Page 16

IDĖJOS IR GYVENIMAS

Dabar mes priėjome žemėlapio kraštą, ir turime spręsti patys, kur ir kaip eiti, braižyti savo naują žemėlapį tyje skirtingų kraštų. Klausimas, kurį sau kėliau ir tebekeliu – kokius veiksmus valstybė turi atlikti, kad pasiektų tokį išsivystymo ir gerovės lygį, kaip Vokietijos, Japonijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų?“

Kas nutiko? „Baigėsi žemėlapis. Buvo labai aiškus tikslas – bet mums tą žemėlapį davė kaimynai iš Vakarų Europos. O dabar mes priėjome žemėlapio kraštą, ir turime spręsti patys, kur ir kaip eiti, braižyti savo naują žemėlapį. Ta žemėlapio krašto būsena – tai užstrigimas ties senomis idėjomis, kad užtenka būti ES, kuri užtikrina priėjimą prie kapitalo, ir viskas savaime išsispręs. Kapitalas ir technologijos pačios nieko neišspręs. Konkuravimas vien žemesne kaina nieko neišspręs. Aš manau, kad svarbiausia šiandien galvoti apie priėjimą prie žmonių, prie darbo, prie idėjų, prie kūrybos, prie informacijos.“ Europoje vis dar gajus įsitikinimas, kad galima gyventi kaip anksčiau, teigia ekonomistas. „Tačiau žemėlapis baigėsi. Jei Fukuyama sakė, kad istorija baigėsi su Berlyno sienos griuvimu, tai ne. Geopolitinės problemos nėra išspręstos, o Europa atsipalaidavo.“ Azijos valstybės gal ir negali būti tiesioginiu modeliu Europai dėl savo gerovės lygio, tačiau iš jų galima pasisemti realizmo bei ryžto keistis. „Azijoje vyrauja laukinis kapitalizmas, visos valstybės siekia proveržio, BVP augimo bet kokia kaina. Singapūrui pavyko, Pietų Korėjai pavyko, bet čia didžiausią įtaką padarė pačios valstybės, nes jos atsakingos už planavimą – verslo perspektyva trumpalaikė. Ir vėlgi – ir Singapūro, ir Korėjos stebuklą lėmė investicijos į švietimą.“ Ko iš šių valstybių galėtų pasimokyti Lietuva? „Valstybė turi susikurti instrumentus, paprastai tariant, iždą, nes negalima pasitikėti vien užsienio investuotojais. Krizių metu jie pasitrauks. Negalima sukurti tvarios augimo trajektorijos, jei pats jos nesukuri. Kita vertus, vieno modelio nėra, tinkamo visoms valstybėms – kam logistika, kam medvilnė, kam iškasenos.

Valstybės suformuoja savo išskirtinumą, ir nukreipia pajėgumus ten, kur gali būti išskirtinis pranašumas. Lietuvai to trūksta, darėm viską vienu metu, bet nebuvo iškomunikuoto dalyko, ant kurio viskas statoma – tą išmokau iš Azijos. Tačiau taip pat ir neturime užstrigti ant vieno proveržio, sėkmės istorijos. Jei pasisekė vienas, investuojame į kitą, kaip jau minėtas Singapūras, kuris kas dešimtmetį atkreipia dėmesį į pasaulinę paklausą ir veržliai užsigriebia dar vieną naują sritį.“ Labiausiai ekonomistą slegia tai, kad Lietuva vis dar bando save pozicionuoti kaip pigios darbo jėgos šalį. „Ča tiesiog pražūtinga strategija. Nei mes esam tokie pigūs, nei mes esam tokie našūs, geriausi išvažiuoja, nes rinka nevertina. O taip prarandi talentus. Gali turėti technologijas, lazerius, bet geriausi talentai galų gale atsiduria Vokietijoje ar Skandinavijoje. Su tuo reikia rimtai kovoti, nes valstybė atsiduria ant nuosmukio slenksčio. Aišku, galima importuoti žmones, bet tada grįžtam prie tos socialinės integracijos problemų, ir kaip mes juos priimame“.

Kelias namo – ir į politiką

Kas paskatino grįžimą namo, į Lietuvą? – klausiame. Tuo metu, kai Paulius Kunčinas dirbo Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre, viename sparčiausiai augančių Pietryčių Azijos megapolių, sulaukė netikėto Lietuvos pramonininkų prašymo padėti ieškoti naujų eksporto rinkų šiame regione. Apsiėmęs tėvynainiams padėti, Paulius pradėjo domėtis giliau Lietuvos ekonomikos raida – ir remdamasis savo patirtimi, sukaupta keliolikos metų darbe, parengė ir Lietuvos ekonominio proveržio strategiją. Joje ekonomistas pasiūlė sprendimus, kaip sureguliuoti darbo rinką, mokestinę sistemą, valstybės valdymą, mažinti biu-

Lietuvai reikia kitokios ateities

Pauliaus grįžimas ir misija Lietuvoje turbūt irgi susijusi su atsakymu į tą klausimą? „Visada tikėjau, kad mano pašaukimas yra kurti, daryti teigiamą pokytį. Piešti nelabai moku, kažkada bandžiau kurti filmus – dabar noriu kurti pažangesnę visuomenę.“ Tačiau ar tai nėra Misija neįmanoma? „Aš įsitikinęs, kad tai įmanoma! Įvairiose valstybėse teko matyti įvairių situacijų, bet įsitikinau, kad viskam yra sprendimas, ir jis nėra sudėtingas. Jo dėmenys – politinė valia, priėjimas prie finansų, technologijų ir žmonių. Sėkmės ir nesėkmės dėsniai yra pakankamai aiškūs, bet Lietuva yra tarsi pasimetusi, tarsi nenorinti įsigilinti, įsiklausyti ir kažką pakeisti pati.“ Bet juk kai mes stojome į NATO ir Europos Sąjungą, lyg nebuvo to pasimetimo. 16 I ŠUOLIS

Bėgant maratoną Madride

Profile for Lemiamas Šuolis

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Advertisement