70
PSALM. 20, 1— 0
Dėkojimas už išliuosavimą nuo mirties pavojaus. Psaimus XXIX. 1 Psaimus Cantici In dedicatione domus David. 2 Exaltabo te Domine ąuoniam susoepisti me: nec delectasti inimicos meos super me. 8 Domine Deus meus clamavi ad te, et sanasti me. 4 Domine ieduxisti ab inferno ani mam meam: salvasti me a descendentibus in lacum. 5 Psallite Domino sancti ė ju s: et oonfitemini memorife sanctitatis ėjus. 6 Quonia-m ira. in iudignatione eju s : et vita in voluntate ėjus. A d vesperum demorabitur fle-
tus :
29 (30). psalmė. 1 Psalme — giesmė Dovido namų pašventime. 2 Augštinsiu tave, Viešpatie, nes tu pakėlei mane ir nedavei mano neprieteliams džiaugtis iš manęs. 3 Viešpatie, mano Dieve, aš šaukiaus į tave, ir tu išgydei mane. 4 Viešpatie, tu išvedei iš mirusiiįjų buveinės mano sielą, išgelbėjai mane iš tarpo žengianciųjų į duobę. 5 Giedokite Viešpačiui, jo šven tieji,. ir šlovinkite jo šventąjį atmini mą. 6 Nes jis baudžia savo narse ir duoda gyvenimą iš savo va lios. Vakare randasi verksmas, o rytmetį linksmybė.
et ad matutinum lsetitia.
29. ps. Dovidas pats šlovina. Dievą, kurs išklausė j į ir tarsi iš kapo prikėlė jį, kviečia taipogi visus dievobaiminguo sius šlovinti tokį Dievą, kurs trumpai plakęs vėl malonus per visą gyvenimą. Savimi pasitikėdamas Dovidas buvo nužemintas, bet kuomet meldė Vie špatį palikti j į gyvą, liko išklausytas; taip nuliūdimas pavirto į džiaugsmą. (2 9 , 1). Psalmė... Ebr. t. reiktu išversti taip: Giesmė namų pašventime, Dovido psalmė. Daugelis aiškintojų spėja, kad šita ps. buvusi pirmą sykį giedota pašventime vietos busimai ba žnyčiai, pasibaigus marui (2 Kar. 24, 25; J Kron. 21, 26), t. y. kuomet pašvęsta altorius Areunos klojimo vietoje. Anot ldtų ji esanti sudėta, Dovidui išgijus iš sunkios ligos, arba pašventime karališ kojo Dovido rūmo ant Siono kalno. Pats antrašas, anot Talmudo liudijimo, esąs padėtas Judo Makabajaus padary tame bažnyčios pašventime. — (2) Augštinsiu... Dovidas pats nori di džiai šlovinti Dievą už išliuosavimą iš mirties pavojaus ir kviečia daryti tą-
pat kitus (5, e.); todėl, reikia manyti, kad tas pavojus buvo visiems bendras.— Pakėlei mane. Tikriaus anot ebr. t.: iš t r a u k e i, išsėmei iš gilaus nelaimės šulinio. — Nedavei mano... Dovido žuvimas butu padaręs didį džiaugsmą visiems jo neprieteliams. — (3) Išgydei mane. (4) ... išvedei... Aprašoma pavo jaus didumas. Jis turėjo baigtis mir timi, jei Dievas nebutu jo atitolinęs. — Į duobę: į kapą. — (5) Jo šventieji: tikri Dievo tarnai, mylėtojai. — Jo šventąjį atminimą. Stebuklingas atitolinimas baisios ligos yra lyg-kad paminklas, kurį Dievas sau pasistatė, ženklas jo teisingumo, o draug ir pasigailėjimo. Tas paminklas reikia šlovinti. — (6) Nes jisbaudžia... Žmonės susilaukia bausmės, kuomet Dievas užsirustina; rustinasi gi jis dėlei žmonių nuodėmių; gyvenimas (laimė) gaunama iš Dievo malonumo, t. y . Dievas pats savaime nori. vien žmogaus laimės. Todėl Dievo rustybė tęsiasi neilgai; ji panaši į naktį, po kurios vėl išaušta linksmas rytas. Ebr. t .: nes jo rūstybė per valandą, o