ponas smirdžius
Susigūžė vos ištarusi šiuos žodžius. Kokios nesąmonės! Kaip jo diena gali būti graži? Juk jis tik senas dvokiantis valkata, be to, danguje jau kaupiasi juodi debesys. Pasijutusi nejaukiai Chloja žengė kelis žingsnius gatve tolyn. – Vaikeli, kas tau ant nugaros? – šūktelėjo jai pavymui ponas Smirdžius. – Kas man ant nugaros? – paklausė Chloja ir dirstelėjo sau per petį. Tuomet ištiesė ranką ir nuplėšė nuo striukės popiergalį. Įsmeigė į jį akis. Popieriaus skiautėje riebiomis juodomis raidėmis buvo užrašytas žodis
N EV Y K Ė L Ė! Koks pažeminimas! Chlojai suspaudė širdį. Matyt, tą raštelį einant iš mokyklos prilipdė Rozamunda, šauniųjų mergaičių šutvės vadeiva. Rozamunda nuolat ujo Chloją: šaipėsi, kad ši mėgsta saldumynus, kad nėra tokia turtinga kaip kitos mokinės, kad jos nenori priimti nė viena žolės riedulio komanda. Šiandien po pamokų Rozamunda keliskart pliaukš20