Page 1

Diabetas

LIETUVOS SVEIKATA Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d.

1


2

Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d. LIETUVOS SVEIKATA

Diabetas

Endokrinologai turi planą, kaip pagerinti d sumažinti ligos komplikacijų kaštus Apie Nacionalinės diabeto programą, jos privalumus bei ekonominę naudą diskutuojame su Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininku prof. Antanu Norkum, LSMU Endokrinologijos klinikos ir instituto vadove, Vaikų endokrinologų asociacijos prezidente prof. Rasa Verkauskiene, LSMU Endokrinologijos klinikos Cukrinio diabeto laboratorijos vadove doc. Džilda Veličkiene, LSMU Endokrinologijos klinikos gydytojų endokrinologu dr. Jonu Čeponiu ir Utenos ligoninės gydytoja endokrinologe Audrone Vėlavičiene.

Pasak gydytojų endokrinologų, diabetas – tai ne tik angliavandenių apykaitos sutrikimas organizme. Tai – kompleksas progresuojančių ligų, lemiančių paciento gyvenimo kokybės pokyčius, ankstyvą negalią, darbingumo sutrikimus, gyvenimo trukmės mažėjimą. Tiesa, nepaisant pastangų, mokslinių ir ekonominių argumentų medikai sako, jog valstybė taupo nepamatuotai. Mat diabeto komplikacijos kainuoja dešimtimis kartų brangiau nei prevencija ir savalaikis gydymas. Tiesa, gydytojai turi planą, kaip situaciją pakeisti, klausimas tik, ar atsiras drąsių politikų, kurie tam ryšis.

FAKTAS: • Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Pagrindinis jos tikslas – skleisti žinias apie cukrinį diabetą – klastingą, sunkią ir plintančią ligą. • Lietuvoje vien registruotų pacientų, kurie sudaro tik pusę visų sergančiųjų šia liga, per pastaruosius 50 metų padaugėjo 25 kartus.

Prof. Antanas Norkus

SKAIČIAI: Nustatyta, kad 52 proc. pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos, 11 proc. miršta nuo inkstų komplikacijų. 2 tipo diabetas numatomą gyvenimo trukmę sutrumpina iki 10 metų, 1 tipo – apie 20 metų. Lietuvoje diabetu serga kas 20-tas gyventojas. Netolimoje ateityje sirgti gali kas 10-tas. ¬

Evelina Machova - Kovai su diabetu, tam, kad jis būtų anksti diagnozuojamas ir sėkmingai valdomas, atitolinant komplikacijas, skiriamas pakankamas dėmesys? Prof. Antanas Norkus: - Pastangų nebepakanka. Tris ketvirtadalius diabetui skirto biudžeto išleidžiame komplikacijoms gydyti. Ligos diagnozavimas vėlyvas, nes pacientas kreipiasi į gydytoją dažniausiai dėl diabetinių komplikacijų – širdies kraujagyslių ligų arba inkstų pakenkimo. Liga neišgydoma, tačiau ją galima valdyti, kontroliuoti. Tačiau problema ta, kad nėra realios nei pirminės, nei antrinės diabeto profilaktikos. Diabetas plinta, o mes nieko nedarome. Pavienių medikų pastangų nepakanka. Reikalingas valstybinis požiūris. Visuomenė labai mažai žino apie diabeto grėsmę, jo rizikos veiksnius, apie savalaikės ligos diagnostikos svarbą.

Dr. Jonas Čeponis:

teikiama. Sergantis žmogus privalo turėti nuoseklų kontaktą su specialistu (nebūtinai gydytoju), kuris galėtų konsultuoti visais iškylančiais klausimais. Dabar gi pacientui kilus klausimams jis dažniausiai lieka vienas ir sprendžia juos kaip išmano. Pas šeimos gydytoją jis apsilanko kartą per tris mėnesius prasitęsti kompensuojamųjų vaistų, į endokrinologą kreipiasi kartą ar du per metus, jei ligos kontrolė bloga. Apie slaugytojas diabetologes nemaža dalis sergančiųjų apskritai nėra girdėję. - Kokia specialistų komanda turėtų dirbti su žmonėmis kuriems gresia ar jau diagnozuotas diabetas?

Dr. Jonas Čeponis: - Neturime sisteminio požiūrio į ligos kontrolę. Gydytojo endokrinologo konsultacijos yra tik mažas segmentas visos pagalbos, kuri turėtų būti

• Pagrindinė ligos problema – dėl pavėluoto ligos nustatymo atsiradusios komplikacijos, pakenkiančios įvairius organus ir sistemas. Įrodyta, kad antrojo tipo diabeto atveju komplikacijos pradeda manifestuoti praėjus 5 metams nuo ligos nustatymo, negydomo arba blogai gydomo. Antrojo tipo cukrinio diabeto diagnozė dėl „nebylaus“ ligos pobūdžio dažnai nustatoma pavėluotai – jau išryškėjus diabetinėms komplikacijoms. ¬

- Žvelgiant į užsienio šalis kur veikia pagalbos sistema, su pacientais dirba specialistų komanda. Visų pirma die-

tologas, kuris padeda pacientui spręsti visus klausimus, susijusius su mityba, sudaro specialią dietą. Antras specialistas – fizinio aktyvumo, kuris išaiškina ne tik kasdienius fizinio aktyvumo privalumus, bet ir sudaro pratimus, kuriuos pacientas gali atlikti namuose. Tai itin aktualu kalbant ne tik apie diagnozuotą ligą, bet ir esant prediabetui. Kai liga diagnozuojama, žmogui reikia paaiškinti, kaip teisingai matuotis gliukozės kiekį kraujyje, kada tai atlikti ir čia jau slaugytojos diabetologės vaidmuo. Kitas labai svarbus specialistas – motyvatorius, kuris skatina žmogų keisti gyvenimo būdą. Šią funkciją dažniausiai atlieka psichologai. Kiti komandos nariai gali keistis pagal paciento poreikius. Deja, mes tokios komandos neturime. Sakyti, jog duosime tabletę ir išspręsime visas problemas tėra tik savęs ir paciento apgaudinėjimas. - Didžiuosiuose miestuose pagalba, tiek specialistų konsultacijos žmonėms yra prieinamos, o kaip regionuose?

Audronė Vėlavičienė: - Situacija Utenoje pastaruoju metu pagerėjusi, eilių pas endokrinologus nėra. Tačiau problema ta, kad pacientai per retai ar pavėluotai siunčiami pas gydytoją endokrinologą. Nors žinome, kad tokių pacientų yra kur kas daugiau. Šioje vietoje yra ir dar viena problema, tai šeimos gydytojų darbo krūviai rajone. Todėl natūralu, kad kartais yra tiesiog tęsiamas paskirtas gydymas, nepastebėjus rodiklių pokyčio ar paciento skundo, ar nuogąstavimo. O juk diabeto priežiūra komandinis darbas. Mūsų komandoje pacientas, šeimos gydytojas, diabetologė, endokrinologas. Reikia nepamiršti ir paties paciento supratimo apie ligą, didesnės iniciaty-

vos, motyvacijos siekti geresnės kontrolės. Utenoje yra slaugytoja diabetologė, kuri vykdo tik pacientų mokymo programą. Tiesa, vos pusdienį kartą per savaitę, nors poreikis yra ženkliai didesnis. Kol kas neturime galimybės vykdyti kojų priežiūros: atlikti gydomąjį pedikiūrą ir diabetinės pėdos priežiūrą. - Susidaro įspūdis, kad šiuo metu veikianti sistema netenkina nei gydytojų, nei pacientų, bet ar turite planą, kaip situaciją būtų galima pagerinti?

Prof. Rasa Verkauskienė: - Yra paruošta Nacionalinė diabeto programa, pagal Tarptautinės diabeto federacijos rekomendacijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas pirminei, antrinei ir tretinei prevencijai. Pirminė prevencija – tai visuomenės švietimas, siekis skatinti sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, vengti žalingų įpročių, tokiu būdu sumažinant tikimybę diabetui atsirasti. Programoje siūloma pirminė profilaktika apimtų pagrindinių lėtinių ligų grupes, kurias būtų galima atitolinti per gyvensenos keitimą, šviečiant visuomenę. Tai yra labai plati veiklos sritis, reikalaujanti didelių ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių. Todėl jos įgyvendinime turėtų vienytis ne tik sveikatos apsaugos, bet ir kiti sektoriai, įskaitant socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, ūkio, ekonominės plėtros. Antrinė profilaktika - tai ankstyva diagnostika, kuri leistų sumažinti komplikuoto diabeto atvejų. Nes šiandien tenka apgailestauti, kad dažnu atveju diabetas diagnozuojamas ištikus miokardo infarktui, atsiradus pakitimams akyse ar inkstuose. Anksti diagnozavę prediabetą, galėtume užkirsti kelią antro tipo diabetui arba atitolinti jo komplikacijų formavimąsi. Tretinė profilaktika - tai jau sergančių pacientų individualizuotas gydymas. Šiuo etapu, pasinaudojant šiuolaikine medicina, plačiu vaistų ir naujų technologijų arsenalu, parenkant kuo tinkamesnį gydymą, būtų siekiama geros ligos kontrolės bei sergančiųjų darbingumo išsaugojimu. Siekiant sustabdyti įsisenėjusių ligų leidžiančių sumažinti ūmių ir lėtinių komplikacijų dažnį, išvengti neįga-


3

LIETUVOS SVEIKATA Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d.

Diabeto kontrolė

diabeto kontrolę ir Doc.Džilda Veličkienė: - Prieš metus kartu su endokrinologais iš Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikų, šeimos gydytojais, SAM atstovais skyrėme savo laiką ir energiją, kuriant Diabeto programą. Buvo 3 pagrindiniai šios programos tikslai: įdiegti Lietuvoje pirminę, antrinę ir tretinę cukrinio diabeto prevenciją. Jei norim realiai suvaldyti 2 tipo cukrinio diabeto epidemiją ir pakeisti esamą situaciją, turim veikti visomis kryptimis, vieningai, apjungiant ne tik SAM pastangas, bet ir įtraukiant kitas ministerijas, nes nei SAM, nei gydytojai nepajėgūs

Prof. Rasa Verkauskienė lumo ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Šiuo metu turime daug inovatyvių vaistų, kuriuos prasminga skirti ligos pradžioje, kai kasa dar gyvybinga, nes jie ne tik reguliuoja glikemiją, bet ir apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Suprantama, kad valstybės lėšos yra ribotos, tačiau taupydami šiuo etapu ir laiku neskirdami reikiamo gydymo vėliau gydome komplikacijas: aklumą, amputuotas galūnes, neįgalumą, hopitalizacijas ir už tai mokame visi, tačiau nepasiekiame norimo rezultato. Gaila, kad diabeto programa vis dar nepradėta įgyvendinti nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei nacionaliniu lygmeniu. Nors praėjo

jau keleri metai, bet net ir vaikams bei jauniems žmonėms, sergantiems pirmojo tipo diabetu vis dar nekompensuojamos insulino pompos, nors seniai įrodyta neabejotina jų nauda ligos kontrolei.

PROGNOZĖS: Prieš 25 metus pasaulyje šia liga sirgo apie 30 mln. žmonių, 2015 m. – jau apie 415 mln. Prognozuojama, kad 2030 m. cukriniu diabetu sergančiųjų skaičius pasaulyje išaugs iki 580 mln., o 2040 m. – net 642 mln. Apie 90 proc. naujai diagnozuotų atvejų yra 2 tipo cukrinis diabetas. ¬

įgyvendinti visų prevencijos rūšių. Todėl mūsų siūlymas, kad programa taptų ilgalaike, valstybės sveikatos politikos formavimo prioritetu, nes visos taikomos priemonės leistų sumažinti nutukimo, sės-

KOMENTARAS:

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:

- Tyrimų duomenimis diabetas yra viena iš sparčiausiai plintančių ligų pasaulyje. Sergančiųjų skaičiaus didėjimas siejamas su populiacijos senėjimu, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu bei nutukimu, žalingais įpročiais. Šios ligos komplikacijos sąlygoja sumažėjusį pacientų darbingumą, negalią, didesnį mirtingumą, blogesnę gyvenimo kokybę, taip pat – labai dideles išlaidas valstybei ir sergančiųjų šeimoms. Todėl, siekiant apsaugoti žmones nuo šios ligos, nacionalinė diabeto programa būtų tikrai reikalinga. Tačiau reikia suprasti, kad tokia programa apima ne tik sveikatos priežiūrą, o nacionaliniu lygiu turėtų būti suderinami sveikatos, švietimo, sporto, transporto, miestų planavimo, energetikos, aplinkos apsaugos, finansų ir ekonominės plėtros, pacientų organizacijų, žiniasklaidos bei kitų sektorių veiksmai. Ši programa apimtų daugybę sričių ir pareikalautų ne tik didžiulių investicijų, bet ir tarpinstitucinio koordinavimo visos valstybės mastu. Atsižvelgiant į tai, greiti sprendimai yra neįmanomi ir apie tokią programą turi būti kalbama pasitelkus daugelį kitų valstybinių, nevyriausybinių įstaigų. Taip pat tokios programos vykdymui prireiktų papildomai keliolikos milijonų eurų per metus. SAM specialistai šiuo metu rengia pasiūlymą tokios programos sukūrimui, bent preliminarūs sprendimai galėtų būti daromi ateityje, viską labai gerai apsvarsčius, radus tam papildomų lėšų ir išgryninus projektą. ¬

Pavėluotai skirdami vaistus ne taupome, o švaistome lėšas Medikai sako, jog džiugu, kad į rinką ateina inovatyvūs vaistai, pasirinkimas tikrai platus. Problema tik ta, kad daugelį jų gydytojai gali skirti tik kaip trečio pasirinkimo vaistą, kuomet maža prasmės, nes komplikacijos progresuoja. Medikai ragina valdžią, atkreipti dėmesį ne tik į medikamentų kainą, bet ir į paciento gyvenimo kokybę. Apie tai diskutuoja Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas prof. Antanas Norkus, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadė doc. Žydrūnė Visockienė, LSMU Endokrinologijos klinikos Cukrinio diabeto laboratorijos vadovė doc. Džilda Veličkienė, LSMU Endokrinologijos klinikos gydytojas endokrinologas dr. Jonas Čeponis. - Kompensuojamųjų vaistų aprašas neatitinka tarptautinių gidų standartų. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje pacientams reikalingi vaistai nėra prieinami, ar tiesiog vaistų kompensavimo sistema nėra tinkama?

Prof. Antanas Norkus: - Džiugu tai, kad inovatyvūs vaistai diabetui gydyti, pasižymintys hipoglikemizuojančiu poveikiu ir teigiamai veikiantys širdies ir kraujagyslių

sistemą – mažinantys kardiovaskulinę riziką, mažinantys riziką mirti nuo kardiovaskulinių įvykių, yra įtraukiami į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tačiau čia sprendžiama tik viena klausimo pusė. Pagal SAM įsakymą

Nr. V-159 šiuos preparatus galima skirti tik kaip trečio pasirinkimo vaistus, kai neretai jau būna pasireiškusios komplikacijos, sukeliančios ne tik organų pažeidimą, bet ir funkcijos sutrikimus. Taigi, kokia prasmė juos skirti tuomet? Tai yra lėšų švaistymas. Šiuolaikiniai inovatyvūs vaistai turi būti skiriami savalaikiai, kai nėra komplikacijų arba pradinės jų stadijos. Žinoma, jie yra brangūs. Tad gal svarstykime jų skyrimą, atsižvelgdami į kardiovaskulinės rizikos sunkumą, pavyzdžiui, esant didelei kardiovaskulinei rizikai skirkime juos kaip antro pasirinkimo vaistą, o esant mažesnei rizikai – kaip trečio.

Doc. Žydrūnė Visockienė: - Tarptautiniai gidai rekomenduoja 2 tipo cukrinį diabetą gydyti parenkant individualią, labiausiai pacientui tinkamą terapiją. Ameri-

laus gyvenimo būdo, o kartu širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo riziką, tačiau apčiuopiami rezultatai pradėtų ryškėti ne per kelerius metus, bet po ilgesnio laiko, sukūrus stabiliai veikiančią sistemą ir pradėjus kisti visuomenės narių mąstymui, įpročiams.

Prof. Antanas Norkus: - Tenka labai apgailestauti, kad programa jau trečius metus ekspertuojama Sveikatos apsaugos ministerijoje. Keičiasi vyriausybės, keičiasi Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės, tačiau projektas iš vietos nejuda. Mes suprantame, kad iš karto neįmanoma vykdyti programos nacionaliniu mastu, jei ji turė-

Problema ta, kad nėra realios nei pirminės, nei antrinės diabeto profilaktikos. Diabetas plinta, o mes nieko nedarome. Pavienių medikų pastangų nepakanka. Reikalingas valstybinis požiūris. Visuomenė labai mažai žino apie diabeto grėsmę, apie savalaikės ligos diagnostikos svarbą. tų apimti ne tik sveikatos apsaugos grandį, bet ir kitus sektorius. Tačiau ji turėtų startuoti nuo sveikatos apsaugos sistemos ir pamažu tapti nacionalinė. Cukrinio diabeto profilaktika ir kontrolė gali būti efektyvi nacionaliniu lygiu. Žinoma, ji turėtų būti ilgalaikė ir tam turi būti skiriamos atitinkamos lėšos. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga net raštu yra pareiškęs, kad Cukrinio diabeto programa galėtų būti tvirtinama sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Laukiame. ¬

kos diabeto asociacijos ir Europos cukrinio diabeto tyrimų asociacijos sutarimas aiškiai apibrėžia tik pirmo pasirinkimo vaistą, o vėliau, jeigu gydymas vienu vaistu neefektyvus, rekomenduoja pridėti bet

kurį iš kitų penkių vaistų klasių, neskaitant insulino. Tokios pačios taktikos rekomenduojama laikytis ir skiriant trijų vaistų kombinaciją. Mes turime tikrai platų vaistų, skirtų cukriniam diabetui gydyti pasirinkimą ir galimybė juos kombinuoti pagal kiekvieno paciento poreikius, ir pasiekti geriausią efektą. NUKELTA Į 12 P.


4

Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d. LIETUVOS SVEIKATA

Diabetas ir gydymas

Šeimos gydytojo vaidmuo siekiant ger - Pradėkime nuo to, koks gi turėtų būti šeimos gydytojo vaidmuo, norint užtikrinti gerą diabeto kontrolę?

Prof. Leonas Valius: – Remiantis tyrimo, atlikto 2014 metais, duomenimis, tarp sergančiųjų diabetu gera glikemijos kontrolė Lietuvoje siekia penkiasdešimt vieną procentą. Vadinasi, patenkame į Europos Sąjungos vidurkį. Lyginant kitus parametrus ar kitas ligas, mums dar labai toli iki vidurkio. Todėl, siekiant geros ligos kontrolės, svarbu, kad išliktų bendradarbiavimas tarp šeimos gydytojų ir endokrinologų. Priešingu atveju, situacija bus skausminga kaip su lėtine obstrukcine plaučių liga. Jos diagnostikos kriterijus šeimos gydytojai praktiškai pamiršo, ligos pirminėje sveikatos grandyje neieškoma, nes buvo priimtas sprendimas, jog reikia parašyti siuntimą konsultacijai pas pulmonologą. Didmiesčio gyventojams paslauga prieinama, o rajonuose? Nelabai.

Dr. Jūratė Pečeliūnienė: – Šeimos gydytojui tenka prioritetinis vaidmuo. Valdant ligą jis ne

- Ar šeimos gydytojai turi įrankius, kad galėtų užtikrinti gerą diabeto kontrolę?

tik stebi ligos kontrolę, koreguoja, kiek leidžia jo kompetencijos, gydymą, bet yra eismo reguliuotojas, padedantis pacientui gauti tinkamą pagalbą. Ir jo darbas ne mažiau svarbus nei endokrinologo.

Prof. Vytautas Kasiulevičius: – Šeimos gydytojas – pakankamai savarankiška figūra sveikatos apsaugos sistemoje ir gali priimti kompetentingus sprendimus, jei tik juo pasitikėsime. Jis gali nuspręsti, ar jam reikalinga specialisto pagalba. Koreguodami gydymą su endokrinologais tariamės nuolat, kartais siunčiame konsultuoti.

Dr. Gediminas Urbonas: - Įrankiai diabeto ankstyvai diagnostikai ir kontrolei yra. Tarkim, pagal Širdies ir kraujagyslių programą vyrams, sulaukusiems keturiasdešimties, o moterims – penkiasdešimties, kasmet yra atliekamas glikemijos tyrimas ir, esant reikalui, gliukozės tolerancijos mėginys. Už tai PSP įstaigai mokama papildomai. Sukurtos palankios vaistų kompensavimo sąlygos. Net ir naujausi insulinai kompensuojami šimtu procentų ir be jokių apribojimų. Tiesa, cukrinio diabeto gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašas sukurtas senokai ir ne visos jo nuostatos sutampa su tarptautinėmis rekomendacijomis ir net su Kompensuojamųjų vaistų kainynu. Bendradarbiavimas tarp endokrinologų ir šeimos gydytojų itin geras. Išplėtota ir slaugytojų diabetologių praktika. Dauguma pirminės sveikatos priežiūros centrų tokias slaugytojas turi ir būtų labai sveikintina, jei ateityje diabeto srityje gilesnių žinių turinti slaugytoja būtų neatsiejama šeimos gydytojo komandos dalis.

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie šeimos gydytojų krūvius ir k pacientams. Medikų teiraujamės, koks vaidmuo tenka šiems spec kontrolės?

Apie tai diskutuoja LSMU Šeimos klinikos vadovas prof. Leonas V podiplominių studijų prodekanas, šeimos gydytojas prof. Vytautas Ka cinos klinikos šeimos gydytojas dr. Gediminas Urbonas ir VU lek gydytoja dr.Jūratė Pečeliūnienė. Prof. Vytautas Kasiulevičius: - Žinote, diabetą visuomet pavėluoji diagnozuoti. Jokių aiškių simptomų nėra. Tik tyrimas parodo, jog žmogus gali sirgti ar patenka į rizikos grupę. Užleistas arba vėlyvas diabetas pasireiškia įvairiai, o ankstyvojoje fazėje iš tikrųjų mes galime nematyti aiškių simptomų. Niežulio, troškulio priežasčių

gali būti begalė. Tirdamas profilaktiškai šeimos gydytojas gali nustatyti ankstyvos stadijos diabetą. Manau, kad ateityje šeimos gydytojas po truputį atitols nuo profilaktikos, nes ši funkcija bus deleguota išmaniosioms slaugytojoms. Gydytojo darbas diagnozuoti ligas, būti komandos lyderiu, o jo komandos nariai turi užtikrinti profilaktiką.

Pavėluotai skirdami vaistus ne taupome,o Atkelta iš 11 p.

virtį, o kas kiek laiko yra peržiūrimi vaistų aprašai?

Lietuvoje kompensuojamos visos vaistų klasės, tačiau uždedami apribojimai, kokiu eiliškumu vaistai gali būti skiriami. Taigi, aiškiai apibrėžti ne tik pirmo pasirinkimo vaistai, kas atitinka tarptautinių gidų rekomendacijas, bet reglamentuojama ir tolesnė gydymo taktika, antroje vietoje paliekant tik vieną vaistų klasę be jokio pasirinkimo. Savo ruožtu tarptautinės gairės leidžia rinktis iš penkių, o trečioje - galimybę kombinuoti įvairias vaistų klases, tačiau su nemažais apribojimais. Taigi, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų aprašas stipriai sumažina adekvataus cukrinio diabeto gydymo prieinamumą ir neleidžia išnaudoti visų vaistų privalumų, nes paskyrus per vėlai jie dažnai būna nepakankamai efektyvūs. - Kompensuojamųjų vaistų sąrašas dabar peržiūrimas kas ket-

Doc. Žydrūnė Visockienė: - Nežinau, ar racionalu Kompensuojamųjų vaistų sąrašą peržiūrėti kas ketvirtį ir būtų tikrai labai gerai, jeigu kartu būtų peržiūrimi ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašai. Deja, čia yra susidariusi paradoksinė situacija - ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašus paprastai peržiūri darbo grupės, į kurias kviečiami ir gydytojai specialistai, o sprendimuose vaistus įtraukti į Kompensuojamųjų sąrašą specialistai nedalyvauja. Cukrinio diabeto gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašą bandome suderinti jau daugiau negu dvejus metus, tačiau niekaip nepavyksta rasti sutarimo. Taigi, nepaisant vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų sąrašą, Lietuvoje dar vis galioja 2012 metais patvirtinta CD priežiūros tvarka.

Naivu tikėtis, kad išlaidos nedidės, nes sergančiųjų diabetu skaičius kasmet auga kaip ir komplikuotų diabetikų skaičius, kuris išlaidas didina net keletą kartų. Laiku skiriant inovatyvius vaistus galima išvengti komplikacijų progresavimo, sumažinti mirtingumą. Jonas Čeponis: - Žaidžiame dvigubą žaidimą. Vaistai diabetui gydyti kompensuojami šimtu procentų, tačiau tai nereiškia, jog nėra priemokų. Tiesa, yra vaistų grupių ar jų derinių, kurie nekompensuojami, arba pradėti kompensuoti visai neseniai, nors daugelyje kitų šalių šie vaistai mažiausiai penkerius metus tam tikroms žmonių gru-

pėms yra auksinis standartas. Valstybė Ligonių kasos vaidmenyje išsirenka viena skaičiuką, pagal kurį viską sprendžia: pavyzdžiui, cukrinio diabeto gydymo efektyvumas vertinamas pagal glikozilinto hemoglobino rodiklį, pagal kurį, jei patenki į numatytas ribas, puiku, jei nepatenki – blogai. Neatsižvelgiama į gydymo saugumą ir paciento gyvenimo kokybę. O didžiausias paradoksas, kalbant apie vaistus, jei pacientas vartojo nekompensuojamą vaistą ir jo dėka pasiekė gydymo tikslus, dabar jau nebegali skirti inovatyvaus vaisto, kadangi tai neatitinka aprašo reikalavimų. Svarbu žinoti, ką vertina valstybė. Daugelyje šalių tai aiškiai apibrėžta sveikatos priežiūros strategijoje. Dažniausiai prioritetas skiriamas kokybiškam gyvenimui, atsižvelgiant į žmonių amžių. Tačiau Lietuvoje susidaro įspūdis, kad jei kalbame apie pensininką, valstybė galvoja, kad jo kokybiško gyvenimo metai yra nuostolingi: reikia

jam ir pensiją mokėti, dar garantuoti brangų gydymą – jis tampa našta. Skaičiavimai, kurie veikia išsivysčiusiose šalyse, pas mus ignoruojami. - Ar vertinant tai, kad ateina nauji vaistai į rinką, yra skaičiuota, kaip tarkim, pagerėjo ligos kontrolė Lietuvoje?

Dr. Džilda Veličkienė: - Šiuo metu Lietuvoje yra prieinami praktiškai visi naujausi medikamentai cukriniam diabetui gydyti. Paskutiniai keleri metai buvo ypač sensacingi diabetologijoje: ne tik dėl to, kad į praktiką atėjo kelios naujos vaistų klasės, bet ir pasibaigus keliems didelės apimties tyrimams paaiškėjo, kad kai kurie vaistai nuo diabeto greta tikėtino glikemiją mažinančio poveikio turi papildomas naudas – žymiai mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties nuo jų riziką. Deja, pagal šiuo metu galiojantį Lietuvoje cukrinio diabeto gydymo kompen-


5

LIETUVOS SVEIKATA Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d.

Diabetas ir gydymas

ros diabeto kontrolės

kiek laiko jie gali skirti ialistams siekiant geros diabeto

Valius, VU Medicinos fakulteto asiulevičius, LSMU Šeimos mediktorė, Šeimos medicinos klinikos Dr. Jūratė Pečeliūnienė: - Kalbant apie gydymo kontrolę norėtųsi didesnio dėmesio šiuolaikinėms technologijoms, nuotolinėms aplikacijoms, kurios ir šeimos gydytojui, ir endokrinologui padėtų kur kas geriau kontroliuoti ligą, priimti sprendimus dėl gydymo koregavimo. Jei kalbėtume apie diabeto savikon-

trolę, kuri yra privaloma diabetu sergantiems pacientams, situacija yra labai prasta, nes retas pacientas atlieka „namų darbus“ tinkamai ir reguliariai. Šiandieninės technologijos atveria duris telemedicinai diabeto srityje. E.medicinos diegimas Europoje jau intensyviai vyksta pastaruosius penkeris metus. Danijoje nuo 2012 metų buvo pradėta trijų krypčių etapinė plėtra, su numatytais konkrečiais diseminacijos tikslais ir strateginiais planais, formuojant atskirą e.sveikatos sistemos servisą ir ne tik diabeto srityje. Šiandien ligoniams prieinamos ir specialiosios mobilios programos per mobiliąsias aplikacijas, su sertifuokuota diabeto patarėjo arba edukatoriaus funkcija. Įrodyta, kad vien šių technologijų naudojimas mažina glikolizinto hemoglobino kiekį nuo 0,5 iki 1,5 procento. Tai daug, žinant, kad sumažinus glikolizintą hemoglobiną 1 procentu galima sumažinti diabeto mirčių dažnį. Tam, kad diabetu sergantys žmonės galėtų efektyviai naudotis minėtomis galimybėmis, aplikacijomis, turi būti numatyta, kas dirbs su pacientais, mokys, motyvuos. Reikės gydytojų, kurie turės dirbti su „kompiuteriniais“ pacientais čia ir dabar, analizuoti kompiuteryje, kas šiuo metu vyksta, kokie glikemijos svyravimai, palyginti su kelių savaičių duomenimis, priimti, esant reikalui skubius sprendimus. Tokia tvarka jau egzistuoja Estijoje. Yra suformuoti e.sveikatos etatai. Deja, mes apie tai beveik net nekalbame. Ką prarandame? Paciento kontrolę, o pacientai praranda kojas, akis, inkstus... Matant ir vertinant tas kryptis, kokiomis eina pasaulis, naudodamas technologines ir mokslines galimybes, mažinant sergamumą diabetu, sprendžiant diabeto komplikacijų ir naštos valstybei klausimus, taip pat gerinant žinomumą apie diabetą bei diabeto raštingumą, mes galime tik konstatuoti, kad kol kas stipriai atsiliekame.

- Kaip vieną problemų įvardinčiau reikalavimą pacientą kartą per metus privaloma tvarka siųsti konsultacijos pas oftalmologą, endokrinologą, kai tam nėra indikacijos. Jei nesiunti, gauni paklausimą iš ligonių kasos, kodėl nesiuntei. Pati sistema yra atitrūkusi nuo klinikinės praktikos. Pasitaiko atvejų, kai konsultacijos pas endokrinologą pacientą turi siųsti dvylika kartų per metus. Tas privalomumas stato mus į tokią jaunesniojo brolio – pagalbininko situaciją, taip lyg ir supriešinant medikus.

Diabetą sunku diagnozuoti. Jokių aiškių simptomų nėra. Tik tyrimas parodo, jog žmogus gali sirgti ar patenka į rizikos grupę. - Nacionalinė diabeto programa pagerintų paslaugų prieinamumą? Doc. Gediminas Urbonas: - Į specializuotos programos kūrimą žiūriu rezervuotai. Mano nuomone, visa sveikatos apsaugos sistema, o ne programa turi veikti nuosekliai. Sergantieji privalo gauti tinkamą pagalbą laiku, nepriklausomai nuo to, veikia ar neveikia programa.

Dr. Leonas Valius:

- Šeimos gydytojas yra pirmasis asmuo, į kurį turi kreiptis žmonės, susidūrę su sveikatos problemomis, tame tarpe ir sergantys cukriniu diabetu. Būtent šeimos gydytojas yra pirmasis, priimantis pacientą, išrašantis reikiamus vaistus, sprendžiantis jo problemą, o esant reikalui, siunčiantis jį pas kitus gydytojus specialistus. Gydymo įstaigos privalo užtikrinti, kad visi prisirašę pacientai gydymo paslaugas gautų laiku ir kokybiškas. Būtent to yra siekiama, nepriklausomai ar gydymo įstaiga yra didmiestyje ar regione. Taip pat vykdant tiek pirminę, tiek antrinę cukrinio diabeto profilaktiką svarbu plėsti šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, dirbančiais Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei visuomenės sveikatos biuruose savivaldybėse, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre. ¬ Nes pacientai dažnai nė neįtaria, kad serga dešimtmečiais. Todėl reikalingas ir visuomenės bendradarbiavimas bei tam tikri valstybės svertai, kurie palengvintų paslaugos prieinamumą įvairiose grandyse.

Dr. Jūratė Pečeliūnienė: - Sutinku su kolega, kad programa iš principo būtų nereikalinga, jei pati sveikatos apsaugos sistema būtų mobili ir reflektuojanti į besikeičiančias situacijas. Dabar realybė tokia, kad sistema kuriama fragmentiškai. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimuose dažniausiai naudojamos trys ligos – hipertenzija, diabetas ir depresija. Kodėl pasirinktos šios?

KOMENTARAS:

- Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse diabetu sergantiems žmonėms yra kompensuojami visų veikliųjų medžiagų vaistai, kurie yra gyvybiškai svarbūs. Ir sąlygos sergantiems žmonėms yra

nuolatos gerinamos, įtraukiant į sąrašus vis naujų vaistų. Pastaruoju metu į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) įrašyti vaistai Dapagliflozinum ir Empagliflozinum, skirti pacientams sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Vaistai skiriami triguboje terapijoje kaip pasirenkamasis gydymas deriniuose su metforminu ir sulfanilkarbamido deriniais ir kompensuojami 100 procentų. Šiuo metu minėti vaistai yra skiriami pagal A sąraše nustatytas skyrimo sąlygas. SAM specialistai ir gydytojai endokrinologai artimiausiu metu šiuos vaistus įtrauks į Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašą. ¬

šalys įtraukė naujas vaistų klases kaip antro pasirinkimo vaistus dar iki naujausių rezultatų apie papildamas GLP1 analogų ir SGLT2 inhibitorių naudas,

remdamiesi patogeneziniais veikimo mechanizmais, vaistų saugumu ir efektyvumu, o farmakoekonominius skaičiavimus atlieka lygindami nau-

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė:

Sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė:

Prof. Leonas Valius:

o švaistome lėšas suojamaisiais vaistais aprašą, patvirtintą dar 2012 m., vaistų kaina, o ne efektyvumo ir saugumo įrodymai yra svarbiausi veiksniai, parenkant vaisto vietą kompensuojamųjų vaistų gydymo algoritme, išskyrus pirmo pasirinkimo vaistą - metforminą. Visi naujieji medikamentai šiuo metu yra skiriami kaip trečio pasirinkimo vaistai, kai daugeliu atvejų jų skyrimas yra pavėluotas, žinant ligos vystymosi mechanizmus. Ar galim mes pateikti ekonominės naudos skaičiavimus, jei būtų koreguotas gydymo algoritmas ir skiriamos naujos vaistų klasės anksčiau, nei išsenka kasos funkcija, deja atsakymas yra neigiamas, nes nei gydytojai, nei mokslininkai nevaldo duomenų ir neturi pakankamos kompetencijos tokiems skaičiavimams atlikti. Tokius Lietuvoje kaupia VLK ir Sodra ir labai praverstų farmakoekonominiai skaičiavimai, priimant sprendimus. Ekonomiškai stiprios

KOMENTARAS:

- O aš manau, kad toks Nacionalinis susitarimas būtinas. Ir ne vien dėl ligos kontrolės, geresnių sąlygų pacientams, paslaugos prieinamumo, tačiau ir mokslo vystymo bei praktinių rekomendacijų, gautų iš šių tyrimų, panaudojimo prasme. Ypač palaikant pirminę grandį, kad šeimos gydytojai, taip pat ir gydyto-

jųjų klasių naudą nebe su senos kartos vaistais, bet lygindami naująsias klases ar skirtingus naujųjų vaistų klasių atstovus tarpusavyje. - Kaip suprantu, gydytojai endokrinologai prieš kelerius metus jau yra paruošę naują sergančiųjų diabetu gydymo algoritmą, tačiau vis dar naudojamės senuoju, sukurtu prieš penkerius metus. Kokie argumentai jo nekeisti?

Prof. Antanas Norkus: - „Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo“ projektas nejuda iš vietos, motyvuojant tuo, kad šiuolaikinių inovatyvių vaistų skyrimo sąlygų ir eiliškumo pakeitimas didins Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas. Bet naivu tikėtis, kad išlaidos nedidės, nes sergančiųjų diabetu skaičius kasmet auga, taip pat daugėja diabetikų, kuriems pasireiškia komplikacijos, o tai gydymo išlaidas didina net keletą kartų. Laiku skiriant inovatyvius vaistus galima išvengti komplikacijų progresavimo, žymiai sumažinti mirtingumą, nekentėtų pacientų gyvenimo kokybė.

jai–rezidentai, turintys mokslinio potencialo, galėtų įsilieti ne tik į praktinę, bet ir į mokslinę veiklą. Yra gydytojų rezidentų, kurie turi nuostabių idėjų, bet dažnai jos taip ir nusėda jų galvose. Vien tik norint pradėti mokslinį tyrimą Lietuvos mastu, kurio neremia jokia farmacinė kompanija ar kiti verslo segmentai, tam, kad gautum Bioetikos komiteto leidimą, reikia sumokėti 720 eurų. Tai daugiau nei rezidento mėnesio alga, bei vargu ar įmanoma skirti sumą iš šeimos gydytojo algos. Todėl daugelis jaunų specialistų neužsiima moksline veikla, kuri būtų mums naudinga. Manau, kad nacionalinė programa turėtų apimti ne tik skirtingus sektorius, prevenciją, bet ir mokslą. Priešingu atveju, geras idėjas jauni specialistai įgyvendins svetur. - Gydytojai endokrinologai teigia, kad visuomenei trūksta žinių apie diabetą, jo komplikacijas. Pritariate?

Dr. Gediminas Urbonas: - Atsakomybę užkrauti tik endokrinologams ar šeimos gydytojams, manau, ne visai teisinga. Žmogus ir pats turi būti suinteresuotas keisti gyvenimo būdą, mitybą, siekti geresnės ligos kontrolės. Informacijos galbūt ir pakanka, tik kartais atrodo, jog ji nepasiekia pacientų.

Dr. Jūratė Pečeliūnienė: - Svarbu, kaip žinias pateikti visuomenei ir kas dar, be šeimos gydytojo, diabeto slaugytojos ar gydytojo endokrinologo tą turėtų daryti . Turi būti skiriamos lėšos, pacientų žinioms apie diabetą ir diabeto raštingumą gerinti. Paaiškinti žmogui, kad tai – viso gyvenimo liga, užtikrinti intelektinį darbą, kad žmogus suprastų, mokėtų vertinti situaciją – tai, ne vienos ar dviejų konsultacijų trukmės reikalas. Pavyzdžiui, kad insuliną vartojantis pacientas mokėtų suvalgytą maistą paversti į insulino vienetus, vienkartinių pamokymų neužtenka. Pasiekiami visai kiti rezultatai, kai pacientas supranta ligą ir dirba kartu su medikų komanda. ¬

Jonas Čeponis: - Kai kurie nauji vaistai pradėti kompensuoti, bet jų nėra tame algoritme. Nors tai nereiškia, kad negalima šių vaistų vartoti, jų skyrimo gairės nėra apibrėžtos, ir turime spėlioti, ar skirdami gydymą taip, kaip laikome esant reikalinga (arba kaip tai daroma likusiame pasaulyje), nepažeisime kokių nors kažkieno susikurtų taisyklių. Gaila, kad jas nustato ne specialistai, o klerkai ir jų žodis svarbiausias. Sakoma, kad ieškoma ekonominio pagrindimo, tačiau žiūrima tik į kaštus, nepaisant kitų, neretai daug svarbesnių sveikatos ekonomikos rodiklių. Gyvename mitu, kad medicina yra nemokama. Matai, kad pacientui tiktų naujas vaistas, bet jo nėra algoritme, vadinasi, kaip ir negali jo skirti. Dar blogiau, kad dažnu atveju skirdami net ir brangiausius vaistus, nepasiekiame užsibrėžtų tikslų, labai dažnai dėl to siauro farmakocentrinio požiūrio. Pamirštame, kad medikamentinio gydymo efektyvumas siekia mažiau nei trečdalį kompleksinio gydymo efektyvumo.¬


6

Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d. LIETUVOS SVEIKATA

Diabeto gydymas Evelina Machova Lietuvos sveikatos mokslų universitete yra keletas mokslo institutų, Endokrinologijos institutas – vienas jų. LSMU MA Endokrinologijos institutas vienintelis toks Baltijos regione, sako jo vadovė prof. Rasa Verkauskienė. Įkurtas jis dar 1972 m. prof. J.Danio iniciatyva. Jau tuomet buvo dirbta keliomis kryptimis, kurios išliko ir šiandien. Endokrinologijos Institute veikia dvi laboratorijos – Cukrinio diabeto ir Bendrosios endokrinologijos. „Instituto mokslininkų iniciatyva įkurtas diabeto registras, apmaudu tik, kad jis plėtojamas darbuotojų entuziazmo dėka, nors dalyvaujame labai plačiuose tarptautiniuose tyrimuose. Tarp užsienio kolegų mūsų duomenys gerai vertinami. Turime pilną vaikų ir maždaug septyniasdešimt procentų suaugusiųjų sergamumo pirmojo tipo diabetu duomenų bazę. Ligų registro tikslas – ne tik surinkti ir suskaičiuoti sergančiuosius, turi būti nuolat kau-

„Ligų registro tikslas – ne tik surinkti ir suskaičiuoti sergančiuosius, turi būti nuolat kaupiami ir atnaujinam duomenys apie gydymo būdą, ligos kontrolę, komplikacijas bei ligos išeitis. Tuomet registrų pagrindu būtų galimi labai rimti moksliniai tyrimai, o nuolatinė situacijos analizė leistų daryti ilgalaikius strateginius sprendimus.“, - sako prof. R.Verkauskienė. piami ir atnaujinami duomenys apie gydymo būdą, ligos kontrolę, komplikacijas bei ligos išeitis. Tuomet registrų pagrindu būtų galimi labai rimti moksliniai tyrimai, o nuolatinė situacijos analizė leistų daryti ilgalaikius strateginius sprendimus. Deja, Lietuvoje galiojantys įstatymai dėl duomenų apsaugos neleidžia mūsų surinktų duomenų vadinti registru. Apskritai ši mintis nėra palaikoma nei politiniu, nei finansiniu lygiu. Žinoma, ši problema išsispręstų, jei pradėtų tinkamai funkcionuoti nacionalinė e-sveiktos programa. Apie tai mes daug kartų kalbėjome kurdami Nacionalinę diabeto programą, kuri, deja, yra įšalusi“, – sako prof. R.Verkauskienė. Glaudžiai dirbant kartu su Endokrinologijos klinika, Institute vykdomi moksliniai tyrimai monogeninio diabeto (kurį sukelia vieno geno mutacija) srityje, diabeto komplikacijų – diabetinės nefropatijos, retinopatijos bei autonominės neuropatijos,

Endokrinologijos klinikoje konsultuojami tiek suaugusieji tiek ir vaikai sudėtingais ligų atvejais, kuomet diabetą įtakoja ir kitos ligos

Taip pat atliekami įvairūs tyr

Kaip mokslas gerina diagnosti gydymo efektyvumą ir kuria p LSMU MA Endokrinologijos institutas ir Kauno klinikų Endokrinologijos klinika puikus pavyzdys, kaip mokslas gali pagerinti ne tik gydymo galimybes, bet ir pagerinti paslaugų prieinamumą. Instituto mokslininkai vardija tyrimus, kurie jau šiandien turi įtakos klinikinėje praktikoje.

LSMU ligoninės Kauno klinikos Endokrinolologijos klinikoje atnaujinta vaikų konsultacijų poliklinika gestacinio diabeto temomis, pradedami tyrimai insulino rezistencijos srityje. Bendrosios endokrinologijos laboratorijoje vykdomi retų endokrininių ligų moksliniai tyrimai: kardiometabolinės komplikacijos sergant Ternerio sindromu, epigenetiniai skydliaukės vėžio tyrimai, populiacinis įgimtos antinksčių žievės hiperplazijos tyrimas. Reikia paminėti, kad Institutas dalyvauja ir Europos retų endokrininių ligų referencijos centrų tinklo (Endo ERN) veikloje.

Kai tampa nepaprastu diabetu Nors sergančių cukriniu diabetu Lietuvoje yra tikrai nemažai, gydymas endokrinolo ar šeimos gydytojo pagalba daugeliu atvejų yra prieinama visiems. Tačiau, kaip pastebi

medikai, specialistų – gydytojų endokrinologų, diabeto slaugytojų, diabeto mokytojų – pasiskirstymas šalyje nėra tolygus ir tai turi įtakos paslaugos prieinamumui. „Atlikome Kauno klinikose gydomų pacientų apklausą ir nustatėme, kad diagnozavus cukrinį diabetą daugiau nei 90 proc. miesto gyventojų ir daugiau nei 80 proc. kaimo gyventojų be problemų pateko pas endokrinologą. Bet diabeto slaugytojos, kurių teikiamos paslaugos yra be galo svarbios, užtikrinant gerą diabeto kontrolę ir išvengiant ligos komplikacijų, beveik neprieinamos kaimo gyventojams: daugiau nei 80 proc. kaimo gyventojų nurodė, kad jų apylinkėje tokios paslaugos niekas neteikia, o nesilankė, kai paslauga teikiama, – vos 6 procentai“, –

Klinikoje medikai dažnai susiduria ir su skausmingomis ligos komplikacijomis. Viena jų diabetinė pėda. Tiesa, medikai sako jog net ir sudėtingiausiais atvejais stengiamasi taikant modernius gydymo metodus išsaugoti pacientui koją. Šis pacientas neteko vieno kojos piršto, tačiau gydytojai viliasi jog likusią jos dalį pavyks išsaugoti atstačius kraujotaką. sako doc.Dž.Veličkienė. Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai endokrinologai, kurie konsultuoja ne tik 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu sergančius pacientus, tačiau gali įvertinti, ar nėra paveldimo diabeto, parinkti, pritaikyti, apmokyti, kaip naudoti naujausiomis insulino leidimo ir glikemijos kontrolės technologijomis, taip pat konsultuoja ir visus sergančiuosius bet kokio tipo cukriniu diabetu. Neretai „paprastas“ cukrinis diabetas, į situaciją naujai pažvelgus mūsų specialistui, tampa ne visai „paprastu“. Pavyzdžiui, kai identifikuojama, kad yra neatpažintos hipoglikemijos, širdies kraujagyslių ar kita pato-

logija arba patikslinama, kad yra visai kitas cukrinio diabeto tipas. Taigi gydymo taktika kartais keičiama iš esmės. Be to, atvykę pacientai turi puikią galimybę būti konsultuojami kelių specialistų vienu metu. Pavyzdžiui, turinčiuosius diabetinės pėdos problemų kiekvieną trečiadienį konsultuoja ir diabeto slaugytojos, ir gydytojas endokrinologas, chirurgas, traumatologas, ortopedas, kraujagyslių chirurgas, mikrobiologas ir kiti specialistai. Panašus modelis yra sukurtas ir konsultuojant moteris nėštumo metu, planuojant nėštumą ar po gimdymo. „Manome, kad tai palengvina geriausio sprendimo priėmimą ir yra patogu pacientui“, – sako doc.Dž.Veličkienė. ¬


7

LIETUVOS SVEIKATA Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d.

Diabeto gydymas Apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) MA Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratoriją LSMU MA Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos vadovės doc. Dž.Veličkienės teiraujamės, kokią naudą, ar kaip dabar madinga sakyti, pridėtinę vertę visuomenei kuria ši laboratorija. Medikė visų pirma pradeda nuo to, jog LSMU – unikalus universitetas, nes čia sėkmingai integruojamos trys pagrindinės veiklos sritys – studijos, mokslas ir klinikinė veikla.

rimai

ką, didina pridėtinę vertę Apie Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) MA Endokrinologijos instituto Bendrosios endokrinologijos laboratoriją

Apie reprodukcinę sveikatą Reprodukcinės sveikatos tyrimai Institute vykdomi nuo 1994 m., kai pradėtas bendradarbiavimas su Šiaurės šalių andrologais ir endokrinologais. Pradžioje atlikti vyrų reprodukcinės sveikatos tyrimai, vėliau išsiplėsta ir į moterų reprodukcinės sveikatos įvairius aspektus. „Tyrimai davė nemažai vaisių. Prieš dešimtmetį dalyvavome viename Europos Komisijos finansuotame projekte. Surinkti duomenis ir šiandien analizuojami, jungiami į bendras bazes su Šiaurės ir pasaulio šalių mokslininkais, spausdinamos publikacijos prestižiniuose žurnaluose. Kokie svarbiausi rezultatai? „Galiu pasakyti, kad Lietuvos vyrų reprodukcinė sveikata nėra bloga, tačiau yra pavojingų signalų, kurie leidžia daryti prielaidas, jog jaunosios kartos reprodukcinės sveikatos rodikliai bus prastesni. Tyrėme suaugusiųjų vyrų spermą, lytinių hormonų koncentraciją. Tyrimų rezultatai, lyginant su Šiaurės šalimis, yra vieni geriausių. Tačiau didėja sergamumas sėklidžių vėžiu, o tai vienas iš vyrų reprodukcinės sveikatos rodiklių.. Kiti nerimą keliantys duomenys – gana didelis kriptorchizmo – nenusileidusių sėklidžių kūdikystėje – dažnis, lyginant pavyzdžiui su Suomija. Keliama hipotezė, kad per pastaruosius kelis dešimtmečiu kažkas pasikeitė mūsų aplinkoje ir vyrų reprodukcinė sveikata gali blogėti.. Ar galime kaip nors tai pakeisti? Sveika mityba, fizinis aktyvumasgali padėti sustabdyti šiuos procesus, – sako prof. B.Žilaitienė.

Apie neuroendokrininę reguliaciją Pasak profesorės, daug dėmesio jos vadovaujamos laboratorijos mokslininkai skiria retoms endokrininėmis ligomis. „Cukrinis diabetas nėra reta liga, tačiau pacientai, kurie serga kai

„Dirbame dviem kryptimis, kurios susiklostė nuo seno tai – žmogaus reprodukcinė sveikata ir antroji kryptis neuroendokrininė reguliacija bei jos sutrikimai. Skamba įmantriai, tačiau mūsų visos endokrininės sistemos veikla paremta šia reguliacija. Ji prasideda nuo pogumburio ir hipozės centrų smegenyse, jų gaminami hormonai reguliuoja periferines endokrinines liaukas“, – sako laboratorijos vadovė prof. Birutė Žilaitienė. kuriomis retomis endokrininėmis ligomis, turi didesnę riziką sirgti angliavandenių apykaitos sutrikimais ir diabetu. Diabetas – didelė susirgimų grupė. Be visiems gerai žinomo pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto, yra ir pankreatinis diabetas dėl kasos pakenkimo po uždegimų, operacijų ir kitų kasos ligų, antrinis diabetas dėl jau minėtų kitų endokrininių ligų, genetinis diabetas. Kiekvieno paciento gydymas bus skirtingas, todėl svarbu tiksliai nustatyti, kokio tipo yra lig. Suprantama, tokie tyrimai kiekviename šeimos gydytojo kabinete neatliekami, bet trečio lygio ligoninėse įmanomi“, – sako prof. B.Žilaitienė. ¬

„Mokslininkų darbas visuomenei nėra aiškiai matomas ir suprantu, kad gali būti mažai suprantama nauda, bet moksle greitų ir įspūdingų rezultatų nebūna. Čia reikia atkaklumo ir kantrybės. Mažas žingsnelis pirmyn svarbus globaliam mokslo progresui, nors į praktiką atradimai gali būti įdiegti tik po ko kurio laiko ar net tiesioginio pritaikymo visai nebūna. Kaip svarbų mūsų mokslininkų indėlį norėčiau paminėti ir jų kompetenciją, žinias, kuriomis naudojamasi kuriant Diabeto prevencijos programą, gydymo algoritmus,

„Mokslas kaip ir visas pasaulis tampa kosmopolitiškas. Ir tai gerai, nes viena šalis ar laboratorija nepajėgi išspręsti globalių mokslinių klausimų, o daugelio šalių mokslininkų bendradarbiavimas leidžia iškristalizuoti geriausias idėjas“, – sako doc. Dž.Veličkienė.

teikiant rekomendacijas, atliekant ekspertinius darbus, rengiant doktorantus“, – sako doc. Dž.Veličkienė. Reikia paminėti ir faktą, jog laboratorijos mokslininkai yra nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto prevencijos srities ekspertai. Yra atliktas vienas iš nedaugelio vaikų nutukimo tyrimų, kai buvo palygintas gyvensenos keitimas ir metformino efektyvumas. 2 tipo cukrinio diabeto pasaulyje ir Lietuvoje daugėja. Šiuo metu mūsų šalyje serga daugiau 120 tūkst. žmonių ir dar antrą tiek gali būti, kad nežino sergą arba yra viena iš prediabetinių būklių. Laboratorijos mokslininkai kartu su kitų šalių šios srities ekspertais dalyvavo kuriant 2 tipo cukrinio diabeto prevencijos strategiją, metodiką Europoje ir parengė tarptautines rekomendacijas, kaip būtų galima išvengti ar atitolinti ligos pradžią. Ši patirtis šiuo metu dar nėra visiškai išnaudota Lietuvoje, bet jų kompetencija ir žinios pravertė rengiant Sveikatos apsaugos ministerijai Nacionalinę diabeto programą.

Kokius tyrimus atlieka laboratorijos mokslininkai? ¬ Pirma, tai jau kelis dešimtmečius atliekami epidemiologiniai tyrimai. Ką tai reiškia visuomenei, kam to reikia? Ogi, visiems iškyla klausimų, kiek žmonių Lietuvoje serga 1 ar 2 tipo cukriniu diabetu. Daugėja, stabilizavosi susirgimų dažnis, o gal mažėja? Kas dažniau Lietuvoje serga šia liga – mergaitės ar berniukai, vyrai ar moterys? Kada dažniausiai susergama 1 tipo cukriniu diabetu, kokios dažniausios komplikacijos ir dėl ko dažniausiai numirštama? Ar sergama daugiau nei kitose šalyse? „Štai į tokius klausimus ir atsako mūsų mokslininkų tyrimai. Jų rezultatai leidžia įvertinti sergamumo situaciją šalyje, tendencijas, prognozuoti, sudaro sąlygas analizuoti priežastis“, – sako doc. Dž.Veličkienė. ¬ Antra tyrimų, kuriuos atliko ar atlieka mokslininkai vieni ar bendradarbiaudami su užsienio kolegomis, grupė yra tie, kuriuose tiriamos galimos 1 tipo cukrinio diabeto priežastys – genetinės, imunologinės, mitybos, aplinkos. „Jei jūsų aplinkoje yra sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu, tikrai žinote, ką patiria susirgęs asmuo ir visa šeima. Klausimas „Kodėl man, dėl ko jis atsi rado?“ labai dažnas“, – sako doc.Dž.Veličkienė. Mokslas šiuo metu jau turi nemažai atsakymų, kodėl ir kaip vystosi 1 tipo cukrinis diabetas ir prie šių atradimų yra prisidėję laboratorijos mokslininkai, dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip

„EuroDiab“, „International type 1 diabetes Genetic Consortium“, „Genetinis diabetas Lietuvoje“. Šiuo metu institute pradėti naujų paveldimo diabeto formų paieškos tyrimai. „Mokslas kaip ir visas pasaulis tampa kosmopolitiškas. Ir tai gerai, nes viena šalis ar laboratorija nepajėgi išspręsti globalių mokslinių klausimų, o daugelio šalių mokslininkų bendradarbiavimas suvienija išteklius, patirtis, leidžia iškristalizuoti geriausias idėjas“, – sako laboratorijos vadovė. ¬ Trečia sritis – tai cukrinio diabeto – tiek 1 tipo, tiek 2 tipo – lėtinių komplikacijų tyrimai. Daugelis tikriausiai žinote, kad vienas pagrindinių cukrinio diabeto gydymo tikslų – pasiekti gerą diabeto kontrolę tam, kad būtų išvengta akių, inkstų, širdies, galvos smegenų, nervų, kojų kraujagyslių, lytinės funkcijos pakenkimo. „Šios komplikacijos ypač blogina sergančiųjų gyvenimo kokybę, yra pagrindinės mirties priežastys. Komplikacijų gydymas ir prarastas darbingumas reikalauja didelių finansinių išteklių. Šiuo metu atliekami tyrimai siekia atsakyti į klausimus, kaip dažnai ir kodėl šios komplikacijos kartais atsiranda ne tik esant blogai diabeto kontrolei. Atliekami įvairių lipidų apykaitos, vitamino D, uždegimo žymenų paieškos, gyvensenos ypatumų ir genetiniai tyrimai, kurie, tikimės, leis papildyti mokslo žinias apie diabetinės retinopatijos (akių pažeidimo), autonominės neuropatijos (nervų) ir nefropatijos atsiradimo ir formavimosi

ypatumus“, – sako doc. Dž.Veličkienė. ¬ Ketvirta sritis – sergančių diabetu emocinės ir psichinės sveikatos, streso vertinimo tyrimai. „Šios srities sutrikimai gali būti tam tikrų cukrinio diabeto komplikacijų ir priežastis, ir pasekmė. Todėl džiaugiamės, kad savo gretose turime ir psichologą. Psichologinės, emocinės sferos ištyrimas, analizuojant bet kokius su cukriniu diabetu susijusius klausimus, leidžia mums daryti platesnes išvadas, žvelgti holistiškai į pacientą, sergantį cukriniu diabetu“, – teigia laboratorijos vadovė. ¬ Penkta sritis, kurioje plačiau darbuotis pradėta prieš šiek tiek daugiau nei 5 metus, mokslinį tyrimą pradėjus vienai doktorančių – tai nutukimo bei gestacinio diabeto įtaka ilgalaikei motinos ir vaiko sveikatai. „Ištirta daugiau nei šimtas šeimų, kuriose mamos nėštumo metu, prieš penkiolika ir daugiau metų, metu sirgo cukriniu diabetu. Ištyrus mamas ir jų vaikus, gimusius tiek iš patologinio nėštumo, tiek ir to, kurio eiga buvo normali, nustatėme, jog daliai jų yra prediabetas, nutukimas, diabetas, lipidų apykaitos sutrikimai ir dabar, bendradarbiaudami su kitais mūsų universiteto padalinių mokslininkais, ieškome atsakymų, kodėl vieniems atsirado šio būklės, o kitiems – ne. Tikimės, kad pabaigus tyrimus, galėsime pateikti rekomendacijas, kas ir kaip galėtų išvengti 2 tipo cukrinio diabeto ateityje, jei mama nėštumo metu sirgo diabetu“, – vardina doc.Dž.Veličkienė.

Naujausia sritis Nauja sritis, kurioje tik pradedami darbai bendradarbiaujant su kitais universiteto padaliniais, – insulino rezistencijos tyrimai. Atsparumas insulinui arba rezistencija insulinui yra ne tik svarbiausias 2 tipo cukrinio

diabeto formavimosi mechanizmų, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų ir senėjimo. „Mus domina iki šiol mažai tyrinėtos sunkios atsparumo insulinui formos, kai bet koks šiuo metu prieinamas gydymas yra neefektyvus ar mažai

efektyvus. Planuojama ilgalaikė tyrimų programa ir tikimės, kad ateityje galėsime atsakyti, kaip ir kodėl formuojasi ypač sunkus atsparumas insulinui ir kaip to išvengti“, – sako doc. Dž.Veličkienė.

Apie mokslinių tyrimų naudą visuomenei Pasak gydytojos doc. Dž.Veličkienės, mokslininkai savo darbais yra prisidėję prie globalių tyrimų, kurie identifikavo 1 tipo cukrinio diabeto genetinius žymenis ir patogenezinius mechanizmus. Vienas tyrimų „Genetinis diabetas Lietuvoje“ paspartino tam tikrų genetinių tyrimų įdiegimą Lietuvoje ir leido identifikuoti asmenis, kurie daug metų manė sergą 1 tipo cukriniu diabetu, o po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad jiems yra kitos kilmės diabetas ir gydymas

insulinu nereikalingas arba pakanka vien gydymo tabletėmis. Ar galite įsivaizduoti, kaip pasikeičia tokio žmogaus, vaiko, visos šeimos gyvenimas, kai nebereikia po keletą kartų per dieną matuotis glikemijos ir injekcijų. Kelių šių diabeto tipų nustatymas šiuo metu tapo įprasta klinikine praktika Kauno klinikose. Kitas svarbus momentas, kad žinios ir patirtis, vykdant 2 tipo cukrinio diabeto prevencijos tyrimus bei kuriant nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto prevencijos metodus, adaptuojant kitų

šalių patirtis Lietuvai, praverčia organizuojant klinikinį darbą Kauno klinikose. Čia baigiamas formuoti funkcinis Nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto prevencijos centras. Šiame centre nutukę ir didelę 2 tipo cukrinio diabeto riziką turintys pacientai turės galimybę gauti konsultaciją ir gydymą – pradedant nuo endokrininės patologijos, galinčios sąlygoti nutukimą, eksliudavimo, gyvensenos keitimo mokymo, esant reikalui – medikamentinį nutukimo gydymą ar būtų siunčiami chirurginiam nutukimo gydymui. ¬


8

Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d. LIETUVOS SVEIKATA

Mano liga Evelina Machova

Skausmas krūtinėje Viskas prasidėjo maždaug prieš septynerius metus, kai Vytautas pajuto skausmą krūtinėje. „Buvau stažuotėje Prancūzijoje. Važiuodamas gal pusės kilometro aukštyje pamačiau gražią pilį, ir nusprendžiau aplankyti. Belipant, maždaug ties viduriu kelio sumažėjo parcialinis slėgis ir teko tiesiog ant suoliuko prigulti. Tada ir supratau, kad skauda krūtinę ir tikrai ne dėl pasikeitusio slėgio“, – pasakoja V.Norvilis. Vos grižus į Lietuvą Vytautui Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nustatyta širdies vainikinių kraujagyslių stenozė, iš karto buvo įstatytas stentas. Medikas po šių procedūrų pasijuto geriau ir gyveno kaip niekur nieko – nei gąsdino savęs, nei guodė, sako depresijos ir taip pakanka. „Po kelerių metų keliaudamas, berods, po Egiptą, vėl pasijutau blogai. Bet ne taip kaip pirmą kartą, kai krūtinę suskaudo. Tiesiog kažkoks bendras silpnumas. Grįžęs pasitikrinau

„Išgirdęs, kad man diabetas, pagalvojau: „Na, viskas dabar jau įklimpau – nei kelionių, nei sporto“, – pasakoja gydytojas reabilitologas iš Druskininkų Vytautas Norvilis

Apie baimę tapti našta ir grįžusį optimizmą KOMENTARAS:

- Yra toks posakis – diabetas ne liga, o ypatingas gyvenimo būdas. Reikia prie jo tik prisitaikyti. Tuomet ir komplikacijų galima išvengti, ir gyventi visavertį gyvenimą. Mūsų, kaip gydytojų, pareiga kiekvieną pacientą išmokyti, kaip gyventi su diabetu. Žinoma, kiekvienas mūsų esame skirtingas, su skirtingais pomėgiais, laisvalaikio praleidimu ir kiekvienam pacientui tas prisitaikymas kitoks. Daug kas priklauso nuo darbo: dirba sėdimą ar ne, fizinio aktyvumo. Vieni pacientai vos išgirdę diagnozę puola į neviltį. Yra ir tokių, kurie visai nekreipia dėmesio, nes liga prasideda nebyliai – nieko neskauda, nesijaučia. Būna ir tokių kurie rūko, dietos nesilaiko. Bet gydytojas kiekvieną pacientą turi išmokyti angliavandenių skaičiavimo, dietos, dienos režimo,

svorio korekcijos, nes tai labai svarbūs kriterijai ligos kontrolei. Reikia nepamiršti ir medikamentinio gydymo, kuris padeda sumažinti glikemijos rodiklius. Mano praktikoje yra pasitaikę atvejų, kaip, beje, ir Vytauto, kad išgirdus diagnozę daugelis pagalvoja, jog su sportu viskas baigta. Nors iki tol, jie gana intensyviai sportavo ir tokią veiklą mėgo. Diabetas dar nereiškia, jog turi visiškai atsisakyti buvusio gyvenimo malonumų. Sportuoti galima ir intensyviai, tereikia tik gerai pasiskaičiuoti angliavandenius. Galima pasiekti ir gerų sportinių rezultatų. Kai Vytautas pas mane pakliuvo, jau turėjo antsvorio, o nutukimas yra viena antro tipo diabeto priežasčių. Jei svoris sergančiam diabetu auga, didėja ir cukraus kiekis kraujyje. Nes receptoriai yra imlūs insulinui ir jo nepasisavina. Jeigu svoris krenta, susitvarko ir glikemijos rodikliai – gerėja žmogaus savijauta. Vytautas, kai pradėjau jį gydyti, gaudavo tris vaistus nuo diabeto. Svarstėm skirti ir insulino terapiją, tačiau jo kasa dar gamino C-peptidą. Be to, šalia antro tipo cukrinio diabeto, Vytautas turėjo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Todėl buvo paskirtas inovatyvus vaistas, kuris ne tik efektyviai kontroliuoja glikemiją bei svorį, bet gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų. Jei neklystu, paskyrus naują vaistą, Vytautui pavyko numesti bene keturiolika kilogramų, glikemija susitvarkė. Tiesa, pacientas per visą tą laiką išlaikė vienodą fizinio aktyvumo krūvį, kas irgi labai svarbu siekiant geros savijautos. ¬

jęs“. Nuo pirmų dienų pradėjus vartoti inovatyvius vaistus man nukrito svoris, per mėnesį netekdavau po tris kilogramus, vienu metu net buvau šiek tiek išsigandęs. Kad nuo pilvo krenta, smagu, bet kad ir rankos, ir kojos sulyso... Galvojau, kaip čia dabar juokingai atrodysiu. O kai po poros mėnesių pasimatavau cukrų, buvau praktiškai sveikas žmogus, nes cukraus rodiklis buvo šeši. Tokio rezultato nesitikėjau per po-

rą pirmų mėnesių“, – sako Vytautas ir priduria, kad inovatyvius vaistus, jei tik apie juos būtų žinojęs, būtų pradėjęs vartoti iš karto, net ir pats už juos susimokėjęs. „Visai kita gyvenimo kokybė. Padidinau ir kasdienio sporto krūvį. Savijauta pasikeitė, atsirado optimizmo, gyvenimo džiaugsmo. Aišku, nukritęs svoris irgi džiugina. Atrodo, kad man kas kokius penkerius metus būtų atėmęs“, – juokiasi Vytautas. ¬

„Kai išgirdau diagnozę „diabetas“, išsigandau. Kažkaip net ir pagalvojau - jei stiprus infarktas, staigiai miršti. Tai manęs negąsdino, bet tos komplikacijos – aklumas, galūnės netekimas... Baisu. Net nežinai, nei kada, nei kokia komplikacija gali pasireikšti. Bijojau tapti našta artimiesiems“, – pasakoja gydytojas reabilitologas iš Druskininkų Vytautas Norvilis (54 m.). cukraus kiekį kraujyje ir sužinojau, kad man diabetas. Atrodė, kad iš niekur išlindo. Nors įtarti galėjau, vis dėlto ir tėvukas juo sirgo, bet tą mintį vis vijau šalin“, – sako Vytautas.

Apie pasikeitusį gyvenimą V.Norvilis, kaip pats sako, visuomet buvo fiziškai aktyvus. „Jaunystėje buvau net kandidatas į lengvosios atletikos meistrus. Sprinteris, baseine plaukiojau, žodžiu, visada sportavau ir pakankamai intensyviai.

tapo sunkiau, perplaukdavau baseiną ir, žiūrėk, jau reikia pailsėti. Tai ir psichologiškai sunku. Kai išgirdau, kad man diabetas, pagalvojau: „Na, viskas dabar jau įklimpau – nei kelionių, nei sporto“. Bet kažkaip po truputį su ta mintimi, jog esu diabetikas, apsipratau, skyrė gydymą, pradėjau gerti vaistus. Šiek tiek, pakoregavau mitybą, teisingiau porcijas sumažinau, nes ir iki ligos visai sveikai maitinausi. Bet kai tik paskyrė pirmus vaistus, svoris iškarto pa-

Sugrįžęs optimizmas Grįžęs iš Dubajaus Vytautas jautėsi nekaip. „Kaip ir silpna, ir negera, bet galvojau nieko tokio, turbūt kelioninis nuovargis. Kaip tik budėjau darbe, vis nedavė ramybės ta savijauta, tad ėmiau ir pasimatavau cukrų. Žiūriu į tyrimą ir negaliu patikėti – 18! Ryte kolegai parodžiau tyrimus, tas sako kuo skubiausiai važiuok į Kauną. Nuvažiavau, o gydytojas man ir sako: „Keisim vaistus“. Daug vilčių neturėjau. Žinot,

Žinote, kas baisiausia? Kad atsiduri tokiame uždarame rate – auga svoris, judi kur kas mažiau, judi mažiau – svoris auga dar greičiau. Ir sportuoti tapo sunkiau, perplaukdavau baseiną ir, žiūrėk, jau reikia pailsėti. Tai ir psichologiškai sunku. Kai išgirdau, kad man diabetas, pagalvojau: „Na, viskas dabar jau įklimpau – nei kelionių, nei sporto. Tempą prilėtinau, kai įstatė stentą, nes nebepakeldavau tokio fizinio krūvio. Teko bėgiojimo atsisakyti, bet liko baseinas. Gyvenimą šiek tiek teko koreguoti. Kai diagnozavo diabetą, skyrė vaistus, aptingau, ėmė augti svoris. Aišku, kai per metus priaugi kelis kilogramus, nelabai kreipi dėmesio, tik kelnes laisvesnes nusiperki, bet per kelerius metus, antsvoris pasijuto. Žinote, kas baisiausia? Kad atsiduri tokiame uždarame rate – auga svoris, judi kur kas mažiau, judi mažiau – svoris auga dar greičiau. Ir sportuoti

mažu pradėjo augti. Tiesa, nesisekant kontroliuoti glikemijos ne kartą teko keisti ir vaistus – vienų pridėti, kitų nuimti. Pamenu vienu vaistu net sūnų šiek tiek išgąsdinęs buvau. Atostogavome Dubajuje, ir man kartą per savaitę reikėdavo susileisti vaistus. Pasiimu aš švirkštą, „raketa“ jį vadindavau – tokia adata stora buvo, iš tikrųjų kraupiai atrodė. Sūnus kai pamatė mane su tokiu „ginklu“ sako: „Einu pasivaikščioti, nes baisu kai tu čia, tėvai, su ta „raketa“ sau pilvą badai“,“ – prisimena Vytautas.

ne pirmą kartą buvo keičiami vaistai, bet norimo rezultato nepasiekdavome. Tuo metu jau ir svorio buvau nemažai priaugęs, buvau sau pažadėjęs, kad jei pasieksiu 125 kilogramus, važiuosiu operuotis. Gerai, kad neprireikė. Paskyrė naujus vaistus, galvojau, kad bent jau cukrų iki devynių numuštų, o septyni būtų svajonė. Tie nauji vaistai irgi buvo leidžiami, bet jau kasdien, o adatėlės plonytės, praktiškai nejunti, kaip įsiduri. Po kelių mėnesių jaučiausi visai gerai, sūnus sako: „Tėvai, tu iš veido pasikeitęs, pašviesė-

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas endokrinologas Tadas Stasiūnas:


9

LIETUVOS SVEIKATA Nr. 46 (1245) 2017 lapkričio 16-22 d.

Diabetas ir technologijos

Diabetikus siekia išvaduoti nuo adatų dūrių “ Ruošiasi pirmiems tyrimams

„GlucoCarer“ prietaiso kūrėjų komanda triumfavo JAV „Silicio slėnio inovacijų iššūkio“ konkurse „Geriausios pasaulinio masto inovacijos“ kategorijoje

licio slėnio inovacijų iššūkio“ („Silicon Valley Innovation Challenge“) „Geriausios pasaulinio masto inovacijos“ kategorijoje buvo skirtas aukščiausias apdovanojimas. Kuriamo produkto idėjos unikalumu jungtinė mūsų studentų komanda nurungė net 150 konkurse dalyvavusių konkurentų, o finale – 50 dalyvių. Vertinimo komisija komandoms suteikė vertingų patarimų, kaip patobulinti konkursui siūlytas idėjas, plėtoti verslo modelį, kam skirti didžiausią dėmesį. „GlucoCarer“ komanda buvo pakviesta pristatyti idėją ir „Elevator Pitch“ renginyje.

Sulaukusi didelio įvertinimo ir finansinės paramos jaunų kauniečių komanda jau sukūrė neinvazinio gliukozės matuoklio „GlucoCarer“ pirmają versiją ir ruošiasi tyrimams. Šis unikalus prietaisas galėtų iš esmės palengvinti cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimą. Ši idėja pernai pelnė aukščiausią apdovanojimą prestižiniame JAV „Silicio slėnio inovacijų iššūkio“ konkurse „Geriausios pasaulinio masto inovacijos“ kategorijoje.

„Šiuo metu bendradarbiaudami su Kauno klinikomis gruodžio pirmoje pusėje ruošiamės atlikti pirmąjį tyrimą su sveikais žmonėmis“, – sako projektui vadovaujantis Rolandas Jakaitis, baigęs biomedicininės elektronikos inžinerijos studijas. Aigustė Tavoraitė

Pasiūlė unikalią idėją Lietuvoje kuriamas neinvazinis gliukozės matuoklis „GlucoCarer“ atvertų galimybę sergantiesiems diabetu išsivaduoti nuo kone 6–12 kartų per dieną atliekamų tyrimų, kai pirštus tenka badyti adatomis. Ant ausies nešiojamas specialus elektroninis prietaisas duomenis apie gliukozės kiekį kraujyje visą laiką pateiktų į išmaniuosius prietaisus. Šis projektas prieš metus gimė Kauno technologijos universiteto (KTU) verslumo ugdymo alternatyvos „Technologijų antreprenerystė“

kurse. Idėją išvystė Elektros ir elektronikos fakulteto biomedicininės inžinerijos Šarūnas Demjanovas, Paulius Eglinskas, Rolandas Jakaitis ir Eividas Kavolėlis ir Ekonomikos ir verslo fakulteto studentai Viktorija Laimaitė ir Audrius Navickas. Vieni buvo atsakingi už inžinerinę produkto dalį, o kiti – už verslo modelio plėtojimą. Projektas taip pat įtraukė ir A.Smetonos gimnazijos auklėtinį Kiprą Zabeliauską, kuris laimėjo esė rašinio konkursą. „Šiame verslumo ugdymo kurse susirenka studentai iš skirtingų fakultetų, kurie kartu dirbdami turi siekti išspręsti skaudžią problemą, kad žmonėms realiai palengvėtų gyvenimas. Neinvazinio gliukozės matuoklio sukūrimas – unikali idėja ir didžiulis iššūkis. Invazinė gliukozės kiekio kraujyje matavimo priemonė žmogui kelia didelį nepatogumą, skausmą, o ilgainiui – ir pirštų nejautrumą. Koncepcinis produktas padėtų išspręsti šią problemą“, – sakė KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto lektorė, „Technologijų antreprenerystės“ kurso dėstytoja ir koordinatorė Rita Jucevičienė.

Įgavo didžiulį pagreitį KTU studentų, dėstytojų ir mokslininkų pastangos greitai buvo įvertintos. Pernai Lietuvos septintuko ir trijų San Chosė universiteto (JAV) jungtinė studentų komanda konkurse neinvazinio gliukozės matuoklio „GlucoCarer“ idėjos novatoriškumu, aktualumu ir pritaikomumu įtikino daugiau nei 20 ekspertų, investuotojų ir Silicio slėnio įmonių atstovų komisiją. Jiems konkurse „Si-

Šiemet Vilniuje vykusioje parodoje „Vilnius Išranda 2017“ kategorijoje „Didžiausia idėja“ projektas laimėjo 7 tūkst. eurų prizą, o Kauno miesto savivaldybės organizuotame konkurse „Kauno startuoliai 2017“ – beveik 27 tūkst. eurų prizą tolesnei projekto plėtrai. Jaunųjų kauniečių startuolis „GlucoCarer“ nugalėjo ir „Vilnius Tech Park“ beveik prieš porą mėnesių įvykusiame pasaulinio inovacijų tinklo „1776“ inicijuotame renginyje „Challenge Cup Vilnius“. Parodose gauta finansinė parama leido tęsti darbą. Gerokai atsinaujinusi komanda – R.Jakaitis, E. Kavolėlis, K.Zabeliauskas, R.Raudytė, K.Zakaraitė, J.Gasparovičius – šiuo metu jau yra sukūrusi prietaiso pirmąją versiją. „Šiuo metu bendradarbiaudami su Kauno klinikomis gruodžio pirmoje pusėje ruošiamės atlikti pirmąjį tyrimą su sveikais žmonėmis. Žinome,

kad pagal dabar sukurtus principus prietaisas turėtų matuoti, tačiau tik išanalizavę rezultatus galėsime įsitikinti, ar pasirinkti matavimo metodai veikia ir kiek tiksliai tai vyksta“, – sakė projektui vadovaujantis Rolandas Jakaitis, baigęs biomedicininės elektronikos inžinerijos studijas ir šiuo metu KTU besimokantis tarptautinio verslo studijų programoje. Pasak jo, tokie prietaisai yra kuriami pasaulyje, tačiau lietuvių pasirinktos metodikos kartu taikytos dar nebuvo. „Gliukozės kiekį kraujyje prietaisas nustato matuodamas elektrinę kūno varžą, registruojami šviesos absorbcija ir temperatūrų skirtumai, – supaprastintai aiškino pašnekovas. – JAV buvo sukurtas panašus prietaisas „GlucoWatch“, tačiau jis nepasiteisino, nes dirgino odą, buvo leidžiama per didelė elektros srovė. Mes šį principą taikome daug saugiau. Kiek publikacijų teko matyti, identiškai to, ką kuriame mes, niekas nedaro.“ ¬

Diabetas nr. 3  

Savaitraščio „Lietuvos sveikata“ specialus priedas

Advertisement