Page 1

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

2012m. kovas, Nr. 6

Piratiškas šimtadienis Tik 100 dienų iki mokyklos baigimo... Tokią progą būtinai reikia atšvęsti! Tą ir padarė mūsų gimnazijos dvyliktokai. Vasario 24 d. Aleksandro Stulginskio universiteto aktų salėje vyko UKG šimtadienis, kurio tema – „Lobių sala“. Iki renginio pradţios likus penkiolikai minučių, pradėjo rinktis ţiūrovai, o uţkulisiuose virė tikras pragaras: vieni dar nebuvo visiškai pasiruošę, kiti repetavo šokį, treti kartojosi ţodţius, o dar kiti visus nervino ir erzino. Tačiau, nepaisant visų nesklandumų, dvyliktokai renginį pradėjo su šypsenomis. Vedėjai Indrė Ragauskaitė ir Rokas Raudonius kvietė ant scenos mokytojus, direktorių, pavaduotojus, teikė jiems dovanėles. Pasirodymai buvo spalvingi ir linksmi: merginos ir vaikinai šoko (ir su frakais, ir su piratų kostiumais), sudainavo „LT United― dainą „We are the winners―, visus iki ašarų prajuokino Kosto Kumţos magiškas pasirodymas, nustebino šiai progai suburto mokytojų ansamblio daina. Žinoma, netrūko sveikinimų ir linkėjimų – pirmųjų mokytojų, tėvelių, dabartinių mokytojų, direktoriaus. Vienuoliktokų sveikinimą pradėjo Ugnės Jurkutės išmokyti šokti ketvirtokai, po jų į sceną išplaukė laivas... Vienuoliktokai abiturientams įteikė po maţą lobių skrynelę, ţemėlapį (tortą) ir kalendorių, kurį galima pamatyti mokyklos muziejuje. Šimtadienio pabaigoje dvyliktokai, vienuoliktokai, tėveliai ir draugai ragavo tortą, o šventę vainikavo graţūs fejerverkai. Benita Barkevičiūtė, 3gC

Bet geriausiai ir nuoširdţiausiai apie šį vakarą gali papasakoti patys dvyliktokai. Jų įspūdţius skaitykite 3 puslapyje.

1


UŢSIVESK NUO PAT RYTO Ne, šis straipsnis ne apie mašinas ir jų problemas. Šis straipsnis apie tai, kaip „užsivesti“ nuo pat ryto puikia nuotaika, energija ir pozityvumu bei neturėti jokių „gedimų“. Arba juos tiesiog išmokti pašalinti. Tikiu, kad tam reikia visai nedaug. Taigi, patyrinėkime ryto maršrutą.

Stop Rytas. Ţudikas ţadintuvas pradeda savo darbą. „Snausti... snausti―. Štai nuo ko viskas prasideda. O, ţiūrėk, paskui tik leki akis išdegęs, nes visur vėluoji ir nieko nebespėji. Šitaip rytas, o toliau ir visa diena ima prarasti vakarykščius planus bei lūkesčius. Paţįstamas jausmas, taip? Pirma, ką reikia padaryti, tai atsikratyti minčių, kurios tave ragina ir sako: „Dar truputį pagulėsiu ir tuoj tuoj...― Stop. Sustabdyk tai ir išmok nuo pat ankstyvo ryto save nuteikti geromis mintimis ir pozityvumu. Nebegulinėk lovoje ir neapgaudinėk savęs, kad tos kelios minutės miego tau padės. Tai tik dar labiau paskatins tavo tingėjimą, o negatyvios mintys ims ir uţvaldys tave. Keletas pozityvių minčių tau padės įveikti sunkią ryto dalią ir padės kūnui išsiropšti iš lovos. „Uţsipilk“, kad neužgestum Stiklinė šalto vandens – sako, kad tai vienas iš geriausių dalykų ryte, kuris tau padės atsigauti. Per naktį mūsų kūnas netenka daug skysčių, o dehidratacija skatina nuovargį, dėl kurio atsiranda ir prasta, niūri nuotaika. Tad jeigu nespėjai papusryčiauti, išgerk vieną ar net dvi stiklines vandens, tai padės tau bent šiek tiek pabėgti nuo ryto sunkumų. Stiklinė vandens su grieţinėliu citrinos ar lašeliu obuolių acto – dar geriau! Ţinoma, jei tik turi progą, niekada neatsisakyk pusryčių. Puodelio karštos kavos ar arbatos, sumuštinio ar mandarino. Juk pusryčiai labai svarbūs tavo dienai, o neatlikęs šio vieno iš svarbiausių ryto ritualų gali trupučiuką ir uţgesti. Kur nors, pakely.

Be avarijų Rytinė mankšta – ir iškart į mintis atkeliauja žodžiai „tingiu“, „nėra laiko“ ir panašiai. Pataikiau? Taip, rytais mes būnam per daug uţsiėmę skubėjimu. Nejau 5–7 minutės – tai labai daug? Manau, kad rytinė mankšta nebūtinai turi būti kaţkokie nuolatiniai pratimai – atsilenkimai, atsispaudimai, pritūpimai ar pan. Mankšta reikalinga tam, kad paţadintume savo kūną ir paruoštume jį dienai. Uţteks vien tik kelių pasitampymų, galvos, rankų pasukimų, vienos ir kitos kojos pakilnojimų... Viskas. Arba taip pat, kaip ir stiklinė vandens – greitas ėjimas gryname ore gelbės tave. Nes, neduok dieve, nesugebėsi tinkamai valdyti savo miegančio kūno ir nutrenksi ką nors.

Sugalvok pats Mano manymu, šie trys dalykai yra patys svarbiausi, o kartu ir paprasčiausi. Ţinoma, kiekvieno rytas būna skirtingas, kaip ir kiekvienas gali prie šių trijų pagrindinių ryto ritualų pridėti kaţką savito. Svarbiausia surasti tai, kas tave rytais paţadins ir tinkamai nuteiks visai dienai. Ţinoma, tai nebūtinai turi būti ţadintuvas. Kiekvieną rytą gali surasti kaţką, kas tau pakels nuotaiką. Tikriausiai nieko naujo nepasakiau, tik noriu priminti, kad daţnai pamirštame, jog rytas daţniausiai nulemia visą likusią mūsų dieną. Taigi, mano lengvo ryto ir produktyvios dienos receptas = pozityvumas + pusryčiai + mankšta + sugalvok pats (?). Taigi, lengvai uţsivedančių ir labų Jums rytų, mielieji! Priţiūrėkit savo „variklį―. Deimantė Stulgytė, IV gC

2


Atkelta iš 1 puslapio

šios mintys neleidţia man nei sklandţiai prisiminti šimtadienio, nei ramiai eiti į mokyklą.

Piratiškas šimtadienis

Julija

Vasario 22, trečiadienis, pirmoji šimtadienio repeticija. Muzikos aparatūros gabenimas iš gimnazijos į A. Stulginskio universitetą. Viskas klostėsi puikiai, kaip ir buvo suplanuota, tačiau bedirbant atsirado įvairių keblumų – jungiant aparatūrą pritrūko laidų. Kitas etapas – garso reguliavimas – iš tikrųjų gana sudėtingas dalykas. Pirmoji repeticijų diena buvo sunku, tačiau kitos dvi – dar sunkesnės. Dėl nuolatinio didelio garso ir tvyrančios įtampos labai išsekdavom. Paskutinė, lemiamoji ir pati svarbiausia diena – vasario 24-a. Viskas klostosi dar blogiau nei per paskutines dvi dienas. Rytinės repeticijos metu niekaip nepavyksta suderinti garso. Padarėme trumpą pertraukėlę, per kurią šiaip ne taip sugalvojome, ką reikia padaryti, kad garsas būtų idealus ir mikrofonai veiktų tinkamai. Paulius

Labai dţiaugiuosi, kad nusprendţiau dalyvauti pasirodymuose ir nebūti vien stebėtoja. Šimtadienio šventės dieną į didţiulę A. Stulginskio iškilmių salę plūstant svečiams jaučiau malonų jaudulį ir nerimą, juk norėjosi pasirodyti kuo geriau. Be galo malonus jausmas uţliejo nulipus nuo scenos ir suvokus, jog atidavei visas jėgas ir padarei viską, ką galėjai. Atrodo, jog ši euforija atpirko sunkų prakaitą, lietą tiek savaičių vien tam, kad draugai ir artimieji galėtų grožėtis renginiu.

Visi pasirodymai buvo beveik idealūs ir daugeliui labai patiko. Neigiamų atsiliepimų teko išgirsti iš keleto ţmonių, jau baigusių mokyklą. Galima tik spėlioti, ar tik ne jų išdidumas neleido jiems pasidţiaugti dėl mūsų ir leisti mums dar labiau didţiuotis šia švente. Simas

Atrodė, kad ruošiamės visą amţinybę: viskas spėjo įgristi, atsibosti, o šimtadienis kaip po mėnesio, taip po mėnesio... Bet kai jis atėjo, tai pralėkė kaip viena maţytė ir be galo nuostabi akimirka. Atrodė, kad viskas vyksta per greitai, norėjosi dar kelis kartus sudainuoti visas dainas, sušokti šokius. Dabar, nepraėjus nė savaitei nuo šios šventės, jau galiu teigti, kad tai buvo pati linksmiausia ir labiausiai visus dvyliktokus suartinusi šventė. Prisiminus ją iškart atsiranda šypsena veide ir truputį pavydi mintis, jog vienuoliktokams ši šventė dar prieš akis. Jų laukia begalė įspūdţių ir nuostabių bei įsimintinų akimirkų. Rasa Valdo Ruzgio nuotraukos

Diana

Man ši šventė buvo nuostabi! Visada prisiminsiu dţiaugsmu ir išgąsčiu ţibančias abiturientų akis ir šypsenas veide, energingus šokius, piratiškus vedėjus bei nuoširdţias dainas. Mano manymu, šventė buvo nepakartojama, juk net grieţtas ir visuomet tvarkingas mokyklos direktorius sugebėjo tapti piratu. Dţiaugiuosi, kad mano mokykla tokia kūrybinga. Rūta

Visko buvo tiek daug... Smulkmenos, vaizdai, veidai, įspūdţiai sutekėjo į vieną didelį vandenyną. Atsimenu jaudulį prieš pasirodymą – atrodė, pilve siaučia pabaisa. Nulipus nuo scenos visas kūnas lyg nuo ledynmečio išsivadavęs lėtai atitirpo, uţplūdo ramybė. Deja, pasipuošus suknele ir uţlipus dainuoti paskutinę dainą, pabaisa pilve vėl pabudo. Tas jaudulys manęs nepaleido visą likusį laiką ir, kad ir kaip būtų keista, jaučiu jį iki šiol. Matyt, su šimtadienio švente atėjo supratimas, jog liko tik 100 dienų iki mokyklos baigimo, egzaminų, naujo gyvenimo. Visos

3


Absoliučiai geriausias Lietuvoje – mūsų gimnazijos moksleivis Kovo 8–10 dienomis Vilniuje, Simono Daukanto progimnazijoje, vyko jubiliejinė – 50-oji respublikinė jaunųjų chemikų olimpiada, į kurią buvo pakviesti 107 geriausi Lietuvos jaunieji chemikai. Iš Kauno rajonui atstovavusio kaip niekad gausaus 8 moksleivių būrio net 5 – mūsų gimnazijos moksleiviai: Arvydas Žibas (IgA), Dovydas Blaževičius (IIgC), Laura Matikaitė (IIIgA), Dominykas Ulmanis (IIIgB) – jau antroji respublikinė olimpiada, Sigitas Mikutis (IVgC) – trečioji olimpiada. Iš visų tituluočiausias – Sigitas, kuris pernai dalyvavo Baltijos šalių olimpiadoje, tapo Baltijos nuotolinio čempionato nugalėtoju ir buvo kandidatas į pasaulinę olimpiadą Ankaroje (Turkija). Pirmoji diena – eksperimentas. Laikas – 180 min. Devintokai ir dešimtokai dirbo Lietuvos edukologijos universitete. Uţduotys buvo parinktos ir įdomios, ir sudėtingos, pavyzdţiui, devintokai titravo medų, kad nustatytų jo pH, o vyresnieji Vilniaus universiteto Chemijos fakultete sintetino Ca (IO3)2, šią druską tirpino vandenyje ir NaCl tirpale, o tirpumą nustatė titruodami. Antroji diena skirta teorinėms uţduotims, kurios ypač sudėtingos buvo 11–12 klasių mokiniams. Skirtingai nuo ankstesnių metų, šiame ture turėjo išaiškėti 4 moksleiviai, kurie atstovaus Lietuvai 44-ojoje pasaulinėje olimpiadoje. Prizininkai ir nugalėtojai paaiškėjo tik kovo 10 d. rytą. Olimpiadininkus oranžiniai organizatoriai (taip tradiciškai apsivelka olimpiados rengėjai) uţėmė ypač aktyvia programa. Visi mūsų moksleiviai verti pagyrimo, nes labai stengėsi. III laipsnio diplomu buvo apdovanotas Arvydas Žibas už trečią rezultatą nuotolinėje chemijos olimpiadoje devintokų grupėje. Ir pagaliau – didţiausias komandos dţiaugsmas – Sigito Miku-

čio pergalė – aukso medalis dvyliktokų grupėje, absoliučiai geriausias rezultatas šioje olimpiadoje ir gerokai aplenkti svarbiausi konkurentai iš geriausių Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno gimnazijų. Sigitas pakviestas atstovauti Lietuvai Baltijos šalių chemijos olimpiadoje ir pasaulinėje chemijos olimpiadoje Vašingtone. Smagu, kad į 4 narių Lietuvos komandą pateko Antanas Radzevičius, buvęs mūsų gimnazijos moksleivis, dabar besimokantis KTU gimnazijoje. Taip pat buvo malonu susitikti su pernykštės mūsų gimnazijos komandos nariu, olimpiados prizininku Justu Raudoniumi, dabartiniu VU Chemijos fakulteto studentu, kuris šiais metais jau dalyvavo chemijos olimpiadoje kaip vertinimo komisijos narys. Valdas Jaruševičius Laisvydo Kriščiūno nuotrauka

 Chemikas giriasi kolegoms: – Mano mažylis sūnelis vakar ištarė pirmąjį žodį. – Ir ką jis pasakė? – Paraaminoarsenbenzohidrochloridas...

4


Nepamirštami įspūdţiai iš „Dainų dainelės“ Kovo 24 d. net keturi mūsų gimnazijos kolektyvai dalyvavo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė“. Didžiuojamės ir sveikiname puikiai pasirodžiusius atlikėjus: 2–4 klasių mišrų ansamblį „Drevinukas“, duetą – Ivetą Misevičiūtę ir Austėją Kazakevičiūtę, I–III gimnazinių klasių merginų ansamblį bei solistą – abiturientą Algimantą Nadzeiką. Iš tiesų, uţlipti ant scenos, kai tave filmuoja daugybė kamerų, ir gerai padainuoti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti ţiūrovui. Prieš lipant į sceną, jaudulys kamavo visus dalyvius, o ilgos pasirodymo laukimo valandos šiek tiek vargino, tačiau visą nerimą ir laukimą atpirko keletas triumfo minučių, kai uţlipus ant scenos tavo balsas susilieja su muzika ir nebereikia apie nieką galvoti, tik mėgautis palaiminga akimirka, kuri sukelia tiek daug teigiamų emocijų ir dţiaugsmo. Ir visas nuovargis pasimiršta, ir jėgų atsiranda. Baigę pasirodymus, dalyviai buvo patenkinti ir laimingi, nes visi mūsų gimnazijos atlikėjai padainavo išties šauniai ir graţiai. Manau, kad visi dalyvavusieji dar ilgai nepamirš šių įspūdžių. Ačiū visiems balsavusiems, žiūrėjusiems ir palaikiusiems. Linkime sėkmės atlikėjams, kurie, tikimės, ir toliau garsins mūsų gimnazijos vardą. Milda Vibrantytė, IIgA Evaldo Ūbos nuotrauka

Krepšininkų pergalės Kauno rajono mokinių olimpinio festivalio finalinėse varţybose kovo 8 d. mūsų gimnazijos merginų krepšinio komanda iškovojo pirmąją vietą. Finale merginos rungėsi su Babtų gimnazijos krepšininkėmis ir sutriuškino jas rezultatu 64:10. Rungtynėse ypač puikiai pasirodė ir rezultatyviausia ţaidėja tapo Klaudija Serkevičiūtė (6c), pelniusi savo komandai net 26 taškus. „Na, pergalei pasiekti reikėjo daug pastangų. Visos labai stengėmės, taip pat ir treneris S. Margevičius mus daug ko išmokė. Taip ir pasiekėme pergalę―, – kalbėjo Klaudija.

To paties festivalio vaikinų grupės nugalėtojais tapo taip pat mūsų mokyklos 8–9 klasių krepšininkai. „Finalinės rungtynės buvo laimėtos be kovos, nes priešininkai tiesiog neatvyko į varţybas―,– pasakojo vienas rezultatyviausių komandos ţaidėjų Arnas Malakauskas (8c).

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus, nugalėtojas ir jų trenerį Stepą Margevičių! Monika Poderytė, II gB

5


Tikėjimas jaunimui? TAIP! Kai pavasaris parodė savo pirmus tikrus grįžimo ženklus, o paukščiai, parskrisdami į Tėvynę, nešė meilės jai žinią, mūsų gimnazijos ateitininkai pakvietė į jau antrus metus vykstančią konferenciją. Šįkart kalbėjome apie Palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Kovo 14-ą vykusi konferencija sudomino daug Kauno rajono mokyklų. Renginį pradėjome Lietuvos himnu ir iš širdies gilumų sklindančia malda. Vėliau sveikinimo žodį tarė Kauno krašto ateitininkų federacijos valdybos pirmininkė Irena Kunevičienė. Ji džiaugėsi mūsų kuopos gausa, jaunais tikinčiais žmonėmis, susirinkusiais į vieną būrį. Kadangi konferencija buvo susijusi su Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimu ir darbais, tai ir mokinių skaityti pranešimai siejosi su šiuo ţmogumi. Renginyje dalyvavę Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos atstovai ţiūrovams pristatė filmuką apie savanorystę ir jaunimą, kuris laisvą laiką leidţia su neįgaliais ţmonėmis. Tačiau daugiausia ovacijų sulaukė mūsų gimnazijos 7a klasės mokinių filmuota medţiaga „Palaimintojo Jurgio Matulaičio šūkis „Blogį nugalėti gerumu― moksleivio kasdienybėje―. Tai buvo visus labai nustebinusi televizijos laidos „Klausimėlis― parodija. Išklausę visus pranešimus, pailsėjome, išgėrė-

me arbatos, o po jos mūsų laukė „Protmūšis―. Jo metu buvo uţduodami klausimai iš įvairių gyvenimo sričių, o tarp komandų uţvirė arši kova. Tačiau, kaip ateitininkams ir įprasta, viską išsprendėme taikiai. Štai ir baigėsi tiek laiko ruošta ir brandinta ateitininkų konferencija. Visi išskubėjo namo, tikiu, kupini naujai atgimusio tikėjimo ir meilės Kristui. O mūsų gimnazijos ateitininkai labiausiai nori padėkoti tikybos mokytojoms Renatai Markevičienei ir Julei Vaketienei uţ nenuilstančią širdies jaunatvę ir begalinę kantrybę. Ieva Mocevičiūtė, IgD

Popietė su Pagynės vaikais Būrelis pirmokų su knygomis ir instrumentais rankose, jų mokytoja Neringa Augūnienė, etikos mokytoja Zita Laužikaitė, mokyklos parlamento atstovai, folkloro būrelio vadovė Giedrė Ramunė Pečiulienė su savo mokiniais. Kurgi išsiruošė šis būrys? Ogi į Pagynės vaikų namus. Jaukią kovo vidurio dieną vaikų namų gyventojams vežėme įvairių skanumynų, o mūsų gimnazijos gabieji mokiniai buvo parengę koncertinę programą. Mūsų būrelį vaikų namų direktorė Virginija Nutautienė pasitiko labai šiltai ir maloniai. Nustebino visur kruopščiai palaikoma tvarka ir vaikų drausmingumas. Susitikimas prasidėjo koncertu – savo pasirodymus pristatė ir mūsų maţieji, ir vyresnieji su vadove. Prisijuokėme ir prisišokome iki soties. Vaikų veiduose švietė šypsenos, o ţandai buvo įraudę nuo senovinių lietuvių šokių. Po pasirodymų mūsų laukė vaišės. Ragavome labai skanų kisielių, dalijomės tortą, saldainius ir šakotį. Uţteko visiems ir dar liko pakartoti. Popietė vaikų namuose man paliko neišdildomą įspūdį. Pagynės gyventojai – tartum didelė graţi šeima: visi paslaugūs, malonūs, tvarkingi. Vaikai draugiški ir mieli. Auklėtojos ir direktorė darbui atiduoda visą savo širdį, galbūt dėl to Pagynės vaikų namuose taip jauku ir gera. Kiekvienas iš mūsų turėtų su tėvais aplankyti kuriuos nors Lietuvos vaikų namus. Jų gyventojams mūsų dėmesys yra be galo svarbus ir reikšmingas. Miglė Dlugaborskytė, III gC Neringos Augūnienės nuotrauka

6


Per atostogas pabūk kulinare (-u). Jei pavyks ir patiks – galėsi ir Velykų stalą papuošti.

Keksiukai Tau reikės        

250 g miltų, 100 g šokolado gabaliukų, 2 arbat. šaukšt. kepimo miltelių, 250 ml natūralaus jogurto, 1 kiaušinio, 125 g rudojo arba paprasto cukraus, 1 pakelio vanilinio cukraus, 80 ml aliejaus arba 125 g ištirpinto sviesto. Gaminimo eiga

1. Viename dubenyje sumaišyk miltus, kepimo miltelius ir šokolado gabaliukus. 2. Kitame inde sumaišyk lengvai išplaktą kiaušinį su cukrumi, vaniliniu cukrumi, aliejumi ir jogurtu. 3. Sausus komponentus suberk į drėgną masę ir greitai išmaišyk. Maišyk tik tol, kol neliks sausų miltų. Tik nepermaišyk, kad keksiukai būtų purūs!

4. Visą masę sudėk į specialias formeles, išklotas keksiukų popieriukais, arba jei neturi, paprasčiausiai ištepk formelę aliejumi. 5. Keksiukus kepk įkaitintoje 180°C orkaitėje apie 25 – 30 minučių, kol pagels. Išėmus iš orkaitės leisk praaušti, tada išimk iš formelių ir visiškai ataušink. Kad būtų skaniau, keksiukus gali apibarstyti cukraus pudra arba aplieti glajumi. Tik atsargiau su glajumi, per daug uţpylus vėliau gali būti per saldu! Štai ir paprastutis glajaus receptas, jei nemoki jo daryti. Į dubenį suberk 200 g cukraus pudros (šokoladiniam glajui 30 g cukraus pakeisk kakava). Po truputį įmaišyk 7 – 8 šaukštus karšto vandens, glajus turi būti vienalytis ir dengti šaukšto apačią. Palik dubenį virš karšto vandens (kad nesukietėtų), bet geriausia bus, jei tepsi iškart. Skanaus!

Naminiai saldainiai

Velykos kitur

Anglijoje ne tik keičiamasi šokoladiniais kiaušiIš šių produktų išeina maţdaug 20 vienetų, o niais, bet ir valgomi vaisių pyragai su vienuolika marjiems paruošti tereiks tik 10 minučių. Iškart įspėjame, cipano kamuoliukų. Jie reiškia vienuolika apaštalų. kad šaldytuve teks juos laikyti 2 valandas!

Tau reikės  180 ml mėgstamo jogurto,  100 ml apelsinų sulčių.  Taip pat prireiks maţų formelių (tinka ir ledukams šaldyti), medinių pagaliukų bei maistinės plėvelės. Gaminimo eiga 1. Sumaišyk jogurtą ir sultis. 2. Supilk į formeles beveik iki pat viršaus. 3. Iš plėvelės iškirpk maţus kvadratėlius (kad uţdengtų formelę). 4. Pagaliuku perdurk plėvelę ir įdėk į formelės vidurį. 5. Formeles sudėk į šaldiklį ir palik stovėti, kol sustings.

Norvegijoje Velykos švenčiamos ne tik slidinėjant ir keičiantis margučiais, bet ir sprendţiant detektyvines mįsles. Didţioji dalis televizijų rodo daugybę detektyvinių serialų, ţurnaluose gausu istorijų, kurių paslaptis siūloma išsiaiškinti patiems skaitytojams. Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje Velykos panašios į Heloviną, nes vaikai čia eina nuo durų iki durų prašydami margučių ir uţ juos duodami praţydusių karklų šakelių – kačiukų. Nyderlanduose ir Šiaurės Vokietijoje Velykų vakarą degami didţiuliai lauţai, šalia kurių renkasi žmonės. Vengrijoje keisdamiesi kiaušiniais turėtumėte nenustebti, mat pasikeitus kiaušiniais jus būtinai apipurkš kvepiančiu vandeniu arba kvepalais. Puslapį parengė Gabrielė Svėržaitė, 8C

7


Draugiškiausios klasės

Įdomybės

Tai 3a ir 5a. Ne, mes tikrai nerengėme jokių rinkimų ir neatlikome tyrimo. Taip manome todėl, kad praėjusio numerio kryţiaţodį šios klasės sprendė masiškai— teisingus atsakymus atnešė po 13 klasės mokinių. Taigi ir prizininkų iš šių klasių yra net po 2. Sveikiname visus laiminguosius, linkime sėkmės, smagių atostogų ir graţių margučių. Prizai atitenka Austėjai Gilvickytei, 3a, Kasparui Butkui, 3a, Elžbietai Novošinskaitei, 5a, Matui Čepuliui, 5a, Dovydui Rokui, IV gc. Su nauju numeriu—ir naujas kryţiaţodis. Spręskite ir laukite prizų. Atsakymus neškite į 405 kabinetą.

Pesimistas - tai ţmogus, kuris ţodţius į kryţiažodį rašo pieštuku.

Delfinai miega atmerkę vieną akį. *** Bitės turi 5 akis. Trys maţos akys yra bitės galvos viršuje, o dvi didelės - priekyje. *** Žmogaus šlaunies kaulai yra stipresni už betoną. *** Buliai neskiria spalvų. Jie daţniausiai puola banguojantį matadoro apsiaustą nepriklausomai nuo to, kokios jis spalvos. *** Žmogus gimsta su 300 kaulų, bet suaugęs teturi 206. *** Moterys mirkčioja dvigubai daugiau uţ vyrus. *** Šerlokas Holmsas niekada nesakydavo: „Elementaru, Vatsonai“. *** Blusa gali nušokti atstumą, 350 kartų viršijantį jos kūno ilgį. Tai tas pats, jei ţmogus peršoktų futbolo stadioną. *** Vieną valandą dėvint ausines, bakterijų kiekis ausyje padidėja apie 700 kartų. *** Per visą gyvenimą moteris suvalgo apie 20 kg lūpdaţio. *** Afrikos dramblys turi tik 4 dantis. *** Šokoladas ţudo šunis. Jis veikia šunų širdį ir nervų sistemą. 100 g šokolado nedideliam šuneliui gali būti mirtina dozė.

Optimistas - tai ţmogus, kuris ţodţius į kryţiažodį rašo tušinuku.

Parinko Margarita Melinytė, 7C

1.

P

A L A

2. R A K 3. V S

A

S

O L

E

t

A

P

A

t

A

I

A U L

Ė t

I

n

I

S

I

E

n

I

4. K A R 5.

g

A

I

t

n

6. R A

t

A

S

7.

A U

g

R

I

S

8. A Č

I

Ū

9.

S

E K m A D

S

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

Miestas prie Baltijos jūros. Spynai reikalingas ... . Poetė ... Palčinskaitė. Kalnai Europoje. Rytą pakyla ... . Dviračio ... . Žaibas ir ... . Padėkos ţodis. 9. Paskutinė savaitės diena. Sudarė Paulius Kriščiūnas, 5A

Laikraštį leidţia Jaunųjų ţurnalistų būrelis

8

2012 kovas  

45 minutės Akademijos Ugnės karvelis gimnazijos laikraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you