10
Albert Speer
1905 metų kovo 19 dieną, sekmadienį, 12 valandą Manheime gimiau aš. Netolimos Kristaus bažnyčios varpo gaudesį nustelbė pavasarinės audros griaustinis, dažnai pasakodavo mama. 1892-aisiais, sulaukęs dvidešimt devynerių ir ėmęs dirbti savarankiškai, mano tėvas buvo vienas užimčiausių architektų Manheime, anuomet klestėjusiame Badeno pramoniniame mieste. Kai 1900-aisiais vedė pasiturinčio Mainco prekybininko dukterį, jau buvo sukaupęs gražaus turto. Mūsų buto, esančio viename tėvo Manheimo namų, stambiosios buržuazijos stilius atspindėjo tėvų sėkmę ir autoritetą. Dideli geležiniai vartai, puošti arabeskiniais apkaustais, vėrėsi į įspūdingą namą, kurio kieman galėjo įvažiuoti automobiliai. Mašinos sustodavo priešais laiptus, prideramus turtingai įrengtiems namams. Tiesa, mums, vaikams – dviem mano broliams ir man, – tekdavo naudotis užpakaliniais laiptais. Šie buvo tamsūs, statūs, siauri ir gan neišvaizdžiai baigėsi galiniame koridoriuje, tačiau ištaigingoje, kilimais išklotoje laiptinėje vaikams nebuvo kas veikti. Vaikų karalystė driekėsi užpakalinėje namo dalyje – nuo mūsų miegamųjų iki salę primenančios virtuvės. Toliau patekdavai į gerąją keturiolikos kambarių buto dalį. Iš olandiškais baldais apstatyto vestibiulio, kuriame stovėjo židinio muliažas iš vertingų Delfto koklių, svečiai būdavo palydimi į didelį kambarį su prancūziškais baldais, aptrauktais ampyro stiliaus medžiaga. Ligi pat šiol geriausiai prisimenu daugiažvakius spindinčius krištolinius sietynus ir žiemos sodą, kuriam skirtus baldus ir augalus tėvas supirko 1900 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje: gausiai drožinėtus indiškus baldus, rankomis siuvinėtas užuolaidas ir kilimu užklotą kanapą, palmes ir egzotiškus augalus, žadinančius slaptingai svetimą pasaulį. Čia mano tėvai pusryčiaudavo, čia tėvas mums, vaikams, ruošdavo bandeles su kumpiu iš savo gimtinės Vestfalijos. Nors prisiminimai apie šalimais esančią svetainę jau išblėsę, dailylentėmis iškaltas, neogotikinis valgomasis išsaugojo žavesį. Prie šventinio stalo galėdavo susėsti daugiau nei dvidešimt asmenų. Čia buvo švenčiamos mano krikštynos, čia dar ir šiandien vyksta šeimos šventės.