Page 1

Sveika šeima KOKYBIŠKO GYVENIMO ABĖCĖLĖ

Lietuvos

SVEIKATA

Nr. 12 (1211) | 2017 kovo 23-29 d. | www.lsveikata.lt

Alma Mater 2017 Išskirtinės sveikatos specialistų kalvės, kuriomis akademinis jaunimas didžiuojasi, nes dėstytojai ir profesoriai gerai žino, ko reikia šiuolaikiniam, moderniam mokymo procesui

4-5 p. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: apie plačias karjeros galimybes ir aukštą studijų kokybę

6-7 p. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas - viena sėkmingiausių Lietuvos mokslo įstaigų

8-9 p. Kauno kolegijos Medicinos fakultetas: laikas bėga, bet vertybės nesikeičia

10 p. KVK Sveikatos mokslų fakultetas geriausia mokymosi bazė Vakarų Lietuvoje

11 p. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto stiprybė - platus bendradarbiavimas

11 p. Šiaulių universitete – dėmesys sveikatos, gyvybės ir socialinės gerovės mokslams

Platinamas su: • „Būdu žemaičių“ (Mažeikiai), • „Gyvenimu“ (Prienai), • „Gargždų kraštas“, • „Lietuvos sveikata”, • „Molėtų žiniomis“, • „Nauju rytu“, • „Naujuoju Gėlupiu“ (Prienai), • „Penktadienio žemaičiu” (Telšiai), • „Plungės žiniomis”, • „Radviliškio naujienomis”, • „Rietavo žeme”, • „Šileliu” (Anykščiai), • „Šilalės žiniomis”, • „Švenčionių kraštu”, • „Ukmergės žiniom”, • „Utenos apskrities žiniom”.

ISSN 2351-6623

Priedas parengtas bendradarbiaujant su universitetais, kolegijomis, valstybės institucijomis


2

Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (tuometinio Kauno medicinos instituto) absolventas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas:

Norėtųsi, kad jaunieji kolegos neprarastų ryšio su pacientu

- Nuo universiteto baigimo jau prabėgo 41 metai, tačiau neblėsta šilti prisiminimai tiek galvojant apie grupės draugus, tiek apie dėstytojus. Didžiulį įspūdį ir nemažai įtakos tolesnei karjerai turėjo fundamentaliųjų mokslų profesorius Mindaugas Venclauskas, mums dėstęs biofiziką. Kaip tik tuo metu jis pasiūlė idėją: gal atsiras tarp medikų norinčiųjų giliau pastudijuoti fundamentaliuosius mokslus – medicininę statistiką, biofiziką, psichologiją. Taip atsidūriau tarp tų, kurie sėkmingai išlaikė specialų egzaminą. Nemaža dalis baigusiųjų tapo ne tik gerais klinicistais, bet ir pasirinko mokslinę karjerą. Iš dėsčiusių klinicistų norėčiau išskirti hematologijos profesorių Juozą Juknevičių. Tai buvo labai laisvas žmogus, nepaprastai plačios erudicijos, ne vien kraujo, bet vidaus ligų specialistas. Nuo tų laikų, galima sakyti, sekdamas profesoriaus pavyzdžiu pradėjau rinkti anglišką medicininę literatūrą ir naudotis ja. Taigi nukritus geležinei uždangai jau buvome pasirengę vakarietiškos medicinos reformai. Negaliu nepaminėti dar vieno šviesaus atminimo profesoriaus Jono Bakščio, plataus profilio specialisto. Nors esu siauresnės srities – gastroenterologijos - specialistas, ligi šiol atsispiriu į tuo metu jo padėtą vidaus ligų išmanymo pagrindą. Dabartiniai studentai turi daug geresnes teorinių studijų galimybes negu mes. Tačiau norėtųsi, kad jaunieji kolegos neprarastų ryšio su pacientu, suprastų, kad reikalinga ne tik aukšta diagnostinė ir terapinė kvalifikacija, bet ir mokėjimas bendrauti. Visa tai neabejotinai prisideda prie profesinės sėkmės. ¬

Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventė prof. dr. Gražina Drąsutienė:

Demokratiška fakulteto dvasia lydėjo visus studijų metus

- Man Vilniaus universitetas yra mano gyvenimas. Baigusi Panevėžio J.Balčikonio vidurinę mokyklą aukso medaliu įstojau į VU Medicinos fakultetą. Dalis bendraklasių stojo į Kauno medicinos institutą, bet tėvas man patarė rinktis Vilniaus universitetą, nes ši mokslo įstaiga turėjo garbingą istoriją, be to, pats žodis „universitetas“ suteikia jaunam žmogui platesnes galimybes tobulėti. Demokratiška fakulteto dvasia lydėjo visus studijų metus ir jau baigus studijas. Mums pasisekė – turėjome aukščiausio lygio dėstytojus. Profesūra man atrodė nepasiekiama tiek profesinėje, tiek bendražmogiškoje veikloje. Tačiau taip susiklostė, kad po studijų pati likau dirbti Medicinos fakultete. Prisimenu, kai dar mokykloje rašėme rašinį „Kuo norėtumei būti?“. Parašiau – universiteto dėstytoja. Taigi, mano norai išsipildė. Pasirinkus akušerijos-ginekologijos sritį darbas katedroje įpareigojo žengti ir į mokslo dirvonus. Viskas vyko lyg ir savaime – disertacijos, straipsniai, knygos. Tik viena yra aišku: jei pasikartotų situacija, kur ir ką studijuoti – aišku, tai būtų Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir akušerijos ginekologijos specialybė. Šitų dalykų neišduodu, lieku jiems ištikima. Jauniesiems linkiu rinktis studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Svarbiausia, dirbti ir gyventi Lietuvoje. ¬

Sėkmingi absolventai – apie studijas Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė, l.e. vyriausiojo gydytojo pavaduotojos slaugai pareigas Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto absolventė Jurgita Vaitiekienė:

Esu įsitikinusi, kad slauga kaip specialybė nebus pamiršta

- Kai prieš dvidešimt metų baigiau dar tuometinę Aukštesniąją medicinos mokyklą ir įgijau medicinos sesers kvalifikaciją, sakiau, kad mokslai labai sunkūs ir daugiau tikrai nestudijuosiu. Tačiau po septynerių metų mokslus kolegijoje – jau aukštojoje mokykloje – baigiau dar kartą. Prisimenu labai reiklius, bet gerus dėstytojus, šiltą atmosferą. Itin naudinga buvo, kad dėstė gydytojai – jie perdavė daug praktinės patirties, gavome daug farmakologinių žinių, tai pat daugiau nei dabartiniai jauni specialistai buvome mokomi apie ligas, jų simptomus. Dabar gi daugiau dėmesio skiriama slaugai. Tą ypač pastebiu, kai slaugytojos ateina atlikti praktikos – joms daug daugiau papildomai prireikia domėtis farmakologija. Nors vėliau baigiau studijas ir Klaipėdos universitete, jei reikėtų rinktis nuo pradžių, mano kelias būtų toks pats. Esu patenkinta, kad pasirinkau Klaipėdos valstybinę kolegiją vien dėl to, kad turėjome daug praktikos. Tai – patys svarbiausi pirmieji pagrindai. Esu įsitikinusi, kad slauga kaip specialybė niekada nebus pamiršta, juo labiau visuomenei senėjant šių specialistų poreikis tik didės. Tik svarbiausia renkantis šią profesiją nepamiršti meilės žmogui, neturint šios savybės geru slaugytoju nebūsi. ¬

UAB „DTL Vilnius“ vadovas, geriausias 2016 metų Lietuvos dantų technikas, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto absolventas Rolandas Andrijauskas:

Kolegija turi labai stiprią mokymo bazę

- Mano tėvas – dantų technikas, taigi, galima sakyti, jam ant kelių laboratorijoje sėdėjau nuo vaikystės. Gerai pažinau šią virtuvę, o kai reikėjo apsispręsti, kur stoti, sunku nebuvo. Studijuodamas Kauno kolegijos Medicinos fakultete jaučiausi savo vietoje. Tai buvo labai geras, dinamiškas metas. Kai atėjau mokytis, buvo įrengta visiškai nauja laboratorija, taigi galėjau mokytis dirbti su naujausiomis tuo metu protezavimo technologijomis. Dirbti iškart atėjau į modernią laboratoriją. Kai kurie gamybiniai technologiniai procesai dabar vėl kiek pasikeitė, tačiau esminiai pagrindai buvo pakloti dar studijuojant. Tam kolegija turi labai stiprią mokymo bazę – čia jau mokantis prisiliečiama prie technologijų, su kuriomis reikės dirbti ateityje. Geros profesinės paspirties gavau, kai studijuodamas laimėjau meistriškumo konkursą ir gavau kvietimą savaitę stažuotis didžiulėje technologinių medžiagų gamyba užsiimančioje kompanijoje Vokietijoje. Dabar kolegijos pulsą galiu jausti bendraudamas su studentais. Nuolat priimu praktikantus ne tik iš Kauno, bet ir Utenos, kitų miestų. Vienas motyvuotas jaunuolis baigęs kolegiją po praktikos pasiliko pas mus dirbti. Medicinos fakulteto technolognis lygis - labai aukštas, tačiau, kiek tuo gebės pasinaudoti, jau priklauso nuo paties studento. ¬

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto absolventė Neringa Tarvydienė:

Studijos paklojo tvirtus dabartinės veiklos pagrindus

- Buvome pirmoji Klaipėdos universiteto Sveikatos moklsų fakulteto visuomenės sveikatos krypties studijų laida. Rinkdamasi studijas svarsčiau tarp visuomenės sveikatos ir ekonomikos mokslų. Dabar manau, kad pasirinkimas studijuoti tuo metu naują specialybę buvo teisingas. Turėjome puikius dėstytojus, mokėmės iš jų – prisimenu laisvą, betarpišką bendravimą, mus nuolat skatino būti aktyvius, įsitraukti į diskusijas. Vis akcentavo, kad norėdami būti geri specialistai, turime daug dirbti ir vis nepaliauti domėtis. Studijos paklojo tvirtus dabartinės veiklos pagrindus. Tad ir ryšių su universitetu nenutraukiu – bendradarbiaujame organizuodami konferencijas, studentai mūsų biure atlieka praktiką. Ateina vis geriau pasiruošę, daugiau žinių turintys jauni specialistai. Tad bene didžiausią įtaką pasiūlant praktikantams įsidarbinti turi paties specialisto motyvacija. Išties esame atradę puikių aktyvių darbuotojų. Džiugu, kad jaučiamas vis didesnis visuomenės susidomėjimas šia sritimi, auga tokių specialistų poreikis. Visuomenės sveikata – tikrai plati specialybė. Čia save gali atrasti kiekvienas – tiek į humanitarinius, tiek į tiksliuosius mokslus linkęs žmogus. ¬


3

SVEIKA ŠEIMA Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d.

- Aukštųjų mokyklų pertvarka – didžiulis iššūkis. Kokių rezultatų tikitės pasiekti? - Pagrindinis tikslas – tai stiprios aukštosios mokyklos, kurios vykdo kokybiškas studijas, konkurencingus tarptautinius mokslinius tyrimus. Buvo ne vienas bandymas sutelkti išbarstytus išteklius ir ne vienas bandymas pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą. Tai mums jau daugiau nei dešimtmetį rekomenduoja įvairūs tarptautiniai ekspertai. Lietuvos darbdaviai irgi kelia reikalavimus pirmiausia dėl studijų kokybės, ne dėl aukštųjų mokyklų skaičiaus. Natūralu, kad interesai yra labai skirtingi. Bet, jeigu visi sutariame, kad siekiame kokybės ir netoleruojame nekokybės, tinklo pertvarka to savaime nesukurs. Tai sudarys galimybes sutelkti išbarstytus resursus, sujungti išbarstytą mokslinį potencialą, stambinti studijų programas, kurių šiandien turime daugiau nei tūkstantį. Studentai turės stipresnes aukštąsias mokyklas, stipresnes studijų programas, akademinis personalas - didesnius atlyginimus. - Kokią aukštąją mokyklą esate baigusi jūs? -Aš studijavau dvejose aukštosiose mokyklose. Esu baigusi Lietuvos edukologijos universitetą ir Vilniaus

aukštojo mokslo erdvės nariai. Universitetai, aukštasis mokslas turi keistis taip sparčiai, kaip keičiasi gyvenimas. Nėra geresnės investicijos kaip investicijos į žmogų – į jo švietimą ir sveikatą. Tai - didžiausia prasmė ir stimulas, dėl ko aš atėjau į šią poziciją. - Nesuspaudžia širdies, kad kai kurių universitetų pavadinimai bus ištrinami? - Tikriausiai ne mūsų asmeninės ambicijos, ne mūsų asmeniniai norai ir ne pavadinimai čia yra svarbiausi. Svarbiausia, kad mes galėtume didžiuotis savo mokslu, kad mūsų studijos ir mokslas būtų stiprūs, konkurencingi tarptautiškai, kad būtų rengiami tokios kvalifikacijos specialistai, kurių reikia mūsų valstybei ir darbo rinkai. Iki vasario dvidešimtos ne tik aukštosios mokyklos, bet ir visi dalininkai, ir savivalda pateikė per keturiasdešimt siūlymų. Premjero buvo sudaryta komisija arba grupė (aš jai vadovauju), kurioje yra įvairių sričių specialistų. Mes analizuojame įvairius siūlymus ir iki balandžio pabaigos esame įpareigoti pateikti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos planą. - Preliminariais vertinimais, kiek aukštųjų mokyklų iš daugiau nei keturiasdešimt galėtų išlikti?

Jurgita Petrauskienė: „Turime paruošti

medikus, kurių mums trūksta labiausiai“ „Valstybės rūpestis - kad mes turėtume medikų, kad jie gerai jaustųsi, kad vyktų dirbti ir į regionuose esančias mažas ligonines. Nuo to labai priklauso mūsų visų gyvenimo kokybė“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė (42). - Kaip vertinate tai, jog valstybės finansuojamose vietose studijuojantis jaunimas kelia sparnus ir išvyksta dirbti į užsienį? - Bet kuriai valstybei liūdna ir skaudu, kuomet išvyksta darbingo amžiaus piliečiai, kurie galėtų kurti gražų gyvenimą Lietuvoje, kelti šalies ekonomikos lygį ir plėtoti įvairius sektorius. Jei jaunimas išvažiuotų siekdamas įgyti patirties, pamatyti pasaulio, o visą patirtį ir žinias, įgytas svetur, parvežtų į Lietuvą, bū-

niekas nieko negali priversti. Be abejonės, valstybės rūpestis - kad turėtume medikų, kad jie gerai jaustųsi, kad jie atvyktų dirbti ir į regionuose esančias mažas ligonines. Nuo to labai priklauso mūsų visų gyvenimo kokybė. Viena galimų formų – tarp savivaldos, aukštosios mokyklos ir studento pasirašomos sutartys. Žinau, kad ne viena savivaldybė siekdama pritraukti specialistus į regionus imasi tokio instrumento, steigia stipendijas, siūlo būs-

jaunimas ateina pasirengęs. Tai yra pirma ir labai svarbi sąlyga siekiant užtikrinti studijų kokybę. Kita labai svarbi sąlyga – stiprūs dėstytojai, stiprios studijų programos. Medicinos srityje jas noriai renkasi, turime gerus specialistus ir esame konkurencingi tarptautiškai. Nes medicinos srityje atvyksta pakankamai daug studentų iš užsienio šalių, kurie renkasi Lietuvos aukštąsias mokyklas. Aš manau, kad tai irgi tam tikras studijų kokybės įrodymas.

Universitetai, aukštasis mokslas turi keistis taip sparčiai, kaip keičiasi gyvenimas. Nėra geresnės investicijos kaip investicijos į žmogų – į jo švietimą ir sveikatą. Tai - didžiausia prasmė ir stimulas, dėl ko aš atėjau į šią poziciją.

tų puiku. Mes gyvename globaliame pasaulyje, neturime sienų, esame nepriklausomi ir dėl to – laimingi. Bet būtų gerai, kad tie, kurie išvažiuoja studijuoti ar įgyti darbinės patirties, sugrįžtų. - Tarp išvažiuojančiųjų – daug medikų. Jau dabar mus vadina donorų šalimi. Kaip prognozuojama, tuoj nebus mūsų kam gydyti. Galbūt situaciją kiek sušvelnintų, jei nemokamai studijuojantys būsimi medikai privalėtų kelerius metus atidirbti rajono gydymo įstaigoje? - Manau, kad žodis „priversti“ yra netinkamas, nes laisvoje valstybėje

tą, kitokias socialines priemones. Dar vienas instrumentų – organizuoti praktikas. Juk daugelis atvažiuoja studijuoti į Vilnių ar Kauną, kur yra didžiosios aukštosios mokyklos, rengiančios medicinos srities specialistus, iš įvairių Lietuvos regionų. Gal ir norėtum, ir galėtum grįžti, jei matytum perspektyvų, turėtum darbą, gerą atlyginimą bei socialines sąlygas. Tai yra ir regioninės politikos klausimas. - Jūsų nuomone, studijų kokybė yra pakankama? - Kalbant apie medicinos studijas, tikrai matome, kad jas renkasi vieni stipriausių abiturientų. Vadinasi,

Valstybei yra svarbu užtikrinti, kad rengtume tokių sričių medikus, kurių mums labiausiai reikia. - Ar jau buvote susitikusi su sveikatos apsaugos ministru aptarti bendrų sąlyčio taškų? - Susitinkame su sveikatos apsaugos ministru kiekvieną savaitę, kartais ir kelis kartus per savaitę. Ieškome būdų, kaip galime kartu įveikti sudėtingus uždavinius ir nudirbti visus darbus. Tai, manau, yra išskirtinis šios vyriausybės bruožas – siekti dirbti kartu. Nes tokiose srityse kaip sveikata ar švietimas labai svarbus mūsų visų, ne tik ministrų, sutarimas.

Dosjė: • Mokėsi Utenos 4–ojoje vidurinėje mokykloje. • 1997 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto anglų kalbos pedagogikos bakalauro studijas. 2002 m. Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje įgijo magistrės laipsnį. • 1997–2001 m. dirbo PHARE profesinio švietimo ir mokymo reformų koordinavimo centre projektų vadove, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūroje Tarptautinių programų skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja. • 2007–2016 m. buvo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė. • 2016 m. gruodžio 13 d. paskirta švietimo ir mokslo ministre Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. • Priklauso įvairioms europinėms ir Lietuvos švietimo vertinimo ir ekspertų grupėms. ¬

universiteto Tarptautinę verslo mokyklą. Buvau patenkinta studijomis ir, būdama studentė, tikrai nežiūrėjau tokiomis akimis į sistemą, kokiomis žiūriu dabar. Nuo šeštos klasės norėjau būti mokytoja ir sąmoningai bei tikslingai pasirinkau šią kryptį. Iš tikrųjų dirbau mokytoja. Gyvenimas labai keičiasi, keičiasi technologijos, esame tarptautinės

- Nėra tikslo turėti mažesnį skaičių aukštųjų mokyklų. Tikslas - turėti kokybiškas aukštąsias mokyklas, kokybiškus universitetus. Kiekvienas atvejis - skirtingas ir subtilus. Turime keturis universitetinius miestus. Labai svarbus demografinis faktorius Lietuva, deja, mažėja. Švietimo tinklas plėtotas pastaruosius dešimtmečius ir aukštosioms mokykloms pagal dabar esamą finansavimo sistemą, kada pinigai skiriami už studentų skaičių, yra labai sunku užtikrinti kokybę. Reikia ne tik tinklą, bet ir finansavimo modelį pertvarkyti. Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, išvystume, jog tuoj turėsime Lietuvoje universitetinių miestų, kur tik keli tūkstančiai abiturientų. Tame pačiame mieste turime ir kelis universitetus, ir kelias kolegijas, ir net keliolika profesinių mokyklų. -Ko palinkėtumėte jaunimui, kuris dar tik renkasi tolesnį gyvenimo bei studijų kelią? - Pirmiausia tikėkite savimi ir nebijokite rinktis atidžiai. Pateikiama daug informacijos. Nesivadovaukite mitais, atvykite į tas mokyklas, kuriose norite studijuoti, susipažinkite, pažiūrėkite, kaip ten verda gyvenimas. Stenkitės rinktis, kuo norite būti. Nesvarbu, kokia specialybė, kuri sritis būtų įdomi. Stenkitės būti geriausi! ¬ KALBINO DEIMANTĖ GRUODĖ


4

Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

Lietuvos sveikatos mokslų universit galimybes ir aukštą studijų kokybę Visuomenės sveikatos fakultetas 

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė:  - Esame vieninteliai Europoje pradėję naują antrosios pakopos Gyvensenos medicinos studijų programą. Kuriant ją remtasi Jungtinių Amerikos Valstijų, kur gyvensenos medicinos specialistai jau seniai sėkmingai darbuojasi sveikatos sistemoje, gerąja patirtimi. Programoje kartu su LSMU specialistais dėsto ir garsūs gyvensenos medicinos profesionalai iš Amerikos gyvensenos medicinos koledžo (American College of Lifestyle Medicine), Kornelio ir Loma Lindos universitetų. Vienas žinomiausių pasaulio biochemikų prof. T.Colin  Campbell su kolegomis dėsto kursą apie augalinę mitybą. Beje, studentai pasirinkę šį modulį gaus ir Kornelio universiteto sertifikatą. Dr. Hans Diehl ir kolegos moko dirbti su JAV populiaria programa „Visapusiškas sveikatos gerinimas“ („Complete Health Improvement“). Šiose studijose formuojamas naujas požiūris į lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją, valdymą ir gydymą, veikiant jų priežastis per gyvensenos keitimą. Programoje itin didelis dėmesys skiriamas mokslo įrodomais grįstoms mitybos, fizinio aktyvumo, psichologinio atsparumo, konsultavimo kompetencijoms ugdyti. Programa dėstoma lanksčia mišraus studijų modelio forma, leidžiančia sėkmingai derinti studijas ir darbą. Studijos trunka 1,5 metų. Taip pat visiems, besidomintiems įvairiais gyvensenos medicinos elementais suteikiama galimybė studijuoti atskirus modulius ir įgyti kompetencijas mitybos, fizinio aktyvumo ir psichikos sveikatos srityse.  Įsidarbinimo galimybės baigus šią studijų programą nemažai priklauso nuo to, kokios studijos yra baigtos prieš stojant į Gyvensenos medicinos programą. Jei prieš tai yra baigtos medicinos studijos, slaugos, odontologijos ar kitos biomedicinos srities studijos, tokie specialistai įgis papildomų gyvensenos medicinos kompetencijų ir galės dirbi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikdami kvalifikuotą pagalbą pacientams. Jei bakalauro studijos baigtos visuomenės sveikatos srityje, Gyvensenos medicinos programos absolventai bus laukiami visuomenės sveikatos biuruose. Manau, kad privati praktika gyvensenos medicinos srityje taip pat yra puiki karjeros perspektyva. Ypač gera žinia norintiesiems gilintis į gyvensenos mediciną yra ta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta į šeimos gydytojo komandą įtraukti gyvensenos medicinos specialistus, taigi šios programos absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės. ¬

Biblioteka

Į kausimą, kodėl būsimieji studentai turėtų rinktis studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), dėstytojai sako, nes čia atsiveria plačios galimybės siekti išsvajotų profesijų. Maža to, universitetas išsiskiria ir unikaliomis studijų programomis, kurių nėra kitose šalies universitetuose ir net Europoje.  

Interviu Apie tai, kodėl verta studijuoti LSMU, bei apie įsidarbinimo galimybes jį baigus kalbiname Universiteto prorektorių studijoms prof. Kęstutį Petrikonį.  

- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi ilgametes tradicijas, bet tai turbūt ne vienintelė priežastis, kodėl būsimieji medikai turėtų jį rinktis?  - Pradėkime nuo to, kad ruošiame ne tik medikus, bet ir gydytojus odontologus, farmacininkus, slaugytojus, akušerius, ergoterapeutus, kineziterapeutus, sveikatos psichologus, veterinarinės ir medicininės genetikos, taip pat biochemijos, laboratorinės diagnostikos, maisto saugos bei mokslo ir veterinarijos specialistus. Kaip matote, programų spektras - labai platus. Jaunimas turi daug galimybių rinktis. Pavyzdžiui, gyvulininkystės technologai iš karto po studijų gauna vienus didžiausių atlyginimų, nes šių specialistų poreikis didžiulis. Bėda tik ta, kad visuomenėje vyrauja seniau susiformavę mitai ir jaunimas ne taip noriai renkasi šias specialybes, nors studijos jiems garantuoja ne tik profesiją, bet ir ekonominį stabilumą. Esame vienintelis universitetas Baltijos regione, kuris rengia

šiuos specialistus. Dėl ekonominio stabilumo būsimieji studentai dažniausiai renkasi, mediciną, odontologiją, slaugą ar farmaciją, nes vyrauja nuomonė, kad šie specialistai visuomet gaus darbą. Žinoma, medicinoje labai svarbu, ir kokią rezidentūrą pasirinksi.   - Daugelis jaunų specialistų svajoja metus ar daugiau pasimokyti užsienio šalyse, įgyti patirties. Ar yra galimybių praktiką atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir svetur?  - Kaip universitetas esame lankstus, turime visą infrastruktūrą – praktikos bazės yra tiek Lietuvos, tiek ir užsienio ligoninėse. Studentai net kelis kartus gali išvykti studijuoti pagal „Erazmus“ programą į svečias šalis. Taip pat turime praktikos bazes Vokietijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos ligoninėse. Net ir rezidentūros studijų metu galime pasiūlyti mokytis tiek Vokietijoje, tiek Izraelyje, tiek Švedijoje. Šiemet kaip tik du rezidentai išvyko mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas į skubios medicinos pagalbos ligoninę.   Svarbu ir tai, jog turime ir papildomų praktikų sistemą. Studentai jas atlieka ne tik vasarą. Tai labai pasiteisinusi sistema. Jaunieji specialistai gali įsitikinti, ar jų pasirinkta sritis jiems tinka. Tokios praktikos populiarios ne tik tarp medicinos, bet ir tarp odontologijos, farmacijos ir sveikatos psichologijos studentų.  - O kaip į jūsų paruošiamus studentus reaguoja darbdaviai? 

- Puikiai, su būsimais darbdaviais nuolat susitinkame, bendraujame. Tarkim, kuomet studentai atlieka praktikas, darbdaviai gali pažangiausius pastebėti ir net atsirinkti, o kai kuriems dar nė nebaigus studijų pasiūlomas darbas. Medicinos studentams darbdaviai dažnai net ir rezidentūros studijas apmoka. Šiuo klausimu esame lankstūs ir, kaip galime spręsti iš pastarųjų metų, toks praktikų modelis labai pasiteisino.   - Dažnai sakoma, kad galėtume ne tik patys ruošti puikius specialistus, bet ir rengti studijų programas užsienio studentams? Ar daug universitete norinčių studijuoti užsieniečių?  - Jaučiamas augimas. Kasmet priimame apie 150 užsienio studentų. Tiesa, dažnai teigiama, kad Lietuvą studijoms dažniausiai renkasi studentai iš arabų šalių, Indijos, Pakistano, tačiau, kaip rodo pastarųjų metų patirtis, jų yra mažuma. Studijas Lietuvoje vis dažniau renkasi švedai, vokiečiai, airiai, ispanai.   - Kokias studijų programas dažniausiai jie renkasi?   - Mediciną, odontologiją, farmaciją, veterinariją ir kai kurias visuomenės sveikatos programas. Kasmet didėjantis studentų skaičius rodo, kad universiteto infrastruktūra ir studijų programų kokybė atitinka studentų lūkesčius ir darbo rinkos poreikius. ¬

LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros profesorius Giedrius Vanagas: - Vis daugiau žmonių sulaukia garbingo amžiaus, o gyvenimo tempas ir technologijos kuria naujas galimybes gyventi savarankišką visavertį gyvenimą. Niekas neabejoja mobiliųjų telefonų programėlių, skirtų sveikatinimui, populiarumu ir ateitimi. Vis garsiau kalbame apie e. sveikatos sistemą ir technologijas, skirtas tiek medikams, tiek patiems pacientams, čia svarbus vaidmuo tenka bioinformatikams, programuotojams, sveikatos duomenų analitikams, sistemų kūrėjams ir administratoriams, o kur dar išmanioji aplinka sveikam senėjimui, neinvazinės diagnostikos technologijos, klinikinių sprendimų algoritmų kūrimas, klinikinių ir sveikatos duomenų registrai ir panašios galimybės.   Analitinio žurnalo „U.S. News & World Report. Money“ atliktas tyrimas rodo, kad po penkerių metų paklausiausi specialistai bus susiję su medicina ir informacinėmis technologijomis.  Sveikatos informatika – tai pirmoji šalies akademinėje istorijoje bendra dviejų Lietuvos universitetų pirmosios pakopos studijų programa. Studentai vienu metu studijuoja iš karto dviejuose - Kauno technologijų ir Lietuvos sveikatos mokslų - universitetuose. Absolventai baigę programą įgyja informatikos specialisto diplomą, kuris neapriboja, bet


5

SVEIKA ŠEIMA Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d.

etas: apie plačias karjeros specialistų trūkumas. Tarkim, šiandien ant mano stalo guli dvylikos žmonių pareikalavimas rinkai. Tai - labai perspektyvi specialybė. Žinoma, kasmet galėtume paruošti ir daugiau specialistų, tačiau, kaip žinia, yra didinama stojimo kartelė, kurios mes griežtai laikomės, kad studijuotų tie, kurių stojimo balas aukštas. Kalbant apie įsidarbinimo galimybes baigus šias studijas, jos šiuo metu yra šimtaprocentinės ir net daugelis mūsų ketvirtakursių būna padirbėję keliose įmonėse ir jau išsirinkę tą, kur jiems maloniausia. Be to, artimiausiu metu šioje srityje turėtų ir ženkliai kilti atlyginimai, nes tokių specialistų poreikis auga. Besirenkančių šią specialybę skaičius taip pat auga. Nuo kitų metų planuojame šią studijų programą siūlyti ir užsienio studentams.   Gyvūnų mokslo bakalauro studijų programa dar gana jauna. Pradėta prieš ketverius metus. Rengiame įvairius specialistus: kinologus, žirgininkystės ar akvakultūros absolventus. Po šių studijų galima rinktis ir Gyvūnų išteklių valdymo magistrantūrą. Studijų programoje dalyvauja keturi fakultetai ir su ja einame į vadinamąją alternatyviąją mediciną –  kaniterapiją, hipoterapiją ar delfinų terapiją. Susidomėjimas šia studijų programa auga.  ¬ 

M.Žukausko nuotr.

Medicininė ir veterinarinė genetika

ir praktinės veiklos integraciją. Glaudus pedagoginio personalo ir studentų bendradarbiavimas leidžia užtikrinti savalaikę reakciją į studentų pastabas ir lūkesčius.   Optimaliai organizuota daugiadisciplininė studijų programa apima visas svarbiausias laboratorinės diagnostikos sritis. Studijų programa dinamiška: jos turinys tobulinamas ir keičiamas, atsižvelgiant į mokslo ir praktikos laimėjimus. Pernai pastatytas modernus 4500 kvadratinių metrų plotą užimantis Laboratorinės diagnostikos pastatas, kuriame studentų mokymuisi yra įrengtos modernios auditorijos ir laboratorijos. Baigę šią studijų programą absolventai gali verstis medicinos biologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti mokslo, mokymo ir taikomąją veiklą vykdančių institucijų laboratorijose. Programos daugiadisciplininis pobūdis absolventams suteikia plačias galimybes rinktis darbą skirtingo profilio laboratorijose, tokiose, kaip klinikinės chemijos, hematologijos, bendrosios citologijos, imunologijos, mikrobiologijos, genetikos. Absolventai turi galimybę tęsti studijas biomedicinos mokslų srities doktorantūros studijų programose.  ¬ 

Tarptautinių mainų programų galimybės Studentai turi galimybę įgyti žinių ir patirties ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Bendradarbiavimo sutartys yra sudarytos su University of Coimbra (Portugalija), Dublin Institute of Technology (Airija), Kingston University London (Jungtinė karalystė). 

Slaugos fakultetas  Farmacijos fakultetas padidina galimybes įsidarbinti, kadangi jaunasis specialistas turi ne tik visus programuotojo darbui reikalingus įgūdžius, bet ir papildomai įgyja specialiųjų žinių apie sveikatos priežiūros sistemą ir sveikatos duomenis, jų struktūras, sveikatos duomenų valdymą.   Pagal technologijų plėtros greitį medicinos technologijos yra 2 vietoje po kompiuterių, iš esmės tai susiję su daugelio medicinos sričių kompiuterizavimu ir automatizavimu siekiant išvengti žmogiškųjų klaidų arba suteikti technologinę pagalbą medikui.  ¬

Socialinis darbas medicinoje Rimti sveikatos sutrikimai dažnai sukelia įvairias psichosocialines problemas, paliečiančias šeimą, darbą, finansinę padėtį ir socialinę gerovę. Ir atvirkščiai – sudėtingas ir ilgalaikes socialines problemas patiriantys žmonės anksčiau ar vėliau susiduria su įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikimais. Kokybiška pagalba pacientui neapsiriboja vien medicininių paslaugų teikimu, bet reikalauja integralaus paciento situacijos suvokimo, apimančio ne tik medicininius, bet ir socialinius aspektus, bei šį suvokimą atitinkančios pagalbos. Tokia pagalba Vakarų šalyse jau seniai yra peržengusi medicininių paslaugų siaurąja prasme ribas. Visuomenei senstant ir augant poliligotumui, į sveikatos priežiūrą orientuotų socialinio darbo specialistų poreikis ateityje, tikėtina, didės. Jau 15 metų Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikia studijų programa Socialinis darbas medicinoje. Unikalios mokymo bazės dėka šioje studijų programoje rengiami socialinio darbo specialistai, išmanantys Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, turintys medicininių žinių ir socialinio darbo įgūdžių, leidžiančių lengvai įsilieti į sveikatos priežiūros organizacijų darbą, efektyviai dirbti komandoje su medicinos personalu ir diegti įvairias socialines inovacijas. 

LSMU archyvo nuotr.

Farmacijos fakultetas

LSMU Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis: - Farmacijos fakultete aktyviai puoselėjamos europietiškos vaistininkystės vertybės ir tradicijos. Baigus šią studijų programą suteikiamas magistro laipsnis ir profesinė vaistininko kvalifikacija. Programa - labai populiari, tačiau kasmet stengiamės ją atnaujinti atsižvelgiant į šiandienos poreikius ir aktualijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Rengdami studijų programą galvojame ne tik apie tai, kaip šias studijas baigę specialistai įsidarbins Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kokios pastarojo meto naujovės? Nuo cheminių aspektų pereinama prie klinikinių. Vaistininkas tampa parneriu ir komandos dalyviu sprendžiant gydymo problemas ar net imasi prevencinių dalykų. Šiuos tikslus įgyvendiname įdiegdami daugiau klinikinių dalykų, kitaip atsiranda klinikinės farmacijos studijos. Absolventai įgyja daugiau kompetencijų, kurios leidžia lygiaverčiai bendrauti su gydytojais bei slaugos specialistais. Tai, manau, privalumas, nes tokių specialistų poreikis auga. Juolab kad gydytojų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse ir dėl šios priežasties daugelyje pasaulio šalių vis daugiau funkcijų bandoma suteikti vaistininkams. Suprantu, kad pastaruoju metu apie farmacinę rūpybą nemažai diskutuojama viešojoje erdvėje, nuomonių yra įvairių. Tačiau reikia nepamiršti ir fakto, kad jei pas mus ko nors  nėra, dar nereiškia, jog to nėra ir svetur. Pasaulinės tendencijos visai kitokios. Pavyzdžiui,  JAV,  iš kur ir ateina vienos pagrindinių tendencijų, į klinikines veiklas plačiau įtraukiami vaistininkai.   Savo programoje nesame užsibrėžę tikslų vaistininkams leisti diagnozuoti arba skirti gydymą. Tačiau vaistininkai gali puikiai išnaudoti savo kompetencijas. Pavyzdžiui, naujų

vaistų atsiradimas rinkoje nemažėja, o didėja. Gyvenimo trukmė ilgėja, dėl to pacientai serga ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis ir, žinoma,  vartoja skirtingų rūšių vaistus. O kas geriau nei vaistininkas gali įvertinti, kaip tie vaistai sąveikauja? Tai ne priekaištas medikams, tiesiog kiekvienas profesorius, norėdamas pacientui padėti, skiria vaistus, bet ar skirtingų sričių gydytojai visuomet gali tiksliai įvertinti, kaip keli vaistai veiks vartojami kartu?   Kasmet studijų programą baigia per šimtas absolventų. Vieni toliau užsienio šalyse tęsia studijas vaistų kūrimo srityje. Mūsų rengiami specialistai labai paklausūs ir užsienio šalių vaistinėse. Mes nerengiame tiesiog pardavėjų, bet kompetentingus konsultantus, kurie pacientus gali konsultuoti tiek dėl vaistų vartojimo ar profilaktinių programų.   ¬

Veterinarijos akademija

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas doc. Rolandas Stankevičius: - Šiuo metu Gyvulininkystės technologijos fakultete turime dvi bakalauro studijų programas - Gyvulininkystės technologijų ir Gyvūnų mokslo.   Gyvulininkystės technologijų programa turi gilias tradicijas, pradėta nuo 1938 metų ir kasmet tobulinama, gerinant turinį bei didinat praktinių įgūdžių galimybes. Taip pat stengiamės eiti kartu su gamyba, daug bendradarbiaujame su socialiniais partneriais ir turime nemažai studentų, gaunančių tikslinį finansavimą, kurį skiria būsimi darbdaviai. Taip pat turime ir papildomų praktikų sistemą, kurias mielai renkasi studentai. Už jas įmonės, priimančios praktikai studentus, moka jiems ir atlyginimą, nes šiandien jaučiamas didelis šių

LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis:  - Medicininės ir veterinarinės genetikos studijos trunka 3,5 metų. Suteikiamas medicininės ir veterinarinės genetikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Studijos vyksta ne tik Medicinos, bet ir Veterinarijos akademijos bazėse. Siekiame parengti mokslo naujovėms imlius, kritiškai mąstančius, kvalifikuotus genetikos specialistus, turinčius fundamentalių žinių ir gebėjimų, reikalingų dirbantiems medicininės ir veterinarinės genetikos bei su ja susijusiose srityse. Baigusieji studijas galės savarankiškai atlikti genetinius tyrimus šiuolaikiniais analizės metodais, laikantis geros laboratorijos praktikos bei bioetikos principų. Įgijus bakalauro kvalifikaciją, studijas galima tęsti LSMU ir kitų universitetinių aukštųjų mokyklų vykdomose magistrantūros, vėliau – doktorantūros programose.  ¬

Laboratorinės medicinos biologijos studijų programa

LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė: - Programos pedagoginis personalas dirba ne tik pedagoginį, bet ir praktinį bei mokslinį darbą, todėl tai leidžia užtikrinti studijų, mokslo

LSMU MA Slaugos fakulteto dekanė Jūratė Macijauskienė: - LSMU Kineziterapijos studijų programos studentai turi išskirtinę galimybę atlikti praktiką bei praktinių užsiėmimų metu įgūdžius lavinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Tai leidžia matyti įdomius ir sudėtingus klinikinius atvejus įvairiuose skyriuose, būti daugiadisciplininės komandos nariu. Studijų metu studentai įgyja profesinio bendravimo, pacientų ištyrimo ir įvertinimo, kineziterapijos planavimo ir vykdymo, kineziterapijos vadybos, mokslinės paieškos ir analizės bei kitas bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Pasirenkamųjų dalykų pasiūla sudaro sąlygas pasigilinti į naujausias, įdomias, siauresnes kineziterapijos metodikas, o aktyvus Studentų mokslinės draugijos „Kineziterapijos“ būrelis kviečia studentus dar labiau gilintis į įrodymais grįstą kineziterapiją.  ¬

Kodėl verta studijuoti Kineziterapiją ir Ergoterapiją  LSMU:  • Specialybinius dalykus dėsto klinikinę patirtį turintys kineziterapeutai, atvyksta kviestiniai lektoriai iš užsienio universitetų.  • Unikali galimybė anatomijos darbus atlikti su natūraliais preparatais.  • Klinikinės pratybos vyksta universiteto ligoninėje, galimybė atlikti savanorišką praktiką universiteto ligoninėje.  • Galimybė klinikinę praktiką atlikti užsienyje.  • LSMU Ergoterapijos programa pirma ir vienintelė Lietuvoje gavo Pasaulinės ergoterapijos federacijos sertifikatą, kuris liudija, kad programa pripažįstama tarptautiniu mastu.  • LSMU sudaromos galimybės ergoterapeutams mokytis visose trijose studijų pakopose: bakalauro, magistro bei doktorantūros. Šiuo metu LSMU dirba 5 ergoterapeutai, turintys mokslo daktaro laipsnį. ¬


6

Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

Vilniaus universiteto Medicinos Lietuvos mokslo įstaigų Studijų programos: Ikidiplominės studijos

Geriausi studentai Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas - viena sėkmingiausių Lietuvos mokslo įstaigų, ruošiančių tik pačius geriausius specialistus. Nuolatinės ikidiplominės studijos Medicinos fakultete reikalauja didžiulių žinių. Todėl fakulteto dekanas prof. (HP) dr. Algirdas Utkus džiaugiasi, jog šias studijas renkasi tik patys gabiausi moksleiviai. „Medicinos, odontologijos, visuomenės sveikatos studijų programas įprastai renkasi patys geriausi moksleiviai. Mes tuo labai džiaugiamės. Ir, žinoma, kiekvienais metais stengiamės jas atnaujinti. Yra planų šiek tiek koreguoti ir medicinos studijų programą, kad ji būtų priimtinesnė ir lankstesnė studentams. Be to, galvojame apie trejetą slaugos programų. Tai yra dvi magistrinės ir viena bakalauro studijų programa“, – pasakoja prof. A.Utkus.

Medicina Medicinos studijos – vientisosios dieninės, 6 metus trunkančios studijos su integruota internatūra. Pasak dekano prof. (HP) dr. A.Utkaus, medicinos studijų programa yra viena pagrindinių, kurią renkasi studentai. „Pagrindinė mūsų studijų programa yra medicinos, lietuvių bei anglų kalbomis. Jaunas žmogus, kuris pasiryžo eiti šiuo keliu, turi prisiminti, kad jam reikės nuolat tobulintis, atgaivinti žinias, įgyti naujų įgūdžių, kadangi medicina, kaip žinia, labai greitai keičiasi, ateina naujos technologijos. Todėl ir sakau, kad jaunas žmogus turėtų suprasti, jog stodamas į Medicinos fakultetą jis pasiryžta mokytis visą gyvenimą“, - aiškina dekanas. Medicinos programoje taikomi įvairūs studijų metodai, vyksta paskaitos, seminarai, praktikos ir laboratoriniai darbai, kurių metu siekiama, kad studentai iš anksto ruoštųsi ir aktyviai juose dalyvautų, ugdytų praktinius klinikinius įgūdžius. Studijos vyksta ir auditorijose, ir prie ligonio lovos.

Visuomenės sveikata Visuomenės sveikatos studijos dieninės bakalauro studijos, trunkančios 4 metus ir dieninės magistro, trunkančios 2 metus. Magistro studijose yra Epidemiologijos šaka. Studijų programos tikslas - rengti kompetentingus visuomenės sveikatos specialistus. Anot prodekano prof. dr. (HP) Rimanto Stuko, visuomenės sveikata tampa vis patrauklesnė tarp besirenkančiųjų studijas Medicinos fakultete. „Visuomenės sveikatos studijos kuo toliau, tuo labiau populiarėja. Galbūt todėl, kad šių specialistų poreikis yra išaugęs ir šiandien jų tikrai

VU Medicinos fakultete šiemet bus priimami studentai į šias studijų programas: Vientisosios: • Medicina (lietuvių ir anglų kalba), • Farmacija, • Odontologija (lietuvių ir anglų kalba). Bakalauro: • Ergoterapija, • Kineziterapija, • Visuomenės sveikata. Magistro: • Medicinos biologija, • Medicinos genetika, • Muzikos terapija, • Reabilitacija, • Sistemų biologija (anglų kalba), • Slauga, • Taikomoji fizinė veikla, • Visuomenės sveikata. ¬

Skaičiai:

Medicinos fakultetas yra vienas svarbiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete, kasmet pritraukiantis kelis šimtus naujų studentų. Trečią šimtmetį skaičiuojantis fakultetas, kaip ir pati medicina, nuolat ieško naujovių bei stengiasi paruošti kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistus ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio.

Medicinos fakultete dirba apie 800 pedagoginio, mokslinio ir pagalbinio personalo darbuotojų: 74 profesoriai, 124 docentai, 192 lektoriai, apie 120 mokslo darbuotojų. ¬ trūksta. Kadangi ir mokyklose, ir ikimokyklinėse įstaigose visuomenės sveikatos specialistai dirba. Visuomenės sveikatos biuruose taipogi yra didelis poreikis. Turime visas tris visuomenės sveikatos studijų pakopas: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Esame Europos visuomenės sveikatos asociacijos ASPHER nariai. Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos studijų išskirtinumas – Epidemiologijos šaka visuomenės sveikatos magistro studijose. Baigusieji tampa aukštos kvalifikacijos epidemiologais, kurių Lietuvoje šiuo metu taip pat trūksta. Vienas mūsų Visuomenės sveikatos studijų programų privalumų - praktiškai šimtas procentų baigusiųjų įsidarbina pagal specialybę“, – džiaugiasi prof. dr. (HP) R.Stukas.

VU Medicinos fakulteto dekanas prof. (HP) dr. Algirdas Utkus: tarptautinių programų ir ryšių prodekanė prof. dr. Vaiva Hendrixson.

Odontologija Odontologijos studijos - vientisos dieninės studijos, su integruota internatūra, trunkančios 5 metus. Šių studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos gydytojus odontologus. Studijų metu siekiama supažindinti studentą su odontologinių ligų epidemiologija, išmokyti diagnozuoti ir gydyti odontologines ligas įvairaus amžiaus pacientų grupėms. Šios studijos populiarios ir tarp užsienio studentų. „Odontologijos studijos anglų kalba - itin naujos: mes jas pradėjome 2014 metais. Bet jau turime trečią kursą studijuojančių odontologiją anglų kalba“, – sako Medicinos fakulteto

Medicinos fakulteto tarptautinių programų ir ryšių prodekanė prof. dr. Vaiva Hendrixson Gavę gydytojo odontologo diplomą buvę studentai gali pradėti dirbti savarankiškai arba norėdami įgyti vieną odontologijos specialybių gali tęsti studijas rezidentūroje. Gydytojas odontologas gali dirbti valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose.

- Džiaugiuosi, kad į mūsų fakultetą ateina tie jauni žmonės, kurių akyse dega noras. Noras mokytis, noras padėti žmogui. Žinoma, ikidiplominės studijos ypač priklauso nuo to, kaip atraktyviai dėstytojas pateikia medžiagą. Tai yra tam tikri dalykai, kurie įdomūs studentams. Pavyzdžiui, profesorė Janina Tutkuvienė taip moka dėstyti anatomiją, kad studentai lieka tiesiog sužavėti. Jeigu jiems patinka, įprastai po paskaitos dėstytojo dar nepaleidžia, pasilieka pabendrauti, nes kyla įvairių klausimų. Šiemet planuojame nuo rugsėjo 1-osios pradėti naują magistro studijų programą anglų kalba, tai yra sistemų biologija. Ši programa - jungtinis projektas. Jame dalyvaus ne tik mūsų fakulteto dėstytojai, o ir Gyvybės mokslo centro bei Matematikos informatikos fakulteto dėstytojai. ¬

Užsienio ryšiai Nuolatinis dalyvavimas įvairiose mainų programose ar konferencijose padeda studentams ne tik įgyti daugiau žinių, bet ir susipažinti su kitais medicinos mokymosi bei pritaikymo metodais. „Medicinos fakultetas yra Pasaulio aukštųjų medicinos mokyklų sąraše. Žinoma, dar neturime absolventų, baigusių studijas anglų kalba. Šiuo metu yra tik penktakursiai. Bet jau matome, kad jie vasaros praktikoms išvyksta labai sėkmingai. Fakultetas ypač stengiasi plėsti geografiją, ieškodamas nišų praktikoms atlikti. Mediciną anglų kalba šiuo metu studijuoja 250 užsieniečių. Daugiausiai studentų atvyksta iš Europos. Bet, iš tiesų, turime ir iš tolimesnių kraštų, pavyzdžiui, JAV, Singapūro, Australijos, Kanados“, – teigia prof. dr. Vaiva Hendrixson. Visos Medicinos fakulteto studijų

programos yra įtrauktos ir į įvairias Europines asociacijas, kviečiančias studentus į bendras tarptautines konferencijas bei susitikimus.

Farmacija Farmacijos studijos – vientisos dieninės studijos, trunkančios 5 metus. Studijų tikslas - parengti farmacijos specialistus, kurie turėtų žinių, reikalingų farmacinei veiklai įvairiose sveikatinimo srityse, sugebėtų atlikti farmacinius tyrimus, spręstų vaistų kūrimo ir jų vartojimo gydymo praktikoje problemas, mokėtų gaminti ir analizuoti vaistinius preparatus. Baigusieji šias studijas geba pritaikyti įgytas farmacijos mokslų žinias apie vaistus ir jų gamyboje naudojamas medžiagas. Gali taikyti farmacines technologijas vaistų gamybai, analizei, laikymui, saugojimui bei platinimui.

Kineziterapija Kineziterapijos studijos - dieninės bakalauro studijos, trunkančios 4 metus. Studijų tikslas - parengti kineziterapijos specialistus, gebančius išsaugoti, gerinti bei atgauti maksimalias asmens fizines ir funkcines judėjimo galimybes, teikti rekomendacijas apie fizinio aktyvumo svarbą asmens sveikatai. Studijų programa orientuota į tyrimais grįstų kineziterapijos žinių ir įgūdžių taikymą praktikoje. Kineziterapijos studijų programos absolventai gali dirbti visų sveikatos priežiūros lygių valstybinėse ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ugdymo ar mokymo įstaigose, socialinės reabilitacijos bei sveikatingumo įstaigose, ortopedijos įmonėse, socialinės rūpybos, globos ir slaugos, privačiose gydymo įstaigose.


7

SVEIKA ŠEIMA Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d.

fakultetas - viena sėkmingiausių 3 kurso Medicinos studijų programos studentas, Johannes Wenke iš Vokietijos:

VU Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas prof. dr.(HP) Rimantas Stukas:

3 kurso Medicinos studijų programos studentė, Studentų atstovybės pirmininkė Eglė Lukošiūtė: - Stengiamės, kad studentų nuomonė būtų vis labiau išgirsta ir kad į ją būtų atsižvelgta tobulinant studijas bei jų kokybę. Atstovybė konsultuoja studentus įvairiais su studijomis susijusiais klausimais. Padedame spręsti iškilusias problemas. Taip pat organizuojame įvairius akademinius renginius, pavyzdžiui, fakulteto dienas, įvairias konferencijas. Kiekvienais metais būna didelis pirmakursių susidomėjimas atstovybe, nes vasarą mes jiems organizuojame stovyklas, įvairias veiklas, palengvinančias įsitraukimą į universiteto bendruomenę. Paprastai studentams įdomiausia, kas susiję su renginių organizavimu. Tačiau šiemet prisijungė nemažai tokių, kuriuos domina akademiniai reikalai ir studijų gerinimas. Tai ypač džiugina. ¬

Ergoterapija Ergoterapijos studijos - dieninės bakalauro studijos, trunkančios 4 metus. Studijų tikslas - parengti ergoterapijos specialistus, gebančius analizuoti asmens fizinę, socialinę ir vidinių veiksnių aplinką, siekiant prarastų galimybių grąžinimo, palaikymo ar sutrikimų, kompensavimo per tikslingas veiklas. Studijų programa orientuota į kritišką tyrimais grįs-

tų ergoterapijos žinių, įgūdžių ir principų taikymą praktikoje. Ergoterapijos studijų programos absolventai gali dirbti visų sveikatos priežiūros lygių valstybinėse ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ugdymo ir mokymo įstaigose, savivaldybėse, socialinės reabilitacijos įstaigose, socialinės rūpybos, globos ir slaugos įstaigose, ortopedijos įmonėse, kompensacinės technikos centruose.

Doktorantūra

Medicinos fakulteto mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė prof. dr. (HP) Janina Tutkuvienė Medicinos fakulteto mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė prof. dr. (HP) Janina Tutkuvienė itin džiaugiasi augančiu gabių doktorantų skaičiumi ir jų laimėjimais. „Šiuo metu turime net 125-is doktorantus, kurie sėkmingai vykdo studijas Medicinos ir Visuomenės sveikatos kryptyje. Nuo praėjusių mokslo metų MF suteikta ir Odontologijos doktorantūros teisė. Kiekvienais metais priimame maždaug 20 doktorantų į mediciną, apie 2-3 – į visuomenės sveikatą ir po kelis – į odonto-

- Studentams yra sudarytos labai geros sąlygos įsitraukti į mokslinę veiklą. Šiuo metu fakulteto aplinka orientuota ir į studijas, ir į mokslą. Taigi studijoms yra ir visa reikalinga literatūra, ir elektroniniai ištekliai. Jie tikrai - patys naujausi. Didžioji dalis studentų stengiasi dalyvauti mokslinėje veikloje, kadangi studijos juk ir baigiasi mokslinio tiriamojo darbo rengimu, jo gynimu. Fakultete yra studentų mokslinės veiklos tinklas, kurį sudaro studentų mokslinės veiklos grupės. Ir tos grupės yra skirstomos pagal atskiras sritis: medicinos, ergoterapijos, kineziterapijos, visuomenės sveikatos, odontologijos, farmacijos. O medicinos yra skirstomos pagal atskiras klinikas, pagal atskiras sritis. ¬ logiją. Daugiau nei 90 procentų doktorantų laiku baigia ir apsigina disertacijas. Taigi šioje sferoje esame tarp lyderių Vilniaus universitete. Mūsų doktorantai nuolat stažuojasi ir bendradarbiauja su įvairių šalių universitetų mokslininkais. Be to, kas dvejus metus MF doktorantams ir kitiems jauniesiems mokslininkams MF organizuojame tarptautines evoliucinės medicinos konferencijas, kuriose pranešimus skaito įvairiausių pasaulio šalių kviestiniai lektoriai. Šių renginių svarbiausias tikslas – burti įvairių mokslo šakų ir sričių specialistus, skatinti tarpdisciplininius tyrimus bei tarptautinį bendradarbiavimą. Medicinos fakultetas priklauso ir Europos šalių doktorantūros studijas vienijančiam tinklui ORPHEUS (Organisation for PhD Education in Biomedicine and Health Sciences in the European System), kurio tikslas – kurti bendrus siekinius Europos mastu, užtikrinti panašią doktorantūros studijų kokybę, disertacijų vertinimo kriterijus ir gynimo procedūras“, – pasakoja prof. dr.(HP) Janina Tutkuvienė.

- Baigęs mokyklą ieškojau užsienio šalies, kurioje galėčiau studijuoti mediciną anglų kalba. Pasirinkau Medicinos fakultetą ir esu labai laimingas jau trečius metus gyvendamas Vilniuje. Žmonės čia tikrai draugiški ir puikiai bendraujantys angliškai. Ir tai mane labai nustebino, kadangi išmokti lietuvių kalbą man atrodo beveik neįmanoma. Studijų kokybė šiame fakultete yra tikrai aukšto lygio. Daugelis dėstytojų puikiai moka anglų kalbą. Esu patenkintas fakulteto administracija, kuri visuomet pasiruošusi padėti ar patarti. Čia mokydamasis sutinku studentų iš įvairių pasaulio kampelių. O pasinaudojus „Erasmus“ bei „Bilateral“ mainų programomis galima vykti į įvairias užsienio šalis ir taip susipažinti su kitais medicinos mokymosi metodais. ¬

dirba mokslinį darbą. Rezidentų mokslinei veiklai ir profesiniam tobulėjimui skatinti fakultete įkurtas Mobilumo fondas, kasmet išleidžiama daugiau kaip 100 tūkst. eurų jaunųjų gydytojų stažuotėms, konferencijoms, pranešimų pristatymams užsienio konferencijose. Bet rezidentūra nėra vien studijų procesas, labai svarbi rezidentų klinikinė veikla. Turime per 70 klinikinių rezidentūros bazių Lietuvoje. Pagrindinės bazės yra Santariškių klinikos, Žalgirio klinika, Nacionalinis vėžio institutas. Rezidentus, atsižvelgdami į jų norus, stengiamės paskirstyti kiek įmanoma mobiliau visose gydymo įstaigose. Net iki 20 procentų rezidentų dalinėms studijoms iškeliauja į užsienio bazes. „Erasmus programa yra fantastinis įrankis jauniems žmonėms pamatyti pasaulį, suvokti, kaip sveikatos apsaugos sistema veikia kitose šalyse“, – dėsto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius.

Mokslas „Medicinos fakultete mokslas sutelktas trimis pagrindinėmis kryptimis: žmogaus genomo įvairovė, jos kilmė ir fenotipinė realizacija; žmogaus ir visuomenės sveikata, gyvenimo kokybė ir aplinka; ligų etiopatogenezė, diagnostika, gydymas: fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai, inovatyvios technologijos. Fakulteto mokslininkai kasmet vykdo daugiau nei 30 biudžetinių mokslo tiriamųjų darbų ir maždaug tiek pat įvairių valstybės programų bei projektų, dalyvauja Europos Komisijos ir kitose tarptautinėse mokslo programose. Kasmet fakultetas organizuoja apie 70 mokslinių renginių, tarp kurių trečdalis – tarptautinių. Mokslo srityje bendradarbiaujama su didžiausiais kaimyninių ir kitų pasaulio šalių universitetais bei kitomis mokslo įstaigomis: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos, Olandijos, Danijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Austrijos, Ispanijos, Italijos, taip pat su Japonijos, JAV, Ukrainos ir Rusijos aukštosiomis mokyklomis. Kasmet MF daugėja publikacijų tarptautiniuose aukšto citavimo indekso žurnaluose. Vis daugiau MF mokslininkų gauna tarptautinių mokslo organizacijų ir draugijų apdovanojimus, kviečiami skaityti pranešimus užsienio šalyse ir dalyvauti tarptautinėje ekspertinėje veikloje“, – pasakoja prof. dr.(HP) Janina Tutkuvienė.

Podiplominės studijos Baigusiesiems rezidentūros studijas išduodamas pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. „Rezidentūros programose vienu metu studijuoja daugiau kaip aštuoni šimtai gydytojų rezidentų. Gydytojai rezidentai intensyviai įtraukti į akademinį mokymosi procesą dalyvauja seminaruose, paskaitose,

Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius

Slauga Atsižvelgdamas į didėjantį kvalifikuotų ir kompetentingų slaugytojų poreikį, Medicinos fakultetas greitu metu startuos su naujomis slaugos studijų programomis. Medicinos fakulteto dekano patarėja prof. dr. Natalja Fatkulina neabejoja, kad ši studijų programa yra itin reikalinga, siekiant bendro aukštesnio sveikatos mokslų lygio. „Mes kuriame naujas bakalauro ir dvi magistrantūros programas. Baigęs bakalauro programą asmuo įgys profesinę bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją. O magistrantūros yra dvi kryptys. Viena slaugos magistro programa orientuota į slaugos vadybininkų, mokslininkų, dėstytojų rengimą. Kita programa – išplėstinės slaugos praktikos magistrantūra. Šie slaugytojai dirbs trijose kryptyse ir turės atitinkamą specializaciją: pirminės sveikatos priežiūros konsultantais, anestezijos ir intensyviosios priežiūros slaugytojais, kurie turės galimybę savarankiškai atlikti poraktikaulinės venos punkciją ir intubuoti pacientus, prižiūrės jų sveikatos būklę operacijos metu. Ir trečia - skubiosios medicinos pagalbos specialistai, kurie užims tarpinę grandį tarp bendrosios praktikos slaugytojo ir gydytojo. Jie netgi turės daugiau kompetencijų, galės patys išrašyti receptus tam tikriems vaistams. Tokios programos buvimas medicinos mokslui bendrąja prasme yra gyvybiškai svarbus“, – teigia prof. dr. Natalja Fatkulina. ¬


8

Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

Kauno kolegijos Medicinos faku bet vertybės nesikeičia

Jaučiamas susidomėjimas Kauno kolegijos Medicinos fakultetas – buvusi Kauno medicinos mokykla - turi kuo didžiuotis ir džiaugtis. Institucija, veiklą pradėjusi 1920 metais profesoriaus akušerio-ginekologo Prano Mažylio organizuotais akušerių ir medicinos seserų kursais, sukaupė ilgametę ir istoriškai reikšmingą patirtį. Institucijos istorijoje – ne viena Lietuvoje vykdyta švietimo sistemos reforma, sparti pažanga ir plėtra. Per 97 pedagoginės veiklos metus fakultetas išsiplėtė, įkūrė nemažai modernių laboratorijų, mokymosi aplinkų ir šiuo metu vykdo 12 studijų programų. Per visą gyvavimo laikotarpį išsilavinimą čia įgijo apie 32 tūkst. įvairių profesinių kvalifikacijų medicinos ir socialinių darbuotojų. „Pastaraisiais metais itin jaučiamas jaunų žmonių susidomėjimas biomedicinos studijų srities ir socialinio darbo studijų programomis. Tai liudija kasmet didėjantis norinčiųjų studijuoti skaičius. Akivaizdu, kad mūsų institucija pasitikima ir čia suteikiamas išsilavinimas atitinka tiek studijuojančiųjų lūkesčius, tiek darbo rinkos poreikius. Juk išsilavinimo vertingumas tiesiogiai siejamas su jo pritaikomumu, visuomenės ir asmeninių poreikių tenkinimu. Ilgalaikės vertybės, asmens saviraiškos plėtotė, socialinė partnerystė, ekspertinė veikla nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, kokybiškų aukštojo mokslo studijų, orientuotų į praktinę veiklą, besimokančiojo ir visuomenės poreikius, vykdymas, mokslo taikomosios veiklos plėtojimas, absolventų įsidarbinimas yra vienodai svarbūs tikslai“, - sako J.Dovydaitis.

Studijos trunka 3 metus, o Akušerijos, Bendrosios praktikos slaugos studijų programų trukmė - 3,5 metų. Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis ir tarptautinį pripažinimą turinčios profesinės kvalifikacijos, atveriančios įsidarbinimo galimybes visoje Europoje.

„Pastaraisiais metais itin jaučiamas jaunų žmonių susidomėjimas biomedicinos studijų srities ir socialinio darbo studijų programomis. Tai liudija kasmet didėjantis norinčiųjų studijuoti skaičius. Akivaizdu, kad mūsų institucija pasitikima ir čia suteikiamas išsilavinimas atitinka tiek studijuojančiųjų lūkesčius, tiek darbo rinkos poreikius. Juk išsilavinimo vertingumas tiesiogiai siejamas su jo pritaikomumu, visuomenės ir asmeninių poreikių tenkinimu“, - sako Medicinos fakulteto dekanas gydytojas J.Dovydaitis.

Fakulteto tarptautinių projektų koordinatorė Vytautė Giedraitienė džiaugiasi, kad pastaraisiais metais fakultetas kryptingai stiprina tarp-

„Profesijos pasirinkimas – vienas esminių žmogaus sprendimų, lemiančių prasmingos veiklos pojūtį ir gyvenimo kokybę. Apsisprendimas dirbti sveikatos priežiūros ar socialinės apsaugos srityje leidžia suvokti, kad bus įgyjama vertingos profesinės ir asmeninės patirties, kuri turės įtakos socialinei aplinkai. Žmonės, kurie siekia profesinių bei asmeninių interesų, realizuoja profesines ir asmenines vertybes, sukuria pridėtinę socialinę vertę, gyvena laimingą, prasmingą ir visavertį gyvenimą. Šias vertybes kartu su žiniomis ir gebėjimais siekiame perteikti studentams“, - sako Medicinos fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis. tautinį bendradarbiavimą ir ilgalaikę partnerystę. Prieš pusmetį vyko tarptautinė konferencija „Sveikata, aplinka ir darnus vystymasis: tarpdisciplininis požiūris“, kurioje dalyvavo 40 užsienio atstovų iš Belgijos, Danijos, Suomijos, Estijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos ir net Australijos. Šis renginys subūrė 140 sveikatos priežiūros ir socialinio darbo profesionalų. „Šiuo metu siūlome per 50 užsienio šalių institucijų, kuriose studentai gali atlikti praktikas ar studijuoti. Nuolat ieškome naujų galimybių“, - sako V.Giedraitienė.

Puoselėja savanorystės idėjas Fakulteto akademinė bendruomenė kasmet jungia apie 1600 studentų ir daugiau kaip 180 dėstytojų, kurių dalis yra aukščiausią kvalifikacinę kategoriją turintys praktikai. Dėstytojai derina pedagoginę, praktinę ir mokslo taikomąją veiklą, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose bei regioniniuose projektuose. Studijavimas, kaip veikla, vis dažniau peržengia įprastas edukacines aplinkas: studentai ir dėstytojai buriasi į savanoriškos pagalbos, sveikatos išsaugojimo mokymo grupes, vyksta į vaikų globos institucijas, dienos cen-

trus, švietimo įstaigas, bendruomenes. Viena tokių iniciatyvų yra projektas „Parkinsono liga sergančių asmenų gyvenimo kokybės gerinimas fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu“. Projekto metu vykdomi interaktyvūs seminarai asmenims, sergantiems Parkinsono liga ir jų artimiesiems, organizuojamos integralių slaugos ir reabilitacijos metodų taikymo veiklos riboto judėjimo asmenims. „Socialinės iniciatyvos ir projektai, jungdami visų katedrų dėstytojus ir studentus, kuria sąlygas tarpdalykiniam bendradarbiavimui, gilina studentų profesinį identitetą. Dėstytojai moko asmeniniu pavyzdžiu, perteikia gyvenimo patirtį, vertybines nuostatas ir profesinę pajautą, kas yra būtina darbui su žmonėmis“, – apie savanoriavimą, kaip patirtinio mokymosi būdą, kalba prodekanė dr. Eglė Stasiūnaitienė. Medicinos fakultetą kasmet baigia apie 500 specialistų, kurie sėkmingai įsidarbina Lietuvos ir užsienio sveikatos priežiūros bei socialinio darbo įstaigose. Ryšys su buvusia Al-


9

SVEIKA ŠEIMA Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d.

ltetas: laikas bėga, Biomedicinos diagnostika, Radiologija

Biomedicinos diagnostikos katedra vykdo dvi medicinos technologijų krypties studijų programas. Biomedicinos diagnostikos studijų programa rengia technologus, kurie geba atlikti biomedicinos (hematologinius, mikrobiologinius, biocheminius, genetinius, citologinius, histologinius, toksikologinius, serologinius ir kt.), aplinkos (oro, vandens, dirvožemio, maisto ir kt.) laboratorinius ir taikomuosius tyrimus. 2016 m. birželio mėn. baigė pirmoji radiologijos technologų laida, kurios visi absolventai sėkmingai įsidarbino sveikatos priežiūros įstaigose. Radiologijos technologas savarankiškai dirba su medicininės paskirties jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir pagalbine įranga, atlieka medicinines radiologines (diagnostines ir gydomąsias) procedūras. Katedros vedėjos Ingridos Viliušienės nuomone, pagrindinė sveikatos priežiūros specialisto motyvacija – noras dirbti su žmonėmis, bet jei to noro nėra, tikslinga save orientuoti į tą sritį, kur kontaktas su žmogumi, su jo skausmu, neviltimi, baime yra minimalus.

mi burnos priežiūros paslaugas pagal pacientų poreikius, standartizuotai vertina burnos sveikatos būklės ir profilaktinių bei intervencinių procedūrų poreikį, asistuodami įvairių specializacijų gydytojams odontologams, atlieka įvairias odontologines procedūras. Dantų technikai gamina išimamuosius, neišimamuosius, lankinius dantų protezus ir ortodontinius aparatus, organizuoja dantų protezų gaminimo laboratorijos veiklą. Tai perspektyvios specialybės, nes mokslas sparčiai žengia į priekį, keičiasi požiūris į bioinžineriją, molekulinius metodus, kasdien tenka spręsti sudėtingesnes su visapusiška žmogaus sveikata susijusias situacijas.

„Profesiniams praktiniams įgūdžiams plėtoti studentams siūlome profesinės veiklos praktikas atlikti daugiau nei 200 Lietuvos asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų. Studentus praktikų metu lydi ir su jais kolegiškai bendradarbiauja praktikai-mentoriai. Fakultetas yra įteisinęs praktikos stebėsenos procedūras, kurios leidžia geriau pažinti priimančias organizacijas ir užtikrinti praktikos kokybę“,

„Studijos yra grindžiamos praktika, dėstytojai dalijasi patirtimi ir kalba pavyzdžiais, profesiniai įgūdžiai įgyjami laboratorijose, - teigia vadovas praktiniam mokymui Farmakotechnika specializuotuose kabinetuose, Donatas Gužauskas. Įvairiose pasaulio šalyse, siekiant realiose profesinės veiklos tobulinti farmacinę paslaugą, įgyvietose. Studentai diskutuodami, vendinti farmacinę rūpybą, itin svar- Kosmetologija Studijų programos tikslas – parengpraktikuodami, dirbdami individua- bi farmakotechniko veikla. Farmakotechnikos studijas bai- ti grožio terapijos specialistą, tuliai ir grupėse, identifikuoja gę asmenys, parduoda nerecepti- rintį holistinį požiūrį į žmogaus sveivertybes, „asmeninį žinojimą“ apie nius vaistinius preparatus ir vaista- katą, gebantį taikyti šiuolaikines kosprofesiją, įgyja patirties, apmąsto, žoles, ligonių slaugos, higienos ir metologines priemones ir įrangą, sakosmetikos priemones bei kitas vais- varankiškai teikiant kokybiškas ir ką reiškia būti geru specialistu“, tinių prekes; vaistinius preparatus pa- saugias kosmetologines paslaugas. - sako fakulteto studentų atstovybės pirmininkė Enrika Butėnaitė, II kurso studentė, būsimoji kosmetologė.

ma jungtinė studijų programa su Suomijos Mikkeli Taikomųjų tyrimų universitetu. Šiemet 2 absolventai gavo dvigubo kvalifikacinio laipsnio profesinio bakalauro diplomus.

Ergoterapija, Kineziterapija ma Mater nenutrūksta: absolventai sugrįžta į kvalifikacijos tobulinimo kursus, dalyvauja neformaliojo švietimo programose, stažuotėse, konferencijose, kituose šaliai ir regionui reikšminguose renginiuose. Žinių, požiūrių ir profesinės patirties mainai – viena didžiausių mūsų fakulteto stiprybių ir vertybių“, - pažymi Tęstinių studijų skyriaus vedėja Rasa Juozapavičienė.

Medicinos fakultetas kviečia jaunuolius studijuoti šiose studijų programose Akušerija, Bendrosios praktikos slauga Visuomenei sparčiai senstant, darbingų žmonių mažėja, todėl sveikatos priežiūra ir slauga tampa vis aktualesnės. Slauga – įvairaus amžiaus sveikų ir sergančių žmonių fizinė bei psichinė priežiūra. Bendrosios praktikos slaugytojas geba dirbti savarankiškai ir ko-

mandoje, teikti slaugos paslaugas visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įvairaus amžiaus sveikiems ir sergantiems asmenims, neįgaliesiems, laikantis holistinių nuostatų, ugdo pacientų sveikos gyvensenos įgūdžius. Akušeris – sveikatos priežiūros specialistas, gebantis organizuoti ir atlikti nėščiosios, gimdyvės, naujagimio sveikatos priežiūrą ir mokymą normalaus ir patologinio nėštumo bei gimdymo metu, prižiūrėti reprodukcinę moters sveikatą įvairiais amžiaus tarpsniais, rūpintis šeimomis, auginančiomis vaikus, dirbti savarankiškai ir komandoje. Studentai mokomi spręsti problemines situacijas, bendrauti su pacientais, jų šeimos nariais ir kolegomis. Katedros vedėja Vilma Rastenienė sako, jog šiuolaikinis slaugytojas ir akušeris įgauna vis daugiau savarankiškumo, atsakomybės, kompetencijų, todėl studijų programos yra itin populiarios ir perspektyvios. Sėkmingai vykdomos Bendrosios praktikos slaugos studijos anglų kalba, vykdo-

Reabilitacija – tai kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių ir profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamo asmens fizinio, psichologinio bei socialinio savarankiškumo. Ergoterapeutas geba vertinti, koreguoti asmens funkcinę būklę ir savarankiškumą, parinkti technines priemones, propaguoti ir mokyti sveikos gyvensenos, užtikrinant optimalią gyvenimo kokybę; tikslingai dirbdamas, stiprina asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje, padeda pacientui atkurti darbinius ir kūrybinius įgūdžius. Kineziterapeutai tiria asmens funkcinę būklę ir vertina savarankiškumą, parenka technines priemones, stiprina ir palaiko sveikatą, gydant judesiu bei fiziniu poveikiu. Katedros vedėja Milda Gintilienė sako, jog praktinius įgūdžius studentai įgyja jau pirmaisiais studijų metais. Studijos reikalauja kantrybės, užsispyrimo, motyvacijos, daug individualaus praktikavimo bei bendražmogiškų vertybių.

gal receptus, kontroliuojant vaistininkui; aptarnauja ir pataria gyventojams apie vaistų vartojimą ir saugojimą namuose; naudojasi informacinėmis technologijomis profesinėje veikloje. Katedros vedėjos Danguolės Grūnovienės nuomone, didėjant gyventojų poreikiams, vis svarbesnis tampa farmacijos specialisto vaidmuo, nes gyventojas, atėjęs į vaistinę, tikisi įsigyti ne tik vaistą, bet ir gauti kokybišką farmacinę paslaugą. Gyventojų konsultavimo vaistinėje kokybė negali būti įvertinta jokiais fiziniais parametrais, ji įvertinama žmonių pasitenkinimu gauta paslauga.

Kosmetologijos specialybės studijas renkasi labai daug jaunimo, programa yra lyderė fakultete ir kolegijoje. Tačiau kosmetologija neretai suvokiama kaip jaunystės kulto panacėja, pamirštant, kad raukšlės veide atspindi mūsų charakterį, emocijas, gyvenimo patirtis. Kosmetologija labai reikalinga odos bei viso kūno kokybiškai priežiūrai, sveikatai palaikyti. „Vykdydami įvairias socialines akcijas, studentams formuojame požiūrį, kad kosmetologija turi tapti kultūros dalimi įvairaus amžiaus ir socialinio sluoksnio žmonėms“, - pastebi katedros vedėja Žaneta Mickienė.

Burnos higiena, Dantų technologija, Odontologinė priežiūra

Socialinis darbas

Odontologija – medicinos  šaka ir mokslas, tiriantis dantų sandarą, fiziologiją ir patologiją. Lietuvoje odontologijos praktika yra glaudžiai susijusi su stomatologija – mokslu apie burnos ertmės organų ligas ir jų gydymą, o burnos higiena – burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms. Katedros vedėja Daiva Mačiulienė akcentuoja, kad burnos higienistai, dirbdami su diagnostine odontologijos įranga, įrengimais, instrumentais ir medžiagomis savarankiškai teikia kokybiškas ir saugias burnos priežiūros paslaugas, konsultuoja pacientą. Gydytojo odontologo padėjėjai dirba savarankiškai arba kartu su gydytojais odontologais, teikda-

Socialinio darbo studijos orientuotos į profesinę veiklą, kurios paskirtis – padėti socialinio funkcionavimo sunkumų turintiems asmenims, grupėms ir bendruomenėms pagerinti santykius su visuomene. Studijos vykdomos nuolatine ir ištęstine formomis. Katedros vedėja Virginija Kondratavičienė teigia, jog studijų programa reikšminga ir tuo, jog šios programos dėstytojai, vykdydami pedagoginę misiją, padeda studentui pažinti ir auginti save kaip asmenybę, identifikuoti kaip profesionalą. Studentams teikiamos individualios ir grupinės praktikos supervizijos, kurių metu gilinami reflektyvaus patirtinio mokymosi įgūdžiai. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas gali būti ne tik socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas, bet ir socialinio gyvenimo vadybininkas. ¬


10

Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

KVK Sveikatos mokslų fakultetas geriausia mokymosi bazė Vakarų Lietuvoje Klaipėdos valstybinė kolegija – viena didžiausių Vakarų Lietuvos regiono aukštųjų mokyklų, rengiančių biomedicinos ir socialinio darbo specialistus. Kovo pabaigoje aukštąją mokyklą pasiekė džiugi žinia – išorinio vertinimo ekspertai Kolegijos veiklą įvertino teigiamai ir akreditavo šešeriems metams (Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymas Nr. SV 6-6, 2017-03-01). Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), atlikęs valstybinių kolegijų potencialo analizę, biomedicinos studijų sritį įvertino kaip stipriai išvystytą.

Kineziterapijos studijų programa pasižymi teorinių studijų ir

Sveikatos mokslų fakulteto dekanė Vida Staniulienė: - Fakultete biomedicinos mokslus studijuojantiesiems sukurta neabejotinai geriausia mokymosi bazė Vakarų Lietuvos regione. Įrengtos specializuotos ikiklinikinio mokymo laboratorijos, aprūpintos naujausia pažangia medicinine įranga bei inovatyviomis mokymo priemonėmis. Tai yra vienintelė Vakarų Lietuvos mokymo įstaiga turinti ikiklinikines Odontologijos laboratorijas ir SPA procedūrų kabinetus. Pastebime, kad biomedicinos studijas renkasi tikrai motyvuoti jauni žmonės, kurie nuosekliai studijuoja ir siekia tobulėti. Tenkindami biomedicinos specialistų poreikį šalyje, planuojame padidinti priimamų studentų skaičių į Bendrosios praktikos slaugos, Burnos higienos, Odontologinės priežiūros, Dietetikos, Socialinio darbo studijų programas. ¬

Sveikatos mokslų fakultete vykdomos tarptautinių ir nacionalinių standartų lygį atitinkančios studijų programos: • Bendrosios praktikos slaugos, • Burnos higienos, • Odontologinės priežiūros, • Dietetikos, • Kineziterapijos, • Grožio terapijos, • Socialinio darbo. ¬ Nuolatinės studijos trunka 3 metus, išskyrus Bendrosios praktikos slaugą. Šių studijų trukmė – 3,5 metų. Visos programos, pasak fakulteto dekanės Vidos Staniulienės, yra paklausios ir reikalingos Vakarų Lietuvos regiono darbo rinkai. Baigusių absolventų įsidarbinamumas siekia iki 90 procentų. 85,71 proc. vykdomų studijų programų akredituotos maksimaliam laikotarpiui. Akademinį personalą sudaro kvalifikuoti dėstytojai praktikai, mokslo darbuotojai. Fakultete dirba 17 dėstytojų, turinčių mokslo daktaro laipsnį. Įgyvendinant Klaipėdos, kaip „Sveiko miesto“ uždavinius, Sveikatos mokslų fakultetas aktyviai veikia Klaipėdos miesto žmonių sveikatos gerinimo srityje. Fakultete vykdomi įvairaus amžiaus asmenų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai ir konsultacijos atliepia Klaipėdos, kaip sveikatą stiprinančio miesto, poreikius. Sveikatos mokslų fakulteto išskirtinumas – studijų tarptautiškumas, kuris plėtojamas per tarptautinius projektus, bendradarbiavimą su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Džiugina kasmet didėjantis studentų ir dėstytojų dalyvavimas „Erasmus“ mainų programose. Kasmet vis daugiau dėstytojų atvyksta skaityti paskaitų iš Suomijos, Ispanijos, Portugalijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Slovėnijos ir kitų aukštųjų mokyklų. Fakultete organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos padeda pritraukti vis naujų akademinių partnerių.

Balandžio 11-ąją vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Biomedical and Social Sciences: Education, Research and Innovation“, kurioje bus dalijamasi atliktų

dentų verslumą. Absolventai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, kosmetikos kabinetuose, grožio salonuose, sveikatingumo centruose, visažo studijose, SPA centruose ar kuria savo verslą. ***

tyrimų rezultatais, naujovėmis, įrodymais pagrįstų taikomosios mokslinės veiklos rezultatų diegimu į studijų programų tobulinimą ir praktiką. ***

Burnos higienos studijų programa pozicionuojama kaip vienintelė unikali studijų programa Vakarų Lietuvos regione. Reitinguojant šalies mastu, 2016 metais pripažinta kaip viena geriausių ir lyderiaujančių studijų programų. Glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais užtikrina efektyvų studentų praktinių įgūdžių ugdymą. Studentai mokomi dirbti su modernia dantų rentgeno įranga, gali stebėti implantavimo procedūras, gydytojų ortodontų ir ortopedų darbą. Vidutinis įstojusiųjų konkursinis balas (5,74) ir studentų mokslo pasiekimai rodo aukščiausius akademinius rodiklius. ***

Studijų programos Odontologinė priežiūra absolventų įsidarbinimas aukštas (87,50 proc.). Didžioji dauguma pradeda dirbti Klaipėdos miesto odontologijos kabinetuose ir klinikose jau antrame kurse. Glaudaus bendradarbiavimo su odontologijos klinika „Lela“ dėka vykdomos stažuotės gydytojo odontologo padėjėjams ir burnos higienistams, pageidaujantiems atnaujinti licenciją pagal LR odontologų rūmų nustatytą tvarką. Dėstytojai – įvairių specializacijų gydytojai odontologai ir burnos hi-

gienistai, mokslų daktarai, aktyviai dalyvaujantys įvairių profesinių asociacijų (LR odontologų rūmų, Lietuvos burnos higienistų draugijos nariai) Lietuvoje ir užsienyje (European Association of Dental Public Health) veiklose. ***

Dietetikos studijų programa yra nauja ir pozicionuojama kaip vienintelė unikali studijų programa Vakarų Lietuvos regione. „Programos išskirtinumas puoselėjamas nuolat stiprinant ryšius su Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir tenkinant Klaipėdos, kaip sveikatą stiprinančio miesto, poreikius“, - pastebi prof. dr. Jurgita Andruškienė. Šią programą studijuojantieji laukiami sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo ir ugdymo institucijose, sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugas teikiančiose įmonėse. Studijų programa dar neturi absolventų, bet trečio kurso studentai jau gauna darbo pasiūlymų, kai kurie ir dirba pagal specialybę. ***

Grožio terapijos studijų programos tikslas – parengti grožio srities specialistus, kurie geba teikti grožio bei sveikatingumo paslaugas. Profesinės veiklos praktikų metu studentai dirba su klientais, atlieka veido, kūno, makiažo, manikiūro, pedikiūro procedūras, konsultuoja klientus sveikos odos ir jos priedų priežiūros klausimais. Sėkmingai

Klaipėdos jūrininkų ligoninės operacinės slaugytoja darbui su angiografu Martyna Trumpulytė: - Prieš penkerius metus baigus slaugos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje atsivėrė visi tolesnės karjeros keliai. Mano baigiamasis darbas buvo stiprus ir įvertintas aukščiausiu balu, taigi poros darbo pasiūlymų sulaukiau jau iš baigiamojo darbo gynimo komisijos narių. Tačiau dar prieš kolegijos baigimą buvau įsidarbinusi Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje. Su kolegijos bendruomene ir toliau palaikau šiltus santykius. Čia visada labai malonu grįžti lyg į antrus namus – susigyvenome tiek su dėstytojais, tiek vadovais, jaučiu didžiulį jų palaikymą. Mokslai kolegijoje ne tik suteikė vertingų žinių, bet ir įskiepijo pasitikėjimą savimi. Linkiu kolegijos bendruomenei ir toliau išlikti tokiai draugiškai, kad toliau keltų kartelę studentams ir padėtų išugdyti stiprias asmenybes. ¬ veikia profesinis „Grožio klubas“, vienijantis studentus, dėstytojus, absolventus. Klubo veikla skatina dalintis gerąja patirtimi, organizuoti ir patiems dalyvauti profesinio meistriškumo konkursuose, ugdo stu-

klinikinės praktikos integracija. Glaudžiai bendradarbiaujama su sveikatos priežiūros įstaigomis. Pagrindinė praktinio mokymo bazė Palangos reabilitacijos ligoninė, kurioje vykdomi praktiniai užsiėmimai ir klinikinės studentų praktikos. Dėstytojai – patyrę kineziterapeutai praktikai, aktyviai dalyvauja Lietuvos ir Europos (ENPHE) kineziterapeutų draugijų ir profesinių asociacijų veiklose, Maltos ordino organizuojamose vasaros stovyklose neįgaliesiems. Studentai aktyviai dalyvauja „Erasmus“+ mobilumo programoje renkantis tiek studijas, tiek praktiką kitų šalių institucijose - Portugalijoje, Slovakijoje, Italijoje bei kitose šalyse. Absolventai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, neįgalių vaikų ugdymo įstaigose, sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo bei globos įstaigose. *** 2016 metais Bendrosios prak-

tikos slaugos studijų programa buvo vertinama Studijų kokybės vertinimo centro išorinio vertinimo ekspertų, kurie pažymėjo, kad „studijų programa nuolat tobulinama atsižvelgiant į tarptautinius projektus ir remiantis moksliniais tyrimais“ (Studijų kokybės vertinimo centro vertinimo išvados, 2016). Ekspertų nuomone, materialieji ištekliai užtikrina aukštą studijų (mokymo ir mokymosi) proceso kokybę. Studijų programa akredituota šešeriems metams. Klinikinių dalykų studijos vykdomos mažomis grupėmis simuliacinėse ikiklinikinėse laboratorijose, naudojant muliažus, medicinines ir slaugos priemones, modernią medicinos įrangą. Absolventai - aukštos profesinės kvalifikacijos slaugos specialistai, praktikoje diegia naujausias slaugos mokslo žinias, technologijas ir tobulina slaugos praktiką. ***

Socialinio darbo studijų programos išskirtinumas pasižymi tuo, kad ypatingas dėmesys skiriamas skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvenančių asmenų socialinėms problemoms spręsti. Socialinių darbuotojų poreikis dėl socialinės atskirties didėjimo ir sparčiai senstančios mūsų visuomenės yra didelis. Šios studijos skirtos optimizmo kupiniems jauniems žmonėms, kurie gėrio vedami nori keisti pasaulį, padėti silpniausiems visuomenės nariams. Absolventai dirba socialinės apsaugos, socialinių paslaugų, vaikų teisių apsaugos, sveikatos, švietimo, teisėtvarkos sistemų, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus institucijose. ¬


11

SVEIKA ŠEIMA Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto stiprybė - platus bendradarbiavimas Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultetas – pirmasis šalyje pasiūlęs pasaulyje populiarėjančias integruotas sveikatos mokslų studijas, sujungusias į vieną bendrą tikslą biomedicinos bei socialinius mokslus. Prieš 18 metų sukurtas fakultetas yra vienas moderniausių, pažangiausių ir nuolat augančių padalinių uostamiesčio universitete. Sveikatos mokslų fakulteto stiprybė – platus bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, rekreacijos ir turizmo sektoriaus įstaigomis bei įmonėmis tinklas. Tai leidžia studentams pasiūlyti modernią tiek teorinio, tiek praktinio mokymo bazę. Nuolat plėsdamas veiklas, fakultetas studentams suteikia ne tik puikias mokymosi, praktinių užsiėmimų galimybes, bet ir įtraukia į įvai-

todėl Vakarų Lietuvos regione sutelkta nemažai šalies gyventojų rekreacijos ir reabilitacijos išteklių, puikiai išplėtota sveikatos apsaugos infrastruktūra. Tai leidžia aktyviai plėtoti poilsio ir sveikatos stiprinimo veiklą, kuriai reikia nemažai aukštos kvalifikacijos specialistų. Fakultetą sudaro aštuonios katedros: Slaugos, Visuomenės sveikatos, Reabilita- Mūsų fakultetas – tai stiprus regioninis cijos, Rekreacijos ir turizmo, Socialinio akademinės kultūros centras, Klaipėdos darbo, Kūno kultūros, Medicinos universiteto padalinys, išsiskiriantis technologijų ir Holistinės medicinos. nacionalinėje mokslo erdvėje. Plėtojantis Bakalauro pakopos studentai gali rinktis europinio lygio studijų programas bei aktyviai visuomenės sveikatos (su mitybos dalyvaujantis tarptautiniuose moksliniuose specializacija), kineziterapijos, ergoterapityrimuose. Tai fakultetas, kuriame jos, slaugos (su kosmetologijos ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai ir jų integracija į gyvensenos medicinos specializacija), aukštųjų technologijų verslą sudaro studijų socialinio darbo (su socialinio darbo proceso pagrindą. Atsižvelgdami į bendruomenėje ir socialinio darbo nacionalines ir tarptautines aukštojo mokslo sveikatos priežiūroje specializacijomis), tendencijas, nuolat tobuliname bakalauro ir rekreacijos ir turizmo, biomedicinos magistro programas bei kuriame naujas, inžinerijos ir radiologijos studijas, taip pat atitinkančias tarptautinius standartus Sveikatos mokslųstudijų fakultetas nuo pat įkūrimo kūno kultūros ir sporto pedagogiką (su programos. Kasmet Sveikatos mokslų pradžios kasmet organizuoja tarptautinę judesio terapijos specializacija). fakulteto studijų programos sulaukia užsienio mokslinę-praktinę konferenciją, skirtą garsiajam Jaunieji medicinos specialistai turi studentų dėmesio.Vakarų Jie atvyksta pagal mainųir sveikos gyvensenos Lietuvos filosofui galimybę studijuoti ir magistrinių programas iš įvairių Europos Sąjungos šalių. ideologui Vilhelmui Storostai Vydūnui. O nuo studijų programose: Sveikatos priežiūros Taip pat nemažai būsimų specialistų tradicine 2015-ųjųjaunųjų metų organizuoja tampančią vadybos, Visuomenės sveikatos ugdymo, atvyksta iš Kazachstano, Kamerūno, Ganos, Tarptautinę sveikatos mokslų studentų Rekreacijos ir turizmo vadybos, Socialinio Indijos ir kitų šalių.konferenciją, Baigus studijas galimybės sveikatos sukviečiančią mokslus darbo, Slaugos, Fizinio aktyvumo ir sporto įsidarbinti pagal specialybę dėl išskirtinės pasirinkusius Lietuvos bei kitų šalių studentus. ¬ pedagogikos, Tarptautinės turizmo Klaipėdos universiteto geografinės padėties renginių vadybos. Pastaroji magistrantūros yra didelės. Jūros ir jos poreikio suformuotas studijų programa vykdoma kartu su Latvijos klimatas bei gamta sukūrė čia išskirtines Vidzemės aukštąja mokykla. ¬ poilsio ir sveikatos susigrąžinimo sąlygas,

KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr.Artūras Razbadauskas:

Sveikatos mokslų fakulteto Studentų atstovybės pirmininkė Beata Žymančiūtė: - Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas – išskirtinis. Jis ne tik jaunatviškas, bet ir intelektualus, žvelgiantis

į ateities perspektyvas, vykdantis išskirtines studijų programas. Studentams yra suteikiamos puikios galimybės tobulėti ir siekti tikslų atliekant mokslinius tyrimus. Kiekvienas gali save realizuoti, įsitraukdamas į įvairias studentiškas veiklas. Glaudžiai bendraujame tiek su akademine bendruomene, tiek su studentais. Džiaugiuosi, jog studijuoju būtent Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete, tad būsimų magistro studijų vieta jau yra aiški. ¬

rias mokslines tiriamąsias veiklas. 2015-aisiais buvo įkurtas Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centras, ku-

riame suburtas fakulteto ir universiteto mokslinis potencialas, dirbantis sveikatos mokslų tyrimų srityje. ¬

Tarp kitko:

Šiaulių universitete – dėmesys sveikatos, gyvybės ir socialinės gerovės mokslams Bakalauro studijos:

Šiaulių universiteto studijų prorektorius dr. Remigijus Bubnys:

Gyvybės mokslai • Ekologija ir aplinkotyra (NL, 3,5 m.)

Šiaulių universitete (ŠU) daug dėmesio skiriama sveikatos ir socialinės gerovės mokslams bei studijoms. Programose, susijusiose su šia sritimi, siekiama parengti specialistus, gebėsiančius gerinti žmogaus gyvenimo kokybę, savijautą, fizinę ir psichikos sveikatą, pasitenkinimą gyvenimu ar atskiromis jo sritimis.

Sveikatos mokslai • Kineziterapija (jungtinė studijų programa su Klaipėdos universitetu, NL, 3,5 m.) • Visuomenės sveikata (NL, 3,5 m.) Fiziniai mokslai • Optometrija (NL, 3,5 m.) Ugdymo mokslai • Specialioji pedagogika ir logopedija (NL, 4 m.) Socialiniai mokslai • Socialinis darbas ir reabilitacija (jungtinė studijų programa su Rėzeknės technologijų akademija (Latvija), NL, 4 m.) ¬

Nauja studijų programa - Visuomenės sveikata ŠU Sveikatos ir socialinės gerovės studijų katedros vedėja profesorė dr. Liuda Radzevičienė:

- Baigę visuomenės sveikatos bakalauro studijas absolventai įgis sveikatos mokslų bakalauro laipsnį ir galės dirbti ne tik visuomenės sveikatos biuruose, ugdymo įstaigose, bet ir nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūrą vykdančiose organizacijose bei institucijose. ¬

Išskirtiniai moksliniai tyrimai ŠU Aplinkotyros ir fizikos katedros mokslininkai ir tyrėjai yra vienintelė grupė Lietuvoje, atliekanti ilgamečius žiedadulkių tyrimus ir stebinti žiedadulkių plitimą ore. Šiauliečių aerobiologų atliekami tyrimai ypač aukštai vertinami tarptautinėje mokslo erdvėje: mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su Suomijos meteorologijos instituto, Prancūzijos nacionalinio aerobiologų tinklo, Vienos medicinos universiteto, Vusterio, Parmos, Kordobos universitetų, Šveicarijos meteorologijos tarnybos mokslininkais ir tyrėjais, o universiteto mokslininkų grupės vadovė prof. dr. I.Šaulienė (nuotr.) išrinkta Europos aerobiologų asociacijos prezidente.

- Viena didžiausių šių metų priėmimo į universitetą naujovių – patvirtinta nauja bakalauro studijų programa Visuomenės sveikata. Tarp išskirtinių, tik mūsų universitete vykdomų, galima minėti Specialiosios pedagogikos ir logopedijos bakalauro bei Specialiosios pedagogikos magistrantūros studijas. Studentai čia mokosi ugdyti skirtingo amžiaus asmenis, turinčius intelekto, regos, klausos, mokymosi, kalbėjimo ir kalbos, elgesio ir emocijų ar kitų negalių. Baigę unikalią Optometrijos studijų programą

absolventai – aukštos kvalifikacijos optometrininkai - galės dirbti optikos salonuose, optometrijos centruose, moderniųjų technologijų srityje ir kt. Patrauklios, į darbo rinkos poreikius yra orientuotos tiek Kineziterapijos (jungtinė su Klaipėdos universitetu), tiek Socialinio darbo ir reabilitacijos (jungtinė programa su Rėzeknės technologijų akademija) studijų programos. Baigę šias programas absolventai sėkmingai dirba švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų institucijose, nevyriausybinėse organizacijose. Aplinkosaugos bei gamtosaugos problemas spręs ir ekologines idėjas skleis mūsų absolventai, baigę bakalauro Ekologijos ir aplinkotyros, magistro lygmens Gamtinės rekreacijos (jungtinė programa su Daugpilio universitetu) ir Gamtinių sistemų valdymo programas. ¬

Magistrantūros studijos: Gyvybės mokslai • Gamtinių sistemų valdymas (NL, 2 m.) • Gamtinė rekreacija (jungtinė studijų programa su Daugpilio universitetu (Latvija), NL, 2 m.) Ugdymo mokslai • Neįgaliųjų fizinė veikla (Taikomoji kūno kultūra) (NL, 1,5 m.)

• Specialioji pedagogika (specializaci-

ja – logopedija, NL – 1,5 m.) Socialiniai mokslai • Socialinis darbas (jungtinė studijų programa su „Ukraina“ universitetu (Ukraina), NL, 1,5 m.) ¬ NL – nuolatinė studijų forma.


12

Nr. 12 (1211) 2017 kovo 23-29 d. SVEIKA ŠEIMA

Savanorystė padeda apsispręsti dėl profesijos “

„Daugelis ligonių, su kuriais bendrauja savanoriai, yra sunkūs pacientai, bet kartu ir stiprios asmenybės. Taigi padėdamas praeiti tą kovos su ligą kelią augi ir pats – ne tik duodi, bet ir gauni“, - sako psichologė Lina Tautkevičiūtė.

Jau ne vieną mėnesį dalį savo laisvo laiko bendravimui su mažaisiais pacientais ligoninėje skirianti gimnazistė Saulė Kalašinskaitė (18 m.) ne tik atrado savo tikrąjį pašaukimą, bet ir pajuto gyvenimo prasmę.

Verta žinoti: • Trumpalaikė savanorystė Kauno klinikose trunka mėnesį liepos ar rugpjūčio mėnesiais, dirbama po šešias valandas per savaitę. Pasirinkę ilgalaikę, daugiau nei pusmetį trunkančią savanorystę, reikia dirbti po keturias valandas.

A.Valiaugos nuotr.

Komentaras:

„Tai turbūt geriausias metas mano gyvenime, – įsitikinusi nuo praėjusių metų liepos mėnesio savanoriauti pradėjusi gimnazistė Saulė Kalašinskaitė. – Nežinau, kas gali būti geriau, kai atvažiavusi išvystu vaikų akyse įsižiebiančius laimės žiburėlius. Padėdama mažiems, tėvų meilės stokojantiems vaikams pajutau gyvenimo prasmę ir pilnatvę.“ Atlaikė išbandymą Kai dauguma bendraamžių šeštadienio rytą dar saldžiai miega, Saulė žvaliai keliauja į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialą Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“. „Tai turbūt geriausias metas mano gyvenime, – įsitikinusi nuo praėjusių metų liepos mėnesio savanoriauti pradėjusi mergina. – Nežinau, kas gali būti geriau, kai atvažiavusi išvystu vaikų akyse įsižiebiančius laimės žiburėlius. Padėdama mažiems, tėvų meilės stokojantiems vaikams pajutau gyvenimo prasmę ir pilnatvę.“ Nors egzaminai jau ant nosies, mergina savanorystę spėja derinti su mokslais ir ketina vaikus lankyti ir jau oficialiai praėjus savanorystės laikui. „Anksčiau į ligoninę eidavau penktadieniais, bet pastebėjau, kad fiziškai darosi per sunku. O šeštadienį labai patogu – turėdama laiko galiu ir ilgiau pabūti su vaikais“, – sakė Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos dvyliktokė. Vizitai reabilitacinėje ligoninėje moksleivei jau tapo savotiška rutina, tačiau iš pradžių lengva nebuvo. „Vos atėjusi galvojau, kad bus paprasčiau. Be abejo, prieš tai dalyvavau specialiuose mokymuose – jie buvo labai

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų specializuotos savanorių programos „Draugų kalendorius“ viena iš koordinatorių psichologė Lina Tautkevičiūtė: - Šią savanorių programą jau kiek daugiau nei prieš porą metų ėmėsi organizuoti Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuzologijos centras, kartu vykdant Europos ekonominės erdvės projektą. Iš pradžių savanoriai pagelbėdavo keturiuose skyriuose, daugiausia onkologiniams pacientams. Tačiau nuo praėjusiųjų metų nuspręsta plėsti veiklą ir įtraukti dar vieną – Nefrologijos ir inkstų transplantacijos – skyrių. Pradėjus šią programą netrukus sulaukėme tiek pacientų, tiek gydytojų ir kito personalo atsiliepimų, kad savanorių teikiama emocinė, socialinė pagalba labai įdomūs, įgijau vertingų psichologinių žinių. Tačiau pirmą mėnesį tikrai buvo sunku, pačiai reikėjo priprasti prie aplinkos. Buvo baisu netinkamai į rankas paimti vaiką, kažką ne taip padaryti. Tačiau „Lopšelyje“ dirba labai malonios darbuotojos, viską parodė, išmokė“, – atviravo mergina.

Nebeliko abejonių Sekdama mamos odontologės pavyzdžiu apie medicinos mokslus Saulė galvojo jau nuo mažumės. Tačiau savanorystė leido merginai pajusti, kad ateityje ji nori dirbti būtent su vaikais. „Nebeturiu abejonių, kokią profesiją rinksiuos. Dar prieš ateidama į klinikas daugiau galvojau apie pagalbą senesniems žmonėms, tačiau savanoriaudama supratau, kad tikrasis mano pašaukimas – darbas su vaikais. Jie labai nuoširdūs, lengvai su jais randu kalbą. Su kai kuriais pacientais jau nuo pirmų dienų esame neišskiriami. Aišku, yra kur kas baikštesnių, dar tik dabar

naudinga. Jie ne tik padeda sumažinti ligonių emocinę įtampą, bet ir nuima dalį personalo krūvio. Savanoriai gali skirti laiko tiesiog paprastam pašnekesiui su pacientu, taip pat pagelbėja ligoniams nuperkant kokių produktų ar tiesiog pakerpant plaukus. Kiti savanoriai užsiima renginių organizavimu, dar kitomis veiklomis. Aš ne tik koordinuoju savanorių veiklą, bet joje dalyvauju. Anksčiau savanoriavau „Jaunimo linijoje“, bet norėjosi gyvo kontakto su žmogumi. Taigi dabar lankausi skyriuose, vedu užsiėmimus su onkologinėmis ligomis susidūrusiems žmonėms, jų artimiesiems. Taip pat padedu kitiems „prisijaukinti“ šią veiklą – organizuoju mokymus būsimiems savanoriams. Daugelis ligonių, su kuriais bendrauja savanoriai, yra sunkūs pacientai, bet kartu ir stiprios asmenybės. Taigi padėdamas praeiti tą kovos su ligą kelią augi ir pats – ne tik duodi, bet ir gauni. ¬ labiau priprantančių. Dažnai mažesnieji, sekdami vyresnių vaikų pavyzdžiu, ima kitaip elgtis, susidomi, patys prieina pabendrauti. Išties vyksta įdomūs procesai“, – pasakojo mergina. Dabar didžiausia Saulės svajonė – studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Šiemet išlaikiusi egzaminus mergina ketina stoti į kineziterapiją, kita stotelė – vaikų reabilitacijos magistro studijos. „Savanorystė – gryna ir tikra patirtis, kurios jau studijuodamas universitete nežinia, ar gausi. Čia ne teoriškai sužinai apie vaiko raidą, bet gali ją matyti čia ir dabar. Tikiuosi, kad ir studijuojant toliau pavyks sėkmingai derinti mokslus ir šią veiklą“, – nestokodama entuziazmo kalbėjo mergina.

Iniciatyva pasiteisina Į pagalbą pacientams savanorius Kauno klinikos pasitelkia nuo praėjusių metų. Savanorystės judėjimą oficialiai įteisinus dar pernai pavasarį sulaukta daug paraiškų.

• Norintieji savanoriauti Kauno klinikose šiais metais turi iki kovo 31 d. atvykti į Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybą ir užpildyti paraiškas bei pateikti kitus reikiamus dokumentus. Nepilnamečiai asmenys turėtų pristatyti mokykloje užpildytą specialią jų elgesio vertinimo anketą, reikalingas ir tėvų sutikimas, sveikatos pažyma. • Santariškių klinikose laukiami įvairaus amžiaus ir išsilavinimo savanoriai nuo 18 m. „Iš pradžių kreipėsi beveik penkiasdešimt žmonių, tačiau jų po truputį „nubyrėjo“ – į mokymus atėjo dvidešimt, o visą paruošiamąjį kursą baigė septyniolika savanorių, – kalbėjo Kauno klinikų Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vyr. specialistė Zita Zailskienė. – Dauguma jų yra moksleiviai, kurie, prieš rinkdamiesi būsimą profesiją, nori ją tarsi „pasimatuoti“. Tačiau ligoninėje darbuojasi ir medicinos studentai, ir vyresni, visai nieko bendra su medicina neturintys žmonės.“ Šiuo metu savanoriai padeda Onkologijos ligoninės, Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus, Vaikų ligų klinikos Onkohematologijos sektoriaus, Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos ir Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ Kūdikių skyriaus pacientams bei personalui. „Matome, kad ši iniciatyva tikrai pasiteisino. Tik galiu pastebėti, kad daugelis ateidami įsivaizduoja pamatysią daugiau medicininio darbo. Reikalui esant savanoriai gali pagelbėti transportuoti ligonį kartu su medicinos personalu, tačiau šiaip medicininių veiksmų, susijusių su slauga, jie atlikti negali. Daugiausia savanoriai teikia psichologinę pagalbą, bendrauja, žaidžia su vaikais, gali padėti sušukuoti plaukus ir pan.“, – aiškino Z.Zailskienė. ¬

Organizuoja dienos stovyklas Kauno kolegijos Medicinos fakultetas rengia nemokamas dienos stovyklas, į kurias kviečia atvykti Parkinsono liga sergančius asmenis, turinčius judėjimo sutrikimų. Taip pat kviečiami dalyvauti ir jų artimieji. Atvykusieji į stovyklą turės galimybę dalyvauti įvairiuose fizinio pobūdžio užsiėmimuose. Drąsuoliai galės išbandyti šiaurietišką ėjimą su lazdomis, pusiausvyros lavinimą ant nestabilių paviršių, pusiausvyrai reikalingų raumenų jėgos lavinimo treniruotes, mažos trukmės intensyvius kardio pratimus. Stovyklos programoje numatyta organizuoti skirtingo fizinio aktyvumo užsiėmimus ir dalyvių fizinių galimybių tyrimą. Juos kuruos patyrę specialistai, kurie konsultuos ir teiks rekomendacijas dalyviams.

Verta žinoti: „Saviraiškos ir sveiko judesio stovykla“ Parkinsono liga sergantiems asmenims ir jų artimiesiems vyks balandžio 29 d. Pramonės pr. 22, Kauno kolegijos aktyvaus judesio studija. Laikas – 10-15 val. Stovyklos dalyviai kviečiami atvykti vilkėdami patogius, judesių nevaržančius drabužius. ¬ Specialistai primena: stovyklos dalyvius apžiūrės ir ištirs specialistai, įvertins jų fizinį pajėgumą prieš pasirenkant fizinio pobūdžio veiklą ir joms pasibaigus. Specialistai fiksuos rodiklius: raumenų jėgą, statinę ir dinaminę pusiausvyrą, širdies susitraukimo dažnį prieš ir po fizinio aktyvumo, taip pat restituciją pasibaigus treniruotei. Fizinių parametrų duomenys stovyklos metu bus renkami ne šiaip sau – kartu specialistai organizuos tyrimą, kurio metu sieks išsiaiškinti vienkartinio fizinio krūvio poveikį tiriamosioms savybėms. Kaip pasakoja projekto vadovė dr. doc. Viktorija Piščalkienė, iki šių stovyklų Medicinos fakulteto dėstytojai jau spėjo kas savaitę vykstančiuose seminaruose pasidalinti žiniomis apie mitybos ypatumus, burnos higieną, išvaizdos puoselėjimo galimybes, psichologinį savęs pažinimą. Papildomai apklausiant asmenis, kurie serga šia liga, numatytos jų poreikius atitinkančios seminarų temos, padedančios spręsti miego, vaistų vartojimo ir kitas problemas. Iniciatyva, susijusi su Parkinsono liga, nėra atsitiktinė. Kauno kolegijos Medicinos fakultete jau visus metus vykdomas projektas, kurio esmė – šviesti visuomenę ir teikti praktines rekomendacijas, rengiant seminarus tokiomis temomis, kurios svarbios patiems ligoniams. ¬

Alma Mater 2017  

Savaitraščio „Lietuvos sveikata“ priedas, parengtas bendradarbiaujant su universitetais, kolegijomis, valstybės institucijomis.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you