Page 1

Nr. 1 (2439)

2014 sausis

Š IESA Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis leidžiamas nuo 1952 metų

www.leu.lt

SVEIKI GYVI, VILTINGI 2014-IEJI

Surengtos tradicinės geriausių studentų ir universitetui nusipelniusių darbuotojų pagerbimo šventės

Sveikino ir atminimo dovanų įteikė rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Senato pirmininkas profesorius Audronius Vilkas, fakultetų dekanai. Ypač šiltai buvo sutikta studentų šventės viešnia – mūsų absolventė, olimpinė čempionė, aukso medalininkė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė. Geriausiųjų pagarbos šventėje koncertavo svečių meno kolektyvų ir universiteto Muzikos katedros studentų. Universitetas – dvasinės kūrybos šaltinis Algirdas Gaižutis. Praėję metai buvo pilni išbandymų ir nuveiktų darbų. Sutvarkyta studijų sistema, kad sėkmingiau būtų realizuojamos studijų programos, kiltų edukacinis ir mokslinis katedrų lygis. Pradėta kurti magistrų programų užsienio kalbomis. LEU studijų sritis kasmet tampa vis ryškiau regima visuomenėje ir aukštojo mokslo sistemoje. Tai lemia universiteto sėkmę. Surengta mokslinių konferencijų, pavyzdžiui, daugelio Europos valstybių mokslininkų forumas Meilės Lukšienės idėjoms analizuoti arba neseniai į Lietuvą sukvietęs švietimo darbuotojų, vadybos specialistų europinis suvažiavimas mokyklų lyderystės problematikai ir ateičiai aptarti ir kt. Daugiau nei dvidešimties Europos pedagoginių universitetų rektorių asociacijos posėdis parodė Lietuvos edukologijos universiteto vertę, mokslo ir studijų prestižą. Ryškių poslinkių įvyko ir mokslo srityje. Edukologijos pajėgos telkiamos į vieningą sistemą, koncentruojamos, sutelkiamos tik svarbioms problemoms tirti, kurios yra ne vien teorinės, bet ir susijusios su šiuolaikinės mokyklos praktika, patirtimis, naujais ugdymo uždaviniais. Įsimintini mūsų sportininkų pasiekimai, pergalės, išgarsinusios Lietuvą ir universitetą visame pasaulyje. Metų teigiamais poslinkiais reikia laikyti ir universiteto struktūrines pertvarkas, siekiant maksimaliai išsaugoti įgytą patirtį, mokslo, didaktikos potencialą, užtikrinant efektyvesnį valdymą. Svarbu išsaugoti kūrybiškus, perspektyvius, iniciatyvius, geranoriškus mokslininkus, pedagogus. Nuo kiekvieno iš jų priklauso ir universiteto sėkmė. Universitetas – dvasinės kūrybos šaltinis, kuris daro kiekvieną laimingesnį,

gerbiantį savo namus, tautos praeitį, savo šalį ir jos žmones, matantį jos kilnią ateitį. Padėkos studentams Filologijos fakulteto II kurso magistrantei Julijai Ritčik – už puikius mokslo pasiekimus, aktyvią muzikinę ir visuomeninę veiklą. Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto II kurso studentei Ievai Šuminaitei – už puikius mokslo pasiekimus ir pareigingumą. Istorijos fakulteto III kurso studentei Sandrai Gaučiūtei  – už mokslo pasiekimus. Lituanistikos fakulteto IV kurso studentei Gabrielei Rubežiutei  – už kūrybiškumą, atsakomybės jausmą ir ištikimybę universitetui. Lituanistikos fakulteto II kurso magistrantei Rimai Kasperionytei – už aukštus mokslo pasiekimus. Socialinės edukacijos fakulteto IV kurso studentei Laurai Šereivaitei – už pasiekimus kūryboje ir visuomeninėje veikloje. SEF III kurso studentei Justinai Truncaitei – už puikius mokslo pasiekimus ir pareigingumą. Sporto ir sveikatos fakulteto III kurso studentei Dovilei

Sudeikytei – už mokslo ir sporto pasiekimus. Ugdymo mokslų fakulteto III kurso studentei Dorotėjai Urtei Paliukaitei – už visuomeninę veiklą ir meilę muzikai. III kurso studentui Eduardui Michalkevič – už nuoširdų ir kūrybišką dalyvavimą muzikiniame universiteto gyvenime. II kurso studentui Tomui Janukėnui – už nuoširdų ir kūrybišką dalyvavimą muzikiniame universiteto gyvenime. II kurso studentui Andžejui Žilo, III kurso studentei Dovilei Miknaitytei – už nuoširdų ir kūrybišką dalyvavimą muzikiniame universiteto gyvenime. III kurso studentui Deminui Zdanovič – už aktyvią visuomeninę, kūrybinę, meninę veiklą. Dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ dalyvei Ramonai Butkutei – už meilę ir pagarbą lietuvių liaudies sceniniam šokiui. Ansamblio „Šviesa“ dalyvei Rūtai Gaigalaitei – už meilę smuikui ir muzikai. Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto III kurso studentei, choro „Ave vitos“ prezidentei Simonai Rubinaitei – už nuoširdžią pagalbą organizuojant choro „Ave vita“ veiklą ir kūrybišką kolektyvo atstovavimą renginiuose.

> Olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė (centre), rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Senato pirmininkas, Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas profesorius Audronius Vilkas ir geriausių 2013 m. sportininkų dešimtukas: Marijus Grygelis – X vieta, Karolina Gužauskaitė – IX vieta, Lukas Kontrimavičius – VIII vieta, Gediminas Žukas – VII vieta, Deividas Takinas – VI vieta, Larisa Voroneckaja – V vieta, Mindaugas Maldonis – IV vieta, Evaldas Petrauskas – III vieta, Tadas Tamašauskas – II vieta, Žilvinas Zabarskas – I vieta

Padėkos darbuotojams

> Doc. dr. Birutei Žygaitienei – už universiteto technologinius Verdenės šaltinius

> Plėtros ir ryšių direkcijos direktoriui Kęstučiui Šalavėjui – už kultūros kupinus ir kultūrą skleidžiančius projektus

> Profesorei dr. Aldonai Vilkelienei – už edukacinę veiklą Alytuje

> Kompozitoriui Vytautui Barkauskui – už muzikos garsus, vienijančius vaikus ir būsimuosius pedagogus

> Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktoriui doc. dr. Algimantui Šventickui – už mokyklų lyderystės idėjų sklaidą

> Psichologijos didaktikos katedros vedėjai doc. dr. Daliai Nasvytienei – už atidą ir meilę žaidžiančiam Lietuvos ir mūsų universiteto vaikui

Sandra Gaučiūtė – Istorijos fakulteto III kurso studentė, LEU IF SA vadovė, Istorijos fakulteto tarybos, istorijos studijų programos komiteto, LEU SA parlamento narė, LEU SA viceprezidentė ir projektų komiteto koordinatorė. Laisvo laiko turiu ne itin daug, bet, manau, kad, kai užsiimi mėgstama veikla ar sritimi, kurioje mokaisi, darbas tampa laisvalaikio dalimi. Be galo džiaugiuosi, kad turiu galimybę plėsti savo akiratį įvairiose srityse, o ir mintys, kad neturiu ką veikti, manęs taip pat neaplanko. Kai noriu pailsėti ir ramiai praleisti laiką, skaitau knygas. O mano aktyvus laisvalaikis tikriausiai nesiskiria nuo kitų jaunų žmonių. Man patinka pabūti su draugais, artimais sau žmonėmis, lankytis koncertuose, parodose. Dar mokydamasi mokykloje išgirdau, mano nuomone, nuostabius A. Belo žodžius: „Niekas taip žmogaus nestabdo, kaip jis pats save“. Nuo tada šiuos žodžius stengiuosi vartoti kaip savo gyvenimo kredo. Taip sau primenu, kad įvairiose gyvenimo situacijose nereikia prieš save statyti STOP ženklo dar nepradėjus    nieko daryti, pasiteisinant, kad „nesugebėsiu“ ar „nemoku“. Manau, kad kiekvienas iš mūsų tam tikrose srityse turime savo „perpetuum mobile“, kuriam reikia labai daug noro, nusiteikimo, o tada  ir šiek tiek darbo, – pasakoja Sandra.

ALMA MATER KRONIKA STIPENDIJOS. Universitete lankėsi Kovo vienuoliktosios akto signataras profesorius Aloyzas Sakalas. Su rektoriumi akademiku Algirdu Gaižučiu aptarti A. Sakalo vardinės stipendijos steigimo reikalai.

ŽAIDIMAS. Psichologijos didaktikos katedros Žaidimo tyrimų laboratorijoje surengta atvirų durų diena. POKALBIS. Lituanistikos fakulteto ketvirtakursiai surengė susitikimą su rašytoja prof. Vanda Juknaite „Ko nebuvo pasakyta paskaitose, interviu ir knygose“. KONKURSAS. „Valstiečių laikraščio“ ir Tautos fondo (JAV) rašinių konkurse „Lietuviai – žydų gelbėtojai“ premiją laimėjo FF studentas Tomas Aleknavičius. OPERA. Kompozitorius Vytautas Barkauskas (jaun.) su Vilniaus Antakalnio progimnazijos III kl. mokiniais ir UMF Muzikos katedros studentais LEU žiūrovams pristatė savo operas vaikams „Gripino dovana“ ir „Gripino klasta arba kas taps karaliumi“.

„Šviesą“ galite skaityti ir mūsų universiteto internetinėje svetainėje www.leu.lt.


2

NEGĘSTANTI ŠIMTMEČIŲ ŠVIESA 2015 m. Lietuvos edukologijos universitetas švęs aštuoniasdešimtmetį, nes 1935 m. buvo įsteigtas Klaipėdos pedagoginis institutas, kuris vėliau buvo perkeltas į Vilnių. 2013 m. jaunosios kartos ugdytojų rengimui sukako jau 230 metų, nes 1783 m. Vilniuje buvo įsteigta Mokytojų seminarija. Šias idėjas pagrindžia istorikė doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir mokslo istorikas, etnologas prof. Libertas Klimka.

L. Klimka: 1410-siais, Žalgirio mūšio metais, Krokuvos universiteto prof. Janas Isneris savo testamente išreiškė tokią valią: viename jo nupirktame name tegyvena pasiturintys lietuvių ir rusėnų studentai, o antras namas tebūna skirtas neturtingiems studentams, bakalaurantams ir magistrantams. Turtingesnieji privalo duoti lėšų tiems vargingai besiverčiantiems, kaip pasakyta testamente: „dviem vertiems lietuviams aštuonias markes teologijos ir laisvųjų menų studijoms“. Besimokančiu jaunimu rūpintasi ir Vilniuje. Valdovo Žygimanto Senojo 1518 m. privilegijoje rašoma: „Pasirėmę papročiais tam tikrų mūsų miestų, kuriuose parduoti malkas pasirūpinama taip pat ir mokyklų reikmėms, turėdami galvoje minėtosios Vilniaus mokyklos gerą nusistatymą plėtoti pavyzdinius mokslus ir būti Respublikos garbe, nutarėme (ir šiuo raštu įsakome), kad paeiliui ir toliau visi iki vieno, vežantys į mūsų Vilniaus turgų arba šioje, arba anoje Vilnios upės pusėje per miestą malkas, iš kiekvieno vežimo, prikrauto bet kokių degių malkų, vieną rąstą duotų mokyklai“. R. Šmigelskytė-Stukienė: XVII a. pab. – XVIII a. kintančios Europos gyvenimo sąlygos brandino mintį Abiejų Tautų Respublikoje reformuoti visą švietimo sistemą, kelti tautinio, valstybinio, pasaulietinio švietimo klausimą. „Nepakanka vien sutvarkyti valdymą, priimti įstatymus, greta to dar būtina parengti žmones, kad mokėtų mylėti ir ginti Tėvynę, gerbtų įstatymus ir būtų paklusnūs (...). Reikėtų, jog visoms mokykloms būtų priimtas edukacijos ministro įstatymas, tenkinantis visą Respubliką. Reikia suformuoti širdis, suformuoti protus“, – taip 1764 m. Seime kalbėjo vienas iš valstybės reformavimo šalininkų Andrius Zamojskis (Andrzej Zamoyski, 1716–1792). Pabrėžiama, jog pijoras Stanislovas Konarskis (1700–1773) Respublikos stiprinimą siejo su naujai mąstančios jaunosios kartos atėjimu į politinį gyvenimą. Ši programa, apibrėžta S. Konarskio prakalboje „Apie gerą vyrą ir garbingą pilietį“ (De bono vire et cive honesto), buvo pradėta įgyvendinti 1740-aisiais įsteigtoje kilmingųjų kolegijoje (collegium nobilium). Šią mokyklą baigę broliai

Š IESA

Mokslas

Ignotas ir Stanislovas Potockiai, Antanas Poplavskis (Antoni Poplawski, 1739–1799) tapo aktyviais švietimo reformos propaguotojais. Švietimo sistemos pertvarka L. Klimka: Naujas etapas šalies švietimo ir mokslo istorijoje prasidėjo 1773 m. reforma, sukūrusia dar nematyto Europoje pavyzdžio mokyklų piramidę, kurios viršuje buvo universitetas. Švietimą valdančiąja struktūra tapo valstybės interesus išreiškianti Edukacinė komisija. Jos pagrindiniai veikėjai (vyskupas Ignas Masalskis, pakancleris Jokymas Liutauras Chreptavičius ir rektorius Martynas Počobutas) atstovavo Lietuvai. Ugdymo nuostatose buvo sureikšminta pilietiškumo kategorija, o moksle – jo nauda krašto ekonomikai. Apskritai apygardinių mokyklų (būsimų gimnazijų) programos buvo paremtos anglų filosofų D. Hiumo ir Dž. Loko suformuluotais gamtos pažinimo principais, Ž. Ž. Ruso prigimtinės pedagogikos metmenimis. Pradiniame savo veiklos etape komisija daug kur rėmėsi fiziokratų mokyklos, susiformavusios Paryžiuje, socialinėmis idėjomis. Ekonomines jos nuostatas Lietuvoje plėtojo Jeronimas Strojnovskis (1752–1815), Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. Edukacinei komisijai pavyko pasiekti svarių rezultatų: supasaulietinti mokslą, sukurti hierarchinę mokyklų administravimo sistemą, įsteigti akademinį pasauliečių luomą, suteikti mokymo turiniui praktinį aspektą, įdiegti modernesnę dėstymo metodologiją. R. Šmigelskytė-Stukienė: 1773 m. spalio 14 d. Respublikos Seimo sprendimu įkurta Lenkijos karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei bendra švietimo sistemos organizavimo ir priežiūros institucija, t. y. Edukacinė komisija, kuri buvo pirmoji švietimo įstaiga ir pirma Lietuvai ir Lenkijai bendra valstybinės administracijos institucija. Jai buvo perduotos visos Respublikos akademijos ir mokyklos, pavesta rūpintis ne tik mokymu, bet ir mokslu. Komisija gavo solidžią materialinę ir finansinę bazę – pajamas iš jėzuitų turtų (jų turtai Respublikoje siekė iki 40 milijonų auksinų). Edukacinės komisijos įsteigimas buvo pirmas įvykis, kai valstybė tiesiogiai ėmėsi tvarkyti švietimo reikalus.

2014 sausis

MOKSLO ATEITIS Jaunieji gina disertacijas: Renata Katinaitė-Lodh (SKI). „Švietimo prieinamumas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme: aukštojo mokslo aspektas“. Mokslinė vadovė prof. Giedrė Kvieskienė.

Kristina Gailienė (UMF). „Mokinių socialinė ir moky-mo(si) adaptacija pirmoje gimnazijos klasėje“. Mokslinė vadovė prof. Marijona Barkauskaitė.

> Renata Katinaitė-Lodh

> Kristina Gailienė

Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė (UMF). „Būsimųjų muzikos mokytojų individualiojo vokalinio ugdymo strategija“. Mokslinė vadovė prof. Aldona Vilkelienė.

> Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė

„Šviesos“ informacija

UGDYMO LYDERYSTĖ. PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS Surengta tarptautinio projekto Europos politikos tinklo kūrimo mokyklų lyderystės klausimais konferencija „Mokyklos lyderystė – impulsas švietimo reformai“. Jai suteiktas pirmininkavimo ES Tarybai statusas. Rezultatus komentuoja Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktorius doc. dr. Algimantas Šventickas. Kas paskatino šį projektą, kuriame dalyvauja daugiau nei dvidešimt Europos Sąjungos valstybių švietimo institucijų? Daugeliui ES politikų ir švietimo mokslininkų kelia pagrįstą susirūpinimą, kokia mokyklų lyderystės, kaip vieno iš svarbiausių ugdymo stimulų, lemiančių mokymą, mokymąsi ir mokymosi aplinką, būklė. Sutariama, kad mokyklos sėkmė daug priklauso nuo lyderio sėkmės. Kas yra lyderis? Ar tai vadovas, ar bet kuris dirbantis bendruomenėje, turintis iniciatyvos? Sutariama, kad lyderystė yra pasidalytoji veikla. Lyderis – mokyklos vadovas – dalijasi lyderyste – darbais, iniciatyvomis, pagarba – su pavaduotojais, mokiniais, mokytojais, tėvais, bendruomenės atstovais... Visais, kurie susiję su mokykla.

Ką reiškia efektyvi ugdymo lyderystė? Kas skatina lyderystės raidą? Ar Lietuva turi šios srities patirties? Į projektą PKTI atėjo ne tuščiomis. Pateikėme savo komentarų, minčių, pasiūlymų apie lyderystės svarbą mūsų švietimo sistemoje. Atlikti tyrimai: apklausta daugelio įstaigų vadovų, kaip jie supranta lyderystę, kas, jų nuomone, sudaro lyderystės pasidalijimo aspektus, kokiomis formomis dalijamasi lyderyste. Mūsų pateikti rezultatai atitiko ir kitų šalių tendencijas. Pirmiausia lyderis išlaisvinamas, sudaroma palanki aplinka jam pasireikšti, suteikiami visi įgaliojimai iniciatyvai išvystyti. Mūsų skaičiai daugeliui pasirodė nauji. Jie parodė, jog turime daugiausia prisijungimų prie projekto duomenų ir klausimų. Lietuva pirmavo pagal susidomėjimo lyderystės problematika rezultatus ir patirties sklaidą. Ar konferencijoje buvo nagrinėjami vien mokyklų lyderystės dalykai? Tinklas apima keturiasdešimt dvi šalių dalyvių švietimo institucijas. Pakviestos ir daugelis kitų institucijų. Iš viso atvyko 150 specialistų mokslininkų, praktikų, ministerijų, savivaldybių, tėvų, mokinių, mokytojų, švietimo asociacijų atstovų.

Kokios pagrindinės išvados? Spręsta, kaip suderinti lyderystės dalykus nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis, kas turėtų inicijuoti pasidalytosios lyderystės veiklą. Vieningai pripažinta: pasidalytosios lyderystės nereikia dalyti į jokius lygmenis. Tai lyderiai pasiima patys. Svarbu palanki aplinka. Kalbėta ir apie tai, kaip keičiasi ugdymo rezultatai, naujovių įdiegimas, programų kūryba, mokymosi modeliai, rezultatų tikrinimo vertinimo sistema ir kt., kaip skatinama iniciatyva vietoje. D. Britanijos mokslininkai akcentuoja, jog lyderystė turi būti glaudžiai susijusi su mokymusi. Ugdymo procesas neturėtų būti vien savarankiškas. Graikijos, Italijos mokslininkai ragino grįžti iš prakticizmo, vartotojiškumo priklausomybių, per didelės tarpmokyklinės konkurencinės kovos, kuri žlugdo ugdymo kokybę, kai prarandamos tikrosios žmogiškosios vertybės. Tai aktualu ir mokykloms, ir universitetams. Iš tiesų atėjo laikas į bendradarbiavimo pedagogiką grąžinti diskusijų patirtį. Bendradarbiavimo tarp institucijų sklaidos tematiką kelia Portugalijos, Vengrijos, Graikijos, Lenkijos, Estijos atstovai. Kalbėjosi Juozas Skomskis

Laiko dulkes nužėrus L. Klimka: 1783 m. šioms studijoms užbaigti buvo paskirta 2600 auksinių suma. Į universitetą taip pat priimti aštuoni nauji kandidatai. Kartu išleistos ir taisyklės, apibrėžiančios stipendininkų priėmimo ir studijų tvarką Lietuvos vyriausioje mokykloje. Šio instituto auklėtiniai tapo pirmaisiais Lietuvoje aukščiausios kvalifikacijos mokytojais pasauliečiais. Po dešimtmečio jie sudarė apie pusę apygardų mokyklų mokytojų. Kasmet į studijas būdavo priimama po dvidešimt vieną žmogų. Kandidatai į institutą galėjo būti siunčiami iš apygardinių arba vienuolijų mokyklų. 1783–1793 m. Lietuvos vyriausioje mokykloje studijavo 69 kandidatai, 62 iš jų sėkmingai pabaigė mokslus. Taigi 1783-sius reikėtų laikyti ne tik Mokytojų seminarijos įkūrimo metais, bet ir mokytojų profesinių studijų pradžia Lietuvoje. Juozas Skomskis

> Svečiai. Švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus, Mokyklų tobulinimo ir informacijos centro direktorė Eglė Pranskūnienė, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, PKTI direktorius dr. Algimantas Šventickas


Š IESA

Studijos

PRADINUKAMS IR JŲ MOKYTOJAMS Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė

Trijų dienų paroda „MOKYKLA 2013“ pradinių klasių mokytojus kvietė susiburti, dalytis idėjomis, svarstyti probleminius klausimus. Vienas ryškiausių renginių šioje parodoje buvo „Baltų lankų“ leidyklos organizuota konferencija, skirta pradinio ugdymo situacijai Lietuvoje apžvelgti, naujiems ugdymo metodams aptarti, tarp jų – integruotam ugdymui pristatyti. Diskusijoje dalyvavo G. Šeibokienė (Švietimo ir mokslo ministerija), prof. dr. O. Monkevičienė (Lietuvos edukologijos universitetas), dr. A. Landsbergienė (Karalienės Mortos mokykla), M. Kazinikas (Tarptautinė Michailo Kaziniko mokykla, Stokholmo aukštoji verslo mokykla). Konferencijai moderavo doc. dr. S. Žukas (leidykla „Baltos lankos“), integruoto vadovėlio „Vaivorykštė“ sumanytojas ir bendraautoris. Didžiausią įspūdį konferencijos dalyviams padarė M. Kaziniko pranešimas. Beje, tie, kurie nori daugiau sužinoti apie šio įdomaus žmogaus darbus, galėtų apsilankyti jo svetainėje www. kazinik.ru. Klausantis kitų pranešėjų visgi buvo jaučiamas ne itin geras šiandieninės pradinės mokyklos pažinimas: buvo remiamasi senoka praktika, perdėtomis emocijomis, todėl būnant salėje tarp mokytojų (o čia, matyt, susirinko vieni geriausių, reflektuojantys savo veiklą, norintys daugiau sužinoti) teko jaustis nemaloniai, atsidusti drauge su jais. Tad turime daugiau kalbėti, rašyti, viešinti, rodyti geriausias Lietuvos pradinio ugdymo patirtis, kurias matome studentų pedagoginių praktikų metu mentorystės kontekste ar stebime bendradarbiaudami su konkrečiomis mokyklomis.

Pradinių klasių mokytojai galėjo dalyvauti ir kituose užsiėmimuose (pvz., „Mokytojų metodinis pasitarimas apie naudojimąsi standartizuotų testų rezultatais“), 45 min. pamokose („Senieji amatai ir verslai“, „Pasaulį pažįstu tirdamas“ ir kt.). Susidomėjimo sulaukė „Interaktyvi lenta pradiniame ugdyme“. Viena iš šio užsiėmimo lektorių – LEU absolventė, „Žiniuko“ mokyklos mokytoja Valdonė Navickaitė, pernai buvusi Ugdymo pagrindų katedros stažuotoja. Pristatytas integruoto vadovėlio „Vaivorykštė“ (bendraautorės Ugdymo pagrindų katedros docentės Vaiva Schoroškienė ir Rita Makarskaitė-Petkevičienė) elektroninis priedas, o S. Daukanto progimnazijos pradinių klasių mokytojos dalijosi patirtimi, kaip sekasi dirbti mokytojams ir mokiniams, naudojant šį vadovėlį.

Gruodžio 3 dieną visagalis laikas užvėrė žemiškosios būties duris mūsų kolegai Povilui Spurgevičiui (1936–2013). Netekome žymaus Lietuvos sakralinio paveldo žinovo, uolaus archyvų tyrinėtojo, originalių menotyros darbų autoriaus, ilgamečio bendražygio kraštotyros baruose. O gyvenimo kasdienybėje – labai kuklaus, malonaus ir draugiško kolegoms žmogaus... Studentai neteko nuoširdaus vadovo ir pagalbininko rengiant baigiamuosius bakalauro ir magistro studijų darbus. Meno istorijos dalykus asistentas P. Spurgevičius LEU universitete

3

SVEIKAS UNIVERSITETAS

SSF Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros vedėjas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidentas prof. Algirdas Raslanas pasakoja apie LEU ir šios žmogaus sveikatos tausojimo institucijos bendradarbiavimą ir perspektyvas. Prieš trejus metus daugelis sveikos gyvensenos entuziastų nutarė susivienyti ir įkūrė Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmus ir asociaciją. Jos tikruoju nariu tapo ir LEU Sporto ir sveikatos fakultetas. Mums būtina atkreipti dėmesį į sveiką gyvenseną, o ne vien į ligų gydymą. Tik 10 proc. žmogaus sveikatai įtaką daro medicina. Tuo tarpu 50 proc. žmogus gali pakeisti gyvenimą pats: atsisakyti žalingų įpročių, taisyklingai maitintis, būti fiziškai aktyvus, spręsti savo psichologines problemas. Tai sudaro sveikatos kompleksą. Todėl nutarta turėti fizinio ugdymo, sveikos aplinkos, ekologijos, sveikos mitybos, psichoemocinės ir dvasinės sveikatos, jogos ir kitų Rytų sveikatos palaikymo metodų, ajurvedos, tradicinės kinų medicinos, homeopatinės, augalų, gyvūnų gydomojo poveikio metodikų, integruotų pratimų kompleksų, manualinio kontakto poveikio, gamtos, fizikinių faktorių, energetinio gydomojo poveikio ir pan. dalis. Kaip visa tai įgy-

> Prof. Algirdas Raslanas

vendinti? Kas valdo visą šį procesą? Naujojo sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio iniciatyva sudaryta darbo grupė (jos narys yra ir prof. A. Raslanas) rengia įstatymą, kuriuo remiantis bus reguliuojamas šis sektorius. Pagrindinis dalykas – sveikas žmogus. SSF Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros doc. dr. Stasė Ustilaitė dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijai rengiant sveikatos ugdymo Bendrąsias programas. Prieš dvejus metus jos buvo patvirtintos. Katedra taip pat parengė sveikatos ugdymo programą. Pradėti rengti šios specialybės mokytojai. Dabar mokyklos turi galimybę įgyvendinti integruotą bendrojo ugdymo programą. Tai tęsinys to proceso, kuris padeda šviesti mokinius sveikatos klausimais ir atkreipti dėmesį į tai, kad sveikatos suvokimas yra svarbus dalykas nuo pat mažens.

Sveikatos ir fizinio ugdymo katedra Seimo Jaunimo ir sporto komisijai siūlo sveikatos ugdymo Lietuvoje modelį, kuriame pagrindinis vaidmuo atitenka šeimai ir bendruomenei. Be to, Seimui ir vyriausybei pateikti siūlymai įteisinti sveikatos ugdymo mokytoją. Programa pristatyta Seimui. Joje numatyta sujungti įvairių specialybių žmones, kad šie padėtų išspręsti sveikos gyvensenos plėtotės klausimus. Tai – universiteto indėlis į labai svarbius visuomenės ugdymo procesus. Praėjusiais metais LEU surengta sveikatos ugdymo konferencija. Dabar mokslininkai dalyvauja ajurvedos konferencijos darbe. Jų tikslas – kuo daugiau studentų įtraukti į žaliojo universiteto idėjų sklaidą ir propaguoti jas visoje Lietuvoje. Tai įgyvendinama bendradarbiaujant su Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmais, LR sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo ministerijomis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, nes ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga, ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas mato galimybę plėtoti žmonių sveikatinimą Lietuvoje. Šie klausimai domina ir kitus šalies universitetus, bet LEU yra lyderis sveikatos švietimo ir sveikatos edukologijos srityse. Juozas Skomskis

AKADEMINĖS KOKYBĖS SKYRIUS KVIEČIA SUSITELKTI BENDRAM TIKSLUI AKS vedėjas doc. dr. Algimantas Rotmanas, AKS studijų kokybės stebėsenos ir vertinimo vyr. specialistė dr. Vida Navickienė

> Naujomis dailės technologijomis užsiimanti pradinių klasių mokinė

> Norinčios tobulėti pradinių klasių mokytojos klausėsi ir dalyvavo diskusijose

Istorijos fakulteto kolegų vardu Vida Kniūraitė ir Libertas Klimka

2014 sausis

Nuo šių mokslo metų pradžios, kaip vienas iš Akademinių reikalų direkcijos padalinių, savo veiklą pradėjo Akademinės kokybės skyrius. Jis suformuotas prijungus prie reformuojamos Akademinių reikalų direkcijos LEU Akademinės kokybės centrą, vykdant neakademinių padalinių pertvarką. Tikslas – siekti sparčiau į studijų organizavimą integruoti kokybės užtikrinimo veiklas. Reiktų paminėti, jog ir iki prijungimo Akademinės kokybės centras, kuriame buvo vos du darbuotojai, per neilgą savo gyvavimo laikotarpį pasiekė neblogų rezultatų: centrui organizavus ir tiesiogiai dalyvaujant buvo parengta ir patvirtinta keletas labai svarbių universitetui (o ypač jo pagrindinių veiklų kokybės kultūrai augti) dokumentų: „Lietuvos edukologijos universiteto akademinės kokybės užtikrinimo strategija 2013–2020 m. m.“, „LEU dėstytojų darbo krūvio sandara ir apskaitos tvarkos aprašas“, „Lietuvos edukologijos universiteto nuotolinių studijų organizavimo tvarkos aprašas“. Buvo parengti reikalavimai svarbiausiems universiteto kokybės užtikrinimo sistemos dokumentams: „LEU kokybės kriterijų ir rodiklių rinkinys“ ir „LEU kokybės vadovas“. Taip pat buvo rengiami ir derinami šie dokumentai: „Lietuvos edukologijos universiteto studijų programų atnaujinimo ir kokybės vertinimo tvarkos aprašas“, „Lietuvos edukologijos universiteto studijų programų komitetų nuostatai“. Jie jau yra patvirtinti.

Akademinių reikalų direkcija tikisi, jog universiteto bendruomenė supranta, kad mūsų visų veiklos ir jos rezultatų aukštesnės kokybės siekti turime ne tik rengdami naujus dokumentus, bet ir laikydamiesi jų principinių nuostatų. Juk tikslas yra bendras – užtikrinti universiteto teikiamų paslaugų kokybės atitiktį paslaugų gavėjų poreikiams ir lūkesčiams, Lietuvos Respublikos ir Europos aukštojo mokslo erdvės dokumentuose užfiksuotoms kokybės ir jos užtikrinimo nuostatoms ir padidinti visuomenės pasitikėjimą LEU. Dokumentų, reglamentuojančių akademinės bendruomenės kasdienes veiklas, kūrimas – yra tik maža dalis Akademinės kokybės skyriaus darbų. Kita veikla siekiama sukurti efektyviai veikiančią LEU vidinės kokybės užtikrinimo sistemą, konsultuoti naujų studijų programų ir savianalizių rengėjus, studijų programų komitetus jų darbo metodikos, specifikos ir kitais su universiteto akademine kokybe susijusiais klausimais; dalyvauti studijų programų išorinio ir vidinio vertinimo procese; užtikrinti kokybišką studijų procesą per sistemingą kokybės stebėsenos rezultatų analizę; teikti siūlymus ir priemones akademinei kokybei gerinti instituciniu ir studijų programų lygmenimis, organizuoti mokymus ir apsikeitimą gerąja patirtimi instituciniu ir tarpinstituciniu lygmenimis. Akademinės kokybės skyriui vadovaujantis doc. dr. Algimantas

IN MEMORIAM

dėstė porą dešimtmečių (nuo 1991 metų). Povilas Kazimieras Spurgevičius gimė 1936 m. kovo 3 d. Ukmergės rajono Jačionių kaime. Mokėsi Krikštėnuose, Ukmergėje. Po tarnybos armijoje tapo savosios Krikštėnų mokyklos mokytoju, kartu neakivaizdiniu būdu studijuodamas rusų kalbą ir literatūrą tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Jau turėdamas pedagogo diplomą galėjo pasukti į tą sritį, kur traukė širdis. 1966–1972 m. P. Spurgevičius studijavo Vilniaus dailės institute meno istoriją ir teoriją, įgijo menotyrininko specialybę. 1991 m. sausio 30 d. P. Spurgevičius buvo priimtas į Vilniaus

pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedrą. Tiesa, dar 1975 m. vieną semestrą čia buvo dėstęs meno istoriją. Šios disciplinos paskaitas menotyrininkas skaitė įvairių spe-

> P. Spurgevičius kraštotyros ekspedicijoje Gruzdžiuose (L. Klimkos nuotrauka)

cialybių studentams. O kolegoms istorikams, jau ir pasitraukęs į pensiją, surengdavo puikių ekskursijų, supažindinančių su sakraliniu dvarų paveldu Lietuvoje. Kraštą pažinojo puikiai, nes nuo 1987 m. kasmet dalyvaudavo kraštotyros ekspedicijose, rengdavo straipsnių į lokalines monografijas. Jo darbai pasižymėjo semantiniu požiūriu, bandymu perskaityti sakralinės architektūros formose ar dailės kūriniuose užšifruotus naratyvus. Gebėjo derinti tyrinėjimus insitu su archyviniais duomenimis. Ypač menotyrininką domino lietuviškosios pasaulėjautos atspindžiai bažnyčių architektūroje ir dailėje. Yra aptikęs lietuvių etnologijai ir visai nežinotų dalykų.

Rotmanas aktyviai domisi naujausiomis aukštojo mokslo kokybės vadybos tendencijomis, reguliariai dalyvauja Studijų kokybės vertinimo centro organizuojamuose renginiuose ir projektuose, dalijasi gerąja kitų aukštųjų mokyklų patirtimi. Taip pat jis yra aktyvus daugelio įvairių darbo grupių universitete ir išorės institucijose narys, kuriam rūpi ne tik universiteto vidaus reikalai, bet ir Lietuvos švietimo sistemos likimas apskritai. Skyriaus vedėjas teigia, kad ir kitais metais kokybės užtikrinimo tempas nelėtės – universitetas turi parengti pagrindinius kokybės vadybos sistemą jungiančius dokumentus ir keletą naujų tvarkų ir sistemų, nes vis dar neturime bendrą kokybės sistemą reglamentuojančio kokybės vadovo, taip pat antiplagiato sistemos, dėstytojų ir mokslo darbuotojų reitingavimo tvarkos, veikiančios kokybinių rodiklių monitoringo sistemos ir pan. Akademinės kokybės skyriaus darbuotojai siekia, kad žodis ,,kokybė“ įgautų savo konkrečias praktines formas, sudarytas iš kiekvieno mūsų akademinės bendruomenės nario kasdienių veiklų. Jie stengiasi, kad šis žodis taptų mūsų darbo filosofijos dalimi. Galvodami apie kokybiškumą, neturėtumėme pamiršti studento, savo veiklos profesionalo, ir mokinio, kurį jis mokys. Todėl kviečiame visus LEU akademinės bendruomenės narius susitelkti bendram tikslui, tapti vieninga, draugiška ir stipria jėga, kuri geba užtikrinti savo vidinę darbo kokybę ir tai parodyti visuomenei.

Pavyzdžiui, paprotį pažymėti žemės ribas kapčiais su vilkų kaukolėmis. Apie visa tai karštai diskutuodavo su kolegomis ekspedicijų vakarais, kalbėdavo studentams paskaitose, seminaruose. Kiekvienas P. Spurgevičiaus straipsnis (o jų tikrai buvo nemažai) – persmelktas esteto jausmais ir išpuoselėtas giliomis įžvalgomis. Palikti kolegos darbai – pramintas naujas metodologinis kelias, kuriuo tikrai ateityje naudosis kiti tyrinėtojai. Jų autorius turėjo, ką pasakyti ateities kartoms, todėl dirbo net ir sunkios ligos užkluptas. P. Spurgevičiaus gyvenimas – pavyzdys uolios tarnystės mokslui ir Lietuvos kultūrai.


4

Š IESA

Kampas saviems

2014 sausis

LEU Erasmus studentai skleidė gerumą vaikų namuose Nerijus Žeronas

Mieli skaitytojai, metai susideda iš 365 naujų, kupinų vilčių, nerimo ir jaudulio, dienų. Ir laiko, rodosi, tiek daug, kad nesinori net galvoti apie ateitį. O vis dėlto, kai nustojame mąstyti apie tai, ko geidžiame, kai nebeturime, ko laukti, ir gyvename tik šia akimirka, tos dienos virsta 365 minutėmis. XX a. radikalieji egzistencialistai išsakė apie gyvenimą be galo trikdančią idėją, kad mūsų gyvenimas ir visa, kas jame, yra netikra. Pasak jų, mūsų realybė tėra kažkokios nepažįstamos būtybės sapnas, kuriame mes tik įsivaizduojame kurią savo likimą. Turbūt tokį jausmą, jog esame išgalvoti ir gyvename kažkieno kito gyvenimą, kartais patiriame visi. Tačiau būtent po tokių akimirkų mus visada aplanko didžiulis noras nepasiduoti pesimistinėms mintims, sukurti save kuo nuostabesnį ir gyventi savo pačių gyvenimą kuo įdomiau, prasmingiau, kad niekada daugiau netektų suabejoti savo tikrumu. Taigi Jūs, kurie skaitote šias mintis, ir mes, kurie Jums rašome, šią akimirką išgyvename visi kartu. O tai ir padaro gyvenimą tikrą, neišgalvotą ir nesusapnuotą. Juk savo ateitį mes kuriame dabar. Jūsų Gintarė ir Indrė

> Laikraščio „Šviesa“ korespondentės Gintarė Mikėnaitė ir Indrė Žymančiūtė

Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose šurmuliavo „Gerumo mugė“, kurioje buvo pardavinėjami studentų gaminti skanumynai. Universiteto bendruomenė aktyviai pirko saldumynų, dosniai aukojo pinigėlių. Mugę rengė Lituanistikos ir Istorijos fakultetų SA, LEU ESN nariai, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė. Suaukoti pinigai buvo skirti Elektrėnų SOS kaimo ir Vilniaus vaikų globos namams. Aktyvūs LF studentų nariai su Erasmus ir Baltistikos centro studentais autobusu patraukė į Elektrėnus. „Pasirinkome Elektrėnų SOS kaimą todėl, kad buvome pakviesti. Elektrėnai – ne Vilnius. Tie vaikai sulaukia mažiau dėmesio. Buvo ieškota jaunų žmonių, kurie galėtų pabendrauti su vaikais“, – pasakoja Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė V. Leonavičienė. Programoje vyravo užsienio ir lietuvių kalbos Kelionės metu skambėjo dainos įvairiomis kalbomis. Studentams nuvykus į Elektrėnus, pasitiko įstaigos „Visos Lietuvos vaikai“ direktorė Beata Peleckienė. Ironiška, bet staiga Elektrėnuose dingo elektra. Tad tamsoje teko laukti sugrįžtančių vaikų iš mokyklos. Didžiulės šeimynos mama papasakojo savo namų istoriją: pati augo be tėvų, bet gyveno ne vaikų namuose, o šeimoje, sunkiai skynėsi kelią į gyvenimą. Užaugusi nusprendė įkurti namus, kuriuose augtų ir jaustų šilumą be tėvų likę vaikai. Kai vaikai sugrįžo į namus, studentai parodė savo programą. Čekas Michail renginį vedė lietuviškai. Mažieji vaikai buvo nustebinti, kai turkas Tahsin grojo šaukštais. Tą popietę netrūko smagių šokių: Tahsin šoko

turkišką šokį, Danka parodė slovėnų nacionalinį šokį, o renginio vedėjas Michail vaikus mokė šokti polką. Žinoma, netrūko ir dainų. Baltarusė Katia atliko rusišką dainą. Gerumo popietę vainikavo visų studentų atlikta grupės „Biplan“ daina „Labas rytas“. Lietuvos edukologijos universiteto studentai šeimynai įteikė dovanėlių ir 150 litų, nes B. Peleckienė prasitarė, jog turi pianiną, kurį reikia sutvarkyti. Vaikai labai apsidžiaugė dovanėlėmis, dėkojo svečiams už labai gražų pasirodymą. Vaikų globos namuose skambėjo dainos Baltistikos centro studentai su Lietuvių kalbos kultūros ir centro direktore V. Leonavičiene ir lektore Tekle Songulija lankėsi Antakalnio globos vaikų namuose. Studentai parodė savo programą, bendravo su vaikais, žaidė įvairių žaidimų. Žinoma, vaikučiai sulaukė dovanėlių.

„Aplankyti Vilniaus vaikų globos namus pakvietė Gailestingumo brolių kongregacija. Su ja Lietuvių kalbos ir kultūros centras bendrauja jau seniai, nes vienuoliai lankė lietuvių kalbos vasaros kursus, mokėsi Lietuvos edukologijos universitete lietuvių kalbos. Manau, kad tokie renginiai labai naudingi. Studentų atstovybė kreipėsi pagalbos rengiant ir vykdant projektą ,,Erasmus mokykloms“. Pamaniau, kad tokios akcijos vaikų globos namuose yra labai naudingos. Vaikams tai – dar vienas būdas sužinoti apie studijų galimybes. O Erasmus baltistikos studijų studentams yra puiki galimybė pamatyti mūsų šalį įvairiais socialiniais aspektais“, – kalba Lituanistikos fakulteto lektorė V. Leonavičienė. Visa studentų bendruomenė tikisi, kad dar ne kartą darys gerumo akcijas, kurios bus skirtos likimo nuskriaustiems vaikams.

> Erasmus studentas Michail ir Baltistikos centro studentė Katia

Erasmus Turkijoje: lietuvaitės įspūdžiai šalyje be kiaulienos Biologijos specialybės III kurso studentė Tatjana Makėvič Gera matyti naujas šalis, gražias vietas, teikiančias sielai ir kūnui ramybę. O jeigu galima suderinti poilsį ir studijas, tai dar geriau – vienu šūviu nušaunami du zuikiai. Tad nusprendžiau dalyvauti  Erasmus atrankoje ir išbandyti savo laimę. Nutariau pasirinkti studijas Turkijoje. Man ši šalis buvo įdomi savo kultūra, gyvenimo būdu. Norėjau sužinoti, kuo skiriasi Turkijos studentai nuo mūsų, lietuvių. Pirma savaitė universitete mums, Erasmus  studentams, buvo pažintinė. Susitikome su dėstytojais, aptarėme studijų programą ir pasakojome apie savo šalį, kuri, palyginus su Turkija, yra mažytė. Buvo smagu išmokti turkiškų žodžių iš  mentorių  ir pačių dėstyto-

> Graikinis vėžlys

jų. Sužinojome, kaip pasisveikinti, atsiprašyti, padėkoti, paklausti esminių klausimų ir pan. Jaučiausi taip, lyg būčiau mažas vaikas, kuris pirmą kartą pamatė abėcėlę. Nieko nesupratau, ką man sako, bet bandžiau tuose garsuose surasti kažką pažįstamo. Gerai, kad gyvenu kartu su lietuvaite iš kito universiteto, kuri studijuoja turkologiją. Ji paaiškino daug žodžių ir papasakojo apie kai kurias tradicijas. Gaila, kad beveik nėra bendrų paskaitų su Turkijos studentais. Mūsų  užsiėmimai  vyksta individualiai su dėstytojais. Smagu yra tai, kad, studijuodami biologiją, turime  atlikti  daug laboratorinių darbų, todėl kartais juos darome visi kartu. Turkams mes atrodome egzotiškai. Jie bando su mumis kalbėtis angliškai, džiaugiasi, kai pasakome kelis turkiškus žodžius, klau-

sia apie mūsų šalį ir papročius. Ypač mums padeda vietinė studentė, kuri neseniai pagal Erasmus mainų programą buvo atvykusi į Lietuvos edukologijos universitetą studijuoti biologijos. Ji su malonumu pasakojo apie studijas, dėstytojus ir pačią Lietuvą, kuri jai paliko didelį įspūdį.  Turkijos universiteto atsiskaitymų sistema – labai įdomi. Studentai laiko to paties dalyko egzaminą du kartus. Viena egzamino dalis būna viduryje semestro, o kita – sesijos metu. Abu pažymiai vienodai svarbūs. Tuo metu studentai atrodo lygiai taip pat, kaip ir mes prieš svarbų egzaminą: daug studijuoja, skaitykloje net teko matyti kelis prie knygų užmigusius studentus, kai kurie jaudinasi dėl nežinomybės ar mokosi tik paskutinę naktį prieš egzaminą. Tuo mes visi panašūs. Man labai patiko tai, kad mano studijuojamame universitete yra labai daug klubų, kurie suburia žmones, besidominčius  ta pačia veikla. Įdomiausi, mano nuomone, yra alpinistų, parasparnio pilotavimo ir amerikietiško  futbolo klubai. Čia kiekvienas gali turiningai praleisti kupiną iššūkių, išbandymų ir naujų patyrimų laisvalaikį. Turkija kupina  įdomių ir gražių vietų – nuo įspūdingų gamtos stebuklų iki istorinio paveldo, kuriuo ši šalis yra tikrai turtinga. Iš tikrųjų apie visą Turkijos grožį aš sužinojau tik tada, kai čia atkeliavau. Buvo įdomu išklausyti draugų turkų nuomonės apie vietas,

kurias verta pamatyti. Jie daug padėjo savo  patarimais. Man norėjosi pamatyti ne turistinę Turkiją, o tuos gamtos ir architektūros kūrinius, kurie tikrai yra  nuostabūs ir ne pompastiški. Daugiausia teko pamatyti vakarinę Turkijos dalį.  Išlikę senoviniai miestai  užburia  savo grožiu ir skleidžia jėgą,  ateinančią  iš  gilios  praeities. Gražiausias mano matytas senovinis miestas Turkijoje buvo Efesas. Jame daug išlikusių pastatų, kolonų, statulų ir įspūdinga biblioteka, kurios viduje pasijunti labai mažu žmogumi. Dar apie Turkiją reikėtų paminėti tai, kad ji turi nuostabią nacionalinę virtuvę. Čia niekur nerasi  lietuviškų lašinių ar kiaulienos. Bet jie valgo  daug vištienos, jautienos ir ypač daug daržovių. Turkai mėgsta valgyti labai aštriai ir saldžiai, todėl

> Efeso biblioteka

neretai reikia būti pasiruošusiam netikėtumams. Man labiausiai patinka sriubos (čiorba), turkiška pica (pide), saldumynai (bahlava ir lukumas). Pavalgę turkai mėgsta gerti daug arbatos. Tai – savotiškas paprotys. Kavą dažniausiai gamina moterys vyrams. Kartą paklausiau turko, kaip padaryti turkišką kavą. Jis teigė nežinąs. Mat reikia klausti jo mamos... Taigi esu patenkinta studijomis Turkijoje, galimybe susipažinti su naujais žmonėmis, sužinoti daug naujų tradicijų ir pamatyti šią nuostabią šalį ,,iš vidaus“. Tokią, kokia ji yra ne turistams, o šios šalies gyventojams. Džiaugiuosi, kad išdrįsau dalyvauti  Erasmus  atrankoje. Negalima praleisti tokios galimybės, kuri gali pakeisti ar praturtinti mūsų gyvenimą. Reikia drąsiai eiti į priekį ir nieko nebijoti!


Š IESA

Mokykla

2014 sausis

5

Andrius Porutis: ,,Jei būtų duota antra galimybė, tikrai vėl rinkčiausi tik LEU Istorijos fakultetą“

Gintarė Mikėnaitė

Lyginamosios lietuvių filologijos II kurso magistrantė, laikraščio „Šviesa“ korespondentė

Didelio skirtumo tarp darbo mokykloje ir Lietuvos edukologijos universitete nejaučiantis Andrius Porutis iš studentų ir mokinių semiasi jaunatviškumo. Pradėjęs dirbti ir dar neatradęs bendravimo su mokiniais būdų, stengėsi būti panašus į savo mokytojus, o jie, anot A. Poručio, verti pagarbos ir gero žodžio. Su Jumis bendravome beveik prieš metus, po Jums įteikto Metų mokytojo apdovanojimo. Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas per šiuos mėnesius? Nei asmeninis, nei profesinis gyvenimas nė kiek nepasikeitė. Viskas į įprastas vėžes grįžo labai greitai. Šiuo metu gyvenu taip, kaip noriu ir kaip esu įpratęs. Po kovo mėnesį vykusių šventinių renginių ir kelių proginių interviu ar pokalbių žiniasklaidoje nominaciją kartais primena tik Švietimo ir mokslo ministerijos padovanotas vardinis laikrodis, stovintis ant darbo stalo namuose. Tiesa, per porą mėnesių po Jūsų paminėto įvykio dar buvo keli kvietimai dalyvauti įvairiose televizijos ir radijo laidose ar pakalbėti kai kuriais švietimo klausimais spaudoje, tačiau niekuomet nesiekiau ir nepretendavau tapti viešu asmeniu. Jūs esate labai veikli, žingeidi asmenybė: dirbate Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinėje mokykloje ir Lietuvos edukologijos universitete, rūpinatės mokymo priemonių rengimu, dalyvaujate projektinėse veiklose, prisidedate prie mokinių istorijos olimpiadų organizavimo, savo jėgas išbandote protų kovose ir t. t. Kaip manote, ar pedagogas turi išmanyti visas mokymosi disciplinas, būti labai įvairiapusiškas? Visko išmanyti neįmanoma. Net vienos srities ekspertu tapti yra gana sudėtinga. Tačiau mane visą laiką žavėjo įvairiapusiškos asmenybės ir jų plačiai už profesinės veiklos ribų išeinančios interesų ar veiklos sritys. Džiaugiuosi, kad didelė dalis kartu su manimi Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinėje mokykloje dirbančių kolegų siekia tokiais būti. Tarp mano bendradarbių yra mokytojų, džiuginančių mokyklos bendruomenę ir kitus klausytojus dainavimu chore, pakankamai aukšto lygio krepšinio žaidimu Vilniaus miesto čempionate, dalyvavimu intelektualinėse viktorinose ir pan. Dalis mokykloje dirbančių kolegų yra įgiję kelis (ir ne tik su pedagogika susijusius) aukštojo mokslo diplomus, taip pat parengę ir išleidę nemažai įvairių dalykų mokymo priemonių, keli bendradarbiai rašo daktaro disertacijas. O ir už mokyklos ribų puikių pavyzdžių gausybė. Rudenį su malonumu perskaičiau straipsnį apie mokiniams patinkantį lietuvių kalbos mokytoją, grojantį gitara žinomoje roko grupėje. Šiuo metu skaitau buvusio kolegos parašytą jau trečią romaną. Neseniai viename renginyje buvau sutikęs buvusį

studijų laikų bendramokslį, kuris yra ne tik sėkmingai dirbantis mokytojas, bet ir vienas žinomiausių savo rajono savivaldos politikų. Žinau, kad daug mokytojų yra įvairių bendruomenių lyderiai ir pan. Tokie pavyzdžiai tik įrodo, kad įdomių ir įvairiapusiškų asmenybių mokyklose yra tikrai nemažai. Kaip vertinate žmones, kurie, pavyzdžiui, baigia medicinos studijas, o gyvenimą paskiria rašyti knygoms? Tokius ir panašius atvejus nulemia ir įvertina pats gyvenimas. Kiek teko girdėti, tai tik apie trečdalis dirbančių pasaulio žmonių tiesiogiai užsiima su jų įgyta specialybe susijusia veikla. Tad ir inžinerinių mokslų specialistas, kuris tapo istoriku, ar knygas rašantis medikas jau nieko nestebina. Filomenos Taunytės pavyzdys yra geriausias atsakymas į Jūsų klausimą. Nemaža dalis sėkmingai kuriančių rašytojų yra įvairių profesinių sričių atstovai. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarus japonų rašytojas Haruki Murakami anksčiau vertėsi su rašymu visiškai nesusijusia veikla, o rašyti pradėjo tik sulaukęs beveik trisdešimties. Kaip manote, aukštasis mokslas yra daugiau profesija ar asmenybės kultūra? Pagrįskite savo nuomonę. Ir profesija, ir asmenybės kultūra. Praleidęs keletą metų akademinėje aplinkoje, jaunas žmogus įgyja ne tik būsimai profesijai, bet ir kitoms gyvenimo sritims reikalingų žinių ir gebėjimų. Bendraudamas su dėstytojais ir bendramoksliais, rinkdamas informaciją bibliotekose, tobulindamas savarankiškiems rašto darbams būdingą mokslinę kalbą, aukštosios mokyklos studentas turi geras galimybes tobulinti ir profesines, ir bendrakultūrines kompetencijas. Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų yra įsikūrusios didžiuosiuose šalies miestuose, o būtent ten dažniausiai ir kunkuliuoja kultūrinis gyvenimas, todėl studentai turi daug galimybių lankytis spektakliuose, muziejuose, įvairiose parodose... Be to, studento pažymėjimas dažnai suteikia ir kai kurių lengvatų ar nuolaidų... Ką manote apie Lietuvos edukologijos universiteto reikšmę visuomenei? Visų pirma mūsų universitetas šalies visuomenėje visais laikais buvo ir yra suprantamas kaip pedagogus rengianti aukštoji mokykla. Pavyzdžiui, prieš keletą metų vienas istorijos mokytoju dirbantis buvęs LEU Istorijos fakulteto studentas atliko mokslinį tyrimą, kuriuo nustatė, kad dauguma šiuo metu mokyklose naudojamų istorijos vadovėlių autorių, istorijos mokymą reglamentuojančių dokumentų rengėjų, aukščiausias kvalifikacines kategorijas turinčių istorijos mokytojų yra būtent mūsų universiteto Istorijos fakulteto absolventai. Suprantama, kad laiko sąlygojami pokyčiai reikalauja keistis ir siūlyti visuomenei daugiau įvairių ir ne tik su edukacija susijusių akademinių paslaugų. Tačiau, mano manymu, koncentracija būtent į mokytojų rengimą, galimybės įgyti dvigubą specialybę suteikimas, sudarytos

palankios sąlygos mokytojams tobulinti ar net keisti kvalifikaciją yra būtent ta kryptis, kuri ne tik užtikrintų įprastą LEU savitumą ir išskirtinumą, bet ir konkurencingumą aukštojo mokslo srityje. Ar mokytojo profesija vis dar yra prestižinė? Kodėl? Profesijos prestižas yra kompleksinė sąvoka ir daugelyje pasaulio šalių aptariama problema. Šia tema yra populiaru, o kartais net spekuliatyvu padiskutuoti ir mūsų visuomenėje, viešojoje erdvėje. Turbūt tarp jaunimo pedagogo profesija yra mažiau populiari nei buvo anksčiau. Jei gerai pamenu, tai 1987 m. apie ketvirtadalis į istorijos specialybę priimtų LEU (tuometinio VVPI) pirmo kurso studentų (tarp jų ir aš) buvo mokyklų medalininkai. Nors specialiai tuo klausimu nesidomėjau, bet manau, kad dabar šie skaičiai būtų kur kas mažesni. Tačiau, kaip minėjau, mokytojo profesijos prestižo klausimas susilaukia dėmesio ir solidžiuose tarptautiniuose renginiuose. Pavyzdžiui, ši problema buvo svarstoma ir spalio pabaigoje vykusiame penktajame Pasaulio švietimo inovacijų forume Dohoje, kuriame dalyvavo daugiau nei šimtas pasaulio šalių atstovų. Taip pat šios temos rimtumą rodo ir tai, kad ji virto net ir mokslinių tyrinėjimų objektu. Yra daug ekonominių, socialinių ir kultūrinių veiksnių, lemiančių profesijos prestižą. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį mokytojų darbo užmokesčio vidurkis 342 litais viršijo šalies vidurkį. Bet visuomet galima prisiminti tai, kad toks rezultatas gaunamas daliai mokytojų dirbant didžiuliais krūviais. Tad šis klausimas tikrai galėtų būti atskiros diskusijos objektas. Esate sakęs, kad, mokydamasis mokykloje, jau žinojote, jog stosite į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas). Jei būtų galima atsukti laiką atgal, ar vėl rinktumėtės pedagogo studijas LEU? Kodėl?

Sunku į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai. Viena vertus, savo dabartine profesine veikla esu visiškai patenkintas, tačiau negaliu žinoti, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas, jei būčiau pasirinkęs kitą profesinę sritį. Bet kuriuo atveju (laiko atsukimo prasme) antros galimybės mums neduota, tad tenka keliauti pasirinktu keliu. Žinau tik tiek, kad ir prieš ketvirtį amžiaus, ir dabar mūsų Lietuvos edukologijos universitetas buvo ir išliko pedagogikos profesionalus ugdanti aukštoji mokykla. Bet, jei būtų duota antra galimybė, tikrai vėl rinkčiausi tik LEU Istorijos fakultetą. Ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, kurie nori tapti mokytojais? Pagal statistiką jauni (iki 30 metų) mokytojai Lietuvos pedagogų bendruomenėje sudaro nedidelę dalį (apie 6 proc.). Tad ir šie skaičiai, ir paprasti pastebėjimai rodo, kad Lietuvos mokytojų bendruomenė sensta, todėl, net ir mažėjant mokinių skaičiui šalyje, netolimoje ateityje didesnė pedagogų kartų kaita turės taip pat įvykti. Studentams, norintiems tapti mokytojais, palinkėčiau nebijoti pamėginti dirbti šį darbą. Visų pirma pasinaudoti pedagoginių praktikų suteikiamomis galimybėmis. Istorijos fakulteto studentams pedagoginių praktikų metu stengiamasi sudaryti visas galimybes, kad kiekvienas būsimas absolventas įvertintų savo pedagoginės veiklos perspektyvas ir priimtų racionalius sprendimus, lemsiančius tolesnę profesinę karjerą. Esate ne tik pedagogas, bet ir tėtis. Jei Jūsų vaikas nuspręstų būti mokytoju, ar bandytumėte atkalbėti? Kokių patarimų duotumėte? Nors yra sakoma, kad mokytojai kasmet mokykloje ugdo šimtus vaikų, o jų pačių vaikai auga patys, padedami giminių ir kaimynų, tačiau su savo dukra stengiuosi aptarti įvairias gyvenimiškas situacijas, profesinės karjeros galimybes. Galima pajuokauti, kad šeimoje užtenka ir tėvų mokytojų, mat mano žmona taip pat yra istorijos mokytoja. Abu

su ja tęsiame savo mamų – buvusių mokytojų – profesinę liniją. Dabar ši tradicija tikriausiai nutrūks, nes mūsų dukra savo būsimos profesinės veiklos nesieja nei su istorija, nei su pedagogine veikla, todėl ir įkalbinėti ar atkalbinėti netenka. Tačiau niekada nesakyk niekada... Kaip manote, ar būtų galima sustabdyti, ar bent jau sumažinti jaunų, potencialių, išsilavinusių žmonių emigraciją? Jei taip, tai kaip? Emigracija – tai reiškinys, kuris aptariamas tikriausiai daugelio Lietuvos politinių partijų ir vyriausybių programose. Taip pat šį procesą tyrinėja įvairių sričių mokslininkai, tačiau niekas aiškių ir realių receptų, kaip spręsti šį klausimą, nepateikia. Gyvename globaliame pasaulyje. Kol žmonės matys ar manys, kad svetur yra geriau, tol dalis jų važiuos savo laimės ieškoti kitur. Jei neįmanoma to išvengti, tai reikėtų siekti, kad žmonės, baigę studijas užsienyje ar ten padirbėję, į tėvynę norėtų grįžti ne vien tik pareigos ar sentimentų vedami, bet ir matydami realių galimybių prasmingai ir naudingai čia pritaikyti užsienyje įgytą patirtį. Amerikiečių rašytojas, istorikas Henry Brooks Adams yra pasakęs, kad mokytojas yra susijęs su amžinybe, ir niekada nežinai, kur jo įtaka baigiasi. Ar sutinkate su šia mintimi, kuri mokytojui išties suteikia magiško, dieviško dvelksmo? Apie mokytojus yra daugybė ,,sparnuotų“ posakių. Yra net atskirų leidinių, kuriuose surinktos įvairių, dažniausiai pakankamai žinomų žmonių mintys apie mokytojus. Tikriausiai kiekvienas iš šių posakių būtų savaip racionalus. Kol egzistuos žmonija, tol bus ir būtinybė vienokia ar kitokia forma perteikti sukauptą patirtį, tad mokytojai visuomet bus reikalingi. Tai ir yra pagrindinis argumentas, liudijantis šios profesijos svarbą ir būtinybę, o jos atstovų poveikio ribos išties sunkiai nustatomos ar išmatuojamos.

> Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos istorijos mokytojas ekspertas lekt. A. Porutis


6

Š IESA

Sportas

ARTĖJANT DIDŽIAUSIAM ŠIŲ METŲ RENGINIUI Ramūnė Motiejūnaitė Jau labai greitai viso pasaulio dėmesį sukaustys didžiausias šių metų renginys – žiemos olimpinės žaidynės. 2014 metų XXII žiemos olimpinės žaidynės vyks vasario mėn. 7–23 dienomis Sočyje (Rusijos Federacija). Dalis rungčių vyks šalia esančiame Krasnaja Poliana miestelyje. Žaidynėse bus aštuoniasdešimt devynios varžybos. Olimpines ir parolimpines žaidynes organizuoja Sočio žaidynių vykdomasis komitetas. Sočis buvo išrinktas olimpinių žaidynių miestu 2007 metų liepos 4 dieną, 119-os Tarptautinio olimpinio komiteto sesijos metu (Gvatemaloje). Tarp pretendentų organizuoti XXII-ąsias žaidynes buvo Zalcburgas (Austrija) ir Pjengčangas (Pietų Korė-

ja). Sočio olimpinės žaidynės yra pirmosios Rusijos Federacijos istorijoje (Maskvos olimpinės žaidynės vyko Tarybų Sąjungoje). Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše yra 11 sportininkų, kurie atstovaus penkioms sporto šakoms. Žiemos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše taip pat yra ir mūsų universiteto auklėtiniai, t. y. biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė (LEU absolventė) ir Tomas Kaukėnas (SSF, magistrantūros I k.). Šiame sąraše dar galime pamatyti greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovę Agnę Sereikaitę, slidininkus Ingridą Ardišauskaitę ir Vytautą Strolį, kalnų slidininkus Ievą Januškevičiūtę, Roką Zavecką ir čiuožėją Ingą Janulevičiūtę.

LIETUVOS BOKSININKAI ČIKAGOS RINGE NUGALĖJO AMERIKIEČIUS Dainius Ruževičius Pasaulio lietuvių sporto centre (Lemontas) pirmąkart vykusiame Lietuvos bokso rinktinės ir Ilinojaus (JAV) valstijos pajėgiausių boksininkų mače lietuviai iš 13-os per dvi varžybų dienas vykusių dvikovų laimėjo net 11 ir amerikiečius nugalėjo itin solidžia persvara 11:2. Pirmąją pergalę padovanojo iki 60 kg svorio kategorijoje kovojęs Edgaras Skurdelis. Jis įveikė Keviną Martinezą. Tomas Pivoriūnas (75 kg) ringe nepasigailėjo Diono Hendersono, o Vitalijus Volkovas (81 kg) nugalėjo Tiany Joe Zhn. Ringo teisėjas po kovų rankas į viršų kėlė ir abiems Lietuvos rinktinės sunkiasvoriams (virš 91 kg) – Eugenijui Tutkui ir Tadui Tamašauskui. Pirmasis nugalėjo Nicką Mazureką, o antrasis – Viktorą Romaną. Pagrindinėje Lietuvos – JAV bokso mačo kovoje Londono olimpinių žaidynių prizininkas Evaldas Petrauskas (64 kg) pademonstravo savo jėgą ir aršioje kovoje nugalėjo Miguelį Caniną. Įveikęs Deuone Johnsoną, antrąja pergale džiaugėsi Edgaras Skurdelis. Dvigubomis pergalėmis bokso sirgalius apdovanojo ir Tomas Pivoriūnas (nugalėjo Kenethą Braggą), Eugenijus Tutkus (įveikė Valentino Morganą) ir gražiu stiliumi amerikietį Chriss Kimble nugalėjęs Evaldas Petrauskas. Laimėjęs į namus sugrįžo ir Gytis Vaitkus, kuris nugalėjo Keviną Martinezą. Pagerbti boksui nusipelnę asmenys Šis bokso turnyras skirtas paminėti 80-ąsias žymių Lietuvos lakūnų – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – skrydžio per Atlantą metines ir mūsų šalies bokso 90-metį. Tad šia proga

bokso turnyro metu surengta šaunių mūsų lakūnų žygdarbį įamžinusi paroda, kurią visiems bokso gerbėjams dovanojo LR konsulatas Čikagoje. Neliko nepastebėti ir boksui nusipelnę asmenys, kuriems organizatoriai įteikė atminimo medalių. Kartu su gausiu būriu boksą garsinusių žmonių ringe buvo pagerbti Čikagoje gyvenantis profesionalus boksininkas Donatas Bondorovas ir garbingo 88 m. amžiaus sulaukęs Vytautas Markevičius, kuris dar 1948 m. dalyvavo Vokietijoje vykusioje tremtinių bokso olimpiadoje. Lietuvos bokso rinktinės vadovas, Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas prof. Audronius Vilkas teigė: „Esame labai dėkingi, kad sulaukėme pakvietimo dalyvauti šiame Lietuvos ir Amerikos komandų bokso turnyre. Jame dalyvavo pakankamai aukšto lygio Ilinojaus valstijos boksininkų, kurie sudarė konkurenciją mūsų rinktinės nariams. Organizatoriai pasirūpino, kad savaitę Čikagoje viešėjusi Lietuvos bokso federacijos delegacija patirtų kuo daugiau malonių įspūdžių. Besilankydami žymiose išeivijos lietuvių sostinės vietose, susitikdami su išeivijos lietuvių bendruomene, sužinojome ir apie LR konsulato veiklą. Esame dėkingi konsului Marijui Gudynui ir konsulato darbuotojams už šiltą priėmimą. Sportas yra tinkamiausia priemonė tiesti tiltus tarp išeivijos ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių. Lietuvos bokso federacija kviečia atvykti Ilinojaus boksininkus į Lietuvos edukologijos universitetą 2014 m. kovo mėnesį ir dalyvauti Dano Pozniako – pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono – bokso turnyre“.

> Lietuvos ir Amerikos komandų bokso turnyro dalyviai

2014 sausis

KALĖDŲ TAURĖ Agnė Miliškevičiūtė LEU sporto komplekse vyko LEU krepšinio turnyras „Kalėdų taurei“ laimėti. Gaila, tačiau iš viso buvo tik šešios komandos: „Boss“ (SSF, I k.), „Gazas“ (SSF, I k.), „Bičiuliai“ (SSF, I k.), „Meška šiaurėje“ (SSF, I k.), „Koma“ (SSF, III–IV k.), LMTA (svečių komanda). Šiais metais turnyre netrūko ir pergalių dideliais skirtumais, ir išties atkaklių dvikovų iki paskutinės rungtynių sekundės. Rungtynėse dėl III vietos susitiko „Meška šiaurėje“ ir „Boss“ komandos. Pastaroji įrodė savo pranašumą prieš pirmojo kurso studentus „Meška šiaurėje“, nugalėdami juos rezultatu 83:77. Šioms rungtynėms teisėjavo studentai I kurso magistrantai Algirdas Palaima ir Ernestas Leipus. Finale dėl I vietos susitiko „LMTA“ ir III–IV kurso komanda „Koma“. Gaila, tačiau finale atkaklios kovos nesulaukėme. „Koma“ užtikrintai įveikė varžovus rezultatu 121:74. Rungtynėms teisėjavo LEU studentai Liudas Gataveckas ir Tautvydas Babravičius. Nugalėtojų komandoje „Koma“ žaidė: Robertas Paliutis (komandos kapitonas), Arnoldas Mateika, Daugvydas Tamulionis, Andrius Urbonas, Tomas Tarasevičius, Modestas Krasauskas, Audrius Petrokas, Dei-

> Nr. 1. ,,Kalėdų taurės“ nugalėtojai džiaugiasi pergale

vydas Kibildis, Vladislav Piskarev, Kšyštof Sidorovič. Geriausiais „Kalėdų taurės“ žaidėjais tapo: Mažvydas Ramoška („Meška šiaurėje“), Aleksandras Karčmit (LMTA), Justinas Gečas („Boss“), Modestas Krasauskas („Koma“). Per mažojo ir didžiojo finalų pertraukas vyko baudų ir tritaškių konkursai, taip pat totalizatorius. Didžiojo finalo pertraukos metu magistrantai Algirdas Palaima ir Ernestas

Leipus mus džiugino dėjimų į krepšį vaizdais. Dovanas konkursų nugalėtojams, rungtynių dalyviams, čempionams įteikė Kalėdų Senelis. Komandų geriausiems krepšininkams buvo skirti specialūs prizai, kuriuos dovanojo universiteto auklėtinis, Baltijos krepšinio lygos direktorius, tarptautinės kategorijos teisėjas Romualdas Brazauskas. Apdovanojimų metu šoko Lietuvos edukologijos universiteto sportinės aerobikos rinktinė.

KOMANDŲ REZULTATŲ APŽVALGA Tautvydas Babravičius, Diana Salnikova, Šarūnas Beivydas KREPŠINIS I vaikinų grupė 2013 m. reguliariajame sezone LEU krepšinio komanda žaidė 10 varžybų, per kurias patyrė 8 pralaimėjimus ir iškovojo dvi pergales. Rezultatyviausias buvo Darius Tarvydas, kuris per varžybas vidutiniškai pelno po 28 taškus. Jis taip pat yra vienas iš rezultatyviausių žaidėjų visoje lygoje ir užima antrąją vietą pagal rezultatyvumą, turėdamas 168 taškus per 6 rungtynes. Jis tik 1 tašku atsilieka nuo lygos lyderio Gedimino Oreliko, kuris yra surinkęs 169 taškus per 6 varžybas. Daugiausia kamuolių mūsų komandoje atkovoja Algirdas Palaima, rezultatyvių perdavimų lyderis – Deividas Kumelis. II vaikinų grupė Iš viso kovojo 10 ekipų. Spalio 30 d. mūsų antra (LEU-2) komanda savo žiūrovų akivaizdoje rezultatu 79:66 įveikė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (ISMV) krepšininkus. RANKINIS Vilniaus „LEU Eglė-Šviesa“ Spalio 5 d. Vilniuje „LEU EglėŠviesa“ susitiko su šalies bronzos medalininkėmis HC „Garliava SM-CASCADA“ komanda. Dvikova buvo labai rezultatyvi. Ją penkių įvarčių skirtumu (38:33, 14:14) laimėjo vilnietės. Mūsiškių sąskaitoje – 11 taškų po aštuonerių rungtynių. Vilniaus „VHC Šviesa“ Pirmasis lygos ratas mūsų komandai buvo permainingas. Sezonas buvo pradėtas pralaimėjimu prieš „GranitoGajos-Kario“ komandą (25:29). Toliau mūsiškiai šventė dvi pergales rungtynėse su Kauno „LSU-Lūšimi“ (33:24) ir Alytaus „Almeda-Stronglasu“ (25:24). O paskutiniosiose I rato rungtynėse „VHC Šviesa“ namuose susitiko su Šiaulių SM „Dubysos-Gubernijos“ komanda ir šventė pergalę rezultatu 29:25. Iš viso pirmajame rate žaistos 36 rungtynės, įmesta 2020 įvarčių. Vilniaus „Šviesa VHC“ Pirmosiose rungtynėse Vilniaus „Šviesa VHC“ namuose susitiko su Varėnos „Ūla-SM“ komanda (40:24, 23:9). Įtikinamą pirmąją pergalę iškovojo sostinės rankininkai rezultatu 6:15. Išvykoje Elektrėnuose mūsų komanda įveikė vietos „RK Energija-ESSM“ komandą rezultatu 26:38

(15:20). Vėliau mūsų salėje „Šviesa VHC“ sutriuškino Lietuvos jaunių rinktinę rezultatu 37:25 (21:14). Lapkričio 24 d. Vilniaus rankinio centro antroji komanda išvykoje žaidė Lietuvos vyrų rankinio čempionato rungtynes su Alytaus SRC „AlmeidaStronglasu“, kurios baigėsi rezultatu „Šviesa VHC“ naudai (33:26). Paskutiniosiose šių metų rungtynėse Vilniaus rankinio centro antroji komanda namuose susitiko su rankininkais iš Elektrėnų – „RK EnergijaESSM“. Pergalę šventė mūsiškiai (38:32, 18:12).

Vilniaus „VHC Šviesa“ ir „Šviesa VHC“ šiais metais yra vienos stipriausių komandų Lietuvoje. FUTBOLAS Visose iki šiol vykusiose varžybose mūsų futbolininkai atkakliai priešinosi varžovams, dažnai nusileisdami jiems tik rungtynių pabaigoje. Po pirmojo rato LEU iškovojo tik vieną pergalę ir patyrė šešis pralaimėjimus. Komanda per septynerias rungtynes pelnė 27 įvarčius. Rezultatyviausiai žaidė Marius Linkevičius (SSF, IV k.), Daniel Gunevič (SSF, III k.) ir Tautvydas Svidras (SSF, II k.), pelnę po 5 įvarčius.

> LEU vyrų krepšinio komanda

> „LEU Eglės-Šviesos“ komanda

Puslapį rengia LEU Sporto centras


Visuomenė

Š IESA

2014 sausis

7

AČIŪ, KAD ATVAŽIAVOTE. MES JŪSŲ LABAI LAUKĖME... Juozas Skomskis

Istorijos fakulteto studentai į Jurbarko rajono Viešvilės vaikų globos namus pirmą kartą keliavo beveik prieš dešimtmetį. Nutarę paminėti šią mažąją sukaktį, vėl išsiruošė į kelionę. Kas naujo pas senus bičiulius? Ar jau paūgėjęs tas nenuorama mažasis Denisas?

> Pokalbis. Globos namų direktorius Algimantas Liaudaitis pasakoja, kaip čia gera gyventi

> Socialinė pedagogė Asta Petrikauskaitė (kairėje), doc. dr. Vida Kniūraitė ir globotinis Denisas prie šeimynos būstinės, nuo kurios ir prasidėjo vaikų ir studentų draugystė

Gerumo istorija Doc. dr. Vida Kniūraitė: 2004-aisiais, praėjus 30 metų po to, kai trečioji Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto istorijos-pedagogikos studijų programos laida gavo diplomus, gražią pavasario dieną į susitikimą suvažiavo studijų draugai. Atvyko ir tada Viešvilės vaikų globos namuose auklėtoja dirbusi Regina Urbutaitė-Andijaitienė. Ji papriekaištavo, kad aš, pedagoginio universiteto darbuotoja, neatvažiuoju į Viešvilės vaikų globos namus, į kuriuos nereikia vežti jokių materialinių vertybių, o tik žmogiškąją šilumą. Ilgai svajojau, kad nudirbsiu visus darbus ir nuvažiuosiu. Man besirengiant, Žemė apibėgo aplink Saulę, ir vėlų 2005 m. rudenį Istorijos fakulteto SA vadovė Aistė Cesiulytė pareiškė, kad studentai norėtų šv. Kalėdų išvakarėse nuvykti į kokius nors vaikų namus. Tad atsirado proga įgyvendinti kolegės kvietimą. Mes pirmą kartą pamatėme sniege paskendu-

sius, seniai statytus ir labai gražius Viešvilės vaikų globos namų rūmus. Vytautas Vasiliauskas įamžino vaikų ir studentų džiaugsmą, kuriuo prisipildė visų mūsų sielos. Tai atsispindi puikiame vaizdo filme „Mokėmės dalintis gyvenimu“. Pavadinimą filmui sugalvojo žinoma rašytoja Vanda Juknaitė. Vėliau Regina pasakojo, kad vaikai visą pusmetį nuolat prisimindavo susitikimą su studentais. 2006 m. rudenį vėl keliavome, vėl buvo be galo malonu: gražų rugsėjo vakarą vaikai ir studentai kepė šašlykų, aidėjo dainos, studentai vaikus mokė skambinti gitara, žaisti įvairiausių žaidimų. Beveik atėjo vidurnaktis, kol pasisekė mums išsiplėšti iš švelnių, bet stiprių rankelių, kurios apkabino studentus ir niekaip nenorėjo paleisti. V. Vasiliauskas sukūrė antrąjį vaizdo filmą „Mokėmės dalintis gyvenimu“. Trumpas studento gyvenimas – per ketverius ar šešerius metus išauga sparnai, ir tenka skristi, o lizduose atsiranda nauji paukšteliai, bet ir juos keliai nuveda į Viešvilę, kur su meile saugomos nuotraukos: Istorijos fakulteto SA vadovai Povilas Giraitis, Gediminas Sargelis, Aistė Bakaitė... O naujausiose nuotraukose puikuojasi Sandra Gaučiūtė, kuri 2013 m. gruodžio 7 d. su studentų grupe lankėsi Viešvilės vaikų globos namuose.

Nerimas ir atsakomybė Sandra: „Jie gyvena šeimynose. Artimieji – tai jų vienintelė atrama“. Odeta: „Darome labai gražų darbą. Tiek sau, tiek jiems, atvežę šilumos, draugystės spindulėlį“. Tomas: „Jaučiu darąs kažką gero, turiningo, prasmingo“. Evaldas: „Iš mokyklos laikų pažinojau vaikų, tokio likimo kaimynų, paliktų likimo valiai, kuriuos priglaudė globos namuose. Ir jie ten buvo mylimi, saugomi bent kažkieno...“ Brangios valandos Viešvilės vaikų globos namų socialinė pedagogė, „Draugystės“ šeimynos globėja Asta Petrikauskaitė: „Mažųjų sumažėjo. Kai kuriuos pasiima šeimos. Baigusieji mokyklą išvažiuoja studijuoti. Bet grįžta savaitgaliais ir švenčių proga. Šeimyna – tai keli pamestinukai iš vienos šeimos: broliukai, sesutės, giminaičiai, ištikti tos pačios gyvenimo lemties. Stengiamės visus apgaubti rūpesčiu. Nors ir svetimu... Nuraminti, kai atsiveria skausmo žaizdos... O mūsų šeimynos vardas „Draugystė“ kilo nuo jūsų studentų draugystės. Visi kartu sodinome ąžuolėlį, kuris dabar gražiai lapoja. Kėlėme inkilą, kuriame kasmet peri šnekučių šeimynėlė. Viena globotinė, baigusi studijas, ištekėjo už buvusio LEU studento“.

ŽALIOSIOS MOKYMOSI APLINKOS IDĖJOS PARODOJE „MOKYKLA 2013“ Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė Projekto autorė

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto projektas „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2,2-ŠMM-03-V priemonės „Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas, Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“, kurį įgyvendino Lietuvos edukologijos universitetas drauge su partneriais (dviejų nacionalinių parkų ir aštuonių regioninių parkų direkcijomis), jau finišuoja. Sėkmingai įvykdyti pagrindiniai uždaviniai: 1. parengta tyrimų Žaliosiose mokymosi aplinkose metodinė medžiaga skirtingoms klasėms; 2. tobulinta mokytojų kvalifikacija, plėtojant

mokinių gamtamokslines kompetencijas; 3. sukurtas ir išplėtotas Žaliųjų mokymosi aplinkų tinklas edukacinėms inovacijoms įgyvendinti. Pagal 1-ąją programą buvo numatyta išmokyti 250 gamtos dalykų mokytojų. Išmokyti 297 mokytojai. Į 2-ąją programą buvo numatyta pakviesti 335 gamtos dalykų mokytojus. Dalyvavo 338 mokytojai. Siekiant žaliųjų mokymosi aplinkų plėtros ir veiklos jose koordinavimo, įkurtas Žaliųjų edukacinių erdvių centras (ŽEEC), kurio būstinė yra Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcijoje. Pagrindinis ŽEEC tikslas – užtikrinti žaliųjų edukacinių erdvių plėtrą ir veiklų jose tobulinimą bei pasiekimų sklaidą. Mokyklų, kuriančių žaliąsias mokymosi aplinkas, pedagogai kviečiami tapti partneriais ir prisijungti prie šio centro veiklos. LITEXPO vykusioje parodoje „Mokykla 2013“ vieną užsiėmimą

> Bičiuliai. Tomas, Sandra, Odeta ir kiti IF studentai mažiesiems bičiuliams atvežė gerumo dovanų

„Gamtos tyrimai pamokoje: projekto „Žaliosios mokymosi aplinkos idėjų raiška“ pakvietėme vesti Aurimą Brazį (Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos biologijos mokytoją) – vieną iš 297 mokytojų, dalyvavusių projekte. Visi susirinkę į 45 min. trukmės pamoką galėjo rasti atsakymus į šiuos klausimus: per kiek laiko subręsta pušies kankorėžis? Kuo pušis skiriasi nuo eglės? Kaip iš kankorėžio pasigaminti prietaisą oro drėgmei matuoti ar lesyklėlę paukščiams lesinti? Kaip apskaičiuoti kankorėžio kritimo greitį? Kokiomis dažinėmis savybėmis pasižymi kankorėžiai? Kodėl kankorėžis tinka masažui? Ar kankorėžyje rastumėme Fibonačio seką? Visi įsitikino, kad pušies kankorėžis nepaprastas. Jis – išsiskiriantis gamtos ir mokymosi objektas, padedantis pažinti save ir mokytis biologijos, chemijos, fizikos.

> Žaidimų programa 3.Visi statome gerumo namus

KLAIDŪS PINIGŲ ETIKETO LABIRINTAI Justina Butkutė Situacija nr. 1. Išvargintas paskaitų ir sesijų maratono niekaip nesugalvoji, ką dovanoti draugui, kurio gimtadienis jau rytoj. Gal pirkti bet ką? O gal dovanoti į vokelį supakuotą „Basanavičių“? Ekspertai vieningi – pinigai yra gera dovana tik tuomet, kai įteikiami pradedant naują etapą, pavyzdžiui, vestuvių ar įkurtuvių proga. Jei pinigų įteikiama kitais atvejais, tai jie iškreipia pačią dovanos idėją, kurios esmė – maloniai nustebinti. Todėl verčiau jau draugui padovanoti keptuvę (susitikus neteks krimsti prisvilusių bulvių). Kita vertus, nėra taisyklės be išimties. Jei bičiulis nuolat „svaigsta“ apie motociklą, kelionę ar naują fotoaparatą, tai dovanoti pinigų – nieko blogo. Taip prisidėsi prie jo svajonės išsipildymo. Tik nepamiršk pinigų įdėti į vokelį, nes „palaidi“ pinigai laimės neatneš. Situacija nr. 2. Dėdė išvertė tave iš koto gimtadienio proga įteikdamas seniai trokštą nešiojamąjį kompiuterį. Dovana brangi, tad jautiesi įsipareigojęs. Kitą mėnesį bus dėdės gimtadienis – gal metas krapštyti taupyklę ir taip pat atsilyginti brangia dovana? Išties, gavęs didelės vertės dovaną, žmogus neretai pasijaučia nejaukiai. Tai ne itin dera su šventiškomis emocijomis, todėl brangių dovanų dovanoti etiketo ekspertai nepataria. Tad nesistenk užsukti vertingų pirkinių karuselės. Neverta rinkti paskutinių litų ar skolintis vien norint atsilyginti tuo pačiu. Verčiau pasuk galvą ir nustebink dėdę originalia ar nuotaiką keliančia dovana. Situacija nr. 3. Nupirkai bičiuliui dovaną, tačiau nežinai, kaip pasielgti su čekiu ir etikete? Dovanojant ilgai rinktą daiktą norisi atsikratyti visko, kas primena parduotuvę. Tačiau etiketo ekspertai pataria neskubėti.

Etiketę ir čekį prie dovanos pridėti reikia. Juk jie parodo, kad daiktas naujas, ant jų pateikiama daug svarbios informacijos, pavyzdžiui, kaip skalbti, kur laikyti, kaip naudotis ir t. t. Svarbu ir tai, jog, jei visgi ,,prašovei pro šalį“ arba daiktas sugadintas, bičiulis, turėdamas čekį, galės dovaną pasikeisti. Ir taip pasielgdamas jis tikrai nenusižengs etiketo normoms. Situacija nr. 4. Tavo nuomojamas butas didžiausias, todėl visi grupės draugai vienbalsiai nusprendžia kalėdinį vakarėlį daryti tavo namuose. Rūpesčių ir taip daug, tad ar galima jų prašyti atsinešti savo maisto ir gėrimų? Maloningai suteikdamas plotą kompanijai sutaupei pinigų, kuriuos būtų reikėję atiduoti sodybų ar salių nuomotojams. Tuo pačiu įgijai teisę siūlyti savo variantus dėl vaišių. Jei kas nors pagalvos, jog esi šykštuolis, nes paprašei maistu ir gėrimais pasirūpinti patiems, primink tam nesupratingajam, kad tau dar teks imti šluotą į rankas ir sušluoti visus traškučių ir sumuštinių likučius. Situacija nr. 5. Iš bendrabučio kaimyno pasiskolinai spausdintuvą, tačiau atidarant kambario duris jis išslysta tau iš rankų. Bandai įjungti, bet neveikia. Ar nupirkti naują, ar tiesiog už jį sumokėti? O gal išsisuksi atsiprašydamas? Etiketo ekspertai griežti  – kompromisų negali būti, kompensuoti kaimyno išlaidas privalai. Tiesa, visų pirma vertėtų išsiaiškinti, ar tas spausdintuvas tikrai „užsilenkė“. Galbūt jį dar galima pataisyti? Visgi kraustytis į kitą bendrabutį tikrai nereikia. Prisipažink, atsiprašyk ir pasiūlyk padaryti viską, jog referatai vėl būtų spausdinami. Kitą kartą kaimynas tau tikrai paskolins ne tik spausdintuvą, bet ir paskutinius marškinėlius.


Kultūra

8

Š IESA

RūPI ŠVIESOS LIKIMAS Juozas Skomskis

Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Edukologijos katedros doktorantės Rasa Nedzinskaitė ir Agnė Juškevičienė, atliekančios tautinio identiteto formavimo lietuviškose mokyklose tyrimus, suorganizavo draugystės ir pagarbos vizitą į Šalčininkų rajono Butrimonių pagrindinę mokyklą. Kartu su jomis Butrimonių bendruomenės ir mokinių šventėje dalyvavo prof. Marijona Barkauskaitė, doc. Jonas Dautaras. Svečiai mokyklai nuvežė lauktuvių: pluoštą knygų, žaidimų, techninės įrangos, surengė kolegų pokalbį apie šiandienines švietimo, tautų bendradarbiavimo, tolerancijos problemas ir perspektyvas. Krašto garbė Trijų pradinių klasių mokytoja Rasa Danilaitė sakė, jog prieš penkiolika metų atvažiavusi dirbti į tik ką atidarytą Butrimonių lietuvišką mokyklą joje neradusi nė vieno lietuviškai kalbančio mokinio... Šiandien mokyklos direktorės, LEU pradinio ugdymo absolventės Vilijos Žutautienės edukologijos magistrinis tyrimas nustatė, jog 17 proc. šios mokyklos mokytojų ir daugiau nei 80 proc. mokinių lietuvių kalbą laiko svarbia ir naudinga. Du – vienu keliu Mūsų pašnekovė V. Žutautienė, dirbusi ir šio krašto vaikų darželiuose, ir lietuviškose mokyklėlėse, dėsčiusi įvairių dalykų, sakė, jog čia nuolat stigo ir tebestinga mokytojų – dalykų specialistų. Jiems trūksta pamokų krūvio, nes klasės mažos. Viena populiariausių katalikų tikybos mokytojų dirba keturiose mokyklose. Fizikos mokytoja dirba trijose. Darbas sudėtingas, nes tenka vesti pamokas jungtinėse klasėse. Yra ir keletas specialiųjų poreikių mokinių, kuriems taip pat reikia skirti papil-

domo dėmesio. Į pirmą klasę ateina net visiškai nemokančių lietuvių kalbos, todėl mokykla yra įsteigusi vaikų lopšelį ir darželį, kuriuose rengia vaikų savo mokyklai. Deja, dažnai atsitinka taip, kad vaiką, išmokytą lietuviškai, šeima išleidžia į čia pat veikiančią daug didesnę, turinčią apie 180 mokinių ir daug geriau aprūpintą, gimnaziją, kurioje mokslai dėstomi lenkų kalba. Nežiūrint to, abi mokyklos draugauja, kartais rengia bendras šventes, seminarus. Tačiau konkurencijos negandų vis dėlto iškyla, kai ateina laikas formuoti klases. Važinėdama po kaimus agituoti, mokytoja atsimuša ir į uždarytus vartus. Tenka gintis ir nuo paleistų šunų... Būna ir taip, kad tėvai ateina į mokyklą, išgirsta mokytojo pavardę, čiumpa vaiką už rankos ir išveda į gretimą mokyklą. Neišvengiama net paradoksų. Pavyzdžiui, prie tų pačių namų sustoja du geltoni autobusiukai. Į vieną iš jų įlipa tas vaikas, kuris važiuoja į lietuvišką mokyklą, o iš šalia esančio namo kitas vaikas lipa į kitą geltoną autobusiuką, kuris veža į lenkišką gimnaziją. Taigi tuo

Muzikos pedagogikos II kurso studentė

> Puikiai priimti LEU pasiuntiniai

pačiu keliu ir ta pačia kryptimi rieda du autobusiukai. Vieno aštuntoko tėvai pareikalavo atžalą vežioti nuo pat namų slenksčio. Jei taip nebus, jis išeis į kitą mokyklą. Todėl mokyklos vadovui itin sunku laviruoti tarp tokių situacijų, kurios čia toli nuo švietimo ir ugdymo idėjų. Pasak vizito viešnios profesorės M. Barkauskaitės, buvusios vienos pirmųjų nepriklausomybę atgavusios Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo viceministrės ir Lietuvos švietimo tarybos pirmininkės, taip atsitinka todėl, kad Vilnijos krašte iki šiol švietimo sistemoje nėra aiškių ir tvirtų valstybės politinių sprendimų.

> Moksleivių choras

Parengtas prof. dr. Vidos Palubinskienės, doc. dr. Jolantos Lasauskienės ir lekt. dr. Vaivos Jucevičiūtės-Bartkevičienės.

> Julija Semėnienė (I kurso studentė)

> Emilija Bereznauskaitė (II kurso studentė)

> Justina Čyvaitė ir Justina Gulbinovič

> FF II kurso magistrantė Julija Ritčik

NUAIDĖJUS TARMIŲ METAMS  PASIDAINAVIMAI TARMIŠKAI Viktorija Kožokar

ATSISVEIKINIMO SU 2013-AISIAIS KONCERTAS

Kanklės: Julija Semėnienė (I k. studentė). Sonatina iš Johano Sebastiano Bacho kantatos Nr. 106. Prof. dr. Vida Palubinskienė. Fortepijonas: Justina Čyvaitė ir Justina Gulbinovič. ABBA „Mamma Mia!“, Money, Money, Money“. Solo: Emilija Bereznauskaitė (II k. studentė). Lara Fabian ir Rick Alison „Myliu tave tokią“. Akomponuoja Giedrė Baranauskienė. Per Gessle ir Mats Persson „Listen to your heart“. Akomponuoja Kristina Dargužytė. Asta Pilipaitė atliko V. Kernagio dainą „Žiemą vasarą“ ir K. Lušo „Tavo langas“. Urtė Dorotėja Paliukaitė atliko Andrew Lloyd Webber kūrinį „I don‘t know how to love him“. Akomponuoja Giedrė Baranauskienė. Gitara: FF II k. magistrantė Julija Ritčik.

2014 sausis

> Asta Pilipaitė atliko V. Kernagio dainą „Žiemą vasarą“ ir K. Lušo „Tavo langas“

Nuotraukų autorius – Vytenis Pileckas

> Žemaitiškai su dėstytoja doc. dr. Zita Grigiene

Lietuvos dainininkės Beatričės Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ muzikinę-edukacinę popietę surengė „Beatričės namai“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos choro dirigavimo ir LEU Muzikos katedros docentė Zita Grigienė. Popietėje dalyvavo LEU muzikos pedagogiką, LMTA choro dirigavimą, muzikos didaktiką ir vargonų specialybes studijuojantys Z. Grigienės klasės pirmo ir antro kursų studentai. Popietę pradėjo muziejaus vadovė Renata Tarosaitė-Minkevičienė. Ji papasakojo apie žymią ir įdomią asmenybę dainininkę Beatričę Grincevičiūtę (beje, labai mėgstamą vaikų), jos gyvenimą, buitį, reiklumą sau ir užsispyrimą. Ji Lietuvai demonstravo solinio dainavimo aukštumas, nors ir turėjo regėjimo negalią (buvo visiškai akla). Sužinojome apie jos meilę dainavimui, studijas, bendravimą su kitais žymiais žmonėmis, apie rengiamus vakarėlius ir ypač gardžią Beatričės kavą. Muziejaus vadovė pasakojo su tokia meile, kad pasijutome kaip savo namuose. Nors už lango kliokė lietus ir stūgavo įsismarkavęs vėjas, vis tiek buvo jauku ir gera. Ant stalo garavo arbatinukas, skleisdamas mėtų arbatos kvapus, aplink žibėjo žvakelės. Visi susėdę nedideliame Beatričės kambarėlyje gurkšnojome arbatą, klausėmės mūsų bendrakursių tarmiškai dainuojamų liaudies dainų, dėstytojos menamų mįslių... Mūsų dėstytoja Zita Grigienė – žemaitė, todėl renginio metu ji šnekėjo tarmiškai: Dešimt dėrb, voku uždėrb, trisdešimt du suied; pėnkias kūtes, veinas duris i dainiava žemaitešką „Lekgerveli“. Docentė vardijo žemaitiškų žodžių (pavyzdžiui, kriopė, kujatis, kniuisis, lėbėliorškis, ropotė, trėnka ir t. t.). O visi spėliojo, ką galėtų reikšti tie žodžiai. Visiems buvo įdomu ir naudinga, nes dauguma sužinojo nemažai naujų, niekada dar negirdėtų žodžių. Gal jais kartais galėsime praturtinti kasdienę kalbą? Smagu ir įdomu buvo klausytis dzūkiškų dainų „Kaip aš buvau pas močiutį“, ,,Kur ciej seni cebataiciai“, „Vai, tai dėkui motulai“, „Pas močiutį augau“, kurias taip nuoširdžiai ir įtaigiai dainavo Milda Atminaitė, Laurita Pileckaitė ir regėjimo negalią turinti Loreta Taluntytė. Rimantė Pupalaigytė

jautriai ir išraiškingai padainavo Marijampolės krašto dainą ,,Pavasario dienelę“, o Simonas Čiudaras, Reda Kanaševičiūtė ir Justyna Kulešo – Panevėžio ir Ukmergės tarmių dainas „Auga obelėla“ , „Nor tamsi naktelė“, „Saulala raudona“, „Ankalna akmuo“. Visos įdomios ir net verčiančios nusišypsoti vien dėl skirtingos sakinių sandaros, žodžių tarimo intonacijos ir jų įvairovės. Pavyzdžiui, „pirksim kamašus“, „po šoneliu – pėrynėlės“ ir t. t. Žemaitiškai Akmenės krašto dainą „Par šilą juojau“ dar uždainavo Kazimieras Misiulis, o Andželika Martinkevičiūtė – Telšių krašto „Pūski, vėjeli, per Nemunėlį... nunešk mani par močiutę“. Taigi, kaip sakė mūsų dėstytoja, tarmės dar pilnos gyvasties. Dabar mums reikia tik suvokti, kad jos yra mūsų savitumo ir mūsų tapatybės stiprybė. Didžiuokimės savo tėvų palikimu ir sugebėkime išsaugoti prosenelių vertybes.

Š IESA Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis leidžiamas nuo 1952 metų

Registracijos numeris: SL 749 „Šviesos“ redakcija. Studentų g. 39, LEU centriniai rūmai, 129 kab., tel. 852 736 967, el.paštas: rysiai@leu.lt Redaktorius Juozas Skomskis mob.: 86 98 33 971, el.paštas: juozas.skomskis@leu.lt Korespondentė Gintarė Mikėnaitė mob.: 86 54 03 553, el. paštas: gintare.mikenaite@leu.lt Dizainas Gintarė Streikutė Maketas Laura Petrauskienė Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, LT-76291 Šiauliai, Lietuva www.titnagas.lt Tiražas 1500 egz.

„Šviesa“ 2014 m. sausio mėn.  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you