Page 1

KONKURENCIJOS IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISĖS NAUJIENŲ APŢVALGA: 2011 M. IV KETVIRTIS

1.

KONKURENCIJOS TEISĖ

1.1. Svarstomas naujos redakcijos Konkurencijos įstatymo projektas Šiuo metu Seime svarstoma nauja Konkurencijos įstatymo redakcija. Nauja įstatymo redakcija numato keletą svarbių naujovių: - Vienas iš svarbiausių pakeitimų – naujai diegiama tyrimų prioritetų sistema. Įdiegus tokią sistemą, Konkurencijos taryba turėtų viešai paskelbti savo veiklos prioritetus ir įgytų galimybę atsisakyti pradėti tyrimus pagal teikiamus skundus vien dėl to, kad skunde minimas tyrimas neatitinka pasirinktų prioritetų. Tikimasi, kad tokia sistema sudarys Konkurencijos tarybai galimybę panaudoti ribotus išteklius sprendţiant didţiausią poveikį vartotojams keliančias konkurencijos teisės problemas. Praktiškai tai reiškia, kad taryba turės teisę atsisakyti pradėti tyrimą net ir tais atvejais, kai bus pateikta pakankamai svarių Konkurencijos įstatymo paţeidimo įrodymų. Todėl tikėtina, kad ši naujovė paskatins nuo paţeidimų nukentėjusius ūkio subjektus daţniau kreiptis teisinės gynybos tiesiogiai į teismus, o ne į Konkurencijos tarybą; - Kita minėta svarbi naujovių grupė – papildomai išplėstos tarybos galios tiriant konkurencijos teisės paţeidimus: o

tarp reikšmingiausių naujovių numatoma Konkurencijos tarybos galimybė naudoti kituose tyrimuose sukauptą informaciją nagrinėjant konkurencijos įstatymo paţeidimo bylas. Tikėtina, kad ši naujovė suteiks Konkurencijos tarybai galimybę sparčiau ir efektyviau atlikti tyrimus, kadangi tyrimų eigoje nereikės papildomai rinkti jau anksčiau kituose tyrimuose surinktos informacijos. Kita vertus, tai kartu reiškia, kad komunikuodami su Konkurencijos taryba ūkio subjektai turės labai gerai įvertinti, kad viename kontekste tarybai pateikta informacija gali būti panaudota visiškai kitiems tikslams;

o

Prie išplėstų galių tiriant paţeidimus taip pat galima priskirti ir tarybai siūlomą sudaryti galimybę gauti informaciją iš elektroninių ryšių paslaugų teikėjų apie registruotus abonentus ir pareikalauti atskleisti tarp šių abonentų vykdomos komunikacijos turinį. Pastebėtina, kad gaudama tokią informaciją Konkurencijos taryba neprivalės informuoti tiriamų ūkio subjektų apie jų atţvilgiu pradėtus tyrimo veiksmus, todėl tiriami ūkio subjektai pakankamai ilgai gali nesuţinoti apie jų atţvilgiu vykdomą tyrimą.

- Siūlomose Konkurencijos įstatymo pataisose taip pat yra išplėstas ratas asmenų, kurie gali būti atleidţiami nuo baudos pranešę apie konkurencijos teisės paţeidimą. Taip pat numatoma galimybė nuo sankcijų atleisti buvusius įmonių vadovus, jeigu jie teikia Konkurencijos tarybai informaciją apie buvusių darbdavių dalyvavimą paţeidţiant įstatymą.


1.2. Aktuali praktika  Kokias konkurencijos teisės taisykles formuoja sprendimas laivybos sektoriaus byloje (Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-25)? 2011 m. gruodţio 8 d. Konkurencijos taryba pripaţino 32 laivų agentavimo paslaugas teikiančias bendroves ir jų asociaciją sudarius susitarimą dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų kainų. Toks sprendimas yra grindţiamas tuo, kad 1998 m. Lietuvos laivų maklerių ir agentų asociacija savo veikloje faktiškai pradėjo naudoti minimalių rekomenduojamų paslaugų kainų lentelę, 2003 m. patvirtino etikos kodeksą, kuriame numatė drausmines sankcijas uţ ţymiai maţesnių, nei rekomenduojamų tarifų taikymą, o laikotarpiu nuo 2003 iki 2006 m. kelis kartus svarstė asociacijos narius uţ ţymius nukrypimus nuo rekomenduojamų kainų. Uţ nutarime nustatytą paţeidimą bendra paskirtų baudų sumą sudarė beveik 12 mln. litų, o didţiausia bauda siekė 1,8 mln. litų. Paţeidimu apkaltintos bendrovės šį Konkurencijos tarybos nutarimą apskundė teismui. Šioje byloje priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas leidţia daryti pakankamai svarbias įţvalgas apie tarybos formuojamą praktiką: - Reikšmingą įtaką baudos dydţiui turi taikomi apskaitos principai. Įdomu pastebėti, kad laivų agentų byloje dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad bendrovių pasirinkti apskaitos principai gali turėti reikšmingą įtaką skiriamos baudos dydţiui. Skaičiuodama baudas taryba vadovaujasi principu, kad bendrąsias ūkio subjekto pajamas, kurių atţvilgiu skaičiuojama bauda, parodo ūkio subjekto pelno (nuostolio) ataskaitos eilutė „Pardavimo pajamos“. Kita vertus, praktika rodo, kad ūkio subjektai skirtingai apskaito „pardavimo pajamas“, todėl dviejų analogiškų ūkio subjektų „pardavimo pajamų“ dydţiai gali būti absoliučiai skirtingi. Toks skirtumas kartu reiškia, kad uţ analogišką paţeidimą šiems ūkio subjektams gali būti skirtos visiškai skirtingos baudos. - Taryba nepaaiškino, kokią įtaką skaičiuojant baudas turi su paţeidimu susijusios pajamos. Pastarųjų metų praktikoje pakankamai daţnai buvo keliamas klausimas, kokią įtaką Konkurencijos tarybos skiriamai baudai turėtų turėti pajamos, gautos iš veiklos, siejamos su nustatytu paţeidimu. Savo ruoţtu, taryba vienais atvejais skaičiavo baudas nuo bendrųjų pajamų, o kitais – nuo pajamų, susijusių su paţeidimu. Laivų agentų byloje taryba nurodė, kad skaičiuodama baudas taryba „atsižvelgė“ į pajamas susijusias su inkriminuojamu paţeidimu, tačiau nepaaiškino, kokią konkrečiai įtaką šios pajamos turėjo skiriamos baudos dydţiui. Atitinkamai, šis klausimas ir toliau išliko atviras. Kita vertus, tarybos sprendimas laivų agentų byloje leidţia daryti išvadą, kad su paţeidimu siejamų pajamų dydis tam tikrą įtaką galutiniam baudos dydţiui visgi turi. Tikimasi, kad kiek daugiau aiškumo dėl sankcijų dydţio nustatymo principų ateityje suteiks šiuo metu Vyriausybėje svarstoma nauja baudų skaičiavimo metodika. - Dalyvavimas asociacijos veikloje sukelia didesnę konkurencijos teisės paţeidimo riziką. Konkurencijos taryba dar kartą patvirtino, kad asociacijos veiklos ribose sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviais bus laikomi visi asociacijos nariai, nepriklausomai nuo to, ar konkretus asociacijos narys ţinojo apie tokio susitarimo egzistavimą. Šiuo atţvilgiu taryba laikosi principo, kad dalyvaudami asociacijos veikloje nariai turi pareigą domėtis asociacijos priimamais ir netgi anksčiau priimtais sprendimais, tuo tarpu nesidomėjimas neatleidţia nuo atsakomybės. Tokios praktikos kontekste rekomenduotume dalyvauti tik tokių asociacijų veikloje, kurių veiklos ir priimamų sprendimų stebėjimui galite skirti pakankamai dėmesio, o stojant į naujas asociacijas – atlikti visų asociacijos priimtų sprendimų auditą, siekiant įsitikinti, kad ši asociacija nėra potencialus paţeidimo šaltinis. - Paţeidimo nutraukimui taryba kelia aukštus reikalavimus. Laivų agentų byloje keliamas klausimas – ar konkurenciją ribojantis susitarimas gali būti laikomas

2


pasibaigusiu tiesiog visuotinai tokį susitarimą ignoruojant? Laivų agentai įrodinėjo, kad pasikeitus verslo aplinkai atitinkami asociacijos sprendimai prarado praktinę reikšmę – tokiu būdu bet kokie susitarimai pasibaigė dar 2006 m.. Savo ruoţtu, Konkurencijos taryba tokią poziciją atmetė, nurodydama, kad susitarimas galėjo nutrūkti tik ūkio subjektams „viešai ir vienareikšmiškai“ pareiškus apie savo ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Nutarime taryba plačiau nepaaiškino, kokie konkrečiai reikalavimai yra keliami tokiam atsiribojimui. Tačiau kai kurie Konkurencijos tarybos nutarimo teiginiai suponuoja, jog tokiose situacijose Konkurencijos taryba pripaţintų tik rašytiniais įrodymais patvirtintą atsiribojimą.  Ekonominės analizės neatlikimas sudaro pagrindą naikinti Konkurencijos tarybos nutarimus: teismo sprendimas Vilniaus energijos komunikacinių tunelių nuomos byloje 2002 m. Vilniaus savivaldybė suteikė Vilniaus energijai teisę eksploatuoti miesto poţeminius kolektorius ir techninius koridorius („komunikacinius tunelius“), kurie naudojami įvairioms komunikacijoms tiesti (pvz., šilumos tinklams, karšto ir šalto vandentiekio tinklams, elektros bei ryšio kabeliams). Kaip komunikacinių tunelių operatorius Vilniaus energija be teisės eksploatuoti taip pat turėjo pasirašyti komunikacinių tunelių nuomos sutartis su juose išdėstytų tinklų ir ryšio kabelių savininkais bei surinkti iš jų nuomos mokestį, nustatytą dar 1996 m. patvirtintos metodikos pagrindu. Atlikusi tyrimą, Konkurencijos taryba konstatavo, kad Vilniaus energija piktnaudţiavo dominuojančia padėtimi, taikydama nesąţiningas kainas komunikacinių tunelių nuomininkams. Pastebėtina, kad bylos dėl kainų „sąţiningumo“ yra pakankamai retos konkurencijos institucijų praktikoje, kadangi kainos „sąţiningumo“ konkurencijos teisės prasme vertinimas reikalauja pakankamai sudėtingos ekonominės analizės. Konkurencijos tarybos tyrime naudoti kainų „nesąţiningumo“ vertinimo būdai buvo pagrįsti Vilniaus energijos iš atitinkamos veiklos gaunamų pajamų ir 1996 m. metodikos pagrindu apskaičiuotų veiklos sąnaudų analize. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog Konkurencijos tarybos analizė neįrodo Vilniaus energijos taikytų kainų nesąţiningumo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog konkurencijos teisės poţiūriu kaina galėtų būti laikoma nesąţininga tuo atveju, jeigu ji neatitinka prekės ar paslaugos ekonominės vertės. Atsiţvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atliekant tokio pobūdţio tyrimus pelno vertinimas turi būti atskirtas nuo vertinimo, ar paslaugos kaina yra nesąţininga. Pajamų ir sąnaudų palyginimas savaime nesudaro pakankamai prielaidų pačioms kainoms ar jų „sąţiningumui“ įvertinti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba savo analizėje neatsiţvelgė į tai, jog 1996 m. metodika neapima visų sąnaudų, susijusių su komunikacinių tunelių eksploatacija. Dėl šios prieţasties pagal 1996 m. metodiką apskaičiuotos veiklos sąnaudos neatspindi realios paslaugos ekonominės vertės. Tokiu būdu teismas pripaţino, jog „nesąţiningos kainos“ konkurencijos teisės prasme yra savarankiška teisinė kategorija. Kainos nesąţiningumas turi būti įrodinėjamas vertinant ne įmonės pelną ar pajamas, bet pačią kainą ir jos santykį su prekės ar paslaugos ekonomine verte. Ginčai dėl to, ar dominuojančio ūkio subjekto veiksmai atitinka metodikas ar kitus teisės aktus neturėtų būti lyginami su ginču dėl to, ar dominuojančio ūkio subjekto veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymą. Konkurencijos taryba šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, todėl ateityje taikytiną precedentą šioje byloje suformuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. 1.3. Kitos naujienos  LAWIN teisininkai parengė LAWIN konkurencijos teisės vadovą – instrumentą, leidţiantį sumaţinti konkurencijos teisės paţeidimo riziką ir saugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės uţ paţeidimus Nuo 2011 m. pavasario įsigaliojo Konkurencijos įstatymo pataisos, kurios numatė pakankamai grieţtą asmeninę įmonių vadovų atsakomybę uţ konkurencijos teisės paţeidimus. Konkrečiai,

3


Konkurencijos tarybai nusprendus reikalauti įmonės vadovo asmeninės atsakomybės, tokiam vadovui gali būti atimta teisė uţimti vadovaujančias pareigas nuo 3 iki 5 metų (įskaitant bendrovės vadovo ar kolegialaus valdymo organo (pvz. valdybos ar stebėtojų tarybos nario) pareigas) bei reikalaujama sumokėti iki 50 000 LTL dydţio piniginę baudą. Savo ruoţtu, bendrovės vadovo asmeninė atsakomybė gali būti keliama tiek tais atvejais, kai jis tiesiogiai dalyvavo vykdant konkurencijos teisės paţeidimą, tiek tais atvejais, kad bendrovės vadovas „neţinojo, tačiau turėjo ţinoti“ apie vykdomą paţeidimą. Iš esmės tokia nuostata sudaro prielaidas traukti atsakomybėn ir tuos įmonių vadovus, kurie nesiėmė priemonių Konkurencijos įstatymo paţeidimams išvengti.  Viena didţiausių pasaulyje teisinių leidinių leidyklų – Wolters Kluver – išleido LAWIN rengtą monografiją apie Lietuvos konkurencijos teisę 2011 m. pabaigoje viena didţiausių teisinių leidinių leidykla – Wolters Kluver – išleido LAWIN konkurencijos teisės profesionalų parengtą monografiją apie Lietuvos konkurencijos teisę. Pristatydamas šį leidinį LAWIN kontoros partneris Jaunius Gumbis sakė: „Pasaulinio garso leidyklos sprendimas patikėti LAWIN parengti monografiją apie Lietuvos konkurencijos teisę rodo, kad mūsų kontoros teisininkai yra pripažįstami kaip puikūs profesionalai, turintys gausią konkurencijos teisės taikymo patirtį“. Daugiau naujienų  Keičiasi Konkurencijos tarybos personalo sudėtis ir struktūra Nuo 2011 m. lapkričio 7 d. Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriui pradėjo vadovauti teisininkė Jurgita Brėskytė. Konkurencijos taryboje J. Brėskytė jau yra dirbusi beveik penkerius metus (2001 – 2006 m. laikotarpiu) ir paskutiniais metais vadovavo Konkurencijos tarybos Teisės skyriui. Pastebėtina, kad 2011 m. rugpjūtį Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos nariu taip pat buvo paskirtas teisininko išsilavinimą turintis Elonas Šatas, kuris iki paskyrimo uţėmė Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjo pareigas. Šių pasikeitimų kontekste įdomu pastebėti, kad šiuo metu net 3 iš 4 Konkurencijos tarybos narių bei svarbiausių administracijos skyrių vadovai pagal išsilavinimą yra teisininkai. Tokia tarybos ir administracijos sudėtis natūraliai reikalauja sutelkti kompetentingą komandą, kuri galėtų patarinėti tarybai ir tyrėjams ekonominio vertinimo klausimais.  Baigiama formuoti Konkurencijos tarybos ekonominės analizės grupė Nuo 2011 m. liepos Konkurencijos taryboje buvo įsteigta ekonominės analizės grupė, kurios uţduotis – teikti pagalbą kitiems Konkurencijos tarybos skyriams vykdant tyrimus, formuluojant tyrimo išvadas, priimant sprendimus bei formuojant konkurencijos politiką. Šiuo metu ekonominės analizės grupę sudaro 4 specialistai. Pastebėtina, kad šie specialistai ir anksčiau yra dirbę kituose Konkurencijos tarybos skyriuose. Dėl to ekonominės analizės grupės suformavimas kol kas laikytinas tik vidiniu Konkurencijos tarybos struktūros pertvarkymu. Ar toks pertvarkymas reikšmingai įtakos Konkurencijos tarybos veiklą, parodys praktika.  Konkurencijos tarybos pirmininkas prognozuoja baudų didėjimą Konkurencijos tarybos pirmininkas Š. Keserauskas ne kartą pabrėţė, kad didţiausią dėmesį skirs kartelinių susitarimų tyrimui. Anot jo, iki šiol paskirtos baudos kartelių nariams nebuvo itin didelės, nes akiratin daţniau pakliūdavo įmonės, turinčios santykinai nedidelę apyvartą. Visgi situacija turėtų pasikeisti Seimui priėmus Konkurencijos įstatymo pataisas, kurios suteiks galimybę tarybai prioritetizuoti savo tyrimus. Pradėjus tirti sunkiausius konkurencijos paţeidimus, taryba tikisi ir paskirtų piniginių baudų augimo.

4


Siekdama savo klientams padėti sumaţinti konkurencijos teisės paţeidimo riziką bei išvengti pakankamai grieţtų sankcijų taikymo bendrovėms ir jų vadovams, LAWIN parengė LAWIN Konkurencijos teisės vadovą, kuriame pateikiamos išsamios instrukcijos, kaip bendrovėse reikėtų diegti paţeidimų prevencijos sistemą, bei šios prevencijos sistemos diegimui reikiamus instrumentus.

5


2.

VIEŠIEJI PIRKIMAI

2.1. VPĮ ir CPK pakeitimai Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) pakeitimai. Pagrindinis šių pakeitimų tikslas buvo suderinti šiuose įstatymuose numatytus procesinius viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus, VPĮ paliekant tik tas procedūrinio pobūdţio nuostatas, kurios yra susijusios su tiekėjo pretenzijų nagrinėjimu ikiteismine tvarka (pirmiausiai pateikiant pretenziją perkančiajai organizacijai). Taip pat buvo siekiama paspartinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą, atsiţvelgiant į tai, kad paprastai VPĮ numatytų terminų buvo nesilaikoma ir bylų nagrinėjimas uţtrukdavo maţiausiai pusę metų pirmosios instancijos teismuose. Pagrindiniai įstatyminio reguliavimo pokyčiai, įsigalioję po šių įstatymų pakeitimo:: - Pretenzijų teikimo tvarka. Nuo šių pakeitimų įsigaliojimo pretenzijos gali būti teikiamos faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį; - Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikiamas ne VPĮ, o CPK nustatyta tvarka. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas numatytas CPK; - Naujas viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo reguliavimas pagal CPK. CPK įtraukiamas naujas XXI1 skyrius – „Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai“. - Trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Įtvirtintais pakeitimais paliekamas sutrumpintas viešųjų pirkimų nagrinėjimo terminas, taip pat detalizuojami atskirų bylos nagrinėjimo stadijų terminai. Pirmosios instancijos teisme viešųjų pirkimų bylos po įstatymų pakeitimų turėtų trukti ne daugiau kaip 60 dienų, apeliacinės instancijos teisme – ne daugiau kaip 45 dienas. Kasacinis skundas viešųjų pirkimų bylose paduodamas per vieną mėnesį nuo skundţiamo spendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal naująjį reguliavimą trumpesni terminai nustatyti ne tik bylų nagrinėjimui teismuose, tačiau ir bylos šalių procesinių dokumentų pateikimui. - Rašytinis procesas. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks raštu (paruošiamųjų dokumentų būdu), t.y. parengiamieji teismo posėdţiai vyks tik išimtiniais atvejais. Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtinius atvejus. - Ţyminio mokesčio dydis. Ţyminis mokestis bylose, kuriose ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai, priimti atliekant viešojo pirkimo procedūras, padidintas iki 1000 Lt (ankščiau buvo 100 Lt, kintantis priklausomai nuo indeksacijos). Paţymėtina, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioja grupė VPĮ pakeitimų, susijusių su Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) struktūros ir funkcijų pokyčiais. Nuo 2012 m. sausio 1 d. VPT yra nepriklausoma ir savarankiška tarnyba, pavaldumo santykiais nebesaistoma su Ūkio ministerija. 2.2. Aktuali praktika  Kreiptis į ekspertus galima ir tuo atveju, jeigu tai nenumatyta pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-407/2011) Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar perkančioji organizacija vertindama vieno iš tiekėjų pasiūlymą, turėjo teisę kreiptis į atitinkamos srities ekspertą, siekdama nustatyti, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, nors ši aplinkybė nebuvo numatyta pirkimo dokumentuose. Teismas paţymėjo, kad perkančiosios organizacijos veiksmų numatymas šiuo atveju nedaro įtakos tiekėjų teisėms ir nepaţeidţia skaidrumo principo. Išankstinis nepranešimas apie ekspertinį tiekėjų vertinimą nedaro įtakos pasiūlymų rengimui, tiekėjams nesuteikia jokios papildomos informacijos, į kurią reikėtų iš anksto atsiţvelgti. Atsiţvelgiant į perkamo objekto sudėtingumą ir specifiškumą, Viešojo pirkimo komisija turėjo teisę kilus abejonių kreiptis į ekspertą pasitikrinti, ar

6


nesuklydo vertindama konkurso dalyvių techninius pasiūlymus ir ar nepaţeidė VPĮ reikalavimų. Teismas taip pat konstatavo, jog eksperto išsakyta nuomonė dėl konkurso dalyvių techninių pasiūlymų vertimo ne tik de jure, tačiau ir de facto Komisijai neturi sprendţiamosios galios, nes tik ji gali vertinti tiekėjų pasiūlymus ir priimti sprendimus dėl jų atitikties konkurso sąlygoms.  Atitikimas techninėms specifikacijoms turi būti grindţiamas objektyviais ir patikrinamais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-458/2011) Byloje ginčas kilo dėl to, ar tiekėjas tinkamu būdu pagrindė savo atitikimą techninėms specifikacijoms: telefoninio ryšio paslaugų pirkime buvo pateiktas administracijos vadovo raštas, kad pokalbio trukmė skaičiuojama vienos sekundės tikslumu. Teismas paţymėjo, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota diskrecijos teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl sprendţiant šį klausimą būtina vadovautis VPĮ nurodytais pirkimų principais. Laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, visų konkurso dalyvių pateiktų dokumentų atitiktis Konkurso sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripaţįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. 2.3. Kitos naujienos 

Vyko konferencija aktualiausiais viešųjų pirkimų klausimais

2011 m. spalio 20 d. Litexpo parodų rūmuose vyko viešųjų pirkimų forumas „Verslo ir valdţios sąveika viešuosiuose pirkimuose“. Konferencijos metu buvo aptarti aktualiausi viešųjų pirkimų problematikos klausimai, politikos kryptys, verslo lūkesčiai ir su tuo susiję klausimai. Diskusijas konferencijos metu moderavo bei pranešimus skaitė ir advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ partnerė Dovilė Burgienė bei asocijuotoji teisininkė Laura Šlepaitė. Daugiau naujienų  Rengiamasi sudaryti ir paskelbti Viešųjų pirkimų įstatymo komentarą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2011 m. lapkričio 30 d. paskelbė viešąjį pirkimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo komentaro parengimo. Komentaras turėtų būti parengtas iki 2012 m. vidurio, todėl tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai gali tikėtis antroje 2012 m. pusėje turėti galimybę remtis aiškesne ir labiau detalizuota Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir aiškinimo praktika.  Pakeistos tarptautinio pirkimo vertės ribos Europos Komisija 2011 m. lapkričio 30 d. priėmė reglamentą (EB) Nr. 1251/2011, kuriuo buvo pakeistos ribos, taikomos viešųjų pirkimo sutarčių tvarkai. Naujos, šiek tiek padidintos tarptautinio pirkimo vertės ribos, kurias galima rasti paskelbtas Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje, taikomos nuo 2012 m. sausio 1 d.

7


 Rengiami Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų pakeitimai Viešųjų pirkimų tarnyba rengia Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų pakeitimus, kurie aiškiau nurodys tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarką, detalizuos kai kuriuos vertinimo reikalavimus, kurie iki šiol keldavo nemaţai praktinių problemų, bei atsiţvelgs į naujausią kvalifikacijos vertinimo praktiką. Lyginamąjį rekomendacijų projektą galima rasti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje.  VPT patvirtino Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijas 2011 m. lapkričio 30 d. VPT direktoriaus įsakymu buvo patvirtintos Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijos. Šiomis rekomendacijomis VPT siekia tobulinti perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės sistemą uţtikrinant, kad būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų bei sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, įgyvendinami strateginiai ir kitų perkančiosios organizacijos veiklos planai.  Patvirtintos taisyklės dėl perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo veiklos tikrinimo 2011 m. gruodţio 16 d. VPT direktoriaus įsakymu buvo patvirtintos Perkančiųjų organizacijų veiklos, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, tikrinimų taisyklės. Šios taisyklės numato pagrindinius reikalavimus ir procedūras, kaip bus vykdomi perkančiųjų organizacijų veiklos, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, patikrinimai. Taisyklėse numatytos dvi patikrinimų rūšys: planinis ir operatyvus. Po patikrinimų yra sudaromos tikrinimo ataskaitos – taisyklės taip pat numato reikalavimus šioms ataskaitoms.  Europos Parlamentas siekia viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo paprastumo ir aiškumo Europos Parlamentas 2011 m. spalio 25 d. priėmė rezoliuciją dėl viešųjų pirkimų modernizavimo, kuria išgrynino keletą pagrindinių krypčių ir uţdavinių, keltinų viešųjų pirkimų procedūroms, įskaitant teisės aktų aiškumo didinimą, taisyklių paprastinimą ir lankstesnių procedūrų nustatymą, e-viešųjų pirkimų plėtrą ir kt. Tokia rezoliucija tik dar kartą parodo, kad Europos Parlamentas skiria ypatingą dėmesį viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo ir procedūrų paprastumui ir aiškumui. Tikėtina, kad tokios rezoliucijos priėmimas paskatins valstybes nares perţiūrėti savo viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei jį modernizuoti.

8

KONKURENCIJOS IR VP TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA  

KONKURENCIJOS IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA: 2011 M. IV KETVIRTIS