Page 14

IDĖJOS IR GYVENIMAS

Tikiu laisva valia, tikiu, kad žmonės keičia likimą – jie ėjo, aukojosi, stojo, priešinosi, ir įvyko stebuklas – Lietuva tapo laisva

Prie memorialinės rašytojo Jurgio Kunčino sienos Alytaus bibliotekoje

„Susitikom 1991 metų sausio 14 dieną – o jo gimtadienis sausio 13 d. Labai emocinga diena buvo – ir dėl asmeninių dalykų, ir tauta buvo sukrėsta, ir pakilimas, ir nerimas... Pradėjom kalbėtis apie viską, kokia Lietuvos ateitis. Tuo metu niekas nežinojo, kuo viskas pasibaigs. Ir tada jis man įskiepijo tą pojūtį, kad gyvenime gali būti visko. Galėjome būti nelaisvi, ištremti, pasmerkti mirčiai. Bet aš nesu deterministas, aš tikiu laisva valia, aš tikiu, kad žmonės keičia likimą – jie ėjo, aukojosi, stojo, priešinosi, ir įvyko stebuklas – Lietuva tapo laisva. Bet ta laisvė nebuvo atsitiktinė, nebuvo užprogramuota. Niekas nėra užprogramuota. Žmonės ėjo prieš tankus, rizikavo, žuvo ir išsikovojo. Tauta buvo vieninga kaip kumštis ir buvo pasiektas rezultatas. Tenelieka tai tik skambiomis frazėmis“.

Savojo kelio paieškos

„Tėvas daug mane išmokė – mylėti gyvenimą ir laisvę. Jis visada mane palaikė. Jaunystėje buvau labai linkęs į kultūrą, filosofiją. Tačiau galiausiai apsisprendžiau pasukti dar kitu keliu“, – prisimena Paulius Kunčinas. „Nors imponavo rašytojo pavyzdys, nusprendžiau gyventi pats. Pats tapti literatūriniu personažu. Negali gyventi vien per kitų patirtį ir po to rašyti knygas. Nes kai Jurgio klausiau, kodėl taip vėlai pradėjo rašyti, atsakė: ‘Gyvenimą turi gyventi kaip žuvis, ryjanti planktoną. Tu negali rašyti, nenugyvenęs gyvenimo. Tai gyvenimas turi pagimdyti knygą. Negali išmokt rašyt, jei negyvenai. Turi praeiti viską – klaidas, nuopuolius.‘ Ir aš pats nedrįsau rašyt, nes nesijaučiau kad turiu ką parašyti.“ Gimtuosius namus Paulius paliko sulaukęs vos trylikos – išvažiavo į Daniją, kur vietinių fermerių dosnumo dėka mo-

Pirmas grįžimas į Lietuvą su Malaizijoje gimusia dukra Kotryna

14 I ŠUOLIS

kėsi mokykloje ir gyveno savarankiškai. „Pinigų visai neturėjau, trylikametis buvau išlaikytinis. Vėliau atsirado galimybė tose fermose užsidirbti. Iš pradžių braškės, po to bulvės. Kai pajutau pirmą tikrų pinigų, vakarietiškų pinigų skonį, nėriau visa galva ir sukausi kaip viesulas, nurinkdavau tą lysvę tris kartus greičiau nei kiti“. Kas traukė palikti gimtinę ir keliauti svetur, į nepažįstamą kraštą tokiomis sudėtingomis sąlygomis? „Mane vedė smalsumas, buvo įdomu pažiūrėti, kas už tos tvoros. Žinojau, kad turiu geresnius šansus ten. Bet iš esmės tai buvo pasaulio pažinimo noras. Turėjau polinkį mokytis kalbų, ir vienu metu atsirado galimybė mokytis danų kalbos. Tai ir išvykau į danišką kaimą, kuriame gyveno daugiau kiaulių, nei žmonių. Ten pamačiau pirmąjį McDonald’s. Mano pirmas Big Mac padarė tokį įspūdį, kad net aprašiau jį vaikų laikraštyje Aitvaras, kurį Tėvelis redagavo. Mums tiek nedaug tada reikėjo – bet tai darė tokį įspūdį, koks jis brangus, koks jis skanus“. Vėliau Paulius išvyko į Angliją ir studijavo filosofiją, politiką bei ekonomiką viename seniausių ir garbingiausių pasaulio universitetų - Oksforde. „Danijoje dirbdamas prie žemės sukaupiau savo pirmą kapitalą ir jį sėkmingai investavau - nusipirkau videokamerą ir bilietą į Angliją, nes visą laiką norėjau ją pamatyti. Oro uosto kontrolės pareigūnai mane sustabdė, klausė – ‘Ar jūsų tėvai iš KGB?‘ ‘Na ne‘, sakau. ‚Tai kaip jūs čia atsiradote?‘ ‚Na, užsidirbau braškių lauke ir atvažiavau kaip turistas.‘ Keturiolikmetis. Bet Anglija tada padarė didelį įspūdį, viską filmavau savo naująja

Profile for Lemiamas Šuolis

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Advertisement