PSALM. 3, 4— 9
5
7
8
9
4 Tu autem Domine susceptor meus es, gi ori a me a, et exaltans caput meum. Vooe m.ea ad Dominum cla' m avi: e t exaudivit me de m onte sancto šuo. 6- Ego dormivi, et soporatus1 su m : et exurrexi, quia Dominus siisoepit me. Non timebo m illia populi circumdantis me : exurge Domine, salvum me ■fac Deus meus. (Juoniam tu percussisti omnes adversantes mihi sius causa: dentes peccatorum contrivisti. Domini ėst salu s: et super populum tuum benedictio tua.
smarkiaus. — (4) Esi mano globėjas. Ebr. t.: esi sk y d a s a p lin k m ane. Juo didesnis priešų ir vilties nustojusių būrys, juo prakilnesnis išrodo tvirtas Dovido pasitikėjimas Dievu. Jam Viešpats yra skydas, kurs uždengia jį iš visų pusių; ir ne tik skydas, bet ir jo garbė, kuri daug daugiaus verta, negu karališkas vainikas ir sostas, trum pam laikui iš Dovido atimtas. — Tu pakeli augštyn... Dovidas ėjo iš Jeruzalės į Aly vii kalną apsigaubęs ir galvą nuleidęs (2 Kar. 15, 30), bet Viešpats vėl ją pakels. Pakelti keno nors galvą reiškia suteikti jam galės, šlovės, pa daryti jį apgalėtoju. — (5 ) A s šaukiaus... Ebr. t. galima išversti: je i aš š a u k iu o s į V ie š p a t į,
jis
iš k la u s o
m ane nuo š v e n to j o k a ln o. Dievotam karaliui apsvarstymas praeities ge riausiai patvirtina jo viltį. - Kiek sykių jis maldavo Viešpatį, tiek sykių buvo išklausytas. —- Nuo savo šventojo kalno. Dovidas buvo palikęs sandoros skry nią Jeruzalėje (2Kar. 15, 25), taigi liko priešų atitolintas nuo Dievo buveinės vietos. Bet Dievui nėra nei tolumo, nei. kliūčių. Po šitos eil. ebr. t. yra selah. — (6) A š užmigau... Ebr. t.: aš a ts ig u liau ir u ž m ig a u ir a ts ik ė lia u . Nors priešų buvo daug, bet Dovidas buvo ramus
9
4 Tu gi, Viešpatie, esi mano glo bėjas, mano garbė, ir tu pakeli augštyn mano galvą.. 5 A š šaukiaus savo balsu į Viešpatį, o jis išklausė mane° nuo savo šventojo kąlno. -; 6 A š užmigau ir buvau kietai įmigęs; _ ir vėl atsikėliau, nes Viešpats palaikė mane. 7 A š nebijau stovinčios aplink mane tautos tukstančių. Kelkis, Viešpatie; išgelbėk mane, mano Dieve! 8 Nes tu užgauni visus, kurie man priešinasi be priežasties; tu sutrupini nusidėjėlių dantis. 9 Išsigelbėjimas yra pas Viešpatį; o ant tavo tautos teesie tavo palaiminimas. ir be baimės, nes Viešpats laikė jis savo globoje ir išėjusį iš Jeruzalės. —■ (7) Tukstančhį. Ebr. t.: d e šim čių tu k s ta n č ių . Kodėl Dovidias nesibijo, jis paaiškina maldos žodžiais, įsitikrinęs, kad nepasiliks neišklausytas. — Kelkis... Viešpats išrodo besiilsiąs, kolei negauname iš jo pagalbos. Malda lyg-kad pažadina ji- — (8) Nes tu užgauni... Ebr. t.: nes tu u ž g a v a i (u žg a u n i) v is ų m an o p r ie š in in k ų v e id ą . Viešpats jau ne sykį išliuosavo Dovidą nuo jo priešų. Jis Dievo išrinktas karalius. Kas jį užpuldinėjo, tie buvo didžiai pažeminti, iš jų atimta galė kenkti, taip kaip, su trupinus dantis laukiniems žvėrims, jie darosi nebekenksmingi. —■Nusidėjėlių. Savo . priešus Dovidas vadina nusi dėjėliais, nes sukildami, prieš jį, jie nusideda Dievui, kurs paskyrė Dovidą karaliumi. — (9) Išsigelbėjimas... Dovi das užbaigia psalmę apgalėtojo budu. Daugelis jam sakė: Nėra jam išsigel bėjimo pas jo Dievą, bet jis pats turi tvirčiausią viltį, kad jo išsigelbėjimas yra pas Viešpati; todėl jis įgauna pasitikėjimo, kad- Dievo palaiminimas ateis ant tautos ir pasibaigs jos sus kilimas, ir to palaiminimo jai mel džia.