Issuu on Google+

Kaina

2013 m. sausio 22 d. / Antradienis / Nr. 17 (13 442)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

KULTŪRA

Įsidarbina sunkiau, bet dirba ramiau

Ministrų kelionių maratonas pradėtas 4p.

Režisieriaus L.Bagossy fantazijos Lietuvoje 13p.

9p.

www.lzinios.lt

Žudo šaltis ir abejingumas Į reformuotą Valstybės tarnybos departamentą nuo ateinančio pirmadienio turėtų sugrįžti buvęs ilgametis jo vadovas Osvaldas Šarmavičius. Prieš trejus metus šio socialdemokrato atleidimas iš darbo mokesčių mokėtojams atsiėjo 130 tūkst. litų. 3p. “Nėra jaunų ir senų žaidėjų, yra geri ir blogi”, - interviu LŽ teigia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio asistentas G.Krapikas 14p.

UŽSIENIS

Erlendo Bartulio nuotrauka

Pradėjo antrą kadenciją

Sinoptikams pranašaujant dar šaltesnius - net iki 26 laipsnių šalčio - orus, labai svarbu laiku pasirūpinti vienišais ir neįgaliais, ypač kaimo vietovėse gyvenančiais žmonėmis. RITA KRUŠINSKAITĖ

Vis stipriau spaudžiantis šaltis tampa nepajėgiančių savimi pasirūpinti vienišų, neįgalių arba neatsakingų žmonių pražūtimi vieni mirtinai sušąla, kitų gyvybes pasiglemžia ugnis. Užėjus žiemos speigams kasmet skaičiuojamos žmonių aukos. Tarp jų -

ne tik benamiai ar girtuokliai, randami gatvėse ar menkose užuovėjose. Šaltis nusineša ir turinčiųjų namus, bet neįstengiančiųjų pasirūpinti šiluma gyvybes. Apie tragišką žmonių gyvenimo baigtį paprastai sužinoma tada, kai padėti būna jau per vėlu. Praėjusią savaitę Lazdijų rajono Lazdijų kaimo gyventojus sukrėtė dviejų garbaus amžiaus seserų mirtis. Sušalusius 81 metų Genovaitės Kardokaitės ir trejais metais jaunesnės jos

sesers Onos kūnus rado kaimynai ir seniūnas. “Iš kaimynų sužinojęs, kad Kardokaičių namuose jau kelinta diena koridoriuje dega šviesa, o Genovaitės kieme niekas nematė, supratau, kad atsitiko nelaimė”, - LŽ sakė seniūnas Sigitas Arbačiauskas. Nuojauta seniūno neapgavo. Vos įžengus į namą koridoriuje rastas bejausmis Genovaitės kūnas, o kambaryje - lovoje sustingęs jaunesnės sesers lavonas. Tvarte gulėjo jau nugaišusi karvė,

o šalia jos - vos gyva telyčia. Teismo medicinos ekspertai teigė, kad Genovaitė, kuri rūpinosi neįgalia seserimi, mirė sustojus širdžiai. Tačiau, seniūno nuomone, jei namuose būtų buvę bent kiek šilčiau, galbūt moteris būtų likusi gyva. Seseriai iškeliavus Anapilin, negalinti vaikščioti senutė mirtinai sušalo. Manoma, kad abi seserys buvo rastos prabėgus kelioms dienoms nuo jų tragiškos lemties.

4p.

Sutartis, klojusi pamatą Europos vienybei Sukiršintos ir Antrojo pasaulinio karo randų nusėtos Vokietija ir Prancūzija lygiai prieš pusę amžiaus pasirašyta Eliziejaus sutartimi paspaudė viena kitai rankas - tai buvo žingsnis, be kurio neįmanoma įsivaizduoti šių dienų Europos.

1963 metų sausio 22 dieną Vokietijos ir Prancūzijos draugystę savo parašais patvirtinę tuomečiai valstybių vadovai generolas Charles’is de Gaulle’is ir Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris aiškiai suvokė, kad Europa bus stipri tik būdama vieninga. Eliziejaus, arba Draugystės, sutartimi padėtas taš-

kas šimtmečius Senąjį žemyną alinusiai priešiškumo atmosferai. Apie Eliziejaus sutarties reikšmę šių dienų Europai, aiškios ateities vizijos poreikį kalbamės su Vokietijos ambasadoriumi Matthiasu Mülmenstädtu ir Prancūzijos ambasadore Lietuvoje Maryse Berniau. 3p.

Vakar Vašingtone dalyvaujant kone milijonui žiūrovų Barackas Obama buvo prisaikdintas antrajai kadencijai. Nebus sunaikinta tai, ką jis laiko savo didžiausiais laimėjimais, t. y. įvykdyta sveikatos apsaugos reforma ir įvestas Volstrito reguliavimo režimas, ką konkurentas respublikonas Mittas Romney buvo pažadėjęs atšaukti jau pirmąją prezidentavimo dieną. B.Obama antrajai kadencijai išsikėlė 4 prioritetinius uždavinius: sumažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą, peržiūrėti mokesčius, pakeisti imigracijos įstatymą ir sumažinti JAV priklausomybę nuo užsienio 8p. naftos.

ORAI Šiandien: šalta, debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 8-11 laipsnių šalčio.

19p.


2

2013 01 22 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Didesnė MMA - didesnis ir deficitas KAETANA LEONTJEVA

Pradeda aiškėti, kad ne visos minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo pasekmės viešiesiems finansams buvo numatytos ir joms tinkamai pasirengta. Jau dabar reikia pradėti ruoštis didesniam negu planuota biudžeto deficitui, nes atsirado spaudimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), branginti viešuosius pirkimus, kelti likusių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.

Prisimintas siūlymas didinti NPD Vos kilus MMA didinimo klausimui buvo žinoma, kad pakėlus MMA išaugs ir žmonių mokami mokesčiai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl buvo siūloma alternatyva - nekeisti MMA, bet didinti neapmokestinamąsias pajamas iki tokio lygio, kad minimalią algą uždirbantis gyventojas į rankas gautų 58,5 lito daugiau nei iki tol. Ši alternatyva patraukli dar ir tuo, kad ją pritaikius nebūtų tekę trumpinti darbo laiko, mažinti etatų, o tai smulkiose įmonėse jau pradėta daryti. Nuėjus MMA didinimo keliu susidurta su realybe, kad iš 150 litų padidintos MMA žmogui atitenka tik 110 litų. Darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai didėja 87 litais. Svarbu, kad mokesčiai auga ne pro-

porcingai, o progresyviai, nes didesnėms pajamoms taikomas mažesnis NPD. Uždirbant 800 litų pritaikomas 6,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, o uždirbant 1000 litų GPM tarifas pašoka iki 8,6 procento. Tai, kad nuo papildomo uždirbto lito reikia mokėti progresyviai daugiau mokesčių, nepatinka profsąjungoms. Kokia likimo ironija! Už progresinius mokesčius pasisakančios profsąjungos yra nepatenkintos, kai progresyvumas pasireiškia realybėje. Dabar profsąjungos ir darbdaviai jau ragina svarstyti, kaip padidinti NPD, kad darbuotojams mažėtų mokesčių našta. Taigi grįžtama prie siūlymo tiesiog mažinti mokesčius. Keliant MMA buvo skaičiuojama, kad biudžetui tai kainuos 160 mln. litų. Tačiau buvo pamiršta, kad dalį MMA uždirbančių darbuotojų valstybė ir savivaldybės “įdarbina” netiesiogiai - per viešuosius pirkimus. Jau seniai įprasta, kad ministerijos, savivaldybės ir kitos įstaigos nesamdo nei sargų, nei valytojų. Šios ir kitos panašios paslaugos perkamos iš rinkoje veikiančių įmonių, kai kurios jų daliai darbuotojų moka minimalius atlyginimus. Padidinta MMA taip pat turės įtakos ir perkamų darbų kainoms. Padidinus MMA, viešųjų pirkimų sutartis turinčios įmonės susidūrė su rimta problema: dažniausiai sutarty-

se nenumatyta galimybė keisti kainų, pasikeitus MMA. Sutartyse numatytos kainos būna fiksuotos, o sutartys sudarytos keleriems metams į priekį. Jeigu įmonė nebuvo numačiusi didinti MMA ir darbuotojų atlyginimai sudaro didžiąją dalį išlaidų, o persiderėti kainos neįmanoma, grės nuostoliai ar net bankrotas.

Iš 150 litų padidintos MMA žmogui atitenka tik 110 litų.

džetui reikštų šimtais milijonų litų augsiančias išlaidas. Jei perkančiosios organizacijos atsisakys derėtis ir didinti kainas arba Viešųjų pirkimų tarnyba neduos sutikimo keisti sutarčių kainas (jis būtinas, jeigu pirkimo suma viršija 100 tūkst. litų be PVM), paslaugų ar darbų teikėjai gali nutraukti jiems nuostolingas sutartis, o rengiant naujus viešųjų pirkimų konkursus vis tiek teks atsižvelgti į padidintą MMA. Atrodo, kad apie tai nebuvo pagalvota, tad tai yra rimta biudžeto deficito augimo grėsmė.

Apie “socialinį teisingumą” Juk skirtingai nei kaimo parduotuvėlės, apsaugos ar valymo įmonės negali trumpinti darbo laiko ir saugoti ministerijų tik pusę savaitės arba valyti tik pusę patalpų. Būtų logiška, jeigu ir pakėlus MMA viešųjų pirkimų kaina būtų atitinkamai koreguojama. Tačiau ar valstybės ir savivaldybių biudžetuose tam numatyta papildomų lėšų? Kas savivaldybėms ir biudžeto įstaigoms kompensuos brangstančius viešuosius pirkimus ir apskritai, ar yra apskaičiuota, kiek jie brangs? Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 metais viešieji pirkimai Lietuvai kainavo 12,8 mlrd. litų. Net ir nedidelis, kelių procentų dydžio viešųjų pirkimų brangimas šalies biu-

Vyriausybei dar nepriėmus nutarimo dėl MMA didinimo, Seime jau buvo kilusios diskusijos dėl poreikio didinti atlyginimus politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir tarnautojams. Teigta, neva “socialiai neteisinga”, jeigu skirtumas tarp MMA ir kitų atlyginimų sumažės. Ir vėl kokia likimo ironija! Pajamų nelygybe nuolat besirūpinantis Seimas staiga susirūpino, kad pajamų nelygybė viešajame sektoriuje sumažėjo, ir užsimojo ją vėl padidinti. Jei jau užsiminta apie “socialinį teisingumą”, norisi paklausti, ar “socialiai teisinga”, kad 2012 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje buvo 10 proc. didesnis nei privačiame?

Brangsiantys viešieji pirkimai, didėsiančios algos biudžetinių įstaigų darbuotojams ir mažėsiančios biudžeto pajamos reikštų augantį atotrūkį tarp biudžeto išlaidų ir pajamų. Planuota, kad šiemet visų viešųjų finansų deficitas sudarys 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau įvertinus nenumatytų MMA didinimo pasekmių pasekmes galime grėsmingai priartėti prie 3 proc. BVP ribos. Tai reikštų dar didesnį valstybės skolos augimą, užkraunant sunkesnę įsipareigojimų naštą būsimoms kartoms. Kad išvengtume skolos augimo, jau artimiausiu metu gali tekti peržiūrėti biudžeto įstatymą ir mažinti išlaidas. Blogiausias kelias būtų didinti mokesčius, nes MMA pakėlimo našta dar sunkiau užgultų mokesčių mokėtojų pečius. Žinoma, yra ir galimybė įvertinti MMA didinimo poveikį šalies ūkiui ir viešiesiems finansams. Jeigu įvertinimas parodytų, kad sprendimas turėjo nenumatytas pasekmes, kurioms nebuvo tinkamai pasiruošta, jį reikėtų atšaukti, o tai būtų politiškai nepatrauklu. Vis dėlto didžiausia pamoka šiuo atveju yra ta, jog reikia pertvarkyti numatomo sprendimų poveikio įvertinimo sistemą, kad ateityje verslo ir biudžeto neužgriūtų nenumatytos pasekmės, o pats įvertinimas būtų atliekamas kruopščiai, visapusiškai ir atsakingai.

Seimo tribūna

Paveldėjome daug problemų Su Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūne Irena Šiauliene kalbamės apie didžiausias šalies problemas, gerovės valstybės kūrimą.

Lietuvos žinios

- Vadovaujate didžiausiai Seimo frakcijai. Ar nesudėtinga sutelkti ją sklandžiam darbui? - Didžiausiai Seimo frakcijai vadovauju ne pirmą kartą. Per vieną kadenciją vadovavau net 53 narių frakcijai. Didelė Seimo frakcija turi savų pranašumų. Pirmiausia - lengviau įveikti balsavimo užduotis. Didesnėje frakcijoje ir žmonių harmoniją pasiekti kartais yra lengviau negu mažoje. Kai frakcija didesnė, mikroklimatas - ir jaukesnis, ir geresnis. - Seimo LSDP frakcijoje dirba ne tik patyrę politikai, bet ir parlamento naujokai. Kaip jiems sekasi pritapti Seime? - Sakyčiau, mūsų naujokams sekasi neblogai. Žinoma, nenorėdami vienu ar kitu klausimu patirti nedidelio fiasko, naujokai būna santūresni. - Esate viena ilgiausiai Seime dirbančių parlamentarių - išrinkta jau šeštą kartą. Kokius svarbiausius tikslus keliate sau per šią kadenciją? - Tarp moterų parlamentarių esu vienintelė, dirbanti šešias kadencijas

iš eilės. Iš viso tokie esame keturi: mano frakcijos kolegos Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas bei Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Mano reikalavimai sau pirmiausia susiję su frakcijos darbo organizavimu. Sieksiu užtikrinti teigiamą mikroklimatą, kad parlamentarai girdėtų vieni kitus, kad savo balsą turėtų ir atėję nauji nariai, o senieji nepiktnaudžiautų savo patirtimi. Per esminius, svarbius pagal Vyriausybės programą balsavimus stengsiuosi užtikrinti, kad būtų reikiamas balsų skaičius. Taip pat - kad frakcijos nariai atsakingai dirbtų Seimo komitetuose, komisijose. Tai bus mūsų visų sėkmė, nes politika - komandinis darbas. - Politikai dažnai kaltinami, ypač sunkmečiu, atitrūkę nuo realaus gyvenimo, nežinantys, kaip ir kuo gyvena paprasti žmonės. Ar tai tiesa? - Taip nėra. Politikas - ne biurokratas, valdininkas. Esame tarpinė grandis, jungianti Vyriausybę ir visuomenę. Tačiau nepakanka vien gerų norų ar žinojimo, ką daryti. Paprastai norams įgyvendinti reikia finansinių išteklių. Čia kaip su tuo geruoju samariečiu: ar jis būtų galėjęs ką nors padėti, jei nebūtų turėjęs pinigėlių? Pakėlėme minimalią mėnesio algą (MMA). Rikiuojasi ir kiti, pavyzdžiui, biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurių

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

alga nelabai skiriasi nuo MMA. Pensininkai irgi teiraujasi, kada bus grąžintos sumažintos pensijos. Visam tam reikia piniginių lėšų, vien mūsų norų neužtenka. Su Vyriausybe privalome organizuoti politinį procesą ir tolesnį ekonominį gyvenimą. - Kokios, jūsų akimis, yra pagrindinės problemos Lietuvoje? - Iš nuėjusios valdančiosios daugumos paveldėjome labai daug problemų. Tai ir nedarbas, ypač jaunimo, netinkamas biudžetinių lėšų skirstymas, neefektyvus Europos Sąjungos lėšų naudojimas. - Valdantieji žada vesti Lietuvą gerovės valstybės kūrimo keliu. Kaip to sieksite? - Gerovės valstybę kursime garantuodami socialinį teisingumą, mažindami atotrūkį tarp pajamų dydžio. Sieksime, kad visuomenė atsigautų ir pajustų ekonomikos augimą. Taip pat stengsimės sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui, nežlugdyti žmonių iniciatyvos. Visas kompleksas priemonių turi duoti ekonominį efektą, pakelti bendrąjį vidaus produktą ir visuomenės pajamas. Išskirčiau investicijų pritraukimą. Jei kalbame apie Lietuvos ūkį, turime tikrai labai didelių problemų. Neaiškumas, laiko praradimas, santykių įtampa, kilusi tarp Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projekto vykdyKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

I.Šiaulienė į Seimą išrinkta jau šeštą kartą. tojų ir iš dalies Europos Komisijos. Po referendumo reikia patikslinti Nacionalinę energetikos strategiją. Norime, kad būtų įgyvendintas vienas pagrindinių mūsų Vyriausybės siūlymų, kuris turėtų duoti postūmį ekonomikai išjudinti, - kad prasidėtų daugiabučių renovacija. Tai būtų ne pavienių namų atnaujinimas, o kompleksinė, masinė daugiabučių renovacija. - Valdančioji koalicija dirba neseniai, tačiau pirmų nesutarimo kibirkščių jau būta. Ar pavyks drauge išdirbti ketverius metus? - Sėkmingai įveikėme įtampą ir kibirkštis: patvirtinta Vyriausybės progra-

ma, priimtas valstybės biudžetas, o per pratęstą Seimo rudens sesiją - Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Kitose Seimo frakcijose dirba daug politinės patirties koalicijose turinčių parlamentarų. Manau, visi supranta mums tekusią atsakomybę. Rinkėjų pareikštas pasitikėjimas įpareigoja labiau konsultuotis, tartis, ieškoti tinkamiausio sprendimo. Reikia mokėti politikoje kilusią įtampą peržengti ir visada matyti perspektyvą. Dabar tokio matymo pakanka, pavojaus koalicijai kol kas neįžvelgiu.

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


2013 01 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Sutartis, klojusi pamatą Europos vienybei TADAS VALANČIUS

Sukiršintos ir Antrojo pasaulinio karo randų nusėtos Vokietija ir Prancūzija lygiai prieš pusę amžiaus pasirašyta Eliziejaus sutartimi paspaudė viena kitai rankas - tai buvo žingsnis, be kurio neįmanoma įsivaizduoti šių dienų Europos. 1963 metų sausio 22 dieną Vokietijos ir Prancūzijos draugystę savo parašais patvirtinę tuomečiai valstybių vadovai generolas Charles’is de Gaulle’is ir Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris aiškiai suvokė, kad Europa bus stipri tik būdama vieninga. Eliziejaus, arba Draugystės, sutartimi padėtas taškas šimtmečius Senąjį žemyną alinusiai susiskaldymo ir priešiškumo atmosferai. Apie Eliziejaus sutarties reikšmę šių dienų Europai, jos vertybes ir aiškios ateities vizijos poreikį kalbamės su Vokietijos ambasadoriumi Matthiasu Mülmenstädtu (M.M.) ir Prancūzijos ambasadore Lietuvoje Maryse Berniau (M.B.). - Draugystės, arba Eliziejaus, sutartis - tai ne tuomet priešiškų šalių rankų paspaudimas, galima sakyti, tai šiuolaikinės Europos pagrindas. Ar kada susimąstėte, kokia dabar būtų Europa, jei Prancūzija ir Vokietija būtų likusios skirtingose barikadų pusėse? M.M.: - Tokiu atveju būtų buvę paprasčiausia įtvirtinti situaciją, susiklosčiusią Europoje iki 1945 metų. Vokietijai Eliziejaus sutartis suteikė galimybę grįžti į tarptautinę bendruomenę, integruotis į Vakarų Europą. To itin siekė pirmasis pokario Vokietijos kancleris K.Adenaueris. Kai kurie politikai ragino pirmiausia susitelkti į šalies suvienijimą, tačiau jo tikslas buvo valstybės integracija. Prancūzijos vadovo Ch.de Gaulle’io pasiūlymas tapo itin reikšmingas. M.B.: - Tai buvo labai racionalus ir laiku padarytas sprendimas. Kai

M.Mülmenstädtas ir M.Berniau neabejoja, kad praeitį galima įveikti. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka generolas Ch.de Gaulle’is grįžo į valdžią 1958 metais, jis tapo Antrojo pasaulinio karo rezistencijos simboliu ir turėjo vieningos Europos viziją. Tad susiklostė natūralios aplinkybės, kurios leido atkurti Vokietijos ir Prancūzijos ryšius. Sutarties pasirašymas greičiausiai buvo neišvengiamas. Ch.de Gaulle’is dar prieš jos sudarymą lankėsi Vokietijoje, susitiko su jaunąja vokiečių karta. Taigi sutartis reikšminga dar ir tuo, kad kilo iš pačios visuomenės. Tiesiog neįmanoma įsivaizduoti dabartinės Europos, jei šios sutarties nebūtų buvę. - 1963-iaisiais Europą skyrė geležinė uždanga. Ji, kaip ir priešprieša tarp Vokietijos ir Prancūzijos, buvo Antrojo pasaulinio karo palikimas. Šiandien visa tai - istorija. Kokias vertybes turime puoselėti, kad istorija niekada nepasikartotų? M.M.:- Pagrindines vertybes - taiką, demokratiją, tarpusavio bendradarbiavimą, žmogaus teises, įstatymų viršenybę, solidarumą. Žinoma, turime ir iš-

šūkių. Įgyvendinant juos lengvų sprendimų nebūna. Ir nors vienos šalys gali pasirodyti stipresnės už kitas, visi svarbiausi, lemtingi sprendimai priimami išvien visų 27 Bendrijos narių.

Būtų neįmanoma įsivaizduoti dabartinės Europos, jei šios sutarties nebūtų buvę. M.B.: - Sunkmečio sąlygomis solidarumas tampa bene svarbiausia vertybe. Todėl, pavyzdžiui, Lietuvos balsas yra toks pat svarbus kaip mūsų. Tačiau svarbiausia - bendra ir aiški ateities vizija. - Matome, kad Vokietijos ir Prancūzijos vadovų tandemui ir šiandien tenka imtis ryžtingų sprendimų stengiantis kurti tvirtą demokratinę ateitį visai Europai. Kaip manote, kodėl Prancūzijos ir Vokietijos draugystė, dialogas tapo visos Europos ateities kūrimo pagrindu? M.B.: - Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Vokietija ir Prancūzija užima

Po trejų metų - į tą pačią kėdę RAIMONDA RAMELIENĖ

Į reformuotą Valstybės tarnybos departamentą (VTD) nuo ateinančio pirmadienio turėtų sugrįžti buvęs ilgametis jo vadovas Osvaldas Šarmavičius. Prieš trejus metus šio socialdemokrato atleidimas iš darbo mokesčių mokėtojams atsiėjo 130 tūkst. litų. Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijai pastaruoju metu vadovaujantis 58-erių O.Šarmavičius gali krautis lagaminus į sostinę. Šalia Šilalės vienkiemyje gyvenantis ir į darbą Telšiuose važinėjantis buvęs pareigūnas kviečiamas užimti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pavaldumo nusikračiusio bei savarankiška Vyriausybės įstaiga nuo sausio tapusio VTD direktoriaus postą. Tuometinio vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio valia O.Šarmavičius jį prarado 2010-ųjų kovą neva dėl netinkamo pareigų atlikimo. Tačiau visų instancijų teismų verdiktas buvo vienareikšmis - pareigūnas buvo atleistas neteisėtai, todėl jis turi būti grąžintas į darbą išmokant 130 tūkst. litų kompensaciją.

O.Šarmavičius dabar gyvena vienkiemyje šalia Šilalės ir važinėja į darbą Telšiuose. / LŽ archyvo nuotrauka

Visiškai reabilituotas O.Šarmavičius, paklaustas apie naująjį paskyrimą, kuris greičiausiai bus palaimintas rytdienos Vyriausybės posėdyje, juokaudamas LŽ vakar prisipažino esąs prietaringas žmogus, todėl, kol neperšoka per upelį, “op” nesako. Kartu neslėpė, kad ir praradęs vadovo postą VTD veiklos iš akių nepaleido. “2002-aisiais mes su kolegomis šį departamentą sukūrėme, buvau pirmasis jo vadovas, todėl negaliu

didžiulę Senojo žemyno dalį. Šių valstybių piliečiams tenka beveik trečdalis visos Europos populiacijos. Pagal ekonominį pajėgumą taip pat esame tarp lyderių. Tapome varomąja jėga.

būti abejingas jo likimui”, - sakė O.Šarmavičius. Galutinis taškas buvusio pareigūno atleidimo istorijoje buvo padėtas tik 2012-ųjų vasarą, nes VRM prašymu teismas buvo atnaujinęs šios bylos procesą. “Buvau pakabintas 2,5 metų. Dabar esu visiškai reabilituotas”, džiaugėsi O.Šarmavičius. Paklaustas, ar jau išleido už neteisėtą atleidimą priteistą kompensaciją, naujasis direktorius pirmiausia pabrėžė, kad tai ne jo kaltė, jog valstybei buvo padarytas

M.M.: - Būdami varomoji jėga esame lygūs su kitomis Europos šalimis. Vokietija su Prancūzija iš tiesų yra susipynusios daugelyje sričių. Štai Vokietijos kompanija gali vadovauti Prancūzijos bendrovei, kurtis gretimoje šalyje, ir priešingai. Puikių bendradarbiavimo pavyzdžių atrastume mokslo, technologijų ir kitose srityse. - Jeigu Eliziejaus sutartį pavadinsime šalių bendradarbiavimo ir demokratijos pavyzdžiu, kokiems šiandienos iššūkiams galėtume šį pavyzdį pritaikyti? M.B.: - Jei 1950 metais būtume paklausę prancūzų, ar šie norėtų drau-

gystės su vokiečiais, tikrai nesu tikra, ką jie būtų atsakę. Mums artimi žmonės buvo įtraukti į Antrąjį pasaulinį karą, todėl visuomenei buvo sudėtinga numalšinti savo emocijas ir priešiškus jausmus. Vis dėlto žengti lemiamą žingsnį labiausiai paskatino bendra stiprios ir vieningos Europos vizija. Tačiau šiandien turime itin ištobulintą komunikaciją, kiekvienas galime būti įvykių centre, reikšti savo emocijas, ir tai atsiliepia ateities architektų darbui. Eliziejaus sutarties pasirašymo metu kūrėme aiškią ateities viziją. Šiandien ją formuoti ir perteikti tapo kebliau. M.M.: - Tai pavyzdys ne tik Europai, bet ir kitiems pasaulio regionams. Svarbiausia - įtikinti savo žmones neaiškinant, ką jie turi daryti, ir tai ims veikti. Praeitį galima nugalėti. - Ką Jums asmeniškai reiškia šios sutarties pasirašymas? M.B.: - Prancūzų jaunimui buvo sudaryta galimybė vykti gyventi ir mokytis į Vokietiją, o vokiečių - į Prancūziją. Taip suartėjo jaunosios kartos, tarp jų užsimezgė draugystė ir glaudūs ryšiai. Eliziejaus sutartis labai daug davė mūsų organizacijoms ir žmonėms. Deja, kitų šalių gyventojams sunku įsivaizduoti, ką mums tai reiškia. Ji taip įsiskverbė į mūsų gyvenimą, kad tapo tiesiog natūralia jo dalimi. M.M.: - Ši sutartis kiekvienam turi ir asmeninį aspektą. Mano senelis žuvo Prancūzijoje 1915 metais. Mamos brolis žuvo Prancūzijoje Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau pasirašius sutartį buvau vienas pirmųjų, kurie pagal mainų programą važiavo į Prancūziją, o į mano šeimos namus atvyko jaunuolis iš Prancūzijos. Kiekvienas Vokietijos miestas turi draugišką miestą Prancūzijoje, kiekviena mokykla turi partnerę. Tačiau prancūzai visada liks prancūzais, vokiečiai - vokiečiais, o lietuviai - lietuviais. Tai Europos Sąjungos fenomenas vienu metu gyvename įvairovėje (“United in diversity”). Tautinis identitetas ir skirtinga kultūra yra tai, kuo galime didžiuotis kiekvienas.

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTAS VTD - valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti. VTD vadovauja direktorius valstybės pareigūnas, priimamas į pareigas ketveriems metams. Jis gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. VTD prižiūri, kaip įgyvendinamas Valstybės tarnybos įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, atlieka patikrinimus valstybės ar savivaldybių

O.Šarmavičius postą prarado 2010-ųjų kovą neva dėl netinkamo pareigų atlikimo. nemažas nuostolis. “Ir mano karjera buvo sugadinta”, - pridūrė jis. Nuosavo gyvenamojo ploto Vilniuje O.Šarmavičius pasakojo neturįs. Vadovaudamas VTD jis turėjo tarnybinį butą, kurį išeinant teko palikti. “Jei statusas keisis, žiūrėsim, ką daryti”, - sakė socialdemokratas.

Nuopelnus įvertino ekspertai Premjero ir Socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevi-

institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo. VTD tikrina pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius ir vadovavimo gebėjimus, administruoja valstybės tarnautojų rezervą, tvarko valstybės registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą. VTD analizuoja valstybės tarnautojų mokymo ir karjeros poreikius ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms siūlymus dėl įgyvendinimo.

čiaus teigimu, O.Šarmavičius kompetentingas, daug patirties turintis pareigūnas, todėl vadovauti VTD puikiai tinka. Vyriausybės vadovas priminė, kad O.Šarmavičiaus, šias pareigas ėjusio septynerius metus, nuopelnus labai gerai įvertino Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai. Apžvelgdami penkerių metų laikotarpį, 2009-aisiais Lietuvą jie paskelbė geriausiai europietiškus viešojo administravimo principus valstybės tarnybos srityje atitinkančia naująja Europos Sąjungos nare. “Toks įvertinimas parodė, kad O.Šarmavičius gerai atliko savo funkcijas”, - pabrėžė A.Butkevičius.


4

2013 01 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

Šaltis pasiglemžė seseris namuose •1 p.

Atkelta iš

Pagalbos nepriėmė Abiejų senučių mirtis atskleidė ir galiojančių teisės aktų netobulumus. Garbaus amžiaus moterų kaimynai, seniūnijos darbuotojai ir giminaičiai matė, kad joms reikia pagalbos, tačiau seserys kaip įmanydamos jos kratėsi. “Į vidų nieko neįsileisdavo. Tik su manimi, kaip sena pažįstama, dar sutikdavo pasikalbėti kieme”, LŽ teigė Lazdijų seniūnijos socialinė darbuotoja Zita Jonuškienė. Tik vieną vienintelį kartą, primygtinai pareikalavus leisti pamatyti visus metus nevaikščiojančią seserį, Ge-

prabilus apie tai, Genovaitė išrėždavusi, kad Ona ten numirs, ir tuo įkalbinėjimai baigdavosi. Vaikų neturinčioms moterims persikraustyti į senelių namus ne kartą siūlė ir giminaičiai, tačiau atsakymas būdavo tas pats: “Jokios valdiškos pagalbos nereikia. Nesikiškite į mūsų gyvenimą.” Kaimynai tvirtina, kad būtų mielai padėję senutėms, tačiau keistoko būdo Genovaitė pagalbos nepriėmė, tad žmonės per jėgą į Kardokaičių buitį ir nesikišo. Net giminaičiams paskambinus pasiteirauti, ar viskas seserims gerai, kaimynai tegalėdavo pasakyti, kad matė Genovaitę, vaikštančią po kiemą.

“Į vidų nieko neįsileisdavo. Tik su manimi, kaip sena pažįstama, dar sutikdavo pasikalbėti kieme”, - LŽ teigė Lazdijų seniūnijos socialinė darbuotoja Z.Jonuškienė.

Seni žmonės ir neįgalieji dažnai bijo įsileisti į namus net socialinius darbuotojus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

novaitė sutiko socialinei darbuotojai plačiau praverti duris. Z.Jonuškienė Kardokaičių sodyboje pastarąjį kartą lankėsi praėjusių metų gruodžio viduryje. Kaip jau buvo įprasta, Genovaitė, patikinusi, kad joms pagalbos nereikia, vidun neįsileido. Z.Jonuškienė, pro plyšį tvarto duryse įsitikinusi, kad galvijai pašerti, daugiau seserų nebetrukdė. Anot socialinės darbuotojos, priverstinai jų išvežti į senelių ar slaugos namus ji esą neturėjo teisės. Vos

Neturėjo teisės išvežti “Jaučiu savotišką kaltę, kad neradome būdų padėti Kardokaitėms”, apgailestavo seniūnas. Anot jo, dabartiniai įstatymai per daug humaniški ir liberalūs žmonėms, dažniausiai net nesuvokiantiems, kad jiems reikalinga pagalba, esą todėl jos ir negaunantiems. “Išimtiniais atvejais gal reikėtų leisti taikyti prievartą. Dėl pačių žmonių gerovės”, įsitikinęs S.Arbačiauskas. Po tragiško įvykio seniūnas žada kreiptis pa-

Šalčio aukos Pernai vien Alytaus apskrityje mirtinai sušalo 23 žmonės, šiemet tik įpusėjus žiemai - apie 10. Tad sinoptikams pranašaujant dar šaltesnius - net iki 26 laipsnių šalčio - orus, labai svarbu laiku pasirūpinti vienišais ir neįgaliais, ypač kaime gyvenančiais žmonėmis. Beje, šalčio aukomis galima vadinti ir tuos, kurie, nepaisydami priešgaisrinės apsaugos specialistų perspėjimų, nepasirūpina kaminų išvalymu, šildosi netvarkingomis krosnimis, kūrena jas vietoj rekomenduojamos pusantros valandos kelis kartus ilgiau. Vien praėjusį savaitgalį gaisrai nusinešė šešių žmonių gyvybes.

galbos į Lazdijų rajono savivaldybės politikus, kad jie inicijuotų įstatymo pakeitimus, kurie leistų bent išimtiniais atvejais taikyti prievartą. Ar galima padėti žmogui per prievartą? Lazdijų sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Romas Jurkevičius įsitikinęs, kad ne. “Įstatymai draudžia nepaisyti žmogaus valios”, teigė medikas. Anot jo, apie moterų bėdas medikams buvo žinoma. Jie lankė kaime gyvenančias seseris, tačiau neretai jų būklę tegalėdavo nustatyti pažvelgę pro langą, nes durys nebūdavo atveriamos.

Ministrų kelionių maratonas jau pradėtas TOMAS BAŠAROVAS

Ministerijose kojas vos apšilę nauji jų vadovai braižo užsienio komandiruočių maršrutus. Sausis pagal ministrų darbotvarkes - darbo vizitų į užsienį pradžia. Pasisvečiuoti užsienyje spėjo jau pusė Vyriausybės narių. Dvišalių vizitų maršrutai kol kas braižomi į kaimynų šalis, o diplomatinių kelionių krikštu dažniausiai tampa apsilankymas vadinamojoje Europos Sąjungos (ES) sostinėje - Briuselyje. Senojo žemyno ribas artimiausiu metu žada kirsti tik užsienio reikalų ministras.

Kelionių startas duotas Pirmasis užsienio vizitus pradėjo Aplinkos ministerijos (AM) vairą perėmęs “tvarkietis” Valentinas Mazuronis. Į kelionę - kasmetinį ES Aplinkos tarybos posėdį Briuselyje V.Mazuronis susirengė vos pradėjęs eiti ministro pareigas pernai gruodį. Šią savaitę V.Mazuronis vyks ir antrojo vizito, taip pat į Briuselį. AM atstovų teigimu, abiejų vizitų tikslas - pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo socialdemokrato Lino Linkevičiaus kelionių darbotvarkė šį mėnesį itin intensyvi. Praėjusią savaitę su pirmuoju dvišaliu vizitu jis lankėsi

Latvijoje, vakar L.Linkevičius grįžo iš Dublino, kur buvo susitikęs su lietuvių bendruomene bei dalyvavo neformaliame Europos reikalų ministrų susitikime. Šiandien ministras su prezidentės vadovaujama delegacija išvyksta į Daniją. Kaip teigė URM spaudos tarnybos darbuotojai, sausį numatomas ministro dalyvavimas ES-Lotynų Amerikos ir Karibų šalių vadovų susitikime Čilės sostinėje Santjage, Užsienio reikalų taryboje Briuselyje. Vasario pirmosiomis dienomis L.Linkevičius vyks į Miuncheno saugumo konferenciją Vokietijoje. L.Linkevičius yra gavęs kvietimą apsilankyti ir Lenkijoje.

URM vadovo L.Linkevičiaus kelionių darbotvarkė šį mėnesį itin intensyvi. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Lankosi Briuselyje Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl Tėvo mirties nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos krepšinio federacijos prezidentą ARVYDĄ SABONĮ.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas

Atsisveikinant su ANDRIUMI SABONIU Dėl Andriaus Sabonio mirties nuoširdžią užuojautą reiškiame sūnui ARVYDUI SABONIUI ir jo šeimai. Tegu būna lengva Velioniui Lietuvos žemė. Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

Šiandien pirmuosius savo užsienio vizitus Briuselyje pradėjo kultūros ministras “darbietis” Šarūnas Birutis, sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis ir jo partijos kolega, finansų ministras Rimantas Šadžius. Š.Birutis ir V.P.Andriukaitis vizitų metu susitiks su ES Tarybai pirmininkauti pradėjusios Airijos kultūros ir sveikatos apsaugos ministrais, Europos Parlamento nariais, taip pat lankysis Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES. R.Šadžius dalyvaus ES Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos posėdžiuose. “Dvišalius susitikimus su kitų valstybių kolegomis pradėjau ne kaip svečias, o kaip šeimininkas. Pirmieji vizitai į užsienį suplanuoti iš anksto, atsižvelgiant į tarptautinę darbotvarkę”, - pažymėjo krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas. Jis pirmojo užsienio vizito sausio pabaigoje vyks į Latviją, kur dalyvaus kasmetiniame Baltijos gynybos ministrų susitikime. Vasarį

Pirmieji Vyriausybės narių užsienio vizitai kol kas - tradicinėmis kryptimis.

Jis lankėsi Berlyne vykstančioje tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje “Žalioji savaitė 2013”. Kitą savaitę ministras skris į Briuselį.

ministro kelionių maršrutai nusidrieks į Vokietiją, Airiją ir Belgiją.

Pirmajam užsienio vizitui vasario pradžioje rengiasi socialinės apsaugos ir darbo ministrė “darbietė” Algimanta Pabedinskienė. Airijoje ji dalyvaus neformaliame Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų apsaugos ministrų tarybos posėdyje. Vasarį savo pirmųjų užsienio vizitų į Briuselį vyks švietimo ir mokslo ministras “darbietis” Dainius Pavalkis, taip pat ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Susisiekimo ministro socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus atstovai kol kas negalėjo pasakyti, koks bus artimiausias ministro vizitas, tačiau patikino, kad didžioji dalis užsienio kelionių susijusi su siekiu užtikrinti sklandų Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai.

Sparnus jau pakėlė Į Airijos sostinę Dubliną praėjusią savaitę pirmųjų vizitų jau vyko teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis ir vidaus reikalų ministras “tvarkietis” Dailis Alfonsas Barakauskas. Net dviejų užsienio vizitų praėjusią savaitę buvo išvykęs ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Strasbūre ir Briuselyje viešėdamas ministras Europos Komisijos (EK) pareigūnams pristatė naujosios Vyriausybės poziciją dėl strateginių projektų, ES ir Lietuvos energetikos politikos. Sparnus į užsienį jau buvo pakėlęs ir žemės ūkio ministras “darbietis” Vigilijus Jukna.

Pirmieji vizitai - vasarį


2013 01 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Komandą papildėR.Pakso bendražygis Vadovavimą Finansų ministerijai perėmęs socialdemokratas Rimantas Šadžius postuose paliko du anksčiau šias pareigas ėjusius viceministrus. Vakar ministerijos vadovybę papildė buvęs parlamentaras Vytautas Galvonas. JURGA TVASKIENĖ

F

inansų ministerijos vadovybėje naujos kadencijos Vyriausybė apsisprendė daryti tik minimalius pokyčius. Iš trijų anksčiau dirbusių viceministrų du išsaugojo postus. Tai ilgamečiai šios institucijos darbuotojai Edmundas Žilevičius ir Aloyzas Vitkauskas, jau turintys patirties finansų klausimus spręsti kartu su ministru R.Šadžiumi. Finansų analitikas Gitanas Nausėda svarsto, kad žmonės, daug metų dirbantys vienoje sistemoje, turi ir didelį pranašumą, ir didelį trūkumą. “Pranašumas, be abejo, yra tai, kad jie puikiai išmano įstaigos virtuvę, trūkumas - jog kartais tokį buvimą lyg nugula dulkės, ir kartais senbuviams sunkiau padaryti reikšmingą reformą, nes manoma, kad taip, kaip yra dabar, geriausia”, - samprotavo ekspertas. Vis dėlto, G.Nausėdos manymu, tai, jog naujai į valdžią atėjusios partijos palieka tuos pačius specialistus, yra neblogas ženklas, rodantis, kad nebus mėginama viską sugriauti. “Šiuo atžvilgiu, manau, pasirinkimas neblogas”, - tvirtino jis. Trečiąjį viceministrą - verslininką ir politiką V.Galvoną pasiūliusios partijos “Tvarka ir teisingumas” (TT) vadovas Rolandas Paksas kaip kandidato teigiamą savybę įvardijo jo tvirtą būdą. “Nemanau, kad jis yra iš tų, kurie nusileistų seniesiems Finansų ministerijos darbuotojams”, - aiškino jis LŽ.

Tiko daugeliui ministrų 58 metų A.Vitkauskas, kaip ir anksčiau, ministerijoje kuruos fiskalinę ir finansų rinkų politiką, bus atsakingas už tarptautinius santykius, apskaitą bei finansinę atskaitomybę. Taip pat jo priežiūroje bus valstybės turto valdymas. Tiesa, pastarojoje srityje per ankstesnės Vyriausybės kadenciją viceministrui nepavyko įgyvendinti valdžios deklaruoto, bet realiai taip ir nepajudinto vienas kito funkcijas dubliuojančių Turto banko ir Valstybės turto fondo sujungimo klausimo. A.Vitkauskas, Vilniaus inžineriniame statybos institute baigęs techninių mokslų aspirantūros studijas, Finansų ministerijoje darbuojasi nuo 2006ųjų, kai, laimėjęs konkursą, pradėjo eiti šios institucijos sekretoriaus pareigas. Jo darbas tenkino ir 2008-ųjų pabaigoje kairiuosius pakeitusią centro dešinės Vyriausybę. Finansų ministerijos vairą tada perėmęs Algimantas Šemeta paliko jį sekretoriaus poste, o 2009-ųjų liepą, visose ministerijose naikinant šią pareigybę, pakvietė dirbti viceministru. Su A.Vitkausku ranka rankon dirbo ir kiek vėliau į finansų ministro kėdę sėdusi Ingrida Šmonytė. Pareigas taip pat išsaugojęs viceministras 53 metų E.Žilevičius Finansų ministerijoje triūsia nuo 1978-ųjų, kai baigė Žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. Karjerą pradėjęs kaip Žemės ūkio finansavimo valdybos vyresnysis ekonomistas, po nepriklausomybės atgavimo jis jau vadovavo ministerijos Valstybinio turto privatizavimo skyriui, o 1996-2002 metais pirmą kartą ėjo viceministro pareigas. Beje, tuo metu E.Žilevičius dirbo net keturiose Vyriausybėse, finansų ministro pareigas einant penkiems politikams. Vienas tuometinių finansų ministrų - konser-

vatorius A.Šemeta - E.Žilevičių savo pavaduotoju paskyrė ir 2009-ųjų vasarą.

Marga biografija Kur kas spalvingesnė asmenybė TT pasiūlytas viceministras. 54 metų Anykščiuose gimęs V.Galvonas prisistato kaip fizikas, verslininkas, politikas, sportininkas aviatorius ir mecenatas. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įgijęs radiofiziko išsilavinimą, kandidatas į viceministrus spėjo padirbėti ir mokytoju, ir bendrovės “Ogmios Astra” generaliniu direktoriumi. Sovietmečiu dabartinis kandidatas į viceministrus buvo žinomas sportininkas - aviatorius. Ne vienus metus jis priklausė akrobatinio skraidymo sportiniais lėktuvais Lietuvos rinktinei, o mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę 1998 ir 2001 metais tapo akrobatinio skraidymo sportiniais lėktuvais varžybų “Žmogus paukštis” Lietuvos čempionu. Į politiką V.Galvonas pasinėrė, 2003-iaisiais išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu ir tais pačiais metais atsisakęs mandato - dėl pareigų prezidentūroje. Metus politikas ėjo seno bendražygio prezidento R.Pakso patarėjo informacinių technologijų ir telekomunikacijų klausimais pareigas.

G.Nausėdos nuomone, tai, kad į valdžią atėjusios partijos palieka tuos pačius specialistus, yra neblogas ženklas, rodantis, kad nebus mėginama viską sugriauti. Po prezidento apkaltos V.Galvonas, kaip Liberalų demokratų partijos (dabar - TT) narys, Anykščių-Kupiškio vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas į Seimą. Parlamentaro mandatą politikas išsaugojo ir kitą kadenciją, tik tąkart į Seimą pateko jau pagal partijos sąrašą. Abi kadencijas jis dirbo Biudžeto ir finansų komitete. Praėjusių metų rinkimai V.Galvonui buvo nesėkmingi.

Lydėjo skandalas Vis dėlto V.Galvono vardas dažniausiai prisimenamas paminėjus Vilniaus savivaldybės įmonės Šiaurės miestelio pavadinimą. Nuo 1997 metų lapkričio, tuometinio sostinės mero R.Pakso sprendimu, iki 2002ųjų V.Galvonas ėjo šios vėliau skandalais apaugusios įmonės generalinio direktoriaus pareigas. Sostinės vairą perėmus Artūrui Zuokui, Šiaurės miestelio vadovas buvo apkaltintas iššvaistęs įmonės lėšas - 5 mln. litų - ir atleistas iš pareigų. V.Galvonas, kalbėdamas apie šiuos kaltinimus, visą laiką kartojo tapęs Vilniaus savivaldybėje vykusių politinių žaidimų auka, A.Zuokui siekiant konservatorių paramos ir už tai atlaisvinant postą jų kandidatui. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamentas tvirtino, kad V.Galvonas buvo atleistas tik dėl jo veiklos, po 2-3 metų įmonei esą grėsusios bankrotu. Gal ši istorija būtų nuėjusi užmarštin, bet 2005-aisiais užvirus vadina-

majam “Abonento” skandalui Seimo laikinoji komisija, tirianti žiniasklaidoje paskelbtus faktus apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje, Generalinėje prokuratūroje nagrinėdama esą verslininkų sudarytus mokėjimų politikams sąrašus prie įrašo “galvonas” pamatė nurodytą sumą 20 tūkst. litų. Spaudos konferenciją sukvietęs tada jau Seime dirbęs politikas tvirtino, kad jam verslininkai sumokėjo visiškai legaliai. Esą tuo metu, kai jis vadovavo Šiaurės miesteliui, įmonių grupė “Rubicon group” panoro iš jo perpirkti pramogų centro “Ogmios Astra” akcijas, įvertintas 3 mln. litų, o netrukus ir visą susirašinėjimo medžiagą, kad žinotų, kaip įmonė dirba. Sumokėta suma esą ir buvo užfiksuota tyrimo komisijos vartytuose dokumentuose. Tiesa, žurnalistų paklaustas, ar eidamas Šiaurės miestelio direktoriaus pareigas jis galėjo imti pinigus iš kitos privačios bendrovės, V.Galvonas čia problemos neįžvelgė. “Manęs tada nesaistė jokios priesaikos, aš nebuvau valstybės tarnautojas, todėl galėjau elgtis kaip tinkamas. O man sumokėtų pinigų skaidrumu turėjo rūpintis mokesčių inspekcija, aš pats negalėjau žinoti, iš kokios kasos man buvo sumokėta”, - aiškino parlamentaras. Pastaraisiais metais ankstesnės istorijos, kuriose minėtas V.Galvonas, jau buvo pasimiršusios. Viešumoje mažai šmėžavęs politikas deklaravo daugiau besirūpinantis gimtųjų Anykščių reikalais. Dar praėjusių metų pradžioje jis šiam kurorto statusą turinčiam miestui bandė įsiūlyti dalyvauti tarptautiniame žuvivaisos versle. Seimo narys tarpininkavo Latvijoje įkurtos bendrovės “Mottra” atstovams, esą norėjusiems plėsti verslą į Lietuvą ir Anykščiuose auginti eršketines žuvis, per metus galinčias duoti 10 tonų eksportui skirtų ikrų. Tiesa, tuo metu vietos politikai išsigando specialistų įspėjimų, kad planuojamo dydžio žuvų ferma gali tapti ekologinės katastrofos rajone priežastimi, ir Anykščiams teks užmiršti turimą kurorto statusą.

Vienas geresnių “Suprantama, tai politinis paskyrimas, - kalbėdamas apie planus finansų viceministro postą patikėti V.Galvonui, kalbėjo finansų analitikas G.Nausėda. - Partijos susitaria dėl koalicijos, ir natūralu, kad iškyla poreikis dalytis tam tikrais postais. Aišku, tų dalybų metu vienoje ar kitoje ministerijoje kartais atsiranda žmonių, kurie nėra tos srities profesionalai.” Vis dėlto G.Nausėda abejojo, ar Finansų ministerija iš tiesų yra tinkamiausia vieta “panaudoti V.Galvono įgūdžius”. “Bet kuriuo atveju du iš trijų viceministrų yra specialistai - tai neblogai. Belieka palinkėti V.Galvonui susipažinti su ta sritimi ir efektyviai dirbti”, - kalbėjo ekspertas. Kartu su V.Galvonu Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbęs konservatorius Jurgis Razma svarstė, kad sprendimas skirti “tvarkietį” finansų viceministru yra “vienas geresnių”. “Dažnai viceministrais skiriami ir kur kas mažiau tiek politiškai, tiek dalykiškai patyrę partijų atstovai nei V.Galvonas. Kita vertus, manau, vargu ar į jo idėjas bus ypač įsiklausoma, tad jis, deja, greičiau rūpinsis savo partijos reikalais, susijusiais su finansiniais klausimais”, - aiškino politikas.

Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas 1977 m. - Vilniaus inžinerinis statybos institutas, civilinės inžinerijos vienpakopės studijos 1982 m. - Vilniaus inžinerinis statybos institutas, techninių mokslų aspirantūros studijos 1977-1994 m. - Vilniaus technikos universiteto vyr. dėstytojas 1994-1996 m. - bendros Lietuvos-Danijos įmonės LITDANIA generalinis direktorius 1996-1998 m. - viešosios įstaigos Būsto kreditavimo fondo generalinis direktorius 1998-2003 m. - viešosios įstaigos Būsto ir urbanistikos plėtros fondo generalinis direktorius 2003-2006 m. - viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktorius 2006 m. lapkritis - 2009 m. birželis - Finansų ministerijos sekretorius Nuo 2009 m. liepos - finansų viceministras

Finansų viceministras Edmundas Žilevičius 1978 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą Nuo 1978 m. iki šiol dirba Finansų ministerijoje: 1979-1985 m. - Žemės ūkio finansavimo valdybos vedantysis ekonomistas 1985-1986 m. - Žemės ūkio finansavimo valdybos vyriausiasis ekonomistas 1986-1987 m. - Agropramoninio komplekso finansavimo valdybos vyriausiasis ekonomistas 1987-1988 m. - Agropramoninio komplekso finansavimo valdybos Statybos, melioracijos, tiekimo ir prekybos organizacijų finansavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas 1988-1990 m. - Agropramoninio komplekso finansavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas 1990-1991 m. - Žemės ūkio finansų departamento Žemės ūkį aptarnaujanči�� organizacijų finansų skyriaus vyriausiasis ekonomistas 1991-1992 m. - Valstybinio turto privatizavimo skyriaus viršininkas 1992-1993 m. - Valstybinio turto privaLinos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka tizavimo ir fondų skyriaus viršininkas 1993-1996 m. - Privatizavimo ir fondų skyriaus viršininkas 1996 m. - Finansų ministerijos sekretorius - Biudžeto departamento direktorius 1996-2002 m. - finansų viceministras 2002-2009 m. - Finansų ministerijos sekretorius Nuo 2009 m. liepos - finansų viceministras

Finansų viceministras Vytautas Galvonas 1981 m. - Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultetas, radiofizikas 1981-1989 m. - Vilniaus valstybinio universiteto Skaičiavimo centro inžinierius elektronikas 1984-1992 m. - Vilniaus autoremonto gamyklos Automatinių gamybos sistemų elektroninių skaičiavimo mašinų skyriaus viršininkas 1992-1993 m. - UAB “Esmi” parduotuvės “Astra” Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos direktorius 1993 m. - AB “Ogmios centras” prekybos direktorius 1993-1997 m. - UAB “Ogmios Astra” generalinis direktorius 1997-2003 m. - UAB Šiaurės miestelio direktorius 2002 m. - Vilniaus miesto tarybos narys 2003-2004 m. - prezidento Rolando Pakso patarėjas 2004-2012 m. - Seimo narys


6

2013 01 22 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Ispanų kantrybė duoda vaisių Ispanijos ministrai nutarė, kad tunelio gale jau matyti šviesa, t. y. ūkiui pasiekus dugną padėtis šalyje ima gerėti. Tačiau analitikai nėra tokie dideli optimistai. Ministrai konstatavo, kad bankų sektoriaus ir darbo rinkos reformos jau duoda rezultatų, todėl antrąjį šių metų pusmetį arba 2014-aisiais bus užfiksuotas ekonomikos augimas. Tačiau ispanų analitikai mano, jog perspektyvos nėra tokios rožinės, nors gauti duomenys gana neblogi. Mat šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks dar 0,5 proc., gal net 1,5 proc., Ispaniją toliau alins rekordinis nedarbas, be to, taupymo paketas sumažino atlyginimus ir pensijas, todėl žmonės sunkiau verčiasi, traukiasi viešųjų paslaugų sektorius. Didžiausiu savo turtu ispanai tebelaiko namą, nors jo vertė per kelerius pastaruosius metus sumažėjo 20 procentų. Žmones skurdina ir padidėję pajamų, pardavimo bei nekilnojamojo turto mokesčiai. Šalyje smarkiai smukęs pasitikėjimas verslu, o namų pristatyta tiek, kad praeis dar ne vieni metai, kol juos “suvirškins” nekilnojamojo turto rinka, nes būstų nuperkama nepaprastai mažai. Su visomis šiomis problemomis Ispanijai teks susidoroti. Tai užtruktų, jei kenčiantys žmonės sumanytų sukilti ir nušluoti valdantįjį politinį elitą. Laimė, kol kas Ispanijoje dominuoja

Ispanijos premjeras M.Rajoy visuomet atrodo labai susirūpinęs. / Reuters/Scanpix nuotraukos taikios demonstracijos, o ne nuožmūs protestai; streikų surengiama tiek pat, kiek ir prieš 10 metų. 2012-aisiais biudžeto deficitas siekė 7-8 proc. valstybės BVP, tačiau šiais metais jis turėtų mažėti. Kadangi šalyje smarkiai sumažėjo investicijų, toliau kentės sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas. Dėl kilusių sunkumų ispanai vis prasčiau vertina savo politikus. Pastaruosius tris dešimtmečius Ispaniją valdė, galima sakyti, dvi politinės jė-

Ispanijoje dominuoja taikios demonstracijos, o streikų surengiama tiek pat, kiek prieš 10 metų. gos - dabartinė Liaudies partija su Mariano Rajoy priešakyje ir opozicinė Socialistų partija. Komunistų vedamą Kairiųjų susivienijimą palaiko 16 proc. gyventojų, o centristinę Pažangos ir demokratijos sąjungą - 10

Austrijos žmonės nusprendė išlaikyti šauktinių kariuomenę.

Vokietijos centro kairioji opozicija nedidele persvara įveikė kanclerės Angelos Merkel koaliciją per svarbius rinkimus Žemutinės Saksonijos žemėje.

Po Žemutinės Saksonijos parlamento rinkimų A.Merkel ir D.McAllisteris pajuto apmaudo kartėlį. vyriausybės 2009 metais, pateks į šios žemės parlamentą. Pastarųjų mėnesių apklausų rezultatai rodė, kad Laisvųjų demokratų partija gali likti už borto. Tačiau ji peržengė 5 proc. ribą ir surinko 9,9 proc. balsų - daugiausia dėl A.Merkel šalininkų konservatorių taktinio palaikymo. “Daugelis rinkosi mažesnę partiją, kad koalicijos tvirto biudžeto, saugių darbo vietų ir tinkamo švietimo politika būtų tęsiama”, - kalbėjo A.Merkel partijos generalinis sekretorius Hermannas Groehe. Prieš rinkimus populiarumo viršūnėje buvęs Žemutinės Saksonijos premjeras ir CDU narys Davidas McAllisteris jautėsi nusivylęs balsavimo rezultatais, nes konservatorius palaikė tik 36 proc. rinkėjų. Per ankstesnius rinkimus šioje žemėje 2008 metais CDU buvo surinkusi 42,5 proc. balsų. Tačiau Krikščionių demokratų sąjunga, nors ir pasiekė

Austrija išlaikys šauktinius

Opozicijos pergalė

Opozicinės Socialdemokratų ir Žaliųjų partijos užsitikrino vienos vietos daugumą Žemutinės Saksonijos parlamente. Jos išstūmė iš valdžios A.Merkel konservatyviąją Krikščionių demokratų sąjungą (CDU) ir libertarinę Laisvųjų demokratų partiją, kurios valdė šią Šiaurės rytų Vokietijos žemę pastarąjį dešimtmetį. CDU ir libertarai taip pat sudaro Vokietijos nacionalinę vyriausybę. Balsavimas Žemutinėje Saksonijoje parodė, kad Vokietijos kanclerė ir jos partija yra pažeidžiamos. 58 metų A.Merkel sieks dar vienos ketverių metų kadencijos per nacionalinio parlamento rinkimus, kurie turėtų vykti rugsėjį. Tačiau ekspertai tvirtina, kad Vokietijos kanclerė ir jos partija šiais rinkimais gali smarkiai nusivilti. Pasak jų, balsavimo Žemutinėje Saksonijoje baigtis sustiprino A.Merkel varžovo socialdemokrato Peero Steinbruecko pozicijas, nors jos atrodė labai silpnos. “Šių rinkimų rezultatai gali atpūsti permainų vėjų per nacionalinius rinkimus, - sakė P.Steinbruecko sąjungininkės Žaliųjų partijos lyderė Katrin Goering-Eckardt ir čia pat pridūrė: - Norime pakeisti centro dešiniąją koaliciją, tačiau nedidelis balsų skirtumas rodo, kad rugsėjį gali neatsirasti aiškaus laimėtojo.” Prieš rinkimus Žemutinėje Saksonijoje buvo nuogąstaujama, ar laisvieji demokratai, kurių populiarumas smarkiai smuko, kai jie prisidėjo prie A.Merkel nacionalinės

procentų. Dėl tokios nepavydėtinos šalies padėties ispanai kaltina buvusią Jose Luiso Rodriguezo Zapatero vadovaujamą socialistų vyriausybę. Tačiau jie netiki, kad ir M.Rajoy pavyks išgelbėti valstybę - ministru pirminin-

ku pasitiki tik 1 iš 6 gyventojų. Tuo galima paaiškinti, kodėl premjeras visada atrodo toks susirūpinęs ir neskuba pritarti euro zonos šalių priemonėms, taikomoms Graikijai, Airijai ir Portugalijai. Tačiau jis džiaugiasi, kad Europos centrinis bankas susilpnino spaudimą ir vyriausybė jau gali tikėtis, jog bankas antrinėje rinkoje supirks Ispanijos valstybines obligacijas. Tiesa, ESADE verslo mokyklos dėstytojas Josepas Comajuncosa mano, kad geriausiu atveju jų pavyks parduoti tik pusę. Tam gali turėti įtakos ir atsinaujinęs rinkų nervingumas. Jis sulėtins šalies atsigavimo procesą ir pakenks M.Rajoy, kurio ministrai jau regi rožinę ateitį. Vis dėlto premjeras dar turi laiko, nes praėjo tik metai iš 4 metų kadencijos, be to, jį remia absoliuti dauguma parlamentarų. Katalonija irgi nerimsta, bet jos nepriklausomybės klausimas atidėtas mažiausiai dvejiems metams. M.Rajoy užtektų, jei ūkis atsigautų iki 2016-ųjų, o tai pavyktų Vokietijai paskatinus Ispanijos eksporto augimą. Ispanai jau nebededa tiek daug vilčių į Europos Sąjungą, nes jų palankumą smarkiai sumažino Bendrijos reikalavimas taupyti. Prieš 5 metus tik 4 proc. gyventojų prastai atsiliepdavo apie ES, o dabar - 37 procentai. Ta proga galima prisiminti prieš 100 metų filosofo Jose Ortegos y Gasset pasakytus žodžius: “Ispanija yra problema, Europa - jos sprendimas.” Tačiau jei krizė užtruks, ispanai galbūt ims manyti priešingai.

prastesnių rezultatų, išliko didžiausia partija vietos parlamente. Žemutinės Saksonijos parlamento rinkimai taip pat nuslopino pastaruoju metu vykusias diskusijas, ar laisvieji demokratai nuvers į keblią padėtį patekusį savo lyderį - vicekanclerį Philippą Roeslerį. Regis, P.Roesleris liks partijos vadovo poste, nes laisviesiems demokratams pavyko gauti vietų žemės parlamente. Ekspertai mano, kad vyriausybės pasikeitimas Žemutinėje Saksonijoje suteiks opozicijos partijoms daugumą parlamento aukštuosiuose rūmuose, kurie sudaryti iš 16 Vokietijos žemių atstovų. Tai leis socialdemokratams ir žaliesiems efektyviau reklamuoti savo programą, siūlyti įvairias politikos iniciatyvas A.Merkel koalicijos kontroliuojamiems žemiesiems rūmams. Vienu tokių pasiūlymų gali būti raginimas nustatyti privalomą minimalų darbo užmokestį.

Surengto referendumo rezultatai rodo, kad 59,8 proc. balsavusiųjų palaiko dabartinę sistemą, o 40,2 proc. norėtų ją pakeisti. Bendras referendumo dalyvių aktyvumas buvo 49 procentai. Aktyviausiai balsuota kaimiškose vietovėse, o pasyviausiai sostinėje Vienoje. Referendumas dėl šauktinių kariuomenės išlaikymo pademonstravo ir skirtingas pozicijas tarp partnerių įtemptoje Austrijos politinėje koalicijoje. Socialistai ragino rinkėjus sekti daugumos iš 27 Europos Sąjungos narių pavyzdžiu (21 Bendrijos šalis turi tik profesionalią kariuomenę), o centristinė Liaudies partija pasisakė už dabartinės sistemos išlaikymą. Austrijos ginkluotąsias pajėgas šiuo metu sudaro apie 35 tūkst. karių, iš jų 14 tūkst. profesionalų. Likusią dalį sudaro šauktiniai, tarnaujantys po šešis mėnesius. Austrija taip pat turi 30 tūkst. sukarintų pajėgų narių. Pagal siūlytą reformą buvo numato-

ma palikti 8,5 tūkst. profesionalių karių, iš kurių 7 tūkst. būtų samdomi vidutiniškai trejiems metams. Sukarintų pajėgų narių turėjo likti 9,3 tūkstančio. Daugiausia dėmesio kariuomenė skirtų kovai su terorizmu ir kibernetinėmis atakomis. Ekspertų teigimu, referendumo rezultatą nulėmė tai, kad šauktiniai dažnai pasitelkiami, kai reikia užkirsti kelią gamtinėms nelaimėms arba likviduojant jų padarinius. Austrija - Alpių kalnų šalis, todėl kaimiškų vietovių rinkėjai aktyviai balsavo nujausdami, jog profesionaliosios armijos kariai nekraus smėlio maišų, kad būtų apsisaugota nuo potvynių, ir nekuops kastuvais rūsių, nusiritus purvo nuošliaužoms. Austrijos gyventojai taip pat atsižvelgė į perspėjimus, kad sistemos pokyčiai neigiamai paveiks šalies socialinį sektorių. Atsisakantieji karinės tarnybos dėl įvairių įsitikinimų privalės atlikti alternatyviąją tarnybą - vairuoti greitosios pagalbos automobilius, rūpintis senyvo amžiaus žmonėmis ir pan.

“The Economist”, AP, BNS, LŽ

Austrams nepakanka vien profesionalios armijos. / AFP/Scanpix nuotrauka


2013 01 22 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Rinkimai Izraelyje: toli nuo kelio į taiką Po tris mėnesius trukusios rinkimų kampanijos Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pasiekė finišą - šiandien ir rytoj Izraelis balsuoja visuotiniuose rinkimuose, ir mažai abejojama, kad premjeras bus perrinktas.

liepė sakydamas: “Nesu už dvitautę valstybę. Turime surasti sprendimą. Nenoriu valdyti palestiniečių ir nenoriu, kad jie mus valdytų arba keltų grėsmę mūsų egzistencijai.” Pasigirdus kalboms, kad B.Netanyahu gali pasikviesti į savo koaliciją centristus, T.Livni reagavo: “Nesėdėsiu vyriausybėje, kuri nemėgins išeiti iš aklavietės.”

Pastarieji penkeri metai buvo politiškai labai palankūs B.Netanyahu, nors itin prasti vertinant ilgalaikį šalies saugumą. Apžvalgininkai teigia, kad dabar B.Netanyahu gali imtis dar griežtesnio kurso. Tačiau kol kas visiškai neaišku, kokia bus kita jo vyriausybė. B.Netanyahu gali sudaryti daugumos koaliciją su griežtos linijos ir religinėmis partijomis, kurias jis vadina savo natūraliomis partnerėmis. Bet gali suburti ir platesnį spektrą, pasikviesdamas centristus. Tuomet jo vyriausybė būtų labiau linkusi siekti taikos ir bent iš dalies užbaigti Vakarų Kranto okupaciją.

Jaučiasi antrarūšiai

B.Netanyahu - tikėtino rinkimų nugalėtojo - plakatai dengia Jeruzalės senamiesčio sienas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Du pasirinkimai Siauresnė koalicija, nepritarianti, kad būtų daromos nuolaidos palestiniečiams, lemtų tolesnę aklavietę Artimųjų Rytų taikos procese ir didesnę konfrontaciją su tarptautine bendruomene, įskaitant svarbiausias Izraelio sąjungininkes Jungtines Valstijas. Platesnė koalicija priverstų B.Netanyahu suteikti svarbius postus nuosaikesniems politikams mainais į paramą, bet sukeltų didesnį pasipriešinimą pačioje jo “Likud” partijoje. Bet kuriuo atveju taikos proceso proveržis sunkiai tikėtinas, nes jokia B.Netanyahu koalicija nepasiūlys palestiniečiams nieko geresnio, nei jie jau yra gavę ir atmetę.

branduolinę programą bei ryžtingai reagavo į raketų ugnį iš “Hamas” kontroliuojamo Gazos Ruožo. Šiuo metu “Likud” partijoje dominuoja radikalesnių pažiūrų politikai, kurie griežtai pasisako prieš teritorines nuolaidas palestiniečiams. Vienos potencialios koalicijos partnerės, ginančios naujakurių interesus, lyderis netgi pareiškė, kad Izraelis turėtų prisijungti ištisus ruožus Vakarų Kranto - būsimos Palestinos valstybės pačią širdį.

Tarptautinis priešiškumas Per visą ketverių metų kadenciją B.Netanyahu sulaukė lavinos tarptautinės kritikos dėl to, kaip spren-

Tolesnė okupacija gali paversti Izraelį apartheido tipo šalimi, kurioje žydų mažuma valdys arabų daugumą. “Likud” savo pozicijos neatskleidė, kol rinkimai nebuvo įvykę, tik pareiškė, kad siekia kiek įmanoma daugiau vietų paprastai labai margame Knesete. Dar nė viena partija nėra laimėjusi daugumos 120 vietų parlamente. Lyderis, kuris turi geriausias galimybes suburti daugumą, gauna ir pirmąją galimybę sudaryti koaliciją bei vadovauti vyriausybei. Apklausos rodo, kad “Likud” drauge su nacionalistine partija “Israel Beitenu” (“Mūsų namai - Izraelis”) gali laimėti daugiau kaip ketvirtį mandatų, o drauge su dešiniosiomis ir religinėmis partijomis susiburti į trapią daugumą. Centro kairiųjų blokas nesugebėjo susitelkti po vieno lyderio vėliava.

Pleištas į palestiniečių širdį Konflikto su palestiniečiais ir okupuotų teritorijų tema Izraelyje diskutuojama jau dešimtmečiais, tačiau tai nebuvo svarbiausias rinkimų kampanijos klausimas. Daugelis kairiųjų partijų sutelkė dėmesį į ekonomikos problemas arba akcentavo savo lyderių asmenybes. Pasak apžvalgininkų, tai ženklas, kad Izraelio rinkėjai šiuo metu yra praradę taikos su palestiniečiais viltį. Kad ir kokios būtų rinkėjų pažiūros, net kai kurie B.Netanyahu oponentai laiko jį patikimiausiu ministru pirmininku. 63 metų B.Netanyahu visuomet puoselėjo griežto lyderio, ginančio Izraelio saugumą neramiame regione, įvaizdį. Jis taip pat daug prisidėjo atkreipiant pasaulio dėmesį į Irano

džia Palestinos klausimą, ir dėl tęsiamų statybų Vakarų Krante bei Rytų Jeruzalėje. Daugiau kaip pusė milijono izraelitų dabar gyvena teritorijose, kurias Izraelis užgrobė per 1967 metų karą ir į kurias pretenduoja palestiniečiai. Jie atsisako derėtis dėl taikos, kol naujakurių nausėdijos toliau statomos. B.Netanyahu reikalavimas - derybos be išankstinių sąlygų. Jis remiasi dar ir tuo, kad iš dalies įšaldęs šias statybas 2009 ir 2010 metais nesulaukė jokio rezultato. B.Netanyahu teigimu, tikroji priežastis visai kita palestiniečių nesusikalbėjimas. Tarptautinėje arenoje B.Netanyahu sulaukia labai mažai simpatijų. Jo sąjungininkai Vašingtone ir Europoje pasmerkė pastarojo meto naujakurių planus itin griežta kalba, o Europos šalys užsiminė ir apie kai kurias baudžiamąsias priemones. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja lapkritį balsavo už Palestinos valstybės Vakarų Krante, Gazoje ir Rytų Jeruzalėje pripažinimą. Praėjusią savaitę prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad B.Netanyahu nenoras padaryti nuolaidų palestiniečiams stumia Izraelį į diplomatinę izoliaciją. “Izraelis nežino, kas yra geriausia jo interesams”, - citavo B.Obamą vienas Baltųjų rūmų apžvalgininkas. B.Netanyahu atsikirto: “Kapituliuoti būtų be galo paprasta... Galėčiau grįžti prie neapginamų sienų, padalyti Jeruzalę ir prisileisti “Hamas” per 400 metrų nuo savo na-

mų. Tačiau turiu tvirtai ginti mūsų gyvybinius interesus, net jei tai nepopuliaru. Toks yra ministro pirmininko darbas.”

Pražūtingas kelias Tačiau Izraelyje yra ir kitaip manančių žmonių. Kai kurie baiminasi, kad jų valstybės egzistencijai gali iškilti pavojus, jei ji nepasieks taikos su palestiniečiais. Tolesnė okupacija gali paversti Izraelį apartheido tipo šalimi, kurioje žydų mažuma valdys

arabų daugumą. Kaidaise toks argumentas Izraelyje buvo laikomas itin radikaliu, bet dabar su tuo sutinka daugelis. Tokio požiūrio laikosi ir buvusi Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni, prieš ketverius metus vadovavusi taikos deryboms su palestiniečiais, o dabar įsteigusi naują partiją, kurios svarbiausias tikslas taikos susitarimas. “B.Netanyahu veda mus į Izraelio valstybės pabaigą”, - neseniai pasakė T.Livni. B.Netanyahu irgi atsi-

Tai, kad B.Netanyahu grįžta valdyti dar vienai kadencijai, kelia neviltį palestiniečiams. Jie bijo, jog ambicingi B.Netanyahu planai dar ketverius metus statyti nausėdijas užmuš jų svajonę turėti nepriklausomą valstybę. Jokio entuziazmo dėl rinkimų nerodo ir Izraelio arabai. Kitaip nei palestiniečiai Vakarų Krante bei Gazos Ruože, jie turi piliečių teises, naudojasi socialine sistema ir gali balsuoti, tačiau yra skurdesni ir mažiau išsilavinę nei Izraelio žydai, jaučiasi diskriminuojami darbe ir laikomi antrarūšiais piliečiais. “Mums integracija nėra pasirinkimas, ji - privaloma. Kalbame hebrajiškai, gyvename su Izraelio vėliavomis, bet galiausiai jie mums niekada neištiesia rankos”, - savo požiūrį atskleidė vienas advokatas iš Nazareto, didžiausio arabų miesto Izraelyje. Izraelio arabų partijas drasko ideologiniai skirtumai ir asmeninės ambicijos, o tai palieka jas Izraelio politikos paraštėse. Ligšioliniame parlamente arabų partijos turėjo tik 11 vietų.

AP, “The Daily Beast”, LŽ


8

2013 01 22 Lietuvos žinios

Pasaulis

Prezidentas pradėjo antrąkadenciją PALMYRA KRUPENKAITĖ

Vakar Vašingtone dalyvaujant kone milijonui žiūrovų Barackas Obama buvo prisaikdintas antrajai kadencijai. Nors ši ceremonija nebuvo tokia pompastiška kaip pirmoji, ją taip pat pasistengta padaryti įsimintiną, o nuo šiandien prezidentui teks stengtis, kad būtų ištesėti rinkėjams duoti pažadai. “Šaunuolis, tėti. Nesusimovei”, - pasakė B.Obamos duktė Sasha, kai tėvas ją apkabino sausio 20 dieną davęs priesaiką Baltųjų rūmų Mėlynojoje salėje. Tapęs antruoju JAV prezidentu (po Franklino Delano Roosevelto), kuris prisiekė net 4 kartus, B.Obama galės tęsti per pirmąją kadenciją pradėtus darbus ir nebus atšaukta tai, ką jis laiko savo didžiausiais laimėjimais. Jo įvykdytą sveikatos apsaugos reformą ir įvestą Volstrito reguliavimo režimą konkurentas respublikonas Mittas Romney buvo pažadėjęs atšaukti jau pirmąją prezidentavimo dieną. B.Obama pelnytai gali didžiuotis, kad nepasidavė respublikonų, o ir didelės dalies amerikiečių spaudimui tai padaryti, nors dėl to net galėjo pralaimėti prezidento rinkimus. B.Obama antrajai kadencijai pats išsikėlė 4 prioritetinius uždavinius: sumažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą, peržiūrėti mokesčius didinimo kryptimi, pasiekti, kad būtų pakeistas imigracijos įstatymas ir sumažinta Jungtinių Valstijų priklausomybė nuo užsienio naftos. Šiuo metu Amerikoje labiausiai aptarinėjamas klausimas - kaip prezidentui per antrąją kadenciją seksis rasti bendrą kalbą su Kongresu, kuriam vakar sakydamas inauguracinę kalbą ant Kapitolijaus laiptų atsuko nugarą. Tačiau nelengva bus ir Kongresui, kurio populiarumas tarp amerikiečių dėl nuolatinių konfliktų su prezidentu žemas kaip niekada. B.Obama gali didžiuotis, kad antrajai kadencijai buvo išrinktas tuo metu, kai šalyje yra nepaprastai sudėtinga ekonominė situacija. Tai, kad amerikiečiai dar kartą išreiškė pasitikėjimą pirmajam prezidentu tapusiam juodaodžiui, ne tik suteikia B.Obamai galimybę tęsti pradėtus darbus, bet ir leidžia elgtis daug agresyviau siekiant įgyvendinti savo tikslus. Virš jo galvos jau nekabos grėsmė ateityje pralaimėti rinkimus, nes trečia kadencija paprasčiausiai negalima. Be to, B.Obama jaučiasi stipresnis, nes per pirmąją kadenciją daug ko išmoko, užsigrūdino mūšiuose su respublikonais dėl sveikatos apsaugos reformos ir ginčuose dėl šalies ekonominio atsigavimo. Prezidentas, kaip kartą pats sakė,

B.Obama tęs darbus. / Reuters/Scanpix nuotrauka tapo “vyresnis” - tai liudija jo žilstelėję smilkiniai - ir “šiek tiek protingesnis”. Tačiau antrąją kadenciją B.Obama pradeda smarkiai pasidalijusioje Amerikoje ir respublikonams turint daugumą Atstovų rūmuose. Iš karto po inauguracijos jam teks tęsti labai sunkias derybas su Kongresu dėl “fiskalinio skardžio” siekiant, kad būtų leista padidinti mokesčius ir sumažinti išlaidas ne tik Pentagonui, bet ir socialinėms programoms. Kai kurių ekonomistų nuomone, šios priemonės vėl gali nublokšti šalį atgal į recesiją. Nuo to, kaip bus įveiktas “fiskalinis skardis”, gali priklausyti visa B.Obamos antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose sėkmė. Siekis sumažinti deficitą ir valstybės skolas - tai užprogramuotas konfliktas su respublikonų dominuojamu Kongresu, turinčiu kitokią nuomonę dėl to, kaip tai reikia daryti, ir nesutinkančiu, kad būtų padidinti mokesčiai tiems, kurie per metus uždirba daugiau kaip 250

tūkst. dolerių. Nors B.Obama teigia esąs pasirengęs kompromisui su respublikonais, padidinti mokesčiai gali tapti dideliu šoku vidurinei klasei ir turėti neigiamų pasekmių vartojimui. Bandant įveikti “fiskalinį skardį” B.Obamai taip pat teks sugalvoti, kaip atsispirti jo svei-

katos apsaugos reformos ir socialinio saugumo programų mestam iššūkiui, nes jos reikalauja vis daugiau pinigų. B.Obamai teks pagaliau padaryti ir tai, ką jis pažadėjo dar 2008 metais, “sutvarkyti imigracijos sistemą”, t. y. atlikti reformą, kurios tikisi milijonai imigrantų, dešimtmečiais nelegaliai gyvenančių Jungtinėse Valstijose. To iš prezidento laukia ispanakalbiai ameri-

getinę priklausomybę žadėjo visi pastarojo meto prezidentai pradedant Richardu Nixonu. Vakar antrą kartą iškilmingai prisaikdintas Baltųjų rūmų šeimininkas tikisi, kad Jungtinėms Valstijoms tai pavyks padaryti iki šio dešimtmečio pabaigos. Dar B.Obamai teks spręsti, ką daryti su Iranu ir ar pasiduoti Europos raginimui imtis griežtesnių sankcijų prieš Ki-

sąžiningumą, nuolankiai eiti su Juo.” Vatikanas, kuriame lotynų kalbą galima pasirinkti netgi bankomatuose, yra viena iš paskutinių tvirtovių, ištikimų kalbai, kuri davė pradžią ispanų, portugalų, prancūzų, italų ir rumunų kalboms. Tik kiek daugiau nei 5 tūkst. sekėjų turinti Benedikto XVI svetainė lotynų kalba yra mažiausiai populiari iš jo aštuonių “Twitter” paskyrų, per kurias Šventasis Tėvas bendrauja su daugiau nei 2 mln. sekėjų. Pontifikas taip pat skelbia žinutes arabų ir gimtąja vokiečių kalba. Benedikto “Twitter” paskyros pavadinimas “Pontifex” reiškia “tiltų statytojas” - tai senovinis aukštųjų dvasininkų titulas, anksčiau taikytas Romos imperatoriams.

SKAIČIUOJA AUKAS

cijos sumanytojas Mokhtaras Belmokhtaras paskelbė, kad ataką įvykdė 40 kovotojų iš musulmoniškų ir Europos šalių. Jo grupuotė, palaikanti ryšius su tarptautiniu “Al-Qaedos” teroristų tinklu, pagrasino smogti šalims, kurios padeda kovoti su islamistais Malyje.

kiečiai, balsavę už jį lapkričio 6 dieną ir, galima sakyti, užtikrinę jam pergalę neapsisprendusiose valstijose. Iš 2008 metais duotų pažadų liko netesėtas ir pažadas “išsivaduoti iš užsienio naftos priklausomybės”, kuri pastaruosius 10 metų vis didėjo. Sumažinti ener-

Istorija įtakingiausiais vadina tik tuos JAV prezidentus, kurie Baltuosiuose rūmuose išbuvo ne ketverius, o aštuonerius metus.

niją. Vargu ar Jungtinės Valstijos liks nuošalyje, jei plėsis prancūzų pradėta kova su islamistais Malyje. Pastaraisiais dešimtmečiais antroji kadencija buvo labai nelengva visiems JAV prezidentams - per ją jie prarasdavo savo populiarumą. Per antrąją George’o W.Busho kadenciją amerikiečiai nusisuko nuo karo Irake ir apkaltino jo administraciją nesugebėjimu kovoti su tragiškomis uragano Katrina pasekmėmis. Billo Clintono antrąją kadenciją apkartino jo romanas su Monica Lewinsky, o Ronaldo Reagano populiarumą labai sumenkino vadinamasis “Iranokontros” skandalas, kilęs paaiškėjus, kad buvo pardavinėjami ginklai Iranui ir Nikaragvos kontrrevoliucionieriams (kontroms). Vis dėlto istorija įtakingiausiais vadina tik tuos JAV prezidentus, kurie Baltuosiuose rūmuose išbuvo ne ketverius, o aštuonerius metus.

Trumpai NIEKAS NESUPRATO POPIEŽIAUS Benediktas XVI savo pirmąją žinutę socialiniame tinkle “Twitter” paskelbė lotyniškai siekdamas atgaivinti oficialią Katalikų bažnyčios kalbą. “Unitati christifidelium integre studentes quid iubet Dominus? Orare semper, iustitiam factitare, amare probitatem, humiles Secum ambulare”, - parašė pontifikas. Daugelį “Twitter” vartotojų šis pranešimas suglumino. “Benny, niekas nė žodžio nesupranta lotyniškai!” - atsiliepė vienas jų. Šventojo Tėvo žinutė reiškia: “Ką Viešpats liepia trokštantiems visų ištikimųjų Kristui vienybės? Visada melstis, elgtis teisingai, mylėti

Manoma, kad per įkaitų dramą Alžyre žuvo mažiausiai 48 įkaitai, taip pat nukauti 32 pagrobėjai - iš viso 80 aukų, tačiau šis skaičius dar gali didėti. Alžyro kariams pavyko sučiupti 5 įkaitų grobikus atokioje dujų verslovėje, kurią užpuolikai laikė užgrobę keturias paras. Vyriausybės stengiasi sužinoti savo dingusių piliečių likimą, aiškėja daugiau detalių po galutinio specialiųjų pajėgų šturmo prieš islamistus, kurie paėmė įkaitais šimtus žmonių ir reikalavo nutraukti Prancūzijos karinę intervenciją Malyje. Tuo metu internete šios didelio masto įkaitų grobimo opera-

SUIMTAS ŠAUDĘS PAAUGLYS JAV pietvakarinėje Naujosios Meksikos valstijoje suimtas paauglys, apkaltintas 5 žmonių, kurių trys buvo vaikai, nužudymu per išpuolį naudojant kovinį automatą. Šeštadienį atvykę į vieną namą Albukerkės mieste parei-

gūnai rado kulkomis suvarpytus vyro ir moters, taip pat dviejų mergaičių ir berniuko kūnus bei daug šaunamųjų ginklų, tarp jų kovinį automatą. Suimtam paaugliui pateikti kaltinimai dėl dviejų žmonių nužudymo ir “smurto prieš vaikus, pasibaigusio mirtimi”. Įtariamojo ir aukų amžius neskelbiamas. Išpuolis įvykdytas praėjus kelioms dienoms, kai JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė ketinantis imtis priemonių pažaboti ginkluotą smurtą šalyje po praeito mėnesio šaudynių pradinėje mokykloje Niutaune, Konektikute, kur buvo nušauta 20 pradinukų ir 6 suaugusieji. BNS, LŽ


2013 01 22 Lietuvos žinios

Verslas

9

Įsidarbina sunkiau, bet dirba ramiau SKAIČIAI

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvos įmonėse 2012-aisiais įdarbinta 21,7 tūkst. darbuotojų 1,8 proc. daugiau nei 2011 metais. Pernai darbuotojų skaičius augo lėčiau nei 2011 metais, kai jis padidėjo 3,6 procento. 2012-aisiais labiausiai darbuotojų padaugėjo pramonėje - 2,6 tūkst. (arba 1,4 proc.) ir prekyboje - 2,5 tūkst. (1,1 proc.). 2013 metų pradžioje stambūs darbdaviai, kurie turi daugiau kaip 250 darbuotojų, buvo įdarbinę 28,4 proc. visų Lietuvos darbuotojų. Vidutinio dydžio įmonėse (per 50 žmonių) dirbo 29,4 proc., mažose (per 10) - 24,7 proc., o smulkiose (iki 10 žmonių) - 17,6 proc. visų šalies darbuotojų. Iš viso šių metų pradžioje 92,1 tūkst. įmonių buvo įdarbinta 1,257 mln. žmonių. Šaltinis: “Creditreform Lietuva”

Po krizės įmonės rečiau taiko Darbo kodekse numatytą trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį įdarbinamam specialistui, tačiau kandidatų atranka dabar ilgesnė. Įmonėse šiuo metu dirba kur kas mažiau darbuotojų nei prieš penkerius metus, todėl likusiųjų vertė gerokai padidėjo, o naujokams tenka įveikti ne tik dalykinių, bet ir asmeninių savybių testą. Šiandien vienas svarbiausių kandidatams keliamų reikalavimų - lengvai pritapti prie kolektyvo ir įmonės kultūros. Bendrovės vilioja darbuotojus ir stengiasi išlaikyti turimus įvairiomis nefinansinėmis skatinimo programomis.

Ilgiau ir atsakingiau renkasi Telekomunikacijų bendrovė “Bitė Lietuva” šiemet atsisakė naujų darbuotojų bandomojo laikotarpio. Su jais iš karto pasirašoma neterminuota darbo sutartis. Anksčiau kiekvienam naujam į “Bitę” priimtam žmogui būdavo taikomas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Per tą laiką bendrovė įsitikindavo, ar darbuotojas tikrai tinkamas. Tačiau praėjusiais metais įmonė po bandomojo laikotarpio atsisveikino vos su keliais žmonėmis, neatitikusiais lūkesčių. “Dabar siekiame jau per atranką parinkti tik pačius tinkamiausius darbuotojus ir išlaikyti juos kuo ilgiau. Tad nuo šių metų vadovaujamės nestandartiniu sprendimu - netaikome bandomojo laikotarpio”, - LŽ sakė Chrisas Robbinsas, UAB “Bitė Lietuva” generalinis direktorius. Anot jo, ateinantys dirbti nauji žmonės nuo pat pirmos dienos turi tokias pat teises kaip darbuotojai, perėję bandomąjį laikotarpį. “Dėl to atrankos procesas užtrunka šiek tiek ilgiau, bet mūsų pasirinkti žmonės patys tinkamiausi, atitinkantys mūsų vertybes”, - teigė įmonės vadovas. Būsimo darbuotojo požiūris į darbą ir elgesys nustatomas įdarbinimo procesu. “Manome, kad neteisinga įdarbinti žmogų greitai ir “tik dėl pabandymo”. Tai netgi kvaila. Įsipareigojame savo komandos nariams, kad atrinkdami geriausius kandidatus dirbsime daug ir ilgai, kad laikysimės principo “priimti lėtai, atleis-

Šalių susitarimo reikalas

Ch.Robbinsas: “Manome, kad neteisinga įdarbinti žmogų greitai ir “tik dėl pabandymo”. Tai netgi kvaila.” LŽ archyvo nuotraukos

ti greitai”, o darbuotojai mūsų komandos dalimi taps nuo pat pirmos jų darbo dienos”, - aiškino įmonės filosofiją Ch.Robbinsas. Tinkamiausiam kolegai pasirinkti bendrovė skiria maždaug vieną mėnesį, o svarbiausias kandidatų atrankos kriterijus - “būti “Bitės” žmogumi”.

sunkiau rasti ir išlaikyti gerus programuotojus, sistemų administratorius bei kitus IT specialistus. TEO šiuo atveju - ne išimtis”, - LŽ pasakojo TEO LT Personalo skyriaus direktorius Edis Kasperavičius. Dalis darbuotojų migruoja tarp telekomunikacijų bendrovių, tačiau

E.Kasperavičius: “Lietuvoje dirbančioms kompanijoms darosi vis sudėtingiau rasti ir išlaikyti gerus programuotojus, sistemų administratorius bei kitus IT specialistus.” Konkuruoja globalioje rinkoje Telekomunikacijų bendrovių atstovai tvirtina, kad darbo rinka informacinių technologijų (IT) sektoriuje šiuo metu yra viena sudėtingiausių, o telekomunikacijų sritis - tradiciškai labai konkurencinga. “Geri IT specialistai jau senokai dalyvauja ne vietinėje, o globalioje darbo rinkoje, todėl Lietuvoje dirbančioms kompanijoms darosi vis

KOMENTARAS Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius: - Kai vyko ekspansyvi ekonomikos plėtra ir darbuotojų pasiūla buvo labai didelė, bandomuoju laikotarpiu buvo galima eksperimentuoti. Bet per krizę daugelis įmonių gerokai sumažino darbuotojų skaičių. Kiekvienas likęs žmogus tapo vertingesnis. Be to, dabar ateinančiųjų dirbti kvalifikacija gerokai aukštesnė, nei buvo prieš krizę. Kita vertus, šiandien labai mažai žmonių atkrenta po bandomojo laikotarpio, nes vadovai atsakingiau renkasi darbuotojus. Nebemąsto taip: “Perleisime šimtą žmonių, pažiūrėsime, kuris ko vertas...” Taikyti tokį metodą per brangiai kainuoja. Visai atsisakyti bandomojo laikotarpio, manau, būtų neprotinga. Kas nori, tegul jį skiria. Tačiau psichologiškai žmogus tikrai geriau jaučiasi, kai nesibaimina, kad galbūt kam nors neįtiks ar dėl kitų priežasčių bus atleistas. Tuo metu atsakingai darbuotoją pasirinkusiam vadovui nereikia jaudintis, kad bus sunku atleisti, jeigu naujokas neįtiks. Šiais laikais lengva surinkti informaciją apie kandidatą - užtenka paskambinti į buvusią darbovietę. Be to, dabar svarbios darosi ne tiek dalykinės, kiek asmeninės savybės: gebėjimas komunikuoti su kitais kolektyvo nariais, žmogaus požiūris į gyvenimą. Darbdavys ieško ilgalaikių santykių su darbuotojais. Todėl asmeninės savybės tampa svarbesnės nei kvalifikacija - ją visada galima įgyti. O bendrieji gebėjimai labai greitai atsiskleidžia kalbantis su kandidatu. Nėra taip paprasta apsimesti. Personalo specialistai tai iš karto pastebi.

joms daugiau rūpesčių kelia ne tai, o migracija tarp IT ir telekomunikacijų įmonių. “TEO darbuotojų kaita palyginti nedidelė. Viena vertus, tai būdinga telekomams, kita vertus, stengiamės išlaikyti specialistus”, - kalbėjo E.Kasperavičius. Jaunimas, pasak jo, apskritai mažiau prisirišęs prie konkrečių įmonių, labiau - prie profesinių ar kitų bendruomenių. Su konkurentais darbo rinkoje TEO nesistengia varžytis atlyginimais, o siūlo lavinimosi ir karjeros galimybes, šiuolaikinę darbo aplinką, vadybą, nefinansinius priedus, pavyzdžiui, papildomą sveikatos draudimą. “Didžioji dalis TEO specialistų dirba čia daug metų. Įmonė daugeliui užtikrina karjeros galimybes. Nemažai vidurinio ir aukščiausiojo lygio vadovų yra padarę karjerą pačioje bendrovėje. Manau, išlaikyti gerus darbuotojus kur kas efektyviau, nei ieškoti naujų, todėl į tai ir dedame daug pastangų”, - dėstė E.Kasperavičius.

Leidžia dirbti namie Telekomunikacijų bendrovės “Omnitel” personalo vadovė Živilė Valeišienė pripažino, kad įvairių darbuotojų ieškoma nuolat. Aktyviausia žmonių kaita vyksta Klientų aptarnavimo centre, kuriame dirba daug studentų, jiems patogu derinti studijas ir darbą. Vėliau, baigę mokslus, neretas jų keičia pareigas įmonėje. Ž.Valeišienės nuomone, Lietuvoje tikrai galima rasti darbuotojų. “Kartais paieškos gali užtrukti ir ilgėliau, tačiau mes savo principams nenusileidžiame ir ieškome, kol randame tinkamiausią”, - pabrėžė

pašnekovė. Labiausiai, anot jos, trūksta gerų darbuotojų - tokių, kurių vertybės, požiūris į klientą ir atsakomybę atitinka įmonės kultūrą. “Omnitel” motyvuoja darbuotojus gerovės programomis, tarkime, sveikatos draudimu. Bendrovė taip pat stengiasi atsižvelgti į jų poreikį derinti šeimą, darbą ir laisvalaikį. Todėl “Omnitel” darbuotojai kai kuriuos darbus gali atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų. “Tai leidžia lanksčiau derinti darbą su laisvalaikiu, daugiau laiko praleisti su šeima, dirbti slaugant sergančius vaikus ar šeimos narį ir neimti nedarbingumo pažymėjimo”, - nuotolinio darbo pranašumus įvardijo “Omnitel” personalo vadovė.

Kaip LŽ pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vadovė Gabrielė Banaitytė, priimant žmogų į darbą šalių sutarimu galima, bet neprivaloma, nustatyti ne ilgesnį nei 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Išbandymo laikotarpis, anot jos, negali būti taikomas asmeniui iki aštuoniolikos metų, darbuotojui, kuris paskiriamas konkurso arba rinkimų tvarka, taip pat žmogui, išlaikiusiam kvalifikacinius egzaminus konkrečioms pareigoms eiti arba darbdavių susitarimu perkeltam dirbti į kitą darbovietę. “Negausi teisminė praktika leidžia konstatuoti, kad esant nepatenkinamiems bandymo rezultatams pareiga įrodyti, kodėl darbuotojas netinka vienokiam ar kitokiam darbui, tenka darbdaviui. Jis privalo supažindinti darbuotoją su nepatenkinamo išbandymo rezultatais ir nurodyti konkrečias priežastis, kodėl žmogus netiko. Jei šio fakto neįrodoma teisme, darbuotojas grąžinamas į darbą”, - aiškino pareigūnė.


10

2013 01 22 Lietuvos žinios

Verslas

Trumpai NAUJA DUJŲ BIRŽA Vakar pradėjo veikti bendrovės “Lietuvos dujos” ir Suomijos gamtinių dujų kompanijos “Gasum” įsteigta bendra gamtinių dujų birža “GET Baltic”. Jos pirma oficiali prekybos sesija prasidėjo 10 val. ir truko iki 14 valandos. “GET Baltic” tinklalapyje skelbiama, kad siūloma parduoti 450 tūkst. kubų dujų po 1336 litus už 1 tūkst. kub. metrų, tačiau sandorio kol kas nesudaryta. “GET Baltic” vadovas Haroldas Nausėda pernai gruodžio pabaigoje teigė, jog dėl prekybos biržoje tariamasi su šilumos tiekėjais - “Vilniaus energija”, “Kauno energija”. Pirmaisiais biržos veiklos metais planuojama pasiekti apie 80 mln. kub. metrų dujų apyvartą.

SKRAIDĖ DAUGIAU Į Lietuvos oro uostus pernai atvyko ir iš jų išvyko 3,167 mln. keleivių 17,6 proc. daugiau negu 2011 metais. Tačiau gruodį, palyginti su 2011-ųjų gruodžiu, į šalies oro uostus atskridusių ir iš jų išskridusių žmonių skaičius sumažėjo 1,1 proc. - iki 213,4 tūkstančio. Tokius duomenis pateikė Statistikos departamentas. Daugiausia keleivių pernai skrido iš Didžiosios Britanijos ir į ją (719,6 tūkst., arba 22,7 proc. visų žmonių), į Vokietiją (348,3 tūkst., arba 11 proc.). LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 01 22, LB

3,4528 2,5913 | +0,5055% 2,7246 +0,4771% 2,9923 +0,5648% 2,6145 +0,1377% 2,7776 +0,8821% 4,1650 +0,4058% 1,3494 +0,1186% 4,6269 +0,0043% 4,1146 -0,1701% 1,1784 -0,2461% 2,0186 +0,5251% 2,8916 +0,9510% 1,7193 +0,5235% 4,9500 +0,0121% 2,1398 +0,5468% 4,6299 +0,0151% 8,2969 -0,9811% 8,5543 +0,2034% 3,9800 +0,2638% 1,4715 +0,1359% 3,1893 +0,5079%

Paskolos eurais pasiruošusios brangti ARVYDAS JOCKUS

Praėjusių metų gruodžio mėnesį pasiekusi rekordines žemumas Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (“Euribor”) pradėjo augti. Jeigu ši tendencija išsilaikys, pradės kilti ir įmokos už eurais paimtas paskolas. Prasidėjęs “Euribor” kilimas daugiausia siejamas su finansų rinkose paplitusia nuomone, kad Europos centrinis bankas (ECB) persigalvos ir šių metų viduryje nesumažins euro bazinės palūkanų normos iki naujos žemiausios ribos (dabar ji siekia 0,75 proc.). ECB nustatoma bazinė palūkanų norma, už kurią ECB skolina komerciniams bankams, pastariesiems už šias paskolas įkeičiant vertybinius popierius. Taip pat spėjama, kad euro zonos bankai išmokės ECB maždaug 300 mlrd. eurų. Tai yra dalis lėšų, išduotų pagal beprecedentę ilgalaikę refinansavimo programą. Iš viso pagal šią programą finansų įstaigos pasiskolino iš ECB daugiau kaip trilijoną eurų. Šiame fone trijų mėnesių “Euribor” sausio 18 dieną pakilo iki 0,209 procento. Tai aukščiausias palūkanų normos lygis nuo 2012 metų gruodžio 11 dienos, kai “Euribor” buvo kritusi iki rekordiškai žemo lygio 0,181 procento. Tačiau ir dabartinis “Euribor” lygis yra labai žemas. Šešių mėnesių ir metų palūkanų normos praėjusį penktadienį siekė atitinkamai 0,351 ir 0,587 procento.

Neleis įsibėgėti infliacijai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas spėja, kad ECB bazinės palūkanų normos artimiausiu metu nemažins. “Europa labai baiminasi infliacijos ir ECB taip pat ne kartą aiškino, kad 0,75 proc. norma yra nepaprastai žema. Regis, ECB sunkiai įsivaizduoja, kad sektų Amerika ir dar labiau ją mažintų, pavyzdžiui, iki 0,5 procento. ECB turi vienintelę funkciją - užtikrinti pinigų perkamosios galios pastovumą, tai yra visomis išgalėmis stabdyti infliaciją. Makroekonomikos procesai for-

Didėtų įmokos už paskolas “Euribor” - vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja ir yra pasirengę paskolinti lėšų eurais kitiems bankams. “Kai “Euribor” bazinė palūkanų norma mažėja, komerciniai

sirinkęs tokias palūkanas, greičiau pajunta įmokos sumažėjimą palūkanų normai nukritus, tačiau taip pat jis greičiau pajunta ir palūkanų padidėjimą, kai palūkanų normos kyla. Komerciniai bankai skaičiuoja, kad paskolos palūkanų padidėjimas 1

J.Čičinskas: “ECB turi vienintelę funkciją - užtikrinti pinigų perkamosios galios pastovumą, tai yra visomis išgalėmis stabdyti infliaciją.” J.Čičinskas pastebi sąstingį ne tik euro zonos ekonomikoje, bet ir analitikų mintyse. / LŽ archyvo nuotraukos maliai ECB neturėtų rūpėti. Prancūzija visada prikiša, kad ECB turėtų rūpėti ir kiti dalykai, bet ECB tiesiog vykdo funkcijas, kurios jam pavestos”, - aiškino J.Čičinskas. Profesoriaus teigimu, ECB mano, kad dabartinė bazinė palūkanų norma yra labai liberali, užtikrina pigius kreditus ir toliau žengti būtų pavojinga, nes tai galėtų paskatinti infliaciją. “Dar neseniai euro zona ir visa Europos Sąjunga turėjo problemų dėl infliacijos. Buvo laikotarpių (mėnesių ir ketvirčių), kai ji siekė net 2,5 procento. Tai jau rodo, kad ECB nesusidoroja su savo pareigomis. Nes oficialiai ECB turi siekti, kad tikslinė infliacija euro zonoje svyruotų apie 2 proc., bet šios ribos neviršytų”, - teigė J.Čičinskas.

bankai drąsiau skolina savo išteklius vieni kitiems, ir priešingai - kai “Euribor” kyla, palūkanos didėja, bankai sunkiau skolina, o kartu priversti būti atsargesni skolindami verslui ir gyventojams. Tai sumažina ekonomikos dinamizmą. Kai pinigai brangesni, kai kam tenka atsisakyti skolintis, investuoti, pirkti”, - teigė profesorius J.Čičinskas. Tiek Lietuvos įmonės, tiek gyventojai apie 70 proc. visų paskolų yra paėmę eurais, o likusią dalį - litais. Lietuvos banko duomenimis, eurais su kintamomis palūkanomis, priklausančiomis nuo “Euribor”, Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų. Kreditoriams, kurie skolinasi už kintamas palūkanas eurais, “Euribor” padidėjimas galėtų padidinti kasmėnesines įmokas. Pasirinkus kintamas palūkanas, svyravimai gali būti dažnesni (nelygu pasirinktas terminas), tačiau jos būna mažesnės nei fiksuotos. Klientas, pa-

proc. punktu lemia, jog įmoka už 100 tūkst. litų kreditą, paimtą 20-iai metų, padidės maždaug 50 litų.

Sąstingio metas Euro zonoje, pasak J.Čičinsko, šiuo metu vyrauja laukimo nuotaikos. “Ir apžvalgininkai, ir ECB savo mėnesiniuose biuleteniuose vis rašo, kad sąstingis tęsiasi, kad dar daug netikrumo. Todėl niekas nedrįsta ką nors kategoriškiau pasakyti apie perspektyvas. Neaiškumų kyla dėl Ispanijos bankų ir euro zonos padėties, JAV biudžeto deficito ir dolerio kurso perspektyvų, Kinijos ekonomikos - ar ji pradės lėtėti, ir dėl to Kinija mažiau pirks bei investuos į Europą ir Ameriką. Neaišku, ar energetikos ištekliai pigs, ar brangs. Visi šie neaiškumai neleidžia daryti tikslesnių prognozių. Aiškiai matyti ekonomikos sąstingis, bet kas įdomiausia (ir kas rečiau pasitaiko), apžvalgininkų, analitikų mintyse - irgi sąstingis”, - komentavo profesorius J.Čičinskas.


2013 01 22 Lietuvos žinios

Trasa

11

Į techninę apžiūrą - be vaistinėlės ir gesintuvo VIDMANTAS UŽUSIENIS

Kai kurių markių naujų automobilių, iš pirmo karto perėjusių techninę apžiūrą, skaičiaus pokyčiai (proc.)

Jeigu apie naujų lengvųjų automobilių patikimumą spręstume vien iš privalomosios valstybinės techninės apžiūros duomenų, gali pasirodyti, kad 2009 metais pagamintos mašinos maždaug ketvirtadaliu patikimesnės nei tos, kurios nuo konvejerio nuriedėjo 2006-aisiais ar anksčiau. Tikrovėje padėtis greičiausiai yra priešinga. Anot techninės apžiūros įmonių asociacijos “Transeksta”, vos prieš trejus metus privalomąją valstybinę techninę apžiūrą iš pirmo karto perėjo (priklausomai nuo markės) 51,1-83,1 proc. naujų automobilių nuo bendro į techninę apžiūrą atvarytų technikos priemonių skaičiaus. Naujos mašinos pirmąkart patikrinti pristatomos praėjus dvejiems metams nuo jų įsigijimo, tad jos buvo pagamintos 2006-aisiais. Tačiau techninės apžiūros centruose tikrinant mašinas 2011 metais tarytum kas burtų lazdele būtų mostelėjęs - apžiūras iš pirmo karto perėjo nuo 73,95 iki 83,10 proc. 2008aisiais pagamintų automobilių. Iš dešimties “Transekstos” dienraščiui LŽ pateiktų lengviausiai 2011 metais techninę apžiūrą perėjusių trejų metų naujų mašinų blogiausią rezultatą parodė “Citroen” pernai iš pirmo karto privalomosios techninės apžiūros barjerą sugebėjo įveikti 73,95 proc. prancūziškų mašinų. Blogiausiai ši markė pasirodė ir per 2009 metų apžiūras tuomet kliūtį iš pirmo karto įveikė tik 51,10 proc. 2006-ųjų gamybos “Citroen”. Atitinkamai sumažėjo ir oficialiai skelbiamų techninių trūkumų skaičius vienam automobiliui - tarkim, vienam minėtos markės prancūzų automobiliui jų skaičius sumenko nuo 4,52 iki 4,50. Tarp kitų automobilių markių skirtumai buvo mažesni, tačiau skaičiuodamas juos vis tiek gali pamanyti, kad 2008 metais pagaminti automobiliai yra iki maždaug ketvirtadalio geresni nei tie, kurie nuo konvejerio nuriedėjo 2006-aisiais ar dar anksčiau.

Pereina ir be lempučių Tačiau mitą apie vos per dvejus metus smarkiai pagerėjusią naujų

Markė

Iš pirmo karto perėjo techninę apžiūrą 2011 m.**

“Volkswagen”

65,39

80,86

“Toyota”

65,13

83,10

“Opel”

57,43

77,03

“Honda”

72,05

83,99

“Ford”

65,30

78,06

“Mazda”

61,02

82,85

“Citroen”

51,10

73,95

*2006 m. gaminti automobiliai nuo bendro atvykusių į techninę apžiūrą tos markės automobilių skaičiaus. **2008 m. gaminti automobiliai nuo bendro atvykusių į techninę apžiūrą tos markės automobilių skaičiaus. Šaltinis: “Transeksta”

Tik nedaug vairuotojų žino, kad menki trūkumai - ne kliūtis atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kontrolierius automobilį gali pripažinti techniškai tvarkingu net tuomet, kai aptinka ne vieną, o iškart kelis smulkius trūkumus. automobilių kokybę paneigė Audrius Glėbus, asociacijos “Transeksta” direktoriaus pavaduotojas. Jis neslėpė, kad stulbinamą privalomųjų techninių apžiūrų pereinamumo iš pirmo karto pagerėjimą lėmė anaiptol ne staiga šoktelėjusi mašinų kokybė. Pasak A.Glėbaus, fiksuojamų naujų automobilių trūkumų skaičių “Transekstos” ataskaitose pagerino pakeistas norminis aktas. “2010 metų balandį Susisiekimo ministerija patvirtino “Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų” pakeitimus, kuriais buvo šiek tiek pakeista samprata, ką laikyti tvarkinga technine priemone”, - dienraščiui LŽ tvirtino vienas asociacijos vadovų. Jau beveik dvejus metus automobilis gali būti vertinamas kaip techniškai tvarkingas, jeigu jame

aptinkami maži trūkumai. Pavyzdžiui, trūksta gesintuvo, avarinio ženklo ar vaistinėlės, nešviečia vienas iš tolimųjų šviesų, gabaritų, stabdymo, atbulinės eigos, valstybinio numerio žibintų, jeigu priekinių rūko žibintų pokrypis neatitinka normų, yra nežymus skysčių nuotėkis, kitaip tariant - nėra susidariusių lašų, aptikta kitų smulkių trūkumų. A.Glėbus sakė, kad techninės apžiūros kontrolierius automobilį gali pripažinti techniškai tvarkingu net tuomet, kai aptinka ne vieną, o iškart kelis smulkius trūkumus. “Kontrolierius įrašo juos į techninių rezultatų lentelę. Trūkumus privalu pašalinti kuo greičiau, kadangi įrašas lentelėje neatleidžia vairuotojo nuo baudų, gresiančių už važinėjimą techniškai netvarkinga mašina”, - teigė pašnekovas.

Ruošiasi gaminti “dvynius”

sos signalizacijos prietaisais. Tačiau šiems retai reikia didelio remonto užtenka pakeisti lemputę, ir mašina gali važiuoti”, - sakė vienas “Transekstos” vadovų.

Pagerino rezultatus

Nauji automobiliai prastėja

“Transekstos” direktoriaus pavaduotojas pripažino, kad galbūt ne visi vairuotojai net ir praėjus dvejiems metams po reikalavimų pakeitimo žino, kokių anksčiau galiojusių sąlygų neprivalo vykdyti, kad sėkmingai atliktų privalomąją techninę apžiūrą. Kartu A.Glėbus tikino, jog pakeitimai buvo padaryti dėl vairuotojų patogumo. “Reikalavimai buvo pakoreguoti, kad vairuotojui dėl mažos problemėlės nereikėtų pakartotinai važiuoti į privalomąją techninę apžiūrą. Juk mažus trūkumus vairuotojai gali be didesnio vargo pašalinti patys”, - teigė pašnekovas. A.Glėbus neslėpė, kad reikalavimų pakeitimai atsispindi ir statistikoje. “Pakeisti reikalavimai taikomi ne vien naujiems, bet ir seniems automobiliams. Todėl padaugėjo mašinų, kurios privalomąją techninę apžiūrą atlieka iš pirmo karto. Ypač tai pasakytina apie iš dalies 2010 ir 2011 metais techninę apžiūrą perėjusius naujus automobilius, kadangi juose aptinkamos problemėlės dažniausiai susijusios su švie-

Lygindamas prieš trejus metus ir anksčiau pagamintus automobilius, A.Glėbus buvo diplomatiškas. “Ankstesnių metų ir naujų automobilių būklė daugmaž panaši, jei lygintume tas mašinas tuomet, kai jos pirmą kartą perėjo techninę apžiūrą”, - sakė asociacijos “Transeksta” direktoriaus pavaduotojas. Tiesa, LŽ šaltinis privalomosios techninės apžiūros sistemoje nuosaikaus A.Glėbaus požiūrio nepatvirtino. “Nauji automobiliai apskritai prastėja. Gamintojai iš jų mažiau kokybės išspaudžia - labiau optimizuoja darbo sąnaudas, taupo naudojamas medžiagas, ir dėl to dabar išleidžiamos mašinos nėra tokios kokybiškos, kokios būdavo anksčiau tokių pat metų. Ypač tai pasakytina apie visiškai naujų automobilių pakabas, kur nuolat mažinamas patikimesnių metalinių detalių kiekis. Tačiau privalomųjų techninių apžiūrų statistikoje tas dalykas neatsispindi, kadangi šeimininkai automobilių sugedusiomis pakabomis į techninę apžiūrą nepristato”, - tvirtino pašnekovas.

Elektromobiliai sulaukė pripažinimo Nuo šių metų elektromobiliai sulaukė dėmesio ir atnaujintose Kelių eismo taisyklėse.

Sėkmingas “Toyota” ir “Subaru” bendradarbiavimas paskatino ir kitus automobilių gamintojus artimai bendradarbiauti su konkurentų įmonėmis. Vakar “Mazda” pranešė sutarusi kurti bendrą modelį su “Fiat” koncernu. “Mazda Motor Corporation” ir “Fiat Group Automobiles S.p.A” vakar pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo kuriant ir gaminant naują rodsterį. Nedidelis, užpakalinių ratų varomas dvivietis sportinis automobilis bus gaminamas “Mazdos” fabrike Hirosimoje, bet iš jos išriedės pažymėtas dviem prekės ženklais. “Mazda” šį automobilį planuoja pristatyti kaip naujos kartos MX-5, o “Fiat” koncernas dar nepranešė tikslaus modelio pavadinimo, bet manoma, kad tai bus vienas iš “Alfa Romeo” gamos automobilių. Sutartis numato, kad nors bazė bus ir bendra, rodsterių išvaizda ir

Techninę apžiūrą perėjo 2009 m.*

mašiną pagaminti vienai įmonei būtų buvę labai brangu, tačiau kartu ją kūrę ir skirtingais prekės ženklais pažymėję gamintojai sutaupė nemažai gamybos lėšų. Tiesa, bendro “Mazdos” ir “Fiat” produkto teks palūkėti, nes naujas modelis Hirosimoje bus pradėtas gaminti tik 2015 metais.

Jas papildė trys su elektromobiliais susiję ženklai, žymintys elektromobilių įkrovimo, jų bei kitų elektra varomų transporto priemonių stovėjimo vietas ir atvejus, kai kelio ženklai elektromobiliams negalioja. Vienas naujųjų ženklų “Elektromobilių įkrovimo vieta” įrengtas ir Susisiekimo ministerijos (SM) vidiniame kieme šalia veikiančios elektromobilių krovimo stotelės. SM atstovų manymu, įkrovimo stotelės įrengimas ministerijos darbuotojus ir svečius paskatins aktyviau naudotis elektra varomomis transporto priemonėmis, domėtis žaliosiomis technologijomis, o šiuo pavyzdžiu seks ir kitos įstaigos.

“Mazda MX-5” yra vienas populiariausių dviviečių automobilių - jų nuo 1990 metų parduota daugiau nei milijonas. / Reuters/Scanpix nuotrauka techninės charakteristikos skirsis bus atspindėta abiejų bendrovių filosofija ir požiūris į sportinius automobilius. Juose taip pat bus montuojami skirtingi varikliai. Automobilių gamintojus ieškoti partnerių paskatino “Toyotos” ir “Subaru” bendradarbiavimo rezultatas nedidelis sportinis automobilis, skirtas nedideliam vartotojų būriui. Tokią

Taip atrodo oficialus elektromobilių įkrovimo vietos ženklas. Susisiekimo ministerijos paveikslas


12

2013 01 22 Lietuvos žinios

Kultūra

Kur skraidina F.Jakubausko gobelenai Jei norite atitolti nuo kasdienybės trajektorijų, verta užsukti į sostinės galeriją “Arka”. Čia veikia tekstilininko, Nacionalinės premijos laureato Felikso Jakubausko paroda “Švytėjimai”. Veikia gaivinančiai, pakylėja.

“Bundančio miesto garsai”. MINDAUGAS KLUSAS

N

e, nieko bendra su Stanley Kubricko “Švytėjimu” ir šiurpiais viešbučio kilimais, kuriais grėsmingai žengia pamišęs Jacko Nicholsono personažas, paroda neturi. Priešingai. Pastaruoju metu F.Jakubauską užvaldė iš meno kūrinio sklindančios šviesos idėja. Mišria technika išausti tekstilininko gobelenai spindi, virpa lyg erdvūs vitražai. Visai nesunku patikėti įspūdžiu, kad “Arkos” galerijoje atsirado daugiau langų. Žvelgiant į juos siela, regis, kyla ir taikosi išskristi kaip tas kinų paukštelis, kurį pašnekesyje su “Lietuvos žinių” žurnalistu mini parodos autorius F.Jakubauskas.

Švytėjimas iš vidaus - Gruodį paroda tokiu pačiu pavadinimu buvo atidaryta Kaune. Keliaujate po Lietuvą? - Ne, viskas kiek kitaip. Retrospektyvinė, dviejų pastarųjų dešimtmečių mano kūrybos paroda “Švytėjimai” rudenį buvo surengta Maskvoje, restauruotuose Jekaterinos II rūmuose (paviljonas “Duonos namai” - aut.). Dalis jos darbų dabar rodoma Kauno “Galerijoje R”, o naujausieji, pastarųjų trejų metų - “Arkoje”. Čia to švytėjimo - daugiausia. - Vis dar kupinas Maskvos įspūdžių? - Ne. Buvo labai sunku, teko tris kartus skraidyti pirmyn atgal, pragyvenau ten dvidešimt dienų. Daug. Pavargau. - Kodėl - “Švytėjimai”? - Žinoma, kalbu ne apie fizinį švytėjimą. Siekiu, kad kūriniai skleistų teigiamą energiją, spinduliuotų geras emocijas. Žiūrovai sako, jog prie jų

norisi grįžti, pamedituoti, pasidžiaugti kiekvienu kūrinio fragmentu.

Tautinės “citatos” - Kuo ypatinga gobeleno technika? - Ji labai sena ir paprasta. Dvinytas drobinis audinys. Gobelenus Egipte audė koptai. Jų puoselėta technika išliko iki moderniųjų laikų. Dažniausiai ausdavo vyrai. “Gobelenų” pavadinimas kilo nuo prancūzų Gobelinų pavardės. XV amžiuje broliai Gobelinai prie Paryžiaus įkūrė dirbtuves, išplėtojo šį audimo meną. Kaip ir konjakas, šampanas, gobelenas gali būti tik prancūziškas. Tarkim, vartoti sąvokos “lietuvių gobelenas” nevalia. Reikia sakyti “lietuvių tekstilė, naudojanti gobeleno techniką”. Gobelenas yra rankomis austas unikalus kūrinys. Antro tokio nesukurs net tas pats autorius. Tik panašų. Ši technika labai konservatyvi, nesikeitė per amžius. Tačiau apie savo darbus sakau, kad jie atlikti “mišria technika”. Mat naudoju paties atrastas autorinės technikos “citatas” - ruoželius. Juos perėmiau iš tautinių audinių.

Nesu su niekuo susisaistęs, varau savo vagą. - Menotyrininkė, jūsų kūrybos tyrinėtoja Lijana Šatavičiūtė teigia, kad gobeleno žanras Lietuvoje pamažu nyksta. Kodėl? - Nes jis reikalauja didelio kruopštumo, kantrybės. Prie vieno gobeleno reikia dirbti du su puse mėnesio, kasdien. O dar užtrunka pasiruošti - dažyti, vynioti, plauti siūlus, “užmesti” ant staklių. Čia negali primegzt, priraityt. Yra technika, kurią tiesiog turi atlikti. O jeigu dar daug spalvų, niuansų...

F.Jakubauskas (g. 1949) mokėsi vitražo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. 1974-1976 metais LTSR valstybiniame dailės institute (dabar - Vilniaus dailės akademija) studijavo tekstilę. 1976-1980 menininkas mokėsi Taikomosios dailės akademijoje Budapešte (dabar - Maholy-Nagy dailės ir dizaino universitetas), baigė tekstilės specialybę su gobeleno specializacija. Kūrybos pripažinimą liudija apdovanojimai Pitsbergo (JAV), Lodzės (Lenkija), Čongdžu (Pietų Korėja), Maskvos ir kitose tarptautinėse tekstilės parodose. 1998 metais F.Jakubauskas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. - Tad esate pamažu traukiami į “raudonąją” tekstilės knygą? - Autorinių gobeleno parodų dabar niekas neberengia. Paprastai sukuriamas vienas kitas darbelis ir rodomas bendrose ekspozicijose. - Kas lemia jūsų kūrinių kompoziciją, spalvų gamą? - Dažnai esu to klausiamas. Viską pasiūlo aplinka: ką matai, kuo gyveni, su kuo susitinki... Mano darbai iš gamtos, lengvi, tapybiški. Tačiau tai ne imitacijos. Eskizų netapau, improvizuoju, nusipiešiu tik pagrindines linijas. O visa kita “gula” pagal nuotaiką. Nekart girdėjau siūlymų studijuoti tapybą. Net tapytojai yra sakę: “Tu geriau jauti spalvas nei kai kurie iš mūsų.” Mėgstu šviesaus ir tamsaus priešybę. Domėjausi Rytų menu, filosofija, in ir jang metafizika, Hermanno Hesses veikalais. Esu sukūręs “japoniškų” darbų ant

“Siekiu, kad kūriniai skleistų teigiamą energiją, spinduliuotų geras emocijas”, - sakė F.Jakubauskas. / Romo Jurgaičio nuotrauka balto fono. Tai jau praeitas etapas, “neprisirišau”. Kaune pas dailininkę Filomeną Ušinskaitę ketverius metus mokiausi vitražo technikos, norėjau ją studijuoti. Vitražo akcentų mano darbuose išlieka iki šiol. Nevengiu ryškių spalvų, stikliško švytėjimo.

Arkliukas ir žvirblis - Kaip jums tais laikais pavyko prasibrauti studijų į Vengriją? - Mokiausi Lietuvos valstybiniame dailės institute. Mokykla iš Maskvos gavo dvi vietas į Budapešto taikomosios dailės akademiją, gobeleno specializaciją. Įveikiau konkursą ir išvažiavau. Akademija padarė didžiulę įtaką, visai kitaip pradėjau kurti, mąstyti. - Ar skiriasi Vilniaus ir Kauno tekstilės mokykla? - Skiriasi. Kauniečiai mėgsta efektus,

daugiau eksperimentuoja. Yra ambicingi, veiklūs - rengia Kauno bienalę. - Ar dalyvausite joje? - Taip, atrinko mano darbus. Pakvietė mudu su Zinaida Vogėliene kaip Lietuvos gobeleno “mohikanus”. O mūsų vilniškė tekstilės katedra tokia ir liko - konservatyvesnė, akademiškesnė ir gilesnė. Kaip yra, taip gerai. Nesu su niekuo susisaistęs, varau savo vagą. - Ar ne smalsu ieškoti naujų išraiškos formų? - Anksčiau tai dariau, išmėginau, liko praeity. Vis dėlto gobelenai yra “mano arkliukas”. Reikia daryti tai, ką moki geriausiai. Atradus naują technologiją, būtina ją tobulinti, išgryninti, šlifuoti. Yra toks kinų pasakojimas apie menininką, kuris visą gyvenimą tapė žvirblį. Jo nuolat klausinėdavo: “Kiek tu dar jį tapysi?” Tačiau menininkas darė savo, kol vieną dieną tas žvirblis ėmė ir nuskrido.


2013 01 22 Lietuvos žinios

Kultūra

13

“Geležinio žmogaus” fantazijos teatre su juo mąstyti ir panaudoti tai, ką turi geriausio. Man taip pat labai svarbūs aktorių jausmai, nuomonė. Mėgstu, kai jie būna aktyvūs, iniciatyvūs. Jaučiuosi laimingas, kai pavyksta iškelti gerus klausimus, bet tai nereiškia, kad pats turiu ieškoti geriausių atsakymų. Man tik reikia išrinkti, kieno atsakymas geriausias.

DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyksta intensyvios spektaklio “Lilijomas” repeticijos. Šią XX amžiaus pirmos pusės žinomo Vengrijos rašytojo, žurnalisto ir dramaturgo Ferenco Molnaro (1878-1952) pjesę stato vienas garsiausių vidurinės kartos Vengrijos režisierių Laszlo Bagossy. L.Bagossy (gim. 1967 m.), sukūręs apie trisdešimt spektaklių įvairiuose Vengrijos teatruose, taip pat Vienoje ir Štutgarte, 2011-aisiais pelnė vengrų kritikų Geriausio režisieriaus apdovanojimą. Jis taip pat rašo pjeses, kurias pats režisuoja. Vilniuje statomą “Lilijomą” iš vengrų kalbos išvertė Vitas Agurkis. Spektaklio scenovaizdį kuria Gintaras Makarevičius, kostiumus - Dovilė Gudačiauskaitė, muziką - Gintaras Sodeika. Vaidina: Dainius Gavenonis, Miglė Polikevičiūtė, Toma Vaškevičiūtė, Nelė Savičenko, Marius Repšys, Saulius Balandis, Arvydas Dapšys, Algirdas Gradauskas, Vaiva Mainelytė, Adelė Teresiūtė. Premjera - vasario 28 dieną. Režisierius Laszlo Bagossy maloniai sutiko pasidalyti mintimis apie būsimą spektaklį su LŽ skaitytojais. - Lietuvoje vengrų kultūra nėra gerai žinoma. Tai patvirtina faktas, kad beveik neturime profesionalių šios kalbos vertėjų. Todėl jūsų sutikimas statyti vengrų klasiko kūrinį Nacionaliniame dramos teatre yra svarbus kultūrinis įvykis. Kas paskatino jus atvykti į mūsų šalį, į šį teatrą? - Labai svarbu, kad mažos tautos pažintų viena kitą. Dažniausiai jos gręžiasi į dideles kultūras. Tačiau mažos tautos kartais kitaip mato pasaulį. Lietuvos ir Vengrijos istorijos turi nemažai panašumų. Mes turbūt galime neblogai suprasti vieni kitus. Todėl nė nepajutau, kad būčiau atvažiavęs į kažin kokį tolimą kraštą. Be to, Lietuva teatro požiūriu gerai žinoma šalis. Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius - dideli vardai, jie išgarsino Lietuvos teatrą daugelyje pasaulio valstybių. Šie režisieriai buvo atvykę ir pas mus, į Vengriją. Taigi atvažiavau ne į pasaulio kraštą, o į tokį miestą, kuris svarbus Europos teatro požiūriu. Koks aš esu režisierius Europos teatro mastu, tikrai negalėčiau pasakyti. Daug kartų teko dirbti užsienyje, bet labiau mane pažįsta Vengrijos žiūrovai. Manau, esu toks režisierius, kurio paskutinis geras spektaklis jau buvo. Išvažiavus režisuoti į kitą kraštą visada yra daug rizikos: teatro metodai, komunikacija... Iš tikrųjų labai daug priklauso nuo to, ar pasiseka užmegzti gerus kontaktus. Dabar dirbame su tekstu, stengiamės rasti geriausią prasmės variantą. Svarbu, kad tekstas būtų gerai suprantamas lietuvių žiūrovui.

Egoistinis pasirinkimas - Kodėl pasirinkote būtent šį autorių? - Vengrijoje F.Molnaras labai populiarus, daug vaidintas ir užsienyje. Dar niekada nesu jo režisavęs. Egoistiškai pasirinkau šį autorių. Mėgstu dirbti su tokia medžiaga, kuri mane įkvepia ir yra man labai svarbi. Nuobodu daryti tai, ką jau sykį esu daręs. Mačiau daug “Lilijomo” pastatymų, bet pats su šia medžiaga dar nebuvau dirbęs. Man tai svarbu. Be to, statyti vengrų autorių - puikus dalykas, nes galiu atvežti ir perteikti ką nors iš vengrų kultūros. - Kuo ypatinga ir jums svarbi statoma pjesė?

“geležiniais žmonėmis”. Taip, esu įveikęs triatloną, esu “geležinis žmogus”, bet tik sporto srityje. Tai reiškia ištvermę. Tokie žmonės ilgai nepraranda energijos. Reikia 4 kilometrus plaukti, 180 kilometrų minti dviračiu, o paskui bėgti maratoną. Ir visa tai privalai padaryti be sustojimo. Triatlonas trunka penkiolika

Nesu režisūrinio teatro šalininkas. Nemąstau apie savo ego, dirbdamas atsižvelgiu į kitus žmones ir jų norus.

“Atvažiavau ne į pasaulio kraštą, o į tokį miestą, kuris svarbus Europos teatro požiūriu”, - sakė L.Bagossy. / Asmeninio albumo nuotrauka - Pirmiausia, tai dramaturgiškai labai gerai parašytas tekstas. Suprantamas visiems. Jo ir fabulą lengva papasakoti. Šioje pjesėje yra gerų vaidmenų, dramaturgijos požiūriu joje labai daug jaudinamų dalykų. Užmiesčio valkatėlė, kuris dirba karuselių parko balaganininku, susipažįsta su tarnaite, praranda darbo vietą ir mėgina užsidirbti gyvenimui plėšikaudamas. Kai žmogeliui nepasiseka, jis nusižudo, kad pabėgtų nuo kalėjimo, palieka nėščią žmoną, pakliūva į kitą pasaulį... Pasirodo, tame kitame pasaulyje viskas veikia beveik taip pat kaip žemėje: ta pati hierarchija, ta pati biurokratija... Pats Lilijomas įdomus tuo, kad yra užsispyręs, atkaklus ir niekaip nenori paklusti galiojančiai tvarkai. Perėjęs skaistyklą jis vienai dienai grįžta į žemę. Susitinka su beveik jau užaugusia dukra, tačiau susibara su ja, sukerta mergaitei per ranką. Ši, žinoma, tėvo neatpažįsta, bet pajunta, kad smūgis - visai neskaudus. Ir tas rankos prisilietimas lieka tarsi koks burtas. Šiaip ar taip, į Lilijomą panašių žmonių turi būti daug. Čia pasakojama ne apie vyro ir moters meilę, bet apskritai apie meilę. Kalbama apie visuomenę, kuri kartais veikia tiesiog beširdiškai. Kiek mažai esama užuojautos, supratimo, empatijos vargšams žmonėms. Man regis, tai amžina problema. Dėl tokių dalykų ši daugiau kaip prieš šimtą metų parašyta pjesė ir statoma. Manau, šitokie siužetai gyvena ir gyvens ištisus amžius, nes jie įstengia įrodyti, kad pasaulis iš tikrųjų niekada nesikeičia. Tai išmintinga melancholija, graudulys, gyvenimas be iliuzijų. Be to, F.Molnaro fantastiškas humoras. O šį derinį, kai susiduria humoras ir beviltiškumas, visada labai mėgau.

Prisitaiko prie pjesių - Iš to, ką pasakėte ir kokias pjeses esate statęs (Henriko Ibseno “Norą”, Thomo Bernhardo “Įpročio jėgą”, Wolfgango Amadeuso Mozarto operą “Don Žuanas”, Friedricho Durrenmatto “Karalių Joną”, “Top Dogs” ir kt.), galima spręsti, kad jums yra svarbiausias poetinis-filosofinis režisūros pradas. Ką pats manote apie režisūrą? - Kaip režisierius savo stiliaus neturiu. Bandau daryti tai, ko reikalauja pjesė. Mėginu suvokti, kaip ji veikia, kokius reikalavimus kelia scenai, ir pagal tai kuriu spektaklį. Prisitaikau prie pjesių. Dažnu atveju - ne tik prie pjesių, bet prie konsteliacijos, kuri pakliūva į mano rankas: aktorių, dailininkų ir kitko. Nesu režisūrinio teatro šalininkas. Pažįstu tokio teatro režisierių,

pasiekusių fantastiškų laimėjimų. Jų spektakliai palieka gražių įspūdžių, jie labai talentingi žmonės. Tokių yra ir Vengrijoje. Gerbiu juos. O save įsivaizduoju kaip darbo skirstytoją. Nemąstau apie savo ego, dirbdamas atsižvelgiu į kitus žmones ir jų norus. Pavyzdžiui, niekada nenaudoju vaizdo medžiagos. Bet štai dabar, kai dirbu su dailininku G.Makarevičiumi, žinau ir matau, kad jis tai mėgsta ir yra labai labai gerai įvaldęs šią meno formą. Todėl neketinu dailininko versti, kad darytų ką nors kita, kas jam svetima ir tolima stiliaus požiūriu. Mėginu drauge

Kartais ir pats galiu jį pasakyti. Tačiau dažnai atsakymą atranda bendrakūrėjai. Man svarbu, kad spektaklis būtų laikomas bendru darbu, ne vien mano sumanymo įgyvendinimu. - Iš repeticijų, kurios jau vyko, akivaizdu, jog turite gana stiprią spektaklio koncepciją. - Man labai svarbu, kad ši vaidyba turėtų rėmus ir žaidimo taisykles. Be to, neprojektuoju sėdėdamas prie rašomojo stalo. Kaip suvaidinti vieną ar kitą sceną, reikia mąstyti per repeticijas. Jų metu netampu profesoriumi, mokančiu aktorius savo įsivaizduojamų, kadaise suplanuotų dalykų, ypač tada, kai pats nežinau, kaip tam tikrose vietose derėtų veikti. Tuomet labai svarbi aktorių nuomonė. Man reikia prie to prisitaikyti. Manau, repetuojant dar daug kas išryškės.

Užgrūdino triatlonas - Vengrijoje esate vadinamas “geležiniu žmogumi”. Kodėl? - Mano hobis - triatlonas. Tie, kurie įveikia tris jo rungtis, vadinami

valandų. Bet ši sporto šaka - mano hobis. Nevartoju alkoholio, jėgų man suteikia sportas, relaksacija ir meditacija. Todėl ir esu “geležinis žmogus”. - Dėl to galite ir pjeses rašyti (“Fėja, kuri galėjo matyti tamsoje”, “E-pokalbis”, “Avataras”)? - Taip, čia viskas susiję. Prieš pradėdamas režisuoti buvau poetas, kritikas. Ketinau tapti rašytoju, bet tada priėmė į Teatro akademiją. Kai atsisukau į teatrą, buvau baigęs ir literatūrą. Tuomet reikėjo labai daug ką daryti: pridėti ką nors, perrašyti, versti... Taip susiklostė, kad kelias pjeses pats ir parašiau. Man tai buvo natūralus dalykas, nes praktikos jau turėjau. Literatūros pojūtį - irgi. Dėl to man dabar liūdna, kad nemoku lietuvių kalbos. Statydamas spektaklius jaučiu nepaprastai stiprų ryšį su tekstu. Vengrų aktoriams galiu pasiūlyti daug verbalinių žodžių idėjų, ko neįmanoma padaryti dirbant per vertėją.

Bendrauti vengrų kalba padėjo V.Agurkis.


14

2013 01 22 Lietuvos žinios

Sportas

Nėra jaunų ir senų - yra geri ir blogi sprendimą dėl žaidėjų turi priimti J.Kazlauskas. Sąrašas nebus labai ilgas, nes neturėsime daug laiko ruoštis ir tikrinti visų iš eilės. - Ar esate susipažinęs su NBA rungtyniaujančio Donato Motiejūno situacija? Gal žinote daugiau, nei rašoma spaudoje? - Daug kas pasikeitę. Pirmiausia rinktinei vadovaus kitas treneris. Gaila, kad J.Kazlauskui per pirmą vizitą už Atlanto nepavyko susitikti su D.Motiejūnu, nes šis buvo išsiųstas į antrinę NBA lygą. Bet neabejoju, kad treneris su žaidėju dar susitiks ir pasikalbės. Nemanau, kad D.Motiejūnas pats sau būtų priešas ir atsisakytų žaisti rinktinėje.

SAULIUS RAMOŠKA

2006 metais po pasaulio čempionato drauge su nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu Antanu Sireika ekipą palikęs asistentas Gintaras Krapikas neslėpė ir toliau visą laiką troškęs dirbti su geriausiais šalies krepšininkais. Todėl nė sekundės nedvejojo, kai Jonas Kazlauskas pakvietė į rinktinės trenerių štabą. Po 11 metų pertraukos prie nacionalinės ekipos vairo grįžęs J.Kazlauskas pernai gruodį nusprendė visą olimpinį ciklą - iki 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pabaigos - dirbti drauge su Vilniaus “Lietuvos ryto” vyriausiuoju treneriu Dariumi Maskoliūnu ir Kazanės “Uniks” (Rusija) ekipoje asistento pareigas einančiu G.Krapiku. “Šiais vyrais pasitikiu, matau, kaip tobulėja, kokį darbą gali atlikti”, - savo pagalbininkais džiaugėsi J.Kazlauskas. “Lietuvos rytui” vadovaujantis 42 metų D.Maskoliūnas Lietuvos rinktinėje dirbs pirmą kartą. 51-erių G.Krapikas patirties rinktinėje įgijo 2002-2006 metais asistuodamas vyriausiajam treneriui A.Sireikai.

Svajojo drauge dirbti klube - J.Kazlausko pasiūlymas dirbti rinktinės trenerių štabe buvo netikėtas? - LŽ pasiteiravo Gintaro Krapiko, 2003 metais padėjusio A.Sireikai užkelti Lietuvos rinktinę ant aukščiausio Europos čempionato prizininkų pakylos laiptelio. - Labai malonu, kad J.Kazlauskas mane pakvietė į rinktinę, juolab su juo man dar nėra tekę dirbti. Anksčiau esame kalbėję - gal bus galimybė drauge treniruoti klubą, J.Kazlauskas mane paimtų asistentu. Bet tuomet nei jis, nei aš apie rinktinę negalvojome. Kai J.Kazlauską paskyrė rinktinės vyriausiuoju treneriu, sulaukiau jo skambučio papil-

Žaidėjai derinsis prie trenerio

G.Krapikas (nuotraukoje) nė sekundės nedvejojo, kai J.Kazlauskas pakvietė į rinktinės trenerių štabą. Erlendo Bartulio nuotrauka

dyti trenerių štabą. Mielai sutikau, nes labai myliu Lietuvos nacionalinę rinktinę. - Jūsų nereikėjo įkalbinėti? - Tikrai ne. Tik paprašiau poros dienų - turėjau sužinoti klubo “Uniks” prezidento nuomonę. Kad nebūtų taip, jog sutinku dirbti asistentu, o “Uniks” manęs neišleidžia į rinktinę. Aišku, dar nežinia, ar kitą sezoną liksiu dirbti Kazanėje.

D.Maskoliūną jis neužsiminė. Tik vėliau sužinojau, kad Darius irgi bus asistentas. Mūsų santykiai geri, esame kartu dirbę. Stengsimės padėti J.Kazlauskui įgyvendinti jo tikslus ir visų lūkesčius. - J.Kazlauskas, G.Krapikas, D.Maskoliūnas. Kaip manote, ką ši trijulė gali nuveikti? - Pagal žaidimo supratimą ir filosofiją šio trejeto vedlys yra J.Kaz-

G.Krapikas: “Jei krepšininkai savo klube per visą sezoną rungtyniauja puikiai, kodėl turime nekreipti į juos dėmesio?” - Ar tuo metu jau žinojote, kad asistentu bus ir D.Maskoliūnas? - Žinojau, kad tikrai štabe nebūsiu vienas. Kai toks informacijos srautas, kai ruošiantis varžyboms reikia peržiūrėti begalę medžiagos, darbo užtenka visiems. Kai su J.Kazlausku kalbėjausi telefonu, apie

lauskas. O mes, asistentai, darysime viską, kas jam reikalinga. Jonui teliks vadovauti per rungtynes. - Per jūsų darbo metus rinktinėje didelių nusivylimų nebuvo? - Palikau rinktinę, kai iš jos traukėsi vyriausiasis treneris A.Sireika. Buvau įsitikinęs, kad morališkai ne-

būtų sąžininga toliau joje likti. Nors visada norėjau dirbti rinktinėje. Ir noras neišblėso.

Sąrašas bus neilgas - Ar su vyriausiuoju treneriu kalbėjote apie rinktinės kandidatų sąrašą? - Kai bendravome, rimčiau pasikalbėti buvome numatę būtent per tas dienas, kai į Vilnių atvažiuosime žaisti su “Lietuvos rytu”. Mes atvykome, bet J.Kazlauskas per tą laiką rado klubą Kinijoje ir išvyko dirbti. Dabar reikės bendrauti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, nes klausimų jam turiu ne vieną. - Rinktinės senbuvis įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius nutarė baigti karjerą rinktinėje. Yra Mantas Kalnietis, tačiau vis tiek opiausia lieka įžaidėjo problema. Kas galėtų būti antruoju įžaidėju? - Kandidatų sąrašas nebus labai didelis, todėl nenorėčiau minėti pavardžių. Ne mano kompetencija atskleisti kandidatų sąrašą, o galutinį

Sostinės klubas įkvėpė gaivaus oro SAULIUS RAMOŠKA

Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkams pavyko nutraukti nesėkmių seriją, tačiau ekipoje debiutavę naujokai prie pergalės prisidėjo tik simboliškai. “Pergalės mums reikėjo kaip oro”, - “Lietuvos ryto” strategas Darius Maskoliūnas džiaugėsi iš psichologinės duobės išlipusiais auklėtiniais. Tris pralaimėjimus iš eilės patyrę vilniečiai sekmadienį namie 87:80 (23:24, 25:19, 14:19, 25:18) įveikė Kazanės “Uniks” (Rusija) krepšininkus. Šeštąją vietą A grupėje užimantis “Lietuvos rytas” turi 6 pergales ir 6 pralaimėjimus. 18 taškų nugalėtojams pelnė 4 tritaškius iš 7 pataikęs Steponas Babrauskas, 17 taškų pridėjo Renaldas Seibutis, 15 - Nemanja Nedovičius. Tą vakarą “Lietuvos ryto” gretose debiutavo ketvirtadienį į Lietuvą atvykę įžaidėjas Miltas Palacio ir vidurio puolėjas Tomislavas Zubčičius. Belizo ir JAV pilietybę turintis M.Palacio per 20 minučių pelnė 4

taškus (2-1/6, 3-0/2, 1-2/2), o 212 cm ūgio kroatas per 18 minučių taškų nepelnė, tačiau sugriebė 5 atšokusius kamuolius. “M.Palacio dar nėra geriausios sportinės formos, tačiau jo patirtis komandai naudinga. T.Zubčičius jaunas, stengiasi ir daug dirba, per treniruotes kartais net reikia jį stabdyti, tačiau jam trūksta patirties”, - naujokus vertino D.Maskoliūnas. Treneris pripažino, kad debiutantai įnešė daug pozityvios energijos. “Per treniruotes darbas bus produktyvesnis. Manau, jie ateityje mums duos daug naudos”, pridūrė vilniečių strategas. “Uniks” treneris Aco Petrovičius pabrėžė, jog abiem ekipoms ši dvikova buvo labai svarbi: “Prieš šias rungtynes abu klubai pralaimėjo po du kartus iš eilės, todėl kiekvienas stengėsi pakeisti savo žaidimą. Mums nepavyko kontroliuoti rungtynių eigos - svarbiais momentais paskubėdavome.” A.Petrovičiaus asistento Gintaro Krapiko LŽ pasiteiravo, ar Kazanės klubas nesudaro draugijos Maskvos srities “Chimki” ekipai, kurioje atlyginimai nebuvo mokami tris mėnesius.

- Kai kuriems ankstesniems rinktinės strategams nepavykdavo sutarti su kai kuriais žaidėjais. Pavyzdžiui, A.Sireika vienu metu nesutarė su Š.Jasikevičiumi, Kęstutis Kemzūra - su D.Motiejūnu. J.Kazlauskas su visais žaidėjais sutaria? - Kaip bus, sunku pasakyti. Bet yra žmonės, kurie dar iki mums susirenkant į pirmąją stovyklą turi išspręsti visus klausimus. Bent jau aš negirdėjau, kad J.Kazlauskas dėl kurio nors žaidėjo turėtų problemų. Paprasčiausiai treneris nori išsiaiškinti, ar krepšininkai yra pasirengę žaisti rinktinėje. Juk ją sudaro 12 žaidėjų, o treneris - vienas, jis neturi galimybių prisitaikyti prie kiekvieno norų. O visi dvylika krepšininkų turi daryti tai, ko reikalauja treneris. Visi turi eiti viena kryptimi. Neturi kilti jokių nesusipratimų. - J.Kazlauskas pasakė rinktinėje norįs matyti visus geriausius krepšininkus. Vadinasi, joje bus veidų, kurių nematėme Londono olimpiadoje? - Niekados nebuvau dirbtinio rinktinės atnaujinimo šalininkas. Tai turi įvykti natūraliai. Jei krepšininkai savo klube per visą sezoną rungtyniauja puikiai, kodėl turime nekreipti į juos dėmesio? Nėra jaunų ir senų žaidėjų, yra geri ir blogi. Įsivaizduoju, kad rinktinės dvyliktuką sudarys geriausi Lietuvos krepšininkai.

VIENINGOSIOS LYGOS LENTELĖS A grupė (pergalės, pralaimėjimai, pergalių procentas) 1. Spartak (Rusija)

9 2 82

2. Krasnyje krylja (Rusija)

9 3 75

3. Chimki (Rusija)

8 3 73

4. Uniks (Rusija)

8 4 67

5. Astana (Kazachstanas)

6 5 54

6. Lietuvos rytas (Lietuva)

6 6 50

7. Doneck (Ukraina)

4 7 36

8. Kalev (Estija)

3 9 25

9. Azovmaš (Ukraina)

2 9 18

10. Turow (Lenkija)

2 9 18

B grupė 1. CSKA (Rusija)

11 1 92

2. Žalgiris (Lietuva)

10 1 91

3. VEF (Latvija)

8 4 67

4. Lokomotiv-Kuban (Rusija) 7 4 64

M.Palacio (dešinėje) dabar nėra geriausios sportinės formos, tačiau jo patirtis, pasak trenerio D.Maskoliūno, komandai daug padeda. vtb-league.com nuotrauka

“Mūsų klubas galbūt vienas iš nedaugelio, kuris vykdo įsipareigojimus. Prezidentas surenka solidų biudžetą ir stengiasi, kad atlyginimai nevėluotų. Tik kiekvienoje ko-

mandoje yra kitokių problemų, kurios neleidžia laimėti. Štai Vilniuje pralaimėjome jau trečias rungtynes iš eilės. Tai nėra gerai. Tai mums nebūdinga”, - tikino G.Krapikas.

5. Nižnij Novgorod (Rusija)

6 5 55

6. Jenisej (Rusija)

5 6 46

7. Triumf (Rusija)

5 6 46

8. ČEZ (Čekija)

4 8 33

9. Neptūnas (Lietuva)

1 11 8

10. Cmoki-Minsk (Baltarusija) 0 11 0


2013 01 22 Lietuvos žinios

Sportas

15

Australijoje prasideda lemiami mūšiai VILMANTAS REMEIKA

Melburne vykstančiose atvirosiose Australijos teniso pirmenybėse (“Australian Open”) artėja kulminacija moterų ir vyrų vienetų varžybose liko po aštuonis pretendentus į titulą. Vyrų ketvirtfinalyje šiandien serbas Novakas Džokovičius kovos su čeku Tomašu Berdychu, o ispaniškoje dvikovoje susitiks Davidas Ferreras ir Nicolas Almagro. Moterų turnyre susikaus rusaitės Marija Šarapova ir Jekaterina Makarova, o lenkaitė Agnieszka Radwanska stos prieš kinę Li Na.

R.Federeris aukštumoje Varžybų šešioliktfinalyje R.Berankį eliminavęs britas Andy Murray (3 reitingas) sėkmingai žygiuoja link antrojo “Didžiojo kirčio” titulo savo karjeroje. Vakar aštuntfinalyje A.Murray nepervargo kovodamas su prancūzu Gilles Simonu (14), jį įveikė per 1 val. 32 min. 6:3, 6:1, 6:3. G.Simonui šiame mače akivaizdžiai stigo jėgų - savo “darbą” atliko labai sunki šeštadienio kova, kai jis po 4 val. 43 min. trukusios kovos šventė pergalę prieš tautietį Gaelį Monfils. “Rengdamasis kovai su A.Murray pusvalandį myniau dviratį, atlikau tempimo pratimų, lankiausi pas masažuotoją, gulėjau šaltoje vonioje. Padariau viską, ką galėjau, bet labai sunku atlaikius vieną maratoną jau po dviejų dienų dalyvauti kitame”, - vakar teisinosi G.Simonas. Ketvirtą kartą iš eilės “Australian Open” ketvirtfinalyje kovosiantis A.Murray rytoj stos prieš kitą prancūzą Jeremy Chardy. Šveicarijos teniso legenda Roger Federeris “Didžiojo kirčio” varžybų ketvirtfinalyje kovos 35 kartą iš eilės. Paskutinį sykį į geriausiųjų aš-

31 metų R.Federeris įrodinėja, kad jaunajai kartai per anksti taikytis į jo užimamas pozicijas. Reuters/Scanpix nuotrauka

tuntuką jis nepateko 2004 metais Paryžiuje. Aštuntfinalyje R.Federerio varžovas buvo kylanti Kanados žvaigždė Milošas Raoničius (13). Daugelis tikėjosi intriguojančios kovos, tačiau patyręs R.Federeris nė akimirkai neleido suabejoti savo pranašumu 6:4, 7:6 (7:4), 6:2. Mačas truko 1 val. 53 min., o trečiajame sete šveicaras varžovą palaužė vos per 35 minutes. M.Raoničius pasižymi puikiais servais, tačiau R.Federeris sugebėjo atremti varžovo padavimus.

Trumpai GERIAUSIA PLAUKIKĖ Liuksemburge pasibaigusiame tarptautiniame plaukimo turnyre 50 m ilgio baseine “Euro-Meet 2013” Anglijos “Plymouth Leander” klubui atstovavusi Londono olimpinė bei dukart pasaulio čempionė lietuvė Rūta Meilutytė pripažinta geriausia šių varžybų plaukike. Ji aplenkė pasaulio taurės savininkę vengrę Katinką Hosszu (879 tšk.) ir ukrainietę Dariną Zeviną (851 tšk.). Sekmadienį Rūta laimėjo moterų 100 m laisvuoju stiliumi finalą, pasiekdama Lietuvos moterų rekordą 55,35 sekundės (ankstesnis 55,57). Antra finišavo K.Hosszu (55,44 sek.), trečia - vokietė Dorothea Brandt (56,11 sek.). Trečią pergalę šiame turnyre R.Meilutytė iškovojo 100 m krūtine rungtyje (1:07,27), finale pasiekusi šių varžybų rekordą ir aplenkusi vokietes Carolinę Ruhnau (1:10,12) bei Samirą Hoesl (1:13,03). Primename, jog šeštadienį Rūta laimėjo 50 m krūtine rungties finalą (30,90 sek.) ir pasiekė Lietuvos rekordą.

GINS TITULĄ Sausio 24-26 dienomis Šiaulių arenoje vyksiančiame Eurolygos

jaunių (iki 18 metų) turnyro “Inter RAO Lietuva” atrankos etape dalyvaus ir čempionų titulą gins Vilniaus komanda “Lietuvos rytas”. Jai Šiauliuose vadovaus pagrindinės komandos vyriausiojo trenerio asistentas Dainius Adomaitis. Prieš metus “Lietuvos ryto” jaunuosius krepšininkus į pergalę Eurolygos jaunių turnyre atvedė dabartinis pagrindinės komandos strategas Darius Maskoliūnas. Kelialapį į finalo etapą pelnys tik turnyro Šiauliuose nugalėtojai. Savo jaunių ekipas į Šiaulių areną taip pat atsiųs Kauno “Žalgiris”, Maskvos CSKA (Rusija), Zagrebo “Cibona” (Kroatija), Rygos VEF (Latvija), Talino “Audentes” (Estija), Liudvigsburgo BBA (Vokietija) ir Leuveno “Topsportschool” (Belgija). Vilniečiai kovos A grupėje su “Cibona”, VEF ir “Topsportschool”.

VADOVAS NEPASIKEITĖ Savaitgalį vykusiame Lietuvos beisbolo asociacijos (LBA) suvažiavime trečiai kadencijai LBA prezidentu perrinktas Vidmantas Vasiliauskas. LŽ

Melburne S.Kuznecova spartina savo sugrįžimą į moterų teniso elitą. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Aš turiu gerus refleksus. Visuomet stengiuosi numatyti, kur lėks kamuoliukas, ir tai man sekasi vis geriau. Buvau labai susikoncentravęs”, - po pergalės šypsodamasis kalbėjo R.Federeris. Vis dėlto M.Raoničius savo pėdsaką Melburne paliko. Jis tapo galingiausio servo (233 km/h) autoriumi ir atliko daugiausia neatremiamų padavimų - 90 per 4 mačus. Ketvirtfinalyje R.Federerio laukia akistata su prancūzu Jo-Wilf-

riedu Tsonga (7). Jis vakar 6:4, 3:6, 6:3, 6:2 įveikė tautietį Richardą Gasquet (9). Kitame aštuntfinalyje prancūzas J.Chardy 5:7, 6:3, 6:2, 6:2 pranoko italą Andreasą Seppi (21).

S.Kuznecovos smūgiai stiprėja Amerikietė Serena Williams (3) privertė sunerimti gerbėjus, kai pirmajame varžybų rate pasitempė kulkšnį žaisdama su rumune Edina Gallovits. Tačiau dabar ji vėl puikios formos. Aštuntfinalyje S.Williams pakako vos 57 minučių, kad

palaužtų rusės Marijos Kirilenko (14) pasipriešinimą - 6:2, 6:0. Net 90 procentų S.Williams pirmųjų padavimų buvo sėkmingi, o vienas pasiekė per moterų varžybas neįprastą greitį - 201 km/h. Kita S.Williams varžovė bus devyniolikmetė tautietė Sloane Stephens (29), “Didžiojo kirčio” turnyro ketvirtfinalyje žaisianti pirmą kartą karjeroje. S.Stephens aštuntfinalyje 6:1, 3:6, 7:5 įveikė serbę Bojaną Jovanovski. Melburne nugalėtojos titulą ginanti baltarusė Viktorija Azarenka (1) taip pat daug nevargo, kovodama su ruse Jelena Vesnina - 6:1, 6:1. “Pagrindiniai mūšiai prasideda dabar. Aš tikrai esu labai laiminga Melburne ir vėl nukeliavusi taip toli”, - džiaugėsi V.Azarenka. Ketvirtfinalyje baltarusės laukia savotiškas tamsusis arkliukas - rusė Svetlana Kuznecova. Ji vakar pateikė netikėtumą, nugalėdama buvusią pirmąją planetos raketę Danijos tenisininkę Carolinę Wozniacki - 6:2, 2:6, 7:5. Dviejų “Didžiojo kirčio” turnyrų laimėtoja S.Kuznecova į Melburną atvyko būdama žemiausioje, 75-ojoje, WTA klasifikacijos vietoje per savo karjerą. Pernai ji praleido atvirąjį JAV čempionatą dėl kelio traumos ir neteko daug reitingo taškų. “Sveta sugrįžo šviežesnė ir stipresnė. Ji turi sukaupusi didelę patirtį ir žino, kaip elgtis lemiamuose tokių turnyrų mačuose”, - prieš artėjančią dvikovą nerimavo V.Azarenka. “Australian Open” nugalėtojai paaiškės ateinantį savaitgalį. Turnyro prizų fondas - 30 mln. Australijos dolerių (1 doleris lygus 2,71 lito). Vienetų varžybų nugalėtojai gaus po 2,43 mln. premiją ir 2 000 reitingo taškų. Ketvirtfinalio dalyviai jau užsitikrino po 250 tūkst. dolerių, be to vyrai jau pelnė po 360 ATP taškų, moterys - po 500 WTA taškų.


16

2013 01 22 Lietuvos žinios

Pramogos

“The Perfect Pill” - veržlūs perfekcionistai gotipas - hadronas, geometriškai sudėtinga ir iš pirmo žvilgsnio tobula figūra. Tačiau ji turi labai daug kampų ir briaunų. Tai tarsi priminimas, kad iki tobulo rutulio dar reikia pasistengti. Kita vertus, briaunos parodo mūsų kuriamos muzikos įvairiapusiškumą, daugiastiliškumą.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Per šių metų muzikinius apdovanojimus M.A.M.A. “The Perfect Pill” vaikinai buvo nominuoti dviejose kategorijose - “Roko grupės” ir “Metų proveržio”. Visai neseniai muzikantai pristatė ir naują singlą “The Wake”.

Alternatyva A.Orlovai - Joshas dalyvauja ir kituose projektuose (pavyzdžiui, su DJ Mamania “Yoko Mono” grupėje). Germanai, o kokia dar veikla užsiimi tu? Germanas: - Esu muzikos garso režisierius ir prodiuseris, studijoje padedu grupėms įgyvendinti jų norus ir vizijas. Įrašiau ne vieną dainą, albumą tokioms grupėms ar atlikėjams kaip “Arbata”, “Zala”, “Saint Oil Sand”, “Žalvarinis”, Pagulbis ir t. t.

Su grupės vokalistu Germanu ir būgnininku Joshu LŽ kalbėjosi apie laimėjimus, muziką ir naująjį kūrinį iš spalį išleisto albumo. Dainoje “The Wake” skamba retas varinis pučiamasis instrumentas fliugelhornas, kurį įrašė Dominykas Vyšniauskas žinomo Lietuvos saksofonininko Petro Vyšniausko sūnus trimitininkas, nacionalinių ir tarptautinių konkursų bei festivalių laureatas.

Malonus iššūkis - Koncertavote per M.A.M.A. renginį, buvote nominuoti dviem apdovanojimams. Ar jums svarbūs šie įvertinimai? Germanas: - Visada pabrėžiame, kad muziką kuriame ne dėl apdovanojimų ir ne dėl noro patikti masėms. Visų pirma, darome tai dėl savęs. Man kurti muziką yra lyg terapija, o jeigu ji patinka ir sukelia teigiamų emocijų kitiems - valio! Žinoma, mums svarbu, malonu ir netikėta, kad buvome pastebėti M.A.M.A. komisijos, nes tai - tam tikras rezultatas, apčiuopiamas darbo vaisius, be to, nebūkime naivūs, gera galimybė praplėsti savo klausytojų būrį. Tokie pasirodymai kelia grupės lygį ir verčia dar daugiau dirbti. Joshas: - Daug kas sakė ir sako, kad mūsų muzika labai tiktų didelėse scenose. Tad proga pasirodyti per M.A.M.A. apdovanojimus “Žalgirio” arenoje Kaune buvo iššūkis. Mes visa-

“Kiekvieną dainą klausytojams norime pateikti kaip tobulą piliulę”, - savo grupės pavadinimą paaiškina vaikinai. Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

da stengiamės apšvietimu, vizualizacija plėsti “techninius rėmus”. Tikras garsas mums yra labai svarbus ir įdomus, o to Lietuvoje ir trūksta. Pasaulyje visi bando vieni kitus pralenkti geresniu šou, mes taip pat stengiamės sukurti kuo įvairesnį, kokybiškesnį ir įdomesnį pasirodymą. - Neseniai pristatėte naują dainą “The Wake”. Ar tiesa, kad jos paskirtis - lengviau išgyventi pošventinį laiką ir liūdesį, kuris tuomet dažną aplanko? Joshas: - Galbūt ir taip. Juk anglų kalba žodžio “wake” viena reikšmių yra “tai, kas jau praėję, kas įvyko”. Germanas: - Na, daina nėra skirta tik tam tikslui, bet puikiai tinka liūdesiui šiek tiek prablaškyti. Pavadinimas, kuris gali būti suprantamas labai įvairiai, yra tarsi

žodžių žaismas - pradžia ir pabaiga vienu metu.

Siekiant tobulumo - Sulaukiate liaupsių, kad esate veržli, perspektyvi grupė. Ar to siekiate sąmoningai? Joshas: - Tikrai taip. Scenoje mes siekiame kokybės. “Flirtuojame” su įvairiais muzikos žanrais ir stiliais, bandome atrasti tai, kas mums nauja ir įdomu, ko galbūt dar niekas nėra daręs. Rudenį išleistame mini albume “The Wake” yra keletas skirtingų žanrų dainų. To paties laukite ir iš šiuo metu atsirandančių naujų kūrinių. Germanas: - Mūsų tikslas - siekti naujo skambesio, nes kai grojama tas pats per tą patį, labai greitai pabosta. Mes iš tikrųjų esame verž-

GALERIJA “AKADEMIJA” Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”. Veiks iki vasario 2 d. GALERIJA “ARKA” Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d. Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d. GALERIJA “MENO NIŠA” Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”. Veiks iki vasario 2 d. VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX” Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d. LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Paroda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d. GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d. GALERIJA “VARTAI” Pristatomos Romos Auškalnytės instaliacijos “Objektas 2” ir “Smalsumas”. Veiks iki sausio 23 d. NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d. Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d. Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d. RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda “Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d. VILNIAUS ROTUŠĖ Gedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d. Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d. LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Respublikinio moksleivių portreto žanro piešinių konkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatų darbų paroda. Veiks iki sausio 31 d. Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d. BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d. Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d. LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos

- Jūsų grupė priskiriama alternatyvai, sutinkate su tuo? Joshas: - O kas yra alternatyvi grupė? Nemanau, kad galime priskirti save tik prie alternatyvos. Grojame labai įvairią muziką, tad patiems sunku prisiskirti kokį nors vieną žanrą. Germanas: - Žodį “alternatyva” galima traktuoti labai įvairiai - pradedant nuo žanro pavadinimo iki kito pasirinkimo suteikimo. Manau, esame alternatyva beveik viskam. Mūsų muzika labai skiriasi nuo akustinių baladžių su kanoniniu polifoniniu dainavimu ar sunkaus “industrial” roko su “dubstep” elementais. Mes būsime alternatyva ir Alinai Orlovai, ir Ryčiui Cicinui, ir grupei “Obtest”, ir Stasiui Povilaičiui. Vadovaujamės taisykle: jeigu daina “veža”, nesvarbu, kokio ji stiliaus.

Koncertai

Parodos VILNIUS

lūs ir nenustygstantys vietoje - scenoje mus labai sunku sustabdyti. - Papasakokite, kokia jūsų grupės pavadinimo prasmė (“The Perfect Pill” išvertus iš anglų kalbos reiškia “Tobula piliulė”)? Joshas: - Mes labai daug dirbame studijoje, kuriame, eksperimentuojame ir esame perfekcionistai. Kiekvieną dainą norime pateikti klausytojams kaip tobulą piliulę. Daug kas yra sakę, kad per mūsų koncertus patiria tam tikrą apsivalymą, katarsį. Taigi mūsų kūryba, muzika - lyg piliulė žmonėms pabėgti nuo visko, kas juos supa realiame gyvenime. Germanas: - Į daugelį dalykų mes žiūrime rimtai, bet su ironija. Nors esame perfekcionistai, siekiame tobulybės, vargu ar galime būti tobuli. Tai puikiai atspindi mūsų grupės lo-

“Flirtuojame” su įvairiais muzikos žanrais ir stiliais.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d. VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”. Veiks iki sausio 27 d. Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki vasario 17 d. PAMĖNKALNIO GALERIJA Karinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės”. Veiks iki sausio 30 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

KAUNAS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiks iki vasario 24 d. KAUNO ŽALGIRIO ARENA Menininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d. M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Jubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devynių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijos

KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d. KERAMIKOS MUZIEJUS Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. Veiks iki vasario 3 d. NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

ŠIAULIAI LAIPTŲ GALERIJA Pokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d. DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA Elenos Salnik tapybos darbų paroda. Veiks iki sausio 27 d. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. Veiks iki liepos 31 d. PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

Kauno miesto muziejuje A.Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”.

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 26 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistas Andrejus Korobeinikovas (fortepijonas, Rusija). Dirigentas Juozas Domarkas 27 d. 12 val. Koncertuoja Tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai - jaunieji virtuozai iš Rusijos: Levas Kaganeris (akordeonas), Dmitrijus Borodinas (smuikas), Margarita Molčanova (fortepijonas) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 27 d. 16 val. Koncertuoja trio “Keturstygis”: Nomeda Gatelienė (smuikas), Arūnas Statkus (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė) ir Aistė Bružaitė (kanklės) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 22 d. 18 val. Svetainėje. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai su Veronika”. Dalyvauja religinės muzikos ansamblis “Giesmių tarnai” 25 d. 17 val. Didžiojoje salėje. Koncertas, skirtas Vladimiro Vysockio gimimo 75-osioms metinėms. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų senjorų klubas “Svetoč” 25 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišas vilkas” koncertas, skirtas Vydmantui Juroniui atminti 27 d. 16 val. Didžiojoje salėje. Baltarusijos folkloro ansamblio “Kupalinka” koncertas ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 24 d. 19 val. Koncertas “Jauni balsai”. Gražiausios operų arijos 25 d. 19 val. Solistės Girmantės Vaitkutės koncertas “Meeting Adele”. Dalyvauja Girmantė Vaitkutė (vokalas), Andrius Kairys (būgnai), Marius Leskauskas (klavišiniai), Juozas Martinkėnas (gitara) ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 27 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargonuoja Diana Encienė, dalyvauja Saulė Šerytė (mecosopranas) VILNIAUS UNIVERSITETO PLANETARIUMAS 25 d. 19 val. Koncertuoja Virgis Stakėnas MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 22 d. 20 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą 25 d. 20 val. Šokių vakaras su muzikine grupe “The Blues Makers” 28 d. 19 val. Komedija “Prie barjero” RAŠYTOJŲ KLUBAS 25 d. 17.30 val. ICPA tarptautinės programos pianistų ir LMTA kamerinės katedros studentų koncertas 28 d. 17.30 val. Poetinis vakaras “Kas šitą vėją pavadino likimu?..” Vaidina aktoriai Gediminas Storpirštis ir Ligita Kondrotaitė

KAUNO ŽALGIRIO ARENA 24 d. 19 val. Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 25 d. 12 ir 18 val. Teatralizuotas koncertas “Čipolino nuotykiai”. Dalyvauja varinių pučiamųjų kvintetas “Vilnius Brass”: Laurynas Lapė (trimitas), Aretas Baranauskas (trimitas), Linas Dakinevičius (valtorna), Marius Balčytis (trombonas), Sergejus Kirsenka (tūba) ir aktoriai Gelminė Glemžaitė ir Gabrielius Zapalskis

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

22 d. 12 val. Šiuolaikinio šokio spektaklis “Pasaulio sutvėrimas” 25 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas. Dalyvauja Kostas Smoriginas, Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS 27 d. 17 val. Teatralizuotas koncertas “Čigonų baronas”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 23 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas 26 d. 18 val. Vakaronė “Šokis pūgoje” su grupe “Bohema” 26 d. 18 val. Mažojoje salėje. Drama “Duobė”

KAUNAS

PALANGA

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 26 d. 17 val. Vakaras su žurnalistu Henriku Vaitiekūnu

MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 25 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Studija”


2013 01 22 Lietuvos žinios

BUTAI IŠSINUOMOTŲ

Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 658 19 344. SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

0,26 ha namų valdą su pastatais ir sodu Kauno r., Kačerginėje (kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742. Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienų ir Trakų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje 6968/0003:282 (bendras plotas 40,9 ha, yra leidimas miškui sodinti, kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

Klasifikuoti skelbimai MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau depresiją, nutukimą, patariu kaip nuo jų apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį. Padedu išspręsti šeimos problemas, vaikų auklėjimo klausimus. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Klaipėda LT-92129. Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421. IEŠKO DARBO

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PERKA

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

ĮVAIRŪS

Informuojame, kad 2012 07 03 mirė Elena Rainienė, gyv. Šakių r., Sintautų sen., Keturnaujienoje (g. 1920 04 05), po kurios mirties iškelta byla Šakių r. 1-ajame notarų biure. Prašome suintereuotus asmenis per 15 dienų nuo paskelbimo dienos kreiptis į 1-ąjį notarų biurą. Tel.: 8 616 76 142, (8 342) 43 285. PRANEŠIMAI

Pranešame kad 2013 02 05, 12.00 val. bus vykdomi kadastriniai matavimai sklypų Nr. 4124/0508:0004 ir 4124/0508:0006 Brinkiškių k., Žaros 18-oji g. 9, ir Žaros 18-oji g. 7 / SB “Žara” skl. 4 ir 6, priklausančio ANDRAI RIMKUVIENEI ir VYTUI RIMKUI. Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavimus kviečiami gretimų sklypų 4124/0508:0002, 4124/0508:0003 savininkai. Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel. 250 5575 matininkas S.Lipeckij. Užs. V-2104

17

Informuojame, kad 2013 m. sausio 31 d. 11.00 val. bus atliekamas žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0031:251), esančio Kęstučio g. 53, Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas į kurį kviečiame dalyvauti gretimų žemės sklypų, kad. Nr. 0101/0031:395, kad. Nr. 0101/0031:126, kad. Nr. 0101/0031:306, kad. Nr. 0101/0031:84, savininkus ir naudotojus. Užs. LM-2106 Kontaktinis telefonas 8 678 12 171. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra” įgyvendinimui

UAB “D&D GROUP” skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: 1. Dujų gamybos įrenginys. Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 11, 12.00 val. Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB “D&D GROUP” Kuniškių kaimas, D&D group, UAB Kuniškiai, LT-29172 Anykščių r. Mob. tel. 8 678 37 777, el. paštas: ddgroup.uab@gmail.com.

Užs. LM-2107

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014. PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200 GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569 KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150 KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61 LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375 N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

VILNIUS

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704 T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522 Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt


18

2013 01 22 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 22 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.) 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.45 Veiksmo komedija “Aš - šnipas” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.005 “Pasaulis X” N-7 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Drama “Velnio advokatas” N-14 1.30 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Kaulai” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Nebylus šauksmas” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Prajuokink mane” N-7 21.30 “Vervolfo medžioklė” N-7 22.30 “Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EmiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Kriminalinis trileris “Uždaras ratas” N-14 22.50 “Skaičiai” N-7 23.50 “Užmirštieji” N-7 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Scenografo, tapytojo Adomo Jacovskio 65-mečiui. LNOBT spektaklis. Dž.Verdis. Opera “Aida” (k.) 14.00 “Prisiminkime”. V.Telksnio dainos 14.10 “Mūsų miesteliai”. Onuškis. 1 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Saulės dovanos”. 1, 2 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygų mugė 2012”. Agnės Narušytės knygos “Lietuvos fotografija: 1990-2010” pristatymas (k.) 1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės muzikos koncertas. Skambina Aleksander Ullman (Jungtinė Karalystė)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val.

“Optimisto istorija” - 21.45 val. “Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 20.15 val. “Debesų žemėlapis” - 21 val. SKALVIJA “Pabandom iš naujo” - 21.10 val. “Meilė kaip nuodai” - 19.20 val. “Aurora” - 17 val. PASAKA “Aurora” - 20.30 val. “Optimisto istorija” - 18 val. OZO KINO SALĖ “Tėvas” - 16.30 val. “Coco prieš Chanel” - 18 val. MULTIKINO “Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 2 d. N7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 9.20 Veiksmo f. “Miražas” N-7 11.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 13.05 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 15.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 17.00 Komedija “Nepageidaujami genai” 19.00 Drama “Infiltruotieji” N-7 21.25 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 23.00 Drama “Broliai” N-7 1.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Visada sakyk “visada” 21.05 “Objektas 11” 22.05

Istorinės kronikos 23.00 “Kotovskis” 23.50 Sąžiningas detektyvas 0.25 Vaid. f. “Susitikimo vietos pakeisti negalima”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos 1999 m finalas. “Manchester United” - “Bayern” 12.55 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Manchester United” 15.05 Futbolas. Žurnalas “Futbol Mundial”. Naujametis šou 15.35 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Southampton” - “Everton” 17.25 Ledo ritulys. KHL. Maskvos “Dinamo” - SKA. Tiesioginė transliacija 20.00 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Chelsea” - “Arsenal” 21.50 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Lokomotiv” 23.50 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Tottenham” “Manchester United”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Šanchajaus finansų centras 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Australijos sunkvežimių vairuotojai 23.00 Aviacijos katastrofos 0.00 Kaip mes prasimanėme pasaulį 1.00 Smalsuoliai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Žmonių giminė 12.00 Aukso paieška Aliaskoje 13.00 Krokodilų karalius 14.00 Kubos sala 15.00 Amerikos čigonų tradicijos 16.00 Aukso paieška Aliaskoje 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Rolls Royce” automobilių gamyklos 19.00 “Mustang” automobilių gamyklos 20.00 Atsarginės “Mini” automobilio dalys 21.00 Tunų žvejyba 22.00 “Mustang” automobilių gamyklos 23.00 Atsarginės “Mini” automobilio dalys 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45, 17.15 val. “Kietašikniai” - 16.30, 21.45 val. “Gangsterių medžiotojai” - 16, 18.45, 20.30 val. “Tyli naktis” - 15, 17, 19.30, 21.45 val. “Aurora” - 18.30 val. “Vargdieniai” - 15.30, 21 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 21.30 val. “Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val. “Zambezija” - 10, 13 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 20 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 18.30 val. “Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

KAUNAS “Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30, 21.50 val. “Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val. “Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.45, 16.15, 18.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val. “Zambezija” - 14 val. “Zambezija” (3D) - 10.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.15 val. “Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val. “Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11.40, 14, 16.30, 19, 21.30 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val. “Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val. “Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val. “Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val. “Vargdieniai” - 14.40, 18, 21.10 val. “Zambezija” (3D) - 13.20 val. “Zambezija” - 11 val. “Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 15.40, 18 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.

dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Komedija “911. Nuotykiai Majamyje” 23.05 “6 kadrai” 23.35 “Naša Raša” 0.35 “CSI Majamis” 1.25 “Pagrindinis įkaltis” 2.10 “6 kadrai”

CINAMON “Tyli naktis” - 17.30, 19.30 val. “Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 23 d. 18.30 val. “Dezdemona” 24 d. 18.30 val. “Otelas” 25 d. 18.30 val. “Ana Karenina” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 22 ir 23 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 24 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys” 24 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania” 25 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė” JAUNIMO TEATRAS 22 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis” 23 d. 18 val. “Patriotai”

“Karališkas romanas” - 15.15 val. “Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.45, 18.15 val. “Tyli naktis” - 19, 21.30 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val. “Džekas Ryčeris” - 20.45 val. “Pi gyvenimas” - 21.15 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15 val. “Kambarys 304” - 16.15 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 14, 18.45 val. “Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val. “Zambezija” - 12.15 val. “Zambezija” (3D) - 10.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val. “Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45 val. “Legendos susivienija” - 12 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.50 val. “Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val. “Aurora” - 21.20 val. “Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val. “Tyli naktis” - 18, 19.40 val. I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 11 val. “Džiunglės” - 14.35 val. “Didieji lūkesčiai” - 16.20 val. “Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val. “Virš įstatymo” - 20.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val. “Kietašikniai” - 13, 18, 20.30 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val. “Tyli naktis” - 18.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val. “Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val. “Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val. “Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.20, 16, 18.15 val. “Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val. “Zambezija” (3D) - 10.30 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 25 ir 26 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)” 24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 25 d. 18 val. “Gupelė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 25 ir 26 d. 18 val. “Stabmeldžiai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 22 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 23 d. 18.30 val. “Selavy!” 24 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė

“Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val. “Vargdieniai” - 13.15 val. “Aurora” - 21 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val. “Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val. “Pi gyvenimas” - 13.20 val. “Zambezija” - 10.40 val. FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 20, 21.15 val. “Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19, 21.30 val.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

23 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus” 25 d. 18 val. “Inertiškos dujos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?” 26 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 25 d. 18.30 val. “Pasvydo” KEISTUOLIŲ TEATRAS 23 ir 24 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 25 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Pabėgimas į Akropolį” 23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras atas”. “Atviras ratas” 24 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 25 d. 12 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas” 25 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” “DOMINO” TEATRAS 23 d. 19 val. “Radijo ereliai” 25 d. 19 val. “Laukinė moteris” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 25 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”

KAUNAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val. “Ralfas Griovėjas” - 15.15 val. “Vargdieniai” - 17.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 21 val.

23 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 23 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę” 24 ir 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai” 25 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 24 d. 18 val. “Čigonų baronas” 25 d. 18 val. “Faustas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Diena ir naktis” 25 d. 18 val. “Pirmasis kartas” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 25 d. 19 val. “Katytė P” TEATRO KLUBAS 25 d. 19 val. “Brendžio trims!” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. Idioteatras. “Intymi(-ių) vyrų trupė” 23 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero” 24 d. 18 val. Idioteatras. “Menas”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 22 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 22 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Visada tavo, Ana Frank”

JONIŠKIS JONIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Nuodėmių miestas”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS

23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Laukinė moteris”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS NAMAI 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS NAMAI 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”


2013 01 22 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:27 leidžiasi 16:35 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-8 Oslas

Ketvirtoji priešpilnio diena

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

Delčia II 03

-6 Helsinkis

-9

Stokholmas

Jaunatis II 10

-4

Dublinas +3 +2 Londonas

-11 -16

Šiauliai

-11 -18

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: šalta, debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 8-11 laipsnių šalčio.

Bordo -11 -16

Kaunas VILNIUS

+12

Druskininkai Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 16-23 laipsniai šalčio, dieną 5-13 laipsnių šalčio.

Lisabona

Alytus

-10 -15

-1 Amsterdamas

+7

Ukmergė

-11 -15

+6 Madridas

+12 Barselona

-14 Ryga

-2 Kopenhaga

+2 Paryžius

Kėdainiai -8 -13

-6 Sankt Peterburgas

Talinas

8:08

Palanga

19

Vilnius Minskas -8 -12 Varšuva -2 Kijevas

-6

Berlynas -5 Praha

+2 Miunchenas

+11 Nica

+11 Roma

-8 Maskva

-11

Bratislava Viena Budapeštas -2 +2 +12 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +10

+13

Stambulas +14

Malaga +15

22-oji metų diena. Sausio dvidešimt antroji, antradienis, antroji 4-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 343 dienos.

Alžyras +14

Tunisas +15

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Aušrius, Anastazas, Džiugas, Gaudentas, Skaistė, Vincas, Vincentas. Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį , į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 4 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 21 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

Avinas. Baikite pradėtus darbus, nes kiekviena diena atneš naujos veiklos. Nors santykiai su artimaisiais pastaruoju metu buvo įtempti, pagaliau rasite bendrą kalbą. Jautis. Puikus metas ieškoti naujo būsto, keisti darbą. Patys jaučiate užplūstančius naujus vėjus. Naudokitės visomis pasitaikančiomis galimybėmis. Dvyniai. Šiandien spėsite visur ir darbe, ir namuose. Nors praėjusios dienos buvo įtemptos, šiuo metu rasite daugiau sprendimų nei problemų. Vėžys. Norėsite visiems vadovauti, tačiau taip kelsite bereikalingą įtampą. Geriau tikėkite, kad reikalai susitvarkys savaime. Gera intuicija padiktuos teisingą sprendimą. Liūtas. Aplinkui - daug gero jums linkinčių žmonių, tačiau nenorite to matyti. Užuot priėmę pagalbą, stengiatės patys kapstytis iš problemų. Kalbėkitės, klauskite patarimų. Mergelė. Dėl iškilusių problemų šeimoje jausite emocinį išsekimą. Stenkitės nepersidirbti, neprisiimti atsakingų pareigų. Netinkama diena naujoms pažintims. Svarstyklės. Šiandien tinkamas metas pasirašyti sutartis, tvarkyti teisinius reikalus. Santykiai su išrinktuoju gali pablogėti, tačiau greičiausiai tai tik trumpalaikis jūsų noras kažko naujo. Skorpionas. Jaučiate, kad norėtumėte išbandyti kitokią veiklą, pabūti kitokioje aplinkoje. Tam metas palankus. Tačiau neužsibrėžkite per daug sunkiai įveikiamų užduočių, nepervarkite. Šaulys. Mėgstate konkurenciją. Darbe būsite kupini naujų idėjų ir planų - drąsiai to imkitės, nes diena sėkminga. Meilės reikalai bus šiek tiek pašliję, tačiau sielotis nevertėtų. Ožiaragis. Būsite ryžtingi, todėl priimsite svarbius sprendimus, galinčius pakoreguoti ne tik jūsų, bet ir artimųjų gyvenimą. Svarbiausia nedvejokite ir nesustokite pusiaukelėje. Vandenis. Šiandien kils konfliktų su kolegomis, nes šie stengsis jums vadovauti. Jausite, kad daugumą dalykų galite ir norite padaryti patys. Žuvys. Šiandien sunkiai seksis dirbti, todėl geriausia būtų pasirašyti dienos planą. Tokiu būdu atliksite kur kas daugiau ir būsite savimi patenkinti.


20

2013 01 22 Lietuvos žinios

Margumynai

Penkiametė “teroristė”

Pavojus delfinams

Penkiametė JAV Pensilvanijos valstijos gyventoja buvo pašalinta iš darželio, nes jo administracija nusprendė, kad mažametė yra potenciali teroristė. Mergaitė žaisliniu šautuvėliu paleido muilo burbuliukų seriją į bendraamžį. Pasak mergaitės šeimos advokato Robino Fickerio, incidentas vyko Maunt Karmelio miestelyje, kai vaikai laukė atvykstant mokyklinio autobuso. Viena mergaitė nusprendė pajuokauti ir pagąsdinti bendraamžius. Ji išsitraukė muilu užtaisomą šautuvėlį ir paleido kelis “šūvius” į bendraamžį. Nors vaikai tik žaidė, darželio administracija sužinojo apie mer-

gaitės veiksmus ir kitą dieną ją “tardė”. Po pusvalandžio pokalbio darželio administracija išsiaiškino, kad penkiametė - potenciali teroristė. Mergaitė buvo dešimčiai dienų pašalinta iš darželio, be to, jai rekomenduotos psichologo paslaugos. Šeimos advokatas R.Fickeris sakė, kad mažametė niekada nesižavėjo tikrais šaunamaisiais ginklais. “Ši maža mergaitė tikrai nėra teroristė. Dabar bet kuris vaikas gali būti apkaltintas terorizmu”, - mano R.Fickeris. Jis pridūrė, kad mergaitė buvo sukrėsta ir patyrė stiprų psichologinį smūgį. Vis dėlto tėvų ir advokato pastangos apginti vaiką nenuėjo veltui. Mergaitė buvo grąžinta į darželį jau po dviejų dienų, tačiau jos asmens byloje įrašas apie “terorizmą” liko.

Žvejų tinklai tampa neįveikiama kliūtimi delfinams. / AFP, AP ir užsienio spaudos nuotraukos

Brazilijos mokslininkai perspėja, kad smulkiems ilgasnukiams La Platos delfinams, gyvenantiems Atlanto vandenyne prie Pietų Amerikos krantų, vis smarkesnį pavojų kelia žvejyba dideliais tinklais. “Mažiausiai tūkstantis šių delfinų kasmet žūsta Pietų Rio Grandės pakrantėse”, - sakė tyrėjas iš Brazilijos Emanuelis Carvalho Ferreira. Jis vadovavo kosmetikos milžinės “Boticario”

Gamtos apsaugos fondo finansuojamam šių jūrinių žinduolių mirtingumo tyrimui, kuris parodė, jog žvejybos tinklai kelerius metus nuolat didėjo. Jų ilgis gali siekti net 30 kilometrų. “Tai neįveikiama kliūtis smulkiems La Platos delfinams”, - sakė mokslininkas, dirbantis Pietų Rio Grandės jūrinių žinduolių laboratorijoje ir nevyriausybinėje organizacijoje KAOSA, raginančioje išsaugoti La Platos delfinus. Manoma, kad šiuo metu pasaulyje yra 40-50 tūkst. šių gyvūnų. La Platos delfinai užauga iki 1,20-1,80 met-

Goblinų invazija į Zimbabvę Vienos Zimbabvės klinikos darbuotojai atsisakė grįžti į darbą. Jie baiminasi goblinų, kurie tariamai juos užpuolė. Klinikos ligonis Mheleti Moyo mano, kad gydymo įstaiga yra apsėsta goblinų. “Norėjome goblinus parodyti slaugytojoms, tačiau jos bijo ateiti į darbą. Slaugytojos matė tą patį, ką ir mes. Bijau, kad goblinai gali vėl mus užpulti”, - sakė M.Moyo. Šiuo metu medicinos įstaiga uždaryta. Administracija tikisi privi-

lioti naujų darbuotojų, kurie pakeistų dėl goblinų invazijos atsisakiusias dirbti slaugytojas. “Tikimės, kad naujos medicinos seselės neišsigąs mitinių būtybių. Galbūt patys goblinai pasitrauks iš mūsų klinikos”, teigė medicinos įstaigos atstovas. Goblinai - mitinės būtybės, kurios gyvena olose. Jos turi smailias ausis, ilgus nagus ir dideles, panašias į katės akis. Goblinų ūgis gali skirtis. Vienos rūšies goblinai maži, kiti gali būti vidutinio ar net didelio ūgio.

Dėl goblinų išpuolių Zimbabvėje uždaryta medicinos klinika.

rų ilgio ir gali sverti iki 50 kilogramų. Ši upinių delfinų rūšis paplitusi ir sūriuose vandenyse. Nors šie gyvūnai pastebimi retai, jų aptinkama Brazilijoje tekančioje Dosės upėje, prie Valdeso pusiasalio Argentinoje ir Urugvajaus pakrantėse. Didžiausia grėsmė La Platos delfinams kyla Brazilijos vandenyse, nes Urugvajuje ir Argentinoje žvejyba ne tokia intensyvi. E.C.Ferreira mano, kad reikėtų nustatyti tinklų dydžio apribojimus ir uždrausti žvejybą seklesniuose nei 20 metrų vandenyse.

Mergaitės mėgsta žaislinius šautuvėlius.

Viskis Antarktidoje neužšąla Į Antarktidą sugrąžinti trys buteliai XIX amžiuje pagaminto viskio. Jis buvo rastas Antarktidos tyrėjo Ernesto Shackletono apleistoje bazėje po grindimis ir vėliau, norint atkurti seniai užmirštą receptą, nuskraidintas į Škotiją. Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key asmeniškai grąžino šiuos butelius Antarktidos paveldo fondo pareigūnams per ceremoniją Roso saloje. “Manau, dabar mums visiems knieti juos atidaryti ir gurkštelėti patiems”, - juokavo premjeras. Originalūs buteliai, sudėti į du konteinerius, užrakintus kodinėmis spynomis, buvo parskraidinti į Antarktidą JAV oro pajėgų transporto lėktuvu iš Kraistčerčo. Antarktidos paveldo fondo vadovė Lizzie Meek sakė, kad gėrimas yra malonaus aromato. “Labai gera dirbti su artefaktais, turinčiais tokį aromatą”, - pridūrė L.Meek. 15 metų brandintas viskis buvo išpilstytas į butelius “Mackinlay’s” darykloje 1898-aisiais. Mokslininkai jį rado trijose viskio ir dviejose brendžio dėžėse, paslėptose po trobele piečiausiame žemyne. Šią trobelę pastatė Antarktidos tyrėjas E.Shackletonas, laivu “Nimrod” atplaukęs į ledinį žemyną 1907 metais. Nors E.Shackletonui nepavyko pasiekti

E.Shackletono trobelėje rastas viskis. Pietų ašigalio, jo ekspedicija tėvynėje sulaukė įvertinimo. Grįžusiam į Didžiąją Britaniją E.Shackeltonui buvo suteiktas riterio titulas. E.Shackeltono atsargos buvo rastos įšalusios lede 2010 metais, kai jo trobelėje prasidėjo restauravimo darbai. Viskio dėžės išbuvo po trobele ilgiau nei šimtmetį. Tačiau vertingi buteliai nepažeisti, tyrėjai girdėjo juose teliūskuojantį skystį, vadinasi, Antarktidoje įprastas minus 30 laipsnių Celsijaus speigas gėrimo neužšaldė.

Viskio varykla “Whyte & Mackay” 2011 metais parskraidino tris tauriojo gėrimo butelius iš Antarktidos operacijų būstinės Naujosios Zelandijos mieste Kraistčerče į Škotiją tirti. Šio viskio receptas buvo prarastas, tačiau “Whyte & Mackay” jį atkūrė. Pagal atkurtą receptą viskio varykla pagamino 50 tūkst. butelių tauriojo gėrimo ir skyrė po 5 svarus (20 litų) nuo kiekvieno parduoto butelio Antarktidos paveldo fondo veiklai.

AFP, AP, BNS, “PennLive”, Lenta.ru, LŽ


2013 m. sausio 22 d. / Antradienis / Nr. 17 (13 442)