18 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo kardiomiopatijų/100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).
19 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinių psichozių / 100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).
I.7. Alkoholio vartojimas Lietuvoje. Didelis alkoholio suvartojimo lygis ir su alkoholio vartojimu siejamų visuomenės sveikatos rodiklių blogėjimas iki 2007 m. buvo ryškus veiksnys, paminėtas ne viename apžvelgtame straipsnyje. Lygiai taip pat pastaraisiais metais nemažas dėmesys skiriamas ir su alkoholio vartojimu siejamų rodiklių po 2007 m., kuomet įvyko persilaužimas, ir situacija Lietuvoje buvo pradėjusi gerėti, analizei. Šioje studijos dalyje, analizuojant naujausius prieinamus alkoholio vartojimo bei visuomenės sveikatos rodiklius, remtasi Statistikos departamento (29), Higienos instituto (30) duomenų bazėmis, VMI ir NTAKD duomenimis. 20 paveiksle iliustruojamas absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, remiantis dviejų šaltinių duomenimis. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui stabiliai, tačiau nedideliais tempais augo iki pat 2007 m., o alkoholio suvartojimo mažėjimas užfiksuotas tik 2009 m. Tuo tarpu remiantis NTAKD duomenimis, staigus absoliutaus alkoholio suvartojimo šuolis buvo fiksuotas nuo 2005 iki 2007 m., kuomet buvo užfiksuota 14,6 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam Lietuvos gyventojui. Priešingai Statistikos departamento skaičiavimams, NTAKD duomenimis, nuo 2007 iki 2009 m. buvo apskaičiuotas labai staigus alkoholio suvartojimo mažėjimas. 2009 m. abiejų institucijų skaičiavimų duomenys pirmą kartą buvo labai panašūs ir nesiekė 11 litrų. Vis dėlto paskutiniais, 2010 m. ir 2011 m., abiejų institucijų duomenimis, absoliutaus alkoholio litrų, tenkančių vienam gyventojui skaičius vėl pradėjo didėti. Tradiciškai Lietuvos statistikos departamentas metinį alkoholio suvartojimą, tenkantį vienam šalies gyventojui, skaičiuoja, naudodamas imčių metodą ir tokiam skaičiavimui duomenys surenkami tik iš dalies Lietuvoje alkoholiu prekiaujančių mažmeninių įmonių. Anksčiau Statistikos departamentas į savo skaičiavimus įtraukdavo ir oficialiai neapskaitomo alkoholio suvartojimą, tačiau, 2012 m., pakeitus alkoholio suvartojimo skaičiavimo metodiką, oficialiai neapskaitomo alkoholio suvartojimas nebėra skaičiuojamas. Remiantis atnaujinta metodika, alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, buvo skaičiuojamas ne tik 2011 metais, bet perskaičiuoti ir ankstesnių metų alkoholio suvartojimo rodikliai (žr. 20 paveikslą).
31