Issuu on Google+

KLAIPĖDOS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178)

www.ku.lt

1

UNIVERSITETAS

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį. Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn.

Šiame numeryje:

Rektoriaus skiltis .................2 psl. ALUMNI Živilė Aleksandravičiūtė 30-tūkstantoji absolventė: „Mėginkite, klyskite ir vėl darykite!“.................................3 psl.

ISSN 2029-5545

Nr. 6 (178) 2013 m. rugsėjis

Naujų studijų metų šventė:

lietus ir vėjas nesugadino pakilios nuotaikos

Acienei, prof. Eleonorai Guseinovienei, prof. Tatjanai Romaškinai. Prezidento Antano Smetonos vardinė stipendija įteikta Menų fakulteto atlikimo meno (fortepijono) studentei Kristinai Budvytytei. Prezidento Kazio Griniaus vardinė stipendija įteikta Sveikatos mokslų fakulteto biomedicinos inžinerijos trečio kurso studentei Vaivai

AKTUALIJOS Ieva Liškevičiūtė Open Journal Systems gerina mokslinių žurnalų prieinamumą..........................4 psl. JAUNOSIOS MENININKĖS Aistė Noreikaitė Joms prognozuojama pasaulinio lygio karjera! .....5 psl. MŪSŲ KATEDRA Živilė Aleksandravičiūtė Technologinių procesų katedros studentams – plačios praktikos galimybės ..............................6 psl. STUDENČIOKAS Gabija Rakauskaitė „Fuksų“ stovykloje – kariška mokslo metų pradžia ..........7 psl. STATUSAS: STUDENTAS Ieva Augytė Studentas iš Armėnijos: „Kam planuoti, ką veiksiu baigęs mokslus?“...............................9 psl. SVETUR Kristina Abromavičiūtė „Ten supranti, kad tu pasauliui įdomus tik savo kitoniškumu.“ Apie TV3 ir UNICEF misiją Tanzanijoje pasakoja lekt. V. Kochanskytė ..........11 psl. UNIVERSITETO SVEČIAI doc. dr. Daiva Janavičienė Profesorius iš JAV dėstys žurnalistikos ir komunikacijos studentams .........................13 psl. SPORTAS doc. dr. Genovaitė Avižonienė Sportininkų vasaros startai ...................................14 psl.

ALTERNATYVA. Šventinei eisenai Klaipėdos miesto gatvėmis pagamintos vėliavėlės dėl lietaus suplevėsavo tik auditorijoje. V. Petriko nuotr.

Kristina ABROMAVIČIŪTĖ

Naujieji KU studijų metai prasidėjo rugsėjo 2 dieną. Tradiciškai prie Kristijono Donelaičio paminklo buvo skaitomos poemos „Metai“ ištraukos ir vainikuojamas paminklas. Šiais metais šventė buvo kiek kitokia. Dėl blogo oro pirmą kartą istorijoje buvo atšaukta tradicinė akademinės bendruomenės eisena miesto gatvėmis. Tačiau šventinė nuotaika neišblėso: KU auditorijų ir konferencijų salių korpuse „Aula Magna“ susirinko gausus studentų, akademinės ben-

druomenės narių ir svečių būrys. Sausakimšoje auditorijoje ceremonija pradėta „Gaudeamus igitur“ giedojimu. Šventinėmis kalbomis ir sveikinimais į susirinkusius studentus, svečius ir kolegas kreipėsi rektorius prof. dr. V.  Laurėnas, Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas, Tarybos pirmininkas A.  Šileika, studentų sąjungos prezidentė D. Mickutė. Šventės metu atliekama muzika džiugino Menų fakulteto dėstytojų ir studentų džiazo grupė. Įteiktos premijos Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas įteikė premijas prof. Elvyrai

Strukčinskaitei. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės įsteigtos vardinės stipendijos skirtos Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos bakalauro nuolatinių studijų programos ketvirto kurso studentėms Monikai Laukžemytei ir Simonai Šimanskytei. Lietuvių fondo Mykolo ir Amalijos Jagučių stipendijų fondo stipendija skirta Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos trečio kurso studentei Jovitai Vaištoraitei. Vis dėlto daugiausia į šventę susirinko ir gerų emocijų neslėpė šiais mokslo metais į KU įstoję studentai.


2

2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

REKTORIAUS SKILTIS

TRIBŪNA. Klaipėdos universiteto rektoriui prof. V. Laurėnui diplomų įteikimo šventė buvo džiugus darbas. Šiemet įteikti 1777 diplomai. D. Vaičiulio nuotr.

Birželio mėn. antrojoje pusėje džiugus darbas buvo Universiteto diplomų – iš viso 1777 diplomai 2013  metais – įteikimas. Svarbiu įvykiu tapo Psichologinio konsultavimo centro atidarymas. Ne tiek džiugus, kiek atsakingas buvo Universiteto projekto (vandens valymo įrenginių statybos Kretingos mieste) užbaigimas. Priėmiau sprendimą nuo liepos 1  d. sumažinti priedus prorektoriams, nuo rugpjūčio 2  d. – direkcijų direktoriams, nuo rugsėjo 2 d. – daliai kitų darbuotojų. Nuo liepos 1  d. atsisakiau dalies priemokos, nustatytos rektoriui Senato nutarimu. Liepos 3  d. laikinuoju GMMF dekanu paskyriau prof. V. Denisovą. Liepos 5  d. priimti magistrantai. Išliko 2012  m. kiekybiniai rodikliai. Nemaloni žinia – abejonės dėl vienos naujos magistrantū-

ros programos originalumo. Su Universiteto tarybos pirmininku A.  Šileika kreipėmės į LR Vyriausybę dėl projekto „JŪRA“ reikalų ir ŠMM vadovybės laikysenos. Vilniuje dalyvavau šventiniame renginyje, skirtame Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Liepos 11 d. sprendžiau VTEK ieškinio ir pirmosios instancijos teismo neįsigaliojusios nutarties klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartį apskundžiau aukštesnės instancijos teismui, pabrėždamas, kad Taryba veikė teisėtai priimdama sprendimą sudaryti darbo sutartį su manimi. Taryba ir be teismo sprendimo gali nutraukti darbo sutartį, jeigu mano, kad tai tikslinga. Jeigu netesėtų rinkiminių įsipareigojimų skaičius dar šįmet nesumažės, turėsiu valios pats pasitraukti.

Liepos 16  d. gavau Edinburgo universiteto (Škotija) atstovų, apsilankiusių Universitete, raštą su pasiūlymu pradėti derybas dėl bendradarbiavimo studijų, mokslinių tyrimų ir Jūrinio slėnio veiklų plėtojimo srityse. Šiems kontaktams pozityvią įtaką daro Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas. Liepos 17  d. priėmiau projekto „Kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos universitete“ atskirų veiklų ataskaitas. Liepos 18  d. dalyvavau pasitarime Finansų ministerijoje dėl projekto „JŪRA“ vykdymo aktualijų. Dėl pastarųjų liepos 22 d. kalbėjausi su CPVA vadovybe. Ir Finansų ministerija, ir CPVA kvalifikuotai sprendžia iškilusias problemas. Projekto reikalais reguliariai domisi asociacijos „Baltijos slėnis“ valdyba. Liepos 25  d. vyko Universiteto tarybos posėdis. Taryba patvirtino Jūros mokslų ir technologijų centro nuostatų naują redakciją. Spalio mėn. bus suformuota centro taryba ir paskirtas direktorius. Taryba pritarė naujo bendrabučio statybai, pažymėdama, kad senųjų bendrabučių renovavimas skolinantis lėšas nėra tikslingas ir įgaliojo Rektorių svarstyti visus galimus finansavimo variantus. Liepos 27  d. sužinojome esminius 2013  m. studentų priėmimo į bakalauro studijas rezultatus. Priimtųjų studentų skaičių galima vertinti patenkinamai. Studijų programų skaičiaus gausinimas netapo studentų skaičiaus didėjimo sąlyga. Priėmimo metu atsisakėme neskaitlingų studijų programų, tačiau ekonomiškai nepriimtinos ir tos programos (studijų formos), kurios galiausiai tesurinko 6–10 studentų. Kai tokių programų yra veik pusė, tada studijų finansinė situacija tampa sudėtinga ir nepriimtina

Universiteto plėtrai. Paskaičiavau, kad liepos mėn. daug laiko (apie 40  val.) praleidau greitkelyje Klaipėda–Vilnius. Rugpjūčio mėn. pirmoji dekada buvo skirta studentų priėmimo, statybos ir remonto darbų, Turto atnaujinimo programos klausimams. Lankiausi Viešųjų investicijų plėtros agentūroje, tikėdamasis, kad bendrabučio statybos projektas gali sudominti šią agentūrą savo inovaciniu pobūdžiu. Sudomino, bet tokius projektus agentūra planuoja remti vėliau. Rugpjūčio 12–25  d. – atostogos. Rugpjūčio 26–30  d.: „greitoji savaitė“ prieš naujų mokslo metų pradžią prabėgo ne tik kasdieniuose rūpesčiuose. Apžiūrėjau remontuoti baigiamas MF, PF, JTF, SvMF auditorijas ir laboratorijas, sukviečiau administracijos skyrių vadovų pasitarimą, priėmiau sprendimus dėl sportininkų dalyvavimo nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose. Administracijos padalinių vadovų paprašiau atkreipti papildomą dėmesį į darbo drausmę ir kultūrą. Sprendžiau Medijų centro kūrimo ir Universiteto TV statuso keitimo klausimą. Su SvMF vadovais svarstėme Sveikatos mokslo instituto steigimo 2014 m. perspektyvas. Džiugi žinia – dr. B.  Lubio vardo paramos ir labdaros fondo sprendimas skirti 125  tūkst.  Lt paramą. Tai – Klaipėdos universiteto veiklos pripažinimo ženklas. Pasirašiau bendradarbiavimo sutartis mokslinių tyrimų ir studijų paslaugų teikimo srityse atitinkamai su Rusijos valstybiniu hidrometeorologijos institutu ir Astanos valstybiniu medicinos universitetu (Kazachstanas). Lankiausi tradicinėje „fuksų“ stovykloje. Rektorius Vaidutis Laurėnas


KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178)

3

ALUMNI

30-tūkstantoji absolventė: „Mėginkite, klyskite ir vėl darykite!“ Živilė Aleksandravičiūtė

Prieš ketverius metus į Menų fakulteto muzikos pedagogikos studijų programą įstojusi Donata Rudytė negalvojo, kad šių metų birželio mėnesį diplomą ji gaus kaip trisdešimt tūkstantoji Klaipėdos universiteto absolventė. Pasak Donatos, jai šis skaičius nėra kažkuo ypatingas: „Negalėčiau pasakyti, kad šis skaičius man kažką reiškia (nebent, kad mano gimimo diena yra 30 dieną), tiesiog gražus skaičius, tarsi savotišką loteriją laimėjau“, – sako mergina. Studijų pasirinkimo kelias Donatai buvo lengvas, nes prieš studijas universitete ji mokėsi chorinio dirigavimo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Studijų KU laikotarpį Donata prisimena kaip vieną didelį įsimintiną įvykį.

Studijų metais – ne tik paskaitos Dar nebaigusi studijų Donata susirado veiklos, kuri padėjo realizuoti save: „Dirbau „YAMAHA“ muzikos mokykloje Plungėje (iš ten esu kilusi), dainavau ir tebedainuoju Klaipėdos chore „Aukuras“, su kuriuo būta labai daug ir

ALUMNI. Donata su šilčiausiais jausmais prisimena ir veiklą univerNuotr. iš asmeninio sitete, ir po paskaitų. D. Rudytės archyvo

įdomių koncertų, projektų ir kelionių. Turėjau galimybių padirbėti pagal specialybę, po truputį kaupiau pedagoginę patirtį.“ Donata Rudytė – jau diplomuota muzikos pedagogė. Ji su šilčiausiais jausmais prisimena ir veiklą universitete, ir po paskaitų. Pasak merginos, netrūko koncertų, kuriuose pasirodydavo su Menų fakulteto merginų choru, o praktinių

įgūdžių, žinių ir idėjų mergina sėmėsi įvairiuose muzikos pedagogų seminaruose, kursuose, studentų mokslinės veiklos skatinimo projekte, kurį rengia Lietuvos mokslo taryba. Norintiesiems įgyti daugiau patirties Donata pataria nepraleisti siūlomos mainų programos „Erasmus“: „Buvau išvykusi chorinio dirigavimo studijuoti į Slovakiją. Tai puiki patirtis ir galimybė, kuria patarčiau pasinaudoti. Šiandien ir rytoj... Kaip ir daugelis universiteto studentų, Donata studijų metu norėjo, kad įgytos žinios neliktų tik žiniomis, bet padėtų ateities darbuose. Šiandien pagal muzikos pedagogikos magistro studijų programą studijuojanti muzikos pedagogė džiaugiasi, kad jos viltys išpildė ar bent jau pildosi: „Dirbu Klaipėdos licėjuje. Planuose – turiningos, kokybiškos studijos ir sėkmingas, kūrybiškas ir tobulėjimo reikalaujantis darbas.“ Praėjusi bakalaurės kelią Donata būsimiems muzikos pedagogams negaili kolegiškų patarimų: „Neužmigti! Šios studijos yra labai turtingos, tik reikia imti viską, ką duoda, o duoda tikrai daug. Bet kokia patirtis (bloga ar gera) yra puiki patirtis, kuri pamoko, kaip reikia ir nereikia daryti. Mėginkite, klyskite ir vėl darykite!“


4

2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

AKTUALIJOS

Kongresas „Naujieji Baltijos jūros mokslo horizontai“

Rugpjūčio 26–30 dienomis vyko 9-tasis Baltijos jūros mokslo kongresas „Naujieji Baltijos jūros mokslo horizontai“, po vienu stogu subūręs 300 mokslininkų iš visų Baltijos ir daugelio Europos jūrinių šalių. Kongrese buvo pristatyti naujausi okeanografijos, geologijos, biologijos, ekologijos ir aplinkotyros mokslų tyrimų rezultatai. Tokio masto renginio KU mokslininkams organizuoja korpusas „Aula Magna“ se- jau ketvirtąjį kartą. Kongrese kviestinius niai neregėjo: jame keturias dienas nuo ryto iki vakaro pranešimus skaitė Estijos abiejose auditorijose ir kon- mokslų akademijos narys ferencijų salėje mokslininkai profesorius T.  Soomere, skaitė žodinius pranešimus, Virdžinijos Sandraugos unikoridoriuose demonstravo versiteto (JAV) profesorius stendinius pranešimus. Iš P.  Bukaveckas, Templės viso per kongresą buvo per- universiteto (JAV) docentas skaityta 140 žodinių praneši- I.  V.  Buynevich, Švedijos mų, pristatyti 144 stendiniai Lundo universiteto profepranešimai, suorganizuoti sorius D.  Conley, Vokieketuri dalykiniai seminarai tijos Makso Planko (Max (angl. workshops), iš kurių Planck) instituto ir Brėmevienas buvo skirtas jaunie- no universiteto profesorius siems mokslininkams. BO- F.  O.  Glöckner, taip pat NUS vadovai, skatindami Europos komisijos atstovė jaunimą įsitraukti į mokslinę J. Gawrylczyk-Malesa. Kongresą organizavo Balveiklą ir plėtoti dalykinius ryšius, renginius jauniesiems tijos pajūrio aplinkos tyrimų

MASTAS. Baltijos jūros mokslo kongresas po vienu stogu subūrė 300 mokslininkų iš visų Baltijos ir daugelio Europos jūrinių šalių. V. Vaitkevičienės nuotr.

ir planavimo institutas ir Geofizinių mokslų katedra bei asociacija „Baltijos slėnis“. Organizatoriams talkininkavo būrys Gamtos ir matematikos mokslų ir Jūrų technikos fakultetų studentų (Živilė Baranauskytė, Kornelija Jurgutavičiūtė, Indrė Masionytė, Gintautas Narvilas, Aistė Poškutė, Vigailė Semaškaitė, Viktorija Songailaitė, Viktorija Šiaulytytė, Almeda Šinušaitė) ir dvi moksleivės (Eglė Milerytė ir Marta Po-

Open Journal Systems gerina mokslinių žurnalų prieinamumą

Ieva LIŠKEVIČIŪTĖ

KU veikiantis Nuotolinio mokymo ir informacinių sistemų centras (NMISC) 2011 metų pabaigoje įdiegė „Open Journal Systems“ (OJS) elektroninės leidybos informacinę sistemą, kurios tikslas – plėsti mokslinių žurnalų prieinamumą ir didinti jų skaitomumo mastus. OJS buvo įdiegta siekiant užtikrinti naujai įsteigto atviros prieigos elektroninio mokslo žurnalo „Computational Science and Techniques“ (CSaT) leidybą. Šiais metais pasirodė pir- Tiesa, vienas iš esminių siste- sistemos darbui per kelerius masis žurnalo numeris, o arti- mos tikslų – tarptautiškumas, metus moksliniai darbai taps miausiu metu ketinama išleisti todėl, siekiant daugiau skaity- labiau matomi ir skaitomi. Juk ir antrąjį, kuriame, kaip teigia tojų, internetinio tinklalapio iš- šiandien labai svarbu, kad žurNMISC direktorė ir žurnalo dėstymas, antraštės ir dauguma nalai būtų pasiekiami kuo plavyr. redaktorė doc. dr. Dalia straipsnių čia yra publikuojami tesnei auditorijai – tuomet gaBaziukė, bus publikuoti įvairių anglų kalba. Svarbus tarptau- lima tikėtis mūsų universiteto Lietuvos universitetų moks- tiškumo stiprinimo aspektas mokslinių publikacijų cituojalininkų darbai. Į OJS sistemą yra dalyvavimas tarptautinėse mumo, o tai jau savaime yra didalį savo leidimų jau sudėjo ir leidėjų organizacijose. KU lei- delis privalumas. Visi norintieji žurnalas „Archaeologia BAL- dykla netrukus taps CrossRef prisijungę prie sistemos gali organizacijos nare ir visiems laisvai naršyti, atsisiųsti pilnaTICA“. „Ši sistema iš esmės palen- OJS publikuojamiems dar- teksčius straipsnius“, – aiškina gvina visą mokslinių žurnalų bams bus suteikiami DOI (Di- NMISC direktorė. Kol kas sistema turi apie leidybos procesą: straipsnių gital Object Identifier) unikalūs 100 prisiregistravusių skaitytopateikimą, recenzavimą, ben- identifikatoriai. „Naršymas ir skaitymas jų, tačiau ateityje planuojamas dravimą, darbų maketavimą ir pateikimą viešumai“, – Open Klaipeda University Open besidominčiųjų Open Journal Journal Systems privalumus Journal Systems nieko nekai- Systems teikiamais privalumais vardija doc. dr. D.  Baziukė. nuoja tikintis, kad įsibėgėjus pagausėjimas.

vilaitytė). Savanoriai plušėjo visur: registravo atvykstančiuosius, teikė jiems įvairią informaciją, rūpinosi stendų kabinimu, asistavo sesijų moderatoriams ir patys dalyvavo jauniesiems mokslininkams skirtuose renginiuose – seminare ir klube. Savanoriai turėjo galimybę įgyti mokslinių renginių organizavimo gebėjimų, patobulinti anglų kalbos įgūdžius. BPATPI informacija Rugsėjo 5  d. vyko KU leidžiamų mokslinių žurnalų redaktorių susitikimas; jo metu buvo pristatyta ir OJS, norint paskatinti ir kitas žurnalų redakcines kolegijas savo veikloje naudoti Open Journal Systems. „Mokslo žurnalų redaktoriai sureagavo teigiamai, tačiau praeis šiek tiek laiko, kol redakcijos persiorientuos ir pripras prie šios sistemos. Optimistiškai manau, kad po metų didesnė Universiteto žurnalų dalis galėtų savo leidybos procesą valdyti per šią sistemą ir turėti savo skiltis joje“, – tikisi doc. dr. D. Baziukė. Sistema iš tiesų gali nemenkai pasitarnauti ne tik savišvietai, bet ir mokymosi procesui. Taip pat tai puiki priemonė rašto darbams kaupti, t. y. bakalauro, magistro rašto darbams išsaugoti siekiant išvengti pasikartojimo. Trumpiau tariant, Open Journal Systems gali pasitarnauti atsekant jau publikuotus darbus, taip užkertant kelią sukčiavimui.


5

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178)

JAUNОSIOS MENININKĖS

Joms prognozuojma pasaulinio lygio karjera! Aistė NOREIKAITĖ

Mūsų universiteto vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje garsina puikūs studentai. Vienas žymiausių gabių ir motyvacijos nestokojančių studentų pavyzdys – jaunosios pianistės Adelė Daunoravičiūtė ir Kristina Budvytytė. Drauge su Menų fakulteto (MF) Instrumentinės muzikos katedros profesore Tatjana Romaškina merginos skina laurus ne viename tarptautiniame konkurse, o jų skleidžiama muzika nepalieka abejingų. 6 valandos grojimo kasdien KU duris merginos pravėrė vedinos noro studijuoti pas profesorę T. Romaškiną. Anot jų, tai pati geriausia dėstytoja Lietuvoje, o jos

aukšto profesinio lygio gali pavydėti ne vienas. Sekdamos profesorės pavyzdžiu prie fortepijono jaunosios atlikėjos sėdasi kiekvieną dieną: „Ne visada pavyksta groti 5–6 valandas per dieną. Daug priklauso nuo aplinkybių, nuo to, kur skraido mintys. Bet visada prisėdusios bandome susikoncentruoti grojimui maksimaliai, kad tai nebūtų tik sugaištas laikas. Valandos protingas grojimas

AUTORITETAS. Merginos studijas universitete pasirinko norėdamos studijuoti pas profesorę Tatjaną Romaškiną. Anot jų, tai pati geriausia dėstytoja Lietuvoje. Nuotraukos iš asmeninio K. Budvytytės archyvo

CARNEGIE HALL. „Mūsų išsvajotas koncertas salėje, žėrinčioje milžiniškų sietynų ir šviestuvų šviesomis, stovint puikiam „Steinway & Sons“ fortepijonui... Mėgavomės kiekviena grojimo akimirka.“

susikaupus kartais atstoja 3 valandų darbą tiesiog grojant „be galvos“, – pasakoja muzikantės. Šiuo metu muzika yra jų gyvenimo tikslas: su ja merginos siekia kilti ir karjeros laiptais. Svajonės pildosi Studentės, kaip fortepijoninis ansamblis, yra sukaupusios nemenką repertuarą, jos daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Didžiausias merginų pasiekimas – koncertas Niujorko Carnegie Hall salėje. Šią gyvenimo patirtį jos prisimena it sapną. „Atvykus į Niujorką pirmiausia žavėjo miesto pastatai, dangoraižiai, gatvėse niekada nerimstantis šurmulys, visur pilna veiksmo. Net atrodė, kad esame ne realiam gyvenime, o filme“, – prisimena merginos. Pasirodymas Carnegie Hall salėje yra ne vieno aukšto lygio pianisto svajonė. Atlikėjos šiam koncertui ruošėsi labai atsakingai. Begalinis ir neįkainojamas prof. T.  Romaškinos užsidegimas, nepaprasta kantrybė ir kruopštus merginų darbas neliko neį-

vertintas. Su jauduliu lauktas pasirodymas sulaukė ne vieno klausytojo garsiai išreikšto susižavėjimo. „Mūsų išsvajotas koncertas salėje, žėrinčioje milžiniškų sietynų ir šviestuvų šviesomis, stovint puikiam „Steinway & Sons“ fortepijonui... Mėgavomės kiekviena grojimo akimirka, nors jaudulys mūsų ir neapleido. Po paskutinių kūrinio gaidų atsistojusios išgirdome ne vieną „Bravo!“, – prisimena jaunosios atlikėjos. Ateities planai Šiuo metu merginos tobulinasi ir siekia dar geresnių rezultatų. Jų artimiausi planai – konkursai ir koncertai. „Kol galime, būsime atlikėjos ir koncertuosime. Kai ateis laikas, būsime pedagogės ir savo žinias perduosime kitiems“, – mintimis apie ateitį dalijasi atlikėjos. Skaitytojams Kristina ir Adelė linki pasitikėjimo savimi ir tikėjimo, kad, jei dirbsite dabar, ateityje tikrai sulauksite norimo rezultato: „Tik svarbu žinoti, kur plaukiate, o burę pakelti – ne problema.“


6

2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

MŪSŲ KATEDRA

Technologinių procesų katedros studentams – plačios praktikos galimybės

Praktiniai darbai, atliekami šiose laboratorijose, domina ne tik studentus: „Kiekvienais metais kviečiame mokyklas dalyvauti parodomuosiuose eksperimentuose, kurių metu atliekami naftos, aplinkos oro užterštumo, aplinkos triukšmo lygio ir metalų kietumo tyrimai“, – sako katedros

BANDYMAI. Mokiniai atlieka laboratorinį darbą Bendrosios chemijos laboratorijoje.

Živilė Aleksandravičiūtė

Jūrų technikos fakulteto (JTF) Technologinių procesų katedra kuruoja aplinkos ir chemijos inžinerijos specialistų rengimą. Katedroje studijuojantys studentai gali baigti chemijos inžinerijos ar aplinkos inžinerijos bakalauro programą, o norintys tęsti magistro studijas gali rinktis naftos technologinių procesų arba jūros aplinkos inžinerijos programas. Pasak katedros vedė- medžiagų mokslas, chemijo prof. dr. Valdo Kvedaro, jos inžinerija, naftos cheaplinkos inžinerijos baka- mija ir technologija, išlakų lauro studijos yra orientuo- nukenksminimo, vandens tos į jūros ir pajūrio regiono valymo, atliekų apdorojimo aplinkosauginių problemų technologijos ir kt.“, – katesprendimą, o būsimieji che- droje dėstomus dalykus primijos inžinieriai ir magistrai statė prof. dr. V. Kvedaras. Tačiau ne tik iš vadorengiami tapti naftos gavybos, perdirbimo ir transpor- vėlių studentai mokosi. tavimo specialistais. Tačiau, Technologinių procesų kanorėdami tokiais specialis- tedra turi nemažai labotais tapti, studentai privalo ratorijų, kuriose studentai dar ir studijuoti. „Aplinkos atlieka praktinius darbus. ir chemijos inžinerijos stu- Laboratorinius darbus ir dentai studijuoja bendruo- mokslinius tyrimus studensius universitetinius, stu- tai atlieka Bendrosios chedijų krypties ir specialaus mijos, Instrumentinės analilavinimo dalykus, tokius zės, Aplinkos technologijų, kaip chemija (bendroji, or- Medžiagotyros ir medžiagų ganinė ir kt.), mechanika, inžinerijos laboratorijose.

Nuotr. iš Technologinių procesų katedros archyvo

vedėjas. Pasak jo, tokių ekskursijų tikslas – skatinti moksleivius domėtis chemija, aplinkos oro kokybe ir studijomis Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete. Kaip ir daugelio studijų programų, šios katedros studentai turi galimybę

atlikti specialybines praktikas, o basiems aplinkos bei chemijos inžinerijos specialistams praktikos vietų tikrai netrūksta. „Studentai praktiką gali atlikti įvairiose pramonės įmonėse: UAB „Philip Morris Lietuva“, UAB „Masterfoods Lietuva“, UAB „Saybolt-Baltija“, UAB „Neo Group“, „SGS group“, AB „Klaipėdos vandenys“, AB „Orlen Lietuva”, AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Krovinių terminalas“, AB „Lotos Geonafta“, UAB „Minijos nafta“, AB „Klasco“, UAB „Bega“, AB  „Vakarų laivų gamykla“, AB  „Klaipėdos kartonas“, ,,Jūrinių tyrimų centras“, – vardija katedros vedėjas. Atlikę praktikas ir baigę studijas studentai dažnai grįžta į tas pačias vietas kaip oficialūs darbuotojai. „Baigę Technologinių procesų katedros kuruojamas studijų programas absolventai įsidarbina inžinieriais, operatoriais, technologais, laboratorijų vedėjais įvairiose įmonėse: UAB „Neo Group“, „SGS group“, UAB „Orion Pet Global“, AB „Orlen Lietuva“, UAB „Neringos vanduo“, ,,Jūrinių tyrimų centras“ ir kt. Įgiję vadybinio ir praktinio patyrimo dirba įmonių arba jos padalinių vadovais“, – tokias savo studentų karjeros galimybes atskleidė prof. dr. Valdas Kvedaras.

ĮRANGA. Technologinių procesų katedra turi nemažai laboratorijų, kuriose studentai atlieka praktinius darbus.

R. Gorodeckienės nuotr.


/

laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. rugsėjis (Nr. 43)

Gabija Rakauskaitė

Dar neprasidėjus oficialiems mokslo metams – rugpjūčio 30–31 dienomis Klaipėdos universiteto studentų sąjunga ir taryba ką tik iškeptus studentus pirmakursius sukvietė į kasmetinę „Fuksų“ stovyklą. Šiais metais kariuomenės tema pasikaustyti privertė ne tik dalyvaujančius pirmakursius, bet ir stovyklos vadovus bei organizatorius. Naujai iškepti pirmakursiai ramią vieną paskutiniųjų vasaros dienų patraukė į žygį pajūryje, kur nuo pat Girulių paplūdimio iki Karklėje esančios „Žilvičio“ vaikų vasaros stovyklos laukė įvairiausios užduotys. „Fuksai“ turėjo galimybę susipažinti artimiau ir pradėti komandinį darbą atlikdami užduotį, per kurią reikėjo sugalvoti grupės pavadinimą ir šūkį. Taip pat stovyklautojai pajūryje pastatė daugybę pilių iš smėlio, šakų ir net medžių. Paskutiniame ruože laukė ir kelios estafetinės užduotys. Stovykloje pirmakursių laukė fakultetų dekanai ir prodekanai. Dovanų įteikė ir universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas. Pasistiprinus kareiviška koše vadovai pirmakursius... išrengė, mat pirmoji užduotis stovykloje – tradicinė „rūbų virvė“. „Fuksai“ apsilankė ir pirmosiose paskaitose apie KUSS, komandinį darbą ir laiko planavimą. O geriausių atsiliepimų sulaukė kareivių dragūnų paruoštos estafetės, kurių metu stovyklautojai turėjo ir sunkvežimį patraukti, ir savo draugus panešioti. Vakare pirmakursiai galiausiai galėjo atsipalaiduoti vakarinėje stovyklos dalyje, kur susirado naujų draugų, pažinčių ir netgi antrųjų pu-

7

„Fuksų“ stovykloje – kariška

mokslo metų pradžia

ĮSPŪDŽIAI. Didžiajai daliai dalyvavusiųjų (o jų buvo daugiau nei 130) „fuksų“ stovykla paliko neišdildomus ir smagius atsiminimus.

V. Bernotaitės nuotr.

sių (kad ir vienam vakarui). Pirmakursė Martyna Bruzdeilinaitė šiais metais pradėjo krimsti vaikystės pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas. Merginos teigimu, stovyklos didžiausias pliusas – naujos pažintys, kurios, tikėtina, tęsis ir toliau. „Pirmakursiai pasirodė draugiški, visi labai kūrybingi!“ – naujomis pažintimis džiaugėsi Martyna. Rekreacijos ir turizmo studijų pirmakursė Simona Kačinskytė teigė, jog stovyklos smagumas „fuk-

sams“ labiausiai priklauso nuo būrio vadovo: „Jei vadovai įdomūs, veiklūs ir sugebantys būrį suvienyti – tai ir patys pirmakursiai tarpusavyje greitai susidraugauja.“ Merginos nuomone, vakarinė dalis buvo smagiausia, mat jos metu susipažinta su daugybe mielų ir draugiškų žmonių – ne tik kitų pirmakursių, bet ir vadovų. „Stovykla patiko. Visos linksmybės prasidėjo vakarinėje dalyje, bet, nors buvome pavargę po dienos užduočių, mums nuovargis

pasilinksminti nesutrukdė“, – trumpai dar gyvais prisiminimais pasidalijo vadybos studijų pirmakursis Arvydas Jurgutis. KUSS pirmakursiams suorganizavo ir mokslo metų pradžios šventę „Martini“ klube, apie kurią – tik geriausi atsiliepimai. „Labai patiko, mat merginų, mano akimis, buvo daug daugiau nei vaikinų. Alekna ir kiti buvę „Martinyje“ pasirodė draugiški ir paslaugūs“, – pasidžiaugė Arvydas.


8

2013 m. rugsėjis (Nr. 43) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas /

KUSS INFORMACIJA

Fakultetų studentų atstovybėse – nauji vėjai

JAUNI IR VEIKLŪS. Fakultetų studentų atstovybėse dirba nauji idėjų kupini pirmininkai.

Ernesta Genytė KUSS viceprezidentė ir vidinės komunikacijos koordinatorė

Nuotrauka iš KUSS archyvo

Jauni, veiklūs ir kupini idėjų – tokie yra Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) padalinių vadovai. Pasibaigus perdavimo laikotarpiui ir įsibėgėjant naujajai kadencijai, klausėme jų, kokius tikslus išsikėlė sau ir komandai, kokius planus jau įvykdė ir ko sieks ateityje. Vladyslava Sinkevič – nė. „Man tai pasirodė įdomus (PF) SA pirmininkas, studiMenų fakulteto (MF) studentų iššūkis. Taip pat jaučiau, kad juojantis antrame kurse psiatstovybės (SA) pirmininkė. galiu savo idėjomis ir energija chologiją. Prieš kandidatuoMergina studijuoja Vokalinės pakeisti esamą situaciją HMF damas pirmininko pareigoms muzikos katedros dainavimo studentų atstovybėje“, – sako Andrius daug svarstė: pirmą studijų programos antrame naujasis pirmininkas. Įdomu, kartą siūlymo atsisakė, vis dėlkurse. „Į MF SA veiklą įsitrau- jog tai pirmasis atvejis HMF to ir toliau apie tai galvojo, kol kiau norėdama ne tik studijuo- SA istorijoje, kai ir pirminin- galiausiai sutiko. Prasidėjus ti, bet ir studentauti. Visada kas, ir vicepirmininkas yra naujiems mokslo metams vaibuvau veikli, tad tai puiki pa- vaikinai (vicepirmininkas – kinas planuoja bendrus FSA renginius: „Noriu bendrų rentirtis tobulėti“, – prisipažįsta Tomas Lukičiovas). Julija Jaremčuk – ke- ginių su kitomis FSA ir noriu pirmininkė. Vladyslavos pirmininkavimo metu SA persi- tvirto kurso Jūrų technikos jų didelių.“ Rūta Ramonaitė – hikėlė į naujas patalpas, praplėtė fakulteto (JTF) aplinkos innarių sąrašą, suorganizavo žinerijos studentė, buvusi SA drologijos ir meteorologijos kelis renginius, savanoriavo vicepirmininkė. Vieną vasario ketvirtakursė bei Gamtos ir akcijose. Pokalbio metu suži- mėnesio rytą sulaukiau skam- matematikos mokslų fakultenojome apie planuojamą pro- bučio ir pasiūlymo eiti FSA to (GMMF) SA pirmininkė. jektą „FeFa dienos“, tačiau vicepirmininkės pareigas. Net Nors pirmininke Rūta yra dar negalvojusi sutikau“, – prisi- neilgai, tačiau naujovių SA idėja liko paslaptis. Jonas Krakauskas – Hu- mena Julija. Mergina planuo- veikloje jau yra: planuojama manitarinių mokslų fakulteto ja į atstovybės veiklą įtraukti organizuoti tradicines „MAT(HMF) kultūros ir medijų filo- daugiau naujų žmonių, kad INF“ dienas, Pavasario fiestą, sofijos antro kurso studentas ir vyresniesiems nariams baigus „Gamtukų dienas“, dėstytojų naujasis SA pirmininkas. Siū- studijas būtų jau išugdyta sti- padėkos vakarą. Pabaigoje pirmininkė pridūrė: „Žinoma, lymą kandidatuoti pirmininko pri nauja karta. Andrius Baibekov – nau- nepamiršime „fuksų“ krikšpareigoms pateikė buvusi SA pirmininkė Vaida Leonavičie- jasis Pedagogikos fakulteto tynų, mediumo ir naujų narių

pritraukimo į mūsų FSA.“ Vaiva Strukčinskaitė Sveikatos mokslų fakultete studijuoja trečiame kurse net pagal dvi studijų programas – biomedicinos inžinerijos ir kineziterapijos. „Jos pirmininkavimo laikotarpiu SA suorganizavo Pasaulinės sveikatos dienos šventę ir kartu su Visuomenės sveikatos katedra – jaunimo mokslinę-praktinę konferenciją „Jaunimas žengia sveikatos ritmu!“. Arnas Kaulius – Jūreivystės instituto SA pirmininkas, vyriškiausios fakultetų studentų atstovybės galva. Vaikinas studijuoja Jūreivystės institute jūrų transporto energetikos inžinerijos antrame kurse. Arnas teigia, kad visad domėjosi studentišku gyvenimu: „Norėjau pats į jį pasinerti. Esu labai aktyvus, taigi kandidatavau užimti pirmininko pareigas ir man pavyko. Labai dėl to džiaugiuosi.“ IVaikinas sakė, kad vienas rimčiausių darbų – renginių organizavimas su kitų fakultetų SA. Brigita Barkauskaitė – viešojo administravimo trečio kurso studentė. „Tik tapusi vicepirmininke išties supratau, kas per organizacija yra KUSS ir ką veikia KUSS SMF SA. Pasirodo, tai ne tik renginių organizavimas, o ir svarbių klausimų sprendimas fakulteto ir KUSS tarybose, atstovavimas studentų interesams.“ Brigita, eidama pirmininkės pareigas, nusprendė mėnesio pabaigoje įvertinti narių aktyvumą ir skirti mėnesio atstovybininką. Kitas iš tikslų – aiškintis fakultete kylančias problemas ir aptarti jas drauge su administracijos atstovais. Kaip prisijungti prie mūsų? Parašyk elektroninį laišką kuss@kuss.lt, kreipkis į fakulteto studentų atstovybę ar centrinį KUSS biurą. Laukiame visų, norinčių šiais studijų metais ne tik studijuoti, bet ir aktyviai įsilieti į Klaipėdos universiteto akademinę bendruomenę. KUSS – kilk ugdydamas save, Studente!


/

laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2013 m. rugsėjis (Nr. 43)

STATUSAS: STUDENTAS Ieva Augytė

Apie verslą ir dar nespėjusias įsibėgėti studijas Klaipėdos universitete šįkart kalbamės su armėnu Garušu – vadybos bakalauro studijų programos pirmakursiu. Jis yra ir jaunasis verslininkas, jau 10 metų gyvenantis Lietuvoje. „Prisijaukino“ Lietuvą Į Lietuvą Garušas atsikraustė prieš 10 metų kartu su savo tėčiu. Per šiuos metus jis ne tik spėjo išmokti lietuviškai, bet ir susirado draugų, įkūrė verslą, kitaip tariant – „prisijaukino“ Lietuvą. Tačiau vaikinas neslepia, kad šiandien jo gyvenimas neapsiriboja Lietuva: „Gyvenu tarp Lietuvos ir Armėnijos“, – tikina studentas. Trejus metus studijavęs tarptautiniame LCC universitete, šiemet Garušas įstojo į KU: „Ketinu likti Lietuvoje. Man čia patinka.“ Verslo idėjos Dvejus metus Garušas verčiasi automobilių prekyba. „Pirmame kurse man kilo prekybos automobiliais idėja. Panorau nebeimti pinigų iš tėčio, tad įkūriau savo verslą. Nors kol kas mano verslas itin smulkus, tačiau neatmetu

9

Studentas iš Armėnijos:

„Kam planuoti, ką veiksiu baigęs mokslus?“

VERSLAS. „Pirmame kurse man kilo prekybos automobiliais idėja. Panorau nebeimti pinigų iš tėčio, tad įkūriau savo verslą,“ – sako Garušas.

galimybės ateityje plėstis“, – savo planais dalijasi vaikinas. Paklaustas, ar nesunku jaunam žmogui pradėti savo verslą, Garušas šypteli: „Na, kol verslas toks smulkus kaip mano, tai tikrai ne. Kadangi

nesikoncentruoju į dideles prekybos apimtis, rizikuoju nedaug, o ir pradinį kapitalą gauti nebuvo sunku.“ Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, studentas tikina turintis daugybę verslo idėjų, tačiau pasidalija vos keliomis. LCC ir KU „Mokytis LCC buvo kur kas lengviau, nes paskaitos vyko anglų kalba. Tačiau kalbant apie bendrą universitetų politiką, KU daugiau laisvės, demokratijos, juk LCC – krikščioniškas, kiek konservatyvus universitetas. Ten galėjai gauti įspėjimą net tokiu atveju, jei, pavyzdžiui, apkabindavai žmogų ilgiau nei 5 sekundėms. Trys tokie įspėjimai ir būsi išmestas iš universiteto“, – sako Garušas. Vaikinas pasakoja, kad kol kas universitete jaučiasi kiek nesavas: „Galbūt, jei labiau koncentruočiausi į bendravimą, jausčiausi jaukiau, tačiau čia atėjau mokytis ir baigti universitetą, o ne susirasti draugų ar įspūdin-

gai praleisti laiką“, – sako studentas. Ir tai akivaizdu – jau pirmųjų paskaitų metu jis užkėlė kartelę pirmakursiams parengęs itin kokybišką prezentaciją. Trys valandos miego Garušas – maksimalistas, randantis laiko viskam. „Pavyzdžiui, šiandien miegojau vos 3 valandas. Susirgo vienas tėčio darbininkų, todėl privalėjau jį pakeisti – dirbau, o paskui dar ėjau į paskaitas“, – prisipažįsta studentas. 10 metų praleidęs Lietuvoje Garušas spėjo susidaryti draugiškų ir paprastų lietuvių vaizdą: „Mano akimis, lietuviai naivūs ir principingi. Labai greitai patiki tuo, kas sakoma, tačiau už savo tiesą kovoja iki galo“, – taip lietuvius kaip tautą mato Garušas. Garušas sako norintis būti nepriklausomas ir maksimaliai veikti dabar: „Kam planuoti, ką veiksiu baigęs mokslus? Reikia veikti jau dabar“.


10

2013 m. rugsėjis (Nr. 43) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas /

Kviečia Karjeros centras

Ar turite savo karjeros tikslą? Jei ne, tai jau laikas pradėti apie tai galvoti ir planuoti, kokiomis priemonėmis jį pasiekti. Siekiant skatinti planuoti karjerą Klaipėdos universitete yra įkurtas Karjeros centras. Pagrindinis Karjeros centro tikslas – suteikti studentams kuo daugiau informacijos apie karjeros vaidmenį darbo aplinkoje, spręsti karjeros problemas, padėti ieškantiesiems darbo lengviau patekti į darbo rinką ir sėkmingai integruotis į profesinę ir socialinę veiklą, skatinant ugdyti tolesnę jų karjeros raidą. Mus rasite: Sportininkų g. 13, 208 kab. El. paštas karjera.KU@gmail.com Tel. (8 46) 39 89 76, mob. tel. (8 601) 65955

Atvykus į Karjeros centrą, galima: • rasti su karjera susijusios naujausios informacijos (apie įvairias konsultacijas, karjeros dienas, seminarus, mokymus, renginius, konferencijas, kitų institucijų naujienas ir kt.); • sužinoti apie įmonių siūlomas laisvas darbo ir praktikos vietas; • gauti praktinių patarimų (kaip tinkamai parengti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką, kokie yra darbo paieškos būdai, kita informacija apie karjeros galimybes); • sužinoti naudingas nuorodas, el. adresus ieškant darbo ar praktikos vietų; • užsiregistruoti Karjeros centre ir tapti žinomu potencialiems darbdaviams.

Tarptautinėje studentų vasaros stovykloje – pažintis su slaugytojo darbu

DALYVIAI. Į Klaipėdoje vykusią vasaros stovyklą atvyko per trisdešimt studentų ir apie penkiolika dėstytojų iš Danijos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos universitetų. Nuotrauka iš KU Vaikystės

Gražina Šniepienė, „Cohab“ projekto vadovė

pedagogikos katedros archyvo

Šių metų rugpjūčio 18–30 d. Klaipėdos universitete (KU) įvyko „Cohab“ projekto vasaros mokykla. Pagrindiniai jos organizatoriai – doc. dr. Natalja Istomina, doc. dr. Gražina Šniepienė ir lekt. Indrė Brasaitė. Į Klaipėdą atvyko per tris- įvairiausias užduotis su nuoto- ir jos istorija. Slaugos studešimt studentų ir apie penkio- linio mokymosi įranga, dirbo dentai buvo maloniai priimti lika dėstytojų iš Danijos, Len- tarpkultūrinėse komandose. sveikatos priežiūros įstaigų kijos, Vokietijos ir Švedijos Studentai taip pat mokėsi pa- vizitų metu, juos supažindino universitetų. Prie jų prisijungė žinti kitų šalių kultūrą, gamino su įstaigų ir slaugytojų darbo ir KU studentai bei dėstytojai. nacionalinius patiekalus, vyko specifika Lietuvoje. PedagogiVasaros mokyklos metu stu- į Vilnių, Neringą ir Palangą kos fakulteto studentai turėjo dentai klausėsi paskaitų, atliko geriau susipažinti su Lietuva galimybę aplankyti ir susipa-

Tarptautiniame projekte Bulgarijoje – sporto šakų kūrybiškumas vakaro: Šioje programoje daDoc. dr. Asta Šarkauskienė lyvavo Mustafos KemaKūno kultūros pedago- lio universitetas (Turkigikos studijų programos ja), KATHO universitetas magistrantai ir doc. dr. (Belgija), Briuselio aukšAsta Šarkauskienė rugsė- toji mokykla-universitetas jo 1–12 dienomis dalyvavo (HUB, Belgija), Veliko mokymosi visą gyvenimą Tarnovo universitetas (Bulprogramoje „Erasmus garija) ir Klaipėdos univerIP“ projekte „SPORT FOR sitetas (Lietuva). Įvairi veikla vyko nuo SEA RESORT TOURIST ankstyvo ryto iki vėlyvo ANIMATION“.

studentai mokėsi žaisti paplūdimio tenisą ir tinklinį, lankė vandens gimnastikos, jogos užsiėmimus, žaidė komandos formavimo žaidimus, mokėsi irkluoti baidarę, plaukti vandens slidėmis, valdyti burlentę. Daugiausia išradingumo studentai pademonstravo pristatydami savo šalį. KU Kūno kultūros kate-

žinti su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir vaikų globos namais. Vasaros mokykla buvo tik studijų pradžia: studentų laukia vizitai ir paskaitos svečiose šalyse ir rudens semestras, kurio metu dėstytojai iš įvairių šalių skaitys paskaitas naudodamiesi nuotolinio mokymosi įranga. „Cohab“ yra pavadinimo (aukštojo mokslo ir darbo rinkos, koordinavimo ir integravimo aplink Pietų Baltijos jūrą) sutrumpinimas. Tai „Interreg IV“ Pietų Baltijos programos projektas, kurio tikslas – nustatyti slaugytojų ir mokytojų studentų rengimo ir darbuotojų mobilumo kliūtis ir galimybes. Projektu tikimasi per bandomąsias programas, pažintines keliones, vasaros mokyklas ir lygiagretų mokymąsi, taikant virtualaus mokymo priemones, padidinti akademinės visuomenės mobilumą. Projekte dalyvauja Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros ir Pedagogikos fakulteto Vaikystės ir pedagogikos katedros darbuotojai ir studentai.

dros magistrantai sušoko „Kepurinę“, „Jonpolkę“, o šokti „Polkos su ragučiais“, „Blynų“, „Oiros“ ir „Grecinikės“ buvo pakviesti visi projekto dalyviai. Visi liko sužavėti. Mūsų magistrantai parodė, kad jie sugeba ne tik sportuoti, bet ir šokti lietuvių liaudies šokius, būti žavūs, išradingi.


11

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178)

SVETUR Mums pažįstamas laiko tėkmės greitis, bėgimas, skubėjimas. Sunku patikėti, kad pasaulyje dar yra vietų, kur laiko skubėjimas išblėsta, tampa nereikšmingas. Tuo įsitikino rugpjūčio 11–20 dienomis UNICEF ir TV3 trečiojoje misijoje Tanzanijoje dalyvavę Klaipėdos universiteto lektorė, aktorė Virginija Kochanskytė, aktorius Giedrius Savickas, žurnalistė ir kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson. Apie kitokią Afriką ir patirtus iššūkius Tanzanijoje kalbėjomės su aktore Virginija Kochanskyte. Esate UNICEF geros va- Afrikos šalis. Tanzanija – lios ambasadorė Lietuvoje. viena skurdžiausių šalių pasaulyje, ten Kilimandžaro Kas paskatino ja tapti? Geros valios ambasado- kalnas, karštas klimatas... riais pasaulyje tampa labai Kokia ji, toji Tanzanija? Pirmiausia ir prisiminiau garsios žvaigždės, kad galėtų Pasiėmiau daryti įtaką daugybei žmonių Kilimandžarą. prisidėti prie organizacijos kažkada seniai skaitytą E. Helabdaringos veiklos. Aš, ži- mingvėjaus apsakymų knygą noma, suabejojau savo plačia „Kilimandžaro sniegynai“ ir galimybe paveikti žmones. skrisdama lėktuvu dar kartą Ambasadoriaus misija – visų perskaičiau. Matėme juodą pirma liudyti, kad organiza- kalno viršūnę, nutviekstą raucijos veikla yra tikrai padori, donų saulės spindulių. Buvo kilni, tauri ir skaidri. Antra labai įdomu, kai pakilome iš priežastis, dėl ko mane norė- Kataro: pilnas lėktuvas baltųjų jo įtraukti į UNICEF veiklą, žmonių, dar pagalvojau, koks yra mano programos, litera- turbūt didelis Dar es Salamo tūriniai, kameriniai projektai, miestas, turistinis centras... su kuriais viena arba su ko- Tačiau, kai nusileidome, nielegomis labai daug keliauju kas nepakilo iš vietos – pakilo po Lietuvą, į mažesnius ir tik mūsų aštuonių žmonių grudidesnius miestus, mieste- pelė. Mums išlipus, paklaulius, kaimus ir tokiu būdu aš siau, o kurgi kiti tada skrenda? galiu skleisti pasaulinės or- Kiti nuskrido gėrėtis Kilimanganizacijos veiklą Lietuvoje. džaru. Iš tiesų Tanzanijoje yra Aš sutikau, mielai įsijungiau turistinių maršrutų, yra nacioį organizacijos veiklą ir labai nalinių parkų, didžiulių ežerų, džiaugiuosi, nes savo gyve- žvėrių kelių, vadinamųjų safanime nemažai vietos skiriu rių, kur gali stebėti ir medžioti visuomeninei veiklai, kuri žvėris, sakytum, nepaprastas mane įtraukia į valstybės ir gamtos grožis. Bet mes tų turistinių grožybių nematėm. pasaulio gyvenimą. Ar tai pirmoji jūsų mi- Mes keliavom į centrinę Tanzaniją, į kalnuotąjį Iringos sija? Tai trečioji UNICEF Lie- miestą, kuris savo dydžiu tuvos nacionalinio komiteto panašus į Šilutę. Tanzanijoje vykdoma misija. Pirmoji mi- tuo metu buvo žiema. Iš tosija vyko Kambodžoje, pra- kios lietuviškos karštos vasaeitais metais keliauta į Sierą ros patekom į lygiai tokį patį Leonę, o šiais metais – į Tan- klimatą, todėl gerai jautėmės. zaniją. Dalyvavau pirmojoje Tik rytais ir vakarais buvo misijoje Kambodžoje. Taigi labai šalta. Tanzanija atrodė čia mano antroji misija. Pra- tokia išdegusi, skurdi, geltoeitais metais tikrai būčiau na, raudona, pilka, tokia niūri, keliavusi į Sierą Leonę, bet tik kartais tolumoje raudonai kaip tik Klaipėdos dramos nušvisdavo koks medis. Ten teatre buvo repetuojamas viskas žaliuoja, kvepia tik po spektaklis „Lūšies valanda“, liūčių sezono, vasario mėnesį. o kelionės datos sutapo su Štai tokią tą Tanzaniją radom. Gamta diktuoja savo premjerine savaite. Dažniausiai nedaug ži- taisykles, prie kurių žmonome apie mitais apipintas gus yra priverstas taikytis.

„Ten supranti, kad tu pasauliui įdomus tik savo kitoniškumu.“ Apie TV3 televizijos ir UNICEF misiją Tanzanijoje pasakoja KU lektorė Virginija Kochanskytė

MISIJA. „Šiais metais buvo ypač nuostabi, draugiška grupė, visi buvome labai rimtai nusiteikę atlikti misiją. Ta gera atmosfera, bendrumas tirpdė fizinį nuovargį,“ – sako V. Kochanskytė.

Papasakokite apie vietos gyventojus, buitį, atrodo, tokias nelengvas gyvenimo sąlygas. Jaunos merginos ir vaikinai įsimyli vienas kitą, sukuria šeimas, gimdo vaikus: kiek Dievas duoda, tiek jų turi. Kuo daugiau turėsi vaikų, tuo daugiau turėsi darbo rankų. Ten labai daug gero molio, iš kurio jie ir statosi savo namelius. Stogai dengti

šiaudais, skarda arba šiferiu. Jeigu stogas dengtas skarda arba šiferiu, tai sako, kad čia jau geriau gyvenantys. Tačiau mes apie šiferį žinome visą tiesą, o kadangi jų namelyje jokių lubų nėra, tik pastogė, tai ištisus metus jie kvėpuoja nuodinga chemine medžiaga. Tęsinys www.ku.lt NAUJIENOSE Kalbino K. Abromavičiūtė


12

2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

UNIVERSITETO VASARA

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla garsi visame pasaulyje

Jūratė Derukaitė Kalbų ir kultūrų centro direktorė

Humanitarinių mokslų fakultete, kaip ir kiekvieną vasarą, visą mėnesį svečiavosi būrys užsieniečių, atvykusių mokytis lietuvių kalbos. Šįsyk kursų organizatoriai susilaukė net 73 lietuvių kalbos ir kultūros mylėtojų; tai buvo didžiausias skaičius per visą šių kursų dvylikos metų istoriją. Tai užsienio studentai, buvo atvykusi sutuoktinių dėstytojai, kitų specialybių pora: lietuvių kilmės vyras ir žmonės, dėl įvairių priežas- brazilė žmona. Artimiausias čių norintys mokytis lietuvių taškas… Klaipėda! Vasaros kalbos. Vyriausias kursantas mokykloje lietuvių kalbos buvo 70 metų, o jauniausias – įgūdžius tobulino klaipėdie14-os. Tolimiausias geogra- tis rusakalbis moksleivis. Kartu su kalbos studijofinis taškas – Brazilija, iš ten

Burlaivis „Brabander“ pakeitė jaunimo gyvenimą Vitalija BUTKUTĖ

Nuo 2012 metų gegužės iki pat šių metų rugpjūčio vidurio vykęs projektas „Maritime Education And Sail Training for Young People“ (M.A.S.T) suteikė galimybę jauniems žmonėms patirti naujų potyrių, atitrūkti nuo kasdienybės ir pamiršti, ką reiškia žemė po kojomis. Projekto metu buvo aplankyta devyniolika uostų, susipažinta su šalimis, kurias skalauja Baltijos jūra. Projektas baigėsi, tačiau jo tęstinumas garantuotas – gerų emocijų kupinas jaunimas pasiryžęs naujiems potyriams. Anot „Brabander“ kapitono V.  Vizbaro, šis projektas – tai galimybė spręsti vaikų vasaros užimtumo problemas. Jiems siūloma prasmingai praleisti vasarą, pabūti savotiškoje vasaros stovykloje, kai ko išmokti, susipažinti su naujais žmonėmis ir aplankyti kitas šalis. „Dar įdomu ir tai, kad komanda buvo internacionalinė. Kitaip tariant, lietuviai vien su lietuviais laive ne-

buvo, įgula buvo maišoma. Pavyzdžiui, lietuviai, švedai su lenkais ir pan. Atsirado tarpusavio ryšių su skirtingų tautybių atstovais, norint komunikuoti reikėjo išmanyti anglų kalbą,“ – prisimena V. Vizbaras. Kaip teigia laivo kapitonas, buvimas jūroje pakeitė jaunų žmonių mąstymą. Pirmą dieną kamavo jūrligė, antrą dieną – namų ilgesys, trečią dieną jau buvo geriau,

mis kursantai susipažino su šalies istorija, kultūra, tradicijomis, pakeliavo po visą Lietuvą, svečiavosi lietuvių šeimose. Kursų renginių metu užsieniečiai pristatė ir savo šalis. Žinoma, pagrindinis vasaros mokyklos tikslas buvo mokytis lietuvių kalbos, tačiau tik pusė dalyvių buvo pradedantieji, – įdomu tai, kad kasmet vis daugėja kursantų, jau pramokusių lietuviškai ir atvykstančių gerinti turimų įgūdžių, įgyti daugiau kalbos praktikos. Kursų mokytojams dirbti su jau mokančiais lietuviškai užsieniečiais dažnai būna tikras iššūkis: kiekvienai naujai grupei tenka kurti naujas originalias mokomąsias programas, savo lygiu ir turiniu kartais netgi artimas lituanistų rengimo programoms. Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokyklą organi-

zuoja ir vykdo Humanitarinių mokslų fakulteto Kalbų ir kultūrų centras kartu su Lietuvių kalbos katedra ir universiteto Tarptautinių studijų centru. Džiugu paminėti, kad Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykloje kasmet daugėja jos dalyvių, atvykstančių po antrą, trečią kartą. Reklama apie šiuos kursus sklinda tarsi pati savaime, vis plačiau ir plačiau: tai vyksta jau per jų alumnus! Šiemetėje vasaros mokykloje sulaukėme užsieniečių, dalyvavusių kitų didžiausių Lietuvos universitetų (VU ir VDU) analogiškose vasaros mokyklose. Malonu, kad jie aukštai vertina Klaipėdos universiteto vasaros kursų darbuotojų – mokytojų lituanistų ir kursų administratorių – darbą ir pastangas.

o ketvirtą dieną įgula buvo tvirta ir vieninga komanda, visi susidraugavo. „Pasibaigus plaukimui visi išsiskyrė su ašaromis, nes buvo sunku palikti ir laivą, ir komandą. Tai, be abejo, yra didžiausias projekto įvertinimas. Visai neseniai iš danų ir švedų gavau laiškus, kad jiems kelionė labai patiko ir jie nori iš anksto užsirašyti kitam projektui“, – kalbėjo jis. Rugsėjo 12–14 dienomis viename Klaipėdos viešbutyje vyko baigiamasis projekto susitikimas su dalyviais iš Danijos, Švedijos ir Lenkijos. „Susirinkome, kad aptartume šio projekto rezultatus: ką nuveikėme per tuos dvejus metus ir kokią veiklą planuojame ateityje, kad būtų projekto tęstinumas. Taip pat planuojame pakviesti prie projekto prisidėti Kaliningrado sritį. Nenorime, kad Rusija būtų atskirta nuo viso pasaulio, tačiau bent kol kas

mus atbaido griežtos tikrinimo procedūros“, – pasakoja kapitonas. „Projekto idėja – suteikti jauniems žmonėms galimybę ko nors išmokti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Tai tarsi papildoma veikla. Laive jie gali pabūti įgula ir pasijusti iš tiesų naudingi“, – savo įspūdžiais dalijosi Peras Werge iš Danijos. „Buriavimas jaunam žmogui gali duoti labai daug. Pirmiausia, jie gali pabėgti nuo kasdienių problemų, patirti naujų neeilinių potyrių. Buriavimas – tai nauja veikla, suteikianti galimybę paplaukioti atviroje jūroje, pabūti laivo jūreiviu. Ši kelionė – tai požiūrio į gyvenimą pakeitimas, jo pamatymas visai kitu kampu”, – tvirtina lenkas Piotr Krol. Nuotraukos: www.facebook.com/ Klaipedos.universitetas. Oficialus


KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178)

13

UNIVERSITETO SVEČIAI

Profesorius iš JAV dėsto žurnalistikos ir komunikacijos studentams doc. dr. Daiva Janavičienė SMF Komunikacijų katedros vedėja

Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedroje visą rudens semestrą dirbs profesorius Frankas Barnasas (Frank Barnas) iš Valdostos universiteto Džordžijos valstijoje (JAV). Profesorius žurnalistikos bakalauro studijų studentams dėstys profesinį dalyką „Naujienų rengimas ir rašymas“, o medijos ir komunikacijos magistro studijų studentams skaitys kursą „Jungtinių Amerikos valstijų medijos“. Valdostos universitete Frankas Barnasas dėsto profesinius žurnalistikos dalykus, jis yra Akademinės žurnalistų bendruomenės prezidentas. Profesorius turi ilgametę darbo televizijoje patirtį ir glaudžiai bendra-

PATIRTIS. Profesorius (viduryje) turi ilgametę darbo televizijoje patirtį, jungia žurnalistikos studijas ir praktiką darbo vietose. R. Gorodeckienės nuotr.

darbiauja su vietine televizija, jis jungia žurnalistikos studijas ir praktiką darbo vietose. Valdostos universiteto medijų studija naujienų tarnybai CNN sutarties pagrindu rengia vietinių naujienų reportažus. Profesorius laimėjo Fulbraito (Fullbright) fondo stipendiją ir todėl turi galimybę daugiau nei keturis mėnesius

Tarptautiniai mokymai apie žaliąją laivybą – taršai mažinti

EKSKURSIJOS. Mokymų dalyviai buvo supažindinti su uosto struktūra, veikla ir plėtros planai, galėjo stebėti laivų statybos ir remonto technologinius procesus, vertinti jų poveikį aplinkai. D. Vaičiulio nuotr.

gyventi Klaipėdoje ir dirbti Klaipėdos universitete. Prieš rugsėjo pradžią prof. Frankas Barnasas apsilankė Socialinių mokslų fakultete, susitiko su fakulteto dekanu prof. dr. Antanu Bučinsku, Komunikacijų katedros kolektyvu, apžiūrėjo Medijų laboratoriją, auditorijas. Profesorius pasidžiaugė draugišku sutikimu. Fulbraito stipendiją Frankas Bar-

nasas laimi ne pirmą kartą. Profesorius prasitarė, kad jo gyvenimo tikslas – keliauti. Jis yra dėstęs Rusijos, Malaizijos, Pietų Afrikos Respublikos, Vokietijos universitetuose. Klaipėdos universitetą profesorius pasirinko todėl, kad tai, jo nuomone, naujas universitetas, o žurnalistikos studijų programa pasirengusi tobulėti.

Klaipėdos universitete vyko Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Generation BALT: Linking maritime education with the changing job market for a new generation of Baltic Sea experts“ tarptautiniai žaliosios laivybos mokymai. Į KU atvyko 27 projek- su pasaulio laivybai iškelte dalyvaujantys jūrinių tais reikalavimais, bet ir mokslų studentai ir absol- įvairiais aspektais nagrinėventai iš Vokietijos, Šve- jo rinkoje siūlomus sprendijos, Lenkijos, Rusijos ir dimus, alternatyvas, susijuLietuvos. Būsimieji Balti- sias su suskystintų gamtinių jos jūros regiono eksper- dujų panaudojimu, bebalastai dalyvavo teoriniuose ir čių laivų kūrimu. Mokymų dalyviai itin praktiniuose užsiėmimuopažintinėmis se, skirtuose taršos iš lai- džiaugėsi vų mažinimo ir balastinių ekskursijomis po Klaipėvandenų valymo klausi- dos uosto akvatoriją, į Vamams. Paskaitas ir prak- karų laivų gamyklą. tinius užsiėmimus vedė Klaipėdos universiteto Daugiau informacijos dėstytojai, Klaipėdos uosto įmonių atstovai, kviesti- apie Klaipėdos universiteniai dėstytojai iš Italijos ir te organizuotus mokymus bei projektą galima rasti Jungtinės Karalystės. Lektoriai ne tik supa- adresu: žindino mokymų dalyvius http://www.generationbalt.eu/


14

2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SPORTAS

Sportininkų vasaros startai

Doc. dr. Genovaitė AVIŽONIENĖ Sporto klubo pirmininkė

Pasaulio vasaros studentų 27-osios žaidynės Vienos reikšmingiausių varžybų, įvykusių šią vasarą, – tai Pasaulio vasaros studentų 27-osios žaidynės Kazanėje. Šiose žaidynėse 12 sporto šakų Lietuvai atstovavo 91 studentas, tarp jų buvo ir 13 KU studentų: sunkiaatlečiai Aleksandra Stepanova, Mantas Vitkauskas, Marius Mickevičius, Tomas Li-činchai, Žygimantas Stanulis ir Sergejus Lichavojus (Sergej Lichavoj), irkluotojai Marius Ralickas, Dovydas ir Rokas Balsiai, laisvųjų imtynių atstovai Jonas Rudavičius, Šarūnas Jurčys ir sambo imtynininkas Valdas Kanapeckas, lengvaatletis Šarūnas Banevičius. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Kazanėje (Rusija) į dangų kilo Lietuvos trispalvė. Rusijoje vykusios studentų žaidynės – vienos geriausiai surengtų. Šalis daug dėmesio ir lėšų skyrė šiam sporto renginiui. Įspūdingas žaidynių atidarymas dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, naujai pastatytos įspūdingos sporto bazės ir geras varžybų organi-

zavimas. Universiada – puiki galimybė jauniems sportininkams kelti savo meistriškumą. Organizacine prasme viskas yra panašu į Olimpines žaidynes, dalyvauja daugelis žinomų sportininkų. Universiadai valstybės skiria daug dėmesio. Lietuvos studentai sportininkai šioje Universiadoje pasirodė puikiai ir galutinėje įskaitoje užėmė 11 vietą. Iškovota 10 medalių: 6 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos. Iš viso per 12 universiados dienų 70 valstybių studentai išsidalijo 353 apdovanojimų komplektus. Lietuvos studentų pasirodymas – neįtikėtinas. Iškovota ne tik dešimt medalių, bet ir daug sportininkų pateko į stipriausiųjų aštuonetus, aplenktos stipresnes ir gilesnes sporto tradicijas turinčios šalys. Sunkioji atletika Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinę sudarė KU studentai, vadovaujami trenerio Bronislovo Vyšniausko. KU studentas sunkiaatletis Žygimantas Stanulis (Europos čempionato bronzos medalininkas ir Senojo žemyno jaunimo pirmenybių nugalėtojas) buvo arčiausiai medalio.

Svorio kategorijos iki 94  kg varžybose tarp keturiolikos dalyvių jis užėmė ketvirtąją vietą: rovimo rungtyje iškėlė 171  kg (antroji vieta), tačiau stūmimo (201  kg) rungtyje liko ketvirtas. Dvikovėje jo rezultatas buvo toks pats, kaip ir iškovojusio bronzos medalį sportininko, tik Žygimantas buvo už jį sunkesnis šešiais šimtais gramų, todėl teko tenkintis ketvirtąja vieta. Aštuntąją vietą vyrų svorio kategorijos iki 85 kg varžybose užėmė Marius Mickevičius, rovimo veiksmu iškėlęs 152 kg sveriančią štangą, išstūmęs 183 kg ir iš viso surinkęs 335 kg. Kitas Lietuvos sunkiaatletis, Tomas Li-Činchai‘us, dvikovėje surinko 284 kg (124+160) ir tenkinosi tryliktąja pozicija tarp dvidešimties dalyvių. Rovimo veiksme Marius Mickevičius buvo šeštasis, stūmimo varžybose – devintasis, o Tomas Li-Čin-Chai‘us užėmė atitinkamai penkioliktąją ir tryliktąją pozicijas. Universiados čempionu šioje svorio kategorijoje tapo žaidynių rekordą pagerinęs Aptis Auchadovas (372 kg; 167+205), sidabras atiteko kitam rusui – Artiomui Okulovui (371 kg; 168+203), bronza – Georgijui Černei (360  kg; 165+195) iš Moldovos. Merginų sunkiosios atletikos varžybose svorio kategorijoje iki 48  kg Pedagogikos fakulteto trečio kurso studentė Aleksandra Stepanova užėmė devintąją vietą. Aleksandra dvikovėje surinko 142 kg: rovimo rungtyje ji buvo devinta (64 kg), o stūmimo – dešimta ( 78  kg). Nugalėjo kinė Xiao Hongyu: 187  kg (87 ir 100). Šios svorio kategorijos varžybose dalyvavo 13 sportininkių. Vaikinų sunkiosios atletikos varžybose svorio kategorijoje iki 69 kg Mantas Vitkauskas užėmė 14-ąją vietą: dvikovėje jis surinko 246  kg (rovimas 112  kg, stūmimas – 134  kg). Nugalėjo Azer-

baidžano atstovas Firidunas Gulijevas: jis surinko 323 kg (142  kg ir 181  kg) ir 2  kg pagerino universiados rekordą. Azerbaidžanietis taip pat pasiekė naują žaidynių stūmimo rungties rekordą. Sidabro medalį iškovojo iranietis Jaberas Behrouzi (322  kg: 147 ir 175), o bronzos – Prancūzijos atstovas Bernardinas Kingue‘as Matamas (315 kg: 140 ir 175). Varžybose dalyvavo 19 sportininkų. Irklavimas Sėkmės pritrūko mūsų universiteto irkluotojams, trenerio Zigmo Gudausko auklėtiniams – Dovydui Balsiui, Rokui Balsiui, Mariui Ralickui ir Žygimantui Gališanskui (KTU) – keturvietei be vairininko (M4-). Savo 2000  m plaukimo atrankoje jie buvo antrieji (6:51,79), finale aplenkė Ukrainos (6:46,18) ir PAR (6:42,74) valtis iš užėmė ketvirtąją vietą – 6  min. 38,93 sek. Universiados irklavimo regatos čempionais šioje valčių klasėje tapo Vokietijos (6:27,51) irkluotojai, antras finišavo Italijos (6:30,56) ekipažas, o treti buvo Rusijos (6:37,01) sportininkai. Rutulio stūmimas Rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius (treneriai E.  Šauklys ir G.  Pridotkas) su penktuoju rezultatu (18,99 m) pateko į finalą. Finale Šarūnas užėmė aukštą 7 vietą – 19,22 m. Šarūnas Banevičius, tik grįžęs iš Kazanės, išskubėjo į Tamperę dalyvauti Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos pirmenybėse. Sėkmingai rutulio stūmimo varžybų kvalifikacinį barjerą įveikė ir į finalą pateko įrankį nustūmęs 18,69  m, o atrankos varžybose užėmė ketvirtąją vietą. Finale Šarūnas rutulį nustūmė 18,75  m ir užėmė aštuntąją vietą šioje rungtyje. Prieš išvykdamas į Kazanę Šarūnas dalyvavo komandiniame Europos lengvosios atletikos čempionate. Tęsinys www.ku.lt NAUJIENOSE


15

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178)

INFORMACIJA

Nauja knyga anglų kalba „Organizacijos kūrybiškumas“

Kristina STRIPEIKAITIENĖ Bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus darbuotoja

Naujuosius mokslo metus biblioteka pradeda pristatydama „ELSEVIER“ leidyklos 2012 m. išleistą knygą „Organizational Creativity“ (Organizacijos kūrybiškumas). Inovatyvios darbuotojų komandos, inovacijų planavimas, organizacijos mokymasis, jos kūrybiškumas, idėjų generavimas ir vystymas, motyvacija, darbuotojų asmeninės savybės – visa tai rasite knygoje „Organizacijos kūrybiškumas“. Studijuojantiesiems vadybą, žengiantiesiems pirmuosius žingsnius verslo pasaulin ar jau turintiems savo įmones verslininkams ir suprantantiems, kokią tiesioginę naudą gali atnešti šiandienos verslui inovatyvi, pilna naujų idėjų kūrybiška knyga, ji

gali tapti tikru patarėju pritrūkus teorinių ar praktinių žinių sėkmingam organizacijos kūrybiškumui vystyti.

Nauja monografija apie vaikų sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą doc. dr. Reda Vismantienė PF Vaikystės pedagogikos katedros dėstytoja

Akademinei bendruomenei – naujas mokslo kūrinys. Tai Kūno kultūros katedros profesorės Eugenijos Adaškevičienės ir Vaikystės pedagogikos katedros docentės Neringos Strazdienės knyga „Vaikų sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ugdymas“ (2013, KU leidykla, 276 p.). Knyga yra sėkmingo ilgamečio autorių darbo ir mokslinių tyrimų rezultatas. Knygoje pateiktos nau- kitiems, kurie siekia suprasti jausios apibendrintos, susis- fizinio aktyvumo paslaptis, jo temintos žinios apie fizinį ugdymo ypatumus ir kryptinaktyvumą kaip daugiafunkcį gai bei tikslingai rengti ugdysveikatą stiprinantį veiksnį, tinius aktyviam kasdieniam jo sampratos apibrėžtys ir gyvenimui. rūšys, šio fenomeno mokslinių tyrimų raida Lietuvoje. Aprašomi veiksniai, lemiantys vaikų fizinį aktyvumą, jo sąsajos su medijiniu ugdymu, pateikiami mokinių fizinio aktyvumo raiškos tyrimų rezultatai, vertybių įprasminto ugdymo strategijos ir atskleidžiamos jo plėtotės galimybės informacinės visuomenės pokyčių kontekste. Šis leidinys skiriamas ugdytojams, visuomenės sveikatos specialistams, studentams, pradedantiems mokslininkams ir

KU leidyklos naujienos Lolita ZEMLIENĖ, leidyklos direktorė Šios vasaros mėnesiai – didelių leidyklos pavasario darbų pabaiga. Tai 4 monografijos, labai solidus mokslinių straipsnių rinkinys, vadovėlis universitetų studentams, 3 studijų knygos, eiliniai mokslinių žurnalų numeriai.

Džiaugiamės kartu su autoriais ir tikimės skaitytojų dėmesio. Mūsų leidykloje leidžiamus mokslinius žurnalus pradėjome publikuoti atviros prieigos sistemoje „Open Journal System“ (OJS). Klaipėdos universitete leidžiamų mokslinių žurnalų ieškokite adresu http://journals.ku.lt/. Kol kas galite rasti Archaeologia Baltica paskutiniuosius numerius, rudenį tikimės sukurti ir kitų mokslinių žurnalų svetaines. Šiuo metu derinama Klaipėdos universiteto leidyklos sutartis su CROSSREF organizacija. Pasirašę sutartį turėsime galimybę atlikti pateikiamų mokslinių straipsnių plagijavimo patikrą ir suteikti kiekvienam moksliniam

straipsniui universalų skaitmeninį kodą (DOI), kuris turėtų padidinti mūsų moksliniuose žurnaluose skelbiamų straipsnių tarptautinį matomumą, prieinamumą ir cituojamumą. Universiteto knygyne jau pardavinėjamos ir kitų Lietuvos akademinių institucijų leidyklų knygos. Sulaukiame vis daugiau mūsų universiteto darbuotojų ir studentų dėmesio. Ateikite, pasidomėkite – tikrai nusipirksite knygų pigiau negu bet kuriame kitame knygyne. Knygynas dirba kiekvieną darbo dieną nuo 10 val. iki 15 val. Galite paskambinti į knygyną (tel. 8  46  398997), jums suteiks informaciją apie turimas knygas ir kainas.

Naujausieji Klaipėdos universiteto leidyklos leidiniai Moksliniai žurnalai Regional formation and development studies. 2013, 2. 228 psl. Tiltai. 2013, 2. 216 psl. Tradicija ir dabartis, nr. 8. 188 psl. Monografijos L. Šimanskienė, E. Župerkienė. Darnus vadovavimas. 280 psl. A. Gedutis, L. Kraniauskas. Socialinių ir humanitarinių mokslų vertinimo praktikos Lietuvoje. 244 psl. B. Jatkauskienė, R. M. Andriekienė. Universiteto dėstytojų veiklos daugiafunkcionalumas profesionalizacijos kontekste. 156 psl. E. Adaškevičienė, N. Strazdienė. Vaikų sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ugdymas. 276 psl. Mokslinių straipsnių rinkinys Klaipėda Europos istorijos kontekstuose. Sud. Vasilijus Safronovas. 256 psl. Vadovėliai Lietuvos gamtinė geografija. Vadovėlis universitetų studentams. Sud. Marija Eidukevičienė. 332 psl. Studijų knygos G. P. Sabalys, J. P. Rokicki, Ž. Guobis, R. Kubilius, A. Razbadauskas, L. Dubosas. Veido ir burnos ikivėžinės ligos. 200 psl. P. Grecevičius, J. Genys, L. Pridotkienė, R. Marčius, V. Dubra, R.  Urbonienė, A.  M.  Olšauskas, E.  Dučinskienė, J.  Abromas. Kraštovaizdžio architektūros tyrimai. Urbanizuoto kraštovaizdžio analizės ir vertinimo metodika. 100 psl. K. Bučys. Matematinės analizės praktikumas 1. 212 psl.


16

2013 m. rugsėjis / Nr. 6 (178) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

INFORMACIJA

Tarptautinė mokslinė konferencija „Švietimo ir ugdymo kokybė globalių ir regioninių iššūkių kontekste“ Konferencija vyks 2013 m. spalio 3–4 dienomis Klaipėdos universitete, „Aula Magna“ korpuso konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 84, Klaipėda, PC „Studlendas“). Konferencijos paskirtis – įvertinti švietimo ir ugdymo kokybės gerinimo galimybes globalių šiuolaikinio pasaulio procesų kontekste, burti ir palaikyti tarptautinę akademinę ugdymo tyrėjų ir praktikų bendruomenę, diegti kokybę puoselėjančią ugdymo kultūrą. Konferencijos problematika: • švietimo kokybės gerinimas: dabartis, problemos, perspektyvos; • informacinių technologijų taikymas kaip ugdymo kokybės gerinimo veiksnys; • ugdymo vaikystėje kokybė: tarp tradicijos ir modernumo; • moderniosios vaikų ir jaunimo fizinio ugdymo technologijos; • socialinio ugdymo kokybė kaip lygių galimybių švietimo sistemoje užtikrinimo veiksnys; • religinio ugdymo kokybė globalių iššūkių kontekste; • psichologiniai švietimo ir ugdymo kokybės aspektai; • pedagogikos istorijos reikšmė švietimo ir ugdymo kokybės gerinimui. Konferencijos kalbos: anglų, rusų, lietuvių. Kreiptis: Telefonas (8 46) 39 86 16 Faksas (8 46) 39 86 02 El. paštas eic.pf@ku.lt

Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedra kviečia į mokslinę konferenciją „ANDRAGOGIKOS STUDIJŲ ATNAUJINIMAS PROFESIONALIZACIJOS KONTEKSTE“, kuri vyks Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute (Sportininkų g. 13, Klaipėda). Konferencijos tikslas – atskleisti ir pagrįsti studijų programų atnaujinimą profesionalizacijos kontekste. Numatomos darbo sekcijos: Andragogų vidaus profesionalizacijos procesas: andragogų rengimas ir problematika; Andragogų išorės profesionalizacijos procesas: andragogų profesijos ir pareigybės teisinis reglamentavimas. Redakcija: Herkaus Manto g. 84 LT-92294, Klaipėda Tel. (8 46) 39 89 85 El. paštas laikrastis@ku.lt

Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

Mokslinė praktinė konferencija „Kūrybiški metodai reabilitacijoje: geroji patirtis sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose“ Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Reabilitacijos katedra 2013 m. spalio 25 d. 10 val. (registracija 9  val.) meno terapeutus, reabilitologus, ergoterapeutus, psichoterapeutus, psichologus, socialinius darbuotojus, slaugytojus, edukologus ir kitus specialistus, besidominčius meno terapijos metodais, kviečia į mokslinę praktinę konferenciją „Kūrybiški metodai reabilitacijoje: geroji patirtis sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose“. II konferencijos dalyje numatomos šios pažintinės praktinio patyrimo grupės: judesio ir šokio terapija; susipažinkite − socialinė klounada; taikomosios dramos galimybės. Konferencija vyks auditorijų ir konferencijų salės korpuse „Aula Magna“, Herkaus Manto g. 84 (prie prekybos centro „Studlendas“). Dėl papildomos informacijos kreiptis į Reabilitacijos katedros sekretorę el.  paštu reabilitacijoskatedra@gmail. com arba tel. (8 46) 39 85 28.

GINAMA DISERTACIJA 2013 m. spalio 25 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (Herkaus Manto g.  84, VI korpusas) bus ginama Ryčio Jonaičio istorijos mokslo krypties daktaro disertacija „Civitas Rutenica“ Vilniuje XIII–XV a.“

Mokslinė konferencija „Andragogikos studijų atnaujinimas profesionalizacijos kontekste“

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS ISSN 2029-5545 Tiražas 2000 egz. www.ku.lt

Smulkesnė informacija tel. (8  46) 39  87  65 arba 8 615 91 651. Konferencija nemokama.

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Vladas Žulkus (Klaipėdos universitetas) Pirmininkas prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas) Nariai: dr. Artūras Dubonis (Lietuvos istorijos institutas); doc. dr. Valdemaras Šimėnas (Lietuvos istorijos institutas); dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas); prof. habil. dr. Rimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas). Oponentai: doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas); prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas). Maloniai kviečiame dalyvauti!

Leidėjas Klaipėdos universitetas Spausdino UAB „Druka“ Mainų g. 5, Klaipėda Tel. (8 46) 38 04 58

Redaktorė: Edita Valinčienė Kalbos korektorė: Aušra Lemberger Korespondentės: Ieva Augytė, Živilė Aleksandravičiūtė, Ieva Liškevičiūtė, Gabija Rakauskaitė, Eglė Jurevičiūtė, Aistė Noreikaitė, Vitalija Butkutė, Kristina Abromavičiūtė Maketuotoja: Jurgita Kykalienė


Klaipėdos universitetas (2013 rugsėjis)