Page 31

Pradedame nuo pradžių. Vieni žmonės žino Marių Pareščių visuomenėje kaip hakerį. Kiti - kaip kibernetinio saugumo ekspertą. O kaip pats save apibūdintumėte? Šiuo metu – kaip hakerį, kuris labiau dirba su žmogaus galva, negu su kompiuteriu, kuris keičia žmonių gyvenimus, ypač jaunų žmonių. Aš dabar labai daug dirbu su jaunais žmonėms, kurie ateina su verslo idėjomis – o aš padedu jas paversti verslais, naujomis darbo vietomis, naujais mokesčiais, sumokamais Lietuvai. Padedu tapti savarankiškais žmonėmis, ne valstybės išlaikytiniais, kurie kuria naujas darbo vietas ir savo ruožtu padeda kitiems. Gerai, o iš kur atsirado hakerio reputacija? Tai prasidėjo labai seniai. Aš 80-ųjų metų pabaigoje jau buvau vienas iš Lietuvos piratų-knygnešių, kurie į Lietuvą vežė kompiuterinius žaidimus. Žaidimus taip pat „lauždavome“ tam, kad juos galima būtų kopijuoti, platinti Lietuvoje.  Tuo metu nebuvo tikrų kompiuterių, kaip juos įsivaizduojame dabar, buvo tik buitiniai “kompiuteriai”, jungiami prie televizoriaus, “ZX spektrum” tipo kompiuteriai. Žaidimai ar programos įsirašydavo garso signalu į kasetę - paprastą magnetinę juostą. Įdėjus magnetinę juostą keliolika minučių tą signalą siųsdavo į buitinį kompiuterį, jis užkraudavo žaidimą į kompiuterio atmintį ir buvo galima žaisti. Būdavo joystickai, klaviatūros ir vaikai žaisdavo tiesiog prie buitinių televizorių. Kokie tai buvo žaidimai? Jei iš įdomesnių, buvo sokobanai  visokie, tas pats Super Mario. Žaidimų tuomet buvo nedaug, o čia, Lietuvoje, nebuvo iš viso. Kad gautume kokį nors žaidimą, turėjom piratauti. Toliau sekė paprasti kompiuteriai, buitiniai kompiuteriai, jau vadinami PC (Personal Computer). Tų kompiuterių programinę įrangą taip pat piratavome ir vežėme į Lietuvą. Tai praktiškai nuo 90-ųjų metų pradžios iki pabaigos mes buvome tie žmonės, kurie Lietuvos mokyklos ir valstybines institucijas aprūpindavo programine įranga. Legalios nusipirkti niekas negalėjo, tiesiog Lietuvoje nebuvo Microsoft atstovybės - nieko. Microsoft pradėjo platinti Windows95 su kompiuteriais apie 1995-6 metus. Prieš tai buvo Office ir 3.1-3.11 versijos seni Windows, kurie kartais ateidavo su kompiuteriais, bet dažniausiai Lietuvoje buvo naudojama piratinė programinė įranga, valstybė oficialios neįpirkdavo. Mes buvome tie negeri piratai, kurie visą Lietuvą aprūpino programine įranga jos gyvavimo pradžioje.

Gyvenamasis namas Ramiojo vandenyno atole

Mes Lietuvoje vienaragių nemokam auginti. Didelė tikimybė, kad visi mūsų vienaragiai pabėgs į kitą ganyklą O kaip piratavimas pavirto entrepreneryste ir darbu su jaunimu, su startupais ir jaunais verslininkais? Piratavimas, ko gero, po to perėjo į rimtesnius dalykus: įsilaužimus į programinę įrangą ir serverius (hackingą). Studentavimo laikais jau tą darėm. Ir 2000-ųjų pradžioje aš jau perėjau į „baltąją pusę“ – vadinkim taip. Tapau tuo, kuris Lietuvoje pardavinėjo legalią programinę įrangą ir užsiiminėjo kibernetiniu saugumu: saugojom nuo virusų, saugojom nuo įsilaužimų į interneto svetaines. Po to atsirado vienas pirmųjų lietuviškų startuolių – 1999 metais mes su kolega įkūrėme portalą Draugas.lt. Tai portalas, kuris gimė iš hobio, užaugo į sėkmingą verslą ir vis dar veikia šiandien. Portalo dėka tūkstančiai porų surado vienas kitą, vedė, užaugino vaikus. Tiesa, prieš kiek laiko man teko projektą palikti, ir po 19 metų bendro darbo su partneriu savo dalį iškeičiau į kiek kitokį verslą – į nekilnojamąjį turtą. Tai verslo biurų pastatas Vilniuje, kuriame yra technologinis jaunų verslų inkubatorius, kuris padeda jauniems verslams nuo nulio, nuo idėjos išaugti iki realaus verslo. Taip prieš 10 metų tapau mentoriumi, kuris padeda

startuoliams, jaunų idėjų autoriams, inžinieriams, inovatoriams komercializuoti jas. Taip hobis, kuris buvo susijęs su mentoryste jaunimui, palengva peraugo į verslą, kuris susijęs su pavienių startuolių vystymu, užauginimu iki tikrų verslų, kurie neša valstybei mokesčius ir kuria naujas darbo vietas. Tai laukiate užaugant savo vienaragio – milijardinės apyvartos įmonės? Lietuvoje vienaragio mes artimiausiu metu turbūt neturėsime. Yra pavienės užuomazgos, kurias galima vadinti  įmonės„vienaragio“  užuomazgomis, kai jaunos įmonės daro šimtų milijonų apyvartas, kur jau realu, kad jos gali kažkada ir milijardo vertės užaugti, bet kol kas nesu tikras. Nes didžiausia bėda yra ta, kad mes Lietuvoje vienaragių nemokam auginti.  Valstybė bando dėti tam tikras pastangas, bet, kaip rodo praktika, užsienio investuotojai, kurie ateina ir investuoja į tokius didelius projektus, reikalauja, kad įmonė būtų registruota jiems patogioje jurisdikcijoje. Dažniausiai tai Didžioji Britanija arba JAV. ŠUOLIS I 31

Profile for Lemiamas Šuolis

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Advertisement