Page 1

***

Kvartalai: nr. 1 INDIE scena:

Arcade Fire, Clinic, Pete & The Pirates, interviu su The Tits

Muzika iš ekrano Futbolas

liepa laikraštis #9 2008 *** LIVERPOOL laikraštis #9 tiražas 400 liverpool.lt

#9

Liverpoolinės! Liepos 16 d. 20 val. Vilnius „Tarantino“, Trakų g. 2 Liepos 17 d. 21 val. Kaunas „The Face“, Putvinskio g. 48 Liepos 18 d. 21 val. Šiauliai „Metro“, Aušros al. 31 Liepos 19 d. 17 val. Palanga, paplūdimys

1


***

laikraštis #9

*** Lietuvoje: Štai dar vienas LIVERPOOL vakarėlis. Besidriekiantis per kelis miestus ir ieškantis naujų įspūdžių bei draugų. Kelionę per Lietuvą ne šiaip sau pavadinome Liverpoolinėmis... Pabandykite atspėti kodėl! Malonu, kad per du šimtus liverpuliečių aktyviai balsavo ir rinko vietas, kur galėtų vykti vakarėliai. Vilniečiai išsirinko „Tarantino“, šiauliečiai – „Metro“, kauniečiams išsirūpinome ketvirtadienį klube „The Face“, o po triukšmingos savaitės ilsėsimės su alumi ir gitaromis Palangos pajūryje. Nepraleiskite progos prisijungti, pabendrauti ir pasidalinti mintimis. Tiems, kas dar nebuvo LIVERPOOL, gal atrodo, jog tai tik diskoteka su pora DJ, kurie leidžia roko muziką. Tačiau, kas lankėsi ir šoko pagal U2, Franz Ferdinand, Muse, Blur, Oasis, Maximo Park, Killers ir t. t., jau žino, kad tai – daug daugiau. Pirmiausia, čia nėra DJ, o su nešiojamaisiais kompiuteriais stovi pora vaikinų, kurie 8 valandas leidžia beveik viską, ko jų prašo, ir kurie patys šėlsta per gerą dainą. Antra, didelė dalis muzikos į vakarėlį atkeliauja iš liverpuliečių, todėl didelis šansas, kad užgros ir tavo mylima daina. Ir trečia, LIVERPOOL organizuoja ir jame dalyvauja tik liverpuliečiai su draugais, jų draugų draugais, ir jų draugų draugų draugais. Taigi panašu, jog tai tiesiog vakaras su mielais širdžiai žmonėmis. Kiti dar klausia, kodėl į LIVERPOOL įėjimas nemokamas. Tai dėl to, kad mes stengiamės, jog šitaip būtų. Ar tam, kad patrauktume daugiau žmonių? Ne. Pabandykite atspėti kodėl. Ogi todėl, kad liverpuliečių nenusipirksi, kaip nenusipirksi šėlsmo su gerais draugais ir kaip nenusipirksi šito laikraščio.

Roko naktys 2008 Rugpjūčio 1–2 d., Zaraso saloje. Paradise Lost, Volbeat, Bloodpit, Division of Laura Lee, Hybrid Children, Violent Divine, Rojaus tūzai, Katedra, SBS, Žalvarinis, AC/DC project.lt, Red Bee...

Flamingo 3 metų gimtadienis Rugpjūčio 2 d., Havana Social Club.

Be2gether festivalis Rugpjūčio 14–17 d., Norviliškės. Groove Armada, Fools Garden, My Baby Wants To Eat Your Pussy, Fishbone, Infected Mushroom, Bix, The Dynamites, Etiennie De Crecy, Happyendless, Valgeir Sigurrdson, Clan of Xymox, Communic, Baka Beyond, Doi...

***

Šiame numeryje, kuris užsispyrusių liverpuliečių dėka tampa vis savarankiškesnis, rasite daug gerų dalykų apie muziką, futbolą, miestus ir žmones. Skaitykite ir linksminkitės.

Užsienyje:

Sigur Rós Rugpjūčio 20 d., Varšuva, Lenkija. Redakcija: kalbos redaktorės: Jurga, Gintarė news@liverpool.lt straipsniai: Ingrida, Laurynas, Logika, Gailė, Tomas, Mantė, Jarka, Evaldas foto: Nerijus, Aistė, Valentinas media@liverpool.lt dizainas: Gailė design@liverpool.lt muzika: Ingrida music@liverpool.lt Laikraštis leidžiamas nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. tiražas 400 Visos teisės saugomos.

2

Liverpoolinės: Liepos 16 d. 20 val. Vilnius „Tarantino“, Trakų g. 2

***


***

laikraštis #9

Kvartalai: nr. 1

***

būtų visai verta į jį įrašyti. Kiekvienas didelis miestas turi vietų, nepaminėtų knygose. Nuo šiol LIVERPOOL laikraštis kiekviename numeryje apžvelgs po vieną. Gal ir tu nori pasidalinti įspūdžiais? Siųsk savo pasakojimą apie neatrastus kvartalus į news@liverpool.lt. Gailė

Oranienburg str. Berlin Pradedant apie Berlyną, visiems aišku, kad tai milžiniškas miestas, kadaise net buvęs paverstas į du. Iki šiol rytų ir vakarų Berlynai turi skirtingus veidus, ir žmonių, ir aplinkos atžvilgiu. Neįmanoma to įvertinti kraštutiniais pasakymais, tarkim, kad rytų pusė varginga, o vakarų – turtinga. Abiejose dalyse nestinga įspūdingų pastatų ir išsivysčiusios kultūros. Tačiau visada gali tiesiog intuityviai jausti, kurioje dalyje esi. Kaip ir kiekvienas didelis miestas, Berlynas turi įvairių kvartalų įvairiems žmonėms. Vaikštant vien pagrindinėmis gatvėmis, gali pasirodyti, kad nėra tam mieste nieko ypatingo, kad jis nuobodus ir beveidis. Bet jeigu nepatingi pasivažinėti aštuoniomis metro linijomis, akys iššoka ant kaktos. Šią taisyklę galima įrašyti į kiekvieno didmiesčio gidą – ne tarp ,,top 20“ architektūrinių paminklų ieškok tikrojo miesto. Gatvė, kuri yra purpurinės linijos (U6) pabaigoje – Oranienburg str. Tai rytų Berlyno dalis, kuri tiesiog jokiais būdais negalėtų būti vakarų Berlyne. Ji purvina, išpaišyta ir pilna šiukšlių. Užklydęs į ją gali pagalvoti, kad eini pro tą patį barą dešimt kartų, tačiau tai vis kitas baras, tik labai panašus. Tai vienintelė Berlyno gatvė, kuri tave pasitinka su milžinišku užrašu ant namo – „How Long Is Now“. Taigi dabar truputį apie tuos barus, kurie yra visur. Ant kiekvieno kampo. Visokio plauko užklydėliams. Įlindus į vieno namo kiemą, patenki į visą laiką veikiantį paplūdimio festivalį. Tikrai! Smėlis, skėčiai, švelnios šviesos, groja White Stripes, senas išpaišytas volkswagenas ir dar dešimtys vietų prisėsti. Kampe – nedidelė scena gyviems pasirodymams. Namas, kurio kieme visas šis gėris, taip pat ypatingas. Ten įsikūrę įvairūs menininkai, yra visą parą veikianti galerija, o paskutiniame aukšte – naktinis klubas. Tiesą sakant, gali pasirodyti, kad tas namas netrukus nugrius, bet jame gyvenantys ir dirbantys žmonės neabejotinai neleis tam nutikti. Įspūdį ši vieta palieka puikų. Ir tai buvo tik nedidelė dalelė to, kas nuolat vyksta šioje gatvėje. Ji tarsi meno, muzikos, miestietiškos kultūros avilys, kuris susikūrė savaime, jokioms aukštesnėms institucijoms nepaskyrus. Kad ir kaip kvailai skambėtų tas didmiesčio gido „top 20“, šią vietą

Liverpoolinės: Liepos 17 d. 21 val. Kaunas „The Face“, Putvinskio g. 48

3


***

laikraštis #9

***

Ar_verta_lyginti_Liverpulį_su_Vilniumi

Pagaliau ir į Lietuvą atėjo laikai, kai tenka rinktis, į vieną ar į kitą renginį eiti, nes vis dažniau pasitaiko, kad keli įdomūs renginiai vyksta tą pačią dieną. Lenny Kravitz, Björk, R.E.M., Peaches, Bob Dylan – atrodo, kad šiemet koncertų organizatoriai nusprendė mus užversti kokybiška muzika. Faktas, kad 2009-aisiais Vilnius metams taps Europos kultūros sostine, leidžia tikėtis, kad įvairių kultūros renginių artimiausiu metu tik daugės. Labiausiai mus domina muzikinė Europos kultūros sostinės dalis. 2008 m. priklauso Didžiosios Britanijos miestui – Liverpuliui. Turbūt ten žmonės šiais metais patys kultūringiausi! Ar verta lyginti Liverpulį su Vilniumi? Galiu paklausti kitaip – ar verta lyginti Madonną ir Metallicą. Atsakymą turi susigalvoti pats. Beje, į retorinius klausimus neprivalai atsakinėti. Taip, jie abu prasideda M raide ir abu galima pavadinti muzikos legendomis, stabais ar kultiniais atlikėjais. Ar apskritai verta ką nors lyginti? Jei tikėsime filosofais, tai neegzistuoja du vienodi obuoliai ir labai abejotina, kad tai, ką mes vadiname stalu, visada yra stalas, nes, kai nuo jo nusisukame, nematome, kuo jis pavirsta. Taigi nesiplėsiu toliau su filosofijom, tiesiog norėjau pasakyti, kad palyginimai ne visada yra naudingi, bet visada yra subjektyvūs. Nes tai, kas man

4

yra pliusas, tau gali būti minusas ir atvirkščiai. Kitas klausimas – kas 2009-aisiais vyks Vilniuje. Atsakymas, kad Europos kultūros sostinei skirti renginiai, yra teisingas, bet visi šitą žino. Puslapyje culturelive.lt galite pamatyti programą. Aišku, ji nuolatos papildoma ir mes negalime garantuoti jos tikslumo, kaip negalime garantuoti, kad 2009 metai apskritai kada nors bus. Aišku, didesnė tikimybė, kad bus, bet niekada negali būti tikras, kad kur nors toli kosmose kitos galaktikos gyventojai nenori sunaikinti mūsų menkos planetėlės ir tiesiog niekaip neišsirenka tinkamo laiko. Galbūt šiandien jie tingi, o rytoj nuspręs prasiblaškyti. O gal jie žaidžia kokį žaidimą, panašų į rusišką ruletę – kas laimi, sunaikina kokią planetą ir vieną kartą be abejo ateis Žemės eilė. Taigi išvada būtų tokia, kad mums kol kas labai sekasi, todėl galime tikėtis, kad ir Vilniui pavyks šiek tiek pabūti kultūros sostine. Na, bet jau per daug išsiplėčiau ir turbūt laikas pabaigti šitą rašliavą. Taigi linkiu visiems sulaukti 2009-ųjų metų. Žinau, kad visi jų nesulauks, nes kiekvieną dieną miršta daugybė žmonių, bet kažko tikėtis yra turbūt didžiausia žmonijos pramoga ir kvailiausia viltis.

Liverpoolinės: Liepos 18 d. 21 val. Šiauliai „Metro“, Aušros al. 31

Logika Marija


***

laikraštis #9

***

Muzika iš ekranų Muzika yra kaip apsėdimas, vienas iš tų, kurie veda iš proto, tačiau tai geras ir pakankamai turiningai gyventi priverčiantis pamišimas. LIVERPOOL išsivystė, matyt, irgi padedant tam nuostabiam išprotėjimui. Meilė muzikai nesibaigia jos klausymu, gerais vakarėliais ir mylimų melodijų niūniavimu ar šokimu, nepasiliekant jėgų pareiti namo. Dar yra domėjimasis savo kultinėmis grupėmis ar muzikantais. Deja, Lietuvoje yra vos keletas knygynų, kuriuose galima įsigyti geros literatūros apie užsienio muzikantus, be to, ir ten rastume nebent anglų kalba. Tad dokumentiniai, biografiniai filmai yra tas šaltinis, iš kurio lengviausiai galime ištraukti naudingos informacijos. Daugiausia filmų yra susuktų apie The Beatles, matyt, kaip ir priklauso legenda tapusiai grupei. Beje, panaršius po įvairius geriausiųjų filmų roko muzikos tema sąrašus, beveik visuose rastume režisieriaus G.Dunningo ,,Yellow submarine“ (1968), R.Lesterio ,,A hard day’s night“ (1964) ir to paties režisieriaus ,,The Beatles – Help!“ (1965). Taigi grupės The Beatles istorija – kaip ant delno mūsų ekranuose. Vėliau prasideda Johno Lennono, apie kurį irgi sukurta nemažai filmų, era. Vertas dėmesio yra „JAV prieš Johną Lennoną“, kuriame yra daug informacijos apie Johno ir jo žmonos Yoko Ono protesto akcijas. Viena gražiausių filmo scenų – kai Johnas ir Yoko guli lovoje, vykdydami protestą prieš karą: „Jeigu nemokame taikiai gyventi, tai geriau nesikelkime iš lovos.“ Neblogas ir filmas „Imagine“, daugiau skirtas J.Lennono biografijai. Visų hipių istoriją atspindintis Vudstoko festivalis puikiai atskleistas 1970 m. filme „Woodstock – 3 days of peace and music“. Gyvas hipiškas šėlsmas įsuka taip stipriai, kad atrodo, jog šimtą metų iš eilės važiuodavai į Vudstoką. Vis dar besidomintys senuoju roku turbūt su malonumu pažiūrėtų filmą apie Led Zeppelin „The song remain the same“ (1976) arba The Rolling Stones „Gimme Shelter“ (1971). Beje, apie The Rolling Stones pasirodė ir visai šviežias filmas „Shine a light“, kurį

režisavo M.Scorsese (2008). Taip pat reikėtų nepamiršti A.Parkerio šedevro „Pink Floyd The Wall“ (1982). Johno Dowerio filmas apie britpop iškilimą „Live forever“ (2003) turėtų sudominti visus liverpuliečius. Neįmanoma atsispirti filmui, kuriame vaidina broliai Noel ir Liam Galagheriai. Be to, apie britpop kultūrą ir pačius jos propaguotojus dar nėra daug filmų, tad šis, be abejonės, vienas iš tokių, kuriuos verta pažiūrėti. Be „Live forever“ patys liverpuliečiai dar siūlo žiūrėti A.Corbojin filmą „The Control“ (2007) apie Joy Division ir I.Curtiso asmenybę, vieną iš labiausiai įkvepiančių režisieriaus O.Stone filmų „The Doors“ (1991), režisieriaus M.Winterbottomo filmą „24 hour party people“ (2002) apie Tony Wilson ir jo įkurtą „Fantasy Records“ bei Mančesterio muzikinę beprotybę. Vienas iš naujausių dokumentinių šedevrų muzikine tematika yra 2007 m. D.DeBlois filmas „Heima“ apie post roko grupę Sigur Rós. „Heima“ užima pirmą vietą dokumentinių filmų penkiasdešimtuke bene didžiausiame tinklapyje apie filmus imdb.com. Šis filmas patinka ne tik besižavintiems Sigur Rós muzika, bet ir tiems, kurie mėgsta artimą tobulumui estetinį vaizdą ekrane – originaliai sumontuoti Islandijos vaizdai nepaleidžia net pasibaigus filmui, o Sigur Rós atliekami koncertai sename fabrike, visiškai tuščiame lauke ar pačiame Reikjaviko centre atspindi šios grupės muzikos savitumą. Vertinant dokumentinius filmus apie muziką ar muzikantus, yra vienas didelis pavojus – gali nugalėti simpatijos ar antipatijos vienam kuriam stiliui ar muzikantui. Labai sunku objektyviai įvertinti paties filmo kokybę, režisieriaus darbą, nes muzika apskritai yra labai subjektyvus dalykas. Tad nesinori piršti jokios nuomonės. Tiesiog labai įdomu juos žiūrėti ir, jei filmas išties gerai perteikia grupės vidinį gyvenimą, kažkas nepaprasto jausti dainas būtent taip, kaip jos buvo sugalvotos ir parašytos. Mantė

Liverpoolinės: Liepos 19 d. 17 val. Palanga, paplūdimys

5


***

laikraštis #9

Arcade Fire Elektrinės ir akustinės gitaros, būgnai, klavišiniai, metalofonas, arfa, smuikai, akordeonai, barškučiai, dvigubos bosinės gitaros, papildomas lėkščių ir būgnų komplektas, variniai pučiamieji, violončelė, kontrabosas, altas, ksilofonas, valtrona, ryla, mandolina ir kiti senoviniai instrumentai, kuriais groja pastovūs septyni ir koncertams pasamdyti dar bent penki Arcade Fire grupės nariai, prilygsta tikram simfoniniam orkestrui. O jei pridurtume faktą, kad per koncertus dainuoja beveik visi grupės nariai, šį muzikantų sambūrį drąsiai galima pavadinti dar ir choru. Arcade Fire branduolys yra Win Butler (grupės lyderis), kilęs iš Kanados ir jo žmona Régine Chassagne, kurios šaknys yra Haityje, tačiau ji pati gimė Kanadoje, nes jos tėvai pabėgo iš Haičio prasidėjus Duvalier režimui. Grupę taip pat sudaro Wino brolis William Butler, Richard Reed Parry, Tim Kingsbury, Sarah Neufeld, Jeremy Gara ir kiti nariai, prisijungiantys koncertų metu. Nors Arcade Fire sudėtis padidėjo bene keturis kartus nuo jos sukūrimo, garsų harmonija ir stipresnis rezonansas pasidarė dar mielesni ausiai. Muzikos stilius yra labai savitas, sunku būtų rasti grojantį ką nors panašaus. Tai, be abejo, yra alternatyvus, indie rokas, tačiau tiksliau jų kūrybą apibūdintų tokie žanrai kaip baroque pop, art rokas, alternative folk ar emo-pop. Vyraujantis minoras dainose dar nereiškia, kad ši muzika yra skirta emo paaugliams, susirietusiems į kamuoliuką kampuose ir verkiantiems dėl logiškai nepaaiškinamų priežasčių. Atvirkščiai, Arcade Fire dainos yra tarsi meno kūrinys, kuriuo galima grožėtis, interpretuoti, rasti įkvėpimo. Pavadinimą grupei davė lyderis Win Butler. Būdamas dar vaikas, jis girdėjo istoriją apie gaisrą arkadoje, ir nors žinojo, kad tai tik mitas, jo vaizduotėje degančių arkų eilė išliko iki šių dienų. Pirmąjį albumą Arcade Fire išleido 2004 m. rugsėjį ir pavadino jį ,,Funeral“. Toks pavadinimas buvo pasirinktas ne veltui. Kuriant albumą keli nariai neteko savo artimųjų ir draugų. Be abejo, tai turėjo labai didelės įtakos ne tik paties albumo skambesiui, bet ir jų stiliui apskritai. Tokiose dainose kaip ,,Une année sans lumière“, ,,In the Backseat“, ,,Haiti“, ,,Rebellion (Lies)“ aiškiai girdėti mirties ir netekties motyvai. Tačiau drastiškai teigti, kad ,,Funeral“ galime išgirsti dainas tik apie mirtį, būtų klaidinga. Kadangi grupės narius sieja glaudūs šeimos ir draugystės ryšiai, dainose atsispindi meilės, šeimos tematika. Net keturių dainų iš dešimties pavadinimuose yra žodis „kaimynystė“. Dainų tekstai yra tarsi eilėraščiai, galima grožėtis ir negirdint muzikos. Dainuojama tiek anglų, tiek prancūzų kalbomis. ,,Funeral“ buvo nominuotas ,,Grammy“ apdovanojimuose kaip geriausias alternatyvaus roko albumas, susilaukė didžiulės sėkmės, sužavėjo tokias žvaigždes kaip David Bowie ar The Pixies. Arcade Fire pavadinimas buvo linksniuojamas ne vienoje radijo ir televizijos laidoje, dainos imtos naudoti reklamose, filmų garso takeliuose, pliūptelėjo daugybė pakvietimų groti koncertuose, festivaliuose. Taip Arcade Fire įsitvirtino pasaulio muzikos rinkoje. Po koncertinio turo Arcade Fire nesudėjo rankų, tęsė kūrybinį procesą. Tam, kad antrasis albumas nebūtų bedvasis, Arcade Fire nusipirko bažnytėlę Farnham miestelyje, Kvebeke ir pradėjo lipdyti antrąjį albumą. Jau 2006 m. viduryje ši bažnytėlė buvo paversta įrašų studija, būsimo albumo dainos buvo kuriamos

6

INDIE scena

ir grojamos su daugybe naujų instrumentų, iš kurių galima būtų išskirti vamzdinius vargonus, skambančius ,,Intervention“ dainoje. Jos buvo atliekamos ir įrašomos ne tik bažnyčioje, bet ir Wino su Régine namuose. Rodos, niekad negalėtum pagalvoti, kad ,,Neon Bible“ daina, kuri vadinasi taip pat kaip ir naujasis albumas, buvo atliekama Wino ir Régine svetainėje. Nors Arcade Fire medžiojo daugybė prodiuserių, ,,Neon Bilble“ albumą jie prodiusavo patys, nes tiksliai žinojo, kaip jis turi skambėti. 2007 m. pradžioje ,,Neon Bible“ buvo pakilęs iki aukščiausios vietos geriausių Kanados albumų lentelėje, taip pat buvo populiariausias įvairiuose indie roko albumų sąrašuose. Per vienus metus Arcade Fire koncertavo 122 kartus, iš kurių 33 įvairiuose festivaliuose. Win Butler netgi prisidėjo prie kandidato į JAV prezidentus Baracko Obama rėmimo. Faktai byloja, kad Arcade Fire pranoko savo pačių lūkesčius, jie jau yra auksinėmis raidėmis įrašyti į muzikos istorijos knygą, nors dar visa prieš akis. Tačiau aukščiausios vietos muzikos populiarumo lentelėse ar parduotų albumų skaičius yra tik faktai, todėl kyla klausimas, kokios yra jų atsiradimo priežastys, kodėl gi Arcade Fire taip sekasi, kuo jie taip traukia? Turbūt daugiausia šarmo grupei suteikia gyvi pasirodymai. Koncertuodami Arcade Fire nariai nuolat keičiasi, kiekvienas sugeba groti bent keliais instrumentais. Štai, pavyzdžiui, Régine per dainą ,,Wake Up“ groja klavišiniais, per ,,Neighbourhood # 2 (laika)“ – akordeonu, per ,,Neighbourhood # 1 (tunnels)“ – būgnais, per ,,Neighbourhood # 3 (Power Out)“ laksto nuo ksilofono prie klavišinių, o per ,,Haiti“ pakeičia pagrindinį vokalistą, savo vyrą Winą. Pasirodymai yra teatralizuoti, kai kurios dainos pasirodymų metu daugiau panašios į miuziklą, nei į paprastą koncertą. Pavyzdžiui, Paryžiuje koncerto filmavimo metu per dainą ,,Haiti“ Régine dainuoja ir tarsi primena gėlę, kuri pražysta pasiekus kulminaciją ir nuvysta su paskutiniu akordu (ji po truputį kelia rankas skambant dainai, o vėliau sukniumba ant žemės). Kiekvienas narys grupėje išsiskiria tiek savo vaidmeniu, tiek stiliumi. Vienas iš gitaristų, atlikęs savo partiją, nuolat kimba prie kitų grojančių narių, riša vėliavą aplink kaklą ar mauna būgną ant galvos. Tokie pasirodymai tikrai verti kiekvieno cento, sumokėto už bilietą. Tačiau Arcade Fire stebina ne tik per koncertus. Vaizdo failų paieškos puslapiuose galima aptikti Arcade Fire, atliekančius ,,Neon Bible“ lifte. Keista, kaip tiek žmonių ir instrumentų gali sutilpti ant scenos, o ką jau kalbėti apie liftą! Tačiau degančios arkados lifte parodo, kad ne kiekyje slypi meno galia, o jo produkcijoje, pateikimo formoje. Štai, pavyzdžiui, ritmą šiai dainai lifte suteikia ne būgnai, o plėšomas žurnalas. Paprasta ir efektyvu. O paprastumas ir efektyvumas viename yra ne kas kita, kaip genialumo požymis. Taigi į Arcade Fire pavadinimą telpa ne tik gera muzika, savitas muzikos stilius, bet ir teatras, eilėraščiai, šou. Turbūt būtų beviltiška bandyti išvardyti visus instrumentus, kuriuos girdime grojant Arcade Fire, nes jų nuolat daugėja, grupės skambesys keičiasi, tačiau širdis ir idėja lieka tos pačios. Nepakaktų metaforų apibūdinti arkados gaisro liepsnoms. Rodos, dar gerą dešimtmetį jų užgesinti niekam nepavyks. Tomas

***


***

Clinic Pete & The Pirates

Clinic – tai indie roko grupė iš Liverpulio, žinoma dėl savo ekscentriško skambesio. Clinic išsiskiria iš kitų liverpulietiškų grupių. Kai kurie muzikos apžvalgininkai linkę jų muziką lyginti su 60–70-ųjų JAV roko scena ir tokiomis grupėmis kaip Velvet Underground ir The Doors. Kiti gi drąsiai teigia, kad grupės muzika nepanaši į jokių kitų kolektyvų kūrybą. Kad ir kaip ten būtų, Clinic skamba išties įdomiai, o charakteringas, pro sukąstus dantis ,,miaukiantis“ Ade’o Blackburno balsas grupei suteikia dar daugiau unikalumo. Clinic susikūrė 1997 m., kai žlugo pirmas Ade’o Blackburno ir Jonathano Hartley projektas ,,Pure Morning“. Prie grupės taip pat prisijungė Brianas Campbellas ir Carlas Turney ir jau netrukus nuosavoje leidybos kompanijoje ,,Aladdin’s Cave of Golf“ buvo išleistas pirmas grupes EP ,,I.P.C. Subeditors Dictate Our Youth“, kuris jau tais pačiais metais sulaukė pripažinimo ir pateko į 9 Johno Peelo metų singlų top 50 vietą. Po jau minėto EP sekė dar du, kurie taip pat buvo išleisti savarankiškai 1998 m. Clinic nesiekė sėkmės, jie išliko savimi ir leido jai pačiai po truputį ateiti. Jau 1999 m. grupė pasirašė sutartį su indie muzikos leidybos kompanija ,,Domino records“ (Arctic Monkeys, Franz Ferdinand, The Kills, The Last Shadow Puppets ir t. t.) ir sujungė savo 3 EP į vieną darbą, kuris buvo pavadintas ,,Clinic“. 2000 m. pasirodė debiutinis Clinic albumas pavadinimu ,,Internal Wrangler“. Tais pačiais metais grupė lydėjo kultinę britų grupę Radiohead jų koncertinio turo, skirto albumui ,,Kid A“ pristatyti, metu. Kitas ketvertuko albumas ,,Walking with Thee“ pasirodė 2002 m. ir gan netikėtai, bet pelnytai buvo nominuotas ,,Grammy“ apdovanojimui, kategorijoje ,,Geriausias alternatyvaus roko albumas“. Tiesa, tą kartą šioje kategorijoje triumfavo grupė Coldplay su savo darbu ,,A Rush of Blood To the Head“. 2004 m. dienos šviesą išvydo trečias Clinic albumas ,,Winchester Cathedral“. Du ankščiau minėtus darbus lydėjo koncertinis turas su Flaming Lips ir pasirodymas Davido Lettermano laidoje. Ketvirtas grupės albumas ,,Visitations“ pasirodė 2006 m. 2007 m. buvo išleistas paskutinių 10 metų b-side rinkinys ,,Funf“. Tais pačiais metais Clinic ypatingo svečio teisėmis dalyvavo Arcade Fire rudens koncertiniame ture per Didžiąją Britaniją. 2008 m. balandžio 7 d. pasirodė naujausias grupės albumas ,,Do It!“. Darbas buvo pristatytas koncertinio turo Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose metu. Clinic išgirsti gyvai bus galima ir visai netoli mūsų. Rugpjūčio 8 d. jie surengs pasirodymą festivalyje ,,OFF festival“ Myslovicuose, Lenkijoje. Susipažinti galima: myspace.com/clinicvoot ir clinicvoot.org Jarka

laikraštis #9

***

Kas išeitų, jei sumaišytume Piterį Peną su karibų piratais? Geriausiu atveju – dar vienas superherojus iš Holivudo, tačiau tikrai ne Pete & The Pirates, nes skraidžiojimas padebesiais ir lobiai toli gražu nėra tai, dėl ko šis britų penketukas susikūrė. Buvimas kartu tiek rašant dainas, tiek jas grojant – štai ta priežastis. Pete & The Pirates sudaro Thomas Sanders (vokalas), Pete Hefferan (vokalas ir gitara), David Thrope (gitara), Pete Cattermoul (bosas) ir Johny Sanders (būgnai). Jie yra draugai nuo senų laikų, augo kaimynystėje. Žaisdami saulėkaitoje ir valiūkiškai leisdami dienas net nepastebėjo, kaip susikūrė Pete & The Pirates. 2007 m. vasario 17 d. Anglijoje, Readinge, muzikos prekių parduotuvėse pasirodė niekuo neišsiskiriantis, smėlio spalvos viršeliu ,,Come on Feet“ singlas. Pakako vienų metų darbo nuo grupės susikūrimo, kad penketukas pasiektų Didžiosios Britanijos radijo stočių klausytojus. Iškart po ,,Come on Feet“ Pete & The Pirates pasirodė BBC Radio 1 Steve’o Lamacqo laidoje. Vėliau pasirodė tokie singlai kaip ,,She Doesn’t Belong To Me“, ,,Knots“, ,,Mr. Understanding“, o 2008 m. pradžioje veiklą vainikavo ilgai lauktas albumas ,,Little Death“. Daina ,,Knots“ yra bene stipriausia albume ir tiksliausiai apibūdinanti pačius piratukus. 2007 m. vasarą youtube.com svetainėje galima buvo pamatyti šios dainos pamatus. Užsimovę popierinius maišus ant galvų Pete & The Pirates griežė dviem gitaromis ,,Knots“ tualete. Tikrai juokingas vaizdas, kurį, beje, jie savo kamera ir nufilmavo. Giliai širdyje kirbėjo mintis, kada ,,Knots“ bus įrašyta, kada galės skambėti kiekvieno iš mūsų ausinuke, kada vakarėliuose atsiras dar viena priežastis nusišypsoti. Truko nei daug, nei mažai – pusę metų. Netrukus buvo susuktas vaizdo klipas šiai dainai, kuriame penki vyrukai maivosi tai automobilyje, tai bėgdami paskui jį. Patys Pete & The Pirates mano, kad ,,Knots“ yra pop daina apie paprastus dalykus, netgi romantiškus. Nuotaiką šie vyrukai tikrai moka kelti, tačiau dauguma kritikų kimba ne prie muzikos, o prie žodžių. Jei skaitytume tik dainų tekstus be muzikos, tai atrodytų, kad tai ne indie roko grupė iš Didžiosios Britanijos, o Kelie Pickler ar visa likusi American Idol gvardija, jei ne dar blogiau. Būtent dėl to taip puikiai prie jų limpa indie pop etiketė. Prieš pat išleidžiant debiutinį albumą, pasirodė singlas ,,Mr. Understanding“. Tai iš koto verčianti daina, trenksminga, linksma, juokinga, naiviai kvaila, tokia kaip patys Pete & The Pirates. Grupės nariai šią dainą apibūdina taip: ,,Kartais atsitinka taip, kad mūsų niekas nesupranta. Tuomet galima pasišnekėti su Mr. Understanding. Tačiau jis iš tikrjųjų niekada neegzistavo. Todėl niekas mūsų ir nesupranta. Niekas ir nesupras.“ Kvailai skamba tiek dainos žodžiai, tiek šis paaiškinimas, tačiau šia muzika ausį tikrai galima palepinti, o jei liūdna, netgi pralinksmėti. Pete & The Pirates, paklausti, kokie jų planai 2008 m., atsakė: įrašyti antrą albumą, sugroti Amerikoje, persikraustyti, išmokti griežti smuiku, įrašyti trečią albumą. Planų nestinga, kaip ir humoro. Belieka tikėtis, kad dar šiais metais pokštels antrasis albumas, o pasiklausyti ,,Little Death“ tikrai verta – sako, juokas ilgina gyvenimą. Tomas INDIE scena

7


***

Pete Doherty Gal skamba ir keistai, bet iš Doherčio galima pasimokyti ne tik kaip patekti į kalėjimą. Visi tinginiai galėtų imti iš jo pavyzdį. Dar sėdėdamas už grotų, Pete pradėjo domėtis islamu. Dainininkas tikisi, kad religija padės atsikratyti potraukio narkotikams. Jis turi nemažai draugų musulmonų, kurie jau seniai įkalbinėja paskaityti Koraną. Babyshambles lyderis pasišovė parašyti savo grupės biografiją. Dėl šios knygos jis pasirašė kontraktą su leidykla ,,Cassell Illustrated“. Tai bus jau antroji Pete knyga, praeitą vasarą jis išleido ,,Collected Writings of Pete Doherty“. Deja, ji nebuvo labai sėkminga, parduotos tik 10 855 kopijos. Paskutiniu metu Pete ėmė kalbėti, kad užtenka ,,volioti durnių“, metas pradėti kažką rimtai veikti. Jis skundėsi, kad žmonės nevertina jų kūrybos. ,,Kiekvienas klyksmas ateina iš mano gitaros todėl, kad tai aš klykiu ir mano pirštai klykia“, – sakė Babyshambles lyderis. Beje, gali būti, kad vieną dieną Pete’ą ir Carlą vėl pamatysime kartu. Viename interviu Dirty Pretty Things lyderis sakė, kad, nors ir labai abejotina, The Libertines gali atsikurti, nes Carl pasiilgo laikų, kai kūrė muziką su Doherty. „Įsivaizduok visas tas dainas, kurias mes dar turime parašyti“, – Pete mėgsta sakyti Carlui.

Yeah Yeah Yeahs Šiuo metu Karen O su savo muzikantais dirba prie naujojo albumo. Ta proga grupė paliko miestą ir išvažiavo į kaimą, kuris, jų teigimu, suteikia daugiau erdvės. Nemažą vaidmenį naujų dainų kūrybiniame procese vaidina katės. Yra netgi konkretus kačiukas – Squeaker, kurį grupė stebi nuo pat

8

INDIE scena

laikraštis #9

jo gimimo ir kuris auga kartu su jų muzika. Trijulė teigia, kad šie gyvūnai ir anksčiau darė poveikį jų muzikai.

Oasis Turbūt Oasis nesekmės paskatino atskleisti daugiau informacijos apie jų muzikinį kelią. Todėl grupė paskelbė, kad jų naujausias albumas vadinsis „Dig Out Your Soul“. Noelis Gallagheris atskleidė, kad jis siekė, jog dainos skambėtų hipnotizuojančiai. Tai bus pirmasis nepriklausomas grupės albumas po to, kai jie paliko įrašų kompaniją „Sony“. Tiesa, pirminis albumo pavadinimas turėjo būti „Bag It Up“, tačiau Noelio mergina metė repliką, kad tai labai primena buvusios Spice Girls narės Geri Halliwell dainą tokiu pačiu pavadinimu. Gitaristas labai susierzino ir nusprendė būtinai keisti pavadinimą. Junk myspace.com/oasis ir išgirsi jų dainų.

R.E.M. Taip, jūs neklystate, R.E.M. šiemet tikrai koncertuos Lietuvoje, Vilniuje, Siemens arenoje. Garsioji amerikiečių trijulė rugsėjo 14 d. ne tik gros savo geriausias dainas, bet kartu ruošiasi atsivežti ir gal kiek mažiau žinomus, bet ne ką prastesnius We Are Scientists. Ką gi, tikra šventė melomanams.

The Verve Daugiau nei prieš metus apie savo atsikūrimą paskelbusi grupė The Verve nesnaudė ir daug koncertavo. Žinoma, bilietai buvo išpirkti vos per valandą. O kaip gi bus su naujuoju albumu? Tai sužinosime netrukus, nes muzikantai jau rugpjūčio 18 d. pristatys ilgai brandintą

***


*** darbą. Grupės albumas vadinsis „Forth“, jame bus 10 dainų. Pirmojo singlo „Love is noise“ premjera įvyko birželio 23 d., o jau po savaitės grupė padovanojo savo gerbėjams dar vieną dainą – „Mover“. Ją visą savaitę buvo galima nemokamai atsisiųsti, tačiau jos nebus albume. Nori išgirsti naujas The Verve dainas? Keliauk į myspace.com/ thevervetv.

laikraštis #9

***

Dirty Pretty Things

The Dandy Warhols Britai savo šeštąjį albumą ,,Earth To The Dandy Warhols“ įdėjo į internetą, todėl jau šiandien galite jį išgirsti grupės tinklapyje dandywarhols.com. Jei norite turėti visą albumą, užsiregistruokite (registracija kainuoja $34.99 (£17.60), ir rugpjūčio 18 d. oficialiai išleidžiamas darbas bus jūsų dar iki šios datos. Įrašinėjant dainą ,,Love Song“ grupė bendradarbiavo su Marku Knopfleriu ir The Heartbreakers gitaristu Mike’u Campbellu.

Tom Waits ir Robert Smith Tom Waits ir Robert Smith su daugeliu kitų atlikėjų teisėjaus 2008-ųjų tarptautiniame dainų rašymo konkurse. Norintys parodyti savo sugebėjimus rašytojai iš viso pasaulio gali siųsti savo sukurtas dainas iki spalio 15 d. Prizinis fondas – daugiau nei 150 000 JAV dolerių. Daugiau informacijos rasite konkurso internetiniame tinklapyje songwritingcompetition.com.

Birželio pabaigoje pagaliau išėjo ilgai lauktas DPT antrasis albumas „Romance at short notice“ su pirmuoju singlu „Tired of England“. Iš pradžių ketinę albumą pavadinti debiutinio singlo „Tired of England“ vardu, grupės nariai vis dėlto nusprendė parinkti jam kitą vardą. Galbūt „Tired of England“ skamba šiek tiek klaidinančiai, nes dainoje Carlas visgi dainuoja „... how can they be tired of England...we’ll never be tired of England...“ ir tai tarsi himnas šiuolaikinei Anglijai. Prieš kelias savaites išleistas ir labai gražus „Tired of England“ vaizdo klipas, filmuotas Londono gatvėse ir puikiai perteikiantis šios dainos dvasią. „Romance at short notice“ anglų muzikinėje spaudoje liaupsinamas kaip labai malonus ausiai ir skambus albumas, kuriame praktiškai visos dainos „užkabina“. Lyginant „Waterloo to Anywhere“ ir „Romance at Short Notice“, pastarasis albumas daug ramesnis ir lyriškesnis, tačiau jam trūksta tos energijos ir „nenušlifuoto“ pykčio, kurį turėjo pirmasis albumas. Naujajame albume yra dvylika dainų, iš jų penkios akustinės, net truputį per saldžios. Skambiausios ir labiausiai užvedančios dainos yra „Tired of England“, „Hippy‘s Son“ ir gitaros partija šiek tiek primenanti The Strokes „Chinese Dogs“.

INDIE scena

9


***

interviu:

The Tits

The Tits – tai dar viena nauja viltis Lietuvos muzikos padangėje. Jauna grupė iš mažo Lietuvos miestelio – Plungės, po pirmojo savo pasirodymo per Gatvės muzikos dieną, ruošiasi visus nustebinti, nes tikrai turi ką parodyti. Kas dar negirdėjote – myspace.lt/thetitslt. O kol kas skaitykite kas, kaip, kada ir kodėl atsirado. Kalbiname grupės vokalistą Tautvydą. Kas ir kokie yra The Tits? The Tits yra buvusio šuolininko į aukštį, pramoginių šokių šokėjo, buvusio smuikininko (kuris nekenčia smuiko) bei jauno ir velniškai talentingo būgninko grupė. Ką reiškia jūsų grupės pavadinimas ir kodėl taip? Kartą Liamas Gallagheris per koncertą Wembley stadione per vieną pauzę tarp dainų ištarė ,,Give me some breasts on the screen“ ir milžiniškame lauko ekrane pasirodė dvi milžiniškos krūtys. Tai neabejotinai turėjo įtakos. Be to, krūtys maitina. Mes ,,maitinsime“ juos tuo, ką gebame duoti. Tai, kas geriausia. Papasakokite apie tą dieną, kai atsirado The Tits? Nuo šiol visuose plakatuose parašyta The Titz. Nes, pasirodo, grupė The Tits jau egzistuoja seniai. Kažkur Japonijoje. Tai sužinojome po koncerto Rietave, kai lietuviško identiteto žinovai, laisvieji kritikai, mus apšaukė tipiniais lietuviškais vagimis, kurie net pavadinimo savo sugalvoti nesugebėjo. The Titz prasidejo nuo Tautvydo ir Tomo. Kai po visų 10 klasės profiliavimų atėję į vienuoliktą klasę iki tol vienas kito nepažinoję jaunuoliai biologijos pamokoje susėdo į vieną suolą. Ir ėmė girtis tuo, kaip nuostabiai valdo tą pasakišką instrumentą – gitarą. Nors abu tai darėm tikrai nekaip. Bet nutarėm pabandyti pagroti kartu. Tačiau tai – ne atsitiktinumas. This is meant to be. Esate jauna, nauja grupė ir surengėte tik keletą koncertų. Kur labiausiai patiko groti? Prieš keletą dienų grojome Palangoje, ,,Ramybėje“. And it was fuckin’ mint as they say. Mes grojome prieš Naktinę pufaiką. Buvo fantastiška. Visa atmosfera. Buvo įsimintinas vakaras. Tokiomis naktimis supranti, dėl ko verta gyventi, dėl ko verta mirti. Tai verčia judėti į priekį. Kodėl ir kaip atsidūrėte Gatvės muzikos dienos renginyje?

10

INDIE scena

laikraštis #9 Ilgai galvojome, kur debiutuoti. Taip begalvojant ir pamatėme tą renginį. Pagalvojome, kodėl gi ne. Ir štai mes jau Vilniuje. Kokie įspūdžiai po pirmo pasirodymo? Buvo labai įdomu. Ilgai grojome prie mano namų esančiame pusiau įrengtame name. Nebuvome niekur pasirodę pilna sudėtimi. Turėjome velniškai daug noro. Buvo baisu. Bet nuostabu. Koncertas – tai atpildas už triūsą, įdėtą repeticijų metu. Ir tai yra nuostabu. Ar iki tol esate groję gatvėje? O taip. Kone kiekvieną vakarą po repeticijų, ar tai buvo ruduo, ar žiema. Imdavome akustines gitaras, triūbą ir eidavome groti į parką. Troškome, kad kas nors išgirstų. Plungė – miestelis mažas, tačiau parkas gražus. Tiesiogine to žodžio prasme ,,gatvėje“, Plungėje, esame groję galbūt tik keletą kartų. Mat tai nėra pats ramiausias miestas. Mažas, piktas, bet mūsų. Nebuvo baisu pasirodyti iš karto Vilniuje? Vilnius – nuostabus miestas. O dar ta diena buvo tokia. Muzikos diena. Mums tai tapo debiuto diena. Pirmų plojimų, pirmų šypsenų diena. Baisu nebuvo. Kai tai darai kasdien. Po 4–5 valandas. Kai labai labai nori. Turi idėją. Turi ką pasakyti. Nėra kur trauktis. Nėra ko bijoti. Naujų grupių Lietuvoje daugėja. Ką turi padaryti jauna grupė, kad atkreiptų į save dėmesį? Svarbiausia, turėti ką pasakyti. Yra daug grojančių. Gal tiksliau būtų sakyti pergrojinėjančių. Jei neturi ką pasakyti, ilgainiui groti kitų kurtus šlagerius vis tiek pabos. Visa Lietuvos muzikos scena tuo paremta. Svetimų šlagerių interpretacijomis. Jei turi ką pasakyti, sakyk, rėk, šauk. Tikėk savim ir judėk į priekį. Be kokios muzikos patys neįsivaizduojate nė vienos dienos? Ko patys klausote šiandien? Šiais laikais tokiose provincijose, na, kaip suprantu, ir ne tik, karaliauja techno, house, electro. Be tokios muzikos aš neįsivaizduoju nė dienos (juokauju). Mes visi klausom daugiau mažiau tą patį. Oasis, Arctic Monkeys, Kasabian, The Enemy, Bloc Party, The Strokes. Kokios būna jūsų repeticijos ir ką veikiate po jų? Šiuo metu repetuojam 3 km už Plungės, 5–6 kartus per savaitę. Mat, kai nori sparčiai tobulėti (prieš 7 mėnesius aš nemokėjau groti gitara), reikia velniškai daug dirbti. Kai tavo darbas trukdo kitiems miegoti, tai nėra labai gerai. Repetuojam ilgai. Pastaruoju metu tai darom kiek įmanoma ilgiau. Muzikoje turi būti širdis. Tačiau kokybėje atsiskleidžia tavo požiūris į tai, ką darai. Mes norime būti geriausi. Dirbame, kad tokie taptume. Po repeticijų, kai dar būna jėgų kur nors eiti, einame pasivaikščioti. Visi kartu. Pasiimame gitarą ir vėl traukiame taip pamėgtų Oginskio rūmų link. Gyvenate nedideliame miestelyje. Kokios ten salygos groti indie? Kaip žmonės jus priima Plungėje? Plungėje yra grojančių. Groja funk. Groja kažkokią ale-estradą. Groja punk-rock. Kad ir kur grotume, Klaipėdoje, Plungėje, Vilniuje, esame kitokie. O kaip žiūri į kitokius? Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tačiau kol kas viskas daugiau mažiau puiku. Negaliu nepaklausti apie ateitį. Gal atskleisite, kokie artimiausi planai? Nuo vasaros pradžios uždarbiaujam. Jau dirbom melioratoriais, sodininkais, dizaineriais, vežėme akmenis, kitą savaitę imsime kloti plyteles. Perkame aparatūrą. Galvojame įsigyti autobusiuką. Mat koncertų daugėja. Planai – siekti savo tikslo. Užtikrintai judėti į priekį. Kuo galite nustebinti lietuviškos muzikos klausytojus? Mes turime idėjų, kurių vertę dar, žinoma, reikės įrodyti. Mes turime jaunatvišką maksimalizmą. Mes mokame angliškai... Po velnių, ateikit į koncertą ir mes jus nustebinsim. Dėkui už atsakymus. Geros vasaros! Ko palinkėsite LIVERPOOL lankytojams? Išgirskit mus, manau, liksit maloniai nustebinti. Linkiu patirti tiek džiaugsmo, kiek pastarosiomis dienomis patiriame mes. Cheers! Kalbino Ingrida

***


***

laikraštis #9

Futbolo kampas Šį kartą į „Futbolo kampą“ įvarėmė R.Zdančių, buvusį legendinio Vilniaus „Žalgirio“, Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėją, dabar Lietuvos futbolo federacijos darbuotoją ir futbolo komandos „Prelegentai“ trenerį. Su Ričardu kalbėjome apie prabėgusį Europos čempionatą, geriausias Euro 2008 komandas, žaidėjus, Lietuvos čempionatą ir rinktinės perspektyvas atrankos į 2010 m. Pasaulio čempionatą cikle. Kokius įspūdžius tau paliko prabėgęs Europos čempionatas? Įspūdžiai tikrai geri, sulaukėme daug įdomių rungtynių ir netikėtų rezultatų. Kokios rinktinės, tavo nuomone, demonstravo geriausią žaidimą ir kokio tipo futbolas tau pačiam labiausiai patinka? Olandija, Ispanija, Rusija, Kroatija demonstravo tikrą, mielą akiai futbolą, tad šių rinktinių žaidimas man labiausiai patiko. Savo aktyviu žaidimu rungtynių pabaigoje nustebino Turkija, jaučiu didelę simpatiją šiai kovingai komandai. Kokie žaidėjai čempionato metu tau labiausiai patiko? Kodėl? Labiausiai – olandas Wesley Sneijderis. Jis lengvas, žaidžiantis patrauklų futbolą, besimėgaujantis žaidimu ir leidžiantis pasimėgauti žiūrovams. Taip pat ir ispanas Xavi – atrodo, visoje aikštėje jo pilna, jo žaidžiamą futbolą malonu stebėti. Jis visada dalyvauja žaidime, nes komanda jį vertina ir pasitiki. Kalbant apie čempionų ispanų žaidimą, reikia pasakyti, kad jis labai aiškiai suformuotas trenerio – L.Aragonesas siekė, kad ispanai žaistų greitai ir tiksliai. Ypač svarbu, kad šiuo treneriu pasitikėjo Ispanijos futbolo federacija, nors prieš čempionatą būta ir nepalankių komandos rezultatų. Ką patartum per mėnesį prie aukšto lygio futbolo pripratusiam futbolo mėgėjui – dažniau žiūrėti Lietuvos čempionatą ar visiškai nustoti jį žiūrėti? Visgi patarčiau žiūrėti dažniau. Neblogo lygio paskutiniosios rungtynės tarp „Sūduvos“ ir FBK „Kauno“. Tačiau įdomu stebėti ne tik lyderių rungtynes, pvz., „Šiaulių“ ir „Vėtros“ rungtynės taip pat buvo gana įdomios. Anksčiau į Lietuvos čempionatą žiūrėdavau kiek skeptiškai, tačiau dabar geresnio lygio rungtynių jau galima pamatyti. Ar išties žaidimo lygis Lietuvoje toks žemas, kaip mėgsta kartoti dažnas kritikas? Kokio klubo žaidimas Lietuvoje tau atrodo patraukliausias? Nemanau, kad tas lygis žemas. Patraukliausiai, mano galva, rungtyniauja „Sūduva“, „Ekranas“, „Kaunas“. 90-ųjų pradžioje žaidei stiprioje Vilniaus „Žalgirio“ komandoje, Nacionalinėje rinktinėje, buvote pasiekę aukštą meistriškumo lygį. Kur buvo jūsų paslaptis – talentingi žaidėjai, geras treneris, gera atrankos sistema, ypatingas fizinis pasiruošimas ar kažkas kita? Žinoma, visi žaidėjai buvo išties talentingi, tačiau dar svarbiau tai, kad tai buvo daug dirbantys žaidėjai. Tuo metu tiek treneriai, tiek žaidėjai dirbo daugiau. Kaip vertini dabartinę Lietuvos nacionalinę rinktinę – kokios mūsų galimybės grumiantis su stipriais priešininkais Pasaulio čempionato atrankoje? Grupė nelengva, tačiau visada yra išeičių sužaisti gerai, net laimėti,

***

tačiau tam turi nusiteikti, pasiruošti. Juk niekas nėra nulemta iš anksto, juo labiau dabar, kai mūsų žaidėjai žaidžia gana nebloguose klubuose. Labai svarbu tinkamai paruošti komandą psichologiškai prieš kiekvienas rungtynes ir prieš kiekvieną priešininką. Manau, kad žaidėjai turi meistriškumo, tačiau reikia pasirinkti tas taktines gudrybes, kurios leistų pasiekti palankių rezultatų. Galvoju, kad sudėtingiausia bus kovoti prieš Rumuniją, pajėgūs ir serbai. Prancūzijos rinktinės žaidimui gali daryti įtaką prasidedanti kartų kaita komandoje. Nebus lengva ir su austrais, Europos čempionatas parodė, kad jie turi neblogų žaidėjų ir kova bus rimta. Ar tiki, kad Lietuvos futbolo rinktinė kada nors pateks į Pasaulio ar Europos čempionato finalinius turnyrus? Ko tam reikia? Žinoma, tikiu. Manau, kad tam reikia daug ir kantriai dirbti, užsispyrimo. Taip pat labai svarbu trenerių kompetencija. Šiuo metu treniruoji garsiąją „Prelegentų“ komandą, kurioje žaidžia nemažai žinomų personų. Kaip sekasi suvaldyti tokius veikėjus kaip R.Skaisgirys, Choras, M.Mikutavičius, V.Radzevičius? Na, turbūt geri rezultatai rodo, kad suvaldyti juos sekasi (šypsosi). Ar neplanuoji rimtai imtis trenerio veiklos ir aukštesniame lygyje? Kas tau būtų įdomiau – treniruoti klubą ar rinktinę? Ateityje planuoju. Patiktų dirbti tiek su rinktine, tiek su klubais, tačiau darbas rinktinėje galbūt kiek įdomesnis. Kalbino Laurynas

Lietuvos futbolo aktualijos trumpai • Liepos 6 d. Marijampolėje atidarytas naujas 4500 vietų stadionas, o į jo atidarymo iškilmes susirinko rekordiškai daug žiūrovų – net 6000. • Lietuvos nacionalinės rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius pasirašė 3 m. kontraktą su Italijos Serijos B klubu „Livorno“. • Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjas Marius Stankevičius pasirašė kontraktą su garsiu Italijos klubu – Genujos „Sampdoria“. • Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas pateko į keblią finansinę padėtį. Pagrindinis klubo rėmėjas V. Kastujevas buvo suimtas Rusijoje, tad komanda susiduria su finansiniais sunkumais. Apie „Žalgirio“ gelbėjimo planą prakalbo Vilniaus miesto savivaldybė ir kai kurie politikai. • Pirmajame Čempionų lygos atrankos etape FBK „Kaunas“ susitiks su Andoros čempionais. Sėkmingai įveikus pirmąjį etapą kauniečių lauktų garsusis Glazgo „Rangers“. • Liepos 17 d. UEFA taurės turnyro kovas namuose pradeda Marijampolės „Sūduva“ ir Vilniaus „Vėtra“. Pastarieji kovos su Stavangerio „Viking“, o Marijampolės futbolininkai rungtyniaus su „The News Saints“ komanda iš Velso. • Panevėžio „Ekranas“ pasitraukė iš „Intertoto“ taurės rungtynių antrus metus iš eilės nusileidęs Norvegijos komandai. Šįkart – Trondheimo „Rosenborg“. Laurynas

11


***

12

LIVERPOOL gegužė. ,, Tarantino “ Vilnius

liverpool.lt

laikraštis #9

***

Edition 9  

LIVERPOOL newspaper edition 9 (in Lithuanian)