiems moksleivių, kuriems suėjo 18 metų, NPD apskaičiuosime pagal šiuos duomenis”, teigė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė. Papildomas NPD tėvams, auginantiems vyresnius kaip 18 metų vaikus, besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, taikomas tol, kol jų vaikai baigia šias mokyklas. Be to, pažymas VMI papildė informacija, aktualia smulkiesiems verslininkams, dirbantiems pagal verslo liudijimus. Pažymoje gyventojai ras informaciją apie didesnes kaip 15,5 tūkst. litų pajamas iš verslo liudijimuose nurodytos veiklos, gautas iš juridinių asmenų. Mat šią sumą viršijus tenka mokėti 5 proc. pajamų mokestį.

Išsiplėtė deklaruojančiųjų ratas Šiemet prie deklaruojančiųjų turtą prisidės gausus būrys naujų asmenų. “Tai labai plati gyventojų grupė - valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Taigi turto dek-

ri pranešti VMI apie sudarytus sandorius grynaisiais, kurie viršija 50 tūkst. litų sumą, tačiau nėra patvirtinti notaro. Tokios deklaracijos formą taip pat galima rasti VMI svetainėje. “Šis įpareigojimas atsirado dėl to, kad gyventojai anksčiau piktnaudžiaudavo ir pateikdavo fiktyvius skolos raštelius, kuriais pagrįsdavo savo išlaidas”, - aiškino V.Vildžiūnaitė. Abejojantieji, ar turi deklaruoti turtą ir pajamas, gali tai sužinoti VMI informacijos centro telefonu 1882 arba VMI “Facebook” profilyje.

Išmokos - balandžio pradžioje

Pernai gyventojams buvo grąžinta 206 mln. litų GPM permokų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

laracijas pateikti privalės vaikų darželių, mokyklų, ligoninių, poliklinikų, bibliotekų, muziejų ir panašių įstaigų, kurios visiškai ar iš dalies finansuojamos biudžeto lėšomis, vadovaujantys darbuotojai”, - vardijo V.Vildžiūnaitė. Kaip ir praėjusiais metais, metines turto ir pajamų deklaracijas pateikti privalo kredito ir žiniasklaidos įstai-

gų valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Taip pat tie gyventojai, kurie politinės kampanijos dalyviui per praėjusius metus paaukojo daugiau kaip 40 litų. Iš viso turto deklaracijas šiemet turėtų pateikti apie 130 tūkst. gyventojų. Šiemet pirmą kartą gyventojai tu-

Gyventojai gali susigrąžinti dalį patirtų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) išlaidų, jeigu 2012 metais mokėjo gyvybės draudimo, pensijų įmokas, taip pat už pirmas studijas ir pirmą profesinį mokymą, palūkanas už vieną iki 2009 metų paimtą būsto kreditą, jei pasinaudojo per mažu ar visai nesinaudojo NPD. O gyventojai, kurie pasinaudojo per dideliu NPD, turėtų pateikti deklaraciją ir mokestį sumokėti. Pirmosios mokesčio permokos gyventojus, tinkamai užpildžiusius elektronines deklaracijas, pasieks jau balandžio pradžioje, o pateikusiems popierines - iki liepos pabaigos.


10

2013 03 20 Lietuvos žinios

Verslas

Praranda dalį draudimo išmokos FAKTAI

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir šalyje veikiančius užsienio draudimo įmonių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas šių metų sausio ir vasario mėnesiais siekė 299,523 mln. litų - 12,9 proc. daugiau nei per du 2012 metų mėnesius. Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo rinka padidėjo 11,2 proc., iki 87,644 mln. litų. Kaip pranešė BNS, gyvybės draudimui šiemet teko 29,3 proc. visų įmokų (29,7 proc.). Šiemet sudaryta 717,1 tūkst. draudimo sutarčių. Investicinės gyvybės draudimo įmokos šiemet siekė 59,567 mln. litų ir sudarė 68 proc. visų gyvybės draudime pasirašytų įmokų. Šiemet sausio-vasario mėnesiais pasirašytos investicinio gyvybės draudimo įmokos padidėjo 14,2 proc., sudarytų sutarčių skaičius išaugo 5 proc., iki 3,1 tūkstančio. Draudimo bendrovės šiemet kompensavo 226,564 mln. litų draudimo žalos - 38,3 proc. daugiau nei per du 2012-ųjų mėnesius, iš jų gyvybės draudimo bendrovės 97,418 mln. litų žalos (77,4 proc. daugiau). Investicinio gyvybės draudimo išmokos šių metų sausį-vasarį siekė 70,498 mln. litų (72,4 proc. visų gyvybės draudimo išmokų). Investicinio gyvybės draudimo išmokų suma šiemet išaugo 2,4 karto.

Dešimtį metų kaupus lėšas pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį ateina laikas skabyti kantraus taupymo vaisius. Kaip Lietuvos žmonės elgiasi sulaukę solidaus finansinio pastiprinimo? Siekdama išsiaiškinti draudimo išmokas gavusių lietuvių išlaidavimo įpročius, Europos draudimo bendrovė “ERGO Life Insurance” užsakė gyventojų, sudariusių sutartis su įvairiomis gyvybės draudimo bendrovėmis, apklausą. Jos bendra išvada - dešimtadalis iš 1013 apklaustųjų nusprendžia pasibaigusias draudimo sutartis pratęsti arba palikę dalį sukauptų lėšų pratęsti iš dalies. Kiti daugiau pinigų išleidžia brangiems pirkiniams ir turistinėms kelionėms. Apklausą atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė “Prime Consulting”.

Moterys ir vyrai “Atlikus apklausą paaiškėjo, kad šiuo metu kaupiamuoju arba investiciniu gyvybės draudimu lėšas daugiausia kaupia 30-49 metų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Trečdalis jų dar abejoja dėl tinkamiausio būdo panaudoti gyvybės draudimu sukauptas lėšas, tačiau pastebimos ir kelios išlaidų planavimo tendencijos”, - LŽ teigė “ERGO Life Insurance” Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse Aistė Rudžinskytė. Pasak bendrovės atstovės, paaiškėjo, kad moterys ir vyrai su sukauptais pinigais elgiasi visiškai skirtingai. Antai trečdalis vyrų už gyvybės draudikų išmokėtus pinigus planuoja pirkti naują automobilį, 14 proc. juos skirs naujam būstui įsigyti, o kas dešimtas bent dalį skirs kelionei. Moterys, priešingai, labiausiai nori keliauti. Šiam tikslui didelę dalį gyvybės draudimu sukauptų lėšų skiria 27 proc. moterų. Kas septinta moteris nusprendžia sukauptą sumą skirti tolesniam kaupimui, o kas aštunta - būsto remontui. “Vyrų ir moterų požiūriai išsiskiria ir kalbant apie sukauptų lėšų panaudojimą vaikų ateičiai. Beveik kas dešimta moteris (9 proc. apklaustų) sukauptas lėšas ketina skirti savarankiškai vaikų gyvenimo pradžiai, o tai daryti planuoja tik 3 proc. vyrų. Dar 9 proc. moterų santaupas ketina skirti vaikų mokslams, o vyrai tokių ketinimų išvis neturi”, - pasakoja A.Rudžinskytė. Kelionei ilgai kauptas lėšas labiausiai nori skirti kauniečiai (31 proc.),

baigoje SEB banko atlikto tyrimo išvadai: lietuviai labiausiai mėgsta išlaidauti, latviai labiausiai pasirūpina savo vaikų ateitimi, o estai aktyviausiai kaupia senatvei.

Sotesnė pensija

A.Rudžinskytė: “9 proc. moterų santaupas ketina skirti vaikų mokslams, o vyrai tokių ketinimų išvis neturi.” / Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos

naujam automobiliui - gyventojai iš Lietuvos kaimų (50 proc.), būsto remontui - panevėžiečiai (20 proc.), naujam būstui įsigyti - kauniečiai (15 proc.), vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai - šiauliečiai (20 proc.), vaikų mokslams - mažesnių miestų gyventojai (14 proc.). Pasak A.Rudžinskytės, nors bendrovė turi filialus ir kitose Baltijos valstybėse, panašaus tyrimo jose nėra atlikusi. Nepaisant to, bendra išvada neprieštarauja 2012 metų pa-

Gyvybės draudikų džiaugsmui, paaiškėjo, kad 11 proc. gyventojų gautą draudimo išmoką planuoja skirsti tolesniam kaupimui. LŽ pakalbino vilnietį, kuris savo sukauptą sumą nusprendė išdėlioti: 5 tūkst. litų iš 10 metų kauptos sumos jis nutarė skirti apmokėti stomatologo paslaugoms, o kitą dalį paliko draudimo bendrovėje ir kaups toliau. “Už atsiimtą lėšų dalį nieko mokėti nereikėjo, tačiau kitą kartą komisinio mokesčio nereikės mokėti jau tik po 10 metų, nes sutartis pratęsiama 10 metų”, - pasakojo pašnekovas. Pasak jo, jis nusprendęs pratęsti sutartį pasibaigusios sutarties sąlygomis su sąlyga, kad paliks trečdalį sukauptos sumos. A.Rudžinskytės teigimu, tokiu atveju draudimo bendrovės elgiasi įvairiai. Mat nuo 2003 metų sausio sudarytoms sutartims dažniausiai yra taikomos naujų gyvybės draudimą reglamentuojančių įstatymų nuostatos, kurios draudėjui yra mažiau palankios. Pavyzdžiui, iš pastarųjų sutarčių dalyvių išmokų, kurios apskaičiuojamos laikotarpiui pasibaigus, išskaičiuojama anksčiau kasmet gauta gyventojo pajamų mokesčio lengvata. Ji ne tokia menka - deklaravęs

pajamas draudėjas kasmet gauna 15 proc. įmokų dydžio kompensaciją. Taigi asmeniui, kas mėnesį gyvybės draudimui skirdavusiam po 200 litų ir deklaruodavusiam savo pajamas, Valstybinė mokesčių inspekcija kasmet pervesdavo ir perveda po 360 litų, o per 10 metų - dešimteriopai daugiau. Vadinasi, pasibaigus naujajai sutarčiai iš jam skirtos draudimo išmokos bus išskaičiuota 3600 litų, kurie dabar traktuojami kaip mokesčio atidėjimas. Gyvybės draudimo UAB “PZU Lietuva gyvybės draudimas” Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovės Brigitos Poškuvienės teigimu, draudimo sutarties laikotarpiui pasibaigus pratęstoms sutartims nustatomos panašios sąlygos kaip ankstesnėms, bet išmokos jau numatomos pagal įstatymą, įsigaliojusį 2013 metų sausio 1 dieną.

“Sodros” biudžeto deficitas šių metų sausio ir vasario mėnesiais, preliminariais duomenimis, buvo 487,4 mln. litų - 76 mln. litų mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir 4,1 mln. litų mažesnis, nei planuota. “Sodra” pranešė, kad jos pajamos per du šių metų mėnesius buvo 1,302 mlrd. litų - 82,2 mln. litų (6,7 proc.) didesnės nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 98,1 proc. “Sodros” biudžeto pajamų sudaro draudėjų ir apdraustųjų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. “Sodros” biudžeto priskaičiuotos išlaidos (be pervedimų į Privalo-

Ne viskas prarasta Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas LŽ nuramino, kad įstatymais yra numatytos ir trys sąlygos, kai visą gyvybės draudimu sukauptą sumą draudėjas gali gauti ir pagal sutartis, sudarytas nuo 2003 metų. Svarbiausia sąlyga visada viena: sutartis turi trukti ne trumpiau kaip 10 metų. Tačiau kai kuriais atvejais, anot A.Bakšinsko, galima valstybei kompensacijų ir negrąžinti. Pirmoji sąlyga - išmokos gavėjas turėtų

Trečdalis vyrų už gautas gyvybės draudimo išmokas perka naują automobilį, o ketvirtadalis moterų - kelionę. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo paskelbusi įstatymo išaiškinimą, bet paskui jį atšaukė, todėl įvairios gyvybės draudimo bendrovės elgiasi savo nuožiūra. Pasak PZU atstovės, bendrovė savo klientams, nusiteikusiems sutartis pratęsti ankstesnėmis sąlygomis, rekomenduoja nelaukti laikotarpio pa-

Trumpai DEFICITAS KIEK MAŽESNIS

baigos, nes kol sutartis nėra pasibaigusi, leidžiama ir pakeisti draudimo sumą, ir draudžiamąją dalį, ir sutarties galiojimo laikotarpį. Tačiau dauguma draudėjų tuo pasinaudoti jau negalės, nes nuo 2003iųjų sausio sutarčių, sudarytų 10 metų, laikotarpis jau yra pasibaigęs.

būti draudėjo vaikas, kuriam sutarties pabaigoje neturi būti sukakę 26-erių. Kita sąlyga - išmokos gavėjui turėtų būti iki pensijos likę daugiau kaip 5 metai. O taisyklė, galiojanti visiems kitiems, - per sutarties laikotarpį jie negali būti pasinaudoję gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

mąjį sveikatos draudimo fondą ir pensijų kaupimo fondus) šiemet siekė 1,789 mlrd. litų ir buvo 2 mln. litų mažesnės nei 2012-ųjų sausio-vasario mėnesiais. 75,8 proc. šių lėšų skirta pensijoms išmokėti, 12,3 proc. - ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokoms, 3,3 proc. - nedarbo socialinio draudimo išmokoms. Tik vasario mėnesį “Sodros” biudžeto pajamos buvo 728,5 mln. litų, išlaidos - 893,6 mln. litų, o biudžeto deficitas siekė 165,1 mln. litų. Visa “Sodros” pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma vasario pabaigoje siekė 10,103 mlrd. litų, nuo metų pradžios ji padidėjo 375,8 mln. litų.

MODERNIZAVIMO PROJEKTAS PABRANGO Vienintelės Lietuvoje cemento gamybos bendrovės “Akmenės cementas” įgyvendinamo didžiausio įmonės istorijoje modernizavimo projekto vertė padidėjo maždaug 15 mln. litų - iki 365 mln. litų. “Vien statybos darbai truko dvejus su puse metų - per tą laiką pakilo kai kurių statybos medžiagų kainos”, - sakė “Akmenės cemento” generalinis direktorius Artūras Zaremba. Papildomą 30 mln. litų sindikuotą paskolą įmonei suteikė SEB, “Danske Bank”, DNB, Suomijos “Pohjola” ir “Swedbank”. Tas pats konsorciumas fi-

nansavo visą projektą, 2007 metais jis suteikė 130 mln. litų paskolą. Pasak A.Zarembos, projektui baigti bus skirta apie 18 mln. litų, o likusi suma - apyvartiniam kapitalui. Jis teigė, kad statybos darbai turėtų būti baigti liepą arba rugpjūtį, o nauja gamybos linija pradės veikti rugsėjį. Įgyvendinus projektą beveik trečdaliu sumažės kuro sąnaudos, ketvirtadaliu - aplinkos tarša, o gamybos pajėgumas padidės nuo 1 mln. iki 1,5 mln. tonų cemento per metus. Naują gamybos liniją projektavo Švedijos kompanija “Sweco”, o stato Panevėžio statybos trestas. LŽ, BNS

3,4528

1 JAV doleris

2,6678

-0,1649%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0949

+0,0646%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2921

-0,1794%

10 Danijos kronų

4,6311

-0,0194%

1 DB svaras sterlingų

4,0290

-0,0968%

100 Vengrijos forintų

1,1250

-0,0978%

100 Islandijos kronų

2,1220

-0,3063%

100 Japonijos jenų

2,7938

-0,9449%

100 Kazachstano tengių

1,7683

-0,2997%

1 Latvijos latas

4,9230

-0,0284%

10 Norvegijos kronų

4,6010

-0,2087%

10 Lenkijos zlotų

8,3167

-0,0301%

100 Rusijos rublių

8,6526

-0,0428%

10 Švedijos kronų

4,1413

-0,1714%

1 Turkijos naujoji lira

1,4715

-0,0680%

10 Ukrainos grivinų

3,2829

-0,1767%

2013 03 20, LB


2013 03 20 Lietuvos žinios

Trasa

11

Į Minską traukiniu - per 2,5 valandos mobilius ir autobusus. Jau dabar važiuojant traukiniu nereikia švaistyti laiko spūstyse ir jaudintis dėl sunkiai prognozuojamų eilių pasienyje. Be to, kelionė traukiniu gerokai pigesnė važiuoti iš Vilniaus į Minską vienam žmogui kainuoja 35-75 litus. Negana to, gegužės viduryje bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” planuoja atsigabenti tris naujus dyzelinius traukinius, kurie gaminami specialiai šiam maršrutui. Tuomet tiesioginių reisų į Minską padaugės nuo dviejų iki trijų per dieną. Tačiau visi šie patobulinimai - tik pradžia. Netrukus planuojama kelionę dar labiau sutrumpinti ir atstumą tarp dviejų sostinių įveikti vos per dvi valandas. “Tolesnis žingsnis, kurį planuojame įgyvendinti su baltarusiais, yra infrastruktūros ir bėgių atnaujinimas, o svarbiausia naujiena - ruožas bus elektrifikuotas”, - patvirtino D.Žebrauskas.

ILONA STAŠKUTĖ

Baltarusijos ir Lietuvos sostines skiria vos 180 kilometrų, taigi gretimos šalies gyventojai jau įvertino artimos kaimynystės pranašumus. Vis daugiau svečių šį atstumą įveikia traukiniais, o netrukus kelionė taps dar trumpesnė. Šių metų pradžioje daugumoje bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” maršrutų keleivių srautai išliko stabilūs, bet keliaujančiųjų iš Vilniaus ir Baltarusijos sostinės Minsko gausėjo itin sparčiai. Vasarį tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 22 tūkst. keleivių, arba 44 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.

Tapo ekspresu Bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas patvirtino, kad ilgą laiką populiariausi tarptautiniai reisai geležinkeliu iš Lietuvos buvo į Maskvą ir Sankt Peterburgą, tačiau kuo toliau, tuo sparčiau juos vejasi stiprėjanti Minsko kryptis. Tai lėmė ne tik stiprėjantys baltarusių įpročiai leisti laisvalaikį Lietuvoje, bet ir patobulintas maršrutas. “Visai neseniai šis reisas buvo nepatogus daugumai keleivių, važinėjančių tarp dviejų didžiųjų miestų. Baltarusijoje būdavo labai daug stotelių, kur traukiniai iš miestelių ir kaimelių surinkdavo vykstančiuosius į Minską. Todėl bendraujant su Baltarusijos geležinkelių atstovais kilo idėja, kad būtų tikslinga pabandyti sutrumpinti kelionės laiką ir orientuotis į keliaujančiuosius tarp sostinių”, - aiškino pašnekovas. Maršrutas atnaujintas nuo praėjusių metų gegužės - tarptautinis traukinys tapo ekspresu, stojančiu tik vienoje tarpinėje stotyje Molodečne. D.Žebrauskas neslėpė, kad būtent po šio pakeitimo keleivių ėmė daugėti itin sparčiai, o ši sėkmė įkvėpė rimtesniems pokyčiams.

Patikrinimas - kaip oro uoste Įsitikinus, kad norinčiųjų keliauti iš Vilniaus ir Minsko yra daugiau nei pakankamai, bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” nusprendė įvesti dar vieną naujovę, padėsiančią su-

Jau nuo 2015 metų dviaukščiai elektriniai traukiniai kursuos ne tik tarp Vilniaus ir Kauno, bet ir maršrutu “Vilnius-Minskas”.

Pasak D.Žebrausko, nuo gegužės mėnesio vieno važiuojančiojo į Minską traukiniu patikra užtruks vos minutę. / Romo Jurgaičio nuotraukos trumpinti kelionės trukmę. Jau nuo šių metų gegužės pabaigos traukinys nebebus stabdomas dėl ilgo patikrinimo pasienyje - keleiviai bus tikrinami Vilniaus geležinkelio stotyje. Pasak D.Žebrausko, šiuo metu sienos kirtimo procedūros gerokai pailgina kelionę. Lietuvos pusėje traukinys stoja Kenoje, ten muitininkai ir pasieniečiai keleivius tikrina 20-30 minučių, o vos pervažiavęs sieną traukinys vėl stabdomas Baltarusijoje dėl tokio paties patikrinimo. “Dėl to gimė idėja padaryti sienos kirtimo procesą greitesnį ir sutrumpinti kelionės trukmę atlie-

truks tik apie minutę, o pareigūnai dirbs net keturiuose postuose. Minske taip pat planuojama įvesti patikrą stotyje, tačiau tik nuo 2015 metų, o iki tol patikra Baltarusijos pusėje bus atliekama važiuojant. “Įvažiavus į Baltarusijos teritoriją traukinys trumpam sustos, įlips jų šalies pasieniečiai bei muitininkai ir važiuojant iki Molodečno patikrins žmones kelyje. Grįžtant atitinkamai pareigūnai įlips Molodečne ir išlips pasieny-

Jau nuo šių metų gegužės pabaigos traukinys nebebus stabdomas dėl ilgo patikrinimo pasienyje - keleiviai bus tikrinami Vilniaus geležinkelio stotyje. kant patikrą Vilniuje”, - tvirtino pašnekovas. Jau netrukus Vilniaus geležinkelio stoties požeminėje perėjoje bus pastatyti bagažo peršvietimo ir pasų nuskaitymo įrenginiai, panašūs į naudojamus oro uostuose. Tačiau D.Žebrauskas juokavo, kad taip anksti, kaip prieš skrydį, atvykti nereikės - vieno žmogaus patikra

je”, - dėstė D.Žebrauskas. Planuojama, kad dėl patikrinimo prieš sėdant į traukinį kelionė sutrumpės bent pusvalandžiu - nuo trijų valandų iki dviejų su puse.

Pigiau ir greičiau Pašnekovas neslėpė, kad projekto tikslas yra užtikrintai aplenkti auto-

Ateityje - 2 valandų kelionė Šie ketinimai nėra abstraktūs. Pasak pašnekovo, rangos darbų sutartis jau pasirašyta, rengiamos pirkimų procedūros ir kiti formalumai. Abi šalys atnaujins ruožą savo teritorijoje, o 2015 metais darbai turi būti baigti. Elektriniai traukiniai bus ne tik dinamiškesni, mažiau teršiantys aplinką bei pigesni eksploatuoti, bet ir gerokai greitesni. Atnaujintame ruože jie pasieks net 160 km/h, vietoj dabartinių 120 km/h. D.Žebrauskas patikino, kad nors bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” užmojaiplatūs, jie gerai pasverti. Pašnekovas sutiko, kad šiuo metu srauto augimas matuojamas didžiuliais procentas ir dėl mažos palyginamosios bazės. Tačiau skaičiuojama, kad per artimiausius dvejus metus keleivių iš Vilniaus ir Minsko turėtų padvigubėti. Šiuo metu daugumą keliautojų sudaro baltarusiai, atvykstantys į Lietuvą apsipirkti, bet ir pasikeitus gyventojų poreikiams keliautojų srautas neturėtų nusekti. D.Žebrauskas pažymėjo, kad parduotuvės nėra vienintelis traukos centras. Baltarusius domina turistiniai skrydžiai iš Vilniaus oro uosto, nemažai žmonių važinėja darbo reikalais, o Vakarų Europą išmaišiusiems jauniems keliautojams artima Lietuvos kaimynė atrodo egzotiška ir viliojanti.

Elektromobilių rinkoje laukimo nuotaika Elektra varomais automobiliais naudotis Lietuvoje kol kas ryžtasi tik entuziastai, bet ir visoje Europoje jais dar nėra važinėjama masiškai. Mintimis apie tai, ko trūksta, kad aplinkai nekenksmingų automobilių rinka pajudėtų iš mirties taško, savaitės skiltyje dalijosi Just-auto.com vyriausiasis redaktorius Dave’as Leggettas. “Praėjusią savaitę vairavau įprastinį automobilį, elektra varomą “Renault Zoe”. Be to, pusryčiavau su “Renault” vadovu Carlosu Ghosnu ir jis primygtinai tikino, kad “Zoe” yra tikras automobilis, kuris neturėtų būti painiojamas su padailintais golfo laukų vežimėliais, suformavusiais elektromobilių asortimento įvaizdį. Sutinku su juo. “Renault Zoe”, kaip ir “Nissan Leaf”, sudaro galimybes elektromobiliams įsitvirtinti ir keičia žmonių suvokimą apie juos. Elektromobilio vairavimas ima atrodyti vis kasdieniškesnis ir ne toks ekscentriškas.

Elektra varomų automobilių laikotarpis dar tik prasideda ir kol kas jie neįsisuko į rinką su trenksmu. Revoliucinės technologijos niekada nėra priimamos lengvai, kad ir apie kokią sritį pagalvotumėte. C.Ghosnas taip pat pabrėžė, kad inovacijoms įvertinti reikia laiko - rinka visuomet laukia ženklų, ar jos sėkmingos, ar ne. Jei elektromobiliams pavyktų bent kiek įsitvirtinti automobilių rinkoje, imtų keistis ir jų gamyba. Augant kiekiui vieneto kaina krinta. Atsarginės dalys atpinga. Investuoja tiekėjai. Daugėja tyrimų, kaip reikėtų tobulinti naujus produktus. O mažesnė kaina reiškia didėjančią paklausą. Be to, įsibėgėtų infrastruktūros kūrimas, nes įkrovimo vietų poreikis taptų akivaizdus, o daugėjant įkrovimo vietų elektromobiliai taptų dar patrauklesni. Tokį planą jau seniai puoselėjo “Tesla”. Jos sportinis rodsteris turėjo būti pirmasis modelis, keičiantis visuomenės požiūrį į elektromobilius, o tuomet turėjo būti pradėti masiškai gaminti pigesni modeliai. Tačiau taip neįvyko. Visuomenė sunkiai

priima radikaliai naujus dalykus. Žinoma, visuomet yra ankstyvų drąsuolių, bet dauguma susilaiko dėl rizikos, kuri perkant tokį brangų loterijos bilietą, kaip automobilis, labai didelė. Kam švaistyti pinigus ankstyvo modelio baterijoms, kai jos nuolat sparčiai tobulėja? Sukelti paklausą užtrunka, o investavus daugybę pinigų laikas greičiau prailgsta.

Jei elektromobiliams pavyktų bent kiek įsitvirtinti automobilių rinkoje, imtų keistis ir jų gamyba.

C.Ghosnas nusprendė atsakomybę už baterijas palikti ant įmonės pečių ir tikisi nors taip pritraukti elektromobilių pirkėjų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vis dėlto elektromobiliai atrodo labai perspektyvūs, net jei dabar esate nusiteikęs skeptiškai. Visame pasaulyje žmonės daugiau galvoja apie aplinkosaugą. Didėjanti žmonių populiacija, baigtinių energijos išteklių naudojimas, ekstremalūs klimato pokyčiai išduoda dideles

problemas. Akivaizdus pavyzdys oro užterštumas Kinijoje, vyriausybė to negali ignoruoti. Taigi dar vienas elektromobiliams palankus dalykas - įvairių šalių teisiniai aktai, darantys įtaką automobilių pramonės darbui. Ar kalbėtume apie griežtesnį išmetamųjų dujų limitą, ar apie

formuojamus elektromobilių parkus, tarptautinės tendencijos aiškios. Automobilių gamintojai savo modelių gamą sieks papildyti elektromobiliais ir hibridais, kad galėtų prisitaikyti prie skirtingų reikalavimų.


12

2013 03 20 Lietuvos žinios

Kultūra

Reti balsai randa savo nišą Algirdas Bagdonavičius Baltijos kamerinio operos teatro trupėje - pats vyriausias, jam trisdešimt penkeri, bet šiandien per operos “Faustas” premjerą atliks jauniausio personažo - įsimylėjėlio Zybelio - vaidmenį. “Kuo įvairesnės užduotys, tuo įdomiau”, - komentuoja dainininkas. AUDRIUS MUSTEIKIS

Z

ybelį paprastai dainuoja mecosopranai, kartais sopranai. Dabar prie A.Bagdonavičiaus pavardės rašoma kontratenoras. Šiandien, kovo 20-ąją, per Charles’io Gounod “Fausto” premjerą sostinės Teatro arenoje turėsime progą išgirsti retuosius Lietuvos balsus - du kontratenorus: altiną Algirdą ir sopraniną Viktorą Gerasimovą, dainuosiantį Margaritą. Su A.Bagdonavičiumi LŽ susitiko Vilniaus kolegijoje, Menų fakultete. Čia jis dėsto solinį dainavimą muzikinio teatro specialybės studentams ir, akivaizdu iš aplinkinių aktyvių reakcijų, yra visų mėgstamas. Įdomu, kaip tenoras tapo kontratenoru ir kokios šių balsų perspektyvos Lietuvoje? - Pažįstame jus iš televizijos projekto “Triumfo arka”, kai dalyvavote kaip tenoras. Kas gi esate: tenoras, galintis dainuoti kontratenoru, ar atvirkščiai? Ar čia to paties balso diapazonas? - Iš tiesų tai skirtingi balsai. Kiekvienas vyras turi savo natūralų gamtinį balso registrą ir aukštesnį - falcetinį, tik dažniausiai jis būna neišlavintas. Gerai jį įvaldžiusieji ir dainuojantieji tik šiame registre vadinami kontratenorais. Kartais jiems apibūdinti vartojamas kitas žodis, tiesa, ne toks gražus ir ne visiems priimtinas, - falcetistai. Kontratenorai dainuoja aukštesniame diapazone nei tenorai ir naudoja kitokią vokalo techniką. Aukštesni kontratenorai vadinami sopraninais, žemesni - altinais. - Sopraninas - tai V.Gerasimovas. - Jo balsas šviesesnis, lengvesnis, aukštesnis, mano - žemesnis, kiek tamsesnis. Mes niekada negalėtume konkuruoti dėl tos pačios partijos, pretenduoti į tą patį vaidmenį - dėl skirtingų balso tipų. Užtat abu puikiai galėtume rasti savo vietą baroko operose, jeigu jos čia bus statomos. Tokių planų yra. Baroko epocha į aukštumas iškėlė dainininkus kastratus. Buvo tokia žiauri tradicija, suluošinusi daug gyvenimų. Bet kai kurie kastratai dainavo tiesiog fantastiškai. Nė vienas dabartinis kontratenoras taip negalėtų, kadangi tai visai kitokios fiziologijos dalykai. - Ar, be jūsų su Viktoru, Lietuvoje dar esama kontratenorų? - Vyrų vokalinės grupės “Quorum” lyderis Vitalijus Neugasimovas, profesionalus muzikantas. Nors klasikinio vokalo studijų nėra baigęs, bet su mikrofonu dainuoja labai stilingai ir gražiai. - Kaip ir kodėl perėjote į kontratenorus?

“Visose naujose perklausose dalyvauju jau kaip kontratenoras”, - sako dainininkas A.Bagdonavičius. / Romo Jurgaičio nuotrauka giedro dangaus! Nusprendžiau pabandyti, kad vėliau nesigraužčiau. Pabandžiau, sulaukiau gerų atsiliepimų. Vėliau Klaipėda pasiūlė pagrindinį vaidmenį Carlo Orffo kantatoje “Carmina burana”. Dar parengiau partijų keliose Mišiose ir “Stabat mater”. Kuo toliau, tuo labiau mane įtraukia būtent baroko epocha. Tada praktiškai viskas buvo rašoma tokiems - išskirtiniams balsams. Aišku, tuo metu būta ir bosų, ir tenorų. Tačiau, pavyzdžiui, Georgo Friedricho Handelio operose nė vienas pagrindinis herojinis vaidmuo nebuvo parašytas nei bosui, nei tenorui. Tiesiog tuo metu vyravo tokia nuostata, tokia estetika. Jei turėčiau savo balsą palyginti su kieno nors, atitikmens ieškočiau praeityje. Tai žymusis, G.F.Handelio itin mėgtas kastratas italas Senesino. Bent keliolika pagrindi-

A.Bagdonavičius: “Manau, turėtų būti natūrali reakcija ne į balso tipą, o į kūrinį, jo atlikimą, poveikį.” - Tikrai nebuvo lengva apsispręsti keisti balso tipą. Tai neįvyko spontaniškai. Visai netikėtai mane atrado latvių dirigentas Andris Veismanis, kai Klaipėdos muzikiniame teatre buvo statoma Claudio Monteverdi opera “Popėjos karūnavimas”. Tuo metu jiems reikėjo kontratenoro pagrindiniam vaidmeniui. Aš pretendavau į nedidelę tenoro partiją. Vienoje ansamblio scenoje padainavau falcetu. Dirigentas nustebo, sukluso: “Jūsų gražus falcetinis registras, mėginkite rengti Otonės vaidmenį.” Kaip perkūnas iš

nių partijų savo operose kompozitorius dedikavo jam. Pasirodo, visos tos partijos puikiai atitinka mano balso galimybes. Taigi pamačiau, kad repertuaro tokiam balsui apstu, vadinasi, ir perspektyvų jį atlikti yra užtektinai. Lietuvoje tai dar visiškai neužpildyta niša, todėl drąsiai žengiu šiuo keliu. - Praėjusį sausį per koncertą “Jauni balsai” sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje su V.Gerasimovu įspūdingai padainavote duetą iš G.F.Handelio “Julijaus Cezario”. Ar tokia opera gali būti artimiausiu metu pastatyta Lietuvoje?

- Mielai statytume. Tačiau tai itin ambicingas projektas. “Julijus Cezaris” - pasaulinio operos aukso fondo kūrinys. Būta labai daug puikių jos atlikimų. Paslysti čia labai lengva, ypač jei to imsis jaunas, didelės patirties atlikti baroko muziką dar neturintis kolektyvas. Taigi klausimas, kuriuo etapu imsimės? Gal pirma išbandysime ką kita. Svarbu ir tai, kad baroko opera - itin puošni, pompastiška, todėl koks nors pusiau koncertinis variantas žiūrovų nepritrauktų, netenkintų. Čia minimaliomis lėšomis neišsiversi. Bet galimybių ieškosime. - Artimiausi jūsų planai - koncertinės programos? - Taip. Rengiu ir solinę programą. Dar labai norėtume parengti bendrą koncertinę programą su Viktoru - išskirtinę, kokios Lietuvoje dar nėra buvę. Bet tai ne patys artimiausi planai. - Kiek dabar dainuojate kaip tenoras? - Negaliu pasigirti, kad labai daug. Bet keletą pagrindinių vaidmenų vis dar atlieku Panevėžio muzikiniame teatre. Žiūrėsime, kokie bus teatro planai, bet visose naujose perklausose dalyvauju jau kaip kontratenoras. Blaškytis nesinori, juolab kad tobulinant kontratenoro techniką reikia dar labai daug ir intensyviai dirbti. Čia iškyla visai kiti uždaviniai nei tenorui. Kontratenoro diapazoną galima plėsti ir plėsti. Tarkim, tenorui viršutinė riba daugumoje partijų yra konkreti antros oktavos “do”, ir tiek, o kontratenorui įmanoma kilti aukštyn, kiek tik leidžia balsas. Iš pradžių dainuojant kontratenoru buvo labai sunku intonuoti. Atrodo, lyg ir viskas gerai, bet paklausai įrašo - toli gražu ne. Svar-

bi siekiamybė - kad balsas visame diapazone skambėtų vienodai, viršuje nebūtų per šaižu, apačioje - per tamsu. - Ar pastebite publikos reakcijos išgirdus tokį retą balsą pokyčių? Vis dar susižvalgoma, gūžčiojama pečiais? - Manau, turėtų būti natūrali reakcija ne į balso tipą, o į kūrinį, jo atlikimą, poveikį. Tikrai matau - jeigu padainuoji gerai, reakcija teigiama, ovacijos. Tai drąsina žengti toliau. - O išgirstantieji jus pirmą kartą? - Tik pradėjus dainuoti iš tiesų suklūsta. Išeina vyras, visiems įdomu, kaip dainuos - aukštai, žemai, per vidurį. Ir netikėtai išgirsta aukštą, kiek panašų į moterišką balsą. Iš pradžių būna nustebę, bet kai įsiklauso - į muziką, balso kuriamą estetiką, manau, viskas susidėlioja į vietas. - “Fausto” Zybelis - nei tenoro, nei kontratenoro partija. - Man, kaip altinui, tai truputį per aukšta partija, teko ją adaptuoti. Liko ta pati muzika, tie patys ansambliai, tos pačios gražiosios Zybelio arijos romansas ir kupletai. Tik pakeista tų dviejų solinių numerių tonacija. - Kuo jums patrauklus naujasis “Faustas”? - Tai kamerinė operos versija - be choro, baleto, Valpurgijos nakties. Kai kur chorą atstos orkestras, kai kur jo partijas atliksime mes visi - kaip ansamblius. Režisieriaus sprendimas - viskas įsprausta į vienos palatos rėmus. Bandysime tą ankšto pasaulėlio erdvę išnaudoti kuo įvairiapusiškiau. Perteiksimecharakterių dvilypumą - kiekvieno personažo, jų tarpusavio santykius, dramas ir įtampas. Štai Zybelis ir Faustas - varžovai, siekiantys tos pačios moters palankumo. Mar-

garitos dvilypumas - ir meilė, ir panieka Faustui. Į Zybelį ji žvelgia beveik kaip į mažvaikį. Mefistofelis, savaime suprantama, toje patalpoje gali elgtis kaip tinkamas. Man patinka korektiškas režisieriaus Artūro Areimos darbas, diskusijos apie kiekvieną personažo žingsnį ir jo motyvaciją. Dirbdamas su kitais režisieriais šito kartais pasigendu. Kai kada vyrauja diktatūra: “Tavo reikalas atlikti, kas parašyta ir ką aš sakau!” Opera, kurios veiksmas nukeltas į psichiatrijos kliniką, skatins susimąstyti apie dabartinį beprotišką mūsų gyvenimo tempą. Čia susitinka skirtingų likimų žmonės: Valentinas, atvykęs iš karo; Faustas, mokslininkas; dar nesubrendęs Zybelis - visi atsiduria ten ir gali būti, kad ramybę įmanoma surasti tik tokioje vietoje. Kol sveiki, visiems reikėtų surasti balansą savo intensyviame gyvenime, kad neperlenktume lazdos, apsiimtume tiek, kiek spėjame. Spektaklyje bus įspūdingai žaidžiama vaizdo projekcijomis, apšvietimu, grimu. - O kaip laikosi jūsų sesuo Eglė Bagdonavičiūtė-Chisiu, irgi dalyvavusi “Triumfo arkoje”? - Su vyru Vasile gyvena Bukarešte. Jis - profesionalus dainininkas, karjera klostosi labai sėkmingai. Šeima augina du vaikučius. Iš dalies Eglė paaukojo solistės karjerą dėl šeimos. Tačiau muzikos ji neatsisako, sėkmingai vykdo “Kindermusik” - vaikams skirtą muzikinę programą, yra jos pradininkė Rumunijoje. Abu yra parengę gražią duetų programą. Eglė - ne iš tų, kurie pasiduoda. Dar ji dirba vertėja. Yra gabi kalboms - moka rumunų, italų, rusų, anglų, vokiečių kalbas. Gali vertėjauti, tą ir daro.


2013 03 20 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Ilgas lietuviškas S.Loznicos savaitgalis MINDAUGAS KLUSAS

Tarptautiniame Vilniaus kino festivalyje “Kino pavasaris” lankėsi Baltarusijoje gimęs dokumentinio ir vaidybinio kino režisierius Sergejus Loznica. 2001 metais su šeima emigravęs į Vokietiją, jis nelaikomas vokiečių režisieriumi. S.Loznica festivalyje buvo pastebimas nuo jo pradžios, dalyvavo atidarymo ceremonijoje, žiūrėjo Dustino Hoffmano “Kvartetą”. Penktadienį skyręs pokalbiams su žiniasklaidininkais, šeštadienį, kovo 16-ąją, kino centre “Forum Cinemas Vingis” festivalio publikai režisierius pristatė savo naująją juostą “Rūke”, sukurtą pagal baltarusių rašytojo Vasilio Bykovo to paties pavadinimo apysaką. Pristatė ne tik filmą, bet ir dalį savo komandos. Gana gausią lietuviškąją dalį. Juosta buvo filmuojama Latvijoje, visai netoli nuo Lietuvos sienos.

Vilioja talentai Su mūsų šalimi S.Loznicą sieja patys glaudžiausi saitai. Kasmet režisierius atvyksta čia padirbėti prie savo filmų. “Mėnesį ar du praleidžiu Lietuvoje”, prisipažino svečias. Vieša paslaptis, kad į Lietuvą kino kūrėją atvilioja čia gyvenančio garso režisieriaus baltarusio Vladimiro Golovnickio talentas. S.Loznica pasakojo, kad jo gimtajame krašte filmo “Rūke” premjera susilaukė didelio žiūrovų dėmesio. “Daugiau kaip tūkstančio vietų kino teatras buvo sausakimšas. Turbūt pirmąkart nuo devintojo dešimtmečio pradžios”, - teigė jis. Juosta rodyta ir Maskvoje, tačiau ten ji nebuvo sutiktas taip audringai, publikos reakcijos buvo skirtingos.

Festivalio publikai režisierius S.Loznica pristatė savo naująją juostą “Rūke”. / Kadras iš filmo S.Loznica gimė 1964 metais Baranovičiuose (Baltarusija). Vėliau šeima persikėlė gyventi į Kijevą, čia Sergejus baigė vidurinę mokyklą ir Politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus ir matematiko diplomą. Kibernetikos instituto mokslininkas laisvalaikiu vertė iš japonų kalbos. 1991 metais S.Loznica įstojo į Maskvos valstybinį kinematografijos institutą. Jį baigė 1997 metais. 2001aisiais jis su žmona ir dviem dukterimis emigravo į Vokietiją. S.Loznica yra dviejų vaidybinių, trijų pilnametražių ir devynių trumpametražių dokumentinių filmų autorius.

Moralinė kolizija Svečias prisipažino, jog surasti prodiuserių kompaniją, kuri imtųsi remti filmą apie Antrąjį pasaulinį karą, buvo nelengva. “Visiems kyla abejonių, ar dar ką nors galima pasakyti šia tema”, - tikino režisierius. Visi trys pagrindiniai juostos “Rūke” veikėjai yra priversti spręsti jiems kilusią moralinę koliziją. Kiekvienas ją įveikia savaip. Istorija nukelia į 1942 metų Baltarusiją. Regionas okupuotas nacių, jiems talkina iš vietinių vyrų suformuoti kariniai būriai. Vyksta partizaninis pasipriešinimas. Netoli kaimo, kuriame gyvena geležinkelininkas Sušenia, nuo bėgių nustumiamas traukinys. Nekaltas Sušenia suimamas, tačiau vokiečių karininkas nutaria jo nepakarti drauge su kitais ir paleidžia. Pasklinda gandas, kad Sušenia yra išdavikas. Iš miško susidoroti su juo ateina partizanai Burovas ir Voitikas...

“Rūke 2” nereikia Iškart po filmo seanso publika ėmė svarstyti, ar vertėjo režisieriui savo juostą baigti šūviu. Galbūt, pasak jų, į rūką panirusi, “tyli” pabaiga leistų žiūro-

Kasmet mėnesį ar du S.Loznica praleidžia Lietuvoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka vams patiems spręsti - reikėjo Sušeniai rinktis savižudybę ar ne. Į šį klausimą S.Loznica atsakė sekmadienį, kovo 17 dieną, per susitikimą “Meno avilyje”. Renginį vedė kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė ir kino teoretikas Lukas Brašiškis. Režisierius tikino, kad šūvis pasigirsta ir V.Bykovo apysakoje. “Sumanymo ką nors keisti neturėjau, be to, nesinorėjo iškreipti rašytojo idėjos. Pritariu jai, tai - ir mano etinis pasirinkimas, - sakė svečias. - Paprastai filmų prasmę atskleidžia paskutinė frazė, o šiuo atveju prasmė priklauso nuo vieno garso. Antra, visada linkstu pabaigti pasakojimą. “Rūke 2” nereikia.”

Aklavietėje nuo pradžios V.Bykovo pjesė atskleidžia sudėtingus žmonių santykius visuomenėje. Jei

ji neegzistuotų, režisieriaus teigimu, nebūtų ir Sušenios dilemos. “Apysakoje pateikta situacija paradoksali. Kas privertė Sušenią rinktis tokią baigtį? Žmonių, kurie anksčiau jam buvo artimi, neapykanta, nenoras bendrauti atsakė S.Loznica. - Ar tie žmonės teisūs - klausimas mums, žiūrovams. Kaip ir klausimas, dėl kokių priežasčių jie liovėsi su juo bendrauti. Pasitaiko situacijų, kurios atrodo akivaizdžios, tačiau iš tiesų tokios nėra. Kad turėtum įrodymų, reikia grįžti į praeitį ir viską matyti. Tačiau jei patys nedalyvaujate toje situacijoje, neturite teisės vertinti herojaus veiksmų. Mes dažnai savo vertinimams pasitelkiame tai, ką matė ar girdėjo kiti.” Pasak režisieriaus, Sušenia nuo filmo pradžios atsidūręs aklavietėje. “Iš esmės visą filmą jis atsisveikina su viltimi, suvokia, jog bet

kurie jo žingsniai ir veiksmai - beprasmiai. Trijų dienų kelionė jį įstumia į dar sunkesnę padėtį, nes šalia atsiduria dar du nušautieji. Grįžęs į šeimą, jis keltų grėsmę žmonos ir vaiko gyvybei. Tad jam lieka tik savižudybė. Kaina, kurią jis moka už savo garbę ir orumą, yra jo gyvybė”- aiškino juostos “Rūke” autorius.

Ko reikia pasakai Ieškodamas filmo lokacijų režisierius lankėsi Baltarusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. “Po to “įšokome” į Latviją. Pasukau dešinėn į mišką ir atsidūriau ten, kur man ir reikėjo”, - prisiminė S.Loznica. Prieš jo akis stojo žmogaus veiklos nepaliesti Daugpilio regiono miškai. “Latvijoje patenkate į mišką, kuriame - kelmai ir visa kita, ko reikia pasakai, - sakė režisierius. - O vis dėlto tai Europos Sąjunga, nereikia kirsti sienų, atkrinta muitinės procedūros pervežant vokišką techniką.” Iškilo vienintelė problema - kaip surasti gatvinį kaimą, kokie būdingi ano meto Baltarusijai. “Radome tik vieną gatvę, tačiau ir ją teko gerokai parengti filmavimui.

Pastatėme, tiksliau, apstatėme geležinkelio stotį ir pagrindinio veikėjo namą”, - pasakojo režisierius.

Kilmė - rusų kultūra Daugeliui festivalio žiūrovų nedavė ramybės režisieriaus kilmės klausimas. “Nors pastarųjų dviejų filmų prodiuseris vokietis, į filmus įdėti vokiečių pinigai, Vokietijoje manęs niekas nevadina vokiečių režisieriumi, - prajuokino susirinkusius “Meno avilio” svečias. Mano tėtis kilęs iš Vakarų Ukrainos, mama - iš pietinės Rusijos. Tad nesu iš ukrainiečių šeimos. Jei tautybę siesime su valstybe (o tautybės samprata iškilo kartu su valstybės sąvokos atsiradimu, anksčiau jos nebuvo), asmeniškai savo tautybės nenorėčiau sieti su jokia valstybine struktūra. Vis dėlto, jei kalbėsime apie kultūrą, tai - rusų kultūra.”

Mano laimės griūtis S.Loznica atskleidė, kad pirmasis jo vaidybinis filmas “Mano laimė” (“Kino pavasaris” jį rodė prieš dvejus metus aut.) grįstas išgirstų ir matytų įvykių įspūdžiais, taip pat atmosfera, į kurią režisierius nuolat panirdavo keliaudamas po Rusijos provinciją. “Norėjau parodyti erdvę, kuri suyra. Trūkinėja santykiai, griūva visuomenės struktūra. Ir kur vis tai veda. Erdvę, per kurią keliavau, mano manymu, geriausiai apibūdina žodis “griūtis”, “destrukcija”. Visi vėlesni įvykiai po 2010 metų, kai filmas buvo baigtas, neleidžia abejoti savo įsitikinimu. Griūties procesas tęsiasi ir dėl to labai liūdna.” S.Loznicos filmas “Rūke” bus rodomas kovo 20, 24 ir 28 dienomis kino centre “Forum Cinemas Vingis”, kovo 22 dieną Kaune, kino centre “Forum Cinemas”.

Trumpai ŽIAURIAI GRAŽŪS ROMANSAI Vilniaus universiteto planetariume kovo 22 dieną bus nepaprasta, kadangi į šią magišką vietą grįžta rašytojas, režisierius, dainų autorius, bardas Vytautas V.Landsbergis su žmona Ramune ir kompozitoriumi Raimondu Rašpoliausku. Jie pristatys programą “Žiauriai gražūs romansai”, drauge ir naujai išleistą kompaktinę plokštelę “Žiauriai

gražūs romansai. Išėjau aš stotin”. Žiauriai gražūs romansai - tai specifinis dainuojamosios kūrybos žanras, labai išpopuliarėjęs nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje (1919-1939), kai miestuose bei kaimuose atsirado radijas ir dėl jo restoranuose, vakarėliuose bei užstalėse ėmė plisti romansų dainavimo tradicija. Dažniausiai tai būdavo iš kitų kalbų versti ir lietuviškoms situacijoms pritaikyti itališki, rusiški ar čigoniški romansai. Tačiau sparčiai buvo kuriami ir savi, lietuviški žiaurieji

romansai, neretai lydimi aštrių egzotiškų prieskonių, tragiškos meilės, nukirstų galvų... Laikui bėgant tekstai įgijo visiškai kitą, kūrėjų nenumatytą, prasmę. Juose išsigrynino juodasis humoras, absurdas, ironija - tai jausmai, kurių droviam, šiaurietiškam lietuviškam mentalitetui niekad nebus per daug. “O tai ir yra žiauriuose romansuose - kai nebesupranti, ar verkti, ar juoktis”, - sako V.V.Landsbergis. LŽ

V.V.Landsbergis su žmona Ramune. / Organizatorių nuotrauka


14

2013 03 20 Lietuvos žinios

Sportas

Varžovai irgi sprendžia galvosūkius VILMANTAS REMEIKA

SLOVAKIJOS RINKTINĖ

Lietuvos futbolo rinktinės pasirengimas artėjančiai pasaulio čempionato atrankos dvikovai su Slovakija įsibėgėja. Mūsiškiams šiandien trečioji treniruočių stovyklos Vienoje diena.

Vartininkai: Dušanas Kuciakas (Varšuvos “Legia”), Dušanas Pernišas (Šcecino “Pogon”), Matušas Putnocky (Bratislavos “Slovan”). Gynėjai: Lukašas Pauschekas (Bratislavos “Slovan”), Marianas Čišovsky (Plzeno “Viktoria”), Martinas Škrtelis (“Liverpool”), Kornelis Salata (“Ros-

Austrijos sostinė lietuvius pasitiko žiemiškais orais. Per pirmąją treniruotę buvo šlapdriba, termometras rodė 1 laipsnį šalčio. “Viskas gerai, tik nesitikėjome tokio oro. Treniruotėse šalo kojos”, skundėsi gynėjas Tomas Mikuckis. Lietuvos rinktinės trenerių užduotis Vienoje - iki penktadienio sucementuoti naują gynybos liniją. Kaip žinome, dėl geltonųjų kortelių ir traumų rinktinei negalės padėti Arūnas Klimavičius, Marius Žaliūkas, Marius Stankevičius, taip pat formą praradęs Valdemaras Borovskis. “Daugiausia dėmesio bus skiriama taktiniam pasirengimui, nes žaidėjai fiziškai gerai pasirengę. Per tas dienas privalome rasti optimalią gynybos liniją ir žaidėjus, sugebėsiančius sėkmingai žaisti aikštės viduryje”, - sakė lietuvių treneris iš Vengrijos Csaba Laszlo.

tov”), Janas Durica (Maskvos “Lokomotiv”), Tomašas Hubočanas (Sankt Peterburgo “Zenit”), Dušanas Švento (“Salzburg”), Marekas Čechas (“Trabzonspor”). Saugai: Lubomiras Guldanas (Razgrado “Ludogorec”), Viktoras Pečovsky (“MŠK Žilina”), Jurajus Kucka (“Genoa”), Marekas Sapara (“Trabzonspor”), Richardas Lasikas (“Brescia”), Marekas Hamšikas (“Napoli”), Robertas Makas (“Nurnberg”). Puolėjai: Michalas Durišas, Marekas Bakošas (abu - Plzeno “Viktoria”), Martinas Jakubko (Permės “Amkar”), Filipas Hološko (Stambulo “Besiktas”).

M.Škrtelis: “Spaudimo negalime jausti. Esame per daug patyrę, kad nesugebėtume su tuo susidoroti.”

Mintyse - tik pergalė Lietuvių varžovai slovakai į treniruočių stovyklą susirinko irgi pirmadienį. Jie iš karto apsistojo Žilinoje, kur penktadienį vyks rungtynės. Užvakar Slovakijos rinktinėje buvo 21 futbolininkas, dar vienas prisidės šiandien. Tai - Richardas Lasikas, vakar vakare su “Brescios” komanda žaidęs Italijos “Serie B” pirmenybėse. Po dvikovos su Lietuva Slovakijos futbolininkai liks Žilinoje ir antradienį ten žais draugiškas rungtynes su Švedijos ekipa. “Man atrodo, kad žmonėms įdomesnės rungtynės su Švedija, nes jie laukia garsiojo Zlatano Ibrahimovičiaus pasirodymo. Tačiau mums svarbiausias susitikimas - su Lietuva”, - pažymėjo slovakų strategas Stanislavas Griga. Su kolega Michalu Hippu rinktinę jie treniruoja lygiomis teisėmis - nė vienas neturi vyriausiojo trenerio statuso. Per keturis turus

Vilniuje slovakų vartus gynęs J.Mucha (kairėje) vėliau nutarė pailsėti nuo tarptautinio futbolo. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka Slovakijos komanda surinko 7 taškus ir G grupėje užima trečiąją vietą, nuo lyderių bosnių ir graikų atsilikdama 3 taškais. Slovakams koją pakišo pralaimėjimas 0:1 Graikijai praėjusį spalį Bratislavoje. Tad, pasak varžovų rinktinės kapitono Martino Škrtelio iš “Liverpool” klubo, dabar jie privalo nugalėti lietuvius. “Pirmosios rungtynės Vilniuje (1:1 - red.) buvo specifinės, teko žaisti ant dirbtinės dangos. Sąlygos

Žilinoje bus palankesnės. Spaudimo negalime jausti. Esame per daug patyrę, kad nesugebėtume su tuo susidoroti”, - užtikrintai kalbėjo M.Škrtelis. S.Griga tvirtino: jei auklėtiniai demonstruos tokį žaidimą, koks buvo dvikovoje su Graikija, to pergalei prieš Lietuvą turėtų pakakti. Tik komandos veteranas 33 metų Marianas Čišovsky spaudos konferencijoje prašė nenuvertinti lietuvių ir pavadino

LKL klubai užkamšė skyles Kovo 18 diena buvo paskutinė, kai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandos galėjo registruoti naujų žaidėjų. Šia galimybe pasinaudojo “Prienų”, Pasvalio “Pieno žvaigždžių”, Utenos “Juventus” ir Klaipėdos “Neptūno” ekipos. “Prienai” pasikvietė 192 cm ūgio gynėją Darių Pakamanį. Sezoną krepšininkas pradėjo Ispanijos antrojoje lygoje. Atstovaudamas Melijos ekipai “Melilla” jis vidutiniškai per 14 minučių pelnydavo 4,8 taško. Praėjusį sezoną D.Pakamanis atstovavo “Juventus” ir vidutiniškai rinko 11,2 taško. “Pieno žvaigždės” įregistravo 205 cm ūgio puolėją Samuelį Muldrową. Amerikietis sezoną pradėjo Ukrainos ekipoje “DniproAzot”. Per rungtynes jis pelnydavo 11,9 taško ir kamuolį atkovodavo 7,7 karto. “Juventus” įregistravo amerikietį Ryaną Olanderį, jį pasikvietė iš “Pa-

langos Triobet”. 213 cm ūgio vidurio puolėjas buvo vienas pajūrio ekipos lyderių - vidutiniškai rinko 14,7 taško ir kamuolį atkovojo 8 kartus. “Neptūno” gretas papildė auksinės Lietuvos jaunimo rinktinės narys klaipėdietis Arnas Butkevičius. 20-metis 199 cm ūgio gynėjas paliko Panevėžio “Lietkabelį” ir iki sezono pabaigos sudarė sutartį su gimtojo miesto ekipa. “Džiugu, kad “Lietkabelio” ir “Neptūno” klubų vadovai sutarė dėl manęs. Jau prieš kelerius metus norėjau atstovauti gimtojo miesto komandai, tačiau vis atsirasdavo trukdžių. Pagaliau žaisiu namie”, kalbėjo A.Butkevičius. Šį sezoną Panevėžio komandai jis pelnydavo vidutiniškai 11,1 taško. Diena anksčiau “Lietkabelis” įregistravo 18-metį gynėją Žygimantą Šimonį. 191 cm ūgio krepšininkas šį sezoną rungtyniavo Panevėžio ekipoje “Omega-Irmus”.

“Pagaliau žaisiu namie”, džiaugiasi klaipėdietis A.Butkevičius. Kklietkabelis.lt nuotrauka

juos kietu riešutu. Nežiūrėti į varžovus iš aukšto slovakus privertė ir pastarosios dvejos draugiškos rungtynės - lapkritį jie 0:3 pralaimėjo čekams, vasarį 1:2 - belgams. “Dabar mums svarbiausia laimėti. Bet kartu norisi parodyti žaidimo kokybę, kurią praradome žaisdami su čekais ir belgais”, - teigė M.Čišovsky.

Keturios netektys “Žinau, kad Lietuvos rinktinė žais be trijų pagrindinių gynėjų. Tačiau gynyboje puikiai gali rungtyniauti ir Deividas Šemberas. Todėl

jų problema ne tokia ir didelė, analizavo M.Hippas. - Netekčių turime ir mes. Lyginant su rungtynėmis Vilniuje, neturėsime keturių vaikinų.” Radoslavui Zabavnikui (“Mainz”) lengvai sukrėstos smegenys, kojos traumas gydosi Vladimiras Weissas (“Pescara”) ir Miroslavas Stochas (Stambulo “Fenerbahce”). Prie pagrindinio vartininko vaidmens pratinasi Dušanas Kuciakas iš Varšuvos “Legia”. Jo užduotis - pakeisti ilgametį rinktinės vartų sargą Janą Muchą, į kurio vartus praėjusį rugsėjį Vilniuje Marius Žaliūkas įmušė puikų įvartį galva. 30 metų J.Mucha praėjusį rudenį laikinai sustabdė savo karjerą rinktinėje motyvuodamas, jog nori daugiau dėmesio skirti žaidimui Anglijos klube Liverpulio “Everton”. Atrodo, toks žaidėjo motyvas nelabai patiko treneriams. “Mūsų nuomonė nesikeičia J.Mucha šiuo metu yra geriausias Slovakijos vartininkas. Bet neketiname vos po kelerių rungtynių maldauti, kad sugrįžtų. Galbūt vėliau. Palaikome ryšį su juo. J.Mucha pats turi nuspręsti - nori į rinktinę ar ne”, - pareiškė S.Griga. Dar jis pridūrė, kad vartininkas žaidžia banguotai. Savaitgalį puikus J.Muchos žaidimas padėjo “Everton” 2:0 nugalėti Anglijos čempionus “Manchester City”, bet prieš tai slovakas rungtynėse su “Wigan” vos per 4 minutes praleido tris įvarčius, ir jo ekipa pralaimėjo 0:3. C.Laszlo džiaugėsi, kad pastaruoju metu lietuviai savo klubuose mušė įvarčius. Turi kuo pasigirti ir slovakai. Martinas Jakubko dviem tiksliais smūgiais prisidėjo prie įspūdingos Permės “Amkar” pergalės Rusijoje 5:1 prieš Vladikaukazo “Alanija” komandą su D.Šemberu. Plzeno “Viktorios” legionierių M.Čišovsky ir Mareko Bakošo įvarčiai padėjo šiai komandai 4:0 nugalėti Prahos “Dukla”. Italijos “Serie A” lygoje “Napoli” 3:2 palaužė Bergamo ekipą “Atalanta”, o Marekas Hamšikas buvo vienas geriausių nugalėtojų komandoje. “Malonu, kad jiems gerai sekasi klubuose. Bet mes norime, kad tokį žaidimą jie demonstruotų ir rinktinėje”, - atsiduso S.Griga.

Trumpai STUDENTŲ PASAULYJE Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) vaikinų I grupės čempionate baigėsi reguliarusis sezonas ir paaiškėjo finalo ketverto dalyviai. Pirmąją pusfinalio porą sudarys praėjusių metų finalininkai Mykolo Romerio universiteto (MRU) krepšininkai (12 pergalių ir 4 pralaimėjimai, 1 vieta) ir daugkartinė Lietuvos ir Europos studentų čempionė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komanda (10/6, 4 vieta) krepšininkai). Kitame pusfinalyje Lietuvos sporto universiteto (LSU) krepšininkai (11/5, 2 vieta) stos prieš Šiaulių universiteto (10/6, 3 vieta) atstovus. Finalininkai paaiškės po vienų pusfinalio rungtynių, kurios numatytos balandžio 15 dieną. Kovas dėl bronzos ir aukso medalių planuojama organizuoti balandžio 28, 29 dienomis Kauno sporto halėje. Balandžio 15 dieną dėl vietos finale varžysis ir LSKL merginų turnyro ekipos. Pusfinaliuose susitiks LSU ir Klaipėdos

universiteto bei MRU ir VDU komandos.

D.BECKHAMAS APLENKĖ L.MESSI Pirmąją vietą daugiausia uždirbančių pasaulio futbolininkų sąraše pagal Prancūzijos žurnalo “France Football” versiją užėmė “Paris St Germain” (Prancūzija) saugas Davidas Beckhamas. Jo pajamos praėjusį sezoną sudarė 36 mln. eurų. Anglas aplenkė trejus metus turtingiausiu planetos futbolininku tituluotą “Barcelonos” (Ispanija) puolėją Lionelį Messi. Argentinietis praėjusį sezoną uždirbo 35 mln. eurų. Trečiojoje pozicijoje liko 30 mln. eurų uždirbęs Madrido “Real” (Ispanija) puolėjas portugalas Cristiano Ronaldo, o ketvirtas šiame sąraše - Machačkalos “Anži” (Rusija) puolėjas kamerūnietis Samuelis Eto’o, jo pajamos siekė 24 mln. eurų. LŽ


2013 03 20 Lietuvos žinios

Sportas

15

Didžiosios pergalės - kas 12 metų SAULIUS RAMOŠKA

Susirask mėgstamą darbą ir nedirbsi visą gyvenimą. Šie žymaus kinų mąstytojo Konfucijaus žodžiai idealiai tinka Dainai Gudzinevičiūtei, kuri 34 metus liejo prakaitą šaudyklose, o nuo 2012-ųjų spalio 12 dienos vadovauja Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK). “Taip. Nedirbau, - duodama interviu “Lietuvos žinioms” šypsojosi 47 metų LTOK prezidentė. - Gal pasakyta per skambiai. Juk būdavo - grįžtu iš treniruotės, kiek paguliu ir tik tuomet nusispiriu sportinius batelius. Bet tai niekis. Svarbu, kad buvo įdomu. Šaudymas man labai patiko. Tą patį galiu pasakyti ir apie dabartinį etapą. Važiuoju į darbą su džiaugsmu, nes man įdomu, matau savo veiklos prasmę.”

Tegul šautuvai patyli Pirmą kartą šaudyti į skrendančius taikinius D.Gudzinevičiūtė pabandė būdama dvylikos. Nuo to sykio šautuvas tapo jos palydovu. Po 34 metus trukusios sporto karjeros ginklus, kurie šaulei padėjo iškovoti ne vieną svaiginamą pergalę, teko ilgam užrakinti seife. Ką šautuvai, kurių moteris turi ne vieną, pasakytų, jei prabiltų? “Geriau tegul jie patyli, - juokėsi LTOK vadovė. - Su jais teko patirti ir džiaugsmo, ir nusivylimų. Vieni naudoti trumpiau, kiti - per dešimt metų. Į šautuvą žiūriu kaip į darbo įrankį.” Tie darbo įrankiai D.Gudzinevičūtę išgarsino pasaulyje. 1988 metais ji tapo Europos čempione asmeninėje ir komandinėje įskaitose, 2002-aisiais planetos vicečempione. Bet garsiausiai jos šūviai aidėjo Sidnėjaus olimpiadoje - D.Gudzinevičiūtė tapo olimpine čempione. Penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi sportininkė po 2012-ųjų Londono olimpiados, kurioje užėmė 14 vietą, nutarė atsisveikinti su šaudymu. Kai 24 metus LTOK vadovavęs Artūras Poviliūnas pareiškė naujai kadencijai nebekandidatuosiąs, Daina iškėlė savo kandidatūrą ir, per generalinę asamblėją surinkusi daugiau balsų nei jos oponentas dukart olimpinis čempionas disko metikas Virgilijus Alekna, sėdo į LTOK vadovo kėdę. D.Gudzinevičiūtė neslepia, kad jos gyvenimas pasikeitė. Šautuvą paskutinį kartą rankose laikė prieš keturis mėnesius, kai jį išardė. Į šaudyklą jos dar netraukia, tačiau sapnuose ji šaudo. Šiandien LŽ pašnekovė - LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Viskas jos rankose - Energingai siekėte LTOK prezidento kėdės. Ar naujos pareigos pasirodė sunkesnės, nei tikėjotės? - Aš ir nesitikėjau, kad viskas vyks savaime. Reikia laiko. Dirbu su patyrusia komanda, viskas juda į priekį. - Prieš rinkimus sakėte, jog olimpinėje veikloje trūksta skaidrumo, viešumo. Sklandė gandų dėl “Olifėjos” veiklos. - Viešumo šiek tiek trūko: nors kai kas neviešinama, susidaro įspūdis, kad yra ką slėpti. Dabar viską parodome posėdžius, protokolus, biudžetus. “Olifėja” ne kartą buvo tikrinama, audituojama. Tarptautinis ir vietinis auditai nė sykio neturėjo nė vieno priekaišto. - Planuojate į Rio de Žaneiro olimpiadą vykti su 100 sportininkų rinktine. Tai realu? - Tai įgyvendinama svajonė. Tik ne viskas priklauso nuo mūsų. Jei šie metai paskelbti sveikatingumo metais, o sporto biudžetas vėl mažinamas, apie kokį valstybės požiūrį į sportą galime kalbėti? Jei sportininkė, garsinanti Lie-

2012 metų spalio 12-ąją prasidėjo naujas olimpinės čempionės D.Gudzinevičiūtės gyvenimo etapas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka - Turėjote ne vieną šautuvą? - Turiu kelis, visi itališki. Jų skaičių tikrai sumažinsiu (šypsosi). - Šautuvai turėtų jaustis išduoti... - Ašarojančių nemačiau, neteko girdėti jų raudančių seife (juokiasi). Prie šautuvų esu prisirišusi. Galėdavau pamiršti paso numerį, bet šautuvo numerio - ne. Iki šiol pamenu beveik visų šautuvų numerius (šypsosi). Tačiau ginklų nesureikšminu, nevadinu vardais kaip kiti automobilius.

Perdėtas dėmesys išvargino

Su šautuvu Daina nesiskyrė 34 metus. tuvą kartu su mūsų čiuožėju, laikoma nepakankamai nusipelniusia, nesiintegravusia?.. Norime, kad valstybė į viską pradėtų žiūrėti toliaregiškiau.

Atributiką išdovanos - Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas? - Pasikeitė ir gyvenimas, ir darbo ritmas. Anksčiau, kai ateidavo pavasaris, pamažu pradėdavau krautis daiktus, skaičiuoti, kiek prireiks dviem savaitėms marškinėlių, kojinių, sportinių batelių. Dabar viskas kitaip. Kandidatuodama žinojau, ką darau ir kur einu, todėl negaliu sakyti, kad įkritau kaip musė į barščius. - Spintoje atsirado kitokių drabužių? - Iš mano šešių ar septynių porų sportinių batelių teliko dvi. Iškeliavo du stalčiai kojinaičių, daugybė šaudymo marškinėlių. Tačiau vis dar esu prisirišusi prie sportinių daiktų. Turiu trejus šaudymo akinius, kuriuos, nors ir labai gaila, teks atiduoti jaunimui. Turiu net ir naujų pirštinaičių, kurios buvo atidėtos juodai dienai. Reikės ir jas padovanoti. Dabar pagrindiniai mano aprangos elementai bateliai ir švarkeliai. Anksčiau buvo džinsai ir sportiniai džemperiai. - Sutuoktinis Tadas Griniukas į jus kreipiasi “prezidente”? - Būna, kad pasišaipo. Bet jam irgi tenka. Viename rašinyje Tadas išvydo savo naują pavardę - Gudzinevičius (juokiasi). Savo dozę dėmesio jis gavo prieš dvylika metų.

Padeda asmeniniai ryšiai - Ar jums lengvai pavyko įsilieti į tarptautinę olimpinę šeimą? - Svarbiausias oficialus vizitas buvo

/ LŽ archyvo nuotrauka

pernai į Europos olimpinių komitetų generalinę asamblėją. Drauge su mumis vyko LTOK garbės prezidentas A.Poviliūnas. Jis mums labai padėjo, pristatė. Jau esame susitarę su mūsų šalies kaimynais dėl įvairių projektų. Taip pat vykau į Azerbaidžano olimpinio komiteto 25 metų jubiliejų. Azerbaidžanas turi vienintelę moterį, tapusia olimpine čempione - taip pat šaulę Zemfirą Meftachetdinovą. Su ja daugiau nei prieš 20 metų stovyklose gyvenome viename kamba-

- Pirmąkart šautuvą paėmėte į rankas būdama dvylikos... - Šaudžiau 34 metus. Solidi karjera. Labai mažai šakų, kuriose tiek ilgai gali aktyviai sportuoti. Dalyvavau daugiau nei dvidešimtyje Europos pirmenybių, septyniolikoje pasaulio čempionatų, penkeriose olimpinėse žaidynėse. Duok, Dieve, visiems tokios ilgos sporto karjeros. - Tomas Kaukėnas LŽ prisipažino biatlonininku tapęs dėl aistros ginklams. O jūs?

D.Gudzinevičiūtė: “Kartą skambino renginių organizavimo kompanija, kad surengčiau parodomąsias šaudymo varžybas. Pasipiktinau. Pasiūliau pasikviesti chirurgą, kad mėsą supjaustytų.” ryje. Kai pasakai, kad ją pažįsti - iš karto kitoks bendravimas. Asmeniniai ryšiai daug duoda.

Visada troško jodinėti - Ką jums sako rugsėjo 18-oji? - Tądien 2000-aisiais Sidnėjuje tapau olimpine čempione. Ši data siejasi su geromis emocijomis bei šviesaus atminimo treneriu Vytautu Blonskiu. Jis buvo ir kolega, ir draugas, ir mokytojas. Jo netektis man buvo milžiniškas smūgis. Pastebėjau, kad mano gyvenimas kardinaliai keičiasi kas dvylika metų. 1988 metais patekau į SSRS rinktinę ir tapau Europos čempione. 2000-aisiais tapau olimpine čempione, 2012-aisiais olimpinio komiteto prezidente.

- Atsitiktinai. Visą gyvenimą svajojau jodinėti. Brolis pradėjo šaudyti, atsivedė mane. Ir pasilikau. Mano pirmasis treneris mokėjo patraukti vaikus į šią sporto šaką...

Seife raudų negirdėti - Noras šaudyti nepraėjęs? - Kartais sapnuoju tai. Bet dabar tokiu oru nėra ko lįsti į šaudyklą. Galbūt vasarą, kai kolegos rinksis savaitgaliais į šaudyklą, ir aš susigundysiu vieną dieną ten atvažiuoti. Anksčiau jie stebėdavosi - kodėl nepasirodau savaitgaliais pašaudyti savo malonumui? Atsakydavau - treniravausi visą savaitę, tad anoks čia malonumas šaudyti dar ir poilsio dienomis.

- Gal esate pagalvojusi: kai su oficialiu kvietimu atvažiuos kokio nors nacionalinio olimpinio komiteto vadovas, reikės pasiūlyti drauge pašaudyti? - Šaudymas man niekada nebuvo laisvalaikio praleidimas. Per varžybas atiduodi viską ir padarai viską. Kitąsyk koks nors verslininkas pasiūlydavo - eime į šaudyklą “persimesti”. Atsakydavau - taip nemoku. Kartą skambino renginių organizavimo kompanija, kad surengčiau parodomąsias šaudymo varžybas. Pasipiktinau. Pasiūliau pasikviesti chirurgą, kad mėsą supjaustytų. Palyginimas šiurkštus, bet aš nesu “šoumenė”. Mano visiškai kitoks tikslas. - Bet šiokių tokių įgūdžių turite anksčiau dalyvavote televizijos šokių projekte. - Nebuvau “šoumenė”. Tiesiog norėjau pasilinksminti, išbandyti save (šypsosi). - O ką jums reiškia 2000 metų moters titulas? - Tais metais buvo visko daug. Suprantu ir užjaučiu mūsų olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę dėl ją slegiančio dėmesio. Manau, jai pasisekė, kad gyvena ne Lietuvoje, antraip būtų labai sunku. 2000-aisiais dar Sidnėjuje prie manęs priėjo tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Rimas Kurtinaitis ir pasakė: dabar, vaikeli, pamatysi, ką tai reiškia, oi, dabar padirbėsi. Pamaniau užuot pasveikinęs tapus čempione, jis mane gąsdina. Bet išties tie keli mėnesiai buvo nepaprastai sunkūs. Daugybė renginių - ir niekam negali atsakyti. Perdėtas dėmesys labai išvargino. Dabar į viską žiūriu kitaip. Man jau neįdomu pasakoti, kaip atrodo mano šuo ar katė. Mieliau kalbu apie sporto rūpesčius.


16

2013 03 20 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

Skubiai naujai įrengtą 64 kv. m butą prie Kauno marių (IV a., yra autonominis šildymas, sandėliukas, vieta automobiliui, rami ir graži vieta, maži mokesčiai, kaina - sutartinė). Tel. 8 682 43 719. 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Gydau nuo depresijos ir jos atmainų: melancholijos, apatijos, savigraužos, nutukimo, utėlių ir kaip apsisaugoti nuo jų, mokau kaip žmogui atspėti savo ateitį. Padedu išspręsti šeimos nesutarimus, vaikų auklėjimo klausimus, kaip išgyventi be vaistų. Kreiptis adresu: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačernio g., Visoriuose (kaina - 459 000 Lt). Tel. 8 686 45 198. Užs. LM-9009

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina 7000 Lt, be tarpininkų). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

Dažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, kloju laminatą ir t.t. Turiu 20 metų darbo patirtį. Tel. 8 663 75 794.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAI Uždaroji akcinė bendrovė „MŪPO“ (į. k. 168456196 ), buveinės adresas: J.Janonio g. 3, Panevėžys, informuoja, kad keičiamas bendrovės pavadinimas. Naujasis UAB „MŪPO“ pavadinimas - UAB „JRP group“. Užs. R-174

Pranešame kad 2013 03 22 d. 12.00 val. po prilyginamo detaliųjų planų patvirtinimo bus vykdomi kadastriniai matavimai naujų sklypų Vilniaus m., Pylimėlių g. 7A, (buvęs skl. kad. Nr. 0101/0025:1159), priklausančių VITALIJUI CHOMSKIUI ir SAULIUI PUTRIMUI. Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavimus kviečiamas gretimo sklypo kad. Nr. 0101/0025:1197 savininkas GINTARAS RINKEVIČIUS, gim. 1963 03 18. Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel. 250 5575, matininkas S.Lipeckij. Užs. V-2104 Informuojame apie 2013 03 14 parengtą Kauno r. sav., Užliedžių sen., Naujųjų Muniškių k. esančio sklypo (kad. Nr. 5283/0001:111) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą Nr. 24/(PAV)-D2-724 planuojamai ūkinei veiklai. Veiklos organizatorius: Airis Kalvinskas, Tirkiliškių g. 18, Kaunas, tel. 8 657 88 805. Informacijos rengėja: UAB „MTARCH“, V.Putvinskio g. 17-4, Kaunas, tel. 8 675 31 588, el. p.: aurelijai.grikstaitei@gmail.com. Atrankos išvadą pateikusi institucija: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) prie AM, Rotušės a. 12, Kaunas. tel. (8 37) 32 07 04. Planuojamos veiklos pavadinimas: Metalo mechaninio apdirbimo cechas. Priimta atrankos išvada: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su PŪV PAV atrankos dokumentais bei išvada galima informacijos rengėjos, veiklos organizatoriaus ar atrankos išvadą pateikusios institucijos patalpose. Raštiškus pasiūlymus ar pretenzijas (jei tokių bus) galima teikti veiklos organizatoriui, Kauno RAAD 20 darbo dienų po paskelbimo nurodytais adresais. Užs. KKG-2406

PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ 1. Biržų akcinė bendrovė „Siūlas“, įmonės kodas 154756041, Astravo g. 17, LT-41190 Biržai. 2. Šis pranešimas pateikiamas LR Vertybinių popierių komisijai (Konstitucijos prospektas 23, LT-08105 Vilnius), Nacionalinei Vertybinių popierių biržai (Konstitucijos pr. 7, 15 a, LT-08501 Vilnius), Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui (Konstitucijos pr. 23, LT-08105 Vilnius), dienraščiui „LIETUVOS ŽINIOS“, laikraščiui „Biržiečių žodis“, skelbiamas įmonės el. adresu: www.siulas.lt. 3. 2013 m. balandžio mėn. 19 d. 11.00 val. AB „Siūlas“ bendrovės administraciniame pastate adresu: Astravo g. 17, Biržai, įvyks visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai privalo pateikti asmens dokumentą ir išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos. Akcininkų įgaliotiems asmenims privaloma pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus įgaliojimus. Neįvykus šiam susirinkimui, pakartotinis įvyks 2013 m. gegužės mėn. 3 d. 11.00 val. toje pat vietoje.

4. Susirinkimo darbotvarkė: 4.1. 2012 m. bendrovės metinis pranešimas; 4.2. Audito išvada; 4.3. Bendrovės 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4.4. 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena 2013 m. balandžio mėn. 12 d. 5. Pranešimas nėra konfidencialus. 6. Papildomą informaciją apie šį esminį įvykį įgaliotas teikti Vainibutas Voras, tel. (8 450) 31 689. 7. Pasirašydamas šį informacinį pranešimą patvirtinu, kad: 7.1. Pateikiama informacija apie esminį įvykį yra išsami ir teisinga. 7.2. Esu susipažinęs su LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme ir LR ATPK numatytomis sankcijomis už klaidinančios informacijos teikimą. 2013 03 15, Direktorius Vidmantas Gražinys Užs. LM-2396

PRANEŠIMAS „TUNBRIDGE WELLS EQUITABLE FRIENDLY SOCIETY LIMITED“ (VADINAMA „THE CHILDREN’S MUTUAL“) „FORESTER LIFE LIMITED“ 1992 M. DRAUGIJŲ ĮSTATYMO (THE FRIENDLY SOCIETIES ACT 1992) 86 DALIS IR 15 PRIEDAS ĮSIPAREIGOJIMŲ PERDAVIMAS Pranešama, kad „Tunbridge Wells Equitable Friendly Society Limited“ (vadinama „The Children’s Mutual“) (registruotas numeris 190F), kurios registruotas adresas yra Brockbourne House, 77 Mount Ephraim, Tunbridge Wells, Kent, TN4 8GN, Jungtinė Karalystė (toliau - „Draugija“), pateikė prašymą Finansinių paslaugų tarnybai (angl. Financial Services Authority) („FPT“), kad ši tarnyba patvirtintų, remiantis 1992 m. draugijų įstatymo 86 dalimi, siūlomą visų Draugijos įsipareigojimų perdavimą „Forester Life Limited“ (registruotas numeris 2997655), kurios registruotas adresas yra Foresters House, Cromwell House, Cromwell Avenue, Bromley BR2 9BF, Jungtinė Karalystė („FLL“). Numatoma, kad perdavimas įsigalios 2013 m. balandžio 3 d. Visos suinteresuotosios šalys turi teisę kreiptis į FLL dėl šio prašymo iki 2013 m. gegužės 20 d. imtinai. Suinteresuotoji šalis yra bet kuris asmuo (nepriklausomai nuo to, ar jis yra Draugijos narys), teigiantis, kad jam arba jai šis perdavimas turėtų neigiamos įtakos. Visi šie raštiški kreipimaisi turėtų būti gauti „Forester Life Limited“, adresu Foresters House, Cromwell House, Cromwell Avenue, Bromley BR2 9BF, Jungtinė Karalystė (adresuojant Jason Rose, vadovui) arba elektroniniu paštu Jason.Rose@foresters.co.uk. Buvo gauta nepriklausomo aktuarijaus ataskaita, su kuria galima susipažinti Draugijos biure adresu Brockbourne House, 77 Mount Ephraim, Tunbridge Wells, Kent, TN4 8GN, Jungtinė Karalystė, per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 21 diena nuo šio pranešimo paskelbimo datos. Ataskaitą taip pat galima rasti internete www.thechildrensmutual.co.uk. Kiekvienas subjektas, kurio poliso atžvilgiu Lietuva yra įsipareigojusioji šalis (angl. State of the Commitment), ir kuris nesutinka su perdavimu, gali nutraukti savo polisą per tris mėnesius nuo perdavimo datos (perdavimas šiuo metu numatomas 2013 m. balandžio 3 d.). Išdavė „Tunbridge Wells Equitable Friendly Society Limited“ valdymo komitetas Išdavė „Forester Life Limited“ valdyba Užs. R-173

Vadovaujantis paramos fondo „EUROVY“ vienintelio dalininko 2013 m. kovo 15 d. sprendimu, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondo įstatymo 8 str. 2 d. 7 p. bei paramos fondo „Eurovy“ įstatų 64 p., paramos fondas „Eurovy“, juridinio asmens kodas 302893457, buveinės adresas: Ūmėdžių g. 96-16, Vilniuje, yra likviduojamas. Visi duomenys yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Likvidatore yra paskirta Jūratė Kemežytė. Adresas korespondencijai: UAB „X LAW“, Šeimyniškių g. 3, 09312 Vilnius. Užs. LM-2402 Uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės hidroprojektas“ akcininkams! Uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės hidroprojektas“, kodas 177195222, registruota buveinė: Taikos g. 6, Šilutė, (toliau - Bendrovė) vadovo iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 11 d. 9.00 val. šaukiamas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas vyks adresu: Vytauto pr. 23, Kaunas (IV-o aukšto posėdžių salėje). Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas. Bendrovės 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. 2. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. 3. Bendrovės valdybos atšaukimas. 4. Bendrovės valdymo organų struktūros pakeitimas. 5. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas. 6. Kiti klausimai. Akcininkai registruojami nuo 8.45 val. iki 9.00 val. Atvykstantiems į susirinkimą būtina turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą (įgaliotam atstovui - papildomai turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą). Su visa medžiaga šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektais įstatymų nustatyta tvarka Bendrovės akcininkai galės susipažinti Bendrovės buveinėje, Taikos g. 5, Šilutė (tel. (8 441) 62 001; el. paštas: d.kavaliauskas@siluteshidroprojektas). Užs. LM-2407


2013 03 20 Lietuvos žinios

Renginiai

17

Parodos VILNIUS

GALERIJA “MENO NIŠA” Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcija skulptūra paveikslai”. VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Audronės Petrašiūnaitės paroda “Atminties paveikslai”. JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Before and After”. PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Lietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda. LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Sigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda “Manoma - menama”. RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Nijolės Dirvianskytės tapybos paroda. PAMĖNKALNIO GALERIJA Andriaus Kviliūno instaliacija “Tylioji istorija”. GALERIJA “VARTAI” Linos Kruopytės videoperformansas “Season”. Ugniaus Gelgudos ir Neringos Čeriauskaitės kūrinys “Wolfgang, is that you?” (Wolfgangai, tai tu?). Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”. GALERIJA “KUNSTKAMERA” Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”.

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 20 d. 19 val. Koncertuoja Nacionalinės M.K.Čiurliono menų mokyklos simfoninis orkestras, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras, Linda Šimanauskaitė (arfa), Kotryna Šiugždinytė (violončelė), Greta Petkevičiūtė (klarnetas), Paulius Andersson (fortepijonas). Dirigentas - Martynas Staškus 21 d. 19 val. Koncertuoja Valstybinis pučiamųjų orkestras “Trimitas” ir solistas Jamesas Morrisonas (Australija) VILNIAUS ROTUŠĖ 21 d. 19 val. Vienintelis “Fine Arts Quartet” koncertas ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 20 d. 19 val. Koncertuoja Aistė Smilgevičiūtė ir grupė “Skylė” 21 d. 19 val. Vakaras su Andriumi Kaniava. Dalyvauja Andrius Kaniava (vokalas, gitara), Sigitas Mickis (klavišiniai) ir Aleksandras Ten (gitara) 22 d. 19 val. Koncertas “Širdies melodijos”. Dalyvauja Katažyna Narkevič (smuikas), Giedrė Žarėnaitė (smuikas), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus PRAMOGŲ ARENA 20 d. 19 val. Koncertuoja Leonidas Agutinas ir Anželika Varum MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB” 20 d. 18 val. Anekdotų grandų turas per Lietuvą KLUBAS “BRODVĖJUS” 22 d. 21 val. Grupės “Rebelheart” koncertas PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 22 d. 19 val. Grupės “Rondo” gyvo garso koncertas KLUBAS “TAMSTA” 20 d. 19 val. Filmas “Marley” plius gyvo garso koncertas 21 d. 20.30 val. Dainuojamoji poezija. Dalyvauja Domantas Razauskas su grupe 22 d. 21.30 val. “Funky Abba” Saulės Kliošas feat. Dagna, Saulius Šemiotas, Andželika Petrauskaitė, Kotryna Nasutavičiūtė

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 20 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Rokas Valuntonis (fortepijonas) 22 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Sigutė Stonytė (sopranas). Dirigentas Modestas Pitrėnas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. Koncertuoja Inga Valinskienė ir “Džentelmenai” 22 d. 18 val. Teatralizuotas koncertas “Čigonų baronas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 22 d. 18 val. Muzikinio šou “X faktorius” talentų konkurso finalistų koncertas PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 21 d. 19 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 21 d. 18 val. Koncertas “Garsų peizažai”. Dalyvauja Rusnė Mataitytė (smuikas) ir Mindaugas Bačkus (violončelė)

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 22 d. 17 val. Respublikinių moksleivių folklorinių šokių varžytuvių “Patrepsynė 2013” Šiaulių miesto ir rajono atrankinis turas 23 d. 15 val. IX šalies vaikų ir jaunimo šokių festivalio-konkurso “Norim kilt 2013” Šiaurės Lietuvos atrankos turas 24 d. 17 val. Vakaronė. Groja “Miestas” KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 22 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 21 d. 9 ir 13 val. Vaikų ir jaunimo teatro šventė “Drąsiau, drambly!”, skirta Tarptautinei teatro dienai 22 d. 10 val. Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkursas “Tramtatulis” 22 d. 12 val. Edukacinis spektaklis “Margučių pasaka” 22 d. 13 val. Kauno šokio teatras “Aura”. Spektaklis “1863” 22 d. 18 val. Humoro grupės “Ambrozija” koncertas

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 22 d. 21 val. Poezijos ir muzikos spektaklis “Krioklys po ledu”. Dalyvauja Sigitas Jakubauskas (aktorius), Gintautas Gascevičius (būgnai, perkusija), Eligijus Žilinskas (gitara), Gintaras Dzidolikas (klavišiniai)

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 22 d. 21 val. Akustinis bliuzo vakaras su Aleksandr Belkin ir Gražina Deičko

ALYTUS ALYTAUS KULTŪROS IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 22 d. 18 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas

VILNIAUS ROTUŠĖ Tapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinis amžius”. Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Skulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinė personalinė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvininko ego parida: “Tarp”. LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”. VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Paroda “Žvilgsnis į Sūduvą”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Nuolatinė Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”

KAUNAS

FLUXUS MINISTERIJA Aliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”. KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”. A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”. KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda. M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Rymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

KLAIPĖDA

KLAIPĖDOS GALERIJA Personalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plastikos paroda “Kalbantys daiktai”. KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Atrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų 2013/2015 metų bienalę. Paroda “JCE laureatai 2012”.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I. SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Skulptoriaus Algirdo Boso medalių paroda

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Paroda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”. Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

ŠIAULIAI

PANEVĖŽYS

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS Paroda “Aš”. ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”. Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramiko Algimanto Tamašausko paroda. LAIPTŲ GALERIJA Irenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda “Dialogai”. Paroda “Sovietinių lagerių kalinės Jadvygos Bieliauskienės kūryba”. GALERIJA “SKIZZE” Olandų kilmės dailininko Toreque Zaanen tapybos paroda “Pakilęs iš pelenų...”. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DAILĖS GALERIJA Gunos Milersones ir Dainio Karkluvalskio (Latvija) tapybos bei fotografijos paroda “Galbūt...”. CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”. Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba” DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”. Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva”

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Velykų šventės puošmenos”. Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Paroda “Sąjūdžio žingsniai”. DAILĖS GALERIJA Klaudijaus Petrulio ir Jūratės Mykolaitytės tapybos darbų paroda “Du”.

DRUSKININKAI

M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirtaM.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui. V.K.JONYNO GALERIJA Rimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”.

PALANGA

PALANGOS VIEŠBUČIO “GAMANTA” RESTORANAS Unikali tapybos miniatiūrų paroda “Prabudimas”.


18

2013 03 20 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 20 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “LRT ekonomikos forumas” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “LRT ekonomikos forumas”. Laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.50 “Ne vienas kelyje” (k.) 11.40 “Nuo... Iki...” (k.) 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7

15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Diagnozė: valdžia” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Trileris “Kraštutinės priemonės” N-14 1.00 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Firma” 1.55 “Biuras” 2.50 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Karalystė” N-14 23.00 Veiksmo f. “Karo paukščiai” N-14 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Kai gandras nuvilia”. 3, 4 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Lyderiai” su Andriumi Tapinu 14.55 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja Vilhelmas Čepinskis, Jurijus Bašmetas, kamerinis orkestras “Maskvos solistai”. Dirigentas Jurijus Bašmetas (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Fotomenininkas Paulius Normantas 22.25 Dok. f. “Joy Division” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja Inesa Linaburgytė

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 Drama

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tapatybės vagilė” - 11.30, 14.15, 17, 19.40, 21.50 val. “Tamsus dangus” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Parkeris” - 13, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 13.15, 20.30 val. “Hičkokas” - 11, 18 val. Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d. “Mama” - 13.45, 18.30 val. “Šalutinis poveikis” - 16, 21 val.

“Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Verbų sekmadienis” 23.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7

Lietuvos ryto TV

RTR Rossija

6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T.” N-7 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Kolumbija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Kolumbija” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Mainai gamtoje” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.55 Svetimos paslaptys 16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.05 “Kamenskaja” 22.05 “K-19” 23.00 “Miškuose ir kalnuose” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 1.40 Vaid. f. “Tranzitas”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic

7.00 Drama “Emos laimė” N-7 9.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 11.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7 13.00 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 15.00 Drama “Jaunatis” N-7 17.05 Drama “ŽKVD” N-7 19.00 Trileris “Dėžė” N-7 21.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 23.00 Trileris “Aušros kariai” N-14 1.00 Trileris “Kvepalai. Vieno žudiko istorija” N-14

10.45 Tenisas. Indian Wells turnyro pusfinalis 13.05 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Everton” “Manchester City” 14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos pusfinalis. Tiesioginė transliacija 17.30 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis 19.50 “Formulė-1”. Australijos GP lenktynių apžvalga 20.50 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos pusfinalis 22.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Milan” 0.40 “Futbol Mundial” žurnalas

Balticum TV

Discovery

Balticum Auksinis

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Kritinė riba” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Aukščiausia klasė” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Komedija “Mano vienintelis ir nepakartojamas” N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Olandų jūros užtvankos 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Džiunglių auksas. Gana 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

Teatras MULTIKINO “Tapatybės vagilė” - 12, 15.30, 18.15, 20.45 val. “Tamsus dangus” - 16, 18, 20, 22 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val. “Saugus prieglobstis” - 14.45, 19.30 val. “Šalutinis poveikis” - 13.45, 17.15 val. “Mama” - 15.30, 22 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 17.45 val. “Gimtadienis” - 17, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val. “Sniego karalienė” - 10.15, 12, 14 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.30 val. “Valentinas vienas” - 22 val.; “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.15 val. “Ralfas Griovėjas” - 10, 12.15 val.

KAUNAS

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.25, 21.40 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.30, 16.30 val. “Gimtadienis” - 14.30, 19.10 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val. “Sniego karalienė” - 12.15 val. “Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.15 val. “Saugus prieglobstis” - 15.30 val. “Valentinas vienas” - 12, 16.45, 21.30 val. “Legendos susivienija” - 10.45 val. FORUM CINEMAS VINGIS Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d. “Šalutinis poveikis” - 21.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val. “Linkolnas” - 20.30 val. “Valentinas vienas” - 15 val. “Ralfas Griovėjas” - 12 val. “Argo” - 17.45 val. SKALVIJA “Dieviškos pievų marių žmonos” - 19.15 val. “Zuloak” - 21.30 val. Programa “Lietuviai trumpai” - 17 val. PASAKA “Ana Karenina” - 20.45 val. “Medžioklė” - 21.15 val. “Magiškas Paryžius 3” - 19 val. “Optimisto istorija” - 16.15 val. “7 dienos Havanoje” - 16 val. “Amžinas sugrįžimas” - 21 val. “Meilė kaip nuodai” - 16.30 val. “Trumpas konkursas 2” - 18.45 val. OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val. “Maskva, Belgija” - 16 val.

“Tarpininkai” 23.50 Europos pokerio turas 0.50 “6 kadrai” 1.20 “Kastlas” 2.10 “CSI Majamis” 3.00 “Paslapčių namai”

CINAMON “Tapatybės vagilė” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Parkeris” - 13.30, 21.55 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45 val. “Gimtadienis” - 12, 14.15, 17, 19.15, 21.45 val. “Mama” - 22.15 val. “Šalutinis poveikis” - 16 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 11.30, 20.15 val. “Sniego karalienė” (3D) - 16.30 val. “Sniego karalienė” - 11.15, 13.15, 18.15 val. “Valentinas vienas” - 15.15, 17.25, 18.45, 19.40, 21.30 val. FORUM CINEMAS “Tapatybės vagilė” - 11.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Tamsus dangus” - 13.45, 16.30, 18.45, 21 val. “Parkeris” - 13.30, 18.15, 20.45 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 15.45, 20.30 val. “Mama” - 15, 19.30 val. “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.45, 21.40 val. “Šalutinis poveikis” - 17.45 val. “Hičkokas” - 16 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 14, 17.30, 20.30 val. “Gimtadienis” - 13.15, 14.30, 17, 19.15, 21.50 val. “Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 12.15 val. “Sniego karalienė” - 10.15 val. “Saugus prieglobstis” - 14.15 val. “Valentinas vienas” - 10.30, 17.15, 21.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS

“Tapatybės vagilė” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val. “Tamsus dangus” - 11.45, 14.15, 16.30, 19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 18.30, 21 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 16.15, 21.45 val. “Mama” - 13.10, 17.50 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17.15, 20.45 val. “Gimtadienis” - 10.45, 15.25, 20.20 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val. “Sniego karalienė” - 17 val. “Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val. “Valentinas vienas” - 14, 19.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 22, 23, 24 d. 18.30 val. “Lohengrinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas” 20 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” 22, 23 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” JAUNIMO TEATRAS 20 d. 18 val. “Juoko akademija” 21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Tamsus dangus” - 22 val. “Mama” - 15, 18, 20.45 val. “Linkolnas” - 13, 18.30 val. “Ką išdarinėja vyrai?” - 19.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 13.30, 16.30 val. “Gimtadienis” - 13.45, 16, 18.15, 20.30 val. “Sniego karalienė” - 10.15 val. “Valentinas vienas” - 16.15, 21.45 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 16.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20 val. “Gimtadienis” - 14.40 val. “Parkeris” - 18.40, 20.50 val. I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40 val. “Ana Karenina” - 16.35 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19 val.

PANEVĖŽYS

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

VILNIUS

FORUM CINEMAS BABILONAS “Tapatybės vagilė” - 13.30, 16, 18.40, 21.20 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.30, 17.45 val. “Gimtadienis” - 15.20, 18.05, 20.30 val. “Valentinas vienas” - 13, 21 val.

20 d. 11 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Zita - pelytė” 20 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos” 21 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 21 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis” 22 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 22 d. 19 val. Rūtos salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 21 d. 18 val. “Čigonų baronas” 22 d. 18 val. “Aida” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 20 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?” 21 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 22 d. 18 val. “Diena ir naktis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 22 d. 19 val. “Septyniolika” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 20 d. 10 val. “Tigriukas Petrikas” 21 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. Visu greičiu atgal!” KAUNO TEATRO KLUBAS 22 d. 19 val. “7 Kristaus žodžiai”. Atlieka choras “Exaudi” 23 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 22 ir 23 d. 18.30 val. “Adata” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 22 d. 18 val. “Rimti žaidimai”

ŠIAULIAI

22 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Raganius” 21 d. 18 val. “Vargas dėl proto” 22 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 20 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras. “Inertiškos dujos” 21 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras. “Skerdynių dievas” 22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 21 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”. “Ežiukas rūke” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko” 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba” 21 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (Ne mitas)” “DOMINO” TEATRAS 20, 22 d. 19 val. “Primadonos” KIRTIMŲ KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18.30 val. Naujasis teatras “Aušra”. “Petys gi į petį”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 20 d. 18.30 val. ir 21 d. 13 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. Ievos Norkutės koncertas PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Svajonių sala” BENDRUOMENIŲ KULTŪROS CENTRAS

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 21 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

BIRŽAI BIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 21 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Atrastas lobis”


2013 03 20 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:25 leidžiasi 18:30 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-1 Oslas

Pirmoji priešpilnio diena

Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

Delčia IV 03

-5 Helsinkis

-3

Stokholmas

Jaunatis IV 10

-5

Dublinas +4 -3

Šiauliai

+5 Londonas

-7 -4

Klaipėda

-8

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų snigs, pūs gūsingas vėjas. Temperatūra dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių.

-3

Kaunas

-7

VILNIUS +13 -6

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, daug kur snigs. Temperatūra naktį 6-10 laipsnių šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Bordo

Ukmergė

-2

+2 Amsterdamas

+13

-4

-3

-7

+14 Madridas

+15 Barselona

0 Ryga

0 Kopenhaga

+9 Paryžius

Kėdainiai 0

-4 Sankt Peterburgas

Talinas

12:05

Palanga

19

Vilnius Minskas +3 -1 Varšuva +7

+2

Berlynas +9 Praha

+12 Miunchenas

+12 Nica

+13 Roma

-4 Maskva

-3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +12 +13 +16 Bukareštas Varna Dubrovnikas +13 Sofija +15

+18

Stambulas +15

Malaga +16

79-oji metų diena. Kovo dvidešimtoji, trečiadienis, trečioji 12-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 286 dienos.

Alžyras +19

Tunisas +22

Atėnai

+17 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Irma, Irmantas, Filomena, Tautvilė, Žygimantas. Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 8 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 19 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Esate kaip žaibo kamuolys. Jei nebūsite sarkastiški ir pagiežingi, aplinkiniai jus įvertins. Nepamirškite, kad konstruktyvi kritika ir šaipymasis - toli gražu ne tas pat. Jautis. Šiandien dalysite patarimus, todėl pasijusite pamaloninti ir reikalingi. Tik stenkitės pernelyg nemoralizuoti, neauklėti. Pasirūpinkite sveikata. Dvyniai. Jūsų gyvybingumas ir energija padės baigti seną projektą arba pradėti naują. Galite būti neįprastai emocingi, tačiau apie savo jausmus nepasakokite bet kam. Vėžys. Šiandien skirkite laiko širdžiai artimiems dalykams. Gali tekti susidurti su savo baimėmis - nebijokite pažvelgti joms į akis. Vakarop nueikite į kiną. Liūtas. Pasistenkite atskirti faktus nuo fantazijos. Ne viskas taip blogai, kaip atrodo. Sėkmė mažumėlę vedžioja už nosies, bet galų gale turėtų jums nusišypsoti. Mergelė. Saugokitės svetimų žmonių, nes galite būti apgauti. Atidžiau rinkitės maistą. Nepraleiskite progos nusipirkti loterijos bilietą - tikėtinas praturtėjimas. Svarstyklės. Galimos finansinės problemos. Lengvai viską sutvarkysite, jei vadovausitės logika. Asmeniniai santykiai gali šlubuoti, mat pernelyg pasitikite mylimu žmogumi. Skorpionas. Atidžiau kontroliuokite savo emocijas, adekvačiai reaguokite į situaciją, ypač mažai pažįstamų žmonių draugijoje. Tikėsite tuo, kas jums sakoma. Šaulys. Metas palankus finansinėms investicijoms. Dėl viso pikto pasitarkite šiuo klausimu su kompetentingu asmeniu. Vakare geriau likti namie, nors ir sulauktumėte kvietimų. Ožiaragis. Netinkama diena dideliems pirkiniams. Gali varginti asmeniniai santykiai. Pasikalbėkite su antrąja puse, kur nors kartu išvykite. Labai naudinga pakeisti aplinką. Vandenis. Neskolinkite net geriausiam draugui. Jausite sielos ramybę, todėl aplinkiniai suksis netoliese. Lengviau nei tikėjotės sutvarkysite seniai atidėliotą reikalą. Žuvys. Tinkamas metas paišlaidauti, nes širdyje jau pavasaris. Vienišiai gali sutikti sau skirtą asmenį. Antroje dienos pusėje venkite staigmenų - jos veikiausiai nebus malonios.


20

2013 03 20 Lietuvos žinios

Margumynai

Tigeris Woodsas įsimylėjo

Šuo priėdė monetų Niujorko veterinarams teko skubiai operuoti šunį, kuris su riestainiu prarijo daugiau kaip šimtą monetų. Keturkojo šeimininkas Volstrite dirbantis finansininkas Timas Kelleheris pasakojo, kad jo 13-metis terjeras Džekas, jei tik pamato ką nors valgomo, būtinai turi suėsti. Kai augintinis užuodė šeimininko krepšyje riestainį, nutarė jį iš ten iškrapštyti. Tačiau kartu su riestainiu iš krepšio išbyrėjo ir piniginėje esančios monetos. Šlamšdamas trupinius šuo prarijo ir jas. Po paros Džekas ėmė vemti ir šeimininkas jį skubiai nuvežė pas veterinarą. Rentgenas parodė, kad šuns skrandyje daugybė monetų. Jose esantis cinkas kėlė mirtiną pavojų keturkojo kepenims ir inkstams, todėl buvo nutarta šunį nedelsiant operuoti.

Po dvi valandas trukusios operacijos iš šuns skrandžio buvo išimta 111 monetų. “Jei monetos nebūtų išimtos, Džekas neabejotinai būtų nugaišęs”, - sakė veterinarė Amy Zalcman. Šiuo metu Džekas jaučiasi puikiai ir “vėl veda iš proto” savo šeimininką. Taip sako pats T.Kelleheris.

Tiek monetų buvo išimta iš šuns skrandžio.

T.Woodsas su L.Vonn susitikinėja jau kelis mėnesius. / Reuters/Scanpix, mirror.co.uk ir NY Daily News nuotraukos

Golfo čempionas T.Woodsas oficialiai pranešė, kad palaiko “romantiškus santykius” su savo tautiete olimpine kalnų slidinėjimo čempione Lindsey Vonn. Apie tai garsusis sportininkas parašė pirmadienį savo tinklalapyje ir pranešė, kad su Lindsey susitikinėja jau kelis mėnesius. Taip pat jis įdėjo kelias jųdviejų nuotraukas ir paprašė žurnalistų bei savo gerbėjų gerbti jo asmeninį gyvenimą.

Pirmieji pranešimai, kad 37 metų T.Woodsas susitikinėja su 28 metų L.Vonn, pasirodė praėjusį lapkritį. Tuomet bulvarinė spauda rašė, kad jie buvo pastebėti viename iš Austrijos slidinėjimo kurortų, tačiau abiejų sportininkų atstovai kategoriškai tuos gandus paneigė. Asmeninis Tigerio gyvenimas tapo visuotinio susidomėjimo objektu, kai paaiškėjo, jog apgaudinėjo savo žmoną manekenę Elin Nor-

Seniausios prostitutės išėjo į pensiją

degren. 2010 metų rugpjūtį du vaikus auginusi pora išsiskyrė, ir dabar Tigeris su buvusia žmona vaikais rūpinasi atskirai. Lindsey taip pat yra išsiskyrusi. Jos skyrybos oficialiai įteisintos tik šių metų pradžioje, nors su vyru ji negyvena nuo 2011 metų. Vankuverio žiemos olimpiadoje slidininkė L.Vonn yra laimėjusi aukso medalį greitojo nusileidimo rungtyje, o bronzos - didžiojo slalomo.

Džekas jau sveikas.

G.Depardieu verslas - Belgijoje Nors Gerard’as Depardieu vis kartoja, kad labai myli Rusiją, naują savo bendrovę jis įregistravo ne Rusijoje, o Belgijoje. Neseniai gavusi Rusijos pilietybę prancūzų kino žvaigždė G.Depardieu įregistravo savo naują bendrovę Belgijos miestelyje Nešene, esančiame netoli Prancūzijos sienos. Jo bendrovė vadinasi “Holding-2712”, nes taip aktorius norė-

jo įamžinti savo gimimo dieną (1948 metų gruodžio 27-ąją). Bendrovės įstatinis kapitalas - 20 tūkst. eurų. Aktorius atsisakė Prancūzijos pilietybės, nes pasipiktino prezidento Francois Hollande’o sumanymu apmokestinti 75 proc. pajamų mokesčiu tuos, kurie uždirba daugiau nei milijoną eurų per metus. Sausį jis gavo Rusijos pilietybę, o vasarį buvo registruotas Mordovijoje savo draugo Rusijos valstybinio filmų fondo

Seserys Fokkens 50 metų dirbo Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale.

70-metės dvynės Louise ir Martine Fokkens nutarė palikti Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalą, kuriame abi išdirbo daugiau kaip 50 metų ir aptarnavo daugiau kaip 355 tūkst. vyrų. Keturis vaikus turinti Louise sakė, kad daugiau dirbti ji nebegali, nes serga artritu. Jos sesuo Martine, turinti tris vaikus, sakė, jog traukiasi iš darbo todėl, kad jau darosi sunku susirasti klientų. Martine turi tik vieną nuolatinį klientą, kuris ją aplanko kiekvieną savaitę. “Jam atsakyti tiesiog negaliu. Jis pas mane eina tarsi į bažnyčią sekmadieniais”, - sakė prostitutė. Abi moterys ketina gyventi iš nedidelės pensijos, taip pat iš pajamų,

gautų už memuarus, kuriais remiantis buvo sukurtas dokumentinis filmas. Dirbdamos seserys Fokkens paprastai vilkėdavo vienodais raudonais drabužiais. Prostitucija jos ėmė verstis dar neturėdamos nė 20-ies, nes tuo metu šeimoje kilo problemų ir jos nutarė užsidirbti pinigų savo kūnu. Prieš keletą metų jiedvi parašė knygą “Ponios iš Amsterdamo”. Ja remiantis pernai buvo sukurtas dokumentinis filmas “Susitikimas su seserimis Fokkens”. Seserys pasakoja, kad legalizavus prostituciją gyventi joms nepasidarė lengviau. “Dideli mokesčiai, todėl daugybė merginų mieliau dirba internete ir namie negu kvartale, nes tuomet rečiau jomis susidomi mokesčių rinkėjai”, - pasakojo Raudonųjų žibintų kvartalo senbuvės.

G.Depardieu su R.Kadyrovu. “Corriere della Sera”, “NY Daily News”, “The Sun”, “Le Figaro”, LŽ

direktoriaus Nikolajaus Borodačevo bute. G.Depardieu taip pat tapo Mordovijos atstovu FIFA. Jis spėjo apsilankyti ir Čečėnijoje. Ten jį draugiškai priėmė prezidentas Ramzanas Kadyrovas ir suteikė Čečėnijos garbės piliečio vardą. Čečėnijoje G.Depardieu taip patiko, kad jis pažadėjo jau šį mėnesį pradėti kurti filmą apie savitą šio krašto kultūrą. Tačiau verslo nei šioje respublikoje, nei Rusijoje prancūzų aktorius pradėti nepanoro.

2013 m. kovo 20 d. / Tre‹iadienis / Nr. 64 (13 489)  

Šimtas premjero dienų

Advertisement