Issuu on Google+

KALBOS KOREKCIJOS CENTRAS Mokykitės žaisdami Prasidėjo nauji mokslo metai ir vyresnieji išskubėjo į mokyklą ar darželius. Auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikučius namuose, tėveliai dažnai domisi, kaip prasmingai leisti laiką kartu, kad mažylis kuo daugiau sužinotų, išmoktų ir sėkmingai pasirengtų mokyklai. Viena svarbiausių sėkmingo mokymosi sąlygų yra gerai išlavėjusi vaiko kalba, todėl nuo pat mažens svarbu skirti pakankamai laiko bendravimui. Mokydami vaikus, pasitikėkite savo intuicija, trumpai ir suprantamai atsakykite į jų klausimus. Nepamirškite, kad ikimokyklinukai mokosi žaisdami, todėl jūsų veikla turėtų būti linksma ir įdomi. Lavinant vaiko kalbėjimą svarbu atsižvelgti keletą kalbos komponentų: žodyno apimtį, gramatinę kalbos sandarą, garsų tarimą, sugebėjimą juos skirti iš klausos ir rišlaus pasakojimo įgūdžius. Žodyno turtinimas. Antraisiais – penktaisiais gyvenimo metais vaiko žodynas plečiasi labai sparčiai. Vaikai girdėdami aplinkinių kalbą pradeda sieti žodį su konkrečiu daiktu, veiksmu ir be didelių pastangų išmoksta daug naujų žodžių. Įrodyta, kad vaikas daug greičiau išmoksta vartoti daiktų pavadinimus, jei pats atlieka veiksmus. Naujus žodžius, kurių jūs norite išmokyti savo vaiką, ištarkite aiškiai, lėtai, pakartokite keletą kartų. Mažesniems pravartu stebėti jūsų artikuliaciją, todėl pasistenkite, kad vaikas matytų jūsų veidą. Svarbu įvardinti ne tik kasdieninės aplinkos daiktus, bet ir paminėti jų savybes, požymius. Lieskite įvairius paviršius, lipdykite, ragaukite, kad vaikas patirtų naujų pojūčių ir išmoktų juos išreikšti žodžiais. Mokykite erdvinius, laiko santykius reiškiančius žodžius (arti, pradžia, vidurys, žemai, apačia, vakar, rytoj, dabar), parodykite, kad žodžiai gali turėti kelias reikšmes. Gramatinė kalbos sandara. Dažnai vaikai neteisingai vartoja prielinksnius ant, po, į, iš, prie, už, daiktavardžių linksnių ( ko? kieno? kam? kuo?) , skaitvardžių (du, dvi) galūnes. Pamėginkite žaisti “slėpynes”. Padėkite žaisliuką įvairiose vietose ir klauskite “kur pasislėpė?”(pvz. po kilimu, ant kėdės, prie stalo ir t.t.). Mokant taisyklingai atsakyti į minėtus klausimus, žaiskite “ surask ko trūksta?” Išdėliokite ant stalo keletą žaisliukų, paprašykite vaiko juos įsidėmėti. Tada vieną paslėpkite ir klauskite “ko trūksta?” Žaiskite su daiktų poromis ar vienodais paveikslėliais, nes vaikai dažnai daro daiktavardžių ir skaitvardžių derinimo klaidas (pvz. du stalai, dvi kėdės, du kamuoliai, dvi lėlės). Gramatinės klaidos dažnesnės vaikų su kalbos sutrikimais tarpe. Jei vaikas pradėjo kalbėti vėliau nei daugelis jo bendraamžių, jo žodynas skurdus, ar gramatinės, žodžių derinimo klaidos labai dažnos, ilgai nelaukite ir kreipkitės į specialistus. Garsų tarimas. Mokant tarti garsus visada reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir kalbos raidai būdingus dėsningumus. Iki 4,6 – 5,5 metų amžiaus daugelis vaikų nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r ir juos keičia paprastesniais (s, z, c, dz, l arba j). Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris lavėjant artkuliaciniam aparatui “išaugamas” savaime. Susirūpinti anksčiau ir kreiptis į specialistus vertėtų, jei vaikas neištaria s, z, k, g, l, v ar jo tariami garsai įgyja neįprastą skambėjimą. Išmokti tarti naują garsą nėra lengva, todėl svarbu laikytis tam tikro nuoseklumo. Pradžioje reikėtų mokytis ištarti vieną garsą, vėliau jį tarti skiemenyse ir tik tuomet pradėti mokytis žodžius. Foneminės klausos lavinimas. Taisyklingas garso tarimas neretai priklauso ne tik nuo tikslios artikuliacijos, bet ir nuo sugebėjimo jį skirti nuo panašiai skambančių garsų. Vaikai turintys silpnai išlavintą foneminę klausą, gali ištarti sudėtingesnius garsus, tačiau juos keičia paprastesniais ar praleidžia. Vaikai paprastai painioja panašiai tariamus garsus: k-t, g-d, s-š, z-ž, r-l. Sugebėjimas skirti garsus iš klausos svarbus mokantis skaityti ir rašyti, todėl pravartu žinoti keletą paprastų žaidimų, kurie padėtų lavinti foneminę klausą. Su mažesniais (3 –4 metų) vaikais galima pradėti nuo aplinkos ar žaislų garsų skyrimo. Pasiūlykite įsiklausyti ir papasakoti ką vaikas girdi lauke (mašinų ūžimą, medžių šlamėjimą, žingsnius), aptarkite garsus (tylus, triukšmingas, monotoniškas). Galite pažaisti “kas skambėjo?” Padėkite ant stalo keletą skambančių žaislų (galite panaudoti dėžutes su skirtingomis medžiagomis viduje). Kai vaikas paeiliui paklausys visų garsų, paprašykite jį trumpam užsimerkti ir paskambinkite vienu žaisliuku. Vaikas turi atspėti, kurio žaisliuko garsą jis girdėjo. Vyresnius mokykite skirti nurodytą fonemą garsų eilėje. Paaiškinkite, kad išgirdęs tam tikrą garsą vaikas turės suploti rankomis ar pakelti kortelę su ta raide. Pavyzdžiui jūs mokotės išgirsti garsą s. Kartu nupieškite raidę s ir susitarkite, kad išgirdęs šį garsą vaikas pakels s raidės kortelę į viršų. Šiek tiek sudėtingesnis žaidimas, skirti nurodytą garsą skiemenų ar žodžių eilėje. Vėlesniame etape galima mokyti nustatyti pirmąjį žodžio garsą, sugalvoti kuo daugiau nurodyta raide prasidedančių žodžių ir pan. Rišlaus pasakojimo įgūdžiai. Mokykloje svarbu mokėti atsakyti į klausimus pilnu sakiniu, nuosekliai išdėstyti savo mintis, todėl naudinga lavinti vaiko sugebėjimą rišliai pasakoti. Pradžioje galima mokytis apibūdinamojo pasakojimo, lyginant du daiktus. Vaikui pasakoti yra daug lengviau kai jis mato prieš save realius daiktus ar su jais veikia. Klauskite vaiko kaip jis nulipdė darbelį iš plastilino, pagamino sumuštinį, žaidė kieme ar darželyje. Mokydami pasakoti panaudokite siužetinius paveikslėlius, knygelių iliustracijas. Galima išdėlioti paveikslėlių seriją ir papasakoti juose pavaizduotą istoriją. Tada paveikslėliai sumaišomi, o vaikas prašomas juos sudėti teisinga tvarka ir papasakoti pasakojimą. Vaikai mėgsta kurti, todėl pažaiskite žaidimą “tęsk toliau”. Kiekvienas žaidėjas paeiliui sugalvoja 3 –4 sakinius, pakreipdamas pasakojimą norima linkme ir sako “tęsk toliau”, leisdamas pasakoti kitam žaidėjui. Sugalvokite linksmų, nebūtų istorijų, juokingų veikėjų. Neįmanoma aptarti visų situacijų ar būdų, kaip galima skatinti kalbos vystymąsi, nes vaikų sugebėjimai ir pomėgiai yra labai skirtingi. Tiesiog būkite kūrybiški, paįvairinkite savo šeimos laisvalaikį, vaikų kalbą lavinančiais žaidimais. Logopedė Anželika Jasaitienė


Logopedė ir psichologė Vilma Makauskienė


Mokykimes zaisdami