Issuu on Google+

Jonas Bili큰nas 1879-1907


Biografija 

 

Gimė J. Biliūnas 1879 04 11 d. Niūronių kaime, Anykščių valsčiuje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai paruošė kaimo daraktorius. 1891-1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę, politinę veiklą. 1893 m. mirė tėvai. J.Biliūnas, atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos. Vertėsi privačiomis pamokomis.


Tėviškė


Biliūno muziejuje Anykščiuose

J. Biliūno name - muziejuje


Jono Tvardausko medžio drožinyje – senoji Biliūnų troba


Gyvenimas ir kūryba 

1900 m. įstojo į Tartu (Dorpato) universiteto medicinos fakultetą. Už dalyvavimą studentų demonstracijose 1901m. iš universiteto buvo pašalintas. 1901-1902 m. gyveno Liepojoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius. 1903 m. įstojo į Leipcigo Aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra.


1904 m. įstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūros. Sveikatai pablogėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje (Niūronyse, Rozalime, Kačerginėje). Tuo metu daug rašė. Mirė 1907 12 08 Zakopanėje; 1953 m. palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liūdiškių piliakalnyje netoli Anykščių.


Kad numirsiu, man' pakaskit Ant Šventosios upės kranto: Kad matytų kapas sodžių, Kūdikėlis kur užaugau; Kad girdėtų tą dainelę, Motinėlė ką dainavo, Kai ant kelių mažą migdė Ar lopšy mane lingavo. Nieko kita aš nenoriu, Tik lelijos kad žydėtų, Kas pavasario rytelį Kad lakštingala skambėtų...

1958 metais virš Jono Biliūno kapo ant Liudiškių kalvos buvo pastatytas 14 metrų aukščio antkapis iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų


Slapyvardžiai 

Pasirašinėjo: Jonas Anykštėnas, Jonas Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nas, Jonas Bežemis, Jonas Gražys, Jonas Žaltys, Jonelis, Kazys Tauškutis ir kt.


Su žmona 1903 m. 

Jono Biliūno gyvenimą – tragišką, itin intensyvų ir kūrybingą, bet anksti nutrūkusį – nušvietė jo mylimoji žmona Julija Janulaitytė-Biliūnienė. Biliūno žmona – viena iš nedaugelio ano meto lietuvių, kurios studijavo aukštuosiuos mokslus. Ji buvo rašytojui ir artimiausia draugė, supratusi jo siekius, pasirinktą gyvenimo būdą, ir ta, kuri savo žavesiu nušviesdavo su liga ir mirtimi kovojančio žmogaus gyvenimo valandas. Taip pat toji, kuri, pati skursdama, mokydamasi už skolintus pinigus, atitraukdavo nuo savo burnos paskutinį duonos kasnį, kad padėtų draugui.


Kūryba  

Geriausius kūrinius parašė 1904-1907 m. Tai apsakymai „Žvaigždė", „Nemunu", „Vagis", „Laimės žiburys", „Kliudžiau", „Joniukas", „Lazda", „Brisiaus galas“. Apysaka „Liūdna pasaka“.


Pirmoji grožinė knyga "Įvairūs apsakymėliai" išėjo 1906 m. Rašė ir literatūros kritikos bei istorijos, publicistikos straipsnius, mokslo populiarinimo, politinio pobūdžio brošiūras. Geriausias kritikos straipsnis- “Žemaitės “Paveikslai”


Rankraštis


Kuo skiriasi nuo Žemaitės 

Žemaitei svarbesnė visuomeninė sistema, kurią ji kritikuoja; Biliūnui- žmogus ir jo vidiniai išgyvenimai


Pasakotojas Pagrindinis veikėjas –pasakotojas. Vaizduojamais daiktais, reiškiniais, įvykiais, žmonėmis nesidomima savaime, jie priklauso nuo pasakojančio asmens ir nuo jo keliamų problemų. Pasakotojas stovi kuriamo pasaulio centre ir tik jis vienas suvokia ir nustato daiktų vertę. Pasakotojas dažnai kalba I asmeniu, dėl to lengviau parodyti žmogaus vidinius išgyvenimus.


Veikėjas Biliūno apsakymuose pirmąkart pasirodo mąslaus ir jautraus žmogaus paveikslas. Tai žmogus, kuris svarsto, ieško tiesos, sugeba suprasti greta esančio skausmą ir pajusti jam užuojautą. Kito žmogaus skausmas primena, padeda įsisąmoninti ir išreikšti savąjį. Biliūno veikėjas nuolat eina, bręsta, vertina pasaulį ir savo ryšį su kitu žmogumi.


Problemos Žmonių tarpusavio ryšiai gėrio ir blogio prasme.


Kontekstas 

Pagal idėjas artimiausias kontekstas yra Biblija. Kaip ir krikščionybė, J. Biliūnas propaguoja lygybę. Aukojimasis taip pat yra slaptas krikščionybės tikslas: juk ir Kristus miršta iš meilės ir užuojautos


Vertybės Svarbiausia vertybė- žmogiškieji santykiai, paremti Dekalogu. Visuose kūriniuose jis moko, kaip įveikti moralinį blogį ( retai- socialinį ).


Idealas Tobula visuomenė, kurioje visi žmonės lygūs, nėra išnaudojimo (“Laimės žiburys”).


Esminė kūrybos ypatybė Užuojauta ir meilė kitam. O visas žmogaus gyvenimas- tai moralinis tobulėjimas. Tą kelią žmonija eina nuo priešistorinių laikų iki dabarties ( = nuo tamsos į šviesą).


Pagrindinė tema-skriauda Pasakodamas apie skriaudžiamus, siekia sužadinti žmogaus sąžinę. Ji leidžia matyti, jausti, užjausti šalia esantį. Rašytojo žvilgsnis visada nukreiptas į šalia esantį. Tuo jis skiriasi nuo impresionistų, neoromantikų, kuriems svarbiausias objektas yra “aš”, bėgantis nuo žmogaus.


Antroji tema Tai- aukojimasis dėl kitų laimės.


Laikas ir erdvė 1. 2.

Laikas- istorinis linijinis. Erdvė- istorija, kultūra, kurių kūrėjas yra pats žmogus. Tuo prilygsta Čechovui, Mopasanui, Dostojevskiui.


Gamta 

Mažai vaizduoja gamtą, kurioje galima užsimiršti, nes svarbiausia jam yra pats žmogus. Gamta – tik fonas. Ji teikia sveikatos (paprastai tai tėviškė, turinti etninę reikšmę).


J. Biliūno reikšmė Rašytojui labai svarbūs veikėjų vidiniai išgyvenimai. Todėl prozą galima vadinti: iki Biliūno ir po Biliūno.


Jonas biliūnas