Page 36

INOVACIJŲ ERDVĖ į darželį. Mokslas nemokamas, valstybė apmoka.“ Sakau – o universitetas? Atsako nesupratęs – o kam? Sakau: „Kad vaikai kurtų geresnį gyvenimą, reikėtų mokslo.“ Sako: „Čia pas mus saloje labai gera viskas. O ką tie vaikai toliau veiks? Pabaigs mokyklą, man padės, šalia savo namų pastatysiu vaikui dar papildomą kambarį ir jis ten gyvens.“ O namas toks paprastas, vieno aukšto, vienas didelis kambarys, šalia virtuvė, langų nėra, šviesos nėra. Viskas prapučiama, langinės uždėtos medinės, net stiklo nėra. Ant žemės numesti čiužiniai, kažkokios pakabos, pakabinti rūbai, spintų nėra. Toks yra normalus gyvenimas saloje, taip gyvena didžioji dalis. Jokios prabangos. Nekilo noras iškeisti gyvenimą Lietuvoje į tokį gyvenimą be rūpesčių? Ne, kol kas kol kas tokio noro nėra (juokiasi). Bet pradėjau suprasti, kad yra kitas pasaulis. Ne tik toks, kur pas mus, kur viskas suvaržyta įstatymais, mokesčiais. Yra ir kitas pasaulis, kurį reikia irgi pažinti, jam padėti. Bekeliaudamas pamačiau globalių pasaulio problemų, kurios mane užgauna, ir matau, kad reikia joms ieškoti sprendimų. Pavyzdžiui, salų ekologija, plastikas. Plastikas yra pasaulio problema ir netgi tokiose vietose, kur aš buvau, kur artimiausias žemynas yra už 8 valandų skrydžio – net ir tokiose vietose yra problema su plastiku. Salose, kurios yra apgyvendintos, žmonės plastiką nuo pakrančių renka ir tiesiog sandėliuoja. Būna, kad pusę salos užima sąvartynas. Salos, kurios yra mažutės, neapgyvendintos nuo kranto linijos apie 10 metrų praktiškai yra vien plastikas: buteliai, plastikiniai pakavimo maišeliai, tinklo liekanos, putplastis ir panašūs dalykai. Per visa tai lipa jūros gyvūnai, gyvūnai, kurie toje vietoje gyvena, ir jie visi žalojasi: gali atrasti krabą, kuris gyvena butelyje ar plastiko indelyje. Vėžliai prisivalgo viso to, vėžliai įlenda į kažkokį plastiką, ir su tuo plastiku gyvena visą gyvenimą, keičiasi jų formos, yra žalojami. Krabai kur nors užsikabina, įstringa koja, ji degraduoja ar nutrūksta. Tą visą blogį teko matyti ir fotografuoti. Ar kelionės jūromis traukia dėl noro pamatyti salas, ar dėl pačios kelionės, paties plaukimo proceso? Pirmiausia dėl noro pamatyti kitą pasaulį. Man smagu plaukti, bet buvau turistas, ne profesionalus jūrininkas. O kaip turistas plaukdamas jachta gauni labai daug atsakomybės. Plauki sportine jachta, kuri yra greičiausia tame regione, greitesnės nėra, darai rekordus tokius, kokių Lietuvos jūrininkai nėra darę mūsų jūrose. Ir gauni atsakomybę kelias valandas stovėt prie šturvalo per 36 I ŠUOLIS

Plastiku užterštos salų pakrantės

Kai kitos valstybės eina penkiamyliais žingsniais, mes stagnuojame. Tai skatina kažką keisti, kad taptume laisva, dinamiška, proveržio valstybe savo dieninę ar naktinę pamainą. O jūroje gali bet kas atsitikti: gali gauti rimtą šoninę bangą, kuri gali apgadinti jachtą, vėjo gūsis gali sulaužyti, suplėšyt bures, gali užplaukti ant konteinerio, kuris netyčia iškritęs iš krovininio laivo, gali naktį užplaukti ant banginio – mūsiškiams taip yra buvę. Ir tada pradedi galvoti kitaip, įsijungia atsakomybė, labai didelis spaudimas, nes esi atsakingas už visus žmones, kurie kartu plaukia, – o tu esi naujokas. Tai keičia mąstymą, keičia požiūrį į viską, tada pasijaučia komandinė dvasia. Mes plaukėme tam, kad sustiprintume savo komandą, sustiprintume žmones, kurie yra kartu, ir pažintume vieni kitus. Taip, vėjas yra gerai, jachta yra gerai, bet, ko gero, man tai yra pramogos ar poilsio dalis, negalėtų būti gyvenimo būdas. Tai plaukti jachta nėra svajonių užsiėmimas... O kokios Jūsų svajonės gyvenime? Yra asmeninės svajonės ir globalios svajonės. Jeigu žiūrėtume į asmenines svajones, tai turiu vieną išsipildžiusią svajonę – labai keistai išsipildžiusią. Kai pradėjau verslą, kai man buvo 14 metų, turėjau svajonę turėti savo salą. Ir ta svajonė man vis knietėjo ir knietėjo. Ir kai man buvo 30, ir 40 metų, vis

galvojau: „Na, gal jau tuoj pavyks ją pasiekti.“ Ir taip išėjo, kad aš pasiekiau. Esu komandoje žmonių, kurie dabar kuria projektus, susijusius su Liberlandu, su sala, kuri jau yra ir valstybė, kuri turi ir savo piliečius, turi savo valdymo formą. Dirbu su žmonėmis, kurie dabar kuria savo valstybę. Ir tai yra kur kas daugiau, nei aš galėjau svajoti. O Lietuva nėra savotiškas Liberlandas, kurį irgi dalyvaujate kuriant? Lietuva iš dalies irgi yra startuolis ir tuo panaši į Liberlandą. Tačiau Lietuva suradikalėjo iš valdymo pusės... Aš čia jaučiuosi kitaip, jaučiuosi suvaržytas, nes tie įstatymai, kuriuos mes priėmėme paskutinius keletą metų, yra labiau varžantys, negu laisvinantys, ir man tai nepatinka. Dabar stagnuojame, mūsų greitis yra nepakankamas. Kol kitos valstybės eina penkiamyliais žingsniais, tokios kaip Estija, Vokietija, Suomija, ir daug investuoja į skaitmeninimą, į gyventojų vertimą savotiškais jaunais ir naujais verslininkais, aktyviais bendruomenės nariais, mes Lietuvoje stagnuojame. Ir tai skatina kažką keisti, kad taptume laisva, dinamiška, proveržio valstybe. Taptume labiau Liberlandas prie Baltijos jūros.

Profile for Lemiamas Šuolis

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Advertisement