Page 20

20

a l e x g o l d fa r b , m a r i n a l i t v i n e n ko

žinute jo balsas darėsi vis neramesnis: kur mes buvome? Kodėl išnykome? Jis turėjo svarbių žinių. – Nepyk, Markai, mes bandėme šiek tiek pamiegoti, – pasakiau jam. – Ačiū Dievui, – atsakė jis. – Jūsų nebuvo viešbutyje, mes susirūpinome. Turiu gerų naujienų, drauguži, mes paimame juos. Pasirodysime už dvidešimties minučių. – Bėda ta, kad mes Stambule. – Stambule? Kokio galo jūs ten važiavote? – Viešbutyje mus sekė, tad pabėgome. – Aišku. Na, čia jau negerai. O dabar jus kas nors stebi? – Nemanau. – Gerai, neišjunk telefono. Aš dar paskambinsiu. Sulaukus dar vieno skambučio, jo balsas skambėjo kitaip: – Blogos naujienos, drauguži, jie persigalvojo. Mes jų neimame. – Kaip persigalvojo? Iš pradžių net nesuvokiau, kad visa tai svarbu. Katastrofiškas jausmas apėmė tik iš lėto, palaipsniui degindamas skylę toje supančioje ramybėje: jaukus viešbučio kambarys, balkone Bosforą apžiūrinėjantis Saša, animacinius filmukus stebintis Tolikas, daiktus išpakuojanti Marina. Ką man dabar su jais daryti? – Nesupranti? Žmonės iš centro persigalvojo, – prislėgtu balsu pakartojo Markas. – Mes jums niekuo nebegalime padėti. – Ar dėl to, kad pabėgome į Stambulą? – išrėžiau pirmą į galvą šovusį klausimą, kad nenutraukčiau pokalbio. – Ne, tikrai ne dėl to. Negaliu sakyti, dėl ko... Man labai gaila. Sėkmės, – jis padėjo ragelį. Niekad negalėjau dirbti valdžios struktūroms. Negalėčiau pranešinėti žinių tokiu būdu. Būdamas godus Johno le Carré skaitytojas, nepuoselėdavau gražių iliuzijų apie šnipų veiklą, tačiau

Profile for knygos.lt

Disidento mirtis  

Disidento mrties istrauka

Disidento mirtis  

Disidento mrties istrauka

Profile for knygos.lt
Advertisement