Page 1

Kaina

2013 m. vasario 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 37 (13 462)

1,99 Lt

Lietuvos žinios DIENOS TEMOS

KULTŪRA

SPORTAS

Palanga išgujo tautodailės meistrus

Vasario 16-oji: rimtai ir žaismingai

Europos klubai nesuduria galų

13p.

5p.

www.lzinios.lt

Perimti negalima nacionalizuoti

UŽSIENIS

Mėtė iššūkius oponentams

Oresto Gurevičiaus nuotrauka KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Vakar, kitą dieną po Lietuvos banko pranešimo apie moratoriumą Ūkio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos investuotojų valdomas Šiaulių bankas pradėjo derybas dėl Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perėmimo. Tai numato trečiadienį pasirašytas ketinimų protokolas su Ūkio banko laikinuoju administratoriumi Adomu Audicku. ERPB vakar paskelbė, kad suteiks Šiaulių bankui subordinuotą paskolą perimant Ūkio banko gerą turtą ir apdraustus indėlius.

Įšalo indėliai ir pensijos Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis vakar teigė, jog antradienį bankų sistemoje indėlių padaugėjo apie 60 mln. litų. “Šalies bankų sistema veikia stabiliai, indėlių judėjimas labai nedidelis ir atitinka daugiametį vidurkį. Indėlininkai aiškiai suvokia, kad absoliuti dauguma indėlių yra apdrausti, tad dėl savo lėšų bankuose jie yra ramūs”, - tikino R.Kuodis. Išankstiniais laikinojo administratoriaus duomenimis, 99,7 proc. Ūkio banke laikytų indėlių neviršija draudžiamos sumos, todėl beveik 200 tūkst. banko indėlininkų bet kokiu atveju atgaus visus pinigus. Tačiau rūpesčių patirs tie, kurie šiame banke turi einamąsias sąskaitas, - savo pinigais jie ne-

R.Kuodis: “Indėlininkai aiškiai suvokia, kad absoliuti dauguma indėlių yra apdrausti, tad dėl savo lėšų bankuose jie yra ramūs.”

kiekvieno mėnesio 15 dienos draudėjai privalo pervesti “Sodrai” įmokas už praėjusį mėnesį, o daugiausia lėšų pervedama mėnesio 10-14 dienomis. Vakar Šiaulių bankas kvietė pensininkus kreiptis į jį - siūlėsi nemokamai įteikti mokėjimo korteles ir pensijos dydžio sumas išduoti avansu. Pranešama, kad per pora šimtų žmonių tai jau padarė.

Plačiai šypsodamasis JAV prezidentas Barackas Obama skynėsi kelią į tribūną pro virtinę draugų bei šalininkų, spausdamas rankas, tapšnodamas per petį, apkabindamas ir sveikindamasis. Tačiau jo tonas iš tribūnos buvo visai kitas. Sakydamas Kongrese metinę kalbą jis pristatė savo politinį kalendorių ir pirmiausia susitelkė į ekonomiką. Tie, kurie tikėjosi, kad prezidento metinė kalba bus taikesnė nei itin energinga ir agresyvi jo inauguracinė kalba, buvo nusivylę. B.Obama svaidėsi pasiūlymais, kurių neįmanoma įgyvendinti be respub7p. likonų paramos.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

Savivaldybės pasimokė galės naudotis iki atskiro pranešimo. Tarp tokių nelaimėlių - 29 tūkst. pensininkų. Pirmadienį “Sodra” į Ūkio banką pervedė 17,04 mln. litų įvairių pensijų. Ūkio banke yra surenkamoji “Sodros” sąskaita, kurioje, naujausiais duomenimis, esama 1,5 mln. litų. Iki

Nors politikai skelbia apie įšaldytas valstybės lėšas, nerimo garsų iš savivaldybių negirdėti. Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras, vakar bauginamos infor9p. macijos neturėjo.

Jaunus gydytojus siekia įdarbinti prievarta Dalyje šalies regionų trūkstant tam tikrų sričių medikų, valdžios kabinetuose bręsta sumanymas mokslus baigusius jaunus specialistus prievarta įdarbinti ten, kur gydytojų labiausiai stinga.

15p.

Tokiems užmojams nelinkę pritarti ne tik studentai - būsimieji medikai, bet ir kai kurių rajonų ligoninių vadovai. Jurbarko rajono ligoninė šiuo metu galėtų pasiūlyti darbą ir chirurgui, ir traumatologui, ir odos bei venerinių ligų specialistui, tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Šios ligoninės vyriausiasis

gydytojas Aivaras Šlekys neslėpė, kad prisivilioti į rajoną jaunų medikų labai sunku. “Kiek tenka bendrauti su tais specialistais, jie labiausiai nepatenkinti siūlomais atlyginimais. Jauni žmonės mato, kiek gali uždirbti Vakarų Europos šalyse, ir važiuoja dirbti 5p. ten”, - LŽ sakė A.Šlekys.

+ TV programos

ORAI Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną nuo 0 laipsnių iki 1 laipsnio šilumos.

19p.


2

2013 02 14 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Tas karštas centrinio banko charakteris RŪTA VAINIENĖ

Dūsaujant dėl to, kas čia dedasi Lietuvos komercinių bankų sektoriuje, kalbą galima pradėti palyginant laikinai uždarytą Ūkio banką su jau likviduojamu “Snoru”. Šie du bankai nuo seno buvo minimi lyg duetas - jų veikla skyrėsi nuo kitų bankų. Mat Lietuvoje veikiančių vietinių bankų, neturinčių pagrindinių kompanijų užsienyje, veikla tikrai yra šiek tiek kitokia. Jie juk gali gauti lėšų tik pritraukdami indėlius, išplatindami akcijas, obligacijas arba pasiskolindami iš kitų bankų. Bet neturi to papildomo maitinimo šaltinio - “motinos”, kuri įmestų vieną kitą milijardą į antrinį banką. Todėl šie du vietiniai bankai norėdami išlikti konkurencinėje kovoje siūlydavo didesnes palūkanas už indėlius. Kitas šių bankų panašumas - jų kreditavimo veikla: didelė jų paskolų portfelio dalis buvo suteikta susijusiems asmenims. Nors banko savininkai tokiu atveju kaip tik labai gerai žino, ką jie finansuoja, bet centrinis bankas laiko susijusių asmenų kreditavimą rizikingu, todėl reikalauja suformuoti didesnius atidėji-

nius. Taip bankams labai suvaržomos kreditavimo galimybės, jiems reikia turėti dar daugiau kapitalo. Žinoma, šie bankai kai kuo skiriasi: Ūkio bankas yra gerokai mažesnis už “Snorą”. Tačiau pagrindinį Ūkio ir “Snoro” bankų situacijos panašumą lemia Lietuvos banko valdybos sprendimai. Per pusantrų metų uždarius jau antrą banką antrą kartą pranešta, neva įvykius išprovokavo patys banko savininkai. Ūkio banko atveju ta neva lemtinga provokacija buvęs pagrindinio akcininko Vladimiro Romanovo pareiškimas, kad jis neišgali mokėti algų krepšininkams, o “Snoro” krizei lemtingas neva buvo “Lietuvos ryto” straipsnis. Ir tą kartą, ir dabar Lietuvos bankas savo kaltės nemato. Tačiau antrą kartą kyla klausimas - ar ne paskubėta? Mat krinta į akis pasikeitusi Lietuvos banko politika: rinkos prievaizdas dabar kitaip vertina ir toleruoja bankų riziką. Kur kas griežčiau vertinamos tokios rizikingos bankinės operacijos, kurias ir anksčiau bankai vykdė, - pinigai gana rizikingai apsisukdavo, sugrįždavo - bet nieko neatsitikdavo. O dabar Lietuvos bankas staigiai ir kategoriškai reaguoja į tokius rizikos signalus. Viena vertus, jo priedermė - prižiūrėti komercinius bankus. Kita vertus, tikrasis jo uždavinys - žiūrėti, kad neįvyktų bėda, o ne

tą bėdą paankstinti ar net ją sukelti. Nėra abejonių - sustabdyta bet kokio banko veikla reiškia mirtį. Atkurti jos, galima sakyti, neįmanoma, nes pasitikėjimas banku yra pakirstas. Negana to, kiekvieno banko veiklos sustabdymas turi žalingų pasekmių visai komercinių bankų sistemai, nes sukelia grandininę nepasitikėjimo reakciją. Todėl neprotinga sakyti, kad kiti bankai neva gali būti suinteresuoti konkurento griūtimi. O kalbos, kad taip neva siekiama

kas žlugtų pats. Tada nukentėtų ir Lietuvos banko atsakingų tarnautojų reputacija. Bet per anksti uždaręs rizikingą banką centrinis bankas lieka nekaltas. Kaip tik todėl kyla abejonė, ar ne per anksti Lietuvos bankas supanikavo ir sustabdė antro banko veiklą? Gal tik saugodamas savo kailį? Ūkio banko atveju pagrindinis nurodomas rizikos šaltinis - per daug įvertintas jo turtas. Mat bankas, išduodamas kreditą, kaip užstatą paima turtą; kredito suma aiški, o turto vertė nuo-

Tikrasis Lietuvos banko uždavinys - žiūrėti, kad neįvyktų bėda, o ne tą bėdą paankstinti ar net ją sukelti. išvengti didelių nuostolių, - netiesa. Nes sustabdžius bet kurio banko veiklą niekuomet neužteks pinigų atlyginti visiems kreditoriams. Banko savininkai neteks turto, akcijų. Bankroto precedūra brangiai kainuos ir bus apmokėta tikrai ne Lietuvos banko, o indėlininkų ir kitų kreditorių lėšomis. Daugumai indėlininkų, žinoma, bus atlyginta, bet kiti kreditoriai, pirmiausia įmonės, nukentės. Itin keista, kad nė vienas iš dviejų bankų krizės atvejų neįvyko kreditorių iniciatyva. Veiksmų ėmėsi centrinis bankas. Mat jis būtų atsakingas, jeigu pevėluotų, jeigu komercinis ban-

lat svyruoja, nes priklauso nuo rinkos. Ji svyruoja tiek į minuso, tiek ir į pliuso pusę. Bet jeigu kiekvieną kartą akcijų kursui kritus ar kažkurios paskolą paėmusios įmonės veiklai suprastėjus būtų uždaromi bankai, reikėtų uždaryti visus bankus, nė vieno neliktų. Buvo pranešta, kad Ūkio banko likvidumo normatyvas buvo 29, o reikalaujamas minimumas - 30. Tai labai mažas neatitikimas. Vadinasi, bankas lyg ir vykdė reikalavimą, lyg ir turėjo lėšų vykdyti atsiskaitymus, tačiau Lietuvos bankas išsigando, nes patikrinęs įkeistą turtą suabejojo, ar šis įvertintas tokia verte, kokia jį būtų gali-

ma realizuoti. Ar to pakako panikai? Dar vienas dalykas labai nesąžiningas indėlininkų atžvilgiu: Lietuvos bankas atlieka vadinamąjį streso testą sukuria hipotetinę situaciją, kas atsitiktų komerciniam bankui, jeigu jo indėliai sumažėtų 10, 20, 30 proc. ir pan. Tokį testą daro ir komerciniai bankai. Tačiau niekada nėra viešai pranešta, kad štai testas parodė, jog mažiausiai atsparūs rinkoje tie ir tie bankai. Ar tai reiškia - kol viešai nepasakyta, kad ne visi bankai funkcionuoja gerai, tol žmonės nepatiria jokios rizikos? Ar tada visi bankai yra vienodai patikimi? Akivaizdu, kad apie nevienodą bankų riziką gyventojai turi būti informuojami. Turi būti nustatytas skirtingo lygio indėlių draudimas skirtingos rizikos bankuose. Lietuvos bankas nepakankamai informavo gyventojus apie riziką bankų sistemoje ir neatliko jų švietimo funkcijos. Ar paaiškinimas vienas - tiesiog bijota panikos? Nes jeigu būtų paskelbta, kad Ūkio bankas yra didesnės rizikos zonoje, tai šiandien šiam bankui, matyt, būtų dar blogiau: gyventojai būtų puolę atsiimti indėlių ir liūdna banko baigtis būtų pagreitinta. Bet tikrai nemalonu manyti, kad Lietuvos bankas kažką slėpė, o išsigandus ir supanikavus paskubomis imtasi kraštutinių priemonių - tiek “Snoro”, tiek ir Ūkio banko atveju.

Seimo tribūna

Negarbinkimesmurto kultūros Parlamentarės, Liberalų sąjūdžio atstovės Dalios Kuodytės iniciatyva šiandien Seimo rūmuose vyks pasaulinės kampanijos akcija, per kurią tautos atstovai raginami neįprastai - šokiu - išreikšti pilietinę poziciją smurto prieš moteris atžvilgiu. - Ar smurtas prieš moteris Lietuvoje opi problema? - Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą dar labiau išryškėjo, kokia rimta ši problema. Ji daug rimtesnė, nei bandoma vaizduoti. Manau, mūsų visuomenė apskritai garbina smurto kultūrą ir ją toleruoja. Iš kur atsiranda vaikų smurtas mokyklose, mūsų nepagarba vieni kitiems? Man regis, visa tai kyla iš šiurkščios prievartos šeimose. Per tuos metus, kai veikia minėtas įstatymas, policija kviesta dešimtis tūkstančių kartų. Vien per devynis mėnesius nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos pradėta daugiau kaip 5600 ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Problema yra didžiulė, todėl turime visais lygiais apie tai kalbėti, ieškoti būdų, kaip ją

mažinti. Svarbiausia - ugdyti visuomenės netoleranciją smurtui. - Skaičiuojama, kad net 37 proc. mūsų šalies moterų yra bent kartą nukentėjusios nuo smurtaujančių artimųjų. Kodėl jos mušamos ir kitaip žeminamos? - Lietuva, kalbant apie smurtą prieš moteris, nėra jokia išimtis. Akcijos, kurią rengiame Seime, pagrindinis tikslas - kalbėti apie tai, kad pasaulyje kas trečia moteris yra patyrusi ar tebepatiria smurtą. Bent vienas milijardas jų kada nors buvo su tuo susidūrusios. Lietuva šioje grandinėje tėra viena grandžių. Matyt, šiek tiek prie smurto prieš moteris prisideda ir mūsų kultūriniai ypatumai. Niekas pernelyg nesipiktina, kai pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoma: “Jeigu muša, vadinasi, myli.” Tikiuosi, per akciją paskelbsime, kad šis posakis turi būti uždraustas visiems laikams. Reikia pažymėti, jog ir moterų auklėjimas yra specifinis - jos laikomos silpnesnėmis, labiau priklausomomis. Neretai moteris vertinama ne kaip lygiavertė partnerė, o tai irgi lemia smurto protrūkius. - Mūsų visuomenėje smurto klausimas dažnai suprantamas vien kaip

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

šeimos ar moterų reikalas. Kaip pakeisti šį požiūrį? - Toks požiūris buvo labai gajus. Drįstu manyti, kad galbūt dabar jis pamažu keičiasi. Vartotas net toks terminas - “buitinis konfliktas”. Suprask, konfliktas, kurį buityje turi išspręsti konfliktuojančios šalys, ir niekam kitam tai neįdomu, nesvarbu. Kai kas net teigia, jog nevalia kištis. Tačiau pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį garsiai kalbama, kad tai ne vien šeiminis konfliktas, bet ir žmogaus teisių pažeidimas, kai kurių visuomenės narių žalojimas, žeminimas. Pagaliau - didžiulė ekonominė žala. Taigi tai yra visuomenei pavojingas nusikaltimas. - Ar 2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas davė rezultatų, kokių tikėtasi? - Rezultatų tikrai davė. Tačiau visų lūkesčiai buvo skirtingi. Kai kalbama, kad įstatymas neveikia arba veikia blogai, man norisi paklausti, kas konkrečiai yra negerai. Girdint, kas nesuveikia, darosi akivaizdu, jog tai ne vien įstatymo problema. Pavyzdžiui, sakoma, kad aukos negauna pagalbos, yra neapsaugotos. Norėčiau paklausti, kodėl Policijos departamentas, skaitydamas įstatymą ir raKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Romo Jurgaičio nuotrauka

D.Kuodytė: “Svarbiausia - ugdyti visuomenės netoleranciją smurtui.” dęs jame nuostatą, kad aukos duomenys yra perduodami specializuotos pagalbos centrui, išsiaiškino, jog įrašytas teiginys “su žinia” reiškia ne tiesiog informuoti streso ištiktą žmogų, o reikalauti jo sutikimo, kartais net raštiško. Tai visiškas absurdas. Rengdami įstatymą puikiai suvokėme, ką norime į jį sudėti. Nuostata buvo ta, kad visais atvejais informaciją privalu perduoti specializuotos pagalbos centrui. Tik žmogui turi būti pasakyta, kad ji bus perduota: norėsite - kalbėsitės, nenorėsite - ne. Taip privalo būti. Dabar smurtą patyrusi moteris kartais nė nesuvokia, kokias teises ji

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

turi toje situacijoje, nežino, kad gali konsultuotis su teisininkais. - Kaip užkirsti kelią smurtui prieš moteris? - Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog tam būtina didžiulė prevencinė programa. Galbūt jau mokykloje turėtų vykti kursai, suktis socialinė reklama, sakanti, kad esu kietas, bet nenaudoju smurto, savo tikslą galiu pasiekti kitaip. Žinoma, reikėtų rengti specialius psichologijos kursus jau smurtavusiems žmonėms.

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.


2013 02 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Politikai norėtų daugiau aiškumo Veiksmai atrodo patikimi

TADAS VALANČIUS

LŽ kalbintas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma tikino, kad per uždarą posėdį BFK nieko labai slapto nebuvo atskleista. Esą reali situacija labiausiai panaši į vyraujančią viešojoje erdvė-

Ar sureaguota laiku? Koks tikrasis Ūkio banko turtas ir įsipareigojimai? Ar yra aiškus veiksmų planas? Ar pasirengta visiems galimiems scenarijams? Po Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko apsilankymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) klausimų daugiau nei atsakymų.

J.Razma: “Tikiu, kad visi veiksmai yra savalaikiai ir bus pasirinktas geriausias ateities scenarijus.”

Dėl Ūkio banko veiklos apribojimo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vakar rytą aiškinosi uždarame Seimo BFK posėdyje. Parlamentarai tikino neišgirdę atsakymų į dalį iškeltų klausimų, tačiau dauguma politikų vylėsi, kad centrinio banko vadovybės ligšioliniai veiksmai buvo tinkami, o tolesnė strategija leis rasti geriausią išeiti iš susiklosčiusios padėties. Parlamentinio komiteto nariai ir kitą savaitę kviesis V.Vasiliauską, nors jis jau vakar užsiminė, kad dauguma taškų gali būti sudėta dar šį savaitgalį. Premjeras Algirdas Butkevičius vakar ramino, kad Ūkio banko nacionalizavimas nesvarstomas.

Nerimas ir optimizmas Po susitikimo su Seimo BFK nariais V.Vasiliauskas pasakojo, kad praėjusios savaitės pabaigoje Ūkio banke prasidėjęs lėšų nutekėjimas baigėsi užsienio valstybėse. Taip pat pastarosiomis savaitėmis akcijų biržoje stebėtinai aktyviai prekiauta šio banko akcijomis. Seimo BFK pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas neslėpė nusivylimo dėl Ūkio banke įšaldyto valstybės turto, esą siekiančio 150 mln. litų. Dėl šios priežasties esą nereikėtų atmesti galimybės ateityje steigti valstybinį banką. “Nors esu šalininkas to, kad Ūkio

Seimo BFK pirmininkas B.Bradauskas tikino neišgirdęs atsakymo į klausimą apie Ūkio banko turtą. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka bankas kuo greičiau vėl imtų funkcionuoti, nes turi daug indėlininkų, yra ir tokia galimybė (valstybinio banko aut.), kurią būtų galima svarstyti. Vis dėlto, jei pasitvirtins realiausias scenarijus - žlungantį banką perims kitas, tai dar labiau sveikintina”, - LŽ teigė BFK pirmininkas. Jis sutiko, kad Ūkio banko “gerąją dalį” perėmus Šiaulių bankui, valstybi-

nio banko idėja taptų nebeaktuali. Daug nuogąstavimų jam kelia reali padėtis Ūkio banke. “Liko neatsakytas klausimas dėl banko turimo turto. Viešojoje erdvėje dėl jo sklando įvairios informacijos. Vieni dalykai verčia sunerimti, o kiti - kaip tik nuteikia optimistiškai. Liko ir daugiau neatsakytų klausimų, todėl LB vadovą kviesimės dar kartą”, - pažymėjo B.Bradauskas.

je, o V.Vasiliauskas Ūkio banko griūties akivaizdoje laikosi palyginti ramiai ir užtikrintai. “Bent jau man susidarė įspūdis, kad jie yra numatę scenarijų, kaip išeiti iš susiklosčiusios padėties. Tik galbūt jo dar neakcentuoja. Iki bankroto tikrai neturėtų būti nueita”, svarstė konservatorius. Jo nuomone, bene svarbiausi yra paprastiems banko klientams rūpimi klausimai. Esą būtina kuo greičiau einamąsias išlaidas per šią finansinę instituciją tvarkiusiems žmonėms leisti naudotis savo lėšomis. “Atrodo, situacija kontroliuojama ir visi aktualiausi klausimai bus išspręsti. Žinoma, galima svarstyti, ar sureaguota laiku. Jei atitinkamų veiksmų būtų imtasi dar prieš lėšoms išplaukiant už Lietuvos ribų, galbūt būtų pasipylę priekaištų, kad reaguojama per anksti. Tačiau tikiu, kad visi veiksmai yra savalaikiai ir bus pasirinktas geriausias ateities scenarijus”, - kalbėjo J.Razma.

Trūksta susikalbėjimo Seimo BFK vicepirmininkas “darbietis” Petras Narkevičius LŽ teigė, kad jam bene daugiausia nerimo ke-

lia “akivaizdus už finansinių institucijų priežiūrą atsakingų įstaigų nesusikalbėjimas”. Parlamentaro manymu, jei vyktų glaudesnis bendradarbiavimas, būtų galima ir gerokai anksčiau numatyti ateities scenarijus. Kita vertus, jam susidaro įspūdis, kad LB valdybos pirmininkas gana ryžtingai žengia reikiamus žingsnius. P.Narkevičiui bent kol kas aiškus toks LB planas - žmonės neturėtų būti gąsdinami, o Ūkio banko likvidacija neplanuojama. “Norisi pasidžiaugti, kad reaguojama kur kas racionaliau nei “Snoro” atveju. Tada ir skirtumas tarp turto bei įsipareigojimų buvo sunkiai suvokiamas. Dabar padėtis aiškesnė, tačiau norisi geriau žinoti, kas būtų, jeigu būtų”, - sakė parlamentaras.

Pasigenda aiškaus plano Neaiškumų kilo ir ekonomistui, “Drąsos kelio” frakcijos atstovui Povilui Gyliui. Jis tvirtino nesulaukęs paaiškinimų dėl kai kurių esminių skaičių, susijusių su mokumo problema. “Taip ir liko neaišku, ar Ūkio bankas nemokus, ar likvidus. Centrinio banko vadovas tvirtina, kad tai nemokumo atvejis. Taip nutinka tada, kai įsipareigojimai viršija turtą, tačiau skaičiai kelia abejonių”, - LŽ dėstė P.Gylys. Jam taip pat liko neaišku, kokie bus tolesni LB veiksmai. Laikas, pasak parlamentaro, bankininkystei labai svarbus, tad čia esą kyla ir centrinio banko vadovo kompetencijos bei valios klausimas. “Per dvejus metus turime antrą tokį žemės drebėjimą. Situacija Ūkio banke buvo stebima ilgą laiką, o dabar dar vis dėliojami variantai, nors viskam galėjo būti pasirengta gerokai iš anksto. Kalbame apie milijardus litų, o atrodo, kad aiškaus plano neturime”, - sakė P.Gylys.

Seimo vadovų išlaidos - komercinė paslaptis ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimo kanceliarija atsisako pateikti duomenis, kaip reprezentacijai skirtas mokesčių mokėtojų lėšas naudoja parlamento pirmininkas ir jo pavaduotojai. Prisidengiama įstatymo straipsniu, teigiančiu, kad tam tikra apskaitos informacija yra neskelbiama. Seimo kanceliarijai kitos valstybės institucijos, pavyzdžiui, Ministro pirmininko tarnyba, ministerijos, viešinančios informaciją apie tai, kaip premjeras ir ministrai naudoja reprezentacijai skirtas lėšas, nėra pavyzdys. Seimo statutas numato, kad parlamento pirmininkui ir jo pavaduotojams reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriamos atitinkamai 1 ir 0,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumos - 2171 litas ir 1086 litai. Tačiau visuomenei neįmanoma sužinoti, kam panaudoti šie pinigai. Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui tokia parlamento kanceliarijos pozicija buvo staigmena.

skiriama prieš krizę. Rašte aiškinama, kad reprezentacijos lėšų naudojimo tvarka nustatyta Seimo valdybos sprendimu patvirtintame apraše, o parlamento kanceliarijos biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita paskelbta Seimo interneto svetainėje. Pateikti LŽ prašytos informacijos esą negalima pagal įstatymo straipsnį, skelbiantį, kad tai yra komercinė paslaptis. “Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Finansų departamentas, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo 22 straipsniu, apskaitos

Seimo kancleris J.Milerius tik trumpai paaiškino, kad viskas daroma pagal vidaus taisykles. informacijos, kuri nenurodoma finansinėse ataskaitose ir metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, neskelbia”, - teigiama Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Artūro Zeleniako pasirašytame rašte. Klausiamas, kodėl neskelbiama informacija apie parlamento vadovų reprezentacijos išlaidas, Seimo kancleris Jonas Milerius tik trumpai paaiškino, kad viskas daroma pagal vidaus taisykles.

Vadovaujasi taisyklėmis LŽ Seimo kanceliarijos paprašius pateikti konkrečius duomenis, sulaukta tik rašto, kuriame nurodoma, kiek lėšų dabar per mėnesį skiriama Seimo vadovų reprezentacijai ir kiek jų buvo

padengti: kavai, arbatai, gaiviesiems gėrimams, saldainiams, sausainiams. Per dieną pas parlamento vadovą apsilanko vidutiniškai 15-20 žmonių. V.Gedvilo nuomone, reprezentacijos išlaidų ataskaitos turi būti viešos. “Jokių paslapčių naudojant mokesčių mokėtojų pinigus negali būti”, - LŽ sakė jis. Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas taip pat tikino nesuprantantis, kodėl parlamento kanceliarija neatskleidžia duomenų apie reprezentacijos išlaidas. Anot jo, tokia

Paslapčių negali būti Seimo pirmininko V.Gedvilo sekretoriato atstovų teigimu, parlamento vadovas reprezentacijai skirtas lėšas naudoja susitikimų su svečiais išlaidoms

informacija turėtų būti viešinama. “Visi Seimo nariai turi būti lygūs, ir visuomenė turi žinoti, kam naudojame reprezentacijai skirtas lėšas. Juk čia ne priedas prie atlyginimo”, - pažymėjo socialdemokratas. G.Kirkilas teigė paprastai neišnaudojantis viso mėnesiui jam skirto reprezentacijos fondo. “Lėšas daugiausia naudoju svečiams priimti, suvenyrams”, - sakė jis.

Pirmą kartą girdi

Seimo pirmininko V.Gedvilo nuomone, reprezentacijos išlaidų ataskaitos turi būti viešos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Seimo Audito komiteto narė Loreta Graužinienė taip pat įsitikinusi, kad ten, kur naudojami valstybės pinigai, jokių paslapčių negali būti. “Ta informacija turi būti vieša”, - pažymėjo ji.

L.Graužinienės teigimu, Seimo Audito komitetui renkant informaciją apie valstybės lėšų naudojimą niekada nekilo problemų gauti reikiamus duomenis. “Pirmą kartą girdžiu, kad yra tokių

problemų. Man atrodo, kad visos valstybės institucijos, jeigu raštu prašoma, pateikiami paklausimai, turi duoti atsakymus. Ir ministerijos, ir Seimo kanceliarija”, - LŽ sakė parlamentarė.


4

2013 02 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

Lietuva Davose išgirsta ir įvertinta kreipiant dėmesio į vietos specifiką. Pasaulio ryšių su visuomene guru Paulas Holmesas akcentavo, kad komunikacija gali būti efektyvi tik tuo atveju, jei ji bus lokalizuota. Taip pat galima paminėti, kad vis didesnį pagreitį įgyja skaitmeninio miestų ir vietovių prekių ženklo sklaida. - Kuo šių diskusijų kontekste Lietuva galėjo pasigirti prieš kitas valstybes? - Šiemet per forumą pristatėme “IQPolls” sistemą, kurią lietuviai sukūrė specialiai renginių organizatoriams. Ji sudomino daugelį forumo dalyvių. Galime tuo pasidžiaugti kaip puikiu laimėjimu. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad lietuviai turi inovatyvių idėjų.

TADAS VALANČIUS

Po garsiojo ekonomikos forumo Davose rengiamas ir Pasaulio komunikacijos forumas. Jame praėjusią savaitę dalyvavę Lietuvos atstovai džiaugiasi, kad pasaulio komunikacijos elitui esame įdomūs ir jo vertinami. Šveicarijoje vykusiame Pasaulio ekonomikos forume šiemet Lietuvai nebuvo atstovaujama, o kiek vėliau į Davosą nuvykę mūsų šalies komunikacijos specialistai gali pasigirti ne tik tuo, kad dalyvavo šios srities elitą sutraukusiame renginyje, bet ir pasiekė gerų rezultatų. Apie mūsų šalies įvaizdį ir diskusijas Pasaulio komunikacijos forume LŽ kalbino ryšių su visuomene kompanijos “Meetpoint” savininką Artūrą Jonkų ir Vilniaus universiteto docentą, advokatų kontoros LAWIN advokatą partnerį Andrių Smaliuką.

Patrauklios idėjos - Komunikacijos forumas Davose sutraukia viso pasaulio komunikacijos ir žiniasklaidos lyderius. Kuo jis reikšmingas šios srities profesionalams? - LŽ teiravosi Artūro Jonkaus. - Per šį renginį aptariamos naujausios pasaulio komunikacijos tendencijos. Patirtimi dalijasi specialistai iš daugiau kaip 20 valstybių - Didžiosios Britanijos, JAV, Kinijos, Indijos, Japonijos, Rusijos ir kitų. - Kokios buvo svarbiausios šiųmečio

Mato unikalumą - Kokį įspūdį paliko apsilankymas turbūt didžiausiame ir svarbiausiame metų komunikacijos renginyje? - LŽ paklausė Andriaus Smaliuko.

Ryšių su visuomene specialistas A.Jonkus Davose vykusiame Pasaulio komunikacijos forume vedė vieną iš diskusijų. Linos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka

forumo temos? Galbūt kai kuriose jų figūravo ir mūsų šalies vardas? - Be kita ko, buvo kalbama apie verslo interesų gynimą Briuselyje. Šią diskusiją teko vesti man pačiam, o per ją keliais klausimais labai domėjosi ne Europos Sąjungos (ES) šalių komunikacijos ir verslo atstovai. Bendrijos reguliavimas verslo požiūriu turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Jei

kompanijos iš ES nepriklausančių šalių nori ateiti į Senojo žemyno rinką, jos privalo atitinkamai pasirengti dirbti joje. - Kokias dar esmines forumo temas, jų rezultatus ir tendencijas galėtumėte akcentuoti? - Labai aštriai buvo keliamas klausimas, ar komunikuoti galima globaliai, viską valdant iš vieno taško, visiškai ne-

skaidriai, prieš tai užsiregistravus vadinamajame Lobistų registre. Tik tuomet su klientu apsilankius Europos Taryboje, Europos Komisijoje ar Europos Parlamente galima pristatyti tam tikrą požiūrį į sprendžiamą klausimą. Teisininkai dažnai klientų interesams atstovauja drauge su komunikacijos specialistais. Tad Davoso auditorijai ši tema buvo labai įdomi, nes net didžiausių kompanijų atstovai nesupranta, kaip sudėtingai ES institucijose priimami sprendimai. - Kokiose kitose diskusijose jums teko dalyvauti? - Dauguma diskusijų buvo susijusios su komunikacijos verslo specifika. Komunikatoriai vertino, ar ateitis jų rinkoje priklauso globaliems žaidėjams, ar specializuotiems regionams. Tai primena advokatų kontorų realybę. Rinkoje matomas advokatų kontorų stambėjimas. Nedidelės kontoros sprendžia

A.Smaliukas: “Lietuva užima unikalią geografinę padėtį tarp Rytų ir Vakarų. Galimybių tuo pasinaudoti turi ir komunikacijos profesionalai, ir teisininkai.” - Auditorija buvo neeilinė. Forume dalyvavo geriausi komunikacijos specialistai. Ne mažiau įspūdingas ir pats renginio formatas. Šiuo požiūriu labai pasistengta, nes viskas buvo organizuota moderniai ir interaktyviai. - Dalyvavote įdomioje diskusijoje apie verslo interesų gynimą ES. Kuo ši diskusija aktuali Europai ir konkrečiai Lietuvai? - Klausytojams buvo įdomu, ką teisininkai veikia Briuselyje. Mūsų kontora pirmoji iš Baltijos šalių atidarė ten savo biurą, todėl galėjau viską iliustruoti praktiniais pavyzdžiais. ES yra dvi pagrindinės teisinio darbo kryptys. Tai teisminiai procesai ir teisininkų atstovavimas klientų interesams europinėse institucijose. ES įprasta, kad suinteresuotos šalys dalyvautų vykstant sprendimų priėmimo procesui. Tačiau tai turi būti daroma

rimtą dilemą, ar joms jungtis, ar atstovauti klientams išliekant nedidelėmis. Komunikacijos specialistai mano, kad per artimiausią dešimtmetį specializuotų rinkos dalyvių poreikis išliks. Mes pasaulį matome labai panašiai. - Vis dėlto, ar dažnai ir kokiame kontekste per forumą skambėjo Lietuvos vardas? - Lietuvos vardas buvo girdimas labai garsiai. Komunikacijos verslas dar kartą patvirtino visiems gerai žinomą, tik gal primirštą taisyklę, kad Lietuva užima unikalią geografinę padėtį tarp Rytų ir Vakarų. Galimybių tuo pasinaudoti turi ir komunikacijos profesionalai, ir teisininkai. Esame unikalūs, nes puikiai suvokiame Rytų kultūros mentalitetą ir drauge esame tikri europiečiai. Susidarė įspūdis, kad po šio forumo tai buvo suprasta ir įvertinta.

Trumpai LAUKIA IŠVADŲ Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas šią savaitę laukia vidaus audito Migracijos departamente išvadų ir tvirtina neigiamai vertinsiąs šios įstaigos vadovo Almanto Gavėno veiklą. Tuo metu pats Migracijos departamento vadovas sakė, jog jie su ministru įtikino “vienas kitą, kad galima dirbti ranka rankon”. D.A.Barakauskas teigė, kad Migracijos departamento vadovo optimizmas neturi pagrindo. Septyniems Migracijos departamento pareigūnams yra pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavimo. Jie įtariami už atlygį greičiau išduodavę leidimus užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje.

SIŪLO “NEBESKRIAUSTI” Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo frakcijų referentams ir parlamentarų padėjėjams palikti tik aukštesnę kategoriją, nuo kurios priklauso atlyginimas. Kategorijų suvienodinimas papildomai iš biudžeto darbo užmokesčiui pareikalautų apytiksliai 1,2 mln. litų per metus. A.Sysas įstatymo pataisos aiškinamajame rašte tvirtina, jog galiojančios A ir B

lygio pareigybių kategorijų ribos neatitinka dabartinės situacijos, nes realiai praktikoje nėra įsteigta pareigybių, atitinkančių žemutines kategorijų ribas, todėl skaičiuojant asignavimus darbo užmokesčiui atsiranda finansinių neatitikimų.

STUDIJŲ FINANSAI Valstybės finansavimas bus skiriamas 15,7 tūkst. šiemet į aukštąsias mokyklas įstosiančių pirmakursių apie 1,2 tūkst. mažiau nei pernai, kai valstybės finansavimą studijoms iš viso gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų. Pagal tikslinį studijų finansavimą nemokamai galės studijuoti apie 300 studentų - maždaug 80 proc. daugiau, nei į šias vietas studentų buvo priimta pernai. Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad šiemet bus skiriama daugiau tikslinių stipendijų, taip pat daugėja studijų krypčių, pagal kurias bus priimami studentai. Pasak Ministro pirmininko tarnybos, numatoma padidinti studijų krypčių grupių skaičių universitetuose nuo 13 iki 19, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą. BNS, LŽ


2013 02 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Jaunus gydytojus siekia įdarbinti prievarta rinaičio, taip būtų ribojama žmogaus teisė pasirinkti, kur dirbti. “Jau nebe pirmą sykį apie tai kalbama, tačiau kiekvieną kartą tai stengiamasi daryti skubotai ir neapgalvotai, nesitariant su studentų bendruomene. Negana to, tokius įpareigojimus bandoma primesti, kai studentai jau yra pasirašę studijų sutartis”, - pažymėjo R.Laurinaitis. Jo teigimu, siekiant, kad jauni specialistai važiuotų dirbti į rajonų centrus, reikia jiems ten sudaryti tinkamas sąlygas. Nereikėtų tikėtis, kad medicinos studijas baigę jauni žmonės važiuos dirbti į rajonus už minimalų atlyginimą, kai kitur jie gali gauti kur kas didesnę algą. Be to, rajonų medicinos įstaigos dažnai neatitinka jauno specialisto poreikių. Jose jie nemato galimybės tobulėti.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Dalyje šalies regionų trūkstant tam tikrų sričių medikų, valdžios kabinetuose bręsta sumanymas mokslus baigusius jaunus specialistus prievarta įdarbinti ten, kur gydytojų labiausiai stinga. Tokiems užmojams nelinkę pritarti ne tik studentai - būsimieji medikai, bet ir kai kurių rajonų ligoninių vadovai. Jurbarko rajono ligoninė šiuo metu galėtų pasiūlyti darbą ir chirurgui, ir traumatologui, ir odos bei venerinių ligų specialistui, tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Šios ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys neslėpė, kad prisivilioti į rajoną jaunų medikų labai sunku. “Kiek tenka bendrauti su tais specialistais, jie labiausiai nepatenkinti siūlomais atlyginimais. Jauni žmonės mato, kiek gali uždirbti Vakarų Europos šalyse, ir važiuoja dirbti ten”, LŽ sakė A.Šlekys. Anot jo, Jurbarko rajono ligoninė bandė “augintis” būsimus medikus, deja, tai nepavyko.

provinciją nenori. Nors Kupiškio rajono ligoninėje šiuo metu yra visų reikalingų sričių gydytojų, neabejojama, kad tokia situacija truks neilgai - daugelis dirbančių medikų yra vyresnio amžiaus, todėl dalis jų jau artimiausiais metais išeis į pensiją. Kuo juos reikės pakeisti, kol kas neaišku.

Reikės pamainos

Rengtų pagal užsakymą

Šiuo metu “augintis” būsimus medikus, padedama Kupiškio rajono savivaldybės, bando ir šio rajono ligoninė. Kaip teigė jos direktorius Dalius Drunga, savivaldybei visiškai ar iš dalies apmokant rezidentūros studijas, dirba ir mokosi du jauni specialistai. Tikimasi, kad po kelerių metų jie grįš dirbti į šio rajono ligoninę. “Reikalui esant, jaunas medikas gal net tarnybinį butą galėtų gauti, jei tik atvyktų dirbti į mūsų rajoną”, - tikino D.Drunga. Tačiau, anot jo, didžiausios problemos tai nelabai išsprendžia - jauni specialistai važiuoti dirbti į

LŽ kalbintas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis teigė, kad Lietuvoje neturėtų būti didelio gydytojų trūkumo, nebent pristigtų kai kurių sričių specialistų, slaugytojų. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad gydytojų koncentracija skirtinguose miestuose labai nevienoda. Ją išlyginti ir svarstoma jaunimo sąskaita. “Pirmiausia galvojame apie jaunų specialistų valstybinio užsakymo suformavimą. Rezidentų rengimas turėtų būti suderintas su valstybės užsakymu”, - aiškino ministras. Jam linkęs pritarti ir Seimo Svei-

Jauni specialistai važiuoti dirbti į provinciją nenori. / LŽ archyvo nuotrauka

Dėmesiu nesiskundžia

V.Andriukaitis: “Pirmiausia galvojame apie jaunų specialistų valstybinio užsakymo suformavimą.” katos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas. Jis tikino, kad reikiami įstatymų pataisų projektai turėtų rastis dar iki kovo mėnesį prasidedančios Seimo pavasario sesijos pradžios. “Per pastaruosius 7-8 metus jau būta bandymų pakeisti įstatymus taip, kad valstybės lėšomis mokęsi medikai po studijų keletą metų privalėtų dirbti šalies gydymo įstaigose, o ne išvažiuotų į užsienį. Tačiau tam pritarimo nesulaukdavome iš Europos teisės departamento. Teisininkai nurodydavo, kad to neleidžia Europos Sąjungos laisvo darbo jėgos judėjimo direktyvos. Tačiau dabar Malta ir kai kurios kitos valstybės turi tokią tvarką, tad nemanau, kad nebūtų galima to padaryti Lietuvoje”, - įsitikinęs A.Matulas.

Pasak jo, valstybė turėtų liautis ruošti gydytojus kitoms šalims arba privalėtų bent jau reikalauti, kad įdėtos lėšos būtų kompensuotos. Esą tai nebūtinai darytų patys studijas baigę jauni žmonės, o valstybės, į kurias specialistai emigruoja. A.Matulas pabrėžė, kad Lietuva šį klausimą galėtų iškelti, kai pirmininkaus ES Tarybai. Juolab kad kalbama ne tik apie medikus, bet ir kitų sričių specialistus.

Studentai priešinasi Siekiai įpareigoti valstybės lėšomis mediciną studijuojančius jaunuolius po studijų padirbėti šalies regionų medicinos įstaigose pačių studentų nežavi. Anot Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidento Roko Lau-

Iš dalies studentų atstovo nuomonei pritarė ir Vilkaviškio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sveikata. Anot jo, šioje ligoninėje medikų netrūksta, nors Vilkaviškis yra Lietuvos pakraštyje. “Mes net rezidentus ne visus priimame. Atsirenkame tuos, kurie mums tinkamiausi”, tvirtino R.Sveikata. Jis pasakojo, kad neseniai ligoninėje bandė įsidarbinti ką tik iš Danijos grįžęs jaunas specialistas. Tačiau vilkaviškiečiai jo nepriėmė. Mat užsienyje jaunuolis buvo įgijęs labai mažai patirties operuojant. “Jaunų specialistų dėmesio nestokojame, nes esame sudarę, sakyčiau, labai neblogas darbo sąlygas - yra visa reikalinga šiuolaikinė įranga. Atvažiuojantieji atlikti praktikos nustemba, kai randa kompiuterinę tomografiją, laparoskopinę ir skaitmeninę rentgeno įrangą. Todėl jie ir nori dirbti tokiose ligoninėse”, - įsitikinęs Vilkaviškio ligoninės vadovas.

Palangos valdžia išgujo tautodailininkus DENISAS NIKITENKA

Šį savaitgalį didžiausiame šalies kurorte vykstančioje jubiliejinėje - dešimtojoje šventėje “Palangos stinta” tautodailės meistrų iš Žemaitijos kaimelių beveik nebus. Daugumai jų yra neįkandamas nuo praėjusių metų vasaros įvestas 100 litų mokestis už leidimą prekiauti mugėje. Tokio dydžio rinkliava, taikoma visiems be išimties, labai piktina Lietuvos tautodailininkų sąjungą (LTS), mat už analogiškus leidimus Klaipėdoje tenka mokėti vos 10 litų, o Neringoje tautodailininkai per šventes apskritai neapmokestinami.

Palanga vienintelė iš pajūrio savivaldybių drastiškai apmokestino visus mugių prekeivius. / Deniso Nikitenkos nuotrauka Kinijos, todėl vietinius, savo rankomis dirbinius gaminančius žmones reikia ne engti, o remti.

Šventę ignoruos

Veržiasi prekeiviai

LTS Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė LŽ teigė, kad jubiliejinėje šventėje “Palangos stinta” dalyvaus vos keletas tautodailininkų. “Esame labai pasipiktinę tuo 100 litų mokesčiu, nes anksčiau apskritai nereikėjo mokėti. Daugelis mūsų meistrų nevyks į šventę ir neprekiaus savo unikaliais dirbiniais. Juk žmonėms ir kelionė į Palangą kainuoja, ir pavalgyti reikia, ir verslo liudijimą turėti, o čia dar papildomas 100 litų”, - sakė ji. V.Šmitienės tikinimu, tikrų tautodailės meistrų yra likę labai nedaug, nes rinką užkariauja pigios prekės iš

Kad nemažai tautodailininkų iš Žemaitijos kaimelių šiemet nevyks į šventę “Palangos stintos”, LŽ patvirtino ir jos koordinatorius, atsakingas už mugę, palangiškis LTS narys Albertas Bukauskas. “Dabar užsiregistravę prekiauti savo dirbiniais yra apie 150 tautodailininkų, susidomėjimas švente - labai didelis. Mugė vyks ne tik Jono Basanavičiaus, bet ir Vytauto gatvėje. Tačiau mažiausiai 15 tautodailininkų iš Skuodo ir kitų Žeimaitijos rajonų atsisakė dalyvauti šventėje”, - sakė jis. A.Bukauskas apgailestavo dėl tokios situacijos, nes daugumai senųjų

tautodailininkų dalyvavimas gatvės mugėse Palangoje buvo ne tik galimybė prisidurti prie pensijos. “Tie senieji meistrai atvykdavo ir pasižmonėti, parodyti savo darbų, pabendrauti, pasidžiaugti Palanga. Kalbame apie tokius meistrus, kurie medinį šaukštą mėnesį drožinėja, savo dirbiniams naudoja įmantriausius raštus, ornamentus, močiutės pačios velia vilną ir verpia siūlus, vėliau mezga vaikučiams kojines, pirštinaites. Tokiems žmonėms 100 litų už leidimą prekiauti - per didelė finansinė našta. Juos reikia gerbti ir remti”, kalbėjo Palangos tautodailininkas.

Motyvų nežino Palangos merijos Rinkliavų skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė LŽ patvirtino, kad minėtas 100 litų mokestis įves-

tas miesto tarybos sprendimu nuo praėjusių metų gegužės pabaigos. “Anksčiau būdavo išduodami nemokami prekybos leidimai, suderinus su renginio organizatoriais”, - paaiškino ji. Paklaustas, kokiu tikslu nuspręsta įvesti naują rinkliavą, Palangos vicemeras Saulius Simė LŽ to negalėjo pasakyti. “Kodėl priimtas toks sprendimas, nežinau. Gal tai susiję su padidėjusiomis administracinėmis išlaidomis išrašant prekybos leidimus Palangos merijoje... Svarbu žinoti, kur nukeliauja tas mokestis. Pavyzdžiui, dėl jubiliejinės šventės “Palangos stinta” bus nuvalyta automobilių stovėjimo aikštelė prie Vasaros estrados. Ten savo transporto priemones galės tvarkingai pasistatyti prekeiviai ir svečiai”, - aiškino kurorto vicemeras.

A.Bukauskas: “Tokiems žmonėms 100 litų už leidimą prekiauti - per didelė finansinė našta.” Jis pridūrė, kad iš surinktų pinigų bus padengtos ir “Palangos stintos” reklamos, plakatų gamybos išlaidos. Tačiau S.Simė, matyt, pamiršo, kad pinigai žiemą vykstantiems renginiams viešinti yra imami iš pagalvės mokesčio lėšų. “O kur netenka mokėti? Kiek kai-

nuoja leidimas prekiauti kituose miestuose? Žinoma, pavienių tautodailininkų atleidimas nuo mokesčio ar jo sumažinimas yra svarstytinas dalykas. Tačiau tie tautodailininkai turėtų pateikti savo pažymėjimus, priklausyti Tautodailininkų sąjungai, įrodyti, kad yra nusipelnę”, - svarstė S.Simė.

Palanga - išsišokėlė LŽ pasidomėjus, kiek analogiški leidimai tautodailininkams kainuoja kituose pajūrio miestuose, paaiškėjo, kad Palanga - mažų mažiausiai išsišokėlė. Klaipėdos merijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas LŽ informavo, kad uostamiestyje leidimas tautodailininkui prekiauti per mugę kainuoja tik 10 litų. Tokiu būdu remiami liaudies amatai. Neringoje apskritai nėra mokesčio už prekybą liaudies dirbiniais per muges. “Žiemą vykstančių švenčių metu leidimai yra nemokami visiems prekybininkams. Pavyzdžiui, kitą savaitgalį per “Stintapūkio” šventę prekeiviai ne tik nemokės už leidimus, bet jiems net bus nemokamai atvesta ir tiekiama elektra į prekybos vietą”, - LŽ sakė Neringos merijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė. Ji patikslino, kad tautodailininkams rinkliava netaikoma “Senųjų amatų dienos Neringoje”, “Tek saulužė ant maraičių”, “Žvejo šventės”, “Pūsk, vėjuži!” ir kitų švenčių metu.


6

2013 02 14 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Į Graikiją atšliaužė humanitarinė krizė Skolų kamuojamoje euro zonos valstybėje Graikijoje prasidėjo humanitarinė krizė. Graikai nebeįperka maisto bei medikamentų, kai kurie iš jų palieka būstus ir tampa benamiais. Humanitarinė krizė - viena didžiausių žmonijos nelaimių. Ji įvyksta po stichinių katastrofų, epidemijų ar karų. Ar gali humanitarinė krizė kamuoti Europos Sąjungos (ES) valstybę? Pasirodo, gali. Ekspertų teigimu, prasiskolinusi Graikija šiuo metu išgyvena humanitarinę krizę. Didžiausios ir žinomiausios Graikijos nevyriausybinės organizacijos “Medecins du Monde” vadovas Nikitas Kanakis tvirtina, kad kai kuriuose Graikijos miestuose žmonės negali sudurti galo su galu ir jiems reikalinga tarptautinė pagalba. Atėnų medicinos draugija netgi išsiuntė oficialų laišką Jungtinėms Tautoms ir paprašė medikamentų, maisto bei kitų būtiniausių prekių alkstantiems ir vargstantiems Graikijos žmonėms.

Baigėsi katino dienos Pasaulyje nesutariama, kaip apibrėžti humanitarinę krizę. Pats paprasčiausias jos apibrėžimas yra praktiškas ir paprastas. Pagal jį, humanitarinė krizė - tai plintantis skurdas, padidėjusi pajamų nelygybė, suprastėjęs švietimas bei socialinė rūpyba, medikamentų ir maisto trūkumas. Patys svarbiausi rodikliai, apibrėžiantys humanitarinę krizę, neabejotinai yra finansinis nepriteklius bei būtiniausių prekių - maisto ir medikamentų stygius. Visos šios negandos kamuoja Graikiją, nors prieš ketverius metus grai-

se elgetaujantys vaikai bei suaugusieji tapo niūrios Graikijos kasdienybės dalimi. Pagalbos ranką jiems bando ištiesti nevyriausybinės organizacijos bei bažnyčia, tačiau ir jos kasdien susiduria su pajamų stygiumi. Tokios situacijos nė didžiausiame košmare prieš trejus metus nebūtų susapnavę graikai, nes ekonominio pakilimo laikotarpiu nevyriausybinių organizacijų pagalbos reikėjo tik imigrantams ir mažai saujelei graikų.

Gelbėja skurdžius Nevyriausybinės organizacijos ir ortodoksų bažnyčia - pagrindinės skurdžių gelbėtojos. Jos vargstantiems graikams parūpina maisto ir medikamentų. Vien tik bažnytinės labdaros organizacijos kiekvieną die-

Elgetos tapo niūrios Graikijos kasdienybės dalimi. kai gyveno sočiai ir laimingai. Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą, 2008 metais Graikija užėmė 18 vietą pasaulyje. Graikai pirko prabangius automobilius, keliavo po užsienio šalis, Graikijos sporto komandos skynė vieną po kito titulus Europoje, o šalies gyventojai buvo vieni laimingiausių pasaulyje. Finansinė krizė apvertė graikų gyvenimus aukštyn kojom. Atsidūrusi prie bankroto ribos Graikija tapo priklausoma nuo ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos. Norėdama gauti šią paramą, demokratijos gimtinės vyriausybė įvedė griežtas taupymo priemones,

Konklava prasidės kovo viduryje Vatikano atstovas Federico Lombardi pareiškė, kad kardinolų konklava naujam popiežiui išrinkti susirinks tik po kovo 15 dienos. Pereinamuoju laikotarpiu Bažnyčiai vadovaus Vatikano valstybės sekretorius Tarcisio Bertone. F.Lombardi teigia, kad po popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimo vasario 28 dieną konklava negali prasidėti anksčiau nei kovo 15 dieną. “Konklava galėtų prasidėti kovo 15, 16, 17, 18 ar 19 dieną”, - sakė Vatikano atstovas. Anksčiau F.Lombardi buvo nurodęs, kad naujas popiežius turėtų būti išrinktas iki Velykų, kurios šiemet bus švenčiamos kovo 31 dieną. Sklandant gandams, kas galėtų būti pagrindiniai pretendentai į 1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderio postą, komentatoriai sako, kad šį kartą renkant popiežių svarbus veiksnys gali būti amžius. Žmogų, kuris užims Šv. Petro sostą, iš savo būrio išrinks 117 kardinolų. Išrinktas naujasis Bažnyčios vadovas susidurs su didėjančiu sekuliarizmu Vakaruose, kuris yra vienas didžiausių iššūkių Bažnyčiai. Kai kas tikisi, kad naujas popiežius gali būti iš Afrikos ar Azijos, kiti mini ambicingus Europos ar Šiaurės Amerikos kardinolus. Kardinolas iš Ganos Peteris Appiah Turksonas, kuris yra vienas iš dviejų galimų pretendentų afrikiečių, sakė, kad pasaulis gali būti pasirengęs pontifikui iš Afrikos. “Nau-

Dar prieš kelerius metus džiaugęsi gyvenimu daugelis graikų tapo vargšais.

/ AFP/Scanpix nuotraukos

kurios skaudžiai smogė šalies gyventojams. Valstybinėse įstaigose buvo gerokai sumažinti atlyginimai, daugelis graikų neteko darbo, prasidėjo smulkiųjų ir vidutinių įmonių bankrotų banga, bedarbių pašalpos ir pensijos tapo per mažos, kad patenkintų net būtiniausius graikų poreikius.

Daugėja benamių Daugelis graikų šeimų šiuo metu susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis. Graikai nebeišgali susimokėti už komunalines paslaugas šilumą ir elektros energiją. Kai kurie demokratijos gimtinės gyventojai jau atsisakė automobilių ir mobiliųjų tele-

fonų. Daugelis jų vos sukrapšto pinigų butų nuomai ir atsisako brangiai kainuojančio maisto - mėsos ir žuvies. Nedarbas - viena svarbiausių humanitarinės krizės priežasčių. 2012 metais Graikijoje beveik 30 proc. žmonių neturėjo darbo. Didelė bedarbių armija protestavo prieš šalies vyriausybės vykdomą politiką ir taupymo priemones, bet šie protestai menkai jiems pagelbėjo. Didėjantis nedarbas ir mažėjančios pajamos privertė kai kuriuos graikus net išsikraustyti iš savo būstų. Neoficialiais duomenimis, benamių skaičius šalyje padidėjo iki 40 tūkstančių. Atėnų ir kitų didžiųjų miestų gatvė-

ną nepasiturintiems graikams suteikia 250 tūkst. porcijų maisto. Skurdžius gelbėja ir miestų savivaldybės. Jų valgyklose žmonės net kelias valandas stovi eilėje. Jie keikia valstybę nustekenusius politikus ir su nostalgija prisimena senus laikus, kai turėjo darbą ir galėjo išleisti dalį savo pajamų pramogoms. Taigi humanitarinė krizė demokratijos gimtinėje gilėja. Graikijai reikalinga ne tik finansinė parama iš tarptautinių finansinių institucijų, bet ir humanitarinė pagalba iš užsienio. Atrodo, kad artimiausiu metu Graikijos gyventojams iš skurdo išbristi nepavyks.

Atsisako kūjo ir pjautuvo Kūjis ir pjautuvas - bene plačiausiai paplitęs ir geriausiai atpažįstamas komunizmo simbolis. Tačiau nuo šiol jis nebepuoš Prancūzijos komunistų partijos narių bilietų, nes taip nutarė į savo 36-ąjį suvažiavimą susirinkę komunistai.

Kardinolas iš Ganos P.A.Turksonas pretenduoja tapti naujuoju popiežiumi. jąjį popiežių išrinksime Dievo valia. Bažnyčia turi sekėjų visur”, - sakė P.A.Turksonas, kuris vadovauja Popiežiškajai teisingumo ir taikos tarybai. Jis pridūrė, kad Afrika yra svarbus žemynas katalikybei, o Bažnyčia - visuotinumo sinonimas. Dviejų tūkstančių metų istoriją menanti Bažnyčia anksčiau yra turėjusi tris popiežius iš Afrikos, pastarasis jų popiežiavo penktajame amžiuje, kai Romos imperijai priklausė šiaurinė to žemyno dalis. Popiežiais iš Afrikos buvo Viktoras I, kuris valdė antrojo amžiaus pabaigoje, Šv. Melchijadas (311-314 metai) ir iš berberų kilęs Gelazijus I, kuris popiežiavo 492-496 metais.

Tiesa, toks nutarimas patiko ne visiems - jis užrūstino uoliausius ir idėjiškiausius komunistus, nes jie bijo, kad įprastos simbolikos atsisakymas gali susilpninti partiją, kuri Prancūzijoje yra giliai įleidusi šaknis. Senieji komunistai sako, kad kartu su kūju ir pjautuvu išnyks ir partijos ideologija. “Kone kiekvienas partijos narys yra šokiruotas. Prancūzijos komunistų partija leidžia praryti save ir savo vertybes kitai organizacijai - Liaudies frontui”, - radijui “France Info” pareiškė Prancūzijos komunistų partijos Paryžiaus skyriaus sekretorius Emmanuelis Dangas Tranas. Prancūzijoje ši partija atsidūrė dėmesio centre, nes praėjusį savaitgalį vyko jos metinis suvažiavimas, per kurį ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti kūjo ir pjautuvo. E.Dango Trano nuomone, to daryti nereikėjo, kadangi komunistai ir jų bendraminčiai vėl tampa populiarūs. Kraštutinių kairiųjų partijų aljansas daug ką nustebino per 2012 metais vykusių Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą, kai paremtas komunistų Kairiųjų fronto lyderis Jeanas Lucas Melenchonas netikėtai surinko 11 proc. rinkėjų balsų. Tačiau partijos generalinis sekretorius Pierre’as Laurent’as, kuris per su-

P.Laurent’as rodo vasario 10 dienos komunistų dienraščio “L’Humanite” numerį, kurio pirmame puslapyje išspausdintas straipsnis “Leninas mirė”, ir kuriame nėra kūjo ir pjautuvo. važiavimą vienbalsiai buvo perrinktas dar vienai kadencijai, neigia, kad kūjo ir pjautuvo pašalinimas nuo narių bilietų ir nuo komunistų ruporo dienraščio “L’Humanite” - žingsnis į partijos susinaikinimą. “Tai mūsų sukurtas ir gerbiamas simbolis. Naudosime jį visose savo demonstracijose. Tačiau jis neatspindi dabarties realijų, todėl nėra priimtinas naujajai komunistų kartai”, - sakė P.Laurent’as. Prancūzijos komunistų partija visuomet labai saugojo savo ideologijos, kuri buvo išgryninta naciams okupavus Prancūziją per Antrąjį pasaulinį karą, principus. Tuomet labai sustiprėjo partijos įtaka gyventojams, nes komunistai buvo plačiai įsitraukę į pasipriešinimo judėjimą. Po karo jie dar ilgokai liko dominuojančia politine jėga,

įėjo į Charles’io de Gaulle’io sudarytą vyriausybę. Komunistai savo nuopelnu laiko tai, kad po karo Prancūzija tapo klestinčia valstybe, kuri užtikrino socialinę gerovę savo gyventojams. Šiuo metu Prancūzijos komunistų partija turi 10 vietų 577 narių Nacionalinėje asamblėjoje. Per 2012 metais vykusius parlamento rinkimus ji surinko 6,9 proc. rinkėjų balsų. Palyginti su 1946 metais, kai partijos populiarumas buvo pasiekęs piką, tai nėra daug. Tuomet per rinkimus už komunistus balsavo daugiau kaip 28 proc. prancūzų ir ji turėjo 182 vietas Asamblėjoje, kurioje tuo metu posėdžiavo 627 parlamentarai.

“The Guardian”, AFP, BNS, “France 24”, LŽ


2013 02 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

Mėtė iššūkius oponentams

Gaudynės baigėsi gaisru kalnuose Lygiai savaitę truko vieno buvusio Los Andželo policininko, kuris pradėjo keršto žygį prieš buvusius kolegas, gaudynės, joje dalyvavo tūkstančiai pareigūnų. Los Andželo policija aptiko suanglėjusius palaikus sudegusiame kalnų namelyje, kur slėpėsi ilgai gaudytas bėglys. Buvęs policininkas Christopheris Dorneris, kaltinamas nušovęs tris žmones, buvo užsibarikadavęs tame namelyje. Kai statinį apsupo policija, bėglys nepasirodė lauke, įvyko susišaudymas, per kurį buvo nukautas vienas įgaliotinis, o tada pastatą apėmė liepsnos. Namelio viduje pasigirdo pavienis šūvis. Vėliau pareigūnai degėsiuose pastebėjo lavoną. Dabar palaikų tapatybę nustatys teismo medicinos ekspertai, ir tik tuomet paaiškės, ar jie yra Ch.Dornerio. Visą pastarąją savaitę Ch.Dorneris buvo ieškomiausias žmogus Amerikoje. Tūkstančiai pareigūnų medžiojo šį karinių jūrų pajėgų rezervistą, kai policija paskelbė, kad jis pradėjo keršto kampaniją prieš Los Andželo policijos departamentą (LAPD), iš kurio prieš ketverius metus buvo atleistas. Ch.Dorneris buvo ieškomas visuose JAV pietvakariuose ir Meksikoje, policija siūlė milijono dolerių atlygį už informaciją, kuri padėtų jį sučiupti, bei saugojo apie 50 šeimų, susijusių su buvusiais LAPD pareigūnais, nes

Aplodismentai prezidentui B.Obamai pasakius kalbą ant Kapitolijaus kalvos Vašingtone. Reuters/Scanpix nuotrauka

Sakydamas savo metinę kalbą prezidentas Barackas Obama svaidėsi pasiūlymais, kurių neįmanoma įgyvendinti be respublikonų paramos. Plačiai šypsodamasis JAV prezidentas B.Obama skynėsi kelią į tribūną pro virtinę draugų ir šalininkų, spausdamas rankas, tapšnodamas per petį, spusteldamas alkūnę ar apkabindamas ir sveikindamasis. Tačiau jo tonas iš tribūnos buvo visai kitas. Antradienio vakarą sakydamas Kongrese metinę kalbą - pirmąją prezidentui pradedant antrą kadenciją - jis pristatė savo politinį kalendorių ir mokė respublikonus. Pirmiausia valandos kalboje B.Obama susitelkė į ekonomiką. Jis aiškiai išdėstė savo filosofiją: tik investicijos bei išlaidos garantuos kilimą ir vidurinės klasės klestėjimą. Tie, kurie tikėjosi, kad prezidento metinė kalba bus taikingesnė nei itin energinga ir agresyvi jo inauguracijos kalba, buvo nusivylę. Mat B.Obama svaidėsi iššūkiais oponentams beveik beatodairiškai. Jis perspėjo, kad kito mėnesio pradžioje automatiškai įsigaliosiantis išlaidų karpymas pakirs ekonomiką. “Mums reikia ne didesnės, o protingesnės valdžios, kuri nustato prioritetus ir investuoja į plataus masto augimą, dirba visiems, o ne tik kai kuriems”, - kalbėjo B.Obama.

Jaudinamos akimirkos Prezidentas paragino daugiau išleisti ikimokykliniam lavinimui, mokykloms ir mokymams. Jis paskelbė planą išleisti 70 mlrd. dolerių keliams ir tiltams remontuoti. B.Obama paragino imtis mokesčių reformos. Imigracijos reformos. Pakelti minimalią algą. Investuoti į švariąją energiją. Ir labai aistringai agitavo imtis ginklų kontrolės. Ypač dideliu emociniu krūviu pasižymėjo toji akimirka, kai, prisimindamas pastarojo meto ginkluotų išpuolių aukas, prezidentas pareiškė: “Jos nusipelno balso.” Kai kurie salėje atsistojo, kiti net verkė.

7

buvo baiminamasi Ch.Dornerio keršto dėl sužlugdytos karjeros. Namelis, kuriame slapstėsi Ch.Dorneris, sudegė snieguotuose miškuose netoli Didžiojo Lokių ežero, maždaug už 130 kilometrų į rytus nuo Los Andželo. Vaizdai, kaip jis liepsnoja, buvo tiesiogiai transliuojami per viso pasaulio televizijas. Iš sraigtasparnių buvo matyti, kad pareigūnai nepuolė malšinti gaisro. San Bernardino apygardos šerifo atstovė nežinojo, kodėl namelyje kilo gaisras. Netoli Didžiojo Lokių ežero praeitą savaitę buvo rastas Ch.Dornerio sudegintas pikapas. Vėliau policija gavo pranešimą apie kitą pavogtą pikapą, o mašinos savininkas nurodė, kad įtariamasis atrodė panašus į Ch.Dornerį. Paskui vienas Kalifornijos eigulys važiuodamas plentu atpažino priešinga kryptimi vykstantį vyrą, kuris atitiko Ch.Dornerio išvaizdos aprašymą. Pareigūnas, puolęs vytis automobilį, buvo apšaudytas. Galiausiai įtariamasis nesuvaldė mašinos ir ją sudaužė, tuomet spruko pėsčias. Tada ir buvo užspeistas miško namelyje. Ten per susišaudymą pašauti du pareigūnai, vienas jų mirė, kitas buvo operuotas ir veikiausiai liks gyvas. Ch.Dornerio gaudynės prasidėjo vasario 6-ąją, kai vieno buvusio policijos kapitono dukros ir jos sužadėtinio nužudymas buvo susietas su įtūžio kupinu manifestu, kurį bėglys paskelbė socialiniame tinkle “Facebook”.

B.Obama: “Mums reikia ne didesnės, o protingesnės valdžios, kuri nustato prioritetus ir investuoja į plataus masto augimą, dirba visiems, o ne tik kai kuriems.” Kad ir ką pasakė prezidentas, realybė yra kitokia. B.Obamos kalba aiškiai duria pirštu į Kongresą, kaip į kaltininką, jei jis nesiims veiksmų. Tačiau tai negarantuoja B.Obamai pergalės nė dėl vieno pasiūlymo. Prezidento pasiūlymai nesulauks pritarimo pirmiausia Atstovų rūmuose, kur dominuoja respublikonai. Apžvalgininkai sako, kad jau kitą dieną niekas nė neprisimins B.Obamos kalbos, bet respublikonai į ją sureagavo.

Respublikonų atkirtis Senatorius iš Floridos Marco Rubio, Kubos imigranto sūnus, paragino prezidentą atsikratyti savo “manijos” kelti mokesčius. Be to, jis labai jausmingai apgynė “Medicare” programą, kuri, jo žodžiais, garantavo orią mirtį tėvui, sirgusiam vėžiu, o dabar nuo jos priklauso ir motina. Senatorius pabrėžė, jog nepritaria B.Obamos planams ne todėl, kad gina turtuolius, o dėl to, kad gina savo kaimynus, imigrantus, pensininkus, priklausomus nuo federalinių pensijų ir nemokamos sveikatos apsaugos programos vyresniems žmonėms “Medicare”. Senatorius M.Rubio kalbėjo ispaniškai. Jis laikomas galimu respublikonų kandidatu į prezidentus per rinkimus 2016 metais, jo lūpomis nuskambėjo oficialus respublikonų atkirtis B.Obamai. M.Rubio taip pat perspėjo B.Obamą, kad prezidento siūlomas mokesčių ir išlaidų didinimas kaip tik ir kirs vidurinės klasės šeimoms.

Laikas spaudžia B.Obama turi nelabai daug laiko savo programai įgyvendinti - apytikriai metus, kol Vašingtono dėmesys nukryps į 2014-ųjų kadencijos vidurio rinkimus, galinčius atvesti į Kongresą daugiau respublikonų, o

tai dar labiau suvaržytų prezidento veikimo laisvę. Analitikai pabrėžia, kad jam iš esmės lieka metai pasiekti didesnių laimėjimų įstatymų leidybos srityje. Dar keli svarbūs punktai prezidento kalboje buvo pažadas kitais metais perpus sumažinti JAV karių skaičių Afganistane (iki 2014 metų išeis 34 tūkst. karių) bei reakcija į Šiaurės Korėjos branduolinį sprogdinimą. Netrukus B.Obama leisis į kelionę propaguodamas savo ekonominius pasiūlymus. Jis lankysis Šiaurės Karolinoje, Džordžijoje ir Čikagoje - mieste, kuris laikomas B.Obamos namais.

BBC, AP, BNS, LŽ

Gaudydama bėglį policija blokavo visus apylinkių kelius. AFP/Scanpix nuotrauka

Programinis konkursinis finansavimo modelis darniai mokslo ir studijų sistemos reformai Daugelyje i‰sivysãiusi˜ ‰ali˜ mokslas laikomas valstybòs prioritetu: mokslo sistema saugo ir kuria tautos tapatyb´, perduoda vertybes, darydama visuomenòs gyvenimà darn˜ ir solidar˜, o valstybòs paÏang˜ ir saug˜. Lietuvos mokslo taryba (LMT) deda dideles pastangas tobulindama Lietuvos mokslo ir studij˜ sistemos mokslinius tyrimus, taãiau i‰lieka problemini˜ viet˜, kurioms stiprinti ir j˜ kokybei gerinti nepakanka lò‰˜. Todòl be Europos Sàjungos (ES) struktrini˜ fond˜ paramos negalòt˜ bti sukurta ir pagerinta mokslini˜ tyrim˜ finansavimo ir administravimo sistema, tiesiogiai prisidedanti prie ‰vietimo ir mokslo sistemos stiprinimo. Straipsnio parengimas ir i‰spausdinimas finansuojamas ES struktrini˜ fond˜ lò‰omis i‰ Lietuvos mokslo tarybos vykdomo projekto “Programinio konkursinio (mokslini˜ tyrim˜ ir technologij˜ plòtros projekt˜) finansavimo modelio parengimas ir ∞gyvendinimas - Lietuvos mokslo tarybos administracini˜ bei ekspertini˜ gebòjim˜ ir funkcij˜, susijusi˜ su programinio konkursinio finansavimo modelio parengimu, stiprinimas„.

2009 met˜ gruodÏio mònes∞ LMT pradòjo ∞gyvendinti Europos struktrini˜ fond˜ ir valstybòs remiamà projektà Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-02-001 “Programinio konkursinio (mokslini˜ tyrim˜ ir technologij˜ plòtros projekt˜) finansavimo modelio parengimas ir ∞gyvendinimas - Lietuvos mokslo tarybos administracini˜ bei ekspertini˜ gebòjim˜ ir funkcij˜, susijusi˜ su programinio konkursinio finansavimo modelio parengimu, stiprinimas„, kuris padòs didinti mokslo ir studij˜ sistemos, mokslini˜ tyrim˜ ir eksperimentinòs plòtros efektyvumà bei tiesiogiai prisidòs prie mokslo ir studij˜ sistemos reformavimo ir tolesnio ‰ios reformos vykdymo. Pagrindinis projekto tikslas - sukurti efektyv˜ mokslini˜ tyrim˜ ir technologij˜ plòtros program˜ bei projekt˜ finansavimo model∞, uÏtikrinti administracinius ir ekspertinius LMT nari˜ ir administracijos darbuotoj˜ gebòjimus.

Projekto ∞gyvendinimo metu sukurtas ir pradòtas ∞gyvendinti programinis konkursinis mokslini˜ tyrim˜ ir technologij˜ plòtros finansavimo modelis. Dabar per konkursinio finansavimo programas paskirstoma pusò mokslui ‰alyje skiriam˜ lò‰˜, kità pus´ sudaro bazinio finansavimo lò‰os. Pradòjus keisti bazinio finansavimo sistemà 2009 metais bazinio ir konkursinio finansavimo santykis buvo 70 ir 30. Konkursinis finansavimas remiasi mokslinink˜ konkurencija, todòl skatina auk‰tesnòs kokybòs, ES standartus atitinkanãius mokslinius tyrimus, taip pat mokslinink˜ mobilumà, tarptautin∞ bendradarbiavimà bei inovacij˜ plòtrà. Siekiama, kad programinis konkursinis finansavimas tapt˜ vyraujanãiu Lietuvos mokslini˜ tyrim˜ ir eksperimentinòs plòtros finansavimo modeliu. V-2229


8

2013 02 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

Nuvertus diktatorių keičiami ir pinigai Šiomis dienomis Libija atsisveikina su dinarų banknotais, ant kurių pavaizduotas Muammaras Gaddafi. Nors diktatorius buvo nuverstas 2011 metų rugsėjį, šalyje vis dar cirkuliavo 1 dinaro banknotai, ant kurių puikavosi jo portretas. M.Gaddafi atvaizdas ant Libijos pinigų pirmą kartą atsirado 1993 metais, nors faktiškai šalies vadovu jis tapo dar 1969-aisiais. Pirmiausia jo portretas papuošė 1 dinaro banknotą, paskui buvo išleista 20 dinarų kupiūra, kurios antroje pusėje M.Gaddafi pavaizduotas kartu su kitais Afrikos valstybių lyderiais. 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo išspausdinti paties didžiausio nominalo - 50 dinarų - Libijos banknotai, iš kurių nepakeičiamas lyderis žvelgė per savo mėgstamus juodus akinius. Nuvertus diktatorių, 2012 metų balandį buvo išimti iš apyvartos 20 ir 50 Libijos dinarų banknotai, o 1 dinaro kupiūros nebeliks nuo šio vasario vidurio. Libijoje pagaliau paleidžiami į apyvartą nauji 1, 5, 10 ir 20 dinarų banknotai. Ant jų pavaizduota prieš diktatorių sukilusi tauta.

S.Husseinas gyveno ilgiau Kitaip nutiko Irake. Jo diktatorius Saddamas Husseinas gyveno net trejais metais ilgiau, nei cirkuliavo pinigai su jo atvaizdu. Jo portretas ant Irako pinigų atsirado iš karto, vos tik 1979 metais buvo nuverstas tuometis šalies prezidentas Mohammadas Bahras al Ulloumas, ir S.Husseinas oficialiai pasiskelbė valstybės vadovu. Tais pačiais metais buvo nukaldintos ir pirmosios monetos su jo atvaizdu. 1986-aisiais S.Husseino atvaizdas atsirado ir ant pirmojo banknoto - 25 dinarų kupiūros, o po 1990 metų jo portretai jau puikavosi ant visų nominalų banknotų - nuo 5 iki 10 000 dinarų. Kai 2003-iųjų pavasarį Irako diktatorių nuvertė amerikiečiai ir jų sąjungininkai, iš karto buvo paskelbta ir apie pinigų reformą Irake. Jau 2003 metų spalį šalyje pradėjo cirkuliuoti nauji 50, 250, 1000 5000, 10 000 ir 25 000 nominalo dinarai.

ne ranka valdė Siriją 1970-2000 metais. 1000 svarų banknotas su jo portretu buvo išleistas dar 1997 metais, tačiau šių pinigų jau greitai gali nebelikti, nes nuvertus sūnų šalyje greičiausiai bus keičiami ir pinigai. Tik suvenyru gali tapti ir Kubos pesai su Fidelio Castro atvaizdu. Tiesa, jis įamžintas tik 1 peso bankoto antroje pusėje kartu su savo bendražygiais įžengiantis į Havaną, iš kurios pabėgo nuverstas diktatorius Fulgencio Batista. Užtat ant Kubos pinigų yra revoliucionierių Che Guevaros, Jose Marti ir Camilo Cienfuegoso portretai.

Kimai ir Mao Libijoje išimami iš apyvartos banknotai su M.Gaddafi atvaizdu.

Libijoje pagaliau paleidžiami į apyvartą nauji 1, 5, 10 ir 20 dinarų banknotai. Ant jų pavaizduota prieš diktatorių sukilusi tauta. Seni pinigai į naujus buvo keičiami iki 2004-ųjų sausio, o vėliau už pinigus su S.Husseino atvaizdu tiesiog nieko nebebuvo galima nusipirkti. Tuo metu pats diktatorius dar buvo gyvas, nes trejus metus tęsėsi jo teismo procesas. Jis buvo nuteistas mirties bausme ir 2006 metų gruodžio 30 dieną pakartas.

Nemarusis Turkmenbaši Tapęs nepriklausoma valstybe Turkmėnistanas iš pradžių naudojosi sovietiniais, o paskui Rusijos rubliais. Savi pinigai - manatai - buvo įvesti tik 1993 metais. Naujas monetas ir banknotus puošė Saparmurato Nijazovo, kuris iš Turkmėnijos TSR komunistų partijos pirmojo sekretoriaus virto Turmėnistano prezidentu ir Turkmenbaši, t. y. “visų turkmėnų tėvu”, atvaizdas. Nuo tada šioje šalyje įvairios vertės banknotų antroje pusėje vaizdai buvo skirtingi, tačiau ant kiekvieno bank-

Naujas Libijos 1 dinaro banknotas. noto pirmos pusės puikavosi S.Nijazovo portretas. Turkmenbaši mirė 2006 metų gruodžio mėnesį, tačiau pinigai su jo atvaizdu cirkuliavo iki 2009 metų sausio 1 dienos. Jo įpėdiniu Gurbangulos Berdymuchamedovo nurodymu ant naujų manatų banknotų atsirado įvairių žmonių atvaizdai pradedant poetu Mahtumkuli ir baigiant legendiniu turkmėnų tautos pradininku Oguz Khanu. Tačiau ir tada ant pačios stambiausios 500 manatų kupiūros vis dar buvo, o ir dabar tebėra Turkmenbaši portretas. Kiek ilgai jis išsilaikys, tebėra neaišku.

Ne visi diktatoriai įsiamžina piniguose Tačiau daugybė garsių diktatorių ir liūdnai į istoriją įėjusių lyderių ne-

sistengė “savimi papuošti” pinigų. Ant Trečiojo Reicho markių nebuvo Adolfo Hitlerio atvaizdo, Benito Mussolini taip pat nebuvo pavaizduotas ant Italijos lirų. Net Josifo Stalino profilį galima pamatyti tik ant 1949 metais Čekoslovakijoje nukaldintų proginių monetų. Taip pat ne visi Artimųjų Rytų diktatoriai, kurie buvo nuversti prasidėjus Arabų pavasariui, norėjo įsiamžinti piniguose. Ant Egipto svarų nebuvo Hosni Mubarako portreto, ant Tuniso dinarų nesipuikavo Zine El Abidine’as Ben Ali, o ant Jemeno rialų - Ali Abdullah Salehas. Ant Sirijos svarų nėra ir niekaip nenorinčio atsisakyti valdžios diktatoriaus Basharo al Assado portretų, tačiau yra atvaizdas jo tėvo Hafezo al Assado, kuris geleži-

Tačiau greičiausiai dar ilgai ant Šiaurės Korėjos vonų banknotų puikuosis “draugas Kim Il Sungas”, kuris po mirties buvo paskelbtas “amžinuoju Korėjos Liaudies Respublikos prezidentu”. Jo atvaizdas tebėra ant 5000 vonų banknoto, o šiuo metu valstybės vairą į savo rankas perėmęs jo anūkas Kim Jong Unas neketina keisti pinigų. Ant Kinijos juanių taip pat tebėra “didžiojo” Mao Zedongo atvaizdas, beje, ant visų nominalų - nuo 1 iki 100 juanių - banknotų, nors pats Mao gyvas būdamas niekada nenorėjo būti įamžintas ant pinigų. Jo atvaizdas ant banknotų pasirodė tik 1999 metais, kai po jo mirties jau buvo praėję ketvirtis amžiaus. Artimiausiu metu Kinija neketina perkainoti savo vertybių, todėl ir naujų pinigų nėra reikalo leisti. Panašiai atsitiko ir su Vladimiru Leninu, kurio atvaizdas ant Sovietų Sąjungos rublių atsirado jau po jo mirties - 1937-aisiais, nors jo vardas ant Rusijos 250 ir 500 rublių banknotų buvo užrašytas jau 1918 metais. Sovietiniai rubliai su Lenino portretu cirkuliavo daugiau kaip 50 metų. Kai Sovietų Sąjungoje prasidėjo “perestroika”, rusų poetas Andrejus Voznesenskis parašė eilėraštį “Nuimkite Leniną nuo pinigų”, kuris tapo nepaprastai populiarus. Tačiau tuo metu tai nebuvo padaryta. Pasaulio proletariato vadas nuo Rusijos banknotų išnyko tik 1993 metais.

Rusija gesina cigaretes Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, draudžiantį rūkyti viešose vietose. Nuo 2013-ųjų birželio 1 dienos Rusijoje bus draudžiama rūkyti tokiose įstaigose kaip švietimo (mokyklose, universitetuose), sveikatos apsaugos, kultūros ir sporto, valdžios (pavyzdžiui, parlamente) ir jaunimo reikalų, taip pat darbo vietose, transporto priemonėse, metropolitene, stotyse, oro uostuose, liftuose ir laiptinėse, vaikų aikštelėse, degalinėse, autobusų stotelėse, restoranuose, kavinėse, viešbučiuose. Už šį įstatymą balsavo 441 deputatas ir tik vienas buvo prieš. Senatoriai, aktyviai dalyvavę rengiant įstatymą, jam pritars už savaitės, vasario 20 dieną šaukiamame Federacijos Tarybos posėdyje. Prezidento Vladimiro Putino vadovaujamas Kremlius įvardijo rūkymą kaip kritinę sveikatos apsaugos problemą. Rusijoje rūko 40 proc.

suaugusiųjų, 400 tūkst. žmonių kasmet miršta nuo rūkymo. Įstatymas numato ir naujas tabako pardavimo sąlygas. Cigarečių nebebus galima pardavinėti mažuose kioskuose, bus nustatyta minimali pakelio kaina. Dabar pakelis cigarečių Rusijoje kainuoja vidutiniškai vos kiek daugiau nei 3 litus, cigaretės parduodamos ant kiekvieno kampo ir dažnai paaugliams. Tabako kompanijos taip pat turės prisitaikyti prie naujų sporto, kultūros ir kitų renginių rėmimo taisyklių, o parduotuvėse cigaretės bus patrauktos iš gerai matomų vietų. Rusija yra antra po Kinijos didžiausia pasaulyje tabako ir jo gaminių rinka. Nei prezidentas V.Putinas, nei premjeras Dmitrijus Medvedevas nėra rūkaliai. Tačiau vyriausybėje D.Medvedevą supa keli be paliovos dūmą pešantys ministrai. Toks yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad dėl rūkymo mažėja gyvenimo trukmė, o valstybės biudžetui tai kainuoja 1,2 trln. rublių, arba 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tabako milžinės griežtai kritikavo kai kuriuos įstatymo pasiūlymus, ypač draudimą išdėlioti cigaretes gerai matomose vietose ir pardavinėti jas kioskuose. Kai kurios gąsdino, kad bankrutuos daug kioskelių savininkų, nes jie uždirba daugiausia iš cigarečių. Pernai Levados centro atlikta apklausa parodė, kad 22 proc. rūkalių surūko mažiausiai po pakelį per dieną, o 38 proc. 18-24 metų respondentų rūko reguliariai, t. y. kasdien. 56 proc. visiškai pritaria rūkymo draudimui, 15 proc. nepritaria. Prezidentas V.Putinas niekada viešai nepasisakė prieš rūkymą, tačiau sveikatos apsauga yra vienas jo prioritetų ir pernai sakydamas metinę kalbą jis ragino rusus laikytis sveikos gyvensenos įpročių.

AFP, RBK, LŽ

Studentai rūko Maskvos gatvėje. / Reuters/Scanpix nuotraukos


2013 02 14 Lietuvos žinios

Verslas

9

Pradėjo derybas dėl perėmimo •1 p.

Atkelta iš

“Tokios informacijos kol kas nesame gavę. Mūsų savivaldybė sąskaitų Ūkio banke irgi neturi, todėl nieko negaliu komentuoti”, - LŽ aiškino asociacijos lyderis. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis LŽ prisipažino, kad kelios savivaldybės įmonės turi šiame banke sąskaitas, bet ne pagrindines. “Dabar atliekame inventorizaciją, kiek ten liko pinigų. Anksčiau Ūkio banke turėjome daug sąskaitų, bet gerai išmokome “Snoro” pamoką. Ūkio banke buvo vos kelios sąskaitos. Nemanau, kad jose yra daug lėšų”, kalbėjo jis. “Vilniaus savivaldybė Ūkio banke nelaikė lėšų, todėl banko veiklos sustabdymas jokios įtakos savivaldybės veiklai nedarys. Pinigų šiame banke nelaikė ir savivaldybės įmonės. Miestas Ūkio banke turi paskolą, kurią grąžins kaip numatyta paskolos grąžinimo grafike”, - vakar paskelbta Vilniaus savivaldybės pranešime. Tačiau Ūkio banko sąskaitoje įšalo apie 350 tūkst. litų Šilutės savivaldybės lėšų. Ši suma yra artima draudžiamai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio teigimu, dėl to vieną kitą savaitę nedidelių sunkumų kils, bet jie nė iš tolo

Pirmadienį “Sodra” 29 tūkst. pensininkų į Ūkio banką pervedė 17,04 mln. litų įvairių pensijų, kurios įšaldytos. Oresto Gurevičiaus ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

neprilygsta bėdoms, kurios užgriuvo per “Snoro” griūtį. Tąsyk 2 mln. litų netektį teko glaistyti valstybės garantuota paskola.

Biržoje brango Šiaulių bankas Vakar investuotojai NASDAQ OMX Vilnius biržoje nerimavo - nuo pat ryto ėmė sparčiai brangti Šiaulių ban-

ko, vienintelės biržoje likusios finansinių paslaugų bendrovės, akcijos, o po pietų jos jau kainavo dešimtadaliu daugiau negu išvakarėse.

“Tokią reakciją, be abejo, paskatino moratoriumas Ūkio bankui, bet nemanau, kad ji tiesiogiai susijusi su Šiaulių banko pranešimu apie ketinimus derėtis su Lietuvos banku dėl Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perėmimo, nes pranešimas pasirodė vėliau”, - svarstė UAB finansų maklerio įmonės “Finbaltus” vadovas Regimantas Čepukas. Į Lietuvos banko rekomendaciją biržoje registruotoms bendrovėms per NASDAQ OMX informacinę sistemą pranešti, kaip Ūkio banko veiklos sustabdymas gali paveikti jų finansinę padėtį, atsiliepė vos penktadalis įmonių. Visos tvirtino, jog neigiamo poveikio nepajus. R.Čepukas mano, kad nebūtų nieko bloga, jeigu tokios rekomendacijos taptų privalomos, nes tai nuramintų akcijų rinką. Saulius Malinauskas, Vilniaus biržos valdybos pirmininko pavaduotojas, LŽ teigė, jog apie tai valdyboje buvo kalbėta, tačiau nuspręsta, kad čia prievolės neturi būti. “Jei nieko blogo nevyksta, kodėl visi apie tai turėtų skelbti? Panašią rekomendaciją biržos dalyviams teikėme ir sustabdžius banko “Snoras” veiklą”, - LŽ sakė S.Malinauskas. Jis pripažino, kad galima visaip pagalvoti, kai vieni apie problemų nebuvimą praneša, o kiti - ne.

I.Šimonytė: “Svajonės apie nacionalizavimą yra keistos” AUDRIUS MAKAUSKAS

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė mano, kad reikia siekti Ūkio banką išsaugoti, tačiau ne bet kokia kaina. Jos nuomone, net jeigu būtų paskelbtas šio banko bankrotas, jo poveikis Lietuvos ekonomikai nebūtų labai didelis. I.Šimonytė nelinkusi spėlioti, kuo baigsis Ūkio banko krizė. Kai kurių politikų svarstomą galimybę nacionalizuoti šį banką ji vertina kaip svajonių apie valstybinį banką puoselėjimą. - Ar manote, kad pavyks išgelbėti Lietuvos banko laikinai uždarytą Ūkio banką? - Kadangi neturiu nei inspektavimo duomenų, nei galiu atspėti, ką laikinasis administratorius atras nuodugniai ištyręs banko situaciją, nesiimu spėlioti, ar pavyks išsaugoti visą banką, ar teks jį skaidyti, ar dar kokį sprendimą reiks priimti. Sprendimą turės pasiūlyti laikinasis administratorius, ir jis neabejotinai bus pasiūlytas įvertinus įvairių alternatyvų naudą ir sąnaudas. - Kaip vertinate pasiūlymus šį banką nacionalizuoti? - Jeigu Lietuvos bankas nesiūlė Vyriausybei perimti Ūkio banko akcijų, vadinasi, turėjo tam pagrindo. Tai nereiškia, kad tokio siūlymo negali būti. Bet reikia suprasti, kad valdant bankų krizes prioritetas visada teikiamas “privačiam sprendimui”, jeigu tik yra akcininkų nusiteikimas tokį sprendimą rasti. Nacionalizavimas prasmingas, kai kyla grėsmė finansų sistemai, tačiau akivaizdu, kad greito privataus sprendimo čia neįmanoma pasiekti. Politikų samprotavimai apie nacionalizavimo būtinybę keisti - matyt, remiamasi svajone apie “valstybinį banką”. Atrodo, yra tam tikro viešai deklaruojamo privataus sektoriaus intereso dalyvauti sprendžiant šią situaciją ir perimti geruosius aktyvus, juo-

ba kad tą interesą deklaruoja ne skandinaviškas kapitalas, kuris gal kam kelia alergiją. Taigi valstybė ir turėtų palikti spręsti šiuos klausimus privačiam sektoriui. Svajonės apie valstybinį banką, kuriam politikai turbūt tikisi nurodinėti, kam ir kaip teikti kreditus (pigiai) ir kiek mokėti indėlininkams palūkanų (daug), neturi jokio pagrindo ir yra pavojingos, nes tokio banko nuostolius tektų dengti visiems Lietuvos žmonėms. - Kol palaikoma viltis, kad gali būti įmanoma išgelbėti Ūkio banką, viešai svarstoma, jog galbūt anksčiau buvo verta neleisti žlugti ir bankui “Snoras”? - Ar galima “išgelbėti” Ūkio banką ar jo veiklos dalį, dar tik bus atsakyta, kol kas mes to dar nežinome. Pozicija, kad prioritetas - veiklos išsaugojimas, jeigu tai įmanoma, yra teisinga. Bet “jeigu tai įmanoma” nereiškia “bet kokia kaina”. Jeigu jau kalbame apie “Snorą”, noriu priminti, kad jį ištikus krizei pozicija buvo lygiai tokia pati. Mūsų Vyriausybė ne iš dyko buvimo siūlė, ir tuometinis Seimas per dieną priėmė įstatymus, kurie būtų leidę atlikti “Snoro” banko padalijimą į “gerą” ir “blogą” - buvo siekiama turėti visas teisines alternatyvas siekiant išvengti bankroto. Vis dėlto ištyrus situaciją tame banke paaiškėjo, kad nėra iš ko suformuoti tos “sveikosios dalies”, kuri galėtų veikti savarankiškai ar būtų patraukli kam nors įsigyti, o visą banką rekapitalizuoti ir paleisti veikti iš esmės “nuo nulio” būtų kainavę pernelyg daug. Bankrotas tiesiog buvo pigiausia mokesčių mokėtojams išeitis, todėl ji ir buvo pasirinkta. Žiniasklaidoje pasigirdusi spekuliacija, neva išlaikyti “Snoro” veiklą siūlėsi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, bet “nebuvo išklausytas”, yra visiškas išsigalvojimas. Privatus sektorius tuo metu nerodė jokio susidomėjimo, išskyrus “Snoro” banko kreditorius, kurie norėjo, kad Vyriausybė įmerktų mokesčių mokėtojų milijardus

bankui rekapitalizuoti, o tada galbūt kažką su kažkuo jungti ar kažkam parduoti. Dar kartą pabrėžiu - tai tiesiog būtų buvę per brangu ir jeigu kiti “Snoro” kreditoriai tokiu atveju nebūtų kaži kuo rizikavę, valstybė būtų rizikavusi milžiniškais mokesčių mokėtojų pinigais. Ar pavyks atskirti sveiką Ūkio banko veiklos dalį, kuri būtų įdomi investuotojams, bus matyti jau greitai. - Ar galima tvirtinti, kad kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra stiprūs, o bankinei sistemai niekas negresia? - Lietuvos bankų sistemos stiprybė nors kartais tai pateikiama kaip trūku-

I.Šimonytė: “Valstybė turėtų palikti spręsti šiuos klausimus privačiam sektoriui.” mas - stiprių Skandinavijos bankų dominavimas. Nereikia daug fantazijos, kad įsivaizduotume, kokia būtų buvusi Lietuvos padėtis, jeigu ūkį iki krizės būtų kaitinę dideli “tautiniai” bankai a la “Parex” (ar daug mažų “tautinių” bankų). Skolinimas būtų buvęs panašiai beatodairiškas, tačiau nuostolius būtų prisiėmę ne akcininkai, kaip buvo dabar, o mokesčių mokėtojai, kuriems būtų tekę tuos bankus “tempti už plaukų” arba mokėti už jų bankroto pasekmes, kaip buvo ne vienoje šalyje, įskaitant Latviją. Stiprūs akcininkai, suteikę bankams kapitalo, kai jo reikėjo, iš tiesų apsaugojo Lietuvos mokesčių mokėtojus nuo tų krizės išlaidų, kurios buvo labai dažnos ne vienoje šalyje. Todėl, nepaisant atskirų bankų nesėkmių, bankinė sistema Lietuvoje stipri ir saugi. - Koks bus Ūkio banko istorijos poveikis šalies ekonomikai? Ar valstybei brangiai atsieitų išmokėti indėlininkams kompensacijas, jei banko gelbėjimas vis dėlto nepasisektų?

- Kompensacijas indėlininkams teks mokėti tik tuo atveju, jeigu bus paskelbtas banko bankrotas. Net jeigu šis bankrotas įvyktų, tai neturėtų didelės įtakos ekonomikai, nes Ūkio bankas yra mažas, jo tarpbankiniai įsipareigojimai nedideli, kiti Lietuvos komerciniai bankai yra labai stiprūs. Net dvigubai didesnio “Snoro” krizės poveikis ekonomikai buvo labai nedidelis, nes jo paskolų portfelis rezidentams buvo menkas, tarpbankiniai įsipareigojimai taip pat nedideli. Žinoma, jeigu tektų mokėti išmokas, jas tektų mokėti iš skolintų lėšų, nes Indėlių draudimo fondas neturi sukaupęs tam reikiamų išteklių. Vis dėlto nemanau, kad tokio nedidelio banko bankrotas galėtų kaip nors esmingai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. Lietuva pastaruosius metus skolinasi tikrai geromis sąlygomis ir esant reikalui, manau, galėtų racionalia kaina sukaupti lėšas ir šiam tikslui.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,5644

1 Australijos doleris

2,6539

+0,2675%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9629

-0,8471%

1 Kanados doleris

2,5598

-0,1953%

1 Šveicarijos frankas

2,7977

-0,2073%

-0,6707%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1145

-0,6732%

10 Čekijos kronų

-0,3896%

1,3605

10 Danijos kronų

4,6274

0,0000%

1 DB svaras sterlingų

4,0152

-0,6376%

100 Vengrijos forintų

1,1898

+0,2185%

100 Islandijos kronų

2,0051

-0,1696%

100 Japonijos jenų

2,7521

+0,3270%

100 Kazachstano tengių

1,7040

-0,6455%

1 Latvijos latas

4,9358

-0,0182%

10 Moldovos lėjų

2,1259

-0,6727%

10 Norvegijos kronų

4,6747

-0,2011%

10 Lenkijos zlotų

8,2782

-0,2887%

100 Rusijos rublių

8,5337

-0,2484%

10 Švedijos kronų

4,0304

+0,0422%

1 Turkijos naujoji lira

1,4484

-0,3590%

10 Ukrainos grivinų

3,1639

-0,6132%

2013 02 14, LB


10 Žemės ūkis

2013 02 14 Lietuvos žinios

Šimtametė vilnų karšykla vonias ir pradėjome vilnas plauti, džiovinti. Bet tai truko neilgai. Ėmus nežmoniškai didėti elektros ir vandens kainoms teko atsisakyti šios paslaugos”, - pasakojo A.Morozovo pavaduotoja Zina Daunienė.

DAIVA BARONIENĖ

Pakruojo rajono Lygumų vilnų karšykla, kurioje dirbama nepamainomais 1900 metais gamintais karštuvais, yra viena iš nedaugelio likusių Lietuvoje.

Vilna vilnai nelygi

Lygumų vilnų karšyklą 1929-aisiais įsteigė vietos žydas. Didžiausio klestėjimo ši įmonė buvo sulaukusi pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais - tuomet prie jos stovėdavo, regis, nesibaigiančios norinčiųjų susiverpti vilnas eilės. Dabartinis senosios karšyklos šeimininkas pats ieško klientų po visą Lietuvą, o suradęs jų turimas vilnas keičia į vilnonius siūlus.

Vilnos neperka Lygumų vilnų karšyklos, įdarbinusios penkis darbuotojus, savininkas Anatolijus Morozovas prisipažino tarnaujantis daugiausia kojines mezgančių močiučių poreikiams. “Avių ir jų augintojų Lietuvoje šiuo metu yra tikrai nemažai. Daugelis siūlo man pirkti avių vilną, bet aš į tokius sandorius nesileidžiu”, - LŽ tvirtino A.Morozovas. Jis pabrėžė, kad lietuviška vilna mūsų šalyje neturi paklausos, esą nebepopuliarūs tapo ir naminės vilnos siūlai. Todėl tiems, kurie turi avių vilnos, vyras siūlo iškeisti ją į jau suverptus siūlus. “Skelbimus apie tokius mainus rašau ir kabinu pačiose įvairiausiose Lietuvos vietose. Nurodytomis dienomis apvažiuoju miestelius, nes ten ir keičiu siūlus į vilną”, - teigė karšyklos savininkas ir vadovas. Anot jo, į mainus dažniausiai leidžiasi megzti įpratusios vyresnės moterys. Jauni žmonės labiau linkę pasiieškoti kojinių kaimuose parduodamų dėvėtų drabužių krūvose. Ir važinėdamas po kaimus bei miestelius, ir iš atvykstančiųjų tiesiai į karšyklą A.Morozovas sakė priimantis tik plautą vilną. “Kitados patys ją plovėme. Bet ilgainiui, įvertinę vandens ir elektros kainas, supratome, jog mums tai daryti nuostolinga. Todėl dabar reikalaujame, kad vilną avių augintojai išplautų patys. O tai nelengva”, - pripažino karšyklos savininkas. A.Morozovas pabrėžė, kad ne vienam tenka atsakyti priimti at-

Z.Daunienė rodo vilnų karšimo mašiną, kuri skaičiuoja jau antrą šimtmetį. / Daivos Baronienės nuotraukos

A.Morozovas: “Jaunimas nenori dirbti karšykloje. Tad ji, manau, laikysis tik tol, kol dirbti pajėgsime mes.” vežtą vilną, nes ją bandyta plauti skalbimo mašina. Vyras paaiškino: “Skalbimo mašinos taip suvelia vilną, kad jos beveik neįmanoma iškedenti. Todėl patariama ją plauti rankomis.”

Darbų įkarštis žiemą

Konkurentų neturi A.Morozovas teigė neturįs konkurentų, kurie, kaip ir jis, mainytų vilną į įmonėje suverptus siūlus. Be to, Lietuvoje ir nebeliko tokių mažyčių verpyklų, kokia yra Lygumose. Pašnekovas pabrėžė išlaikęs šį verslą tik todėl, kad karšyklos darbuotojai buvo labai kantrūs, tenkinosi minimaliu uždarbiu. “Gaila, kad mes, visas penketas, esame nebejauni. O jaunimas nenori dirbti karšykloje. Tad ji, manau, laikysis tik tol, kol dirbti pajėgsime mes”, - svarstė A.Morozovas. Vyras

Z.Daunienė pabrėžė, kad vilnai karšti, o paskui ir verpti (ši paslauga Lygumuose taip pat teikiama) būtinos ypatingos sąlygos. Viena jų - karšyklos oro temperatūra negali būti žemesnė nei dvidešimt laipsnių, kitaip vilna kietėja ir ima elektrintis. “Cecho šildymas taip pat didina paslaugos savikainą, todėl mes kaskart turime aiškintis klientams, manantiems, kad pernelyg daug imame už savo darbą”, - kalbėjo moteris. Pasak Z.Daunienės, Lygumų karšyklos darbuotojai turi patirties karšti ne tik lietuvišką, bet ir iš Naujosios Zelandijos atgabentą vilną. “Vienos ir kitos nesulyginsi. Lietuviška vilna šiurkšti, kieta, siūlas storas. Atvežta iš Naujosios Zelandijos - puri, minkšta, švelni”, - aiškino ji. Lygumų vilnos karšykla, anot Z.Daunienės, šį skirtumą įvertino prieš dešimt metų, kai ėmė siūti vilnones antklodes, paklotus ir pagalves. Iš pradžių siuvo iš lietuviškos vilnos, tad antklodės išeidavo kietokos ir sunkokos. Tačiau žmonėms patiko ir tokia produkcija. Ilgainiui įmonė susirado tiekėjų, gabenančių vilną iš Naujosios Zelandijos. Iš šioje šalyje auginamų avių vilnos pasiūtos antklodės yra minkštos, purios ir lengvos.

Prieš karšiant vilnas jos yra iškedenamos. pabrėžė, kad vilnų karšykla - vienintelis pramonės objektas Lygumuose. Ši karšykla, kaip minėta, įsteigta 1929-aisiais. Tuomet karšimo mašiną suko dyzelinis variklis. Sovietmečiu karšykla buvo nacionalizuota ir perduota Pakruojo buitinio aptar-

navimo įmonei, o ši toliau teikė gyventojams itin reikalingą vilnų karšimo paslaugą. A.Morozovas ją įsigijo 1991-aisiais. “Norėjome dirbti geriau negu senoji įmonė, kuri nepriėmė iš žmonių neplautų vilnų. Todėl įsigijome

Lygumų karšykloje vilna iš pradžių iškedenama, o paskui karšiama dviem mašinomis. Iš iškarštos vilnos verpiami siūlai. “Daugiausia turime darbo žiemą. Vasarą dirbame su pertrūkiais, nes tuomet žmonės nebemaino vilnos į siūlus”, - sakė A.Morozovas. Lietuvoje avys kerpamos prieš Kalėdas ir pavasarį, prieš išvedant jas į ganyklas. Tačiau vilnas pakeisti į siūlus susirūpinama šaltuoju metų laiku. “Esame pajėgūs savo karšykloje per darbo dieną iškaršti iki 100 kilogramų vilnos, bet tiek niekada nepadarome, nes nebėra tokio poreikio”, - paaiškino direktorius.

Išmokos: jokių staigmenų nekils GINTARAS MIKŠIŪNAS

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentus, tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenų plotus pradedamos mokėti nuo einamųjų metų gruodžio 1 dienos. Tačiau daug ūkininkų, deklaravusių pievas ir ganyklas, iki pat Naujųjų metų pirmosios išmokų dalies taip ir nesulaukė. Kiti skundėsi, kad iki šiol gavo tik dalį išmokų, nors ankstesniais metais per gruodį ir sausį būdavo sumokama visa suma. Dėl to žmonėms, ypač tiems, kurie turi pievų ir ganyklų, kilo daug papildomų klausimų. Per kaimiškus rajonus nusirito kalbos, kad atėjus naujajai valdžiai galėjo būti pakeistos taisyklės ir, ko gero, atsirado papildomų sąlygų, kurių jie nežinojo. Todėl neva kai kurie žemės turėtojai, pavyzdžiui, tie, kurie deklaruoja tik pie-

vas ir nelaiko gyvulių, išmokų gali išvis negauti.

kodėl žmonės gruodį negavo pirmos išmokų dalies arba gavo per mažai, pinigų šalies biudžete trūkumas.

Pritrūko biudžete pinigų Tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai tokius nuogąstavimus kategoriškai neigia. Pasak valdininkų, kai kurie pasėlius deklaravę žmonės praėjusių metų gruodį pirmos išmokų dalies nesulaukė todėl, kad valstybės biudžete tam paprasčiausiai nebeliko pinigų. Nustatant mokėjimo prioritetus ir eiliškumą atsižvelgiama į tai, kiek tuo metu valstybės biudžete esama lėšų.

Vėlavimas su karvėmis nesusijęs “Šiandien situacija dėl gyvulių turėjimo ar neturėjimo yra tokia: 2012 metais buvo įvestas reikalavimas, kad deklaruojamose pievose ir ganyklose ganytųsi 0,1 sąlyginio gyvulio. Tai reiškia, kad dešimtyje hektarų pievų turėtų ganytis bent viena karvė. Jeigu šio reikalavimo nesilaikoma, pareiškėjams taikomos sankcijos. Jos, atsižvelgiant į situaciją, gali svyruoti

K.Anužis: “Pirmiausia išmokas turėjo gauti pieno ūkiai, patyrę didelių nuostolių, ir tie, kurie deklaravo pasėlius.” ŽŪM Tiesioginių išmokų skyriaus vadovas Karolis Anužis sako, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) yra atlikusi visus reikiamus patikrinimus. Pagrindinė priežastis, anot jo,

nuo 3 iki 50 proc. išmokos”, - paaiškino ŽŪM skyriaus vadovas. Jeigu, tarkime, žmogus iš viso nedeklaruoja jokių naminių gyvulių, jam taikoma pati didžiausia - 50 proc. - sank-

cija, jeigu deklaruoja per mažai, sankcijos būna mažesnės. Gyvulių turėjimas ar neturėjimas, kalbant apie pinigus ir patį išmokų mokėjimo faktą, anot valdininko, su tuo visiškai nesusijęs. “Kitaip sakant, jeigu pareiškėjas nelaiko gyvulių, tai nėra pretekstas stabdyti jam išmokų mokėjimą”, - tikino K.Anužis.

Išmokas gaus visi “Siekiame, kad nuo gruodžio pirmosios, kai galima pradėti mokėti išmokas, pinigai pasiektų kuo didesnę dalį gavėjų. Dėl šios priežasties kai kuriems ūkininkams buvo pervesta ne visa suma. Kadangi išmokas sudaro ne tik ES, bet ir valstybės biudžeto lėšos, pirmiausia siekiama išmokėti biudžeto dalį. Už 2012 metus iš ES išmokoms gausime per milijardą litų, tačiau pirma tą sumą turime sumokėti iš valstybės biudžeto. Vėliau, kai valstybė deklaruoja Europos Komisijai, kiek pinigų sumokėjo pareiškėjams ir ūkiams, Komisija juos grąžina”, - priminė galiojančią tvarką K.Anužis.

ŽŪM skyriaus vadovas patikino, kad visi žmonės, kurie yra deklaravę pasėlius ir žemės ūkio naudmenų plotus už 2012 metus, o jų deklaracijas NMA pripažinusi teisingomis, išmokas tikrai gaus. “Gali būti taip, jog piktinasi tie, kurie jau gavo mažiau pinigų, todėl atsiranda įvairių interpretacijų. Kartais pasitaiko atvejų, kai pareiškėjai patys smarkiai nusižengia taisyklėms ir dėl to gauna ne visą išmoką. Tačiau apie sumažintą paramą tokie piliečiai visuomet laiku informuojami, todėl jokių staigmenų jiems neturėtų kilti”, kalbėjo K.Anužis. Pasak jo, pirmiausia išmokas turėjo gauti pieno ūkiai, patyrę didelių nuostolių, ir tie, kurie deklaravo pasėlius. Šioms ūkininkų grupėms išmokos buvo laikomos didžiausiu prioritetu. Galimas dalykas, kad tie asmenys, kurie, pavyzdžiui, deklaravo vien pievas ir ganyklas, bet neturėjo pasėlių bei gyvulių, pagal prioritetus galėjo būti automatiškai nukelti į eilės galą.


2013 02 14 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Užsikurti pirtį galima ir mobiliuoju telefonu GINTARAS MIKŠIŪNAS

Daugelis žmonių neįsivaizduoja savo poilsio be pirties malonumų, tačiau neretai manoma, kad tai yra gana sudėtingas įrenginys, kuriam reikia atskiro pastato ar patalpos. Gera žinia, jog naujausios technologijos leidžia įsirengti sauną net ir nedideliame bute ji gali užimti ne daugiau vietos nei drabužių spinta. Norint pasimėgauti pirties malonumais, paprastai keliaujama į kaimo turizmo sodybas, sporto, sveikatingumo klubus, SPA centrus. Atstumai, paslaugos - viskas kainuoja. Be to, viešuose sveikatinimo paslaugų centruose nelieka svarbaus dalyko - visiško privatumo ir laisvės. Šiandien įmanoma patirti tokius pačius laisvalaikio malonumus jaukioje saunoje, neperžengus standartinio daugiabučio durų slenksčio.

Vietoj spintos - pirtis Atsiradus naujoms technologijoms, stereotipinis pirties įsivaizdavimas visiškai griūva. Pirčiai įsirengti dabar nereikia nei atskirų patalpų prie vandens telkinio, nei atskiro kambario su baru. Nusiskundimai dėl vietos stokos - taip pat jau nebepateisinami. Įsirengti pirtį namie galima 1-2 kv. m plote. Iš išorės namų sauna atrodo kaip paprasta spinta. Bute ji užima tiek pat vietos. Be to, tokiai spintai įsirengti nereikalinga speciali santechnika, garų surinkimo kaminai, nebūtina laužyti grindų ar sienų. Vienintelis reikalavimas - standartinis elektros maitinimo lizdas. Nedidelių matmenų buitinio naudojimo saunos dar kitaip vadinamos infraraudonųjų spindulių kameromis. Tačiau tai tik skambus pavadinimas. Infraraudonieji spinduliai yra ta pati šiluma, kuri, kaip

Įsirengus nedidelę, drabužių spintos dydžio namų sauną nereikia gaišti laiko laukiant eilėse SPA centre, sveikatingumo klube ar važinėjant, be to, nereikia jaudintis dėl higienos. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka

Dabar norint paruošti namų sauną naudoti 2-3 asmenų šeimai elektros energijos reikia tiek pat, kiek elektrinėje kepimo krosnelėje viščiukui išsikepti. ir įprastoje šiuolaikinėje pirtyje, reguliuojama pasitelkiant krosnelę ar specialius kaitinimo elementus. Namų saunos dydis priklauso ir nuo to, kiek žmonių ja naudosis. Vie-

nam žmogui užtenka 1-2 kv. m dydžio pirties malonumus teikiančios kabinos. Jeigu šeima gausesnė, reikėtų pagalvoti apie didesnį plotą. Dydis ir galingumas priklauso nuo poreikio.

Dizainas - taip pat. Tokiai saunos kabinai namie susimontuoti nereikia jokių specialių inžinerinių žinių.

Technologijos leidžia taupyti Nedidelių matmenų namų saunos - jokia rinkos naujovė. Jomis senokai prekiaujama ir Lietuvoje, tačiau šių metų sausį Berlyne vykusioje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje “Žalioji savaitė 2013” (“Grune Woche 2013”) buvo pristatytos naujo tipo namų

saunos. Iš išorės jos liko tokios pačios, gal tik dar mažesnės, pritaikytos labai nedidelėms vonių erdvėms. Tačiau svarbiausia naujovė - įdiegtos technologijos, kurios leidžia taupyti elektros energiją. Kaip teigė vokiečių verslininkai, didžiausia namų saunų bėda iki šiol būdavo jose naudojami kaitinimo elementai, kurie buitiniams vartotojams pridarydavo rūpesčių dėl suvartotos elektros energijos. Brangstant elektrai, būtina galvoti apie jos taupymą. Kita problema - išorinė šilumos izoliacija. Parodoje “Žalioji savaitė 2013” naujo tipo namų saunas pristatantys vokiečių verslininkai tikino, kad šios problemos jau išspręstos. Kameros išorėje yra įrengtas kompiuteris, kuriuo įrenginys gali būti valdomas nuotoliniu būdu. Jį galima valdyti net ir mobiliuoju telefonu, jeigu toks poreikis yra. Be to, sauna, kaip ir įprastas elektroninis buities prietaisas, gali būti užprogramuojama iš anksto. Pavyzdžiui, važiuojant namo iš darbo mobiliuoju telefonu galima sauną įjungti arba iš anksto nustatyti, kad joje reikiamą valandą 30 minučių būtų palaikoma 60 laipsnių temperatūra. Be to, tokiose saunose įrengti naujo tipo kaitinimo elementai, kurie sunaudoja itin mažai elektros energijos. Šiuos produktus demonstruojantys vokiečių verslininkai sakė, kad dabar norint paruošti namų sauną naudoti 2-3 asmenų šeimai elektros energijos reikia tiek pat, kiek elektrinėje kepimo krosnelėje viščiukui išsikepti. Jų galingumas siekia nuo 1 iki 1,6 kW, o kaina svyruoja - nuo 1 iki 2 tūkst. eurų. Medikai tikina, kad infraraudonųjų spindulių saunos gali padėti išspręsti įvairias sveikatos problemas, nes kaitinantis suaktyvėja kraujo apytaka, išsiplečia ir smulkios kraujagyslės, ir odos poros, su prakaitu iš organizmo pasišalina toksinai.

Sienų spalvos galvosūkis Vienas aktualiausių sprendimų prieš imantis remonto - dažų spalvos pasirinkimas. Lietuvių namuose dažniausiai matomos natūralių žemės spalvų sienos, tačiau beribės atspalvių paletės gali įkvėpti ir netikėtiems sprendimams. Įvertinus savo mėgstamą stilių, gyvenimo būdą ir į kambarius patenkančios natūralios šviesos kiekį sienoms galima pritaikyti beveik kiekvieną atspalvį. Renkantis dažus reikia atkreipti dėmesį ne tik į pačią spalvą, bet ir į jos šviesumą/tamsumą, intensyvumą/pilkšvumą bei pustonių šiltumą/šaltumą. Apgalvojus, kokios bendros nuotaikos kambaryje norima pasiekti, tinkamas atspalvis patalpą paverčia jaukia ir asmeniška.

Gaivos jausmas Mėlyna mūsų šalyje laikoma tipiška berniuko kambario spalva, bet švelnus melsvas atspalvis gali būti puiki bazinė svetainės ar miegamojo spalva. Svetainėje melsvam atspalviui solidumo suteiks tamsūs baldai, kurie priderinti prie balintos kavos atspalvio sienų būtų darę pernelyg sunkų ar net slegiantį įspūdį. O miegamajame švelni šviesiai melsva geriausiai derėtų su šviesiais, kreminiais baldais bei patalyne. Toks derinys skleidžia šviesos, švaros ir gaivos pojūtį, o kaip akcentus gali-

ma panaudoti ryškesnių geltonų, žalių ar oranžinių raštų pagalvėles ar paveikslus. Derinant su šilto balto atspalvio baldais ir metaliniais ar stikliniais akcentais mėlynas kambarys atrodys erdvus bei elegantiškas, bet norint išvengti šaltoko įspūdžio geriau rinktis šiltos rudos, oranžinės ar raudonos spalvos detales. Be to, blizgiai dažyti kambariai atrodo šaltesni, o matinis paviršius sudaro šilumos įspūdį. Mėlyna geriausiai dera su žalia ir balta, taip pat sunku suklysti su-

Geriausia rinktis dažus ne iš mažo pavyzdžio, bet pasirinkta spalva nudažyti bent kvadratinį metrą sienos. poravus ją su koralo rusva, raudona, ryškiai rožine, smėline ar gelsvai žalia. Kiekvienas iš šių pasirinkimo variantų suteiktų pagrindą visiškai kitokiam erdvės stiliui. Renkantis mėlyno atspalvio intensyvumą reikia pamąstyti, kiek laiko per dieną praleisite patalpoje. Tamsaus ar ryškaus mėlyno atspalvio svetainei geriau nesirinkti, nes intensyvi mėlyna per ilgą laiką imtų varginti, tačiau koridoriuje ji atrodytų labai sti-

lingai. Panašias taisykles galima pritaikyti ir renkantis pilkus sienų dažus.

Įkvėpimas iš gamtos Gamtoje įprasti atspalviai nevargina, net jei namie jų gausu. Žalia yra bene vienintelė spalva, kuria galima ryškiai dažyti tas patalpas, kuriose būnama nuolatos, todėl ji geriausias pasirinkimas, jei nesinori šviesių ar pilkų atspalvių. Priešingai, šviesių ar pilkų tonų verčiau vengti, ypač jei patalpoje mažai natūralios šviesos. Pilkšvai žalia gali slėgti ir skleisti prastą nuotaiką. Jei norisi švelnaus žalio atspalvio, geriausiai rinktis dažus ne iš mažo pavyzdžio, bet pasirinkta spalva nudažyti bent kvadratinį metrą sienos. Kitu atveju tik išdažius visą kambarį gali paaiškėti, kad vietoj švelnios alyvuogių spalvos sienos tapo lyg kareiviška uniforma. Prie ryškiai žalių sienų geriausiai tinka tamsiai rožiniai, mėlyni, rudi ir balti akcentai. Šviesiai žalią kambarį atgaivina sviesto geltonumo ar kreminės detalės, o gelsvai žalioje patalpoje tinka melsvai žalios, rausvos ar avietinės spalvos. Bene atsargiausiai reikėtų rinktis geltonus sienų dažus. Atrodytų, geltona spalva nėra pretenzinga, tačiau išsirinkti tinkamą jos atspalvį gana sudėtinga. Reikia atkreipti dėmesį į jos pustonius, nes geltona labiausiai keičiasi dėl apšvietimo. Prie dirbtinės šviesos išryškėja žali tonai, o natūrali šviesa ją paverčia dar geltonesne. Be to, prie geltonų sienų visiškai

Slyvų spalvos sienos suteikia prabangos ir paprastam interjerui. Fslide.com nuotrauka

nedera šaltos baltos ar pilkos spalvos baldai. Citrinos ar sviesto atspalvio sienas geriausia derinti su rudais ar turkio spalvos akcentais.

Ne tik mergaitėms Įvairūs rausvi ir violetiniai atspalviai tinka ne vien mažųjų princesių kambariuose. Švelni alyvinė labai dera prie senovinių gelsvo medžio baldų ir klasikinio lakuoto parketo. Ji tradicinėms detalėms suteikia elegancijos ir išskirtinumo. Taip pat raminamai veikianti šviesi violetinė yra gera alternatyva mėlynai arba šampaninei spalvai miegamajame. Patalpose, kur gausu saulės šviesos, tinka sodrus slyvos atspalvis. Pagrindinėse namų erdvėse tamsios spalvos verčiau nenaudoti. Ji geriausiai tiks nedidelėse erdvėse, kur dau-

guma sienų apstatyta baldais ar apkabinėta smulkmenomis, pavyzdžiui, virtuvėje. Taip prabangus atspalvis suteiks savitumo netgi paprastiems baldams. Panašiai reiktų elgtis ir su raudona. Jei labai norisi raudonų sienų, geriausia šią spalvą parinkti mažai patalpai nepuoselėjant vilčių, kad po remonto ji atrodys erdvesnė - tai galėtų būti koridorius, drabužinė ar vonios kambarys. Vyšniniai ar molio atspalviai suteikia erdvei solidumo ir prabangos, tačiau ryškiai raudonos sienoms geriau nesirinkti, nes ilgainiui ši spalva ima varginti ir patalpoje atrodo nepalyginamai ryškiau nei ant mažo pavyzdžio dažų parduotuvėje.

Pagal užsienio spaudą parengė ILONA STAŠKUTĖ


12

2013 02 14 Lietuvos žinios

Pramogos

D.Montvydas sapnavo klipą šimtą kartų moka, jis turi ambicijų kurti užsienio rinkai. Donatas pasakojo, kad nori sudaryti profesionalaus muzikanto įvaizdį, o kokybiški darbai daug prie to prisideda. “Vertinti save iš tikrųjų yra sudėtinga, nes, palyginti su tikromis muzikos žvaigždėmis, nesu daug pasiekęs. O kai ateis akimirka, kai teks apmąstyti visą savo gyvenimą, juk neskaičiuosiu gautų statulėlių ar apdovanojimų. Galvosiu apie tai, ką gero esu padaręs, kiek žmonių esu pakeitęs, kokios įtakos jiems esu turėjęs”, dėstė D.Montvydas.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Nenustygstantis dainininkas Donatas Montvydas šiandien, vasario 14 dieną, pristato savo naują dainos “Make That Love” vaizdo klipą. Jis tinka Valentino dienai, mat tiesiog spinduliuoja meilės aistra. D.Montvydas “Lietuvos žinioms” sakė, kad daina sukurta jau senokai ir jai virtus “Make That Love” kūriniu scenarijus vaizdo klipui jau sukosi jo galvoje. “Turbūt šimtą kartų buvau susapnavęs šį klipą, todėl labai tiksliai žinojau, ko noriu ir kaip tai turi atrodyti”, - kalbėjo muzikantas.

Skirtingi vaidmenys

Išgirsti gerą muziką Donatas pats rašė scenarijų vaizdo klipui “Make That Love” ir įsivaizdavo jį iki pat menkiausių detalių. Kiek vėliau atlikėjas ir komanda ieškojo žmonių, kurie idėją galėtų visapusiškai įgyvendinti, negailėdami nei laiko, nei pastangų. “Norėjau mini filmo, aiškios siužetinės linijos ir tai buvau suplanavęs iki smulkmenų. Viena pagrindinių herojų profesionali aktorė Jurgita Jurkutė yra klipo ašis, ji pasirinkta ne atsitiktinai. Jurgitą pažįstu senokai ir ja ypač žaviuosi”, - teigė pašnekovas. Jis aiškino, kad J.Jurkutė visapusiškai tinkamai atskleidžia savo personažą ir yra moters etalonas, nes jos grožiu abejoti neįmanoma, į ją galima lygiuotis. D.Montvydui norisi, kad jo kuriamą muziką išgirstų kuo daugiau žmonių, o klipui parinkti tinkami

Per M.A.M.A. muzikinius apdovanojimus keturias statulėles pelnęs D.Montvydas be stabtelėjimų kuria toliau. Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

personažai - vienas iš būdų tai pasiekti. “Juk akivaizdu, kad klausytojai ir žiūrovai mano klipą vertins pagal jo turinį ir vaizdą, taigi jie pamatys profesionalią aktorę, gražią moterį bei išgirs gerą muziką”, LŽ tikino Donatas.

Nesigailėti dėl nieko Kaip teigė atlikėjas, jo kūryba įkvėpta gyvenimo ir plačiausios jausmų amplitudės, kokia tik gali būti.

D.Montvydas: “Vertinti save iš tikrųjų gana sudėtinga, nes, palyginti su tikromis muzikos žvaigždėmis, nesu daug pasiekęs.” “Džiaugsmas ir liūdesys, meilė ir neapykanta, gėris ir blogis, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną, tampa dalimi mano muzikos. Motyvacija taip pat yra vienas stimulų kurti. Visuomet noriu puikaus kūrinio, pro-

“Visas aš (beveik)” - Panevėžyje ŽYDRĖ JANKUTĖ

Vasario 14-oji - išskirtinė diena Panevėžio muzikinio teatro lankytojams, nes tai pirmasis miestas, kuriame maestro Andrius Kulikauskas pristato naująjį savo albumą “Visas aš (beveik)”. Visai neseniai - gruodžio pabaigoje - pasirodęs albumas yra naujausias žymaus bardo darbas. Jame tilpo net 27 vaizdo klipai ir 22 dainos. Daugelį jų, pritariant gitaristui Gintarui Šulinskui, maestro žada padainuoti per albumo pristatymo koncertą.

A.Kulikauskas - kompozitorius, atlikėjas, puikus muzikinių improvizacijų meistras, didelius lobynus sukuriantis bei paliekantis dainuojamosios poezijos gerbėjams. Jis ilgą laiką bendru kūrybiniu keliu ėjęs su maestro Vytautu Kernagiu, jau daugiau nei dešimtmetį koncertuoja vienas arba su kitais atlikėjais - duetu su Sauliumi Bareikiu, kartu su G.Šulinsku, yra grupės “Adios” narys bei muzikinio

Neseniai pasirodęs albumas - naujausias žymaus bardo darbas.

fesionaliausios choreografijos ir save pristatyti taip, kad nesigailėčiau dėl nieko”, - prisipažino pašnekovas. Nors D.Montvydas sutinka, kad Lietuvos rinka yra gana maža ir leisti vaizdo klipus finansiškai neapsi-

Kalbėdamas atlikėjas pabrėžė, kad jam svarbu būti pavyzdžiu šiandienos jaunimui. Donatas tikisi, kad pamatę jo teigiamą gyvenimo būdą jauni žmonės bus motyvuoti savo gyvenime daryti pozityvius pokyčius. “Kuriu visiems žmonėms. Tikiuosi, kad jie kartu išgyvena mano muziką, kad ji kelia emocijas, jausmus, verčia prisiminti tam tikras gyvenimo akimirkas. Man dar vaikystėje patikdavo jautrios baladės, tiesiog griebiančios už širdies, nes jų skatinama emocija buvo itin stipri”, - sakė pašnekovas. Muzikantas koncertuoja ir klubuose, rengia ir akustinius koncertus. Šie du žanrai yra skirtingi, reikia turėti jėgų prie jų pritapti ir pasikeisti. “Kai dainuoji klubuose, santykis su klausytojais yra vienoks, o per akustinį koncertą - kur kas intymesnis ir artimesnis. Reikia mokėti save keisti, kad galėtum daryti abu dalykus”, - teigė D.Montvydas.

Gražuolės dainuos apie meilę

projekto “Kuli familly” generolas. Gausybė A.Kulikausko dainų atlikta kitų dainininkų lūpomis, ir visa tai sudėta į naująjį albumą. Tad ir per koncertą, skirtą meilės dienai, ne vienas žiūrovas bus nustebintas išgirstų dainų, atliekamų paties Andriaus. Naujojoje programoje derės skambios dainos, nebanalūs tekstai, puikūs improvizuoti gitaros akordai ir, be abejo, pati geriausia nuotaika, kokia tik gali aplankyti mylinčius ir tikinčius meile žmones. Visus panašiai mąstančiuosius “Bardai LT” kviečia susitikti Panevėžio muzikiniame teatre. Juk “...būna viena stebuklinga diena...”

Prie projekto noriai prisidėjo B.Skurstenė. / LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien, vasario 14-ąją, mylimieji sveikins mylimuosius. Puiki vieta linksmybėms po romantiškos vakarienės “Tabami Divas” koncertas sostinės menų fabrike “Loftas”.

A.Kulikausko naujajame albume tilpo 27 vaizdo klipai ir 22 dainos. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kad renginys būtų kuo didesnis ir geresnis, šou organizatoriai pakvietė dar daugiau dainininkių atlikti pasaulinio garso hitus apie meilę. Be jau skelbtų divų Rūtos Ščiogolevaitės, TV projekto “Dangus” finalininkės Augustės Vedrickaitės ir sodraus balso Giedrės Rimšaitės, prisidėjo dar dvi atlikėjos. Tai Lietuvoje gyvenanti žavioji latvė Baiba Skurstenė ir “Lietuvos balso” finalininkė Berta Timinskaitė. Joms pritars muzikan-

tų grupė “Tabami Live Band”. Berta parengė Duffy, Amy Winehouse, kitų populiarumo dėl savo nepakartojamos kūrybos sulaukusių artisčių dainų. Taip pat gyvai bus atlikti Madonnos, Adele, Lady Gagos, Alicios Keys, “No Doubt” ir kitų žinomų atlikėjų kūriniai. “Šiuo projektu tikrai nesiekiame atkartoti visų šių žvaigždžių. Noras vienas - pagerbti jas už talentą ir energiją, skirtą scenai, ir gerai leisti laiką, dainuoti visiems drauge. Be to, jau niekada visų šių pasaulinio garso divų nepamatysime koncertuojančių vienoje scenoje”, - sakė vienas “Tabami Divas” organizatorių, muzikantas ir prodiuseris Viktoras Diawara.


2013 02 14 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Vasario 16-osios teatras - rimtai ir žaismingai Vilniečių bendraminčių grupė, neformalus šeimų sambūris, pradėjo burtis prieš septynetą metų. Iš noro švęsti Vasario 16-ąją. Pirmą sykį į šventę susirinko gal 12 žmonių. Dabar į renginius ateina apie 80. Skirtingų kartų atstovai, nuo prosenelio iki provaikaičio.

Po 2010-ųjų spektaklio “Lietuvos istorijos paveikslai”. Sėdi: Asta Giniūnienė (kairėje), Dalia Bingelienė, Ilona Kajokienė, J.Juozėnienė. Stovi: Marius Šaliamoras, Linas Giniūnas su Juozo Tumo-Vaižganto atvaizdu, D.Juozėnas, T.Kajokas, Jovita Dilytė. / Artūro Kakaro nuotraukos AUDRIUS MUSTEIKIS

Į

vairių profesijų žmonės Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kasmet pastato po spektakliuką. 2009 metais suvaidinta komiška pjesė apie tai, kaip Jonas Basanavičius slėpė Vasario 16-osios aktą. 2010-aisiais “Lietuvos istorijos paveikslai”, kurių pagrindas - šešėlių teatras. Užpernai - alegorinė pasaka “Gražuolė ir pabaisa” (Gražuolė, aišku, Lietuva). Šiemet bus parodyta vienaveiksmė 5 paveikslų asociatyvi drama “Katedra II”, sumanyta kaip tam tikra priešprieša Justino Marcinkevičiaus “Katedrai”. Jos, kaip ir daugelio sambūrio statomų veikalų, autorius valstybės nekilnojamojo turto brokeris, publicistas Dainius Juozėnas. Šiandien - generalinė repeticija.

Norime būti kartu “Galima sakyti, esame judėjimas, LŽ pasakoja sambūrio “varikliu” vadinamas Gintaras Bingelis, vienos bendrovės generalinis direktorius. Neturime kokio nors teisinio statuso nei struktūros, taigi organizacija netapsime. To ir nenorime, nes struktūra - tai jau šiek tiek prievarta. Tada kiltų klausimų - kas vadovauja, kas paklūsta. O dabar iniciatyva ir norai rimti ir žaismingi - kyla iš vidaus. Viskas įvyko spontaniškai. Gydytojas Tomas Kajokas Bernardinų bažnyčioje priėjo prie G.Bingelio ir pakvietė jį su žmona kartu švęsti Vasario 16-ąją. Iki tol jie nebuvo pažįstami. Pirmasis susitikimas įsiminė tuo, kad visiems reikėjo pristatyti savo šeimas, jų istoriją, parengti stendelius su nuotraukomis. “O dar mus subūrė šokiai, - dėsto G.Bingelis. - Jėzuitų gimnazija pasiūlė moksleivių tėvams mokytis šokti jų salėje. Taip susitiko ir susibičiuliavo šeimos, kurios yra sambūrio pagrindas. Ilgainiui minčių apie bendrą veiklą kildavo vis daugiau. Žmonių irgi daugėjo, susižinodavo vieni per kitus. Ateidavo ir sakydavo: norime būti kartu.” “Kas mus sieja? Vertybės. Nežinau, kas dar labiau galėtų vienyti. Mūsų visų požiūris į šį pasaulį pa-

našus. Remiamės patikrintomis, ilgaamžėmis, šimtmečius nekintamomis krikščioniškomis vertybėmis. Istorija įtikinamai rodo, kad nuo jų nusisukus pasaulis pradeda byrėti.”

Pasiaukojimas ir parsidavimas Spektaklis - ryškiausias Vasario 16osios šventės akcentas. “Vis dėlto pagrindinis įvykis - pati šventė, - tikina G.Bingelis. - O vaidinimai - mūsų saviraiška. Paprasti pasibuvimai su draugais neįstrigs į atmintį kaip tie, kuriuose pats dalyvauji aktyviai, juo-

bandyti įsijausti, kaip pasielgtum pats. “Jei būčiau Laurynas, vargu ar pasielgčiau kitaip. Save priskiriu prie “sugadintos” kartos. Brendau, kai aplink klestėjo vergiškas paklusimas sistemai. Gyvenimas baiminantis ir nuolatinis dvilypumas: manyti viena, šnekėti kita... Per kelis mūsų istorijos amžius kartojosi pasirinkimo situacijos: kovoti už savo vertybes bei principus ir būti nubaustam, eiti į Sibirą, katorgą, kartuves ar - nuolaidžiauti ir tarnauti svetimiesiems, bet užsitikrinti sotų kąsnį?”

Gydytojas T.Kajokas Bernardinų bažnyčioje priėjo prie G.Bingelio ir pakvietė jį su žmona kartu švęsti Vasario 16-ąją. Iki tol jie nebuvo pažįstami. lab ką nors kuri. Repeticijos, formos paieškos, kaip išsakyti, ką esame sumanę, teikia daug džiaugsmo.” Pasak statytojų, “Katedra II” sumanyta kaip polemika su Just.Marcinkevičiaus “Katedra”. Norėta dar įdėmiau pažvelgti į tą istorinį laikotarpį - XVIII amžiaus pabaigą, kai žlugo Lietuvos-Lenkijos valstybė, o Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos. Ir parodyti, kad buvome reali politinė tauta, aktyviai dalyvaujanti savosios istorijos peripetijose. “Tema aktuali, kadangi kalbama apie santykį su savo valstybe. Ką mes, jos piliečiai, darome, kad ta valstybė išliktų, egzistuotų, būtų stipri, klestėtų? Mąstome apie tai, kas mums svarbu - apie vertybes. Pasirinkimą. Pasiaukojimą. Parsidavimą. Tėvynės išdavimą. Labai aktualu ir šiandien, gyvenant tarp didelių kaimyninių valstybių politinių interesų”, - svarsto G.Bingelis, poryt vaidinsiantis pagrindinį - architekto Lauryno Gucevičiaus - vaidmenį. “Ar patinka vaidinti? Patinka būti kartu su bendraminčiais. Aš patiriu džiaugsmą. Tai kodėl gi nevaidinti?” Pasak aktoriaus mėgėjo, režisierė Jūratė Juozėnienė (gyvenime - dailininkė) ir D.Juozėnas yra griežti, žino, ko nori, bet tai gerai. Klausantis autoriaus aiškinimų ir lūkesčių lengviau įsikūnyti į personažą, pajusti vaizduojamą laikotarpį, tuometę aplinką. Įdomu

Švieselės įsidega Karta, kurianti tokius sambūrius, gal vis dėlto nebuvo galutinai prarasta? “Čia nuodėmių išpirkimas, juokiasi G.Bingelis. - Jei nebūsime pavyzdys vaikams, jie tuo keliu tikrai neis. Vaikai žiūri į tėvus, senelius. Savęs gal jau nepakeisi, bet jiems galime atverti kitokį žvilgsnį. Tegu mano vidinis pasaulis taip ir liks dvilypis, kadangi toks jau esu suformuotas, bet jiems galiu rodyti, kad yra kitokių būdų ugdyti žmogų laisvą asmenybę. Įdiegti vertybinę orientaciją, kuri būtina norint gyventi oriai. Nesiginu, gal kai kada

2009 metais šeimų sambūrio nariai pasirašė pasižadėjimą. pasielgiau kaip silpnas žmogus, bet su silpnumu reikia kovoti. Gal per ilgesnį laiką ir pačiam pavyks išgyti.” Vasario 16-ąją šeimų sambūris būtinai keliauja į Rasų kapines prie J.Basanavičiaus, Vileišių kapų. Vasarą jie rengia žygius į gamtą, plaukioja baidarėmis. Neseniai “sambūriečiai” pasisiūlė susitikti su Jėzuitų gimnazijos moksleiviais, kad pasišnekėtų apie profesijas ir sudarytų atsvarą “komerciniam kalbėjimui”. “Dabar visiems labai svarbus studijų krepšelis, - aiškina G.Bingelis. - Moksleivis visų bombarduojamas, viliojamas. Tai aiškiausi komerciniai interesai. O mes norime jų išvengti, atvirai ir nuoširdžiai papasakoti apie tas sritis, kuriose dirbame.” “Tamsu. Čiurlionio karalių delnuose užsidega švieselė, kuri lėtai pavirsta į šviečiantį Lietuvos žemėlapio siluetą...” Tai “Lietuvos istorijos paveikslų” scenarijaus pradžia. Tikra tiesa. Lėtai. Bet švieselės įsidega.

Vasario 16-ąją šeimų sambūris lankosi Rasų kapinėse.

Vienas iš sambūrio aktyvistų G.Bingelis.


14 Sportas

2013 02 14 Lietuvos žinios

Italai jau ramūs, prancūzams teks susikaupti Glazgo “Celtic” - Turino “Juventus” 0:3 (0:1). Glazgas, 57 917 žiūrovų. Teisėjas - Alberto Undiano (Ispanija). Įvarčiai - Alessandro Matri (3), Claudio Marchisio (77), Mirko Vučiničius (83). Įspėti - G.Hooperis, J.Forrestas, S.Brownas (“Celtic”); S.Lichsteineris, S.Padoinas, C.Marchisio (“Juventus”). “Valencia” - Paryžiaus PSG 1:2 (0:2). Valensija, 36 000 žiūrovų. Teisėjas - Paolo Tagliavento (Italija). Įvarčiai - Adilis Rami (50); Ezequielis Lavezzi (10), Javieras Pastore (43). Įspėti - J.Pereira (“Valencia), M.Verratti (PSG). Pašalintas - Z.Ibrahimovičius (PSG).

VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygos aštuntfinalis prasidėjo svečiuose žaidusių komandų šėlsmu. Pirmosiose rungtynėse pergales iškovojo išvykose kovoję Turino “Juventus” (Italija) ir Paryžiaus PSG (Prancūzija) klubai. Italijos čempionas “Juventus” jau gali pradėti žvalgytis varžovų ketvirtfinalyje. Šis klubas išvykoje 3:0 palaužė Škotijos čempioną Glazgo “Celtic” ir susikrovė milžinišką pranašumą prieš kovo 6 dieną namie vyksiančias atsakomąsias rungtynes. “Didesnė tikimybė, kad Popiežius pakeis savo sprendimą, nei “Celtic” atsirevanšuos Turine”, - savo nuomonę apie Glazgo ekipos šansus pareiškė praeityje garsus Anglijos futbolininkas Gary Linekeris. Kitose antradienio rungtynėse Prancūzijos pirmenybių lyderių komanda PSG Ispanijoje 2:1 nugalėjo klubą “Valencia”, bet prieš atsakomąją dvikovą susikūrė problemų.

Taktinė klaida Rungtynės Glazge prasidėjo tradiciškai įspūdingu “Celtic” aistruolių šou. Komandoms einant į aikštę beveik 60 tūkst. škotų vieningai užtraukė klubo himną “You’ll Never Walk Alone” (“Tu niekada nebūsi vienas”). Po to žiūrovai iškėlė didžiulį plakatą su garsios roko grupės “The Clash” dainos pavadinimu “London Calling” (“Londonas kviečia”). Prieš tris dešimtmečius Didžiojoje Britanijoje populiarumo viršūnę pasiekusios dainos žodžiais “Celtic” gerbėjai komandai norėjo priminti, kad šiemet Čempionų lygos finalas vyks Londone. Bet jau dvikovos pradžioje ėmė ryškėti, jog priimti kvietimą škotams bus labai sunku. Daugiausia kritikos strėlių po pralaimėjimo lėkė į “Celtic” gynėją iš Nigerijos Efe Ambrose. Dar sekmadienį jis su savo šalies rinktine laimėjo Afrikos čempionatą, o grįžęs į Glazgą antradienį turėjo eiti kovoti su “Juventus”.

Ispanai atgaivino viltį

Vartininkas G.Buffonas (dešinėje) ir kiti “Juventus” žaidėjai sulaukė priekaištų dėl nesportinio žaidimo. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jau 3 minutę E.Ambrose nepataikė į kamuolį, tuo pasinaudojęs Alessandro Matri atsidūrė vienas prieš vartininką Fraserį Forsterį ir jį nuginklavo. 77 minutę Claudio Marchisio nesunkiai aplenkė į gynybą nespėjusį Scottą Browną ir pelnė antrąjį įvartį. Dar po kelių minučių “Celtic” žaidėjai vėl klausiamai nužvelgė E.Ambrose. Afrikietis apmaudžiai prarado kamuolį netoli savų vartų, ir kelių “Juventus” perdavimų kombinaciją vainikavo Mirko Vučiničiaus įvartis. Akivaizdu, kad “Celtic” treneris Neilas Lennonas suklydo leisdamas į startinę sudėtį E.Ambrose. Po Afrikos čempionato finalo prabėgus vos dviem paroms ir varginančios 9,7 tūkst. km kelionės iš Johanesburgo į Glazgą šis žaidėjas nespėjo atgauti sportinės formos. E.Ambrose ne tik klydo, bet ir antrajame kėlinyje vėjais paleido puikią progą išlyginti rezultatą. Tačiau po rungtynių N.Lennonas gynė savo pasirinkimą: “Kai jis suklydo rungtynių pradžioje, tai nebuvo nuovargio požymis. Mes neturė-

jome pasirinkimo, nes kitas gynėjas Mikaelis Lustigas traumuotas. Treneriai visuomet priversti rizikuoti. Tai tarsi lošimas.”

Priekaištavo teisėjui Anglijos futbolininkas Michaelas Owenas niekuomet nejautė simpatijos itališkam futbolui. Ir užvakar jis prisipažino, kad palaikė šiaurinius kaimynus: “Glazgo komanda nusi-

“Gana dažnai mes turime blogą įprotį dėl visko kritikuoti italus, todėl tai paliksiu N.Lennonui”, - į diskusijas nesileido “Juventus” strategas Antonio Conte. “Celtic” skaudžiai pralaimėjo, bet komandos žaidėjai aikštę paliko pakeltomis galvomis. Žiūrovai jiems plojo už tai, kad nepalūžo ir visų rungtynių metu atkakliai spaudė “Juventus” prie jų vartų. Italai gy-

A.Conte: “Gana dažnai mes turime blogą įprotį dėl visko kritikuoti italus.” pelnė daugiau. Ji prarado tiek, kad susigrąžinti nebeįmanoma. Mane ypač erzino daug nešvarių italų triukų.” M.Owenas akcentavo, jog keliant kampinius “Juventus” futbolininkai nuolat kumščiavo varžovus, stumdėsi ir provokavo, o teisėjas iš Ispanijos Alberto Undiano tai toleravo. Dėl to pyko ir N.Lennonas: “Norėčiau arbitro paklausti, ar futbolas Ispanijoje ir Italijoje skiriasi?”

nyboje dirbo sunkiai, tačiau atsilaikė. O dvikovos pabaigoje pribaigė išsekusius ir klydusius šeimininkus. Po rungtynių kameros užfiksavo vaizdus, kaip nusivylę pavieniai škotai sėdi ištuštėjusiame “Celtic Park” stadione, o apsaugos darbuotojai juos guodžia. “Turine mums jau reikia stebuklo. Tokia realybė”, - pripažino N.Lennonas.

Komanda PSG rungtynes su “Valencia” Ispanijoje žaidė be savo lyderių Thiago Mottos ir Thiago Silvos, o naujokas Davidas Beckhamas susitikimą stebėjo iš tribūnų. “Davidas treniravosi tik savaitę, tad nenorėjome rizikuoti. Bet nemanau, kad jam kils problemų prisidedant prie komandos”, - paaiškino PSG treneris Carlo Ancelotti. Tačiau ir be jų Paryžiaus komanda šeimininkavo Valensijoje - per pirmąjį kėlinį po argentiniečių įvarčių jau pirmavo 2:0. Pasižymėjo Ezequielis Lavezzi ir Javieras Pastore. Kaip ir “Juventus”, PSG futbolininkai galėjo įgyti saugų pranašumą prieš atsakomąsias rungtynes, tačiau susikūrė nereikalingų problemų, kai prarado koncentraciją. Jau per teisėjo pridėtą laiką svečiai pražiopsojo Adilio Rami spurtą. Palikęs gynėjus už nugaros, “Valencia” marokietis savo komandai pelnė vilties įvartį - 1:2. Tačiau tai buvo dar ne viskas tą vakarą. Netrukus “Mestalla” stadionas užvirė - PSG žvaigždė Zlatanas Ibrahimovičius tyčia įspyrė į čiurną Andresui Guardado ir buvo išvarytas iš aikštės. Po tokio kvailo poelgio Ibra negalės padėti savo komandai atsakomosiose rungtynėse. “Tai buvo normalus bandymas atimti kamuolį, nieko ypatingo, stebėjosi C.Ancelotti. - Žaidėme puikiai, tačiau rungtynių pabaiga mums buvo prasta. Dabar turime susikaupti ir pasinaudoti namų aikštės pranašumu.”

Trumpai RENOVUOTAS MANIEŽAS LAUKIA SPORTO MEISTRŲ Jau rytoj geriausi Lietuvos lengvaatlečiai išbandys prieš savaitę duris atvėrusį renovuotą Šiaulių maniežą - dvi dienas ten vyks šalies uždarųjų patalpų čempionatas. Tokio lygio varžybos Saulės mieste rengiamos po 37 metų pertraukos. Vyrų 60 m sprinto varžybose bėgs Londono olimpiados dalyvis Rytis Sakalauskas. Moterų varžybose šioje distancijoje startuos Europos čempionato prizininkė Lina Grinčikaitė. 400 m ir 800 m bėgimo rungtyse išvysime Eglę Balčiūnaitę, kuri ką tik Prancūzijoje pasibaigusio tarptautinio turnyro “Meeting National en salle de Val de Reuil” 800 m bėgimo varžybose užėmė penktąją vietą (2:07,88) tarp šešių dalyvių. Nugalėtoja tapo marokietė Malika Akkaoui (2:01,93). Moterų 60 m barjerinio bėgimo rungtyje dalyvaus šalies rekordininkė Sonata Tamošaitytė. Moterų trišuolio sektoriuje konkuruos populiariausios 2012 metų šalies lengvaatletės titulą pelniusi Lietuvos rekordininkė pasaulio jaunimo pirmenybių vicečempionė Dovilė Dzindzaletaitė ir

Renovuotą Šiaulių maniežo bėgimo takelį išbandys elitiniai Europos sprinteriai L.Grinčikaitė ir R.Sakalauskas. / Alfredo Pliadžio (LLAF) nuotrauka LLAF taurės varžybų nugalėtoja Jolanta Verseckaitė. Vyrų šuolių į aukštį sektoriuje išvysime populiariausią 2012 metų šalies lengvaatletį Europos vicečempioną Raivydą Stanį. Deja, šiame sektoriuje moterų varžybose dėl traumos nedalyvaus pajėgiausia šios rungties atstovė Airinė Palšytė. Vyrų 5 km ėjimo varžybose startuos olimpietis Marius Žiūkas, moterų 3 km ėjimo distancijoje - Londono žaidynių dalyvė Neringa Aidietytė.

Lietuvos žiemos pirmenybėse Šiauliuose atletai turės puikią progą įvykdyti Europos uždarųjų patalpų čempionato normatyvus. Šios varžybos vyks kovo 1-3 dienomis Švedijos mieste Geteborge.

IŠ TEKVONDO TURNYRO SU MEDALIAIS Švedijoje vykusiame tarptautiniame tekvondo turnyre “Trelle-

borg Open 2013” puikiai pasirodė Šiaulių “Atžalyno” sporto mokyklos auklėtinis Andrius Klemas (iki 54 kg). Pirmą kartą dalyvaudamas suaugusiųjų varžybose Trenerio Romualdo Montvido auklėtinis aštuntfinalyje 13:8 nugalėjo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sportininką Hamadą Alavį, ketvirtfinalyje 7:3 laimėjo prieš norvegą Janakną Silumarą, pusfinalyje 8:6 privertė pasiduoti Danijos atstovą Surachetą Singsoną ir pateko į finalą. Lemiamoje dvikovoje su Graikijos sportininku Georgiosu Similsiu lietuvis dėl patirtos traumos negalėjo tęsti kovos ir buvo apdovanotas sidabro medaliu. Gabija Janušauskaitė (treneris Tadas Janušauskas, klubas “Tajanas”) jaunių (15-17 metų) grupėje svorio kategorijoje iki 49 kg taip pat užėmė antrąją vietą. Finale G.Janušauskaitė pralaimėjo tituluotai tailandietei Napatsorn Charanawat. A klasės tarptautiniame tekvondo turnyre dalyvavo per 1100 sportininkų iš 45 pasaulio šalių. Dalyviai už prizines vietas gavo ne tik dovanų, bet ir įskaitinių reitingo taškų.

LIETUVOS DUETAS DEVINTAS Latvijoje vykstančiose Senojo žemyno orientavimosi sporto slidėmis pirmenybėse Gabrielė Keinaitė ir Vitalijus Petrulis mišrioje estafetėje tarp septyniolikos porų finišavo devinti. Komandos nariai pakaitomis turėjo įveikti po 3 etapus (kiekvieno ilgis - 2 km). Lietuvos atstovams nesėkmingi buvo pirmieji etapai - dėl padarytų klaidų mūsų orientacininkai nebeįstengė kovoti dėl medalių. G.Keinaitė ir V.Petrulis trasoje sugaišo 1.16:21. Jie 17 min. pralaimėjo čempionų titulą iškovojusiems rusams Anastasijai Kravčenko ir Kirilui Veselovui (59:21). Sidabrą pelnė Švedijos atstovai Josefine Engstrom ir Peteris Arnessonas (1.00:52), bronzą -norvegai Audhild Bakken Rognstad ir Hansas Jorgenas Kvale (1.01:25). Čempionato šeimininkai latviai Ieva Krumina ir Tomas Veitas užėmė vienuoliktąją poziciją (1.20:56), estai Daisy Kudre ir Evenas Toomas finišavo šešti (1.06:08). LŽ


2013 02 14 Lietuvos žinios

Sportas

15

Keblioje situacijoje žalgiriečiai nepanikuoja SAULIUS RAMOŠKA

Finansinių sunkumų turinti Kauno “Žalgirio” komanda po dviejų savaičių pertraukos tęs Eurolygos mūšius, tačiau dvikovos išvakarėse kalbos sukosi ne apie varžovus, o apie pinigus. “Nei aš, nei mano žaidėjai per vieną sezoną nesame patyrę tiek įvykių. Tai neįtikima”, - prieš kelionę į Vokietiją apie komandą užklupusias finansines problemas kalbėjo “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza. Jo auklėtiniai šiandien svečiuose žais su Bambergo “Brose Baskets”, per šešis turus E grupėje dar neiškovojusia pergalių. “Tačiau atmosfera komandoje gera. Aišku, dabartinė situacija ne iš maloniųjų, bet panikos niekas nekelia”, žalgiriečių nuotaiką perteikė ekipos kapitonas Paulius Jankūnas.

Pervesti pinigai įstrigo Kauno klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis trečiadienį per rytinę treniruotę pasidžiaugė, kad žaidėjai solidarūs ir galvoja apie Eurolygos rungtynes Bamberge. “Kol kas nė vienas žaidėjas komandos nepaliko”, - sakė jis. Sporto direktorius tik susirūpinęs, jog antradienį apribojus pagrindinio “Žalgirio” rėmėjo Ūkio banko veiklą jame įstrigo krepšininkų atlyginimai. Būtent tą dieną buvo pervesti pinigai žaidėjams beveik už du mėnesius. Bendra žalgiriečių mėnesio atlyginimų suma yra apie 1,5 mln. litų. Jei tokia sunki situacija, kam ekipai reikalingas naujokas Donnie McGrathas? Pasak V.Masalskio, klubas nieko nepralaimi: jei su šiuo žaidėju bus pasirašyta sutartis keturiems mėnesiams,

jam bus mokami komandą palikusio Ibrahimo Jaabero pinigai.

Ieško naujų rėmėjų “Nežinau, kiek dar atsilaikysime prieš mus slegiančias problemas. Turime toliau dirbti savo darbą. Jeigu pateksime į ketvirtfinalį, žaidėjai bus išgyve-

V.Masalskis: “Kol kas nė vienas žaidėjas komandos nepaliko. Jie solidarūs ir galvoja apie Eurolygos rungtynes Bamberge.” nę daugiau, nei aš mačiau per savo trenerio karjerą”, - kalbėjo nuo 1997 metų treneriu dirbantis ispanas J.Plaza. Tačiau, pasak sporto direktoriaus V.Masalskio, ne viskas taip niūru. Šios savaitės pabaigoje klubas turėtų gauti piniginę injekciją, kitą savaitę numatytas susitikimas su galimais rėmėjais. “Stengsimės surinkti apskrities verslininkus. Sieksime, kad jie taptų dalininkais, nes Vladimiras Romanovas pasilieka tik rėmėju”, - teigė komandos vadovas.

Su R.Javtoku linksmiau Nepaisant pastarųjų įvykių Lietuvos čempionai šiandien Vokietijoje stengsis nuo visko atsiriboti siekdami trečiosios pergalės. Per šešis turus dukart laimėję žalgiriečiai E grupėje užima penktąją vietą. Į Vokietiją išvyko visi pagrindiniai žaidėjai, tik Jeffo Foote’o vietą užėmė po traumos atsigaunantis Robertas Javtokas, nes treneris nori, kad vidurio puolėjas greičiau įsilietų į komandą. “R.Javtoko sugrįžimas

“Žalgirio” treneris J.Plaza: “Nežinau, kiek dar atsilaikysime prieš mus slegiančias problemas.” Erlendo Bartulio nuotrauka

labai gerai nuteikė psichologiškai. Jis linksmas vyrukas, todėl dabar komandoje dar smagiau”, - tikino puolėjas P.Jankūnas. “Žalgirį” treniruojantis J.Plaza pabrėžė, jog puikių metikų turintys vokiečiai visas rungtynes, išskyrus dvikovą su Berlyno “Alba”, pralai-

mėjo tik keliais taškais. “Bus labai sunku. Turime gerbti “Brose Baskets” ekipą, antraip jie mums pridarys daug problemų”, - sakė Kauno klubo strategas. “Brose Baskets” vyriausiasis treneris Chrisas Flemingas Eurolygos svetainei neslėpė, jog auklėtiniai - kad ir

kokia būtų situacija E grupėje - bandys laimėti. “Labai sunkiai dirbome, kad pasiektume TOP 16 etapą, todėl norime žaisti kuo geriau ir laimėti rungtynes”, - teigė jis. “Tikime, kad galime iškovoti pergalę”, - jam antrino puolėjas Phillipas Neumannas.

Europos krepšinio klubai nesuduria galų kart Lenkijos čempionu su Gdynės ekipa tapęs lietuvis.

SAULIUS RAMOŠKA

Europos krepšinio klubus Maskvos srities “Chimki”, Kauno “Žalgirį”, Gdynės “Asseco Prokom”, Stambulo “Galatasaray” sieja ta pati problema - visų ekipų savininkai šiemet prisipažino turį rimtų finansinių sunkumų. Dėl tris mėnesius neišmokėtų atlyginimų “Chimki” (Rusija) ekipos žaidėjai sausio 15-ąją pradėjo streiką, bet jis ilgai netruko. Klubo vadovybė su didžiausia palyda apsilankė pas pamaskvio gubernatorių, ir šis pažadėjo rasti klubui investuotoją. Rado. Dabar Rimo Kurtinaičio treniruojami auklėtiniai saugūs ne tik šį, bet ir kitą sezoną. Apie vėluojančius atlyginimus netrukus garsiai prabilta ir “Žalgiryje”. O šią savaitę dėmesio centre atsidūrė dar du klubai - Lenkijos čempionė Gdynės “Asseco Prokom” ir Stambulo “Galatasaray” (Turkija).

Savininkas atsisako komandos Lenkijos žiniasklaida informavo, jog Gdynės komandos vienas savininkų verslininkas Ryszardas Krause paskelbė perleisiąs savo turimas klubo akcijas “Asseco” bendrovei. “Dabar sunkūs laikai, todėl komandą finansuos įmonė “Asseco”, o aš ir toliau remsiu jauną Gdynės komandą “Start”, - sakė milijonierius. Lenkijos žiniasklaida suskubo spėlioti, kas laukia “Asseco Prokom” ekipos, kurioje ilgus metus žaidė ir dirbo

Kai biudžetas formuojamas pažadais

“Asseco Prokom” žaidėjams leista ieškotis komandų - klubo vadovai nori kuo greičiau parduoti ilgalaikius kontraktus turinčius krepšininkus.

Tuo pat metu prabilta ir apie problemas viename turtingiausių Turkijos klubų Stambulo “Galatasaray”. Skelbiama, kad iki vasario 22 dienos turkai tiek moterų, tiek vyrų krepšinio ekipų žaidėjams privalo sumokėti atlyginimus, kurių bendra vertė - 3 mln. eurų. Priešingu atveju žaidėjai gali pradėti skirstytis. Kas nutiko Europos krepšinio klubams? “Kiekvieno situacija skirtinga, teigė T.Pačėsas. - “Chimki” - Maskvos srities komanda, išlaikoma iš apskrities savivaldybės lėšų. “Asseco Prokom” privatus klubas, gyvuojantis iš privačių lėšų, dar šiek tiek jį paremdavo miestas.

“Tai pelno neduodantis verslas, todėl visi stengiasi geriausių rezultatų pasiekti patirdami kuo mažiau nuostolių. Tad nematau problemos, jog iš Gdynės komandos traukiasi ilgametis savininkas, turįs savo verslą ir besistengiantis atsisakyti nuostolingų projektų, teigė T.Pačėsas. - Paimkime kad ir “Žalgirio” savininką Vladimirą Romanovą. Kad ir koks jis kontroversiškas, epitetų jam galima daug pritaikyti, bet jis ištraukė komandą iš duobės, įdėjo savo pinigų. Krepšinis, kaip minėjau, nuostolingas verslas. V.Romanovas turi daug nuostolių, todėl nesuprantu, kodėl jis tai daro.” Užsiminęs apie “Žalgirio” finansines problemas T.Pačėsas stebėjosi, jog Kauno miesto valdžia, turėdama per 700 mln. litų biudžetą, negali skir-

AFP/Scanpix nuotrauka

Tomas Pačėsas, o šį sezoną kelis mėnesius vyriausiojo trenerio pareigas ėjo Kęstutis Kemzūra. Skelbiama, kad klubo žaidėjams leista ieškotis ekipų, vadovai nori kuo greičiau parduoti ilgalaikius kontraktus turinčius krepšininkus. Tačiau šiuo metu trečiąją vietą Lenkijos čempionate užimanti “Asseco Prokom” sezoną tikrai baigs. Sykiu pranešama, kad kitą sezoną Gdynės ekipos biudžetas sieks 2 mln. zlotų (apie 1,6 mln. litų), todėl apie Eurolygą komanda tegul nesvajoja. “Anksčiau Gdynės klube nebūdavo jokių problemų, tiesiog jis turėdavo mažiau pinigų, - LŽ sakė 2004-aisiais šioje ekipoje žaisti pradėjęs, o nuo 2007 metų iki 2012-ųjų vasario vyriausiuoju

treneriu dirbęs T.Pačėsas. - Komandą remia įmonė “Asseco” - viena iš penkių didžiausių Europos informacinių technologijų bendrovių, turinti stiprų finansinį pagrindą. Vienas jos padalinys remia Belgrado “Partizan”. “Asseco” skiriami pinigai sudaro didžiąją dalį Gdynės klubo biudžeto. Kitas ekipos rėmėjas “Prokom” turi nesklandumų, todėl jos akcijas perima “Asseco”, kuri ir taps klubo savininke.” Pasak T.Pačėso, finansinė situacija Lenkijos čempionų klube sudėtinga, tačiau komandos vadovai stengsis kiek įmanoma sumažinti išlaidas, kad ekipa baigtų sezoną. “Klubas išlieka, tik pasikeičia savininkas. O kad biudžetas mažės, nieko ypatinga”, - teigė aštuonis-

T.Pačėsas: “Nieko nuostabaus, kad iš komandų traukiasi savo verslą turintys savininkai, stengdamiesi atsisakyti nuostolingų projektų.” Nežinau, kaip dėl Stambulo komandų, kas jų savininkai, iš kur gauna lėšų ir kas nedavė pinigų. Sezono pradžioje paprasta formuoti biudžetą popieriuje, kai, tarkime, vienas rėmėjas praneša savo dalį sumokėsiąs po pusmečio. O kai po pusmečio į kasą neįkrenta pinigų, klubo biudžetas pradeda braškėti.”

Nepelningas verslas Pasak T.Pačėso, krepšinio tendencijos pasaulyje, išskyrus NBA, tos pačios - iš krepšinio turtų nesusikrausi.

ti 5-10 mln. komandai, kuri yra Kauno ir visos Lietuvos vizitinė kortelė. “Kažkodėl krepšinį bandoma kiršinti su kitomis sporto šakomis. Taip jau nutiko, kad šiais laikais krepšinis yra populiariausia sporto šaka mūsų šalyje, o “Žalgiris” - populiariausia komanda Lietuvoje, - teigė krepšinio specialistas. - “Žalgiris” turi ne tik tuos 15 tūkst. aistruolių, kurie ateina į areną. Jų yra visuose miestuose. Komandai reikia padėti visais įmanomais būdais. O viską sugriauti galima vienu sprendimu.”


16

2013 02 14 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-018:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122. SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

5,3 ha žemės gražioje vietoje Švenčionių r. (iš trijų pusių Svylos upė). Tel.: (8 445) 43 447, 8 672 48 118. AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014. BALDAI, INTERJERAS PARDUODA

Nebrangiai geros būklės stalą-knygą. Vilnius, tel. 8 620 23 143. PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo (gali plauti langus ir t.t.). Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

MEDICINOS PASLAUGOS

PARDUODA

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. STATYBA IR REMONTAS

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku butų remonto darbus. Tinkuoju, glaistau, dažau, tapetuoju, kloju grindų dangą. Tel. 8 683 62 296, Artūras IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

SIŪLO MOKYTIS

LEIDINIAI

Rusų-lietuvių kalbų žodyną (4 tomai) ir rusų kalbos žodyną (kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 620 23 143. PRANEŠIMAI

Lietuvos automobilių klubo Valdyba ŠAUKIA klubo narių SUVAŽIAVIMĄ, kuris vyks 2013 m. kovo 16 d. (šeštadienį) Kaune, UAB „Auto ABC“ patalpose (Savanorių pr. 445). Registracija nuo 11.00 val. Susirinkimo pradžia 12.00 val. Užs. LM-2233 Parduodami BUAB „Sanvada“ debitoriniai įsiskolinimai. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-88

Informuojame apie įvykdytą žemės sklypo SB „Babiniai“, Babinių Sodų 10-oji g. 34 ir greta esančios teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto vedėjo 2013 02 07 Nr. 49VĮ-(14.49.2)-177 įsakymas tvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto rengėjas UAB „Altiplanas“, Kęstučio g. 54-6, Vilnius. Užs. LM-2235

Parduodamos BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ debitorinės skolos. Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Užs. LM-2234 BUAB „Elektromanas“ bankroto administratorius parduota UAB „Ciklidas“ ir UAB „Nemenčinės statyba“ debitorines skolas. Daugiau informacijos tel. 8 600 22 365. Užs. R-85

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Nenergija“, adresas: Draugystės g. 1, Pakirkšnio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311. PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - biodujų jėgainės statyba. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Šalnaičių k., Saločių sen., Pasvalio r. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Nenergija“ nuomojamame 2 ha ploto sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų masės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai. Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Saločių seniūnijoje, Vytauto g. 9, Saločiai. Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 kovo 1 d. 13.00 val. Pasvalio r. Saločių seniūnijoje, Vytauto g. 9, Saločiai. Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orgaUžs. R-82 nizatoriui.

INFORMACIJA apie „UAB „Pramonės energija“ biokuro katilinės, R.Kalantos g. 49, Kaune“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius; tel. (8 5) 268 5989; faks. (8 5) 268 5988. Planuojama ūkinė veikla bei vieta: šiluminės energijos gamyba deginant biokurą R.Kalantos g. 49, Kaune. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros buvo atliktos 2012 m. UAB „Pramonės energija“ priėmus naujus technologinius bei kitus sprendimus, turinčius esminės įtakos projekto įgyvendinimui, projekto vykdytojas pateikė naują informaciją atrankai atlikti. Pagal LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 02 12 d. atrankos išvadą Nr. 12/(PAV)-D2-400 planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada, atrankos dokumentais per 10 darbo dienų bei pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo 2013 02 14 galima UAB „Inžinerinės projekto dalys“, Savanorių pr. 241-46, Kaunas, tel. +370 614 88 190, el. paštas: linas@ipd.lt; LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriui, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 07. Užs. R-87

INFORMACIJA apie Kapinių įrengimo Visagino savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą 1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovas - Visagino savivaldybės administracija, Parko g. 14, Visaginas; tel. (8 386) 31 551. 2. PŪV pavadinimas - bendro naudojimo teritorijos - kapinių veikla. 3. PŪV vieta - centrinė Visagino savivaldybės dalis, šalia kelio į Ignalinos atominę elektrinę, Visagino savivaldybės teritorijoje, Utenos apskrityje. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada ar privaloma vertinti poveikį aplinkai LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) 2013 01 17 priimta atrankos išvada Nr. (5.1)-s-135, kad poveikio aplinkai vertinimas 2 p. nurodytai veiklai neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau susipažinti galima Visagino savivaldybėje, Parko g. 14, Visaginas, tel.: (8 386) 31 551, 31 767, faks. (8 386) 31 286, per 20 d. d. nuo šios informacijos paskelbimo datos. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 d. d. nuo šios informacijos paskelbimo datos galima pateikti Utenos RAAD adresu: Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 786. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 20 d. d. nuo šios informacijos paskelbimo datos galima Utenos RAAD adresu: Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 786 ir ViUžs. LM-2223 sagino administracijoje, Parko g. 14, Visaginas, tel. (8 386) 31 551, faks. (8 386) 31 286.

PRANEŠIMAS UAB „Miškolita“ (įm. k. 184265596) KONKURSĄ naujai miško technikai įsigyti, skelbtą dienraštyje „Lietuvos žinios“ 2013 m. vasario 9 d. Nr. 33 (13 458), LAIKYTI NEGALIOJANČIU.

Užs. LM-2230

Informuojame, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 02 12 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-195 patvirtintas vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo, formavimo ir pertvarkymo projektas, dėl Jekaterinai Krivenko, Maksim Krivenko ir Liudmilai Krivenko priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0009:0443 Vilniaus m. k. v., Mokslininkų g. 29, Vilnius, SB „Vitaminas“. Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Jekaterina Krivenko. Užs. LM-2231


Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt


18

2013 02 14 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 14 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Veidai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.) 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7

11.15 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Romantinė komedija “Nekenčiu Valentino dienos” N-14 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Moterys meluoja geriau”. Mylimiausi. Apdovanojimai 2013 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.30 Donato Montvydo vaizdo klipo “Make That Love” premjera 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 Komedija “Kartą Romoje” 23.40 “Kaulai” 0.40 “Firma” 1.30 “Liudininkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.) 10.00 “Žmogus prieš gamtą. Papua. Naujoji Gvinėja” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Nematoma tiesa” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Muzikinė kaukė”. Finalas 23.00 Kriminalinė drama “Kur slypi tiesa” S 1.05 “Laukinis” (k.) N-7 2.05-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Tylūs kanalai” N-14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7 1.50 “Draugai III” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.25 Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 1, 2 d. (k.) 13.30 Dok. f. “Geltona natrio linija” (k.) 13.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Lietuvių operų arijas atlieka Gražina Apanavičiūtė (k.) 14.10 “Laiko ženklai”. Interesai ir bendroji dorovė 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. Vaid. trumpametražis f. “Baltos dėmės mėlyname” N-14 21.45 “Mokslo ekspresas” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Karas po karo” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 Aktorės Kristinos Kazlauskaitės jubiliejui. Muzikinis f. “Dičiaus karjera” (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 10.15, 12.45, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17, 19.15, 21.20 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.15, 17.45, 20.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val. “Ana Karenina” - 13.15, 18 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 16.15, 19, 21.40 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30, 15.30, 19.30 val. “Dubleris” - 11, 16, 21 val. “Skrydis” - 11.45, 18.30 val. “Taikinys” - 15, 21.30 val. “Tyli naktis” - 13.30, 17.30, 21.50 val. “Ištrūkęs Džango” - 14, 20.30 val. “Vargdieniai” - 10.45, 17.15 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val. “Pi gyvenimas” - 14.15 val. “Legendos susivienija” - 12.15 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Valentinas vienas” - 11, 13.30, 16.30, 19.15, 20.30, 22 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40 val. “Žuviukas Nemo” - 11.20, 13.50 val. “Žuviukas Nemo” (3D, originalo kalba) - 16.20 val. “Rusų nuotykiai Los Vegase” - 16, 18.15 val. “Ana Karenina” - 11.40, 14.45, 17.45, 20.45 val. “Argo” - 14.40, 18, 20.40 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 15, 18, 21 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.20, 16.10, 21.20 val. “Populiari mergina” - 11.30, 17.30 val. “Dubleris” - 16.30, 21.45 val.

“Skrydis” - 13.20, 18.20 val. “Taikinys” - 14, 20.10 val. “Ištrūkęs Džango” - 14.20, 21 val. “Tyli naktis” - 18.45, 21.20 val. “Ralfas Griovėjas” - 12 val. “Vargdieniai” - 13.15, 18.30 val. “Pi gyvenimas” - 11.40, 17.40 val. “Legendos susivienija” - 11.15 val. SKALVIJA “Medžioklė” - 21.15 val. “Aurora” - 19 val. “Namie vieni” - 17.30 val. PASAKA “Provokuojantys užrašai” - 22.30 val. “Karališkas romanas” - 15 val.

19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f. “Pavojai gelmėse” 23.40 “6 kadrai” 0.40 Eurolygos rungtynės. TOP 16. Bambergo “Brose Baskets” - Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 2.20 “Klyvlendo šou”

13.00 Komedija “Eglutės 2” 15.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 17.00 Drama “Meilė ir šokiai” 19.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 21.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!” 23.00 Drama “Mergišius” S 1.00 Drama “Emos laimė” N-7

Lietuvos ryto TV

1 Baltijos Kanalas

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Aš tave myliu!” 8.00 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 “Aš tave myliu!” 19.50 Dok. f. “Milijono vertės ūdra” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Aš tave myliu!” 0.30 “Supernamai” 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tu ne vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti! 14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos (lietuvių k.) 17.05 Suprasti. Atleisti 17.50 Susituokime 18.55 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.05 “Aistros dėl Čiapajevo” 23.25 Lietuvos “Laikas” (lietuvių k.) 23.40 “Vakarinis Urgantas” 0.20 Melodrama “Purvini šokiai 2” 1.40 Vakaro naujienos 1.55 Žvaigždėlaivis

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimo dovana” 12.15 “Neišvengiamos katastrofos” 13.15 Komedija “Įžūlios dienos” N-7 14.55 Komedija “Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija” 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” N-7 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 Drama “Kraujas ir šokoladas” N-14

Balticum Auksinis 7.00 Veiksmo f. “Audros karys” 9.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 11.00 Drama “Vėjavaikė”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Buvo meilė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15 “Marijos giria” 22.05 Dvikova 23.40 “Sonka” 0.35 Žinios+ 0.55 Vaid. f. “Gyvena toks vaikinas” 2.35 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.00 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Lev” 12.00 Tenisas. ABN AMRO World turnyro aštuntfinalis. Tiesioginė transliacija 17.55 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Panathinaikos”. Tiesioginė transliacija 19.55 Boksas. Davidas Haye’as - Dereckas Chisora 20.40 “Trans World Sport” žurnalas 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Brose Baskets” - “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Maccabi” - “Barcelona”

Teatras “Medžioklė” - 18 val. “Valentinas vienas” - 20.15, 22 val. “Magiškas Paryžius 3” - 20 val. “Optimisto istorija” - 17.30, 21.30 val. “Aurora” - 14 d. 17.15 val. “Debesų žemėlapis” - 19.30 val. “Meilė kaip nuodai” - 15.30 val. OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val. “Jausmų galia” - 16 val. MULTIKINO “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30, 15.45, 18 val. “Žuviukas Nemo” - 10.15, 12.30, 14.45 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 17, 19 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 16, 18.45, 21.30 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16, 17.45, 19.45 val. “Valentinas vienas” - 10, 12.15, 14.30, 16.45, 18, 19, 20, 21.15, 22 val. “Ana Karenina” - 15.45, 18.30, 21.15 val. “Dubleris” - 22 val. “Ištrūkęs Džango” - 21 d. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 15.15 val. “Zambezija” (3D) - 10, 12, 14 val. “Zambezija” - 10.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30 val.

KAUNAS CINAMON “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.45 val.

“Pi gyvenimas” - 12.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 18.15 val. “Legendos susivienija” - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val. “Dubleris” - 23.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 16.30, 22 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14, 18.45 val. “Tyli naktis” - 15, 19.30 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.15, 16, 21 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.15, 21.45 val. “Valentinas vienas” - 10.15, 12.30, 15.45, 18.30, 21.15 val. “Ana Karenina” - 13.30, 19 val. “Dubleris” - 10.45, 19.15 val. “Skrydis” - 14.30, 20.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 13, 21.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 12 val. “Vargdieniai” - 17.30 val. “Pi gyvenimas” - 16.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.45 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 15.45, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val. “Optimisto istorija” - 19.35 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30 val. “Valentinas vienas” - 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val. “Medžioklė” - 13.45 val. “Tyli naktis” - 16.45, 20.45 val. “Paskutinė tvirtovė” - 16.15, 18.30 val. “Kietašikniai” - 14.30, 21.10 val. “Aurora” - 15 val. “Ralfas Griovėjas” - 10.40, 12.50, 17.25 val. “Gangsterių medžiotojai” - 22 val. “Pi gyvenimas” - 11.10 val. “Zambezija” - 12.30 val. FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.15, 19.45, 22 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.30, 19.15, 21.30, 23.45 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 17.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45 val. “Ana Karenina” - 15.15, 20.30 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.30, 14.15, 19.30, 22.15 val. “Populiari mergina” - 18 val. “Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.30, 23.59 val. “Skrydis” - 11, 17 val. “Taikinys” - 13.45, 23.15 val. “Kietašikniai” - 20 val. “Tyli naktis” - 13, 17.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 15, 21.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15 val. “Vargdieniai” - 15.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13.45, 18.30 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 19.15, 21.30 val. “Valentinas vienas” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val. “Ana Karenina” - 12.45, 15.30, 18.15 val. “Kietašikniai” - 21 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.30 val. “Vargdieniai” - 16 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val. “Valentinas vienas” - 15.30, 17.20, 19.10, 21 val. I SALĖ “Legendos susivienija” - 11, 12.40 val. “Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val. “Optimisto istorija” - 16.20, 20.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 22 val. “Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.30 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15, 21 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.30 val. “Ana Karenina” - 12, 18 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 14 d. 19 val. Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro (Prancūzija) koncertas 15 d. 18.30 val. “Spragtukas” 17 d. 12 val. “Čipolinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 14 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 15 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” JAUNIMO TEATRAS 14 d. 18 val. “Strip man show - viskas apie vyrus” 15 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” Salė 99 17 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 17 d. 17 val. “Labanakt, mama” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 12 val. “Batuotas katinas” 17 d. 18 val. “Ačiū, Margo!” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 17 d. 12 ir 16 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 17 d. 12 val. “Eglė žalčių karalienė” Mažoji salė 15 d. 18.30 val. “Vilis” 17 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 15 d. 19 val. “A. - visai kita!” 16 d. 12 val. “Mamulė Mū” 16 d. 19 val. “Mašininkai” 17 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias” MENŲ SPAUSTUVĖ 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” 15 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”. “Pamišėlio užrašai” 17 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Gandro dovana” 17 d. 19 val. Stiklinėje salėje. “Ribos” RAGANIUKĖS TEATRAS 16 d. 12 val. “Skraidantys meškučiai” 16 d. 16 val. “Vaiduoklis” 17 d. 12 val. “Indėniukas Kikas” “DOMINO” TEATRAS 14 d. 19 val. “Daktaras” 15 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 16 d. 19 val. “Sex guru” 18 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Meilė be akcento” 16 d. 12 val. “BAūūūBAI” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 14 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” 17 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” 17 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Stebuklingasis Tenesis” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 14 ir 17 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 15 d. 18 val. “Vienos kraujas”

KAUNO KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 15 d. 18 val. “Diena ir naktis” 16 d. 18 val. “Kūno vartai” 17 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 14 d. 19 val. Nicholas Kin pristato šou programą “Infamous” 17 d. 12 val. “Kreivos daiktų istorijos” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 16 d. 12 val. “Užburtos pilies paslaptis” 16 d. 17 val. Neoklasikinio šokio teatras “Releve”. “Zodiako ženklai” 17 d. 12 val. “Katės namai” KAUNO TEATRO KLUBAS 14 d. 19 val. Džiazo miniatiūros 16 d. 19 val. “Jis ir Ji” 17 d. 16 val. Teatralizuotas koncertas “Operos paštetas” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori” 17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?” 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 16 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. Spektaklis “Atėjau, pamačiau, negalėjau”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 14 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “TOP Girls (Neprilygstamosios)” 15 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” 17 d. 12 val. Aktorių ansamblis “Degam”. “Zita - pelytė” 17 d. 17 val. Teatras “No Theatre”. “No Concert” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 16 d. 12 val. “Labas, mažyli” 17 d. 12 val. “Stebuklingas Pelenės laikas” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 14 d. 16 val. “Sriubinė” 15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Už durų” 17 d. 12 val. “Skiriama princesei” 17 d. 18 val. “Labai paprasta istorija”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Sankirta su pagrindiniu keliu” 17 d. 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18 val. Albumo “Visas Aš “beveik” pristatymas. Dalyvauja Andrius Kulikauskas (vokalas, klavišiniai), Gintaras Šulinskas (gitara) TEATRAS “MENAS” 14 d. 18 val. “Žiema po stalu” 16 d. 17 val. Muzikinis projektas “Spalvoti” 17 d. 12 val. “Gilės nuotykiai Ydų šalyje” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 17 d. 12 val. “Pikčiurna” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. Teatras-studija “Theaomai”. “Broliai Karamazovai”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 17 d. 17 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 14 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Katės namai” 14 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Švytinčių burbulų partija”


2013 02 14 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:46 leidžiasi 17:21 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

0 Oslas

Penktoji jaunaties diena

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

-3 Helsinkis

0

Stokholmas

Delčia III 04

-3

Dublinas +9 0

Šiauliai

+7 Londonas

-2 0

Klaipėda

-3

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną nuo 0 laipsnių iki 1 laipsnio šilumos.

Bordo

Ukmergė 0

Kaunas

-2

VILNIUS +18

Druskininkai Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį 6-10 laipsnių šalčio, dieną 1-3 laipsniai šalčio.

Lisabona

Alytus

+1 -3

+1 Amsterdamas

+13

0

0

-1

+15 Madridas

+14 Barselona

+2 Ryga

+1 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai +1

+1 Sankt Peterburgas

Talinas

9:35

Palanga

19

Vilnius Minskas 0 -1 Varšuva 0 Kijevas

0

Berlynas -1 Praha

+1 Miunchenas

+12 Nica

+13 Roma

-3 Maskva

0

Bratislava Viena Budapeštas +1 +2 +4 Bukareštas Varna Dubrovnikas +6 Sofija +14

+20

Stambulas +12

Malaga +11

45-oji metų diena. Vasario keturioliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 7-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 320 dienų.

Alžyras +15

Tunisas +13

Atėnai

+16 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Liliana, Liljana, Kirilas, Saulė, Saulius, Valentinas, Valentina. Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 25 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 13 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Venkite beatodairiško entuziazmo, fanatiško tikėjimo savo ar kieno nors kito nuostatų teisingumu. Netvarkykite ir svarbių piniginių, turto reikalų, nesivelkite į avantiūras. Jautis. Sunkokas laikas, kai galima greitai nusivilti, nuliūsti ar apsigauti. Šiandien neverta niekur skubėti, užsigriebti didelių ir atsakingų darbų. Dvyniai. Šiuo metu esate prislėgti atsakomybės, įsipareigojimų naštos, tačiau vargu ar pavyks rasti išeitį. Kreipkitės į draugus, jie pagelbės. Vėžys. Slegiantis metas. Iš jūsų gali pareikalauti grąžinti seną skolą, atlikti nebaigtą, užvilkintą darbą. Nepatartina spręsti problemų, susijusių su uždarbiu, pelnu. Liūtas. Mažiau žadėkite ir iš kitų nieko neprašykite. Neužmegzkite naujų pažinčių: nei darbo, nei romantiškų. Galite sulaukti provokacijų. Mergelė. Geriausia, jei tik turite galimybę, likti namie. Tačiau jei būsite priversti sėdėti darbo vietoje, bent griežtai atsiribokite nuo nereikalingo bendravimo. Svarstyklės. Jausitės prislėgti. Nors suvoksite, kad viskas gerai, galite išgyventi, nervintis, ypač dėl pinigų, santykių su mylimu žmogumi, vaikų elgesio. Skorpionas. Būkite atidūs ir atsargūs darbe. Venkite konfliktų su vadovais. Daugiau dėmesio skirkite sveikatai stiprinti. Pasikliaukite savieiga - jūsų problemos ilgai netruks. Šaulys. Negeras laikas susitarimams, deryboms, ginčams. Nelaukite iš aplinkinių supratimo. Nesidalykite savo jausmais, svajonėmis, norais, nes atsiras žmonių, kurie jus išduos. Ožiaragis. Diena sunki, tad būsite linkę ir be priežasties nusiminti, ką jau kalbėti, jei tam bus pagrindo. Nepalanku skolinti pinigų, juolab juos investuoti. Negeras laikas įsimylėti. Vandenis. Nieko nauja nepradėkite, niekam nieko nežadėkite, atidėkite svarbius pokalbius, keliones. Analizuokite nueitą kelią: galite suvokti nors ir nemalonią, bet itin svarbią tiesą. Žuvys. Pasistenkite tyliai vykdyti savo pareigas, niekam nepriekaištauti, nemokyti. Venkite rimtų įsipareigojimų, o svarbų pokalbį su viršesniu už jus žmogumi geriau atidėti.


20

2013 02 14 Lietuvos žinios

Margumynai

Birštonui dovanotas jo vardo jurginas RITA KRUŠINSKAITĖ

Lietuvos kurortas Birštonas tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kurio vardu pavadintanauja gėlių veislė. Birštonui naują jurginų veislę, pavadintą šio miesto vardu, padovanojo latvių selekcininkė Rita Zala. Garsi gėlininkė gerai žinoma ne tik savo šalyje - jos išvestos jurginų veislės Paryžiuje vykusiame jurginų augintojų konkurse yra laimėjusios antrą ir trečią vietas. Už nepaprastą latvės dovaną birštoniečiai turi būti dėkingi chorvedei, jurginų augintojai ir kolekcininkei Rasai Gelgotienei. Atvykusi į tradicinę Birštone rengiamą Jurginų šventę skaityti paskaitos apie šių gėlių auginimą ir pamačiusi kurorto gyventojų meilę joms R.Gelgotienė paragino šventės organizatorius neapsiriboti kasmetiniu renginiu, bet organizuoti mainus-turgelius, skleisti žinias apie jurginų auginimą, priežiūrą. Ji užsiminė, kad šalyje kaimynėje jurginų augintojai gerokai “stipresni” už lietuvius. Sužinojusi, kad Birštoną ir Latvijos miestą Siguldą jau daug metų sieja draugystė, muzikė kreipėsi į Latvijos jurginų augintojus, šie ir patarė pabendrauti su R.Zala. Selekcininkę sudomino Birštone puoselėjamos jurginų tradicijos, ji peržiūrėjo kurorto tinklalapio iliustracijas, herbą ir nusprendė vieną iš trijų naujai išvestų jurginų veislių pavadinti Birštono vardu. R.Zalos kurortui

Jurginas “Birštonas” jau šią vasarą pražys kurorte. / Birštono savivaldybės nuotrauka

P.Cruz laukiasi

Ilgiausias bučinys

Aktorės Penelope Cruz šeimą aplankys gandrai. Ji patvirtino, kad laukiasi antros atžalos. Aktorė paskelbė dėl nėštumo nedalyvausianti sekmadienį Ispanijoje vyksiančioje Goyos kino apdovanojimų teikimo ceremonijoje. Anksčiau šį mėnesį daug leidinių rašė, kad “Oskaro” laureatė ir jos vyras, aktorius Javieras Bardemas padovanos broliuką ar sesutę savo dvejų metų sūnui, tačiau pora atsisakydavo patvirtinti šias naujienas. Dabar 38 metų aktorė, kuri šiuo metu dirba JAV, buvo priversta pakomentuoti gandus, nes atmetė kvietimą dalyvauti 27-ojoje Goyos apdovanojimų teikimo ceremonijoje, nors yra nominuota geriausios aktorės kategorijoje. Ispanijos televizijai TVE ji sakė esanti “be galo laiminga ir susijaudinusi”, kad turės dar vieną vaiką, ir pridūrė, kad dėl sveikatos bei darbų neskris per Atlantą į ceremoniją. Pirmasis P.Cruz ir 43 metų J.Bardemo vaikas Leo gimė 2011 metų sausį.

skirtam jurginui būdingi ilgai žydintys apie dešimties centimetrų skersmens geltoni su oranžiniu atspalviu žiedai. “Birštonas” užaugs tik iki 60 centimetrų, todėl nereikės rūpintis jo sutvirtinimu, kad neišlaužytų vėjas. Pirmieji trys naujos jurginų veislės gumbeliai į kurortą bus atvežti balandžio mėnesį. Tuo metu Birštono savivaldybė žada surengti pirmąjį jurginų turgelį, kuriame galės dalyvauti ir šių ryškiaspalvių gėlių augintojai iš Lietuvos. Jurginų šventė Birštone rengiama neatsitiktinai. Jos ištakas miesto gyventojai sieja su XIX amžiaus Birštono apylinkėse gyvenusio Jundeliškių (arba Ustronės) dvarininko humanisto, rašytojo, medicinos mokslų daktaro Stanislavo Moravskio vardu. Būtent jis pirmasis į Lietuvą iš Sankt Peterburgo atsivežė jurginų ir pradėjo juos auginti. Metams bėgant, dvaro savininko atgabentos gėlės plačiai išplito po Lietuvą ir tapo neatsiejama kaimo sodybos puošmena. Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius sako, kad birštoniečių laukia dar viena dovana - jurginų skveras. Kraštovaizdžio architektė Audronė Daubarienė parengs kurorto žaliosios zonos, kurioje augs tik jurginai, projektą. “Pas mus jurginai nėra ta gėlė, kuria būtų puošiami miestai, nors Europoje jie labai mėgstami. Ten įvairiaspalviais jurginais apsodinamos prestižinės miestų aikštės, o selekcininkai kuria naujas veisles ir pavadina augalus išimtinai miestų vardais”, - pasakojo J.Aleksandravičius.

Tailande devynios poros pradėjo “bučinio maratoną” ir sieks naujo ilgiausio pasaulyje bučinio rekordo.

Aktorė P.Cruz dėl nėštumo nevyks į Goyos kino apdovanojimų ceremoniją. / AFP/Scanpix nuotrauka Poros romanas užsimezgė 2007-aisiais, kai aktoriai filmavosi Woody Alleno filme “Viki Kristina Barselona”. 2010 metų liepą P.Cruz ir J.Bardemas susituokė.

Dalyviams, kurie turi bučiuotis daugiau kaip 50 valandų 25 minutes ir vieną sekundę, kad patektų į Guinnesso rekordų knygą, draudžiama atsisėsti, o į tualetą leidžiama nueiti tik po pirmų šešių valandų. “Eidami į tualetą jie privalo bučiuotis toliau. Pora gali gerti tik vandenį arba pieną pro šiaudelius”, aiškino renginio atstovė. Pernykštis ilgiausio bučinio rekordas priklauso dviem vyrams. Šiemet jie grįžo siekti naujo rekordo. “Esu 100 proc. įsitikinęs, kad kuri nors pora pagerins praėjusių metų rezultatą”, - Patajos kurorte, kuriame vyksta renginys, sakė “Ripley’s Believe It or Not!” viceprezidentas Sompornas Naksuetrongas. Vyriausi varžybų dalyviai, pretendavę į 100 tūkst. batų (8,6 tūkst. dolerių)

Ilgiausio bučinio konkurse dalyvavo ir garbingo amžiaus pora. Reuters/Scanpix nuotraukos

ir dviejų žiedų su deimantais prizą, buvo 50-ąsias vestuvių metines švenčiantys 74 metų vyras ir 72 metų moteris. “Jie pasitraukė maždaug po valandos.

Tai buvo pirmas kartas, kai ilgiausio pasaulyje bučinio konkurse dalyvavo garbingo amžiaus pora”, - kalbėjo S.Naksuetrongas.

Palaidota “moteris-beždžionė” Meksikoje, praėjus 153 metams po mirties, palaidota XIX amžiaus “bjauriausia pasaulio moteris” Julia Pastrana.

Visas J.Pastranos kūnas buvo apaugęs tamsiais šiurkščiais plaukais.

J.Pastrana gimė 1834 metais Meksikos Sinaloa valstijoje. Nuo pat mažų dienų ji kentė moterims neįprastas ligas. J.Pastranos veidas ir visas kūnas, išskyrus delnus bei pėdas, buvo apaugęs tamsiais šiurkščiais plaukais. Pasak amžininkų, dėl didelio plaukuotumo, patologinių žandikaulių ir mažo ūgio (138 cm) moteris atrodė kaip gorila. Dėl to

žmonės ją vadino beždžione arba meška. Jaunystėje J.Pastrana Meksikoje dirbo tarnaite, tačiau 1854-aisiais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Neįprasta išvaizda leido meksikietei užsidirbti pinigų pragyvenimui Niujorke ji dalyvaudavo keistuolių pasirodymuose. Didžiojo obuolio mieste J.Pastrana sutiko ir savo gyvenimo meilę - vadybininką Theodore’ą Lentą. Jis išmokė “moterį-beždžionę” užsienio kalbų, šokio meno ir pakvietė į pasaulines gastroles. Po kelerių metų J.Pastrana ir T.Lentas susituokė. Per gastroles

Maskvoje porai gimė sūnus. Jis, kaip ir motina, buvo visas plaukuotas. Berniukas gyveno tik tris dienas ir mirė Rusijoje. Po kelių dienų nuo sielvarto ir depresijos anapilin iškeliavo ir jo motina. Mirusios J.Pastranos kūnas buvo balzamuotas ir tapo keistuolių muziejaus atributu. Po kurio laiko “mumija” atsidūrė muziejaus saugykloje. Plaukuotos moters palaikus pasaulis iš naujo atrado tik XX amžiaus viduryje, kai JAV buvo eksponuojamos įdomiausios mumijos. Jos sudomino ilgapirščius ir J.Pastranos palaikai pateko į vagių rankas. Kai policija ra-

do meksikietės mumiją, ji buvo perduota į Norvegijos Oslo medicinos institutą. Ištyrę “bjauriausią pasaulio moterį”, mokslininkai nusprendė sugrąžinti ją į gimtąją šalį. Meksikos Sinaloa valstijos gubernatorius Mario Lopezas Valdezas džiaugėsi, kad ilgai po pasaulį blaškyti J.Pastranos palaikai pagaliau bus palaidoti gimtinėje. “Ši moteris net po mirties keliavo po visą pasaulį. Visi į ją spoksojo. Mes J.Pastraną palaidosime, ir ji galės džiaugtis amžinąja ramybe”, sakė M.Lopezas Valdezas.

AFP, Reuters, WENN, BNS, LŽ

2013 m. vasario 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 37 (13 462)  

Perimti negalima nacionalizuoti

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you