Page 1

Vadovas, skirtas savivaldybės valdžios atstovams ir ekspertams

SAVIVALDYBĖS ENERGETINIO ŪKIO PLANAVIMAS


Taupaus energijos vartojimo miestuose bei aukštos gyvenimo kokybės link!

Po nesėkmės Kopenhagoje, tapo aišku, kad savivaldybėms tenka labai svarbus vaidmuo ieškant sprendimų energetikos bei klimato kaitos srityse. Akcentuojant klimato kaitos ir darnios energetikos politiką yra reikalingi tarptautiniai šalių susitarimai ir įsipareigojimai. Taip sukuriama palanki įstatyminė bazė, padedanti visų lygmenų valstybinės valdžios veikėjams keisti plėtros kryptis. Tačiau, bet kuriuo atveju, niekas kitas, o tik savivaldybės, kartu su gyventojais ir vietiniais rėmėjais turės galimybę priimti praktiškus sprendimus ir pradėti kitokį gyvenimą. MODEL projektas skirtas neseniai į ES įstojusių šalių bei kaimyninių šalių savivaldybėms. Šios šalys vis dar turi bendrų kliūčių bei ieško sprendimų tokios srityse kaip: mobilumas ir transportas, teritorijų planavimas, centralizuotas šildymas, energijos komunikacijų atnaujinimas, nauji pastatai ir statybos, vietinių atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, o taip pat kuro trūkumas ar darbo vietų sukūrimas. Šis vadovas, parengtas devyniomis kalbomis, yra skirtas energetikos vadybininkams, energetikos skyriams bei visiems, padedamiems įgyvendinti prisiimtus išrinktųjų asmenų įsipareigojimus. Merai, vis labiau suprasdami savo atsakomybę ir pasirašydami Merų Paktą įsipareigoja siekti ES tikslų susijusių su energetika ir klimato kaita. Dar kartą norėčiau paskatinti visus atsakingus asmenis naudotis MODEL projekto vykdymo metu sukurta metodika neatidėliojant!

Gérard Magnin Generalinis Direktorius Energie-Cités


AUTORIAI: Zdravko Genchev (vadovas), Pavel Manchev, Kalinka Nakova, Dimitar Dukov (EnEffect, BULGARIJA) PAGALBININKAI: ENERGIE-CITÉS: Jana Cicmanova, Christophe Frering, Gerard Magnin; BULGARIJA: Valia Peeva, Biliana Chobanova, Liubomir Chervilov, Atanas Stoykov, Petar Kamburov, Zoia Giurova, Maria Diankova, Petar Todorov, George Chavdarov, Damiana Petkova (EnEffect); KROATIJA: Filip Prebeg, Matko Perović (EIHP) ČEKIJA: Jaroslav Klusák, Lucie Stuchlíková, Tomáš Vanický, Jaromír Čtrnáctý (PORSENNA o.p.s.) LATVIJA: Aleksejs Milovskis, Ilze Bartkevicha (Visuomeninio Ūkio Fondas) LIETUVA: Feliksas Zinevičius, Mindaugas Sakalauskas (KREA) LENKIJA: Maria Stankiewicz, Anna Jaskuła, Patrycja Hernik, Michał Skrzypczak (“Energie Cités” tinklas Lenkijoje) RUMUNIJA: Camelia Rata, Mihaela Muscoiu, Andreea Piuaru, Radu Gaspar (OER) SLOVĖNIJA: Stanislav Sraka, Lidija Horvat, Larisa Lovrenčec (Sinergia); Bojan Vogrinčič, Štefan Žohar (LEA Pomurje – Energetikos Agentūra) ĮGYVENDINTOJAI: BULGARIJA: Margarita Pernikova (Belene), Plamen Ganchev, Maria Stoycheva, Elena Anastasova (Dobrich), Dobrin Savchev, Rositsa Stancheva, Vesselina Sultanova (Gabrovo), Rumyana Simeonova, Ivan Ivanov (Lom), Tzvetan Petkov (Krividol), Milena Pencheva (Smolian), Emilia Deliradeva (Pazardgik) KROATIJA: Ivan Dabo, Romana Semenčić (Novalja); Ante Šparica, Bruno Gulam (Pirovac); Franjo Franjković, Vesna Rastovac (Rakovica); Julije Domac, Velimir Šegon (REA REGEA); Vlatka Berlan Vlahek (Ivanić Grad) LATVIA: Liga Klavina, Peteris Lazdans, Aivars Rutmanis, Olegs Dubinins, Raimonds Olehno (Jekabpils); Anita Selunda, Maris Rudaus-Rudovskis, Leonarda Konsunova, Dace Zvagule, Eriks Lukmans, Juris Kancans, Ainars Feldmanis (Tukums); Nadezda Kornejeva, Aivars Aumeisters (Valka); Edgars Rantins, Janis Baiks, Peteris Strelcs, Ivars Kiksis, Valdis Jegers, Ilmars Eglitis, Rita Jemsika, Zenta Ilkena, Iveta Ence (Valmiera); Irina Klimanova, Iveta Pizica, Vladislavs Lauznieks (Vilani) LIETUVA: Algirdas Vaitiekūnas (Kaunas); Antanas Šabanas (Birštonas); Dainius Sodaitis (Prienai) POLAND: Marek Runowicz, Kamil Wojciechowski (Bielawa); Zygmunt Kuc, Krzysztof Urbanowicz (Dzierżoniów); Władysław Szelążek, Alina Dawidowska (Ełk); Janusz Fugiel, Małgorzata Wypych (Gorlice); Stanisław Nowacki (Niepołomice), Wiesław Ordon, Witold Bal (Nowa Dęba); Andrzej Peraj (Poddębice); Marek Gabzdyl, Wiesław Patalita (Raciechowice) ROMANIA: Delia Florea, Claudia Bran (Aiud); Aurora Hausi, Vasile Barbul, Adina Dumitru (Baia Mare); Ion Dogeanu (Bucuresti sector 1); Liliana Horga, Cecilia Doiciu, Lidia Bulgarea (Brasov); Mariana Miha, Ludovic Szots (Deva); Dragos Folea (Targoviste) SLOVENIA: Csongor Vass, Kalač Esad, Robert Celec (Moravske Toplice); Jasmin Kukec (Cankova); Stojan Habjanič, Andrej Subašič (Gornja Radgona); Jasmin Kukec (Puconci); Boštjan Krajnc, Nedisa Trumić, Gregor Tepež, Sašo Mozgan, Gregor Podvratnik, Amir Dambić, Alenka Rednjak (Velenje) LEIDINIO KOORDINATORIUS: EnEffect, Efektyvios Energetikos Centras (Bulgarija) Grafinis dizainas: Dedrax / SolAir International 2010 MODEL


Vadovas, skirtas savivaldybės valdžios aststovams ir ekspertams

SAVIVALDYBĖS ENERGETINIO ŪKIO PLANAVIMAS Bendroji metodika


Šį vadovą parengė Efektyvios Energetikos Centras EnEffect vykdydamas, Europos Komisijos finansuojamas „Pažangi Energetika – Europai“ programas (2007-2010), projektą MODEL. Metodika yra apžvelgta ir išbandyta projekto dalyvių realiomis sąlygomis – pavyzdiniuose miestuose. Autorių kolektyvas dėkoja visiems prisidėjusiems tikrinant ir gerinant šią Bendrąją Savivaldybės Energetinio Ūkio Planavimo metodiką, kuri yra šių instrukcijų esmė. Ypatingai dėkojame už projekto įgyvendinimo metu paramą gautą iš Energine Cites, Energetikos Institutui Hrovoje Pozar – Kroatija, PORSENNA – Čekija, Visuomeniniam Ūkio Fondui – Latvija, Kauno Regioninei Energetikos Agentūrai – Lietuva, Energie-Cites tinklui Lenkijoje, Orase Energija Rumunija, Razvojna agencija Sinergija – Slovėnija, Bulgarijos savivaldybių Energijos Efektyvumo tinklui EcoEnergy, Regioniniam Energetikos Centrui – Estija, Energia Klub – Vengrija, Vengrijos Energie-Cites tinklui ir Slovakijos EnergieCites tinklui, bei Europos Komisijai – už tai, kad šis darbas buvo įgyvendintas ir yra publikuojamas devyniomis kalbomis: anglų, bulgarų, latvių, lietuvių, lenkų, rumunų, slovėnų, kroatų ir čekų. Tikimės, jog šiuo darbu susidomės visų, MODEL projekte dalyvavusių, šalių savivaldybės.

MODEL projektą taip pat remia ADEME, Prancūzijos Agentūra, dirbanti Aplinkosaugos ir Energetikos Vadybos srityse.

Šis vadovas yra išleistas finansuojant Europos Komisijai (Vyriausias Transporto ir Energetikos Direktoratas) per Pažangios Energetikos – Europai programą, subsidijinė sutartis EIE/07/110/SI2.466269. Pateikta informacija nebūtinai atspindi Europos Bendrijų nuomonę. Europos Komisija neatsako už bet kokį čia pateiktos informacijos panaudojimą.

MODEL projektas gavo specialų apdovanojimą kaip Daugiausiai Žadantis Projektas, antrajame susitikime, Darnios Energetikos Europoje Apdovanojimų metu.

p. 4


MODEL projektas

Prasidėjęs nuo BISE proceso apėmusio 17 šalių (naująsias ES šalis nares, Vakarų Balkanų šalis, Ukrainą), MODEL projektas – vadovaujamas Energie-Cités – apjungė 13 partnerių iš 11 šalių. MODEL yra pirmasis struktūrinis projektas, inicijuotas BISE, suteikęs galimybę ir biudžetą dirbti drauge. Jis yra skirtas Centrinės ir Rytų Europos savivaldybėms bei yra orientuotas tiek praktiškai, tiek politiškai.

Tikslai Projektas yra pavadintas “MODEL” dėl jo siekio padėti naujųjų šalių narių bei šalių kandidačių savivaldybėms tapti pavyzdinėmis (modeliais) gyventojams bei kitoms savivaldybėms. Siekiant šio tikslo MODEL: • Padeda 43 savivaldybėms planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo veiklose, didinant vietinės energetikos efektyvumą, koncentruojantis į bendrą procesų valdymą. • Kelia darbuotojų kompetenciją, Vykdydamas šias praktines veiklas: • Sukurdamas Bendrąją Planavimo Metodiką skirtą savivaldybės Energetikos Planavimo plėtrai, įgyvendinimui ir vertinimui. • Parinkdamas Puikiuosius pavyzdžius, papildomos detalios ir specializuotos informacijos viešinimui plačiai paskleidžiant ją ES bendruomenėms. • Įgyvendindamas Savivaldybės Energetikos Programas ir kasmetinius Veiksmų Planus, • Organizuojant Savivaldybės Pažangios Energetikos Dienas, • Skleisdamas rezultatus nacionaliniame, regioniniame ir Europiniame lygmenyse. Plėtojant tinklą ir reklamuojant veiklas buvo dirbama trijuose lygiuose: • Nacionaliniame – koordinuojant praktines veiklas, • Regioniniame – apsikeičiant patirtimi tarp šalių, turinčių panašią energetikos ūkio praeitį. • Europiniame – įgyjant patirties.

Pagrindiniai rezultatai Pagrindiniai tiesioginiai MODEL pasiekti rezultatai: • Energetikos Vadybos Skyrių įkūrimas ar stiprinimas (vietinė organizacinė veikla), • Bendros metodikos (priemonės), turinčios įtakos vadybos procesui, nustatymas. • Savivaldybės Energetikos Programų ir kasmetinių Veiksmų Planų įgyvendinimas pavyzdinėse savivaldybėse (praktika) siekiant sumažinti energijos vartojimą bent 10%; šios savivaldybės veiks kaip pavyzdinės ir skatins kitas savivaldybes imtis veiksmų (sklaida). • Informacinių renginių ir veiklų inicijavimas skatinant gyventojus energetikos srityje (gyventojai).

ir vietinius rėmėjus veikti darnios

• Tinklų, informuojančių savivaldybes, inicijuojančių, koordinuojančių, vykdančių projektus, apmokančių energetikos vadybininkus, įkūrimas visose šalyse. Norinčius daugiau sužinoti apie MODEL projektą ir jo pasiekimus, kviečiame aplankyti internetinį tinklapį www.energymodel.eu kuris yra prieinamas 9 kalbomis (anglų, bulgarų, kroatų, čekų, latvių, lietuvių, lenkų, rumunų ir slovėnų).

p. 5


Merų Paktas Europinės tendencijos vietinėje Energetikos ir Klimato apsaugos strategijoje!

Precedento Europoje neturinti iniciatyva! •

• Merai įsipareigoja siekti ES tikslų – iki 2020 metų savo savivaldybėse sumažinti CO2 emisijų sklaidą bent 20 %.

2008 m. Gruodis: Europos Sąjunga priėmė Energetikos ir Klimato apsaugos ‘’3x20’’ tikslus.

• 2009 m. Vasaris: 350 Europos miestų merai Europos parlamente pasirašė Merų Paktą.

Ką įsipareigoja merai?

• 2010 m. Vasaris: jau įtraukti 1 300 merai.

Savo teritorijoje nustatyti energijos gamybos ir panaudojimo bazinę padėtį ir ją atitinkantį CO2 emisijų kiekį.

Nustatyti bendrus bei atskiriems sektoriams skirtus skaitmenimis išreikštus CO2 emisijų mažinimo tikslus.

Prisidėdamas prie Jūsų Energetikos ir Klimato apsaugos strategijos Merų Paktas suteikia šias galimybes: • Patvirtinti teritorijai, •

skaitmenimis

išreikštus

tikslus

Jūsų

Pirmais metais po Pakto pasirašymo kartu su gyventojais ir vietiniais rėmėjais paruošti Darnios Energetikos Veiksmų Planą ir po trijų metų pristatyti ataskaitą apie padarytą pažangą.

Suteikti Europinį aspektą Jūsų vietinei strategijai,

• Sujungti jėgas su Europos partneriais, pavyzdžiui sudarant tarptautinį Klimato Apsaugos susitarimą.

Esmė Merai įsipareigoja siekti ES tikslų – iki 2020 metų savo savivaldybėse sumažinti CO2 emisijų sklaidą bent 20 %. w w w. e u m a y o r s . e u

Europos Komisija pasirašiusiems miestams suteikia: • Biurą, atsakingą už šios iniciatyvos reklamavimą, koordinavimą ir palaikymą. • Tinklapį, kuriame galima reklamuoti ir dalintis savo pasiekimais. •

Priemones ir metodus (rekomendacijos, šablonai ir kt.) padedančius paruošti standartinę emisijų apžvalgą ir Veiksmų Planus.

• Finansines paslaugas tokias kaip Europos Investicinis Bankas, Struktūriniai Fondai ir kt. •

Renginius, kuriuose miestai gali būti pastebėti Europiniame lygmenyje.

Mažiausiems miestams pagalbą teikiantį Paramos Struktūrų tinklą.

p. 6


Turinys:

Kodėl savivaldybės energetinio ūkio planavimas?

8

Kodėl bendroji metodika?

Įvadas Savivaldybės funkcijos

9

10 10

Savivaldybė kaip energijos vartotojas Savivaldybė kaip energijos gamintojas ir tiekėjas Savivaldybė kaip reguliuotojas Savivaldybė kaip motyvuotojas

A. PASIRENGIMO ETAPAS 1 Etapas. Savivaldybės Energetikos Informacinė Sistema (SEIS)

40

7 Etapas. Programos struktūra Įvadas Bazinė padėtis Prioritetai ir laukiami rezultatai Finansavimas Įgyvendinimas

15

C. ĮGYVENDINIMO ETAPAS

45

16

8 Etapas. Įgyvendinimo organizavimas

46

Preliminarūs bandymai Bendradarbiavimas

48

9 Etapas. Programos Įgyvendinimas

21

Energetikos vadybininkai Reikalingi apmokymai Institucijų kompetencija

3 Etapas. Veiklos sritys, tikslai, dalyviai

Įvadas Įvertinimo metodai Pasirinkimo kriterijai Ribojančios sąlygos bei rizikos Prioritetų pasirinkimo patvirtinimas

Antrasis politinis sprendimas

Administracijos įsipareigojimai Bendra SEIS struktūra Duomenų bazė Analizė ir vertinimas Informacijos vertinimo ir analizės metodai Informacijos šaltinių nustatymas

2 Etapas. Kompetencijos kėlimas

35

6 Etapas. Prioritetų nustatymas

Neatidėliotini veiksmai Komunikacija su visuomene Komunikacijos procesas Komunikacijos tikslas Komunikacijos plano įgyvendinimas Įgyvendinimo įvertinimas

53

10 Etapas. Monitoringas ir analizė 24

Įtakos sferų apimtis Programos tikslai Galimi programos tikslai SEP proceso dalyviai Pirmasis politinis sprendimas

Bazinės padėties palyginimas Monitoringo procesas Trečiasis politinis sprendimas

Išvados

55

Priedai

57 71

B. VYSTYMO ETAPAS

28

1 priedas. Energetikos vadyba

4 Etapas. Bazinės padėties nustatymas

29

Energetikos vadybininko (EV) ir savivaldybės Energetikos Vadybos Skyriaus (EVS) pareigybių aprašymas

Kokie duomenys charakterizuoja bazinę padėtį? Bazinės padėties veiksmų scenarijai Kuris scenarijus turėtų būti naudojamas?

5 Etapas. Finansinė struktūra Finansinės struktūros apibrėžimo metodai Energetikos programos balansavimas Kaip paskirstyti lėšas iš savivaldybės biudžeto? Santykis su kitais SEP proceso žingsniais

2 priedas. Savivaldybės Energetikos Programa 60 Savivaldybės Energetikos programos pavyzdinis turinys

32

62

3 priedas. Monitoringas Įgyvendintų savivaldybės energetikos programų monitoringo gairės

68

Apie KREA p. 7

APASIRENGIMAS PREPARATION A

8

BB DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS

Įžanga


Pratarmė

Kodėl

Savivaldybės energetinio ūkio planavimas?

Laikai, kai paklausos poreikis buvo pagrindinis faktorius, apibūdinantis energijos gamybą, o ji buvo išskirtinai monopolinė, jau seniai praėjo. Energijos gamybos, skirstymo ir perdavimo decentralizavimas bei efektyvaus energijos vartojimo didinimo galimybės šiais laikais radikaliai pakeitė požiūrį į energiją bei visomis jos realizacijos fazėmis – nuo gamybos iki vartojimo. Atsiranda poreikis, kad šis procesas būtų planuojamas ir valdomas centralizuotai kaip regioniniame taip ir vietiniame lygmenyse. Todėl Europos Komisija skiria ypatingą dėmesį energetiniam planavimui, kuris yra ypatingai svarbi energetikos politikos dalis, susijusi su klimato kaitos politika. Anksčiau šalims narėms nustatyta nacionalinių energetikos planų plėtros būtinybė šiuo metu yra papildoma plačiu vietinės (savivaldybės) energetikos planavimo įdiegimu. „Iš viršaus į apačią“ ir „Iš apačios į viršų“ planavimo metodų suderinimas yra vienas svarbiausių uždavinių, kurio įgyvendinimas garantuoja vietinės ir centrinės valdžių pastangų įgyvendinimo efektyvumą. Savivaldybės energetikos programa yra politinis dokumentas skirtas vietinės bendruomenės plėtrai ir yra priimamas aukštų vietinės valdžios pareigūnų. Todėl ši metodika yra skirta vietiniams sprendimų priėmėjams ir ekspertams. Ypatingas dėmesys yra skiriamas veikloms, kurių savivaldybė imasi energetikos planavimo metu. Rengiant griežtas, apibrėžtas studijas ir analizes suteikti gali išoriniai ekspertai ar specializuotos institucijos. Tačiau visam energetikos planavimui vadovauti turi vietiniai atstovai.

p. 8


Pratarmė

Europos Komisijos (2007-2010) MODEL

Sprendimas dėl SEIS

projekto apimtyje EnEffect parengė naujoms ES

šalims

energetinio

narėms ūkio

skirtą

Savivaldybių

planavimo

bendrąją

1

metodiką. Bendrosios metodikos parengimo metu ją daug kartų peržvelgė projekte pavyzdiniuose

projektas

susilaukė

miestuose. nemažai

Pirminis specifinių

pakeitimų ir papildymų, kurių dėka metodika tapo lankstesnė ir apimanti daugiau sričių pasižyminčių skirtingomis sąlygomis.

3

6

4 5

Finansinė struktūra Programos struktūra

7

II politinis sprendimas

įtraukti į Bendrąją Metodiką, bet tuo pat metu šalies pasiūlymus.

Grįžtamasis ryšys

Bazinės padėties nustatymas

Prioritetų nustatymas

Esminiai principai, susiję su procesu buvo, buvo atsižvelgta ir į konkrečius kiekvienos

2

Veiklos sritys, tikslas, dalyviai I politinis sprendimas

dalyvaujančių šalių atstovai, ji buvo patikrinta 42

Kompetencijos kėlimas

SEIS plėtra

9

Bendras šios metodikos supratimas gali

8

Įgyvendinimo organizavimas

Programos įgyvendinimas

Monitoringas ir analizė

III politinis sprendimas

atsirasti susipažinus su pavyzdinių, MODEL projekte dalyvaujančių, miestų įgyvendintais rezultatais. Todėl ši informacija pateikiama kompaktinio disko formatu, kuriame pristatomi metodikos pritaikymo savivaldybėse pavyzdiniai atvejai. Leidinyje taip pat yra keli priedai, kurių naudojimas gali palengvinti atskirus planavimo proceso etapus. Papildoma medžiaga iliustruoja pavyzdines informacijos rinkimo ir apdorojimo priemones, kurias kiekviena šalis ir savivaldybė atsižvelgdamos į specialius reikalavimus bei sąlygas gali pritaikyti ir patobulinti.

1 Pagal GEF/UNDP finansuotą projektą Bulgarijai (1998-2004) Energijos Efektyvumo Centras EnEffect parengė Savivaldybės Energetikos Planavimo Metodiką, skirtą taikyti šalyje kai ši veikla dar nebuvo reglamentuojama nacionalinių įstatymų. Ši metodika remiasi tokių išsivysčiusių šalių, kaip Olandija ir JAV bei besivystančių šalių, tokių kaip Čekija, patirtimi. Ši metodika buvo pritaikyta maždaug 40tyje Bulgarijos pavyzdinių savivaldybių buvo iš dalies arba pilnai išbandyta Serbijos, Moldovos ir Makedonijos savivaldybėse. Skirtingose sąlygose atliktų patikrinimų rezultatai suformavo pagrindą, pagal kurį 2004 metais savivaldybės energijos planavimas tapo nacionalinių Bulgarijos įstatymų dalimi ir tapo privalomu visoms Bulgarijos savivaldybėms.

p. 9

10

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Bendroji metodika?

BB DEVELOPMENT C VYSTYMAS CIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

Kodėl


Įvadas

Kokios

yra savivaldybės funkcijos ?

Europos savivaldybėms, įgyvendinant funkcijas energetikos srityje, joms priskiriami skirtingi vaidmenys: - savivaldybė, kaip energijos vartotojas;

ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS BBDEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION

A PREPARATION PASIRENGIMAS A

- savivaldybė, kaip energijos gamintojas ir tiekėjas; - savivaldybė, kaip reguliuotojas ir investuotojas į vietinį energetikos ūkį; - savivaldybė, kaip skatintojas – efektyvesnės energijos gamybos ir vartojimo bei aplinkos apsaugos skatinimo šaltinis. Šių funkcijų įgyvendinimui Europos savivaldybės įsipareigoja imtis įvairių veiksmų. Dauguma jų yra orientuota į savivaldybių pastangas mažinti energijos suvartojimą bei išlaidas, mažinti žalingą poveikį aplinkai dėl energijos vartojimo savivaldybei priklausančioje teritorijoje ir keisti gyvenamojo būsto, paslaugų bei vietinės pramonės sektorių galutinių vartotojų elgseną.

Savivaldybė kaip energijos vartotojas Būdingiausias savivaldybės vaidmuo yra jos, kaip energijos vartotojo, vaidmuo. Tai funkcija, kuri dažniausiai susijusi su savivaldybės įsipareigojimais ir jos pačios iniciatyva. Energijos suvartojimas savivaldybėje paprastai apima šias pagrindines sritis:

– Administraciniai pastatai, mokyklos, sporto bazės, sveikatos ir socialinės priežiūros įstaigos, gyvenamieji pastatai (savivaldybei priklausantys būstai ir kitos gyvenamosios vietos, skirtos viešam vartojimui). – Automobiliai, priklausantys paslaugų sferai, šiukšlių surinkimo bei gatvių valymo transporto priemonės, viešas miesto ir tarpmiestinis transportas (dotuojamas iš savivaldybės biudžeto). – Gatvių apšvietimas, vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas. Kartu su pastangomis plėsti paslaugų sritis ir gerinti jų kokybę, savivaldybė taip pat stengiasi sumažinti tiekimo sąnaudas. Nuo tada, kai sąnaudos energijai sudaro didžiąją išlaidų dalį daugumoje paslaugų sferų – transporte, sveikatos priežiūroje, švietime ir t.t.- energijos vartojimo mažinimas yra pagrindinė priemonė, mažinant aptarnavimo išlaidas. Pagrindiniai savivaldybės, kaip energijos vartotojo, funkcijų vykdytojai yra savivaldybės administracija, galutiniai vartotojai bei su tuo susiję pareigūnai. Tai yra savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai, savivaldybės paslaugų vartotojai, energijos tiekėjai, samdomi konsultantai ir privačios kompanijos, norinčios tiekti specifines paslaugas, investuotojai. Energijos vartotojo funkcija yra viena geriausiai išplėtotų funkcijų daugumoje Europos savivaldybių. Energijos taupymas pas galutinį vartotoją savivaldybei priklausančiose vietose galėtų žymiai sumažinti savivaldybės biudžeto išlaidas bei tapti prielaida kainų mažinimui ir savivaldybės teikiamų paslaugų gyventojams kokybės gerinimui. Vienose savivaldybėse, energijos vartojimo mažinimo galimybės yra daug mažesnės nei kitose. Pavyzdžiui, savivaldybėse, kuriose energijos vartojimo mažinimo politika vykdoma jau daugelį metų, jau pasiekti konkretūs rezultatai, todėl suvartojimo papildomo mažinimo galimybės gali būti ribotos. Savivaldybėse, kuriose tokių priemonių įdiegimas tik pradedamas, šios galimybės gali būti pakankamai didelės.

1 lentelė. Būdingiausi veiksmai, įgyvendinant savivaldybės, kaip energijos vartotojo, funkcijas

Įtakos sferos

Galimi veiksmai Savivaldybei priklausančių pastatų atnaujinimo programų parengimas

Savivaldybei priklausantys pastatai

Savivaldybei priklausančių pastatų energetinis auditas ir energijos vartojimo efektyvumo diidnimo projektų parengimas Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įdiegimas savivaldybės pastatuose Energetikos vadyba savivaldybei priklausančiuose pastatuose Gatvių, aikščių bei atvirų viešųjų zonų (parkų, sodų, garažų) apšvietimo energetinis auditas

Gatvių apšvietimas

Gatvių apšvietimo sistemų bei įrangos profilaktinė priežiūra Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įdiegimas Viešo transporto kuro suvartojimo kontrolė

Viešasis transportas

Transporto priemonių profilaktinė priežiūra Transporto priemonių parko atnaujinimas *klasifikuota pagal parinktus Europos savivaldybių pavyzdžius.

p. 10


Savivaldybė, kaip energijos gamintojo ir tiekėjo, funkcijas vykdo, atlikdama veiksmus šiose pagrindinėse srityse: - šilumos bei elektros energijos gamyba (kartais šiluminė energija vėdinimui); - atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas; - kuro, gaunamo iš kietų komunalinių atliekų, panaudojimas energijos gamybai; - energijos perdavimas ir paskirstymas galutiniams vartotojams. Šios funkcijos įgyvendinimui, savivaldybė bendradarbiauja su įvairiais dalyviais, būdingiausi iš kurių yra: savivaldybės tarybos nariai bei administracijos darbuotojai; vietinės įgaliotos kompanijos (pavyzdžiui kompanijos, sudariusios koncesijos ar energijos paslaugų sutartis su savivaldybe centralizuoto šilumos tiekimo srityje ir pan.) bei savivaldybės įmonės elektros energijos tiekimo srityje; viešos ir privačios, regioninės ir nacionalinės elektros energijos bei dujų tiekimo kompanijos. Šiame procese savivaldybė bendradarbiauja su vietiniais nacionalinių ir regioninių administracijų atstovais. Įgyvendindama šią svarbią funkciją, savivaldybė pritaiko energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo tarp galutinių vartotojų procesų optimizavimo priemones, atlikdama šiuos svarbius veiksmus:

Energijos gamyboje Sistemų energetiniai auditai, techninis – ekonominis įvertinimas, sistemų eksploatacinių savybių gerinimas ir žalingo poveikio aplinkai mažinimas, energijos šaltinių, priklausomai nuo jų ekonominio, socialinio ir politinio tinkamumo, parinkimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas (pavyzdžiui malkos ir medienos atliekos, saulės energija, vėjo energija ir hidroenergija), kogeneracinių sistemų plėtra ir parama tikrai nepriklausomiems energijos gamintojams, kietų komunalinių atliekų efektyvus panaudojimas, gamybos reguliavimas reguliuojamų galutinių vartotojų poreikių tenkinimui.

Energijos skirstyme Sistemų energetiniai auditai, šilumos ir vandens paskirstymo grandinės efektyvumo didinimas, sutarčių ek-

Energijos suvartojime Pastangos sumažinti energijos suvartjimą vienam gyventojui, paslaugų sričiai ar įmonei (nemažėjant kokybei), priemonių šių tikslų pasiekimui įgyvendinimas (pavyzdžiui energijos poreikių vadyba), gamybos reguliavimas ir tiekimas pagal energijos galutinį vartotoją (mažiausiomis išlaidomis), vartojimo, kaip neatskiriamos bendrosios politikos energijos gamybos ir paskirstymo srityje, dalies įvertinimas. Įgyvendinus šias pagrindines savivaldybės funkcijas, laukiami šie rezultatai: - didesnis savivaldybės savarankiškumas energetikos srityje; - kuro sutaupymas; - vietinės energijos gamybos plėtra; - vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra; - naudojamų sumažėjimas;

energijos

šaltinių

aplinkos

taršos

- aukštenės paslaugų gyventojams ir verslui kokybės žemesne kaina savivaldybei priklausančioje teritorijoje garantavimas; - gaunami sutaupymai be investicijų į energijos tinklą; - energijos gamyba iš atliekų; - padidėjęs vietinių gyventojų užimtumas.

Savivaldybė kaip reguliuotojas Atlikdama dauguma veiksmų, savivaldybė taip pat gali vaidinti reguliuotojo savo teritorijoje vaidmenį. Pavyzdžiui, savivaldybė yra atsakinga už žemėnaudos planavimą, transporto sistemos organizavimą. Eilė strateginių sprendimų, susijusių su viešuoju darbu mieste, taip pat eilė kitų sprendimų, kurie turėtų būti vykdomi kasdien, tiesiogiai nulemia gyventojų ir įvairių subjektų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, energijos suvartojimą. Dažniausiai savivaldybės, kaip reguliuotojo, vaidmuo pasireiškia šiose veiklos srityse: - plėtros planų, nustatančių miestų ir gretimų rajonų pagrindinę struktūrą, detalizavimas; - skirtingų funkcinių zonų – gyvenamosios, darbo, poilsio; - atskyrimas ar apjungimas tankiai apgyvendintame rajone;

p. 11

A APASIRENGIMAS PREPARATION

Savivaldybės, kaip energijos gamintojo ir tiekėjo, vaidmuo yra neatsiejamas nuo miesto gyventojų energijos poreikio ir verslo struktūrų, dirbančių šioje srityje, sankirtos. Europos šalyse pastebėti žymūs skirtumai dėl šios savivaldybės funkcijos įgyvendinimo. Kai kurios savivaldybės pastebimai turi įtakos energijos gamybai, perdavimiu ir paskirstymui, kitos turi nedidelę įtaką arba įtakos neturi visai. Per paskutinius metus ši savivaldybės funkcija Europoje sparčiai plėtojama.

sploatuoti įrenginius pasirašymas (pavyzdžiui gamtinių dujų ir elektros energijos paskirstymas), siekiant naudos savivaldybei ir gyventojams, supaprastintų suvartojimo ir išlaidų matavimo sistemų tobulinimas, siekiant, kad vartotojas galėtų individualiai kontroliuoti suvartojimą, naujausios informacijos apie energijos suvartojimą mieste pateikimas pagal įrangos pobūdį, vartotojų tipą ar vartotojų grupes, šaltinių energijos tinklams kompleksinis planavimas, sistemos infrastruktūros optimizavimas, siekiant išvengti nereikalingų investicijų.

B CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS BBDEVELOPMENT PASIRENGIMAS VYSTYMAS

Savivaldybė kaip energijos gamintojas ir tiekėjas


Įvadas 2 lentelė. Būdingiausi veiksmai, įgyvendinant savivaldybės, kaip energijos gamintojo ir tiekėjo, funkcijas

Įtakos sritys Šilumos ir elektros energijos gamyba bei atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas

Galimi veiksmai Sistemų eneregtinis auditas Šilumos ir elektros energijos gamybos efektyvumo didinimas Kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos įdiegimas AEI naudojimo potencialo nustatymas

ĮGYVENDINIMAS BB VYSTYMAS DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION

A PREPARATION PASIRENGIMAS A

Energijos paskirstymo sistemų optimizavimas Energijos tiekimas ir paskirstymas

Energijos vartojimas

Energijos tiekimo ir paskirstymo nuostolių mažinimas, didinant sistemų energinį efektyvumą Energijos gamybos įrenginių, naudojančių AEI, statyba Energijos poreikių vadybos įdiegimas Mažiausių išlaidų planavimo įdiegimas Vadovavimas bendrai energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo politikai

- transporto schemų ir programų bei bendros transporto politikos savivaldybės teritorijoje parengimas ir įgyvendinimas; - erdvinių plėtros planų detalizavimas (naujų ar jau esamų atnaujinimas) tankiai apgyvendintiems rajonams ar atskiriems rajonams; - rekomendacijų statybos normoms parengimas (pavyzdžiui pastatų išdėstymas, šiluminiai reikalavimai pastatų atitvaroms, pasyvios saulės energijos sistemos ir kt.), vietinių statybos taisyklių ir standartų tvirtinimas; - vietinės mokesčių ir kainų politikos; - visapusiškai sutvarkytų mikro rajonų tankiai apgyvendintų rajonų ribose nustatymas ir plėtra, tuo prisidedant prie kasdienio gyventojų gyvenimo palengvinimo ir priklausomybės nuo motorizuoto transporto priemonių eismo mažinimo. Sprendimų dėl klausimų, susijusių su aukščiau paminėtomis sritimis, priėmimo metu paparastai turi būti įvertintos skirtingos erdvinio planavimo aplinkybės bei daugumoje atvejų apžvelgiami su energetika susiję padariniai. Dauguma įtrauktų į šias veiklas dalyvių dažniausiai nėra eneregtikos sektoriaus atstovai. Tai dažniausiai savivaldybės tarybos nariai, specialistai iš savivaldybės administracijos „Architektūros/miesto planavimo ir viešųjų darbų“ departamentų, investicinių kompanijų ir vykdytojų, architektai, miesto planuotojai, civilinės inžinerijos ir kiti specialistai, miesto, tarpmiestinio ir regioninio transporto kompanijos, pastatų savininkų asociacijos, ekologai ir visa miesto visuomenė, kuriai visada būtina keisti savo energijos vartojimo įpročius. Savo, kaip reguliuotojo, kompetenciją savivaldybė dažniausiai įgyvendina vykdydama šiuos pagrindinius veiksmus: - pastangos, siekiant išplėsti ir pagerinti savivaldybės

p. 12

teikiamas paslaugas bei sumažinti jų kainas; - energetikos tinklo plėtros skirtingų scenarijų analizė; - viešujų darbų vykdymo bei transporto schemų derinimo skirtingų scenarijų analizė, vertinant energijos suvartojimą bei žalingus išmetimus; - energijos vartojimo efektyvumo taikymas ir žalingų išmetimų prevencija, kaip pagrindinis kriterijus savivaldybės projektų analizei; - atitinkamų derinių paieška miesto plėtros funkcijoms (gyvenamasis, darbo ir poilsio), siekiant sumažinti važinėjimo į darbą iš priemiestinių rajonų skaičių; - žmonių skatinimas nenaudoti privačių automobilių, įrengiant pėsčiųjų zonas, riboto motorizuoto transporto eismo zonas, riboto važiavimo greičio zonas ir pan. bei viešojo transpoto naudojimo skatinimas, gerinant paslaugų kokybę; - parama keliavimui įvairiomis transporto priemonėmis (traukinys-tramvajus-autobusas-dviratis-pėsčiomis), keliavimo dviračiu ar mopedu palengvinimas ir kelionės saugumo garantavimas ir pan.; - elektra ar dujomis varomų transporto priemonių įkrovimo ar degalų papildymo galimybių sudarymas; - įtaka vietinių įmonių (šilumos tinklų kompanijos, vandens tiekimo ir paskirstymo kompanijos, savivaldybės transporto kompanijos ir pan.) kainų politikai; - bioklimatinės architektūros, pasyvių ir aktyvių saulės energijos sistemų naudojimo pastatuose ir platesniuose regionuose rėmimas bei aplinkos neteršiančios energijos išteklių naudojimas. Aukščiau išvardintų pasireiškia:

veiksmų

rezultatai

dažniausiai

- energijos suvartojimo mažinimo rezultatas transporto srityje – išlaidų sutaupymas;


Įvadas 3 lentelė. Būdingiausi veiksmai, įgyvendinant savivaldybės, kaip reguliuotojo, funkcijas Įtakos sritis Savivaldybės darnios plėtros planavimas

Galimi veiksmai Savivaldybės energetikos strategijos, kaip regionų ir savivaldybių darnios plėtros strategijos sudėtinės dalies, parengimas Savivaldybės energetikos programos ir veiksmų planų parengimas Energijos tinklų plėtros skirtingų pasirinkimų parengimas Energijos paskirstymo poveikio analizė ir palankiausių variantų parinkimas Funkcinių zonų optimizavimas, siekiant kelionių skaičiaus mažinimo ( vykimas į darbą iš priemiesčių)

APASIRENGIMAS PREPARATION A

Transporto susisiekimo schemų optimizavimas, siekiant eismo intensyvumo mažinimo Demonstracinių bioklimatinių (aplinkosauginius reikalavimus tenkinančių) architektūrinių projektų įgyvendinimas savivaldybės teritorijoje

Vietinės statybos taisyklės, normos ir pritaikymo sritys

Techninė infrastruktūra

Energijos efektyvumo, kaip pagrindinio kriterijaus vertinant savivaldybės vykdomus projektus, suvokimas. Galimybių studijos įdiegiant vietinių pastatų taisykles, standartus, reglamentuotus bioklimatinę/aplinkai nekenksmingą statybą, architektūrinius bei inžinerinius sprendimus, kurių pagalba būtų suvartojama mažiau energijos. Esamos techninės infrastruktūros rekonstrukcija, siekiant energijos nuostolių mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo Naujos, energetiniu požiūriu efektyvios, techninės struktūros sukūrimas

- gyvenamos zonos geresnė vadyba – gyvenimo lygio pagerėjimas miesto rajonuose; - oro taršos mažinimas; - miesto planuotojų ir viešojo darbo ekspertų požiūrio ir elgsenos teigiami pokyčiai; - užimtumo galimybių padidėjimas ir efektyvesnio energijos vartojimo pramonėje skatinimas; - energijos sutaupymų pastatuose pasiekimai; - energijos vartojimo efektyvumo skatinimo sistemos sukūrimas.

Savivaldybė kaip skatintojas Namų ūkiai, kompanijos, gamybos įmonės ir administracija, įskaitant ir pačios savivaldybės administraciją, yra galutiniai energijos vartotojai. Būtent jų elgsena nustato bendrą energijos vartojimo efektyvumą savivaldybės teritorijoje. Tuo pat metu, vis dėlto jų sprendimai šiais klausimais nėra dingstis tiesiogiai kontroliuotį dalį vietinės savivaldybės (išskyrus vietinę administraciją). Iš kitos pusės, savivaldybė turi netiesiogines galimybes įtakoti energijos vartotojų elgseną. Jos kompetencijoje yra paskatinti ar pritaikyti poveikio priemones, arba bendrais bruožais skatinti juos už konkrečią elgseną. Yra daugialypiai modalumai ir priemonės, skatinančios

galutinius energijos vartotojus sąžiningai mažinti jos suvartojimą. Kainos yra tik viena iš tokių priemonių, tačiau savivaldybės taip pat gali pritaikyti eilę kitų priemonių. Dažniausiai šios priemonės apima materialines ar moralines skatinimo priemones, kurios gali būti nepriklausomos arba dalis plataus spektro skatinamųjų programų energijos vartojimo efektyvumo didinimui įvairiose srityse. Įvairūs konkursai, specialūs apdovanojimai, energinio naudingumo ženklinimas, ar garbės vardų suteikimas yra tik maža dalis plataus spektro priemonių, naudojamų Europos vietinių savivaldybių, keičiant galutinių vartototų elgseną skatinti energijos taupymą. Informacijos apie efektyvų energijos vartojimą sklaida, mokomųjų programų įgyvendinimas ir plėtra bei platus konsultacinių paslaugų pasiūlymas efektyvaus energijos vartojimo srityje yra naudojamos daugelyje šalių kaip efektyvios priemonės skatinančios galutinius vartotojus efektyviau vartoti energiją. Savivaldybės, kaip skatintojo funkcija, gali būti pasireikšti įvairiose įtakos sferose. Dažniausiai šiose: - patalpų šildymas ir oro kondicionavimas pastatuose; - gyvenamųjų ir darbo patalpų vidaus apšvietimas; - elektrinių buitinių prietaisų ir kompiuterių panaudojimas namų ūkyje ir darbo vietose; - miesto ir tarpmiestinio transporto ar privačių motorizuotų ir nemotorizuotų transporto priemonių naudojimo

p. 13

BBDEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS

Erdviniai ir miesto plėtros planai


4 lentelė. Būdingiausi veiksmai, įgyvendinant savivaldybės, kaip skatintojo, funkcijas Įtakos sritis Investuotojas ir investicijos

Galimi veiksmai Informacijos, apie investicijų į energijos vartojimo efektyvumo priemones pranašumus, sklaida Informacijos, apie savivaldybės skatinamąsiais investicijas ir mokesčių politiką sklaida Informacijos apie prieinamas galimybes efektyvesniam energijos vartojimui, sklaida Demonstracinių projektų, parodančių energijos vartojimo efektyvumo pranašumus, praktinius būdus ir piemones tam pasiekti, įgyvendinimas Konsultacinė parama energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimui

ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS BBDEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION

A PREPARATION PASIRENGIMAS A

Energijos vartotojai

Praktinių žinių ir įgūdžių, kaip įdiegti energijos vartojimo efektyvumo projektus, įgijimo mokomųjų programų pristatymas Moralinių ir materialinių skatinimo priemonių įdiegimas vartotojų energijos vartojimo efektyvumo didinimui Viešojo transporto naudojimo vietoje privataus transporto plėtros skatinimas Aplinkosauginius reikalavimus atitinkančios architektūros skatinimas

Vietinė mokesčių sistema

Mokesčių politikos įgyvendinimas, siekiant paskatinti galutinius energijos vartotojus didinti energijos vartojimo efektyvumą Mokesčių politikos įgyvendinimas, siekiant paskatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo priemones *klasifikuota pagal parinktus Europos savivaldybių pavyzdžius.

modalumas; - įvairūs technologiniai procesai; - atliekų tvarkymas. Savivaldybės, kaip skatintojo, funkcija yra nukreipta į galutinius energijos vartotojus. Tačiau ji įgyvendinama bendradarbiaujant su įvairiais energijos grandinės „gamyba – tiekimas – paskirstymas – suvartojimas“ dalyviais. Šie svarbiausi dalyviai yra: - Namų ūkiai ir nuolat augantis nuomininkų s k a i č i u s , verslo subjektai, bankai, mokyklos ir universitetai, administracinių paslaugų įmonės, ligoninės, pramonės įmonės, viešų paslaugų kompanijos, transporto kompanijos. - Įvairios asociacijos (būsto asociacijos, transporto asociacijos, savivaldybių centrai ir pan.), profesinės sąjungos ir profesinės asociacijos, nevyriausybinės organizacijos. - Regioninės ir nacionalinės energetikos valdymo agentūros, energetikos kompanijos. - Svivaldybės skatinamasis poveikis gali būti įgyvendintas įvairiais veiksmais. Būdingiausi yra šie: - Energijos vartojimo efektyvumo informacinių biurų atidarymas (prieinami privatiems asmenims ir kompanijoms), praktinių patarimų apie energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir transporto srityje sklaida, savivaldybės informacinių biuletenių apie energijos vartojimo efektyvumą publikavimas, demonstracinių projektų - sėkmės istorijų apie savivaldybių ar privačių

p. 14

asmenų energijos taupymo priemonių panaudojimąįgyvendinimas, mokomoji veikla mokyklose ir aukštesniosiose mokymo įstaigose, konsultacinės paslaugos techninės ir finansinės paramos klausimais. - Platesniam energetinių auditų pritaikymui, efektyvių energetiniu požiūriu pastatų statybai, esamų pastatų atnaujinimui šiluminių charakteristikų gerinimui, energiją taupančių šviestuvų panaudojmui, platesniam viešojo transporto ir nemotorizuoto mobilumo įrangos naudojimui, elgsenos modelio pakeitiimui, energijos vartojimo mažinimui ir racionalesniam vandens vartojimui. - Informacijos ir jos įtakos į savivaldybės nustatytus tikslus akcentavimas, konsultacijų teikimas kiek galima platesniam ratui; platesnio visuomenės dalyvavimo savivaldybės politikos energetikos srityje įgyvendinime garantija, informacijos apie pasiektus rezultatus sklaidos skatinimas; energijos vartotojų klubų įsteigimas pagal galutinių vartotojų kategorijas.


A.

Sprendimas dėl SEIS

1

SEIS plėtra

3

Kompetencijos kėlimas

2

Veiklos sritys, tikslai, dalyviai

6

4 5

Bazinės padėties nustatymas Finansinė struktūra

Prioritetų nustatymas

Programos struktūra

7

II politinis sprendimas

9

8

Grįžtamasis ryšys

I politinis sprendimas

Įgyvendinimo organizavimas

Programos įgyvendinimas

Monitoringas ir analizė

10

III politinis sprendimas

Pradedant rengti savivaldybės efektyvios energetikos programą turi būti tinkamai pasirengta energetiniam planavimui. Rengiantis šiam darbui yra sukuriama informacinė efektyvios energijos duomenų bazė ir vykdomi ekspertų, kurie bus įtraukti į programos parengimą, vadybą ir įgyvendinimą, apmokymai. Tuo pačiu metu kai yra pasirenkami savivaldybės energetikos programos plėtros būdai ir tvarka, yra suformuluojami ir programos tikslai, apimtis ir veiklos sritys.

p. 15

A PREPARATION B DEVELOPMENT C IMPLEMENTATION A PASIRENGIMAS C ĮGYVENDINIMAS B VYSTYMAS

Pasirengimo etapas


1

etapas

Savivaldybės Energetikos Informacinė Sistema (SEIS)

Administracijos įsipareigojimai

C ĮGYVENDINIMAS

B VYSTYMAS

A PASIRENGIMAS

Savivaldybės energijos planavimo procesas prasideda savivaldybei nutarus sukurti savivaldybės energetikos informacinę sistemą. Tai yra savivaldybės administracijos sprendimas, kurį gali priimti savivaldybės Taryba ar meras. Sprendimas dėl SEIS

1

SEIS plėtra

3

Kompetencijos kėlimas

2

Veiklos sritys, tinklai, dalyviai I politinis sprendimas

apie energijos gamybą, perdavimą ir vartojimą, apie kuro ir energijos suvartojimo efektyvumą, techninę būklę ir darbo sąlygas vietose, kurios bus veikiamos, programos įgyvendinimo finansinius išteklius, savivaldybės gebėjimą įgyvendinti energijos efektyvumo programą ir t.t. Ši informacija yra tinkama planavimui tik tada jei ji yra surinkta visa, iš patikimų šaltinių, gerai sutvarkyta ir organizuota. Savivaldybės energetikos informacinė sistema (SEIS) susideda iš dviejų dalių: (a) duomenų bazės (DB) ir (b) analizės bei vertinimų (AV). Sukurta SEIS sistema turi būti nuolat atnaujinama ir toliau plėtojama. Todėl veikla susijusi su jos sudarymu, naudojimu ir atnaujinimu turi būti pastovi.

Duomenų bazė Administracijos sprendimas Šis administracijos sprendimas susideda iš pagrindinių elementų: - Savivaldybės nutarimo dėl energetikos informacinės sistemos plėtros; - Savivaldybės administracijos įsipareigojimo surinkti informaciją (vidaus duomenų surinkimo proceso organizavimas); - Pagrindinio savivaldybės Energetikos vadybininko paskyrimo; - Partnerystės sutartys su ir organizacijomis (išorinių organizavimas).

vietinėmis duomenų

įmonėmis surinkimo

Bendra SEIS struktūra Savivaldybės energetinis planavimas yra realizuojamas remiantis išsamia ir įvairia informacija apie energetikos sektoriaus esamą padėtį, perspektyvas bei darnią plėtrą savivaldybėse ir su ja susijusiose vietovėse. Ši informacija turi apimti duomenis apie politinę ir socialinę/ psichologinę padėtį, sąlygas, kuriomis bus sudaroma ir įgyvendinama programa, bendrą ekonominę savivaldybių ir atskirų vietų, kurioms programa turės įtakos, būklę,

p. 16

Duomenų bazė susideda iš atitinkamai parinktos ir susistemintos objektyvios informacijos, kuri naudojama vertinant savivaldybės energetikos sektorių bendrai ir atskirais požiūriais. Paprastai sudarant duomenų bazę naudojamasi įvairių specialistų pagalba. Dalis jų yra savivaldybės darbuotojai, kiti yra samdomi iš energijos vartojimo sektorių, bei kuro ir energijos tiekėjų atstovai. Dalis reikalingos informacijos gali būti surinkta iš nacionalinių ir regioninių statistikos centrų (pvz. Lietuvos Respublikos Statistikos Departamento), likusi informacija surenkama specifinių analizių, apžvalgų ir interviu pagalba. Sudarant duomenų bazę turi būti atliktos šios dvi pagrindinės veiklos: (a) Duomenų surinkimas, susidedantis iš: būtinos nustatymo; -

informacijos,

kuri

bus

renkama,

informacijos šaltinių nustatymo;

aprūpinimu programine įranga, reikalinga duomenų surinkimui, apdorojimui ir analizei. (b) Trūkstamos informacijos nustatymas, kuris susideda iš: -

trūkstamos informacijos identifikavimo;

- tikslinių studijų organizavimo siekiant gauti trūkstamą informaciją.


Techniniai duomenys

Netechniniai duomenys

Duomenų bazės sudarymas prasideda nuo savivaldybės energetikos sektoriaus techninės informacijos rinkimo bazinei padėčiai nustatyti prieš programos įgyvendinimo pradžią. Neturint šios pagrindinės informacijos, bet kokios pastangos įžvelgti energetikos sektoriaus problemas ar parinkti tinkamus veiksmus egzistuojančių problemų sprendimui, bus neįmanomos. Ši, kuriamos energetikos sektoriaus duomenų bazės, dalis yra didžiausios apimties ir dinamiškiausia lyginant su kitomis dalimis. Dėl šios priežasties jai reikia pastovios priežiūros ir atnaujinimo. Didelė techninės informacijos dalis yra lengvai prieinama, ją lengvai gali surinkti vietinės administracijos ekspertai. Tačiau yra informacija, kuri nėra prieinama įprasta forma. Pavyzdžiui, detali informacija apie padėtį atskirose savivaldybei priklausančiose vietose.

Antroji duomenų bazės sudedamoji dalis yra informacija apie teisinę aplinką, institucijas, žmogiškąsias ir finansines galimybes įgyvendinant energijos efektyvumo programas savivaldybėje. Dauguma šios netechninės informacijos yra aprašomojo, neišmatuojamo pobūdžio. Ji susideda iš duomenų apie:

- galimi panaudoti atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI); - galimi panaudoti alternatyvūs energijos ištekliai; - galutinio vartotojo techninė būklė; - galutinio vartotojo komforto sąlygos; - vietinių galutinių vartotojų ir energijos gamintojų techninė dokumentacija. Techniniai duomenys reikalingi techninės būklės nustatymui, komforto sąlygų ir energijos efektyvumo pagerinimui. Pavyzdinės formos techninės informacijos rinkimui yra pateiktos 1-5 prieduose.

Netechniniai duomenys naudojami nustatant teisines ir finansines struktūras, savivaldybės įstaigų ir personalo kompetenciją, plėtojant ir įgyvendinant savivaldybės energetikos programą.

Analizė ir vertinimas Duomenų bazės informacija yra būtina, tačiau nėra pakankama energijos efektyvumo programos parengimui, kadangi neturi duomenų apie energijos efektyvumo potencialą ir neskirsto energijos taupymo projektų pagal poreikį. Tad, reikia periodiškai atlikti konkrečias turimos informacijos analizę ir vertinimus. Duomenų bazės informacijos analizė ir vertinimai yra pagrįsti objektyviais techniniais ir ekonominiais kriterijais. Pirmiausia jie yra atliekami siekiant nustatyti realų energijos efektyvumo pagerinimo potencialą atskirose savivaldybės srityse, išrinktose tikslinėse grupėse ar ištisuose sektoriuose. Tokiu būdu nustačius potencialą, galima išrinkti prioritetines sferas, į kurias bus nukreipti energijos taupymo projektai ar priemonės.

finansinė struktūra

Socialinis prieinamumas

Instituciniai pajėgumai

Teisinė aplinka

Energijos efektyvumo integruotas įvertinimas

AEI potencialas

EE suvartojime

EE potencialas energijos gamyboje ir pasirstyme

Energetikos/ kuro duomenų normalizavimas

finansinė struktūra

Socialinis prieinamumas

Institucijos ir darbo jėga

Normos ir taisyklės

Monitoringo ir vertinimo duomenys

Techninė dokumentacija

Gyvenimo sąlygos

Netechniniai duomenys

Techninė padėtis

Techniniai duomenys Alternatyvūs šaltiniai

Ekonomikos ir išteklių potencialas

Galimi panaudoti AEI

Energijos Efektyvumo potencialas

Vietinė energijos gamyba

Energijos ir kuro suvartojimas

DUOMENŲ BAZĖ

ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

1 scheSavivaldybės Energetikos Informavimo Sistemos schema

p. 17

A PASIRENGIMAS

- finansinę struktūrą.

VYSTYMAS

- vietinė energijos gamyba;

- socialinę kompetenciją / prieinamumą;

B

- galutinio vartotojo energijos ir kuro suvartojimas;

- institucijas ir darbo jėgą;

C ĮGYVENDINIMAS

Pagrindinės techninės informacijos sudedamosios dalys yra:

- normas ir taisykles (kai įmanoma įtraukiant vietines


1

etapas

ĮGYVENDINIMAS BB VYSTYMAS DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION

AAPASIRENGIMAS PREPARATION

Analizės ir vertinimai yra jungiamoji grandis tarp objektyvios informacijos (duomenų bazės) ir politinių tikslų bei užduočių, susijusių su savivaldybės energijos efektyvumo programos sudarymu. Nors analizės ir vertinimai yra vykdomi remiantis objektyvia technine ir ekonomine informacija, formuluojant vertinimus gali pasireikšti tam tikras subjektyvumas. Šis, ekspertų, vykdančių analizes ir formuluojančių vertinimus subjektyvumas atsiranda dėl skirtingos profesinės kvalifikacijos, gyvenimo patirties ir priėjimo prie informacijos. Kuo aukštesnė ekspertų kvalifikacija, tuo patikimesni ir objektyvesni yra analizės bei vertinimai., Subjektyvumo mažinimui vertinant objektyvią informaciją yra taikomi skirtingi metodai, kurių dalis apžvelgta šiame vadove. Yra analizuojami tiek techniniai (kiekybiniai), tiek netechniniai (kiekybiškai nevertinami) duomenų bazės duomenys.

Techninių duomenų analizė Techninių duomenų analizės tikslas yra nustatyti savivaldybės energijos efektyvumo pagerinimo potencialą ir sudaryti būtinas sąlygas optimaliam energijos balansui pasiekti. Techninių duomenų analizės ir įvertinimai pagrįsti pagrinde techniniais ir ekonominiais kriterijais ir yra įvedami norint nustatyti realų energijos efektyvumo pagerinimo potencialą atskirose vietose, tikslinėse grupėse ar ištisuose savivaldybei priklausančiuose sektoriuose. Taip nustatyto potencialo pagrindu galima atrinkti prioritetines sferas, į kurias bus nukreipti energijos taupymo projektai ar priemonės. Techninės informacijos analizė ir vertinimai turi būti atliekami ir atnaujinami periodiškai, o rezultatai kaupiami ir saugomi duomenų bazėje. Tokiu būdu jie gali būti naudojami nustatant ir prognozuojant savivaldybės energetinio sektoriaus plėtros tendencijas.

gali turėti savus duomenis, kuriuos galima palyginti su elektros tiekimo kompanijų duomenimis. Patikimiausia informacija gaunama atlikus energetinį auditą. Kai ši informacija yra gaunama iš skirtingų objektų, ji gali būti ekstrapoliuojama, su pakankamu tikslumu, likusiems objektams. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pavyzdinių ir kitokio tipo projektų.

Netechninių duomenų analizė Netechninės informacijos analizės ir vertinimai paprastai apima politinį, reguliavimo, socialinį-psichologinį ir kitus faktorius. Jie yra naudojami norint nustatyti savivaldybės gebėjimą įgyvendinti energetikos programą. Ši kompetencija yra gana dinamiška, nėra tiesiogiai susieta su energetikos sektoriumi, ir dažnai yra priklausoma nuo politinių ir socialinių-psichologinių faktorių. Dėl šios priežasties, (duomenų bazės) netechninės informacijos analizė ir vertinimas paprastai atliekami programos vystymo metu ir nėra privaloma energijos duomenų bazės dalimi. Netechninių duomenų analizės yra įgyvendinamos šiomis svarbiausiomis kryptimis: - Teisinės aplinkos analizė; - Savivaldybės institucijų kompetencijos vertinimas; - Socialinės kompetencijos / prieinamumo vertinimas; - Finansinės kompetencijos / struktūros vertinimas. Svarbiausias atliekamų analizių rezultatas yra techninio ir ekonominio/finansinio savivaldybės energetikos efektyvumo potencialo nustatymas. Energijos efektyvumo potencialas yra lygus energijos ištekliams, gautiems taupant energiją (energijos efektyvumo priemonėmis). Energijos efektyvumo potencialas gali būti nustatytas keliais būdais: - atliekant energetinius auditus;

Analizė vykdoma pagrindinėmis, žemiau išvardintomis, kryptimis:

- lyginant su iš anksto nustatytais raktiniais dydžiais;

- Energijos ir kuro vartojimo normalizavimas;

projektais.

- Energijos efektyvumo potencialo gaminant ir skirstant energiją nustatymas; - Galutinio vartotojo energijos efektyvumo potencialo nustatymas; - Alternatyvių energijos išteklių / kuro potencialo nustatymas; - Integruoto savivaldybės energijos efektyvumo potencialo įvertinimas. Su savivaldybės administracijos pagalba ši informacija gali būti lengvai surinkta. Patikimiausius duomenis apie gatvių apšvietimui skirtą energijos suvartojimą, turi elektros paskirstymo kompanijos. Dėl galimų interesų konfliktų, savivaldybė

p. 18

- lyginant su kitų savivaldybių programomis ir

Informacijos analizės ir vertinimo metodai Moksliniai metodai Yra skirtingi moksliniai, informacijos analizės ir įvertinimo, metodai, kai kurie iš jų reikalauja kompiuterinės įrangos (programų) pritaikymo. Šių sudėtinių vertinimo metodų pritaikymas paprastai reikalauja specialų apmokymų ir ilgalaikės praktikos. Todėl ši analizės dalis turi būti paskirta specializuotoms įstaigoms ar grupėms, sudarytoms iš kompetentingų ekspertų.


Pageidaujama klausimyno struktūrą parengti panašią į duomenų bazės struktūrą. Ekspertų atsakymai (vertinimai) paprastai kompensuoja patikimų objektyvių duomenų nebuvimą, ar laiką, skirtą specialių apžvalgų sudarymui, studijų ar matavimų atlikimui.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos Kartais apskaitos duomenys yra suvedami mechaniškai ar kito savivaldybės skyriaus. Pavyzdžiui, dažnai vietoje “tūkstančio- kilovatvalandžių” (‘000 kWh) yra neteisingai įvedamos “kilovatvalandės” (kWh), taip klaidingi duomenys nuo tikrųjų skiriasi net 1000 kartų. Kartais, kai kurių sektorių duomenys yra įvedami kilovatvalandėmis kWh, kitų tūkstančiais kilovatvalandžių – ‘000 kWh. Tai taikoma ir gamtinėms dujoms, kurios dažniausiai žymimos tūkstančiais normalinių kubinių metrų (‘000 Nm3). Kartais informacija apie gamtines dujas gali būti įvesta į propanobutano dujų skiltį. Kartais, nėra jokio skirtumo, ar naftos kuras patalpų šildymui yra išmatuojamas tonomis ar litrais – šie 2 schema. Savivaldybių efektyvios energetikos tinklui EcoEnergy (Bulgarija) priklausančiose savivaldybėse naudota programinė įranga. Duomenų surinkimas, apdorojimas ir analizių rezultatai.

Centralizuotai teikiama šiluma yra matuojama kilovatvalandėmis / megavatvalandėmis (kWh / MWh) priklausomai nuo matavimo įrenginio. Anksčiau ataskaitose dažniausiai ši vertė buvo aprašoma Giga-kalorijomis (Gcal) ir daugumoje atvejų nebuvo perskaičiuojama.

Informacijos šaltinių nustatymas Informacija savivaldybėms Pradinis informacijos šaltinis yra apskaitos skyrius, kuriame laikomos sąskaitos už energiją ir kurą, su mokėjimo datomis ir kainomis. Techniniai skyriai (teritorinės plėtros, statybos, infrastruktūros) paprastai turi duomenis apie savivaldybės pastatus. Panašią informaciją apie skirtingus pastatus taip pat saugo administracija (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose).

Gyvenamųjų pastatų sektoriaus suvestinė informacija Duomenys apie gyvenamųjų pastatų fondą dažniausiai laikomi savivaldybės architektūros, statybos ir visuomeninių darbų skyriuose ir mokesčių padaliniuose. Suvestinė informacija apie gyvenamąjį sektorių yra pasiekiama oficialiose statistinėse apžvalgose. Tokią informaciją dažnai turi energetikos kompanijos (centralizuoto šildymo ir elektros skirstymo kompanijos ir kt.).

Informacija apie kompanijas ir įmones Šią informaciją surinkti yra sudėtingiausia. Šis procesas gali būti palengvinamas, jei savivaldybės administracija palaiko ryšį su vietinėmis įmonėmis ir suprantamai išdėsto savivaldybės energetikos informacinės sistemos svarbą. Geriausias būdas - paaiškinti kokią naudą gali turėti verslas iš energetinio saugumo bei darnios plėtros savivaldybėje. Dalis informacijos apie verslą gali būti gauta iš oficialios statistikos, kaip ir iš centralizuoto šildymo ir elektros paskirstymo įmonių, esančių savivaldybėje.

Informacija apie esamus AEI AEI potencialo nustatymui yra reikalingas, gerai skirtingomis AEI panaudojimo technologijomis susipažinęs specialistas.

p. 19

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Ekspertų vertinimo metodas grindžiamas atrinktų ekspertų, kurių pagalbos savivaldybės administracija gali paprašyti, įvertinimu. Ekspertų vertinimas vykdomas atsižvelgiant į surinktus duomenimis apie sritis, kurios bus vertinamos ar stebėjimu, į turimą patirtį. Šis metodas gali būti sėkmingai pritaikytas tais atvejais kai vertinimo objektas yra mažesnė individuali sritis ar tikslinė grupė nedidelėje savivaldybėje. Ekspertai iš pačios administracijos, turintys savo nuomonę apie padėtį tikslinėse grupėse ir individualiose srityse, privalo būti įtraukti į specialistų grupę. Yra keletas įvairių ekspertų nuomonių rinkimo būdų. Vienas labai patikimas būdas – pasikalbėti specialistų ratelyje remiantis iš anksto sudarytomis apžvalgų formomis (anketomis). Klausimynų sudarymas yra labai svarbus siekiant patikimų vertinimo rezultatų.

vienetai pasitelkiant skirtingas formules yra iš naujo perskaičiuojami tonomis naftos ekvivalento (tne).

BBDEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS

Ekspertų vertinimas


1

etapas

*** Ši informacija turi būti surinkta ir įvertinta skiriant ypatingą dėmesį, kadangi ji turi didelę įtaką administracijos sprendimams. Geriausia apibendrinanti informacija tokia, kuri yra sudaryta remiantis išsamiais individualių vartotojų duomenimis. Visais atvejais apibendrinti informacijos šaltiniai turi būti ekspertų rūpestingai patikrinti ir įvertinti.

Priedai

ĮGYVENDINIMAS BB VYSTYMAS DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION

AAPASIRENGIMAS PREPARATION

Praktines priemones, skirtas duomenų rinkimui ir analizavimui rasite kompaktiniame diske, pridėtame prie šio vadovo.

p. 20


etapas

2

Sprendimas dėl SEIS

1

SEIS plėtra

Taip pat yra reikalingas geras veikiančių įstatymų ir vietinės valdžios, politinių bei struktūrų organizacijų išmanymas. Daugelis savivaldybių, ypatingai mažosios, neturi pakankamo kompetencijos lygmens. Bet tai nereiškia, kad savivaldybės energetikos planavimas joms nėra tinkamas. Galimos skirtingos kompetencijos kėlimo ir mobilizavimo formos. Vietinės kompetencijos didinimas yra pastovus procesas, kuris prasideda nuo pat pirmo administracijos sprendimo patvirtinti savivaldybės energetikos informacinės sistemos sukūrimą ir vyksta visu energetikos planavimo proceso metu. Dėl specifiškumo ši veikla yra parengiamojo etapo dalis nors dažniausiai ji tęsiasi visų programos parengimo ir įgyvendinimo laikotarpį.

Energetikos vadybininkai Į savivaldybės energetikos skyriaus veiklą yra įtraukti įvairūs dalyviai; vieni iš jų turi nemažą įtaką planavimui ir vadybai. Tai yra skirtingos viešos institucijos, privačios kompanijos, nevyriausybinės organizacijos, specialistai ir gyventojai. Jų pasirengimo lygis dalyvauti šiame procese yra skirtingas; taip pat skirtingi yra interesai, kuriuos jie gina planavimo ir vadybos procesų metu. Todėl dalyvių kompetencijos kėlimas savivaldybės planavimo procese yra ilgas ir sudėtingas.

Centrinė ir vietinė savivalda Kuo labiau centralizuota energetikos sistema, tuo sudėtingiau priimti jos plėtrai skirtus sprendimus. Parlamentai ir vyriausybės dažniausiai parengia valstybių energetikos strategijas ir priima konkrečius sprendimus susijusius su energetikos sistemų plėtra. Šiame procese savivaldybių vaidmuo yra gana ribotas. Vis dėlto savivaldybės priima visus su energetikos sistema susijusius sunkumus ir krizes,– kylančias kuro ir energijos kainas, kuro stoką, nacionalinių energetinių tinklų perkrovą ir kt. Štai kodėl visuomenės dalyvavimas šiame procese yra labai svarbus.

3

Kompetencijos kėlimas

Veiklos sritys, tikslai, dalyviai I politinis sprendimas

Savivaldybės administracija Jei apsistosime tik ties viena savivaldybe, suprasime, kad skirtingi dalyviai dalyvauja skirtingose energetikos sektoriaus veiklose. Savivaldybės administracijos yra tiesiogiai atsakingos už energijos suvartojimą mokyklose, ligoninėse, darželiuose ir savivaldybės administraciniuose pastatuose. Jos taip pat atsakingos už gatvių apšvietimo sistemų būklę ir veikimą. Taip pat už viešojo transporto funkcionavimą savivaldybėje.

Visuomenė Be savivaldybės administracijos visuomenė, kompanijos ir organizacijos yra suinteresuotos jų tiesioginiu dalyvavimu, sudarant ir įgyvendinant viešųjų darbų politiką. Pavyzdžiui skatinant ekonomikos plėtrą, kelių taisymą, techninės infrastruktūros susikūrimą t.y. srityse, kuriose susikerta daugelio interesai. Dalis techninių sprendimų šiose sferose turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką energijos efektyvumui.

Galutiniai energijos vartotojai Galutiniai energijos vartotojai (gyvenamieji namai, įmonės ir kompanijos) sudaro kitą dalyvių grupę, kurie yra mažai priklausomi nuo savivaldybės administracijos. Jų elgesys susiformuoja ekonominių interesų ir įstatymo suteiktų paskatų pagrindu bei turi didelę įtaką bendrai energijos suvartojimo situacijai. Todėl jų elgesys svarbus visuomenei.

Energijos gamintojai Energijos gamintojai ir valstybinės, savivaldybinės ar privačios (jei yra) energijos tiekimo įmonės yra labai svarbios gaminant energiją, ją perduodant ir skirstant.

p. 21

2

B VYSTYMAS B DEVELOPMENT DEVELOPMENT C CCIMPLEMENTATION IMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS B

Savivaldybės energetikos planavimas yra įvairialypis procesas. Jis reikalauja ekspertinių žinių ir patirties įvairiose srityse – energetikoje, ekonomikoje, teritoriniame planavime, finansuose, vadyboje, duomenų apdorojime ir kt..

A A PREPARATION PREPARATION

Kompetencijos kėlimas


Kai kuriose Europos šalyse atskiri vartotojai taip pat nepriklausomai gamina energiją. Mokėjimas bendrauti su skirtingais dalyviais ir kelti bei mobilizuoti jų kompetenciją yra labai svarbi sėkmės, - savivaldybės administracijai sudarant bei įgyvendinant energetikos strategiją turint visuomenės pritarimą, sąlyga.

VYSTYMAS C ĮGYVENDINIMAS BBDEVELOPMENT C IMPLEMENTATION

AAPASIRENGIMAS PREPARATION

Savivaldybės energetikos strategijos sėkmė ypatingai priklauso nuo savivaldybės gebėjimo į proceso sudarymą ir įgyvendinimą įtraukti kaip galima platesnį veikėjų ratą ir apjungti/mobilizuoti jų žinias bei gebėjimus.

Reikalingi apmokymai Vietinės kompetencijos kėlimas turi remtis objektyviu, kiekvienam dalyviui reikalingų apmokymų, vertinimu. Šis vertinimas remiasi netechniniais informacinės sistemos duomenimis. Jis apibūdina institucijų ir specialistų, įtrauktų į energetinio planavimo ir vadybos veiklas, būklę. Savivaldybės gebėjimo įgyvendinti energetikos efektyvumo programą analizės ir vertinimai siekia nustatyti savivaldybės gebėjimą paveikti tikslines grupes ar atskiras sritis. Didesnę šių vertinimų dalį gali atlikti savivaldybės administracijos ekspertai. Keletas vertinimų reikalauja aukštesnio specifinių įgūdžių lygmens. Tokiais atvejais galima pasinaudoti išorinių konsultantų pagalba. Tuomet, kai dalis vertinimų yra paskiriami išoriniams ekspertams, savivaldybės administracija turi prisiimti valdymą ir koordinavimą tokiais klausimais: - Kaip mobilizuoti politinę paramą savivaldybės energetikos planavimui? - Kaip organizuoti savivaldybės energetikos planavimo procesą? - Kaip nustatyti išorinę techninės pagalbos būtinybę? - Kaip nustatyti išorinių techninių konsultantų poreikį? - Kaip mobilizuoti savivaldybės energetikos programos plėtrai ir įgyvendinimui skirtą finansavimą? - Kaip mobilizuoti socialinę paramą skirtą energetikos programos įgyvendinimui? Esamos kompetencijos kėlimas ar mobilizavimas yra vykdomas dvejomis pagrindinėmis kryptimis: keliant institucijų ir ekspertų kompetenciją.

Institucijų kompetencija Veiklas susijusias su savivaldybės energetikos planavimu gali atlikti savivaldybės administracija, o taip pat ir išorinės institucijos ar ekspertai. Dažnai abu būdai yra apjungiami ir yra įkuriamos mišrios darbo grupės iš savivaldybių specialistų ir išorinių ekspertų. Konkrečiu savivaldybės sprendimu turi būti paskiriamas savivaldybės administracijos darbuotojas, koordinuojantis skirtingų dalyvių veiklas. Pageidautina, kad darbuotojas savivaldybėje užimtų aukštesnes pareigas ir tai jam suteiktų ne tik galimybę koordinuoti, bet taip pat ir

p. 22

kontroliuoti šias veiklas tiesiogiai palaikant ryšį su savivaldybės administracija ir politine vadovybe. Pateikiami keli dažniausiai pasitaikančių sprendimų pavyzdžiai, kurie reikalauja ypatingo dėmesio gerinant žinias ir įgūdžius, kaip ir mobilizuojant esamą kompetenciją.

Savivaldybės energetikos agentūra Šis būdas yra dažniausiai naudojamas ES šalyse, skatinamas programos ir naudojamas didelėse ir vidutinio dydžio savivaldybėse. Įprastinė energetikos agentūrų veikla: energetiniai auditai, energijos efektyvumo suvokimo didinimas, fondų pritraukimas, energetikos efektyvumo projektų įgyvendinimas ir kt. Kai kuriose ES šalyse savivaldybių energetikos agentūros yra apjungtos į nacionalinę asociaciją ir suvienytos tinklu naudojasi informacijos bei naudingų praktikų apsikeitimu. Turinti kompetentingą personalą ir sėkmingai funkcionuojanti energetikos agentūra yra geriausias savivaldybės administracijos partneris rengiant, plėtojant ir įgyvendinant savivaldybės energetikos programą.

Savivaldybės energetikos padalinys (darbo grupė) Kai kurios savivaldybės įkuria specializuotus energetikos padalinius (darbo grupes) padedančias savivaldybės administracijai parengti ir įgyvendinti energetikos politiką. Šis padalinys dažniausiai atlieka energijos ir kuro tiekimo, suvartojimo monitoringą bei kontrolę. Šiame padalinyje gali dirbti nuo vieno specialisto iki specialistų komandos (didesnėse savivaldybėse). Šios komandos gali būti nepriklausomi savivaldybės administracijos padaliniai arba gali būti sudarytos iš įvairių administracijos departamentų specialistų – techninių, finansinių, investicinių. Esant reikalui gali būti įtraukti ir išoriniai specialistai. Savivaldybės energetikos padalinys gali atlikti tas pačias funkcijas kaip ir savivaldybės energetikos agentūra. Kadangi jie yra sudaryti iš savivaldybės darbuotojų, padalinių veikla dažniausiai būna apribota jų tiesioginėmis pareigomis, nors savivaldybės planavimas ir vadyba turėtų būti pagrindine šio padalinio veikla. Yra pageidaujama, kad šių skyrių atstovai praeitų specializuotus savivaldybės energetikos planavimo ir vadybos apmokymus, kurių metu būtų supažindinti su energetikos efektyvumo klausimais, savivaldybės energetikos efektyvumo projektų parengimu, finansavimu ir įgyvendinimu bei su energijos efektyvumo propagavimu gyventojams ir įmonėms, įsikūrusioms savivaldybės teritorijoje. Paramą mokymams gali suteikti valstybinės energetikos agentūros, nevyriausybinės organizacijos, taip pat parama gali būti suteikta pagal nacionalines ir tarptautines programas.


etapas

2

Savivaldybės Energetikos Vadybininkas Savivaldybės energetikos vadybininkas yra savivaldybės darbuotojas, turintis atitinkamą techninę kvalifikaciją ir atsakingas už savivaldybės energetikos politikos įgyvendinimą, savivaldybės energijos vartotojų būklės kontrolę, jų suvartojamą energijos ir kuro kiekį, už projektų, susijusių su efektyviu energijos vartojimu, inicijavimą, parengimą bei jų finansavimą. Energetikos vadybininko darbo aprašymas pateiktas 1 priede.

C AĮGYVENDINIMAS PASIRENGIMAS

Energetikos vadybininku taip pat gali būti išorinis ekspertas ar energetinių paslaugų kompanija. Tokia kompanija tuo pat metu gali atlikti energetikos vadybininko paslaugas keliose savivaldybėse. Tai gali būti taikoma nedidelėse kaimyninėse savivaldybėse, kuriose vietinė kompetencija yra nepakankama. ***

C ĮGYVENDINIMAS

CBĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS

Savivaldybės energetikos planavimo procese dalyvaujančių asmenų apmokymai gali būti vykdomi naudojant įvairias formas – nuo įprastų paskaitų iki šiuolaikinių, specialiai parengtų elektroninių priemonių. Norint palengvinti apmokymus pagalbinė mokomoji medžiaga yra įtraukta į instrukcijų sąrašą – vadovą, skirtą sprendimų priėmėjams savivaldybėje ir ekspertams. Savivaldybės energetikos planavimas; specializuotų paskaitų „Power point“ skaidrės ir pagal temą pateiktų nuorodų sąrašas.

p. 23 p. 23


3

etapas

C ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS BBDEVELOPMENT C IMPLEMENTATION

A A PASIRENGIMAS PREPARATION

Veiklos sritys, tikslai, dalyviai

Sprendimas dėl SEIS

1

SEIS plėtra

3

Kompetencijos kėlimas

2

Veiklos sritys, tikslai, dalyviai I politinis sprendimas

Politinių tikslų, apimčių ir įtakos sferų suformulavimas yra ypatingai atsakingas, sudėtingas ir kartais daug laiko reikalaujantis darbas, nors suformuojamas vieninteliu savivaldybės politiniu sprendimu. Šis sprendimas nustato visas sekančias veiklas, susijusias su energijos efektyvumo programos sudarymu. Taip pat jis pateikia visas likusias veiklas susijusias su programos sudarymu, tikslų suformulavimas turi likti vietinės valdžios dėmesio centre visu programos planavimo laikotarpiu. Tikslų suformulavimas yra užduotis skirta aukščiausiems savivaldybės administracijos vadovams, kadangi jie turi apjungti visus savivaldybės išteklius ir turi įtaką visu vietinės ekonomikos plėtros metu. Pavyzdžiui, Bulgarijoje savivaldybės Taryba yra tiesiogiai įpareigota spręsti šias problemas.

Įtakos sferų apimtis Savivaldybės energetinės programos veiklos apimtis ir turinys priklauso kokiu mastu konkreti savivaldybė vykdo savo funkcijas energetiniame sektoriuje. Vienos savivaldybės energetikos programoje susitelkia tik į vieną konkrečią sritį. Kitos pasirenka daugiau sričių ir joms visoms paskirsto veiklas. Kiekvienu konkrečiu atveju veiklos apimtis ir turinys parenkami remiantis specifinėmis tos savivaldybės sąlygomis bei atsižvelgiant į politinę valią.

Programos apimtis Kai savivaldybės energetikos programa didžiausią dėmesį skiria energijos poreikių patenkinimui dažniausiai įtraukia efektyvaus energijos vartojimo gerinimo projektus ir veiklas. Tokiais atvejais ši programa vadinama Efektyvios Energetikos Programa. Vis daugiau savivaldybių rengia energetikos programas, besiremdamos keturiomis pagrindinėmis funkcijomis. Tokiu būdu yra sukuriamos sąlygos subalansuotai ir darniai energetikos sektoriaus plėtrai. Taip parengta programa dažniausiai yra vadinama

p. 24

Energetikos programa. Remiantis mūsų metodika strateginiu savivaldybės tikslu turi būti visapusiškas energetikos programos vystymas. Taip buvo parengta čia pristatyta metodika. Todėl nuo šiol naudosime šią koncepciją. Energetikos programa kartu apžvelgia savivaldybės kaip vartotojo ir tiekėjo funkcijas ji nagrinėja: - Energijos efektyvumą paklausos pusėje; - Energijos efektyvumą pasiūlos pusėje; - Galimybę naudoti alternatyvius energijos šaltinius ir kurą (elektrą, naftą, gamtines dujas, kogeneraciją ir kt.); - Galimybę naudoti AEI (biomasę, elektros ir šilumos gamybą iš saulės energijos, vėjo energiją, geoterminę energiją, mažos galios hidroelektrines ir kt.). Kai programa nagrinėja savivaldybės kaip reguliuotojo ir motyvatoriaus funkcijas yra apžvelgiama: - Energijos efektyvumo priemonių diegimo skatinimo galimybės rengiant vietines normas ir taisykles. - Energijos efektyvumo ir AEI panaudojimo skatinimo galimybės atitinkamais mokesčiais ir įmokomis. - Vietinių efektyvios energetikos ir skatinamųjų AEI panaudojimo programų parengimo ir įgyvendinimo galimybės. Kompleksinė Energetikos programa sukuria sąlygas vietinio (savivaldybės) energetikos balanso parengimui, kuris paremtas optimaliu, vietinės energijos paklausos ir galimybės patenkinti energijos poreikį naudojant vietinius išteklius, deriniu.

Įtakos sferos Kartais savivaldybės energetikos programos įtaka yra ribota toms sritims, kurios priklauso savivaldybei, yra finansuojamos iš jos biudžeto. Kitais atvejais įtaka gali apimti visas savivaldybės sritis nepaisant ar jos priklauso savivaldybei. Dažniausiai iš savivaldybės biudžeto remiamos sritys ir yra energetikos programoje. Darni savivaldybės plėtra yra labai artimai susijusi su galutiniais energijos vartotojais, energijos gamyba, perdavimu ir skirstymu. Pagrindinės trys sričių grupės: - priklausančios savivaldybei (mokyklos, ligoninės, vaikų darželiai, sporto salės, gatvių apšvietimo sistema, centralizuoto šildymo sistema, viešasis transportas) - valstybinis turtas (valstybinės įstaigos, universitetai ir profesinės mokyklos, didelės regioninės ligoninės, kultūriniai


etapas

Programos tikslai Formuluojant savivaldybės energetikos tikslus dažniausiai remiamasi: (a) Nacionaline energetikos ir aplinkosaugos strategija. (b) Savivaldybės strategija ir veikla šioje srityje (c) Specialiomis aplinkybėmis ir reikalavimais atitinkamoje savivaldyje. Pastaraisiais metais Europos šalyse didelis dėmesys yra skiriamas CO2 emisijų mažinimui. Tai yra klimato kaitos ir jo neigiamo poveikio pasekmė. Tarptautiniams įsipareigojimams skirtiems kovai su klimato kaita skiriamas didelis dėmesys tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu. Formuojant savivaldybės programos tikslus yra naudojami skirtingi požiūriai.

Politinis požiūris Šiuo būdu formuluojant savivaldybės programos tikslus remiamasi preliminariai parengtais politiniais siekiais ir tikslais, pagal kuriuos yra rengiamas programos turinys ir struktūra. Iš anksto išsikelto tikslo pavyzdžiu gali būti CO2 emisijų mažinimas arba atsisakymas naudoti atominės elektrinės pagamintą energiją. Pirmu atveju tikslas yra apskaičiuojamas (procentalinis emisijų sumažėjimas), antru atveju – tai yra bendra idėja (vizija) paremta politine, emocine ir psichologine atsakomybe. Dažniausiai šie tikslai išsirutulioja iš nacionalinių prioritetų ar įsipareigojimų priimtų pasirašant tarptautinius susitarimus ir protokolus (Kioto protokolas). Vakarų Europos savivaldybės dažniausiai rengia jų programas besirem-

Svarbūs reikalavimai A. Savivaldybės energetikos programos tikslai ir siekiai turi atitikti strateginius Savivaldybės darnios plėtros strategijos/plano tikslus – SDPS (ilgalaikis arba vidutiniam laikotarpiui skirtas dokumentas). B. SDPS tikslai ir siekiai turi atitikti nacionalinius plėtros tikslus (įskaitant energetikos ir klimato apsaugos strategijas) C. Nacionaliniai tikslai turi atitikti ES darnios plėtros tikslus, įskaitant energetikos ir aplinkosaugos strategijas (strateginį tikslą 20 %-20%-20%). damos iš anksto priimtais politiniais tikslais. Aplinkosauginiai tikslai Europos Sąjungoje toks politinis tikslas yra iki 2020 metų CO2 emisijų bei energijos suvartojimo sumažinimas 20 % lyginant su 2007 metais. Taip pat per šį laikotarpį ES planuojama pasiekti, kad AEI sudarytų 20 % energijos gamybai reikalingų išteklių.

Ekonominiai tikslai Kiekviena savivaldybė suformuoja ekonominius tikslus, skirtus išlaidų už energiją mažinimui. Kadangi energijai skirtos išlaidos užima gana didelę savivaldybės biudžeto dalį, sumažinus jas, gana ženklią sumą būtų galima skirti socialinėms ar kitoms reikmėms. Ekonominiai tikslai gali būti susieti su vietinių energijos išteklių panaudojimu, kuro ir energijos gamyba bei su kitomis veiklomis. Šiuo atveju kaštai, skirti kuro ir energijos pirkimui gali būti sumažinti, o vietinė gamyba gali duoti savivaldybei pajamų. Taigi energetinė nepriklausomybė kuo toliau tuo labiau tampa realesne. Energetikos paslaugų kokybė Labai dažnai šie tikslai padeda savivaldybėms išspręsti problemas susijusias su žemu komforto lygiu viešuose ir gyvenamuosiuose pastatuose. Tipinė kai kurių šalių problema yra blogai šildomos mokyklų klasės bei prastas gatvių apšvietimas. Žiūrint plačiau – energijos tiekimo patikimumas savivaldybėse taip pat yra problema. Šias problemas būtų galima išspręsti įgyvendinant energijos efektyvumo ir AEI projektus, kurie gali padėti pasiekti norimą paslaugų lygį mažesne kaina.

Techninis ir ekonominis metodas Tikslai, pagrįsti techniniu energijos efektyvumo potencialu Šis metodas remiasi objektyvia savivaldybės energetikos sektoriaus analize ir poveikio, naudojant energijos efektyvumo priemones galimybėmis. Šiai analizei reikia daug techninės ir netechninės informacijos. Ši analizė padeda nustatyti silpniausias energijos tiekimo ar suvartojimo vietas, parinkti atitinkamas poveikio priemones (būdus), nustatyti prioritetus ir suformuluoti tikslus, apskaičiuoti rezultatus. Techninis ir ekonominis metodas yra tikslesnis ir objektyvesnis negu politinis, tačiau jis reikalauja didelio preliminaraus pasirengimo prieš suformuluojant programos tikslus. Tikslai, pagrįsti savivaldybės ekonominiu potencialu Techninio potencialo realizavimas priklauso nuo ekonominių savivaldybės išteklių. Ekonominiai ištekliai – tai ne vien biudžeto lėšos, skiriamos veiklų įgyvendinimui, bet tai yra taip pat papildomų lėšų iš specializuotų fondų, bankų, viešų ir privačių partnerysčių ir kt. pritraukimas. Ekonominis savivaldybės potencialas yra nustatomas ne tik pagal jos finansinę padėtį, bet taip pat ir pagal jos institucinius bei personalo gebėjimus.

p. 25

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

- privatus turtas (gyvenamieji namai, vietinės pramonės įmonės, žemės ūkis, privatus verslas ir kt.).

Šių politinių tikslų pagrindu kiekviena ES šalis nusistato savo tikslus, kurie, savo ruožtu, tampa baziniais rengiant savivaldybių energetikos programas.

BBDEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS

pastatai, kariniai objektai ir kt.).

3


Integruotas metodas Dažniausiai politinis bei techninis ir ekonominis metodai yra apjungiami praktikoje. Pagrindinio tikslo nukreipto į politinių uždavinių pasiekimą yra siekiama naudojant abu paminėtus metodus, atsižvelgiant į objektyvius techninio ir ekonominio pobūdžio apribojimus.

C ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS BBDEVELOPMENT C IMPLEMENTATION

AAPASIRENGIMAS PREPARATION

Galimi programos tikslai Savivaldybės energetikos programos tikslų ir numatomų rezultatų, kaip ir sričių, kurias palies programa masto suformulavimas yra atliekami remiantis ekspertų įvertinimais ir diskusijų, su specialistais ir visuomenės atstovais, rezultatais. Šią veiklą dažniausiai atlieka speciali savivaldybės ekspertų grupė, kuri parengia Savivaldybės Tarybai ataskaitą su sprendimo projektu. Į energetikos programą įtraukti tikslai privalo atitikti realią padėtį ir poreikius konkrečioje savivaldybėje. Taigi skirtingose savivaldybėse jie gali būti pakankamai skirtingi. Ypatingas dėmesys šiame etape turi būti teikiamas kiekvienam konkrečiam atvejui. Tai turi būti įgyvendinta kuo daugiau įtraukiant visuomenę ir savivaldybės intelektualinį potencialą. Savivaldybės energetikos sektorius yra labai jautri tema ir kiekviena veikla šioje srityje turi įtakos kitoms viešos veiklos sferoms. Todėl savivaldybės energetikos programos tikslai turi būti suformuluoti pagal didesnes/ platesnes darnios savivaldybės plėtros programas. Ji turi atitikti strateginius plėtros tikslus, visuomenės poreikius ir lūkesčius. Keletas savivaldybės efektyvios energetikos programos tikslų pavyzdžių yra pateikta žemiau.

Savivaldybių energijos kainų mažinimas Vienas iš savivaldybės energetikos programos galimų tikslų gali būti energijos kaštų ar sąskaitų iš savivaldybės biudžeto mažinimas. Toks tikslas orientuotas į išlaidų mažinimo priemones, nepaisant pasekmių, kurias gali iššaukti šių priemonių diegimas. Kartais savivaldybės laikinai nekreipia dėmesio į suteikiamų paslaugų kokybės sumažėjimą - dalies šildymo mazgų ar švietimo sekcijų išjungimas, patalpų šilumos temperatūros sumažinimas, šildymo laikotarpio sutrumpinimas ir kt.. Tokios priemonės, jeigu yra susiduriama su finansinėmis problemomis gali būti leidžiamos tik laikinai ir trumpam laikui. Tinkamas energetikai skirtų išlaidų, mokamų iš savivaldybės biudžeto, sumažinimas gali būti pasiektas efektyvių energetinių priemonių pagalba, kurios išlaiko paslaugų kokybę ar net ją pagerina. Tokios priemonės turi būti įtrauktos į savivaldybių energetikos programas.

Galutiniams vartotojams teikiamos energijos kaštų sumažinimas Savivaldybė gali iškelti tikslą sumažinti energijos kaštus galutiniams vartotojams, nepriklausantiems savivaldybei ir todėl neapmokamiems iš savivaldybės biudžeto –

p. 26

gyvenamųjų būstų savininkams, mažoms ir vidutinėms įmonėms, pramonės įmonėms. Tokiu būdu suformuotų tikslų pagalba savivaldybė gali turėti įtakos netiesioginei savivaldybės naudai. Energijos kaštų sumažinimas gyventojams gali sumažinti socialinę įtampą, o paskatintas verslas – gali padidinti mokesčių įplaukas į savivaldybės biudžetą. Šis tikslas dažniausiai pasiekimas netiesioginio poveikio metodo pagalba. Tokiomis priemonėmis gali būti miesto plėtros planai ir inžinerinės infrastruktūros planai, transporto susisiekimo žmonių apgyvendintose vietovėse planai. Efektyviomis priemonėmis taip pat yra informacinės ir suvokimo didinimo kampanijos, skatinimo programos ir kt. Įgyvendindama tokio tipo tikslus savivaldybė gali visapusiškai atlikti savo funkcijas – reguliuotojo, investuotojo ir motyvatoriaus.

Energetinių paslaugų kokybės gerinimas Savivaldybės energetikos programos tikslu taip pat gali būti energetinių paslaugų kokybės gerinimas. Apšvietimo ir patalpų šildymo kokybės pagerinimas dažnai reiškia temperatūros ir apšviestumo didinimą, higienos normų neatitinkančiose vietose. Tai gali sąlygoti energijos suvartojimo padidėjimą. Paprasčiausias būdas norint išvengti papildomų energijos išlaidų yra energijos efektyvumo priemonių diegimas galutiniam vartotojui. Šios priemonės taip pat gali suteikti papildomos naudos: šildymo tiekimo stabilizavimas, centralizuoto šildymo tiekimo sistemos eksploatavimo pagerinimas, šildymo apskaitos sistemos patobulinimas. Energetinių paslaugų kokybės gerinimas gali taip pat apimti efektyvios energijos ir vartotojų lojalumo energijos tiekėjams didinimo programas.

Energijos kainų mažinimas Kai savivaldybė vienodai atlieka savo kaip energijos gamintojo ir tiekėjo funkcijas, ji gali nusistatyti tikslą sumažinti energijos kainą galutiniams vartotojams. Tai gali būti pasiekta nustatant kainą ir kainos normą remiantis visais ir realiais pagaminimo kaštais be tiesioginių ir netiesioginių subsidijų ir tuo atveju, kai savivaldybė turi įtaką energijos gamybai.

CO2 emisijų mažinimas Savivaldybės vertinimas pagal didžiausius energijos vartotojus ir jų atsakomybę įgyvendinant Kioto Protokolo įsipareigojimus priklausys nuo jų nusistatymo ir įsipareigojimo vykdyti energijos efektyvumą gerinančias veiklas. Todėl savivaldybių energetikos programose vis dažniau į strateginius tikslus įtraukiamas CO2 emisijų mažinimas.

Kelių tikslų apjungimas Savivaldybės į savo energetikos programas gali įtraukti platesnius tikslus, kurie apjungia keletą jau anksčiau minėtų. Pavyzdžiui biudžete skirtų išlaidų energijos kaštams mažinimas gali būti susietas su laipsnišku energetinių paslaugų kokybės gerinimu. Energijos taupy-


etapas

Tikslai formuluojami pasinaudojant pareiškimu, kuriame turi būti aiškiai išdėstyta: - Laukiamas pažangos lygis, kuris turi būti pasiektas įgyvendinus programą, - Bazinė padėtis (scenarijus), kuri bus naudojama kaip nuoroda vertinant progresą, - Laikotarpis skirtas nustatytų tikslų įgyvendinimui. Formuluojant tikslus būtina nusistatyti minimalų „pasisekimo“ lygį, kuris, vykdant programą, turi būti pasiektas arba viršytas. Pasiekti žemesni negu užsiduotas minimumas, rezultatai yra vertinami kaip nesėkmingi. Kriterijų rentabilumo nustatymas – efektyvumas yra ypatingos svarbos dalykas. Tai vienas iš kriterijų, kurių pagrindu galima patvirtinti ar atmesti projektą arba vertinti įgyvendinimo rezultatus. Kai lėšos skirtos programos įgyvendinimui yra ribotos, prioritetų pasirinkimui gali būti naudojami kiti kriterijai. Kriterijų pasirinkimas taip pat yra politinio savivaldybės sprendimo objektas.

SEP proceso dalyviai Svarbi sėkmingos savivaldybės energetikos programos parengimo ir įgyvendinimo sąlyga yra gerai paruoštas personalas ir apmokytos institucijos. Įvairūs metodai buvo apžvelgti norint tinkamai parinkti personalą ir institucijas, reikalingus programos įgyvendinimui. Daugumoje Europos šalių be vietinių specialistų naudojamasi vietinių energetikos kompanijų ekspertų pagalba, taip pat yra naudojamasi energetikos agentūrų ir specialių konsultantų paslaugomis.

Išoriniai konsultantai Išoriniai ištekliai yra taip pat mobilizuojami savivaldybės energetikos programos parengimui ir įgyvendinimui.

Pirmas politinis sprendimas Politinių tikslų patvirtinimas Sprendimas, pagal kurį yra formuluojami savivaldybės energetikos programos tikslai, yra politinis aktas. Aukščiausia savivaldybės valdžia – Taryba – turi prisiimti visą atsakomybę. Savivaldybės energetikos tikslų bei numatomų rezultatų patvirtinimas yra pirmasis politinis sprendimas. Ypatinga šio sprendimo svarba ir atsakomybė kyla iš to, kad programos tikslai nustato visą tolimesnį planavimo procesą ir poveikio formą skirtingiems proceso energetikos sektoriuje dalyviams. Savivaldybės Tarybos priimamas politinis sprendimas susideda iš dviejų dalių: (a) Sprendimo parengti energetikos programą. Ši sprendimo dalis nustato pagrindinius terminus ir atsakingus asmenis, taip pat savivaldybės lėšas skirtas programos parengimui. (b) Sprendimo patvirtinančio programos tikslus. Šis sprendimas parametrus.

apibūdina

bendriausius

tikslų

Pageidautina prieš pateikiant Savivaldybės Tarybos patvirtinimui projektinį sprendimą, - leisti su juo supažindinti specializuotoms Tarybos komisijoms. Sužinojus visuomenės nuomonę ir gavus jos pritarimą galima tiksliau formuluoti siūlomus tikslus bei įtikinti Savivaldybės Tarybą jų tinkamumu.

Esamos struktūros Daugeliu atvejų savivaldybės administracija yra aktyviai įtraukiama į energetikos programų ruošimą ir įgyvendinimą. Graco (Austrija) aplinkosaugos skyrius yra atsakingas tiek už savivaldybės energetikos programos paruošimą, tiek už jos įgyvendinimą.

Naujos struktūros Dažnai savivaldybės energetikos programos plėtojimui ir įgyvendinimui yra įkuriamos specialios administracijos struktūros. Daugelyje Europos miestų yra įkurtos specializuotos regioninės, savivaldybinės energetikos agentūros, kurios teikia savivaldybėms aktyvią pagalbą sprendžiant problemas susijusias su efektyvia energetika ir aplinkosauga. Šių agentūrų įkūrimas ir jų veikla yra remiami Europos Komisijos programomis.

Vietinės energetikos kompanijos Vietinės energetikos kompanijos yra svarbūs energetikos

p. 27

A A PASIRENGIMAS PREPARATION

Aukščiau apžvelgti tikslai pristato tik mažą dažniausiai pasitaikančių galimybių dalį, parodo kokiu specifiniu ir svarbiu uždaviniu gali būti savivaldybės energetikos programos tikslų nustatymas tam, kad atitiktų realybę, poreikius ir žmonių lūkesčius.

programos plėtros ir įgyvendinimo dalyviai. Priklausydamos savivaldybei jos atlieka ypatingai svarbų vaidmenį.

BBDEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS

mas gali būti susietas su įsipareigojimu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kt.

3


B.

Vystymo etapas

A PASRENGIMAS PREPARATION

Sprendimas dėl SEIS

1

SEIS plėtra

3

Kompetencijos kėlimas

Veiklos sritys, tikslai, dalyviai

VYSTYMAS ĮGYVENDINIMAS BBDEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION

I politinis sprendimas

6

4 5

2

Grįžtamasis ryšys

Bazinės padėties nustatymas Finansinė struktūra

Prioritetų nustatymas

Programos struktūra

7

II politinis sprendimmas

9

8

Įgyvendinimo organizavimas

Programos įgyvendinimas

Monitoringas ir analizė

10

III politinis sprendimas

Energetikos planavimo procesas yra skirtas suformuoti trumpalaikius ir ilgalaikius politinius tikslus bei nustatyti jiems realizuoti skirtas veiklas, priemones bei terminus. Programos parengimas apima šiuos pagrindinius etapus: - Bazinės padėties savivaldybėje nustatymas prieš programos sudarymą. - Finansinės programos struktūros nustatymas - Prioritetinių sričių, į kurias bus orientuota programa, nustatymas. - Savivaldybės energetikos programos sudarymas. Taip sudaryta programa turi būti patvirtinta Savivaldybės Tarybos; po to gali būti pradėtas, jos įgyvendinimas, bei su juo susiję įgyvendinimo rezultatų apžvalga, analizė ir vertinimas (monitoringas).

p. 28


etapas

4

Bazinės padėties nustatymas

Bazinės padėties apibrėžimas turėtų apimti: (a) savivaldybės pradinę padėtį (tame tarpe padėtį vietovėse) prieš programos įgyvendinimą ir (b) esamos padėties plėtros prognozę programos

Šiame etape yra apibendrinama informacija apie padėtį savivaldybėje prieš programos įgyvendinimą (pradinis statusas). Bazinę padėtį apibūdina rinkinys duomenų, charakterizuojančių padėtį prieš savivaldybės energetikos programos įgyvendinimą. Bazinė padėtis yra atspirties taškas įvertinant rezultatus ir programos įgyvendinimo poveikį, kuris lygus skirtumui tarp bazinės padėties (pradinės) ir padėties įvykdžius programą.

Kokie duomenys charakterizuoja bazinę padėtį? Techniniai duomenys Techniniai duomenys charakterizuoja pagamintą ir suvartotą energiją, taip pat gamybos ir vartojimo sistemų būklę, energijos efektyvumo ir esamų AEI potencialą savivaldybės teritorijoje. Reikalingi duomenys: - Energijos gamyba / tiekimas - Energijos poreikis / suvartojimas - Techninis / fizinis stovis vietovėse - Panaudojimas /gyvenimo komfortas.

Netechniniai duomenys Netechniniai duomenys apibūdina kliūtis, su kuriomis gali susidurti savivaldybė energetikos programos parengimo ir įgyvendinimo metu, valdymo-teisiniu požiūriu, taip pat ir dėl specialistų kvalifikacijos lygio bei savivaldybės institucijų sąmoningumo. Būtina turėti informaciją apie: - teisinę aplinką; - organizacijų kvalifikaciją, institucinius pajėgumus; - finansavimo apribojimus ir galimybes; - socialinę aplinką ir pajėgumą.

PREPARATION A PASIRENGIMAS

Bazinės padėties veiksmų scenarijai

6

4 5

Bazinės padėties nustatymas Finansinė struktūra

Prioritetų nustatymas

Programos struktūra

II politinis sprendimas įgyvendinimo metu.

Dabar esančios bazinės padėties scenarijus Labai svarbu įvertinti numatomus pasikeitimus energijos tiekimo šaltinių ir energijos galutinių vartotojų srityse. Nustatytos energijos gamybos ir vartojimo didinimo ar sumažinimo tendencijos turi atsispindėti bazinės padėties scenarijuose. Kadangi jie yra paremti prielaidomis, gali būti nustatyti įvairių tipų scenarijai – lėto augimo, vidutinio augimo ar greito augimo. Šie tipai atitinka įvairias energijos suvartojimo lygio pasikeitimų prognozes programos vykdymo laikotarpiu. Kartais, bazinės padėties pasikeitimo scenarijai yra įvardinami: optimistiniu, nuosaikiu ar pesimistiniu. Ironiška, bet optimistinis scenarijus leistų sutaupyti mažiau energijos, tuo tarpu, pesimistinis scenarijus pasitarnautų didesniam energijos sutaupymui. Bazinės padėties scenarijus paprastai yra vadinamos “įprastinio verslo” (ĮV) scenarijui, kadangi jis parodo kaip pasikeistų pradinė padėtis tuo atveju, jei savivaldybė neturėtų energetikos programos.

Normalizuotas bazinės padėties scenarijus Kai kuriais atvejais, galima turėti išmatuotus nedidelio energijos suvartojimo duomenis, nes patalpų temperatūra buvo žemesnė, nei reikalauja higienos normos. Tai atsitinka ir tuomet, kai gatvės, viešos erdvės ar mokyklų klasės nėra pakankamai apšviestos.

p. 29

7

VYSTYMAS BBDEVELOPMENT C CIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

Veiklos šiame etape yra paremtos individualios vietos duomenimis. Kai savivaldybė savo duomenų bazėje turi informaciją apie pagamintą ir suvartotą energiją ir vietos esamą padėtį – bazinės padėties nustatymas užima santykinai trumpą laiką. Tačiau, jei tokios informacinės duomenų bazės nėra, yra būtina atlikti parengiamuosius darbus.


4 schema. Aukštas (pesimistinis), vidutinis (realistinis) ir žemas (optimistinis) scenarijai

Energijos suvartojimas

s cenariju V) BP s (Į ” lo rs ve a) “Įprasto BP plėtr (įvertinta Bazinė padėtis (BP)

2008

2010 2009 Programos laikas

2011

metai

s

enariju s BP sc

zuota

Normali

Re

us

enarij

P sc alus B

enarijus

2010 2009 Programos laikas

2011

Optimistinis BP sc

Bazinė padėtis (BP)

2010 2009 Programos laikas

2011

metai

s

cenariju V) BP s (Į ” lo rs e v a) “Įprasto BP plėtr (įvertinta Bazinė padėtis (BP)

Reali bazinė padėtis 2008

s

cenariju

nis BP s

Realisti

6 schema. Efektyvios energijos scenarijus

Energijos suvartojimas

Normalizuota bazinė padėtis

aijus

cenr

Ps inis B

mist

Pesi

2008

5 schema. Normalizuotos bazinės padėties scenarijus

Energijos suvartojimas

CIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS B B VYSTYMAS DEVELOPMENT C

A A PREPARATION PASIRENGIMAS

Energijos suvartojimas

3 schema. “Įprasto verslo” scenarijus

metai

LEGENDA: 5 schema.

2008

“Efek

ty tintas vios ene rg ener gijos ijos” (E E suva rtojim ) scena riju as po prog s ramo s)

(įver

2010 2009 Programos laikas

2011

metai

Tokiu būdu išlaidos sutaupomos energetinių paslaugų kokybės sąskaita.

Normalizuoto BP scenarijaus lygis yra apskaičiuotas prieš energijos efektyvumo priemonių įdiegimą. EE scenarijus gali nepasiekti jo lygmens dėl efektyvios energijos sistemų energijos suvartojimo (pastatai, gatvių apšvietimo sistemos ir kt..) žiūreti 8 schemą.

Normalizuota bazinė padėtis yra nustatoma apskaičiuojant energijos suvartojimą, reikalingą suteikiant, higienos normų reikalavimus atitinkančias energijos paslaugas vietose (dažniausiai taikoma apšvietimui ir patalpų šildymui). Normalizuotas bazinės padėties scenarijus galėtų būti taip pat gali būti apskaičiuojamas kaip žemas, vidutinis ar aukštas. Normalizuotą pradinę padėtį sudaro:

6 schema.

(a) normalizuota pradinė padėtis ir

Plotas tarp ĮV bazinės padėties ir EE scenarijų parodo energijos sutaupymus, pasiektus įgyvendinus SEP.

(b) normalizuotas bazinės padėties scenarijus.

“Energijos efektyvumo“ scenarijus “Energijos efektyvumo” scenarijus planas parodo numatomus bazinės padėties scenarijaus pokyčius ir jo pokyčius priklausomai nuo laiko, tuo atveju kai energe-

p. 30


etapas

Kai mes „giname“ savo energijos efektyvumo projektus, paprastai atliekame plėtros ir bazinės padėties scenarijų palyginimą (bazinis padėties scenarijus ar „įprastinės veiklos“) su sumažėjusio suvartojimo dėl programos (ar atskirų projektų) įgyvendinimo, scenarijumi – “energijos efektyvumo” scenarijumi. Dažniausiai svarstomas klausimas, kuris scenarijus yra geriausias ir gali sėkmingiausiai apginti mūsų projektus. Kai gynimas vyksta dalyvaujant politiniams savivaldybės vadovams, yra patartina palyginti faktinę pradinę padėtį su faktine bazine padėtimi. Šis palyginimas leidžia pristatyti visus programos privalumus – energijos ir lėšų sutaupymą, paslaugų kokybės gerinimą. Šis gynimas yra svarbus ir tada, kai projektai yra pristatomi vietiniams ir užsienio investuotojams , kuriems svarbiausi prioritetai (be finansinių) yra: šiltnamio dujų emisijų sumažinimas, gyvenimo kokybės gerinimas, gyventojų aptarnavimo lygio kilimas ir pan. Bet kai dideli investiciniai projektai ginami dalyvaujant banko atstovams – reikia papildomų argumentų, įrodymų ir garantijų. Jei faktinė bazinė padėtis yra žymiai mažesnė nei normalizuota, bankas gali lengvai nuspręsti, kad savivaldybė programos įgyvendinimo pradžioje neįgyvendins faktinių sutaupymų ir negalės jais pasinaudoti mokant kreditą. Štai kodėl savivaldybė norėdama gauti jai reikalingus kreditus turėtų pateikti pakankamas papildomas savo mokumo garantijas.

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

8 schema. Projekto rezultatai lyginant su bazine padėtimi

B VYSTYMAS B DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

Kuris scenarijus turėtų būti naudojamas?

Rengiant bazinės padėties gatvių apšvietimo sistemos mieste (vėlyvaisiais 90-aisiais) scenarijų, veikiančių šviestuvų energijos suvartojimas buvo nustatytas žymiai mažesnis nei numatyta rengiant projektą, o apšviestumo lygis daug žemesnis. Buvo nustatyta, kad iš visų 6,400 įrengtų šviestuvų (suprojektuotų ir įrengtų pagal energijos suvartojimo normas 6,535 kWh) veikė vos 31%. Tai reiškė, kad faktinis esamas lygis siekė tik 31% nuo normalaus lygio (išmatuota 2,463 kWh).

2463 kWh 1617 kWh 620 kWh prieš projektą po projekto

Atsižvelgiant į instaliuotą galią Galimas politinis sprendimas Išlaikytas apšviestumo lygis Laikas

Buvo parengtas efektyvios energetikos projektas numatantis visos sistemos renovaciją keičiant visus esamus šviestuvus naujais efektyviai naudojančiais energiją. Matavimai parodė, kad veikiant naujai instaliuotiems, efektyvesniems šviestuvams buvo pasiekti 846 MWh sutaupymai, lyginant su energijos suvartojimu prieš projekto įgyvendinimą (2,463 kWh). Jei lyginama su normalizuotu lygiu (6,535 kWh) yra pasiekta 25% jo suvartojimo, arba maždaug 65% energijos suvartojimo prieš projektų įgyvendinimą. Savivaldybės administracija palaipsniui didino gyvenimo kokybės lygį. Buvo pradėta nuo maždaug 25% faktinės suvartotos energijos prieš projekto įgyvendinimą (620 kWh) arba mažiau nei 10% normalizuoto lygio (6,535 kWh). Per keletą mėnesių buvo pasiekta pilna galia (100% arba 1,617 kWh), užtikrinant geresnes gyvenimo kokybės sąlygas, saugumą gatvėse ir socialinę paramą.

p. 31

Pavyzdžiai

Jei suvartojimas įgyvendinus programą yra lyginamas su esama (faktine) padėtimi, bus nustatyta, kad sutaupymų nėra ir energijos suvartojimas netgi padidėjo. Bet šis išlaidų padidėjimas leido pagerinti energetikos paslaugų kokybę ir užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas, atitinkančias komforto standartus. Šių tobulinimo priemonių diegimas turi būti skatinamas.

Efektyvus energijos vartojimas apšviečiant gatves

Energijos suvartojimas

tikos programa yra sėkmingai įgyvendinama. Normaliomis sąlygomis vykdant energetikos programą (diegiant energijos efektyvumo didinimo priemones, AEI ir kt.), sumažės energijos suvartojimas, tuo pačiu sumažės ir mokesčiai už energiją. Jei energijos suvartojimo mažinimo scenarijus yra lyginamas su bazinės padėties scenarijumi, bus nustatyti energijos ir finansiniai sutaupymai, taip pat suskaičiuotas CO2 emisijų kiekis. Bet tuo atveju, kai pradinė padėtis ir bazinės padėties scenarijus turi būti normalizuoti, situacija gali žymiai pasikeisti. Kai gyvenimo komforto sąlygos būna nepakankamai įvertintos ilgalaikiam periodui, pirmieji gauti energijos ir lėšų taupymai paprastai yra skiriami komforto pagerinimui. Tai paprastai tęsiasi tol, kol pasiekiami komforto standartai ir tik po to savininkai (ar savivaldybės administracija) gali pasinaudoti esamais (faktiniais) energijos sutaupymais.

4


5

etapas

Finansinė struktūra

C ĮGYVENDINIMAS

B VYSTYMAS

A PASIRENGIMAS

Finansinė struktūra padeda nustatyti finansines lėšas, kurias savivaldybė įsipareigoja skirti iš savo biudžeto, bei lėšas, kurios turėtų būti gaunamos iš išorinių (kitų) šaltinių. Vietinis biudžetas paprastai yra suformuojamas iš vietos rinkliavų, mokesčių, įplaukų iš verslo, savivaldybės pritavizavimo lėšų, valstybės biudžeto subsidijų ir t.t. Kiti galimi finansiniai ištekliai gali būti kreditai, valstybinių-

6

4 5

Bazinės padėties nustatymas

Programos struktūra

7

II politinis sprendimas

privačių bendrovių lizingo ir koncesijos sandoriai, trečiųjų šalių finansavimas, parama ir kita.

Finansinės struktūros apibrėžimo metodai Savivaldybės energetikos programos finansinės struktūra turi dvi pagrindines, sąlygų ir apribojimų, grupes. Viena iš jų sąlygota nacionalinių teisės aktų ir finansinės struktūros, kita yra nustatoma pagal konkrečias savivaldybės sąlygas bei lėšas. Apskritai direktyvinis - „iš viršaus į apačią“ metodas susideda iš egzistuojančios teisinės struktūros analizės, kad apibrėžtų nacionalinius ir vietinius(savivaldybės) biudžetus, taip pat kaip ir jų plėtros tendencijas. Šio metodo panaudojimui turi būti parengta: - Savivaldybės biudžetų tendencijų proceso metu.

prognozė MEP

- Juridinės aplinkos apžvalga ir prognozė MEP proceso metu. - Nacionalinės ir vietinės apmokestinimo politikų apžvalga, pasikeitimo prognozė bei jų poveikis savivaldybės pajamoms. - Numatomų papildomų savivaldybės biudžeto pajamų apžvalga.

p. 32

- Techninė ir finansinė sričių, kurios planuojamos, būklė. - Aukščiau paminėtoms sritims skirtų priešprojektinių studijų, energetinių auditų, projektavimo, vadybos ir eksploatavimo kaina. - Medžiagų, komponentų ir statybos darbų, paremtų surinktais duomenimis bei rodikliais, kaina.

Finansinė struktūra

Prioritetų nustatymas

Kylantis – „iš apačios į viršų“ metodas remiasi kompleksiniu savivaldybės gebėjimų įvertinimu suteikti finansines lėšas energetikos programos įgyvendinimui. Norint įvykdyti šį vertinimą turi būti surinkta bešališka informacija pagal šiuo aspektus:

- Savivaldybės biudžeto tendencijų programos įgyvendinimo metu prognozė, paremta vidinių ir išorinių šaltinių pajamomis.

Energetikos programos balansavimas Norint suformuoti realų savivaldybės energetikos programos biudžetą reikia suderinti „Direktyvinio“ ar „Kylančio“ metodų sąlygas ir apribojimus. Šitais atvejais savivaldybės paprastai turi kelis galimus sprendimus, pateiktus pavyzdyje: - Neįtraukti sričių (ar sričių grupių) su mažiausiu energijos efektyvumo potencialu. - Neįtraukti sričių su mažesne socialine svarba. - Užtikrinti papildomą biudžetinį finansavimą atskiroms programos dalims. Pasinaudoti išoriniu efektyvios energetikos programų.

Alternatyvūs programos finansavimo būdai Pasinaudoti išoriniu efektyvios energetikos programų finansavimo galimybėmis. Taip pat savivaldybės administracijos turėtų būti labai gerai supažindintos su daugybe finansinių instrumentų, galiojančių šalyje, kaip ir su naujausiomis finansinėmis programomis, kurios yra plačiai naudojamos tarptautinėje praktikoje. Pavyzdžiui: - Finansavimas iš energetikai/aplinkosaugai skirtų fondų - Savivaldybės obligacijų išleidimas


Programos finansinis balansavimas su savivaldybės biudžetu Nustatytas biudžetas Savivaldybės Energetikos Programai Investicijos “Minkštos” veiklos

Kuomet A=B SEP biudžetas nėra subalansuotas

SEP biudžetas

A

Savivaldybės biudžetas (SB)

Investicijos “Minkštos” veiklos SEP nustatytas biudžetas

A Savivaldybės biudžetas (SB)

SEP finansinė struktūra

SEP finansinė struktūra

SEP

SEP

B

Kaip paskirstyti lėšas iš savivaldybės biudžeto? Dauguma išorinių finansavimo šaltinių yra pasiekiami pateikus patikimas atsakingos savivaldybės garantijas. Viena iš klasikinių išorinio finansavimo garantijos formų yra kredito gavėjo dalyvavimas projektų (programų) įgyvendinime su nuosavu kapitalu. Dažniausiai savivaldybės pačios finansuoja ir garantuoja už projektus kuriuose dalyvauja biudžeto lėšomis ar turtu. Optimaliam savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimui yra suteiktas prioritetas. Savivaldybės biudžetas turėtų būti naudojamas ekonomiškai ir tikslingai – kompensavimo gavimui arba investicijų padengimui, kurios kitu būdu negali būti padengtos.

Santykis su žingsniais

kitais

SEP

informacinė duomenų bazė turinti duomenis apie biudžeto pajamas ir išlaidas, einamųjų mokesčių, banko kreditų įsipareigojimus bei numatomas gauti sumas. Be šių duomenų savivaldybės informacijos sistema galėtų turėti informaciją apie finansines schemas ir specifinius mechanizmus, naudotus ankstesniuose projektuose. Rekomenduojama atlikti savivaldybės finansinių partnerių inventorizaciją ir išsaugoti pagrindinę informaciją apie juos. Dalį šios veiklos gali įvykdyti vietinės administracijos finansų ekspertai, jiems padėti galėtų kviestiniai konsultantai.

Vietinė kompetencija

Kartais savivaldybės energetikos efektyvumo programų įgyvendinimas ypatingai priklauso nuo vietinių specialistų gebėjimo gauti reikalingą finansavimą iš vietinių ir užsienio šaltinių. Tinkamų vietinių finansavimo institucijų ar specialistų nebuvimas tampa labai rimta kliūtimi siekiant programos tikslų. Todėl norint suformuoti realų ir gerai subalansuotą energetikos programos biudžetą savivaldybės administracija privalo objektyviai išanalizuoti ir įvertinti savų specialistų bei institucijų kompetenciją. Rekomenduojama kuo ankstesnėje programos vystymo stadijoje suplanuoti veiksmus būtiniausių finansavimui skirtų institucijų sudarymui ir sustiprinimui bei žmogiškųjų gebėjimų ugdymui. Kaip ir kitose srityse vietiniams sugebėjimams ugdyti prieš pradedant programos vystymą rengiami vietinių specialistų mokymai finansiniai klausimai. Tačiau šis ugdymas taip pat gali tapti pačios programos dalimi, organizuojant plataus diapazono veiklą: mokymus, informacijos sklaida, sąmoningumo didinimas ir pan.

proceso

Dauguma išorinių finansavimo šaltinių yra pasiekiami Norint įvykdyti Reikalingoms analizėms atlikti reikalinga,

p. 33

B VYSTYMAS

- Prekinių/komercinių paskolų naudojimas - Įrangos nuoma - Trečiųjų šalių finansavimas (įskaitant ESCO schemąveiklos sutartis) - Viešoji ir privati partnerystė (VPP) – koncesijos ir t.t. ES savivaldybės pasikliauna ne tik savo valstybių bei nuosavais ištekliais, bet taip pat ir finansavimu iš Europos Sąjungos. Savivaldybių energetikos programos gali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų, taip pat ir iš nemažai specializuotų energetikos, transporto, aplinkos ir kitų sričių programų. Jeigu prie šių finansavimo šaltinių pridėsim galimybes siūlomas bankų specializuotų fondų, tarptautinių programų bei privataus sektoriaus, tuomet sukursim daugialypį finansavimo spektrą. Puikus šių finansavimo elementų išmanymas lemia sėkmingą savivaldybės energetikos programos finansavimą.

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

B

CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

Kuomet A=B SEP biudžetas yra subalansuotas

Nustatytas biudžetas Savivaldybės Energetikos Programai


5

etapas

Nustatytas biudžetas Savivaldybės Energetikos Programai Iš kitų šaltinių

Iš ES struktūrinių fondų

Iš SB

Kuomet A1>C SEP biudžetas Investicijos Investicijos Investicijos yra subalansuotas “Minkštos” veiklos “Minkštos” veiklos “Minkštos” veiklos SEP nustatytas biudžetas

A

A1

Savivaldybės biudžetas

SEP C

Sutaupymai

D

B t.

C IMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS B BDEVELOPMENT C

A PREPARATION PASIRENGIMAS

Sutaupyti Investicijos piniginai iš kitų reikmių “Minkštos” veiklos

p. 34

LEGENDA: А - Nustatyas SEP biudžetas A1 - Dalis SEP biudžetas, išskyrus ES struktūrinius fondus ir kitus išteklius B – Preliminari SEP financinė struktūra kaip savivaldybės biudžeto dalis C – Biudžeto priemonės skirtos SEP D – Preliminarios SEP finansinės struktūros sumažinimas


etapas

6

Įvertinimo metodai

Apibrėžę pagrindinę programos bazinę padėtį (4 etapas) bei finansinę struktūrą (5 etapas) šeštame etape išskirsime prioritetines veiklas ir projektus, kurie įgalins pasiekti preliminariai nustatytus programos tikslus (3 etapas). Šis pasirinkimas remiasi išvadomis (kurios buvo suformuluotos vadovaujantis informacijos sistemos duomenų analize (1 etapas), leidžiančiomis sudaryti galimų veiksmų ir projektų, padedančių pasiekti programoje suformuotus tikslus, sąrašą.

Prioritetų pasirinkimo esmę sudaro kiekvienos atskiros veiklos ar projekto vertinimas ir pozicijos suteikimas remiantis preliminariai parinktais kriterijais ar jų grupėmis. Tam, kad būtų palengvintas vertinimo procesas, gali

Pagrindiniai reikalavimai

6

Prioritetinės veiklos ir projektai yra nustatomi pagal šias būtinas sąlygas:

4 5

Bazinės padėties nustatymas Financinė struktūra

Prioritetų nustatymas

Programos struktūra

II politinis sprendimas

- Pasirinktų prioritetų atitikimas Savivaldybes Energetikos Programos pasirinktiems uždaviniams bei tikslams (SEP); - SEP tikslų ir uždavinių atitikimas savivaldybės darnios plėtros strategijos tikslams (ilgam ar vidutiniam laikotarpiams). - Plėtros strategijos tikslų bei siekių atitikimas nacionaliniams plėtros tikslams. - Nacionalinių tikslų atitikimas darniai Europos Sąjungos plėtrai (įskaitant energetikos ir klimato apsaugos strategijas).

Kodėl nustatome prioritetus? Įprastai informacijos sistemos duomenų analizės charakterizuoja didelį skirtingų galimų veiklų ir projektų kiekį, kurie gali prisidėti prie programos tikslų pasiekimo. Kai kurie iš jų yra alternatyvūs (abipusiai pakeičiami), nes tokie patys tikslai gali būti pasiekiami skirtingais būdais. Bet kita vertus veiklų bei projektų sąrašas dažniausiai viršys esamas savivaldybės galimybes ir tai gali pailginti įgyvendinimo laiką. Todėl savalaikis energetikos programos prioritetų pasirinkimas gali optimaliai sumažinti problemų kiekį. Tai galėtų atlikti savivaldybės administracija, suskirstydama galimas veiklas pagal svarbą, įgyvendinimo laiką, turimų išteklių kiekį ar pagal kitus rodiklius. Prioritetų nustatymas vykdomas preliminariai priimtų kriterijų ir apibrėžtų apribojimų komplekso pagrindu.

būti pasirinktam kriterijui ar atskiroms panašių kriterijų grupėms nustatytas svorio koeficientas, kuris susietų tą kriterijų su atitinkamais savivaldybės energetikos programos tikslais. Įvertinimo skalė tobulinama kruopščių tyrinėjimų ir ekspertų diskusijų metu, prieš ekspertams priimant sprendimą, kuris gali turėti aiškius politinius sumetimus.

Politinis dėmesys Savivaldybės energetikos programa yra politinis dokumentas, todėl politiniai sumetimai gali būti lemiantys nustatant prioritetus. Paprastai politinės pažiūros suformuoja programos tikslus ir suteikia jiems poziciją (pagal pobūdį ir svarbą). Pavyzdžiui, viena savivaldybės programa gali turėti tikslų, kurie išsirutulioja iš strateginių Europos Sąjungos tikslų, iki 2020 metų sumažinti energijos sunaudojimą 20 %, CO2 emisijų sklaidą 20% ir pasiekti, kad energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius siektų 20 %. Politiniai sprendimai gali būti pritaikomi pasirenkant ir rūšiuojant veiksmus ir projektus pagal svarbą, nes tai gali padėti pasiekti konkrečius tikslus. Pavyzdžiui, dėl politinių nuostatų energetikos ar energijos vartojimo efektyvumo projektas gali įgauti pranašumą

p. 35

7

VYSTYMAS BB DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

Įvadas

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Prioritetų nustatymas


Energijos kaina už kWh

10 schema. Efektyvios energijos potencialo įvertinimas

Sienų izoliavimas Stogo apšiltinimas

įvertinimu (istorinių, politinių, socialinių, psichologinių, ekonominių, gamtinių, technologinių ir t.t.) Šis metodas esamomis sąlygomis vis dar yra naudojamas.

Suvartojimo priežiūra Investicijų efektyvumo lygmuo

Vidutinė energijos kaina

Nauda

Šiais laikais jau tapo aišku, kad gamtos ištekliai yra riboti ir jų naudojimas privalo būti persvarstytas. Efektyvesnis išteklių panaudojimas tapo svarbiu mokslo ir technologijų plėtros prioritetu.

Reikalingi energijos ištekliai kWh Išorinių sienų Naudojami EE energijos apšiltinimas šaltiniai

Mažiausių kaštų planavimas Mažiausių kaštų planavimo (MKP) metodas yra dažniausiai naudojamas pasirenkant savivaldybės energijos programos veiklas bei projektus. Jis yra pagrįstas įvertinimu pagal įgyvendinimo išlaidas. Veiklos bei projektai, kurių realizavimui reikės mažiausiai išteklių gaus aukščiausią prioriteto laipsnį. Taip yra vertinamos tiek veiklos, tiek projektai susiję su energijos poreikių ir tiekimo tematikomis. Išlaidų nustatymas duotam projektui, jo visos raidos laikotarpiu, parodo finansinę naudą ir nuostolius lyginant su kitais projektais. Kartais projektai su nedidelėmis pradinėmis investicijomis turi didelius eksploatavimo kaštus gali tapti didele našta savivaldybės biudžetui ilgą laiko tarpą.

Integruotas išteklių planavimas Dažnai Mažiausių kaštų planavimo (MKP) metodas sutapatinamas su Integruotu išteklių planavimo (IIP) metodu. Nors prigimtimi nesiskiria, IIP pabrėžia svarbią idėją, kuri lieka antrame plane, kai yra naudojamas Mažiausių kaštų planavimas. Kad išsiaiškintume šią idėją prisiminsime skirtumus tarp šio metodo ir tradicinio „kompleksinio planavimo“, kuris buvo plačiai naudojamas praeityje. Kompleksinis planavimas yra energetikos balanso pagrindas Kompleksinis planavimas paremtas daugelio skirtingų faktų

Efektyvumas yra labiau vertinamas nei patys ištekliai Integruotas išteklių planavimas yra tarsi tas pats tradicinis kompleksinis planavimas, tačiau jis turi papildomą reikalavimą - tai efektyvus turimų išteklių panaudojimas. Efektyvumo padidėjimas leistų taupyti išteklius ir tokiu būdu mažinti naujų išteklių gavybą. Todėl dabar į efektyvumą labiau atsižvelgiama nei į išteklius. Šis supratimas yra esminis integruotame išteklių planavime. Integruotame (išteklių) planavime dėl aukštesnio efektyvumo sutaupyti energijos ir vandens ištekliai energijos/vandens balanse priskiriami naujai išgaunamų išteklių. Savivaldybės energetikos balansas yra instrumentas leidžiantis pasiekti geriausią energiją generuojančių galingumų kompoziciją atsižvelgiant į alternatyvius, turimus energijos išteklius ir efektyvios energetikos priemones abiejuose savivaldybės, poreikių ir tiekimo, sektoriuose. Sutaupyta energija yra labai vertinga Efektyvumas visada buvo technikos ekspertų bei ekonomistų dėmesio centre. Tačiau palyginus nedidelio vandens ir energijos suvartojimo ir labai žemos išteklių kainos sąlygomis, šis kriterijus praeityje neturėjo pakankamai didelės svarbos. Mokslo ir technologijų pažangą privedė prie staigaus gamtinių išteklių vartojimo apskritai ir ypač energijos išteklių vartojimo didėjimo. Yra prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje kai kurios svarbiausios energetikoje naudojamos žaliavos bus išeikvotos ir jų tiesiog nebeliks. Tad situacija iškelia išskirtinį iššūkį dėl vis dar turimų išteklių vartojimo tempo ir esminio jų naudojimo efek-

11 schema. Bendro energijos potencialo įvertinimas

Investicijų efektyvumo lygmuo Nauda

Vidutinė energijos kaina

kWh Gauta energija EE priemonių pagalba (vartotojai)

p. 36

Pasiūlos EE potencialas

Bendras EE potencialas

€ Investicijų efektyvumo lygmuo nauda

Vidutinė energijos kaina

kWh Gauta energija EE priemonių pagalba (gamintojai)

Energijos kaina už kWh

+ Energijos kaina už kWh

Paklausos EE potencialas Energijos kaina už kWh

C ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS BBDEVELOPMENT C IMPLEMENTATION

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Pastotės automatizavimas

€ Investicijų efektyvumo lygmuo Benefit

Vidutinė energijos kaina

kWh Gauta energija EE priemonių pagalba (bendrai)


etapas

Pasirinkimo kriterijai Siūlomi kriterijai Kriterijai pasirenkant veiklų ir projektų prioritetus yra nustatomi remiantis preliminariai suformuluotais prioritetiniais programos tikslais. (3 etapas). Pavyzdžiui, jei svarbiausias (prioritetinis) programos tikslas yra išlaidų energetikai , kurią padengia savivaldybė, mažinimas – tuomet pirmenybė pasirenkant veiklas ir projektus bus skirta tiems, kurių įgyvendinimas sutaupys daugiausiai biudžeto lėšų. Bet, jei svarbiausias tikslas yra CO2 emisijų mažinimas, tuomet pirmenybė turėtų būti suteikiama veiksmams ir projektams, kurie šias emisijas apribotų labiausiai. Šiuo atveju, jeigu reikėtų rinktis iš dviejų namų, kurių vienas būtų šildomas senu vietinėmis anglimis kūrenamu katilu, skleidžiančiu didelį kiekį emisijų, o kitas namas naudotų ekologinį kurą, pirmenybę turėtume suteikti pirmajam. Pastato išorinių sienų ir katilo tobulinimas bei kuro keitimas sąlygotų žymų CO2 emisijų sumažėjimą. Jeigu pagrindinis programos tikslas yra gyvenimo lygio gerinimas, ypatingai žemesnio socialinio lygmens visuomenei, didžiausias dėmesys turėtų būti nukreiptas į pastatus, kurie yra per mažai apšildomi, skirti vyresniems žmonėms ar našlaičiams vaikams. Dažniausiai savivaldybės energetikos programos turi daugiau nei vieną tikslą, kuriems yra suteikiama pirmenybė pagal jų svarbą. Tokiu atveju turi būti atrastas balansas tarp skirtingų kriterijų grupių.

Galimi kriterijų tipai Priklausomai nuo savivaldybės energijos programos siekių pobūdžio savivaldybės administracija gali pasirinkti skirtingas kriterijų grupes, kurių pagrindu būtų klasifikuojamos programos prioritetinės veiklos bei projektai.

- Grynoji dabartinė vertė (GDV); - Investicijų grąža; - Vidinė grąžos norma. Kitais galimais kriterijais gali būti: - Reikalingas investicijų kiekis; - Savivaldybės biudžeto finansavimo galimybės (ar kofinansavimo); - Prieinamų subsidijinių finansavimo šaltinių tinkamumas. Socialiniai kriterijai Ši kriterijų grupė yra susieta su socialiniais savivaldybės darnios plėtros programos tikslais bei ypatingai su savivaldybės energetikos programa. Labai dažnai tikslai yra susiję su kokybiško gyvenimo kūrimu, įskaitant ypatingos socialinės svarbos pastatus, tokius kaip vaikų darželiai, mokyklos, senyvų žmonių namai, ar našlaičių, vaikų su negalia namai ir t.t. Šią kriterijų grupę gali sudaryti iš anksto nustatytos, išmatuojamos vertės. Socialiniai kriterijai suteikia galimybę įvertinti bendrą socialinę padėtį, kuriai esant bus įgyvendinama energetikos programa. Ši aplinka yra nustatyta veikiančių įstatymų ir reguliavimo sistemos, institucijų ir žmoniškųjų išteklių būklės, esamų energijos taupymo iniciatyvų, vietinės bendruomenės socialinių-psichologinių sąlygų, energijos taupymo priemonių įtrauktų ir programą socialinio prieinamumo. Ekologiniai kriterijai Ekologiniai kriterijai atitinka ekologinius savivaldybės energijos programos tikslus. Jie turi būti nustatyti būdų leidžiančių vykdyti lengvus ir tikslius matavimus. Tokiais kriterijais galėtų būti: - CO2 emisijų mažinimas;

- Žalingų dujų ir dulkių išskyrimo mažinimas; - Apstatytų vietų dalies mažinimas gyvenvietėse, stogų apželdinimas ir pan.. Techniniai (energetiniai) kriterijai Naudojant techninius kriterijus turi būti apskaičiuotos techninės priemonės ir technologijos užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Šie kriterijai yra paprastai paremti matavimais ir yra susieti su technine rizika. Energetiniai kriterijai gali būti su jais susieti. Techninių (energetinių) kriterijų pavyzdžiai: - Pasirinktos technologijos patikimumo lygis; - Minimali techninė rizika projekto įgyvendinimo laikotarpiu;

p. 37

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Kaip taisyklė sutaupyti ištekliai (energija ar vanduo), gauti efektyviai vartojant energiją yra pigesni už naujai pagamintus laikant efektyvumą pagrindiniu planavimo faktoriumi, integruotas metodas siūlo mažesnių kaštų išteklių planavimą. Todėl praktikoje integruotas planavimas yra taip pat žinomas kaip „Mažiausių kaštų planavimas“. Integruoto planavimo esmė ir rezultatai jį paverčia pagrindine priemone siekiant darnios plėtros. Ji padeda sukurti sąlygas subalansuotam ir aplinkosauginiu požiūriu nežalingam gamtos išteklių naudojimui bei yra naudinga tiek visuomenei, tiek pačiai aplinkai.

Ši kriterijų grupė naudojama įvairios veiklos ir projektų svarbai nustatyti atsižvelgiant į finansinius programos tikslus: sumažinti biudžeto išlaidas skiriamas energetikai. Finansinių kriterijų pavyzdžiai gali būti specifinės bazinių ekonominių rodiklių vertės, kurios yra lengvai bei tiksliai nustatomos:

B VYSTYMAS

Sutaupyta energija gauta didinant efektyvumą yra pigesnė nei naujai išgaunama

finansiniai kriterijai

CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

tyvumo didinimo. Tapo akivaizdu, didinant energijos efektyvumą poreikio pusėje gali būti sukurtas papildomas energijos šaltinis galutinių energijos vartotojų sektoriui. Tai padėtų patenkint naujus poreikius, nenaudojant energijos išteklių naujų energijos kiekių generavimui.

6


- Preliminariai apskaičiuotų energijos sutaupymų su minimalia technine rizika pasiekimas. - Prieinamų energijos šaltinių eksploatacija. - Minimalus santykinis energijos suvartojimas po projekto įgyvendinimo (didžiausi energijos sutaupymai); - Mažiausi valdymo ir aptarnavimo kaštai.

C IMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS BBDEVELOPMENT C

PREPARATION A PASIRENGIMAS

Kriterijai susieti su efektyvios energetikos priemonėmis Nustatant prioritetinius programos projektus ir veiklas gali turėti didelę reikšmę konkrečių priemonių ir veiksmų energijos vartojimo efektyvumo gerinimo pobūdis. Labai dažnai įgyvendintos priemonės yra techninės, organizacinės, kontroliuojančios ir skatinančios. Priklausomai nuo programos tikslų savivaldybės administracija gali suteikti pirmenybę vienai ar kitai šių priemonių grupei. Jeigu yra priimtas sprendimas atlikti ribotą priemonių skaičių maksimaliame vietų skaičiuje galimose srityse (pvz. pakeisti visuose savivaldybės pastatuose stalių dirbtuves) įdiegimo organizavimas gali būti palengvintas nurodant ribotą asmenų skaičių. Tuo pačiu metu vienos priemonės įgyvendinimas, daugelyje vietų, gali neleisti įgyvendinti kitas reikalingas priemones, o tai galų gale reikštų, kad nė vienas iš pastatų nebus visiškai rekonStiprių ir silpnų pusių žinojimas pasirenkant kriterijus yra būtina sąlyga sėkmingam energijos taupymo priemonių pasirinkimui.

struotas ir pagerinimų efektas bus nepakankamas. Priešingas variantas programą orientuoja į ribotą vietų, kuriose galėtų būti įgyvendintos visos energijos taupymo priemonės, skaičių. Tai suteikia galimybę pasiekti maksimalų efektą pasirinktuose pastatuose, bet tai gali būti sunkiau valdoma. Savivaldybės administracija gali priimti sprendimą, įgyvendinti priemonių kompleksą pasirinktuose sektoriuose – mokymo, sveikatos apsaugos ir t.t. Tokiu būdu būtų supaprastinta programos vadyba, nes būtų įtraukti atitinkami savivaldybės administracijos skyriai. Aukščiau minėti variantai yra labai retai įgyvendinami atskirai, dažniausiai jie yra apjungiami. Norint sėkmingai pasirinkti prioritetines priemones yra privalu žinoti abiejų metodų pliusus ir minusus.

Ribojančios sąlygos bei rizikos Ribojančios sąlygos Kad teisingai išrinktų ir įvertintų veiklas bei projektus, kurie bus įtraukti į savivaldybės energetikos programą, specialistai, kurie dirbs prie jos parengimo, privalės kruopščiai įvertinti ir daugybę ribojančių sąlygų. Šios sąlygos yra specifinės kiekvienai savivaldybei ir keičiasi einant laikui.

p. 38

Vienas iš svarbiausių apribojimų yra finansiniai ištekliai, kuriuos savivaldybė gali paskirti programos įgyvendinimui. Štai kodėl 5 etape ypatingas dėmesys yra skiriamas pagrindiniams apribojimams. Be finansinių išteklių labai svarbus apribojimas yra žmogiškieji ištekliai, reikalingi programos įgyvendinimui. Jeigu šie ištekliai yra nepakankami ar nepakankamai kvalifikuoti, papildomai reikėtų įtraukti specialistus iš savivaldybės administracijos ar iš šalies (pvz. konkurso būdu) arba programoje numatyti specializuotus kvalifikacijos kėlimo kursus. Esminiu apribojimu gali būti: nepakankamas programos techninis aprūpinimas, kai kurių veiksmų ir projektų sezoniškumas ir nepakankamas kai kurių veiklų ir projektų palaikymas iš visuomenės pusės. Nors pasirenkant veiklas ir projektus ribojančios sąlygos gali būti atidžiai analizuojamos ir svarstomos, kelios iš jų gali toliau būti veiksnios programos įgyvendinimo metu. Todėl didžiausia programos įgyvendinimo rizika yra paprastai siejami būtent su jomis.

Rizikų įvertinimas Veiklų bei projektų, būsiančių programoje, pasirinkimas yra grindžiamas atidžiu rizikų, kurios gali sutrukdyti programos įgyvendinimui, įvertinimu. Kiekviena savivaldybė pasižymi specifinėmis rizikomis, nors dalis jų pasikartoja visose savivaldybėse. Rizikos gali būti politinės, vidinės arba išorinės, techninės arba finansinės. Jų nustatymas ir įvertinimas yra labai svarbi užduotis savivaldybės administracijai. Vidinės rizikos Vidinės rizikos dažniausiai yra susijusios su savivaldybės administracijos kompetencija. Pavyzdžiui, rizika susijusi su programos vadyba pasireiškia, savivaldybės administracijos priklausomybe, nuo darbuotojų vadybinių sugebėjimų. Technologijų ir įrangos parinkimas gali taip pat sukelti pavojų programos įgyvendinimui - dėl nepakankamos kvalifikacijos gali būti parinkta netinkama ar nepakankamai efektyvi įranga. Panaši rizika slypi ir pasirenkant tinkamas finansavimo įstaigas. Savivaldybės administracija gali atskleisti daug kitų specifinių vidinių rizikų. Išorinės rizikos Išorinės rizikos (savivaldybei) gali būti susijusios su situacija nacionaliniame energetikos lygmenyje ar su nestabilia reguliavimo sistema, kuri gali būti pakeitimų objektu. Išorine rizika savivaldybei gali būti energijos kaina bei įranga, priklausomos nuo tarptautinės rinkos padėties. Įtakos programai gali turėti pavojai, susiję su kai kuriais savivaldybės partneriais, kuriais ji pasikliauja įgyvendindama programą. Dar vienu išoriniu pavojumi įvardijamas galimas bankų sistemos nepastovumas kaip ir kai kurios iš nenumatytų aplinkybių (force major), kurias yra sudėtinga numatyti.


etapas

Techninės rizikos Technologijos bei pasirinkta įranga yra įvertinamos tam tikru rizikos laipsniu, kurį galima sumažinti pirmenybę teikiant jau praktikoje išbandytoms technologijoms. Naudojant aukštos kokybės medžiagas ir gaminius taip pat galima sumažinti techninius pavojus. Žemesnės kainos medžiagų bei gaminių pasirinkimas, norint žymiai sumažinti eksploatacijos išlaidas, dažniausiai reiškia nemažas finansines išlaidas ateityje. Todėl reikėtų rinktis sertifikuotas aukštos kokybės medžiagas bei produktus taip sumažinant techninius pavojus susijusius su eksploatacija. Didelė rizika kyla pasirenkant specialistus/ kompanijas, kurie vykdys skirtingus programos projektus – projektuotojus, statybininkus, montuotojus. Pagrindiniai kriterijai juos pasirenkant turėtų būti geros rekomendacijos ir patvirtinta patirtis.

Prioritetų pasirinkimo patvirtinimas Prieš galutinį veiklų ir projektų prioritetų priėmimą, savivaldybės administracija gali patikrinti preliminarių sprendimų teisingumą. Vienas iš patikimiausių tokių patikrinimo būdų yra palyginimas su jau sėkmingai įvykdytomis programomis savo ar kitose šalyse. Naudinga palyginti su kitomis savivaldybėmis (pavyzdžiui su kaimynine ar panašaus dydžio ir struktūros savivaldybe), kurios sprendžia panašias problemas. Kai programa numato nustatytų priemonių pakartojimą, jų poveikis turi būti pirmiausia patikrintas tik vienoje vietoje. Tam tikrais atvejais patartina įgyvendinti parodomuosius projektus, kurie parodytų programoje planuotų veiklų ir projektų naudingumą bei efektyvumą. Tai padėtų jų dalyvavimui programoje gauti politinį bei visuomenės palaikymą. Pilotiniai projektai yra labai naudingi, kuomet planuojama įgyvendinti daug panašių projektų bei veiklų. Juos įgyvendinus gali būti patikslinti tam tikri techniniai sprendimai bei pasiektas optimalus įgyvendinimo organizavimas. Vėliau tai gali žymiai palengvinti šių projektų pakartojimą. ***

Patikrintų ir jau naudotų technologijų pasirinkimas sumažina techninių rizikų galimybę

finansinės rizikos Dažniausiai pasitaikanti finansinė energetikos programos rizika yra susijusi su nesugebėjimu garantuoti už finansinius išteklius, skiriamus programos įgyvendinimui, ypatingai dėl dalies skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Šio pavojaus galima išvengti pasirenkant tikslius ir aiškius kiekvienos veiklos ar projekto įgyvendinimo prioritetus ir teisingą išlaidų planavimą. Ši rizika gali būti suvaldoma pasirenkant finansines institucijas, tokias kaip bankai ar fondai. Kartais, už labai palankių pradinių finansavimo sąlygų slepiasi nepakankamas finansinių įstaigų patikimumas. Pirmenybė turi būti suteikiama bankams bei fondams, turintiems gerą reputaciją bei jau įgijusiems patirties efektyvios energetikos projektų finansavime, tai sumažina pavojaus galimybę. Kritinis požiūris yra nepaprastai būtinas, kai yra parenkamas ESCO, kuris bus atsakingas tiek už finansinį, tiek už techninį projekto įgyvendinimą.

Labai svarbus yra prioritetų parinkimas savivaldybės programos veikloms bei projektams. Veiklų įvairovė reikalauja specialios kvalifikacijos žmonių, kurios gali nepakakti savivaldybės administracijoje. Todėl sėkmingam programos rengimui labai svarbi išorinė techninė pagalba. Ši pagalba yra ypatingai reikalinga nustatant komplektą kriterijų veikloms ir projektams vertinti, diegiant tam tikrus vertinimo metodus ir apibrėžiant apribojimus ir rizikas su kuriomis galima susidurti įgyvendinant programą.

Rizika taip pat gali būti sumažinama parenkant finansines programos įgyvendinimo priemones. Lygiagrečiai su tradiciniais kreditais, praktikoje taip pat yra naudojami nauji finansiniai instrumentai, kurių finansinis įgyvendinamumas ir patikimumas turi būti atidžiai įvertinti kiekvienam atskiram atvejui. Pavyzdžiui, technologijų bei įrangos pirkimas lizingo būdu gali sumažinti tiesiogines savivaldybės investicijas. Kai kuriais atvejais savivaldybės obligacijų išleidimas gali pritraukti finansinių lėšų programos įgyvendinimui.

p. 39

PREPARATION A PASIRENGIMAS

Programai įtakos gali turėti ir politinė situacija šalyje arba savivaldybėje. Nacionaliniai arba vietiniai rinkimai gali radikaliai pakeisti valdžios struktūrą ir politinę orientaciją. Kita vertus tai gali inicijuoti programos prioritetinių tikslų bei jos konkrečių veiklų ir projektų peržiūrėjimą. Įtakos turėti gali net įtempta tarptautinė politinė situacija.

VYSTYMAS BB DEVELOPMENT C C IMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

Politinės rizikos

6


7

etapas

Programos struktūra Įvadas

C ĮGYVENDINIMAS B VYSTYMAS C IMPLEMENTATION B DEVELOPMENT

A A PASIRENGIMAS PREPARATION

Kuomet 6 etape buvo parinktos veiklos bei projektai, kurie bus įtraukti į savivaldybės energetikos programą, beliko detalizuoti galutinę, savivaldybės tarybos įvertinimui pateikiamą, jos versiją.

6

Programa yra politinis dokumentas, su jo vidine logika ir išdėstymo tvarka. Todėl energetikos programos struktūra

4 5

Bazinės padėties nustatymas Finansinė struktūra

Prioritetų nustatymas

Programos struktūra

7

II politinis sprendimas

bei turinys nesutampa su savivaldybės energetikos planavimo tvarka, nors atskiros programos dalys yra sudaromos rezultatų gautų, vykdant veiklų tuose etapuose, pagrindu. Jei šios veiklos (nuo 1 iki 6 etapo) yra atliekamos rimtai ir atsakingai, galutinis programos sudarymas problemų nesukels.

savivaldybės darnios plėtros, strategijos bei nustato programos laiko ribas. Labai dažnai šios programos yra rengiamos savivaldybės administracijos kadencijos laikotarpiu. Štai kodėl tinkamiausias programos įgyvendinimo ir įsisavinimo laikas yra naujos valdžios išrinkimo pradžioje.

Programos sutapimas su kitomis strateginėmis programomis Savivaldybės dažniausiai rengia skirtingus strateginius jų plėtros dokumentus – darnios plėtros programos; aplinkosaugos programos; AEI (atsinaujinančių energijos išteklių) pristatymo programos ir t.t. Šiuose politiniuose dokumentuose turėtų būti susieta veiklos apimtis ir tikslai bei įgyvendinimas ir finansavimas. Savivaldybės energetikos programa yra strateginių dokumentų dalis ir turėtų su jais glaudžiai sietis. Dažniausiai susiejama 3 etape, energetikos planavimo procesas, kuriame yra aptariami energetikos programos apimtis, tikslai ir dalyviai. Privaloma, kad jie išsirutuliotų iš bendresnių savivaldybės darnios plėtros programos tikslų. Jei anksčiau buvo parengta atskira aplinkosaugos programa, energetikos programa turėtų derintis su jos tikslais kreipdama dėmesį į žalingas CO2 emisijas ir klimato pokyčius. Jei tam tikra programa siekiama AEI integracijos tai energetikos programa turi atsižvelgti į šiuos tikslus ir numatomus rezultatus.

Programos struktūra ir turinys Pagal tam tikrą šabloną energetikos programa gali būti suskirstyta į keturias pagrindines dalis: 1. Bazinė padėtis 2. Prioritetai ir numatomi rezultatai 3. Finansavimas 4. Įgyvendinimas Detalaus programos turinio pavyzdys yra pateikiamas antrame priede. Instrukcijos šiam savivaldybės energetikos planavimo proceso etapui yra suformuotos remiantis čia pateiktu pavyzdiniu turiniu. Keturios pagrindinės programos dalys ir jų sudedamosios dalys yra nuosekliai apžvelgiamos. Žemiau duotos instrukcijos yra preliminarios. Jų turi būti laikomasi kūrybingai, o kai yra būtina pritaikyti pagal ypatingas savivaldybės sąlygas.

SEP – pagrindinis politinis dokumentas Įvadas pristato dokumento pobūdį kaip dalį, bendros

p. 40 p. 40

Bazinė padėtis Kaip buvo apibrėžta ketvirtame etape bazinės padėties duomenys apibūdina padėtį prieš savivaldybės energetikos programos įgyvendinimą. Bazinė padėtis yra tarsi pradinis taškas, programos įgyvendinimo poveikių ir rezultatų vertinimui bazinės ir po programo įvykdymo esančios padėčių skirtumui. Bazinė padėtis apima bendrą savivaldybės apibūdinimą, besiremiantį strateginiais jos plėtros dokumentais ir konkrečiais energetikos skyriaus padėties duomenimis. Baziniai padėties duomenys yra gaunami ir susisteminami pagal 4 etapą naudojant Savivaldybės energetikos informacijos sistemą SEIS (1 etapas).


Trumpas savivaldybės aprašymas

Finansinė struktūra

Informacija yra suteikiama apie vietą kurioje įsikūrusi savivaldybė, jos kontaktus bei bendravimą su kaimyninėmis savivaldybėmis ir regioniniais centrais, aplinkos ir naudingų gamtinių išteklių būklę. Taip pat yra trumpai pristatoma vietinė pramonė ir žemės ūkis. Pagrindinės ūkio šakos ir veiklos, visų pirma turi būti paminėtos suvartojančios daugiausia energijos. Taipogi turi būti pristatyta transporto sritis, ypatingai vietinės (savivaldybės) svarbos. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į pastatų struktūrą ir būklę, ši sritis sudaro apytiksliai 40 % visos suvartojamos energijos.

Finansinė energetikos programos struktūra yra viena iš svarbiausių bazinės padėties detalių. Ši struktūra yra aprašoma 5 etape, čia turi būti pateikta bendra finansinės struktūros informacija, pagal kurią energetikos programa buvo plėtojama.

Energetikos sektoriaus padėtis apibūdinama duomenimis gautais iš Savivaldybės Energetikos Informacinės Sistemos. Šiam tikslui gali būti naudojamasi pirmo etapo priedu ir instrukcijomis iš ketvirto etapo. Savivaldybės funkcijos Šioje dalyje turi būti pateikta informacija apie savivaldybės keturių funkcijų vykdymą vietiniame energetikos sektoriuje prieš pradedant veikti programai. Energijos suvartojimas bei paskirstymas/gamyba Pasiūla ir paklausa savivaldybėje (pirmosios dvi funkcijos) pristatomos aptariant esamo energijos pagaminimo ir suvartojimo duomenis bei numatant tris vystimosi scenarijus – pesimistinį, optimistinį ir realųjį. Vietinės taisyklės ir iniciatyvos taupant energiją Būtinai reikia apibūdinti, kaip savivaldybė supranta savo dvi neatsiejamas funkcijas – reguliavimo ir motyvavimo. Tai yra būtina norint sukurti vertinimo bazę veiklų poveikiui įvertinti svarbiausiose programos kryptyse. Energijos efektyvumo potencialas Svarbus bazinės padėties veiksnys yra energijos efektyvumo potencialas. Jis parodo energijos išteklių kiekį, kuris gali būti gaunamas įgyvendinant energijos efektyvumo priemones (2 priedas). Toliau turi būti charakterizuotas išteklių, kuriuos numatoma panaudoti dabartinės energetikos programos struktūroje (numatomi rezultatai), suskirstymas.

Šioje programos dalyje pristatomi prioritetiniai tikslai, veiklos ir projektai. Šie prioritetai sudaro programos struktūros pagrindą.

Prioritetiniai tikslai Energetikos programos prioritetiniai tikslai išdėstomi 3 etape ir yra priimami su Pirmu politiniu sprendimu. Vystant programą jie gali būti aprašomi tiksliau, o esant svariems argumentams, būti pakeisti. Galiausiai jie gali būti priimti pakartotinai visu programos projektu.

Prioritetinės veiklos ir projektai Prioritetinės veiklos ir projektai pristatomi 6 etape ir yra susiejami su priimtais programos prioritetiniais tikslais. Programos tekste jie gali būti klasifikuojami įvairiai: • Pagal savivaldybės funkcijas (gamintojas ir tiekėjas, vartotojas, reguliuotojas ir motivatorius); • Pagal sektorius (švietimas, sveikatos priežiūra, kultūra ir pan.); • Pagal numatomus rezultatus susijusius su atitinkamais programos tikslais (pavyzdžiui pagal finansinius rezultatus, energijos taupymą, sumažintas CO2 emisijas, socialinį poveikį ir pan.) • Ar kitaip klasifikuojami priklausomai nuo savivaldybėje esančių specifinių sąlygų. Veikla ir prioritetai gali būti pateikti lentelėse. Šiose lentelėse gali būti įterpiami stulpeliai su laukiamais skirtingų veiklų ir projektų rezultatais.

AEI vartojimo potencialas Kitas svarbus bazinės padėties elementas yra bendro AEI potencialo, savivaldybės teritorijoje, įvertinimas. Šie duomenys aprašomi informacinėje sistemoje.

p. 41

A A PASIRENGIMAS PREPARATION

Prioritetai ir laukiami rezultatai

B VYSTYMAS

Didžiausias dėmesys turi būti teikiamas savivaldybės energetikos sektoriaus apibūdinimui. Tai yra būtina bazinės padėties sukūrimui ir programos įgyvendinimo rezultatų palyginimui. (žiūrėti 4 etapą).

Bendras bazinės padėties įvertinimas gali būti atliktas apibūdinus keturių savivaldybės funkcijų realizavimą energetikos sektoriuje, pristačius energijos efektyvumo didinimo potencialo duomenis bei apibendrinus finansinę programos struktūrą (4 priedas). Ši bazinė padėtis bus naudinga periodiniam programos įgyvendinimo rezultatų palyginimui ir galutiniam šių rezultatų įvertinimui.

CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

Duomenys apibūdinantys savivaldybę yra gaunami iš skirtingų dokumentų, publikacijų bei apžvalgų. Dažniausiai savivaldybė savo dispozicijoje turi daug informacijos ir retkarčiais ši pirmoji dalis tampa bereikalingai ilga.

Bazinės padėties įvertinimas


7

etapas

Numatomi rezultatai įgyvendinus programą Čia gali būti sumuojami programos įgyvendinimo rezultatai. Santrauka gali būti sudaroma pagal pasirinktą veiklos ir projektų klasifikaciją arba programą visumoje. Laukiami rezultatai turi būti susiję su programos prioritetiniais tikslais, kartu įtraukiant numatomą ekologinių, finansinių, socialinių veiksmų poveikį.

C IMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS BBDEVELOPMENT C

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Finasavimas Šioje programos dalyje turi būti pristatomos reikalingos investicijos programos įgyvendinimui, aprašomi garantuoti ar numatomi finansavimo šaltiniai bei finansiniai instrumentai, kurie bus naudojami programos realizavimui. Duomenys gaunami penktame SEP proceso etape.

Reikalingos investicijos Programoje numatytos veiksmų ir projektų įgyvendinimui reikalingos investicijos gali būti pristatomos kiekvienam veiksmui ar projektui atskirai arba jos gali būti pristatomos kiekvienai šioje dalyje pasirinkto metodo daliai bendrai – pagal savivaldybių funkcijas, pagal sektorius, pagal rezultatus. Duomenys apie investavimą pristatomi lentelėse.

Finansiniai ištekliai Programos vystymo metu gali būti paskirti tik dalis finansinių šaltinių. Jie turėtų būti apibūdinami pagal garantijos lygį. Turi būti aiškiai išdėstytos veiklos ir projektai, finansuojami iš savivaldybės biudžeto. Taip pat turi būti paminėtos veiklos ir projektai, kurie neturi garantuoto finansavimo.

Finansiniai instrumentai Programoje turėtų būti aiškiai išdėstyta kiekvienos atskiros veiklos ir projekto finansavimo forma. Jeigu yra numatyti neįprasti finansavimo instrumentai, tuomet yra reikalingas papildomas paaiškinimas. Prie tokių instrumentų priskiriamas pirkimas lizingu, trečiosios šalies finansavimas, finansavimas iš savivaldybės obligacijų, finansavimas iš valstybinių-privačių kompanijų, ESCO finansavimas.

Įgyvendinimas Šioje programos dalyje pristatomi programos įgyvendinimo dalyviai, atskiras veiklas ir projektus realizuojančios organizacijos, kontrolės, analizės ir įvertinimo metodai, taip pat galimos rizikos ir būdai, kaip jos gali būti apribojamos ar įveikiamos.

Programos įgyvendinimo dalyviai Programos įgyvendinimo dalyviai apibūdinami trečiame etape. Atskiros dalyvių grupės turėtų būti aiškiai atskirtos

p. 42

viena nuo kitos, apibūdinamos jų atsakomybės. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vidiniams dalyviams, t.y. savivaldybės administracijos darbuotojams. Taip pat turėtų būti įtraukiami dalyviai iš skirtingų vietinių institucijų bei individualūs specialistai, kurie gyvena ir dirba savivaldybės teritorijoje. Jei yra poreikis, tam tikrai veiklai ar projektui įgyvendinimui, į programą gali būti įtraukti išoriniai dalyviai iš visos šalies ar net užsienio. Svarbus šaltinis yra valstybinė-privati partnerystė, kuri nusipelno ypatingo dėmesio, jei numatyta ja pasinaudoti.

Programos įgyvendinimo organizavimas Programos įgyvendinimo organizacija yra plėtojama aštuntame etape. Šiame žingsnyje yra apibūdinama visa organizacija kaip ir organizacija pagal veiklos ir projektų tipus. Taip pat apibūdinami veiksmai, kaip galėtų būti gerinamas savivaldybės administracijos valdymo veiksmingumas bei aprašomi ryšiai su išoriniais partneriais bei konsultantais. Šioje dalyje turėtų būti pabrėžiamos ir viešojo pirkimo procedūros bei subrangovų pasirinkimo būdai atskirų projektų įgyvendinimui.

Programos įgyvendinimo monitoringas Monitoringas yra aprašomas dešimtame etape, kuriame yra pritaikomi stebėsenos, analizės ir vertinimo būdai tiek visai programai, tiek atskiroms jos veikloms bei projektams. Šie metodai turi būti apibūdinami programoje, jų pagalba daromos išvados ir pateikiamos programos įgyvendinimo rekomendacijos. Išvados turėtų būti pristatomos savivaldybės administracijai korekcijai. Programos pabaigoje šios išvados ir rekomendacijos turėtų tapti Trečiojo politinio sprendimo pagrindu, kuris būtų atspirties taškas kitam suplanuotam ciklui.

Programos įgyvendinimo rizikų valdymas Šeštame etape yra aprašomos programos rizikos. Turėtų būti aiškiai nustatytos visos pagrindinės rizikos, susijusios su programos įgyvendinimu – tiek vidinės (pačios savivaldybės ribose), tiek išorinės (nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje). Tuo pačiu programoje turėtų būti numatomi apribojimai ir būdai kaip būtų galima kiekvieną iš šių rizikų įveikti. Rizikos valdymui yra skirta kontrolė ir monitoringas, o tai sudaro dalį visos programos įgyvendinimo monitoringo.

Komunikacija Programos komunikacija su visuomene yra aprašyta aštuntame etape. Jame yra apibūdinamos suformuluotos išvados. Komunikacija sėkmingam programos įgyvendinimui turi ypatingą įtaką mobilizuojant visuomenę. Komunikacija turi būti paremta aktyviu dialogu su vietine bendruomene. Programa turėtų parodyti pagrindinius komunikacijos modelius. Energetikos programa turėtų būti paremta komunikacijos veiksmų planu. Šis planas vykdomas atitinkamoms tikslinėms grupėms ir turėtų susidėti iš aiškiai suformuluotų tikslų, pranešimų ir komunikacijos


priemonių. Savivaldybės energetikos programos išvadose gali būti pabrėžiamos svarbiausios mintys. Jos gali kilti iš programos prioritetinių tikslų, remtis pagrindiniais projektais ir veiklomis arba būti susijios su didžiausiais numatomais rezultatais, įgyvendinus programą.

Antrasis Politinis Sprendimas (APS): Savivaldybės Energetikos Programos patvirtinimas

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Savivaldybės Energetikos Programos patvirtinimas yra antras pagal svarbą politinis veiksmas, kurį savivaldybė priima bendro proceso planavimo metu. Šiuo sprendimu savivaldybės administracija patvirtina pagrindines Savivaldybės Energetikos Programos dalis:

VYSTYMAS DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS B B

(a) Pagrindiniai programos indikatoriai: tikslai, siekiai ir prioritetai; bazinė padėtis ir bazinės padėties scenarijus, efektyvios energijos potencialo nustatymas, programos įtakos sferos ir apimtis. (b) Prioritetai: parinkti prioritetiniai investiciniai ir neinvesticiniai projektai ir veiklos; programos rezultatai pagal projektus/veiklas bei metus. (c) Reikalingas finansavimas: programos įgyvendinimui reikalingos finansinės priemonės. Programos finansavimo alternatyvūs šaltiniai, priemonės ir schemos. (d) Dalyviai ir atsakomybė: savivaldybės įsipareigojimas įgyvendinant programą; atsakingų pareigūnų, energetikos komandos, savivaldybės energetikos vadybininko nustatymas; programos įgyvendinimo partnerių nustatymas. (e) Įgyvendinimo susitarimai: rizikos mažinimo strategija; projektų ir veiklų kasmetinio pasirengimo ir įgyvendinimo tvarkaraščio sudarymas. Antruoju Politiniu Sprendimu Savivaldybės Taryba taip pat gali patvirtinti Veiksmų Planą pirmiems metams. *** Išvadose gali būti pateikti pagrindinai savivaldybės energijos programos štrichai. Jie gali kilti iš prioritetinių programos tikslų, besiremiančių didžiausiomis veiklomis ir projektais, susijusių su svarbiausiais numatomais rezultatais įgyvendinant programą.

p. 43


p. 44

C ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS BBDEVELOPMENT C IMPLEMENTATION A PASIRENGIMAS PREPARATION A


C.

Įgyvendinimo organizavimas 1

SEIS plėtra

3

Kompetencijos kėlimas

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Sprendimas dėl SEIS

2

Veiklos sritys, tikslai, dalyviai

Bazinės padėties nustatymas Finansinė struktūra

Prioritetų nustatymas

Programos struktūra

7

II politinis sprendimas

9

8

BB DEVELOPMENT C VYSTYMAS C IMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

6

4 5

Grįžtamasis ryįšys

I politinis sprendimas

Įgyvendinimo organizavimas

Programos įgyvendinimas

Monitoringas ir analizė

10

III politinis sprendimas

Savivaldybės Energetikos Programos įgyvendinimas yra sudėtingiausias ir ilgiausiai trunkantis viso proceso etapas. Į šį etapą įeina programos tikslai, kylantys iš įgyvendinamų projektų ir veiklų. Todėl šios stadijos etapų organizavimas yra ypatingas sėkmingam programos įgyvendinimui. Programai keičiantis jos įgyvendinimo metu yra reikalingi suplanuotų veiklų pataisymai ar atnaujinimai, kiekvienos atskiros veiklos įvertinimas bei griežta kontrolė. Įgyvendinimo monitoringas yra svarbus įrankis, kurio pagalba savivaldybės gali kontroliuoti bei daryti įtaką įgyvendinamiems projektams, bei garantuoti preliminariai nustatytų programos tikslų pasiekimą.

p. 45


8

etapas

Įgyvendinimo organizavimas

DEVELOPMENT DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS BBB VYSTYMAS

A PREPARATION APASIRENGIMAS PREPARATION A

Prieš pradėdama SEP įgyvendinimą savivaldybės administracija turi atidžiai pasirengti sekantiems etapams. Pirmiausia iš savivaldybės administracijos darbuotojų sudaryti Programos Vadybos Padalinį (PVP). Kartais programos valdymas gali būti pavestas išorinei organizacijai ar specialistui. Kai yra pasirenkamas pastarasis būdas, didelis dėmesys turi būti skiriamas konkursams skirtų dokumentų ir procedūrų parengimui. Tokiu pat būdu turėtų būti pasirenkamos energetinio audito, projektavimo ir konsultacines įmonės, taip pat kaip ir rangovai atliekantys energijos efektyvumo priemonių diegimą. Kai kuriose šalyse finansinės institucijos į SEP įgyvendinimą įtraukiamos naudojant viešuosius pirkimus.

9

8

Įgyvendinimo organizavimas

Programos įgyvendinimas

Monitoringas ir vertinimas

III politinis sprendimas

10

Grįžtamasis ryšys

Programos įgyvendinimas yra visų septynių etapų planavimo ir pasiruošimo veiklų, nepriklausomai, nuo jų įgyvendinimo, apjungimas. Programos įgyvendinimo procesas yra daugiau nei vien tik pasirinktų techninių priemonių taikymas ar paprastas numatytos įrangos įdiegimas. Šis žingsnis reikalauja gerų personalo, kuris koordinuos programos įgyvendinimą, įgūdžių ir talento. Šis atsakingas personalas turėtų užtikrinti: • reikalingų medžiagų ir įrangos bei reikalingos suplanuotų priemonių įgyvendinimui darbo jėgos savalaikį pristatymą. • aukštą, darbininkų, pasirinktų priemonių įgyvendinimui, kvalifikaciją. • apžvalgą, analizę bei techninių, finansinių ir organizacinių programos įgyvendinimo rezultatų vertinimą (stebėseną). • mokymo programų, skirtų personalo bei galutinių vartotojų ugdymui, parengimą ir vykdymą.

p. 46

• savalaikį ataskaitų apie priemonių diegimą pateikimą. • esant reikalui – visų programos įgyvendinimo proceso aspektų modifikaciją ir pagerinimą. Kiti savivaldybės energetikos programos įgyvendinimo dalyviai taip pat vykdo svarbias pareigas, pvz.: administruoja skolas ar užtikrina programos įgyvendinimo rezultatų atitikimą bendrai savivaldybės politikai.

Preliminarūs bandymai Atsižvelgdama į pageidaujamą ir nusistovėjusį bendradarbiavimą bei pasirinktas priemones, kurios bus įgyvendintos vykdant programą sistemoje, savivaldybės administracija gali neatlikti preliminarių bandymų, o iškart vykdyti įprastą įgyvendinimą. Tačiau, esant tam tikriems neapibrėžtumo atvejams ar numatomoms rizikoms reikia atlikti bandymus svarbiausioms SEP dalims. Trys testų tipai yra taikomi sumažinti riziką užtikrinti sąlygas efektyviam SEP įgyvendinimui. Kai investicinės veiklos kelia dideles abejones ar kai yra taikomos pažangiosios technologijos – eksperimentiniai projektai gali suderinti organizacinį procesą ir užtikrinti sąlygas sėkmingam įgyvendinimui.

Eksperimentiniai projektai Eksperimentiniai projektai yra vykdomi norint patikrinti techninius ar kitokius sprendimus prieš jų įgyvendinimą praktikoje. Nors kartais bandymų rezultatai gali būti neigiami, tačiau jie yra labai vertingi ir leidžia ateityje išvengti rizikų ir brangiai kainuojančių klaidų. Eksperimentiniai projektai vykdomi prieš arba po programos patvirtinimo, jei tolimesniam planavimui ar įgyvendinimui yra reikalingi tokių tyrimų rezultatai.

Parodomieji projektai Parodomieji projektai reikalingi norint parodyti savivaldybės energetikos programos rezultatus, efektyvumą ar poveikį. Tokie projektai gali sutelkti politinę ir/ar socialinę paramą, reikalingą programos įgyvendinimui. Jie gali būti vykdomi prieš arba po programos patvirtinimo, tuo metu kai parama yra reikalinga labiausiai. Parodomoji medžiaga turi atspindėti sėkmingus rezultatus, būti akivaizdi ir lengvai suprantama. Todėl turi būti labai


Pavyzdiniai projektai yra nedidelio masto, svarbiausių programos dalių modeliai, kurie programos įgyvendinimo metu bus atliekami pakartotinai. Jie naudojami programos įgyvendinimo metodų ir procesų demonstravimui ir išsiaiškinimui ar šiuos metodus ir procesai buvo teisingai ir suprasti, už įgyvendinimą atsakingų žmonių. Pavyzdiniais projektais yra naudojamasi prieš didelio masto veiksmus dideliame skaičiuje panašių vietų (pvz.: didelio kiekio mokyklų, vaikų darželių ar gyvenamųjų namų renovavimas). Jie yra atliekami po programos patvirtinimo ir galimų eksperimentinių ir/ar demonstracinių projektų įvykdymo. Greitai atsiperkančio bei didelę grąžą duodančio projekto įgyvendinimas, yra labai naudingas didinant programos aiškumą bei viešą paramą. Toks ir turi būti gerai parinktas ir įgyvendintas pavyzdinis projektas. Ankstyva sėkmė gali turėti didelę įtaką tolimesniam įgyvendinimui. Tą patį galim pasakyti ir apie ankstyvą nesėkmę. Taigi pirmi programos įgyvendinimo žingsniai turi didelę įtaką galutiniam rezultatui.

*** Eksperimentiniai, parodomieji ir pavyzdiniai projektai gali būti labai efektyviai panaudoti SEP rodiklius ir palengvinti programos įgyvendinimą. Tikslingas ir gerai apibrėžtas savivaldybių bendradarbiavimas su vietiniais verslo atstovais, namų ūkių savininkais ir bendruomene yra sėkmingo SEP įgyvendinimo bei darnios plėtros pagrindas. Sėkminga komunikavimo strategija yra geriausia priemonė kuriant socialinį pasitikėjimą ir mobilizuojant socialinę paramą programos įgyvendinimui.

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Pavyzdiniai projektai

savivaldybės energetikos ir aplinkosaugos politikos skaidrumas, abipusis, savivaldybės administracijos ir vietinės bendruomenės, pasitikėjimas bei didesnė socialinė parama savivaldybės energetikos programos įgyvendinimui.

B VYSTYMAS

rūpestingai parenkama bei paruošiama.

ĮGYVENDINIMAS CCIMPLEMENTATION

Pavyzdiniai projektai yra vykdomi programą detalizavus ir išbandžius, vykdant pavienius parodomuosius projektus. Atliekama paskutinė visų įgyvendinimo sistemos funkcijų patikra realiomis sąlygomis, išbandant ryšį ir abipusį poveikį tarp pavienių komponentų. Pavyzdinių projektų įgyvendinimas nėra privalomas ir gali būti neatliktas. Bet jie yra labai naudingi jei programa trunka kelerius metus ir joje numatytas didelis kiekis daugeliui vietų skirtų identiškų priemonių. Pavyzdinio projekto įgyvendinimo metu, dar prieš plataus įgyvendinimo pradžią, galima nuspręsti ar iš anksto suplanuoti pasikeitimai yra reikalingi.

Bendradarbiavimas Bendradarbiavimo tipai Programos įgyvendinimas reikalauja plataus bendradarbiavimo su vietiniais partneriais. Dažniausiai pasitaikantys bendradarbiavimo tipai – su vietinėm komunalinėm įstaigom, su gyventojais, su vietinės pramonės atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijos.

Komunikavimo strategija Šioje stadijoje turi būti apibrėžta ir priimta viešo komunikavimo strategija. Jos tikslais gali būti: apsikeitimas informacija, tikslinės grupės įpročių keitimas ar programos įgyvendinimo vertinimui skirto grįžtamojo ryšio užtikrinimas. Galimose komunikavimo strategijos tikslinėse grupėse gali būti politikai ir savivaldybės administracija, namų ūkių savininkai, vietinės pramonės atstovai ar mokiniai ir vaikai iš darželių. Bendravimo su visuomene rezultatais gali būti pasiektas

p. 47


9

etapas

Programos įgyvendinimas

ĮGYVENDINIMAS B B DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION VYSTYMAS

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Savivaldybės Energetikos programos (SEP) įgyvendinimas yra daugiausiai laiko, pastangų ir finansinių išteklių reikalaujantis žingsnis. Daug skirtingų veikėjų dalyvauja programos įgyvendinime. Vietinė bendruomenė suvokia realią SEP svarbą ir jos įtaką vietinei ekonomikai ne iškart. Todėl šioje stadijoje yra labai svarbi žmonių parama bei svarbiausių veikėjų įtraukimas į SEP įgyvendinimo procesą. Praktiškas savivaldybės energetikos strategijos įgyvendinimas yra procesas, susidedantis iš strateginių žingsnių, priklausančių nuo daugelio skirtingų faktorių. Galima parengti puikią savivaldybės energetikos efektyvumo programą, galima pateikti geriausias jos įgyvendinimo priemones, kurios remiasi naujausiais moksliniais ir techniniais pasiekimais. Nuodugniai paruoštas verslo planas turi būti ekonomiškai ir detaliai

9

8

diegiančius, renovaciją vykdančius, rangovus. Kai kuriose šalyse finansinės organizacijos įtraukiamos į SEP įgyvendinimą vykdant viešuosius pirkimus.

Komunikacija su visuomene Dialogas su visuomene Priemonės skirtos vietinės energetikos strategijos įgyvendinimui susideda iš daugybės skirtingų priemonių, kurios skiriasi pritaikymo būdais ir poveikio reikšmėmis. Praktika parodė, kad komunikacija su visuomene yra labai svarbus siekiant sėkmingos energetikos bei aplinkosaugos strategijos. Ji prisideda didinant svarbių problemų įsisąmoninimą, gerinant žinių lygį ir keičiant žmonių elgseną. Todėl plėtojant savivaldybės energetikos strategiją yra rekomenduojama skirti itin svarbų dėmesį praktiškam jos įgyvendinimui.

Įgyvendinimo organizavimas

Programos įgyvendinimas

Monitoringas ir analizė

III politinis sprendimas

10

Grįžtamasis ryšys

pagrįstas. Vis tik tai negarantuoja sėkmingo įgyvendinimo. Ar savivaldybės energetikos efektyvumo strategija bus įgyvendinta ir neliks tik šūsnys bereikalingų dokumentų - priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus. Savivaldybės energetikos strategijos sėkmė priklauso nuo žmonių noro ir atsakingo požiūrio.

Neatidėlioti veiksmai Įgyvendinimo stadijoje turi būti numatoma eilė neatidėliotinų veiksmų. Pirmiausia turi būti įkurtas Programos Valdymo Padalinys (PVP) (iš savivaldybės administracijos darbuotojų, jei tai nebuvo atlikta ankstesniame etape). Kartais programos valdymas gali būti paskiriamas išorinei organizacijai ar specialistui. Kai yra pasirenkamas būtent toks būdas, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas kruopščiam konkurso dokumentų parengimui ir procedūrų organizavimui. Toks metodas turėtų būti taikomas pasirenkant energetinio audito, projektavimo ir konsultacines įmones bei pasirenkant, energijos efektyvumo priemones

p. 48

Tai reiškia, kad be geros vietinės komunikacijos (vietų ir veiklų valdymo organizacijos, vietinio departamento informacijos skleidimas ir apsikeitimas ir kt.) taip pat labai svarbu garantuoti veiksmingą išorinį komunikavimą (informacija plačiai visuomenei, personalo ugdymas ir mokymas, vieši debatai, konsultacijos su pasirinktomis grupėmis). Dialogas su vietine visuomene reikalingas norint pakeisti suinteresuotų grupių ir asmenų susijusių su energetika požiūrį ir elgesį. Komunikavimas su visuomene yra sėkmingas tik tuomet kai nėra didelių kliūčių norint keisti žmonių elgseną efektyvaus energijos vartojimo klausimu. Geriausia kai komunikavimas yra apjungiamas su kitomis priemonėmis – finansine ar įstatymine.

Komunikacijos tipai Savivaldybės energijos efektyvumo strategijos plėtojimas ir įgyvendinimas numato tris pagrindinius politinius sprendimus – strategijos plėtojimas, savivaldybės energetikos efektyvumo programos priėmimas, ir programos įgyvendinimo analizė. Labai svarbu yra atsižvelgti į tai, kad pagrindiniai komunikacijos su visuomene tikslai yra skirtingi kiekvienoje fazėje ir tai nulemia skirtumus rekomenduotose komunikacijos formose.


Priemonės tikos programos nepasisekimą yra susijusios su žmonių požiūrio ir įpročių keitimu.

Žinia Organizavimas Tikslinės grupės

Tikslas

Nežinojimas Žmonės dažnai stokoja žinių apie alternatyvią, efektyviai energiją naudojančią, parduodamą už prieinamą kainą, įrangą.

Bendraujant su vietine bendruomene energetikos efektyvumo ir aplinkosaugos temomis gali iškilti netikėtos kliūtys. Žmonių vertybių, požiūrio ir elgesio keitimas yra labai sudėtingas procesas. Žmonės yra linkę atmesti informaciją, kuri kelia abejonių jų nusistovėjusiems įpročiams. Jie dažniausiai priima tik senas, patvirtintas idėjas ir nepriima naujų. Kasdieninė žmonių grupių ir atskirų asmenų veikla efektyvios energetikos atžvilgiu yra pilna prieštaravimų, nes žmonės skirtingai reaguoja į skirtingus veiksnius. Pavyzdžiui, asmuo vieną dieną gali naudotis viešuoju transportu, o jau kitą dieną - nuosavu automobiliu. Asmuo gali visuomet palaikyti žemą centrinio šildymo temperatūrą, bet tuo pat metu naudoti kitus šildymo prietaisus. Jei paprašysite žmonių paaiškinti šį jų elgesį, visada išgirsite nepagrįstus argumentus. Tačiau šie argumentai, turi būti priimami kaip pradinė informacija planuojant tolimesnius veiksmus. Susipažinimas su efektyvios energetikos pagrindais ne visada reiškia sąmoningą energijos vartojimą. Atotrūkis tarp problemos įsisąmoninimo ir veiksmų susijęs su „socialinių dilemų“ fenomenu. Šios dilemos kliudo sąmoningam požiūrio į efektyvią energetiką pasikeitimui. Keletas dažniausiai pasitaikančių socialinių dilemų: Kolektyvinai interesai prieš individualius Kolektyvinė/bendruomeninė energijos taupymo nauda yra mažiau juntama individualiai nei jaučiamas tiesioginis nepatogumas keičiant savo elgesį (individualaus komforto sumažėjimas). Trumpalaikis poveikis prieš ilgalaikį poveikį Trumpalaikis poveikis – komforto sumažėjimas naudojantis viešuoju transportu vietoje nuosavo automobilio yra akivaizdus. Ilgalaikis poveikis – iškastinio kuro išteklių nenaudojimas ilgą laiko tarpą yra sunkiau suvokiamas ar suprantamas. „Čia ir ten” rezultatas Faktas, kad iškastinio kuro naudojimas sukelia didelę žalą aplinkai kitoje šalies vietoje ar kitoje pasaulio vietoje dažniausiai yra sunkiai suvokiamas šią kuro rūšį naudojančiam žmogui. Kitos priežastys, kurios gali sukelti efektyvios energe-

“Tik po Jūsų, pone?” Žmonės linkę suversti visą atsakomybę institucijoms ar kitiems žmonėms, bet neprisiimti sau. Pavyzdžiui jie teigia: „Kodėl aš turiu parduoti savo mašiną, kai mano kaimynai turi dvi ir jas naudoja kvailiem dalykam!” ar „Kodėl aš turiu sėdėti namuose tamsoje kai savivaldybės pastatai turintys aibę lempų šviečia net ir naktį! Tegul valdžia pradeda pirma!”. Komunikacija yra svarbus strateginis įrankis, todėl turėtų būti iš anksto detaliai suplanuota. Didžiausias efektas pajuntamas tuomet, kai komunikacija tinkamai koordinuojama kartu su kitomis vietinės valdžios priemonėmis. Įgyvendinant savivaldybės efektyvios energetikos strategiją, viešųjų ryšių specialistai ir savivaldybės darbuotojai, dirbantys energetikos efektyvumo ir aplinkosaugos srityse, turi būti gerai supažindinti su: • Bendromis programos veiklų įgyvendinimo sąlygomis; • Bendra energijos efektyvumo ir aplinkosaugos politika; • Vietinės bendruomenės idėjomis, požiūriu ir apsaugos mechanizmu. • Rekomenduojamais viešųjų ryšių metodais ir priemonėmis skirtingoms programos įgyvendinimo fazėms ir atvejams.

Komunikacijos procesas Proceso modelis Yra daug sąvokos „komunikacija“ apibrėžimų. Šiuo atveju būtų naudinga apibrėžti šią sąvoką taip Norint sėkmingai įvykdyti komunikacijos kampaniją siuntėjas turi būti susipažinęs su skirtingų tikslinių grupių interesais, jų žiniomis ir patirtimi, informacijos atsirinkimo būdais ir kanalais, per kuriuos jie gauna informaciją.

p. 49

ĮGYVENDINIMAS B B DEVELOPMENT C CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS VYSTYMAS

Didžiausios komunikacijos dilemos

Kai kurie žmonės atsisako išjungti dienos šviesos lempą išeidami iš kambario vienai valandai, nes yra įsitikinę (girdėję iš kažkokių ekspertų?!), kad dažnai įjungiant ir išjungiant dienos šviesos lempas yra sunaudojama daugiau energijos. Tiesa yra ta, kad išjungiant dienos šviesos lempą energija yra taupoma.

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Klaidinga informacija 12 schema. Komunikacijos ciklas


Komunikacijos strategija Komunikacijos strategija (viešieji ryšiai) – procesas grindžiamas penkiais pagrindiniais veiksniais: tikslinė grupė, tikslas, žinia, organizavimas ir priemonės.

ĮGYVENDINIMAS BB DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION VYSTYMAS

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Tikslinė grupė Tikslinė grupė yra išsamiai apibūdinama grupė, į kurią bus akcentuojama konkreti žinia. Pavyzdžiui, sąvoka „miestiečiai“ nėra geras apibūdinimas, nes ji yra per daug plati (dvidešimtmetė moteris skaito kitokią spaudą nei šešiasdešimtmetis vyras ir priimtinais pasirinks visiškai kitokius argumentus). Labai svarbu įsisavinti, kad tikslinės grupės yra galutiniai vartotojai, turintys specifinius bendrus energijos vartojimo įpročius, bet tuo pat metu jie yra žmonės su skirtingais polinkiais, šališkumu, žiniomis, elgsena, (ne)suprantamais interesais, (ne)noru keistis. Tikslas Komunikacijos tikslai skiriasi nuo suformuotos strategijos tikslų. Turi būti apgalvota ką tikslinė grupė žino, mano ir daro. Pageidautina nustatyti procentinį tikslinių grupių, kurios turi pasiekti šiuos tikslus, kiekį ir nustatyti laiką iki kada tikslai turi būti pasiekti. Žinia Žinia remiasi komunikacijos turiniu, kurį Jūs norite perteikti pasirinktai tikslinei grupei. Priemonės Norint sėkmingai perteikti žinią – labai svarbu pasirinkti tinkamas tarpininkaujančias organizacijas ar asmenis. Kai kurie metodai yra tinkamesni pasirinktiems tikslams ar tikslinėms grupėms. Organizavimas Organizavimas susideda iš planavimo, laiko apskaičiavimo, užduočių ir biudžeto paskyrimo, vidinio ir išorinio veikimo gairių (pavyzdžiui tarpininkai – organizacijos ar pavieniai asmenys) ir t.t. Komunikacijos strategijos kūrimas yra „ciklinis“ procesas. Praktika parodė, jog tam, kad būtų galima sėkmingai tęsti darbą - gana dažnai reikia žengti žingsnį atgal ir pakeisti ankstesnę ciklo dalį (pavyzdžiui žinią ar tikslinę grupę).

Komunikacijos planavimas Komunikacijos tikslų nustatymas Prieš pradedant kurti komunikacijos strategiją būtina išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės efektyvios energetikos strategija. Tai padės nustatyti: • Konkrečias problemas su kuriomis teks susidurti • Konkretų komunikacijos vaidmenį bendroje efektyvios energetikos strategijos struktūroje. Geriausias būdas atlikti šią analizę vedant diskusijas ar „kolektyvinius svarstymus“ su kolegomis ir pagrindiniais informaciniais šaltiniais. Nuo pačios pradžios turi būti

p. 50

laikomasi nuostatos, kad iškylantys klausimai ir problemos turi atitikti vietinės valdžios kompetenciją.

Tikslinių grupių nustatymas Kai yra nustatomos tikslinės komunikacijos strategijos grupės, reikia remtis šiais žingsniais: • Atlikite tikslinių grupių apžvalgą. Būkite kiek įmanoma konkretesni (pavyzdžiui, butų konkrečioje gatvėje ar rajone gyventojai). • Stenkitės suskirstyti jas pagal svarbą. Kuo atsakingesnė ir labiau įtraukta į energetikos klausimus yra tikslinė grupė, tuo svarbiau su ja palaikyti ryšį. • Nustatykite apytikrį grupės dydį (gali būti reikalinga sukurti papildomą grupelę iš jau esamų) • Suformuluokite jų poziciją socialiniuose tinkluose ir ieškokite asmenų, domisi. • Nustatykite mastą, kuriuo tikslinė grupė yra apibrėžiama ir prieinama. • Darykite prielaidas dėl jų tinkamumo sprendžiant konkrečias energetikos problemas (ką jie gali nuveikti?)

Komunikacijos tikslų nustatymas kiekvienai tikslinei grupei Bendrai kalbant, išskiriame keturis komunikacijos tikslų tipus: • Tikslai susiję su dėmesiu (nugirsta, susidaryta nuomonė) • Tikslai susiję su problemos įsisąmoninimu, žiniomis ir supratimu (įsisąmoninant, žinant ir suprantant) • Tikslai susiję su ryžtu ir motyvacija (troškimas, motyvacija, pasiruošimas) • Tikslai susiję su elgesiu ir įgūdžiais (darymas, gebėjimas, dalyvavimas) Šie tikslai gali būti susiję ne tik su patvirtintais įgyvendinimo projektais ar politika, bet taip pat gali pasitarnauti rezultatų sklaidai bei pagerinti vietinės valdžios reputaciją.

Žinios apibrėžimas Pagrindinis klausimas yra: „Kokia yra pagrindinė žinia atitinkamai tikslinei grupei?“ Sekantys du žingsniai turėtų atsakyti į šiuos klausimus: • Pagrindinės temos suformulavimas – ji turėtų atspindėti komunikacijos tikslą ir būti susijusi su bendros politikos tikslu. • Potemių suformulavimas – jos turėtų akcentuotis į naudą tikslinėms grupėms ir patraukti jų narių dėmesį. Rekomenduojama rinktis vidurį tarp racionalaus ir emocionalaus aspektų kruopščiai įvertinant tikslinės grupės tipą ir požiūrį. Pristatykite svarstomą problemą atitinkamai tikslinei grupei paprastai, aiškiai ir suprantamai, vengiant bereikalingų detalių ar pašalinės informacijos. Pasistenkite išlaviruoti tarp emocinio ir racionalaus požiūrio. Būkite nuoširdūs ir pozityvūs. Pažymėkite kaip kiti žmonės ar


etapas

Geriausios žinių perteikimo priemonės – skrajučių ir brošiūrų dalinimas, laiškų siuntimas, susitikimai. Norint efektyviai panaudoti šias priemones patartina pasinaudoti vietine žiniasklaida. Yra išmintinga apjungti įvairias komunikacijos priemones. Yra įrodyta praktiškai, kad asmeninė komunikacija duoda geriausius rezultatus. Bet ji užima daug laiko ir dažnai nėra labai efektyvi. Be to šiuo būdu gali būti pasiekta tik ribota žmonių dalis. Visuomenės informavimo priemonės leidžia pasiekti didesnį žmonių kiekį. Šio komunikacijos būdo pagrindiniai minusai – pateikiama informacija yra per daug bendra, naudotis žiniasklaidos priemonėmis yra gana brangu.

Įgyvendinimo organizavimas Ar komunikacijos planas pasiseks, ar bus nesėkmingas labiausiai priklauso nuo įgyvendinimo proceso organizavimo. Dažniausiai darbuotojų kompetencija ir finansiniai ištekliai nulemia kokių tikslų bus siekiama ir kokios žiniasklaidos priemonės bus naudojamos. Organizuojant yra ypatingai svarbios šios sritys: Užduotys ir atsakomybės Nustatykite asmenis atsakingus už komunikacijos veiklą savivaldybėje ir kaip ši veikla yra koordinuojama. Biudžetas Preliminariai nustatykite kainas ir nurodykite kaip atskiros veiklos bus finansuojamos. Jei turimas biudžetas yra nepakankamas, tuomet reikia: • Nustatyti prioritetus • Išskaidyti veiklas pagal atskirtas fazes, taip išlaidos gali būti paskirstytos ilgesniam laikotarpiui. • Rasti papildomų išteklių • Kooperuotis kartu su kitomis organizacijomis (pavyzdžiui vietinėmis miestiečių organizacijomis) • Pritraukti privačius profesionalius laisvai samdomus specialistus, kad jie atliktų tam tikras veiklas (kartais tai yra efektyvesnis būdas) • Nevykdyti kai kurių veiklų arba pasirinkti alternatyvias pigesnes veiklas. Planavimas Pageidautina surašyti veiklas iš eilės ir nustatyti kas, ką ir kada turi atlikti.

Komunikacijos plano įgyvendinimas Komunikacijos strategijos ir plano sėkmingas įgyvendinimas reikalauja ypatingo dėmesio šiems aspektams:

Komunikacijos planas susideda iš skirtingų veiklų, skirtų tam tikrom tikslinėm grupėm. Šios veiklos yra paskirtos daugiau nei vienam asmeniui. Šiuo atveju labai svarbus yra koordinavimas. Žinutės specifinėms tikslinėms grupėms turi būti aiškios ir vienareikšmiškos. Veiklos turi būti atliekamos logiška tvarka, yra būtinas išdėstymas laike. Kai komunikavimo veikla yra paini atsiranda tikimybė, kad tikslinė grupė ją atmes ir kitą kartą nebus lengva pateikti informaciją.

Naudokite pavyzdžius Norint pakeisti tikslinės grupės elgesį yra būtina remtis pavyzdžiais. Jei to padaryti nėra įmanoma, Jūsų pateikiama žinia bus ne tokia įtikinama. Tokiu atveju, Jūsų tikslinė grupė prieštaraus siūlomam elgesiui, užuot keitusi savąjį. Pristatykite auditorijai jų rezultatus, pavyzdžiui: • Atsakykite asmeniškai tiems, kurie savarankiškai dėjo pastangas • Pristatykite skaičiavimus, kurie parodo situaciją kai kiekvienas gyventojas energiją savo namuose naudoja efektyviai. Žinodami savo rezultatus žmonės būna labiau motyvuoti tęsti pradėtą darbą. • Duokite pavyzdžius ir naudokite neigiamą situaciją paversdami ją atspirties tašku tolimesniems veiksmams, niekada nemeluokite pateikdami rezultatus.

Naudokite tarpininkus Pasitelkti į pagalbą tarpininkaujančias organizacijas kaip pirminį informacijos šaltinį, gali būti labai efektyvu dėl kelių priežasčių: • Kartais jie yra tinkamesni nei Jūs (vietinės valdžios atstovai); • Nevyriausybinė organizacija ar tarpininkai labai dažnai turi daug patirties specialiais klausimais; • Naudojimasis nevyriausybinių organizacijų ar tarpininkų paslaugomis sutaupo pinigus ir laiką. Investuokite į kontaktų tinklą ir įtraukite įdomius tarpininkus į projektą kaip galima anksčiau, pavyzdžiui: komunikacijos veiklų planavimo fazėje. Įgyvendinant komunikacijos veiklas patartina naudotis katalogais (žiūrėti prieduose).

Įgyvendinimo įvertinimas Įgyvendinant komunikacijos programą labai svarbu įvertinti tiek komunikavimo veiklas, tiek bendradarbiavimą su partneriais. Įvertinimas gali būti atliekamas du kartus – pirmą kartą vertinant atskiras veiklas, antrą kartą – komunikacijos programos vykdymo pabaigoje. Geriausiai būtų vertinti vidinį ir išorinį bendradarbiavimą atskirai. Vidinis bendradarbiavimas – tai bendradarbiavimu tarp atsakingo savivaldybės skyriaus ir likusių savivaldybės administracijos skyrių. Išorinis bendradarbiavimas tai bendradarbiavimas tarp atsakingo savivaldybės skyriaus ir išorinių organizacijų (Nevyriausybinių organizacijų,

p. 51

PREPARATION A PASIRENGIMAS

Komunikacijos priemonių nustatymas

Koordinavimo nustatymas

CCIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS ĮGYVENDINIMAS B B DEVELOPMENT C VYSTYMAS

organizacijos prisideda prie tokių problemų sprendimo.

9


institutų ar konsultacinių agentūrų).

ĮGYVENDINIMAS B B VYSTYMAS DEVELOPMENT CCIMPLEMENTATION

A PASIRENGIMAS PREPARATION A

Vertinimas gali būti paremtas registruotais nusiskundimais ir klausimais; neoficialiais kontaktais su dalyviais; informacijos žiniasklaidoje analize; interviu (susitikimais ar telefoniniais skambučiais) su kolegomis, pagrindiniais informatoriais, tikslinių grupių nariais; diskusijomis ir konsultacijomis su tikslinėmis grupėmis, vertinimo susitikimais su kolegomis ar svarbiausiais informatoriais, klausimynais užpildytais susitikimų pabaigoje ar klausimynais, išsiųstais tikslinėms grupėms su reikalavimu užpildyti juos ir grąžinti. *** SEP įgyvendinimas reikalauja tinkamos kvalifikacijos ir patirties, taip pat kaip ir viešosios procedūros ir komunikacija. Didelis dėmesys turi būti kreipiamas į teisėtus ir skaidrius viešuosius pirkimus, kurių procedūros iš savivaldybės atstovų reikalauja aukštos kvalifikacijos, patirties ir etikos. Programos vadybininko (PV) pareigų paskyrimas išorinei kompanijai (autsorsingas) gali būti tinkamas daugeliui savivaldybių, kurios taip gali kompensuoti vadybos patirties ir techninės kompetencijos trūkumą bei užtikrinti objektyvumą ir patikimumą. Ypatingos Savivaldybės Energetikos Vadybininko pareigos ir jo (jos) santykiai su PV (jei yra išorinis) turi būti labai aiškiai apibrėžti ir paremti savivaldybės administracijos oficialia sutartimi. Ypatingi savivaldybės skyrių įsipareigojimai turi būt aiškiai apibrėžti ir patvirtinti savivaldybės administracijos.

p. 52 p. 52


etapas

10

Monitoringas ir analizė

Bazinės padėties palyginimas Palyginimai gali būti atliekami naudojant bazinės padėties, nustatytos projekto pradžioje (4 skyrius) ir prognozuojamus savivaldybės būklės ir energijos sutaupymo duomenis. Programos įvertinimas taip pat privalo apimti pasiektų rezultatų palyginimą su užfiksuotais programos tiksluose kiekybiniu ir kokybiniu aspektais. Tam pasitarnauja nustatymo ir išmatavimo rodikliai: energijos kainų sumažėjimas, emisijų sumažinimas, energetikos paslaugų kokybės gerinimas. Svarbiausi savivaldybės energetikos programos sėkmės matavimo vienetai:

Kai monitoringas didžiausią dėmesį teikia SEP įgyvendinimo valdymui, M&A vykdymo perdavimas kitai kompanijai garantuoja objektyvumą ir skaidrumą. Nepriklausomas monitoringas savivaldybės administracijai gali suteikti labai naudingą grįžtamąjį ryšį. Visais atvejais monitoringas ir analizė (įvertinimas) turi būti atlikti besiremiant iš anksto apibrėžtais, savivaldybės administracijos patvirtintais, rodikliais.

9

8

Įgyvendinimo organizavimas

Programos įgyvendinimas

Monitoringas ir analizė

III politinis sprendimas

(c) programos įtaka kitoms planavimo ir plėtros sritims savivaldybėje. Aukščiau pateikti sėkmingo programos įgyvendinimo indikatoriai gali būti stebimi programos įgyvendinimo metu ir/arba po jos įgyvendinimo. Šiam tikslui turi būti atliekamas pakankamai ilgas ir gerai organizuotas monitoringas. Šis žingsnis ypatingai svarbus, nes garantuoja pasiektų rezultatų darną, padarytų klaidų išvengimą ateityje, aplaidumo atvejų bei trūkumų nustatymą, projekto įgyvendinimo metu bei jam pasibaigus.

Monitoringo procesas Monitoringas ir įvertinimas gali apimti įvairius SEP proceso aspektus bei stadijas. Dažniausiai jie pradedami vykdyti nuo pat pirmo žingsnio ir tęsiasi pabaigus programos įgyvendinimą. Yra rekomenduojama tęsti M&A pabaigus

10

Grįžtamasis ryšys

(a) preliminarių tikslų pasiekimas; (b) sąlygų, reikalingų sėkmingiems įgyvendinimams pakartoti savivaldybėje ar kitose savivaldybėse, sukūrimas;

A PASIRENGIMAS

(b) bendrą, per visą programos įgyvendinimo laikotarpį sutaupytą energijos kiekį su numatomais sutaupymais ateityje remiantis, realiais matavimais ir įgyvendintų priemonių rezultatais pagrįstomis prognozėmis.

SEP valdymo ir naudojimo monitoringas yra labai svarbus. Jis gali būti vykdomas lokaliai (savivaldybės administracija) arba išoriškai (nepriklausoma monitoringo kompanija).

B VYSTYMAS

(a) srityse, kuriose buvo dirbama ir savivaldybėje visumoje, prieš ir po programos įgyvendinimo.

programą, taip nustatant ilgalaikį programos poveikį vietinei ekonomikai, energetikos sektoriui, aplinkai ir žmonių elgesiui.

Sėkmės indikatoriai Sėkmės rodiklių nustatymas yra labai atsakinga užduotis. Pavyzdžiai: (a) preliminariai nustatytų kiekybinių programos tikslų ir uždavinių pasiekimas. (b) sąlygų, reikalingų sėkmingoms praktikoms, įgyvendinti toje pat ar kitose savivaldybėse, sukūrimas. (c) programos įgyvendinimo įtaka kitiems savivaldybės planavimo ir įgyvendinimo sektoriams. (d) programos vadybos efektyvumas. Sėkmės indikatorių skaičius neturi būti labai didelis, bet jie būti aiškūs, pamatuojami, lengvai nustatomi bei patikrinami.

Grįžtamasis ryšys SEP įgyvendinimas yra paskutinis planavimo proceso etapas, bet tai nėra planavimo veiklos pabaiga. Ji dažniausiai prasideda kiekvienos naujos savivaldybės administracijos darbo pradžioje. Įgyvendinimo pamokos yra naudinga bazė sekančiam planavimo ciklui - šiuo atžvilgiu labai svarbi yra M&A ataskaita.

p. 53

C ĮGYVENDINIMAS

Monitoringas ir analizė atliekami po kiekvieno atskiro projekto įdiegimo, kaip ir pasibaigus programos įgyvendinimo laikotarpiui, pakitimams užfiksuoti. Lengviausiai tai galima atlikti lyginant turimus duomenis:


Dažniausiai M&A ataskaita yra patvirtinama Savivaldybės Tarybos. Tarybai patvirtinus SEP politinį sprendimą laukia programos įgyvendinimas. Tai yra trečiasis SEP proceso politinis sprendimas.

Trečiasis politinis sprendimas (TPS)

B VYSTYMAS

A PASIRENGIMAS

Tikslas Pasibaigus programos įgyvendinimo laikui, būtina pateikti rezultatus naudojant įgyvendinimo monitoringo (stebėsenos) ir vertinimo duomenis. Įgyvendinimo įvertinimas yra atliekamas lyginant pasiektus rezultatus su pradiniais (bazinės padėties). Be techninių ir ekonominių rezultatų, būtina taip pat pateikti kiekybiškai nenustatomus duomenis, o taip pat ir netiesioginius rezultatus. Įvertinimo išdavoje gali būti pasiūlyta koreguoti kai kuriuos programos tikslus ir parametrus bei įgyvendinimo priemones ateinančiam laikotarpiui. Tai Trečio Politinio Sprendimo pagrindas. M&A ataskaita ir Savivaldybės Tarybos sprendimas suteikia vertingą patirtį/informaciją ateinančiam planavimo ciklui.

C ĮGYVENDINIMAS

Esminės TPS dalys Dažniausiai Trečiasis Politinis Sprendimas susideda iš šių esminių dalių: (a) Monitoringo ir Analizės ataskaitos, visam SEP įgyvendinimui, priėmimo. (b) Kiekybinių ir kokybinių programos įgyvendinimo rezultatų priėmimo. (c) Pasiekimų kaip bazinės padėties ateinančiam planavimo periodui, priėmimo. Siekiamų rezultatų ateinančiam planuojamam periodui nustatymas. (d) Rekomendacijų sekančiai savivaldybės administracijos kadencijai priėmimas (sekantis planavimo ciklas). *** Trečiasis politinis sprendimas priima programos rezultatus besiremdamas monitoringo ataskaita ir papildomų tyrimų (kai yra reikalinga) pagrindu. TPS įvertina įgytą patirtį ir suformuluoja patarimus tolimesniam sėkmingos praktikos, nustatytos programos įgyvendinimo metu, įgyvendinimui. TPS suteikia galimybę grįžtamąjį ryšį sekančiai savivaldybės administracijai ir nustato bei įvardina pradinius sekančios Savivaldybės Energetikos programos stadijos (sekančio periodo planavimas) tikslus bei siekius. Monitoringas ir analizė turi apimti abi programos sritis – vadybą ir įgyvendinimą. Atitinkamas monitoringo ir įvertinimo veiklų perdavimas išorinam dalyviui savivaldybės administracijai gali suteikti nešališką grįžtamąjį ryšį taip pagerinant įgyvendinimą. Programos rodikliai, kurie bus stebimi turi būti kruopščiai parinkti ir patvirtinti savivaldybės administracijos prieš programos įgyvendinimo pradžią.

p. 54


Išvados Kaip buvo pastebėta pradžioje, ši metodika yra skirta savivaldybės valdžios atstovams ir ekspertams. Todėl joje nėra kompleksinių ir išsamių analizių, kurios yra tinkamesnės specializuotiems tyrimų ir plėtros centram, nei savivaldybės administracijai. Čia pristatomos pagrindinės veiklos, kurios leidžia savivaldybei pasiekti sėkmingus rezultatus. Taip pat metodikoje yra išskiriamos sritys, kurioms gali prireikti techninės išorinių ekspertų pagalbos. Metodika siūlo struktūrą, pagal kurią su energetikos programos parengimui ir įgyvendinimui susijusios savivaldybių veiklos gali būti organizuojamos ir įgyvendinamos pačios savivaldybės, be techninės pagalbos (ar su nedidele pagalba). Sąlygos ir priedai, kurie atspindi specifines savivaldybės sąlygas – politinė ir ekonominė padėtis, vietinės efektyvios energetikos rinkos

Priklausomai nuo personalo ir institucijų kompetencijos lygio, didesnis prioritetas gali būti teikiamas tam tikriem proceso etapam (pavyzdžiui, mokymams ar kompetencijos kėlimui) arba bendradarbiavimui su išoriniais konsultantais įgyvendinant programą. Dalyje savivaldybių programos tikslai gali kilti dėl nustatyto vietinės energijos gamybos iš AEI ar energijos taupymo potencialo, kitais atvejais prioritetas suteikiamas politiniams tikslams, paremtais nacionalinių programų ir planų tikslais (pavyzdžiui 20%-20%-20%). Kartais pasirenkant programos prioritetus atsižvelgiama į ekonominę naudą, tuomet pirmenybė teikiama didžiausią ir greičiausią ekonominį efektą turintiems projektams ir veikloms, kitais atvejais pirmenybę gali turėti veiklos, pasižyminčios ypatinga socialine svarba. Dideli skirtumai gali atsirasti įgyvendinant programą. Kaip jau žinoma, vadybos ir monitoringo funkcijas gali atlikti savivaldybės administracija ar išorinis rangovas. Vietinių institucijų veikla yra griežtai kontroliuojama. Daliai įgyvendinimo etapų ir veiklų nėra leidžiami dideli nukrypimai nuo metodikos. Pavyzdžiui, neturėtų būti leidžiama programą sudaryti intuityviai remiantis savivaldybės ir vietinių ekspertų patirtimi, vietoj to – yra būtina sukurti patikimą energijos gamybos ir galutinių vartotojų duomenų bazę. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas institucijų kūrimui ir vietinių ekspertų mokymams, net ir tais atvejais, kai programos parengimas ir vadyba yra paskirti išorinėms organizacijoms ar ekspertams. Reikšminga tinkamai įvertinti programos įgyvendinimo monitoringo svarbą ir jo rezultatų analizę. Ši metodika yra „gyva“ ir lanksti priemonė, kuriai taikomi patobulinimai ir atnaujinimai. Todėl komentarai, susiję su programos pritaikomumu ir veikimu konkrečiomis sąlygomis yra ypatingai vertinami.

p. 55

BBDEVELOPMENT PVYSTYMAS

Pavyzdžiui, programos apimtis priklauso nuo savivaldybės dydžio ir ekonominės padėties.

C CIMPLEMENTATION ĮGYVENDINIMAS

metu (kai yra reikalinga).

A PREPARATION

būklė, finansinės ir bankų sistemos stabilumas ir kt. – gali būti įtraukti į metodiką bet kuriuo


PRIEDAI

p. 56


priedas

Energetikos vadyba Savivaldybės Energetikos Vadybininko (EV) / savivaldybės Energetikos Vadybos Skyriaus pareigų apibūdinimas

Įvadas Energetikos vadybininkas yra pagrindinis asmuo, atliekantis svarbiausius veiksmus, susijusius su Kioto protokolo tikslais, tokiais kaip efektyvios energetikos sertifikavimo mechanizmas, atsinaujinančios energijos išteklių nacionaliniais tikslais, pastatų sertifikavimo tvarka, prekyba emisijomis ir kt. Kai kuriose ES šalyse, tarkime Italijoje, įvairūs įstatymai, potvarkiai ir techniniai standartai numato Energetikos Vadybininko pareigas. Energetikos vadybininkas turi būti įvairiapusis, gerai išmanantis įvairias sritis (energetiką, aplinkosaugą, finansus ir komunikaciją). Energetikos Vadybininko pareigybių įsteigimą ir jų sėkmingą veikimą turėtų remti nacionaliniai įstatymai bei valdžia (vyriausybė). Energetikos vadybininkas turi praeiti specialius mokymus, įsisavinti esamas problemas, geriausias kitų Energetikos vadybininkų praktikas. Taip pat yra atsakingas už pagrindinių aktualijų pristatymą, pasiūlymų teikimą ir kita.

Būdingos kliūtys Kelios būdingos kliūtys, su kuriomis gali susidurti Energetikos Vadybininkai: - Energetika yra tolima nuo kasdieninių savivaldybės administracijos veiklų. - Aukščiausi vadovai, nesuprantantys energetikos problemų. - Nemokėjimas kalbėti netechnine kalba su už finansavimą atsakingais žmonėmis. - Ekonominių ir finansinių išteklių stoka. - Nepalankios sąlygos Energetikos Vadybininko biudžeto paskyrimui.

Praktiniai pasiūlymai - Pasitelkti žiniasklaidą, taip didinant energetikos problemų įsisavinimą. - Apmokyti Energetikos Vadybininkus taip pagerinant jų žinias aplinkosaugos, finansų ir komunikacijos srityse. - Skatinti ESCO, galinčių pasiūlyti paslaugas, į kurias įeina trišalis finansavimas ir energijos eksploatacija, sukūrimą. - Įtikinti aukščiausius vadovus geriausiems Energetikos Vadybininkams palikti dalį sutaupytų lėšų, kurios yra gaunamos energetikos projektų ir priemonių pagalba.

Pirma galimybė: Dirbant savivaldybės administracijoje

Savivaldybės Energetikos Vadybininkas (EV) Savivaldybės Energetikos Vadybos Skyrius (EVS) Vaidmuo Taikoma vidutinėse ir didelėse savivaldybėse. EV vadovauja visiems procesams, susijusiems su energijos gamyba, skirstymu ir suvartojimu savivaldybės teritorijoje. EV užtikrina darnų ir sėkmingą savivaldybės energetikos planavimo bei įgyvendinimo procesą.

Pareigos savivaldybės administracijoje EV pareigos turėtų užimti aukštą administracinį postą, tokį kaip mero pavaduotojas ar vyriausiasis architektas. Jis turėtų atsiskaityti merui ar mero pavaduotojui. Sutartis sudaryta su Energetikos Vadybininku turi būti ilgalaikė ir jos trukmė neturi priklausyti nuo savivaldybės administracijos kadencijos.

Funkcijos EV su mero parama užtikrina nuoseklų ir darnų Savivaldybės Energetikos Planavimą ir Energetikos Vadybos procesą. Priimti, rengti, organizuoti, įgyvendinti, koordinuoti ir atsiskaityti už SEP įgyvendinimo rezultatus Savivaldybės administracijai. Nuolatiniai atsiskaitymai turi būti atliekami bent du kartus per metus, pavyzdžiui prieš ir po šildymo sezono. Be to, EV turi atsiskaityti prašant Savivaldybės administracijai ar esant ypatingam atvejui.

Užduotys EV privalo gebėti naudotis ir atnaujinti savivaldybės energijos suvartojimo informacijos sistema. EV padeda savivaldybės administracijai SEP eigoje. EV organizuoja ir tikrina SEP įgyvendinimo eigą. EV nustato išorinių specialistų pagalbos būtinybę. EV organizuoja ir tikrina energijos efektyvumo konsultacijų/ planavimo ir statybų priežiūros paslaugų pirkimo procesą; energijos efektyvumo projektus pastatų, transporto, pramonės, turizmo, prekybos, aptarnavimo ir žemės ūkio

p. 57

1


sektoriuje, susijusiame su energijos gamyba ir vartojimu, srityse; Atsinaujinančios Energijos Išteklių naudojimą ir t.t.

savivaldybės energetikos planavimo eigos pritaikymą.

EV įvertina išorinių konsultantų prisidėjimą ir jų įtaką SEP eigai.

Santykiai tarp savivaldybės ir išorinio EV/EVS apibrėžiantys darbo sritį, laiką, abipusius įsipareigojimus, teisinius, techninius ir finansinius klausimus turi būti sutvarkyti teisiškai dvišaliu kontraktu, patvirtintu mero ir savivaldybės tarybos.

EV sutelkia SEP plėtros ir įgyvendinimo finansavimą. EV sutelkia socialinę SEP įgyvendinimo paramą. EV yra atsakingas už CO2 emisijų mažinimo veiklas

EV užtikrina savivaldybės dalyvavimą ES ir tarptautiniuose projektuose bei programose susijusiose su efektyviu energijos ir vandens naudojimu, aplinkos apsauga. EV užtikrina gerų praktikų, sėkmingų SEP rezultatų ir demonstracinių projektų sklaidą.

Kvalifikacija Pirmenybė teikiama Energetikos Vadybininkui, turinčiam Ekonomikos, Mechanikos inžinieriaus, Elektros inžinieriaus, Santechnikos inžinieriaus, Statybos inžinieriaus ar Architekto išsilavinimą. Vadovavimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžiai yra privalomi. Anglų kalbos žinojimas yra privalumas.

Profesinė kvalifikacija Mažiausiai penkių metų patirtis energetikos ir finansinių projektų valdyme; konsultaciniame sektoriuje; projektavimo ir statybos darbų priežiūra, gera reputacija. Patirtis savivaldybės veikloje ir aplinkos apsaugos projektuose yra privalumas.

Pagrindinės veiklos Koordinuoti savivaldybės skyrius (pavyzdžiui, Visuomeninio darbo skyrius, Teisės departamentas ir t.t.) bei pareigūnus, įtrauktus į savivaldybės energetikos programos įgyvendinimą. Derėtis, telkti, organizuoti ir koordinuoti paskirtas išorines užduotis kiekvieną dieną ruošiant SEP. Pranešti Savivaldybės administracijai apie esamą SEP įgyvendinimo eigą bei atlikti visas būtinas korekcijas. Bendrauti su žiniasklaida, privačiu verslu ir gyventojais energijos efektyvumo klausimais. Taip pat organizuoti tokias iniciatyvas kaip Energetikos Dienos, Diena be automobilio ir t.t.

Antra galimybė: Išorinio konsultanto darbas

Savivaldybės Energetikos Vadybininkas (EV) Savivaldybės Energetikos Vadybos Skyrius (EVS) Vaidmuo EV ir EVS vadovauja visai energijos gamybos, skirstymo ir suvartojimo eigai savivaldybėje. EV ir EVS garantuoja darnų įgyvendinimą ir sėkmingą

p. 58

Santykiai su savivaldybės administracija

Išorinio EV/EVS atlygis priklauso nuo atliktų darbų. Išorinis EV ar EVS turi atsiskaityti pagal paskirtą tvarkaraštį merui/mero pavaduotojui, savivaldybės tarybos pirmininkui ir savivaldybės finansų vadovui.

Funkcijos EV/EVS su mero parama užtikrina nuoseklų ir darnų Savivaldybės Energetikos Planą ir Energetikos Vadybos procesą. Priima, plėtoja, organizuoja, įgyvendina, koordinuoja ir atsiskaito už SEP įgyvendinimo rezultatus Savivaldybės administracijai.

Užduotys EV/EVS privalo gebėti naudotis ir atnaujinti savivaldybės energijos suvartojimo informacijos sistemą. EV/EVS eigoje.

padeda

savivaldybės

administracijai

SEP

EV/EVS organizuoja ir tikrina SEP įgyvendinimo eigą. EV/EVS įvertina efektyvios energijos projektų įsigijimo procesą. EV/EVS organizuoja ir stebi SEP įgyvendinimo eigą. EV/EVS nustato išorinių specialistų pagalbos būtinybę. EV/EVS įvertina išorinių konsultantų prisidėjimą ir jų įtaką SEP eigai. EV/EVS mobilizuoja finansavimą. EV/EVS paramą.

mobilizuoja

SEP

plėtros

socialinę

ir

įgyvendinimo

SEP

įgyvendinimo

EV/EVS yra atsakingas už CO2 emisijų mažinimo veiklas. EV/EVS užtikrina savivaldybės dalyvavimą ES ir tarptautiniuose projektuose ir programose susijusiuose su efektyviu energijos ir vandens naudojimu, aplinkos apsauga. EV/EVS užtikrina gerų praktikų, sėkmingų SEP rezultatų ir demonstracinių projektų skleidimą.

Kvalifikacija Nevyriausybinės organizacijos, energetikos agentūros, privatūs/nepriklausomi konsultantai, savivaldybinės ar ESCO bendrovės su tinkama patirtimi ir gera reputacija/ charakteristikomis.

Pageidaujama kvalifikacija Mažiausiai penkių metų patirtis energetikos ir finansinių


priedas

projektų valdyme; konsultaciniame sektoriuje, projektavimo ir statybų darbų priežiūra, gera reputacija. Patirtis savivaldybės veikloje ir aplinkos apsaugos projektuose yra privalumas.

Pagrindinės veiklos EV turi koordinuoti savivaldybės skyrius (pavyzdžiui Visuomeninio darbo skyrius, Teisės departamentas ir t.t.) bei pareigūnus įtrauktus į savivaldybės energetikos programos įgyvendinimą. Taip pat derėtis, telkti, organizuoti ir koordinuoti paskirtas išorines užduotis kiekvieną dieną ruošiant SEP. Pranešti Savivaldybės administracijai apie esamą SEP įgyvendinimo eigą bei atlikti visas būtinas korekcijas. EV/EVS turi įtraukti taip pat vertinimo vadybininkus, kurie būtų atsakingi už energijos suvartojimą pastatuose – turintiems įtaką biudžeto įplaukoms – ir tikimasi sutelks dėmesį į energijos vartojimą. Bendrauti su žiniasklaida, privačiu verslu ir gyventojais energijos efektyvumo klausimais taip pat ir apie tokias savivaldybės iniciatyvas kaip Energetikos Dienos, Diena be automobilio ir t.t..

p. 59

1


Savivaldybės Energetikos Programa Savivaldybės Energetikos Programos (SEP) turinio pavyzdys

Įvadas Įvadas pristato dokumento pobūdį kaip bendros darnios savivaldybės strategijos dalį ir nustato programos trukmę. Labai dažnai programos yra rengiamos savivaldybės administracijos kadencijos laikotarpiui. Štai kodėl tinkamiausias programos įgyvendinimo ir įsisavinimo laikas yra naujos valdžios išrinkimo pradžia.

Dokumento pobūdis Čia Savivaldybės Energetikos Programa yra darnios savivaldybės plėtros strateginių dokumentų dalis, besiremianti bendra darnios plėtros ir AEI panaudojimo strategija. Bendra programos trukmė (kadencija) yra aprašoma šioje dalyje.

Programos atitikimas kitoms strateginėms programoms Savivaldybės Energetikos Programos tikslų ir siekių atitikimas pagrindinei savivaldybės darnios plėtros strategijai yra aprašyti čia: - su darnios plėtros programa; - su aplinkosaugos programa; - su AEI pristatymo/įdiegimo programa ir kt..

Bazinė padėtis Bazinė padėtis – tai grupė duomenų, apibūdinančių padėtį prieš savivaldybės energetikos programos įgyvendinimą. Bazinė padėtis yra atspirties taškas įvertinant rezultatus ir programos įgyvendinimo poveikį, kuris lygus skirtumui tarp pradinės padėties (bazinės) ir padėties, įvykdžius programą.

Bendras savivaldybės apibūdinimas Bendri duomenys ir apibrėžimai pristato savivaldybės būklę prieš Savivaldybės Energetikos Programos pradžią: - Savivaldybės vieta, jos kontaktai bei bendravimas su kaimyninėmis savivaldybėmis ir regioniniais centrais. - Aplinkos ir naudingų natūralių išteklių padėtis. - Vietinė pramonė – pagrindinės šakos ir veiklos, sunaudojančios daugiausia energijos. - Vietinis žemės ūkis – pagrindinės šakos ir veiklos, sunaudojančios daugiausia energijos. - Vietinės (savivaldybės) svarbos transportavimo veiklos. - Pastatų sektoriaus struktūra ir būklė.

p. 60

Finansinė struktūra Finansinė struktūra yra aprašoma 5 etape, joje turi būti aprašyti bendri, finansinės aplinkos, kurioje bus plėtojama programa, duomenys.

Bazinės padėties įvertinimas Bazinės padėties įvertinimas skirtas programos įgyvendinimo rezultatų periodiniam palyginimui ir galutiniam rezultatų vertinimui (4 etapas).

Prioritetai ir numatomi rezultatai Šioje programos dalyje aprašomi prioritetiniai tikslai, veiklos ir projektai. Šie prioritetai yra programos struktūros pagrindas.

Prioritetiniai tikslai Prioritetiniai energetikos programos tikslai yra aprašomi 3 etape ir yra priimti Pirmojo politinio sprendimo. Programos plėtros metu jie gali būti nustatomi dar tiksliau arba jei nėra pakankamai pagrįsti gali būti pakeisti. Šioje vietoje turėtų būti surašyti pagrindiniai prioritetai: Pirmasis prioritetinis tikslas: ………………... Antrasis prioritetinis tikslas: ………………… Trečiasis prioritetinis tikslas: ……………….. ir t.t..

Prioritetinės veiklos ir projektai Prioritetinės veiklos ir projektai yra aprašomi 6 etape ir yra susiję su priimtais programos prioritetiniais tikslais. Programoje jie gali būti klasifikuojami skirtingai: - Pagal savivaldybės funkcijas (gamintojas ir tiekėjas, vartotojas, kontroliuotojas ir motyvatorius). - Pagal sektorius (švietimo, sveikatos, kultūros ir kt.) - Atsižvelgiant į numatomus rezultatus, susijusius su programos prioritetiniais tikslais (pavyzdžiui, atsižvelgiant į finansinius rezultatus, energijos sutaupymus, sumažintas CO2 emisijas, socialinį poveikį ir kt.)

- Pagal kitus kriterijus, priklausomai nuo specifinių savivaldybės sąlygų.

Numatomi programos įgyvendinimo rezultatai Šioje dalyje gali būti apibendrinti programos įgyvendinimo rezultatai. Santrauka gali būti atlikta klasifikuojant veiklas ar projektus arba visai programai. Numatomi rezultatai turi būti susiję su programos prioritetiniais tikslais, nurodant numatomą poveikį kiekvienam tikslui, pavyzdžiui ekologiniam, finansiniam, socialiniam ir kt. (7 etapas).


priedas priedas annex Finansavimas Šioje programos dalyje pristatomos programos įgyvendinimui reikalingos investicijos, garantuoti ar numatomi finansavimo šaltiniai ar finansiniai instrumentai. Duomenys yra imami iš 5 SEP etapo.

Reikalingos investicijos Į programą įtrauktiems veikloms ir projektams reikalingos investicijos gali būti pristatomos kiekvienai veiklai ir projektui atskirai bei bendrai, priklausomai nuo specifinio šioje dalyje priimtino būdo – pagal savivaldybės funkcijas, pagal sektorius, pagal rezultatus ir kt. (7 etapas).

Finansiniai ištekliai Programos ruošimo metu gali būti paskirta tik dalis finansinių išteklių. Jie turi būti apibūdinti nusakant garantijos lygį. Veiklos ir projektai, kurie bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto turi būti išdėstyti detaliai (7 etapas).

procedūros bei subrangovų pasirinkimo būdai įgyvendinant atskirus projektus.

Programos įgyvendinimo monitoringas Monitoringas yra aprašomas 10 etape, kuriame yra pritaikomi stebėsenos, analizės ir vertinimo būdai tiek visai programai, tiek atskiroms jos veikloms bei projektams.

Programos įgyvendinimo rizikų valdymas 6 etape yra aprašomos programos rizikos. Turėtų būti aiškiai nustatytos visos pagrindinės rizikos, susijusios su programos įgyvendinimu: - vidinių rizikų sumažinimas (pačios savivaldybės ribose). - išorinių rizikų sumažinimas tarptautiniame lygmenyje). -

(nacionaliniame

ir

rizikų valdymo monitoringas ir vertinimas.

Komunikavimas

Programoje turėtų būti aiškiai išdėstyta kiekvienos atskiros veiklos ir projekto finansavimo forma. Jeigu yra numatyti neįprasti finansavimo instrumentai, tuomet reikalingas papildomas apibūdinimas. Prie tokių instrumentų priskiriamas pirkimas lizingu, trečiosios šalies finansavimas, finansavimas iš savivaldybės obligacijų, finansavimas iš valstybinių-privačių kompanijų, ESCO finansavimas.

Programos komunikacija su visuomene yra aprašyta aštuntame etape. Komunikacija sėkmingam programos įgyvendinimui turi ypatingą įtaką mobilizuojant visuomenę. Komunikacija turi būti paremta aktyviu dialogu su vietine bendruomene. Komunikacijos planas parodo pagrindinius komunikacijos modelius. Energetikos programa turėtų būti paremta komunikacijos veiksmų planu. Šis planas vykdomas atitinkamoms tikslinėms grupėms ir turėtų susidėti iš aiškiai suformuluotų tikslų, žinių ir komunikacijos priemonių.

Įgyvendinimas

Išvados

Šioje programos dalyje pristatomi programos įgyvendinimo dalyviai, atskiras veiklas ir projektus realizuojančios organizacijos, kontrolės, analizės ir įvertinimo metodai, taip pat galimos rizikos ir būdai, kaip jos gali būti apribojamos ar įveikiamos.

Savivaldybės energetikos programos išvadose pabrėžiamos svarbiausios mintys. Jos gali kilti iš programos prioritetinių tikslų, remtis pagrindiniais projektais ir veiklomis arba būti susijusios su didžiausiais numatomais rezultatais, įgyvendinus programą.

Finansiniai instrumentai

Programos įgyvendintojai Programos įgyvendinimo dalyviai yra aprašomi 3 etape. Skirtingos dalyvių grupės turi būti suskirstytos aiškiai bei turi būti apibūdintos jų atsakomybės: - Vidiniai partneriai – iš savivaldybės administracijos. - Išoriniai partneriai – iš šalies ar iš užsienio. - Valstybinė - privati partnerystė.

Programos įgyvendinimo organizavimas Programos organizavimas yra aprašomas 8 etape. Čia turi būti apibūdinti šie klausimai: - Bendras organizavimas bei organizavimas pagal veiklas ir projektus. - Savivaldybės administracijos valdymo kompetencijos kėlimas. - Bendravimas su išoriniais partneriais ir konsultantais. - Šioje dalyje turėtų būti pabrėžiamos ir viešųjų pirkimų

p. 61

22


Monitoringas

Kaip vykdyti savivaldybės energetikos programos įgyvendinimo apžvalgą ir vertinimą (monitoringą)2 .

Įvadas Savivaldybės energetikos programos įgyvendinimo apžvalga ir vertinimas (monitoringas) apibūna paskutinį savivaldybės energetikos planavimo proceso etapą. Šis etapas ypatingai svarbus programos įgyvendinimo rezultatų nustatymui, vertinimui bei rezultatų darnos užtikrinimui. Savivaldybės energetikos programos įgyvendinimo rezultatų apžvalga ir vertinimas padeda įgyvendinti šiuos uždavinius:

Išvengti formalaus požiūrio į Savivaldybės Energetikos Planavimą (SEP) Dar yra savivaldybių, kurios rengia Savivaldybės Energetikos Programą tenkindamos konkrečius priežiūros reikalavimus tiksliai nesuprasdamos tokių programų nuoseklaus ir tikslaus įgyvendinimo būtinybės. Toks požiūris turi įtakos tiek šių programų parengimui, tiek įgyvendinimui. Kartais savivaldybių veiksmai vykdomi atsitiktinai ir chaotiškai, energijos efektyvumo projektai ir priemonės yra parenkamos subjektyviai, neatsižvelgiant į patvirtintą programą. Dėl tokio požiūrio programa tampa betikslė ir jos turi būti ryžtingai atsisakyta. Programos įgyvendinimo rezultatų apžvalgos ir vertinimo pristatymas yra labai svarbi prielaida, jog procesas vyksta pagal patvirtintą programą ir ji yra atitinkamai įgyvendinama.

Pagerinti rezultatus įgyvendinus SEP Stebėjimai rodo, kad programos (ne tik susijusios su savivaldybėmis ir energijos efektyvumu), kurių įgyvendinimas buvo stebimas, pasiekė maždaug 30 % geresnius rezultatus lyginant su tomis, kurios nebuvo vertinamos ir apžvelgiamos.

Užtikrinti patikimą SEP atnaujinimą SEP dažniausiai sudaromi vidutiniam 4-5 metų laikotarpiui, kuris atitinka išrinktos valdžios kadenciją. Dažnai šiuo laikotarpiu, suplanuotų energijos efektyvumo projektų įgyvendinimo sąlygos keičiasi. Pavyzdžiui, savivaldybės galimybės, įgyvendinant projektus ar pritaikant tam tikras priemones, pvz. finansines, gali nevisada atitikti įrašytas į SEP. Dėl šių ir kitokių aplinkybių tam tikrus projektus gali tekti įgyvendinti anksčiau laiko ar atidėti ateičiai. Visi šie veiksniai parodo kasmetinio programos atnaujinimo, kuris vykdomas rengiant kasmetinius Veiksmų Planus,

būtinybę. Tokie atnaujinimai, turi remtis tiksliais esamos savivaldybės padėties duomenimis. Šie duomenys gaunami iš informacinės sistemos taip pat apžvalgos ir vertinimo (monitoringo) ataskaitos, parodančios programos įgyvendinimo metu įvykusius pasikeitimus.

Pateikti duomenis savivaldybių indėlio nustatymui Įgyvendindamos nacionalines klimato kaitos mažinimo programas savivaldybės nuolat pateikia informaciją apie energijos suvartojimą, įgyvendintus projektus ir priemones energijos efektyvumui didinti, energijos iš AEI gamybą, CO2 emisijų sumažėjimą, įgyvendintas investicijas ir kt. SEP įgyvendinimo ataskaitų monitoringas yra vienintelis patikimas tokios informacijos šaltinis. Šis vadovas apima su Savivaldybės Energetikos Programų apžvalga ir vertinimu (monitoringu) susijusias organizavimo, įgyvendinimo ir pristatymo veiklas. Kiekviena veikla yra apžvelgiama atskirai tam, kad būtų galima išsiaiškinti jos tinkamumą ir reikšmę. Vienos veiklos vykdomos paeiliui, kitos vienu metu. Nėra vieno geriausio metodo atliekant SEP įgyvendinimo monitoringą. Tačiau yra gerosios praktikos(pavyzdžiai) ir pamokos, kuriomis remiamasi preliminariai svarstant ir organizuojant veiklas. Šiame vadove taip pat yra apibūdinami galimi, su apžvalga ir vertinimu susijusių veiklų, įgyvendinimo metodai.

Preliminarūs pasirengimai Ši pirmoji veikla vykdoma anksčiau už kitas ir sukuria būtinas sąlygas, savalaikei monitoringo pradžiai ir jo nuolatiniam taikymui visu planavimo laikotarpiu. Preliminarūs pasirengimai pateiks atsakymus į šiuos pagrindinius klausimus:

-Kodėl yra atliekamas monitoringas? Šioje dalyje yra nustatomi monitoringo tikslai bei kas ir kaip naudosis jo rezultatais. Koks yra monitoringo tikslas? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia nustatyti šiuos punktus: kurie SEP įgyvendinimo elementai bus naudojami rengiant apžvalgą ir vertinimą; kokie duomenys bus surinkti – išsamūs duomenys apie specifinių rodiklių įgyvendinimą ar suvestiniai svarbiausių SEP prioritetų ir tikslų duomenys; kokiais informaciniais šaltiniais bus naudojamasi. Kas atliks monitoringą? Reikia nustatyti ekspertų grupės

2/ „Monitoringo“ sąvoka yra dažniausiai naudojama norint pažymėti tris pagrindines veiklas – apžvalgą, analizę ir vertinimą. Kadangi vertinimas visada atliekamas remiantis atitinkamomis analizėmis, žodis „analizė“ kartais yra praleidžiamas, tad monitoringas yra pristatomas kaip „apžvalga ir vertinimas“. Šiame vadove naudojame terminą „apžvalga ir vertinimas“ bei trumpesnį - „monitoringas“, naudojamą daugelyje kalbų.

p. 62


priedas annex sąstatą, įtraukiant savivaldybės ekspertus ir/ar samdytus išorinius ekspertus.

• Sumažėjusių emisijų kiekis (matuojama CO2 tonomis ar procentais lyginant su ankstesniu emisijų kiekiu).

Kaip dažnai bus pateikiamos ataskaitos? Priimamas sprendimas nustatant laikotarpį, kuriam pasibaigus monitoringo duomenys, turi būti apibendrinti ir išanalizuoti ir pateiktos rekomendacijos.

• Renovuota pastato dalis (m2 arba atsižvelgiant į gyventojų skaičių – m2/gyventojui).

Kokios lėšos bus skiriamos? Šios lėšos turi būti numatytos ir paskirtos iš savivaldybės energetikos programos biudžeto. Atsakymai į šiuos klausimus padeda nustatyti monitoringo tikslus ir apimtį, būtinus išteklius (žmogiškuosius, materialiuosius, laiko) ir ataskaitų pateikimo dažnumą. Veiklos, susijusios su Savivaldybės Energetikos Programos įgyvendinimo monitoringu, kaip ir žmogiškieji ir finansiniai poreikiai, turi būti suplanuoti Programoje ir jos biudžete. Todėl šis Vadovas yra sudėtinė Savivaldybės Energetikos Planavimo Vadovo dalis ir padeda atlikti SEP 10 etapo veiklas.

• Sutaupytos energijos ar sumažintų emisijų kaštai (pavyzdžiui (Lt/kWh sutaupytos energijos ar Lt/t CO2 sumažintų emisijų).

Apimtis, rodikliai ir išvestiniai duomenys

Atrenkant programos vertinimo rodiklius patartina taip pat atsižvelgta į būdingus duomenis, kuriuos savivaldybės administracija paprastai renka ataskaitoms ruošiamos centrinei valdžiai, dažniausiai - Finansų, Energetikos ar Aplinkosaugos Ministerijoms. Tuo atveju, kai rodikliai derinasi su tokia informacija - galima ženkliai sumažinti laiką skiriamą tokių ataskaitų rengimui. Tuo pačiu yra užtikrinamas informacijos patikimumas ir tikslumas bei išvengiama skirtingos informacijos iš skirtingų įstaigų pateikimo.

Ši veikla skirta nustatyti monitoringo apimtį, programos įgyvendinimo vertinimo rodiklius ir grupę išvesties duomenų, kurie bus nustatyti rengiant į apžvalgą.

Monitoringo apimties nustatymas Iš pradžių reikia nustatyti Savivaldybės Energetikos Programos elementus (tikslus, projektus, priemones ar veiklas), kurios bus naudojamos apžvalgos ir vertinimui. Tai gali būti pagrindiniai programos tikslai – energijos suvartojimo mažinimas; kuro ir energijos kainų apribojimas, CO2 emisijų mažinimas ar paslaugų kokybės gerinimas. Apžvalgoje gali būti įtrauktos įgyvendintos investicijos ir jų rentabilumas (įplaukų norma), taip pat ir programos paliestų gyventojų skaičius. Ambicingesnės programos gali turėti didesnius apžvalgos ir vertinimo planus, kuomet gali būti vertinamas ir analizuojamas kiekvienas programos projektas bei veikla. Monitoringo apimties apibūdinimas yra programos dalis. Remiantis patvirtinta monitoringo apimtimi turi būti nustatyti žmogiškieji ir techniniai ištekliai (ekspertai ir įranga), o jų pagrindu programos biudžete turi būti numatyti reikalingi finansiniai ištekliai.

Vertinimui naudojamų rodiklių nustatymas Rodiklių, skirtų programos įgyvendinimo rezultatų vertinimui, nustatymas yra ypatingai svarbus galutinei sėkmei ir praktinei monitoringo naudai užtikrinti. Pagrindiniai reikalavimai rodikliams: jie turi būti aiškūs ir išmatuojami – svarbi objektyvumo sąlyga. Galimi rodikliai: • Įgyvendintų investicijų kiekis (pavyzdžiui milijonais litų) • Sutaupyta energija (kilovatvalandėmis) ar sumažintas energijos suvartojimas (išreiškiama procentais). • Specifinis/savitasis energijos suvartojimas (pavyzdžiui kWh/m2 pastato ploto ar kWh/gyventojui). • Gyvenimo kokybės lygis (pavyzdžiui vidaus temperatūra, kambarių ar gatvių apšviestumo lygis).

• Įgyvendintų investicijų grąžos norma (pavyzdžiui Vidinė įplaukų norma – VĮN ar Atsipirkimo Laikas – AL).

Dažnai individualus rodiklis negali visapusiškai apžvelgti programos įgyvendinimo rezultatų jei jis nėra palygintas su kitais rodikliais. Pavyzdžiui, jei bendras energijos suvartojimas yra sumažintas, šis faktas turėtų būti palygintas su gyventojų gyvenimo kokybės lygio (apšvietimas ir patalpų šildymas) pasikeitimu. Tokiu atveju galima nustatyti ar energijos suvartojimo sumažėjimas yra susijęs su efektyvesniu energijos naudojimu ar yra susijęs su gyventojų gyvenimo kokybės suprastėjimu.

Reikalingų įvesties duomenų nustatymas Atliekant programos įgyvendinimo apžvalgas yra surenkami specialūs duomenys, vėliau įrašomi į protokolus. Besiremiant duomenų santrauka ir analize yra nustatomas atitinkamų rodiklių įgyvendinimo laipsnis. Kai duomenys remiasi energijos suvartojimu ar gyvenimo kokybės lygio nustatymu, tiksliausia informacija yra nustatoma matuojant atitinkamais įrenginiais. Tokio tipo duomenys yra energijos sutaupymas (% ar kWh) atskirose vietose ar visoje savivaldybėje, bendras plotas (m2), vidaus temperatūra (t0), patalpų bei gatvių apšviestumo lygis (liuksai) ir kt.. Kai duomenys remiasi finansinėmis išlaidomis, informacija dažniausiai naudojama iš apskaitos dokumentų ir banko ataskaitų, kurie yra laikomi savivaldybės administracijos finansų departamente. Informacija gali būti pateikiama dvejopai kaip absoliutus dydis ir kaip santykinis dydis investicijos vienam gyventojui ar m2. Yra būtina nustatyti patikimiausius duomenų, reikalingų analizėms ir vertinimams atlikti, šaltinius. Pavyzdžiui, duomenys gauti iš matavimų, kuriuos periodiškai turėtų atlikti kvalifikuoti ekspertai. Yra instaliuotos matavimo priemonės, kurių rodmenys turėtų būti analizuojami periodiškai. Kita vertus, konkreti informacija turėtų būti gaunama iš atitinkamų energetikos vadybininkų ar atsakingų žmonių (mokyklų direktorių, ligoninių direktorių, vaikų darželių įstaigų ir kt.) ar iš atitinkamų savivaldybės finansų ir techninių skyrių. Pageidaujama, kad visa

p. 63

3


tiesiogiai gauta informacija (neatlikus apskaičiavimus) turėtų būti patikrinta ar patvirtinta pagal kitą šaltinį.

Monitoringo atlikimo metodai Praktikoje naudojami skirtingi monitoringo atlikimo metodai. Jų pasirinkimas ar kelių metodų sujungimas priklauso nuo savivaldybės dydžio ir tipo, pagrindinių programos projektų ir veiklų pobūdžio, finansavimo ir ataskaitų rengimo būdo, komandos patirties ir kompetencijos ir kt.

Monitoringas yra sėkmingiausias tuomet kai apžvalgų ir ataskaitų pagrindas sudarant programą yra įtraukiamas kuo anksčiau. Savivaldybės energetikos programos įgyvendinimo monitoringo būdo parinkimas labai priklauso nuo politinio savivaldybės administracijos noro kontroliuoti konkrečius programos aspektus.

Teorinis vertinimas Toks vertinimo būdas dažniausiai naudojamas visapusiškom ir detaliom apžvalgom, susidedančiom iš daugybės rodiklių. Toks vertinimas būdingas labai didelėms savivaldybėms su visapusiškomis ir sudėtinėmis programomis, kurių įgyvendinimas pareikalauja daugialypės ir kompleksinės duomenų analizės. Tokio tipo monitoringas yra brangus ir viršijantis savivaldybės kompetencijos ribas. Prie tokio monitoringo turi prisidėti tyrinėjimo centrai, turi būti naudojami sudėtiniai ir brangūs analizavimo ir vertinimo metodai.

Poveikio / įvykdymo vertinimas Pasirenkant tokį vertinimo tipą monitoringas didžiausią dėmesį skiria programos įgyvendinimo poveikiui ir vietų, kuriose buvo įgyvendinti patobulinimai, padėčiai. Dalis naudojamų vertinimo rodiklių šiuo atveju yra programos poveikio, visų gyventojų elgesiui ar gyventojų/vartotojų elgesiui konkrečiose vietose (gyvenamuosiuose namuose, ligoninėse, mokyklose), laipsnis. Apžvalgos tikslu taip pat gali būti padėtis vietose įgyvendinus projektus – pastatuose, apšvietimo sistemose, perdavimo tinkluose ir kt., kuriuose yra atlikti konkretūs matavimai. Taip pat galima nustatyti programos poveikį savivaldybės paslaugų kokybei – viešajam apšvietimui, transportui, centralizuotam šildymui ir kt..

Išlaidų ir gautos naudos rentabilumo analizė Kai monitoringo prioritetu yra socialinis/ekonominis programos poveikis – vertinimas dažniausiai remiasi lyginamąja išlaidų ir gautos naudos analize ir/ar rentabilumo analize. Tokiais atvejais vertinimas yra atliekamas naudojant ekonominius rodiklius, tokius kaip Įplaukų iš investuoto kapitalo norma ir atsipirkimo laikas, lyginant iš jų gautą naudą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas programos poveikiui visuomeninėms išlaidoms, kuris gali būti nustatytas skirtingų studijų pagalba (viešų išlaidų apžvalgos).

p. 64

Vertinimas pasitelkiant sociologines apžvalgas Informacija apie programos poveikį gali būti surinkta naudojant viešuosius debatus, viešas apklausas ir apžvalgas ar kitokias sociologinių studijų technologijas. Gausus vietinės bendruomenės dalyvavimas įvertinant, savivaldybės energetikos programos įgyvendinimo rezultatus, ypatingai tuos, kurie nėra techniškai pamatuojami ir yra nustatyti subjektyviai, yra tam tikra vertinimų patikimumo garantija ir užtikrina žmonių paramą tęsiant programos įgyvendinimą. Programos įgyvendinimo rezultatai gali būti skelbiami periodiškai ir pateikiami viešoms diskusijoms, tokiu būdu mobilizuojant viešą paramą tolimesniam programos įgyvendinimui.

Vertinimas remiantis logine struktūra Pastaruoju metu planavimas, besiremiantis „logine struktūra“ tampa vis populiaresnis pirmiausia dėka jo paprastumo ir aiškios vidinės logikos. Dėl šios programos parengimo formos pagrindiniai įgyvendinimo poveikio vertinimo rodikliai yra nustatomi kartu su prioritetų nustatymu, todėl monitoringas tampa lengvesniu ir efektyvesniu. Naudojant šį metodą gali būti sėkmingai apjungti anksčiau minėtų metodų privalumai.

Monitoringo duomenys Surenkant ir registruojant duomenis gaunamus iš apžvalgų ir norint išvengti klaidų ir netikslumų gautoje informacijoje bei darant išvadas turi būti laikomasi kelių paprastų taisyklių.

Duomenų surinkimo ir ataskaitų rengimo dažnumas Duomenų surinkimas Tikslus duomenų surinkimo reguliarumo (dažnumo) nustatymas yra labai svarbi sąlyga sėkmingam monitoringui atlikti. Šis dažnumas turėtų būti nustatytas remiantis programos tikslais ir kruopščia, parinktų rodiklių analize. Pavyzdžiui, matavimai turėtų būti susieti su valandomis, kuriomis dienos valandomis, dienomis, savaitėmis, mėnesiais ir t.t.. Priklausomai nuo analizės reikalavimų turėtų būti parinkti sprendimai leidžiantys išvengti bereikalingos informacijos rinkimo, bet užtikrinantys pakankamą duomenų kiekį, palyginamųjų analizių įvykdymui. Duomenų pristatymas Rezultatų pristatymo dažnumas yra kita svarbi išvadų atitikimo sąlyga. Nepriklausomai nuo duomenų surinkimo dažnumo, pristatymas turi būti atliekamas vieną kartą per mėnesį, ketvirtį ar kas metus. Ne visi duomenys gali būti surenkami ir pristatomi tuo pačiu periodiškumu. Todėl yra būtina atsakingai koordinuoti informacijos surinkimo, analizės ir pristatymo periodus. Pageidaujama, kad informacija ir išvados pristatytos savivaldybės sprendimų priėmėjams apimtų pakankamai ilgą laiko tarpą tam, kad būtų galima išvengti klaidingų išvadų, dėl laikinų nukrypimų. Ketvirtinis atsiskaitymas dažniausiai tinkamas periodiniam informacijos pateikimui savivaldybės


3 3

priedas priedas annex sprendimų priėmėjams, tuo tarpu kasmetinės analitinės ataskaitos su rekomendacijomis yra privalomos sudarant Veiksmų Planus sekantiems metams.

Duomenys apie skirtingus programos įgyvendinimo poveikius Įgyvendinant savivaldybės energetikos programą (arba atskirų projektus ir veiklas), gali būti pasiekti tiesioginiai ir netiesioginiai, rezultatai kaip ir padariniai, kurie yra paskelbiami tiek programos galiojimo metu, tiek jai pasibaigus. Tiesioginiai rezultatai Techninių efektyvios energetikos priemonių diegimas pastatuose sutaupo energiją, kuri gali būti laikoma tiesioginiais įgyvendinimo rezultatais. Tiesioginiai rezultatai yra beveik visi rezultatai gauti įgyvendinus energijos efektyvumo didinimo projektus. Šie rezultatai paprastai pristatomi kaip skirtumas tarp bazinės padėties energijos suvartojimo (nustatyto prieš projekto pradžią) ir sumažėjusio suvartojimo konkrečiais metais, įgyvendinus projektus. Šios vertės dažniausiai nustatomos matavimais ar naudojantis apskaitos dokumentų duomenimis. Netiesioginiai rezultatai Geresnės energetikos valdymo sąlygos savivaldybėje yra sukuriamos vykdant savivaldybės administracijos darbuotojų mokymus. Dėl to gali būti pasiekti svarūs energijos sutaupymai, kurie nėra apskaičiuojami tiesiogiai. Dauguma šių „lengvų“ priemonių ar veiklų (mokymosi kursai, informacinės kampanijos, energijos taupymo skatinimo iniciatyvos ir kt.) duoda netiesioginius rezultatus, nors gali būti dideli ir svarbūs bei turėti ilgalaikį poveikį. Yra skirtingų, tokių netiesioginių rezultatų apskaičiavimo metodų, kurie gali įtraukti kai kuriuos pašalinius faktorius. Rezultatai gauti programos vykdymo laikotarpiu (vidutinio laikotarpio rezultatai) Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai programos įgyvendinimo rezultatai ir kai kurie atskiri jos elementai (projektai ir veiklos) įgyja tam tikrą vertę programos galiojimo (įgyvendinimo) metu. Šie rezultatai yra pateikiami planavimo pabaigoje, paskutinėje monitoringo ataskaitoje. Rezultatai gaunami įgyvendinus programą (ilgalaikiai rezultatai) Dažnai projektų ir veiklų, esančių savivaldybės energetikos programoje, rezultatai yra juntami ir pasibaigus programai. Pavyzdžiui techninės priemonės, įdiegtos pastatuose (tiesioginiai rezultatai), gali galioti 1015 metų, nors programa vykdoma tik 5 metus. Padidėjusi savivaldybės administracijos kompetencija (netiesioginiai rezultatai) taip pat gali turėti įtaką vietinės valdžios veiklai ilgiau, negu truks programa. Dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių tiesioginiai ir netiesioginiai rezultatai einant laikui gali mažėti. Ši situacija yra svarstoma įvedant koregavimo koeficientus („priežasties“ faktorius), kurie yra nustatomo pagal

ekspertų įvertinimus ir atspindi nustatytą rezultatų sumažėjimą (sutaupymų, poveikių) lyginant jų pirmine didžiausia reikšme. Rezultatai gauti pasibaigus programai, turėtų būti pristatomi ne tik planuojamų programos periodų pabaigoje, bet ir apžvelgti jiems pasibaigus. Tokiu atveju gali būti sukurtos sąlygos jų išlaikymui kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį. Rengiant apžvalgą turi būti apžvelgti visų projektų ir veiklų rezultatai – tiesioginiai ir netiesioginiai, vidutinės trukmės bei ilgalaikiai (gauti po programos galiojimo). Kiekvienas iš šių rezultatų turi būti aprašytas ir įtrauktas į duomenų bazę pagal atskirus punktus.

Energijos sutaupymai Tiesioginiai sutaupymai Pavyzdinėje lentelėje „Tiesioginiai energijos sutaupymai“ gali būti įrašyti sutaupytos energijos ir sumažintų CO2 emisijų, pasiektų įgyvendinus energijos efektyvumo projektus ir priemones pastatuose, kurie buvo įtraukti į savivaldybės energetikos programą, duomenys. Antrame stulpelyje yra įrašomas bendras pastatų grindų plotas, kuriam įtakos turi programa. Trečiame stulpelyje įrašomi energijos sutaupymai tenkantys, vienam kvadratiniam metrui grindų ploto. Penktame stulpelyje – energijos sutaupymai visam grindų plotui. Šeštame stulpelyje yra įrašomas bendras CO2 emisijų sumažėjimas. Kai yra apžvelgiamas trumpesnis programos įgyvendinimo laikotarpis (pavyzdžiui vieneri metai), gauti energijos sutaupymai gali būti lygūs apskaičiuotiems pradžioje. Jeigu apžvalga apima ilgesnį laikotarpį (keletą metų iš eilės), galima numanyti, kad bėgant metams gali keistis tam tikros sąlygos, kurios sumažins priemonių efektą ir sutaupymus. Tokiais atvejais gali būti naudojamas korekcijos koeficientas („priežasties“ faktorius). Programos įgyvendinimo rezultatų įvedimas (ypatingas dėmesys skiriamas energijos sutaupymams) gali būti tęsiamas pasibaigus ir planuotam laikotarpiui. Pagrįstas korekcijos koeficiento nustatymas yra ypatingai svarbus šiam įrašymui. Netiesioginiai sutaupymai Netiesioginiai energijos sutaupymai yra nustatomi ne matavimu specialiomis priemonėmis, todėl apskaičiavimai yra gana subjektyvūs. Tokie energijos sutaupymai dažniausiai yra gaunami įgyvendinant „lengvus“ projektus ar priemones. Netiesioginių rezultatų (sutaupymų) monitoringas gal būti atliekamas dvejopai: (a) metodas „iš viršaus į apačią“ Tokio tipo monitoringas remiasi preliminariai nustatytu bendru energijos sutaupymo potencialu savivaldybėje. Programoje yra nustatoma kokia jo dalis gali būti realizuota „lengvų“ projektų ir priemonių pagalba. Pavyzdžiui, gali būti manoma, kad didinant namų gyventojų sąmoningumą ir juos apmokant, galima siekti pokyčių energijos vartojimo elgesį. Remiantis ekspertų vertinimais galima numatyti, jog šis elgesio kitimo efektas sudarys 10 % efektyvios energijos naudojimą pastatuose. Likusi

p. 65


1 Lentelė. Tiesioginiai energijos sutaupymai programos vykdymo laikotarpiu Metai

Grindų plotas, veikiamas energijos efektyvumo priemonėmis

1

2

Energijos sutaupymai kWh/m2 3

Bendras energijos sutaupymas kWh

Bendras CO2 emisijų sumažėjimas

5

6

Korekcijos koeficientas

Bendras energijos sutaupymas kWh

Bendras CO2 emisijų sumažėjimas

4

5

6

Korekcijos koeficientas 4

2010

1

2011

1

2012

1

2013

1

Viso 2 Lentelė. Tiesioginiai sutaupymai gaunami įgyvendinus projektą Metai

Grindų plotas, veikiamas energijos efektyvumo priemonėmis

1

2

Energijos sutaupymai kWh/m2 3

2014

1

2015

1

2016

0.8

2017

0.8

2018

0.8

2019

0.6

2020

0.6

Total potencialo dalis gali būti realizuota naudojant technines energijos taupymo priemones. (b) metodas „iš apačios į viršų“ Naudojantis šiuo monitoringo būdu pirmiausia yra reikalinga norint apskaičiuoti apytikrius sutaupymus parinktam vienetui (m2, gyventojui, namų ūkiui, vietai ir kt.) ir padauginti juos iš pasikartojimo koeficiento. Norint nustatyti sutaupymus, kurie gali būti pasiekti vidutinio dydžio namų ūkyje, galima daryti prielaidą, kad pakitęs elgesys energijos vartojimo elgesys gali realizuoti 10 % viso energijos taupymo pastatuose potencialo. Tokiu būdu nustatytą sutaupytos energijos kiekį vienam namų ūkiui, galima padauginti iš namų ūkių, dalyvaujančių projekte, skaičiaus (pasinaudoti pasikartojimo koeficientu) ir taip nustatyti bendrą projekto metu sutaupytos energijos kiekį. Norint pasiekti aukščiausią programos laukiamų rezultatų patikimumo laipsnį, du, apžvalgos ir vertinimo, metodai turi būti pritaikyti vienu metu – „iš viršaus į apačią“ metodo skaičiavimai ir „iš apačios į viršų“ metodo vertinimai – taip randant pagrįstą kompleksinį rezultatą. Tad remiantis konkrečiu, anksčiau paminėtu, pavyzdžiu, galima nustatyti namų ūkių, kurie turėtų būti įtraukti į projektą kiekį.

p. 66

Informacijos organizavimas Šiuolaikinis kompiuterinės įrangos ir programinės įrangos išsivystymo lygis leidžia kurti ir eksploatuoti informacinę savivaldybės energetikos planavimo ir vadybos sistemą. Rekomenduojama, kad kiekviena savivaldybė susikurtų nuosavą kompiuterizuotą informacinę sistemą. Tokia sistema turėtų susidėti iš informacijos apie savivaldybės objektų momentinę padėtį, o taip pat padėtį ankstesniais metais. Kiekviena naujai į sistemą įvedama Savivaldybės Energetikos Programos įgyvendinimo monitoringo informacija, praturtina programą, ji tampa patikimesnė. Norint gauti patikimas analizės išvadas – būtina turėti patikimą informaciją. Kadangi informacija yra surenkama iš atskirtų šaltinių, kartais įvesties duomenys pateikiami kitokiomis, dažnai nesuderinamomis, dimensijomis (kg/ tonos, kWh/kW ir kt.), turinčioms įtakos galutiniam rezultatui. Norint išvengti tokio pobūdžio klaidų - sukuriamos paprastos konversijos lentelės su aiškiomis reikalingų duomenų įrašymo instrukcijomis; atsakingi asmenys yra tinkamai apmokomi, kaip jomis naudotis.


priedas annex Rezultatų vertinimas ir pateikimas Programos įgyvendinimo rezultatų vertinimas remiasi duomenimis, rodančiais preliminariai numatytų sėkmės rodiklių pasiekimo laipsnį. Aiškūs ir lengvai išmatuojami rodikliai padeda išvengti subjektyvaus vertinimo. Pavyzdžiui, kai yra naudojamas „energijos sutaupymo 1 m2“ rodiklis, duomenys yra gaunami susumuojant sutaupytos energijos kiekius gautus, įgyvendinus energijos efektyvumo projektus skirtinguose pastatuose. Šie duomenys yra renkami ir įvedami periodiškai, todėl kiekviename programos įgyvendinimo etape galima nustatyti pasirinkto rodiklio pasiekimo lygį. Tai leidžia savivaldybės vadovams imtis atitinkamų veiksmų remiant ir paspartinant tam tikrų projektų įgyvendinimą ar nukreipti išteklius, nuo vienos srities į kitą, jei tai naudinga bendram programos įgyvendinimui. Analizuojant monitoringo duomenis galima sudaryti skirtingų sektorių (pastatų, paslaugų, transporto) rezultatų apžvalgas arba nustatyti suvestinius rodiklius, kurie anksčiau nebuvo parinkti įgyvendinimo sėkmės rodikliais (specifinis energijos suvartojimas, 1 tonos sutaupytų CO2 emisijų kaina, investicijos vienam gyventojui ir kt.). Naudojant diagramas ir palyginimus monitoringo išvados gali būti vizualios ir tapti efektyvia valdymo priemone. Analizės, išvados ir rekomendacijos, sudarytos remiantis monitoringo rezultatais, yra apibendrinamos ir ataskaitų forma pateikiamos savivaldybės administracijai. Šių atskaitų periodiškumas ir turinys turi būti nustatyti iš anksto. Tam, kad tiktų savivaldybės vadovybei, šiose ataskaitose turi būti pateikta tokio tipo informacija: - Bazinės padėties būklės, pagal kurią yra atlikta palyginamoji ataskaita ir analizė, aprašymas. - Suvestiniai programos įgyvendinimo duomenys, pagal kiekvieną nustatytą sėkmės rodiklį. - Duomenų vertinimas pagal atskirus rodiklius ir rekomendacijas, sekančių įgyvendinimo etapų požiūriu (galutinėse atskaitose šios rekomendacijos yra skirtos sekančiam planavimo laikotarpiui). - Sąlygų, kuriomis apžvelgiamu periodu buvo vykdomas monitoringas, visi sunkumai, su kuriais teko susidurti ir jų veikimo galimybės, aprašymas.

p. 67

33


Kauno Regioninė Energetikos Agentūra VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra (KREA) įkurta 2003 metais pagal Europos Sąjungos SAVE II programą. KREA steigėjai yra Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas ir akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Pagrindiniai KREA veiklos tikslai: - taupaus ir efektyvaus energijos naudojimo skatinimas, - atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas, - aplinkosaugos gerinimo skatinimas, - ES šalių patirties energetikos srityje sklaida, tarptautinių ryšių plėtra ir vietinio bendradarbiavimo skatinimas, - visuomenės informavimas, mokymų seminarai studentams, bendruomenėms ir energetikos specialistams.

KREA teikiamos paslaugos: - bendradarbiavimas su savivaldybėmis vykdant tarptautinius projektus, - energijos taupymo potencialo miesto ūkyje įvertinimas, energetinių sąnaudų mažinimo rekomendacijų pateikimas, - pastatų ir technologinių procesų energetinį auditas ar efektyvumo analizė, - konsultacijos kuro deginimo bei atliekų panaudojimo energijos gamybai klausimais, - termografinių analizių atlikimas, - galimybių studijos atsinaujinančių energijos išteklių ir racionalaus energijos naudojimo, aplinkosaugos srityse, - šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo ir kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavimai ir konsultacijos. KREA tikslas padėti vietinėms institucijoms įgyvendinti ES programas, padėti įsisavinti geriausią praktiką ir priemones, skirtas energijos naudojimo efektyvumo didinimui, skatinti darnios energetikos bendruomenių formavimąsi.

Kontaktai: Direktorius: Feliksas Zinevičius Kauno Regioninė Energetikos Agentūra Breslaujos g. 3b, LT- 44403 Kaunas tel./faks.: +370 37 491043 e-paštas: krea@techpark.lt www.krea.lt

p. 68 p. 68


KREA organizuotos Savivaldybi킬 Pa탑angios Energetikos Dienos

p. 69


PROJEKTO KOORDINATORIAI Energie-Cités Kontaktai: Christophe Fréring ir Jana Cicmanova Tel.: +33 965 157 495, +33 381 653 792 e-paštas: christophe.frering@energie-cites.eu, jana.cicmanova@energie-cites.eu www.energie-cites.eu

NACIONALINIAI PARTNERIAI Bulgarija

Lietuva

Bulgarijos savivaldybių Efektyvios Energetikos tinklas EcoEnergy Kontaktai: Kalinka Nakova Tel.: +359 2 963 07 23 e-paštas: knakova@eneffect.bg www.ecoenergy-bg.net

Kauno Regioninė Energetikos Agentūra KREA Kontaktai: Feliksas Zinevičius Tel.: +370 37 491 036 e-paštas: krea@techpark.lt

Kroatija

“Energie-Cités” tinklas Lenkijoje PNEC Kontaktai: Anna Jaskula Tel.: +48 12 429 17 95 e-paštas: biuro@pnec.org.pl

Energetikos institutas Hrvoje Pozar EIHP Kontaktai: Filip Prebeg Tel.: +385 1 6326 164 e-paštas: fprebeg@eihp.hr www.eihp.hr

Čekija Porsenna Kontaktai: Jaroslav Klusak Tel.: +420 241 730 336 e-paštas: klusak@porsenna.cz www.porsennaops.cz

Latvija Visuomeninio Ūkio Fondas SEF Kontaktai: Aleksejs Milovskis Tel.: +371 733 43 46 e-paštas: alex.mil@rms.lv www.sef.lv

p. 70

www.krea.lt

Lenkija

www.pnec.org.pl

Rumunija Orase Energie Romania OER Kontaktai: Camelia Rata Tel.: +40 268 474209 e-paštas: camelia.rata@abmee.ro

www.oer.ro

Slovėnija Razvojna agencija Sinergija Kontaktai: Stanislav Sraka Tel.: +386 2 538 13 50 e-paštas: stanislav@ra-sinergija.si

www.ra-sinergija.si

TECHNINIS EKSPERTAS EnEffect Efektyvios energetikos centras Kontaktai: Zdravko Genchev Tel.: +359 2 963 17 14 e-paštas: zgenchev@eneffect.bg www.eneffect.bg

PARTNERIAI STEBĖTOJAI Estija Regioninis Energetikos Centras REC Kontaktai: Aare Vabamägi Tel.: +372 521 05 30 e-paštas: aareva@estpak.ee www.hot.ee/regionaalsedenergiakeskused

Vengrija Energia Klub Kontaktai: Brigitta Bozso Tel.: +36 7 411 35 20 e-paštas: bozso@energiaklub.hu www.energiaklub.hu

Slovakija “Energie-Cités” tinklas Slovakijoje Citenergo Kontaktai: Marian Minarovic Tel.: +421 2 593 000 91 e-paštas: umosr@gtinet.sk www.unia-miest.eu


NACIONALINIAI PARTNERIAI

Bulgarija Savivaldybių Efektyvios Energetikos tinklas EcoEnergy

Kroatija Energetikos Institutas Hrvoje Pozar EIHP

Čekija Porsenna

Latvija Socialinis Ūkio Fondas SEF

Litetuva Kauno Regioninė Energetikos Agentūra KREA

Lenkija “Energie-Cités” tinklas Lenkijoje PNEC

Slovėnija Razvojna agencija Sinergija

Rumunija Orase Energie Romania OER

MODEL projektas Darnios Energetikos Europoje

PROJEKTO KOORDINATORIUS Energie-Cités Europos savivaldybių, remiančių vietinę darnios energetikos politiką, asociacija.

TECHNINIAI EKSPERTAI

RĖMĖJAI

Apdovanojimų metu buvo apdovanotas specialiu apdovanojimu kaip

Pažangios Energetikos - Europai Programa (IEE)

Bulgarija

ADEME, Prancūzijos

Efektyvios Energetikos Centras EnEffect

Aplinkosaugos ir Energetikos

Agentūra, dirbanti Vadybos srityse

Daugiausiai Žadantis Projektas.

OfICIALUS PARTNERIS Darni Energetika Europoje (DEE)

Savivaldybės energetinio ūkio planavimas  

Savivaldybės energetinio ūkio planavimas. MODEL projektas

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you