Issuu on Google+

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

2009m. lapkritis, Nr.3

In memoria Mano paukštis išlėkė kartu su kitais, lyg tolumas būtų pažinęs geriau negu mano namus… A.Stasiukonytė

Rudeniškai pilką lapkričio 11-ąją dar labiau

ir

mokiniai,

ir bendradarbiai žavė josi Jos

aptemdė skaudi netektis – klastinga liga įveikė

kūrybiškumu, visuomeniškumu, neišsenkančiu

ilgametę mūsų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoją

optimizmu, humoro jausmu. Ša lia buvusieji

metodininkę Genova itę Miknevičienę.

nuolat jautė Jos gyvybingumą, energiją, kurios

Savo žemiškąją kelionę Ji pradė jo 1957 m. sausio 2 d. Kelmės rajone, Ševeliškės kaime.

užteko ne tik gausybei mokinių, bet ir šeima i – vyrui ir sūnums.

Baigusi Kauno „Atža lyno“ vidurinę mokyklą,

Mokytoja Genova itė ypač daug dėmesio

studijavo V ilniaus va lstybinio universiteto (dabar

skyrė lietuvių etnine i kultūrai ir jos puoselėjimui.

VU) Kauno vakariniame fakultete ir 1981 m. įgijo

Patirtimi šioje srityje Ji noria i da lijosi ne tik su

lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę.

kolegomis gimnazijoje, bet ir su respublikos

Dar

studijuodama

pasirinko

mokytoja is. Už kūrybingą pedagoginę veiklą,

nelengvą ir atsakingą Mokytojos ke lią – dirbo

etninės kultūros saugojimą 2004-a isiais meta is Jai

Kauno

buvo suteiktas Kauno raj. Metų mokytojos

Radvilėnų,

A.

Genovaitė Stulginskio

vidurinėse

mokyklose, o 1989-aisiais atė jo dirbti į Noreikiškių vidurinę

mokyklą,

dabartinę

Ugnės

Karvelis

gimnaziją. Per daugiau nei 30 pedagoginio darbo metų

vardas. Šviesus Mokytojos atminimas, gražūs ir prasmingi darbai išliks Ją pažinojusiųjų širdyse. Gimnazijos bendruomenė


Gimnazistų pageidavimai Naujajam direktoriui pradėjus vadovauti gimnazijai, mokiniams buvo suteikta proga išsakyti savo mintis dėl esamos gimnazijos tvarkos ir, jei yra nusiskundimų, pasiūlyti tvarkos keitimo būdų. Direktorius gavo krūvą laiškų, juos visus perskaitė ir sugrupavo išsakytus pasiūlymus. Iš viso buvo suskaičiuoti 52 mokinių pageidavimai, nepriskiriant 2 ilgų laiškų nuo 3 gimnazinių klasių. Manau, daugelis net nesitikėjo, kad į mūsų norus bus atsižvelgta, tačiau buvo. Šiuo metu mes matome nors ir mažučius, bet ganėtinai ryškius pokyčius. Tai tvarkingesni tualetai, tinkamas pertraukų laikas, švaresni koridoriai ir kabinetai ir t.t. Štai ko norėtų mūsų gimnazijos moksleiviai: 1.Tvarkingesnių tualetų. 2.Pakeisti uniformas. 3.Daugiau diskotekų. 4.Daugiau ekskursijų ir išvykų. 5.Daugiau projektų. 6.Daugiau popamokinės veiklos. 7.Surengti talentų šou. 8.Daugiau parodų. Žinoma, yra ir daugiau norų, tačiau reiktų suprasti, kad visgi gimnazijos direktorius nėra stebukladarys ir visko per vienus metus nepadarys, viskam reikia laiko. Mes galime tik padėkoti, kad jam rūpi mūsų savijauta gimnazijoje ir kad jis pasistengs visus mūsų siūlymus įgyvendinti. Na, o artimiausia didelė šventė – tai sugrįžtantys karnavalai. Nepatingėkite juose aktyviai dalyvauti! Akvilė Arlauskaitė, 3g c

______________________

Second step. Kas tai? Tai Antrojo žingsnio programa, kurios esmė – mokyti vaikus atpažinti savo jausmus bei susitvarkyti su jais, išspręsti konfliktus, suprasti savo elgesio pasekmes.

AŽ pamoka. Svečiuose mama

Šia programa susidomėjau 2008m. rugsėjį, kai pradėjau dirbti su pirmokais, nes programa skirta pradinėms klasėms. Spalio mėnesį Kauno rajono švietimo centre baigiau AŽ mokymus, o lapkritį – AŽ vadovų konsultantų kursus. Tikėjausi, kad ši patirtis įneš gaivaus oro gūsį ir į mano, ir į mokinukų gyvenimus. Neapsirikau. Baigiantis pirmajam pusmečiui pastebėjau pirmuosius pokyčius klasėje. Vaikai, kurie sunkiai valdė emocijas, pradėjo rimti, per pertraukas rado įdomesnių užsiėmimų nei lakstymas, rėkimas. Pasidarė jautresni, dėmesingesni, sąmoningesni, savarankiškesni. Pati išmokau nekreipti dėmesio į siautėjančius, stengiausi pastebėti ir pagirti teigiamą elgesį. Kartu su mokinukais išmokau greičiau nusiraminti, kvėpuoti, AŽ pamokėlėse išmokau nesakyti žodžio TEISINGAI. Nuolat bendrauju su mokinukų tėvais. Kviečiu dalyvauti pamokėlėse, įvairiuose renginiuose, ekskursijose, kad galėtų stebėti savo vaikus kitoje aplinkoje. Klasėje mokosi du mokiniai, kuriems reikalinga specializuota pagalba. Pernai vieno mokinio tėvai sutiko, kad berniukas lankytųsi mokyklos psichologės konsultacijose, šiemet kito berniuko tėvai leido jam lankyti socialinių įgūdžių grupės užsiėmimus. Džiugu, kad tėvai priėmė tokius sprendimus. „Nuo mažens mokant, kaip tvarkytis su savo rūpesčiais, vėliau yra žymiai paprasčiau racionaliau spręsti problemas bei dalyvauti socialiniame gyvenime. Kaip rodo rezultatai, šios programos mokymo metodai yra itin efektyvūs ir daro įtaką Pasaulio pažinimo pamoka reikšmingą asmenybės formavimosi procesui“,– teigia Second Step vadovė Lietuvoje Žydrė Arlauskaitė. Nuo šių mokslo metų pagal Antrojo žingsnio programą pradėjo dirbti 2b klasės mokytoja Renata Kazlauskienė. Pirmokų mokytojos Beruta Darbutienė ir Daiva Petkevičienė dirba pagal programą Zippio draugai. Ji skirta 6-7 metų vaikams. Ši programa ugdo vaikų socialinius įgūdžius bei pasitikėjimą savimi, moko padėti kitiems ir sau įveikti sunkumus, pagerina vaikų tarpusavio santykius. Mokiniai skatinami dirbti kartu su kitais, ieškoti pagalbos, mokytis iš draugų, padėti jiems. Užsiėmimų metu vaikai piešia, klausosi pasakojimų, užduoda klausimus, dalijasi patirtimi ir dalyvauja vaidmeniniuose žaidimuose. Lineta Barkevičienė, 2a klasės mokytoja Autorės nuotraukos

2


Kūrybingumas + kruopštumas + kantrybė = GROŽIS darbus planavome eksponuoti vieną savaitę, tačiau susidomėjimas buvo labai didelis, todėl paroda užsitęsė visą mėnesį. –Kokių bruožų reikia turėti, kad sukurtum tokius gražius daiktelius? –Norintiems pasinerti į rankdarbių pasaulį pirmiausia reikia kūrybinės nuotaikos, lašelio kruopštumo, kantrybės bei užsispyrimo pradėtiems rankdarbiams užbaigti. Dar noro ieškoti ir atrasti, kurti ir save išreikšti. –Kas tas dekupažas? –Dekupažas – įdomi meno technika, kuria galima keisti ir gražinti savo aplinką, dekoruoti, sendinti įvairius daiktus. Šia technika galima dekoruoti įvairius medinius, stiklo, molio, modelino, metalo, plastiko, kartoninius, akmeninius ir kt. paviršius. Dabar dekupažas Lietuvoje – populiari rankdarbių rūšis. Vis dėlto ne visi žino, kad tai ne nauja technika. Šis dekoravimo būdas sukurtas Venecijoje XVII amžiuje. Iš pradžių baldus savo piešiniais puošdavo –Ar Jūsų mokinių darbeliai eksponuojami garsūs dailininkai, tačiau jų paslaugos nuolat brangdavo. Šis amatas metams bėgant išplito po visą Europą. Ypač bibliotekoje? –Gimnazijos bibliotekoje eksponuojamos jį pamėgo Prancūzijos karališkojo dvaro damos. Būtent technologijų mokytojos J. Jukštaitės mokinių sukurtos jų sugalvotas pavadinimas prigijo daugelyje kalbų gėlės, J. Puidokienės rankdarbių būrelio mergaičių (pranc. žodis decoupage, išverstas decouper – kirpti). darbeliai iš vilnos, technologijų mokytojų K. Dulskio, G. Klimašauko mokinių medžio darbai bei mano mokinių aksesuarai, lėkštės, dėžutės, dekoruotos dekupažo technika. –Kelint ų klasių mokiniai juos kūrė? –7b klasės mokiniai sukūrė gėles, pradinių klasių mokinukės – klevo lapelius iš vilnos, 6c, 1gc, 2gb, 2gc, 3gb klasių mokinės dekoravo gaminius iš stiklo, medžio ir modelino. –Per kiek laiko jie buvo sukurti? –Eksponavome mokinių darbus, sukurtus rugsėjo ir spalio mėnesiais. –Ar noriai mokiniai ruošė darbelius parodai? –2gc klasės mokinės Gailė, Greta ir Deimantė kuria nuostabius aksesuarus iš modelino, dekoruoja juos dekupažo technika. Aksesuarus mokinės gamina ne tik –Ar dar bus tokių parodų? per technologijų pamokas, bet ir laisvu nuo pamokų –Kiekvienais metais mokinių kūrybinių darbų laiku. Nutarėme šiais mergaičių dirbiniais papuošti mokyklos biblioteką, padovanoti dalelę savo rankų parodas organizuojame Vasario 16-osios, Menų ir šilumos mokyklos mokiniams ir mokytojams. Visus technologijų savaitės renginių metu. –Ačiū už nuoširdžius ir įdomius atsakymus. norinčius paraginome prisijungti. Laukiame naujų parodų. –Ar nenusivylė? Kokie atsiliepimai? –Atsiliepimai patys gražiausi ir šilčiausi. Mokinių Gailės Juknytės (2gc) nuotraukos „Oho, kokių auksarankių mes turime!“– džiaugėsi... Kas? Ogi gimnazijos direktorius, apžiūrėjęs bibliotekoje eksponuojamus mokinių darbelius. Patiko jie ir mums, jauniesiems žurnalistams, bet parodos dalyvių daug, visų nepakalbinsi, tad pasitarę su klausimais atbildėjome pas technologijų mokytoją Linetą ČESNAUSKIENĘ. (Kažkodėl įtariame, kad ji prie tos parodos tikrai bus nagus prikišusi .)

3


Svečiai Lapkričio 23 d. mūsų gimnazijoje lankėsi Lenkijos Seinų apskrities starosta R. Grzybowski, vicestarosta R. Witkowski, Seinų apskrities Bendrojo skyriaus inspektorė H. Ropel, Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas, vicemerė N. Kliučienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Lukoševičienė. Šio vizito tikslas – užmegzti partnerystės ryšius tarp Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ir Seinų apskrities mokyklų. Gimnazijos direktorius A. Bučnys atvykusiems papasakojo apie gimnaziją ir jos valdymo struktūrą. Svečiai susipažino su gimnazijos bendruomene, lankėsi bibliotekoje bei kabinetuose, stebėjo gimnazijos mokinių koncertą. Po trumpų ir malonių bendravimo akimirkų svečius išlydėjome su viltimi susitikti dar ne vieną kartą. Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Jolita Lubienė

____________________

Ar tapome tolerantiškesni? Jau praėjusiame numeryje anonsavome Tolerancijos dienos renginius. Ir štai lapkričio 16 išaušo.

Tą dieną mokykloje vyko gausybė renginių. Visų klasių moksleiviai buvo kviečiami lankstyti malūnėlius, kurie vėliau papuošė mokyklos kabinetų duris. Daugiausiai jų sunešė 4b klasė, kuriai skiriame nuoširdžią padėką. Moksleiviai diskutavo apie toleranciją, skaitė apie kitų šalių kultūrą ir priimtinas manieras, grožėjosi ir tebesigroži įspūdinga T raide III aukšto vestibiulyje, ieškojo sinonimų žodžiui tolerancija. O kas yra tolerancija, aiškinamės ir mes...

Žodis „tolerancija“ kilęs iš lotyniško žodžio „tolerantia“, reiškiančio kantrybę. Tačiau ar aš, kaip žmogus, visada galiu būti tolerantiškas? Tolerancijos tema prasminga kalbėti tik tada, kai kalbame apie sąžinės, o ne žinojimo lygmenį. Žinojimas nėra lygus supratimo lygiui. Tolerancijos buvimo labiau reikalauja mano sąžinės balsas bei pagarbos kitam žmogui buvimas, o ne kažkieno viešas pareiškimas gyventi taikiai ir draugiškai. Tačiau ar visiems privalau būti tolerantiška? Žinoma, kad ne. Kito elgesys gali būti toleruojamas arba ne. Mano taip pat. Netoleruoti – nesutikti su kito veiksmais, kurie pažeidžia mano teises ar ką kita. Pažeisti galima ir įstatymą, o tokie pažeidimai teisės srityje netoleruojami. Netoleruoti galiu dėl rasės, tautybės, aprangos, manierų ir daug ko kito... O kur visi yra visiškai toleruojami, kad ir kokie būtų? Manau, kad niekur. Būti lygiam prieš kažką ir būti kažkieno toleruojamam – skirtingi dalykai. Apie visų žmonių lygybę prieš savo Dievą kalba beveik visos religijos, tačiau lygybė nėra toleravimo forma. Lygybė – savęs nekėlimas aukščiau kito. O tolerancija ribojasi supratimu ir pripažinimu to, kad visi esami skirtingi ir saviti. Tolerancijos žinojimas mano gyvenime beveik neturi savo prasmės. Jei kas sakys, kad Vilnius – Armėnijos sostinė, ir aš nepasakysiu, kad jis klysta, tai bus ne tolerancija. Tai tėra geografijos žinių trūkumas, visiškai nesusijęs su skirtingų nuomonių, pažiūrų grupių santykiais. Negaliu teigti, kad visuomet esu tolerantiškas žmogus. Tiesa tik ta, kad toleruoju kitokių pažiūrų, nuomonių, tradicijų žmones – pasauly vietos kol kas pakanka visiems. Juk negaliu imti ir nekęsti ryklių, kurie ėda man patinkančius ruonius. Vis dėlto aš esu tik pakankamai maža visumos dalis, turinti savo teises, kaip ir kiti. Ryklys, kaip ir aš, turi teisę į maistą. Kiekvieno teisės skirtingos – tai lemia skirtingi poreikiai, gyvenimo sąlygos ir kiti veiksniai. Niekas negali išmokyti gerbti ir toleruoti kitą – tai tavo paties pastangos išmokti pripažinti ir gerbti skirtumus, tačiau nepripažįstant tikrai netoleruojamo elgesio savo bei kitų atžvilgiu. Lina Jankauskaitė, 2g a Gailės Juknytės (2gc) nuotrauka

4


„Piešimas – tai galimybė save išreikšti kitaip“ Mums būna neapsakomai malonu ir gera, kai Papasakok mums apie konkursą... ilgai dirbame, stengiamės dėl kažkokio darbo ar –Tai konkursas, kuriame dalyvauja ne tik užduoties, o vėliau gauname atsaką, gerą arba labai konkursiniai darbai, tai kiekvienos šalies atstovų gerą įvertinimą. Tokie dalykai ir stumia mus į priekį „ataskaita“, kaip jie padeda Afrikos šalims. Konkurse bei verčia siekti vis daugiau. galėjo dalyvauti 16–18 metų moksleiviai. Darbai turėjo būti pateikiami plakato arba filmuko forma. Dalyvauti galėjo visos Europos Sąjungos šalys. Buvo galima rinktis vieną iš trijų temų: lyčių lygybė, vaikai ir jaunimas, kultūrų įvairovė. Darbą reikėjo išsiųsti iki birželio 30 dienos. Rezultatus sužinojome tik rugsėjo mėnesį. Iš kiekvienos šalies buvo atrinkti du finalininkai ir pakviesti į Stokholmą, kad sužinotų, kas vyks į Afriką. Stokholme viešėjome spalio 21–23d. Ten buvo labai smagu. Aplankėme miestą, o daugiausiai laiko, žinoma, praleidome pačiame renginyje. Mokiniams buvo skirtos įvairios užduotys, žaidimai, turėjome galimybę pabendrauti su kitataučiais. Taigi, vėliau taip ir buvau atrinkta kartu su kitais laimėtojais, o pavasarį turėsiu galimybę vykti į Afriką.

Mūsų gimnazistės Agnės VELIČKAITĖS (4g c) darbas taip pat sulaukė atsako ir netgi labai puikaus įvertinimo konkurse „Development Youth Prize 2008/2009“. Šiame konkurse Agnė užėmė pirmąją vietą. Sveikiname ją! Džiugu, kad dabar drauge galime pasidžiaugti šiuo jos laimėjimu ir jos piešinių paroda, kurią galime pamatyti trečio ir ketvirto aukšto fojė. Su pačia Agne niekaip negalėjome susitikti tiesiogiai, kadangi ji, kaip ir daugelis kitų, buvo gripo paguldyta į lovą. Tačiau mes su ja susisiekėme kitomis priemonėmis ir uždavėme keletą mus dominusių klausimų.

–Ar seniai pieši? –Iš tikrųjų tai neseniai. Piešiu tik antrus metus. –Kur mokaisi šio meno? –Ežerėlio vidurinėje mokykloje, joje yra dailės būrelis. –Kas dažniausiai tave įkvepia? –Gal vienuma. Kai piešiu, mėgstu būti viena, tada lengviau galiu savo idėjas perteikti piešinyje. –Piešimas – kas tau? –Piešimas – tai mokėjimas save išreikšti kitaip ir pateikti save kitokią. –Ar dažnai dalyvauji tokiuose (ir nebūtinai tokiuose) konkursuose? –Ne, šis konkursas man buvo pirmas ir, galima sakyti, lemtingas. Gailės Juknytės (2gc) ir asmeninio albumo nuotraukos Nukelta į 6 puslapį

5


03 Beveik visi, lapkričio 3 d. prie pat gimnazijos durų pamatę greitosios medicinos pagalbos automobilį, sunerimo: „Kas gi čia atsitiko?“ Bet kažkoks gudruolis paaiškino: „Nieko čia baisaus, čia pavaduotoja Jolita JUKŠTAITĖ medikus pakvietė.“ Tai bent! O kam? Eime ir išsiaiškinsime! –Kaip kilo mintis pasikviesti greitosios medicinos pagalbos specialistus? –Jau seniai galvoje kirbėjo mintis apie pirmosios pagalbos kursų organizavimą mūsų gimnazijos mokiniams. Už tai, kad ta mintis tapo realybe, labai dėkoju 7a klasės tėvų komiteto pirmininkei Auksei Dabulskienei. Jos pasiūlymu Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos tarnyba tris dienas mūsų gimnazijos mokiniams vedė pirmosios pagalbos kursus. –Koks šių kursų organizavimo tikslas? –Mokymas suteikti pirmąją pagalbą yra viena iš prioritetinių sveikatos ugdymo sričių, kuriai mokykla, kaip ugdymo įstaiga, neturi būti abejinga. Kursų tikslas buvo išmokyti mokinius teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, informuoti mokinius apie pirmosios pagalbos svarbą įvykus nelaimei.

mokinių susidomėjimą, drąsiai galiu pasakyti, kad medikai puikiai atliko savo darbą. Labai jiems ačiū. –Ar dar bus panašių projektų? –Labai tikiuosi, kad taip. Artimiausiu metu (galbūt po Naujųjų metų) pirmosios pagalbos kursai bus organizuojami ir gimnazinių klasių mokiniams. Ateityje, bendradarbiaudami su Kauno greitosios medicinos pagalbos tarnyba, planuojame mokytis atsikratyti priklausomybės nuo kompiuterio. Tikiuosi, kad ši graži bendradarbiavimo pradžia taps akstinu tolesniems darbams šia linkme. Manau, kad dar ne kartą maloniai jus nustebins gimnazijos kieme pasirodęs greitosios medicinos pagalbos automobilis .

Primename, kad kviesti greitąją pagalbą reikia šiais telefonais: BPC – 112 TEO – 03 BITĖ GSM – 033 TELE2 – 033 OMNITEL – 103

medicinos

Irenos Gronskienės nuotraukos

______________________ Atkelta iš 5 puslapio

„Piešimas – tai galimybė…“

–Ar buvo lengva atlikti užduotį duota tema? –Iš tikrųjų darbą atlikau gana lengvai. Šį piešinį buvau nupiešusi kur kas anksčiau. Mama paskatino su šiuo darbu dalyvauti konkurse, nes piešinį lengvai susiejome su konkurso tema. Žinoma, darbas buvo patobulintas. –Ką žadi veikti baigusi mokyklą? Ar jau esi suplanavusi savo ateitį? –Šiuo metu dar negalvoju apie ateitį, noriu baigti dvyliktą klasę, o tada bandysiu kur nors stoti. –Galbūt savo ateitį žadi sieti su daile, piešimu? –Taip, nors dar nežinau tikslios krypties, kur norėčiau stoti. Vis dėlto labai noriu ir bandysiu kokiais nors būdais savo gyvenimą susieti su daile. Galvoju apie dizainą arba tekstilę. –Ką dar mėgsti veikti be pieštukų, trintuko, dažų...? Kokių pomėgių turi? –Šiuo metu didžiąją dalį užima piešimas, kadangi piešiu neseniai, tai turiu daug dirbti. Taip pat esu –Kurioms klasėms kursai buvo skirti? dvyliktokė, todėl šie metai yra gana įtempti ir sunkūs. –Visiems 5–8 klasių mokiniams. Dalį pomėgių turiu atidėti, nes privalau skirti daugiau –Kaip sekėsi? –Puikiai. Stebėdama mūsų mokinius per laiko mokslams, o ne pomėgiams. užsiėmimus mačiau, kad jie buvo susidomėję tuo, ką –Dėkojame už atsakymus – ir išsamius, ir girdi, noriai įsitraukė į praktines užduotis ir sėkmingai trumpus. Linkime tau sėkmės baltame piešimo lape ir jas atliko. Labai smagu buvo girdėti, kaip po užsiėmimų gyvenime! Tikimės tavo vardą ir pavardę dar pamatyti savo įspūdžiais mokiniai dalijosi su mokytojais ir ateityje kuriame nors laikraštyje ar žurnale, tokioje draugais. Įkvėpti jaunesniųjų draugų pasakojimų skiltyje kaip „Menas“ ar panašioje…  vyresniųjų klasių mokiniai manęs klausė, kada ir jiems Deimantė Stulgytė, 2g c bus organizuojami tokie pat kursai. Matydama tokį

6


Gripas – mums ne draugas!

7


   Petriukas klausia tėčio: –Tėti, atspėk, koks traukinys Taip, taip, nesikuklinkit – praėjusio numerio laiptažodis buvo iš tikrųjų labiausiai vėluoja? nelengvas, bet mes gavome visą šūsnį teisingų atsakymų. Net gaila, kad –Eeee...Nežinau. O koks? prizai tik 5, bet nenusiminkite, jei jų negavote – vis tiek ir jums išauš –Tas, kurį tu žadėjai man sėkmės diena! O šįkart burtai buvo palankūs padovanoti dar praėjusio a Nedui Vinckui (5 ), gimtadienio proga! a Karolinai Visockaitei (5 ), Gustei Kalanavičiūtei (6b ),    Eimantui Zubavičiui (7 b), Mama dukrai: Deividui Kaušikui (7 c). –Dukrele, atnešk penkias lėkštes.

Jūs tikri šaunuoliai!

Sveikiname ir siūlome naują užduotį – sudoku. Įrašykite į tuščius langelius trūkstamus skaičius nuo 1 iki 6 taip, kad jie nei vertikaliame, nei horizontaliame stulpelyje nesikartotų, ir neškite į 405 kab. SĖKMĖS!

3

1 6

2 6 4

1 6

3 5

1

3

4

Langeliai, kurie paryškinti, yra atsakymas.

–O kam? –Noriu su tėvu pasikalbėt.    –Klausyk, brangusis, niekaip negaliu nuspręsti, kokį maudymosi kostiumėlį pirkti: atvirą ar uždarą?– sako žmona vyrui. –Žinoma, kad uždarą,– pataria vyras,– tik su dviem skylutėm akims.    –Petriuk, nemandagu valgyti rankomis. Kultūringi vaikai taip nedaro. Paimk šaukštelį. Nekabink iš viso. Įsidėk truputį sau į lėkštutę. Turėk tu pagaliau sąžinės – šitaip rydamas kitiems kultūringiems vaikams visai nepaliksi torto!!!

Ats.:

____________________________________________

Įdomybės  Kasmet Mechiko (México) miestas nugrimzta apie 20 cm.  89 mln. kinų pavardė yra Li.  Metai turi 31 557 600 sekundes.  Tik 55% amerikiečių žino, kad Saulė yra žvaigždė.  Per dieną pasakome vidutiniškai 31 500 žodžių.  Sliekas turi 5 širdis.  Šikšnosparniai, išlėkę iš urvo, visada pasuka kairėn.  Tikroji Coca Colos spalva yra žalia.  Krokodilai negali judėti atbuli.  Raganosio ragas sudarytas iš tankiai susiraizgiusių plaukų.  Per didįjį Londono gaisrą (1666 m.) sudegė pusė miesto, bet buvo sužeisti tik 6 žmonės.  Pirmojoje telefonų knygoje buvo tik 15 vardų.  Per parą vidutiniškai įkvepiame 23 040 kartų.  Kas 18 dienų mūsų galaktikoje susikuria nauja žvaigždė.  Žaibo blyksnio temperatūra penkis kartus didesnė nei Saulės paviršiaus.  Kiekvieną savaitę išnyksta apie 20 augalų ir gyvūnų rūšių.  Jei be perstojo rėktum 8 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas, tai pagamintum pakankamai energijos užvirinti vandenį vienam kavos puodeliui.

   Valydama jau penkiasdešimt šeštą žuvį, žmona piktai bamba vyrui: –Kiek kartų tau sakiau – žvejyboje geriau jau prisigerk.    Oro uosto dispečerinėje pasigirsta pranešimas: –Aš kalbu iš lėktuvo, skrendančio į Magadišą. Matote, aš esu teroristas... –Jus supratome, numušame.    Gydytojas klausia ligonio: –Ar kas nors iš jūsų artimų žmonių neseniai mirė? –Taip,– sako ligonis. –Tai turiu jums gerą naujieną. Jūs tuoj susitiksite. Puslapį parengė Kamilė Gruduls, 6 c

8 Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis


2009 lapkritis