Page 1

2014 | RUDUO (7)

LINA ŽUTAUTĖ – nepataisoma optimistė su dideliu fantazijos užtaisu

Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui ATRASK! • RUDUO Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui

41


42

ATRASK! • RUDUO


Lina Jakubauskaitė. „Viskas“.

Labas! Nors retas lapas kabo ant medžių, pro debesis vis rečiau švysteli saulės spindulys ir pagaląstus dantis jau rodo šalnos, vis tiek ruduo negali nepatikti. Kaip paprastai įsivažiavo mokslai, daugėja darbų ir rūpesčių – įsivaizduojame, kiek daug visokios veiklos tavo planuose! Taip, šių metų rudenį sukanka treji nuo tada, kai buvo išspausdintas pirmasis jaunimo pamėgto žurnalo „Atrask!“ numeris. Norint papasakoti, kaip jis augo ir keitėsi, tektų išleisti papildomą žurnalo numerį, todėl taupydami brangų laiką tiesiog dėkojame visiems, kurie nuo pat pradžių buvo kartu. Esame dėkingi ir tiems, kurie pirmą kartą sklaido šį žurnalą: gal jūs irgi atrasite kažką įdomaus? Septintasis, rudeninis, žurnalo numeris pakvies susipažinti su Šiaulių universiteto absolventais, kurie didžiuojasi savo profesija ir garsina savo alma mater vardą. Apie save papasakos ir esami studentai, kurie ryžtingai nusiteikę siekti ambicingų tikslų ir savo svajonių. Svajoti reikia, tiesiog būtina – nuo to priklauso kiekvieno ateitis. Nebijok svajoti ir tu! Moksleivius pakviesime dalyvauti smagiame projekte, rašinio ir fotografijos konkursuose. O jei kiltų noras tiesiog pasidalinti savo idėjomis ar problemomis su mumis, parašyk mums – visada laukiame tavo laiško. Visiems linkime nuotaikingo rudens, o besimokantiems – dar ir sėkmingo, rezultatyvaus pirmojo pusmečio. Kitą kartą pasimatysime žiemai įpusėjus, kai būsime atšventę gražiausias metų šventes, daug kur pabuvoję, daug ką pamatę ir turėsime daug ką papasakoti. Iki! Sek naujienas, skaityk ir dalinkis su draugais elektroniniu žurnalu socialiniame tinkle facebook.com/zurnalasatrask.

Nr. 7 ATRASK! ISSN 2029-8390 Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui ATRASK! Numerį rengė: Karolina Grigaliūnė (vyr. red.) Zenonas Ripinskis Alina Žilinaitė Enrika Valančiūtė Roberta Stonkutė Laima Juzulėnienė Nijolė Veršinskienė Maketavo Rasa Šeikuvienė Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“ Vasario 16-osios g. 52 LT-76291 Šiauliai Tiražas 4 000 egz. Redakcija www.su.lt komunikacija@su.lt Tel. (8 41) 59 58 20 Vilniaus g. 88 LT-76285 Šiauliai Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

ATRASK! • RUDUO

1


Lina Žutautė – nepataisoma optimistė su dideliu fantazijos užtaisu Kakės Makės vardą žino bene visos Lietuvos vaikai. Šio personažo autorė – kūrybingumo ir puikių idėjų vaikams nestokojanti Šiaulių universiteto absolventė Lina Žutautė... p. 4

Matematika kaip šokis – reikia nuolat treniruotis Matematika – kietas riešutėlis. Tačiau mokytis jos yra labai įdomu ir nesudėtinga, teigia Šiaulių universiteto matematikos mokslų daktarė Neringa Klovienė... p. 8

Dovilė Smindriūnaitė: „Kantrybė ir kūrybiškumas padėjo sugauti sėkmės paukštę“ Dovilė Smindriūnaitė Šiaulių universiteto Menų fakultete studijuoja aplinkos dizainą, šiais metais yra ketvirtakursė. Ši kūrybinga mergina jau sulaukė pripažinimo ir sėkmės – šių metų pavasarį ji tapo tarptautinio dizaino projekto „Žalioji savaitė“ laureate... p. 12

Šiaulių universiteto biblioteka: atvira mokslo ir kūrybos erdvė Daugelis galvoja, kad biblioteka – tai šimtmečius gyvuojanti knygų saugykla, susikaupimo ir mokslo tvirtovė. Iš dalies jie teisūs, tačiau keičiantis visuomenei kinta ir šios įstaigos funkcijos... p. 17

2

ATRASK! • RUDUO


Jaunoji sportininkė Danutė Domikaitytė: „Imtynės moko gyventi“ Šiaulių universiteto pirmakursė Danutė Domikaitytė – viena iš 2013-ųjų metų populiariausių sportininkų, labiausiai garsinančių Šiaulių miestą. Jaunoji sportininkė sustoti nežada, ji tikslingai ruošiasi dar didesniems iššūkiams... p. 20

„Šiaulių naktys“: nauja tradicija mieste Prieš pat rugsėjį Šiauliuose įvyko viena didžiausių miesto švenčių „Šiaulių naktys 2014“. Trečią kartą surengtas šventinis naktinėjimas jau spėjo tapti miestiečių laukiamu įvykiu, jame dalyvauja visi naktiniam bruzdėjimui ir kultūrai neabejingi žmonės... p. 24

Gabus mokinys ne tik sėdi prie knygų, bet ir ugdosi lyderio savybes Šiaulių universiteto absolventas Sergėjus Staponkus niekada negyveno „pagal standartą“, nekūrė rožinių ateities planų ir nesvajojo apie tai, ką veikia dabar. Šiandien jis ne tik istorijos mokytojas, skautų vadas, jaunas tėvas ir aktyvus keliautojas... p. 28

Apie kūrybines keliones Šiaulių universiteto absolventas Nerijus Kanišauskas dalijasi savo atrastu profesiniu pašaukimu ir kūrybinėmis kelionėmis, kurios buvo įvertintos ir pripažintos... p. 31

Universiteto pirmakursiai – nebe fuksai Praėjus vos vienai dekadai nuo mokslo metų pradžios buvo surengtos tradicinės Šiaulių universiteto pirmo kurso studentų krikštynos... p. 37

ATRASK! • RUDUO

3


UNIVERSITETO SAVI

Lina Žutautė – nepataisoma optimistė su dideliu fantazijos užtaisu Karolina Grigaliūnė Linos Žutautės asmeninis archyvas

Kakės Makės vardą žino bene visos Lietuvos vaikai. Šio personažo autorė – kūrybingumo ir puikių idėjų vaikams nestokojanti Šiaulių universiteto absolventė Lina Žutautė. Vaikų knygų dailininkė ir rašytoja vaikystėje nesvajojo iliustruoti knygų ir kurti nuotaikingų tekstų mažiesiems. Tačiau baigusi dailės studijas Šiaulių universitete, ėmė dirbti dizainere ir tada netikėtai suprato, kad pomėgis kurti nuotaikingus žmogeliukus yra jos tikrasis pašaukimas.

4

ATRASK! • RUDUO


Lina, kuo norėjote būti vaikystėje? Turėjau visokių svajonių. Norėjau būti siuvėja, mokytoja, gydytoja, veterinare, psichologe, o dailininke būti kažkodėl nelabai troškau, nes žinojau, kad menininkams pragyventi iš savo kūrybos yra gana nelengva. Tačiau pomėgio piešti niekada nebuvau užmiršusi, todėl tiesiog priėmiau, galima sakyti, gamtos dovaną ir pasirinkau dailės studijas. Prisiminkite savo studijų metus. Kodėl pasirinkote būtent tokią studijų kryptį ir kaip sekėsi studijuoti? Studijų metai, skirtingai nuo metų, praleistų vidurinėje mokykloje, kelia pačius šilčiausius prisiminimus. Įstojau į Šiaulių universiteto (tuo metu jis vadinosi Šiaulių pedagoginiu institutu) Menų fakultetą studijuoti dailės ir darbų ir iškart pasijutau esanti savo vietoje. Šiaulių universitetas buvo pasirinktas dėl paprastos priežasties – aš pati esu šiaulietė, be

to, čia stojo mano geriausia klasės draugė, todėl nemažai lėmė ir draugystė. Nenusivyliau. Dėstytojai buvo puikūs, paskaitos įdomios, teko dalyvauti ir vasaros pleneruose, kas šio fakulteto studentams buvo kaip šventė. O kur dar nepamirštamos „Piešėjų dienos“... Studijuoti sekėsi ir labai patiko, todėl net neabejojau teisingai pasirinkusi. O kai atsirado galimybė stoti į magistrantūrą, iškart apsisprendžiau tęsti studijas. Kaip atsitiko, kad šiandien esate viena skaitomiausių vaikų literatūros autorių? Kūrybos kelias neprasidėjo iš karto po studijų. Tiesą sakant, aš neplanavau tapti nei knygų iliustruotoja, nei juo labiau rašytoja, nors visada žavėjausi vaikiškomis knygomis, ypač geromis iliustracijomis. Kai netikėtai gavau keletą pasiūlymų sukurti vaikiškų iliustracijų, nedvejodama sutikau. Tai priėmiau kaip iššūkį. Po to gavau dar užsakymų. Taip tęsėsi tol, kol sugalvojau pati imti ir parašyti savo pirmąją knygą „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“. Šioje knygutėje, beje, tik

ATRASK! • RUDUO

5


6

ATRASK! • RUDUO


500 žodžių, tačiau ją puošia ryškūs, išraiškingi piešiniai. Žaismingai, pasitelkusi vaikų literatūroje įprastą sapno-pasakos metodą, mėginau ugdyti vaiko įprotį tvarkytis, rūpintis savo daiktais. Didelis siurprizas buvo žinia, kad „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“ pripažinta geriausia 2010 metų knyga mažiausiems skaitytojams. Jei bandytumėte trumpai apibūdinti save, ką pasakytumėte? Esu nepataisoma optimistė su dideliu fantazijos užtaisu. „Kakė Makė“: iš kur kilo šis pavadinimas? Jis buvo sugalvotas mano sūnaus. Sūnus paprašė manęs pasekti pasaką apie mergaitę tokiu vardu. Kokie yra jūsų personažai? Galbūt jie turi prototipų realybėje? Stengiuosi, kad mano personažai būtų asmenybės, įsimintini, nes juk niekam neįdomu skaityti apie nuobodybę. Tiesioginių prototipų nėra, personažus sukuriu, sudėlioju kaip mozaiką iš keliems žmonėms, nebūtinai artimiems, būdingų savybių, išorės bruožų, kai kurias savybes užaštrinu, kai kurias hiperbolizuoju.

Kaip gimsta jūsų knyga? Be didelių kančių. Kartais pamažu, kartais greičiau, kartais prireikia ir kelerių metų. Kuo vaikų literatūra skiriasi nuo suaugusiųjų, paauglių literatūros? Pagrindinis skirtumas – vaikams negalima meluoti, jie tai pajunta iš karto. Viską, apie ką rašai, reikia išgyventi pačiam ir tuo nuoširdžiai tikėti. Suaugusieji melą knygose toleruoja daug pakančiau. Dėl paauglių knygų nežinau, matyt, dar neužaugau iki šios literatūros. Ar įsivaizduotumėte pasaulį be knygų? Koks jis būtų? Įsivaizduoju: nykus ir pilkas. Kūryba – subjektyvus ir nelengvai valdomas dalykas. Ar kuriate tik įkvėpimo apimta? Jei kaskart laukčiau įkvėpimo, labai rizikuočiau – jis gali ir neateiti. Daug paprasčiau jį prisišaukti. Aš tam turiu savų metodų, ir bent jau iki šiol jie veikia.

ATRASK! • RUDUO

7


MOKSLO ALKIS

Matematika kaip šokis – reikia nuolat treniruotis Roberta Stonkutė Audrius Paulauskas

8

ATRASK! • RUDUO


Rugsėjo mėnesį dalyvavote mokslo festivalyje „Erdvėlaivis žemė“. Pasidalinkite įspūdžiais, kaip sumanėte dalyvauti, kaip kilo idėja kalbėti apie matematines snaiges-fraktalus? Ar dalyvavimas festivalyje pateisino lūkesčius? Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis žemė“ dalyvavau antrą kartą – Šiauliuose ir Kaune. Šiemet demonstravau dvi veiklas: matematines snaiges-fraktalus ir neniutoninių skysčių matematinius modelius. Šio mokslo festivalio esmė – sudominti jaunus žmones mokslu, atkreipti jų dėmesį į kasdienius reiškinius. Šiauliuose skaičiau paskaitą aukštesniųjų klasių moksleiviams apie matematines snaiges-fraktalus. Gamtoje pilna fraktalų pavyzdžių. Jei įsižiūrėtumėte į paparčio lapą, pastebėtumėte, kad jis pats save kopijuoja – atskiri lapeliai atkartoja lapo formą. Pažvelgę į medį, taip pat pastebėsite tam tikrą tvarką: kamienas išsišakoja į šakas, šakos – į šakeles ir t. t. Todėl ir norėjau moksleiviams parodyti šių matematinių kūrinių (fraktalų) grožį ir papasakoti apie jų pritaikomumą gamyboje. Manau, visi nustebo sužinoję, kad viena iš fraktalų schemų yra panaudota kuriant mobiliųjų telefonų atminties korteles. Mikroschema yra maža, tačiau talpina didelį kiekį informacijos. Po paskaitos sulaukiau nemažai klausimų. Ypač susidomėjusiems mokiniams elektroniniu paštu nusiunčiau daugiau informacijos pasakota tema ir nuorodas į interneto svetaines, kurias vertėtų paskaitinėti. Tikiuosi, kad jų smalsumas neišnyks, o tik didės. Kaune pristačiau neniutoninių skysčių matematinius modelius, tam naudojau krakmolo ir vandens mišinį. Ne vienam kilo klausimas, kokį stebuklą maišau dubenėlyje; renginio dalyviai veržėsi išbandyti skysčio savybes patys, o tėvai negalėjo atplėšti vaikų nuo demonstracinio stalo. Ir suaugusieji, einantys pro Šiaulių universiteto stendą, stabtelėdavo ir pateikdavo visokiausių klausimų. Renginiu likau patenkinta. Man talkino mūsų universiteto matematikos programos studentai,

jie visą dieną vaikams pasakojo apie matematikos subtilybes. Antro kurso studentė Agnė Savickaitė mokė vaikus piešti fraktalus ir pasakojo susidomėjusiems tėveliams apie Maldebroto aibę. Trečiakursis Karolis Gerikas rodė fokusus su feroskysčiu. Jūs pati visuomenei kūrybingai pristatote matematikos mokslą. Kaip manote, ar šitoks metodų demonstravimas gali padėti pedagogams, tėvams keisti jaunuolių (ir jų pačių) požiūrį į matematiką? Norėčiau, kad nereiktų keisti požiūrio į matematiką. Manau, kad matematika, kaip ir bet kuris kitas mokslas, turi pirmiausia patikti. Nežinau, kada ir kodėl dingsta vaikų prigimtinis noras tyrinėti. Juk būna: leidi darželinukui pačiupinėti feroskystį, ir jis tau pateikia daugybę klausimų. O štai dvyliktokas net nežiūri į tavo pusę. Matematika nėra tik formulių ir taisyklių rinkinys. Tikri matematikai klausinėja ir ieško atsakymų. Dabar vaikai nori matyti iliustruotą mokslą, naudą, greitą rezultatą, todėl tenka pasitelkti demonstracijas siekiant juos sudominti. Suprantama, negalima mokytis matematikos tik stebint demonstratyvius pavyzdžius, tenka įsiminti formules, taisykles. Juk ir norint profesionaliai šokti, reikia nuolat treniruotis.

ATRASK! • RUDUO

9


Neseniai Lietuvoje buvo priimtas įstatymas dėl privalomo matematikos egzamino tiems, kurie norės studijuoti nemokamai. Ar tai geras sprendimas? Ką patartumėte moksleiviams, norintiems sėkmingai išlaikyti matematikos brandos egzaminą? Matematikos žinios yra privalomos kiekvienam savarankiškam žmogui. Matematika ugdo logiką, erdvės suvokimą, moko tvarkingumo, kruopštumo, lavina atmintį. Nemanau, kad tokios savybės nereikalingos būsimam humanitarui. Pati dėstau socialinių, gamtos ir fizinių mokslų krypčių studentams, todėl žinau, jog visiems matematika reikalinga kaip žuviai vanduo. Matematika – tai visų mokslų tarnaitė, todėl kiekvienas turėtų naudotis jos paslaugomis. Norint gerai išlaikyti matematikos egzaminą, reikia dirbti. Vaikai, lankantys muzikos mokyklą, puikiai žino, kiek tenka įdėti darbo norint be klaidų pagroti muzikos kūrinį. Matematiko muzikos instrumentas – skaičiai. Norėdamas juo puikiai groti, jis irgi turi mokytis. Taigi niekas kitas, tik pats mokinys atsakingas už savo sėkmę. Tarp Lietuvos moksleivių plačiai paplitęs mitas, jog matematika – sunkiai įkandamas mokslas. Kaip manote, ar įmanoma susidraugauti su matematika? Prisipažinsiu, esu gana prasta dailininkė. Bet

10

ATRASK! • RUDUO

spėkite, kiek kartų aš nuoširdžiai stengiausi išmokti piešti... Yra trys pagrindiniai dalykai, vedantys į sėkmę. Pirmiausia tai prigimtinės savybės. Yra vaikų „krapštukų“, kurie jau nuo mažų dienų viską skaičiuoja, rikiuoja, sistemina. Antra svarbi priežastis – aplinka, kurioje mes gyvename. Svarbiausias dalykas – tai noras ir įdirbis. Sakoma, kad tik 20 proc. gabumų ir 80 proc. pastangų lemia galutinį rezultatą. Kad atsirastų noras dirbti, turi pasistengti ir tėvai bei mokytojai: motyvuoti, rasti pavyzdžių, įdomesnių uždavinių. Tačiau aš nemanau, kad gąsdinant ir griežtai reikalaujant galima priversti mokinius ką nors pamėgti. Įdomu sužinoti, kaip jūs pasirinkote mokslininkės kelią, kaip sekėsi įvaldyti šį mokslą. Niekada nebuvau didelė matematikos gerbėja, tiesiog man šis dalykas sekėsi. Nebuvau ir itin stropi mokinė, pamokas paruošdavau per pertraukas, o namie knygų net neatsiversdavau. Tačiau požiūris į matematiką iš esmės pasikeitė dėl mokytojos gebėjimo sudominti. Prisimenu, kad namų darbams užduodavo per savaitę išspręsti 100 uždavinių. Juos spręsdavau žiūrėdama kokį vakarinį filmą arba vietoj kryžiažodžio. Kiekvienas uždavinys būdavo mažas išbandymas man: ar gausiu teisingą atsakymą? Pagaliau supratau, kad matematika yra ta sritis, kurią geriausiai išmanau. Tad ir pasirinkau grynosios matematikos studijas. Tačiau iki to pasirinkimo buvo įvairių pamąstymų. Planavau rinktis ir dizaino, ir teisės, ir rekreacijos studijas... Kai pasirinkau kryptį, beliko nuspręsti, matematikos ar informatikos studijos man priimtinesnės. Dabar esu dėl vieno tikra: svarbiausia kiekvienam mokėti įsiklausyti į save, pamatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, tuomet ir ateities vizija atsivers be didelių kančių ir abejonių.


SĖKMĖS ISTORIJA

Dovilė Smindriūnaitė: „Kantrybė ir kūrybiškumas padėjo sugauti sėkmės paukštę“ Zenonas Ripinskis Zenonas Ripinskis, Dovilės Smindriūnaitės asmeninis archyvas

Dovilė Smindriūnaitė Šiaulių universiteto Menų fakultete studijuoja aplinkos dizainą, šiais metais yra ketvirtakursė. Ši kūrybinga mergina jau sulaukė pripažinimo ir sėkmės – šių metų pavasarį ji tapo tarptautinio dizaino projekto „Žalioji savaitė“, vykusio Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Bulgarijoje, laureate. Jos iš ekologiškų medžiagų sukurta taburetė Lietuvoje buvo įvertinta antrąja vieta, o baigiamojoje „Žaliosios savaitės“ parodoje Briuselyje irgi sulaukė žinovų dėmesio. ATRASK! • RUDUO

11


Dovile, papasakok, kaip pagavai tą sėkmės paukštę? „Žaliosios savaitės“ dizaino konkurse galėjo dalyvauti profesionalūs ir neprofesionalūs kūrėjai, norintys kurti iš ekologinių ar perdirbamųjų medžiagų. Tai galėjo būti interjero dekoro elementai, baldai, įvairūs daiktai. Šį konkursą atradau visai netikėtai. Studijuodama universitete turėjau užduotį kursiniame darbe sukurti ekologiškų baldų projektą. Baldus gaminti nusprendžiau iš kartoninių tūbelių, kurios naudojamos pramonėje plėvelėms vynioti. Pamaniau, kad tai labai gera konstrukcinė medžiaga, ir iš šių tūbelių padariau taburetę. Ji atrodė labai dekoratyvi ir gerai atliko baldo funkciją. Tiesa, keletą konstrukcijos patarimų davė mano kursinio darbo vadovas prof. Giedrius Šiukščius. Kadangi pavyko čia, kilo noras išbandyti jėgas kokiame nors konkurse. Internete pradėjau ieškoti konkursų skelbimų. Kai buvau beprarandanti viltį ką nors surasti, viename portale radau informaciją apie šį tarptautinį konkursą, kurio vienas iš etapų buvo rengiamas Lietuvoje. Taip į jį ir patekau. Džiugu, kad mano sukurta taburetė nurungė keturiasdešimt konkursui pateiktų darbų ir buvo

12

ATRASK! • RUDUO

įvertinta antrąja vieta. Man tai buvo labai didelis laimėjimas! Antrajame etape iš kiekvienos šalies buvo atrinkta po tris geriausius darbus ir jie buvo siunčiami į Briuselį, kur buvo eksponuojami „Žaliosios savaitės“ metu. Nesitikėjau, kad mane irgi pakvies į parodą Briuselyje, tačiau paskambino ir pasakė, kad galėsiu vykti. Tai buvo labai maloni žinia. „Žaliosios savaitės“ Briuselyje metu, be parodos, dar buvo skaitomos įvairios paskaitos, vyko konferencijos ekologijos tema. Renginys buvo įspūdingas, gerai organizuotas. Išvažiuoti į užsienį ir pamatyti kitų konkursantų darbus – vertinga patirtis. Tai įkvepia naujiems sumanymams. Labai naudinga buvo pabendrauti ne tik su pradedančiais, bet ir su labai patyrusiais ir daug pasiekusiais dizaino profesionalais, turinčiais netgi savo firmas. Buvo keista, bet kartu ir labai džiugu sulaukti didelio žiniasklaidos dėmesio. Kuo išskirtinė paroda Briuselyje? Buvo tikrai labai naudinga pamatyti kitų autorių darbus. Atrodo, net nepagalvotum, kad iš tokių paprastų medžiagų įmanoma sukurti originalių dalykų. Pavyzdžiui, pirmos vietos laimėtojas iš Prancūzijos iš buteliukų kamštelių sukūrė žaidimą. Kodėl pasirinkai aplinkos dizaino studijas Šiauliuose? Man patinka ši studijų programa, be to, esu šiaulietė. Kai perskaičiau programos aprašą, nusprendžiau, kad tai man tinka pagal mano savybes, norus ir poreikius. Kokia dizaino sritis tave labiau domina, traukia? Dizainas iš prigimties mane traukia. Nuo pat mažens labai mėgau piešti, užsiimti kita kūrybine veikla. Šiuo metu labai daug fotografuoju – vestuves, krikštynas, renginius įmonėse. Stengiuosi, kad nuotraukos būtų ne tik reportažinės, bet ir meninės.


Žinoma, tikiuosi savo ateitį susieti su tuo, ką čia studijuoju. O studijuojame labai daug dalykų: reklamą, mažąją architektūrą, bandome kurti baldus, miesto reklaminius akcentus, lauko reklamą, vitrinas ir kt. Norėčiau tapti dizainere, tačiau tvirtai dar nenusprendžiau, kuriuo keliu pasukti. Kaip šiuo požiūriu atrodo Šiauliai? Manau, kad Šiauliams trūksta iniciatyvių jaunų žmonių, kurie galėtų pasiūlyti miestui kažką naujo, savito. Jeigu tau duotų pinigų ir lieptų padaryti tris gražius akcentus Šiaulių miestui, ką pasiūlytum? Sunku iš karto atsakyti į šį klausimą. Pirmiausia norėčiau sukurti mieste tokią poilsio zoną, kurią pamėgtų kiekvienas žmogus. Mūsų poilsio zonos atrodo neišbaigtos, joms kažko vis trūksta. Poilsio zona turėtų būti funkcionalesnė, ne tik suoliukas ir šiukšlių dėžė. Poilsio zonoje norėtųsi kažką įdomaus ir naudingo nuveikti.

riai antrinėms žaliavoms, kurias žmonės galės panaudoti savo reikmėms dar kartą. Kita vertus, ekologiškos medžiagos yra labai brangios. Studijų metu mums akcentuojama, kad savo projektams rinktumėmės kuo ekologiškesnes medžiagas, kad stengtumėmės kuo daugiau visko pasiimti iš gamtos, įskaitant ir jos formas. Jeigu reikėtų vėl dalyvauti konkurse, ką kurtum? Priklauso nuo konkurso nuostatų. Dažniausiai būna pateikiami labai griežti reikalavimai. Žinau, kad jeigu dalyvaučiau konkurse, ieškočiau kažko kito – kitų medžiagų, išraiškos priemonių. Kokių asmeninių savybių prireikė kuriant konkursinį darbą, atnešusį tau pirmąją sėkmę dizaino konkurse? Prireikė kantrybės, kūrybingumo, ko nestokoju. Save vertinu kaip kūrybingą, smalsią ir siekiančią naujovių kūrėją, o tokius konkursus – kaip postūmį į priekį, naują patirtį ir entuziazmą kurti.

Vis daugiau žmonių laiką leidžia naršydami internetiniuose portaluose. Kaip vertini lietuviškų internetinių svetainių dizainą, meniškumą? Daugelio portalų savininkai, be abejo, siekia prisitaikyti prie vartotojų, todėl portalų meninis išbaigtumas ir meninė idėja dažnai lieka antrame plane. Aišku, yra ir vienetinių, tikrai meniškų projektų, kurie patraukia, žavi, tačiau jų dar nėra daug. Kodėl ekologiškos medžiagos nėra labai plačiai naudojamos? Iš tikrųjų jas naudoti nėra taip paprasta. Nors tiek daug visko išmetama, tačiau nėra galimybės tai paimti. Pasirinkusi kurti taburetę iš kartoninių tūbelių žinojau, kad jų yra daug ir jos paprasčiausiai išmetamos, tačiau jas surinkti buvo tikrai nelengva. Tikiu, kad ateityje bus tokie konteine-

ATRASK! • RUDUO

13


Lina Jakubauskaitė. Iš ciklo „Jauni gyvenimai“. 14

ATRASK! • RUDUO


PROTINGAS LAIKAS

Šiaulių universiteto biblioteka: atvira mokslo ir kūrybos erdvė Gražina Ramanauskienė Zenonas Ripinskis, Aušra Mingailienė, Rinat Tarzumanov Daugelis galvoja, kad biblioteka – tai šimtmečius gyvuojanti knygų saugykla, susikaupimo ir mokslo tvirtovė. Iš dalies jie teisūs, tačiau keičiantis visuomenei kinta ir šios įstaigos funkcijos. Šiandien biblioteka yra kultūros, meno erdvė, kurioje buriasi ir bendrauja žmonės, nestokojantys idėjų, ieškantys naujovių ir progos susitikti. ATRASK! • RUDUO

15


Šiaulių universiteto biblioteka – tai... ...atvira bendravimo ir susitikimų vieta. Čia vyksta viešos paskaitos, skaitomi pranešimai. Bibliotekos konferencijų salėse nuolat vyksta mokslo ir kultūros renginiai, skirti šalies ir užsienio žymiems žmonėms pristatyti ar pagerbti, įvykiams paminėti; šiuose renginiuose gali dalyvauti visi pageidaujantieji. Susitikimams, diskusijoms galite rezervuoti įvairaus dydžio patalpas, seminarų kambarius.

...kūrybiškumą ir aktyvumą skatinanti aplinka. Bibliotekos lankytojai realizuoja čia daugybę iniciatyvų. Kasmet įvairiose bibliotekos erdvėse surengiama apie 90 šalies ir užsienio menininkų fotografijų, grafikos, keramikos, tapybos, tekstilės darbų ir kitų žanrų parodų. I aukšto fojė vyksta netradiciniai skaitymai ir koncertai.

Bibliotekos erdves pamėgo fotosesijų rengėjai. Pirmadienio vakarais (nuo 19 val.) nemokamai demonstruojami lietuvių autorių sukurti vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, po filmų peržiūros vyksta diskusijos, susitikimai su filmų režisieriais (daugiau informacijos facebook.com/ mtekranas).

...edukacinių renginių darželinukams ir moksleiviams erdvė. Mažieji bibliotekos lankytojai supažindinami su didžiuliu bibliotekos ir knygų pasauliu; moksleiviai sužino apie knygų ženklus ir jų istorinę raidą, apie bibliotekoje naudojamas informacines technologijas, apžiūri gydytojo, aušrininko, visuomenės veikėjo dr. Jono Šliūpo archyve saugomus unikalius eksponatus (daugiau informacijos biblioteka.su.lt). 16

ATRASK! • RUDUO


...šeimai draugiška aplinka. Kol dirbate skaitykloje, dalyvaujate renginyje, laikote egzaminą ar tiesiog konsultuojatės su dėstytoju, savo vaiką, mažamečius brolį ar sesę galite palikti visą dieną veikiančiame vaikų priežiūros kambaryje. Čia dirba aukštąjį pedagoginį išsilavinimą turintys bibliotekos darbuotojai, kurie rūpinasi, kad mažieji lankytojai turėtų ką veikti: skaito, iliustruoja drauge knygas, piešia, lanksto, konstruoja ar žaidžia. Tu gali ateiti čia ne tik mokytis, bet ir ...vieta užkąsti ir atsigerti. Bibliotekos kavinėje susitikti su draugais, maloniai praleisti „Post Scriptum“ galite pasišildyti savo atsineštą laiką, pabendrauti, taip pat įgyvendinti maistą, išgerti kavos ar arbatos, pailsėti ir pasavo idėjas ir netikėčiausius sumanymus! bendrauti su kolega. Kviečiame Jūs atrasti KITOKIĄ universiteto biblioteką!

ATRASK! • RUDUO

17


SPORTO AFIŠA

Enrika Valančiūtė Aivaras Kaselis, asociacija „Saulės miesto atletikos klubas“

Jaunoji sportininkė Danutė Domikaitytė: „Imtynės moko gyventi“ 18

ATRASK! • RUDUO


Šiaulių universiteto pirmakursė Danutė Domikaitytė yra 2011-ųjų metų Baltijos jūros šalių žaidynių čempionė, Lietuvos Respublikos moterų imtynių suaugusiųjų čempionato, Baltarusijos imtynių meistrų turnyro suaugusiųjų grupėje ir tarptautinio jaunimo turnyro „Bodenpookall Cup“ Vokietijoje pirmųjų vietų nugalėtoja, Tarptautinės imtynių federacijos kategorijos turnyro „V. Freidenfeld’s Cup“ bronzos medalio laimėtoja, Pasaulio jaunimo imtynių čempionato moterų imtynių svorio kategorijoje iki 67 kg bronzos laimėtoja, viena iš 2013-ųjų metų populiariausių sportininkų, labiausiai garsinančių Šiaulių miestą. Tai tik maža dalis visų titulų. Jaunoji sportininkė sustoti nežada, ji tikslingai ruošiasi dar didesniems iššūkiams.

Netikėta sporto pradžia Danutės kelias į imtynių areną, kaip pati teigia, nebuvo nei ilgai planuotas, nei išsvajotas – mergina prisipažįsta imtynių sportu susidomėjusi netikėtai. „Sportuoti pasiūlė mano pirmasis treneris Arvydas Krikščiūnas, o atėjusi į pirmąją treniruotę supratau, jog tai iš tikrųjų man patinka ir tinka“, – savo sporto karjerą prisimena tituluota imtynininkė. Tiesa, kurį laiką apie dukters treniruotes tėvai nieko nežinojo, mat ji nusprendė tai nutylėti ir pranešti tik prieš artėjančias varžybas. Iš pradžių nustebę ir nesitikėję tokios naujienos, tėvai vis dėlto reagavo palankiai ir Danutės perkalbėti nebandė. Be to, pamatę pasiektą rezultatą, džiaugėsi ir palaikė. Imtynės merginai nebuvo pirmoji sporto šaka, kuria ji susidomėjo. Prieš tai lankė futbolą, dalyvaudavo bėgimo rungtyse, bet jokia kita sporto šaka jos nesužavėjo taip kaip imtynės. Be to, nei futbolo, nei bėgimo Danutė nepamiršo, nes tai praverčia treniruojantis. Studijos ir laisvalaikis Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete kūno kultūrą ir sporto vadybą studijuojanti pirmakursė tikina šią aukštąją mokyklą pasirinkusi turėdama aiškų tikslą. „Aš norėjau įstoti būtent

čia, o mano pasirinkimui įtakos turėjo ir sportinės perspektyvos. Lietuvoje nėra geresnių trenerių už Aivarą Kaselį ir Andrių Stočkų, kurie geriau paruoštų mane tarptautinei arenai, o studijuodama Šiauliuose aš galiu toliau siekti užsibrėžtų tikslų bei mokytis tai, kuo noriu tapti ateityje“, – sako Danutė. Ji džiaugiasi šauniais savo kurso draugais ir dėstytojais, bet prisipažįsta, kad studentiškas gyvenimas prasidėjo kur kas anksčiau, nes jau penkerius metus gyvena Šiauliuose savarankiškai. Paklausta apie laisvalaikį, studentė teigia mėgstanti daug vaikščioti, bendrauti su žmonėmis, o atsipalaiduoti ir pailsėti po sunkių treniruočių ar varžybų jai padeda miegas. Nemažai laiko yra praleista ir užsienyje. Beje, merginos aplankytų šalių sąrašas netrumpas: Švedija, Latvija, Estija, Lenkija, Turkija, Vokietija, Ukraina, Kroatija, Portugalija, Austrija, Suomija, Makedonija, Baltarusija. Pasak Danutės, kiekviena šalis yra unikali ir turi kažką savito, todėl ji nesiryžo išskirti nė vienos. Imtynės – joks vyriškas sportas Lietuvoje ir pasaulyje yra daugybė puikią karjerą pasiekusių žmonių, galinčių tapti jauni-

ATRASK! • RUDUO

19


20

ATRASK! • RUDUO


mo autoritetais, bet imtynininkė sako jokio autoriteto neturinti. „Aš pati formuoju save, semiuosi patirties iš vyresnių žmonių ir klausiu jų, kaip ką reikia daryti, kartais improvizuoju. Mėgstu stebėti, o po to darau žinodama, kas yra gerai, ko verčiau nedaryti, norint pasiekti geresnių rezultatų“, – pasakoja Danutė. Sportininkė turi tvirtą nuomonę ir kalbėdama apie imtynes. Ji prieštarauja vyraujančiai nuostatai ir stereotipams, kad imtynės yra vyriškas sportas. Anot jos, taip gali teigti tik siaurų pažiūrų žmonės, juk XXI amžiuje nebėra tokio stipraus atotrūkio tarp vadinamųjų vyriškų ir moteriškų sporto šakų. Sportininkės nuomone, imtynėse kovojama ne tik su varžovais, bet ir su savimi, o kovos rezultatai vertinami ne vien pergalėmis. „Šis sportas reikalauja be galo daug pastangų: tu privalai pirmiausia išmokti kovoti pats su savimi, įveikti savo baimes, valdyti emocijas, susikaupti. Bet, manau, svarbiausia yra iškilus sunkumams ne pasiduoti, o žengti per juos, kad ir kaip būtų sunku neiti lengviausiu keliu. Šis sportas moko žmogų būti sportininku, o sportininką būti žmogumi, kuris turi tikslą ir jo siekia, kuris žino, kas yra sunku, o kas įveikiama, kuris neis ten, kur lengva“, – imtynių privalumus įvardija Danutė. Kaip vieną įsimintiniausių karjeros momentų ji prisimena 2012 metais vykusį Europos jaunių

imtynių čempionatą ir užimtą trečiąją vietą. „Šis čempionatas man įsiminė labiausiai, nes dėl medalio tiek aš, tiek mano treneriai daug dirbome, todėl buvo aiškiai matomas rezultatas. Smagu taip dirbti ir jausti, jog dirbi tikslingai. Šis laimėjimas sukėlė daugiausia emocijų“, – džiaugsmingas varžybų akimirkas prisiminė Danutė. Sėkmės formulė paprasta Jaunoji imtynininkė per savo karjerą yra pasiekusi puikių rezultatų ir neketina sustoti – jos planuose yra dalyvavimas 2016-ųjų metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Artimiausi merginos planai šiuo metu yra susiję su treniruotėmis ir studijomis: patekti į olimpines žaidynes, kuo geriau pabaigti mokslus, pasisemti iš treniruočių ir paskaitų kuo daugiau informacijos bei pritaikyti tai praktiškai. O pergalių link sportininkę veda mintys, išgirstos iš trenerių bei artimiausių žmonių. Jomis Danutė sutiko pasidalinti su „Atrask!“ skaitytojais: 1. Atiduok širdį! 2. Nedrįsk pralaimėti sau! 3. Žinok, jog toks esi vienintelis. Linkiu, kad šios frazės ne tik Danutei atneštų sėkmę ateityje, bet ir visus jaunus žmones įkvėptų tobulėti bei siekti užsibrėžtų tikslų! ATRASK! • RUDUO

21


MIESTO GIDAS

Alina Žilinaitė Rinat Tarzumanov

„Šiaulių naktys“: nauja tradicija mieste Prieš pat rugsėjį Šiauliuose įvyko viena didžiausių miesto švenčių „Šiaulių naktys 2014“. Trečią kartą surengtas šventinis naktinėjimas jau spėjo tapti miestiečių laukiamu įvykiu, jame dalyvauja visi naktiniam bruzdėjimui ir kultūrai neabejingi žmonės. Pasak organizatorių, „Šiaulių naktyse“ visuomet laukiami tie, kuriems nesimiega. Renginys neatsitiktinai vyksta rugpjūčio pabaigoje, tai ne tik savotiškos vasaros pabaigtuvės, bet ir studentų sugrįžimo į miestą šventė. 22

ATRASK! • RUDUO


„Mes norime, kad Šiauliai atrodytų patrauklesni, kad miesto bulvaras iš tiesų taptų laisvalaikio zona. Todėl mūsų veiksmai aiškūs ir kryptingi. Daugiatūkstantinė minia atėjusi pamatė, kad čia smagu ir saugu, čia galima leisti laisvalaikį“, – sako renginio organizatoriai. „Šiaulių naktų“ rengėjai teigia visuomet lau-

Organizatoriai – žinomi šiauliečiai Miesto šventę jau trečius metus organizuoja keturi aktyvūs šiauliečiai: prodiuseris Remigijus Ruokis, grupės „Bix“ narys Gintas Gascevičius, Šiaulių universiteto absolventės – dailininkė Saulė Žukauskaitė ir renginių organizatorė Diana Kuprytė. Anot organizatorių, šventės pakraipa meninė, todėl čia nepamatysi stovinčių prekeivių. Tai kultūringos publikos, kuri supranta, kas yra naktinis gyvenimas, šventė, bendravimo būdas. Per kelias valandas žmonės gali pamatyti daugiau, negu buvo suplanuota.

kiantys žmonių, norinčių turiningai praleisti laisvalaikį. Šventė vyksta prieš pat rugsėjo pirmąją, todėl atsakingai žiūrima į alkoholio vartojimą. Žmonės kviečiami sportuoti, šokti, užsiimti kita aktyvia veikla, pasiklausyti geros muzikos ar tiesiog paskanauti išskirtinių patiekalų lauko virtuvėse. Kiekvienas renginio dalyvis gali įnešti savo indėlį ir kurti šventę kartu Neatskiriama šventės dalis – savanoriai. Daugybė jų prisideda prie šio renginio sėkmės. Kai kurie ankstesnių metų savanoriai, kurie negalėjo dalyvauti šiemet, atsiuntė dovanų iš užsienio naujiems savanoriams. Toks šiltas bendravimas ir nuoširdžios savanorių pastangos padeda kurti šventės dvasią. ATRASK! • RUDUO

23


Įsteigė „Šiaulių naktų“ respubliką Šiemet organizatoriai ambicingai paskelbė, kad mieste dviem dienoms įkuriama „Šiaulių naktų“ respublika. Miesto bulvaras buvo suskirstytas į atskiras zonas, kurioms suteikti tokie pavadinimai: „Sotusis“, „Muzikalusis“, „Šoubizo“, „Vėliavos“ – geografinis valstybės centras, „Bočių“ ir „Sportiškasis“ rajonai. Už simbolinį mokestį buvo galima įsigyti ir „Šiaulių naktų 2014“ piliečio pasą bei, tapus pilnateisiu respublikos piliečiu, garbingai įžengti į šventės teritoriją. Respubliką planuojama atkurti ir kitais metais. Kai kurie renginiai sulaukė tokio žiūrovų antplūdžio, kad centrinėje miesto gatvėje susidarė nemažos spūstys. „Absoliutus anšlagas. Mums šiandien gali pavydėti net milijoninių miestų renginių organizatoriai. Pažiūrėkit, bulvare vaikšto tiek žmonių, kiek negyvena visuose Šiauliuose!“ – renginio metu neslėpė džiaugsmo organizatoriai. Menas, sportas ir bomba Dvi naktis trukusioje šventėje įvyko gausybė renginių, sporto varžybų, įvairių akcijų. Veikė miesto muziejai, galerijos, kurios pristatė savo koncertines programas. Kañtri muzikos mėgėjai galėjo atvykti į šventinį koncertą ir pasveikinti legendinę Šiaulių grupę „Jonis“ 30-ies metų koncertinės veiklos proga. Pagrindinėje „Šiaulių naktų 2014“ scenoje, prie Povilo Višinskio paminklo, abu vakarus netilo džiazas. Muzikinių pasirodymų netrūko ir taip vadinamoje „Pasienio scenoje“, įkurtoje prie Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto. Lietuvai skaičiuojant paskutinius mėnesius iki euro įvedimo, buvo surengta atsisveikinimo su litais akcija – miesto svečiai kūrė skulptūrą iš centų. Traukė akį Vilniaus universiteto kinetinio teatro 3D projekcijos ant miesto sienų bei spektaklis. Skaitmeninės spaudos spaustuvė „Bruknė“ kvietė sudalyvauti linksmoje fotosesijoje, kurios 24

ATRASK! • RUDUO

metu kiekvienas galėjo apsivilkęs chalatu atsigulti į lovą pačiame miesto centre. Pirmasis „Šiaulių naktų 2014“ vakaras buvo labiau orientuotas į menus, o antrajame dominavo sportas. „Sportiškajame“ rajone vyko naktinio mėtymo į krepšį varžybos, parodomoji aikido savigynos pamoka, regbio kamuolio mėtymo rungtys, BMX ir riedlentininkų pasirodymas. Ištvermingiausieji lenktyniavo penkių kilometrų trasoje. Šventę užbaigė šeštadienio vidurnaktį „Gaidžio“ laikrodžio aikštėje susprogdinta Šiaulių saldainių fabriko „Rūta“ šokoladinė bomba. Žmonės aikštėje būriavosi jau gerą pusvalandį prieš prasidedant šiai atrakcijai. Likus kelioms minutėms iki vidurnakčio, užgrojo energingi „Ritmas kitaip“ muzikantai, o netrukus pasigirdo sprogimas ir iš bombos išsiveržė fejerverkas bei pažiro daugybė kilogramų saldainių.


ATRASK! • RUDUO

25


GYVENIMO PAMOKOS

Gabus mokinys ne tik sėdi prie knygų, bet ir ugdosi lyderio savybes Karolina Grigaliūnė Sergėjaus Staponkaus asmeninis archyvas Šiaulių universiteto absolventas Sergėjus Staponkus niekada negyveno „pagal standartą“, nekūrė rožinių ateities planų ir nesvajojo apie tai, ką veikia dabar. Šiandien jis ne tik istorijos mokytojas, skautų vadas, jaunas tėvas ir aktyvus keliautojas. Jo gyvenimo istoriją papildo apdailininko, braižytojo, inžinieriaus profesijos. Jeigu paklaustumėte, ar to jam ne per daug, jis turbūt nė nemirktelėjęs paragintų jus negaišti laiko ir imti iš gyvenimo viską, ką šis duoda. 26

ATRASK! • RUDUO


Esi veiklus ir nenustygstantis vietoje žmogus. Ar visada toks buvai? Koks buvo tavo gyvenimas iki studijų? Ne vienas artimas draugas mano gyvenimą vadina „bjauriojo ančiuko istorija“, nes vaikystė buvo kupina išbandymų. Augau be tėčio, su sergančia mama, kurios dėka užsiauginau storą odą. Nuo mažens buvau išdykęs vaikas: sukėliau gaisrą daugiabučio rūsyje, pakliuvau policijos įskaiton, gamindavau sprogmenis, timpas, lankus ir juos pardavinėdavau. Mokykloje „blizgėjau“ dėl nepavyzdingo elgesio ir dvejetų. Baigęs dabartinę „Saulėtekio“ gimnaziją, į kurią nuo rugsėjo sugrįžau (dirbti!), mokiausi Šiaulių 1-ojoje statybininkų mokykloje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Įgijęs apdailininko ir inžinieriaus profesijas, atsidūriau kryžkelėje. Kas toliau? Tęsti studijas Šiaulių universitete, stoti į kunigų seminariją ar vesti? Vesti bijojau, kunigystei neturėjau pašaukimo, į universitetą neįstojau. Tuomet pasinaudojau galimybe, apie kurią daug kalbu su savo mokiniais ir gimnazistais – pasirinkau savanorystę. Išvykau pusei metų į svečią šalį pažinti kitos kultūros, kalbos, tradicijų ir įgyti naujos patirties. Grįžęs užsispyriau siekti savo svajonių – įstoti į Šiaulių universitetą ir sukurti šeimą. Taip ir padariau.

zacija ir baigiant Europos krepšinio čempionatu. Kaip sekasi mokyti? Ar patinka tai, ką darai? Šiuo metu stengiuosi būti geru tėčiu, mokytoju ir skautų vadu. Savanorystė ir mokyklos vadovų pasitikėjimas padėjo man įsilieti į Šiaulių Gegužių progimnazijos kolektyvą. Čia radau savo pašaukimą – mokytojauti ir mokyti kitus to, kas pačiam labai patinka. Itin pravertė Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos katedroje bei Tęstinių studijų institute įgytos žinios, įvairios rengiamos konferencijos, studentų mainų programos (buvau išvykęs studijuoti į tolimąjį Kazachstaną), įvairios archeologinės praktikos ir stovyklos. Turint tokį žinių bagažą jau nebaisu stoti nei prieš penktokus, nei prieš gimnazistus, nei prieš kolegas. Šiuo metu mokau šeštos ir aštuntos klasių mokinius, ruošiu dvidešimt penkis

Ką studijavai Šiaulių universitete? Kokiomis veiklomis užsiėmei? Dar mokykloje mokydamasis domėjausi istorija. Istorijos knygos, filmai, kelionės po istorines vietas – visa tai lėmė, kad po penkiolikos metų ateičiau į universitetą. Tai buvo pirmos studijos, kurias rinkausi savo malonumui. Studijuodamas lankiau universiteto folkloro ansamblį „Vaiguva“, dalyvavau mentorių programoje, susiradau puikių draugų Gruzijoje, Kazachstane, Ukrainoje, Latvijoje. Neapleidau ir savanorystės, dalyvavau įvairiuose renginiuose pradedant skautų organi-

ATRASK! • RUDUO

27


savo auklėtinius gimnazijoms. Taip pat vadovauju Gegužių progimnazijos ir „Saulėtekio“ gimnazijos skautams. Kodėl pasirinkai mokytojo kelią? Ne aš pasirinkau, mane surado ir pasirinko. Gyvenime teko ragauti vadybininko, statybininko, vaikų namų auklėtojo duonos. Į mokyklą atėjau administracijos pastebėtas ir pakviestas. Po reikšmingo pokalbio gavau neįsivaizduojamą pasiūlymą – mokytojauti! Žinoma, tam reikėjo pasirengti: baigti istorijos studijas, įgyti pedagogo kvalifikaciją ir, svarbiausia, suvokti, kad darbas mokykloje nėra darbas su plytomis ar prekėmis. Laikui bėgant įvaldžiau metodus, priemones, bendravimo su vaikais specifiką, įgijau patirties, kaip sėkmingai tvarkytis su formalumais.

28

ATRASK! • RUDUO

Žinau, kad daug keliauji. Ką tau duoda kelionės? Kokia tavo įspūdingiausia kelionė? Kur dar norėtum nukeliauti? Mano laisvalaikis – skautai. Šiame žodyje telpa daug kas: tikėjimas, teikiantis dvasinę ramybę, pažinimas ir meilė savo kraštui, gamtai, istorijai ir, žinoma, džiaugsmas tuo dalinantis su kitais. Vienas iš mokytojo darbo privalumų – ilgos vasaros atostogos. Jos prabėga būnant su šeima, skautais ir pačiu savimi. Kartais jaučiu, kad reikia pabėgti nuo pasaulio, triukšmo, civilizacijos, kad pajustum vėsią žemę, laužo liepsnos kaitrą, išgirstum čiulbantį paukštį, pamatytum augantį medį... Atmintin įstrigo kelionės studijų metais. Tuomet teko savanoriauti Maidane, studentauti Kazachstane, būti turistu Turkijoje. Nesiliauju domėjęsis įvykiais šiose šalyse, pasikalbu apie tai su


draugais, gyvenančiais Ukrainoje, Kazachstane. Bent kartą per metus stengiuosi nukeliauti ten, kur nesu buvęs, – pėsčiomis, dviračiu, automobiliu, lėktuvu. Pamažu mintyse planuoju įveikti Šv. Jokūbo kelią, įbristi į Afrikos smėlį, Indijos Gangą, Brazilijos džiungles, Monblano sniegą. Gal vadovaujiesi kokia nors gyvenimo filosofija? Kiekvienas žmogus pasauliui palieka savo pėdsaką. Kartais susimąstau, kaip tai gali būti, kad kažkoks praeities įvykis suveda su vienu ar kitu žmogumi ir šis pakoreguoja tavo gyvenimo kelią. Supratau viena: kokiais pėdsakais eini, tokius ir žmones sutinki. Kokius sutinki, tokiu ir tampi. Kokiu tampi, tokiais ir kitus darai. Intuityviai gyvenu pagal dvi taisykles: elgiuosi su kitais taip, kaip noriu, kad su manimi elgtųsi, ir stengiuosi palikti pasaulį gražesnį, nei jį radau. Šiaulių miestas. Kaip manai, koks jis? Kiekvienam gyventojui savas miestas turėtų kelti geras emocijas. Juk čia įvyksta tiek daug pirmų kartų – gimimas, meilė, vaikai... Džiaugiuosi, kad mano miestas vis atsinaujina, turi savą saulėtą trauką. Ypač tą trauką pajunti išvykęs į svečius kraštus. Šiauliuose nėra skubos, kurią jauti Lietuvos didmiesčiuose, stovėdamas automobilių spūstyje ir uostydamas išmetamųjų dujų smogą. Kartais net neįvertiname to, ką turime šalia: parkų, ežerų, pėsčiųjų takų, geležinkelio, pramogų arenos, universiteto, „Šiaulių dienų“ ir „Naktų“ ir... puikių, iniciatyvių žmonių. Šiauliai man taikliai atitinka akademikų šūkį „Ad meliorem!“ (iš lot. darykime geriau). Profesijos pasirinkimas yra: kančia? svajonės išpildymas? rūpestis, kaip užsitikrinti gerą ateitį? tėvų prievolė? Dėl ko šiandien jaunimui skauda galvą? Gal gali ką nors patarti iš savo patirties, ką daryti

tiems, kurie nežino ką studijuoti arba turi labai daug gabumų? Profesijos pasirinkimas – jautri tema. Sakykim, kažkoks abiturientas mato tokią seką: gimnazija, universitetas, darbas. Ir pats tos sekos būčiau laikęsis, jei ne kitaip susiklosčiusios aplinkybės. Dabar turiu apdailininko, braižytojo, inžinieriaus bei istoriko profesijas ir dėl to nesigailiu. Džiugu, kad jau darželiuose kalbama apie profesijas. Mano šešerių metukų dukrytė po vienos „Profesijų dienos“ jau žino, kuo nori būti – kirpėja! Jei šis pasirinkimas nesikeis ir po dešimties metų, tikrai jos nestabdysiu bambėdamas: „ką tu sau galvoji“. Priešingai nei Lietuvoje, Vokietijoje populiaru prieš pasirenkant aukštuosius mokslus baigti profesinę mokyklą ir galbūt atrasti save tam tikroje profesinėje terpėje. Be to, tokia tradicija padeda valstybei spręsti nedarbo problemą. Suprantu abiturientų jaudulį renkantis savo gyvenimo kelią, todėl jau ne vieną esu raminęs: jei likimas uždaro vienas duris, tuomet atsiveria kitos. Visuomet gera išeitis – savanorystė. Naujos pažintys, draugai, išmokta kalba, šalies pažinimas, altruizmo, pakantumo, tolerancijos ir kitokia patirtis – tai gyvenimo mokykla. Gabų mokinį įsivaizduoju ne tą, kuris sėdi prie knygų. Gabus vaikas, jei ne ugdymo įstaigose, tai visuomeninėje, savanoriškoje veikloje visada randa savo vietą ir ugdosi lyderio savybes. Gal išduosi, kokių turi svajonių, tikslų, ambicijų? Kas jų neturi?! Man tik darosi baugu, kad jos pernelyg greitai pildosi, todėl pradedu atsargiai ir atsakingai svajoti. Viena svarbiausių svajonių – prasmingas ir pilnavertis gyvenimas. Prieš kelerius metus keliaudamas po Skandinaviją mačiau tokį vaizdą: du šviesūs, akiniuoti senukai, su šortukais, sportiniais bateliais, susikabinę pirštais ir meiliai žiūrėdami vienas į kitą keliauja saulėlydžio link. Tokia yra ir mano svajonė. ATRASK! • RUDUO

29


DIRBTUVĖS

Nerijus Kanišauskas Nerijaus Kanišausko asmeninis archyvas

Apie kūrybines keliones Yra dvi priežastys, dėl kurių Jums, „Atrask!“ skaitytojai, reiktų trumpam stabtelėti šiame puslapyje. Pirma, dėl animacinių filmų „Graži diena“ ir „Bimas“. Pirmasis filmas kasmetiniuose Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2013“ buvo nominuotas kategorijoje „Geriausias metų studento darbas“, o antrojo filmo kūrimą rėmė Lietuvos kino centras. Antra priežastis ta, kad aš esu filmų autorius, Šiaulių universiteto Menų fakulteto absolventas Nerijus Kanišauskas, ir jums trumpai papasakosiu apie šių animacinių filmukų atsiradimą ir nedrąsius, tačiau vaisingus kūrybinio kelio žingsnius. 30

ATRASK! • RUDUO


Po dvylikos metų blaškymosi mokykloje pamaniau, kad fotografavimas ir filmavimas yra tie pomėgiai, dėl kurių norėčiau dar pasėdėti mokykliniame suole. Tad ilgai nesvarstęs pasirinkau studijuoti audiovizualinį meną Šiaulių universitete. Mano studijas dažnai lydėjo nesusikalbėjimas, o kartais ir nejauki tyla. Tačiau visada žinojau, kad pasirinkimas buvo teisingas – čia susipažinau su animacija. Prisipažinsiu, nebuvau pavyzdingas studentas – vis kvailai „plūduriavau“. Iššvaisčiau daug laiko, bet svarbūs momentai vis dėlto išliko „mano galvos sandėliuke“. Gal būtų sunykę ten nenaudojami, jeigu ne kursinis darbas, paskatinęs prisiminti pamiršta. Kadrai iš animacinio filmo „Graži diena“. Filmas nominuotas Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2013“ kategorijoje „Metų geriausias studento darbas“. Šiaulių universiteto Menų fakulteto docento Arūno Uoginto paragintas griebiausi netikėčiausių kūrybinių kelionių. Būtent tuomet sukūriau animacijos stilistiką, kurią naudoju iki šiol. Ketvirtame kurse pasirūpinau, kad mano baigiamajam darbui vadovautų tas pats dėstytojas. Tada gimė animacinis filmas „Graži diena“. Džiugu, kad animacija buvo palankiai įvertinta, o ją pamatęs Šiaulių kino meno klubo pirmininkas Viktoras Gundajevas pasiūlė nusiųsti filmuką į konkursą ir išbandyti jėgas „Sidabrinėse gervėse“. Maloniai nustebau, kai paskelbė nominuotų filmų sąrašus, o „Graži diena“ buvo jame. Filmas nebuvo išrinktas geriausiu studento darbu, bet nominavimas jau yra didžiulis pasiekimas ir įvertinimas, paskata eiti pirmyn. Įgavęs daugiau pasitikėjimo savimi, riedėjau toliau – parašiau scenarijų filmui „Bimas“. Filme pasakojama istorija

apie nuošalios sodybos gyventojus – šunelį Bimą ir močiutę Danutę, apie motinos meilę, artimojo netektį, mažų romantikų nemirtingą galią ir silpnybes. Viktoro Gundajevo padedamas išsiunčiau paraišką Lietuvos kino centrui ir gavau finansavimą animaciniam filmui kurti. Šiuo metu projektą prodiusuoja Šiaulių kino meno klubas, o aš mėgaujuosi kūrybos procesu. Taigi drąsiai galiu teigti, kad sau mieloje ir priimtinoje aplinkoje aptikau ženklus, kurių nepastebėdavau iki tol, o palankiai susiklostę įvykiai įkvėpė mane toliau eiti įdomiu kūrybos keliu.

ATRASK! • RUDUO

31


Kadrai iš animacinio filmo „Bimas“ (scenarijaus autorius Nerijus Kanišauskas).

32

ATRASK! • RUDUO


KONKURSAS

Dėkojame visiems, siuntusiems rašinius konkursui „Mano svajonių profesija“. Sulaukėme įdomių ir nuotaikingų pasakojimų. Tikime, kad išpildysite visas savo svajones ir įgysite savo svajonių profesiją! Konkurso „Mano svajonių profesija“ nugalėtoja skelbiame Žanetą Sederavičiūtę iš Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos. Būsimosios aktorės laukia rudeniškas prizas – Šiaulių universiteto skėtis. Su laimėtoja susisieksime asmeniškai.

ATRASK! • RUDUO

33


Aš – aktorė! Žaneta Sederavičiūtė Žanetos Sederavičiūtės asmeninis archyvas, Vytautas Uldukis

Visi esame skirtingi. Skiriamės savo poreikiais, svajonėmis, požiūriu į rytdieną. Ir profesiją renkamės atsižvelgdami į savo gebėjimus, šalies ekonominę situaciją, profesijų reikalingumą, galimybę įsidarbinti. Juk baisu įgyti profesiją ir sužinoti, kad tu darbdaviui nereikalingas, kad tavo specialybės žmonių šaliai nereikia. Tada beliks krautis lagaminus ir vykti ieškoti darbo svetur. O taip nesinorėtų išvykti iš Lietuvos, kur prabėgo mano linksmuolė vaikystė, kur aš užaugau, kur sutikau savo draugus, kurie, laikui bėgant, tapo mano artimiausiais bičiuliais. Jau vaikystėje pradėjau mąstyti, kuo norėčiau būti. Juk pasaulyje egzistuoja daugybė profesijų. Kol kas, mąstydama apie savo profesiją, skraidžiau – sunku išsirinkti tą vienintelę. Kartais atrodydavo, kad norėčiau būti gydytoja, o gal teisėja, tačiau susidūrusi su realybe suvokiau, kad tokios profesijos ne man. Verčiu savo neilgo gyvenimo puslapius. Prisimenu save pradinėse klasėse. Mokytoja statė spektakliuką, o aš gavau ne tokį jau svarbų vaidmenį – vaidinau boružėlę. Turėjau ištarti vos kelis sakinius ir buvau labai nepatenkinta, bet 34

ATRASK! • RUDUO

to niekam neparodžiau. Kartu su mama siuvome ryškų kostiumą – plazdenančius boružėlės sparnus. Mokytoja dar į scenarijų įrašė boružėlių šokį, kadangi buvome kelios. Tada supratau, kad aktorius turi būti labai komunikabilus. Tai toks žmogus, kuris turi gebėti viską: šokti, vaidinti ir net dainuoti, o svarbiausia, būti drąsus. Drąsos man tikrai netrūksta, nuo mažų dienų lipdavau ant scenos. Esu daug ką pabandžiusi pradinėse klasėse – teatras, tautiniai šokiai, dainavimas. Vėliau pradėjau lankyti akrobatiką, cirką. Dar vėliau mane patraukė šiuolaikiniai šokiai. Manau, kad atradau save. Niekada neapleidau ir neapleidžiu mokslų, kurie man visada svarbiausi. Tiesa, kelis mėnesius gyvenau be scenos. Tada supratau, kad to man trūksta, nes scena – mano gyvenimas. Vėl grįžau prie įvairių popamokinių veiklų, kur galėčiau realizuoti save. Šiuo metu taip pat lankau kelis skirtingus būrelius. Noriu viską išbandyti, statau savo svajonių profesijos pamatus jau dabar. Mėgstu žiūrėti filmus. Keista, bet dėl aktorystės apsisprendžiau būtent žiūrėdama juos. Dar vaikystėje mėgau staipytis prieš veidrodį. Į mane


žiūrėdama mama sakydavo: „Nesimaivyk, aktore vis tiek nebūsi!“ Pasirodo, mama buvo neteisi. Filmai su garsiausiais aktoriais, jų sukurti vaidmenys, nedideli spektakliukai su draugais paskatino susimąstyti apie aktorės profesiją. Stovėdama prieš veidrodį, dalyvaudama mėgėjiškuose spektakliukuose, naujametiniuose karnavaluose išbandžiau visokius vaidmenis. Taip gimė pirmoji svajonė – aš aktorė! Esu girdėjusi ne vieną kalbant, kad visi vaikai nori tapti aktoriais arba dainininkais. Būdama dešimtokė suvokiu, kad per visą tą laiką, kai pirmą kartą atsistojau prieš veidrodį, kai padeklamavau garsiai pirmąjį eilėraštį tėveliams, o paskui jau ir draugams, mano svajonė nesikeitė. Aš augu, tačiau vis dar svajoju apie sceną arba filmavimosi aikštelę. Man patinka, kai žmonės šypsosi. Juk šypsenų, geros nuotaikos kartais taip trūksta, o Visi dar mokyklos suole svarstėme ir spėliojome, kaip atrodys gyvenimas universitete, kokia yra studentų kasdienybė, su kokiais iššūkiais jie susiduria. O ką galvojate jūs, būsimi studentai? Ar jau įsivaizduojate, koks bus jūsų gyvenimas studijų metais?

aktoriai dažnai atlieka tokį svarbų ir nepastebimą darbą – tiesiog keičia pasaulio nuotaikas. Tad bandysiu savo svajonę įgyvendinti mokydamasi Šiaulių universitete estrados meną. Tikiuosi, kad lankysiu liaudiškos muzikos ansamblį „Saulė“ ar folkloro ansamblį „Vaiguva“. Mano manymu, gyvenime niekas neateina savaime, nieko negausi ant lėkštutės. Viską reikia savo jėgomis užsitarnauti, veltui gali tik užsimerkti ir pasvajoti, o už svajonę reikia pakovoti. Britų rašytojas Paulo Coelho yra pasakęs: ,,Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų“. Todėl visiems ir sau linkiu nepraleisti galimybės išpildyti savo svajonę. Žaneta Sederavičiūtė, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinė Mokytoja Raimonda Rumbinaitė Pasidalinkite savo mintimis, spėliojimais, koks galėtų ir turėtų būti studento gyvenimas. Siųskite ne ilgesnį kaip vieną A4 formato puslapio tekstą el. paštu komunikacija@su.lt iki 2014 m. gruodžio 31 dienos. Geriausių rašinių autorius apdovanosime prizais.

ATRASK! • RUDUO

35


Universiteto pirmakursiai – nebe fuksai Laima Juzulėnienė Zenonas Ripinskis Praėjus vos vienai dekadai nuo mokslo metų pradžios buvo surengtos tradicinės Šiaulių universiteto pirmo kurso studentų krikštynos.

36

ATRASK! • RUDUO


„Nešventiniais drabužiais“ pasipuošę fuksai rinkosi prie II studentų bendrabučio, nuo kurio, vis paraginami aukštesniųjų kursų studentų, atiduodami pagarbą įvairiems fakultetams, judėjo miesto centro link. Kelias iki krikštijimosi vietos buvo ilgas ir vingiuotas. Lyg spalvotos vėliavėlės pirmakursiai vyniojosi aplink kiekvieną Vilniaus gatvėje augantį medį, vos ne keliais apėjo gražiausią miesto fontaną prie Šiaulių viešbučio, paskui traukdami krepšinio himną nuvinguriavo Talkšos ežero pusėn. Koloną lydėję snaiperiai – savo laiku, matyt, patyrę panašius išgyvenimus studentai – vis paragindavo besiblaškančius fuksus žalių kiaušinių atakomis. Pakeliui išmatavę vandens gylį grioviuose, murzini, o kai kurie netekę batų, bet laimingi ir besišypsantys, fuksai apie 17 val. pagaliau pasiekė kelionės tikslą – krikštynų vietą. Juos pasitiko Universiteto Neakademinės veiklos tarnybos Meno ir kultūros skyriaus vedėjas Arvydas Vaičiulis, Studentų atstovybės ir Studentų klubo nariai. Išsirikiavę pagal fakultetus studentai pirmiausia išmatavo savo balsų galingumą decibelais – traukė lietuviškas dainas iš visų plaučių, net pušys siūbavo.

ATRASK! • RUDUO

37


Fuksai turėjo įrodyti, ko yra verti, t. y. atlikti daug įvairių rungčių rankų miklumui, jėgos, vairavimo, šliaužimo, šoklumo, gebėjimo dirbti komandoje įgūdžiams patikrinti. Dvi užduotis skyrė baikerių klubo „Sun City Bulls“ ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vyrai. Baikerių užduotis – savita transporto priemone, kurios galia – dvi studentų jėgos, reikėjo kuo greičiau įveikti nurodytą atstumą. KASP vyrai norėjo patikrinti, ar studentai tinkami karo tarnybai, todėl skyrė jiems pereiti minų lauką, prašliaužti po tinklu, penkiese darniai įveikti smėlio lauką slidėmis. Dar studentai vijo virvę iš savų drabužių, plaukė į ežerą, o svarbiausia – nuoširdžiai stengėsi visose rungtyse nugalėti, už ką labiausiai pasižymėjusieji gavo dovanų iš Universiteto administracijos atstovų. Šventės vinis – iškilminga studento priesaika, duota priklaupus Talkšos ežero skaidriame vandeny. Pirmakursiai pasižadėjo nemiegoti per paskaitas, gerbti savo vyresniuosius kolegas, dievinti keptas bulves, ne tik savąją alma mater, dar daugybę dalykų, kurie aktualūs studentui, išmoko atmintinai šūkį „Esame tam, kad drauge kurtume idėjas, skleistume ir įprasmintume žinias“, kuriuo pažadėjo visada vadovautis, o galiausiai garsiai pripažino, kad „Viskas vyksta čia!“

38

ATRASK! • RUDUO


ATRASK! • RUDUO

39


40 RUDUO ZenonoATRASK! Ripinskio•fotografija


ATRASK! • RUDUO

43


40

ATRASK! • RUDUO

Rinat Tarzumanov fotografija

Profile for komunikacija

Atrask 7  

Atrask 7  

Advertisement