Page 8

7

N

ukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų apsauga yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (toliau – ES) vertybių. Kasmet ES apie 75 milijonai gyventojų tampa nukentėjusiaisiais nuo nusikalstamų veikų1, tačiau jų teisių apsauga ES šalyse skiriasi. Nukentėjusieji ne visuomet gali pasinaudoti pro-

cesinėmis teisėmis, gauti reikiamą psichologinę, medicininę pagalbą ar kitokią paramą ir jaustis saugūs vykstant baudžiamajam procesui bei jam pasibaigus. Siekiant išspręsti šią problemą, apie kurią vis garsiau kalba ne tik patys nukentėjusieji ar jų teisių gynėjai bei atstovai, bet diskutuojama ir politiniame lygmenyje, 2012 m. spalio 25 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29ES (toliau – Direktyva), kurioje reglamentuoti pagrindiniai žmonių, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, pažeidžiamų liudytojų teisės, paramos ir apsaugos standartai. Šios Direktyvos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus ir numatytas jų įgyvendinimo mechanizmas. Šis leidinys skirtas teisėjams, teismo darbuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, padedančioms nukentėjusiesiems. Leidinio tikslas – kompleksiškai, pasitelkiant psichologijos, teisės mokslų žinias, apibūdinti, kaip pažeidžiami nukentėjusysis ir liudytojas jaučiasi nusikalstamos veikos metu, praėjus trumpesniam ir ilgesniam laikui po jos; kokie psichologiniai išgyvenimai lemia savijautą baudžiamojo proceso metu, galimybę efektyviai ir aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese, ginti savo pažeistas teises. Jame aptariama dabartinė situacija ir, remiantis gerąja Europos ir kitų pasaulio šalių patirtimi, siūloma, kaip turėtų būti bendraujama su pažeidžiamais nukentėjusiaisiais ir liudytojais teisminio proceso metu, kad nebūtų sukelta antrinio bei pakartotinio viktimizavimo2, kuris itin neigiamai veikia pažeidžiamo baudžiamojo proceso dalyvio psichologinę būseną. Šis leidinys ir jo pagrindu vykdomi mokymai yra įgyvendinami kaip Norvegijos finansinės programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose stiprinimą“ Nr. NOR-LT13-NTA-TF-01-003, dalis ir taip pat yra Norway Grants fondo veiklos, skirtos Lietuvos teismams modernizuoti, dalis. Tikime, kad šis projektas prisidės prie Lietuvos teismų veiklos gerinimo ir pasitikėjimo visa šalies teisėsaugos institucijų sistema.

1 Toliau terminai „nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos“, „nusikaltimo auka“, „auka“, „nukentėjusysis“ vartojami kaip sinonimai. 2 Viktimizacija – socialinis procesas (arba procesai), formuojantys ir kuriantys auką (Michailovič, 2007). Viktimizacija yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė viktimizacija – tai tiesioginiai nuostoliai, žala, kurią auka patiria po viktiminio įvykio. Antrinė viktimizacija – neigiami padariniai, kuriuos patiria auka ir kurie nėra tiesioginiai viktiminio įvykio padariniai, pavyzdžiui, įvairūs neigiami išgyvenimai, nuostoliai, atsirandantys dėl netinkamo ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo, dėl žiniasklaidos įsikišimo, dėl netinkamos, asmenį žeminančios medicininės apžiūros, dėl nepagristų kaltinimų ir pan. (Uscila, 2005).

Profile for Lietuvos teismai

Psichologinė parama aukoms ir liudytojams bei jų apsauga teismo procese  

Psichologinė parama aukoms ir liudytojams bei jų apsauga teismo procese  

Advertisement