Kaip tinkamai naudotis savo protu. Kritinio mąstymo pratybos by knygos.lt

Kaip tinkamai naudotis savo protu kritinio mąstymo pratybos

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-466-927-9

Įvadas

Dėl informacijos gausos ir abejotino jos patikimumo šių laikų žmogui kyla naujų poreikių: turėti aiškius orientyrus, priimti teisingus sprendimus, nesileisti apgaudinėjamam, nepriklausyti nuo kitų nuomonės ar poveikio. Šiems poreikiams tenkinti reikia tam tikrų įrankių, kitaip tariant – gebėjimų. Vienas iš svarbiausių – kritinio mąstymo gebėjimas. Žvelgiant praktiškai, tai ne tik gebėjimas, bet ir kasdienis įprotis remtis faktais ir patirtimi, o ne lūkesčiais ir nuomonėmis, padedantis nepaklysti prieštaringos informacijos labirintuose ir apsaugantis nuo intelektinės sumaišties. Taigi, stengdamasis mąstyti kritiškai, žmogus ugdo įprotį naudoti protą pagal jo prigimtinę paskirtį.

Gebėjimą kritiškai mąstyti galima lavinti ir aktyviai, tikslingai treniruoti dedant pastangas. Šioje knygoje pateikiama teorinė medžiaga bei praktinės užduotys kaip tik ir yra skirtos tokioms kritinio mąstymo treniruotėms. Stropus praktikuotojas, atlikęs visas pratybų užduotis, galės didžiuotis stipriais ir plastiškais kritinio mąstymo raumenimis, o kasdieniame gyvenime jos:

• padės suprasti, kaip analizuoti argumentus ir vertinti jų pagrįstumą;

• išmokys pastebėti logikos klaidas;

• ugdys gebėjimą spręsti praktines problemas ir racionaliai vertinti sprendimus;

• lavins gebėjimą atskirti faktus nuo nuomonių ir objektyviai vertinti informaciją;

• ugdys atsparumą manipuliacijoms ir nepriklausomybę nuo poveikių.

Kritinio mąstymo pratybas sudaro 9 temos, 7 testai ir daugiau nei 80 užduočių. Žingsnis po žingsnio keliaudami nuo vienos temos prie kitos atskleisite ir sustiprinsite įvairias kritinio mąstymo galias. Ir galų gale padarysite tvarką savo galvoje. Meditacijos technikos padeda nuraminti mintis, o kritinis mąstymas tas nuramintas mintis nukreipia norima vaga, kitaip tariant, išmoko valdyti mąstymo procesus taip, kad jie kurtų nebe chaosą, o prasmingus intelektinius produktus.

Kritinio mąstymo pratybų temos:

• Intelektinis smalsumas

• Intelektinis kuklumas

• Mąstymo praktiškumas

• Mąstymo sąmoningumas

• Įžvalgumas

• Intelektinis sąžiningumas

• Kūrybiškumas

• Intelektinė laisvė

• Intelektinė empatija

Linkiu įdomios kelionės po spalvingą kritinio mąstymo pasaulį.

KRITINIO MĄSTYMO

SAMPRATA

Kiekvieną dieną mes susiduriame ne tik su gausiu informacijos srautu, bet ir su daugybe nuomonių. Kartais sunku atskirti, ką reikėtų priimti kaip faktą, o kur tėra kažkieno nuomonė, susidaryta vadovaujantis asmeniniais interesais.

Kasdien susiduriame su įvairiausiais požiūriais, įsitikinimais, idėjomis, girdime viena kitai prieštaraujančias išvadas. Kad išvengtume sumaišties ir netikusių pasirinkimų, turime gebėti nuspręsti, kuo pasitikėti, kuri tiesa tiesesnė, ir žinoti, kuo remdamiesi mes taip nusprendėme. Kad pajėgtume tai atlikti, mums reikia kritiškai mąstyti. Priimdami kasdienius sprendimus, kritinio mąstymo įrankius neretai taikome nesąmoningai, apie juos nė nesusimąstydami. Iš esmės mes nuolat vertiname gautos informacijos patikimumą, priimame gausybę sprendimų, darome vienokius ar kitokius pasirinkimus remdamiesi... Kuo? Vieni tai vadina gyvenimiška patirtimi, kiti – sveiku protu, treti – intuicija. Mes perkame konkrečią prekę, atsirinkę ją iš keliasdešimties kitų, ir tai darome kone automatiškai. Ar kada susimąstėte, kodėl perkate būtent tą dantų pastą ar būtent tos rūšies duoną? Ar todėl, kad ši duona jums

skaniausia, ar todėl, kad ji pigiausia, o gal todėl, kad matėte įtikinamą reklamą per televiziją: „Mūsų duonos kepykloje tik per šimtmečius patvirtinti receptai!“? Įsivaizduojate, kiek nesąmoningų kritinio mąstymo mikrojudesių turėjote atlikti, kol susiformavo automatinis maisto produktų sumetimo į prekių krepšelį ritualas?

Taigi, tam tikrą kritinio mąstymo gebėjimą turi kiekvienas žmogus. Kiekvienas sąmoningai ar mažiau sąmoningai, tarsi savaime, atlieka kritinio mąstymo veiksmus: analizuoja, vertina, lygina, tikrina faktus. Klausimas tik – kaip plačiai ir kaip aktyviai tie veiksmai atliekami ir kiek gyvenimo sričių jie aprėpia. Kartais tenka stebėti įdomų reiškinį: kai kada žmogaus kritinio mąstymo gebėjimas reiškiasi tik kurioje nors vienoje srityje, pavyzdžiui, profesinėje, o kitose gyvenimo srityse tvyro chaosas ir nuolatiniai klaidingi pasirinkimai – kritinio mąstymo įrankiai jose tarsi nebeveikia. Tarkime, žmogus kuo puikiausiai orientuojasi politinėse aktualijose, uoliai ieško patikimos informacijos, lygina ir analizuoja informacijos šaltinius, kuo puikiausiai įžvelgia politines intrigas, kitaip sakant, tankiame politinių interesų miške geba įmatyti ir atskirus medžius. Bet visai kitokia situacija jo romantinių santykių srityje – ten nebelieka nei įžvalgos, nei logikos, nei sąmoningumo. Kritinio mąstymo gebėjimas ima ir išgaruoja. Kad taip neatsitiktų, įprotis kritiškai mąstyti privalo būti stiprus, sąmoningas ir, pageidautina, niekada nedingstantis. Nes šis gebėjimas ne tik palengvina gyvenimą, bet ir ugdo stiprią asmenybę, turinčią aiškias vertybes ir tvirtą stuburą.

Pats terminas „kritinis mąstymas“ pirmą kartą buvo pavartotas Johno Dewey veikale „How We Think“ (1910). J. Dewey apibūdino kritinį mąstymą kaip „aktyvų, atkaklų ir rūpestingą bet kurios tikėjimo ar tariamos žinios analizavimą, atsižvelgiant į pagrindą, kuriuo ji grindžiama, ir tolesnes išvadas“. Remiantis J. Dewey pasiūlytu kritinio mąstymo apibrėžimu anksčiau minėtus nesąmoningus mikrojudesius būtų sunku pavadinti „aktyviu, atkakliu ir rūpestingu analizavimu“. Vėlesni kritinio mąstymo tyrėjai suformulavo savus kritinio mąstymo apibrėžimus, išryškindami vis kitas šio kompleksinio gebėjimo sudedamąsias dalis. Gebėjimo, kuris, viena vertus, yra natūralus ir įprastas, o kita vertus, galėtų būti priskiriamas ir aukštesnei intelektinei veiklai. Viskas priklauso nuo to, kiek šis gebėjimas yra išlavintas ir kaip aktyviai bei plačiai yra taikomas kasdieniame gyvenime. Kritinio mąstymo nauda

Jeigu reikėtų apibūdinti žmogų, gebantį kritiškai mąstyti, būtų galima sakyti, kad kritiškai mąstantis žmogus nėra linkęs plaukti pasroviui, jis nesibodi paklausti ar pasidomėti. Jis nelinkęs pritarti įsigalėjusiai nuomonei ir aklai paklusti autoritetui, todėl tokį žmogų būtų galima pavadinti „nepatogiu“. Vis dėlto, nepaisant šio tariamai neigiamo bruožo, kritiškai mąstantis žmogus turi daug daugiau pra-

našumų. Jam būdingas budrus protas ir drąsa diskutuoti, jis turi ir gali pagrįsti savo nuomonę ir nesileidžia manipuliuojamas. Dar kritinio mąstymo gebėjimas siejamas su nuostata tyrinėti pasaulį su vaikišku naivumu, nevengiant klausti, atrodytų, akivaizdžių dalykų – kritiškai mąstantis žmogus yra atviras išgirsti atsakymus, kurių nežino, nes nėra linkęs vadovautis išankstinėmis nuostatomis. O svarbiausia – kritinis mąstymas yra pozityvus ir neturi nieko bendro su negatyviu požiūriu į gyvenimą ir visa ko neigimu. Mąstyti kritiškai – tai nereiškia visus ir viską kritikuoti. Priešingai – kritinis mąstymas skatina išklausyti kito žmogaus argumentus, megzti dialogą, atveria žmogaus sąmonę gilesniam supratimui.

Kritinio mąstymo nauda akivaizdi ir psichoterapiniu požiūriu. Kritiškai mąstančio žmogaus psichika lankstesnė, jis rečiau įstringa išankstinėse nuostatose, adekvačiau priima gyvenimo iššūkius, nepervertina savo intelektinių galių, todėl leidžia sau klysti, abejoti, o svarbiausia – klausti ir prašyti patarimo. Kita vertus, kritinis mąstymas apsaugo nuo bejėgystės, nevilties, problemų katastrofizavimo, nes neleidžia nuvertinti galios ką nors keisti.

Kalbant apie kritinio mąstymo naudą svarbu pabrėžti ir tai, kad kritinis mąstymas – tai puiki apgaulės, saviapgaulės ir paklydimų prevencija. Mūsų požiūrius ir vertinimus, o kartu ir elgesį bei pasirinkimus dažniausiai veikia šalies kultūra, žiniasklaida, politinės tendencijos ar ideologinės mados, vaikystėje perimti reikšmingų suaugusiųjų elgesio modeliai bei šeimos kultūros ypatumai, tad jei neturėtume

gebėjimo kritiškai mąstyti, ko gero, taptume bevaliais, bejėgiais piliečiais, su minia bėgančiais paskui garsiau šaukiantį, nebežinančiais, kuo pasitikėti ir kokiomis vertybėmis vadovautis.

Stokodami kritinio mąstymo mes imame painioti „mokymą su mokymusi, perėjimą į aukštesnę klasę – su išsilavinimu, diplomą – su kompetencija, o iškalbą – su gebėjimu pasakyti ką nors naujo“, – teigia austrų filosofas Ivanas Illichius. Maža to, stokodami kritinio mąstymo mes imame painioti meilę su kontrole, prabanga dvelkiantį gyvenimo būdą su gera finansine padėtimi, pasitikėjimo savimi persmelktą intonaciją su dalyko išmanymu ir pan.

Kritinio mąstymo stoka lemia dar keletą gyvenimo kokybę smukdančių padarinių:

1. Neturintis įpročio kritiškai mąstyti žmogus pernelyg pasikliauja savo prisiminimais. Deja, jie nėra tikslūs ir stabilūs. Remdamasis savo prisiminimais, jis daro toli siekiančias išvadas, apipina jas išankstinėmis nuostatomis, tai yra tariamais „žinojimais“, kaip čia viskas veikia, ir prisikuria įvairiausių (dažniausiai neigiamų) pasaulio tvarką nusakančių apibendrinimų, pavyzdžiui: „Visi vyrai kiaulės“, „Visi verslininkai vagys“, „Visos moterys neištikimos.“

2. Nemąstant kritiškai, formuojasi polinkis neigti išorinę įtaką mūsų sprendimams arba apskritai nematyti, kad mūsų pasirinkimus lemia ne racionalūs argumentai ar faktai, o tiesiog baimės ar kompleksai.

3. Stokojant kritinio mąstymo išsikreipia ateities prognozės ir puoselėjami nerealūs lūkesčiai. Žmogui gali atrodyti, kad ateityje jis tikrai praturtės (numes svorio, pradės savo verslą, išmoks profesionaliai skambinti pianinu), nes jau daug metų tuo domisi. Ir nesvarbu, kad ilgametis domėjimasis neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų, – žmogus vis tiek tikisi, kad ateityje viskas bus kitaip.

4. Kritinio mąstymo stoka skatina perimti svetimas nuomones ir įsitikinimus, kalbėti ne savais žodžiais, remtis autoritetu, net neįsitikinus, ar to autoriteto teiginiuose yra tiesos. Pavyzdžiui, paklaustas, kodėl nesiima jokių veiksmų savo finansinei padėčiai pataisyti, žmogus atšauna, kad viskas bus taip, kaip turi būti, nes jam taip sakiusi būrėja ir jis jos žodžiais pasitikintis.

Vyrai ir moterys turėtų būti mokomi kritiškai mąstyti.

Tai vienintelė mūsų garantija prieš paklydimus, apgaules, prietarus ir neteisingą savęs pačių ir savo žemiškosios egzistencijos suvokimą. Ugdymas yra geras tiek, kiek jis suteikia gerai išlavintą gebėjimą kritiškai mąstyti.

WILLIAM GRAHAM SUMNER

Kritinio mąstymo lavinimo tikslai

„Mums trūksta smalsių žmonių. Mums reikia daugiau drąsių žmonių bendruomenių, kur būtų ugdomas ne siekis būti teisuoliu, o įžvalgumas“, – knygoje „Kaip užauginti kritiškai mąstančius vaikus“ rašo garsi amerikiečių edukatorė Julie Bogart.

Žvelgdama per savo profesinę prizmę, šiam J. Bogart teiginiui visiškai pritariu. Pirmiausia todėl, kad kritiškai mąstyti išmokyti vaikai mažiau laiko praleis psichologų kabinetuose, nes gebės drąsiau žvelgti į gyvenimą, ir dar todėl, kad kritiniam mąstymui būdinga drąsa ir įžvalgumas apskritai yra veiksmingi vaistai nuo daugelio psichologinių negalavimų. Pavyzdžiui, nuo tokių kaip neryžtingumas, nepasitikėjimas savimi ar polinkis į saviapgaulę.

Kritinis mąstymas skatina abejoti peršamomis visuotinai priimtinomis idėjomis, ragina kelti pagrįstus klausimus ir kryptingai, nuosekliai ieškoti atsakymų į juos. Kad ir į tokį paprastą klausimą, gana dažnai nuskambantį psichologo kabinete: „Ką man daryti, kad jausčiausi laimingesnis?“ Pasinaudodamas kritinio mąstymo įrankiais ir gebėjimais, į šį ir panašius klausimus žmogus pats galėtų rasti atsakymą.

Pagrindinį kritinio mąstymo ugdymo tikslą – padėti žmogui tapti brandesne, drąsesne ir sveikesne asmenybe –galima išskaidyti į smulkesnius, konkretesnius tikslus, kurie neretai sutampa su terapiniais, pavyzdžiui:

• Stiprinti sąmoningumą ir autonomiją. Kritinis mąstymas padeda atsiriboti nuo kitų žmonių nuomonių, skatina tikrinti „savaime suprantamas“ tiesas ir priimti nepriklausomus sprendimus.

• Mokėti įvertinti įrodymus ir atpažinti šališkumą. Tai leidžia priimti pagrįstus ir objektyvius sprendimus.

• Būti sąžiningam. Kritinis mąstymas neapsiriboja tik kitų nuomonių vertinimu, jis taip pat reikalauja ir sąžiningos savo pačių idėjų patikros.

• Išlikti smalsiam. Kritinis mąstymas skatina nuolat tyrinėti pasaulį, klausti ir kelti hipotezes siekiant geriau suprasti reiškinius ir priimti pagrįstus sprendimus.

• Žinias taikyti praktiškai. Kritinis mąstymas reikalauja remtis žiniomis apie pasaulį siekiant susidaryti pagrįstą ir tvirtą nuomonę ar priimti sprendimus.

• Augti ir tobulėti. Kritinis mąstymas – tai procesas, kuris leidžia nuolat koreguoti savo įsitikinimus ir požiūrius, taikantis prie naujos informacijos ir patirties.

• Lavinti savo kūrybiškumą ir įžvalgos galią. Kritinis mąstymas yra kūrybiškumo ir įžvalgų šaltinis, padedantis spręsti problemas ir ieškoti naujų sprendimų konstruojant prasmingą tikrovę.

Bet kuris iš šių tikslų gali būti pasiektas lavinant kritinį mąstymą. Ir atvirkščiai – siekiant bet kurio iš šių tikslų galima sustiprinti ir savo kritinio mąstymo gebėjimą. O svarbiausia yra tai, kad siekiant bet kurio iš šių tikslų neišvengiamai stiprėja ir psichikos sveikata, o tai reiškia, kad slopsta psichologinių negalavimų simptomai. Todėl tai dar viena labai

svarbi paskata susitelkti į kritinio mąstymo lavinimą ir kasdienį praktikavimą.

Kritinio mąstymo

elementai

Šiuolaikinis homo sapiens mąsto kasdien, nuolatos, netgi

miegodamas – taip veikia mūsų smegenys. Jos visada dirba, mintis veja mintį, ir jei kas staiga mūsų paklaustų, apie ką mąstai, mes visada rastume ką atsakyti – apie tai, kokie darbai laukia rytoj, apie nenuspėjamus orus, apie santykius su vaikais... Mąstymo temų sąrašas – begalinis. Kartais įsigudriname mąstyti apie kelis dalykus vienu metu. Kartais net pervargstame nuo savo mąstymo ir tuomet iškyla vadinamoji perteklinio mąstymo (overthinking) problema. Tačiau nei nenutrūkstamas mintijimo srautas, nei naujos informacijos virškinimas, nei įtemptas minčių apie problemas gromuliavimas nėra kritinis mąstymas. Nes kritinis mąstymas – tai kryptingas, valingas ir sąmoningas intelektinis darbas.

Kad savo mąstymą galėtume vadinti kritiniu, jis turi būti sukonstruotas iš tam tikrų elementų naudojantis specialiais įrankiais.

Pagrindiniai kritinio mąstymo elementai:

• Intelektinis smalsumas

• Intelektinis kuklumas

• Mąstymo praktiškumas

• Mąstymo sąmoningumas

• Įžvalgumas

• Intelektinis sąžiningumas

• Kūrybiškumas

• Intelektinė laisvė

• Intelektinė empatija

Pagrindiniai kritinio mąstymo įrankiai:

• Dėmesys faktams

• Priežasčių analizė

• Išvadų logikos patikra

• Konteksto tyrimas

• Aiškumo siekis

• Tikrinimas ir peržvalga

Kritinio mąstymo tyrėjas Robertas H. Ennisas kritinio mąstymo įrankius pavadino akronimu FRISCO (focus, reasons, in-

ference, situation, clarity, overview). Šie įrankiai padeda struktūruoti mąstymo procesą ir įvertinti mąstymo rezultatus.

• Focus (Dėmesys) – tai aiškiai sufokusuotas ir į pagrindinę problemą ar klausimą sutelktas dėmesingumas. Jis padeda atskirti svarbius klausimus nuo nereikšmingų ir nesiblaškant, nuosekliai siekti atsakymo į konkretų klausimą.

• Reasons (Priežastys) – tai pagrįsti argumentai ir įrodymai, kodėl vienokia ar kitokia nuomonė yra teisinga, kodėl vienas ar kitas teiginys yra pagrįstas.

• Inference (Išvados) – tai logiškos išvados, išplaukiančios iš pateiktų duomenų ar argumentų.

• Situation (Situacija) – tai pateikiamos informacijos kontekstas, su apmąstomu klausimu susijusios aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimams ir mąstymo procesui. Tai apima ir emocinius bei kultūrinius veiksnius, galinčius formuoti nuomonę ar daryti įtaką sprendimui.

• Clarity (Aiškumas) – tai aiškus ir suprantamas minčių dėstymas. Kritinis mąstymas reikalauja, kad žmogus gebėtų savo idėjas ir argumentus išsakyti taip, kad kiti juos lengvai suprastų. Tai padeda išvengti painiavos ir nesusipratimų.

• Overview (Peržvalga) – tai žvilgsnis į problemą ar situaciją platesniu kampu, aprėpiant visus svarbius aspektus. Šis įrankis padeda matyti didesnį vaizdą ir išvengti perteklinio susitelkimo tik į vieną problemos pusę. Taip pat tai leidžia geriau suprasti, kaip įvairūs elementai susiję tarpusavyje.

Vieni iš didžiausių kritinio mąstymo privalumų – intelektinė laisvė ir kūrybiškumas. Tai reiškia, kad kiekvienas kritiškai mąstantis žmogus gali atrasti ir pasirinkti savus kritinio mąstymo įrankius. Kliūtys kritiniam mąstymui

Yra keli „itin nemalonūs“ kritinio mąstymo elementai, kurių žmogiškoji prigimtis kaip įmanydama stengiasi išvengti, nors jie yra nepaprastai svarbūs. Vienas iš jų – intelektinis kuklumas. Jis atveria žmogaus sąmonę senų įsitikinimų permąstymui, naujų požiūrio kampų paieškoms, nes, būdamas kuklus, žmogus, kaip sakė Sokratas, žino, kad nieko nežino, ir drįsta abejoti savo žinojimo absoliutumu bei kelti klausimus. Į intelektinio kuklumo sąvoką įeina ir intelektinis netingėjimas: jei jau žinau, kad galbūt kažko nežinau, keliuosi nuo savo mėgstamo fotelio ir einu ieškoti papildomos informacijos, aš nesirenku šabloniškų atsakymų ir nesiremiu daugumos nuomone vien dėl to, kad taip paprasčiau, saugiau ir patogiau.

„Mes išpuošėme savo mąstymo erdvę mėgstamomis spalvomis ir pastatėme joje didelį patogų krėslą, kuriame sėdime ir mėgaujamės savo suformuota nuomone. Paprašyti, kad kas nors mąstytų plačiau, – tai kaip prašyti pertvarkyti savo mėgstamiausią kambarį“, – rašo savo knygoje J. Bogart.

Kita didelė kliūtis kritiniam mąstymui – sąžiningumo reikalavimo nepaisymas. Kritiškai mąstantis žmogus nori nenori turi išlikti sąžiningas, pirmiausia tam, kad neignoruotų „nepatogių“ faktų ir neužsimerktų prieš informaciją, paneigiančią jo pamėgtus įsitikinimus.

Kritinio mąstymo išbandymas sąžiningumu – rimtas iššūkis. Dar vienas iššūkis – intelektinė empatija. Kai kurie tyrėjai kritinį mąstymą vadina socialiu mąstymu, nes toks mąstymo būdas veda prie diskusijų, įsiklausymo į kito žmogaus nuomonę, priimant sprendimus ragina atsižvelgti ne tik į savanaudiškus interesus, bet ir į tai, kokį poveikį priimti sprendimai turės kitiems žmonėms, artimai aplinkai ar net visuomenei. Kritinis mąstymas neleidžia atgalia ranka nustumti kitaip mąstančius, jis reikalauja suprasti ir atsižvelgti.

Psichologiniu požiūriu viena didžiausių kliūčių kritiniam mąstymui – intelektinės laisvė stoka. Šiam svarbiam

kritinio mąstymo elementui atsiskleisti ir reikštis labai trukdo išankstiniai įsitikinimai, įvairios baimingos nuostatos, lūkesčiai, išankstiniai „žinojimai“, kaip viskas turi būti. Taigi, lavinant kritinį mąstymą, galima sakyti, gerėja ir savęs pažinimas. Ir atvirkščiai – gerėjant savęs pažinimui, lengvėja kritinio mąstymo procesas.

LINA VĖŽELIENĖ-DIRMOTĖ, psichologė, psichoterapeutė, pedagogė, šokio praktikos instruktorė, gyvena ir dirba Vilniuje. Veda praktinius seminarus, skaito paskaitas ir teikia individualias konsultacijas. Skaitytojams puikiai pažįstama kaip knygų „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“, „Žuvis medyje“, „Vidurio amžiaus paauglystė, arba Ką veikti po 50-ies“, „Sibilė“, „Laiškai prie kavos. Psichoterapeuto žvilgsnis į 30 gyvenimiškų situacijų“, „Gyvenimas be streso. 105 receptai, kaip nuraminti protą, kūną, jausmus, atgauti jėgas ir pakeisti požiūrį“ autorė. „Kaip tinkamai naudotis savo protu.

Kritinio mąstymo pratybos“ – naujausia

L. Vėželienės-Dirmotės knyga.

Gyvename informacijos pertekliaus ir abejotino jos patikimumo laikais. Ir vis sunkiau nusistatyti aiškius orientyrus, priimti teisingus sprendimus, išvengti manipuliacijų spąstų ir išlaikyti savo mąstymą aiškų ir atvirą. Todėl kritinio mąstymo įgūdžiai tampa gyvybiškai svarbūs visose gyvenimo srityse. Šioje praktinėje pažintinėje ir terapinėje knygoje autorė pristato pagrindinius kritinio mąstymo elementus bei jo ugdymo įrankius ir pateikia net 80 konkrečių užduočių, kurios padės išjudinti mūsų smalsumą ir sąmoningumą, ugdys įžvalgumą ir kūrybiškumą, augins mąstymo laisvę ir empatiją, atvirumą realybei ir kitiems žmonėms. Sustiprinę kritinio mąstymo įgūdžius, ne tik lengviau tvarkysimės su savo mintimis ar mus pasiekiančia informacija, bet ir lengviau spręsime kasdienio gyvenimo problemas, ramiau priimsime pokyčius, lengviau atsisakysime nereikalingų įpročių ir ugdysimės reikiamus gebėjimus. Mūsų gyvenime atsiras daugiau erdvės džiaugsmui, naujiems dalykams, asmeniniam augimui, empatijai. Tapsime brandesniais, drąsesniais ir psichologiškai sveikesniais žmonėmis.