Lietuvos ekonomika 2014 metais:
nuo eksporto lokomotyvo iki vartojimo lokomotyvo
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas
L
Lietuvos ekonomikos būklės kontekste svarbu paminėti, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempas išlieka vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje. Galima drąsiai daryti išvadą, kad Lietuva daugelio veiksnių dėka (taip pat ir atstatyto konkurencingumo) sugebėjo gana greitai išbristi iš krizės. Tačiau vienas iš požymių, rodančių, kad Lietuva visai neseniai patyrė rimtą ekonominį šoką, yra aukštas nedarbo lygis, kuris net ir šiuo metu viršija 11 proc. ribą. 2013 m. Lietuvos ekonomikos augimas siekė 3,4 proc., tai leido Lietuvai užimti antrą vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal BVP augimo tempą. 2013 m. pagal ekonomikos augimo greitį Lietuva atsiliko tik nuo kaimyninės Latvijos, kurios ūkis pernai išaugo 4,8 proc. Negana to, reikėtų atkreipti
12 |
dėmesį, kad Lietuvos BVP jau beveik pasiekė prieškrizinį 2008 m. lygį (netgi eliminavus infliaciją). Pavyzdžiui, 2013 m. Lietuvos BVP buvo tik 1,8 proc. mažesnis nei 2008 m., vertinant pastoviųjų kainų metodu. Latvijos, kuri Europos Sąjungoje pirmauja pagal ekonomikos augimo tempą, BVP 2013 m. buvo net 6,3 proc. mažesnis nei 2008 m. Taigi, nors Latvijos BVP šiuo metu auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, jis vis dar yra itin toli nuo prieškrizinio lygio, kai Lietuvos ekonomikos dydis jau beveik pasiekė prieš krizę buvusią būklę. Dabartiniu metu Lietuvos ekonomikos augimas yra neblogai subalansuotas. Didžiausią poveikį ūkio plėtrai turi į eksportą besiorientuojanti pramonė, kuriai tenka 83 proc. visų iš Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų. Tuo metu, kai Lietuvos BVP dar 1,8 proc. atsilieka nuo prieškri-