Page 1

Nepasiduodantys negaliai Sveika šeima

Nr. 50 (1198) | 2016 gruodžio 15-21 d. | Specialus priedas | www.lsveikata.lt

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis (38), ilgą laiką vadovavęs Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“, yra susidūręs su įvairiais neįgaliųjų klausimais. Jis svarsto, ką reikia keisti, jog negalią turinčiųjų balsas būtų kuo labiau girdimas.

A.Kandratavičienė: „Jūs neįsivaizduojate, kokius stebuklus daro neįgalieji“

2 p. Aplinkui mus – daug įkvepiančių pavyzdžių, kai vos tik pradėję gyventi jauni žmonės staiga yra priversti atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, tačiau, nepaisant to, sugeba integruotis ir vėl atrasti gyvenimo džiaugsmą.

„Pirmas žingsnis“ beveik ketvirtį amžiaus investuoja į pacientų gyvenimo kokybę

Neįgaliųjų balsas turi būti girdimas - Lietuvoje be galo daug problemų ir bene pusė jų - socialinės. Turbūt neįgalieji jums yra gerai pažįstama visuomenės grupė? - Daugiau esu susidūręs su proto negalią turinčiais žmonėmis. Dar kai dirbau Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialiniame centre, įkūrėme dienos užimtumo grupes tokios negalios žmonėms. Taigi su proto negalios žmonėmis tikrai esu daug susidūręs, o su kitomis grupėmis - daugiau epizodiškai. Į Vilniaus arkivyskupijos „Caritą“ ateina tikrai daug žmonių, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Matydami, kiek yra neįgaliesiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sąmoningai nesiangažavome į šią sritį. Kai susidurdavome su kon-

tifikuotos konvencijos, yra daugybė teisės pažeidimų. Tikrai reikėtų stiprinti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą su neįgaliaisiais susijusių klausimų svarstymuose tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu. Tuomet ir mūsų veiksmai būtų labiau orientuoti į neįgaliuosius. Palyginus su kitomis sritimis, neįgaliųjų teisėms gana stipriai atstovaujama. Norint, kad jos veiktų stipriau, reikia nevyriausybinėms organizacijoms padėti išlaikyti atstovaujamąją galią ir paremti finansais. Tuomet šios galėtų įnešti dar didesnį įnašą. Su nevyriausybinėmis organizacijomis yra taip, kad jos stengiasi gerai atlikti atstovavimo funkciją, tačiau dėl resursų trūkumo veikia

TRUMPAI Gimė 1978 m. gegužės 22 d. Panevėžyje. Baigė Vilniaus licėjų. Vienus metus, būdamas vienuoliktoje klasėje, mokėsi Amerikoje. Vilniaus universitete studijavo socialinį darbą. Baigė bakalauro ir magistro studijas. Iš pradžių dirbo SOS vaikų kaime, vėliau su bendraminčiais įkūrė Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinį centrą Vilniaus mieste. Nuo 2005 metų vadovavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete eina asistento pareigas. ¬ nėje aplinkoje, kai neįgaliųjų praktiškai nematydavome. Pirmieji susitikimai būdavo visiškai nauja, net

Neįgaliųjų atžvilgiu vis dar vyrauja stigmatizuojanti visuomenės nuostata. Tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė žmonių įsivaizduoja, jog psichinę negalią turintis žmogus privalo būti hospitalizuojamas ir izoliuojamas nuo visuomenės. kretaus asmens situacija, tuomet bendradarbiaudavome su neįgaliuosius ginančiomis organizacijomis. - Anksčiau jiems galėjote padėti nebent momentiškai. Dabar įgausite galių pakeisti negalią turinčiųjų gyvenimus ir netgi likimus. Nuo ko pradėsite? - Neįgaliųjų atžvilgiu vis dar vyrauja stigmatizuojanti visuomenės nuostata. Tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė žmonių įsivaizduoja, jog psichinę negalią turintis žmogus privalo būti hospitalizuojamas ir izoliuojamas nuo visuomenės. Stigmos patirtis paralyžiuoja ir pačią visuomenę. Mes iki šiol turime didžiules institucijas, kurios hospitalizuoja tokią negalią turinčius žmones. Šie atskiriami nuo visuomenės ir turi labai mažai sąlyčio su vietos bendruomene. Skaitant Jungtinių Tautų įžvalgas, kaip laikomės du tūkstančiai dešimtaisiais ra-

ribotai ir kartais jų balsas negirdimas. Taip pat norisi plėsti paslaugas bendruomenėse. Tai yra numatyta ir Vyriausybės programoje. Tiek individualizuojant paslaugas, tiek stiprinant pagalbą šeimai, kuri augina neįgalius vaikus. Tai ir vadinamosios atokvėpio paslaugos, ir dienos centrai. Kadangi yra tekę dirbti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje ir kurti neįgaliųjų dienos centrus, pats paliudysiu, kad neįgaliųjų dalyvavimas iš tikrųjų sustiprina pačią bendruomenę. Tas indėlis, kurį atneša neįgalieji, turtingas ryšių ir santykių prasme. - Nebijojote bendrauti su protinę negalią turinčiu žmogumi? Galbūt ir jums pačiam reikėjo perlipti barjerą? - Reikia pripažinti, kad pirmieji susitikimai iš tikrųjų buvo visiškai kitokia patirtis. Aš dar augęs sovieti-

šokiruojanti patirtis. Bet labai greitai ir didele dalimi pačių protinę negalią turinčių žmonių iniciatyva bendravimas tapo paprastas. Kuo daugiau bendraujame su skirtingais, tiek protinę ar psichinę, tiek fizinę negalią turinčiais žmonėmis, tuo labiau jaučiamės saugesni. Tuo mažiau turime įsivaizdavimų, baimių, kas bus, jeigu toks žmogus prie manęs prieis ir ko nors paklaus. Dėl to neįgaliųjų integralumas yra reikalingas ir pačiam visuomenės saugumui. Kuo labiau atsiskiriame vieni nuo kitų, tuo daugiau turime nepamatuotų baimių. Šiuo metu netgi vyksta rimta diskusija apie socialines įmones – ar turėtų būti kuriamos uždaros struktūros, kuriose žmonės darbinami, ar kiek galima daugiau skatinama, kad negalią turintis žmogus pagal savo galimybes galėtų dalyvauti atviroje darbo rinkoje. Palaikau pastarąjį va-

riantą. Aišku, kai kuriems jų reikalingas asmeninis asistentas. Siekiant rimto integralumo turėtume mąstyti apie pagalbininko įvedimą padedant negalią turintiems žmonėms. - Kokia reali situacija su neįgaliųjų padėtimi šalyje – galbūt jiems netgi nesaugu čia gyventi? - Sakyčiau, neįgaliųjų situacija Lietuvoje yra patenkinama, jei ne blogesnė. Problemų yra ir su neįgaliesiems skirtomis išmokomis. Neįgalumo nustatymas, lyginant su aplinkinėmis šalimis, procentiškai labai didelis. Vadinasi, žmonės sprendžia ne tik neįgalumo, bet ir skurdo problemas. Kai kuriems nedarbingumo išmokos yra papildomas išgyvenimo šaltinis. Būtų galima neįgaliesiems didinti išmokas, jeigu diferencijuotume, kuriems iš tiesų šios reikalingos, o kurie šių lėšų pagalba daugiau vaduojasi iš skurdo. - Ar turite tarp neįgaliųjų draugų? - Turiu. Su neįgaliaisiais esu vaidinęs visuomeniniame teatre. Daugelis jau sveikino su naujomis pareigomis, linkėjo, kad viskas klostytųsi gerai. Labai stengsiuos, kad neįgaliųjų klausimus spręstume ne tik per socialinės apsaugos, bet ir per sveikatos bei švietimo prizmę, nes neįgalių vaikų mokymasis ar jaunuolių studijos universitetuose irgi labai apribotos. Neįgaliųjų integracijos visuomenėje reikia siekti horizontaliuoju būdu, kad problemos nebūtų sprendžiamos tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rėmuose. O kas nuo mūsų priklauso - Dieve, duok jėgų, kad viskam užtektų laiko ir energijos. - Kaip šeima sutiko žinią, kad jūs, penkių vaikų tėtis, retai būsite namuose? - Mes sprendimą priėmėme kartu su šeima. Atrodo, kad šeima, tarp jų - ir mažesnieji vaikai, supranta, kad tai yra visos šeimos misija. ¬ KALBINO DEIMANTĖ GRUODĖ

4-5 p. Su negalia kovoja tapydami ant vandens

7p.

Platinamas su: • „Būdu žemaičių“ (Mažeikiai), • „Gyvenimu“ (Prienai), • „Gargždų kraštas“, • „Lietuvos sveikata”, • „Molėtų žiniomis“, • „Nauju rytu“, • „Naujuoju Gėlupiu“ (Prienai), • „Penktadienio žemaičiu” (Telšiai), • „Plungės žiniomis”, • „Radviliškio naujienomis”, • „Rietavo žeme”, • „Šileliu” (Anykščiai), • „Šilalės žiniomis”, • „Švenčionių kraštu”, • „Ukmergės žiniom”, • „Utenos apskrities žiniom”. Pasiūlymus, pageidavimus, mintis siųskite adresu: Tauro g. 12, Vilnius, tel. (8*5) 26 51 093, el.paštu: dizainas@lsveikata.lt, www.lsveikata.lt

ISSN 2351-6623


2

Nr. 50 (1198) 2016 gruodžio 15-21 d.

Nepasiduodantys negaliai mokos olimpiniams ir parolimpiniams sportininkams taip pat ženkliai skiriasi – tai, pripažinkime, taip pat nemotyvuoja. Kaip tik dabar yra rengiamas naujas Sporto įstatymo projektas, tad, tikiu, kad šie klausimai įstatyminėje bazėje greitu laiku turėtų būti išspręsti. - Gal turite pomėgį stebėti neįgaliųjų varžybas? - Sveikieji nė neįsivaizduoja, kokius stebuklus daro neįgalieji. Na, išeikime į gatves ir paklauskime praeivių, ar jie žino, kas yra golbolas ir kaip jis žaidžiamas? Kai supranti, kad žaidėjas yra aklas ir gulėdamas taip vikriai sugauna kamuolį... Atrodo, kad jis viską mato. Tai viršija žmogaus galimybių ribas. Kai pamatai, kaip azartiškai sportininkai žaidžia krepšinį sėdėdami neįgaliųjų vežimėliuose arba kerta finišo liniją bėgdami dviem kojos protezais... Sveikiesiems iš jų reikėtų daug ko pasimokyti: valios, entuziazmo, optimizmo. Pavyzdžiui, bendraudama su golbolo rinktinės vyrais, niekada negirdėjau, kad jie kuo nors skųs-

ba. Dažniausiai, stengiantis padėti kiekvienai jų, atitinkamai skiriamos ir ne tokios lėšos, kurios iš esmės padėtų išspręsti iškilusias problemas. Priešingai nei senosios Europos šalys, mes dirbame su pasekmėmis, nors galbūt turėtumėme daugiau dėmesio skirti prevencijai. Žinoma, prevencinės priemonės nėra veiksmingos ir iš karto matomos taip, kaip norėtų mūsų visuomenė. Pavyzdžiui, ypač liūdna situacija švietimo įstaigose. Viešai skelbiama, kad jose neįgalių vaikų nėra. Bet galbūt jų nėra todėl, kad vaikai negali pasiekti švietimo įstaigų? Nuo kitų metų įsigalioja nauja statybos įstatymo nuostata, numatanti būtiną fizinės aplinkos pritaikymą renovuojant namus. Praėjusiu struktūrinių fondų finansavimo etapu buvo renovuota daug švietimo, sveikatos institucijų, kurios taip ir liko nepritaikytos neįgaliesiems. Todėl kitąmet įsigaliosianti nuostata garantuos, kad visi renovuojami pastatai, daugiabučiai bus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

A.Kandratavičienė: „Jūs neįsivaizduojate, kokius stebuklus daro neįgalieji“ „Aplinkui mus – daug įkvepiančių pavyzdžių, kai vos tik pradėję gyventi jauni žmonės staiga yra priversti atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, tačiau, nepaisant to, sugeba integruotis ir vėl atrasti gyvenimo džiaugsmą dirbant, dalyvaujant visuomeninėje veikloje, sportuojant, kuriant įmones ir toliau siekiant užsibrėžtų tikslų“, - sako Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė. - Būsto ir aplinkos pritaikymas neįgaliesiems – bene labiausiai matomas pokytis, kalbant apie jų gyvenimo kokybės gerinimą šalyje. - Šiais metais įsigaliojo pakoreguotas būsto pritaikymo aprašas su keliomis naujovėmis. Lyginant su praėjusiais metais, būsto pritaikymui šiemet skirta daugiau nei pusantro milijono eurų. Didesnės lėšos sudaro galimybes pritaikyti būstą vis didesniam neįgaliųjų skaičiui. Nuo šiol būsto ir aplinkos pritaikymo procesą organizuoja savivaldybė, anksčiau šią funkciją galėjusi perduoti pavaldžioms įstaigoms, dažniausiai – socialinių paslaugų centrams. Kai su statybos klausimais susijusius procesus imdavo kuruoti socialiniai darbuotojai, kildavo nemažai problemų ir nesusipratimų. Nuo šių metų atsakomybę prisiėmusios savivaldybės gali užtikrinti specialistų komandas: sąmatininkus, statybos skyriaus darbuotojus, viešųjų pirkimų specialistus. Be to, sugriežtinta atskaitomybė ir prieš patį negalią turintį žmogų. Su būsto pritaikymu susiję klausimai turi būti nuolat derinami su neįgaliuoju. Apsilankyti pas neįgalųjį ir įsitikinti, ar būsto pritaikymas atitinka jo kasdienius poreikius, privalo būsto pritaikymo priežiūrą vykdanti komisija, sudaryta iš vieno nevyriausybinių organizacijų atstovo bei specialistų, turinčių reikiamą statybinį, inžinerinį, architektūrinį išsilavinimą. Neįgaliajam itin svarbu, kad būsto pritaikymas suteiktų galimybę būti kuo labiau savarankiškam.

- Ar neįgalieji nepiktnaudžiauja vykdant būsto pritaikymą, galbūt išsako kokių nors realios situacijos neatitinkančių pageidavimų? - Kadangi būstas pritaikomas sunkią negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė slauga arba artimųjų priežiūra, dažniausiai neįgyvendinamus norus išsako juos prižiūrintys asmenys. Šie įsivaizduoja, kad, naudojant kokybiškiausias ir brangiausias medžiagas, bus

mos atsižvelgiant ne į neįgaliųjų, bet į laukiančiųjų eilėje skaičių. Dėl šios priežasties didieji miestai, kur ir susidaro ilgiausios laukiančiųjų eilės, sulaukė ženkliai daugiau lėšų. Tai iš esmės pagerino situaciją. - Aukso medalį laimėjęs parolimpietis Mindaugas Bilius visų žvilgsnius nukreipė į neįgaliųjų sporto situaciją Lietuvoje. Sakoma, kad neįgaliuosius ne taip paprasta prisivilioti į sportą. - Galime pasidžiaugti, kad šiemet

tųsi ir jiems kas nors būtų negerai. Jiems nestinga optimizmo, pozityvumo, ryžto. Manau, būtent tai ir yra vienas svarbiausių faktorių, padedančių pasiekti gyvenimo pergales. Gruodžio 8-ąją Vilniuje įvyko parolimpinio komiteto organizuotas tradicinis kasmetinis renginys – geriausių sportininkų apdovanojimai. Šių metų parolimpiadai, palyginti su prieš tai buvusiomis, skirtas tikrai didesnis dėmesys. Tikiu, kad įvertinus parolimpiečių laimėjimus,

Neįgaliųjų reikalų departamentas įstatymiškai įpareigotas ateinančiais metais organizuoti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Visų institucijų veiklos bus vertinamos pagal konvencijoje numatytus reikalavimus. - Ko reikia, kad sprendžiant neįgaliųjų problemas būtų padarytas didžiulis šuolis į priekį? - Norint ženklių pokyčių, reikia ir didesnio finansavimo. Esame nepriklausomi tik dvidešimt šešerius metus, tad įsisenėjusių problemų turime daug. Mamai, auginančiai neįgalų vaiką, norėtųsi rimtų pokyčių švietimo sistemoje, ratukuose sėdinčiam žmogui – kuo greičiau pritaikytos fizinės aplinkos, kuri užtikrintų laisvą judėjimą gatvėse, galimybę lengvai patekti į autobusą ar troleibusą. Kurčias žmogus norėtų kuo daugiau televizijos laidų, įgar-

Bendraudama su golbolo rinktinės vyrais, niekada negirdėjau, kad jie kuo nors skųstųsi ir jiems kas nors būtų negerai. Jiems nestinga optimizmo, pozityvumo, ryžto. Manau, būtent tai ir yra vienas svarbiausių faktorių, padedančių pasiekti gyvenimo pergales. padarytas viso buto remontas. Būtent dėl šios priežasties savivaldybėse sudaroma atitinkamų sričių specialistų komisija, įvertinanti realius žmogaus poreikius. Pagrindinis tikslas – pritaikyti būstą taip, kad neįgalusis savarankiškai galėtų apsitarnauti vonioje, tualete, be trikdžių patekti į savo būstą. Judėjimo negalią turinčiam žmogui ypač svarbus pandusų, keltuvų įrengimas. Bet tai nereiškia, kad bus remontuojami kambariai, keičiami langai ar atliekami namo renovacijos darbai. Prieš projektuojant, žmogui turi būti aiškiai išdėstyta, kas planuojama padaryti, kaip tai bus atliekama. Anksčiau skirstant pinigus būstui pritaikyti vienas pagrindinių kriterijų buvo neįgaliųjų skaičius savivaldybėje. Šiemet lėšos buvo skirsto-

medalius pelnė rutulio stūmimo čempionas bei disko metimo vicečempionas Mindaugas Bilius, golbolo komandos vyrai. Būtent sporto klubuose turi būti atrandami tokie perliukai, kurie, profesionaliai rengiami, galėtų pasiekti aukštą respublikinį lygį, pasirodyti Europos, pasaulio čempionatuose, o galiausiai ir keliautų į parolimpiadą. Šiemet startavo nauja programa „Socialinė integracija per kūno kultūrą ir sportą“. Toliau įgyvendinami socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai. Be abejo, girdime priekaištų, jog šiems projektams skiriamos lėšos nėra pakankamos, o daug kur savivaldoje nėra galimybių sportuoti dėl nepritaikytos fizinės aplinkos, netinkamai įrengtų sporto salių. Iš-

po ketverių metų Tokijuje įvyksianti parolimpiada bus kitokia ir bent jau visų sporto šakų pusfinaliai bei finalai Lietuvoje bus transliuojami. - Kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją? - Šiais metais vykome į Ženevą, kur Lietuvos delegacija Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto nariams atsakė į klausimus, susijusius su tarpinstitucinės grupės parengta Lietuvos ataskaita dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo. Vizito metu gavome ne vieną rekomendaciją. Reikia pripažinti, kad, siekdama įgyvendinti visus neįgaliųjų poreikius, Lietuva tikrai ne viską padarė. Vis dar yra daug socialinių grupių, kurioms reikalinga valstybės pagal-

sintų gestų kalba. Aklasis – kuo daugiau knygų Brailio raštu ir kuo tinkamesnio jį supančios aplinkos pritaikymo. Ateinančių švenčių proga neįgaliesiems norėčiau palinkėti sveikatos ir optimizmo, nes tikrai labai svarbu, kokias nuostatas turi žmogus, kokiomis emocijomis jis gyvena. Aplinkui mus tikrai daug sektinų pavyzdžių, kai į neįgaliojo vežimėlį staiga atsisėdę žmonės sugeba atsitiesti, jie tiesiog padalina savo gyvenimą į du etapus – iki traumos ir po jos. Ir tą svarbiausią dabarties ir ateities laiką jie vėl pripildo gyvenimišku džiaugsmu, darbu, veikla visuomenėje, sportu ir kitomis kiekvienam mūsų svarbiomis gyvenimo pergalėmis. ¬ KALBINO DEIMANTĖ GRUODĖ


3

Nr. 50 (1198) 2016 gruodžio 15-21 d.

Nepasiduodantys negaliai

Jelena: noriu, kad protezas kuo mažiau varžytų Deimantė Gruodė

Patinka greitis ir motociklai Trisdešimtmetė Jelena jau gimė turėdama negalią. „Man buvo nustatyta anomalija – neišsivystė viena ranka. Vaikystėje nenešiojau protezo, nes jie būdavo labai sunkūs ir nepatogūs. Bet laikai keičiasi ir dabar jie yra žymiai patogesni. Dėl ko yra svarbu jį nešioti? Dėl stuburo, nes viena ranka būna sunkesnė, kita – lengvesnė ir formuojasi skoliozė“, - pasakoja Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė. Būtų sunku įvardinti, ko J.Ivančenko, anksčiau netgi profesionaliai užsiėmusi plaukimu, negali daryti. „Man labai patinka greitis ir motociklai, deja, negaliu vairuoti „čioperio“. O visa kita galiu!“, - sako Jelena.

„Mano tėvai niekada į mane nežiūrėdavo su gailesčiu. Atsimenu, kartą mano tėtis nusistebėjo: nemoki raištelių užsirišti? Tai mokykis! Ir išmokau. Man pasisekė, kad nuo vaikystės nei iš artimųjų, nei iš draugų, klasiokų neišgirdau nei vieno blogo žodžio, kad esu ne tokia kaip visi“, pasakoja Jelena Ivančenko.

Kodėl tavo mamos ranka juoda? Jelena pasakoja, kad jeigu būtume atvykę prieš mėnesį, ją pamatytume su kitu rankos protezu, kuris yra pajuodęs, suplyšęs ir labai negražus. Aplinkiniai iš karto į tai atkreipdavo dėmesį. „Man pasiūlė naują, iš silikono pagamintą protezą, nes prieš tai nešiojau guminį, kuris turi itin blogą savybę sugerti nešvarumus. Vėliau jų neįmanoma išplauti. Ypač purvina tamsesni drabužiai ir džinsai. Naują protezą pagamino „Ortopedijos technika“. Pastebėjau, kad gaminį plaunant su muilu visi nešvarumai lengvai nusivalo. Estetinis vaizdas yra labai svarbus. Sūnaus draugai darželyje kartą paklausė: kodėl tavo mama neplauna rankų? Pagąsdinau: vaikai, jeigu jūs dažnai neplausite rankų, jūsų irgi bus tokios juodos. (Šypsosi.) Kas dar pasikeitė – anksčiau protezą nemokamai galėdavau gauti kas ketverius metus ir kartą per metus – naują ant jo užmaunamą pirštinę. Dabar, nešiojant silikoninę „ranką“, sutarėme su gamintojais, kad kai suplyšta pirštinė, jiems paskambinu ir užsakau naują, kurios gamyba užtrunka mėnesį“, - džiaugiasi Jelena.

Sudėtingesnių įrenginių nenori Pati pažangiausia technika pasaulyje, kuomet galima valdyti pirštų judesius pritaikius vadinamąsias bionines rankas, Jelenos nevilioja. „Dėl to, kad šis sudėtingesnis mechanizmas yra tvirtinamas prie peties. Kaip minėjau, man patinka aktyvus gyvenimo būdas ir reikia, kad rankos protezas kuo mažiau varžytų. Esu patenkinta dabartiniu ir sudėtingesnių įrenginių nenorėčiau. Vienintelis dalykas, kurį norėčiau išbandyti ir kuris labai populiarus užsienyje – kad man pagamintų protezą 3D spausdintuvu pagal sveikosios rankos modelį, nes esu liekna, aukšta, rankų pirštai ilgi. Labai sudėtinga pritaikyti protezą: visada parenka vaikišką, nes, pagal mano amžiaus kategoriją, jis turėtų būti žymiai storesnis. Vyriškos rankos irgi skiriasi. Aš žinau, kaip atrodo vyriški rankų protezai, nes kartais, kai maniškis suplyšdavo, ortopedai

„Vairuoju automobilį, nardau, nors bijau aukščio - skraidau parasparniais, mezgu ir neriu, užsirišu batų raištelius“, - sako rankos protezą nešiojanti Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko. KOMENTARAS:

gelbėdavo uždėdami tai, ką turi. Ir dažnai pritaikydavo vyrišką“, - prisimena Jelena.

Vyrai žiūri kitur AB „Ortopedijos technika“ technologas Artūras Didžiariekis:

- Rankų protezai gali būti kosmetiniai ir aktyvūs. Šiuos dar galima būtų skirstyti į mechaninius ir elektrinius. Šiuo metu pasaulyje didesnis dėmesys skiriamas elektriniams protezams. Nesvarbu, kaip juos pavadinsi - elektriniai, mioelektriniai, bioniniai, išmanieji, - jų veikimo principai analogiški, skiriasi tik funkcijų gausa. Mioelektriniai rankos protezai valdomi elektrodais, kurie perima raumenų jėgos potencialą, jį sustiprina ir perduoda kaip valdymo signalą protezo plaštakai. Aktyvuojami raumenų impulsai priverčia atlikti plaštakos sulenkimo ir ištiesimo funkcijas. Šie protezai valdomi raumenų įtempimu, priklausomu nuo paciento valios, todėl sukuriamas tam tikras natūralumo jausmas. Būtina sąlyga tokiam protezui pritaikyti- pakankamas raumenų potencialas. Su dabartiniais naujos kartos mioelektriniais protezais pacientai gali tvirtai suimti plaktuką, automobilio vairą ar pavarų perjungimo svirtį, gali švelniai paimti žalią kiaušinį jo nesutraiškydami. ¬

Dažnai aplinkiniai, ypač stipriosios lyties atstovai, nepastebi moters negalios: „Vyrai į kitus dalykus žiūri. (Šypsosi.) Turiu draugų, kurie ir penkerius metus nežinojo, kad nešioju protezą. Viena kolegė, kuri atėjo pas mus dirbti, irgi nepastebėjo.“

Neįgaliųjų teisėms atstovaujanti moteris pataria, kad nereikia bijoti priešingos lyties atstovų, nes ji žinanti ne vieną protezą nešiojančią moterį, kuri sėkmingai sukūrė šeimą ir susilaukė vaikų. „Aš turiu vyrą be jokių negalių – sveikas, sportiško sudėjimo, aukštas, gražus. Matyt, negalia - ne esminis dalykas. Juk iš pradžių susipažįsti, bendrauji, o tik po to sužinai apie negalią. Vyrą sutikau naktiniame klube.

Jis tik po ketverių bendravimo mėnesių sužinojo, kad aš neturiu rankos. Turėjau daug simpatijų ir, jeigu maniškis būtų prikišęs, kad neturiu rankos ir nenori su manimi draugauti, būčiau atkirtusi, kad tai aš nenoriu su juo bendrauti“, - žodžio kišenėje neieško Jelena, su vyru auginanti ketverių metukų sūnų. Ji svarsto, kad itin daug priklauso nuo tėvų auklėjimo. „Mano tėvai niekada į mane nežiūrėdavo su gailesčiu. Atsimenu, kartą mano tėtis nusistebėjo: nemoki raištelių užsirišti? Tai mokykis! Ir išmokau. Man pasisekė, kad nuo vaikystės nei iš artimųjų, nei iš draugų, klasiokų neišgirdau nei vieno blogo žodžio, kad esu ne tokia kaip visi“, pasakoja moteris. Negalia nesutrukdė Jelenai įgyti aukštąjį išsilavinimą: baigė Baltarusijoje teologijos bakalaurą ir viešojo administravimo magistrą, taip pat svarsto tęsti mokslus doktorantūroje.

Reikia nepamiršti žmogaus „Įstatymų turime labai daug, reglamentų – irgi. Svarbu, kad visa tai veiktų praktikoje ir neįgaliuosius pasiektų reikiamos paslaugos. Jei reikalingas vienoks ar kitoks protezas, kad būtų atsižvelgiama į to žmogaus poreikius. Aišku, aš norėčiau protezo su ilgais nagais, kuriuos galėčiau nusilakuoti, bet, suprantu, kad tai nėra gyvybiškai svarbu. Svarbiausia, kad jis būtų švarus ir patogus. Kai gauni naują protezą kas ketverius metus, tavo svoris gali būti pasikeitęs, todėl protezas gali arba spausti, arba būti per laisvas. Ortopedui, su kuriuo dirbi, turi pasakyti, jog tau nepatogu. Labai svarbu suprasti, kad tu esi ne prašytojas, o klientas. Kai kalbėjausi su „Ortopedijos technikos“ specialistais, aš jų tiesiai šviesiai paklausiau, kuo jūs mane nustebinsite geriau negu kiti? Ką man galite pasiūlyti? Dažniausiai neįgalusis jaučiasi dėkingas, kad jam bent ką nors pritaikė. Bet labai svarbu, kad gaminys būtų kokybiškas. Šiuo metu esu patenkinta turimu rankos protezu“, - sako Jelena. ¬

www.ortopedija.lt

PROTEZAVIMAS IR REABILITACIJA  profesionalių, didelę patirtį turinčių specialistų komanda;  protezavimo patirtis daugiau kaip 70 m.;  protezų gamyba pagal naujausias technologijas. Kaune: Vilniuje: Klaipėdoje:

Savanorių pr. 284, tel. (8*612) 12787; Panevėžyje: L.Asanavičiūtės g. 27A (įėjimas iš Laisvės pr.), tel. (8*5) 2330090; Šiauliuose: M.Mažvydo al. 8, tel. (8*46) 412445; Ukmergėje:

Smėlynės g. 2-2, tel. (8*45) 582063; Vilniaus g. 25, tel. (8*41) 524342; Vytauto g. 105, tel. (8*340) 63440.


4

Nr. 50 (1198) 2016 gruodžio 15-21 d.

Nepasiduodantys negaliai

„Pirmas žingsnis“ beveik ketvirtį į pacientų gyvenimo kokybę Evelina Machova

Įsiklauso į pacientų poreikius Šiemet UAB „Pirmas žingsnis“ minėjo dvidešimt trejų metų jubiliejų. Kaip sako jos vadovas Algimantas Astrauskas, vienas svarbiausių jų tikslų - nustatyti ir patenkinti pacientų bei kitų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius, investuojant į aukštą gaminių kokybę, įgyti pranašumą prieš konkurentus. Nors, kaip pripažįsta įmonės vadovas, per daugiau nei du įmonės veiklos dešimtmečius buvo visko - ir pakylimų, ir skaudžių kritimų, - nesikeitė tik noras padėti pacientams. „Labai tikiuosi, kad naujai išrinkta valdžia, kuri kol kas suteikia vilčių, įneš teigiamų pokyčių. Kaip verslininkas norėčiau, kad valstybinės institucijos Lietuvoje verslui pagelbėtų. Iš principo tai ir yra viena jų pagrindinių funkcijų. Norėtųsi, kad tai nebūtų pamiršta“, - sako A.Astrauskas. Įmonė „Pirmas žingsnis“ neįgaliesiems bei traumas patyrusiems žmonėms gamina ir pritaiko protezinius-ortopedinius ir ergoterapijos gaminius. Individualiai gaminami ir pritaikomi įvairūs įtvarai, protezai, avalynės įdėklai, ortopedinė avalynė. Iš viso įmonė gamina per šimtą pavadinimų įvairiausių priemonių. Be to, reikia nepamiršti ir tik čia patentuotų ar parduodamų gaminių. Pavyzdžiui, vaikščiojimo lazda su primontuotu atverčiamu šaukštu, kuris, pasak A.Astrausko, vertingas žmonėms po operacijų, kuomet sunku pasilenkti. Taip pat tik čia gaminamas specialus įtvaras kelio sąnario korekcijai, kurio pagalba galima išvengti kelio sąnario persodinimo operacijos. Kol kas „Pirmas žingsnis“ - vieninteliai Lietuvoje turi teisę gaminti ir pripučiamą juosmens diržą.

Apie stebuklus Pasak A.Astrausko, „Pirmo žingsnio“ ortopedai-technikai pirmiausia įsiklauso į paciento poreikius, o po to gamina stebuklus. Techniko-protezuotojo Raimundo Daujočio pasiteiravus, kokius gi stebuklus kuria technikų rankos, vyras šypsosi. „Stebuklų gaminame daug. Štai šiuo metu taikydami naują technologiją vienam labai greitam berniukui, kuris bėgioja ir, kiek man žinoma, skina medalius tarptautinėse varžybose, gaminame itin sudėtingą kojos protezą. Jo išskirtinumas - anglies audinio plokštelė, kuri atspari apkrovoms. Vaikas koją turi, tik nesusiformavusi pėda: yra kulnas ir dalis pirštų užuomazgų. Tad mūsų užduotis padaryti atramą atsispirti, o ten, kur protezas remsis į bigę, viską įmobilizuoti taip, kad neatsirastų nuospaudų ar žaizdų. Tiesa, šiam vaikinui iš pradžių sukūrėme protezo prototipą iš plastmasės. Norėjome

Muziejaus ekspozicijoje ypatingas eksponatas – pirmasis krepšininko Arvydo Sabonio ortopedinis kojos įtvaras, kurį gamino pats muziejaus įkūrėjas Algimantas Astrauskas. pažiūrėti, kaip jam seksis, ar protezas atitinka ir pateisina lūkesčius. Bandymas pavyko, todėl dabar kuriame stabilesnį ir tvirtesnį“, - sako R.Daujotis, įmonėje dirbantis du dešimtmečius. Anglies pluošto atrama, ar šiuo atveju pėda, pasak A.Astrausko, kainuoja 900 eurų. Specialistų teigimu, būtent ji suteiks protezui tvirtumą, kuris reikalingas greitai bėgiojančiam vaikinui. Be to, naudojant tokias priemones protezas tarnaus gerokai ilgiau. Pasak „Pirmo žingsnio“ vadovo, darbo patirtis, gera technika, kokybiškos, saugios žaliavos ir veikiančios vadybos sistemos garantuoja gaminių kokybę, trumpus, o svarbiausia tikslius užsakymų įvyk-

Daugiau nei du dešimtmečius gyvuojanti UAB „Pirmas žings kurių kokybė ir patogumas nė kiek nenusileidžia importuota protezai, korsetai, įtvarai, galvos, rankos laikikliai, ortopedin reikalingi po įvairių traumų, operacijų ar ligų. Kaip sako įmo paciento poreikius jie gali sukurti unikalius produktus. Tai, k aukščiausius standartus, rodo ne tik jos plėtra ir investicijos negalią turinčių žmonių sporto laimėjimai.

„Su „Pirmu žingsniu“ bendradarbiaujame ne vienerius metus, jie, galima sakyti. yra mano rėmėjai, gamina kojos protezą. Beje, kai su jais pradėjau bendradarbiauti pagerėjo ir rezultatai“, sako parolimpinių žaidynių čempionas lengvaatletis disko metikas Algirdas Tatulis. dymo bei paslaugų teikimo terminus. Visi gaminiai padaryti iš kokybiškų, saugių bei nekenksmingų ir ekologiškų medžiagų, atitinka aukščiausius kokybės saugos reikalavimus. Atsižvelgdami į pacientų pageidavimus ir gydytojų rekomendacijas, firmos ortopedai-technikai parenka ir pagamina tinkamiausią gaminį. Visiems gaminiams taikomi garantiniai įsipareigojimai.

Pritaiko individualiems poreikiams Įmonės darbuotojai dalyvauja įvairiuose bendruose ortopedinių ligų gydymo ir profilaktikos, neįgaliųjų paramos projektuose, skirtuose socialinei integracijai į visavertį gyvenimą, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetų veikloje, rėmimo programose, asociacijose. Pasak šešiolika metų įmonėje dirbančios siuvėjos technologės Anos Jurkunienės, siuvykloje dirbančios penkios moterys siuva per trisde-

šimt įvairiausių gaminių. „Gaminame tiek individualius, tiek ir pardavimui skirtus korsetus, kelio, rankos, čiurnos įtvarus ar galvos laikiklius. Jei gaminys siuvamas pagal individualų užsakymą, žmogus išmatuojamas ir maždaug per valandą jam pagaminama reikiama priemonė iš minkštųjų medžiagų. Tačiau net ir pagaminti universalūs gaminiai gali būti pritaikomi prie kiekvieno žmogaus poreikių“, - sako A.Jurkunienė ir priduria, kad „Pirmas žingsnis“ daugiau nei dvi-

dešimt metų sėkmingai padeda neįgaliesiem grįžti į visavertį gyvenimą. Nors „Pirmo žingsnio“ filialai įsikūrę Vilniuje, Kaune, Abromiškėse, Klaipėdoje, Šiauliuose, Telšiuose, Raseiniuose, Palangoje, Birštone, Kelmėje ir daugelyje kitų miestų, esant reikalui, jei pacientui nėra galimybių nusigauti iki artimiausio filialo, mobili komanda atvyksta pas jį į namus, išmatuoja, išsiaiškina poreikius ir tokiu būdu užtikrina gaminio kokybę. Pasak įmonės specialistų, jei sutrikusi laikysena, vargina juosmens skausmai, įvairios pėdų deformacijos, individualiai parinktos ortopedijos priemonės numalšins skausmą, žinoma, jeigu laikysitės gydytojo ortopedo rekomendacijų. Susižeidus aukštos kvalifikacijos specialistai ir puikios kokybės gaminiai jums padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Jei sergate sąnarių ligomis ar patyrėte kelio sąnario traumą (operaciją), kelio aparatai-treniruokliai

APIE ĮMONĘ:

¬ UAB „Pirmas žingsnis“ įkurta

1993 m. spalio 29 d. ¬ Tai - profesionalus, kūrybingas

kolektyvas, artimai bendradarbiaujantis su daugeliu Kauno gydymo įstaigų ir daugeliu kitų Lietuvos gydymo ir reabilitacijos įstaigų, vykdantis prevencines programas vaikų stuburo ir pėdų deformacijoms išvengti. ¬ Įmonė tarp panašaus profilio šalies

įmonių jau kelinti metai užima antrą vietą pagal aptarnaujamų pacientų skaičių. ¬


5

Nr. 50 (1198) 2016 gruodžio 15-21 d.

Nepasiduodantys negaliai

amžiaus investuoja

VIENINTELIS LIETUVOJE UAB „Pirmo žingsnio“ specialistų komanda gali pasigirti ne tik kokybiškais gaminiais, bet ir gana įspūdinga kolekcija ir net čia įkurtu Ortopedijos amato muziejumi. Beje, šis muziejus įtrauktas ir į lankytinų Kauno miesto vietų sąrašą. Tarp eksponatų galima rasti krepšininko Arvydo Sabonio kojos įtvarą ir parolimpiečio Algirdo Tatulio apdovanojimų kolekciją. „Pagrindinis šio muziejaus tikslas – supažindinti žmones su ortopedijos technika, ortopedų gydytojų bei technikų veikla. Muziejus neriboja eksponatų rinkimo ir istorinio laikmečio. Kaupiama visa informacija, nes iki šiol tokio profilio muziejinės patirties Lietuvoje nebuvo“, – teigia A.Astrauskas. 

Technikas-protezuotojas Ramūnas Daujotas pirmą kartą gamina itin sudėtingą protezą su anglies puošto plokštele intensyviai sportuojančiam paaugliui

Muziejaus ekspozicijoje - ypatingas eksponatas – pirmasis krepšininko Arvydo Sabonio ortopedinis kojos įtvaras, kurį gamino pats muziejaus įkūrėjas Algimantas Astrauskas. Beveik prieš tris dešimtmečius pagamintą kojos įtvarą krepšinio legenda avėjo po Achilo sausgyslės operacijos. „Šį 55 dydžio ortopedinį įtvarą gaminau Kauno ortopedijos kombinate dirbdamas techniku protezuotoju. Man padėjo kolega. Tuomet geros kokybės laikyta žematemperatūrė plastmasė „Polivik“, iš kurios formavome batą A.Saboniui, buvo specialiai atsiųsta iš

Pasitelkus modernias 3D technologijas, įmonės technikai vos per pusvalandį gali pagaminti individualius vidpadžius. Įklotai į batus bus itin vertingi žmonėms, sergantiems diabetu arba artritu. Individuliai pagaminti vidpadžiai pravers ir sportininkams, ir mėgstantiesiems aktyvų gyvenimo būdą.

Maskvos“, – pasakojo A.Astrauskas. 60 cm aukščio kojos įtvarą su 11 cm pakulne, kuri neleido įtempti operuotos Achilo sausgyslės, A.Sabonis nešiojo beveik tris mėnesius.  Muziejuje pristatoma ir parolimpinių žaidynių čempiono lengvaatlečio disko metiko Algirdo Tatulio sporto trofėjų kolekcija. Į klausimą, kas gi jį paskatino juo eksponuoti čia, Algirdas tiesmukas: „Alytus tokiai kolekcijai nerado vietos. O su „Pirmu žingsniu“ bendradarbiaujame ne vienerius metus, jie, galima sakyti, yra mano rėmėjai, gamina kojos protezą. Beje, kai su jais pradėjau bendradarbiauti pagerėjo ir rezultatai. Žinoma, viskas priklauso nuo meistro, kuris tą protezą gamina. Kai randi gerą, su juo nebesinori skirtis“, - sako A.Tatulis. UAB „Pirmo žingnio“ įkurtame muziejuje ir A.Tatulio ekspozicijoje yra parolimpinių žaidynių medaliai, apdovanojimai, ženkliukų kolekcija. A.Tatulis - Alytaus neįgaliųjų sportinio sveikatingumo klubo „Viltis“ vadovas, 2001 ir 2003 metų Europos čempionas, Atėnų parolimpinių žaidynių prizininkas.  Sportininko, pradėjusio treniruotis 1970 metais, laimėjimai: Pasaulio čempionate užimta 3-ioji vieta ir Europos čempionatuose 2 aukso ir 1 bronzos medaliai. Sportininkas gyvena Alytuje, jo profesija -  mokytojas.  ¬

TARP KITKO:

snis“ gamina per 100 gaminių, ai produkcijai. Tai įvairūs nė avalynė, įdėklai, aparatai, onės darbuotojai, įsiklausę į kad įmonės gaminiai atitinka s į naujas technologijas, bet ir

skatins gijimą, paankstins gydomosios mankštos pradžią.

Siuvėja-technologė Ana Jurkunienė sako, kad įmonėje pagal individualius užsakymus gaminiai iš minkštųjų audinių pacientui pasiuvami maždaug per valandą

¬ Konsultuoja gydytojas ortopedas

traumatologas, reabilitologas.

Vidpadžiai per pusvalandį „Pirmo žingsnio“ darbuotojai nuolat kuria, tobulina ortopedinius gaminius bei ieško naujovių svetur. Vos per pusvalandį milimetrų tikslumu išmatavus pėdą ir kuriai jos daliai tenka didžiausia apkrova, „Pirmo žingsnio“ ortopedai-technikai pagamins itin tikslius vidpadžius. Pasak specialistų, nauja 3D technologija gaminami įklotai į batus bus itin vertingi žmonėms, sergantiems diabetu arba artritu. Individuliai pagaminti vidpadžiai pravers ir sportininkams, ir mėgstantiesiems aktyvų gyvenimo būdą. 3D pėdos modeliatorius - puikus matavimo prietaisas diabetu ar reumatu sergantiems pacientams. Jis taip pat yra gera alternatyva tradiciniams pėdos įspaudams. 3D pėdos modeliatorius matuoja itin tiksliai. Plonos gumos kilimėlis prilaiko pė-

Įmonėje „Pirmas žingsnis“ teikiamos ir sveikatos priežiūros paslaugos

¬ Ortopedinių gaminių gamyba,

individualus pritaikymas. ¬ Firmos patalpose yra parduotuvė,

kur galite įsigyti įvairių ortopedijos gaminių, ramentų, lazdelių, čiužinių nuo pragulų ir kitų priemonių. Pacientai, kurie kreipiasi dėl valstybės kompensuojamų ortopedijos technikos priemonių, įmonei privalo pateikti: - Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo išrašytą pažymą (027/a). Pagrindinėje „Pirmo žingnio“ būstinėje Kaune veikia ir parduotuvė, kur prekiaujama ne tik įmonės, bet ir užsienio gamintojų produkcija. Be to, neseniai veiklą pradėjo ir internetinė įmonės parduotuvė. dą matavimo metu, o prilaikymo stiprumas gali būti reguliuojamas individualiai. Kadangi matavimo metu pėdos pozicija yra stabili, laikas, skirtas programinei įrangai sukurti

modelį, yra sutrumpinamas. Programinėje įrangoje „Modelerped“ galima tvarkyti kliento duomenis, pasirinkti vidpadžio tipus, naudojamas medžiagas. Sistema sukur-

ta pagerinti diagnostiką bei duomenų valdymą. „Modelerped“ naudoti lengva – kad galėtum dirbti šia sistema, nebūtina būti ortopedijos specialistu. Visi matavimo prietaisai pristatomi kartu su programine įranga

- Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę; gimimo liudijimą. - Neįgalieji ir pensininkai pateikia invalido arba pensininko pažymėjimą. - Vaikai iki 18 metų ir neveiksnūs asmenys aptarnaujami tik pateikus juos lydinčių asmenų giminystę ar kitokį atstovavimą patvirtinančius dokumentus. - Šeimų, gaunančių socialinę pašalpą, nariai papildomai pateikia savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą apie tai, kad jie yra socialinės pašalpos gavėjai. ¬ „Easyped“. Ji specialiai sukurta atitinkamai matavimo sistemai ir leidžia gautus matavimus perkelti į jau turimą vidpadžių modeliavimo įrangą, juos sukurti arba nusiųsti matavimus į centrinę būstinę, kur jie bus pagaminti. ¬


6

Nr. 50 (1198) 2016 gruodžio 15-21 d.

Nepasiduodantys negaliai

Klausos aparatų prisiperka ir turguje

„Klausos aparatus žmonės perka netgi turguje, internetinėje parduotuvėje. Kaip jie sureguliuoti – nežinia. Bet žmonės vis tiek perka, nes labai pigu“, - sako gydytojas otorinolaringologas Giedrius Gylys.

Kada žmogus negirdi, jis nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, yra piktas, dažnai pervargsta, skundžiasi galvos skausmais. Kuomet prisitaiko ir pradeda nešioti klausos aparatą, dažniausiai tokie nusiskundimai dingsta.

Perka turguje Ar sunku neprigirdinčiam pacientui pritaikyti idealiai tinkantį klausos aparatą? „Lietuvoje dar labai mažai dėmesio ir finansų kreipiama į klausos aparatų pritaikymą ir išmokymą juo naudotis. Pradėjus nešioti aparatą, jog paciento neerzintų triukšmas, reikia lankytis pas specialis-

Kaip teigia gydytojas G.Gylys, prastėjančią klausą paprastai nulemia genetiniai faktoriai, stresas, per didelis buvimas triukšmingoje aplinkoje ir, žinoma, garsus muzikos klausymas.

muzikantų. Jie visi turėjo klausos pažeidimų. Vadinasi, didelis garsas yra vienas klausos blogėjimo veiksnių“, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų otorinolaringologas G.Gylys.

Tikrintis profilaktiškai nepopuliaru Daugiausiai pažeidimų tarp muzikantų Kaip teigia gydytojas G.Gylys, prastėjančią klausą paprastai nulemia genetiniai faktoriai, stresas, per didelis buvimas triukšmingoje aplinkoje ir, žinoma, garsus muzikos klausymas. „Jaunimas mėgsta muziką klausyti garsiai ir vis didina muzikos intensyvumą taip žalodamas savo klausą. Buvo atlikta didžiulė studija tarp būgnininkų ir bosinės gitaros

Medikas apgailestauja, kad nėra populiaru profilaktiškai pasitikrinti klausą. „Dalis žmonių į gydytojus kreipiasi sakydami: „Aš jau nebegirdžiu, man gėda...“ Dažniausiai tokį Aviuką Šoną, nieko nesuprantantį ir nesigaudantį aplinkoje, atveda artimieji. Gajus įsitikinimas, kad jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus, normalu, kad jis neprigirdi. Žmona ant jo šaukia taip, kad visi kaimynai girdi. Televizorių irgi pa-

tą, kuris paaukština ar pažemina dažnius. Aparatus nori duoti visi, o su jais dirbti nelabai kas nori“, problemą įvardija otorinolaringologas G.Gylys. Problemų iškyla ir tuomet, kai žmonės klausos aparatų reikia ar nereikia prisiperka „ant kiekvieno kampo“. „Klausos aparatų siūloma internetinėse parduotuvėse, jų gali įsigyti turguje. Pagal ką jie sureguliuoti ir kokia audiograma, niekas nežino, bet žmonės vis tiek perka, nes labai pigu. Pavyzdžiui, ateina moteriškė iš interneto nusipirkusi du aparatus ir išleidusi kelis šimtus eurų, nors jai iš tikrųjų buvo sieros kamščiai. Arba ateina pacientas su žmonai skirtu klausos aparatu, nors jam šis visai netinka“, - pasakoja gydytojas G.Gylys. - Jeigu jaučiate, kad negirdite, nebijokite apsilankyti pas gydytoją. Gal dar nereikės aparato. O jeigu reikės, tai geriau jį užsidėti anksčiau negu per vėlai.“ ¬

sileidžia visu garsu, kol kas nors neapsikenčia ir pasiūlo nueiti pas gydytoją. Tas nueina ir gydytojas nustato, kad jam jau reikia itin galingo klausos aparato“, - sako G.Gylys. Bėda ta, kad skyrus klausos aparatą, žmogus ne visada reguliariai jį nešioja. „Pusė pacientų klausos aparatus pasideda į spintelę. Nešioja jaunimas, darbingo amžiaus žmonės, kurie jau pajuto jų teikiamą naudą. Kada žmogus negirdi, jis nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, yra piktas, dažnai pervargsta, skundžiasi galvos skausmais. Kuomet prisitaiko ir pradeda nešioti klausos aparatą, dažniausiai tokie nusiskundimai dingsta. Pacientas pradeda girdėti ir jam visiškai neberūpi, kaip jis atrodo“, - sako gydytojas G.Gylys.

Vaduotis nuo ligos padeda ir žirgas

Siekiant pagerinti negalią turinčių vaikų fizinę ir emocinę būklę bei pristabdyti ligos progresavimą Lietuvoje jau beveik dešimt metų taikoma hipoterapija – gydomasis jojimas.

Hipoterapija ypač veiksminga gydant įvairias negalias turinčius žmones, nes jos metu atliekamas ne vienas pratimas, o visas judesių kompleksas.

Jausdamas ritmingą žirgo eiseną, ramų kvėpavimą negalią turintis vaikas ir pats nurimsta. Be to, teigiamą emocinį poveikį suteikia tiesiog buvimas su žirgu, jo glostymas, maitinimas.

Dažniausiai gydo vaikus „Gydymas žirgo judesiu teigiamai veikia tiek sveiko, tiek sergančio žmogaus kūną. Jojimas visų pirma veikia fiziškai – stiprėja raumenys, gerėja orientacija, laikysena, pusiausvyra tarp raumenų grupių – labiau įtempti raumenys atsipalaiduoja, silpnesnės raumenų grupės – įsitempia“, – sakė Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Sveikatos studijų katedros lektorė kineziterapeutė Jurgita Rutkienė, užsiėmimus vedanti hipoterapijos centre Kurtuvėnuose (Šiaulių raj.). Dažniausiai užsiėmimai yra vedami vaikams. Žirgai pasitelkiami gydant Dauno sindromą, cerebrinį pa-

Tinka ne kiekvienas žirgas ralyžių, įvairias nervų sistemos ligas, raumenų distrofiją arba jų tonuso pakitimus, sutrikimus po galvos traumų, turintiems regos negalią, elgesio ir emocijų, kalbos, intelekto sutrikimų ir kt. „Hipoterapija ypač veiksminga gydant įvairias negalias turinčius žmones, nes jos metu atliekamas ne vienas pratimas, o visas judesių kompleksas“, – pabrėžė kineziterapeutė.

Stiprina ir emocinis ryšys Ne mažiau svarbus gydymo procese yra ir žmogaus emocinis ryšys su gyvūnu. „Pavyzdžiui, cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai kasdien nuo pat gimimo turi kovoti su liga, mankštintis. Jiems kiekvieną dieną sportuoti darosi neįdomu, atsibosta, o žirgas veikia kaip puiki motyvacijos priemonė“, – kalbėjo J.Rutkienė.

Gydymo jojimu efektyvumą nulemia pagrindinis terapijos „įrankis“ – žirgas. Tačiau pašnekovė tikino, kad užsiėmimams gyvūno veislė didelės svarbos neturi. Pagrindinis žirgo atrankos kriterijus hipoterapijai – mei-

lė žmogui, santūrus elgesys visose situacijose. Terapijai netinka ne tik temperamentingas, bet ir baikštus, žmogumi nepasitikintis žirgas. ¬

VERTA ŽINOTI: • Hipoterapija kaip gydymo būdas įteisinta praktiškai visoje Vakarų Europoje. • Priklausomai nuo terapinių tikslų hipoterapijos užsiėmimuose dalyvauja kineziterapeutas, ergoterapeutas, logoterapeutas, psichoterapeutas, specialusis pedagogas. • Hipoterapijos negalima taikyti, kai sergama infekcine liga, esant jos paūmėjimui, sergant kraujo ligomis, esant didelio laipsnio skoliozei. Sėsti ant žirgo negalima, jei yra sturuktūrinių kaulų pakitimų, nekontroliuojama epilepsija, sergant onkologine liga, kai sutrikusi orientacija, kai žmogus yra alergiškas žirgui ar paniškai jo bijo. ¬

Projektas „Aktyvūs tėvai - sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis - 4 tūkst. eurų.


7

Nr. 50 (1198) 2016 gruodžio 15-21 d.

Nepasiduodantys negaliai

Aigustė Tavoraitė

Tapyba ant vandens, arba kitaip – Ebru menas, į Lietuvą atvežta iš Turkijos ir pirmiausia pradėtas taikyti kaip terapijos rūšis darbui su specialiųjų poreikių ir negalią turinčiais vaikais. Bene dažniausiai šia meno terapija užsimama esant protiniams arba autizmo spektro sutrikimams. Tačiau ji taikoma ir klausos, ir net regos negalią turintiems vaikams.

Atveria vidinį pasaulį Tapyba ant vandens, arba kitaip – Ebru menas, į Lietuvą atvežta iš Turkijos ir pirmiausia pradėtas taikyti kaip terapijos rūšis darbui su specialiųjų poreikių ir negalią turinčiais vaikais. Bene dažniausiai šia meno terapija užsimama esant protiniams arba autizmo spektro sutrikimams. Tačiau ji taikoma ir klausos, ir net regos negalią turintiems vaikams. „Tapant ant vandens, kaip ir užsiimant bet kokia kita dailės terapijos forma, skatinamas vaiko kūrybiškumas, padedama atskleisti vaiko savybes, pasąmonėje glūdinčius procesus. Ypač tai svarbu, kai vaikui dėl negalios sunku pasakyti ilgesnį sakinį, paaiškinti, kaip jis jaučiasi“, – sakė Meno terapijos ir socializacijos instituto VYTA direktorės padėjėja psichologė Evelina Voverytė, vedanti įvairių negalių varginamiems vaikais tapybos ant vandens užsiėmimus. Stebint, kaip vaikas kuria piešinį, kokias spalvas, formas pasirenka, atsiveria jo vidinis pasaulis, galima matyti, kaip jis su vis nauju piešiniu keičiasi. Pavyzdžiui, spalvos ima

vandens paviršius, jaučiama, kad krenta dažai“, – aiškino E.Voverytė.

Kurtiesiems – specialūs aptarimai Specialistė pastebėjo, kad įdomus ir visai kitoks yra darbas su kurčiaisiais. „Esminė terapijos da-

Su negalia kovoja tapydami ant vandens šviesėti, darbuose atsiranda mažiau kampuotų griežtų judesių ir kt. „Dažnai piešiant tiesiog yra „išliejamos“ emocijos. Pavyzdžiui, autizmo sindromą turinčiam ir socialinių įgūdžių stokojančiam vaikui taikant meno terapiją neigiamas emocijas galima specialiai nukreipti taip, kad vėliau būtų išvengta agresijos priepuolio“, – sakė psichologė.

Vis daugiau šeimų, auginančių neįgalią atžalą, atranda tapybos ant vandens naudą. Ši dailės terapijos rūšis – visapusiškas ugdymo metodas tiek sveikiems, tiek įvairių protinių bei fizinių negalių kamuojamiems vaikams. Piešinys visada pavyksta

Naudojamos saugios medžiagos Tapymas ant vandens išsiskiria tuo, kad proceso metu yra naudojamos tik natūralios medžiagos. Tai – bene didžiausias privalumas dirbant su sergančiais vaikais. „Piešimui ant vandens naudojamose priemonėse nėra jokių cheminių medžiagų, todėl visiškai nereikia nerimauti, jei vaikui ant odos nutikš dažų ar jis jų paragaus. Tai itin naudinga dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, nes jie linkę tyrinėti aplinką lytėdami arba ragaudami“, – aiškino E.Voverytė. Kaip galimą šalutinį poveikį ji nebent įvardijo padidėjusį apetitą, nes nuo seno šitame mene naudojamas ingredientas, padedantis dažams skleistis ant vandens paviršiaus, yra jaučio tulžis, o ji skatina virškinimą.

Padeda koncentruoti dėmesį Ypač teigiamą poveikį Ebru menas turi protine negalia, autizmo sindromu sergantiems vaikams. Jiems paprastai sunku koncentruoti dėmesį, išlaikyti jį ilgiau ties vienu objektu, vargina elgesio sutrikimai. Savo ruožtu greitai kintantis tapymo ant vandens procesas geba prikaustyti tokią negalią turinčius mažylius. „Visai kitaip, nei piešiant teptuku, čia tereikia vienu lazdelės mostu perbraukti ant vandens paviršiaus išsiskleidusius dažų lašelius ir visas kūrinys pasikeičia. Piešinį ant vandens galima sukurti vos per porą minučių – tiesiog ištaškyti dažus ant vandens paviršiaus, pravedžioti juos

„Dažnai piešiant tiesiog yra „išliejamos“ emocijos. Pavyzdžiui, autizmo sindromą turinčiam ir socialinių įgūdžių stokojančiam vaikui taikant meno terapiją neigiamas emocijas galima specialiai nukreipti taip, kad vėliau būtų išvengta agresijos priepuolio“, – sakė psichologė Evelina Voverytė.

ir sukurti abstrakcijas. Tai greitai įtraukia vaikus, – pasakojo psichologė. – Todėl ši terapija naudinga ir dirbant su hiperaktyviais vaikais: pradedant nuo abstrakcijų jie vėliau pamažu mokomi piešti detales, t.y. vis labiau koncentruoti dėmesį. Be to, pastebėta, kad itin aktyvius vaikus toks piešimas nuramina, o lėtesnius – išjudina.“

Ebru menas taip pat gali smarkiai prisidėti ugdant vaiko savivertę, nes proceso metu yra eliminuojama nesėkmės galimybė. „Tapant ant vandens sunku sukurti negražų piešinį. Net turintieji pykčio ir jį „išliedami“ ant piešinio, ištaškydami spalvas, maišydami jas bet kuriuo atveju sukuria įdomias abstrakcijas. Ir jeigu vaikas turi motyvacijos sunkumų, tvirtina, kad „jam niekada nepasiseks“, piešinys vis tiek pavyksta. Tuomet jam sakome: „Matai, nesistengei, o vis tiek gražu. Vadinasi, kitą kartą, jei pasistengsi, bus dar gražiau“, – tokios terapijos naudą pabrėžė psichologė. Tam pasitarnauja dar vienas tapybos ant vandens išskirtinis niuansas –

Verta žinoti: • Tapyba ant vandens vis dažniau, ypač užsienyje, taikomas kaip tik ugdant gabius vaikus, nes tai yra sritis, kur galima labai daug išmokti ir tobulėti, sukuriama erdvė eksperimentuoti ir rizikuoti. • Ebru menu gali užsiimti ir sergantieji astma, nes dažai nesukelia neigiamo poveikio sveikatai.

APIE Ebru menas – tai iš Turkijos atkeliavusi 500 metų amžių siekianti tapyba ant vandens, dažnai vadinama marmuravimu. Ebru piešinys specialiais, natūraliais dažais kuriamas ant jūros dumbliais sutirštinto vandens, vėliau perkeliamas ant įvairių paviršių – popieriaus, keramikos, medžio, audinio, stiklo ir kitų. Pagrindiniai elementai, veikiantys vaiką, kuriantį Ebru meną, – vanduo, spalvos, kvapas, garsas, judesys. ¬ čia spalvos visuomet stumia viena kitą ir piešinyje niekada nesusimaišo.

Užsiima ir aklieji Šis terapijos būdas naudingas ir smulkiajai vaiko motorikai lavinti, kuomet turima koordinacijos sutrikimų – užsiėmimų metu yra dirbama su įvairaus storio lazdelėmis, kuriomis braukiami ištaškyti dažai, mokoma, kaip jas taisyklingai laikyti, taip pat naudojamos specialios šukos. „Visa tai ypač svarbu dirbant su silpnaregiais ar aklais vaikais. Nors jie ir nemato spalvų ir galutinio rezultato, sustiprėja kiti pojūčiai – dalyvauja smulkioji motorika, įsitempia raumenys. Įtaką daro pats procesas – parodomas indo rėmas, paimama lazdelė, ja paliečiamas

lis yra savo potyrių analizė, o toks aptarimas su protinę negalią ar autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais retai įmanomas. Su kurčiaisiais po užsiėmimų rengiamuose aptarimuose paliečiame jiems svarbias, pavyzdžiui, santykių temas“, – sakė E.Voverytė. Ji pasakojo, kad dirbant su šią negalią turinčiais paaugliais Ebru menas padėjo užmegzti kontaktą, prieiti prie jų. „Kurtieji ir taip dėl negalios jaučiasi izoliuoti visuomenėje, o dar išgyvena maištingą amžių. Pavyzdžiui, užsiėmimų metu specialiai elgėsi ne taip, kaip reikėtų, ir laukė mūsų reakcijos“, – sakė psichologė, pridurdama, kad institute kaip tik atliekami tyrimai, kaip ši terapija būtent veikia kurčius žmones.

Įraukti ir tėvus Specialistė pastebėjo, jog vaikai su džiaugsmu įsitraukia į procesą, su dideliu susidomėjimu stebi, kaip piešinys nuo vandens paviršiaus perkeliamas ant lapo, visuomet nori grįžti į užsiėmimus. „Dažniausiai tai jie parodo kūno kalba, emocijas išreiškia šokinėdami ir pan. Tačiau pasitaiko ir tokių stebuklingų atvejų, kai po kokių dviejų trijų užsiėmimų autizmo sindromu sergantis sunkiai prakalbinamas vaikas pasakė, kad nori eiti piešti“, – pastebėjo psichologė. Būta ir tokių pavyzdžių, kai vaikas, nepajėgiantis išlipti iš vežimėlio, po pusės metų Ebru meno terapijos atsistojo ant kojų. Visada geresnių rezultatų galima tikėtis, kai užsiėmimuose dalyvauja ir tėvai. „Tačiau kartais pastebime, kad patiems tėvams reikėtų tokios terapijos. Jie būna išsiderinę, pavargę, kaip tuomet gali padėti vaikui?“ – pastebėjo E.Voverytė. ¬

Projektas „Aktyvūs tėvai - sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis - 4 tūkst. eurų.


8

Nr. 50 (1198) 2016 gruodžio 15-21 d.

Gydytojau, patark

Šlapimo nelaikantiems

sunkiausia kelionėse

Medikų teigimu, šlapimo nelaikymas nėra trikdys keliauti, svarbu tik tinkamai pasirinkti šlapimą sugeriančias priemones.

Šlapimo nelaikymas, preliminariais duomenimis, vargina apie 300 tūkstančius gyventojų Lietuvoje. Dalis jų – darbingi ir aktyvūs žmonės, kurie kiekvieną dieną vyksta į darbą ar komandiruotes. „Didžiulis nepatogumas kelionėse. Tokiomis sąlygomis itin sunku pasikeisti higienos priemones“, pasakoja gydytojas urologas profesorius Balys Dainys.

„Iki šešiasdešimties metų maždaug penki procentai vyrų jau skundžiasi šlapimo nelaikymu. O sulaukęs aštuoniasdešimties šlapimo nelaiko jau kas penktas“, sako gydytojas urologas prof. Balys Dainys.

Deimantė Gruodė

Socialinė problema Profesorius B.Dainys sako, jog šiuolaikiniame pasaulyje šlapimo nelaikymas - didžiulė problema, kuri nesirenka nei tam tikros specialybės ar visuomenės sluoksnio žmonių. „Kai yra nedidelis šlapimo nelaikymas, žmonės nešioja įklotus ir renkasi tamsius drabužius. Esu girdėjęs, kad su tokiomis bėdomis susiduria netgi aktoriai. Vaidinant jiems reikia vilkėti šviesius drabužius ir jie visą laiką bijo, kad scenoje palaksčius ar pakilnojus partnerę atsiras dėmė“, - pasakoja gydytojas urologas prof. B. Dainys. Tiesa, šlapimo nelaikymas dažniau vargina moteris nei vyrus. Remiantis statistika, kas šešta gimdžiusi trisdešimtmetė, kas ketvirta gimdžiusi keturiasdešimt penkerių metų moteris ir kas antra gimdžiusi penkiasdešimtmetė susiduria su šlapimo nelaikymo problema, kuri turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. „Dažnai šiuos negalavimus sukelia

šlapimo pūslės, vyrams - prostatos uždegimai. Ši problema kamuoja moteris, kurios yra daug kartų gimdžiusios ir kurioms buvo plyšusi tarpvietė, taip pat turinčias antsvorio. Kartais vaistai tokioms moterims nepadeda. Jos dažnai skundžiasi, kad jeigu sėdi ir ramiai vaikšto, nieko. Bet jeigu sukosti, nusičiaudi, nusijuokia ar ką nors pakelia, pradeda tekėti šlapimas. Tai yra vadinamas įtampos šlapimo nelaikymas, - pasakoja profesorius B.Dainys. - Tarp mano pacientų, kurie kreipiasi konsultacijos, maždaug kas penktas šeštas vyras turi didesnių arba mažesnių nusiskundimų. Su amžiumi daugėja šlapimo nelaikymo atvejų. Iki šešiasdešimties metų maždaug penki procentai vyrų jau skundžiasi šlapimo nelaikymu. O sulaukęs aštuoniasdešimties šlapimo nelaiko jau kas penktas“.

TARP KITKO: Šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje. Dalis jų – darbingi ir aktyvūs žmonės, kurie kiekvieną dieną eina į darbą. ¬

Darbingi žmonės Negalima teigti, kad šlapimo nelaikymas arba inkontinencija yra pagyvenusių žmonių liga. Su šia problema susiduria ir darbingo amžiaus žmonės, kurie visais įmanomais būdais šią „gėdingą“ problemą stengiasi nuslėpti. Tokie žmonės naudoja šlapimą sugeriančias priemones, kurių, priklausomai nuo šlapimo nelaikymo laipsnio, yra labai įvairių. Aktyvūs pacientai yra pamėgę sauskelnes kelnaites - tai yra sauskelnės, panašios į apatinį trikotažą. Šlapimo nelaikantys asmenys vengia ir komandiruočių. Tokių žmonių yra gana daug, tik jie vengia apie tai kalbėti ir bando susitvarkyti savo jėgomis. ¬

Nepasiduodantys negaliai  

Specialus savaitraščio „Lietuvos sveikata“ priedas

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you