Page 1

Mus vienija futbolas LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJA 2010 m.


Turinys

4

LFF prezidento kreipimasis

5

LFF generalinio direktoriaus kreipimasis

6

Nacionalinė vyrų rinktinė

10

Klubinis futbolas ir licencijavimas

14

Jaunimo futbolas

18

Talentų ugdymas Nacionalinėje futbolo akademijoje

22

Masinis futbolas

26

Salės ir paplūdimio futbolas

30

Moterų futbolas

34

Teisėjai

38

Infrastruktūros plėtra

42

Techninis vystymas ir mokymai

46

Tarptautinė veikla

50

Lietuvos futbolo strategija 2010-2020 m.

51

LFF biudžetas 2010 m.

Leidinys apie Lietuvos futbolo federacijos veiklą 2010 metais Išleidimo data: 2011 m. gegužės mėn. Redagavo: LFF komunikacijos skyrius El.p. media@lff.lt Spausdino: UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Leidinyje naudotos V.Knyzelio, A.Gimžausko, E.Šemioto, E.Černiausko, M.Kulbio, LFF, UEFA, asmeninių archyvų ir kitos nuotraukos.


LFF komanda

Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

10

11

Techninis vystymas ir mokymai

Tarptautinė veikla

6

7

8

9

Salės ir paplūdimio futbolas

Moterų futbolas

Teisėjai

Infrastruktūros plėtra

2

3

4

5

Klubinis futbolas ir licencijavimas

Jaunimo futbolas

Talentų ugdymas Nacionalinėje akademijoje

Masinis (Grassroots) futbolas

1 Nacionalinė vyrų rinktinė

1


LFF vadovų kreipimasis

Liutauras Varanavičius LFF prezidentas Pastarųjų metų pasiekimai, jau įgyvendinti ar pradėti darbai turi ilgalaikę perspektyvą, išliekamąją vertę. Vienas svarbiausiųjų – visi kartu parengėme ir jau pradėjome sėkmingai įgyvendinti Lietuvos futbolo strategiją 2010-2020 metams. Tikiu, jog planingas mūsų visų darbas, aiškūs tikslai ir išsikelti uždaviniai padės pasiekti mums pagrindinį tikslą – „Futbolą padaryti populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, bendruomenės pripažįstama kaip pirmo pasirinkimo aktyvaus laisvalaikio forma“. Tuo pačiu toliau dėsime visas pastangas, kad rinktinės ir aukščiausios lygos klubai garbingai kovotų Europos ir pasaulio čempionatuose. Pavyzdį ir toliau demonstruoja nacionalinė vyrų rinktinė, kuri vasarą sugrąžino Baltijos taurę į Lietuvą ir sėkmingai pradėjo naują Europos čempionato atrankos ciklą. U-21 bei U-19 jaunimo rinktinės taip pat Baltijos taurės turnyrų nugalėtojomis, o merginų U-19 rinktinė pateikė malonią staigmeną ir pirmą kartą Lietuvos futbolo istorijoje pateko į kitą UEFA atrankos varžybų etapą. Pernai buvo įvertintas ir ilgametis mūsų organizacinis darbas – iškovojome teisę Lietuvoje surengti 2013 m. Europos jaunimo (U-19) pirmenybes. A lygos čempionate 2010 metais po pertraukos kovas pradėjo daugiau kaip dešimt ekipų. Malonu, kad į lygą iš regionų ateinantys klubai buria savo bendruomenę, investuoja į vaikų komandas, kuria infrastruktūrą ir deda pamatus ateičiai.

2

Mūsų teisėjų profesionalumą praėjusiais įvertino užsienyje – buvome priimti į UEFA Teisėjų konvenciją, o į tarptautines rungtynes galėsime deleguoti trečią FIFA kategorijos arbitrą. Labai džiugina vis gerėjanti infrastruktūra. Su tarptautinių partnerių pagalba, prisidedant miestų bendruomenėms ir partneriams, pasiekta išties nemažai. Beveik visų aukščiausios lygos klubų stadionai buvo tvarkomi ir rekonstruojami, pagal LFF projektą įrengtos kelios naujos dirbtinės dangos aikštės. Daugiau aikščių leidžia tikėtis ir daugiau galimybių žaisti. Pernai LFF masinio futbolo programose ir projektuose buvo rekordinis skaičius dalyvių, o „Ežiogolo“ žaidynės su 11 tūkstančių dalyvių tapo masiškiausiu sporto renginiu Baltijos šalyse. Mūsų masinio futbolo pasiekimus įvertino ir tarptautinė bendruomenė – LFF priimta į UEFA Grassroots chartiją. Tikiu, jog praėjusių metų darbai bus puiki paskata, o kai kam ir iššūkis, siekti dar aukštesnių rezultatų ateityje. Nepamirškime, jog visi kartu nusprendėme, jog po dešimties metų futbolas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus sporto karalius.


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Julius Kvedaras LFF generalinis direktorius Lietuvos futbolo ateitis – vaikai ir jaunimas. Labai svarbu, kad jie turėtų kuo geresnes sąlygas žaisti, treniruotis ir lavintis. Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo federacija įdėjo daug pastangų šioms problemoms spręs ir nuolat investavo į masinį futbolą bei infrastruktūrą. LFF ilgalaikės vaikų užimtumo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ dalyvių skaičius praėjusiais pasiekė 22 tūkstančius, o visas masinio futbolo dalyvių skaičius – 65 tūkstančius. Tai dešimt kartų daugiau nei prieš 6-7 metus. Kiekvienais metais jiems išdalijame tūkstančius aprangų ir kamuolių, šimtus vartų ir kito futbolo inventoriaus. Net jei ir didžioji dalis žaidžiančiųjų netaps profesionalais, sportuodami jie gali turiningai praleisti laiką, o susidomėję futbolu – papildyti žiūrovų skaičių stadionuose. Augant sportuojančių skaičiui, didėja ir infrastruktūros poreikis. Vienas svarbiausių LFF įgyvendintų infrastruktūros projektų – standartinių matmenų dirbtinės dangos aikščių įrengimas įvairiuose Lietuvos regionuose. Pernai pagal šį projektą LFF dovanotos aikštės buvo įrengtos Gargžduose, Kėdainiuose, Panevėžyje ir Kaune. Planų jau yra ir kituose miestuose.

Sunkumai, su kuriais tenka susidurti mūsų futbolo komandoms po ilgos žiemos ieškant vietos rungtyniauti tik dar kartą parodė, kad dirbtinės dangos aikštės Lietuvoje yra būtinybė. Aikštynų bei centrų, kuriuose būtų galima žaisti visus metus, reikia kuo daugiau. Malonu, kad po dešimtmetį trukusio darbo tokią vietą turime Kaune, kur įrengta Nacionalinė futbolo akademija ir techninis centras. Žiemą ir vasarą maniežas bei treniruočių aikštės ten nesutalpina visų norinčiųjų. Itin svarbus akademijoje atliekamas kryptingas jaunų žaidėjų ruošimas Lietuvos rinktinės pamainai. Pirmieji akademijos auklėtiniai jau pasuko savo įgūdžių tobulinti į užsienio komandas – penketas jau apsistojo Italijoje, dar du turėsime Anglijoje. Tikimės, kad patobulėję galingų Europos futbolo valstybių komandose žaidėjai įsilies į nacionalinę rinktinę. Kalbant apie rinktinę, apmaudu, kad dėl valdžios aplaidumo Lietuvoje iki šiol nebuvo pastatyta aukštus tarptautinius reikalavimus atitinkančio stadiono. Tenka šį klausimą spręsti patiems. Išsikėlėme nelengvą užduotį rekonstruoti buvusį „Vėtros“ stadioną, kurį LFF išsaugojo futbolo reikmėms. Linkiu visiems, kad artimiausiais metais galėtume džiaugtis baigtu jo atnaujinimu.

LFF taip pat skyrė naudotos dirbtinės dangos šalies mokyklų sporto aikštelių atnaujinimui septyniuose rajonuose, o su partnerių pagalba Vilniaus rajone atnaujinome kelias susidėvėjusias mažąsias aikšteles.

3


Nacionalinė vyrų rinktinė

1 4


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė – šalies futbolo piramidės viršūnė ir kiekvieno jauno futbolininko svajonė. Iš geriausių Lietuvos futbolininkų suburta komanda nuo 1990 m. atstovauja šaliai Europos ir Pasaulio čempionato atrankos turnyruose. Nors svajonės patekti į finalinius varžybų etapus įgyvendinti dar nepavyko, rinktinės žaidimas pastaraisiais metais teikia vis daugiau vilčių futbolo mėgėjams. Atrankos ciklą į 2012 m. Europos futbolo čempionatą Lietuvos rinktinė pradėjo lygiosiomis su Škotija, pergale prieš Čekiją ir du kartus garbingai priešindamasi pasaulio ir Europos čempionei Ispanijai.

TURNYRAI • 2012 m. Europos čempionato atrankos varžybos: grupėje – Ispanija, Škotija, Čekija ir Lichtenšteinas. 2010-11 m. žaistos 4 rungtynės, iškovota 1 pergalė, 1 kartą sužaista lygiosiomis • Draugiškos tarptautinės rungtynės: 2010-11 m. žaistos 4 rungtynės, iškovota 1 pergalė • Baltijos taurė: 2010 m. žaista 2 rungtynės, iškovota 1 pergalė, 1 kartą sužaista lygiosiomis

KONTAKTAI Robertas Tautkus LFF A ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas r.tautkus@lff.lt

IŠŠŪKIAI • 2012 m. Europos čempionato atrankos varžybose kovoti dėl 2 vietos • Palaipsniui atjauninti nacionalinę rinktinę, pritraukiant naujų žaidėjų • Siekti aukščiausių rezultatų 2016 m. Europos čempionato atrankos cikle

SVARBIAUSIOS DATOS 2010 metai • Birželio 18-20 – Baltijos taurės varžybos Lietuvoje • Rugsėjo 3 – UEFA EURO 2012 atranka: LietuvaŠkotija • Rugsėjo 3 – UEFA EURO 2012 atranka: ČekijaLietuva • Spalio 8 – UEFA EURO 2012 atranka: IspanijaLietuva 2011 metai • Kovo 29 – UEFA EURO 2012 atranka: LietuvaIspanija • Birželio 3 – UEFA EURO 2012 atranka: Lichtenšteinas-Lietuva • Rugsėjo 2 – UEFA EURO 2012 atranka: LietuvaLichtenšteinas • Rugsėjo 6 – UEFA EURO 2012 atranka: ŠkotijaLietuva • Spalio 11 – UEFA EURO 2012 atranka: LietuvaČekija

PASIEKIMAI • Europos čempionato atrankoje 1:0 įveikta Čekija, sužaista lygiosiomis 0:0 su Škotija • 2010 m. birželį iškovota Baltijos taurė • 2010 m. rugsėjį pasiekta 42 vieta FIFA pasaulio vyrų rinktinių reitinge (24 vieta Europoje) – viena aukščiausių rinktinės istorijoje. • Suformuota rezervinė „B“ rinktinė, vykdoma kandidatų atranka

5


Nacionalinė vyrų rinktinė

Robertas Tautkus LFF A ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas - 2012 m. Europos čempionato atrankos varžybų starte iškovoti keturi taškai. Kaip reikėtų vertinti kiekvienas rungtynes atskirai ir bendrą rezultatą? - Tokie rezultatai leidžia toliau siekti aukštų tikslų. Kėlėme užduotį įveikti Škotiją ir iškovoti lygiąsias Čekijoje, tačiau iškovoti tris taškus svečiuose – dar geriau. Pirmos rungtynės su Škotija buvo žvalgybinės, vyko daug kietos kovos. Po to labai sėkmingai sužaidėme Čekijoje. Šios šalies komandą nugalėjome pirmą kartą istorijoje. Mūsų rinktinė pademonstravo taktiškai brandų, drausmingą žaidimą, padėjo ir fortūna. Rungtynėse su Ispanija buvo sunku tikėtis taškų, tačiau padarėme ką galėjome. Abejose dvikovose įmušėme po įvartį. Svečiuose pasaulio čempionai mus pranoko, o namuose pasipriešinome sėkmingiau.

6

Galėjome iškovoti ir lygiąsias, bet žaidėjai pagauti azarto pradėjo žaisti per daug atvirai ir mus už tai nubaudė. Dar laukia dvi svarbios bei sunkios rungtynės prieš Lichtenšteiną. Jei iškovotume šešis taškus, į finišo tiesiąją išeitume turėdami galimybių užimti antrąją vietą grupėje. - Nacionalinė rinktinė sužaidė kelias draugiškas rungtynes, dalyvavo Baltijos taurėje. Kaip pavyko šios varžybos? - Džiaugiuosi, kad pavyko į Lietuvą sugrąžinti Baltijos taurę. Šis turnyras vis įdomesnis ir atkaklesnis. Pavyzdžiui, Estijos komanda, kurią įveikėme, tampa vis rimtesne varžove ir tai jau įrodė Europos čempionato atrankoje, kur nugalėjo serbus. Pernai žaistos draugiškos rungtynės nenuteikė pozityviai, pasigedau žaidėjų noro. Visai kas kita buvo šių metų rungtynės su Lenkija. Mūsų komanda susikaupė ir parodė brandų žaidimą. Tačiau svarbiausia ne rezultatai, o tai, kaip ruošėmės atrankos kovoms. Tai ir yra pagrindinis tikslas.


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

- Ką naujo įnešė į rinktinę pernai pradėjęs dirbti naujas trenerių štabas? - Rinktinės darbe atsirado profesionalesnė rungtynių analizė. Turime modernią „Pro zone“ programinę įrangą, kuri labai naudinga nagrinėjant priešininkų ir savo žaidimą. Kiekvienų rungtynių vaizdo įrašas dabar detaliai išanalizuojamas, aptariamas su komanda. Tai padeda geriau pasirengti varžyboms. - Kuriuos žaidėjus įvardintumėte dabartinės rinktinės lyderiais, kurie labiausiai patobulėjo? - Lyderiais ir toliau lieka aukščiausiame lygyje rungtyniaujantys Marius Stankevičius, Deividas Šemberas, taip pat Tomas Danilevičius, kuris labai svarbus komandai kaip kapitonas. Manau, kad žymų indėlį į komandą įnešė žaidėjai iš Lenkijos klubų. Jie stipriai patobulėjo, visada atvyksta į stovyklas pasirengę ir džiugina savo žaidimu. Malonu, kad turime ir gerą vartininkų pasirinkimą, dauguma rungtyniauja savo komandose. Iš Lietuvos čempionato į rinktinę įsijungė Ramūnas Radavičius, Dominykas Galkevičius.

- Pradėjote įgyvendinti ankščiau užsibrėžtą užduotį – surinkti rezervinę „B“ rinktinę. Ar šis sprendimas pasiteisino? - Manau, kad taip. Žaidėjams, kurie turi mažiau galimybių prasibrauti į pagrindinę komandą, tai yra papildomas stimulas. Treneriai iš šios rinktinės galėjo atsirinkti potencialius rinktinės kandidatus, pamatėme, ko verti Lietuvos klubų žaidėjai. Tuo pačiu, sužaidėme su jaunimo rinktine, kuriai tos rungtynės padėjo pasirengti atrankos ciklo startui.

R.Tautkus: „Rezultatai ciklo pradžioje leidžia toliau siekti aukštų tikslų“

7


Klubinis futbolas ir licencijavimas

2 8


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Lietuvos futbolo federacija organizuoja aukščiausiojo diviziono – A lygos varžybas bei I lygos pirmenybes. II ir III lygų pirmenybes rengia regioninės apskričių federacijos.

• Daugėja A ir I lygos stadionų, atitinkančių A lygos ir UEFA reikalavimus • Skaidresnė finansinė klubų veikla, daugėja vaikų ir jaunimo komandų

Šalies mėgėjų ir profesionalų komandos gali kovoti dėl LFF Taurės, o stipriausios penkios žaidžia Baltijos lygoje su Estijos ir Latvijos klubais.

IŠŠŪKIAI

Lietuvos klubai, siekiantys dalyvauti A ir I lygos čempionatuose, privalo gauti atitinkamą licenciją. Per licencijavimą vertinami finansiniai, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir kiti reikalavimai. Taip siekiama užtikrinti nustatytus kokybės standartus. Stipriausi Lietuvos klubai varžosi UEFA Čempionų lygoje ir UEFA Europos lygoje.

VARŽYBOS • LFF Supertaurė • LFF Taurė • LFF A lyga • LFF Dublerių lyga • LFF I lyga • II lyga – Pietų zona, Vakarų zona • III lyga – Apskričių čempionatai • IV lyga • Baltijos lyga • UEFA varžybos

KONTAKTAI Nerijus Dunauskas LFF Varžybų vykdymo ir renginių skyriaus vadovas n.dunauskas@lff.lt Laurynas Zibolis LFF Licencijavimo skyriaus vadovas l.zibolis@lff.lt

• Pasiekti optimalų komandų skaičių I lygoje (16) • Didinti komandų skaičių II ir III lygose • Išlaikyti klubų finansinį stabilumą ir veiklos tęstinumą, didinti finansinę drausmę • Skatinti klubus tęsti investicijas į infrastruktūrą, jaunimo ir vaikų ugdymą, santykius su bendruomene • Plėsti licencijavimo sistemą į žemesnes lygas

SVARBIAUSIOS DATOS 2011 metai • Kovo 12 – A lygos pradžia • Balandžio 9 – I lygos pradžia • Gegužės 14 – LFF taurės finalas • Birželio 19 – Baltijos lygos finalas • Birželio 22 – LFF Supertaurės rungtynės • Spalio 22 – I lygos pabaiga • Lapkričio 6 – A lygos pabaiga 2010 metai • Kovo 20 – A lygos pradžia • Balandžio 9 – I lygos pradžia • Gegužės 15 – LFF taurės finalas • Liepos 4 – Baltijos lygos finalas • Spalio 30 – I lygos pabaiga • Lapkričio 14 – A lygos pabaiga

PASIEKIMAI • 2011 m. A lygoje dalyvauja optimalus komandų skaičius – 12 • 2011 m. A lygos sezonas prasidėjo anksčiau • 2010-2011 m. LFF Taurės varžybose dalyvavo rekordinis komandų skaičius – 71 (praėjusiame sezone – 51 komanda)

9


Klubinis futbolas ir licencijavimas

Nerijus Dunauskas LFF Varžybų vykdymo ir renginių skyriaus vadovas - Kokie pasikeitimai pastaraisiais metais vyko A ir I lygoje? - 2010 metais A lygos komandų skaičius išaugo nuo 8 iki 11, tai vėl praplėtė varžybų geografiją, čempionatas sugrįžo į tokius miestus kaip Klaipėda ar Mažeikiai. Pastebime, kad į aukštesnę lygą patekus mažesnių miestų komandoms, ir toliau gerėja jų infrastruktūra, keičiasi vietinės valdžios požiūris į futbolą, didėja bendras susidomėjimas futbolu, išauga sportuojančių vaikų skaičius. Pastaruoju metu lyga plečiasi ir toliau. 2011 m. į čempionatą sugrįžo tokie gilias tradicijas turintys klubai kaip FBK „Kaunas“, Klaipėdos „Atlantas“ ar Alytaus „Dainava“. Tūkstančiai žiūrovų, kurie renkasi į pastarosios ekipos rungtynes, parodo, kad žmonės pasiilgo futbolo. I lygoje taip pat turime tris naujokus, kurie atėjo iš II lygos – Vilniaus REO, Kuršėnų „Venta“, „Trakai“. Konkurencija tiek A, tiek I lygoje išaugo, daugėja lygiaverčių komandų. - LFF Taurės varžybose dalyvauja vis daugiau komandų. Kas tai lėmė? - Prieš kelerius metus pakeitėme varžybų sistemą, kad turnyre galėtų dalyvauti visi pageidaujantys. 2009-10 metais LFF taurėje dalyvavo 51 komanda. 2010-11 m. beveik tiek pat žaidė jau pirmajame etape, o iš viso – 71. Visiems įdomu išbandyti jėgas su varžovais iš kitų miestų ar turnyrų, taip pat atsiveria galimybės tolimesniuose etapuose susitikti su žinomais Lietuvos klubais.

N.Dunauskas: „Mažesnių miestų ekipoms patenkant į A lygą gerėja jų infrastruktūra, keičiasi vietinės valdžios požiūris į futbolą, didėja susidomėjimas futbolu, išauga sportuojančių vaikų skaičius.“ Kad tokie šansai padidėtų ir LFF taurė būtų dar įdomesnė visiems dalyviams, nuo 2011-12 m. sezono A lygos komandos į turnyrą turės įsitraukti anksčiau. Tai, kad į 2010-11 m. taurės finalą pateko (ir tuo pačiu iškovojo teisę žaisti UEFA Europos lygoje) Gargždų „Banga“, parodo, kad viskas įmanoma ir mažųjų miestelių klubams. - Ketvirtąjį sezoną vyksta ir Baltijos futbolo lyga. Kokia šio turnyro reikšmė regionui ir Lietuvai? - Baltijos lygoje rungtyniaujančios Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos gali įgyti daugiau tarptautinių rungtynių patirties, o tai praverčia UEFA turnyruose. Tokia patirtis ypač vertinga tarptautinių varžybų naujokams. Nuo praėjusio sezono Baltijos lygoje ekipos žaidžia atkrintamuoju principu, tad kiekvienos rungtynės gali būti lemiamos. Be to, dvikovos su kaimynais paįvairina futbolo sezoną ir žiūrovams. Praėjusių metų finalas tarp „Sūduvos“ ir „Ventspils“ sirgaliams buvo tikras futbolo desertas. - Ko 2010 metais Lietuvos klubams pritrūko tarptautinėje arenoje? - UEFA Čempionų lygoje Panevėžio „Ekranas“ pasitraukė iš kovos po praleisto apmaudus įvarčio priešpaskutinę pratęsimo minutę, todėl galima sakyti, kad šiuo atveju pritrūko sėkmės. Nenuvylė UEFA Europos lygoje debiutavęs Tauragės „Tauras“, kuriam pavyko įveikti pirmąjį barjerą. Kitam debiutantui „Šiauliams“ bei Marijampolės „Sūduvai“ burtai nebuvo palankūs – iš karto teko galingi varžovai.

10


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

Laurynas Zibolis LFF licencijavimo skyriaus vadovas - Kokie pokyčiai licencijavimo sistemoje buvo reikšmingiausi? - Nuo šio licencijavimo sezono įvesti garbingo finansinio elgesio („Financial fair play“) reikalavimai bei finansinio monitoringo sistema. Pagal ją ir sezono metu A lygos klubai keletą kartų turės pagrįsti, jog su žaidėjais pilnai atsiskaitė. Tai turėtų padidinti finansinę klubų drausmę po licencijavimo sezono pabaigos. Kita svarbi naujovė – klubų personalo sąrašuose atsiradusi nauja privaloma pareigybė – atstovas fanams ir bendruomenei. Šis UEFA pasiūlytas pakeitimas sustiprins klubų ryšį su fanais bei miesto bendruomenės atstovais, paskatins klubus dažniau imtis socialinės atsakomybės akcijų. Reikia paminėti ir tai, kad 2010 metų rudenį buvo apsispręsta ir dėl licencijavimo sistemos plėtros į II lygą. Keletas elementarių reikalavimų jau įtraukti į licencijavimo taisykles ir bus pradėti taikyti rengiantis 2012 sezonui. Nors reikalavimai žemesnėse lygose bus gerokai paprastesni, tačiau jie bus naudingi patiems klubams, tarp jų ir mėgėjų. - Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susidūrėte licencijuodami klubus? - Pagrindine problema išlieka kai kurių klubų nesugebėjimas sezono eigoje gyventi pagal savo

pajamas, noras bet kokia kaina siekti aukštesnių sportinių rezultatų pažadant aukštesnius nei realiai klubas gali mokėti atlyginimus žaidėjams. Tai priveda prie sezono pabaigoje susikaupiančių pradelstų įsipareigojimų. Kita vertus, licencijavimo pagalba klubų turimus įsipareigojimus žaidėjams, federacijai, mokesčių institucijoms, kitiems klubams didžia dalimi pavyksta panaikinti prieš kiekvieną naują sezoną. Vien šiemet klubai siekdami licencijų padengė daugiau nei 600 tūkst. litų pradelstų įsipareigojimų. - Kuriose srityse klubams labiausiai reikia tobulėti? - Dabar, kai dauguma A lygos stadionų jau pakankamai sutvarkyti, daugiau dėmesio būtina skirti jaunimo ugdymui bei treniruočių salygoms. Pastarojoje srityje didelį postūmį davė LFF standartinių matmenų dirbtinių dangų programa, todėl ją būtina toliau plėtoti. Taip pat klubai turėtų tapti dar aktyvesne ir labiau socialiai atsakinga miesto bendruomenės dalimi. Tik šias sritis sėkmingai susitvarkę klubai turi tvarią ateitį. - Kaip artimiausiais metais keisis licencijavimo sistema? - Ji plėsis į žemesnes lygas. LFF strategijoje keliamas tikslas ateityje turėti 200 licencijuotų klubų visose lygose. Šiemet vėl bus peržiūrėti visi kriterijai UEFA, A lygos, I lygos, II lygos varžyboms, jų aktualumas, jų įgyvendinimo lygis. Manau, ateityje mažės dokumentaliai pateikiamas medžiagos kiekis, licencijos pareiškėjai galės naudoti specialias duomenų pateikimo programas internetu. Tai sumažintų reikalavimų įgyvendinimo naštą, sutaupytų laiko.

L.Zibolis: „Nauji reikalavimai padidins klubų finansinę drausmę ir sustiprins klubų ryšį su fanais bei miesto bendruomenės atstovais.“ 11


Jaunimo futbolas

3 12


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Lietuvos futbolo federacija formuoja penkias pagrindines jaunimo rinktines: U-16, U-17, U-18, U-19 ir U-21. Jų pagrindinis ilgalaikis uždavinys – paruošti pamainą nacionalinei rinktinei. U-21 rinktinė formuojama ilgesniam, dvejų metų, atrankos ciklui. U-19 ir U-17 rinktinės dalyvauja UEFA Europos čempionato varžybose pagal sistemą „ruduopavasaris“. U-18 ir U-16 rinktinės oficialiose varžybose nedalyvauja ir ruošiasi po metų užimti U-19 ir U-17 rinktinių vietas. Jaunimo rinktinių pamatas – vaikų ir jaunių čempionatai bei pirmenybės, kuriuos organizuoja ir vykdo Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacija (LVJFA).

TURNYRAI Rinktinės U-21 – UEFA Europos čempionato atrankos varžybos U-19 – LFF I lygos pirmenybės, UEFA Europos čempionato atrankos varžybos, kiti turnyrai U-18 – Draugiški tarptautiniai turnyrai U-17 – UEFA Europos čempionato atrankos varžybos, kiti turnyrai U-16 – Draugiški tarptautiniai turnyrai LVJFA • Lietuvos jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų (1993-94, 1995, 1996, 1997 m. gim.) A lygos čempionatas; • Lietuvos jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų (1993-94, 1995, 1996, 1997 m. gim.) I lygos pirmenybės; • Lietuvos vaikų 9x9 (1998, 1999 m. gim.) ir 7x7 (2000, 2001 m. gim.) futbolo pirmenybės; • Lietuvos vaikų 5x5 (2002 ir 2003 m. gim.) ir 4x4 (2004 m. gim.) futbolo pirmenybės; • Lietuvos žiemos 9x9 (1997 ir 1996 m. gim.) A lygos futbolo pirmenybės ir Lietuvos pavasario 11x11 (1995 ir 1993-94 m. gim.) A lygos futbolo pirmenybės; • Lietuvos jaunių (1993-94 m. gim.) sporto žaidynės.

KONTAKTAI Jaunimo rinktinės Stasys Stankus LFF techninio skyriaus direktorius 8 652 652 02 Romualdas Lavrinavičius Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas 8 652 652 55

PASIEKIMAI • U-21 rinktinės lygiosios 0:0 su Anglija, pergalė 1:0 prieš Makedoniją Europos čempionato atrankos varžybose • LVJFA vykdomuose čempionatuose ir pirmenybėse komandų padaugėjo iki 300 • Įdiegta LVJFA žaidėjų elektroninė registracija • Patvirtinta 2011-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto plėtros strategija, prie kurios rengimo prisidėjo LFF

IŠŠŪKIAI • 2013 m. Europos U-19 čempionato finalinis etapas Lietuvoje • U-21 rinktinės žaidėjų perėjimas į nacionalinę rinktinę • Jaunimo rinktinių dalyvavimas tolimesniuose Europos čempionatų etapuose • Jaunimo pirmenybių dalyvių skaičiaus augimas • Aktyvus dalvyavimas Valstybės kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos uždavinių įgyvendinime, siekiant įvesti užklasinio ugdymo krepšelio sistemą

SVARBIAUSIOS DATOS 2011 metai • Birželio 3 – U-21 rinktinės Europos čempionato atrankos startas – rungtynės su Slovėnija • Spalio 17-22 – U-17 (1994 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras • Lapkričio 8-13 – U-19 (1992 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras 2010 metai • Rugsėjo 22-27 – U-17 (1994 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras • Spalio 19-24 – U-19 (1992 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras

13


Jaunimo futbolas

Stasys Stankus LFF techninio skyriaus direktorius - U-19 rinktinė savo atrankos grupėje užėmė ketvirtąją, U-17 rinktinė – trečiąją vietą. Ar tokie rezultatai atitinka mūsų galimybes? - U-17 rinktinė rungtynėse su Belgija gerai sužaidė tik vieną kėlinį, o tokio lygio varžybose gerai reikia žaisti visas rungtynes. Demonstruoti atakuojantį futbolą su tokia komanda dar nesugebame. Labai skiriasi talentingų žaidėjų pasirinkimas jauname amžiuje. Pavyzdžiui, Lietuvoje futbolą žaidžiančių šešiolikmečių yra 400, Belgijoje – 34000.

Robertas Tautkus LFF A ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas - Kaip vertinate paskutinį U-21 rinktinės atrankos ciklą? - Įspūdingų pergalių nepasiekėme, tačiau nudžiugino nulinės lygiosios rungtynėse su anglais. Sugebėjome kaip lygūs su lygiais kautis su Europos jaunimo vicečempionais. Pavyko 1:0 nugalėti ir Makedonijos rinktinę, o du kartus Graikijai ir kartą Portugalijoje nusileidome tik minimaliu rezultatu 0:1. Tačiau kautis dėl pirmųjų vietų dar nesame pajėgūs, tad svarbiausia paruošti žaidėjus nacionalinei rinktinei. - Kurie U-21 rinktinės žaidėjai ateityje gali papildyti nacionalinę rinktinę? - Nacionalinėje rinktinėje pasireikšti jau gavo Mantas Fridrikas, Tadas Eliošius, Arvydas Novikovas, Vytautas Andriuškevičius. Tačiau jiems (išskyrus M.Fridriką, kuris jau viršija amžiaus limitą) kol kas bus geriau tobulėti jaunimo rinktinėje. Be to, nenorime susilpninti šios komandos atrankos varžyboms.

14

Dvikovoje su Velsu iškovojome pelnytą pergalę, o mače su Danija trūko kelių traumuotų bei diskvalifikuotų žaidėjų, varžovai išnaudojo mūsų silpnąsias puses ir patyrėme skaudoką nesėkmę. Danų komandos pajėgumą parodo jos puikus pasirodymas finaliniame čempionato etape ir tai, kad jų atakų lyderį įsigijo Amsterdamo „Ajax“. Todėl manau, kad trečioji vieta yra dėsninga. Sėkmingiau, mano nuomone, galėjo pasirodyti U-19 rinktinė. Dvikovai su ispanais nebuvo tinkamai pasiruošta, vaikinus paveikė ispanų autoritetas, todėl žaidimas buvo nekokybiškas. Kita vertus, su Ispanija lygintis sunku. Ši šalis tokį milžinišką žaidėjų pasirinkimą, kad dabartinė U-19 rinktinės sudėtis prieš dvejus metus U-17 lygmenyje buvo visai kitokia. Su Izraelio rinktine parodėme geresnį žaidimą bet pritrūko sėkmės, o paskutinėse rungtynėse armėnais komanda neįgyvendino iškeltų užduočių, todėl ir likome ketvirti. - Ar pasiteisino 1993 m. gimimo akademijos auklėtinių ir U-19 rinktinės žaidėjų dalyvavimas LFF I lygoje?

- Ko galima tikėtis iš kito ciklo, kuriame mūsiškiams teks grumtis su Švedija, Ukraina, Suomija, Slovėnija ir Malta?

- Sezonas buvo sunkus, sezono gale jauni žaidėjai jautė didžiulį nuovargį. Tačiau šiais metais tie patys futbolininkai, kurie pernai rungtyniavo I lygoje, jaučiasi kur kas geriau ir jau yra pranašesni už daugelį kitų lygos žaidėjų. Tai, kas praėjusiais metais žaidėjams buvo didelis vargas, šiuo metu jie atlieka daug sėkmingiau. Manau, kad dalyvavimas I lygoje pasiteisino. Tai buvo nelengvas iššūkis ir svarbi patirtis žaidėjams.

- Daug priklausys nuo varžybų starto. Pradžioje susitiksime su komandomis, kurios pagal reitingą užima panašias vietas į mūsų. Jei pradėsime pergalingai, komanda įgaus pasitikėjimo savo jėgomis. Toliau bandytume įsibrauti tarp Švedijos, Ukrainos ir Suomijos komandų. Manau, kad esame pajėgūs kovoti dėl vietos lentelės viduryje. Šį kartą turėsime didesnę grupę, todėl žaisime daugiau oficialių rungtynių ir tai bus naudinga komandos tobulėjimui.

– Ko tikitės iš naujai formuojamų rinktinių? Kokie uždaviniai keliami atrankos turnyruose? - Kaip ir visada, keliame aukščiausią tikslą – žengti į kitą varžybų etapą. Tai padaryti bus sunku, nes burtai lėmė sunkius varžovus. Daugiau vilčių teikia U-17 rinktinė, kuri žais su Armėnija, Velsu ir Serbija. Tikimės, kad namuose garbingai pasirodys ir U-19 rinktinė, kuriai teks žaisti su bendraamžiais iš Čekijos, Serbijos ir Izraelio.


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

Romualdas Lavrinavičius Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas - Kaip keitėsi vaikų ir jaunių varžybų dalyvių skaičius pastaraisiais metais? Ar šioje futbolo srityje buvo naujovių? - Mūsų organizuojamose Lietuvos jaunių ir vaikų sporto mokyklų ir klubinių komandų varžybose dalyvių skaičius nuolat auga. 2008-2009 metais turėjome 280 komandų, 2009-2010 metų sezoną – 301. Šiais metais išlaikėme tokį patį komandų skaičių kaip ir pernai. Viena mūsų naujovė – apskrityse inicijavome 6-8 metų vaikų varžybas. Gaila, kad šios pirmenybės kol kas vyko tik Utenos bei Telšių apskrityse. Ateityje tikimės, jog bendromis pastangomis šias varžybas organizuos ir kiti regionai. - Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriate vystydami jaunimo futbolą? - Problemų yra daug. Bene opiausia – mažėjantis jaunimo užimtumas sportu ir prastėjanti vaikų sveikata bei fizinis pasirengimas. Vis sunkiau atsirinkti tuos, kurie galėtų žaisti profesionaliai. Tai būtina spręsti valstybiniu lygiu. Kita problema – sporto organizacijoms kurios priklauso valstybiniam sektoriui, mes tik galime pateikti rekomendacijas vaikų ir jaunių futbolo klausimais, o ne priversti juos vykdyti LFF reikalavimus. Pageidaujame didesnės iniciatyvos iš pačių trenerių. Jie turi patys domėtis naujausia treniruočių metodika, kelti savo kvalifikaciją ir būti atviresni naujovėmis.

- Kaip siūlote pagerinti jaunų futbolininkų ruošimo sistemą? - Jau kurį laiką siekiu, kad būtų įvesta jaunų futbolininkų sportinio rengimo kontrolės sistema ir remiantis vaikų rengimo kokybe būtų skatinami geriausiai dirbantys treneriai. Jei rodikliai nepagerėja – treneris dirba prastai. Pagal dabartinę sistemą savivaldybė finansuoja sporto mokyklas, tačiau nekontroliuoja darbo kokybės ir vyrauja ydinga sistema – vaikai verčiami siekti rezultatų. Vakarų Europoje tai jau seniai pamiršta. Taip pat siekiame gerinti jaunimo varžybų vykdymo sistemą, atskiriant meistriškumo kryptį nuo masinio futbolo varžybų. Pastaruoju metu sporto departamentui yra pateikta daug pasiūlymų dėl jaunųjų futbolininkų rengimo tobulinimo sistemos. Jaunimo futbolo ateitis yra akademijų – alternatyvių Nacionalinei futbolo akademijai Kaune – tinklo plėtra. Nacionalinėje futbolo akademijoje darbas vyksta tikslingai, pagal naujausias metodikas, treneriams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. Tokių akademijų skirtinguose šalies regionuose turėtų būti dar bent dvi ar trys.

R.Lavrinavičius: „Jaunimo futbolo ateitis – akademijų tinklo plėtra šalies regionuose.“

15


TalentĹł ugdymas NacionalinÄ—je futbolo akademijoje

4 16


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Nacionalinė futbolo akademija Kaune - centrinė kuriamos futbolo akademijų sistemos visoje šalyje dalis. Akademijoje ugdomi jaunieji futbolininkai bei ruošiama Lietuvos nacionalinės rinktinės pamaina, taip pat keliama trenerių, teisėjų ir kito personalo kvalifikacija. Į akademiją surenkami talentingiausi žaidėjai iš visos Lietuvos ir skirstomi į tris grupes pagal meistriškumą ir amžių. Jauniesiems futbolininkams sudaromas specialus mokymosi ir treniruočių tvarkaraštis, visi žaidėjai gyvena kartu, nuolat tikrinamas žaidėjų pasirengimas.

TURNYRAI • 1993 m. gimimo futbolininkai rungtyniauja LFF I lygoje Kauno "Atleto" komandos gretose • 1994/5/6 m. gimimo grupė dalyvauja nuolat rengiamose įvairiose tarptautinėse stovyklose ir draugiškuose turnyruose: - Tarptautinis turnyras Baltarusijoje sausio mėnesį - Tarptautinis turnyras „Palangos Juzė“ kovo mėnesį - Tarptautinis turnyras Moldovoje gegužės mėnesį - Tarptautinis Baltijos taurės turnyras birželio mėnesį - Tarptautinis turnyras Palangoje rugpjūčio mėnesį - Tarptautinis turnyras Airijoje gruodžio mėnesį

• Didinti akademijos auklėtinių meistriškumą • Kelti vaikų ir jaunimo trenerių kvalifikaciją • Didinti techninio metodinio centro reikšmę

SVARBIAUSIOS DATOS • 2009 m. gruodį pasirašytas pirmojo akademijos auklėtinio sutartis su užsienio klubu – Aurimas Vilkaitis sudarė kontraktą su Romos „Lazio“ • 2010 m. balandį akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta U-19 rinktinė startavo LFF I lygoje • 2010 m. vasarą akademijos auklėtinis pasirašė sutartį su „Barnsley“ • 2010 m. rudenį akademijos auklėtinis E.Girdvainis pasirašė sutartį su „Padova“ • 2011 m. sausį pirmosios laidos akademijos auklėtiniai M.Jefišovas, D.Norvilas ir P.Toleikis išvyko į A.C. „Montichiari“

KONTAKTAI Nacionalinė futbolo akademija Aušros g. 42D, Kaunas Tel. 8 37 308 484 akademija@lff.lt Direktorius Raimondas Statkevičius

PASIEKIMAI • Akademijos auklėtinių pagrindu sudaromos Lietuvos jaunimo rinktinės • Akademijos auklėtiniai stažuojasi aukščiausio lygio Europos klubuose • Akademijos aikštyne vyksta A, I ir žemesnių lygų varžybos, laisvalaikiu sportuoja įvairaus amžiaus futbolininkai • Aktyviai bendradarbiaujama su miesto ugdymo įstaigomis, darželiais, vaikų namais • Vyksta trenerių, teisėjų, sporto mokytojų seminarai, konferencijos, mokymai IŠŠŪKIAI • Rengti pamainą nacionalinei futbolo rinktinei • Steigti analogiškas akademijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose

17


Talentų ugdymas Nacionalinėje akademijoje

Raimondas Statkevičius Nacionalinės futbolo akademijos direktorius - Nacionalinės akademijos futbolininkais aktyviai domisi užsienio klubai. Kiek akademijos auklėtinių jau atstovauja užsienio komandoms, o kiek dar ar yra stebimi? - Šiuo metu visa eilė pirmos laidos Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių atstovauja pakankamai aukšto lygio užsienio klubus. Aurimas Vilkaitis vilki „Lazio“ (Italija) klubo marškinėlius, Lukas Lidakevičius gina „Barnsley“ (Anglija) komandos vartus, Edvinas Girdvainis rungtyniauja „Padova“ (Italija) komandos gretose, o Martynas Jefišovas, Dovydas Norvilas ir Paulius Toleikis tobulinasi A.C. „Montichiari“ ekipoje. Džiugu, jog akademijos auklėtiniais susidomėjo legendinis anglų klubas „Nottingham Forest“. Deimantas Petravičius jau arti susitarimo su šia komanda. Martynas Dapkus pastaruoju metu buvo „Hannover 96“ (Vokietija) bei „Maccabi Haifa“ (Izraelis) akiratyje. Jaunesni futbolininkai, 1994 ir 1995 m. gimimo taip pat domina užsienio komandas. Donatas Kazlauskas buvo „Varese“ (Italija) klubo peržiūroje. Italų klubas pageidauja, kad šis žaidėjas pas juos pasiliktų metams laiko tobulėti. Kitus akademijos žaidėjus nuolat stebi Italijos, Vokietijos, Škotijos ir kaimyninių šalių klubai. - Kaip nusprendžiama, ar išleisti žaidėją? Kokią naudą tai gali suteikti? - Tariamės su vadovais, treneriais, žaidėjų pirmaisiais treneriais ar klubais, iš kurių futbolininkai atvykę. Bet bendra tendencija tokia, kad siekiame suteikti galimybę žaidėjams kelti savo meistriškumą, dalyvauti aukšto lygio pirmenybėse. Tuo labiau, kad tai yra ir savęs patikrinimas, o futbolininkams užsibūti vienoje vietoje per ilgai kartais nėra gerai. Didžiausių klubų futbolo akademijose jie gali tobulėti, gauti patirties, o vėliau, apsivilkę nacionalinės rinktinės marškinėlius, prisidėti prie Lietuvos rinktinės pergalių. Investuojame į Lietuvos futbolo ateitį nelaukdami piniginės grąžos. Beje, akademijos futbolininkų rengimo veikloje dalyvauja ir nacionalinės rinktinės puolėjas Tomas Danilevičius. Tomas ir jo agentas daug prisideda, kad mūsų vaikinai galėtų išvykti rungtyniauti į užsienį, o ten nuvykę nebūtų pamiršti. Jų pagalba yra sekamas žaidėjų tobulėjimo procesas, treniruočių ir gyvenimo

18


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

sąlygos, o taip pat ir veikla, susijusi su jų mokymųsi. Gauname pačią reikalingiausią informaciją iš artimų žmonių. Šiuo atveju – iš rinktinės kapitono. Be abejo, ne visi žaidėjai būna pasiruošę, kai kuriems dar geriau patobulėti čia ir tada išvykti. Todėl nuspręsti nelengva. Viskas priklauso nuo daugelio veiksnių – šeimos, trenerių, klubų, jo paties norų ir sugebėjimo adaptuotis. - Į užsienį pavyksta išvykti nedaugeliui. Kas laukia kitų akademijos auklėtinių? Ar jie papildys Lietuvos komandas? - 2011 metų sezoną vyresnio amžiaus akademijos auklėtiniai atstovauja Kauno „Atleto“ komandai, kuri dalyvauja LFF I lygoje. Kitos Lietuvos komandos jau yra pasiruošusios priimti futbolininkus, kurie pasibaigus mokslo metams neišvyks rungtyniauti į užsienio klubų akademijas. Tikimės, jog likę žaidėjai galės sustiprinti stipriausias mūsų šalies ekipas.

R.Statkevičius: „Įgiję patirties užsienio klubuose akademijos auklėtiniai ateityje prisidės prie Lietuvos nacionalinės rinktinės pergalių.“

19


Masinis (Grassroots) ( futbolas

5 20


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Masinis arba Grassroots futbolas – tai visas neprofesionalus futbolas, kurio pagrindinis tikslas yra kuo daugiau žmonių paskatinti ŽAISTI futbolą. Lietuvos futbolo federacija, rengdama ir koordinuodama įvairius masinio futbolo projektus, siekia populiarinti šią sporto šaką tarp vyrų ir moterų, įvairaus amžiaus bei fizinio pajėgumo žmonių. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų, kurie nelanko futbolo treniruočių, ir neįgaliųjų užimtumui. Masinio futbolo projektai yra rengiami visoje Lietuvoje, bendradarbiaujama su švietimo ir ugdymo įstaigomis.

VEIKLA • Ilgalaikė LFF vaikų masinio užimtumo programa „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ vienijanti 11 skirtingų projektų: - Vaikų globos namų turnyras „Pažink pasaulį futbolo aikštėje. MTG futbolas taikai“ - Jaunųjų lyderių programa „SVIS lyderis“ - Gatvės futbolo turnyras 3x3 - Lietuvos seniūnijų mokyklų futbolo žaidynės „Ežiogolas“ - „Linksmoji vasaros futbolo mokykla“ - Futbolo projektas ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms „Futboliukas“ - „Futbolo festivalis. Tik geros emocijos“ turnyras skirtas 7-10 m. vaikams, kuriame laimi visi - Šeimų futbolo turnyras „Coca Cola šeimų savaitgalio lyga“ - „UEFA Grassroots Day. Švęskime futbolą!“ - „Mokytojų akademija“ - Iniciatyva „Futbolas visiems“. Futbolo projektai su neįgaliųjų organizacijomis • Lietuvos senjorų (50 metų ir vyresnių) pirmenybės • Su Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacijos rengiami turnyrai, sporto stovyklos • Metodinė ir materialinė parama švietimo ir ugdymo įstaigoms

KONTAKTAI Anatolijus Stecenko Lietuvos masinio futbolo asociacijos prezidentas a.stecenko@lff.lt Vaidotas Rastenis Masinio futbolo projektų koordinatorius v.rastenis@lff.lt Mamertas Abaravičius Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacijos generalinis sekretorius g.dunauskas@lff.lt

PASIEKIMAI • SVIS programos dalyvių nuo projekto įgyvendinimo pradžios padaugėjo 20 kartų, o bendras skaičius masinio futbolo dalyvių skaičius perkopė 65 tūkstančius • SVIS projektuose kasmet dalyvauja 22 tūkstančiai vaikų • SVIS programos projektų skaičius išaugo iki 11 • Didžiausių Baltijos šalyse futbolo žaidynių „Ežiogolas“ dalyvių skaičius viršijo 10 tūkstančių • Vis didesnis profesionalių futbolo klubų – tokių kaip VMFD „Žalgiris“, Alytaus „Dainava“, Pakruojo „Kruoja“, Kėdainių „Nevėžis“, Tauragės „Tauras“, „Šiauliai“ – susidomėjimas ir įsitraukimas į masinio futbolo veiklą • 2010 m. Lietuvos futbolo federacija tapo UEFA Grassroots chartijos nare

IŠŠŪKIAI • 2011 m. pasiekti, kad SVIS projektuose dalyvautų 30 000 dalyvių, o visuose masinio futbolo renginiuose – per 70 000 • 2011 m. Pagal UEFA Grassroots chartijos reikalavimus LFF turės 3 lygį (3 žvaigždę) atitinkančią masinio futbolo programą • 2013 m. Pagal UEFA Grassroots chartijos reikalavimus LFF turės 5 lygį (5 žvaigždę) atitinkančią masinio futbolo programą

SVARBIAUSIOS DATOS • Sausis-kovas: „Futboliukas“ 2010/2011 (3x3 darželių salėse) • Balandis-birželis: „Ežiogolas“ • Gegužė-lapkritis: Mokytojų akademija • Gegužė: „UEFA Grassroots day. Švęskime futbolą“ • Gegužė-birželis: Gatvės futbolo turnyras 3x3 • Birželis: „Coca-cola šeimų savaitgalio lyga“ • Birželis: „Pažink pasaulį futbolo aikštėje“ (Vaikų globos namų turnyras) • Liepa-rugpjūtis: „Vasaros linksmoji futbolo mokykla“ • Liepa-rugpjūtis: SVIS lyderis (Jaunųjų lyderių programa) • Rugpjūtis-rugsėjis: MUDD aikštelių atnaujinimas • Rugsėjis-lapkritis: „Futbolo festivalis. Tik geros emocijos“ • 2011 m. lapkritis – 2012 m. kovas: „Futboliukas“ (3x3 mokyklų salėse)

21


Masinis (Grassroots) futbolas

Vaidotas Rastenis LFF Masinio futbolo projektų koordinatorius - Iš kur Lietuvoje atsirado „Grassroots“ programa ir kas tai yra? - Išvertus iš anglų kalbos, „Grassroots“ reiškia „žolės šaknys“ arba „želmenys“. Jei norime išauginti gerą žolę, ją reikia laistyti ir puoselėti. Masinio (Grassroots) futbolo šūkis - „žaidžia visi“. Tiek berniukai, tiek mergaitės, sveikuoliai ir neįgalieji, vaikai ir seneliai, tėveliai ir mamytės. UEFA vykdoma „Grassroots“ programą vienija visą Europos masinį futbolą. Pagal jų pateiktas gaires mes ir organizuojame masinio futbolo projektus. UEFA nuolat ragina profesionalius klubus atsigręžti į masinį futbolą ir rūpintis vaikais, nes jie – mūsų ateitis. Taip pat nepamirštame veteranų, nes mes turime gerbti savo praeitį ir tuos, kurie kūrė futbolą iki mūsų. UEFA rengia įvairius mokymus, teikia materialinę pagalbą.

- Kokie masinio futbolo programų tikslai? - Nors futbolas atrodo sudėtingas ir daug investicijų reikalaujantis sportas, taip reikėtų kalbėti tik apie tam tikrą dalį – profesionalų futbolą. Profesionalūs žaidėjai tėra apie 0,2% visos futbolo bendruomenės. Visa kita – masinis futbolas, nors ta dažnai pamirštama. Vienas mūsų tikslų yra priminti, kad futbolas – pats paprasčiausias pasaulyje komandinis sportas, kurį galima žaisti net ir darželių salytėse. Tą įrodo ir didžiulio pasisekimo susilaukęs mūsų projektas „Futboliukas“. Organizuojame mokytojų seminarus, kuriuose mokome ir praktiškai įrodome, kad futbolas yra paprastas žaidimas, kuriam labiau reikia fantazijos ir nuoširdumo, o ne šimtamilijoninės infrastruktūros. Manau, kad darželių auklėtojos turėtų tapti pavyzdžiu futbolo bendruomenei. Jų nuoširdus darbas ir visiškas atsidavimas vaikams ne tik žavi, bet ir užkrečia. Jų veiklos neįmanoma nupasakoti, reikia ją stebėti ir mokytis, kaip bendrauti su vaikais ir juos sudominti. - Ar vis daugiau lietuvių žaidžia futbolą? - Vienareikšmiškai – taip. Masinio futbolo dalyvių skaičius nuolat ir gana stabiliai auga. Kai 2004 metais pradėjome „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ (SVIS) programą, joje dalyvavo apie tūkstantį vaikų. 2010 m. vien tik „Ežiogolo“ pirmenybėse Alytaus apskrityje dalyvavo dvigubai daugiau moksleivių. Viso masinio futbolo dalyvių skaičius įvardinti nėra paprasta. Tačiau pagal apskričių futbolo federacijų apklausas matome, kad jų yra daugiau nei 65 tūkstančiai. Tai sudaro 2 procentus visų Lietuvos gyventojų.

22


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

- Kokią įtaką padarė SVIS programa? - Geras pavyzdys visada užkrečia. Prasidėjus SVIS programai, atsirado labai daug iniciatyvų, nes žmonės pamatė, kad jie nėra vieni. Vienas toks pavyzdys – nenuilstantis Simno gimnazijos kūno kultūros mokytojas Juozas Bagdanavičius, kuris 2004 m., kai startavo SVIS programa, iškilmingai išvedė ožkas iš senosios Simno aikštės ir ją vėl prikėlė futbolui. Tada į jo užsiėmimus ateidavo vos 10-14 vaikų. Dabar užsiėmimus lanko apie 70 vaikų ir net atsikūrė suaugusiųjų komanda. Jie ir pradėjo Simno futbolo atgimimą. Dabar Simno gimnazija yra dukart „Ežiogolo“ nugalėtoja. Dar vienas Simno bendruomenės ir Alytaus rajono savivaldybės nuopelnas, kad miestelyje šiemet atidaryta ir dirbtinės dangos aikštelė. Pusantro tūkstančio gyventojų turintis miestelis per šešerius metus įsirengė dvi geros kokybės futbolo aikštes! Antras pavyzdys – Dusetose gyvenantis entuziastas Rimas Vaitukaitis. Dėka jo šiuo metu Dusetose yra 4 futbolo aikštelės, viena iš jų dirbtinės dangos. Trys iš jų – su dirbtiniu apšvietimu. Įkurta mergaičių futbolo grupė. Galima sakyti, kad šiuo metu Dusetos yra Aukštaitijos masinio futbolo sostinė. Dar vienas entuziastas, kurį imtis veiklos paskatino SVIS projektai – Ariogaloje gyvenantis Steponas Nacius. Jis grįžęs iš Anglijos ėmėsi didžiulio darbo – miestelyje atgaivinti futbolą. Ariogaloje buvo vienas

apleistas aikštynas, stadionas ir dar vienas nebaigta futbolo aikštė. Stepono dėka bent du iš šių objektų jau atgimė. Tačiau labiausia žavi tai, kad jis futbolą ėmėsi gaivinti ne siekdamas aukštų rezultatų, bet įtraukdamas į veiklą bendruomenę. Jis su klubo nariais sutvarkė parką, padeda seneliams kapoti ir susinešti malkas, švarina miestelio aplinką. Negana to, dar surengė primą Lietuvoje futbolo turnyrą ant plausto, padaryto iš plastikinių butelių! Šios iniciatyvos tik patvirtina, kad futbolui vystyti ir populiarinti labiausiai reikia fantazijos ir nuoširdumo.

V.Rastenis: „Futbolas – paprastas žaidimas, kurį galima žaisti visur. Reikia ne milijonų, bet noro ir fantazijos.“

23


Salės ir paplūdimio futbolas

6 24


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Salės ir paplūdimio futbolo čempionatus organizuoja Lietuvos futbolo federacijos narė – Lietuvos salės futbolo asociacija. Ji garsina šias futbolo rūšis, į čempionatą pritraukia komandas iš visų Lietuvos regionų, o mažesnes skatina dalyvauti varžybose, administruoja salės bei paplūdimio futbolo rinktines.

KONTAKTAI Lietuvos salės futbolo asociacija Viceprezidentas Sergejus Sliva Tel. 8 652 652 06

TURNYRAI • Salės futbolo A lygos čempionatas • Salės futbolo I lygos pirmenybės • Salės futbolo II lygos pirmenybės • Salės futbolo turnyras Vilniaus taurei laimėti • Vilniaus mažojo futbolo turnyras • Europos ir pasaulio salės futbolo čempionatai • Baltijos šalių salės futbolo taurė • Paplūdimio A lygos čempionatas • Vilniaus miesto paplūdimio futbolo taurė • Tarptautiniai tradiciniai turnyrai, skirti paplūdimio futbolo sezonui atidaryti ir uždaryti • Baltijos šalių paplūdimio futbolo turnyras • Baltijos ir NVS šalių paplūdimio futbolo turnyras

PASIEKIMAI • Lietuvos rinktinės antroji vieta Baltijos salės futbolo taurėje • Salės futbolo žaidėjai patobulėję pereina į profesionalius klubus • Platesnė salės futbolo pirmenybių dalyvių komandų geografija

IŠŠŪKIAI • Surengti Europos salės futbolo čempionato finalinį etapą Lietuvoje • Išlaikyti ir padidinti komandų skaičių salės ir paplūdimio futbolo čempionatuose • Salės futbolo rinktinei įveikti Europos čempionato atranką • Lietuvos salės futbolo čempionams patekti į elitinį (trečiąjį) UEFA salės futbolo taurės etapą • Kelti salės futbolo profesionalumo lygį • Populiarinti salės ir paplūdimio futbolą Lietuvoje rengiant įvairius turnyrus

SVARBIAUSIOS DATOS 2011 metai • Sausio 20-24 d. salės futbolo rinktinė dalyvavo Europos salės futbolo čempionato preliminariame etape Maltoje • Vasario 26 d. baigėsi 2010-11 salės futbolo A lygos čempionatas 2010 metai • Vasario 28 d. baigėsi 2009-10 salės futbolo A lygos čempionatas • Rugpjūčio 16-18 d. Kauno „Nautara“ dalyvavo UEFA salės futbolo klubų taurės preliminariame etape Kaune • Rugpjūčio 20-22 d. paplūdimio futbolo rinktinė dalyvavo tarptautiniame turnyre Vitebske • Lapkričio 5 d. startavo 2010-11 salės futbolo A lygos čempionatas • Gruodžio 13-15 d. Baltijos šalių rinktinių salės futbolo turnyras Rygoje

25


Salės ir paplūdimio futbolas

Sergejus Sliva Lietuvos salės futbolo asociacijos viceprezidentas

grupių. Tie patys žaidėjai rungtyniauja ir didžiajame, ir salės futbole, todėl neretai keblu į rinktinę sukviesti visus žaidėjus ir susikoncentruoti atrankos varžyboms. Tad siekti aukštų rezultatų sunku. Ne visada varžyboms užtenka ir salių, nors situacija šiuo klausimu gerėja.

- Kokie buvo pastarieji metai salės futbolo rinktinei?

Pastaraisiais metais stipriausiems salės futbolo klubams atsiliepė sunkmetis – komandos vis dažniau susiduria su finansiniais sunkumais ar pasirenka didįjį futbolą. Kai kurios komandos neišgali sumokėti startinio mokesčio, todėl sumažėjo A lygos komandų skaičius. Kita vertus, daugiau komandų žaidžia žemesnėse lygose, plečiasi varžybų geografija.

- Svarbiausias rinktinės įvykis buvo 2011 metų pradžioje vykusios Europos čempionato preliminaraus atrankos etapo varžybos – vienoje grupėje žaidėme su Prancūzija, Bulgarija ir Malta. Pirmose rungtynėse su Bulgarija pirmauta, bet pralaimėta po nesėkmingo antrojo kėlinio. Veikiausiai jauniems žaidėjams atsiliepė tokių rungtynių patirties stoka. Apmaudžiai rungtynių pabaigoje nusileista ir Prancūzijai, kuri pastaraisiais metais labai tobulėjo ir turbūt pelnytai tapo šios grupės nugalėtoja. Visgi turnyrą baigėme garbingai – užtikrinta pergale prieš varžybų šeimininką Maltą. Rinktinė taip pat dalyvavo Baltijos taurės varžybose Rygoje. Ten užtikrintai nugalėjome Estijos komandą, tačiau rungtynėse su latviais po atkaklios ir nervingos kovos minimaliu rezultatu teko pripažinti šeimininkų pranašumą. Nepaisant to, rinktinės treneriai liko patenkinti jaunųjų rinktinės narių žaidimu. Jie teikia vilčių ateičiai. - Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria salės futbolas? - Tiek rinktinės, tiek klubų problema ta pati – trūksta profesionalių žaidėjų. Neturime salės futbolo vaikų

26

- Ar žaidėjams, kurie rungtyniauja ir didžiajame futbole, naudingos salės futbolo varžybos? - Be jokios abejonės – taip. Žiemą salės futbolas reiškia galimybę žaidėjams palaikyti sportinę formą.


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

Kitas aspektas – salės futbolas žaidžiamas didele sparta, mažame plote, todėl lavina futbolininkų techninius sugebėjimus. Jau turime ir sėkmės pavyzdį. Arsenijus Buinickis, kuris ilgus metus atstovavo salės futbolo rinktinei ir Vilniaus „Bekentui“, o šiemet buvo pakviestas į didžiojo futbolo nacionalinės rinktinės stovyklą. Pernai jis tapo rezultatyviausiu LFF I lygoje, o 2011 metų sezoną jau žaidžia LFF A lygoje. A lygos komandų gretas papildė ir Valentinas Baranovskis, Jaunius Juozaitis, Jurijus Jeremejevas.

Paplūdimio futbolo rinktinė žaidė tarptautiniame turnyre Baltarusijoje, kur įveikė Moldovos bei Rusijos atstovus ir iškovojo trečiąją vietą. Nedaug trūko ir iki aukštesnės pozicijos, tačiau dramatiškose rungtynėse su latviais varžovai išplėšė pergalę paskutinę minutę. Džiaugiamės, kad paplūdimio futbolo FIFA kategorijos teisėjas Romualdas Cviklinskis ir toliau nuolat kviečiamas į aukščiausio lygio turnyrus. Taip pat malonu, kad buvęs tarptautinis paplūdimio futbolo arbitras Sergejus Slyva perėjęs į didįjį futbolą ten dirba sėkmingai ir jau taip pat užsitarnavo FIFA arbitro kategoriją.

- Ar realu, kad pagrindiniame UEFA Salės futbolo taurės etape žaistų ir Lietuvos A lygos čempionai? - Šiuo metu – ne. Preliminarų etapą Lietuvos čempionai gali įveikti, tačiau pagrindiniame susitinkame su galingesniais varžovais, kurie turi bent po kelis legionierius. Jų įsigyti mūsų klubai negali. Be pastiprinimo žengti toliau galime tik tuo atveju, jei padės fortūna. - Kaip vystosi paplūdimio futbolo varžybos, kur mūsų šalies atstovai dalyvavo tarptautiniame lygmenyje? - Pirmenybės vyksta sklandžiau, nes jau sukaupėme patirties, turime visą reikalingą inventorių, aikšteles. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad paplūdimio futbolas Lietuvoje taip pat mėgėjiškas. Jame dažniausiai rungtyniauja tie patys žaidėjai, kurie rungtyniauja salės futbolo pirmenybėse arba tuo metu nežaidžia didžiajame futbole.

S.Sliva: „Salės futbolas lavina žaidėjų techninius sugebėjimus.“

27


Moter킬 futbolas

7 28


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Šalies moterų futbolo veiklą organizuoja Lietuvos moterų futbolo asociacija (LMFA). Jos pagrindinis tikslas – nenutrūkstamai motyvuoti, skatinti ir sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus merginoms, moterims žaisti futbolą, dirbti trenerėmis ir organizatorėmis. LMFA formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į moterų futbolą, plėtoja ir populiarina moterų futbolą šalyje. Ši sporto šaka – kūno kultūros, sveikatingumo stiprinimo priemonė, padedanti įtvirtinti visuomenėje sveikos gyvensenos principus. LMFA taip pat siekia užtikrinti nuoseklų talentingų sportininkių tobulėjimą ir jų įsiliejimą į jaunimo rinktines, o vėliau ir į moterų nacionalinę rinktinę.

KONTAKTAI Lietuvos moterų futbolo asociacija Vytautas Tutlys Generalinis sekretorius vtutlys@takas.lt

VEIKLOS SRITYS • Moterų futbolo klubinių komandų A lyga (7 komandos) • Moterų futbolo klubinių komandų I lyga (16 komandų) • Lietuvos moterų futbolo taurės varžybos • Baltijos moterų futbolo lyga • U-17 (1995-96 m.) merginų rinktinė • U-19 (1993-94 m.) merginų rinktinė • Nacionalinė moterų rinktinė • Mergaičių futbolo čempionatai 4 amžiaus grupėse (1993-95, 1996-97, 1998-99, 2000 m. gimimo ir jaunesnės) • Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Olimpinio festivalio sporto žaidynių mergaičių mažojo futbolo atrankinės varžybos (1997 m. gimimo ir jaunesnės) • Tradicinis Lietuvos šeimų Kalėdinis futbolo turnyras ir kiti proginiai turnyrai

PASIEKIMAI • 2010 m. U-19 rinktinė pirmą kartą pateko į elitinį Europos čempionato atrankos etapą. • Šiaulių „Gintra-Universitetas“ 2010 m. tapo Baltijos moterų futbolo lygos nugalėtoja • Daugiau kaip 750 mergaičių dalyvauja futbolo čempionate ir olimpinio festivalio sporto žaidynėse • 80 dalyvių Kalėdiniame šeimų futbolo turnyre

IŠŠŪKIAI • Išlaikyti jaunas futbolininkes komandose • Išsaugoti merginų futbolo grupių skaičių sporto mokyklose • Rinktinių patekimas į tolimesnius atrankos etapus • Apskričių merginų ir mergaičių futbolo varžybos

SVARBIAUSIOS DATOS 2011 liepos 5-7 d. – U-17 ir U-19 Baltijos šalių čempionatas Lietuvoje 2011 rugsėjo 16-23 d. – U-19 Europos čempionato atrankos etapas Belgijoje 2011 spalio 1-8 d. – U-17 Europos čempionato atrankos etapas Lietuvoje 2011 gegužės 13-15 d. – Moterų nacionalinių rinktinių Baltijos taurės varžybos

29


Moterų futbolas

Vytautas Tutlys Lietuvos moterų futbolo asociacijos generalinis sekretorius - Kokie buvo 2010 metai moterų futbolo rinktinėms? - Šie metai išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą istorijoje mūsų jaunimo rinktinė peržengė pirmąjį atrankos barjerą. U-19 rinktinė Marijampolėje vykusiose atrankos varžybose įveikė Estijos futbolininkes ir pateko į elitinį etapą. Ten sutikome tris vienodai galingas varžoves – Europos čempionę Prancūziją, pusfinalininkę Olandiją ir Danijos komandą – todėl šansų neturėjome. Tačiau tai buvo įdomi patirtis. Moterų rinktinė dalyvavo Europos čempionato atrankos varžybose ir savo grupėje užėmė antrąją vietą. Tokį rezultatą vertinčiau vidutiniškai. Į priekį praleidome turnyro šeimininkę Makedoniją, su kuria sužaidėme lygiosiomis. Sutrukdė „juoda“ diena rungtynėse su Latvija. U-17 rinktinė Bulgarijoje vykusiose atrankos varžybose sužaidė pagal galimybes. Merginos nepasipriešino stiprioms Islandijos ir Italijos komandoms, tačiau nugalėjo šeimininkę Bulgariją ir įvykdė užduotį užimti trečiąją vietą. Lietuvos moterų futbolo čempionate turime stabilų skaičių – 7 komandas, o I lygoje komandų padaugėjo nuo 15 iki 16. Prie pirmenybių šiemet prisijungė Pasvalio futbolo centro ekipa.

- Lietuvos moterų futbolo čempionate nėra lygių Šiaulių „Gintrai-Universitetui“. Kokią įtaką turi šis klubas šalies moterų futbolui? - Džiaugiamės kad yra toks stiprus moterų futbolo klubas. Jo žaidėjos sudaro ir moterų nacionalinės rinktinės pagrindą, žaidžia daug rungtynių, atstovauja Lietuvai UEFA Moterų čempionių lygoje. Galima sakyti, kad „Gintra-Universitetas“ tempia į priekį visą suaugusių moterų futbolą. Nors tai nėra atlyginimus mokantis profesionalus klubas, tačiau Šiauliuose žaidėjoms yra sudarytos gyvenimo sąlygos. Jaunosios žaidėjos gali mokytis sporto internate, o vėliau studijuoti Šiaulių universitete. Tai labai svarbu, nes daug perspektyvių futbolininkių išvyksta į užsienį. - Su kokiomis dar problemomis susiduria moterų futbolas? - Vis labiau trūksta merginų. Norėtųsi, kad rajonuose būtų daugiau mergaičių grupių, dažniau vyktų treniruotės. Tačiau gyvenimas diktuoja kitas sąlygas – mažėja moksleivių, o tiems, kurie yra, vis sunkiau mokslus ir darbus suderinti su sportu. Gerai, kad kol kas pavyksta išsaugoti tą, ką turime. Merginų futbolo grupės toliau gyvuoja ten, kur yra sporto mokyklos ar akademijos. Jei pagrindinis suaugusiųjų moterų futbolo ramstis yra Šiauliai, tai kalbant apie jaunimo rinktines, galima paminėti Vilniaus ir Kauno futbolo mokyklas, Ukmergės, Alytaus, Akmenės sporto centrus. Norėtųsi daugiau iš tokių miestų kaip Gargždai, kuriuose yra aukštas vyrų futbolo lygis ir gera infrastruktūra. Gaila, kad entuziastų darbas prigeso Varėnoje. Vis tik beveik visų mūsų šalies moterų

30


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

futbolo komandų – įskaitant klubus ir rinktines – treneriai yra visuomenininkai. Dėkojame entuziastams, kurie myli šią sporto šaką ir nežiūri į materialų atlygį. - Kokie aspektai leidžia tikėtis moterų futbolo progreso? - Labai smagu, kad LFF vykdomos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ programos masinio futbolo projektuose į žaidimą įtraukiami visi – taip futbolą žaidžia ir juo susidomi vis daugiau mergaičių. Ypač džiugina „Futboliuko“ projektas, kur darželiuose su vaikais rungtyniauja ir tėveliai, auklėtojai. Taip pat seniūnijų mokyklų žaidynės „Ežiogolas“, kurio komandose turi būti ir mergaičių. Vilčių teikia ir Lietuvos futbolo federacijos parengta 2010-2020 metų strategija. Joje nemažai dėmesio skiriama ir moterų futbolui. Planuojama, jog į profesionalius vyrų klubus bus privaloma įtraukti ir moterų ar merginų komandas. Tai radikaliai pakeistų moterų futbolo padėtį. Malonu, kad stiprėja Kauno moterų futbolas – ten daugėja žaidžiančių, yra komandų trenerės, galimybės

žaisti aikštyne prie Nacionalinės futbolo akademijos. Tikimės, kad Kaune atsiras komanda, kuri A lygoje kausis dėl prizinių vietų. Džiugina, kad turime ne tik jau minėtą naują merginų komandą Pasvalyje, bet ir perspektyvių mergaičių Zarasuose. Zarasų sporto centre mergaičių komanda, su kuria pradėjo dirbti etatinis treneris, tapo 2000 m. gimimo ir jaunesnių pirmenybių čempione. Vienas iš artimiausių mūsų uždavinių – sukurti sistemą ir vykdyti nuoseklias atitinkamo amžiaus grupių varžybas apskrityse, kur atsiranda merginų futbolo grupių.

V.Tutlys: „Smagu, kad masinio futbolo projektai į futbolo žaidimą įtraukia vis daugiau mergaičių.“

31


TeisÄ—jai

8 32


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Beveik 380 šalies futbolo teisėjų ir varžybų inspektorių vienija Lietuvos futbolo teisėjų asociacija (LFTA), kurios tikslas – teisėjauti Lietuvoje ir užsienyje, inspektuoti, teisėjauti įvairių Lietuvos pirmenybių, vaikų, moterų ir kitoms varžyboms. LFTA taip pat kelia teisėjų kvalifikaciją, organizuoja pasiruošimo stovyklas, suteikia arbitrams atitinkamas licencijas

VEIKLA • Teisėjavimas ir inspektavimas įvairaus lygio Lietuvos futbolo varžybose • Teisėjų fizinių normatyvų tikrinimas, teorijos egzaminų rengimas • Teisėjų reitingų sudarymas, licencijų suteikimas • A, B, C lygių teisėjų seminarų organizavimas • Kursus ir pasiruošimo stovyklų užsienyje organizavimas • Jaunų ir pradedančiųjų, elitinių teisėjų, instruktorių rengimo, talentų programų vykdymas • Supažindinimas su futbolo taisyklėmis, jų traktuotėmis klubų ar komandų prašymu

• Aukštesnės UEFA kategorijos A.Tvarijonaitė-Kancei ir G.Mažeikai • Teisėjų D.Rumšo, D.Sužiedėlio ir Vyt.Kazlausko dalyvavimas UEFA perspektyvių teisėjų programoje • Pradėta visos sudėties brigadomis teisėjauti jaunių čempionato I lygoje

PLANAI IR IŠŠŪKIAI • 2011 m. padidinti LFTA narių skaičių iki 400, 2015 m. – iki 600 • Įlieti į A lygos varžybas naujus talentingus teisėjus ir padidinti konkurenciją • Padidinti C lygio teisėjų kursų skaičių • Parengti daugiau teisėjų įvairiuose regionuose • Visos sudėties brigadomis teisėjauti įvairiose žemesnio rango varžybose • Pritraukti į teisėjavimą daugiau moterų ir merginų

KONTAKTAI Lietuvos futbolo teisėjų asociacija Aušros g. 42D, Kaunas Tel. 8 686 77459 Prezidentas Jonas Braga lfta@kalnieciai.lt www.lfta.lt

PASIEKIMAI • Priėmimas į UEFA futbolo teisėjų konvenciją • Kvietimai teisėjauti aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose: - V.Šimkui – Europos U-21 vaikinų čempionato finaliniame etape - G.Mažeikai – Europos U-19 vaikinų čempionato finaliniame etape - A.Šeškui – Europos U-17 vaikinų čempionato finaliniame etape - R.Cviklinskiui – Pasaulio paplūdimio futbolo čempionato atrankos turnyro finale

33


Teisėjai

Jonas Braga Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas - Kuo svarbūs arbitrams buvo pastarieji metai? - Turbūt svarbiausias įvykis – Lietuvos priėmimas į UEFA teisėjų konvenciją. Šio tikslo siekėme ne vienerius metus. Kurį laiką mus tikrino mentorius iš Norvegijos Rune Pedersenas. Reikėjo sukurti jaunųjų ir pradedančiųjų teisėjų, talentų ir jų mentorių bei kitas ruošimo programas, kurių neturėjome anksčiau. Tai įvykdėme ir pernai buvome oficialiai priimti į teisėjų konvenciją. Šis įvertinimas įpareigoja pasitempti ir dar labiau tobulėti. Labai geros naujienos sulaukėme ir šiemet. FIFA arbitro kategorija suteikta Sergejui Slyvai, todėl pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo turėsime trečiąjį arbitrą tarptautiniame lygyje. Tai yra didelis Lietuvos futbolo teisėjų įvertinimas ir visų mūsų pasiekimas.

Iki šiol turėjome du FIFA teisėjus ir penkis asistentus. Tai kad, FIFA kategoriją gavo ir trečias Lietuvos futbolo arbitras, leis ir kitiems kolegoms teisėjauti aukštesnio lygio varžybose: FIFA prašo, jog vienas asistentas turėtų jų kategoriją, o antrasis gali turėti ir nacionalinę kategoriją, t.y. teisėjauti savo šalies aukščiausioje lygoje. Manau, kad UEFA teisėjų komiteto narys, anglas Davidas Elleray puikiai žinojo ką mes darome pastaruosius dešimt metų, kaip dirbame, turėjo galimybę įsitikinti mūsų teisėjų sugebėjimais. Taip pat turėjo būti atsižvelgta ir į Lietuvos teisėjų pasirodymus tarptautiniame lygyje – gerai užsirekomendavo Gediminas Mažeika, aukštai buvo įvertinti perspektyvių arbitrų programoje dalyvaujantys Donatas Rumšas, Vytenis Kazlauskas ir Dovydas Sužiedėlis. - UEFA teisėjų komitetas aukštesnės arbitrų kategorijas skyrė G.Mažeikai ir Aušrai TvarijonaiteiKancei. Kokia šio sprendimo reikšmė? - Tai ženklus įvertinimas tarptautinėje arenoje. Iki šiol mūsų šalies arbitrai po kelių darbo metų įgiję trečią kategoriją aukščiau nepakildavo. UEFA varžybose teisėjaujantys vyrai skirstomi į šešias kategorijas – nuo ketvirtosios iki „Elite“, o moterys į keturias – nuo trečiosios iki „Elite“. Arbitrai vertinami pagal nuopelnus, atliktą darbą, fizinį pasiruošimą, patirtį, potencialą, kalbos sugebėjimus, dalyvavimą UEFA kursuose ir įvertinimą savo šalyje. Aušra šoktelėjo iki „Premier“ kategorijos (antra pagal svarbą), o Gediminas – iki antros kategorijos. Gediminas, nežiūrint į jo jauną amžių, jau yra pakankamai patyręs teisėjas. Aušrai iki aukščiausios moterų teisėjų – „Elito“ kategorijos – liko tik vienas laiptelis. Tikiu, kad ji įveiks ir šią aukštumą. Abu arbitrai yra ypač profesionalūs ir geri pavyzdžiai kitiems.

34


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

- Kokiuose mokymuose pastaraisiais metais dalyvavo teisėjai? - Dalyvavome Baltijos šalių teisėjų seminare, o į Lietuvą pasidalinti savo patirtimi buvo atvykęs praeityje žinomas arbitras iš Rusijos Valentinas Ivanovas. Futbolo sezonui penktus metus iš eilės ruošiamės Turkijoje. Tuo metu Turkijoje stovyklauja daug komandų, todėl teisėjai turi galimybę įgyti praktikos įvairiose tarptautinėse rungtynėse. Visos dvikovos filmuojamos, vėliau analizuojamos. Tai gera arbitrų mokykla. - Anksčiau išsikėlėte įvairių lygių rungtynėms teisėjauti pilnomis brigadomis. Kaip sekasi tai įgyvendinti? - Jau galime visos sudėties brigadomis dirbti jaunių A lygos čempionate, pastaruoju metu pirmieji žingsniai žengti ir jaunių I lygoje. Tačiau dar turime sunkumų, nes teisėjai nėra tolygiai pasiskirstę visuose regionuose. Didieji miestai turi nemažai teisėjų, tačiau mažesniuosiuose jų

kartais trūksta. Su tokiais sunkumais susiduriame Druskininkuose, Visagine, Kelmėje, Ukmergėje, Joniškyje, Biržuose, Trakuose, Kaišiadoryse ir kitur. Trūko arbitrų ir Marijampolėje, kur yra puiki futbolo infrastruktūra ir vyksta daug rungtynių. Tačiau šiame mieste jau subūrėme naują teisėjų grupę ir ją apmokėme.

J.Braga: „Skirta trečia FIFA aikštės teisėjo kategorija – visų Lietuvos arbitrų darbo įvertinimas.“

35


Infrastruktナォros plト葉ra

9 36


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Lietuvos futbolo federacija su tarptautiniais partneriais daug dėmesio skiria futbolo infrastruktūros plėtrai. Vienas stambiausių LFF įgyvendintų projektų – įsteigta Nacionalinė futbolo akademija ir techninio vystymo centras Kaune. Mažesni investiciniai projektai siekia didinti vaikų ir jaunimo užimtumą – įrengtos mažos dirbtinės dangos aikštelės prie mokyklų visoje šalyje, bendruomenėms skirtos naudotos dirbtinės dangos. Prieš dvejus metus LFF išsikėlė naują, ne mažiau ambicingą uždavinį – įrengti Lietuvoje bent 10 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių. Šis projektas, kuriam federacija skyrė beveik 7 milijonus litų, jau sėkmingai startavo. Planuojama, kad iki 2012 metų vidurio dešimt šalies regionų turės FIFA kokybės standartus atitinkančias modernias aikštes, kuriose galės vykti aukšto lygio tarptautinės varžybos.

PASIEKIMAI • Pagal LFF projektą įrengtos naujos standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštės Gargžduose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Kaune • Standartinių matmenų dirbtinės dangos paskirtos Mažeikiams, Tauragei ir Alytui • Su partneriu DnB Nord atnaujintos penkios mažosios universalios dirbtinės dangos aikštelės Vilniaus rajone • 8 000 kvadratinių metrų dirbtinės dangos skirta Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Radviliškio, Ariogalos, Plungės mokykloms bei Jurbarko vaikų darželiui

IŠŠŪKIAI

Vienas iš naujausių LFF tikslų – LFF stadiono Vilniuje rekonstrukcija siekiant atitikti tarptautinius reikalavimus nacionalinių rinktinių rungtynėms.

• 10 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių projekto pabaiga iki 2012 m. vidurio • Dirbtinių dangų aikštės Plungėje, Vilniuje ir Kaune • Mažųjų universalių dirbtinės dangos aikštelių (MUDD) atnaujinimo pratęsimas • LFF stadiono Vilniuje rekonstrukcija

PROJEKTAI

SVARBIAUSIOS DATOS

• 10 standartinių matmenų dirbtinės dangos aikščių regionuose • Stadiono nacionalinės rinktinės rungtynėms rekonstrukcija • Nacionalinės futbolo akademijos infrastruktūros plėtra • Mažų matmenų dirbtinės dangos aikštelių atnaujinimas • Naudotos nedidelių matmenų dirbtines dangas mokykloms ir bendruomenėms • Ekspertų konsultacijos dirbtinių dangų rangovams

• 2010 m. birželio 4 d. – oficialiai atidarytas atnaujintas Gargždų miesto stadionas, kuriame pagal LFF projektą įrengta nauja standartinių matmenų dirbtinių dangų aikštė. • 2010 m. rugsėjo 2 d. – oficialiai atidarytas rekonstruotas Kėdainių miesto stadionas, kuriame pagal LFF projektą įrengta nauja standartinių matmenų dirbtinių dangų aikštė. • 2010 m. spalio 1 d. – pirmosios rungtynės ant naujos Nacionalinės futbolo akademijos stadiono dirbtinės dangos aikštės • 2010 m. gruodžio 13 d. oficialiai atidaryta pagal LFF projektą įrengta nauja standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė Panevėžio futbolo akademijos (PFA) stadione.

KONTAKTAI Edvinas Eimontas LFF Projektų skyriaus vadovas e.eimontas@lff.lt

37


Infrastruktūros plėtra

Edvinas Eimontas LFF projektų skyriaus vadovas - Kokie svarbiausi LFF infrastruktūros projektai vykdomi pastaruoju metu? - Pradėjome pilnų matmenų dirbtinių dangų projektą ir per artimiausius dvejus metus su savivaldybių ir klubų parama tikimės įrengti 10 naujų aikščių. Stengiamės jas įrengti visoje Lietuvoje, labiau orientuojamės į tuos miestus, kuriuose yra profesionalūs klubai A ar I lygoje. Įrengtos dirbtinės dangos aikštės Gargždų ir Kėdainių stadionuose jau leido pradėti Lietuvos čempionatus ar pirmenybes anksčiau. Rungtyniauti ten gali ne tik šių miestų klubai, bet ir komandos iš aplinkinių rajonų. Tačiau tai nereiškia, kad tos aikštės bus skirtos tik profesionaliam sportui – futbolą žaisti ten gali ir vietos bendruomenė, atsiranda daugiau galimybių treniruotis vaikų komandoms. Mokykloms ir bendruomenėms LFF taip pat skiria nedidelių matmenų naudotas dirbtines dangas. Kiekviena nauja aikštelė reiškia, kad vaikai turi daugiau galimybių ir geresnes sąlygas sportuoti. Tai labiausiai ir džiugina. Aišku, aikščių poreikis yra didelis, todėl negalime patenkinti visų pageidavimų. Bet sėkmingiausius projektus stengiamės pratęsti. Taip pat pradėjome stadiono atnaujinimo projektą Vilniuje, buvusiame „Vėtros“ stadione. Šiame stadione įrengsime dirbtinės dangos aikštę, kuri leis futbolą čia žaisti visus metus. Ne tik profesionalams, bet ir vaikams bei mėgėjams. Stadione planuojama rekonstrukcija siekiant, kad jis atitiktų 3 UEFA kategoriją ir galėtų būti rengiamos tarptautinės rinktinių rungtynės.

- Dėl stadiono rinktinės rungtynėms problemos paplitusi nuomonė, jog Lietuvos stadionų būklė prasta. Ar situacija iš tikrųjų tokia? - Šalies didžiausiuose miestuose, ypač sostinėje, iš tiesų dar trūksta tiek treniruotėms, tiek varžyboms skirtų futbolo aikščių, tačiau regionuose padėtis iš esmės pasikeitė. A ir I lygoje iš viso yra apie 18-20 renovuotų stadionų, iš kurių beveik pusė turi UEFA 2 kategoriją ar yra labai arti jos ir gali priimti klubines komandas per UEFA varžybų pirmuosius atrankos etapus. Negalime lygintis su futbolo grandais, bet šiuo klausimu tikrai lenkiame kaimynus iš Latvijos ir Estijos. Pavyzdžių pastaraisiais metais netrūko – Alytuje pernai atidarytas naujasis stadionas, Gargžduose, Kėdainiuose, Panevėžyje ir Kaune įrengtos naujos aukštos kokybės dirbtinės dangos, Klaipėdoje įrengtas apšvietimas ir švieslentė, Pakruojyje įrengta nauja dengta tribūna bei naujas administracinis pastatas, Šiauliuose atnaujintos VIP vietos, Mažeikiuose pagerintos sąlygos žiūrovams. Stadionų atnaujinimo estafetę nuo vasaros pradžios iš Alytaus perėmė Tauragė, kurioje pradėta naujo 3000 vietų stadiono statyba. Visiškai atnaujinti stadioną pradėjo Telšiai, planų turi Utena, Šilalė, Jonava, kiti miestai. - Ką siūlote tiems, kurių nepasiekia LFF vykdomi projektai? - Manau, kad tie, kurie ieško būdų ir labai stengiasi, gali sėkmingai keisti infrastruktūrą. Jau pradedame suprasti, kad tik sėdėdami ir sakydami, kad viskas blogai, nieko nepakeisime. Yra įvairių būdų –

38


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

privačios lėšos, valstybės, savivaldybių ar tarptautinių organizacijų parama, Europos sąjungos fondai. Pavyzdžių netrūksta – Marijampolės sporto kompleksas statytas Europos sąjungos (ES) fondų lėšomis, Šiaulių dirbtinės dangos aikštei buvo naudojamas finansavimas pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programą, Kėdainiams padėjo miesto savivaldybė, Gargždams – privatūs investuotojai. Su ES fondų parama stadionų rekonstrukcijos vyksta Telšiuose ir Tauragėje. - Dirbtinės dangos aikščių vis daugėja. Ar galima sakyti, kad tai – mūsų futbolo ateitis? - Mano nuomone – taip. Tiek dėl klimato, tiek dėl ekonominių sąlygų. Manau, kad tai futbolo ateitis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nedaugelis šalių turi palankias oro sąlygas, kad išlaikytų nuolatinę kokybišką natūralią dangą. Neseniai atlikta ekonominė studija nustatė, kad dirbtinės dangos aikštės, palyginti su natūraliomis, per metus gali būti naudojamos penkis kartus dažniau. Nors pradinės investicijos į dirbtinės dangos įrengimą yra didesnės, jos atsiperka per pirmuosius dvejus metus.

E.Eimontas: „Kiekviena nauja aikštelė reiškia, kad vaikai turi daugiau galimybių ir geresnes sąlygas sportuoti.“

39


Techninis vystymas ir mokymai

10 40


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Lietuvos futbolo federacija tiek savo darbuotojams, tiek visai futbolo bendruomenei – treneriams, teisėjams, medikams ar kitam pagalbiniam personalui – nuolatos organizuoja kursus ir seminarus, bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, rengia metodinę medžiagą. Daugelis mokymų vyksta Nacionalinėje futbolo akademijoje įsikūrusiame Futbolo techninio vystymo centre.

VEIKLA • UEFA A, B ir C licencijų trenerių kursai • UEFA lėšomis vykdoma futbolo talentų rengimo programa • Masinio futbolo dalyvių mokymai • Metodinis centras • Metodinė parama treneriams, regioninėms futbolo akademijoms ir futbolo mokykloms • Trenerių seminarai, sezono apžvalgos • Teisėjų, medikų, sporto žurnalistų, sveikatingumo ir kiti seminarai • Futbolininkų testavimas, duomenų kaupimas • Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis tiriant futbolininkus • Varžybų analizė • Europos Sąjungos finansuojamas LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projektas • UEFA programos KISS (Knowledge & Information Sharing Scenario), Study Group, Top Executive, Good Governance, Scoreboard, FIFA Kokybės valdymo sistema, Komunikacijos seminarai ir kita.

KONTAKTAI Stasys Stankus LFF techninio skyriaus direktorius akademija@lff.lt Rimas Kazakevičius Lietuvos futbolo techninio vystymo asociacijos direktorius r.kazakevicius@lff.lt Raimondas Statkevičius Nacionalinės futbolo akademijos direktorius r.statkevicius@lff.lt

PASIEKIMAI • Pradėta ilgalaikė talentų ugdymo programa • Nuo 2007 m. surengti keturi UEFA A licencijos kursai treneriams bei suteiktos 86 licencijos • Nuo 2006 m. surengti penki UEFA B licencijos kursai treneriams ir suteiktos 162 licencijos • Nuo 2004 m. surengta 10 mokytojų seminarų, skirtų „Linksmosios futbolo mokyklos“ ir „Futboliuko“ programoms • Paruoštos septynios knygos su metodine medžiaga

IŠŠŪKIAI • UEFA PRO licencijos kursai treneriams Lietuvoje • FIFA jaunimo futbolo trenerių seminarai specifinėms grupėms • Varžybų analizės sistemos diegimas • Futbolo taktikos ir technikos vadovėlių tolesnis ruošimas • Futbolininkų fizinio rengimo vadovėlio ruošimas • LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projekto tęstinumas iki 2013 m.

SVARBIAUSIOS DATOS • 2004 m. – pradėti masinio futbolo programoms skirti mokymai • 2005 m. – UEFA Vykdomojo komiteto sprendimu LFF suteikta teisė vykdyti UEFA B lygio (jaunimo) futbolo trenerių kursus ir išduoti UEFA B lygio futbolo trenerio licencijas • 2006 m. – vadovaujantis UEFA futbolo klubų licencijavimo reikalavimais LFF pradėjo vykdyti A lygio trenerių kursus • 2007 m. – LFF A lygio trenerių licencijų perkvalifikavimas į UEFA A licenciją • 2007 m. – Techninio centro Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune atidarymas • 2010 m. – įsteigta Futbolo techninio vystymo asociacija • 2011 m. – planuojami pradėti UEFA PRO licencijos trenerių kursai

41


Techninis vystymas ir mokymai

Stasys Stankus LFF techninio skyriaus direktorius - Kokia pagrindinė techninio vystymo veikla? - Veiklą galima išskirti į kelias kryptis. Tai trenerių ir kito personalo kursai ir mokymai, futbolininkų testavimas bei metodinės medžiagos ruošimas. Jau kelerius metus rengiame kursus treneriams ir išduodame UEFA A bei B, o šiemet jau ir C kategorijos licencijas. Dabar ruošiamės ir UEFA PRO licencijai. Tikimės, kad jos kursus galėsime rengti jau šįmet. Gilindami žinias UEFA Study Group 2010 metų programoje mūsų futbolo treneriai lankėsi Danijoje, Graikijoje, Suomijoje. Ruošiame ir metodinę medžiagą – neseniai į spaudą atiduotas naujas futbolo taktikos vadovėlis. Nuolatos vyksta sportininkų testavimas. Per vienerius metus vidutiniškai testuojame virš 500 futbolininkų. - Pradėjote naują ilgalaikę talentų ugdymo programą, kuriai paramą ketveriems metams skyrė FIFA. Kuo pasireikš šios programos vykdymas? - Vertinsime jaunuolių žaidybinius ir individualius gebėjimus, atrinktiesiems sudarysime individualią rengimo programą ir stebėsime, kaip jie tobulėja. Geriausiems treneriams bus siūloma ne tik kvalifikacijos kėlimo, bet ir papildoma finansinio motyvavimo sistema.

Gabiausi ir labiausiai patobulėję sportininkai bus kviečiami į Nacionalinę futbolo akademiją. Rengiant šią programą buvo konsultuotasi su įvairiais specialistais, analizuojama geriausia vaikų ir jaunimo rengimo praktika kitose Europos šalyse. Šiais metais programą pradėsime – planuojame testuoti visus 10 metų amžiaus Lietuvos futbolininkus. Daug lėšų programos įgyvendinimui neturime, tačiau tikimės, kad tai padės pagerinti situaciją. - Kokie specialistai kviečiami į mokymus, seminarus? - Pasitelkiame į pagalbą įvairių sričių ekspertus iš Lietuvos kūno kultūros akademijos ir svečius iš užsienio. Pastaraisiais metais į trenerių kursus buvo atvykę specialistai iš Baltarusijos, Ukrainos, Olandijos ir Anglijos. Žmonių iš užsienio planuojame kviestis ir daugiau. Pavyzdžiui, dėl UEFA PRO licencijos programos yra sutarta su Italijos, Olandijos ir Danijos specialistais. - Kokie projektai planuojami ar numatomi? - Norime neatsilikti nuo pažangiausių futbolo šalių ir sukurti trenerių tobulinimosi sistemą, kuri būtų prieinama kiekvienam, pasinaudojus interneto teikiamomis galimybėmis. Internete būtų patalpinta daug metodikos, mokymo programų, praktinių patarimų treneriams bei vaizdinės medžiagos, kurią treneriai galėtų naudoti kasdieniniame darbe. Pernai pasiteisino specifinėms grupėms – vaikų, jaunimo, vartininkų, fizinio rengimo treneriams – skirti FIFA jaunimo futbolo trenerių seminarai. 2011 metais vykdysime jaunimo, moterų, masinio futbolo, salės futbolo trenerių bei teisėjų seminarus. Specializacijos poreikis didėja ne tik kursų, bet ir metodinės medžiagos srityje. Todėl ir stengiamės parengti atskirus taktikos ir technikos vadovėlius.

42


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

Tikimės, kad bus įdiegta ir varžybų analizės sistema. Ji palengvintų trenerių darbą ir mokymus, būtų lengviau kaupti informaciją. - Palyginkite LFF futbolo techninio vystymo veiklą su panašia kaimyninėse ir kitose šalyse. - Latvijos futbolo federacijos techninis direktorius šių metų pradžioje lankėsi pas mus ir sėmėsi patirties organizuojant centro veiklą – ten techninis centras dar nepradėtas kurti. Estijoje tai bandė daryti užsienio specialistai, bet aiškaus rezultato taip ir nėra, todėl kaimynus šioje srityje tikrai lenkiame. Tačiau tai nereiškia, kad tuo pasitenkinsime. Esame ambicingi, nuolatos dairomės į naujoves, kurios ateina iš futbole toliau pažengusių šalių. Turime ko pasimokyti iš tokių šalių kaip Slovakija ir Čekija, kuriose mokymai vyksta ir įvairiuose centruose, ir regionuose tiek klubų, tiek nacionaliniu lygiu. Pavyzdžiui, Prahos „Sparta“ klubas turi savo techninį centrą. Lietuvoje kol kas tokią veiklą vykdo tik federacija, iniciatyvų iš kitur trūksta. Norėtųsi, kad regionuose esančios akademijos užsiimtų ne tik sportininkų rengimu, bet ir techniniu vystymu. Pagal mūsų viziją, techninė asociacija turi ruošti visą programų strategiją, analizę, kaupti duomenis, rengti instruktorius apskritimis ir tapti plačios techninio vystymo sistemos centrine ašimi.

S.Stankus: „Kaimynus techninio vystymo srityje lenkiame, tačiau tuo nepasitenkiname ir nuolat dairomės į naujoves futbole labiau pažengusiose šalyse.“

43


TarptautinÄ— veikla

11 44


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Profilis

Visų grandžių ir sričių Lietuvos futbolo federacijos atstovai aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, programose, komitetuose. Ilgametis LFF darbas ir patirtis organizuojant tarptautines varžybas praėjusiais metais buvo įvertintas UEFA – mūsų šaliai skirta teisė 2013 m. surengti Europos U-19 čempionato finalinį etapą. Ženklių rezultatų duoda ir LFF įdėtos pastangos tarptautiniuose projektuose – gauta svarbi parama futbolo infrastruktūros, moterų, masinio futbolo vystymo projektams, teisėjams, kvalifikacijos kėlimui.

VEIKLA LFF atstovai UEFA ir FIFA komitetuose • LFF prezidentas Liutauras Varanavičius - UEFA Vykdomojo komiteto narys (iki 2011 m.) - UEFA Žiniasklaidos komiteto pirmininkas ir Rinkodaros komiteto vicepirmininkas (nuo 2009 m.) - UEFA HatTrick programos komiteto antrasis vicepirmininkas (2007-2009 m.) - FIFA Goal programos komiteto narys (nuo 2005 m.) • LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras, UEFA profesionalaus futbolo komiteto narys • Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Raimondas Statkevičius, UEFA Plėtros ir Techninės pagalbos komiteto narys Varžybų delegatai, inspektoriai • LFF viceprezidentas Tomas Karpavičius, rungtynių delegatas (Vyrų futbolas) • Varžybų vykdymo ir renginių skyriaus vadybininkė Vaiva Zizaitė, rungtynių delegatė (Moterų futbolas) • Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas Jonas Braga, teisėjų inspektorius Atskirų sričių sąjungos, sistemos • UEFA Teisėjų konvencija • UEFA Grassroots chartija • UEFA Trenerių konvencija • „FIFA Early Warning System GmbH“ (EWS) ir „Sportradar“ sporto lažybų stebėsenos ir perspėjimo sistemos Mokymų programos, seminarai • UEFA ir FIFA teisėjų ir trenerių seminarai • UEFA KISS (Knowledge & Information Sharing Scenario) – žinių ir informacijos dalinimasis, skirtas vadybiniams sugebėjimams tobulinti • UEFA Study Group schema – apsikeitimas technine informacija • UEFA Top Executive programa – skirta padėti federacijų vadovams lengviau kontroliuoti ir sekti organizacijos viduje vykstančius projektus

• UEFA Scoreboard – skirta efektyviam veiklos planavimui • UEFA Grassroots (masinio futbolo) seminarai • FIFA Kokybės valdymo sistema (vadybos standartų ir struktūros diegimas) • FIFA Transfer Matching System seminarai (nauja futbolo žaidėjų registracijos sistema, transferų siuntimo tvarka) • Europos Sąjungos finansuojamas LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projektas Organizuojami tarptautiniai turnyrai • UEFA U-19, U-17 vaikinų ir merginų atrankos mini turnyrai • UEFA Salės futbolo atrankos mini turnyrai • U-17 LFF taurės turnyras Palangoje • Baltijos rinktinių taurės varžybos • Baltijos klubų lygos varžybos

KONTAKTAI Edvinas Eimontas LFF Projektų skyriaus vadovas projektai@lff.lt Nerijus Dunauskas LFF varžybų vykdymo ir renginių skyriaus vadovas n.dunauskas@lff.lt

PASIEKIMAI • Laimėtas konkursas organizuoti 2013 m. Europos U-19 čempionato finalinį etapą • Patvirtinta FIFA GOAL IV programos parama ilgalaikei talentų paieškos programai • Patvirtinta UEFA „HatTrick III“ programos parama moterų futbolui • Bendradarbiaujant su UEFA ir FIFA daugėja kursų ir seminarų • Lietuva priimta į UEFA teisėjų konvenciją ir Masinio futbolo chartiją • Lietuvai skirta trečia FIFA aikštės teisėjo kategorija • Palaipsniui įdiegiama FIFA Kokybės valdymo sistema

IŠŠŪKIAI • Surengti salės futbolo čempionato finalinį etapą Lietuvoje • Bendradarbiaujant su Vokietijos futbolo federacija įdiegti naują futbolo valdymo sistemą • Išlaikyti LFF atstovų skaičių UEFA ir FIFA komitetuose • Paraiškos finansuoti naujus infrastruktūros projektus, rekonstruoti stadionus • Bendradarbiaujant su UEFA ir FIFA rengti naujus kursus ir seminarus

45


Tarptautinė veikla

Liutauras Varanavičius LFF prezidentas - Lietuvoje pirmą kartą vyks UEFA varžybų finalinis etapas – 2013 m. LFF organizuos U-19 čempionatą. Kokią reikšmę tai turės Lietuvos futbolui? - Tokiai nedidelei šaliai kaip mūsų tai svarbus laimėjimas, nemaža atsakomybė ir geras administracinių sugebėjimų išbandymas. Europos čempionato finalinis etapas turėtų būti kaip impulsas mūsų šalies futbolui. Skirdama Lietuvos futbolo federacijai organizuoti šį čempionatą, UEFA atsižvelgė į LFF darbą organizuojant mažuosius turnyrus, o taip pat į Lietuvos futbolo progresą įvairiose srityse, tarp jų ir infrastruktūros darbus. Be abejo, pastarojoje srityje dar reikia nemažai ką nuveikti, ir tam reikia visų pagalbos. Tikimės, kad valdžios atstovai atkreips dėmesį į tai ir prisidės prie infrastruktūros pagerinimo. Kadangi šeimininkų teisėmis finaliniame etape dalyvaus ir Lietuvos U-19 rinktinė, skirsime didelį dėmesį jos parengimui. Pasiruošti čempionatui sudaryta trijų metų programa. Dabartiniam rinktinės pagrindui, kuris ruošiamas Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune, bus sudaroma didesnė konkurencija ir taip skatinamas komandos tobulėjimas. - Balsuojant dėl Jūsų perrinkimo į UEFA Vykdomąjį komitetą aplenkėte gilias futbolo tradicijas turinčių šalių – Portugalijos, Čekijos bei Lenkijos – kandidatus, tačiau po pakartotinio balsavimo trijų balsų persvara nusileidote Rumunijai. Kaip vertinate tokius rezultatus? - Lietuva sulaukė daugiau kaip trečdalio UEFA narių paramos. Manau, kad vien tai yra didžiulis pasiekimas Lietuvai. Rinkimai buvo sunkūs. Šiemet dėl posto

46

Vykdomajame komitete varžėsi tokios šalys kaip Rusija, Bulgarija, Lenkija, Čekija. Tai galingos futbolo valstybės. Vis dėlto pavyko aplenkti Portugaliją, kurios atstovas daug metų dirbo Vykdomajame komitete. - Kokius darbus pavyko atlikti per dviejų metų kadenciją UEFA Vykdomajame komitete? - Stengiausi, kad būtų išgirstas mažųjų šalių balsas, jų atstovų daugiau būtų įvairiuose komitetuose, seminaruose. Pavyko pasiekti, kad kiekvienas paskyrimas į postą, susijusį su UEFA, būtų koordinuojamas su šalių federacijomis. Tai padeda motyvuoti savo darbuotojus ir išlaikyti juos futbolo šeimoje. Tarpininkaujant UEFA, Lietuvoje vykdomo dešimties standartinių matmenų dirbtinių dangų projekto – kurio pirmuosius rezultatus jau gerai matome – kainą derybose pavyko sumažinti beveik trigubai. Taip pat inicijavau projektą, pagal kurį UEFA skiria lėšų stadionams sutvarkyti iki UEFA trečiosios kategorijos. Lietuva yra iš kelių šalių, kuri gaus tokią paramą. Manau, kad mano atlikti darbai buvo naudingi mažosioms futbolo šalims, tarp jų ir Lietuvai.


Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

Interviu

Tikiuosi, kad tuos darbus, kuriuos pradėjau, tęs kiti žmonės, o toks UEFA šalių narių palaikymą rinkimuose reikš ir tolimesnę paramą rengiant futbolo vystymo projektus Lietuvoje. - Kokių dar laimėjimų tarptautinėje arenoje pavyko pasiekti pastaraisiais metais? - Solidų žingsnį į priekį padarėme futbolo teisėjų srityje. Ne vienerius metus FIFA ir UEFA vadovus teko įtikinėti dėl to, kad Lietuvos arbitrai patobulėjo ir nusipelnė dar vienos tarptautinės kategorijos arbitro vietos. Džiaugiuosi, kad pagaliau tai pavyko pasiekti. Rengiant jaunuosius futbolininkus labai praversti turėtų ilgalaikė talentų paieškos programa, kuriai paramą pavyko gauti pateikus paraišką FIFA GOAL programos IV daliai. Pagal šią programą bus testuojami ir atrenkami jaunieji žaidėjai, o geriausi treneriai motyvuojami finansiškai. Didelės paspirties turėtų sulaukti ir moterų futbolas. Nors pagal UEFA finansinės paramos programos „HatTrick” III dalį parama moterų futbolui numatyta tik nuo 2012/13 metų, UEFA Vykdomojo komiteto nariams pristačiau Lietuvos futbolo strategiją 20102020 metams. Įvertinusi mūsų strategijoje iškeltus uždavinius, UEFA pažadėjo LFF vienai pirmųjų jau šiais metais skirti lėšų.

Kadangi praėjusiais metais buvome priimti į UEFA Masinio futbolo chartiją bei UEFA Teisėjų konvenciją, UEFA parama didės ir šioms sritims. Taip pat pasitelkiame vis daugiau įvairių FIFA, UEFA ir Europos Sąjungos fondų programų, kurios skirtos futbolo bendruomenės kvalifikacijos ir įgūdžių tobulinimui. Tikimės pažengti į priekį ir informacinių technologijų srityje – ruošiamės adaptuoti Vokietijos futbolo federacijos naudojamą futbolo valdymo sistemą. - Ar požiūris į Lietuvos futbolą užsienyje pastaraisiais metais pasikeitė? - Mano nuomone, pasikeitė stipriai. Bent jau jaunimo lygyje atsirado daug norinčių žaisti su mūsų rinktinėmis, esame kviečiami į daugiau turnyrų. Daugiau kvietimų sulaukia ir nacionalinė rinktinė. Jei turėtume aukšto lygio tarptautinius reikalavimus stadionų, kuriuose galėtume priimti varžovus, į Lietuvą atvažiuotų ir galingiausios komandos.

L.Varanavičius: „U-19 čempionato finalinis etapas Lietuvoje – svarbus laimėjimas, nemaža atsakomybė ir geras administracinių sugebėjimų išbandymas.“

47


Lietuvos futbolo 2010-2020 metų strategija

Lietuvos futbolo 2010–2020 metų strategija – bendras futbolo bendruomenės ir Lietuvos futbolo federacijos projektas. Jo rezultatas – sukurti futbolo plėtojimo kryptis, veiklos prioritetus ir uždavinius. Iki šiol nuveikta nemažai: gerėja rinktinės rezultatai, daugėja žaidžiančių futbolą, plečiama infrastruktūra, auga nauja futbolininkų karta. Tačiau iki šiol trūko kryptingumo ir bendro sutarimo siekiant tikslų. Tad neatsitiktinai pradėjome dirbti kartu. Pagrindinis mūsų plano tikslas – kad futbolas taptų pagrindine sporto šaka šalyje. Kartu su partneriais atlikta išsami situacijos analizė, įsigilinta į įvairių šalies futbolo sričių darbuotojų, sirgalių, regioninės ir nacionalinės valdžios bei visuomenės nuomonę, pastabas ir siūlymus. Visa tai apibendrinta Futbolo bendruomenės suvažiavime 2010 metų kovą. Taip pat patvirtinta ir Lietuvos futbolo vizija bei išskirtos pagrindinės keturios strateginės kryptys. Strategiją 2010 m. gegužę vienbalsiai patvirtino LFF Konferencija.

VIZIJA Futbolas yra populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, kurią bendruomenės renkasi laisvalaikiu.

STRATEGINĖS KRYPTYS I. Skatinti masiškumą Masinis futbolas – tai piramidės pagrindas, be kurio neįmanomas profesionalusis futbolas. Neatsitiktinai viena iš pagrindinių strateginių krypčių – futbolu sudominti kuo daugiau įvairaus amžiaus, skirtingų lyčių bei fizinio pajėgumo žmonių. II. Didinti profesionalumą Lietuvoje siekiama įtvirtinti Vakarų Europoje vyraujančią futbolo klubo sampratą. Pagal ją profesionalus klubas – skaidri ir aiški valdymo sistema, kurioje aktyviai dalyvauja vietos bendruomenė. Tai ne tik aukščiausios lygos, bet ir jaunimo, berniukų bei mergaičių komandos, mėgėjų futbolas. III. Ugdyti futbolo kultūrą Siekiama formuoti teigiamą požiūrį į futbolą, turėti visuomenės palaikymą vystant projektus ir įdiegiant naujoves. Tikimasi, kad Vakarų Europoje vyraujančiu klubo modeliu paremti profesionalūs klubai padės aktyviai populiarinti šią sporto šaką vietos bendruomenėse. O tai turės įtakos ir žiūrovų bei sirgalių skaičiui stadionuose. IV. Plėsti infrastruktūrą 2010-2020 metais planuojama ir toliau aktyviai atnaujinti stadionų infrastruktūrą. Ypatingą dėmesį skirti treniruočių bazių steigimui, maniežų rengimui, futbolo aikščių prie mokyklų renovacijai, sporto centrų, analogiškų Kaune esančiai Nacionalinei futbolo akademijai, steigimui. Šios strateginės kryptys – tai mūsų kelrodis vystant futbolą iki 2020 metų. Jomis remdamiesi formuluojame trumpalaikius ir ilgalaikius uždavinius, planuojame Lietuvos futbolo federacijos veiklą, investicines programas. Šalies futbolo bendruomenė su federacija kurdama Lietuvos futbolo strategiją įsipareigoja aktyviai dalyvauti įgyvendinant išsikeltus tikslus bei uždavinius.

48


LFF investicijos

Mus vienija futbolas. LFF 2010 m.

1%

Biudžetas 2010m.

25%

24%

ĮPLAUKOS Tiesioginė veikla  Dotacijų pajamos (UEFA, FIFA ir kt.)  Rėmėjai ir komercinės veiklos pajamos  Klubinio futbolo organizavimo pajamos  Pajamos už infrastruktūros (turto) objektus Projektinė veikla  Trumpalaikių projektų pajamos  Mini turnyrų organizavimo pajamos  Futbolo techninio vystymo centro pajamos  Nacionalinės futbolo akademijos pajamos

4% 3% 4% 2%

 Ilgalaikių investicinių projektų finansavimas

25% 9%

Tiesioginė veikla  Administracinės ir ūkinės sąnaudos  Komercinės veiklos išlaidos  Klubinio futbolo organizavimo išlaidos  Mokesčiai FIFA ir UEFA

Biudžetas 2010 m. IŠLAIDOS

11% 25% 11% 3% 1% 2%

2% 0%

4%

6%

2%

1% 4%

7% 7%

14%

3%

Projektinė veikla  Trumpalaikių projektų vykdymo išlaidos  Miniturnyrų išlaidos (dalyvavimas/ organizavimas)  Futbolo techninio vystymo centro išlaidos  Nacionalinės futbolo akademijos išlaidos Sportinė veikla  Išlaidos Nacionalinei ir U21 rinktinėms  Vaikų ir jaunių futbolo finansavimas  Kitų asociacijų ir apskričių futbolo federacijų finansavimas  Sporto programų finansavimas Kiti atskaitymai  Amortizaciniai atskaitymai  Finansinės veiklos išlaidos  Mokesčiai  Ilgalaikių investicinių projektų vykdymas

49


LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJA Šeimyniškių g. 15 LT–09312 Vilnius Tel. (8 5) 2638741 Faks. (8 5) 2638740 El. p. info@lff.lt www.lff.lt

LFF 2010 metu apzvalga  

2010 m. LFF veiklos apzvalga (isleista 2011 m. geguze)

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you