Page 1

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

2008m. spalis, Nr.1

Mielosios Mokytojos ir Mokytojai, Lai Jūsų nuoširdus darbas visuomet bus atlygintas mokinių geranoriškumu, Lai niekada nepritrūks kantrybės ir noro brandinti jaunas sielas, Lai darbas mokykloje Jums teiks vien geras emocijas, Lai Jūsų mokiniai vis dažniau matys Jus besišypsančius...

Nuotraukos ir tekstas – Ievos Bielinskytės (4g a )


–Mokytojams linkiu geros sveikatos, būti geranoriškiems savo ugdytiniams, kad ugdytiniai pasiektų Kaip ir dera pirmajam šių mokslo metų mūsų laikraščio numeriui – kuo geresnių rezultatų. interviu su gimnazijos direktoriumi Romansu VALIU apie prabėgusią vasarą ir naujus mokslo metus. Akvilė Arlauskaitė, 2g c

Mokslo metai netrumpės

Pirmiausia, žinoma, pradėjau nuo linksmesnių temų. –Kaip praleidote šias trumpas vasaros atostogas? –Dalis atostogų buvo praleista mokykloje, kad jums būtų sudarytos tinkamos sąlygos mokytis mūsų gimnazijoje. Tačiau pavyko ir trumpam pasprukti prie Baltijos jūros bei pasimaudyti Druskininkų vandens atrakcionų parke. O dabar suktas ir klastingas klausimas iš pasalų. –Kaip manote, ar užtenka mokiniams vos 2 su trupučiu mėnesių atostogų? –Neseniai teko skaityti, kad Ispanijos mokiniai prašo trumpinti jų vasaros atostogas, kurios trunka 3 mėnesius. Prašo todėl, kad pasiilgsta draugų, o namuose atsibosta. Mūsų gimnazijos mokinių atostogos kitais metais truks tiek pat, kiek ir šiais. O dabar užmirškime praėjusios vasaros temas ir kibkime į klausimus apie ką tik prasidėjusius mokslo metus. –Kaip prasidėjo naujieji mokslo metai? –Kaip įprasta – šventiškai. Gimnazijos patalpos atnaujintos, supirkti visi nauji vadovėliai, įsigyta naujų mokymosi priemonių. –Ar šiais metais gimnazijoje daug naujokų? –Daugiausiai atėjo penktokų, kurie baigė Ringaudų pradinę mokyklą, į kitas klases atvyko nemažai mokinių, kurie apsigyveno mūsų teritorijoje. Iš viso naujokų mokykloje apie 50. –Kokių perversmų ar naujovių mokykla laukia šiais metais? –Didelė naujovė, kad vyriausybės sprendimu bus nemokamai maitinami pradinių klasių mokiniai, tačiau kad vyktų sėkmingas jų maitinimas, valgyklos blokas buvo papildytas naujais indais, įrankiais ir kitomis reikmėmis. Spalio pradžioje bus nupirkta indų plovimo mašina, kadangi per trumpą laiką reikia suplauti labai daug indų, be indų plovimo mašinos tai padaryti labai sunku. –Ar šiais metais mokyklos biblioteka bus praturtinta naujomis knygomis? –Mokyklos biblioteka gausėja kasmet, tai priklauso nuo to, kiek lėšų skiria valstybė. –Kaip vertinate mūsų gimnazijos mokinius? –Mokinius vertinu puikiai, daugelis iš jų motyvuoti, žino, ko siekia, ir tam skiria savo darbą. Tačiau dalis mokinių nelabai nori būti tvarkingi, laužo mokyklos inventorių. Man labai norėtųsi, kad didžioji dalis gimnazijos mokinių kovotų su šiais suįžūlėjusiais mokiniais. –Ko norėtumėte palinkėti gimnazistams? –Linkėčiau derinti savo gabumus, įdėtą darbą su realiomis savo galimybėmis. –O mokytojams jų profesinės šventės proga?

Tado Ežerskio (4ga ) nuotrauka

____________________

Mano mokyklos vizija Užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, kad šiame straipsnelyje bus kritikos. Iškart atsiprašau tų, kuriems tai nepatiks ar atrodys, jog aš klystu. Tiesiog toks mano požiūris. Reikia pripažinti – mūsų gimnazija tikrai labai šauni ir turi savų pliusų. Pavyzdžiui, puikus direktorius, mūsų moksleivių pergalės įvairiuose konkursuose, olimpiadose, išpuoselėta aplinka, tvarkingi kabinetai.Bet pažvelkime šiek tiek giliau. Direktorius stengiasi kurti geras darbo sąlygas mokytojams, o mokytojai stengiasi kuo daugiau visko „sukimšti“ mums į galvas. Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad mokytojų darbas jiems patiems nėra malonus. Įsivaizduokite, kaip jie turi kęsti nuo įkyrių, neišauklėtų, įžūlių mokinių. Manot, tai malonu? Abejoju! Iš viso to išplaukia mokytojų nepozityvumas. Jie vertina mokinius nevengdami kandžių apibūdinimų (ypač dosniai juos dalija prasčiau besimokantiems vaikams), nors tai girdi visi mokiniai ir daugiau ar mažiau pritaiko sau. Mokytojai privilegijuoja tik pačius gabiausius, tik juos laiko protingais. Bet juk kiekvienas iš mūsų norėtume išgirsti jei ne pagiriamąjį, tai bent palaikantį žodį – kad ir už pastangas. Toks mokytojų vertinimas didintų mokinių pasitikėjimą savimi, jie galėtų daugiau išmokti, nes nesijaustų „antrarūšiais“. Tada ir ateityje jie drąsiau siektų tikslo, imtų gyvenimo „vadeles“ į rankas. Tad, mieli mokytojai, nebūkite tokie kritikai! Kristina Bartaškaitė, 4ga

2


Kelionė į Šiluvą

„Domimės. Globojame. Pasakojame“

Šis ruduo neeilinis. Būtent šį rudenį, rugsėjo mėnesį, suėjo 400 metų, kai Šventoji Mergelė Marija apsireiškė Šiluvoje. Šia proga mūsų gimnazijos tikybos mokytojos surengė ekskursiją į Šiluvą. Mūsų susirinko daug – apie 45 mokinius. Nors diena buvo šalta, Taip pavadintas projektas, skirtas susirinkome visi ir linksmi važiavome aplankyti Šventosios Mergelės Pasaulinei gyvūnų dienai – spalio 4. Marijos apsireiškimo vietos. Renginiai vyks visą savaitę: Šiluvoje aplankėme bažnyčią, dalyvavome Šv. Mišiose. Mišių pradžioje apie 10 kunigų bažnyčios viduriu praėjo iki altoriaus, už jų giedodami ėjo 1. Integruotos pamokos – giesmininkai. Buvo labai gražu. Šventa ir rami atmosfera sušildė sielą. diskusijos „Duok leteną ir Bažnyčia buvo pilna įvairiausių žmonių iš visos Lietuvos. Pati bažnyčia eime“ (2008 10 06). nebuvo labai išpuošta, bet jautėsi šios nuostabios šventės ramybė, grožis. 2. Parodų diena:  Piešinių ir nuotraukų paroda „Aš gražiausia (-as)“;  IT paroda – demonstracija (2008 10 07). 3. Diena, skirta laukinių gyvūnų globai. Kino filmo „Jūriniai ereliai“ stebėjimas (2008 10 08). 4. Ekskursija į Šakių raj. Lekėčių girininkijos muziejų bei Novairaisčio valstybinį ornitologijos draustinį (2008 10 09).

Po Šv. Mišių ėjome į koplytėlę, esančią visai netoli bažnyčios. Būtent toje koplytėlėje, ant Šventojo akmens, apsireiškė Šventoji Mergelė Marija (po Marijos apsireiškimo jis buvo pradėtas taip vadinti). Koplyčioje, kurioje buvo labai daug žmonių, viešpatavo tyla ir ramybė. Nors apsireiškimas įvyko prieš 400 metų, galėjai jį jausti taip, lyg tai vyktų dabar. Išėjus iš koplytėlės atrodė, lyg Šventa Dvasia tave būtų aplankiusi. Buvo gera ir ramu. Ta šventa atmosfera atgaivino sielą, vidinį gėrį. Važiuodami iš Šiluvos užsukome į Tytuvėnus. Ten aplankėme baroko stiliaus vienuolyną. Susipažinome su vienuolyno istorija, sužinojome įdomių detalių apie vienuolių gyvenimą XIX a., turėjome galimybę paliesti restauruotus to meto vienuolių apdarus. Buvome ir kambarėliuose, kuriuose gyvendavo vienuoliai, o dabar vasaromis – čia stovyklaujantys vaikai. Vienuolyno kieme yra Kristaus kančios koplytėlė, kurioje 30 laiptukų lipama keliais ir meldžiamasi. Užlipę visi pradėjo skųstis skaudančiais keliais, nes tikrai nebuvo paklotas raudonas kilimas. Tokios koplytėlės Lietuvoje yra vos 3 (jos skiriasi tik laiptelių skaičiumi). Mes galime didžiuotis, kad aplankėme vieną iš jų ir tikrai labai daug sužinojome. Tytuvėnuose ir baigėsi mūsų ekskursija. Aplankėme net kelias šventas vietas ir tuo buvome patenkinti. Tikimės ir daugiau panašių ekskursijų su mokyklos draugais bei mokytojomis. Ieva Banaitytė, 8 a

5. Integruotos biologijos pamokos „Beglobiai gyvūnai – specialistai pataria“ (dalyvauja mokyklos sveikatos priežiūros specialistė ir mokyklos psichologė) (2008 10 10). Kviečiame aktyviai dalyvauti! Biologijos mokytoja Irena Gronskienė ____________________

Vėl rinksime nuoširdžiausią klasės mokinį! Nors rinkimai vyks tik gruodžio mėnesį, jau dabar stebėkite savo bendraklasius. Tik taip Jūsų sprendimas bus apgalvotas ir teisingas. Mokinių laisvalaikio centras

3


Būkime atviri – juk susitikę prieš Rugsėjo 1-ąją dažniausiai klausinėjame vieni kitų: „Ar bus klasėje naujokų? O naujų mokytojų?“Šiemet ir taip nemenką mūsų armiją papildė gausus būrys moksleivių, na, o mokytojų gretas pastiprinti panoro tik du. Tad kas gi jie (tiksliau – jos)? Pirmoji į mūsų klausimus atsakė socialinė pedagogė Renata DUBAUSKIENĖ.

–Kokiais klausimais mokiniai gali kreiptis į Jus? –Dėl bendravimo, socialinių problemų, dėl santykių su mokytojais, bendraamžiais. Dėl patyčių, patiriamo smurto, dėl nesėkmės moksle. Pvz.: neturi motyvacijos eiti į vieną ar kitą pamoką, mes galėtume padėti spręsti problemą, aiškintis priežastis, drauge siekti geresnių rezultatų. –Kokie Jūsų pomėgiai? –Turiu labai priešingus pomėgius: mėgstu būti arba labai ramiai, tada skaitau knygas, arba aktyviai, tada su šeima žvejojame, grybaujame, plaukiojame su baidarėmis (turime tradiciją ir kiekvienais metais plaukiojame). –Koks mėgstamiausias Jūsų patiekalas? –Nežinau, ar tokį turiu, bet man labai patinka įvairiai ruošti makaronai . –Koks juokingiausias atsitikimas įvyko Jūsų darbo metu? –Net neatsimenu... Iš viso, mano atminty liko skaudžių prisiminimų, nes kai dirbau Lapėse, ten daug žmonių gyveno lūšnynuose ir tikrai turiu daug daugiau skaudžių atsiminimų.

„Skaudžių prisiminimų daugiau...“

–Kokia istorija ar priežastis, kodėl pasirinkote būtent socialinės pedagogės profesiją? –Kai dar mokiausi, norėjau būti psichologe, bet įvertinau savo galimybes, kad neišlaikysiu stojamųjų egzaminų. Artimiausias mano svajonei buvo būtent socialinis darbas.

–Kokie Jūsų teigiami ir neigiami bruožai? –Kaip atsidūrėte būtent mūsų gimnazijoje? –Apie jūsų gimnaziją nuomonę susidariau senokai, –Teigiamas – tolerantiškumas, o neigiamas, kad esu prieš kokius penkerius metus, nes teko dalyvauti čia nekantri ir noriu greito rezultato. surengtoje konferencijoje. Jau tada ji man pasirodė –Ačiū už atsakymus! Sėkmės Jums. tvarkinga, pažangi, išsiskirianti rajone. Tad kai gavau pasiūlymą dirbti šioje mokykloje, labai apsidžiaugiau. Klausinėjo Milda Juškevičiūtė, 2ga Jei būtų pasiūlymas iš kitos mokyklos, būčiau Nuotrauka iš asmeninio albumo pasvarsčius, o kadangi esu geros nuomonės apie jūsų ____________________ mokyklą, tai sutikau čia dirbti. –Ar anksčiau teko dirbti su mokiniais? Griežta ir teisinga! –Teko, dirbau pusantrų metų, bet darbo specifika Mokytojų komandą papildė ir jauna anglų kalbos buvo kita, nes dirbau su jaunesniais mokiniais, mokytoja Vilma PILIPAVIČIENĖ. Nieko nelaukę, pagrindinės problemos buvo apleistumas, vaikų skubame apie ją sužinoti kuo daugiau. nepriežiūra, tėvų alkoholizmas, smurtas šeimose. –Kodėl pasirinkote šią mokyklą? –Ar sunku dirbti su mūsų gimnazijos moksleiviais? –Kai ieškojau daro Kaune, nė vienoje mokykloje –Ne, kol kas džiaugiuosi, didelių problemų nebuvo vietų, o Ugnės Karvelis gimnazija buvo puikus neturėjau. Labai džiaugiuosi, kad vaikai geranoriškai pasirinkimas, nes mano vyras dirba Žemės ūkio bendrauja, ateina konsultuotis sutartu laiku. universitete. –Ar daug yra mokinių, kuriems reikia Jūsų –Ar Jūs pakankamai išsilavinusi, kad galėtumėte pagalbos ir patarimo? dirbti mūsų mokykloje? Ką esate baigusi? –Ateina nemažai, manau, padaugės ateinančių, kai –Manau, kad taip. Baigiau Vilniaus pedagoginį pradės veikti profesinio informavimo taškas.Dar ateina universitetą. vaikai dėl nemokamo maitinimo, dėl nemokamo pavėžėjimo. Nukelta į 6 puslapį

4


Mokykloje aš – ne „Mis Lietuva“ Sako „Mis Lietuva 2008“ nugalėtoja ketvirtokė Jos manymu, kiekviena turėjo tik jai būdingų savybių gimnazistė Gabrielė MARTIROSIANAITĖ. Kuo ji bei privalumų, todėl visos buvo lygiavertės ir turėjo gyvena dabar – lyg ir nurimus prieš keletą mėnesių šansą nugalėti. vykusio konkurso šurmuliui, bet labai sparčiai artėjant atsakingesniam – „Mis Pasaulis“? NEBIJO BŪTI ŽINOMA

POŽIŪRIS PASIKEITĖ

Į

,,MIS“

KONKURSĄ

Gabrielė jau turėjo laiko apmąstyti konkurso privalumus bei trūkumus. Ji sako: ,,Dabar į šį konkursą žiūriu visiškai kitaip nei anksčiau. Supratau, kad prieš dalyvaujant tokiuose konkursuose visada reikia apgalvoti ne tik pralaimėjimo, bet ir laimėjimo galimybę, ko aš tikrai nepadariau, nors visada laikiau save didele optimiste.“ Jaunoji ,,Mis Lietuva 2008“ džiaugiasi, kad buvo taip įvertinta, bet supranta, kad dabar turi daug pareigų: ,,Negaliu nuvilti žmonių, kurie į mane deda daug lūkesčių ir vilčių.“ Gabrielė negalėjo atsakyti, kokią naudą ji gavo tapusi nugalėtoja. Pasak jos, dar nebuvo laiko apie tai pagalvoti.

VIDINIS ŽAVESYS BEI NUOŠIRDUMAS – NUGALĖTOJOS BRUOŽAI ,,Manau, kad norint nugalėti šiame konkurse neužtenka vien nepriekaištingos išvaizdos, svarbiausia – vidinis žavesys bei nuoširdumas. Mano nuomone, šio konkurso nugalėtoja turi būti visapusiškai graži ir gerumu spinduliuojanti asmenybė. Manau, kad Jurgita Jurkutė – praėjusių metų ,,Mis Lietuva“ – buvo verta nugalėtojos vardo.Ji buvo mano favoritė. Didžiausią įspūdį padarė jos žavesys bei nuoširdumas, o savęs lyginti su ja nenorėčiau...“ – teigia Gabrielė. ,,Gal jums tai skambės banaliai, bet nugalėti tikrai nesitikėjau. Ėjau į konkursą norėdama išbandyti save ir gerai praleisti laiką, bet tą vakarą mano gyvenimas pasikeitė per kelias sekundes.“ Gabrielė teigė, kad net savo varžovių nelaikė konkurentėmis.

,,Mis Lietuva 2008“ teigė, kad dabar ji sulaukia tikrai nemažai dėmesio, tačiau tai jos nevargina. Jos asmeninis gyvenimas teka ta pačia vaga, išliko ir draugai: ,,Tokiose situacijose kaip ši galima geriausiai pažinti šalia esančius žmones, todėl džiaugiuosi, kad iš tikrų draugų pavydo niekada nejutau“. O į internetiniuose puslapiuose pasirodančius komentarus, kad Gabrielė dar per jauna tinkamai atstovauti Lietuvai konkurse ,,Mis Pasaulis“, Gabrielė atsako: ,,Aš esu labai tolerantiškas žmogus, taip pat esu įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi teisę į savo asmeninę nuomonę, todėl pasakysiu tik tiek, kad ne visuomet amžius atspindi žmogaus mąstymą, charakterį bei jo gyvenimo vertybes.“

KELIONĖ Į VAIKŲ NAMUS Neseniai, rugsėjo 18-ąją, Gabrielė, palaikant bei paremiant Kauno rajono savivaldybei, lankėsi Kauno rajono Pagynės vaikų namuose. Paklausta, kodėl nusprendė ten važiuoti, Gabrielė atsakė: ,,Norėjosi prisidėti prie gražesnės jų vaikystės bei nuoširdžių šypsenų. Tai tikrai nėra nei akcija, nei reklama. Tai tiesiog mano nuoširdus noras padėti likimo valiai paliktiems mažiesiems. Džiaugiuosi, kad vaikų namų direktorė palaikė mano norą ir sutiko supažindinti su vaikučiais. Žinoma, pakeliui į Pagynę mane lydėjo nerimas bei jaudulys, nes anksčiau neteko lankytis vaikų globos namuose, tačiau buvau sutikta ir priimta labai šiltai, vaikai buvo draugiški ir linksmi, norėjo su manimi žaisti, pasakojo, kaip jie gyvena ir leidžia laisvalaikį. Nukelta į 6 puslapį

5


Atkelta iš 4 puslapio

Atkelta iš 5 puslapio

Griežta ir teisinga!

Mokykloje aš... Vedžiojo po savo kambarius, aprodė žaislus, knygas bei lovytes. Vaišino jau firminiais tapusiais vaikų gamintais žagarėliais, kisieliumi bei obuoliais ir slyvomis iš netoliese esančio sodo.“

NORAS IŠPILDYTI VAIKŲ SVAJONES

–Ar mylite vaikus? –Taip, žinoma, labai myliu. Pati turiu dvi puikias dukrytes – dvynukes. –Ar jau turite mylimą mokinį? –Geras klausimas , reikia pagalvoti. Iš tiesų tai dar tik susipažįstu su jais. –Ar turėjote kokių problemų su vaikais, ar konfliktavote su jais? –Nepasitaikė, bet yra klasė, kurioje yra problemų su drausme. Šioje mokykloje vaikai labai anksti subrendę, dauguma išsiskiria ūgiu, išvaizda. –Kaip vertinate mūsų gimnazijos mokytojus? –Labai draugiški ir linkę padėti. –Ar Jūs griežta mokytoja? –Manau, kad griežtai teisinga. –Kada Jūsų gimimo diena? Kiek Jums metų? –Rugsėjo 30 d. Man 32 metai.

Nuo pirmųjų akimirkų vaikų namuose Gabrielę apėmė slogi nuotaika: ,,Paprašiau vaikų parašyti, ką jie veikia laisvalaikiu, kuo domisi, kad vėliau galėčiau bent kelias svajones ir norus išpildyti. Tačiau sulaukiau ne tokių atsakymų, kokių naiviai širdyje tikėjausi. Beveik visi vaikai svajojo susirasti tėvus ar globėjus, gyventi gražiuose namuose, būti gerbiami ir mylimi. Tuomet supratau, kad aš jiems niekada nesuteiksiu tos šilumos ir meilės, kurios jiems labiausiai reikia. Visuomet bandžiau save įtikinti, kad vaikų globos namų auklėtiniai nuo šeimose augančių vaikų skiriasi nedaug, bet susidūriau su skaudžia tiesa. Vaikų akytėse pastebėjau bejėgiškumą, meilės ir šilumos trūkumą, norą kuo greičiau grįžti namo. Supratau tai, apie ką niekada anksčiau nepagalvodavau: kad reikia labai vertinti tai, kad gyveni tave mylinčioje šeimoje, kurioje tave visuomet supa parama, supratingumas bei šiluma.“

PASIRYŽUSI DALYVAUTI KONKURSE ,,MIS PASAULIS“

–Kokias savybes vertinate? Kokių negalite pakęsti? Didžiausias ir svarbiausias Gabrielės tikslas –Vertinu sąžiningumą, atvirumą. Labai nepatinka artėjančiame konkurse ,,Mis Pasaulis 2008“ – labai melagiai, veidmainiai. gerai reprezentuoti Lietuvą. ,,Aš tikrai esu pasiryžusi –Ką mėgstate veikti laisvomis dienomis? atstovauti savo šaliai šiame konkurse ir padaryti viską, –Lankausi teatruose, skaitau knygas (vieno rašytojo kas nuo manęs priklauso.“ Paklausta, ar artėjantis gal neišskirčiau). Šiuo metu studijuoju knygą „Kūno konkursas neblaško abiturientės, atsakė: ,,Mokykloje aš kalba“. esu viena iš daugelio abiturientų, bet ne ,,Mis Lietuva“, todėl mokausi, ruošiuosi egzaminams. Apie konkursą –Jūsų mėgstamiausias patiekalas? –Vištiena su ananasų gabaliukais, kepta ant bei pasiruošimą jam tuo metu stengiuosi negalvoti. Tikiu savimi ir savo gyvenimo credo: niekada iešmukų. nepasiduoti. Tikiuosi, man pavyks.“ –Ačiū Jums už atsakymus. Sėkmės! To visi ir linkime. Ugnė Slapšytė, 2g c Tado Ežerskio (4ga ) nuotrauka

Vytenis Radžiūnas,4g a Nuotraukos iš asmeninio albumo

6


Šįkart kūrybos puslapio viešnia – pradinių klasių mokytoja Daiva BALZAREVIČIŪTĖ.

Mano baltos, pilkos ir rusvos lininės ir medvilninės drobės guli sukrautos kambario kampe. Jose – negyvos akys ir nekalbančios lūpos, nežvilgantys, dailiomis garbanomis nekrentantys plaukai ir neslenkantis laikas. Visa tai nebaigta ir netobula.

Eilėraščiai – gyvenimo akimirkos, kai vidinis balsas rikiuoja mintis sava linkme ir tu tampi tik įrankiu, padedančiu jas įgarsinti. Išlaisvindamas jas, pats tampi laisvas .

Mielasis, kur esi? Mielasis, kur esi? Ar vasaros džiaugsme, Ar rudenio kely? O gal žiemos speiguos, Atūžusiuos pusnynais, Sidabro ežero ledynuos? Tikrai žinau– Esi pavasario svaigiam atbudime, Nežinomam, nematomam, Bet juntamam įkvėpime. Gyvybės oro gurkšnis, Daina be pabaigos, Kurią laukai ir pievos Kas dieną man kartos.

Veidai

Nes aš ieškau savojo veido.

Nesakyk, kad saulė geltona, O debesys – tie , kur aukštai. Pasaulį matau aš kitokį, Kitokie pabudo jausmai. Gal vasaros svaigūs atodūsiai Supainiojo mano svajas, O gal pienių vyno kartumas Pažadino slaptas aistras? Panorau pakilti į dangų, Išvysti žvaigždėtas erdves. Išsklaidyti juodąją tamsą, Kaip neregys – regėjimą surast.

Siūbuoja vėjyje Šulinio svirtis, Tyliai sugirgžda Prie rentinio žvirgždas.

Čia Tu. Tau gera. O aš toli. Man neramu labai.

Semia ir semia Kaušas auksinis, Krištolo versmės Vanduo begalinis.

Ir tolis, skiriantis dvi širdis, Jau neįveikiamas Visai.

Gyvybės syvai Sėkloj visatos, Augimo didybė Amžinuos ratuos.

Jis nesutramdomas vis daros. Ne jūra tai, Ne žemė, O jausmai.

Sukas ir sukas Laiko mašinos. Tyliai dejuoja Svirtis nurimus.

Ir jis– Tai du Niagaros Mus skiriantys Kriokliai.

Mano spalvos per blankios, o jausmai – per tylūs. Mano mintys nepasiekia adresatų. Jos sugrįžta atgalios vis taip pat rūpestingai susuktos į ritinius, kruopščiai vašku užantspauduotos. Mano mintys – mano veidas. Veido spalva – tai gyvenimo išraiška. Pakeitus odos atspalvį, galima pakeisti visą žmogaus gyvenimo istoriją. Ryškiai raudoni skruostai byloja apie nesveikuojančią širdį, tačiau paveiksle vos juos pašviesinus galima žmogų paversti tikru sveikuoliu. O žvejui nubraukti dvidešimtį gyvenimo metų ir paversti kilminguoju yra vienas juokas odą tauriai nubalinus, tarsi nubraukus metų metus saulės, vėjo ir sūraus jūros vandens darytą žalą, drėgnu teptuku panaikinus diržingus suragėjimus ir gilias raukšles. Ir nereikia nė truputėlio pakeisti veido bruožų. Mano istorijos.

veido

bruožai

neturi

Vienintelis raktas į pasaulį – tai veidas. Veidas ne tas, kuris boluoja prieš kiekvieno akis tūkstančiais skirtingų pavidalų per dieną, o tas, kurio akys iš pradžių būna užmerktos, o lūpos godžiai traukia į save visą tirštą ir klampų orą, kupiną ir gėrio, ir blogio. Tik paskui akys po vokais ima krutėti tarsi drugio krečiamo žmogaus ir atsimerkia praplėšdamos šydą. Nukelta į 8 puslapį

7


Atkelta iš 7 puslapio

Veidai

Nupirko tėvai tokį aparatą, kuris pypsi, jei kas meluoja. Kitą dieną Gal milijoną plonyčių it voratinklis šydų. Visokių: melo, netikėjimo, mama klausia iš mokyklos parėjusio veidmainystės, keršto. Ir tada lūpos jau nustoja tik imti. Jos pradeda duoti. sūnaus: –Na, kiek šiandien gavai? Įpučia gyvybę, o rankos įdeda plakančią širdį. Tokį veidą parodęs gauni –4. raktą ir gali žengti pro vartus. Aparatas pyp-pyp-pyp. –Na, gerai... 3 gavau. Tokį veidą sunku nutapyti. –O kai aš mokiausi – sako mama,– gaudavau vien penketukus. Aš dar nemoku. Aparatas pyp-pyp-pyp. –Na, gerai, mokiausi vien Ir dar nežinau, kokias atspalviais nutapytas bus mano veidas. ketvertukais... Tėvas iš kito kambario: Dar nežinau. –O kai aš mokiausi... Aparatas pyp-pyp-pyp. Solveiga Žibaitė, 2g a

_____________________________

Ką pasirinktum Tu? Šis klausimas buvo užduotas vienoje firmoje per darbuotojų atranką. Įsivaizduokite,kad vairuojate automobilį šaltą, audringą naktį. Aplinkui nė gyvos dvasios. Privažiuojate autobusų stotelę ir joje pamatote tris žmones: senutę, kuri, atrodo, tuojau numirs, todėl jai tuojau pat reikia į ligoninę; geriausią draugą, kuris Jums yra išgelbėjęs gyvybę; savo svajonių vaikiną/merginą, apie kurį/kurią svajojote visą gyvenimą. Kurį iš jų pavežtumėte, jeigu Jūsų automobilyje būtų tik viena laisva vieta? Įdarbintam kandidatui (iš 200 kalbintų) klausimas nebuvo sunkus: „Duočiau automobilio raktelius savo geriausiam draugui, kad šis nuvežtų senutę į ligoninę, o pats likčiau su savo svajonių mergina. Niekada nepamiršk išlaisvinti proto!

 Ernestas Digvydas 1977 metais paliko 26.000 svarų Jėzui, jeigu jo egzistavimas bus įrodytas.

 Dantistas Filas Grundas 1974 metais savo asistentei paliko 181.000 dolerių, jei ji penkerius metus nebendraus su kitais vyrais, nenešios papuošalų ir nenaudos kosmetikos.  Jonas Potomašis 1955 metais paliko 30.000 svarų dramos teatrui su sąlyga, jei jo kaukolė bus panaudota spektaklyje „Hamletas“.

Jeigu žmogus dirba kaip bitė, jeigu stiprus kaip jautis, darbe panaudoja jėgą kaip arklys ir grįžta namo pavargęs kaip šuo, jam reikia eiti pas veterinarą pasitikrinti, ar jis ne asilas.

 Deividas Deivis 1788 metais savo žmonai paliko penkis eurus: „Kad ji galėtų paskutinį kartą pasigerti iš mano sąskaitos.“  Samuelis Bratas, kuriam žmona neleido rūkyti, 1960 metais paliko jai 330.000 svarų su sąlyga, kad jis kasdien surūkys po penkis cigarus.

Sudega mokykla. Ateina Petriukas į mokyklą, žiūri: sargas šluoja mokyklos pelenus. Petriukas klausia sargo: –Kas atsitiko? –Na, mokykla sudegė, nematai?– atsako sargas. Po penkiolikos minučių vėl ateina Petriukas ir klausia: –Kas atsitiko? –Tu ką – kvailas? Nejaugi nematai, kad mokykla sudegė. Petriukas: –Ech, klausyčiau ir klausyčiau.

_____________________________

Keisčiausi kada nors parašyti testamentai

–Tai kaip sekėsi mokykloje?– klausia tėtis. –Puikiai, kontraktas su penkta klase pratęstas dar vieniems metams!– atsako Petriukas.

Parinko Justina Mizaraitė (2g ), Deimantė Stulgytė (1g a ) ir Justas Paulikas (7 b) d

8 Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

2008 spalis  

2008 spalis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you