90
PSAL M . 37, 12— 18
12 Amici mei, et proximi mei ad į 12 Mano prieteliai ir mano artimieji versum me appropinąuaveartinosi prieš mane ir sustojo; runt, et steterunt. buvusieji greta manęs, stovėjo E t qui juxta me erant, de longe atstu; steteru nt : 13 et vim faciebant q ui ąucere13 ir tie, kurie jieškojo mano gyvy bant animam meam. bės, griebėsi prievartos; E t qui inquirebant mala mihi, kurie linkėjo man pikta, kalbėjo locuti sunt vanitates: tuščius dalykus e t dolos totą die meditaban tur. ir visą laiką skelbė klastas. 14 Ego autem tamquam surdus 14 Aš gi negirdėjau lyg kurčias non audiebam: ir lyg nebylys, kurs neatveria et sicut mutus non aperiens os savo burnos. suum. 15 E t f actus sum sicut homo non 15 Aš pasidariau kaip žmogus, kurs negirdi audie n s : et non habens in ore šuo reir kurs neturi savo burnoje kuo atsikirsti. dargutiones. 16 Quoni,am in te Domine spe16 Nes aš pasitikiu tavimi, Vieš r a v i: patie ; tu exaudies me Domine Deus tu, Viešpatie, mano Dieve, išklau meus. sysi mane. 17 Nes aš tariau; Tegul mano ne 17 Quia dixi: Neųuando superprieteliai nesidžiaugia dėl gaudeant mihi inimici m ei: et dum commoventur pedes mei, manės. Nes jei mano kojos svyruos, jie super me magna locuti sunt. išdidžiai kalbės prieš mane. 18 Nes aš esu pasiryžęs priimti 18 Quoniam ego in flagella paraplakimą, tus sum ■: ir mano skausmas yra visuomet et dolor meus in conspectu meo mano akyvaiz doje. semper. smarkiai plakasi. — Mano akiu... Nuo vargyje, nuliudime silpnėja akįs. — (12) Mano prieteliai... Prie vargingo kūno ir sielos stovio prisideda prietelių nemielaširdinguinas ir neprietelių per sekiojimas. Prieteliai jam nepadeda, nesuteikia paguodos; jie sustoja atstu nuo jo. Ebr. t . : mano mylimieji ir mano prieteliai stovi atstu nuo mano slogos ir mano gentįs laikosi nuošaliai. Taigi, prieteliai elgėsi su juo taip kaip su sergančiu raupsais. — (13) Kurie įieš kojo...: kurie tykoja mano gyvybės.— Griebėsi prievartos. Ebr. t.: statė ža bangus. —■Pikta: nelaimės. — Tuščius dalykus. Tikriaus: apie kenksmingus dalykus, apie sunaikinimą. — Klastas: neteisingus kaltinimus. —■ (14) A š gi negirdėjau...: kantriai kentėjau visą
neprietelių piktumą. Kantrumo Dovidui suteikė pasitikėjimas Viešpačiu: (16) Nes aš pasitikiu... — (17) Nes aš tariau... Pasitikėdamas Viešpačiu Dovidas meldžia, kad Dievas neduotu jo neprieteliams džiaugtis jojo žuvimu. Tokio gi džiaugsmo pavojus gresia. Neprieteliai pasiryžo naudotis kiek vienu Dovido reikalų pasvyrimu blogojon pusėn. E br. t. rasi reiktu išversti taip: tegul nesidžiaugia dėl manę3 tie, kurie, mano kojai suklumpant, di džiuotųsi prieš mane. — (18) Nes aš esu... Jis pasiryžęs kantriai pasiduoti kiekvienai bausmei, žinoda-mas, kad ją užsipelnė savo nuodėmėmis. Kentė jimas, toks ar kitoks, neduoda jam atilsio. Ebr. t.: aš esu arti puolimo. — Jis pražus, jei Dievas nepasiskubins jam