Page 15

kamera, po to net per Lietuvos televiziją rodė, nes visiems egzotika buvo – kažkoks vaikas nuvažiavo į Angliją“. Po tokių patirčių Pauliui grįžti į Lietuvą nebuvo taip lengva, kaip atrodė. „Mane apėmė savotiška euforija, pamačiau pasaulio – bet iškart susidūriau su pavydu. Mokykloje visi atstūmė, mokytojai vadindavo mane forsu. Tada vėl kreipiausi į danus – gelbėkite, nebepritampu. Savo klasėje geriau už kitus mokėjau angliškai, bet po metų svetur viskuo kitu atsilikinėjau, ir sistema negalėjo ar nenorėjo padėti man pasivyti.“ Globėjai Danijoje surado būdą Pauliui padėti – įtaisė jį internatinėje mokykloje, kurios modelį sukūrė toks N. F. S. Grundtvig, danų poetas, filosofas, iš kaimo kilęs inteligentas. „Tas internatas buvo gal kiek panašus į žydišką kibucą – visi vaikai turėjo dirbti, aš, pavyzdžiui, turėjau rinkti arklių mėšlą. Bet ta mokykla buvo ideologiškai ir vertybiškai labai stipri, kažkoks toks ir socialistinis, ir drauge kapitalistinis danų modelis.“ Paulius iki šiol su dėkingumu prisimena tos ugdymo sistemos poveikį jo asmenybei. „Aš labai jiems skolingas, nes jie ir suformavo, įskiepijo norą būti pilnaverčiu žmogumi. Siūlė ir operatorium dirbti, ir teatrą statyti, ir kalbų mokytis, ir poeziją skaityti. Ir pirmą kartą ten įsimylėjau, pirmą kartą širdį sudaužė. Pats patyriau, kad tokia ugdymo sistema suformuoja žmogų kaip asmenybę. Praleidau gal kažkiek matematikos, bet išmokau kritiškai mąstyti, vertinti, nebijot klysti, būti tolerantiškas klystantiems.“

Britiškas pasas į pasaulį

Baigus pagrindinę mokyklą, reikėjo rinktis – ar likti Danijoje ir galutinai „sudanėti“, ar keliauti kitur. „Supratau, kad pasilikęs čia galiu greitai nutautėti – ir pirmą kartą sąmoningai pasirinkau, pasižadėjau būti visada lietuviu, nes juo gimiau. O Britanija buvo tarsi pasas į bet kokį kontekstą, kosmopolitiškas kraštas, kuriame gali likti savimi bet kuriuose horizontuose.“ Ten būdamas Paulius pamatė visas atsiveriančias galimybes, kai Švedija dar tik stojo į Europos Sąjungą. „Aš jau tada kažkaip mačiau ar jaučiau, kad tas projektas yra geriausia, kas galėjo nutikti Europai.“ Tiek Anglija, tiek Danija skiepijo supratimą, kad nėra nieko neįmanomo. „Jei anksti atsikelsi ir eisi dirbti, niekada nebūsi alkanas. Padėti kitam, nes drauge kilti lengviau, nei atskirai. Anglai gal labiau parodė, kaip reikia spręsti problemas, įsivardinti ir išspręsti. Kalbėti tiesą ir prieiti prie susitarimo, ir jį vykdyti, o ne dejuoti.“ Po to sekė studijos Oksfordo Universitete, kuris išmokė logikos, išmokė dėstyti mintis ir jas argumentuoti. „Danijoje supratau solidarumo, socialinės lygybės

Užupio Respublikos gimtadienio šventėje

Anglijoje pirmą kartą susidūriau su tokiomis senomis vertybėmis kaip kilnumas, dosnumas, orumas, rūpestis kitu svarbą, tokias vertybes, o Anglijoje pirmą kartą susidūriau su tokiomis senomis vertybėmis kaip kilnumas, dosnumas, dėmesys, orumas, pakantumas, rūpestis kitu. Griežtumas ir nepasidavimas turint tvirtą vertybinį stuburą. Kaip svarbu įsilieti į visuomenę neprarandant savo identiteto“.

Spalvingu karjeros keliu per pasaulį

Baigęs studijas, Paulius Kunčinas nenustygo pažįstamoje vietoje – įgytos kompetencijos du dešimtmečius vedė per pasaulį, kur bedirbdamas jis tapo ekonominio augimo, proveržio ekspertu ir kūrė valstybėms ekonominio klestėjimo, pažangos strategijas. „Iškart po mokslų įsidarbinau leidybinėje kompanijoje, kuri rengdavo metinį leidinį apie kylančių pasaulio valstybų ekonomiką.“ Karjeros kelias pirmiausia nubloškė į Rumuniją. „Kaip laiko mašina iš aristokratiškos Anglijos mane perkėlė į korumpuotą pokomunistinę šalį, bandančią stoti į Europos Sąjungą. Tada supratau, koks svarbus tai projektas ir kokia stojimo į į Europos Sąjungą prasmė. Be ES Rumunija nebūtų pajudėjusi iš vietos, ir reformas ji darė konvejeriu, automatiškai. Tačiau tai buvo vienintelis kelias, ir pokyčiai matėsi gyva akimi. Buvo justi, kad tai vienintelis išsigelbėjimas, nes kitas kelias buvo tas, kuriuo teko eiti – ir žinome, kaip tai sekėsi – Ukrainai ar Moldovai.“ Pasak Pauliaus Kunčino, stojimas į Europos šeimą sukoncentravo valstybių

politinę valią, ir tai buvo pirmas kokybinis šuolis – taip pat ir mūsų, Lietuvos. „Europos standartai visom prasmėm yra vieni aukščiausių pasaulyje. Todėl dabar truputį keista, kai mes kvestionuojame Europą. Nenuvertinkime jos, nenuvertinkime jos reikšmės mūsų raidai ir atsigavimui.“ Visi nori būti Europoje, pasak ekonomisto. Turkija pradėjo ten veržtis dar stovint Berlyno sienai, dėl to vyko ir Ukrainos Maidanas. „Europa yra labai aiškus, ne atsitiktinis projektas, kuris remiasi labai aiškiomis vertybėmis, remiasi krikščionybe – nebijau to žodžio. Mes esame šeima, ir turime nebijoti pasakyti, kad šeimoje yra tam tikros taisyklės, čia ne atviras klubas visiems. O tos taisyklės, tos ribos, remiasi ir turi remtis vertybėmis.“ Žvelgiant į Rytų Europos šalis, ekonomistui labiausiai rūpėjo, kaip valstybės atsikrato komunistinio, sovietinio bagažo, tampa europietiškomis. „Jau tada buvo matyti, kurios valstybės pasinaudos šia galimybe sėkmingai, o kurios yra pasmerktos atsilikimui. Įstatymų viršenybė, požiūris į korupciją, infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas. Kai trūksta kvalifikuotų žmonių – tai čia vėl švietimas – tai ir proveržio nepadarysi“. Vėliau darbas su augimo ekonomika vedė į Bulgariją, Turkiją, Artimuosius Rytus ir Pietryčių Aziją. „Čia esančioms šalims kūriau ekonominės pažangos strategijas, kurias teko pristatyti Davoso ekonomikos forume. Dirbau trisdešimŠUOLIS I 15

Profile for Lemiamas Šuolis

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Advertisement