Page 11

Fantastinė literatūra žadina smalsumą ir drąsina veikti, drąsiai ir plačiai mąstyti, atveria perspektyvas į žmogaus proto galią

Nustebsite, bet tai, ką neseniai atradau, ir kas mane čia atvedė, bent iš dalies yra literatūra, mokslinė fantastika ir mokslo populiarinimo literatūra – paskutinis autorius, kurį intensyviai skaitau, yra japonas, Michio Kaku. Rimtai, per tą literatūrą supratau, kaip dalykai veikia pasauliniu lygmeniu, arba kaip tai papasakot. Tai, ką kadaise perskaičiau, dabar jau yra seniai įvykę. Aš tą literatūrą priimu kaip futurizmo filosofiją, žadinančią fantaziją, o taip pat proto galią. Tokia literatūra žadina smalsumą ir drąsina veikti, drąsiai ir plačiai mąstyti, atveria perspektyvas į žmogaus proto galią. Jos dėka atsiranda drąsesnių minčių, nes mes labai užsiciklinam savo dabarties rūpesčių virtuvėse.

ir veiklą, ir kartais darau sau išvadą, kad ji ne mažiau nuveikusi, negu jos vyras – Prezidentas. Jos nepaprastai spartus augimas, profesionalumas, darbas daugybėje temų – tuo pačiu išliekant šilta, žmogiška asmenybe: tai mane žavi net ir iš už Atlanto.

Tai šitą literatūrą skaitėt nuo vaikystės? Vaikystėje man labiau detektyvai patiko, jie mane pastūmėjo prie teisės, buvau didelė jų žinovė. Pagrindinė, aišku, buvo britė, Agatha Christie – tuo metu ji buvo pasiekiamiausia. Ji mane ir atvedė iki teisės. O kai pradėjau dirbti švietimo, mokslo srityje, visada ieškojau platesnių šaltinių. Kaip mokslininkė turiu remtis empirika, bet įkvepia būtent mokslinė fantastika, mokslo populiarinimo knygos. Štai ir dabar skaitau knygą apie IV pramonės revoliucijos valdymą – užvaldys mus tie robotai ar neužvaldys.

Paskutinis klausimas – žinau, mėgstat keliauti. Ką pirmiausia aplankot, atvykę į naują miestą? Pirmiausia ieškau gero gido. Skamba juokingai – man labai patinka ekskursijos. Aš mėgstu ieškoti žinių, naujų šaltinių – egzotiškų, nišinių žinių. Todėl pirmiausia ieškau įdomių žmonių, kurie gebėtų profesionaliai parodyti vietoves, pravesti ekskursiją – įvairiausiomis, keisčiausiomis temomis. Pavyzdžiui, viena iš pastarųjų ekskursijų, suteikusi neapsakomą malonumą – “Barselona pagal Gaudí”. Kai visą dieną praleidi vaikščiodama po Gaudí architektūros palikimą, ir neišpasakytai giliai pažįsti tą kultūrą, tą miestą, tą šalį visai kitu aspektu. Kitaip tariant ispanų kultūros pažinimas vyksta per vieno žymiausių jos architektų kūrybos pažinimą. Vaikštai klausydamas ištisų paskaitų, įdėmiai, naujomis akimis žiūrėdamas į dalykus, kuriuos kasdien mato tūkstančiai – ir taip išvysti ir

O kas dar įkvepia? Paskutinė mano tokia tolima herojė, kurios neteko sutikti gyvai – bet gal tam, kad liktų herojumi, herojaus ir nereikia sutikti gyvai – yra Michelle Obama. Seku jos kaip stiprios, savarankiškos moters augimą

O iš arčiau? O iš arčiau? Nuo vaikystės mane supo labai intelektualūs ir žingeidūs žmonės. Man labai pasisekė su puikiais mokytojais mokykloje, progresyviai mąstančia profesūra, mokslininkais, praktikais. Lietuvoje išties labai daug pažangių žmonių, kuriuos teko sutikti ir su jais bendrauti. Iš kiekvieno jų mokiausi. Kiekvienas jų yra mažas herojus mano gyvenime.

pajusti viską viename. Aišku, galėtum apie daug ką pasiskaityti internete, bet taip tu gali ir girdėti, ir matyti, ir net užuosti. Na gerai, ne paskutinis buvo klausimas. Koks Jūsų didžiausias pasiekimas? Nebūtinai stebuklingas ar akademiškai išskirtinis – gali būti ir didžiausias išaugintas moliūgas. Gali būti, kad tai ir yra didžiausias išaugintas moliūgas (juokiasi) – bet iš tiesų ne. (Akimirkai susimąsto.) Kai stažavausi JAV, buvo toks nutikimas. Laisvalaikiu lankiausi viename didžiausių okeanariumų Baltimorėje, ir prie tokio aukšto aukšto eskalatoriaus, vedančio iš vieno aukšto į kitą, pamačiau susispietusią minią – ir niekas kažkodėl tuo eskalatoriumi nekilo į viršų. Priėjau arčiau – man ir pačiai reikėjo užkilti – ir pamačiau aštuonmetį berniuką, kuris įsikibęs į turėklą klykė iš baimės ir nesileido užkeliamas į viršų. Niekas negalėjo nieko su juo padaryti. Aš priėjau ir pradėjau su tuo berniuku kalbėtis. “Klausyk”, sakau, “žinai – aš irgi labai bijau kilti. Bet pabandom kartu – duok man ranką, kad man būtų drąsiau.” Neužilgo jis ištiesė man ranką ir abu užlipome ant eskalatoriaus. O kai užvažiavom į viršų, aš jam sakau: “O dabar atsigręžkim ir pamojuokim visiems tiems apačioje, kurie manė, kad mes bijosim užkilti. Parodykim jiems, kad nebebijom!” Ir čia berniukas pradėjo juoktis. Jis įveikė baimę. Turbūt tai ir bus didžiausias mano pasiekimas. Padėti kitiems įveikti baimę. Padėti kitiems kopti į viršų – tame matau savo pašaukimą. Gerai, tikrai tai buvo paskutinis klausimas, jei jau baigėm šiuo pasakojimu – drąsos kopti aukštyn! ŠUOLIS I 11

Profile for Lemiamas Šuolis

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Žurnalas ,,Šuolis”  

Žurnalas ,,Šuolis", 2019 gegužė.

Advertisement