- Iš Ekvadoro į Lietuvą gabeni ne tik spalvingus papuošalus, bet ir šiaudines skrybėles. Ar jas gamina ta pati šeima? - Mano ekvadoriečių šeima pinanti skrybėles gyvena kalnuose. Kai nuskrendu į Ekvadorą, iš pakrantės turiu juos pasiekti kalnuose. Tai ypatingai sena pynimo technika, prasidedanti mažu kryželiu ir besibaigianti dailiais bryliais. Ar žinote, kad Panamos skrybėlių pynimo būdą saugo UNESCO? Kai tokia autentika ateina į tavo gyvenimą, juk negali jos nepriimti. Manosios kūrybos galios atsivėrė per motinystę. Daugybę dalykų atra-
28
LAMŲ SLĖNIS
dau savyje, kai gimė Meilė. Įdomu, kokiu keliu dukra nueis, jos energija švytinti, begalinė. Kas žino, gal po dvidešimties metų aš žiūrėsiu į Meilės kūrinius ir sakysiu: štai, kas yra geriausias mano darbo rezultatas. Kol kas tik stebiu ir mėginu būti gera mama. - Tavo papuošalus nešioja ne viena lietuvė moteris ir mergina. Tau svarbu, kad juos pirktų? - Aš tiesiog darau tai, kas man patinka. Kiekvienas mano papuošalas išgyventas, turintis istoriją. Sakysit, kryžius jau seniai nemadingas, bet jis man primena miestą, kuriame gimė
Meilė. Nuo kalno, ant kurio jis stovi, atsiveria nuostabūs vaizdai į pusiasalį. Tai ypatinga, stipri, traukianti vieta, kiekvieną kartą sukelianti galybę emocijų. Kai kuriu sau, juk negalvoju, ar parduosiu ar ne, neseku mada, nenoriu prarasti savęs. Jaučiu, kad galiu, jaučiu, kad sekasi, nuostabu, kad uždirbu pinigų ir galiu kasmet grįžti į Ekvadorą. Man atrodo, šita sėkla gali ir dar daugiau, jos misija – gerokai stipresnė, ypatingesnė nei papuošalai. Tagua įkvepia gyvenimo nuotykiams, ji žadina drąsą, pasitikėjimą savimi ir kviečia į nuostabią gyvenimo kelionę.