Neuromokslininkę, antropologę Emilę Radytę visuomet domino žmogaus psichinė sveikata. Po studijų Harvardo universitete neuropsichiatrijos žinias Emilė gilino Oksforde, o dabar daugiau nei dvejus metus kuria startuolį „Samphire Neuroscience“, kuris koncentruojasi į vis dar mažai tyrinėtą moterų psichinę sveikatą. Šiais metais pasaulį pasieks Emilės sukurtas smegenis stimuliuojantis lankelis, padedantis sumažinti menstruacijų skausmus ir PMS sukeltus nuotaikų svyravimus. Ir kaip įmanoma nesižavėti tokiomis moterimis?!
Perversmas moterų kasdienybėje Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: asmeninis archyvas
– Emile, esi neuromokslininkė, šiuo metu giliniesi į neuropsichiatriją ir moterų sveikatos problemas. Kuo prasminga ir įdomi tau pasirodė ši sritis? – Psichinės sveikatos aktualumas išryškėjo iš įvairių perspektyvų. Džiugu, kad ir visuomenėje tai sparčiai auganti tema, o man pačiai jos svarba atsiskleidė, kai studijuodama Harvarde, JAV, trejus metus dirbau greitosios pagalbos medike. Nustebau, kad daugiau kaip pusė visų iškvietimų buvo susiję su panikos atakomis, psichozės epizodais, kur kaip medikė dažnai jausdavausi bejėgė. Gyvename visuomenėje, kurioje pamažu pradėjome kalbėti apie psichikos sutrikimus ir psichologinę sveikatą, tačiau tai paveikia labai daug žmonių, kurie vis dar nežino, kaip tokiems dalykams ištikus elgtis, todėl kviečia greitąją pagalbą. Iš pradžių susidomėjusi iš praktinės perspektyvos, vėliau pasukau moksline kryptimi – norėjau suprasti, kas apskritai yra normali psichinė sveikata. Net ir kalbantis su draugais, atrodo, vienam tvarkytis su emocijomis sekasi geriau, kitam – prasčiau, bet tam tikru 50
metu tai ima darytis patologiška. Norėjau išmokti atskirti, kada tavo draugas tiesiog liūdnas, o kada jam ima reikštis depresija, tad taip ir ėmiau gilintis į vieno iš labiausiai paplitusių sutrikimų – depresijos gydymą. Oksforde baigiau magistrantūros studijas, doktorantūros studijų metu gilinausi, kaip galėtume pagerinti naujų technologijų efektyvumą gydant depresiją. Dirbau su magnetine stimuliacija, kuri yra plačiai naudojama ir netgi kompensuojama daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Kuo daugiau dirbau su depresija sergančiais pacientais, tuo aiškiau pastebėjau, kad mūsų visuomenės požiūris keičiasi: anksčiau pasakius, kad kam nors depresija, būdavo numojama ranka, o dabar ji traktuojama kaip psichinis sutrikimas, kuriam reikia pagalbos ir efektyvių gydymo metodų. Deja, moterų psichinės sveikatos lauke mes vis dar atsiliekame. Atlikta itin mažai tyrimų – vis dar prastai suprantame pogimdyvinę, priešmenstruacinę depresiją (labai sudėtingą PMS – priešmenstruacinio sindromo – formą), priešmenopauzinę ir menopauzinę depresijas, kurios taip pat yra plačiai paplitusios ir išskirtinai paveikia moteris.