Page 1

1.5. PROJEKTO APLINKOS APSAUGOS DALIS

TURINYS Bendrieji duomenys 1. Duomenys apie statybos teritoriją 2. Technologiniai procesai 2.1. Technologiniai procesai

3. Atliekos 4. Vanduo 4.1.

Buitinės nuotekos

4.2.

Lietaus nuotekos

5. Aplinkos oras 6. Dirvoţemis 7. Ţemės gelmės 8. Biologinė įvairovė 9. Literatūros sąrašas 10.

Priedai

11.

Brėţiniai


BENDRIEJI DUOMENYS Ūkininko sodybos (gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio pastatais) rekonstrukcija ir pirties projektas parengti Ragaudţių k., Velţio sen., Panevėţio rajone, remiantis projektavimo sąlygų sąvadu 2010 03 17 Reg. Nr.L7-10-067. Ūkininko sodyba yra į pietvakarius nuo Panevėţio miesto Ragaudţių kaime, netoli kelio į Upytę. Planuojamos veiklos uţsakovas: DARIUS GABRIŪNAS, J. MARCINKEVIČIAUS G. 48, VILNIUS. Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies rengėja: Įmonės pavadinimas - D. Naruševičienės individuali įmonė, įmonės registravimo Nr. IP 98 - 90, imonės kodas 148210949, adresas – Ukmergės g. 33 b - 16, Panevėţys, kontaktinio asmens vardas, pavardė – projekto vadovė Danguolė Naruševičienė, telefonas 8 6 98 80499. Statybos dalies pavadinimas: Ūkininko sodyba. Ragaudţių k., Velţio sen., Panevėţio rajone. Veiklos pavadinimas –ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (kaimo turizmo) pastatais. Planuojamos statybos pradţia: 20110 m. II ketvirtis. Veiklos vykdymo etapai - statyba, eksploatacija, jų terminai – nuo 2011 m. Eiliškumas – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas. Numatomas veiklos vykdymo (objekto eksploatacijos) laikas – neterminuotas. 1. DUOMENYS APIE STATYBOS TERITORIJĄ. Duomenys apie energetinėms reikmėms naudojamus išteklius. 1.1 lentelė. Duomenys apie naudojamus energetinius išteklius Energetinėms reikmėms naudojami ištekliai Pavadinimas

Elektros energija Šiluminė energija

Kiekis metus

per Šaltiniai

5 MWh 1.8 MWh

Panevėţio Elektros tinklų skyrius Kieto kuro katilas

Sklypo plano sprendiniai Sklypas – privatus ţemės ūkio paskirties sklypas. Šiuo metu dalis sklypo uţstatyta ūkininko sodybos pastatais – apie 0.2 %, kita dalis – dirbami laukai. Esami ţeldiniai – uosialapiai klevai ir krūmai šalia sodybos teritorijos. Yra nedidelė kūdra. Numatoma įrengti dar vieną 450 m² kūdrą, kurios gylis neturi viršyti 3 m. Bus vykdoma esamų sodybos pastatų rekonstrukcija ir nauja pirties statyba. Ūkininko sodybą riboja kelias į sodybos teritoriją ir sodybą


apvaţiuojantis keliukas, melioracijos griovys. Tvarkoma sklypo dalis – 2.1913 ha. Visas ţemės ūkio paskirties sklypas – 37.2800 ha. Tvarkoma dalis sudaro apie 6 % viso sklypo ploto. Tvarkoma sklypo dalis paţymėta SP-1 brėţinyje. Statyba bus vykdoma privačiame ţemės ūkio paskirties sklype - neigiamo poveikio aplinkai nedarys. Greta sklypo esanti teritorija - taip pat privatūs ţemės ūkio paskirties sklypai, ūkininkų sodybos. Pagrindinis fasadas orientuotas į kelią, vedantį į sodybos teritoriją. Patekimas į sklypą – keliu iš kelio į Upytę esamas, mašinų stovėjimo aikštelės numatomos tvarkomo sklypo ribose. Sklypo paviršius – esamas. Pagrindinis įėjimas į rekonstruojamą pastatą numatomas be laiptelių, suformuojant minimalų nuolydį. Slenkstis ne aukštesnis kaip 2 cm. Projektuojamų lauko durų anga numatoma tokio pločio, kad laikantis STR 2.03.01:2001 reikalavimų – bekliūtis plotis turi būti ne maţesnis kaip 850 mm. Trinkelių arba plytelių danga išorėje turi būti neslidi, šiurkšti, kieta. Šiuo atveju - betono trinkelių arba akmens masės plytelių danga. Sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Taip pat yra elektros orinė ir kabelinė linijos, vietinė kanalizacija ir šachtinis šulinys. Atlikus rekonstrukciją, numatoma įrengti vietinius buitinės nuotekynės valymo įrenginius ir lietaus kanalizaciją. Gyvenamasis namas yra prijungiamas prie elektros tinklų. Sklypo paviršius ţemėja į melioracijos griovio pusę, lietaus vanduo patenka į melioracijos griovį, kūdrą, taip pat projektuojama lietaus kanalizacija. Esantys drenaţo įrenginiai esamo gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato zonoje neišsaugoti. Projektuojant pirtį, jai parinkta vieta, kad būtų išsaugoti drenaţo tinklai, nepaţeidţiant gretimų sklypų savininkų interesų. Paţeidus esamus sklype drenaţo įrenginius, kurie turėtų neigiamų pasekmių gretimiems sklypams, savininkas savo lėšomis finansuoja projekto sudarymo ir drenaţo atstatymo išlaidas. Šildymas – kieto kuro katilas. SP-1 brėţinyje nurodytos vietos ţeldiniams. Sodinant sklype augalus būtina atsiţvelgti į apsauginius atstumus nuo komunikacijų, melioracijos tinklų bei statinių. ŪKININKO SODYBOS TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI ESAMAS SKLYPAS 1. ŢEMĖS SKLYPO PLOTAS 2. TVARKOMO SKLYPO DALIES PLOTAS 3. STATINIŲ UŢSTATYMO PLOTAS 4. VISO SKLYPO UŢSTATYMO TANKUMAS 5. VISO SKLYPO UŢSTATYMO INTENSYVUMAS 6. KIETŲ DANGŲ PLOTAS – BETONO TRINKELIŲ DANGA 7. KIETŲ DANGŲ PLOTAS – ŢVYRO DANGA 8. KIETŲ DANGŲ PLOTAS – DEKORATYVINĖ, SKALDYTŲ AKMENŲ DANGA 9. VISO KIETŲ DANGŲ (TVARK. TERITORIJOJE): 10. TVARKOMOS SKLYPO DALIES APŢELDINTAS ŢEMĖS PLOTAS (ŢALIASIS PLOTAS, GĖLYNAI) 11. KŪDROS PLOTAS 12. AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO VIETŲ SKAIČIUS 13. STOGŲ PLOTAS (ŠLAITINIŲ STOGŲ) 14. TERASOS STOGO PLOTAS (PLOKŠČIAS)

PROJEKT.

PAKITIMAI

MATO VNT.

372800 752 0.20 0.23 -

372800 21913 847 0.20%% 0.33 1568

nepakito 21913 95 nepakito 0.10 1568

M² M² M² % % M²

1834 -

2285 70

451 70

M² M²

1834 -

3923 16693

2089 16693

M² M²

2

450 22

450 20

950 78

950 78

nepakito nepakito

M² VNT. M² M²


2. TECHNOLOGINIS PROCESAS Rekonstruojami esami ūkininko sodybos pastatai taip, kad būtų galima teikti kaimo turizmo paslaugas. Esami sodybos pastatai yra: gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatai – sudaro bendrą pastatų grupę, yra sujungti tarpusavyje. Po rekonstrukcijos sudarys vientisą kaimo turizmo paslaugas teikiantį pastatą. Rūsys – esamas, po gyvenamuoju namu ir ūkio pastato dalimi. Projektuojamos sandėliavimo ir katilinės patalpos. Numatomi kambariai su atskirais sanmazgais. Pirmame aukšte dar numatomos tokios patalpos: maitinimo patalpa su virtuve ir jos pagalbinėmis patalpomis; administracijos, personalo buitinės patalpos, katilinė, garaţas, sandėliavimo, ūkinės patalpos, koridoriai, holas. Mansardoje (antrame aukšte) be apgyvendinti skirtų kambarių – personalui skirta patalpa, holai, koridorius, terasa, balkonas. Esamos gyvenamojo namo dalies stogas, langų, durų angos nesikeičia. Keičiama stogo danga, vienoda visai pastatų grupei. Išardoma viena vidaus pertvara ir mansardoje įrengiamas sanmazgas. Ūkinė esama sodybos dalis iš esmės pertvarkoma, pritaikoma apgyvendinimui. Rekonstruojamas stogas, neviršijant pradiniame projekte numatyto aukščio. Stogo nuolydis – dvišlaitis su 27 laipsnių nuolydţiu, numatyti trikampiai stogo langai. Pastato daliai numatytos langinės. Naujų priestatų nenumatoma. Ūkinėje esamoje dalyje kapitalinės sienos, numatomos papildomos laikančios sienos ir pertvaros. Langų ir durų angos iš esmės nesikeičia. Pirmo aukšto patalpos, skirtos apgyvendinimui (svečių kambariai su sanmazgais) ir maitinimui, koridoriai, suprojektuoti esamojoje ūkinėje pastato dalyje, pritaikyti ţmonėms su negalia, laikantis STR 2.03.01:2001 reikalavimų – bekliūtis durų plotis turi būti ne maţesnis kaip 850 mm. Pastatų grupės išorės apdaila – dekoratyvinis tinkas. Stogo danga – metalinė, čerpių imitacija. Spalvinis sprendimas parodytas pastatų vizualizacijoje. Projektuojama medinių rąstų pirtis vieno aukšto su pastoge. Pirmame aukšte numatyta poilsio, persirengimo, pirties kaitinimo, dušo, sanmazgo patalpos. Vakarinėje pastato dalyje suprojektuota terasa. Pirties stogas dvišlaitis su 40 laipsnių nuolydţiu, stogo danga analogiška gyvenamojo namo stogo dangai. Ūkinės veiklos metu nebus skleidţiama fizikinė ir biologinė tarša. 2.1. TECHNOLOGINIAI PROCESAI ŪKININKO SODYBOS STATYBOJE Ūkininko sodybos statybos metu privaloma laikytis šių reikalavimų: 1. Prieš pradedant nulinio ciklo (pamatų) darbus, nuo pirties uţstatymo, kūdros kasimo, takų įrengimo vietos nustumiamas juodţemis ir sandėliuojamas sąvartoje sklypo ribose. Kasant iškasas ir tranšėjas pamatams, gruntas tolygiu sluoksniu paskleidţiamas ant nuskustos sklypo dalies. Atliekant sklypo gerbūvio darbus, nuskustas juodţemis bei atveţtinis gruntas sukeliamas iki projektuojamų altitudţių (ţiūr. SP-1, 2). Įrengiami papildomi pravaţiavimai, teritorijos - kiemo danga. Sklypas apţeldinamas kultūrine veja, sodinami vaismedţiai ir dekoratyviniai medţiai bei krūmai, kiti ţeldiniai.


2. Ūkininko sodybos, pirties pastato konstrukcijoms numatytos ekologiškai švarios medţiagos: betonas, plytos, mediniai rąstai stabilizuotas polistirolis, akmens vata, izoliuota stoginė skarda. 3. Ūkininko sodybos pastato mūro sienos šiltinamos izoliacine medţiaga ir apmūrijamos silikatinėmis plytomis, po to tinkuojamos. Pastato sienos iš vidaus padengiamos gipskartonio plokštėmis arba tinkuojamos. Visos statyboje naudojamos medţiagos privalo turėti atitikties sertifikatus, išduotus Lietuvos SPSC. 4. Gyvenamo namo patalpas šildyti numatoma kieto kuro katilu, kurio šiluminė galia 12 kW. Patalpų šildymo grindų vamzdynai uţpildyti vandeniu. 5. Gyvenamo namo vandentiekio sistemą numatoma uţmaitinti iš sklype esamo artezinio gręţinio, iš kurio hidroforu, d40 mm ir d32 mm PE vamzdţiais vanduo tiekiamas į pastato buitinius prietaisus. 6. Nesant Ragaudţių kaime fekalinės – buities kanalizacijos tinklų, projektuojami vietiniai nuotekų valymo įrenginiai 7. Paviršinio, lietaus ir tirpsmo vanduo nuo kiemo, sklypo ir pastatų stogų suformuotu paviršiaus nuolydţiu nuvedama link esamo griovio, dalis lietaus nuotekų susigers į ţalią veją.

3. ATLIEKOS Buitinės atliekos saugomos atskirame konteineryje ir sudarius sutartį su atliekų tvarkytoju, pastoviai išveţamos. Vykdant rekonstravimo darbus, numatomas statybinių šiukšlių išveţimas, kaip tai numato LR AM įsakymas „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės“. Satybinės atliekos susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kad neterštu aplinkos ir nesukeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ir kituose uţdarose talpyklose iki jų perdavimo atliekų perdirbėjui. Nepavojingos statybinės atliekos gali būti saugomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Pavojingos statybinės atliekos turi būti saugomos pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus reikalavimus ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jų susidarymo, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir ţmonių sveikatai. Statybvietėje turi būti pildomas pirminės atliekų apskaitos ţurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos pirminės atliekų apskaitos ataskaitos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma statinio statyba, rekonstravimas, remontas ar griovimas, Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Statybinių atliekų apskaitos dokumentai saugomi pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Duomenys apie statybinių atliekų išveţimą įrašomi Statybos darbų ţurnale, kaip nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandţio 30 d. įsakymu Nr. 211 (Ţin., 2002, Nr. 54-2150).


Buitinės atliekos saugomos atskirame konteineryje ir sudarius sutartį su atliekų tvarkytoju, nuolat išveţamos. Statybos metu susidaręs statybinis lauţas išveţamas sudarius sutartį su atliekų tvarkytoju. Statybinės atliekos bus tvarkomos: 1. medţio atraiţos ir skiedros panaudojami kurui; 2. akmens vatos atliekos sandėliuojamos konteineriuose ir baigus statybos darbus išveţamos, sudarius sutartį su įmone uţsiimančia atliekų tvarkymu; Statytojas priduodamas statinį priėmimo komisijai, turi pateikti dokumentus apie faktinį susidariusių atliekų kiekius, rūšis bei jų tvarkymo vietas. Pavojingos atliekos laikomos teritorijoje iki 3 mėn, o nepavojingos – 1 metų. Susidariusių atliekų kiekiai pateikiami 4-oje lentelėje.


Atliekos, atliekų tvarkymas

4 lentelė Atliekų saugojimas objekte Laikymo Didţ. sąlygos kiekis

Atliekos Tech. procesas 1 Statybos metu

Pava-dinimas

kiekis t/d 3

Agreg. būvis t/m 4 3

2 Mišrios statybinės ir griovimo atliekos Ūkininko Nerūšiuotos 0,01 1,0 sodybos buitinės eksploatavimo atliekos metu Ūkininko Dumblas iš 0.0009 0.18 sodybos valymo eksploatavimo įrenginio metu

5 Kietos

Kietos

Kod. atl. sąr. 6 17 09 04

Statist. klasių. kodai 7 12.13

Pavo jingu mas 8 9 Nepav. Konteineris

10 5

20 03 01

10.11

Nepav. Konteineris

0,02

11.11

Nep.

Skystas 19 08 05

Išveţama vieną kartą metuose

Numat. atliekų tvarky-mo būdai 11 Priduos atliekas tvarkančiom organizacijoms Priduos atliekas tvarkančiom organizacijoms Už atliekų tvarkymą bus atsakinga įrenginių eksploatacijai pasamdyta bendrovė


4. VANDUO Geriamos kokybės vanduo bus tiekiamas iš esamo artezinio gręţinio, įrengto namų valdos ribose. Apylinkėje nėra centralizuotų vandentiekio tinklų, todėl geriamojo vandens tiekimą sodybai numatoma organizuoti iš sodybos sklype esamo artezinio gręţinio. Vandens kėlimas numatomas hidroforu. Įvadas numatytas pakloti grunte ţemiau grunto uţšalimo ribos, t.y. –1,80 m gylyje ant smėlio pasluoksnio. Vandentiekio įvadas klojamas iš PE 40,32 mm, PN 10 vamzdţio. Vandens apskaitai numatomas vandens skaitiklis DN25. Artezinio gręţinio sanitarinė apsaugos zona yra 5.0m. Geriamas vanduo bus tiekiamas iš esamo artezinio šulinio. Pagal RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“ vieno gyventojo per parą sunaudojamas vandens kiekis – qmax = 180 litrų. Karšto vandens ruošimas numatomas elektriniame vandens šildytuve. Vandens minkštinimui ir nugeleţinimui ant įvado sumontuoti vandens valymo filtrą, prieš tai atlikus išgaunamo vandens kokybės tyrimus. 5 lentelė

Naudojamo vandens balansas Vandens tiekimo (išgavimo) šaltinis

Vandens naudojimo sritys (tikslai)

Didţiausias valandinis debitas, m3/h

Didţiausias paros debitas, m3/d

Vidutinis metinis kiekis, m3

1

2

3

4

5

V1

Buities reikmėms

1.00

3.40

F1

Buities reikmėms

1.00

3.40

408

408

Taupymo ir apsaugos priemonės 6 Vandens apskaita Vandens apskaita

4.1.NUOTEKOS (BUITINĖS) Buitinių nuotekų valymo įrenginys yra hermetiškas ir nepraleis nuotekų į gruntą. Nuotakynės trasai naudojami plastikiniai PVC vamzdţiai, kurie nekenkia aplinkai ir ţmogaus sveikatai. Visos šulinių ir vamzdţių jungtys bus sandarios, naudojami guminiai sandarinimo ţiedai, kurie neleidţia gruntiniam vandeniui patekti į vamzdyną, o taip pat nepraleidţia uţterštų nuotekų į aplinką. Vamzdžių klojimo gylis ~ iki 2,0 m, i =0.02, 0.01. Buities nuotekų pradiniai maksimalūs uţterštumo rodikliai gali būti iki BDS5 – 380 mg/l; SM – 390 mg/l.


Į paviršinius vandens telkinius išleidţiamų nuotekų pagrindinės uţterštumo normos pagal reikalavimus: Teršiančios medţiagos pavadinimas BDS5 , mgO2/l SM, mg

Įrenginio našumas < 5 m3/d <100000 m3/d

Leidţiama vidutinė metinė koncentracija <25 mg/l < 35 mg/l

Leidţiama max. momentinė koncentracija 35 mg/l 50 mg/l

Kadangi kaime nėra centralizuotų buities nuotekų tinklų, prie gyvenamo namo projektuojami gamykliniai UAB “Traidenis” buities nuotekų valymo įrenginiai NV-4. Parinktas buitinių nuotekų valymo įrenginio galingumas 3.40 m3/d. Kadangi ūkininko sodyboje bus vykdoma veikla – kaimo turizmo paslaugos, tai esant pilnam sodybos uţimtumui nuotekų kiekis gali padidėti, todėl prieš valymo įrenginį projektuojamas rezervuaras su dozavimo siurbliu, kuris leis neapkrauti valymo įrenginio, o nuotekas tolygiai paskirstys į valymo įrenginį. Pokylių metu numatomas maisto ruošimas, todėl virtuvės nuotekoms šalia pastato numatoma riebalų gaudyklė, o iš jos nuotekos bus nuvedamos į projektuojamą valymo įrenginį. Buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai NV-4 montuojami ten, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Į įrenginį turi patekti buitinės arba joms artimos nuotekos iš virtuvės, sanitarinių mazgų bei kitų panašios paskirties patalpų. Negali patekti paviršinės nuotekos nuo stogų, kiemų, garaţų ir kitų nebuitinės paskirties patalpų, vanduo iš baseinų ar kitokių didesnių nei 1 m³ talpyklų, cheminės medţiagos, kurių patekimas į kanalizacijos sistemas nenumatytas pagal jų naudojimo paskirtį (naftos produktai, agrochemija ir panašiai). Įrenginio pranašumai: 1. Išvalo iki 92.5 % teršalų; 2. Patvari, lengva stiklaplasčio konstrukcija (patogi transportuoti); 3. Išvalytas nutekamasis vanduo skaidrus ir bekvapis; 4. Nereikalinga papildoma filtracinė įranga; 5. Dirba tyliai ir neskleidţia kvapo; 6. Minimalios elektros energijos sąnaudos; 7. Nėra vidinių judančių dalių, kurias reikėtų priţiūrėti ar keisti. ĮRENGINIO VEIKIMO PRINCIPAS Įrenginį sudaro dvi centriškai išdėstytos cilindrinės talpos su kūginiais dugnais (50°). Vidinė dalis – aeracinė zona (aerotankas), išorinė dalis – antrinis nusodintuvas . Aeracinės zonos tūris – 3.42 m³. Jos centre įrengtas vertikalusis vamzdis su aeratoriumi. Tiekiant suslėgtą orą iš orapūtės į aeratorių yra pasiurbiamas sutankėjęs veiklusis dumblas iš antrinio nusodintuvo ir dumblo mišinys iš aeracinės zonos. Tokiu būdu sudaromas cirkuliacinis srautas aeracinėje zonoje. Tai leidţia oksiduoti organinius teršalus ne tik veikliuoju dumblu, esančiu skendinčioje būsenoje, bet ir bioplėvelėje, išsivysčiusioje ant bioįkrovos. Be to, cirkuliaciniam srautui tekant ţemyn, sumaţėja ištirpusio deguonies koncentracija, todėl viršutiniuose bioplėvelės sluoksniuose vystosi ne tik organinių teršalų skaidymo procesai, bet ir nitrifikacijos procesai (amonio


azoto suoksidavimas iki nitratų), o apatiniuose sluoksniuose dėl ištirpusio deguonies stokos vystosi denitrifikacijos (deguonies panaudojimas iš nitratų ir nitritų) procesai. To eigoje azoto koncentracija valytose nuotekose sumaţėja apie 50 %; įrenginiuose su įprastine veikliojo dumblo sistema azoto koncentracija sumaţėja iki 20 %. Todėl bioįkrova leidţia išvengti denitrifikacijos įtakos (dumblo išplaukimo) antriniame nusodintuve. Antrinio nusodintuvo paviršiaus plotas – 2.37 m², tūris – 6.5 m³. Veikliojo dumblo mišinys iš aeracinės zonos patenka į antrinio nusodintuvo kūginę dalį, kurioje yra nusėdęs ir sutankėjęs veiklusis dumblas. Filtruojantis dumblo mišiniui per sutankėjusį dumblą sulaikomi ir smulkesni dumblo dribsniai, todėl uţtikrinama maţesnė skendinčių medţiagų koncentracija valytose nuotekose. Valytos nuotekos surenkamos į periferinį lataką. Tolygiai latako briaunos apkrovai išlaikyti prie latako pritvirtinama reguliuojama dantyta briauna. Iš latako nuotekos šalinamos vamzdţiu. Periodiškai į nusodintuvo viršų gali iškilti veikliojo dumblo. Jam sulaikyti, kad nepatektų į valytas nuotekas, įrengiama panardinama pertvara. Kai veikliojo dumblo skendinčioje būsenoje koncentracija padidėja iki 6 g/l, dumblo perteklius atsiurbiamas per aeracinės zonos vamzdį. ĮRENGINIO MONTAVIMAS Biologinis nuotekų valymo įrenginys, kurį sudaro aerotankas ir antrinis nusodintuvas, yra pagamintas iš stiklaplasčio vienoje patalpoje. Įrenginį montuoja UAB TRAIDENIS arba pasamdyta statybos darbus atliekanti įmonė. Įrenginys turi būti statomas projekte numatytoje vietoje. Iškasa įrenginiui kasama ekskavatoriumi. Iškasos šlaitų nuolydis neturi būti maţesnis uţ grunto byrėjimo kampą, kad įrenginio montavimo metu neuţslinktų gruntas. Ekskavatoriumi kasama nepasiekus iškasos dugno altitudės 0.2 – 0.3 m. Toliau kasama rankiniu būdu tam, kad įrenginys atsiremtų ant nejudinto grunto. Pastačius įrenginį į projektinį aukštį tiksliai vertikaliai, tarpas tarp iškasos ir įrenginio palaipsniui 0.2 – 0.3 m sluoksniais uţpilamas smėliu arba ţvyru sutankinant. Kad pilamas gruntas negniuţdytų įrenginio, jis palaipsniui turi būti pildomas vandeniu iki projektinio lygio. Pasiekus minėtą vandens lygį, turi būti sumontuojami valytų nuotekų šalinimo ir valomųjų nuotekų tiekimo vamzdţiai, klojami projektiniais nuolydţiais laikantis vamzdţių klojimo reikalavimų. Baigiant įrenginį uţpilti smėliu ar sutankintu ţvyru, viršutinis grunto sluoksnis 0.2 – 0.3 m uţpilamas juodţemiu. Supilto grunto paviršius turi būti 5-10 cm aukščiau uţ vietovės ţemės paviršių, kad apie įrenginį nesikauptų lietaus ar tirpstančio sniego vanduo. Apţiūros dangčio viršus turi būti apie 10 cm aukščiau supilto ţemės paviršiaus. Jis apsėjamas ţole. Kai gruntinio vandens lygis yra aukščiau įrenginio dugno, statybos metu turi būti šalinamas vanduo iš iškasos, o įrenginys ankeruojamas prie betoninio pagrindo, kurio svoris turi būti didesnis uţ įrenginio kėlimo jėgą gruntiniam vandeniui.


ĮRENGINIO PALEIDIMO – DERINIMO DARBAI Paleidimo – derinimo darbus atlieka UAB TRAIDENIS. Pirmiausia sureguliuojama dantyta persiliejimo briauna, tvirtinama prie valytų nuotekų surinkimo latako taip, kad vanduo persilietų vienodu sluoksniu į lataką. Biologinis procesas gali būti įgyvendinamas dviem būdais: 1. Atveţant veiklųjį dumblą iš normaliai veikiančių biologinių nuotekų valymo įrenginių; 2. Uţauginant veiklųjį dumblą vietoje. ATVEŢANT VEIKLŲJĮ DUMBLĄ Atveţamo dumblo kiekis turi būti apie 1.0 – 1.5 m³, kuriame dumblo koncentracija 4 – 6 g/l. Atveţtas dumblas turi būti supilamas į įrenginį, kuris prieš tai buvo uţpildytas švariu vandeniuvieną parą aeruojamas. Po atveţtojo dumblo supylimo įrenginys turi būti aeruojamas vieną parą ir po to galima pradėti tiekti valomas nuotekas. Šiuo atveju paleidimą galima įgyvendinti bet kuriuo metų laiku. Maţdaug po mėnesio eksploatavimo bus pasiekti reikalaujami valytų nuotekų uţterštumai pagal BDS ir skendinčias medţiagas. Derinimo metu ištirpusio deguonies koncentracija palaikoma ne maţesnė kaip 2 mg/l. UŢAUGINANT VEIKLŲJĮ DUMBLĄ Įrenginį galima paleisti, kai vidutinė paros temperatūra ne maţesnė kaip 10° C. Paleidimo metu įrenginys turi būti uţpildytas valomosiomis nuotekomis ir aeruojamas 3 – 4 paras, kol pasirodys sėdantys veikliojo dumblo dribsniai. Atsiradus dribsniams, pradedamos tiekti nuotekos apie 10 – 20 % kiekiu ir palaipsniui, kas savaitę didinant nuotekų kiekį iki 20 %, kol bus pasiekta projektinė dumblo koncentracija. Kol nėra uţaugusio dumblo negalima visų nuotekų tiekti į valymo įrenginį, nes tokiu atveju neuţauginsime dumblo. Maţdaug po dviejų mėnesių eksploatavimo bus pasiekti reikalaujami valytų nuotekų uţterštumai pagal DBS ir skendinčias medţiagas. Dumblo auginimo metu ir baigiant derinimą ištirpusio deguonies koncentracija paliekama ne maţesnė kaip 2 mg/l. ĮRENGINIO EKSPLOATAVIMAS Įrenginys skirtas buitinėms nuotekoms, patenkančioms iš virtuvės, vonios, tualetų ir kitų panašios paskirties patalpų. Todėl į nuotekas negalima pilti tepalų ir kitų naftos produktų, riebalų (leidţiamas tik nuo indų plovimo patenkantis riebalų kiekis), cheminių medţiagų, kurių patekimas į kanalizacijos sistemas nenumatytas pagal jų naudojimo paskirtį (agrochemija, chlorkalkės ir kitos cheminės medţiagos ypač turinčios chloro). Taip pat negali patekti paviršinės nuotekos nuo stogų, kiemų, drenaţinis vanduo, vanduo iš baseinų, nes minėtieji vandenys paţeistų įrenginio hidraulinį reţimą. Orapūtė gali būti įrengiama sausoje ir vėdinamoje patalpoje, o statant lauke, ji turi būti talpinama specialioje dėţėje. Periodiškai reikia tikrinti, ar švarus oro filtras, ar nekaista orapūtė. Eksploatavimą gali atlikti UAB TRAIDENIS sudarius sutartį su savininku arba pats namo savininkas. Eksploatavimo metu periodiškai (kas ketvirtį) sekama: a) ištirpusio deguonies koncentracija (išmatuojama portatyviniu eksimetru), kuri turi būti ne maţesnė kaip 2 mg/l;


b) veikliojo dumblo koncentracija skendinčioje būsenoje: ji nustatoma periodiškai tūriniu metodu – matavimo cilindre po 30 min. sodinimo dumblas gali uţimti iki 60 % tūrio, kai tūris pasiekia 60 %, dumblas atsiurbiamas per vamzdį, sumaţinant vandens lygį įrenginyje apie 0.4 – 0.5 m; c) išplaukusio dumblo sluoksnio storis; kai dumblo sluoksnis pasiekia 1 – 2 cm, dumblas nugraibomas kaušu rankiniu būdu. Išvalytos nuotekos perpumpuojamos į išleidimui skirtą vietą, šiuo atveju į griovį.

Pastaba: galima parinkti ir kitos firmos, to paties galingumo ir išvalymo laipsnio bei sertifikuotus valymo įrenginius. Techniniai ekonominiai rodikliai: Veiklos rūšis

- gyvenamas namas kaimo turizmo sodyba Ţmonių skaičius - 19 ţmonių Vandens suvartojimas gyventojui - 180 l/p Bendras vandens suvartojimas - 3420 l/p Vandens šaltinis - esamas artezinis gręţinys Projektuojamas buotekų valymo įrenginys - NV-4 Nuotekų kiekis - 3.40 m3/d Liekamasis apvalytų nuotekų uţterštumas: - BDS5 - 25 mg/l; - SM - 30 mg/l; Išvalytų nuotekų priimtuvas - griovys;

Remiantis LR vyriausybės nutarimo „Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos“ 64 punktu numatoma apsaugos zona buitinių nuotekų valymo įrenginiui – 10,0m . Mėginių paėmimui uţ buitinių nuotekų valymo įrenginio projektuojamas mėginių paėmimo šulinys su uţdaromąja armatūra (MPŠ). Duomenys apie nuotekas ir jų valymą pateikiamos 7, 8 lentelėse.


Nuotekų ir teršalų balansas Nuotekų Nuotekų kiekisdidžiausias surinkimo susidarymo Nuotekų didžiausias sistemos šaltiniai valandinis, paros, m3/d eilės Nr., m3/h sistemos paskirtis 1 2 3 4 Ūkio-buities 1. 3.40 poreikiai

7lentelė užterštumasteršalo kiekis Apskaitos priemonės vidutinis Susidariusių teršalo (nevalytų) teršalonuotekų koncentracija, metinis, pavadinimas mg/l didžiausia vidutinė t/d t/m m3/m momentinė paros (kg/d) (kg/m) 5

6 SM BDS5

408

Duomenys apie nuotekų valymą ir išleidimą Nuotekų Išleistuvo Nuotekų Nuotekų valymo Valymo surinkimo apibūdinimas, priimtuvas būdas įrenginių sistemos vieta našumas m3/met m3/d eilės Nr. (atstumas nuo us žiočių, koordinatės) ir eilės Nr.

7

8 390 330

9 0.0013 0.00112

10 0.159 0.135

11

8 lentelė Susidar ančio dumblo t/m , šlamo aprašy mas, kiekis

Teršalų kiekis valytose nuotekose koncentracija, mg/l teršalo kiekis

1

2

3

4

5

6

7

1.

Buitinės nuotekos

GRIOVYS

UAB „Traidenis” buitinių nuotekų valymo įrenginiai

408

3.4

SM BDS5

viduti nė paros

vidu tinė meti nė

ma ks. mo me nti nė

t/d

8

9

10

11

12

13

30 25

50 35

0.00017 0.000119

0.01224 0.0102

Skystas


4.2.

LIETAUS NUOTEKOS

Lietaus nuotekos nuo stogų (1028 m2) surenkamos ir nuvedamos į sklype esamą griovį. Lietaus vandens kiekis nuo stogo skaičiuojamas: Q=q20×K×F kur: q20 – lietaus intensyvumas 20 l/s×ha K – koef. nuotėkio asfaltui 0,95 F – paviršiaus plotas ha Q=90×0,95×F (l/s), Q=90×0,95×0,1028=8.80 l/s Paviršinio vandens nuotekų metinio kiekio skaičiavimas: W1=10×H×Y×F×K kur: H – metinis kritulių kiekis (Panevėţyje 596 mm) Y – paviršiaus nuotekų koeficientas Y= 0,8; F – dangų plotas; K – koef. išveţant sniegą iš teritorijos – 0,87 neišveţant sniego iš teritorijos – 1,0 W1=10×596×0,80×0,1028×1,0= 490.15m³/metus W2= 10×67,6×0,80×0,1028×1,0= 55.59m³/parą (maksimalus) Lietaus nuotekos nuo teritorijos 20616m² (ţalia veja, ţvyras, dekoratyvinė skaldytų akmenų danga, betono trinkelių danga) bus surenkamos kiemo atvirų latakų pagalba iki griovio pagal sklypo vertikalinį planą, dalis lietaus nuotekų susigers į ţalią veją, kadangi tai nebus uţterštas vanduo nes visa teritorija nepriskiriama prie galimai teršiamų teritorijų. Metinis vandens kiekis nuo teritorijos: W = 10 · H · Y · F · k , m³/metus; H – vidutinis daugiametis metinis kritulių kiekis, mm (priimama pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis); Y – paviršinio nuotekio koeficientas (neturint tikslios informacijos priimama Y = 0,4); k – paviršinio nuotekio koeficiento pataisa, įvertinant sniego išveţimą. Jei sniegas išveţamas, k=0,85, jei neišveţamas, k=1. F- teritorijos plotas, 20616 m² W = 10 · 596 · 0,4 · 2.0616· 1 = 4914.85 m³/metus; Paros vandens kiekis nuo teritorijos: W = 10 · 67.60 · 0,4 · 2.0616 · 1 = 557.46 m³/d;


Klojant plastmasinius vamzdţius būtina gerai sutrombuoti gruntą. Išlyginimui ir uţpildui naudojamų medţiagų dalelių dydis neturi viršyti 16mm (smėlis). Ţemės paviršiaus altitudes ir įgilinimus tikslinti statybos vietoje.

5. APLINKOS ORAS Projektuojami statiniai – nuotekų tinklai ir valymo įrenginiai - nėra susiję su ūkine veikla, dėl kurios į aplinkos orą išmetami teršalai. Taip pat neprojektuojami statiniai, kuriuose planuojama įrengti > 0,12 MW šiluminio našumo stacionarius degimo įrenginius, todėl šis skyrius plačiau neruošiamas. Atmosferos teršimo šaltinių projektuojamuose pastatuose nėra.

6. DIRVOŢEMIS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ Planuojamos ūkinės veiklos metu nenumatoma dirvoţemio tarša iš stacionarių ar mobilių taršos šaltinių ir fizinis (mechaninis) poveikis dirvoţemiui. Prieš kasant tranšėjas ūkio-buities nuotekų vamzdynams, buitinių nuotekų valymo įrenginiui kasimo zonoje nuimamas derlingas 20 cm storio ţemės sluoksnis, kuris sustumiamas į atskiras krūvas ir saugomas. Augalinį dirvoţemio sluoksnį su kasamu gruntu vienoje krūvoje sandėliuoti draudţiama. Kasant tranšėjas ţemė sandėliuojama išilgai visos tranšėjos 3 m atstumu nuo jos. Paklojus inţinerinius tinklus, tranšėjos uţpilamos iškasta ţeme. Ant viršaus paskleidţiamas išsaugotas derlingos ţemės sluoksnis.

7. ŢEMĖS GELMĖS Nuotekų tinklų ir valymo įrenginių statybos metu ţemės gelmių ištekliai nenaudojami ir geologiniai procesai ( nuošliauţos, erozija, sufozija, karstas ) neplanuojami, todėl ši dalis plačiau neruošiama. 8. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ Planuojamos ūkinės veiklos vietovėje ar greta jos nėra įsteigtų ir potencialios Europos Bendrijos svarbos teritorijų ir jose europinės svarbos natūralių buveinių bei kitų saugomų teritorijų. Esami saugotini medţių ir krūmų ţeldiniai, augantys ne miško ţemėje ir reljefas bus saugomi. Nagrinėjamoje teritorijoje nėra į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių radaviečių ar augimviečių, todėl ši dalis plačiau neruošiama. Esami ţeldiniai – uosialapiai klevai ir krūmai šalia sodybos teritorijos. Yra nedidelė kūdra. 9. KRAŠTOVAIZDIS


Sklypas tvarkomas nepaţeidţiant esamo natūralaus landšafto ir gretimų teritorijų.

10. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ 2. Vandens suvartojimo normos RSN 26-90 3. STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inţinerinės sitemos. Lauko inţineriniai tinklai“ 4. Nuotekų tvarkymo reglamentas. LR AM 2006 m. geguţės 17 d. įsakymas Nr.D1. 5. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas LR AM 2006-09-11 įsakymas Nr.D1-412. 6. LR Aplinkos apsaugos įstatymas (Ţin.1992, Nr.5-75; Ţin.2000, Nr.39-1093, Ţin.2004, Nr.60-2121). 7. LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr.343 „Specialios ţemės ir miško naudojimo sąlygos“ (red.Nr,1640, 1995-12-29) 8. LR Vyriausybės nutarimas 1995-08-14 Nr.1116 Dėl paţeistos ţemės rekultivavimo ir derlingo sluoksnio išsaugojimo. 9. Atliekų tvarkymo įstatymas . 10. LR AM įsakymas Nr.D1-637 Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo. 11. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisyklės, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-586.

11. PRIEDAI 1. Buitinių nuotekų valymo įrenginio schema ir aprašymas, atitikties deklaracija ir kiti dokumentai. 12. BRĖŢINIAI: 8. Sklypo planas. M1:500 9. Suvestinis genplanas su projektuojamais ir esamais inţineriniais tinklais M1:500

sdffds  

fssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfdfssdfd

Advertisement