Page 15

Disidento mirtis

15

persimesti keliais žodžiais su ponu Litvinenka. – Man dar nespėjus prasižioti, jis pridūrė: – Vertėjo mums neprireiks. Saša linktelėjo, ir mes išėjome. Konsulas palydėjo mus iki vartų, grąžino pasus ir palinkėjo sėkmės. Nuvežiau Mariną ir Toliką į viešbutį. Tylėdami ėjome palei turėklus, prie kurių spietėsi vizos prašytojai; tuo metu eilių jau nebebuvo. Gatvė vis dar buvo užblokuota. Jokio eismo, ramybė. Pažvelgiau į gatvėse iškilusius dangoraižius: už vieno iš šių langų veikiausiai lūkuriuoja rusų agentai, kurie mus stebi ir fotografuoja. Vyliausi, kad amerikiečiams pakaks proto atvežti Sašą atgal į viešbutį. Maždaug po keturių valandų, kai jau buvo sutemę, paskambino Markas: – Galite pasiimti savo draugą. Viešbutis buvo visai netoli nuo ambasados, tačiau Saša dar nebuvo pasiruošęs susitikti su šeima. – Pasivažinėkim šiek tiek, – jis paprašė, lipdamas į geltoną žigulį. – Man reikia truputį laiko susitvardyti. – Ko taip ilgai užtrukot? – nekantriai paklausiau. – Jiems prireikė laiko mane iškvosti, – paaiškino Saša. – Kaip suprast iškvosti? – Na, priversti mane kalbėti. Susisiekėme su Vašingtonu. Vienas vaikinas kitoje pusėje – beje, jis atrodė lyg tavo brolis dvynys – buvo savotiškas veikėjas. Kalbėjo rusiškai be akcento. Ir už jo stovėjo visa komanda. Iš pradžių jis mane tikrino. Ko nors klausė ir laukė, kol jo draugai nubėgs ir sutikrins mano informaciją su jų turima, o išsiaiškinę, ką galėčiau žinoti, tris valandas stengėsi iš manęs išpešti vienintelį vardą. Maždaug, „žinai, aš tikrai noriu tau padėti, bet tu turi pasiūlyti ką nors mainais. Negaliu eiti į viršų tuščiomis rankomis.“ Įprasti metodai. – Ir ką darei?

Profile for knygos.lt

Disidento mirtis  

Disidento mrties istrauka

Disidento mirtis  

Disidento mrties istrauka

Profile for knygos.lt
Advertisement