Šilainių zinas

Page 1

A 1


Kur rasti daugiau informacijos apie įvairias iniciatyvas Šilainiuose? www.silainiaiproject.com silainiuprojektas@gmail.com

Silainiaiproject Silainiusodai

Silainiaiproject

Organizatorius

Projektą finansuoja

Partneriai

Viršelio iliustracijos aut. Tadas Vincaitis - Plūgas


Kauno miesto Šilainių mikrorajonas yra įdomus, įkvepiantis ir kupinas neatrastų dalykų! Čia gyvena ir kuria daugybė įvairiausių žmonių. Nuo 2015 m. gyvuoja kūrybinė iniciatyva “Šilainiai Project”, kurios metu Šilainiuose vyko įvairiausi renginiai ir edukacijos - nuo foto-pasivaikščiojimų ir menininkų rezidencijų iki biologinės įvairovės tyrinėjimų su gamtininkais. Šiame zine* rasite dalelę veiklų ir procesų, vykusių Šilainiuose, kūrybiškų šilainiškių darbų ir taip pat - idėjų, kurias galite įgyvendinti patys! Kviečiu patyrinėti Šilainius ir atrasti mažyčius stebuklus savo kaimynystėje. Nes juk stebuklai dažnai slepiasi paprastuose dalykuose! Šilti linkėjimai, Evelina Šimkutė, “Šilainiai Project” iniciatyvos vadovė

Objektas nr. 1 (Čiuožykla) Svajokime, nes kartais pačios beprotiškiausios idėjos gali virsti realybe… Kieme esanti čiuožykla gali tapti meno objektu ir atsirasti muziejuje, o jūsų kiemas - galerija po atviru dangumi ar žydinčiu sodu. *Zinas - tai kūrybiškas, nepriklausimas, ne pelno siekiantis mažo tiražo leidinukas. Kūrybinė komanda: Evelina Šimkutė, Rūta Lukošiūnaitė, Ugnė Balčiūnaitė, Kotryna Ražinskaitė, Tomas Pocius, Ieva Juknytė, Vytautas Paplauskas ir kiti. Nuoširdus ačiū visiems, prisidėjusiems prie veiklų Šilainiuose nuo 2015 metų. Jūs mus įkvepiate darbuotis toliau! 3


MANIFESTAS DĖL BASTILIJOS DIENOS Mes, Šilainių Projekto laisvieji menininkai ir mąstytojai, Atviro komunikacijos lauko inžinieriai, Vedami išsivadavimo iš erdvės į atvirus komunalinius kiemus, Skelbiame, jog Bastilijos šturmas yra būtinas ir neišvengiamas. Paryžius bus išvaduotas nuo sovietinio blokinio absoliuto, ir sukils į artistinę kovą prieš miegančius milžinus. Maištaujanti kūryba nuspalvins pilkumas ir niūrastis, žaismas tokios bendrystės ir beprotystės niekada nebus nugalėtas įpročio ir kasdienybės! Šilainiai, 1986 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.


Architektė Aldona Tatariūnienė ir urbanistas Saulius Lukošius Kauno plano biure, 2016 m. Šie žmonės projektavo Šilainius!

1984 m. kovo 31 d. statomas pirmasis blokas Šilainių mikrorajone. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.



Akimirkos iš fotografijos kūrybinių dirbtuvių Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje, 2016 m.

7


Pasivaikščiojimas po Šilainius, 2016 m.

Detalizuoti aplinkoje pasirodančias smulkmenas. Tai savarankiška užduotis – vaikščiojimas, atidumas, atradimas, detalės, pasirodančios ir arti – toli. Tai judėjimas pro nepastebimą kasdienybės maršrutą, kurio tikslas yra pastebėti „permatomą kasdienybę“, sugebėti ją interpretuoti ir improvizuoti joje ir kartu su ja. Asfaltas, gatvė, tarsi „upė“ – negrubus, minkštas, švelnus paviršius. Taip pat spinduliai, atšvaitai, stiklas, kuris apsupa kiekvieną – įstiklinti langai, stotelės, automobiliai. Šis procesas tampa medžiagos ieškojimu daugiabučių namų kiemuose. Atrasti gamtą, paviršių – tekstūrą, kuri tampa mano patirties dalimi. Nuotrauka tarsi „padeda pamatyti kito perspektyvą“, tampa pokalbio apie gyvenamąją aplinką ir jo tyrinėjimo dalimi. Nuotrauka čia tarsi įkvepia ir paskatina kalbėtis, dalintis ir ieškoti toliau. Koks dar gali būti / pasirodyti paviršius? Ką reiškia vertas ar ne vertas dėmesio? Šiukšlės.. Atliekos, liekamoji vertė. Kas tuomet lieka? Ką man įdomu stebėti? Galbūt tai rajono paribiai, miesto vartai, judėjimas gatvėmis, šviesos ir šešėlių žaismas tarp dviejų devynaukščių ketvirtoje valandoje po pietų, iš vieno fotoaparato…

IDĖJA: Pasivaikščiojimas po Šilainius su fotoaparatu. Pasirinkite maršrutą arba tiesiog leiskite sau tam tikrą laiką paklaidžioti po rajoną. Stebėkite aplinką, lyg čia lankytumėtės pirmą kartą. Pasikvieskite draugą, pasivaikščiojimo metu dalinkitės žiniomis - ką žinote apie vietas, kurias aplankote. Stenkitės sukurti fotografiją, kuri iliustruotų pasakojamą istoriją. Pasivaikščiojimo metu stebėkite aplinkui esančias spalvas ir nufotografuokite 20 geltonų (ar kitos spalvos, kurią pasirinkote) daiktų ar objektų. 8


Nuotrauka: Eitvydas Kinaitis, 2016 m

Žmogus: Tadas Šimkus, Šilainiuose užaugęs dailininkas, kurio pomėgis piešti ant sienų greitai peraugo į darbą. Kartu su bendraminčiais įkūrė vieną geriausių kūrybos studijų Lietuvoje - “Gyva grafika”. Skulptūra: Virginija Babušytė-Venckūnienė, Versmė, 1988, bronza, 170 x 300 x 250 cm. Šilainiai, Kaunas

IDĖJA: Skulptūrą “Versmė” galima rasti netoli Jono Basanavičiaus gimnazijos. Tai - vienas iš nedaugėlio meno viešoje erdvėje pavyzdžių Šilainiuose. Ne vienas jaunas kūrėjas užaugo įkvėptas šio darbo, vietinių vadinamo “Drambliu”. Jei atidžiai apžiūrėtumėte šalia esančią transformatorinę, gal pavyktų rasti vieną Tado ankstyvųjų darbų - mergaitę, kurią jis nupiešė dar būdamas moksleivis. 9


Nuotraukų autorė Claudia Janke


2020 m. spalio 14 – gruodžio 31 dienomis Šilainių kiemuose tarp Kuršių, Jotvingių ir Šarkuvos gatvių vyko menininkės Claudia Janke (JK / Vokietija) kartu su vietos gyventojais sukurta lauko paroda “Kiemų jungtys”. Ši paroda – tai kūrybinis atsakas į koronaviruso pandemiją, kuomet esame prašomi išlaikyti fizinį atstumą, jog apsaugotume vieni kitus; kuomet bendravimas tampa skaitmenizuotas ir ne kiekvienam prieinamas ir kuomet viešos erdvės, kaip daugiabučių kiemai, tampa labai svarbios. Šilainiuose Claudia Janke darbavosi tris savaites: organizavo kūrybines dirbtuves, fotografavo ir filmavo Šilainiškius. Dirbtuvių metu buvo kuriami plakatai su žinutėmis kaimynams, kuriuos Šilainiškiai kabino savo languose, o fotografijos tapo lauko paroda trijose Šilainių kiemuose. Kviečiame prisiminti šį projektą bei prisijungti patiems, sukuriant plakatą su žinute kaimynams ir pakabinant jį savo lange! “Bendras visų mano projektų bruožas arba, kitaip tariant, raktažodis yra – ryšis. Man įdomu kas mus, kaip žmones, jungia, kas jungia kaimynus, kaip galime pradėti pokalbį tarp nepažįstamų žmonių, kaip galime vienas kitą palaikyti, kaip sukurti solidarumą, taip pat – kaip sukurti ryšį tarp žmonių, su kuriais aš pati dirbu, kaip juos sudominti. Nors dirbu su foto žurnalizmu, aš bandau sužinoti kaip padėti žmonėms įsigilinti į projekto pagrindinę temą, kaip pažvelgti giliau, negu pirminis fotografinis įvaizdis. Mane ypatingai domina kaip tai galima atlikti tokiose didelėse bendruomenėse kaip Šilainiai. Būtent dėl to su Šilainių bendruomene norėjau dirbti su plakatų ir fotografijų serija, skatindama žmones galvoti, ką jie norėtų pasakyti savo kaimynams, kadangi jų tiek daug! Tai buvo, ir yra, labai svarbu Covid pandemijos kontekste, kada tiesioginis bendravimas tapo problematišku, šie plakatai, galima sakyti, buvo įrankis palaikyti ryšį ir vienas kitą. Žinutės plakatuose, kuriuos žmonės kabina savo languose, galėjo būti visokio pobūdžio – tai galėjo būti padrąsinimas, klausimas ar palinkėjimas. Projektas prasidėjo izoliacijos metu Londone. Mes visi buvome užsidarę namie, mūsų tiesioginė komunikacija su draugais, tuo labiau nepažįstamais, beveik išnyko. Tuo metu supratau, jog esu apsupta šimtų žmonių, savo kaimynų, kurių aš visai nepažįstų, bet tuo pačiu, kurie yra lygiai tokioje pačioje situacijoje, kaip ir aš. Savo lange iškėliau plakatą su žinute, ir netrukus sulaukiau atsakymo iš kito lango, ir tai virto tradicija. Aš keičiau plakatus porą kartų į dieną, mes bendravome, vienas kitą palaikėme ir netgi – žaidėme žaidimus. Turėjau be galo didelį norą pakeisti skaitmeninę komunikaciją kažkuo kitu, visus tuos zoom, skype ir socialiniu medijų pokalbius į kažką apčiuopiamą ir, manau, jog man tai pavyko. Tai buvo tikrai magiška.” Claudia Janke 11


Nuotraukų autorė Claudia Janke

12


13



15


Kauno VIII forto kaponierius XX a. pirmoje pusėje, KVAB archyvo nuotrauka Kauno VIII fortas, nuotraukos aut. R. Baronas, 2020


Norite sužinoti daugiau apie VIII fortą? Ieškokite leidinio “Kauno VIII forto istorijos - daugiakriterinė esamos situacijos apžvalga ir aktyviausių ekosistemos organizacijų lūkesčiai.” Leidinys prieinamas internete, o spausdintą kopiją galite rasti Kauno tvirtovės parko dirbtuvėse ir Kauno Vinco kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinyje. 17


2017 m. liepos 15 d. Aleksander Haugen - Lahestan (Norvegija) kuria eksperimentinę muziką Kauno VIII forto tunelyje Kauno senjorų klubo „Berželis“ kapela „Šaltinis“ pasirodymas Nuotraukų aut. D. Stankevičius

18


VIVA LA RESISTANCE! Šilainių mikrorajonas, 2017 m. liepos mėnesis. Įvykio vieta. – PARIS / CITADELLE NO. 8 Dar 1862m. žemėlapyje pažymėta Paryžiaus karčema ir kaimas / dingusi ir tik keleto senbuvių atmintyje išlikęs pavadinimas. Išnykęs blokinio absoliuto šešėlyje. Citadelė / aštuntas fortas ant Milikonių kalvos, 1900 m. – 1914 m. Pirmas pasaulinis karas / apleistas / ir neapgintas. Taikus ir laisvas / kūrybinės rezistencijos fortas – anuomet tik vienintelis sprogimas, atsitraukiančios caro kariuomenės, susprogdinęs parako sandėlį ir sugadinęs vandens drenavimo sistemą. Neapsemtos liko tik kareivinės; Pirmas cementas Šilainiuose. Pirma elektros lemputė. Pirmas požemis. Linkuvos dvaras – Napoleono kariuomenė Caro kariuomenė Link – Ten. Rezistencijos ir revoliucijos forma. Pirma. Manifestas. Antra. Vėliava. Trečia. Įsitvirtinimas. Bastilijos griuvėsiai panaudojami naujoms rezistencijos formoms – kūrybinei laisvei reikia autonomijos ir paslapties. Slėptuvės ir Viešumos. Manifestui nereikia sienų. Menui reikia. Kartais net požemio. Akustinės erdvės. Smalsuolio ir įsibrovėlio. Kažkokioje neįprastoje erdvėje. Įpročio įveika. Suplevėsavus vėliavai, šalia blokinio absoliuto, Citadelės požemiuose Rezistuojanti kūryba. Nuolatos šalia. Miegamojo erdvės. O juk šios kareivinės ir buvo skirtos miegojimui – saugumui / prieglobsčiui. „Netrukdykite sapnuoti“ – šaukia rezistentas.

19


Fotografijos aut. V. Paplauskas

2019 metų rugpjūčio pirmą savaitgalį Kauno VIII forto vidiniame kieme pirmą kartą kauniečius džiugino teatro pasirodymas. Kauno tvirtovės festivalio “Baterija” metu čia vyko teatro grupės “De Munnfulle” ir muzikantų “Canardus Horribilis” (Norvegija) spektaklis “Fabula Silvestri”. Spektaklyje nebuvo žodžių. Kūrėjai pasitelkė muziką, kaukes, šokį ir akrobatiką

20


pasakoti meilės istoriją, kuri baigėsi laimingai: mergina, degančiu kalaviju, nugalėjo drakoną! Stebėti spektaklio per dvi dienas atvyko apie 1000 žmonių, dauguma su vaikais ir seneliais atėjo pėsčiomis iš skirtingų Šilainių kampelių. Tikimės, jog dar ne kartą džiaugsimės spektakliais florto slėnyje, kuris, pasirodymo metu, tapo amfiteatru po atviru dangumi.

21



Grupės “Vėjo pilis” koncertas VIII forto edukacinėje erdvėje, 2020 m. Fotografijos aut. V. Paplauskas


Fotografijų aut. V. Paplauskas ir E. Šimkutė

24


IŠŠŪKIS - KŪRYBIŠKAS ŠIUKŠLIŲ PANAUDOJIMAS VIII fortas kauniečiams tapo istoriniu parku, kuriame vasaros metu vyksta kultūriniai renginiai, bendruomenės daržuose pluša senjorai ir šilainiškiai džiaugiasi unikalia gamta. Tačiau ir šioje, pamažu tvarkomoje vietoje, susiduriama su gan dažna problema - kasmet forto šlaitais leidžiasi prakiurusios padangos, į paveldo teritoriją atgabenamos ir paliekamos stambiagabaritės atliekos ir lankytojai ne visada po savęs susitvarko. Kasmet vykstančių bendruomeninių talkų metu surinktos šiukšlės tapo medžiagų krūvomis, kurias 2020 metais sugalvota paversti naujais objektais. Kūrybinis iššūkis - sumažinti į sąvartyną keliaujančių šiukšlių kiekį, kiek įmanoma daugiau medžiagų panaudojant naujų objektų kūrimui. Iššūkio ėmėsi architektai Robet Ilgen ir Rasa Patalauskaitė (Architektūros studija TAKTAK, Vokietija: www.taktak.de) ir architektas-menininkas Džiugas Karalius. Darbai VIII forte prasidėjo rugsėjo 6 dieną ir tęsėsi tris mėnesius. Kviečiame atvykti apžiūrėti darbus forto lauko erdvėse ir pasisemti įkvėpimo savam antrinio panaudojimo projektui. 25


IŠŠŪKIS - kūrybiškas šiukšlių panaudojimas. Architekto - menininko Džiugo Karaliaus kūrybinis procesas. 2020 m. rugsėjis - gruodis.


Fotografijų aut. V. Paplauskas

27


Iliustracija K. Ražinskaitės

28


​​ “Kauno tvirtovėje įsitvirtina gamta – natūralu, kaip ir nebenaudojamose šimtametėse pilyse ir tvirtovėse visame pasaulyje. Biologinė įvairovė įtvirtintuose kraštovaizdžiuose – taip apibūdinčiau šias Šilainių džiungles. Anuomet, prieš Pirmąjį pasaulinį karą visa teritorija tarp VIII ir IX fortų (dabar tai – Šilainiai) buvo tvirtovės esplanados ribose – vadinasi, karui priartėjus turėjo būti tuščia teritorija. Tiesa, kelias, jungiantis fortus, buvo apsodintas tuopomis, o fortų prieigos – dygliuotomis gudobelėmis, kurios specialiai tvirtovės apželdinimo planuose turėjo atlikti svarbų – natūralios kliūties vaidmenį. Atsitraukiant susprogdinti VIII forto šaudmenų sandėliai, dalis forto paskendo. Drėgmė ir tamsūs požemiai pradėjo traukti šikšnosparnius. O gynybiniuose grioviuose užsikimšusiuose drenažiniuose grioviuose puiki vieta veistis tritonams. Tiesa, gamtinė forto įvairovė turi ir invazinių ir pavojingų augalų – Sosnovskio barščių, tačiau stengiamės juos naikinti, kasmet vyksta įnirtinga kova, vaduojanti fortą nuo jų.” Egidijus Bagdonas, VšĮ Kauno Tvirtovės Parkas

RŪŠIŲ RALIS KAUNO MIKRORAJONE “Šilainiai Project” vadovė Evelina Šimkutė: Rūšių ralis – kuomet per apibrėžtą laiką siekiama surasti ir atpažinti daugiau daugiau rūšių augalų, gyvūnų ir grybų – jau ne vienerius metus vyksta įvairiuose Lietuvos regioniniuose parkuose. Kuo šis renginys svarbus ir ar kas nors panašaus kada vyko miesto teritorijoje? Gamtininkas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkas, Tomas Pocius: Rūšių ralis – kasmetinė gamtininkų iniciatyva, kai profesionalių Lietuvos biologų ir gamtos mėgėjų komandos varžosi, kas per mažiau nei parą ras daugiau rūšių tam tikroje teritorijoje. Taip žaidimu ištiriama vietovės biologinė įvairovė. Žinoma toks rūšių ralis visada vyksta gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose, tikrai ne miestuose. Tačiau vasaros pradžioje su Šilainių bendruomene atliksime eksperimentą – su apylinkės gyventojais surengsime mažą rūšių ralį VIII forto parke ir taip ištirsime čia gyvenančias rūšis. Lietuvoje rūšių ieškojimo žaidimai miestuose dar yra neįprasti, bet pasaulyje tai nėra naujovė. Pavyzdžiui, kiekvienais metais didžiausi pasaulio miestai varžosi www.inaturalist.org organizuojamame miestų gamtos iššūkyje, kurio tikslas toks pat – savo mieste per tam tikrą laiką užfiksuoti kuo daugiau rūšių. Taip miestų gyventojai pradeda labiau vertinti biologinę įvairovę savo aplinkoje. Tikimės, kad Kauno gyventojai į savo miestų parkus pradės žiūrėti kitomis akimis ir imsis veiklos, kuri dar labiau skatins naudingų rūšių gausėjimą. EŠ: Šilainiai, kaip gyvenamasis rajonas, ne visiems asocijuojasi su gamta, tačiau iNaturalist programėlėje jau pažymėta nemažai rūšių. Ką jau pavyko rasti? Ką galime tikėtis pastebėti ateityje? TP: Nėra vietos pasaulyje, kurioje nebūtų gyvosios gamtos. Net ir dideliuose miestuose knibžda įvairiausių organizmų. Žinoma, jie kitokie nei miškuose ar laukinėse pievose. Vyrauja taip vadinamos sinantropinės rūšys – tai organizmai, kuriems žmonių veikla yra naudinga. 29


Pavyzdžiui, jei ne žmonės, langinės kregždės Lietuvoje nerastų, kur sukti lizdus. Šilainių bendruomenė dar tik visai neseniai susipažino su gamtos pažinimo programėle iNaturalist, bet jau aktyviai ją naudoją savo parko rūšių tyrinėjimui. Tarp atrastų organizmų žinoma vyrauja miestuose įprastos sinantropinės rūšys, tačiau į programėlę įkelti ir keli labiau stebinantys radiniai – pavyzdžiui tritonai ir į raudonąją knygą įrašyti šikšnosparniai. Tikiu, kad pavyks atrasti ir dar ką nors ypatingo. Net ir tokioje mažoje teritorijoje gyvena tūkstančiai gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. O kiek iš jų pavyks parke pastebėti ir atpažinti – priklausys nuo bendruomenės įsitraukimo į šią veiklą. EŠ: Kauno VIII fortas turi unikalią “ekosistemą” – tai ir istorinis paveldas ir kultūra, bendruomenė, o kuo ši vieta svarbi gamtiniu požiūriu? TP: Kauno fortų požemiai – ne tik istorinė, bet ir gamtinė vertybė. Juose yra saugomos unikalios šikšnosparnių žiemojimo buveinės. Tikiuosi šis projektas ne tik skatins domėtis, kas gyvena kaimynystėje, bet ir atkreips visuomenės dėmesį į ekologines problemas, su kuriomis susiduria šikšnosparniai ir kiti nykstantys miestuose apsigyvenę organizmai. Kauno gyventojams svarbu žinoti, kada požemiuose lankytis yra leidžiama, o kada griežtai draudžiama. EŠ: Gamtos stebėjimas pradedantiesiems – kaip pasiruošti? į ką atkreipti dėmesį? TP: Stebėti gamtą gali kiekvienas ir tam daug pasiruošimo nereikia. Svarbiausia elgtis saugiai ir atsakingai. Miesto teritorijose dažnai plinta įvairios invazinės rūšys, kurios kenkia vietinei Lietuvos gamtai, bet taip pat gali padaryti žalos ir žmogui. Pavyzdžiui VIII forto teritorijoje pastebėtas Sosnovskio barštis labai pavojingas sveikatai, nes jo sultys, patekusios ant odos, gali sukelti stiprius nudegimus. Taigi tyrinėjant gamtą, nesvarbu mieste ar miške, geriausia rankomis nepažįstamų augalų neliesti. Taip nenukentėsite patys ir netyčia nesunaikinsite retų rūšių. Taip pat raginu nekelti bereikalingo streso gyvūnams juos imant į rankas. Ypač jautrūs yra ropliai ir varliagyviai. O visiems gamtos pažinimu besidomintiems žmonėms siūlau neišeiti iš namų be išmanaus telefono su programėle iNaturalist. Ji gerokai palengvins gamtoje rastų organizmų atpažinimą. Nereikės vartyti storų knygų ar ilgai naršyti internete, kad sužinotumėte, kokį paukštį, vabzdį ar augalą pastebėjote. Į iNaturalist įkeltas organizmų nuotraukas pamato Lietuvos bei viso pasaulio gamtininkai ir greitai padeda atpažinti radinius.

Kauno VIII forto biologinės įvairovės žemėlapis, prie kurio kūrimo gali prisidėti kiekvienas 30


Fotografijų aut. V. Paplauskas

31


Fotografijų aut. V. Paplauskas

32


Juodasis strazdas Kauno VIII forte

Kėkštas Kauno VIII forte

Paprastasis karklavijas Solanum dulcamara Uogos žmonėms nuodingos.

Sosnovskio barštis Heracleum sosnowskyi Neliesti! Labai nuodingas, auga visoje forto teritorijoje.

Tyrinėkite gamtą su klasės draugais! Atsiimkite nemokamą 120 x 80 cm Kauno tvirtovės VIII forto biologinės įvairovės žemėlapį savo mokyklai!* Vinco Kudirkos viešosios bibiotekos Šilainių padalinyje, adresu Baltų pr. 51. *Žemėlapių kiekis ribotas, žemėlapį gali atsiimti mokytojas - vienas žemėlapis mokyklai. 33


IDĖJA: Ar pažįstate kokie paukščiai gyvena Šilainiuose? Žiemą įrengę lesyklėlę galite stebėti juos pro savo buto langą! Šilainiuose dažnai pastebimos zylės, varnėnai, kėkštai ir juodieji strazdai.

Varnėnas Kauno VIII forte Paukščių fotografijų aut. Saulius Irmantas

34


35


Obuoliškoji gumbavapsvė

Fotografijų aut. V. Paplauskas

Cynips quercusfolii

Ant kokio medžio auga obuoliai? Visi žino, kad ant obels. O kodėl kartais galima rasti mažų obuoliukų dygstančių ant ąžuolo lapų? Iš tikrųjų tai visai ne obuoliukai, o smulkių vapsvyčių suformuoti gumbai, kurių viduje vystosi jų lervutės.

36


UŽDUOTĖLĖ - SUSKAIČIUOK ĄŽUOLO GYVENTOJUS. Stori medžiai yra naudingi gamtai, nes tai begalės augalų, gyvūnų ir grybų namai. Šilainių soduose surask patį storiausią medį. Tada pabandyk suskaičiuoti kiek skirtingai atrodančių kerpių auga ant jo kamieno. Surask kuo daugiau skirtingai atrodančių ant medžio ropojančių vabzdžių ir vorų. Kiek skirtingų paukščių čiulba medyje? Ar ant medžio auga grybai kempinės? Jei taip, priskaičiuok ir juos. Tada sudėk visus gautus skaičius ir įrašyk gautą rezultatą į langelį. Mažiausiai tiek rūšių organizmų tavo pasirinktą medį laiko savo namais: Užduotėlė gamtininko Tomo Pociaus 37


Žydinti pieva Kauno VIII forto vidiniame kieme, 2020 m. liepa. Fotografijos aut. V. Paplauskas



Sosnovskio barštis (nuodingas) Heracleum sosnowskyi Ne visi augalai, kurie auga miestų parkuose yra naudingi gamtai bei žmonėms. Sosnovskio barštis yra įspūdingas (gali užaugti net iki 5 metrų aukščio), tačiau labai pavojingas augalas. Vien švelnus prisilietimas prie šio barščio gali sukelti labai skaudžius nudegimus. UŽDUOTĖLĖ - APSAUGOK DRAUGUS NUO SOSNOVSKIO BARŠČIO. Įsidėmėk, kaip atrodo Sosnovskio barštis, išmok jį atpažinti lankydamasis Šilainių soduose bei supažindink su šiuo augalu bent 3 savo draugus, kurie apie barštį ir jo keliamą grėsmę dar nėra girdėję. Paaiškink draugams, kodėl yra rizikinga liesti augalus, kurių nepažįsti.

Fotografijų aut. V. Paplauskas Užduotėlė gamtininko Tomo Pociaus 40


Ar žinai, jog Šilainiuose gyvena labai daug laukinių bičių ir kamanių? Jos yra draugiškos, niekada nepuls gelti, nebent pajus tikrą grėsmę. Bitės atlieka labai svarbų darbą - jos apdulkina augalus, jog vėliau jie galėtų brandinti vaisius. O ar bitės turi ką valgyti tavo kieme? IDĖJA: Paskirk nedidelį plotelį bitėms, kur žydės gėlės ir nebus dažnai šienaujama ar įsirenk specialią bičių pievelę. Vasarą ant žiedų galėsi stebėti įvairias dūzgiančias bitutes! Kaip manai, kuri bitė gyvena bitininko avilyje, o kuri yra laukinė?

Atsakymas: Ant dobilo tupinti bitė yra laukinė. Fotografijų aut. V. Paplauskas 41



Edukacija apie šikšnosparnius su gamtininku, ornitologu Mindaugu Kirstuku. Kauno VIII fortas, 2020 m. Fotografijos aut. V. Paplauskas


Šikšnosparniai Šilainiuose! VIII Forto požemiuose žiemoja šikšnosparniai, tai - saugoma Natura 2000 vieta. Apie šiuos paslaptingus gyvūnus ir kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie šikšnosparnių išsaugojimo mums pasakojo gamtininkas, ornitologas, Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas Mindaugas Kirstukas. Lankymasis forto tuneliuose draudžiamas nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. Nežadinkime šikšnospanių! KUO, GAMTINE PRASME, YPATINGAS KAUNO VIII FORTAS? Penki Kauno tvirtovės fortai įtraukti į tarptautinį saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Milikonių (VIII) fortas – vienas iš jų. Lietuva šiuose fortuose yra įsipareigojusi išsaugoti kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) ir europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus) žiemavietes pagal Buveinių direktyvą (Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 92/43/EEB 1992 m. gegužės 21 d.). Fortus prižiūri ir juos tvarko VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“, su kuriuo Kauno marių regioninio parko direkcija bendradarbiauja siekiant apsaugoti žiemojančius šikšnosparnius – šaltuoju metų laikų šiose teritorijose ribojamas lankymasis, nevyksta renginiai ir neorganizuojamos ekskursijos, o tvarkomieji darbai atliekami optimaliausiu laiku bei atsižvelgiant į gamtininkų rekomendacijas. Kokios šikšnosparnių rūšys žiemoja VIII forte? Kiek šikšnosparnių čia žiemoja? Nors VIII fortas nepasižymi didele žiemojančių šikšnosparnių įvairove ir gausa, čia kiekvieną žiemą žiemoja maždaug pusšimtis europinių plačiaausių, keliasdešimt vandeninių pelėausių (Myotis daubentonii), pavieniai kūdriniai, Brandto (Myotis brandtii) ir Natererio (Myotis nattereri) pelėausiai. Ne kasmet aptinkami pavieniai žiemojantys šiauriniai šikšniai (Eptesicus nilssonii), rudieji ausyliai (Plecotus auritus).Kodėl šikšnosparniai žiemoja būtent forto požemiuose? Kokios sąlygos jiems yra tinkamos? Per daugelų metų fortų požemiuose susidarė tinkamas mikroklimatas, tinkamas žiemoti šikšnosparniams: juose pakankamai ramu (yra vietų ne skersvėjų, sąlyginai nedidelis trikdymas), tinkama temperatūra ir drėgmė. Žinome daug mitų, susijusių su šikšnosparniais: jog jie veliasi į plaukus, platina visokias ligas... bet išties - ar šie gyvūnai yra pavojingi žmogui? O gal kaip tik naudingi? Teko girdėti, jog per naktį vienas šikšnosparnis suvalgo virš 2000 uodų! Žmogui šikšnosparniai visiškai nepavojingi. Priešingai – netgi labai naudingi. Pastebimiausia jų nauda žmogui – tai kraujasiurbių uodų naikinimas. Jei sodyboje ar daugiabučio kieme matote skraidančius šikšnosparnius – būkite tikri, kad uodų šie skraidantys žvėreliai išgaudys tikrai daug. Žinoma, negalima šikšnosparnių naudos vertinti tik iš žmogaus pusės, nes šie skraidantys žinduoliai yra neatskiriama ir labai svarbi visos gamtos dalis. 44


Kaip žiemoja šikšnosparniai? Žiemojantys šikšnosparniai įminga maždaug pusmečiui, nukrinta jų kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokioje būsenoje (dar ji vadinama hibernacija) šie gyvūnai yra labai pažeidžiami – jiems reikalinga visiška ramybė. Temperatūra, kur šikšnosparniai žiemoja, paprastai yra 1–8 laipsniai šilumos. Skirtingos rūšims reikalingos kiek kitokios aplinkos sąlygos – ne tik temperatūra, bet ir atitinkama patalpų oro drėgmė. Kaip vietos gyventojai galėtų prisidėti prie šikšnosparnių išsaugojimo? Vienu pagrindinių šikšnosparnių gausos sumažėjimą nulėmusių veiksnių matomai tapo tiesioginis šių žvėrelių trikdymas. Nors Kauno fortai yra unikali šikšnosparnių žiemavietė, šios teritorijos nuolat pritraukia ir nemažai lankytojų. Net ir pavieniai smalsuoliai šikšnosparniams pridaro daug bėdos. Bet koks trikdymas šiems žvėreliams gali būti pražūtingas, nes pažadinti iš miego jie išeikvoja visas savo atsargas, kurios buvo sukauptos ir skirtos žiemai. Dažniausiai žmonės šikšnosparnius trikdo to nežinodami, dėl paprasčiausio neišmanymo, tačiau atsiranda ir tokių piktavalių, kurie požemiuose užkuria laužus ar sprogdina petardas. Todėl labai prašome būti supratingais ir saugoti šikšnosparnių ramybę – fortuose spalio–balandžio mėnesiais nesilankyti, o apie netinkamą elgesį pranešti Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojams ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Prie to gali prisidėti visi vietos gyventojai.

45


46


Fotografijos aut. V. Paplauskas

47


Brėžinių aut. R. Lukošiūnaitė

Fotografijų aut. V. Paplauskas Šilainių sodų edukacinė erdvė 2019-2020 m.

48


ŠILAINIŲ SODAI - tai darnios sodininkystės vieta Kauno Tvirtovės VIII forto slėnyje.

Čia gera kartu auginti daržoves, dalintis žiniomis ir puoselėti sveikatą.

Šių sodų istorija siekia tarpukarį, kuomet vietos gyventojai čia savo šeimoms augino maistą. Būta ir eksperimentinio ūkio ir kolūkio bityno, šiuose soduose vis dar sodininkaujanti 88 metų senolė pamena, kaip kasmet kaimynas arkliu suardavo dirvą ir kad nebūdavo laisvo ploto, nes visur augdavo bulvės, kopūstai, morkos, burokėliai ir kitos daržovės. Pastačius Šilainių mikrorajoną sodininkystė dar labiau suintensyvėjo, nes nemaža dalis gyventojų į Šilainius atsikėlė iš mažesnių miestelių, kuriuose sodininkystė buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Gyvenant daugiabutyje to labai trūko. Naujakuriai pastebėjo VIII Forto teritoriją. Tuo metu fortas buvo itin apleistas, apaugęs krūmais ir sasnovskio barsčiais. Naujakuriai šią teritoriją ėmė tvarkyti, pasodino ąžuolų bei vaismedžių. 1999 m visas forto užnugaris buvo pilnas sodininkų auginančių daržoves, vaisius bei uogas savo šeimoms. Susiformavo glaudi bendruomenė, buvo švenčiamos tradicinės šventės. Šiuo metu Šilainių sodai pereina į naują etapą, kurio metu vietos bendruomenės, savanorių ir partnerių pagalba siekiama išsaugoti unikalią Šilainių sodų bendruomenę ir pritaikyti Vlll Forto teritorijos dalį vietos gyventojų reikmėms, sukuriant sąlygas sodininkauti, dalyvauti bendrose veiklose ir edukaciniuose renginiuose, kokybiškai praleisti laiką ir mėgautis gamta. Puoselėjant darną tarp gamtos, žmogaus ir paveldo. Šilainių sodininkės 2020 m.

49


LYSVĖS TIPAS A

Q 1

Elementai Lenta Q Kuoliukas 1 Medsraigčiai

Matmenys (mm) 100x25 profilis, 1000 ilgis 50x50 profilis, 500 ilgis Netrumpesni nei 40 mm

Kiekis 1 lysvei (vienetai) 16 4 64

Kiekis visoms 12 lysvių (vienetai) 192 48 768

Lysvės kubatūra m3

1x1x0,4

0,4 m3

4,8 m3

Brėžinio aut. R. Lukošiūnaitė

50


Fotografijų aut. V. Paplauskas

51


SODŲ 2020 CIKLAS

22 15

18 27 30

17

3 6

8 17

RENGINIAI: ● Vasario 22 d. – Pirmasis 2020 ciklo susitikimas ● Kovo 15 d. – Pirmasis susipažinimo susitikimas (13val.) ● Balandžio 18 d. – Naujų sodininkų registracijos pabaiga, pavasario talka (10val.) ● Balandžio 27-30 d. – Pakeltų lysvių dirbtuvės ● Gegužės 1-31 d. – Individualiai ruošiamės, sėjame ir sodiname pakeltose lysvėse ● Birželio 3 d. – Daigų mainytuvės (18val.) ● Birželio 6 d. – Šilainių rūšių ralis (13val.) ● Liepos mėn* – Lauko baldų dirbtuvės ● Liepos 17 d. - Naktinių drugių stebėjimas (nuo 21val.) ● Rugpjūčio mėn* – Renginiai Vlll Forte ● Rugsėjo 8 d. – Šilainių rūšių ralis (18val.) ● Spalio 17 d. – Rudens talka (10val.) * Datos skelbiamos Šilainių sodų Facebook puslapyje

EDUKACINĖ LYSVĖ

Šilainių Soduose šiuo metu sodininkaujame 1m2 pakeltose lysvėse. Kiekvienas norintis gali labai lengvai ir greitai įsirengti tokią pačią lysvę savo sode ar kieme. Jums reikės: ● 16 vnt lentų, kurių ilgis 1m, plotis 10cm, storis gali būti įvairus. ● 4 vnt kvadratinių kuoliukų, kurių ilgis 50cm, 5x5cm. ● 64 vnt medvaržčiai arba vinys, kurių ilgis = lentos storis x 2. ● 4,1m ilgio ir 0,5m pločio plėvelė. ● Kartonas padengti 1m2 plotą keliais sluoksniais. ● Šakos. ● Kompostas / žolė / pienių lapai. ● Maždaug 0,3m3 dirvožemio.

Kartonas Šakos Kompostas / žolė / pienių lapai Dirvožemis

Darbo eiga: 1. Sukalame medinį lysvės rėmą. 2. Pritvirtiname plėvelę vidinėje rėmo pusėje. 3. Naudojant gulščiuką įstatome rėmą pageidaujamoje pozicijoje. 4. Suklojame sluoksnius paveikslėlyje pavaizduota eilės tvarka. 5. Sodininkaujame ir džiaugiamės darbo vaisiais.

Brėžinio aut. R. Lukošiūnaitė

IDĖJA: Paaukštintą lysvę galite įsirengti savo kieme, juk tai lyg paprastai surenkamas didelis vazonas be dugno, kuriame miesto sąlygomis puikiai auga įvairiausios gėrybės. Paaukštinta lysvė - puiki edukacinė priemonė vaikams, lengvai prižiūrimas žalias plotelis pradedantiesiems ar tiesiog norintiems prasmingai praleisti laiką kieme. Kažkas nepavyko? Nieko baisaus! Lysvė lengvai išmontuojama sezono pabaigoje. Dalinamės Šilainių sodų edukacinėje erdvėje esančių lysvių brėžinuku.

52


Fotografijų aut. V. Paplauskas

53


54


Susitikimas miesto daržininkais iš Talino, Estijos ir lauko baldų dirbtuvės, 2019 m. Fotografijų aut R. Rickevičius.

55


2020-2021 Pilotinis tyrimas bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedra Pagrindinių problemų identifikavimas Vandens ir dirvožemio kokybės vertinimas Pagrindines Kauno tvirtovės aplinkos problemos: 1. Neigiamas aplinkos, tuo pačiu ir klimato kaitos, poveikis tvirtovės objektams 2. Dirvožemio tarša 3. Vandens tarša 4. Netvarkingas lankytojų elgesys 5. Kauno tvirtovės biologinės įvairovės apsauga “Iš pradinių vandens kokybės tyrimų matome, kad kai kuriose vietose sunkiųjų metalų koncentracijos viršija leistinas Lietuvoje normas paviršinio vandens telkiniams. Pavyzdžiui, neženkliai yra viršijama vario koncentracija. Sunkiųjų metalų duomenys rodo, kad problema vandenyje nėra didelė, tačiau jei kalbame apie maisto medžiagų rodiklius, čia situacija šiek tiek kitokia. Šiuo metu turime tik fosforo duomenis, kurie mums sako, kad VIII forto paviršinio 56


vandens telkiniai išpildo visą spektrą — nuo geros iki labai blogos kokybės”. Jei svarstant šiuos duomenis jų aplinkoje “labai aiškiai pamatytume, kad į forto teritoriją užterštas vanduo atiteka neaiškios kilmės vamzdžiais. Šie vamzdžiai yra gan lengvai pastebimi. Blogas kvapas, keista spalva ir tyrimai identifikuoja, kad yra viršijama fosforo koncentracija ir kad tai gali būti tarša, ateinanti iš aplinkinių namų. Savivaldybė turėtų nagrinėti, kokia situacija su prisijungimu prie miesto nuotekų tinklo. Toliau bandysime matuoti kitas maistines medžiagas.”

“Beveik visuose [paviršinio dirvožemio] mėginiuose viršijama vario norma. Daug kur viršijamos cinko ir nikelio normos. Kai kur viršijama ir chromo norma. Kai kur šios koncentracijų normos viršijamos jau ne procentais o netgi dvigubai ar trigubai. Šie duomenys rodo, jog tai yra netipinės koncentracijos, ir jos tokios aukštos būtent dėl žmonių taršos. Ar tai istorinės taršos pasekmės ar dabartinės nėra aišku, nes tyrinėjome tik paviršinį dirvožemį. Būtų naudinga pažiūrėti ir giliau. Mėginiai paimti iš giliau parodytų istorinę taršą ir leistų suprasti, ar tai tarša, kylanti iš gilesnių sluoksnių, ar ji labiau susijusi su dabartinėmis praktikomis, kaip tręšimas ir pesticidų naudojimas. Be šių nekokių rezultatų, yra ir kuo pasidžiaugti. Neaptikome, kad būtų viršyta norma labai kenksmingų, toksiškų metalų, tokių kaip kadmis ir švinas. Tyrimai aktyvios daržininkystės vietose parodė, kad ten sunkiųjų metalų koncentracijos nepadidėjusios ir užterštumo problemos neradome.” “Rezultatai mums sako, kad mes turime tvarkyti šias teritorijas. Saugomos teritorijos statusas mus informuoja, kad mes turime pasirinkti draugiškus aplinkai, tvarius tvarkymo būdus. Kadangi situacija nėra bloga ir nėra vienodai pasiskirsčiusi visoje teritorijoje, galima strategiškai identifikuoti taškus, kuriuos sutvarkius situacija galėtų greitai pasitaisyti.” Jūratė Žaltauskaitė, VDU Gamtos mokslų fakulteto, Aplinkotyros katedros docentė Teksto autorė Rūta Lukošiūnaitė, iliustracijos Ugnės Balčiūnaitės Daugiau informacijos apie VIII forto dirvožemio ir vandens tyrimus: www.silainiaiproject.com 57


58


59


60


61


62


DRAUGYSTĖ SUPYKAU, AŠ NEKALBĖSIU, TEGUL JIS ATSIPRAŠYS! KAS, SŪNAU? - MAMA TUOJ KLAUSIA, KO TOKS PIKTAS KAIP OŽYS!? TAI NE AŠ, - SAKAU, - JIS KALTAS! STUMDOS, ATIMA ŽAISLUS, VAKAR IŠTEPĖ RANKOVĘ… JIS TOKS PIKTAS IR ŪMUS. GAL ŠIRDELĘ DRAUGUI SOPA, KAD TU NEŽAIDEI KARTU? GAL PATYRĖ BAISŲ ŠOKĄ, JEIGU APŠAUKEI KALTU? PYKTIS SU DRAUGAIS TAIP KVAILA! EIK GREIČIAU IR APKABINK! JEI ESI JAM TIKRAS DRAUGAS, TAI PAGUOSK IR NURAMINK! Poetė Zenė Sadauskaitė

Šilainių poetes fotografavo Eitvydas Kinaitis, 2016 m. 63


Renginys “Arbata su menininkais”, Vinco Kudirkos bibliotekos Šilainių padalinyje, 2016 m. Susitikimas su dailininkėmis “The Lake Twins” (Didžioji Britanija).

Pasivaikščiojimas po Šilainius su poezija, eilių skaitymai poetų kiemuose, 2016 m.

IDĖJA: Ar žinote, jog Vinco Kudirkos bibliotekos Šilainių padalinyje galite surengti savo kūrinių parodą? O jūsų kiemas gali tapti poezijos skaitymo vieta?

64


Neda Naujokaitė Šilainiai, aliejus ant drobės, 90x70, 2019.

65


66


“Laukas”, Evelina Šimkutė, 2012 m. Kauno Tado Ivanausko progimnazijos aikštelė

67


ŠILAINĖ VĖLEKOS peizažą ūkana apvilko, O norėjau troškau visą jį apimt Buvo atsimerkęs žydro lino šilkas, Buvo praregėjęs ilgesio akim. Atmenu aš kartą, o seniai tai buvo, Kai vyresnį brolį leido iš namų, Kai mama šilainę škaplieriuosna siuvo, Kai ramino guodė žodžiu neramiu: Argi daug šilainės škaplieriun paimsi? Argi ten, už marių, bus tau jos gana? Bet prie širdžiai jausi ir jau bus tau linksma: Tu su ja atminsi brolį ir mane... Taip ir aš norėjau pasiimt šilainės Arba lino žiedą iš peizažo to, Kažin kur mūs dienos šunkeliais nueina Ūkanų prarytos nepasikartos. O jas taip norėjau škaplieriun įsiūti Ir nešiot lig karsto prie gyvos širdies... Užpustys daržely sniegas žalią rūtą, O plentu vežimas naktį nudardės. Betgi tu paliksi, tu, pilka šilaine, Škaplieriun motulės andai įsiūta! Su tavim atminsiu žiogrelius ir dainą, Ir jauniausią sesę, laistančią rūtas... Jonas Aistis Kaunas, 1934 “Intymios giesmės”, 1935m. http://poezija.sdf-eu.org/aistis109.html