29
LRT KLASIKOS PROGRAMA LRT KLASIKOS eteris paįvairintas mažais „garso siurprizais“ – kiekvieną dieną skamba vis kita dienos sentencija, o LRT RADIJO klausytojai skatinami lavintis transluojant laidele „Ar žinai, kad...“, kurioje labai trumpai papasakojama apie istorijos, literatūros, kalbos, mokslo ir pasaulio įdomybes, atradimus, faktus.
šios muzikos pasireiškimo formas. Tai džiazo muzikos sala, kurioje galima pabūti ir pailsėti, kai, važiuojant po darbų į namus, patenkama į automobilių spūstį. Laidą veda L. Butėnienė, nominuota LRT „Auksinės bitės“ apdovanojimui. Etnokultūros laida „Ryto rasa krito“, skirta lietuvių tradicinei muzikai pristatomai remiantis ne tik tradicine muzika, bet papročiais, pasakojimais, žodiniu folklorų, tokiu būdu sudarant sąlygas vieniems klausytojams susipažinti, kitiems prisiminti ir iš kartos į kartą gaivinti tradicinės muzikos klodus.
Muzika LRT KLASIKOJE
Mažiesiems KLASIKOS klausytojams jau ne pirmus metus rengiama ir Kolombinos vedama laida „Muzikinė dėžutė“. Išskirtinės „Muzikinės dėžutės“ laidos buvo skirtos naujam neregėtam muzikos instrumentui, primenančiam skraidančią lėkštę, – hangui. Viešnagė Grigiškių muzikos mokykloje ir virtuozas trimitininkas J. Školnas. Kolombinos adaptuota radijo klausytojams kompozitoriaus A. Jasenkos „Dryžuota opera vaikams“, V. Palčinskaitės „Burtų fleita“ pagal V. A. Mocarto operą „Užburtoji fleita“, Karalienės Mortos mokyklėlės vaikų Vasario 16-sios šventė, V. Palčinskaitės istorija „Muzika Troliui“, Muzikinė istorija vaikams „Vienaragio mįslė“, muzika ir naujosios technologijos.
LRT KLASIKOS muzikos spektras – nuo viduramžių iki šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių opusų, pristatomi įvairūs Lietuvos ir pasaulinio garso atlikėjai, kūrėjai ir kolektyvai. „Euroradijo“ koncertas ir pasaulio koncertų salėse: čia transliuojami įvairių Europos šalių įrašyti koncertai, gauti iš EBU. Per metus ištransliuojama per 350 koncertų. Klausytojai gauna visą informaciją apie atliekamų kūrinių autorius, kūrinių sukūrimo istorijas ir atlikėjus. Operos gerbėjams skamba operų ištraukos koncertuose, specialiose „Belcanto“ pozicijose bei šeštadienio „Operos vakaruose“. Čia transliuojamos Lietuvoje bei garsiuose pasaulio teatruose, tokiuose kaip „Metropolitan Opera“, „La Scala“ ir kt., įrašytos operos su žymiausiais pasaulio solistais, chorais ir dirigentais.
LRT KLASIKOS programoje savo „salas“ turi ir senoji muzika. Transliuojama kassavaitinė senosios muzikos sklaidai Lietuvoje skirta laida „Ars musica“. Tarp ryškiausių praėjusių metų laidų paminėtinos: albumas „Fuga visą parą“, švedų aktorių choras „Romeo & Julia”, XXIII senosios muzikos festivalis Rundalės pilyje (Latvija), „Kaip mirtingieji vykdo Dievų valią...“, „Capella de la Torre“ albumas „Water Music“ ir kt.
„Senas patefonas“ – klausytojų, kurie mėgsta senus ir traškančius įrašus, pamėgtas koncertas, kur grojami LRT archyvuose saugomi įrašai iš praeities. Prisimenamas laidos herojų kūrybinis kelias.
LRT KLASIKA transliavo 12 laidų ciklą, skirtą lietuviškų kino filmų muzikai „Muzika iš kino juostų“. Autorė I. Buinevičiūtė, besidarbuodama su archyvais, kino studijos padaliniuose chronologiškai, nuo pirmųjų lietuviškų kino filmų iki Nepriklausomybės atgavimo laikų, atskleidė ištisą mūsų istorijos epochą. Už šį ciklą autorė apdovanota „Auksinės bitės“ statulėle.
Laida apie šiuolaikinę akademinę ir populiarią muziką „Modus“. Čia patraukliai kalbama, diskutuojama, keičiamasi nuomonėmis apie muziką ir jos aspektus. 2017 m. buvo kalbama apie L. Carrollio „Alisos“ nuotykius, šiuolaikinę šamanę S. Namchylak, Niujorko postminimalistą D. Langą, vintažinės muzikos magę K. A. Smith, kino režisierius C. Eastwoodą, D. Lynchą, apie kritikų įvertintą sudėtingą ir klausytojų mėgstamą muziką, apie kompozitorius strategus, vaizdo žaidimus, ambiento pionierius, muzikos šventuosius. Laidos moderatoriai – kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.
„Muzikinis pastišas“: išskirtinis pokalbis su Londono karališkosios akademijos prof. Sulamita Aranovsky-Žiūraitiene, 1970 m. išvykusia į Vakarus. JAV parengta laida apie lietuvybės puoselėjimą už Atlanto. Muzikinė kelionė „Vilnius-Japan“ – jos pašnekovas – šiuolaikinės choro muzikos ambasadorius Ko Matsushita, prisimintas Neapolis ir neapolietiškos dainos su italų tenoru D. Ravinni, pokalbiai su naujosios muzikos advokatu, kompozitoriumi J. Oteriu, kompiuterinės muzikos pradininku, kompozitoriumi D. Behrmanu (JAV), pasaulinio garso tenoru Ch. Kastronovo, kalbėta apie Europos Sąjungos dainų knygą, pristatytas stilingas, įdomus, į lagaminą telpantis žurnalas apie lietuvių muziką „Lithuanian music Link“ ir muzikos rinktinė „Note. Lithuanaia music: Folk/World“. Nepamiršta ir Lietuvos periferija, nuoširdžių pasakojimų parengta iš festivalio „Dūdų vasara“ Panevėžyje, M. Oginskio meno mokyklos, minėjusios 55 m. sukaktį, Viduklėje susitikta su žemaitiškos kultūros puoselėtoja, bandonininke M. Bardauskiene, su „Ąžuolais“ ir jų vadovu, prof. P.Gyliu, diskutuota apie Lietuvos chorinį judėjimą ir jo reikšmę išlaikant tautinį indentitetą, pagerbtas multiinstrumentalistas V. Petreikis, keletas laidų parengta iš tarptautinio 38-ojo „Euroradijo“ folkloro festivalio.
Kompozitoriaus ir eseisto Š. Nako laidų ciklai buvo skirti lietuviškos muzikos kontekstams, kaip antai „Juzeliūno pasaulis“ ir „Didžiosios iliuzijos“, iš skirtų Lietuvos valstybingumo 100-mečiui paminėtinos: „Lietuvos partizanai ir vakarų avangardistai“, „Ruporai gatvėse“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Žmogus amfibija ir ateiviai“, „Juodasis kontinentas nusiplėšia grandines“. G. Kuprevičiaus autorinė laida „Audiologai“. Ciklo autorius G. Kuprevičius, kaip patyręs muzikos kulinaras, kuria vis naujus dar neragautus muzikos receptus, kaip antai: „Vieno kūrinio veidas“, „J. Cocteau ir muzika“, „Pasislėpusi muzika“, „Garsai iš vaško“, „Giedantis Liuteris“, „I. Stravinskio Dievai“ ir kt. Ilgus dešimtmečius savo istoriją rašanti laida „Sėsk į traukinį A“ ir keliauk su džiazo muzika pristato geriausius pasaulio ir Lietuvos džiazo atlikėjų įrašus, įvairius stilius, kryptis, įdomiausias ir netikėčiausias
29