Page 1

TARPTAUTINIS KAUNO KINO FESTIVALIS 2010 KAUNAS INTERNATIONAL FILM FESTIVAL 2010


1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

Forum Cinemas kino teatras Kauno Akropolyje Forum Cinemas in Kaunas Akropolis. Karaliaus Mindaugo pr. 49. Festivalio klubas Džiazo palėpė / Festival club in Džiazo palėpė. Kęstučio g. 6 TKKF info centras 101 galerija KIFF info centre at101 galerija. Laisvės al. 53-101. Festivalio restoranas „550“ Festival restaurant „55 o“ Laisvės al. 79 Santakos stadionas. Nematomo žmogaus paminklo iškėlimo vieta Santaka stadium. The opening of the Invisible Man monument Viešbutis Kaunas Hotel Kaunas. Laisvės al. 79 Viešbutis Amberton Cozy Hotel Amberton Cozy.V. Kuzmos g. 8 Baras Suflerio būdelė Bar Suflerio būdelė. Daukšos g. 34 Replique Boutique suvenyrų parduotuvėlė Replique Boutique souvenir store. A. Mickevičiaus g. 8 Kino teatras Romuva Film theatre Romuva. Laisvės al. 54 Aleksoto panoramos apžvalginė aikštelė Aleksotas view site. V. Čepinskio g. 5 Prisikėlimo bažnyčios apžvalginė aikštelė View site of Christ‘s Resurection Church. Žemaičių g. 31B Kauno pilis / Kaunas Castle. Papilio g.

FESTIVALIO ŽEMĖLAPIS / FESTIVAL MAP 2


Tarptautinis Kauno kino festivalis 2010 Kaunas International Film Festival 2010 Kaune Spalio 1 – 10 d. kino teatre „Forum Cinemas“ Kaunas October 1 – 10 in “Forum Cinemas” cinema Vilniuje Spalio 11 – 17 d. kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ Vilnius October 11 – 17 in “Pasaka” and “Skalvija” cinemas www.kinofestivalis.lt

3


Truputį daugiau Ilona Jurkonytė

Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė

Šiemet jau ketvirtą kartą vykstantis Tarptautinis Kauno kino festivalis, rudenį pasitinka šiek tiek didesnis nei iki šiol ir tai akivaizdu ne vien skaičiuojant metus, bet ir programą sudarančius filmus, programos skiltis, aplankančius svečius, komandos narius, draugus, temas, apie kurias norime diskutuoti specialiuose renginiuose, mėginant išmatuoti žiūrovų laukimą bei susidomėjimą. Šiemet specialias programas Kaune pristato du festivalio draugai: Slovėnijos animacijos kino festivalis Animateka bei Clermont-Ferrand trumpametražių filmų festivalis. Kauno kino festivalis ir ateityje numato skirti daugiau dėmesio animacijai bei trumpametražiams filmams. Į šių kino formų pasaulį tvirtai žengiame su pripažintais kolegomis. Kauno kino festivalis toliau myli menus ir kino istoriją. Šiemet su pagarba festivalyje pasitiksime net tris išsamių retrospektyvų lydimus kūrėjus: lenkų animacijos klasiką Piotrą Dumałą, neseniai vaidybiniame kine debiutavusį filmu „Miškas“, Nacionalinės premijos laureatą, menininką Deimantą Narkevičių, vengrų kino vizionierių Béla Tarrą. Jaudinantis faktas, kad į Kauną su savo nauju kūriniu „Paskalio biblioteka“ sugrįžta paties pirmojo Kauno kino festivalio, įvykusio 2007 m., atidarymo filmo „Balti delnai“ autorius – Szabolcs Hajdu. Kartą po festivalio žurnalistė manęs paklausė, ar ir kitais metais ketiname rodyti tokius „sunkius“ filmus, šia pastaba apnuogindama faktą apie vieną iš festivalio principų: dvasinė ir protinė mankšta – visuomenės kūrybingumo pagrindas! Geras filmas šiais laikais vargu ar gali būti vertinamas remiantis vien pramogos kriterijumi. Toks filmas gali kelti įvairius jausmus bei būsenas: nuo estetinio pasitenkinimo, ironijos, grotesko, net metafizinių išgyvenimų, dieviškumo ar žmogiškumo paieškų. Mes tikime tapatinimosi su teigiamais ar neigiamais filmų veikėjais galia, kino salės tamsa ir kino projekcijos spinduliu. Dokumentininkas Robertas Verba, mėgdavo sakyti: gyvenimo prasmė yra pats gyvenimo prasmės ieškojimas. Ieškome mes jos savo programos filmuose, susitikimuose... Festivalis gausus kino seansų, taip pat įvairių specialiųjų renginių: nuo diskusijų apie kino teatro vietą bendruomenėje, kultūroje iki Algirdo Tarvydo parodos „Filmuojantis Robertas Verba“, skirtos lietuvių dokumentininkui Robertui Verbai pristatymo, pokalbių apie animaciją, kino kritiką, diskusijų apie kino industriją ir net susitikimus tiek su dokumentinių, tiek su vaidybinių filmų veikėjais. Kviečiu perversti katalogą, atkreipti dėmesį į susitikimus su kūrėjais, kuratoriais, veikėjais, susiplanuoti laiką ir skirti jo festivalio programai, kuria, turiu pripažinti, didžiuojamės. Pabaigai noriu padėkoti naujiems bei anksčiau su mumis dirbusiems partneriams, draugams, rėmėjams, tiek artimiems, tiek tolimiems palaikytojams ir pasiaukojančiai bei užtikrintai geriausio rezultato siekiančiai komandai. Ačiū Jums!

4


A Little More Ilona Jurkonytė

Director of Kaunas International Film Festival

The fourth Kaunas International Film Festival is a little bigger then usual which is obvious not only in terms of age, but also in terms of films, programme sections, guests, team, friends, and topics that we intend to discuss in special events in an attempt to measure the anticipation and interest of our viewers. This year, the Festival includes special programmes from our two friends – Slovenian Animation Film Festival Animateka and Clermont-Ferrand Short Film Festival. In the future, Kaunas Film Festival intends to continue giving more attention to animation and short film. We are stepping firmly into the world of these forms of film with accredited partners. Kaunas Film Festival loves art and film history. This year, we have the honour of accepting three filmmakers who will introduce retrospectives of their works, namely the Polish animation classic Piotr Dumała, who has recently debuted in the field of feature fiction film with his “Forest”; the Lithuanian National Prize winner, the artist Deimantas Narkevičius; and the Hungarian film visionary Béla Tarr. Another exciting piece of news is that Szabolcs Hajdú, the author of “White Palms”, which was the opening film of the very first Kaunas Film Festival in 2007, is coming back to Kaunas with his latest film “Bibliotheque Pascal”. Once, after the festival, a journalist asked me whether we intended to continue showing such “complex” films next year. This question uncovers one of the Festival’s principles: spiritual and intellectual exercise is the key to the creativity of every society! Today, good film can hardly be judged entirely by the criterion of ‘entertainment’. Such films can evoke various feelings and emotions, from aesthetical satisfaction to irony, grotesque, and even metaphysical experiences, and the search for divinity or humanity. We believe in the power of identification with the protagonists and antagonists of films, darkness of the screening halls, and the ray of the film projection. The documentary filmmaker Robertas Verba used to say: the meaning of life is the search for the meaning of life. And so we are searching for it in the films and meetings of our programme… This year’s Festival is rich with film screenings and special events – from discussions on the role of a film theatre in a community and culture to the opening of Algirdas Tarvydas’ exhibition “Robertas Verba Filming”, dedicated to the Lithuanian documentary filmmaker Robertas Verba; to discourse about animation, film criticism, discussion about the film industry, and even meetings with characters of documentary and feature films. I encourage you to thumb through the catalogue and note the meetings with filmmakers, curators and characters, plan your time and spare some of it for the Festival’s programme, which – I have to admit – we are very proud of. I want to express my gratitude to new and old partners of the Festival, friends, sponsors, close and remote supporters, as well as to our selfless team, which is purposefully striving for the best results. Thank you! 5


Man tänker sitt Tomas Tengmark

Programos sudarytojas

Ketvirtus metus vykstantis Tarptautinis Kauno kino festivalis kasmet sulaukia vis daugiau dėmesio. Tai skatina smalsumą, o šis savo ruožtu visiems teikia įkvėpimo. Rengdamas šių metų festivalį, nuolat girdėjau du klausimus: 1. Kaip rengiama Kauno kino festivalio programa? 2. Ką reiškia frazė „Man tänker sitt“? Atsakyti tiek į vieną, tiek į kitą klausimą gana sunku. Pirmiausiai pabandysiu atsakyti į antrąjį, nes tada gal bus lengviau atsakyti į pirmąjį. Kita vertus, ar išvis įmanoma paaiškinti „man tänker sitt“ koncepciją? Parašiau laišką Henrikui Hellströmui, vienam iš filmo „Man tänker sitt“ („Slėptuvė“) autorių. Jis atsakė švediška patarle: „Jau kuris laikas bandome perkąsti šį riešutą, tik vis nepavyksta“. Taigi iš Henriko pagalbos nesulaukiau. Bandant išversti frazę „man tänker sitt“ iš švedų kalbos, išeina kažkas panašaus į „mąstau apie tai, kas man rūpi“. Negaliu pasakyti, kad mąstau tik apie tai, kas man rūpi, arba kad mūsų festivalis mąsto tik apie tai, kas rūpi jam. Kita vertus, Kauno kino festivaliui nelabai rūpi raudoni kilimai – mums svarbiau parodyti nuostabius puikių menininkų, režisierių sukurtus filmus. Mums, šio festivalio organizatoriams, labiausiai rūpi kinas, o tuo rūpindamiesi, „galvojame apie save“ ir savo gerovę. Demonstruosime daug filmų, kurie suteiks jums daug peno apmąstymams. Jūsų galvose specialiųjų efektų tikrai nepritrūks. Geras filmas visada įskelia žiežirbą, kuri vėliau sukelia įvairiausių minčių sprogimą. Frazę „man tänker sitt“ galima suprasti ir kaip „galvoti apie save“. Tokiu atveju ji tampa tarsi klausimu dėl tapatybės. Kas aš? Dėl ko aš esu aš? Kas aš esu šiame pasaulyje? Ką šiam pasauliui reiškia Kauno kino festivalis? Jo tapatybę sudaro programos „Platus kampas“, „Tapatumai“, „Muzika, keičianti pasaulį“. Mūsų festivalis nori parodyti meninių ir socialinių reiškinių derinį kine ir atskleisti šiandieninio kino reikšmę. Metai buvo sunkūs ir kine tai puikiai matyti. Beveik visa kino pramonė labiausiai susitelkusi prie trimatės animacijos ir veiksmo filmų, todėl būtina atsvara. Beveik visi dramos žanro kūrinai išstumti į kino festivalius, bet čia rodomi filmai neabejotinai užims daugiausia vietų jūsų šių metų geriausių filmų dešimtuke. Kauno kino festivalio tapatybė yra tai, kad mes valgome, geriame, kvėpuojame, šokame, dainuojame ir šypsomės dėl kino. Mums svarbus kiekvienas filmas. Raskite laiko ir kartu su mumis susėskite kino teatre. Metas pasiekti būseną, kurią galima pavadinti „man tänker sitt“.

6


Man tänker sitt Tomas Tengmark

Programme producer

It’s the fourth edition of Kaunas IFF and the festival is getting more and more attention. This leads to curiosity, which we all find inspiring. During the preparations for this year’s festival I have frequently been asked two questions: 1. How do you make the programme for Kaunas IFF? 2. What does “Man tänker sitt” mean? It’s not easy to reply to any of these questions. I’ll try to answer the second question, which might lead to the answer of the first question. Then again, how can I possibly explain such a concept as “Man tänker sitt”? I emailed Henrik Hellström, one of the film directors that made Man tänker sitt (Burrowing). Henrik replied with a Swedish proverb: Well that is a nut we tried to crack for long time without results. Not much of help from Henrik. When I make an attempt to translate “Man tänker sitt” from Swedish, I’m stumbling on “One thinks about what concerns me”. I wouldn’t say that I only think about what concerns me or that the festival only thinks about what concerns us. At the same time Kaunas IFF actually doesn’t care so much about red carpets, we are more interested in presenting extraordinary films by filmmakers and artists. At Kaunas IFF we put the films in focus and when we focus on the films, we “think about ourselves” and our wellbeing. There are a lot of films that will give you nice input, and a lot to think about. Special effects in your head – you will really get something. A nice film experience creates sparks and implodes in all kinds of thoughts, and can take various expressions. “Man tänker sitt” can also be interpreted as “thinking about me”. Now the concept is already an identity topic. What is me, and what makes me me? Who am I in this world? What is KIFF to this world? Wide Angle, Identity, Music Moves the Worlds, have become parts of KIFF identity. The festival wishes to pass on the combination of the artistic and social statements in film and what film is today. It’s been a tough year, and it is reflected in film. When a major part of the film industry is mostly focusing on 3D films and action films, there need to be a counterweight. The drama genre has been almost pushed to film festivals. It is in film festivals that you will see some films that will surely make it to your top 10 list when you summarise this year. KIFF identity is that we eat, drink, breathe, dance, sing and smile about films. Every film is important for us. Take your time to join us and watch films all day long as we guide you to our film séances. It is time reach the mood that some would describe as “Man tänker sitt”. 7


KULTŪROS MINISTRO SVEIKINIMAS Arūnas Gelūnas

Lietuvos Respublikos kultūros ministras

Nuoseklus, konceptualus ketvirtus metus vykstantis Tarptautinis Kauno kino festivalis jau yra tapęs neatsiejama lietuviškų kino renginių dalimi. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad tokie projektai tampa miestų kultūrinio gyvenimo autentiškumo ženklu. Kviečiant publiką domėtis nekomerciniu kinu, skatinant geriau pažinti kino meną, ypač remtinas vis glaudesnis festivalio ryšys su kino mėgėjais, kino profesionalais, akademine bendruomene. Sveikinu festivalį – jo rengėjus ir publiką, – kviečiantį į naujus atradimus, skatinantį kino įvairovę. Linkiu, kad formuojamos tradicijos, idėjų kaita, dėmesys kūrėjui padėtų išlaikyti festivalio savitumą ir jo atvirą pokalbį su žiūrovu.

8

GREETINGS FROM THE MINISTER OF CULTURE Arūnas Gelūnas

Minister of Culture for the Republic of Lithuania

Celebrating its fourth year, the consistent and conceptual Kaunas International Film Festival has already become an integral bloom in the bouquet of Lithuanian film events. I am very happy that projects like this are becoming signs of genuine urban culture. In order to encourage people to take interest in art house cinema and film art itself, it is very important to support closer ties between the festival and cineastes, film professionals, and academia. I congratulate the festival – both its organisers and the audience – which offers us new discoveries and promotes film diversity. My wish is that the new shaping tradition, exchange of ideas and focus on the authors will help retain the festival’s uniqueness and its open dialogue with the viewers.


GERBIAMIEJI KINO MENO MYLĖTOJAI! Andrius Kupčinskas

Kauno miesto meras

Ruduo – meno festivalių metas Kaune. Šokis, chorinis dainavimas, teatras, fotografija, folkloras, poezija, šiuolaikinė muzika – visi žanrai mus įsuka į profesionalaus ir labai laukto naujojo menų sezono verpetą. Aš labai džiaugiuosi, kad spalio mėnesį pradedame drauge su Tarptautiniu Kauno kino festivaliu, dovanojančiu geriausius pasaulio filmus Kauno žiūrovams. Tikras, geras kinas šiuolaikiniam žmogui yra būtinas! Mes turime tokio kino tradicijas ir skiriame meno kūrinius nuo pigių efektų. Kauno kino festivalis pristato įspūdingas juostas, pripažintas kritikų, apdovanotas prestižiniais apdovanojimais. Šiais metais pristatomi meniniai ir dokumentiniai filmai, kurių geografija tikrai labai plati, ne tik pradžiugins kino mylėtojus, bet ir patenkins gurmanų skonį – repertuaras įspūdingas. Linkiu kuo geriausios sėkmės festivalio organizatoriams, o kauniečiams bei miesto svečiams – malonių akimirkų kino salėje.

Dear admirers of film art! Andrius Kupčinskas

Kaunas City Mayor

Autumn is the season of art festivals in Kaunas. Dance, choral singing, theatre, photography, poetry, modern music – all of these genres immerse us in the sea of professional and much anticipated spree of arts. I am very glad that October begins with Kaunas International Film Festival, which brings the best films of the world to the audiences in Kaunas. Genuine, quality cinema is a necessity of a modern society! We do have the tradition of such cinema and we are able to winnow pieces of art from cheap special effects. Kaunas Film Festival introduces impressive films that have won critical acclaim and multiple prestigious awards. This year’s programme includes art house fiction features and documentaries from all over the world that will delight any cineaste or film gourmet – the repertoire is indeed impressive. I wish the very best to the organisers of the festival, and enjoyable moments in the film theatres to the citizens and guests of Kaunas.

9


GIMTOJO MIESTO ŠANTAŽAS

BLACKMAILING THE HOMETOWN

Kęstutis Navakas

Sunku rašyti apie dalykus, kurie yra būtini. Jie tarsi priešinasi distancijos jausmui, pretenduoja į intymų jaukumą ir komplimentinį dialogą. Kaunas man būtinas ir nepakeičiamas, todėl savaip nepatogus. Jaučiu nuolatinį Kauno slėgį, kurio neįmanoma patirti iš jokio kito miesto, tik iš to, kuriame gyveni, žinodamas, kad kitame jau negyvensi. Gera yra pusantros valandos pagyventi filmuose, patirti jų dvasinį šantažą (kartais net kraštutinį). Tačiau gimtojo miesto šantažas – beveik metafizinis. Niekada čia po seanso neužsidegs šviesos ir neatsivers išėjimo durys. Mūsų kūnai gali išvykti iš šio miesto, bet mūsų sielos liks jame įkalintos. Džiaugiuosi, jog man taip atsitiko būtent šiame mieste, kur kraštutinis provincialumas bei kvailybė koegzistuoja su neeiline potencija, talentu ir atkaklumu. Šiame mieste galima vienu metu patirti du jausmus: nusivylimą bei pasididžiavimą. Tarsi anodą ir katodą, tarp kurių kursuoja miesto energijos elektronai. Kaunas ypatingas tuo, jog dažnai miesto žmonių energija čia skleidžiasi privačiose erdvėse. Taip jau nuo sovietmečio, kai viešosios erdvės buvo uzurpuotos ir populiariausia intelektualinių diskusijų vieta buvo daugiabučio virtuvė. Tose virtuvėse aptarinėtas visas pasaulis – nuo Franzo Kafkos iki Vladimiro Nabokovo ir nuo Fritzo Lango iki Michelangelo Antonionio. Ši tradicija išlikusi ligi šiol, tik virtuves pakeitė prašmatniai įrengti rūsiai bei palėpės. Kino teatrai savaip suderina abu dalykus: viešosios erdvės atvirumą ir privačiosios intymumą bei asmeniškumą. Gęstant lempoms ir žiebiantis ekranui mes trumpam tampame vaizdo sektantais, susirinkusiais į savo apeigas. Pasaulis porai valandų nutolsta ir tampa nebebūtinas. Nesunku pamiršti, jog jis apskritai egzistuoja. Sovietmečio Kaune į kino teatrus ir buvo einama pamiršti pasaulio. Realybė atrodė pernelyg pilka ir sumeluota, kad su ja būtų galima tapatintis. Keista, kad kino filmai tuomet buvo tarsi tikresni, teisingesni, kreipiantys link nesufalsifikuotų horizontų. Todėl ėjimas į kiną beveik prilygo dvasinei rezistencijai – taip pat, kaip vakarietiškos muzikos klausymas ar netgi džinsų dėvėjimas. Visa tai neigė mums primestą sistemą, visa tai liudijo vidinę laisvę. Tad ir kino teatrų Kaune buvo daug, ir bilietų į gerą filmą nuolatos pritrūkdavo. Kaip provincijos miestelių gyventojai mėgsta rinktis geležinkelio stotyje ir stebėti pravažiuojančius traukinius, taip sovietmečio kino žiūrovai stebėjo

10

ekranais pralekiantį svetimą, spalvotą ir tikrą kažkieno gyvenimą. Kas mėnesį į Kauną atvažiuodavo žmogus iš Maskvos ir tuometinėje „Žinijos“ salėje rodydavo elitinius filmus – dažniausiai prancūziškus. Ten mano karta pamatė visą Luisą Buñuelį ir didžiąją dalį Nouvelle V ague. Patekti į tuos seansus buvo prestižo reikalas, todėl sausakimšoje salėje galėjai pamatyti ir prekybininkų, ir funkcionierių, ir, žinoma, jaunimo. Mūsų. Kartos, kuri augo ne su Hariu Poteriu, o su François Truffaut. Prisimintinas ir faktas, jog intelektualiausias Kauno kino teatras veikė vienoje bažnyčių. Tarsi šventvagiška, tačiau geras kinas tuo metu iš tiesų buvo tikrasis kulto objektas. Ne visiems. Prisimenu čigonų būrelį, su durų trankymu ir keiksmais beišeinantį iš tame kino teatre rodyto „Amarcord“. Vis dėlto didelei daliai žmonių intelektualaus kino seansai buvo jų tapatybės dalis, galimybė telktis ir bendrauti. Dabar neveikia nė vienas tų laikų Kauno kino teatras. Miestas tai turėtų suvokti kaip bandymą ištrinti labai svarbią jo dvasinės atminties dalį. Atrodo, jog ir suvokia, nes elegantiški „žmonių kavingais veidais“ protestai šalia de jure tebeegzistuojančios, tačiau de facto sužlugdytos „Romuvos“ tai liudija. Lietuvoje apskritai kova už nykstančius kino teatrus primena septintojo dešimtmečio studentų maištus, įskaitant jų simboliką ir maksimalizmą – prisiminkime kad ir „Lietuvos“ kino teatrą Vilniuje. Esama miestų, kuriuose nėra ko pagirti, – tik medžius ir debesis. Kartais Kaunas man toks ir atrodo, o kartais noris pagirti viską, kas jame vyksta. Nestabilumas ir subjektyvumas yra šio miesto kasdienybės dalis. Man didžiausias privalumas ir džiaugsmas yra matyti žmogų, ant suolelio skaitantį knygą. Būtent tokiu būdu miestas plečiasi, atsidaro, susiliečia su naujomis dvasinėmis erdvėmis. Ir labiausiai miestą keičia ne nauji pastatai, o jo gyventojų skaitomos knygos ar žiūrimi filmai. Ir kol tai vyksta, galime būti ramūs. Miestas gyvena, plečiasi, priima visus šiandienos iššūkius ir į juos atsako. Kitaip jam beliktų gyventi vien prisiminimais, gražiai įgarsintais Danieliaus Dolskio ir Antano Šabaniausko. Dabar prisiminimai tik papildo, bet nelemia. Kaunas ir be jų turi kuo gyventi.


I have a hard time writing about the things that are essential to me. They kind of resist the attempt to be viewed from a distance and demand intimate comfort and complementary dialogue. The City of Kaunas is essential and irreplaceable for me and therefore uncomfortable in its own way. I am constantly under pressure from Kaunas: it is the pressure that cannot be experienced in any other city but the one you are living in, with the knowledge that you will be living here for the rest of your life. It feels good to spend an hour and a half watching a film and experiencing its spiritual blackmail (which sometimes takes one to the extreme). However, the blackmail of the home city is almost metaphysical. Here, the lights will not turn on after the screening and no exit doors will be opened. Our bodies can leave the city, but our souls will be trapped here forever. I am glad that this has happened to me in the city where extreme provincialism and stupidity coexist with unparalleled potential, talent and perseverance. This city can simultaneously provoke two opposing feelings – disappointment and pride, like an anode and a cathode between which the electrons of the city’s energy run. Kaunas is unique, because often the energy of its people is released in private venues. This is the legacy of the Soviet period when public sites were usurped by the state and most of the intellectual debates were taking place in the kitchens of peoples’ homes. The whole world was discussed in kitchens thus – from Franz Kafka to Vladimir Nabokov, from Fritz Lang to Michelangelo Antonioni. The tradition is still alive, only the kitchens have been replaced by fancy basements and lofts. Film theatres – in their own way – combine two things: the openness of a public venue and the intimacy of a private space. When the lights go out and the screen begins to flicker, we all become film sectarians gathered for a ceremony. The world steps back and becomes irrelevant for a couple of hours. It is sometimes easy to forget that it exists altogether. This was the reason the residents of the Soviet Kaunas used to go to film theatres. They wanted to escape from the reality which seemed too grey and false to identify with. Weird as it may seem, films somehow appeared more real and just; pointing towards unadulterated horizons. Thus, going to a film theatre was almost equalled to spiritual resistance – just like listening to Western music and even wearing jeans. All of this negated the system enforced upon us and evidenced our inner freedom. Although the number of film theatres in Kaunas was quite considerable, the tickets were always in high demand. Just

like the residents of provincial towns often gather in railway stations to watch passing trains, film viewers of the Soviet Union used to watch the strange, colourful and real life of other people rushing by across the screens. A person from Moscow used to come to Kaunas every month and show elite films – most often French – in the then “Žinija” lecture hall. It was there that my generation saw all of Luis Buñuel’s works and the majority of the Nouvelle vague films. It was a matter of prestige to gain access to these screenings; therefore one could see all kinds of people in the crowded hall, including people from the world of commerce, functionaries, and, of course, young people. Us. The generation that grew up with François Truffaut instead of Harry Potter. There is also another fact worth mentioning: the most intellectual film theatre in Kaunas was operated in one of the churches. It sounds like sacrilege, but good cinema was indeed the object of true cult at that time. Not for everybody though. I can remember a flock of gipsies leaving the screening of Fellini’s “Amarcord” with cuss words and slamming of the doors. Nevertheless, the majority of people embraced the screenings of intellectual film as a part of their identity and an opportunity to get together and socialise. None of the old film theatres are operating in Kaunas any more. The city should perceive this as an attempt to erase a very important part of its spiritual memory. It seems that it does, as evidenced by the elegant protests of Coffee Armed People at the “Romuva” film theatre which still exists de jure but has already been wrecked de facto. The old decaying film theatres’ struggle for survival in Lithuania resembles the resistance of the Lithuanian students of the 1960s in terms of their symbolism and extremism – we can remember the fight for the preservation of “Lietuva” film theatre in Vilnius for one. There are cities that have nothing to commend them, except maybe for trees and clouds. Occasionally Kaunas looks like one of these to me, but sometimes I want to commend all that is taking place here. Instability and subjectivity are a part of the city’s reality. To me, the greatest advantage and joy is seeing a person sitting on a street bench reading a book. This is the how the city develops, opens up and reaches new spiritual spaces. The biggest changes in the city come not from new buildings, but from the books read or films watched by its residents. We can be at ease while this is taking place. The city is living, developing, accepting and responding to all of today’s challenges. Otherwise, it would have to dwell on mere memories with the pre-war songs of Danielius Dolskis and Antanas Šabaniauskas in the background. Now the memories are supplements, not determinants. Kaunas has a lot to dwell on besides them.

11


Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus Drama, komedija / Drama, comedy 113 min.

Režisierius / Director: Apichatpong Weerasethakul Scenarijaus autorius / Screen writer: Apichatpong Weerasethakul Operatoriai / Cinematographers: Yukontorn Mingmongkon, Charin Pengpanich, Sayombhu Mukdeeprom Montažo režisierius / Editor: Lee Chatametikool Kompozitoriai / Composers: Akritchalerm Kalayanamitr, Koichi Shimizu Vaidina / Cast: Thanapat Saisaymar, Natthakarn Aphaiwonk, Sakda Kaewbuadee, Geerasak Kulhong, Jenjira Pongpas

Platus kampas / Wide angle

Gamybos kompanija / Production company: Kick the Machine Films, Illumination Films, Anna Sanders Films, The Match Factory, Geissendörfer Film- und Fernsehproduktion, Eddie Saeta Platintojas pasaulyje / World sales: The Match Factory Platintojas / Distributor: LeopART

12

Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives

„Lung Boonmee Raluek Chat“ Jungtinė Karalystė, Tailandas, Prancūzija, Vokietija, Ispanija / United Kingdom, Thailand, France, Germany, Spain 2010

Inkstų liga sergantis dėdulė Būnmis (Thanapatas Saisaymaras) paskutiniąsias gyvenimo dienas nori praleisti kaime, supamas artimiausių žmonių. Juo rūpintis netikėtai pasirodo jo velionės žmonos Hujės (Natthakarn Aphaiwonk) vaiduoklis, o pradingęs sūnus grįžta namo taip pat ne žmogaus pavidalu. Apmąstydamas savo ligos priežastis, Būnmis su šeima keliauja per džiungles į paslaptingą olą – savo pirmojo gyvenimo gimimo vietą... Tai pasakojimas apie reinkarnaciją, sielų judėjimą, žmogaus ir gamtos ryšį. Filmas yra režisieriaus padėka gimtajai šaliai, jos kultūrai bei kino menui. Tai magiška, paslaptinga ir įkvepianti juosta, išsiskirianti vaizdo ir garso rafinuotumu. Filmas užburia stilių įvairove: kartais jis komiškas ir ironiškas, kartais – rimtas ir jaudinantis, o veiksmas primena sąmonės srautą, kur vieną prisiminimą keičia kitas. Apdovanojimai: 2010 m. – „Auksinė palmės šakelė“ Kanų kino festivalyje (Prancūzija). Apie režisierių: Apichatpongas Weerasethakulis gimė 1970 m. Bankoke (Tailandas). Čikagos menų institute įgijo kinematografijos magistro laipsnį. 1994 m. pradėjo kurti trumpo metražo filmus ir videoklipus, 2000 m. pasirodė jo pirmasis vaidybinis filmas „Paslaptingas objektas vidurdienį” (Dokfar Nai Meu Marn). A. Weerasethakulis vengia Tailando komercinio kino pramonės, propaguoja eksperimentinį ir nepriklausomą kiną. 1999 m. įsteigė savo gamybos kompaniją „Kick the Machine Films”. Nuo 1998 m. A. Weerasethakulis surengė keletą parodų ir instaliacijų. Jo meniniai projektai ir vaidybiniai filmai pelnė pripažinimą visame pasaulyje ir daugybę prizų, tarp kurių – programos „Ypatingas žvilgsnis” prizas 2002-ųjų Kanų kino festivalyje už filmą „Palaimingai tavo” (Sud Sanaeha 2002) ir žiuri prizas 2004-ųjų Kanų kino festivalyje už filmą „Tropikų karštinė” (Sud Pralad 2004). 2008 m. pradėjo kelių dalių meninį projektą „Primityvus projektas”, viena jo dalių – filmas „Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus”. Šis filmas pelnė prestižinę „Auksinę palmės šakelę“ šių metų Kanų festivalyje ir tapo pirmuoju Azijos filmu, laimėjusiu šį apdovanojimą nuo 1997 m., o A.  Weerasethakulis tapo pirmuoju šiuo prizu apdovanotu Tailando režisieriumi.


Suffering from kidney failure, Uncle Boonmee (Thanapat Saisaymar) has chosen to spend his final days surrounded by his loved ones in the countryside. Surprisingly, the ghost of his deceased wife Huay (Natthakarn Aphaiwonk) appears to care for him, and his long lost son returns home in a non-human form. Contemplating the reasons for his illness, Boonmee treks through the jungle with his family to a mysterious hilltop cave – the birthplace of his first life... Apichatpong Weerasethakul’s “Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives” is a story about reincarnation, the transmigration of souls, and the relationship between man and nature. The film is also the director’s personal homage to his country and its culture, and to cinema in particular. It is a magic, mystical and inspirational comedy, a true masterpiece with exquisite cinematography and sound design. The film mesmerises us with distinctive shifts of tone and style, sometimes it is almost comic and ironic; at other times very serious and moving, it flows like a stream of consciousness, drifting from one remembrance to another. Awards: 2010 – Palme d’Or at the Cannes Film Festival, France.

About the director: Apichatpong Weerasethakul was born in Bangkok, Thailand, in 1970. He graduated from The Art Institute of Chicago and holds a Master of Fine Arts in Filmmaking. He started making films and video shorts in 1994 and completed his first feature “Mysterious Object at Noon” (Dokfar Nai Meu Marn) in 2000. Working independently of the Thai commercial film industry, he devotes himself to promoting experimental and independent filmmaking through his company “Kick the Machine Films”, founded in 1999. Weerasethakul has also mounted exhibitions and installations in many countries since 1998. His art projects and feature films have won him widespread recognition and numerous festival prizes, including the jury prize at the 2004 Cannes Film Festival for the film “Tropical Malady” (Sud Pralad 2004) and “Un Certain Regard” program’s prize at the 2002 Cannes Film Festival for “Blissfully Yours” (Sud Sanaeha 2002). In 2008, he embarked on the “Primitive Project”, a multi-platform work of which “Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives” (Lung Boonmee Raluek Chat) is part. The film won the prestigious Palme d’Or at the 2010 Cannes Film Festival. It became the first Asian film to win the award since 1997 and Apichatpong Weerasethakul became the first Thai director to receive the award. 13


Eurazijos aborigenas Kriminalinė drama / Criminal drama 111 min.

Režisierius / Director: Šarūnas Bartas Scenarijaus autoriai / Screen writers: Šarūnas Bartas, Catherine Paillé Operatorius / Cinematographer: Šarūnas Bartas Montažo režisierius / Editor: Danielius Kokanauskis Kompozitorius / Composer: Alexander Zekke Vaidina / Cast: Šarūnas Bartas, Elisa Sednaoui, Erwan Ribard, Klaudija Koršunova, Arūnas Storpirštis Gamybos kompanijos / Production companies: Kinema, Lazennec et Associes, Kino Bez Granic Platintojas pasaulyje / World sales: UMedia

Platus kampas / Wide angle

Platintojas / Distributor: Kinema

14

Eastern drift „Indigene d'Eurasie“ Lietuva, Prancūzija, Rusija / Lithuania, France, Russia 2010

„Eurazijos aborigenas“ – bekompromisė kriminalinė baladė apie nuo persekiojimo bėgantį nusikaltėlį Geną (Šarūnas Bartas), apie jo pavojingą ir liūdną odisėją per Rytų Europą į Prancūziją. Nuo paauglystės besisukantis kriminaliniame pasaulyje, Gena galiausiai nutaria pradėti kitokį gyvenimą. Su jauna prancūze (Elisa Sednaoui) jis ketina traukti į Vakarų Europą. Bet tam trūksta pinigų, taigi Gena išsiruošia lemtingon kelionėn į Maskvą – atsiimti savo dalies iš prostitucijos verslo, prie kurio kadaise yra prisidėjęs. Čia laukia ne tik su pinigais lengvai neketinantys skirtis buvę sėbrai, bet ir savo ateitį su Gena siejanti meilužė – prostitutė Saša (Klaudija Koršunova). Kamuojamas abejonių, rizikuodamas savo bei Sašos gyvybe, Gena ryžtasi, atrodo, vieninteliam būdui atgauti pinigus – nužudyti mafijos bosą. Toliau klostantis aplinkybėms, Genai tenka slapstytis ir desperatiškai bėgti į nežinią. Filme vaizduojamas žiaurus XXI a. pradžios pasaulis, kuriame savo prasmę praradusios tiek fizinės, tiek moralinės kategorijos. Pasaulinė „Eurazijos aborigeno“ premjera įvyko 60-ajame Berlyno kino festivalyje, prestižinėje „Forumo“ programoje. Kauno kino festivalio žiūrovai turi išskirtinę progą pirmieji pamatyti ir įvertinti vieną svarbiausių šių metų lietuviškų filmų. Apdovanojimai: 2010 m. – „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose pripažintas geriausiu lietuvišku metų filmu; Š. Bartas atsiėmė geriausio režisieriaus, o K. Koršunova – geriausios aktorės apdovanojimą. Apie režisierių: Šarūnas Bartas (g. 1964) priklauso tai lietuvių režisierių kartai (Audrius Stonys, Arūnas Matelis, Arturas Jevdokimovas), kuri debiutavo permainingame 9-ajame dešimtmetyje ir jau pirmuosiuose savo filmuose išvystė savitą, originalų, su niekuo nesupainiojamą stilių. Šarūnas Bartas baigė Maskvos kinematografijos institutą (VGIK), debiutavo iki šiol neišlikusia dokumentine juosta „Tofolaria“, o visuotinio pripažinimo sulaukė po trumpametražės juostos „Praėjusios dienos atminimui“ (1989), kurioje dokumentinė stilistika derinta su vaidyba. Vėlesni filmai – „Trys dienos“ (1991), „Koridorius“ (1994), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997), „Laisvė“ (2000), „Septyni nematomi žmonės“ (2005) – buvo rodyti ir laimėjo ne vieną prestižinį apdovanojimą tarptautiniuose Berlyno, Kanų, Venecijos, Turino, Tesalonikų kino festivaliuose.


Awards: “Eastern Drift” is an uncompromising crime ballad about a fugitive outlaw Gena (Šarūnas Bartas) and his perilous and miserable odyssey across Eastern Europe to France. A criminal from his teenage years, Gena finally makes a decision to start a new life. He intends to leave for Western Europe in the company of a French girl (Elisa Sednaoui). Unfortunately, he lacks money and sets out to Moscow to reclaim his share of the prostitution business he once backed. Here, he has to face his former colleagues who are not willing to give up the money easily, as well as Sasha, a prostitute and a lover who has her own vision of her future with Gena. Haunted by doubt, and risking his life and the life of Sasha, Gena resolves to kill a big mafia boss – the only way to retrieve his money. Following the aftermath, he is forced to flee desperately into the unknown. The film pictures the grim and cold early 21st century world where physical and moral limits lose any meaning. The film premiered in the prestigious “Forum” section of the 60th Berlin Film Festival. The audience of Kaunas Film Festival has an exceptional opportunity to be the first to see and appreciate one of the most significant Lithuanian films of this year.

2010 – Silver Cranes for the Best Lithuanian Film, Best Director (Šarūnas Bartas) and Best Actress (Klaudiya Korshunova) in the Lithuanian Film Awards. About the director: Born in 1964, Šarūnas Bartas belongs to the generation of Lithuanian filmmakers (Audrius Stonys, Arūnas Matelis, Arturas Jevdokimovas) who debuted in the erratic 1980s and developed a unique and exceptional style from the very first films. Šarūnas Bartas graduated from the Moscow Institute of Cinematography (VGIK), debuted with the now lost documentary “Tofolaria”, and received wide critical acclaim with a short enacted documentary “In Memory of the Day Passed By” (Praėjusios dienos atminimui, 1989). His later films – “Three Days” (Trys dienos, 1991), “Corridor” (Koridorius, 1994), “Few of Us” (Mūsų nedaug, 1996), “A Casa” (Namai, 1997), “Freedom” (Laisvė, 2000), “Seven Invisible Men” (Septyni nematomi žmonės, 2005) – were screened and won numerous prestigious awards at the film festivals of Berlin, Cannes, Venice, Torino, and Thessaloniki. 15


Ežeras

A Lake

Drama / Drama 90 min.

Režisierius / Director: Philippe Grandrieux Scenarijaus autorius / Screen writer: Philippe Grandrieux Operatorius / Cinematographer: Philippe Grandrieux Montažo režisierė / Editor: Françoise Tourmen Vaidina / Cast: Dmitry Kubasov, Natalie Rehorova, Alexei Solonchev, Simona Huelsemann, Vitaly Kishchenko Gamybos kompanija / Production company: Mandrake Films

Platus kampas / Wide angle

Platintojas pasaulyje / World sales: Films Boutique

16

„Un Lac“ Prancūzija / France 2008

Aukštai snieguotuose kalnuose, toli nuo civilizacijos, šalia gražaus ežero, iš visų pusių supamo nepermatomo miško, gyvena šeima – du broliai su seserimi, jų akla motina ir retkarčiais iš miesto atvažiuojantis tėvas. Daugelį šimtų kilometrų aplink viešpatauja laukinė gamta. Vyriausias brolis Aleksis (Dmitry Kubasov) kenčia nuo epilepsijos priepuolių ir yra labai prisirišęs prie jaunesniosios sesers Hegės (Natalie Rehorova). Artimiesiems belieka tyliai stebėti keistus judviejų santykius. Netikėtas nepažįstamojo Jurgeno (Alexei Solonchev) pasirodymas jų namuose sugriauna šį trapų šeimos pasaulį. Filmo veiksmas vystosi nepakartojamų gamtos vaizdų apsuptyje – ne vienam jie primins vokiečių romantiko Casparo Davido Friedricho drobes. Apdovanojimai: 2008 m. – Venecijos kino festivalio (Italija) geriausias „Horizontų“ meninis filmas. Apie režisierių: Prancūzų kino režisierius Philippe’as Grandrieux audringai sutinkamas abejose Atlanto pusėse kaip vienas didžiausių inovatorių ir nonkonformistų Europos kine. Jo kuriami vaizdingi filmai praplečia kino raiškos ribas. Ph. Grandrieux gimė 1954 m. Sen Etjene (Prancūzija). Baigė kino studijas Briuselyje (Belgija), INSAS institute. Yra sukūręs dokumentinių kino filmų, eksperimentinių televizijos laidų, videoinstaliacijų, taip pat tris vaidybinius kino filmus: „Sombre“ (1998), „Naujas gyvenimas” (La Vie nouvelle, 2002) ir „Ežeras” (Un Lac, 2008).


The story takes place high in snowy mountains, far away from civilisation, at a beautiful lake surrounded by dense forests, somewhere in the North. A family lives in an isolated house near a lake. Alexi (Dmitry Kubasov), the oldest brother, is prey to epileptic fits and terribly close to his younger sister, Hege (Natalie Rehorova). Their blind mother, their father, and their little brother are the silent witnesses to their overwhelming love. A stranger, Jurgen (Alexei Solonchev), arrives only to disrupt the fragile world of the family. The story evolves against the background of striking landscapes that will remind many viewers of the canvasses of the German romanticist Caspar David Friedrich. Awards:

About the director: Philippe Grandrieux has been hotly acclaimed on both sides of the Atlantic as one of Europe’s most innovative and uncompromising filmmakers, his visionary films testing the very limits of screen language. Philippe Grandrieux is a French film director born in Saint-Étienne in 1954. He studied movies at the INSAS (Institut National Supérieur des Arts du Spectacle) in Brussels. He has made numerous documentaries, experimental television programmes and video installations, and is the director of three feature films: “Sombre” (1998), “A New Life” (La Vie nouvelle, 2002) and “A Lake” (Un Lac, 2008).

2008 – Venice Horizons Award – Special Mention at the Venice Film Festival, Italy. 17


Įsivaizduojamos meilės

HEARTBEATS

Drama / Drama 102 min.

„Les Amours Imaginaires“ Kanada / Canada 2010

Režisierius / Director: Xavier Dolan Scenarijaus autorius / Screen writer: Xavier Dolan Operatorė / Cinematographer: Stéphanie Biron Weber Montažo režisierius / Editor: Xavier Dolan Vaidina / Cast: Xavier Dolan, Monia Chokri, Niels Schneider Gamybos kompanijos / Production companies: Alliance Atlantis Vivafilm, Mifilifilms Platintojas pasaulyje / World sales: Rezo

Platus kampas / Wide angle

Platintojas pasaulyje / World sales: Piotr Dumała

18

Du neišskiriami draugai Fransis (Xavieras Dolanas) ir Mari (Monia Chokri) susipažįsta su neseniai į Monrealį atvykusiu Nikolu (Nielsas Schneideris). Draugystė tarp jaunuolių netrunka peraugti į meilės trikampį – Fransis ir Mari įsitraukia į dvikovą dėl Nikolo dėmesio. Auganti įtampa, maniakiška aistra ir nevaldomas elgesys tampa išbandymu iš pažiūros tvirtai Fransio ir Mari draugystei. „Įsivaizduojamos meilės” – tai vizuali, stilingai nufilmuota dramatiška meilės istorija. Pasakojimo emocinę įtaigą sustiprina puiki jaunųjų aktorių, ypač Monios Chokri, vaidyba. Filmas buvo parodytas šių metų Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“, o jo premjerą palydėjo ne tik ovacijos, bet ir „Jaunojo žvilgsnio“ prizas. Apdovanojimai: 2010 m. – „Jaunojo žvilgsnio“ prizas Kanų kino festivalio (Prancūzija) programoje „Ypatingas žvilgsnis“. 2010 m. – Sidnėjaus kino festivalio (Australija) pagrindinis apdovanojimas. Apie režisierių: Xavieras Dolanas gimė Monrealyje, Kanadoje. 1989 m. Tėvas, aktorius Manuelis Tadrosas, anksti atvedė sūnų į kino pasaulį – jau vaikystėje Xavieras filmavosi kine ir televizijoje. Pirmąjį scenarijų parašė būdamas septyniolikos. Pagal jį pastatytas debiutinis filmas „Aš nužudžiau savo motiną“ ( J'ai tué ma mère) pasirodė tik 2009 m. ir sulaukė neįtikėtinos sėkmės viso pasaulio kino festivaliuose: 25 nominacijos ir 19 apdovanojimų (tarp jų – trys Kanų kino festivalio prizai, nominacija Cezario apdovanojimui geriausio užsienio filmo kategorijoje). Savo kūryboje X. Dolanas nagrinėja žmonių santykius, homoseksualumo problematiką, dažnai į pasakojimą įpina savo patirtį. „Įsivaizduojamos meilės“ – antrasis vos 21 metų sulaukusio režisieriaus filmas, pelnęs jam jau antrąjį kvietimą į Kanų kino festivalį.


Two inseparable friends Francis (Xavier Dolan) and Marie (Monia Chokri) meet Nicolas (Niels Schneider), who has just come to Montreal. Their friendship soon grows into a love triangle, as both Marie and Francis start duelling to get Nicolas’s attention. As the tension heightens, the obsessive passion and destructive behaviour become a serious threat to the friendship they once thought indestructible. “Heartbeats” is a dramatic love story in a stylish and visually stimulating package. The emotionality of the plot is intensified by the brilliant performances by the young actors, and especially Monia Chokri. The film premiered in the “Un Certain Regard” category at the Cannes Film Festival. The screening was followed by standing ovation and Xavier Dolan was awarded the “Prix Regard Jeune” prize. Awards:

About the director: Xavier Dolan was born in Montreal in 1989. He started acting in cinema and television as a child, encouraged by his father, the famous Canadian actor Manuel Tadros. Dolan wrote his first script at the age of 17. His directorial debut “I Killed My Mother” ( J'ai tué ma mère), based on that script, was released three years later in 2009 and soon became incredibly successful. It was nominated for 25 and won 19 awards, among them three prizes at the Cannes Film Festival and a nomination for the César award in the category of Best Foreign Film. In his films Xavier Dolan explores human relationships and topics of homosexuality, adding his personal experience. “Heartbeats” (Les Amours Imaginaires) is the second film by the 21-year-old director and it earned him a second invitation to the Cannes Film Festival.

2010 – Prix Regard Jeune in the “Un Certain Regard” category of the Cannes Film Festival, France. 2010 – Sydney Film Prize, Sydney Film Festival, Australia. 19


Miškas

The Forest

Drama / Drama 72 min.

Režisierius / Director: Piotr Dumała Scenarijaus autorius / Screen writer: Piotr Dumała Operatorius / Cinematographer: Adam Sikora Montažo režisierė / Editor: Katarzyna Maciejko-Kowalczyk Kompozitorius / Composer: Paweł Szymański Vaidina / Cast: Stanisław Brudny, Mariusz Bonaszewski Gamybos kompanija / Production company: Eureka Media

Platus kampas / Wide angle

Platintojas / Distribution: Eureka Media

„Las“ Lenkija / Poland 2009

Piotro Dumałos filmo „Miškas“ centre – tėvo (Stanisławas Brudny) ir sūnaus (Mariuszas Bonaszewskis) santykiai. Filme jungiami du lygiagretūs pasakojimai: sunkios ligos prie lovos prikaustyto ir sūnaus prižiūrimo tėvo vaizdus keičia miško, per kurį senas tėvas veda sūnų, scenos. Remiantis bibline Abraomo ir Izaoko istorija, filme pasakojama apie komplikuotus tėvo ir sūnaus tarpusavio santykius, judviejų priklausomybę vienas nuo kito. Gvildenamos dominavimo, bendradarbiavimo, meilės, pasiaukojimo ir mirties temos, stebima, kaip kinta globėjo ir globojamojo vaidmenys. „Miškas“ – tai simbolinis, archetipinis pasakojimas su animacijos elementais, žavintis savo pasakiška atmosfera, vizualiai ir emociškai įtraukiančiais vaizdais, meniška kadrų kompozicija. Kartu filme netrūksta įtampos ir psichologinio dramatizmo. Apdovanojimai: 2009 m. – specialusis žiuri prizas Lenkų kino festivalyje Gdynėje (Lenkija). “The Forest” by Piotr Dumała centres around a father (Stanisław Brudny) and son (Mariusz Bonaszewski) and their relationship. The film combines two parallel narratives: scenes of the old father leading his son through a forest, and simultaneous scenes with him being under his son’s care, confined to bed with a deadly illness. Referring to the biblical theme of Abraham and Isaac, the film examines the difficult relationship of understanding between a father and son and their codependency, in which the questions of domination, cooperation, love, sacrifice and death appear and the roles of protector and protected reverse over time. “The Forest” is a symbolic and archetypical tale, which fascinates with its dreamlike atmosphere, visually and emotionally captivating images, and beautifully composed frames. And at the same time, it is full of tension and psychological dramatism... Awards: 2009 – Special Jury Prize at the Polish Film Festival in Gdynia, Poland.

20


21


Pakvaišusi pagalba

Help Gone Mad „Сумасшедшая помощь“ Rusija / Russia 2009

Komedija / Comedy 118 min.

Režisierius / Director: Boris Khlebnikov Scenarijaus autoriai / Screen writers: Boris Khlebnikov, Aleksandr Rodionov Operatorius / Cinematographer: Shandor Berkeshi Montažo režisierius / Editor: Ivan Lebedev Vaidina / Cast: Yevgeni Syty, Sergei Dreyden, Anna Mikhalkova, Aleksandr Yatsenko, Igor Chernevich Gamybos kompanija / Production company: Koktebel Film

Platus kampas / Wide angle

Platintojas pasaulyje / World sales: Koktebel Film

22

Mielas ir nuoširdus tinginys Jevgenijus (Jevgenijus Sytas) iš Baltarusijos kaimo atvyksta į Maskvą ieškoti darbo. Atsiskyręs nuo bendrakeleivių, jis lieka vienas dideliame nesvetingame mieste – be pinigų, dokumentų ir pastogės. Bet netikėtai susipažįsta su keistuoliu senuku (Sergejus Drejdenas), kuris pakviečia Jevgenijų apsigyventi kartu. Jevgenijus greitai susižavi naujojo pažįstamo paprastumu ir svetingumu. Pakviestas į keistą kovą su šiuolaikinio megapolio blogiu, Jevgenijus nuoširdžiai įsitraukia į senuko sumanymus. Stengdamiesi padėti žmonėms, jiedu patiria daugybę nenuspėjamų nuotykių. Tačiau netrukus Jevgenijus susipažįsta su keistuolio dukra (Ana Michalkova) ir ji atskleidžia tėvo paslaptį... Ši ekscentriška režisieriaus Boriso Chlebnikovo komedija – tarsi rusiška pasakojimo apie Don Kichotą versija, kurioje dera beveik dokumentinis realizmas ir siurrealistiški epizodai, melancholija ir groteskas. Apdovanojimai: 2009 m. – geriausio režisieriaus apdovanojimas „GoEast" kino festivalyje Vysbadene (Vokietija). Apie režisierių: Borisas Chlebnikovas gimė 1972 m. Maskvoje. 1997 m. baigė kino studijas Rusijos valstybiniame kinematografijos institute Maskvoje. Tais pačiais metais kartu su Aleksejumi Popogrebskiu sukūrė pirmąjį savo trumpametražį dokumentinį filmą „Praeivis” (Мимоход, 1997). 2003 m. jiedu vėl bendradarbiavo kurdami B. Chlebnikovo pirmąjį pilno metražo vaidybinį filmą „Koktebelis“ (Коктебель, 2003), apdovanotą prizais keliuose Europos kino festivaliuose. Filmuodamas savo antrąjį pripažinimo sulaukusį vaidybinį filmą „Laisvas plaukimas“ (Свободное плавание, 2006), Chlebnikovas sutiko aktorių Jevgenijų Sytą. Jo vaidybos stilius padarė režisieriui tokį didelį įspūdį, jog rašydamas scenarijų savo kitam filmui „Pakvaišusi pagalba” (2009) jis žinojo, jog būtent J. Sytas jame suvaidins pagrindinį vaidmenį.


Kind, sincere and lazy Yevgeni (Yevgeni Syty) arrives in Moscow from a small village in Belarus to find work. And he doesn’t succeed: separated from his companions, the man is left alone in a big, unwelcoming city without money and documents. Suddenly he meets a strange old man (Sergei Dreyden), who invites Yevgeni to stay with him. Yevgeni is charmed by the simplicity and hospitality of his new acquaintance, so when invited to join a peculiar fight against the evil of the contemporary megapolis, he gets involved in the old man’s plans. The ambition to help people leads to a series of unexpected adventures. But soon Yevgeni meets the old stranger’s daughter (Anna Mikhalkova), who reveals the secret of her father... This eccentric comedy by director Boris Khlebnikov is a Russian version of Don Quixote’s story. It combines almost-documentary realism and surrealistic episodes, melancholy and grotesque.

About the director: Boris Khlebnikov was born in 1972 in Moscow. In 1997, he graduated from the Russian State Film Institute, majoring in cinema studies. That same year, he made his first short documentary film, “Passerby” (Мимоход, 1997), co-directed by Alexei Popogrebski. In 2003, they collaborated again on Khlebnikov’s first full-length feature film, “Roads to Koktebel” (Коктебель, 2003), that won several awards in a film festivals in Europe. While shooting his acclaimed second feature “Free Floating” (Свободное плавание, 2006), Khlebnikov met the actor Yevgeni Syty. His acting style impressed the director so much, that he wrote the script for his next film “Help Gone Mad” (2009), already knowing that Syty would play the lead role.

Awards: 2009 - Best director, GoEast Film Festival, Wiesbaden. 23


Paskalio biblioteka

BibliothÉque Pascal

Drama / Drama 111 min.

Režisierius / Director: Szabolcs Hajdú Scenarijaus autorius / Screen writer : Szabolcs Hajdú Operatorius / Cinematographer: András Nagy Montažo režisierius / Editor: Péter Politzer Muzikos autoriai / Music by: Flanger (Burnt Friedman, Atom)

Apdovanojimai: 2010 m. – Vengrų filmų savaitės pagrindinis „Auksinės kino juostos“ apdovanojimas, Gene Moskowitzo apdovanojimas ir pagrindinis studentų žiuri apdovanojimas; Andrásas Nagy pripažintas geriausiu operatoriumi. 2010 m. – Tarptautinės organizacijos C.I.C.A.E. apdovanojimas Tarptautiniame Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) kino festivalyje.

Gamybos kompanijos / Production companies: Katapult Film, Filmpartners

Režisierius, scenaristas ir aktorius Szabolcsas Hajdu gimė 1972 m. Vengrijoje. Baigė Budapešto teatro ir kino meno universitetą. Jo debiutinis darbas „Nekropolis“ (Necropolis) susilaukė palankaus kritikų įvertinimo, o pirmasis ilgametražis filmas „Lipnūs dalykėliai“ (Macerás ügyek) 2003 m. laimėjo Vengrų filmų savaitės geriausio pirmojo filmo prizą bei žiuri apdovanojimą Kijevo tarptautiniame kino festivalyje „Molodist“. 2006 m. pasirodžiusi autobiografinė juosta „Balti delnai“ (Fehér tenyér) buvo parodyta Kanuose, programoje „Dvi režisierių savaitės“. „Paskalio biblioteka“ – penktasis ilgametražis režisieriaus filmas.

Platintojas / Distributor: Magyar Filmunió Platus kampas / Wide angle

Išvykdama į Vakarus ieškoti geresnio gyvenimo, Rumunijos vengrė Mona Paparu (Orsolya Török-Illyés) trimetę dukrelę palieka prižiūrėti savo tetai būrėjai. Deja, dukrelę globoti pasiima vaikų apsaugos agentūra. Grįžusi namo, kad atgautų savo vaiką, Mona turi papasakoti apie svetur praleistus metus. Ji pradeda tikrą klajonių, meilės ir nusikaltimų išpažintį. Visa tai žiūrovą nukelia į spalvingą naktinį Liverpulio gyvenimą ir paslaptingą klubą pavadinimu „Paskalio biblioteka“. Lydima kerinčio garso takelio, svajingo kameros darbo ir specialiųjų efektų, vienišos moters iš Rytų Europos istorija virsta vaizdinga šiuolaikine pasaka apie pavojingą laimės ieškojimą. Beje, prieš trejus metus Kauno kino festivalio žiūrovai jau turėjo progos išvysti autobiografinį Szabolcso Hajdú filmą „Balti delnai“.

Vaidina / Cast: Orsolya Török-Illyés, Oana Pellea, Razvan Vasilescu, Andi Vasluianu, Shamgar Amram, Mihai Constantin, Lujza Hajdu

Platintojas pasaulyje / World sales: Katapult Film

24

„Gyöngéd kezelés“ Vengrija, Vokietija / Hungary, Germany 2010

Apie režisierių:


Forced to look for a better life abroad, Mona Paparu (Orsolya Török-Illyés), a Romanian of Hungarian origin, has to put her three-year-old daughter in the care of her aunt, a fortune-teller. Unfortunately, the girl is taken into custody by a child protection agency. When Mona returns home, she has to give an account to the agency on how she spent a year abroad. The woman begins the confession of her travels, love and crime that takes the viewer to the colourful nightlife of Liverpool and the mysterious club called “Bibliothèque Pascal”. Accompanied by an enchanting soundtrack, dreamy camera and special effects, the story of a lonely Eastern European mother turns into a visual modern tale of a dangerous pursuit of happiness. Three years ago, the audience of the International Kaunas Film Festival had a chance to see the autobiographical film of Szabolcs Hajdu “White Palms”. Awards: 2010 – The film won the main prize of Golden Reel in the Hungarian Film Week, András Nagy was recognised the

best cinematographer; the film was also awarded the Gene Moskowitz Prize and the main prize of the Students Jury. 2010 – CICAE Award in Sarajevo Film Festival, Bosnia and Herzegovina. About the director: Director, scriptwriter and actor Szabolcs Hajdú was born in Hungary in 1972. He graduated from the Budapest University of Theatre and Film Art. His debut work “Necropolis” received critical acclaim, while his first feature film “Sticky Matters” (hu. Macerás ügyek) won the first prize of the Hungarian Film Week and the jury prize at the Kiev international film festival “Molodist” in 2003. The autobiographical film “White Palms” (hu. Fehér tenyér) introduced in 2006 was shown in the Directors’ Fortnight section of the Cannes Film Festival. “Bibliothèque Pascal” is the director’s fifth feature film.

25


Rūras

Ruhr

Dokumentika / Documentary 120 min.

Režisierius / Director: James Benning Scenarijaus autorius / Screen writer: James Benning Operatorius / Cinematographer: James Benning Montažo režisierius / Editor: James Benning Gamybos kompanija / Production company: Schaf Oder Scharf Film

Platus kampas / Wide angle

Platintojas pasaulyje / World sales: Schaf Oder Scharf Film

26

Vokietija / Germany 2009

Jameso Benningo dokumentinis filmas „Rūras“ – amerikiečių menininko žvilgsnis į Vokietijos Rūro sritį, iš kur kilę jo tėvai. Šis regionas buvo suformuotas angliakasybos, industrializacijos ir darbininkų klasės gyventojų. Taigi pradėjęs Duisburgo miestu, J. Benningas stebėjo jo apylinkes, tyrinėjo santykius tarp darbo, kultūros ir meno. Filmą sudaro šeši aiškiai apibrėžti kadrai, fiksuojantys šešias vietas: tunelį, mišką, gamyklą, mečetę su daugybe palinkusių maldininkų galvų, grafičiais išmargintą sieną ir didžiulį kaminą. Akcentuotu scenų ritmu sukurta mąsli ir poetiška filmo pasakojimo struktūra, kuriai reikia atidaus žvilgsnio ir įsiklausymo. „Rūras“ – tai daugiau nei regiono portretas, tai pagarbos atidavimas Rūro sričiai, jos žmonėms, kurie savo darbu sukūrė Rūro kultūrą. „Tikiu, kad sukūriau filmą, atspindintį mano jausmus šiai vietai“, – sako J. Benningas. Apie režisierių: Amerikiečių nepriklausomo kino kūrėjas Jamesas Benningas gimė 1942 m. Milvokyje, Viskonsino valstijoje (JAV), vokiečių imigrantų šeimoje. 1975 m. baigė kino studijas Viskonsino-Medisono universitete. Savo kaip kino kūrėjo karjerą pradėjo 1971 m. Nuo to laiko J. Benningas yra sukūręs daugiau kaip 40 pripažinimo sulaukusių filmų, rodytų viso pasaulio kino festivaliuose ir meno muziejuose. J. Benningas yra ir keleto JAV universitetų profesorius. Jo kinematografijos darbus sunku kategorizuoti, nes jais peržengtos ribos tarp avangardinio ir eksperimentinio kino, dokumentikos, kraštovaizdžio studijų. Emocionaliai įtraukiančiuose jo filmuose svarbiausi būna vieta ir laikas, taip pat šių elementų santykiai. „Rūras“ – pirmasis J. Benningo filmas, nufilmuotas ne Jungtinėse Valstijose.


About the director: James Benning’s documentary “Ruhr” presents the American artist’s perspective on the Ruhr district in Germany, where his parents came from. The region was formed by coal mining, industrialisation, and its working class inhabitants. Using Duisburg as his starting point, Benning sets out on small trips to explore the area and the relationship between labour, culture and art. There are six thoroughly framed takes of six places: a tunnel, a forest, a factory, a mosque with a hundred bowing heads, a wall with graffiti, and an enormous chimney. The emphasised rhythm of the scenes creates a contemplative and poetic narrative structure for the film. It asks the viewer to look and listen. “Ruhr” is more than a portrait of a region, it is also a homage to the Ruhr district and its people, to those who work to form their region’s culture. “I believe I have made a film true to my feelings of this place”, James Benning says.

An independent American filmmaker, James Benning was born in 1942 in Milwaukee, Wisconsin, into a family of German immigrants. He studied film at the University of Wisconsin-Madison, and graduated in 1975. Benning began his career as a filmmaker almost 40 years ago in 1971, and since then has created more than 40 highly acclaimed films, which have been screened at film festivals and art museums around the world. In addition to filmmaking, he is also a professor at several universities in the USA. Benning’s oeuvre is difficult to categorise, as it blurs the boundaries between avant-garde and experimental cinema, documentary and landscape studies. His emotionally captivating films focus on place and time, and the relations of those two elements. “Ruhr” is director’s first film shot outside the United States.

27


Sebė

Sebbe

Drama / Drama 80 min.

Švedija / Sweden 2010

Režisierius / Director: Babak Najafi Scenarijaus autorius / Screen writer: Babak Najafi Operatoriai / Cinematographers: Rebecka Lafrenz, Mimmi Spång Montažo režisierius / Editor: Andreas Nillson Vaidina / Cast: Sebastian Hiort af Ornäs, Eva Melander, Kenny Wåhlbrink, Emil Kadeby, Adrian Ringman, Leo Salomon Ringart Gamybos kompanija / Production company: Garagaefilm International Platintojas pasaulyje / World sales: The Yellow Affair

Platus kampas / Wide angle

Platintojas / Distributor: Kaunas International Film Festival

28

Penkiolikmetis Sebė kartu su motina Eva gyvena mažame bute, čia dažnai kyla nesutarimų ir jaučiama nuolatinė trintis. Eva dirba laikraščių išnešiotoja, o po darbo pasimėgauja alumi. Mokykloje Sebei reikalai klostosi ne ką geriau – jis kenčia bendraklasių priekabiavimus. Vienintelė vieta, kur Sebė gali pasislėpti ir daryti ką nori, yra metalo laužo aikštelė. Joje atsiskleidžia Sebės kaip išradėjo gabumai – iš nereikalingų daiktų jis konstruoja įvairius prietaisus. Čia įmanoma pasigaminti net bombą... Režisierius Babakas Najafi norėjo sukurti antiintelektualų filmą, panašiai kaip jo mėgstami režisieriai Fatihas Akinas ir Alejandro Gonzálezas Iñárritu. Anot B. Najafi’o, jų filmai nėra per sunkūs, intelektualinis svoris neužgožia idėjų ir jausmų, tačiau kartu jie neskirti plačiosioms masėms. Apdovanojimai 2010 m. – Berlyno tarptautinio kino festivalio (Vokietija) apdovanojimas už geriausią debiutinį filmą. 2010 m. – 31-ajame Tarptautiniame Durbano kino festivalyje (PAR) Sebastianas Hiort af Ornäs buvo pripažintas geriausiu aktoriumi. 2010 m. – pirmojo kūrinio apdovanojimas 26-ajame Tarptautiniame kino festivalyje „Festroia” (Portugalija). Apie režisierių: Babakas Najafi gimė 1975 m. Irane, Karamio mieste. Kai jam buvo vienuolika, šeima persikėlė gyventi į Švediją. B. Najafi užaugo Upsaloje. 1998–2002 m. studijavo kino režisūrą Stokholmo dramos instituto Kino, radijo ir televizijos koledže. Iki „Sebės“, savo pirmojo ilgametražio, buvo sukūręs keturis trumpus filmus.


Awards: Sebbe is fifteen and lives with his mother Eva in an apartment that is much too small, so it is inevitable that there is friction from time to time. Eva delivers newspapers, but she prefers drinking beer after work. Things aren’t much better at school where Sebbe is the victim of rough-house bullying. The only place where Sebbe can hide and do what he will is the scrap yard. It is the place where his inventor’s talent is revealed: in his hands pieces of scrap metal come together to form incredible contraptions. The boy can even make things explode… Filmmaker Babak Najafi wanted to create an anti-intellectual film similar to the movies of his favourite directors Fatih Akin and Alejandro González Iñárritu. According to Najafi, their films are not too complex, their intellectual weight does not choke ideas and feelings, but at the same time they are not intended for mainstream audiences.

2010 – Best Debut Film award at the Berlin International Film Festival, Germany. 2010 – Best Actor – Sebastian Hiort af Ornäs – at the 31st Durban International Film Festival, South Africa. 2010 – First Work Award at the 26th International Film Festival “Festroia“, Portugal. About the director: Babak Najafi was born in Karami, Iran, in 1975. The family moved to Sweden when he was 11. The filmmaker grew up in Uppsala. In 1998–2002, he studied filmmaking in the College of Film, Radio and TV of Stockholm Drama Institute. The director made four short films before his debut full feature “Sebbe”. 29


Slėptuvė

Burrowing

Drama / Drama 76 min.

Režisieriai / Directors: Henrik Hellström, Fredrik Wenzel Scenarijaus autoriai / Screen writers: Henrik Hellström, Fredrik Wenzel Operatorius / Cinematographer: Fredrik Wenzel Montažo režisieriai / Editors: Henrik Hellström, Fredrik Wenzel Kompozitorius / Composer: Erik Enocksson Vaidina / Cast: Sebastian Eklund, Jörgen Svensson, Hannes Sandahl, Marek Kostrzewski, Bodil Wessberg, Silas Franceen Gamybos kompanija / Production company: Fasad

Platus kampas / Wide angle

Platintojas pasaulyje / World sales: NonStop Entertainment

30

„Man tänker sitt“ Švedija / Sweden 2009

„Slėptuvė“ (Man tänker sitt) – vaizdinga ir kontempliatyvi istorija, papasakota vaiko lūpomis. Vienuolikmetis Sebastianas (Sebastianas Eklundas) gyvena su mama viename Švedijos priemiestyje. Pasilypėjęs ant žaidimų aikštelės, jis stebi savo kaimynus. Kaimynai – tai Džimis (Jörgenas Svenssonas), tebegyvenantis su tėvais, nors jau pats turi vaiką. Tai ir Andersas (Hannesas Sandahlis), kuris ką tik gavo leidimą garažui statyti. Galiausai tai Miša (Marekas Kostrzewskis), dar 8-ajame dešimtmetyje atvykęs į Švediją laikinai padirbėti ir čia pasilikęs, o dabar ieškantis žuvies dauboje, į kurią subėga lietaus vanduo. Sutelkdami dėmesį į keletą nepritapėlių personažų ir atsiremdami į antiglobalistinus ir transcendentinius Henry’io Davido Thoreau tekstus, režisieriai Henrikas Hellströmas ir Fredrikas Wenzelis sukūrė impresionistišką ir fragmentišką dramą apie individo vienatvę šiuolaikinėje visuomenėje. Kerinčio garso takelio autorius – kompozitorius Erikas Enockssonas, Kauno tarptautinio kino festivalio žiūrovams jau pažįstamas iš filmų „Sudie, Falkenbergai“ (Farväl Falkenberg, 2006) ir „Šinskatebergas“ (Skinnskatteberg, 2008) muzikos. Pernai „Slėptuvė“ rodyta Berlyno kino festivalyje, „Forumo“ programoje. Apie režisierius: Frederikas Wenzelis gimė 1978-aisiais Švedijoje. Kine debiutavo 2006 m., su Jesperu Ganslandtu parašęs scenarijų plataus pripažinimo sulaukusiam filmui (Farväl Falkenberg) (2007-aisiais šis rodytas ir Kauno kino festivalyje). Tais pačiais metais Švedija šį filmą nominavo į „Oskaro“ apdovanojimus tarp geriausių užsienio filmų, o F. Wenzelis ir J. Ganslandtas buvo nominuoti Švedijos kino instituto „Auksinio vabalo“ (Guldbagge) apdovanojimui už geriausią scenarijų. F. Wenzelis buvo ir šio filmo operatorius. Henrikas Hellströmas gimė 1974-aisiais Švedijoje. Jis studijavo Malmės teatro akademijoje, režisavo keletą teatro spektaklių bei trumpo metražo filmų, taip pat pasirodė keliuose filmuose kaip aktorius. „Slėptuvė“ – pirmasis šio kūrybingo dueto režisūrinis darbas.


“Burrowing” (Man tänker sitt) is a beautifully composed and contemplative story told through a child’s perspective. Eleven-year-old Sebastian (Sebastian Eklund) lives with his mother in a Swedish suburb. From an elevated spot on the playground, he surveys his neighbourhood: Jimmy (Jörgen Svensson), who lives with his parents even though he has a child of his own, Anders (Hannes Sandahl), who’s just been given planning permission for a new carport, Mischa (Marek Kostrzewski), who came as a guest worker in the 1970s but still hasn’t left and is now looking for fish in a hollow, where rainwater flows into a brook. Focusing on several misfitting personalities and taking inspiration from the antiglobalist and transcendentalist writings of Henry David Thoreau, directors Henrik Hellström and Fredrik Wenzel create an impressionistic and mosaic-like drama exploring the solitude of the individual in contemporary society. The mesmerizing soundtrack was composed by Erik Enocksson, who is already familiar to the viewers of Kaunas International Film Festival for his music

in films “Farewell Falkenberg” (Farväl Falkenberg, 2006) and “Skinnskatteberg” (2008). About the directors: Fredrik Wenzel was born in 1978 in Sweden. He debuted in cinema in 2006, when he and Jesper Ganslandt co-wrote a script for the highly acclaimed film “Farewell Falkenberg” (Farväl Falkenberg), which was screened at Kaunas International Film Festival in 2007. The film was Sweden’s Oscars nomination for 2007, and the writers were nominated for the Swedish Film Institute’s Golden Beetle (Guldbagge) award for the best screenplay. Fredrik Wenzel was also a cinematographer of that film. Henrik Hellström was born in 1974 in Sweden. He trained at the Malmö Theatre Academy and has previously directed theatre production and short films. He also appeared in several short films as an actor. “Burrowing” (Man tänker sitt) is the directorial debut of this creative duo. 31


Širdies dūžiai

Heartbeats

Drama / Drama 81 min.

Režisierė / Director: Saara Cantell Scenarijaus autorė / Screen writer: Saara Cantell Operatorė / Cinematographer: Marita Hällfors Montažo režisierė / Editor: Pauliina Punkki Muzika / Music: Sid Hille Vaidina / Cast: Anneli Sauli, Meri Nenonen, Jenni Banerjee, Johanna af Scultén, Rosa Salomaa, Maryan Guuleed, Elena Spirina Gamybos kompanija / Production company: Pystymetsä

Platus kampas / Wide angle

Platintojas / Distributor: The Finnish Film Foundation

32

„Kohtaamisia“ Suomija / Finland 2009

Suomių režisierės Saaros Cantell juosta „Širdies dūžiai“ – tai septynių moterų likimai, papasakoti vienu atokvėpiu. Kiekviena scena nufilmuota kaip vienas epizodas, be montažo, herojes sekant čia ir dabar. Marta slepia paslaptį nuo artimųjų. Nora trokšta užsiauginti sparnus. Meri mokosi atsargiai svajoti. Olga ir Fardusa ieško geresnės ateities toli nuo namų. Emi nuolatos klaidingai pasirenka. Anu bakalėjos parduotuvės stovėjimo aikštelėje susiduria su vaiduokliu iš praeities. Greitai visos jos supranta, jog vienintelis susitikimas gali pakeisti gyvenimą. Tai sąmojingas filmas apie susitikimus ir sprendimų kainą – ką kuri pasirinks? Apdovanojimai: 2010 m. – specialus žiuri prizas – „Sidabrinis delfinas“ – 26-ajame Tarptautiniame kino festivalyje „Festroia“ (Portugalija). Apie režisierę: 1996 m. Saara Cantell baigė kino režisūros studijas Dailės ir dizaino universitete Helsinkyje (Suomija). Yra parašiusi daugiau nei 10 trumpo metražo filmų scenarijų, nemažai radijo pjesių, režisavusi televizijos serialus vaikams. 2005 m. sukūrė ilgametražį vaidybinį filmą vaikams „Una ir Nukas“ (Unna & Nuuk). Neseniai apsigynė darbą apie trumpametražius filmus, ruošiasi įgyti mokslų daktaro laipsnį. Su vyru ir trimis sūnumis gyvena Helsinkyje.


Awards: “Heartbeats” by the Finnish filmmaker Saara Cantell tells seven stories of seven women. All of the episodes were shot in one take, the camera always following the actresses through real time events. Martta is hiding a secret from her family. Nora desires to grow wings. Meri is learning to be wary of her dreams. Olga and Fardusa are looking for a better future far away from home, while Emi is constantly making wrong choices. In the meantime, Anu runs into a ghost from her past in the grocery store parking lot. But soon the women come to notice that a single encounter can change their lives. A witty film about encounters and the consequences of choices: what will they choose?

2010 – Special Jury Prize – Silver Dolphin – at the 26th International Film Festival “Festroia”, Portugal. About the director: Saara Cantell graduated from the filmmaking studies from the University of Art and in Design Helsinki in 1996. She has written more than 10 scripts for short films and a number of radio dramas. She has directed TV shows for children, and created a full feature children’s film “Unna & Nuuk” in 2005. Recently, she maintained a thesis on short films and is preparing to take her Doctor’s degree. She is living with her husband and three sons in Helsinki. 33


Tik tarp mūsų Komedija, drama / Comedy, drama 87 min.

Režisierius / Director: Rajko Grlić Scenarijaus autoriai / Screen writers: Ante Tomić, Rajko Grlić Operatorius / Cinematographer: Slobodan Trninić Montažo režisierius / Editor: Andrija Zafranović Kompozitoriai / Composers: Alan Bjelinski, Alfi Kabiljo Vaidina / Cast: Miki Manojlović, Bojan Navojec, Nataša Dorčić, Daria Lorenci, Ksenija Marinković Gamybos kompanija / Production company: Mainframe Production

Platus kampas / Wide angle

Platintojas pasaulyje / World sales: Wide Management

34

Just Between Us „Neka ostane medju nama“ Kroatija, Serbija, Slovėnija / Croatia, Serbia, Slovenia 2010

„Tik tarp mūsų“ – nuodėminga ir netaktiška šiuolaikinė istorija apie neištikimybę ir erotines aistras, verdančias po nuobodžiu ir tvarkingu kasdieninio gyvenimo paviršiumi. Rajko Grlićiaus tragikomiška drama, kurios veiksmas vyksta Zagrebo gatvėse, butuose ir lovose, pasakoja, kaip tai ištinka stabilias šeimas, turinčias skausmingų paslapčių. Pagrindiniai filmo veikėjai – du broliai, Nikola (Mikis Manojlovićius) ir Brako (Bojanas Navojecas), jų žmonos, meilužės ir vaikai, kurie nežino, kas jų tikrieji tėvai. Dvigubi gyvenimai ir dvigubi santykiai supinami į linksmai graudų pasakojimą apie nesibaigiančias meilės paieškas, neblėstančią aistrą ir nemalonias pasekmes, kurios anksčiau ar vėliau ištinka net ir atsitiktinai atsidūrus svetimoje lovoje... Apdovanojimai: 2010 m. – geriausio režisieriaus ir „Europa Cinemas Label“ apdovanojimai Karlovy Varų tarptautiniame kino festivalyje (Čekija). 2010 m. – Pulos kino festivalyje (Kroatija) – septyni „Auksinės arenos“ apdovanojimai: už geriausią filmą, geriausią režisierių, geriausią antrojo plano aktorę, geriausią operatorių, geriausią garso takelį, geriausią apipavidalinimą, geriausią garso montažą. Apie režisierių: Rajko Grlićius gimė 1947 m. Zagrebe, Kroatijoje. 1971 m. baigė režisūros studijas Prahoje (Čekija). Kino kūrėjo karjerą pradėjo 1966-aisiais, ėmęs kurti trumpo metražo filmus ir televizijos dokumentiką. 1974 m. pasirodė pirmasis jo pilno metražo vaidybinis filmas „Kur tik kamuolys atšoks“ (Kud puklo da puklo). Antrasis filmas „Bravo, maestro“ (1978) buvo nominuotas Auksinei palmės šakelei Kanų kino festivalyje. R. Grlićius – daugybės filmų scenarijų autorius, prodiuseris, montažo režisierius. Jo filmai rodyti viso pasaulio kino teatruose, įtraukti į programas svarbiausiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, laimėję tarptautinių prizų. „Tik tarp mūsų“ (Neka ostane medju nama) – naujausia ir didelio pripažinimo sulaukusi juosta. Be kita ko, R. Grlićius yra Ohajo univesiteto (JAV) garbės profesorius kino srityje ir Motovuno kino festivalio (Kroatija) meno direktorius.


“Just Between Us” is a wicked and indiscreet contemporary story about infidelity and the whirling erotic passions that percolate beneath the dull, composed surface of everyday life. Set in Zagreb streets, apartments and beds, Rajko Grlić’s tragicomic drama is about things that happen in well-established families that are mainly kept secret, but that nevertheless remain painful. The film centres on two brothers Nikola (Miki Manojlović) and Braco (Bojan Navojec), and their wives, lovers, and their children, who do not know who their real fathers are. Double lives and complex relationships are blended into a bittersweet story about the relentless quest for love and happiness, about passion that never ceases, and the terrible consequences that arise, even by chance, when one ends up in a bed that is not one’s own. Awards: 2010 – Best Director Award and Europa Cinemas Label Award at the Karlovy Vary International Film Festival, Czech Republic. 2010 – Seven Golden Arena awards in Best Film, Best Director, Best Supporting Actress, Best Cinematography,

Best Music, Best Production Design, , and Best Sound Editing... categories at the Pula Film Festival, Croatia. About the director: Rajko Grlić was born in 1947 in Zagreb, Croatia. He graduated in film directing in Prague, Czech Republic (1971). He started his career as a filmmaker in 1966 directing short films and television documentaries. In 1974, Grlić’s first full-length feature film “Whichever Way the Ball Bounces” (Kud puklo da puklo) was released. His second feature “Bravo Maestro” (1978) was nominated for the Golden Palm at the Cannes Festival. Grlić has directed, written, cowritten, produced and edited numerous films, which have been shown in cinemas across all five continents, and have been included in competition programmes of leading world festivals and received international awards. “Just Between Us” (Neka ostane medju nama) is Rajko Grlić’s latest, highly critically acclaimed, film. Besides filmmaking, he is also an Eminent Professor in Film at Ohio University in Athens, Ohio, and artistic director of the Motovun Film Festival, held annually in Motovun, Croatia.

35


Tinklelis nuo uodų

The Mosquito Net

Drama / Drama 95 min.

Režsierius / Director: Agustí Vila Scenarijaus autorius / Screen writer: Agustí Vila Operatorė / Cinematographer: Neus Ollé Montažo režisierius / Editor: Martí Roca Kompozitorius / Composer: Alfons Conde

Platus kampas / Wide angle

Vaidina / Cast: Emma Suárez, Eduard Fernández, Geraldine Chaplin, Marcos Franz, Alex Batilori, Fermí Reixach

36

„La Mosquitera“ Ispanija / Spain 2010

„Tinklelis nuo uodų“ – tai tragikomedija apie miesčionių šeimą, įstrigusią savo mažuose pasaulėliuose. Filmo pavadinimas nurodo į vieno iš filmo herojų išgalvotą istoriją apie mergaitę, nuolat bijančią užlipti ant skruzdėlių ir nenaudojančią tinklelio nuo uodų. Tai tik viena tarp daugybės kiekvieną personažą filme kamuojančių neurozių. Istorijos centre – sutrikusi šeimynėlė. Alicija (Emma Suárez), rašytoja ir keistų pasakų iliustratorė, nuolaidžiauja savo paaugliui sūnui Luisui (Marcos Franz), į namus tempiančiam benamius šunis ir kates. Tėvas Migelis (Eduard Fernández) bando atkalbėti sūnų nuo ekscentriško elgesio, bet mažakalbiui Luisui tai vienintelis būdas pasislėpti savo tyliame pasaulėlyje ir taip pabėgti nuo vedybinę krizę išgyvenančių tėvų. Tuo tarpu Alicijos sesuo Rachelė (Anna Ycobalzeta), vieniša motina, išgyvena finansinę krizę ir nesutaria su jauna dukterimi. Filme pasirodo ir senyvo amžiaus Migelio tėvai – elegantiškosios Geraldine Chaplin įkūnyta Marija ir Robertas (Fermí Reixach), kovojantys su Alzheimerio liga ir savižudiškais polinkiais. Kiekvienas šeimos narys bando išsaugoti tai, kas jį galėtų pateisinti, kiekvienas jaučia kaltę ir stengiasi suvaldyti jausmus. Pastangos pagrįsti savo veiksmus veda į nesusipratimus, o šie kartu ir komiški, ir tragiški. Apdovanojimai:

Gamybos kompanija / Production company: Eddie Saeta

2010 m. – 45-ojo Karlovy Varų (Čekija) tarptautinio kino festivalio didysis prizas – „Krištolinis gaublys“.

Platintojas pasaulyje / World sales: Eddie Saeta

Apie režisierių: Agustí Vila gimė 1961 m. Barselonoje. Režisavo įvairias televizijos programas: 1997 m. – pirmą dalį „Alicija ir papūga“ (Alícia i el lloro) serialui „Naujoji fikcija“ (Nova ficció), 2000 m. – šešias serialo „Mokestis už juoką“ (Pagats per riure) dalis. 1993 m. jis režisavo trumpametražį filmą „Stiklinis žmogus“ (El hombre de cristal). 1999 m. sukūrė komišką dramą „Suoliukas parke“ (Un banco en el parque) pagal savo paties rašytą scenarijų. Kino festivalyje „Toulouse Cinespaña“ šis filmas laimėjo apdovanojimą už geriausią muziką, o Àlexas Brendemühlas buvo pripažintas geriausiu aktoriumi. A. Vila yra sukūręs ir vieną dokumentinį filmą „3055 Žanas Leonas“ (3055 Jean Leon, 2006), Barselonos kino festivalyje nominuotą geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.


“The Mosquito Net” is a tragicomedy about a bourgeois family stuck in their own little worlds. The title of the film is a reference to the story devised by one of the characters about a girl that is always scared of stepping on ants and that does not use a mosquito net. This is only one of the multiple neuroses haunting each of the characters in the film. The story focuses on a confused family. Alicia (Emma Suárez), a writer and an illustrator of weird fairy-tales, indulges her teenage son Luis (Marcos Franz), who keeps bringing home stray dogs and cats. The boys’ father Miguel (Eduard Fernández) tries to discourage his son from such eccentric behaviour, but for Luis - a boy of few words - it is the only way to escape from his parents who are going through a marital crisis. In the mean time, Alicia’s sister Rachelle (Anna Ycobalzeta), a single mother, is experiencing financial difficulties and friction with her young daughter. Miguel’s elderly parents – Maria, played by the elegant Geraldine Chaplin, and Robert (Fermí Reixach), fighting Alzheimer’s disease and suicidal tendencies – also show up in the film. Each member of the family tries to save something that can justify him or her; all of them feel guilt and try to control their often uncontrollable feelings. Attempts to justify actions lead to misunderstandings that are comical and tragic at the same time.

Awards: 2010 – Crystal Globe at the 45th Karlovy Vary International Film Festival, Czech Republic. About the director: Agustí Vila was born in Barcelona in 1961. He has directed numerous TV shows: episode 1 titled “Alice and a Parrot” (Alícia i el lloro) for the series “New Fiction” (Nova ficció) in 1997, and six episodes of the TV show “Paid to Laugh” (Pagats per riure) in 2000. In 1993, Vila directed a short film “Man of Glass” (El hombre de cristal). Six years later, he filmed a comical drama “A Bench in a Park” (Un banco en el parque) – which he wrote the script for. The film was awarded for the best music, while Àlex Brendemühl was recognised as the best actor at the Toulouse Cinespaña film festival. Agustí Vila has also produced a documentary “3055 Jean Leon” (2006), which was nominated in the category of the Best Documentary in Barcelona Film Festival.

37


Veidas Drama, komedija / Drama, comedy 138 min.

Režisierius / Director: Tsai Ming-liang Scenarijaus autorius / Screen writer: Tsai Ming-liang Operatorius / Cinematographer: Peng Jung Liao Montažo režisierius / Editor: Jacques Comets Kompozitorius / Composer: Jean-Claude Petit Vaidina / Cast: Kang-sheng Lee, Yi-Ching Lu, Fanny Ardant, Jean-Pierre Léaud, Laetitia Casta, Jeanne Morkau, Mathieu Amalric, Nathalie Baye Gamybos kompanija / Production company: JBA production, Homegreen Films Platintojas pasaulyje / World sales: Fortissimo Films Platus kampas / Wide angle

Platintojas / Distributor: Maywin Media

38

Face „Visage“ Taivanas, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai / Taiwan, France, Belgium, Netherlands 2009

Naujausiame Tsai Ming-liango filme pasakojama apie režisierių Hsaio-Kangą (Lee Kang-Shengas), bandantį įgyvendinti ambicingą kino projektą – Luvre kurti filmą pagal legendą apie Salomę. Nors režisierius nekalba nei prancūziškai, nei angliškai, jis primygtinai reikalauja patikėti karaliaus Erodo vaidmenį prancūzų aktoriui Jeanui-Pierre’ui Léaud, kuris, rodos, praradęs atmintį. Kad filmas būtų patrauklesnis, Salomės vaidmuo atitenka vaidybos patirties neturinčiai pasaulinio garso manekenei (Laetitia Casta). Vos pradėjus filmuoti, iškyla nenumatytų keblumų. Hsaio-Kangas netikėtai sužino apie savo motinos mirtį ir pasineria į gilų sapną, kuriame jo motinos dvasia nenori palikti savo senojo buto... Kuo baigsis šis keistas filmavimas? Apdovanojimai: 2009 m. – Taivano kino festivalyje – „Auksinio arklio“ apdovanojimai už geriausią meninį apipavidalinimą, geriausią grimą ir kostiumų dizainą. 2009 m. – Azijos kino apdovanojimuose (Hong Kongas) – prizas už geriausius kostiumus ir gamybos dizainą. Apie režisierių: Tsai Ming-liangas yra vienas žymiausių Taivano režisierių, priklausantis vadinamajai antrajai Naujajai Taivano kino bangai. Gimė 1957 m. Malaizijoje. Būdamas dvidešimties, persikėlė gyventi į Taivaną, 1982 m. baigė kino studijas Kinijos kultūros universitete. Kurį laiką dirbo teatre, rašė scenarijus vaidybiniams filmams, taip pat televizijai. Pasaulinio pripažinimo sulaukė 1994 m., kai jo filmas „Tegyvuoja meilė“ (Ai qing wan sui) Venecijos kino festivalyje buvo įvertintas „Auksiniu liūtu“. Nuo to laiko kiekvienas naujas Tsai Ming-liango filmas laukiamas prestižiniuose pasaulio kino festivaliuose. 1997 m. filmas „Upė“ (He liu) Berlyno kino festivalyje laimėjo specialų žiuri prizą, o po metų pasirodžiusi juosta „Skylė“ (Dong) Kanų kino festivalyje buvo apdovanota FIPRESCI prizu. Filmas „Veidas“ nominuotas Kanų kino festivalio „Auksinei palmės šakelei“.


Tsai Ming-liang’s latest film tells a story about the Taiwanese filmmaker Hsiao-Kang (Lee Kang-Sheng), who is making a film based on the myth of Salomé at the Louvre. Even though he speaks neither French nor English, he insists on giving the part of King Herod to the French actor JeanPierre Léaud who seems to have lost his memory. To give the film a chance at the box-office, the production company gives the role of Salomé to a world famous model with no experience in acting. But problems arise as soon as filming begins… Amidst all this confusion, the director suddenly learns of his mother’s death and falls into a deep sleep where his mother’s spirit does not seem to want to leave her old apartment… How will this weird film production end? Awards: 2009 – Two Golden Horse Awards for Best Art Direction and for Best Make-up & Costume Design at the Golden Horse Film Festival, Taiwan. 2009 – Asian Film Awards for Best Costume Designer and Best Production Design at the Asian Film Awards, Hong Kong.

About the director: Tsai Ming-liang is one of Taiwan’s most prominent directors of the so-called second New Wave of Taiwan. Born in Malaysia in 1957, Tsai moved to Taiwan and graduated from the Chinese Cultural University in 1982. For the next 10 years he worked in theatre, writing screenplays for films and television. He won worldwide critical acclaim in 1994 when his film “Vive L’Amour” (Ai qing wan sui) received a “Golden Lion” at the Venice Film Festival. Since then, each of Tsai Ming-liang’s new films has been welcome at all the prestigious film festivals all over the world. His film “The River” (He liu) made in 1997 won the Special Jury Prize at the Berlin Film Festival, and the “The Hole” (Dong), released a year later, was awarded FIPRESCI prize at the Cannes Film Festival. The film “Face” was nominated for the “Palm d’Or” award at the Cannes Film Festival.

39


Vilkelis

Wolfy

Drama / Drama 88 min.

Režisierius / Director: Vasili Sigarev Scenarijaus autorius / Screen writer: Vasili Sigarev Operatorius / Cinematographer: Aleksei Arsentyev Montažo režisierė / Editor: Dasha Danilova Vaidina / Cast: Yana Troyanova, Polina Pluchek, Veronika Lysakova, Andrei Dymshakov Gamybos kompanija / Production company: Koktebel Film Platintojas pasaulyje / World sales: Koktebel Film

„Волчок“ Rusija / Russia 2009

Kine debiutuojančio režisieriaus Vasilijaus Sigarevo filmas „Vilkelis” – tai pasakojimas apie besąlygišką, nepriklausančią nuo aplinkybių dukters meilę motinai. Istorijos centre – dvi veikėjos: motina (Jana Trojanova) ir duktė (Polina Pluček). Gimus nelauktai dukrelei, motina vis bėga nuo jos, ieškodama savęs ir naujo gyvenimo. Duktė seka iš paskos, kadangi be motinos neįsivaizduoja nei savęs, nei savo gyvenimo: ji visiškai nuo jos priklausoma. Motinos ir dukters santykiai – nenutrūkstama klaidų virtinė, primenanti žaislo vilkelio sukimąsi. Augančiai pas močiutę (Marina Gapčenko) mergaitei kadaise mamos dovanotas vilkelis yra pirmasis jos žaislas ir vienintelis jiedviejų ryšį primenantis daiktas. Į vizualiai išraiškingą ir emociškai sukrečiančią juostą meistriškai įpinti niūrios pasakos, socialinės dramos ir filosofinės parabolės elementai. Apdovanojimai: 2009 m. – „Kinotauro“ kino festivalio (Sočis, Rusija) pagrindinis prizas, taip pat Gorino prizas už geriausią scenarijų ir geriausios aktorės apdovanojimas. 2009 m. – kino festivalio „Molodist“ (Kijevas, Ukraina) Ekumeninės žiuri prizas, kritikų asociacijos FIPRESCI prizas ir „Don Kichoto“ apdovanojimas. 2009 m. – Rusijos kinotyrininkų ir kino kritikų gildijos apdovanojimas. 2009 m. – kino festivalio „Douro Film Harvest“ (Portugalija) apdovanojimas už geriausią filmą. Apie režisierių:

Platus kampas / Wide angle

Dramaturgas, scenarijų rašytojas, režisierius Vasilijus Sigarevas gimė 1977 m. Rusijoje. Baigė dramaturgijos studijas Jekaterinburgo valstybiniame teatro institute. Kaip dramaturgas tarptautinio dėmesio sulaukė 2002 m., kai jo pjesė „Plastilinas“ (Пластилин) buvo pastatyta Londono karališkųjų rūmų teatro scenoje. Jis taip pat tapo ir pirmuoju ne anglakalbiu dramaturgu, gavusiu teatro apdovanojimą „Evening Standart” kaip daugiausiai žadantis dramaturgas. Iš viso V. Sigarevas yra parašęs 18 pjesių. Filmo „Vilkelis” (Волчок) scenarijus sukurtas pagal vieną jo ankstyvąją pjesę, paremtą jo žmonos aktorės Janos Trojanovos, suvaidinusios tame filme pagrindinį motinos vaidmenį, pasakojimu apie vaikystės išgyvenimus.

40


The drama focuses on two characters: a nameless mother (Yana Troyanova) and daughter (Polina Plutchek). After giving birth to an unwelcome baby girl, the mother starts running away from her daughter in an attempt to find herself and start a new life. And the daughter runs after her mother as she has no idea how to live without her and is absolutely dependent on her. Their relationship is an endless run full of repeated mistakes and resembles the rotation of a spinning top toy. The spinning top, given by mother, is daughter’s first toy and the only thing that reminds her of mother when she has to live with her grandmother (Marina Gaptchenko). The film “Wolfy” (Волчок), the cinematographic debut of the director Vassily Sigarev, is a story about unconditional love – a daughter’s love for her mother. This visually expressive and emotionally stirring feature combines elements of a depressing fairy-tale, social drama and philosophic parable. Awards: 2009 – Main Prize, Gorin Prize for the Best Script, and Best Actress award at the Open Russian Film Festival “Kinotavr”. 2009 – Prize of the Ecumenical Jury, FIPRESCI Prize

and the Don Quixote Award at the International Film Festival “Molodist”, Ukraine. 2009 – Award of the Guild of Russian Film Scholars and Critics. 2009 – Best Film Award at the Douro Film Harvest Festival, Portugal. About the director: Playwright, screenwriter and director Vassily Sigarev was born in Russia in 1977. He studied dramaturgy in Yekaterinburg State Theatre Institute. Sigarev received international acclaim in 2002, when his play “Plasticine” (Пластилин) was staged at the London Royal Court Theatre. He was also the first non English-speaking playwright to receive the Evening Standard Theatre Award in the category of Most Promising Playwright. Altogether Sigarev has written 18 plays. The script of his cinematographic debut – “Wolfy” – is also based on one of his early plays and the play is based on childhood memories and experiences of his wife, actress Yana Troyanova, who played the leading role of the mother in the film.

41


Vilko nasrai

The Mouth of the Wolf

Biografinis, dokumentika, drama / Biography, documentary, drama 70 min.

Režisierius / Director: Pietro Marcello Scenarijaus autorius / Screen writer: Pietro Marcello Operatorius / Cinematographer: Pietro Marcello Montažo režisierė / Editor: Sara Fgaier Muzikos autoriai / Music by: Era Vaidina / Cast: Vincenzo Motta, Mary Monaco Gamybos kompanijos / Production companies: Indigo Film, L’Avventurosa Film

Platus kampas / Wide angle

Platintojas pasaulyje / World sales: MK2

42

„La bocca del lupo“ Italija / Italy 2009

Pietro Marcello filmas „Vilko nasrai“ – apie miestą ir jo gyventojus marginalus. Po daugelio metų Enzo (Vincenzo Motta) sugrįžta į Genują. Jis klaidžioja po miestą, ieškodamas kadaise pažinotų vietų, bet viskas negrįžtamai pasikeitę. Viename nedideliame name, senajame miesto gete, vyras sutinka Mariją (Mary Monaco), transseksualą draugą iš kalėjimo laikų. Marija ilgus metus laukė Enzo grįžtant... Kalėjime prasidėjusi neįprasta judviejų meilės istorija tęsiasi tamsių Genujos uosto krantinių gatvėse ir baruose. Ilgainiui Marija tampa priklausoma nuo heroino, ir tik Enzo gali jai padėti... Ši melancholiška juosta jungia dokumentikos ir melodramos žanrą, supina fikciją su archyvine filmuota medžiaga. Prieš porą metų Kauno kino festivalio žiūrovai turėjo progos pamatyti Pietro Marcello dokumentinį filmą „Judėjimas linija“. Apdovanojimai: 2009 m. – Tarptautinės kino kritikų federacijos (FIPRESCI) prizas bei Turino miesto prizas už geriausią dokumentinį filmą Turino tarptautiniame jaunojo kino festivalyje (Italija). 2010 m. – Berlyno tarptautinio kino festivalio (Vokietija) apdovanojimai „Caligari“ ir „Teddy“. Apie režisierių: Pietro Marcello gimė 1976 m. Kazertoje (Italija). Karjerą pradėjo 2002 m. – kaip radijo dokumentikos režisierius. 2003 m. debiutavo kine trumpametražiais filmais, o 2004 m. ir 2005 m. išleido pripažinimo sulaukusius dokumentinius filmus „Kiemas“ (Il cantiere) ir „Trobelė“ (La baracca). 2007 m. P. Marcello režisavo dokumentinį filmą „Judėjimas linija” (Il passaggio della linea), nufilmuotą keliaujant traukiniais po visą Italiją. Filmas buvo rodytas Venecijos kino festivalio „Horizontų” programoje. Naujausias filmas „Vilko nasrai“ taip pat buvo pradėtas kaip dokumentinis, tačiau kai P.  Marcello sutiko Vincenzo Mottą, būsimojo filmo žvaigždę, „Vilko nasrai“ peraugo į tikrais įvykiais paremtą biografinę dramą.


Pietro Marcello’s “The Mouth of the Wolf ” is a homage to the city and its marginalised citizens. Enzo (Vincenzo Motta) returns to Genoa after a long absence. He crosses the city in search of places he remembers from before, but they have been irreversibly changed by the passage of time. He finds Mary (Mary Monaco) waiting for him at the small house in the ghetto of the old city. Transsexual Mary, his life-long companion, has been waiting for Enzo to return from the prison where he was serving time. Mary and Enzo’s unusual union commenced behind prison bars and now plays out against the backdrop of Genoa’s port, streets and bars, until Mary becomes addicted to heroin and it is up to Enzo to save her... This melancholic feature is a blend of documentary and melodrama, combining a true story and archival footage with fiction. Two years ago, the audience of the Kaunas International Film Festival had a chance to see Pietro Marcello’s documentary “Crossing the Line”. Awards: 2009 – The International Federation of Film Critics’ (FIPRESCI) Prize and Prize of the City of Torino for

the best film at the Torino International Festival of Young Cinema, Italy. 2010 – Caligari Film Award and Teddy Award for the best documentary at the Berlin International Film Festival, Germany. About the director: Pietro Marcello was born in Caserta, Italy, in 1976. He made his debut as a radio documentary director in 2002. In 2003, he debuted behind the movie camera with the short films, in 2004 and 2005 he directed the acclaimed documentaries “The Yard” (Il cantiere) and “The Hut” (La baracca). In 2007 he directed “Crossing the Line” (Il passaggio della linea), a documentary that was entirely filmed on express trains travelling through Italy. The documentary screened in the “Horizons” section of the 64th Venice Film Festival. Marcello’s latest film “The Mouth of the Wolf ” (La bocca del lupo) also began life as a documentary, but soon after the director met Sicilian Vincenzo Motta, the star of the future film, and it developed into a biographical drama based on a true story. 43


Vinterio kaulai

Winter's Bone

Drama / Drama 99 min.

Režisierė / Director: Debra Granik Scenarijaus autoriai / Screen writers: Debra Granik, Anne Rosellini Operatorius / Cinematographer: Michael McDonough Montažo režisierius / Editor: Affonso Gonçalves Kompozitorius / Composer: Dickon Hinchliffe Vaidina / Cast: Jennifer Lawrence, John Hawkes, Dale Dickey, Garret Dillahunt, Sheryl Lee, Tate Taylor Gamybos kompanijos / Production companies: Winter's Bone Productions, Anonymus Content Platintojas pasaulyje / World sales: NonStop Entertainment

JAV / USA 2010

Septyniolikmetė Ry Doli (Jennifer Lawrence) susiruošia ieškoti savo dingusio tėvo – garsaus vietinio metamfetamino gamintojo, užstačiusio šeimos namą. Jei merginai nepavyks jo surasti, ji ir jos šeima – sesuo Ešli, brolis Soni bei ligota motina – bus išmesti į Ozarko miškus. Stengdamasi sužinoti tėvo dingimo aplinkybes, Ry įsitraukia į giminaičių apgavysčių, išsisukinėjimų ir grasinimų liūną. Atkakli mergina rizikuodama gyvybe griauna paslaptingą tylos sieną. Galiausiai tiesa pradeda aiškėti... Kupinas jaudinančios įtampos filmas piešia archetipinį perėjimo iš paauglystės į suaaugusiojo pasaulį ritualą. Stulbinanti, nesumeluota vaidyba ir išskirtinė vizualinė raiška įtraukia į mistinę ir kartu be galo natūralią realybę. Apdovanojimai: 2010 m. – kino festivalio „Sundance“ (JAV) pagrindinis žiuri prizas už dramą. 2010 m. – „Tagesspiegel“ skaitytojų prizas ir CICAE prizas Berlyno tarptautiniame kino festivalyje (Vokietija). 2010 m. – specialusis žiuri prizas už scenarijų ir publikos apdovanojimas Bostono nepriklausomų filmų festivalyje (JAV). 2010 m. – publikos apdovanojimas už geriausią pilnametražio filmo scenarijų San Francisko nepriklausomų filmų festivalyje (JAV). 2010 m. – specialusis žiuri prizas už pilnametražio filmo scenarijų Sarasotos kino festivalyje (JAV). 2010 m. – pagrindinis žiuri apdovanojimas už geriausią siužetą Floridos kino festivalyje (JAV). 2010 m. – geriausias pilnametražis filmas Palm Byčo tarptautiniame kino festivalyje (JAV). 2010 m. – geriausios režisierės ir geriausios aktorės apdovanojimai Sietlo tarptautiniame kino festivalyje (JAV). 2010 m. – geriausiais pilnametražio filmo scenarijus Litl Roko kino festivalyje (JAV). 2010 m. – geriausios režisierės apdovanojimas Durbano tarptautiniame kino

Platus kampas / Wide angle

festivalyje (PAR).

Apie režisierių: Nepriklausoma Amerikos kino kūrėja Debra Granik gimė 1963 m. Kembridže (JAV). Studijavo politikos mokslus, vėliau Niujorko universitete mokėsi kino meno. Režisierė – nuolatinė „Sundance“ filmų festivalio (JAV) dalyvė ir nugalėtoja, pradedant pirmuoju trumpametražiu filmu „Gyvatės maitinimas“ (Snake Feed, 1998, Geriausias trumpametražis filmas), tęsiant pirmuoju pilnametražiu filmu „Iki kaulų smegenų“ (Down to the Bone, 2004, Dramos režisūros apdovanojimas), ir baigiant naujausiu kūriniu – „Vinterio kaulai“, nagrinėjančiu moralės temą. 44


Seventeen-year-old Ree Dolly (Jennifer Lawrence) sets out to track down her father, who is locally renowned for his skill at cooking methamphetamine, and has put their house up for his bail bond and then disappeared. If she fails, Ree and her family will be turned out into the Ozark woods. Challenging her outlaw kin's code of silence and risking her life, Ree hacks through the lies, evasions and threats offered up by her relatives and begins to piece together the truth. With thrilling tension, the film depicts an archetypal rite of passage from adolescence to adulthood. Stunningly genuine performances and exquisite visual details involve the spectator in a world where the mythic and the naturalistic intermingle. Awards: 2010 – Grand Jury Prize for Drama at the Sundance Film Festival, USA. 2010 – Tagesspiegel Readers’ Prize and CICAE Prize at the Berlin International Film Festival, Germany. 2010 – Special Jury Prize for Narrative and Audience Award at the Independent Film Festival of Boston, USA. 2010 – Audience Award for the Best Narrative Feature at the San Francisco International Film Festival, USA.

2010 – Special Jury Prize at the Sarasota Film Festival, USA. 2010 – Best Narrative Picture Grand Jury Award at the Florida Film Festival, USA. 2010 – Best Feature Film at the Palm Beach International Film Festival, USA. 2010 – Best Director and Best Actress at the Seattle International Film Festival, USA. 2010 – Best Narrative Feature at the Little Rock Film Festival, USA. 2010 – Best Director Award at the 31st Durban International Film Festival, South Africa.

About the director: American independent filmmaker Debra Granik was born in 1963, in Cambridge, USA. At first she studied politics, later she graduated from the film program at New York University. Debra Granik is a constant participant in, and winner of, the Sundance Film Festival, USA; starting with her film “Snake Feed” (1998, Best Short), continuing with her first feature-length film “Down to the Bone” (2004, Dramatic Directing Award), and concluding with the director’s newest work – “Winter’s Bone”, analysing the theme of morality in severe reality. 45


35 TAURELĖS ROMO

35 Shots of Rum „35 Rhums“ Prancūzija, Vokietija / France, Germany 2008

Drama / Drama 100 min.

Režisierė / Director: Claire Denis Scenarijaus autoriai / Screen writers: Claire Denis, Jean-Pol Fargeau Operatorė / Cinematographer: Agnès Godard Montažo režisierius / Editor: Guy Lecorne Kompozitoriai / Composers: Tindersticks Vaidina / Cast: Alex Descas, Mati Diop, Grégoire Colin, Nicole Dogué Gamybos kompanija / Production company: Soudaine Compagnie

Tapatumai / Identity

Platintojas pasaulyje / World sales: Elle Driver

46

Traukinio konduktorius, našlys Lionelis (Alex Descas), dalinasi butą su studente dukterimi Žozefina (Mati Diop). Tame pačiame pastate gyvena Lionelio draugė taksi vairuotoja Gabrielė (Nicole Dogue) ir tai atklystantis, tai vėl pradingstantis jaunas vyras Noė (Grégoire Colin). Kartu jie tarsi viena šeima. Kada artimas draugas ir kolega Renė (Julieth Mars Toussaint) praneša apie išėjimą į pensiją, Lionelis skausmingai suvokia – jo paties jaunystės metai seniai prabėgo, jis tampa vis labiau priklausomas nuo dukters. Rūpesčio ir šilumos pilni tėvo ir dukters santykiai po truputį pradeda šlyti, kai Lionelis pastebi, jog Žozefinos ir jaunojo kaimyno Noės draugystė perauga į romantiškus santykius... Apdovanojimai: 2008 m. – Gijono tarptautinio kino festivalio (Ispanija) specialus žiuri prizas. Apie režisierę: Claire Denis gimė 1948 m. Paryžiuje, o užaugo kolonizuotoje Afrikoje, kur tarnavo jos tėvas. Kas dvejus metus šeima keisdavo gyvenamąją vietą, mat tėvas norėjo ją supažindinti su kuo įvairesne geografija. Afrikoje Claire Denis pamėgo žiūrėti senus amerikiečių karinius filmus, daug skaitė, tačiau iš pradžių pasuko į ekonomikos studijas. Tik vėliau, padrąsinta vyro, įstojo į Prancūzų kino mokyklą (IDHEC) Paryžiuje, nuo 1986 m. pervadintą į „La Fémis“. Baigusi mokslus, dirbo režisierių Jacqueso Rivette‘o, Costa-Gavraso, Jimo Jarmuscho ir Wimo Wenderso asistente. Šie režisieriai padarė įtaką ir jos kino stiliui. Debiutinė juosta „Šokoladas“ (Chocolat, 1988) sulaukė palankaus kritikų vertinimo, dalyvavo Kanų kino festivalyje ir buvo nominuota „Cezario“ apdovanojimui kaip geriausias pirmasis filmas. Su filmais „Nanetė ir Bonis“ (Nénette et Boni, 1997), „Gražus darbas” (Beau Travail, 1999), „Nemalonumai kiekvieną dieną“ (Trouble Every Day, 2001) ir „Penktadienio naktis“ (Vendredi soir, 2003) ji užsitarnavo režisierės, derinančios prancūzų kino lyrizmą su dažnai žiauria šiandieninės Prancūzijos realybe, reputaciją. Europos aukštojoje mokykloje Saas-Fee mieste (Šveicarija) C. Denis dėsto kiną kaip kultūros antropologiją.


About the director: Lionel (Alex Descas), a train conductor and a widower, shares his apartment with his student daughter Joséphine (Mati Diop). Lionel’s friend, the taxi driver Gabrielle (Nicole Dogue), and Noé (Grégoire Colin), a young man who goes abroad often, also live in the same building. Together, they are like one big family. When René (Julieth Mars Toussaint), a close friend and a colleague, announces his retirement, Lionel comes to the painful realisation that he is not young any more and becomes more and more dependent on his daughter. The relationship between father and a daughter, filled with care and kindness, is complicated when Lionel starts noticing that the friendship between Joséphine and Noé evolves into a romance… Awards: 2008 – Special Jury Prize at the Gijón International Film Festival, Spain.

Claire Denis was born in Paris in 1948, but grew up in an African colony where her father was a French civil servant. The family moved every two years because her father wanted her to know geography. While in Africa, she used to watch old damaged copies of war films sent from the USA, and read a lot, but began studying economics. Only later, encouraged by her husband, she went to the IDHEC, the French film school, which was renamed “La Fémis” in 1986. She graduated from the IDHEC, and served as assistant to Jacques Rivette, Costa-Gavras, Jim Jarmusch, and Wim Wenders. These were the filmmakers that influenced her cinematic style. Her debut feature film “Chocolate” (Chocolat, 1988) won her critical acclaim – it was screened at the Cannes Film Festival and was nominated for the Cesar award as the best debut film. With films such as “Nenette and Boni” (Nénette et Boni, 1996), “Good Work” (Beau travail, 1999), “Trouble Every Day” (2001), and “Friday Night” (Vendredi soir, 2002) she established a reputation as a filmmaker who has been able to reconcile the lyricism of French cinema with the often harsh face of contemporary France. Claire Denis teaches film as culture anthropology in European Graduate School in Saas-Fee, Switzerland. 47


ADRIENA PAL Drama / Drama 136 min.

Adrienn PAl „Pál Adrienn“ Vengrija, Nyderlandai, Prancūzija, Austrija / Hungary, Netherlands, France, Austria 2010

Režisierė / Director: Ágnes Kocsis Scenarijaus autoriai / Screen writers: Ágnes Kocsis, Andrea Roberti Operatorius / Cinematographer: Ádám Fillenz Montažo režisierius / Editor: Tamás Kollányi Vaidina / Cast: Éva Gábor, Izabella Hegyi, Lia Pokorny, Ákos Horváth, István Znamenák Gamybos kompanijos / Production companies: KHM Films, Cinéma Defacto, FreiReuter Film, Isabella Films

Tapatumai / Identity

Platintojas pasaulyje / World sales: Elle Driver

48

Piroška (Éva Gábor) – aplinkinių atstumta apkūni medicinos sesuo, niekada neatsisakanti pyragaičių su kremu. Merginos darbovietė – galinė vienos Budapešto ligoninės palata, kur jai nuolat tenka susidurti su mirtimi. Vieną dieną sukrėsta senyvos moters mirties, Piroška susiruošia ieškoti seniai prarastos vaikystės draugės. Taip prasideda pilna prisiminimų ir paradoksų jos kelionė. Nors ieškojimai ir neveda ten, kur Piroškai norėtųsi, gyvenimas nuo šiol nebebus toks pat. Tai neįprastas kelio filmas – per margaspalvę visuomenę, skirtingų socialinių sluoksnių žmonių gyvenimus ir likimus. Kartu tai vidinis kelio filmas į nežinomą praeitį, dažnai reliatyvius atsiminimus ir savęs pažinimą. Šio filmo premjera įvyko Kanų kino festivalyje, programoje „Ypatingas žvilgsnis“. Apdovanojimai: 2010 m. – Tarptautinės kino kritikų federacijos (FIPRESCI) prizas Kanų kino festivalyje (Prancūzija). Apie režisierę: Ágnes Kocsis gimė 1971 m. Budapešte (Vengrija). Budapešto Eötvös Loránd universitete studijavo lenkų filologiją, taip pat estetiką ir kino teoriją. Vėliau Teatro ir kino universitete Budapešte įgijo kino režisūros specialybę. Jos trys pirmieji trumpametražiai filmai rodyti daugelyje prestižinių kino festivalių. 2006-aisiais trumpametražis „Virusas“ (A Vírus) laimėjo trečiąją vietą (kartu su Sian Heder filmu „Motina“) 59-ajame Kanų kino festivalyje, programoje „Cinéfoundation”. Pirmasis ilgametražis filmas „Gaivus oras“ (Friss levegö) tais pačiais metais buvo parodytas kitoje Kanų festivalio programoje – „Kritikų savaitėje“, taip pat buvo tarp keturių geriausių filmų, nominuotų „Atradimo“ prizui Europos kino akademijos apdovanojimuose, apkeliavo daugiau nei 80 tarptautinių kino festivalių, laimėjo 14 apdovanojimų. „Adriena Pal“ – antrasis ilgametražis šios režisierės filmas.


Piroska (Éva Gábor) is an overweight, alienated nurse who can’t resist cream-filled pastries. She works in the terminal ward of a hospital; her life is surrounded by death. Shocked by the death of an elderly woman, Piroska sets off to find her long-lost childhood friend. She embarks on a paradox-filled voyage within her own memory and the memory of those she encounters. Although Piroska does not achieve her goals, life will never be the same for her. An unconventional road movie through colourful society, the lives and destinies of people from different social layers, and an internal road movie to an unfamiliar past, often relative memories and self-knowledge. The film premiered in “Un Certain Regard” section of the Cannes Film Festival programme. Awards: 2010 – International Federation of Film Critics Prize (FIPRESCI) in Cannes Film Festival, France.

About the director: Ágnes Kocsis was born in Budapest in 1971. She studied Polish language and literature, aesthetics and film theory at Eötvös Loránd University in Budapest. Later, she took a degree in film directing at the Academy of Drama and Film in Budapest. Her first three short films were screened at many prestigious film festivals. In 2006, her short film “Virus” (A Vírus) won the third place (together with Sian Heder’s film “Mother”) in the 59th Cannes Film Festival, “Cinéfoundation” programme section. Her debut full feature film “Fresh Air” (Friss levegö) was selected for the “Critics’ Week” programme section at the Cannes Film Festival the same year. It was also one of the four films nominated for the Discovery Prize in European Film Academy Awards, visited over 80 international film festivals and won 14 awards. “Adrienn Pál” is Koscis’ second feature film.

49


Davidas nori skristi

David wants to fly

Dokumentika / Documentary 96 min.

Režisierius / Director: David Sieveking Scenarijaus autorius / Screen writer: David Sieveking Operatorius / Cinematographer: Adrian Stähli Montažo režisierius / Editor: Martin Kayser-Landwehr Kompozitorius / Composer: Karl Stirner Gamybos kompanija / Production company: Lichtblick Film, Lichtblick Media

Tapatumai / Identity

Platintojas pasaulyje / World sales: Autlook Filmsales

50

Vokietija, Austrija, Šveicarija / Germany, Austria, Switzerland 2010 m.

Šiame dokumentiniame filme tiriama transcendentinės meditacijos judėjimo istorija. Sukurtas ir išvystytas guru Maharishio Mahesho Yogio, šis religinis judėjimas šiuo metu turi daugiau negu šešis milijonus pasekėjų visame pasaulyje, tarp kurių ir garsenybės, pavyzdžiui, – kino režisierius Davidas Lynchas. Būtent po susitikimo su D. Lynchu, jaunas Berlyno režisierius Davidas Sievekingas susidomi transcendentine meditacija ir leidžiasi į kelionę paslaptingojo judėjimo pėdsakais. Jis apkeliauja JAV, tada Indiją, vis artėdamas prie griežtai saugomų judėjimo paslapčių… Savo odisėjos metu D. Sievekingas nepraranda ironijos ir humoro jausmo, suteikiančių šiam netikėtam filmui jėgos, elegancijos ir žavesio. Apdovanojimai: 2010 m. – geriausias filmas tarptautiniame kino festivalyje „Message to Man“, Sankt Peterburgas (Rusija). Apie režisierių: Davidas Sievekingas gimė 1977 m. Fridberge, Vokietijoje. Studijavo režisūrą Vokietijos kino ir televizijos akademijoje Berlyne (2000– 2007), dirbo montažo režisieriumi, režisieriaus padėjėju, vaidino kine ir televizijoje. Kaip kino kūrėjas debiutavo 2000 m., nuo to laiko sukūrė keletą trumpametražių ir dokumentinių filmų, rodytų tarptautiniuose kino festivaliuose ir per televiziją. 2005 m. jo trumpametražis filmas „Amerikos ambasada“ (Die Amerikanische Botschaft 2003) buvo pristatytas Kanų kino festivalyje, o režisierius laimėjo porą apdovanojimų už perspektyvumą.


The documentary explores the history of the transcendental meditation movement. Created and developed by the guru Maharishi Mahesh Yogi, this religious movement is now practiced by over six million people all over the world, including celebrities such as the film director David Lynch. After meeting with Lynch, the young filmmaker from Berlin, David Sieveking, becomes interested in transcendental meditation and goes on a trip following the trail of the mysterious movement. He travels across the USA and then to India, getting closer and closer to the highly guarded secrets… Throughout the odyssey David Sieveking never loses his sly sense of humour that gives this surprising film its strength, elegance and charm.

About the director: David Sieveking was born in 1977 in Friedberg, Germany. He studied film directing at the German Film and Television Academy in Berlin (2000–2007), also working as an editor, assistant director and actor in film and television productions. He debuted as a filmmaker in 2000, and since then he has made several short films and documentaries that have screened at international festivals and on television. In 2005 his short film “The American Embassy” (Die Amerikanische Botschaft, 2003) was showed at the Cannes Film Festival and the director won two up-and-coming awards.

Awards: 2010 - Best Film, Message to Man IFF, St Petersburg, Russia. 51


FRANČESKA

Francesca

Drama / Drama 96 min.

Režisierius / Director: Bobby Paunescu Scenarijaus autorius / Screen writer: Bobby Paunescu Operatorius / Cinematographer: Andrei Butica Montažo režisierius / Editor: Ion Ioachim Stroe Kompozitorius / Composer: Petru Birladeanu Vaidina / Cast: Monica Barladeanu, Doru Boguta, Luminita Gheorghiu, Teodor Corban, Doru Ana Gamybos kompanija / Production company: Mandragora Movies

Tapatumai / Identity

Platintojas / Distribution: Mandragora Movies

52

Rumunija / Romania 2009

Frančeska (Monica Barladeanu) – jauna vaikų darželio auklėtoja, svajojanti palikti Bukareštą ir persikelti į Italiją. Ji trokšta atidaryti ten darželį rumunų imigrantų vaikams ir yra pasiruošusi įveikti bet kokias kliūtis, kurių svarbiausia – artimųjų abejonės. Šeimos ir draugų pasakojimai apie negailestingą italų elgesį su rumunų imigrantais pamažu žlugdo ir pačios Frančeskos optimizmą. Vis dėlto ji toliau planuoja emigruoti kartu su savo draugu Mita (Doru Boguta), tikėdamasi sulaukti jo Italijoje, vos tik šis Rumunijoje užbaigs neatidėliotinus darbus. Tačiau viskas pakrypsta ne taip, kaip tikėtasi. „Frančeska“ – audringas reakcijas Italijoje sukėlęs filmas. Dėl aštrių Italijos politikos veikėjus įtraukiančių dialogų Alessandros Mussolini – diktatoriaus Benito Mussolinio anūkės – reikalavimu jis buvo uždraustas, vėliau teismo sprendimu leistas rodyti. Tai filmas, siekiantis atskleisti įtampą tarp italų ir rumunų, kartu prabilti apie pokyčių būtinybę. Apdovanojimai: 2009 m. – Tarptautinės kino kritikų federacijos (FIPRESCI) apdovanojimas už geriausią filmą Gijono tarptautiniame filmų festivalyje (Ispanija). 2010 m. – geriausias tarptautinis pilnametražis kino debiutas Ist Endo kino festivalyje (Jungtinė Karalystė). Apie režisierių: Režisierius, rašytojas ir prodiuseris Bobby Paunescu gimė 1974 m. Bukarešte (Rumunija), užaugo Italijoje. Studijavo tarptautinę vadybą ir rinkodarą Franklino koledže Lugane (Šveicarija) ir tik gerokai vėliau baigė kino studijas Pietų Kalifornijos universitete (JAV). Jis vienas iš kinematografininkų, kurie 2004 m. įsteigė kino kompaniją „Mandragora Movies“, prodiusavusią sėkmingiausią Rumunijos kino istorijoje filmą „Pono Lazaresku mirtis“ (Moartea domnului Lazarescu, 2005). „Frančeska“ – režisūrinis Bobby Paunescu debiutas kine.


Awards: Francesca (Monica Barladeanu) is a young kindergarten teacher whose dream is to leave Bucharest and emigrate to Italy, where she wants to open a nursery for the children of Romanian immigrants. The woman is ready to face any obstacles, the most important of which are the doubts of those people close to her. Francesca’s family’s and friends’ stories about how Romanian immigrant workers are treated in Italy make her less and less optimistic about her future there. Nevertheless she plans to migrate with her boyfriend Mita (Doru Boguta), expecting him to join her in Italy as soon as he finishes a small business he’s involved in here, in Romania. However, things turn unexpectedly. “Francesca” ignited strong reactions in Italy and was banned at the request of Alessandra Mussolini, the granddaughter of the dictator Benito Mussolini, for its keen dialogues which mention the names of Italian political figures (the ban was soon lifted after a court decision). It is a film seeking to reveal the existing tension between Italians and Romanians. It is Bobby Paunescu’s attempt to speak about the need for a change.

2009 – FIPRESCI (The International Federation of Film Critics) Prize for the Best Film at the Gijón International Film Festival, Spain. 2010 – Best International First Feature at the East End Film Festival, United Kingdom About the director: Writer, director and producer Bobby Paunescu was born in 1974 in Bucharest (Romania) and grew up in Italy. He studied International Management and Marketing at the Franklin College in Lugano (Switzerland), and much later studied at the USC School of Cinematic Arts (USA). He is the co-founder of the production company “Mandragora Movies”, founded in 2004, which produced the acclaimed “The Death of Mr. Lazarescu” (Moartea domnului Lazarescu, 2005). “Francesca” is his feature directorial debut, where he combines his personal experience and creative skills while going deep into the complicated reality of immigrants.

53


Gorelovka

Gorelovka

Dokumentika / Documentary 48 min.

Režisierius / Director: Alexander Kviria Operatorius / Cinematographer: Alexander Kviria Montažo režisierius / Editor: Alexander Kviria

Jungtinė Karalystė / United Kingdom 2010 m.

Šis filmas – apie nedidelį Gorelovkos kaimelį pietų Gruzijoje. Jį XIX a. viduryje įkūrė rusų disidentinė religinė bendruomenė duchoborai, kai dėl priešinimosi valdžiai ir pacifistinių įsitikinimų caras Nikolajus I ištrėmė juos iš Rusijos. O duchoborai ir sovietmečiu sugebėjo išlaikyti savo tapatybę ir tradicijas. Deja, pastaraisiais metais daug duchoborų dėl politinių ir ekonominių priežasčių paliko Gruziją, o jų paveldas nyksta kartu su paskutiniaisiais Gorelovkos gyventojais... Apie režisierių: Aleksandras Kviria – gruzinų režisierius, operatorius ir montažo režisierius, dabar gyvenantis ir dirbantis Londone. 1994 m. jis baigė teisės studijas Tbilisyje, 2003 m. – režisūrą Rusijos valstybiniame kinematografijos institute Maskvoje. Nuo 1998 m. dirbo televizijos laidų režisieriumi, montažo režisieriumi ir scenarijų rašytojų Gruzijoje ir Rusijoje. Kaip kino kūrėjas debiutavo 1999 m., nuo to laiko yra sukūręs apie 20 dokumentinių ir vaidybinių filmų, videomeno projektų. Vienas iš pirmųjų A. Kvirios filmų, „Istorija nr. ...“ (Story #... 2001), buvo sukurtas Lietuvoje, kai tada dar tik pradedantis režisierius tobulino įgūdžius čia vykstančiame kino kūrybos seminare. The film is a story about the small village of Gorelovka, located in Southern Georgia. It was founded in the mid 19th century by the Dukhobors, a group of Russian religious dissidents. Because of their anarchist and pacifist beliefs, the Dukhobors were banished from Russia by Tsar Nicholas I. They managed to keep their identity and traditions throughout the Soviet period. However, under political and economical pressure, many Dukhobors have now left Georgia and their heritage is disappearing with the last inhabitants of Gorelovka... About the director:

Tapatumai / Identity

Alexander Kviria is a Georgian director, cinematographer and editor, now residing in London. He studied law in Tbilisi (1989–1994) and film directing at the Russian State Film Institute in Moscow (2000–2003). Since 1998 he has worked as television director, editor and screen writer in Georgia and Russia. He debuted as a filmmaker in 1999 and has made about 20 documentary, fiction films and video art projects since then. One of Kviria’s first films “Story #...” (2001) was filmed in Lithuania during a workshop for filmmakers.

54


55


Hantingas ir sūnūs

Hunting & Sons

Drama / Drama 90 min.

„Hunting & Zn“ Olandija / Netherlands 2010

Režisierius / Director: Sander Burger Scenarijaus autoriai / Screen writers: Sander Burger, Dragan Bakema, Maria Kraakman Operatorius / Cinematographer: Sal Kroonenberg Montažo režisierius / Editor: Manuel Rombley Kompozitorius / Composer: Jos van Galen Vaidina / Cast: Dragan Bakema, Maria Kraakman, Hans Hoes, Noël Keulen, Rick Nicolet, Celia Nufaar, Mirjam Stolwijk Gamybos kompanijos / Production companies: Nederlands Film Instituut, NFI-Productions

Tapatumai / Identity

Platintojas pasaulyje / World sales: NFI-Productions

56

Sanderio Burgerio realistiška drama „Hantingas ir sūnūs“ – tai įtemptas psichologinis pasakojimas apie tamsiąją garbingos visuomenės gyvenimo pusę. Po tėvo mirties Takas Hantingas (Draganas Bakema) palieka Amsterdamą ir grįžta į savo gimtąjį miestelį perimti šeimos verslo – dviračių parduotuvės. Grįžęs į senąjį gyvenimą, nuo kurio kadaise pabėgo, Takas įtikina save, kad būtent čia jis gali būti laimingas. Netrukus jis veda savo vaikystės meilę Sandrą (Maria Kraakman). Drauge jiedu pradeda kurti normalų šeimyninį gyvenimą, kur viskas tobula ir atrodo tarsi iš naujausio IKEA katalogo. Tačiau po gražiu paviršiumi ne viskas jau taip puiku. Keblumų padaugėja, kai Sandra sužino, jog laukiasi... Apie režisierių: Sanderis Burgeris gimė 1975-aisiais Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje. Vaikystėje gyveno Indonezijoje, Irake, būdamas aštuonmetis, su šeima grįžo į Olandiją. Porą metų studijavo geologiją, kol suprato, kad jam rūpi tik kinematografija. Debiutavo 2003-iaisiais trumpo metražo dokumentiniu filmu „Mūsų Vaterlo“ (Ons Waterloo). 2006 metais pasirodė pirmasis S. Burgerio pilno metražo vaidybinis filmas „Būgnininkas. Palmių ritmas” (The Panman: Rhythm of the Palms), apdovanotas Bruklino tarptautiniame kino festivalyje (JAV) už geriausią garso takelį, o Holivudo juodojo kino festivalyje pelnęs žiuri apdovanojimą už geriausią vaidybinį filmą. Kitas S. Burgerio vaidybinis filmas „Oliveris ir t. t.“ (Olivier etc., 2006) buvo sukurtas kartu su Draganu Bakema ir Maria Kraakman. Jiedu tapo ir naujausio jo filmo „Hantingas ir sūnūs“ (Hunting & Zn., 2010) scenarijaus bendraautoriais ir pagrindinių vaidmenų atlikėjais.


About the director:

Sander Burger’s realistic drama “Hunting & Sons” is a tense psychological story about the other side of respectable society. After the death of his father, Tako Hunting (Dragan Bakema) leaves Amsterdam to return to his hometown and takes over the family business – a bicycle shop. Back to his old life he once escaped from, Tako convinces himself that here he can become a happy man. He marries his childhood sweetheart Sandra (Maria Kraakman) and they lead a normal marital life together. The couple and their apartment look like they’ve been ripped from this season’s “Ikea” catalogue – everything seems to be perfect and lovely. But not everything is right under the adorable surface. Problems worsen when Sandra gets pregnant…

Sander Burger was born in 1975, in Ivory Coast. After travelling to Indonesia and Iraq, his family moved back to the Netherlands when he was eight. Sander Burger studied Geology for two years until he realised, that what he really wants to do is filmmaking. He debuted as a director in 2003 with a short documentary “Our Waterloo” (Ons Waterloo). In 2006 Burger’s first full-length feature film “The Panman: Rhythm of the Palms” was released. The film was awarded for the best soundtrack at the Brooklyn International Film Festival and won the Jury Award in the best feature film category at the Hollywood Black Film Festival. The next feature film “Olivier etc.” (Olivier etc., 2006) was developed in cooperation with Dragan Bakema and Maria Kraakman, who appear once again as leading actors and scriptwriters in Burger's latest drama “Hunting & Sons” (Hunting & Zn., 2010). 57


Kartą gyveno proletaras. Dvylika pasakojimų apie savo šalį Dokumentika / Documentary 74 min.

Režisierė / Director: Xiaolu Guo Scenarijaus autorė / Screen writer: Xiaolu Guo Operatorė / Cinematographer: Xiaolu Guo Montažo režisieriai / Editors: Philippe Ciompi, Arthur de Lipowski Kompozitoriai / Composers: Philippe Ciompi, Matt Scott Gamybos kompanija / Production company: Chapter Two Films

Tapatumai / Identity

Platintojas pasaulyje / World sales: Memento Films International

58

Once Upon a Time Proletarian: 12 Tales of a Country

„Women Cengjing de Wuchanzhe“ Kinija, Jungtinė Karalystė / China, United Kingdom 2009

Xiaolu Guo dokumentinis filmas „Kartą gyveno proletaras. Dvylika pasakojimų apie savo šalį“ – subjektyvus šiuolaikinės postmarksistinės Kinijos veidas. Dvylikoje jo dalių atskleidžiami įvairūs šios šalies sociopolitinio peizažo aspektai. Rodomi skirtingų socialinių sluoksnių žmonės: senas valstietis, milijonierius, jaunas migrantas, ginklų fabriko darbininkas, besiilgintis Mao valdymo metų, prekiautojai žuvimi, jaunuoliai, svajojantys išgarsėti Vakaruose... „Šiame filme yra daugybė veidų ir balsų. Jie tarsi archyvai, fiksuojantys mūsų istoriją ir dabartį“, – pabrėžia režisierė. Vizualiai poetiškame ir egzistencialistiškame filme nagrinėjama plati, sudėtinga itin greit besivystančios šalies visuomenė, parodomas individo konfliktas su laiku ir istorija. Apie režisierę: Filmų kūrėja, rašytoja Xiaolu Guo gimė 1973 m. Pietų Kinijos žvejų kaimelyje. Studijavo Pekino kino akademijoje bei Jungtinės Karalystės nacionalinėje kino ir televizijos mokykloje. Nuo 2002-ųjų gyvena Londone, tačiau kasmet grįžta į Kiniją filmuoti. Xiaolu Guo romanai leidžiami Europoje ir JAV, o daugelis jos dokumentinių ir vaidybinių filmų yra pelnę tarptautinį kritikų pripažinimą: „Kaip šiandien gyvena tavo žuvis?“ ( Jin tian de yu zen me yang?, 2006) apdovanotas specialiu prizu Roterdamo kino festivalyje ir Kretėjaus tarptautinio moterų filmų festivalio (Prancūzija) didžiuoju prizu, „Kinė“ (She, a Chinese, 2009) – „Auksiniu leopardu“ Lokarno kino festivalyje (Šveicarija). Naujausias dokumentinis filmas „Kartą gyveno proletaras. Dvylika pasakojimų apie savo šalį“ (Women cengjing de wuchanzhe, 2009) pernai buvo pristatytas Venecijos tarptautinio kino festivalio „Horizontų“ programoje.


About the director:

The documentary “Once Upon a Time Proletarian: 12 Tales of a Country” by Xiaolu Guo is a subjective anatomy of contemporary China in the post-Marxist era. 12 chapters explore facets of the Chinese socio-political landscape. The film shows people from different classes: an old peasant, a millionaire, a young migrant, a weapons factory worker longing for the days of Mao, a successful hotel owner, fish merchants, young kids dreaming of becoming famous western artists… “In this film, there are many faces and voices. They are like archives documenting our history and our present,” says the director. With a poetic and existentialist visual mind this film contemplates the vast and complex society of a rapidly developing country and demonstrates how the individual is conflicting with his time and history.

Filmmaker and novelist Xiaolu Guo was born in 1973 in a fishing village in southern China. She studied at the Beijing Film Academy, and the National Film and Television School in England. Xiaolu Guo has lived in London since 2002, and returns to China every year to film. Her novels are being published in Europe and the USA, and many of her documentary and feature films have received international critical acclaim: “How Is Your Fish Today?” ( Jin tian de yu zen me yang?, 2006) won a special award at the Rotterdam Film Festival and a Grand Prix at the Créteil International Women Film Festival, “She, a Chinese” (2009) won the Golden Leopard at the Locarno Film Festival (Switzerland). Her latest documentary “Once Upon a Time Proletarian: 12 Tales of a Country” (Women cengjing de wuchanzhe, 2009) has been presented at the Venice Film Festival’s “Horizons” section in 2009. 59


Libanas

Lebanon

Drama / Drama 92 min.

Režisierius / Director: Samuel Maoz Scenarijaus autorius / Screen writer : Samuel Maoz Operatorius / Cinematographer: Giora Bejach Montažo režisierius / Editor: Arik Leibovitch Kompozitoriai / Composers: Nicolas Becker, Benoît Delbecq Vaidina / Cast: Yoav Donat, Itay Tiran, Oshri Cohen, Zohar Shtrauss, Michael Moshonov Gamybos kompanijos / Production companies: Ariel Films, Arsam, Arte France Cinéma, Metro Communications, Zigota

Tapatumai / Identity

Platintojas / Distribution: Celluloid Dreams

„Levanone“ Izraelis, Vokietija, Prancūzija / Israel, Germany, France 2009

1982 metų birželis. Pirmasis Libano karas. Vieno tanko komanda gauna nurodymą iššukuoti Izraelio karinių oro pajėgų subombarduotą kaimą, esantį pietų Libane. Atrodytų, nesudėtinga užduotis palaipsniui tampa nebevaldoma ir įtraukia herojus į baisų košmarą. Tanko įgula – keturi jaunuoliai – kulkosvaidininkas Šmulikas (Yoav Donat), vadas Asisas (Itay Tiran), užtaisytojas Herzlas (Oshri Cohen) ir vairuotojas Jigalis (Michael Moshonov). Jie visai nėra ištroškę kovos, tačiau įpainioti į absurdiško karo pinkles ir mirtinai įbauginti, tampa negailestingais žudikais. Karo įkarštyje susidarius nepakeliamoms situacijoms, vedami brutalių instinktų, jie vis dėlto stengiasi neprarasti žmogiškumo. „Libanas“ – filmas apie žmones, kuriems, iki tol niekad nesiėmusiems smurto, tenka žudyti. Tai filmas apie išlikimą, priešinimąsi akivaizdžiam mirties pavojui, kuomet aukos pasirenkamos vadovaujantis žmogiškuoju suvokimu arba instinktais. Apdovanojimai: 2009 m. – Venecijos kino festivalio (Italija) pagrindinis „Auksinio liūto“ apdovanojimas už geriausią filmą, taip pat Nazareno Taddei prizas ir specialus paminėjimas – apdovanojimas „Signis“. 2009 m. – Izraelio kino akademijos apdovanojimai už geriausią operatoriaus darbą, geriausią garsą, meninį apipavidalinimą, taip pat geriausiam antrojo plano aktoriui Zoharui Shtraussui. 2009 m. – „Žmogaus teisių“ apdovanojimas Tesalonikų kino festivalyje (Graikija). Apie režisierių: Režisierius Samuelis Maozas, dar žinomas kaip Šmulikas Maozas, gimė 1962 m. Tel Avive (Izraelis). Mokėsi Ramat Gano Beit Tzvi menų akademijoje Ramat Gane, Izraelyje. Dirbo meninių filmų ir televizijos laidų režisieriumi, 2000 m. sukūrė dokumentinį filmą „Visiškas užtemimas“ (Total Eclipse). 2007 metais S. Maozas pradėjo statyti „Libaną“ – pirmąjį savo pilnametražį vaidybinį filmą. Jame perteikė asmeninę Libano karo patirtį. S. Maozą taip traumavo šie išgyvenimai, jog jam prireikė 25 metų, kol sukaupė pakankamai stiprybės, kad pastatytų šį filmą. The First Lebanon War – June, 1982. A lone tank is dispatched to search a hostile town in southern Lebanon that has already been bombarded by the Israeli Air Force. What seems to be a simple mission gradually goes out of control and turns into a death trap, a shivering nightmare. Shmuel the gunner (Yoav Donat), Assi the commander (Itay Tiran), Herzl the loader (Oshri Cohen) and Yigal the driver (Michael Moshonov) are the tank’s crew. They are not fighters, eager for battle,

60


conquest or self-sacrifice. Entangled in the absurd and unfair war nets and terrified to death by its horrors, they are operating a killing machine. A sharp basic instinct will push them to the limits as they struggle hard to survive in a situation they cannot contain anymore, desperately trying not to lose their humanity amid the chaos of war. “Lebanon” is a film about four boys who had never been involved in anything violent before and found themselves killing people. A film about survival against a palpable threat of death, a situation in which the conflict between their basic instincts and human conscious claims its victims. Awards: 2009 – Golden Lion at the 66th Venice International Film Festival (Italy), the Nazareno Taddei Award, and SIGNIS Award – Honorable Mention. 2009 – Israeli Film Academy Awards for Best Cinematography, Best Sound, Best Art Direction and Best Supporting Actor - Zohar Shtrauss. 2009 – Human Values Award at Thessaloniki Film Festival, Greece.

About the director: Samuel Maoz is an Israeli film director born in 1962 in Tel Aviv, also known as Shmulik Maoz. He trained as a cameraman at the Academy of Art Beit Tzvi in Ramat Gan and did art direction in film and television productions. As a director, Maoz was associated with the production of documentary films such as the ARTE production of “Total Eclipse” (2000). In 2007, Maoz began the process for “Lebanon”, his first feature film project. In this film, he devoted himself to depicting his experiences in the 1982 Lebanon War, in which he himself had been wounded as a young 20-year-old soldier. The trauma inflicted by the war was so deep, it took 25 years for the filmmaker to speak about it through film.

61


The Time That Remains

Likęs laikas Drama / Drama 105 min.

Režisierius / Director: Elia Suleiman Scenarijaus autorius / Screen writer: Elia Suleiman Operatorius / Cinematographer: Marc-André Batigne Montažo režisierė / Editor: Véronika Lange Kompozitorius / Composer: Matthieu Sibony

Apdovanojimai: 2009 m. – pagrindinis žiuri prizas Azijos „Pacific Screen“ apdovanojimuose (Australija). 2009 m. – kritikų prizas ir apdovanojimas už geriausią režisūrą Mar del Platos Tarptautiniame kino festivalyje (Argentina).

Gamybos kompanijos / Production companies: The Film

Elia Suleimanas gimė 1960 m. Nazarete (Izraelis), arabų šeimoje. Niujorke studijavo kino meną, 1994 m. Jeruzalėje įkūrė Kino ir medijos studijų fakultetą pirmajame Palestinos Birzeit universitete. Tarptautinėje scenoje – Venecijos filmų festivalyje – režisierius pasirodė 1996 m. su filmu „Dingimo kronika“ (Chronicle of a Disappearance), laimėjusiu geriausio pirmojo filmo apdovanojimą. 2002 m. parašė scenarijų, režisavo ir vaidino filme „Dieviškasis įsikišimas“ (Divine Intervention), kuris laimėjo žiuri prizą Kanų kino festivalyje ir geriausio užsienio filmo prizą Europos kino apdovanojimuose Romoje. Filmas „Likęs laikas“ tęsia pastarojo Elia Suleimano filmo temą ir nuotaiką.

Platintojas / Distributor: LeopART

Tapatumai / Identity

Tai pasakojimas apie vienos šeimos gyvenimą nuo 1948 metų iki šių dienų. Pagrindinio filmo herojaus Elios (Elia Suleimanas) tėvo Fuado (Salehas Bakri) metalo dirbtuvės naudojamos Palestinos sukilėlių ginklų gamybai. Vieną dieną Fuadas suimamas ir kartu su kitais kaliniais nugabenamas ant kalvos, kur vykdomos egzekucijos. Jis išlaisvinamas, bet po šio įvykio užsisklendžia ir praranda revoliucingą dvasią... Šių dienų Nazarete sutinkame suaugusį Fuado sūnų Elią – spalvingą, tačiau visiškai tylią asmenybę. Jis grįžta į namus rūpintis savo pagyvenusia našle motina... „Likęs laikas“ – pusiau biografinė juosta, įkvėpta režisieriaus tėvų dienoraščių, laiškų ir Elia Suleimano prisiminimų. Juodojo komizmo ir dramos kupinas filmas prabyla apie gyvenimą ir mirtį per Viduriniųjų Rytų konfliktą.

Vaidina / Cast: Elia Suleiman, Saleh Bakri, Leila Mouammar, Bilal Zidani, Ali Suliman

Platintojas pasaulyje / World sales: Wild Bunch

62

Prancūzija, Belgija, Italija / France, Belgium, Italy 2009

Apie režisierių:


Fuad is a metalworker whose lathe has been used to make guns for the rebels. Fuad is brutally arrested and carried away with other prisoners to a hillside where he is subjected to execution, but is finally freed. In later years, as father to the teenage Elia, he is a sadly withdrawn figure, no longer a revolutionary. In the present day the middle-aged Elia, a rather flamboyantly dressed figure though entirely silent, returns to Nazareth to care for his elderly widowed mother. "The Time That Remains" is a semi biographical film inspired by the director’s parents’ diaries, letters and his own memories, which form a blackly comic and dramatic work charting sixty years in the life of a Palestinian family that became a minority in their own homeland. It's a masterpiece by Elia Suleiman about life and death in the heat of the Middle East conflict.

About the director: Elia Suleiman was born in 1996 in Nazareth to Arab parents. He studied cinema in New York. In 1994 in Jerusalem he created a department of film and media studies at Birzeit University, the first college of higher education in the Palestinian territories. He emerged on the international scene at the Venice festival in 1994 with “Chronicle of a Disappearance”. In 2002, he wrote, directed and starred in “Divine Intervention”, which won the Jury Prize at the Festival de Cannes and the Best Foreign Film Prize at the European Awards in Rome. The film “The Time That Remains” continues the mood of the director's earlier work “Divine Intervention” by creating a reflection of a life under Israeli occupation.

Awards: 2009 – Jury Grand Prize at the Asia Pacific Screen Awards, Australia. 2009 – Critics Prize from and Best Director’s Award at Mar del Plata International Film Festival, Argentina. 63


Nakties pavojai Drama / Drama 90 min.

Režisierė / Director: Tanya Hamilton Scenarijaus autorė / Screen writer: Tanya Hamilton Operatorius / Cinematographer: David Tumblety Montažo režisieriai / Editors: Affonso Gonçalves, John Chimbles Muzikos autoriai / Music by: The Roots Vaidina / Cast: Anthony Mackie, Kerry Washington, Jamie Hector, Wendell Pierce, Jamara Griffin Gamybos kompanija / Production company: SimonSays Entertainment

Tapatumai / Identity

Platintojas pasaulyje / World sales: The Film Sales Company

64

Night Catches Us JAV / USA 2010

1976-aisiais, praėjus keletui metų po paslaptingo dingimo, Markusas (Anthony Mackie) grįžta į gimtąją Filadelfiją, kur užaugo klestint juodaodžių politiniams judėjimams ir „Juodųjų panterų“ partijai. Šeimos nariams ir buvusiems kaimynams Markuso sugrįžimas atrodo įtartinas, bet sena draugė Patricija (Kerry Washington) ir jos duktė Airis (Jamara Griffin) jį priima palankiai. Prasideda nesutarimai su buvusiais politiniais bendražygiais – šie net apkaltina Markusą organizavus vieno iš jų organizacijos narių nužudymą. Įvykiams pakrypus netikėta linkme, o tarp jo ir Patricijos užsimezgus neleistinai simpatijai, Markusas privalo išsaugoti sukrečiančią paslaptį ir stoti akistaton su praeitimi... „Nakties pavojuose“ tiksliai atkurta 8-ojo dešimtmečio atmosfera, atskleisti tiek istoriniai faktai, tiek asmeninės žmonių dramos. Apie režisierę: Amerikiečių režisierė ir rašytoja Tanya Hamilton gimė Jamaikoje, į JAV atvyko būdama 8 metų. Baigė studijas Cooperio koledže ir Kolumbijos kino mokykloje. Savo kaip menininkės karjerą pradėjo nuo tapybos, bet netrukus išbandė jėgas ir kine. Jos debiutinis trumpametražis filmas „Žudikai” (The Killers, 1995) 1996-ųjų Berlyno tarptautiniame kino festivalyje buvo apdovanotas kaip geriausias trumpo metražo filmas, o 1997-aisiais gavo „New Line Cinemos“ apdovanojimą. Tais pačiais metais T. Hamilton gavo Amerikos režisierių gildijos apdovanojimas kaip geriausia režisierė moteris. Jos pirmasis pilno metražo vaidybinis filmas „Nakties pavojai” kurtas 10 m., o ilgai laukta premjera įvyko 2010-ųjų kino festivalyje „Sundance“ (JAV), kur jis buvo nominuotas didžiajam žiuri prizui.


In 1976, after years of mysterious absence, Marcus (Anthony Mackie) returns to the Philadelphia neighbourhood where he came of age in the midst of the Black Power movement and Black Panther Party. While his arrival raises suspicion among his family and former neighbours, he finds acceptance from his old friend Patricia (Kerry Washington) and her daughter Iris (Jamara Griffin). However, Marcus quickly finds himself at odds with the organisation he once embraced, whose members suspect he orchestrated the slaying of their former comrade-in-arms. In a startling sequence of events, Marcus must protect a secret that could shatter everyone’s beliefs as he discovers his forbidden passion for Patricia. He must confront the past to build the future... Tanya Hamilton’s feature “Night Catches Us” vividly and meticulously recreates the atmosphere of the 1970s. Besides political events, the film focuses on personal stories and thus is not only a historical document, but also an intimate human drama.

About the director: American director and writer Tanya Hamilton was born in Jamaica and came to the USA at the age of 8. She graduated from Cooper Union College and Columbia Film School. She began her artistic career as a painter, but soon she felt capable of working with a more complex media – film. Her debut short film “The Killers” (1995) was awarded best short film at the 1996 Berlin International Film Festival and the 1997 New Line Cinema award. In the same year she also received the Director’s Guild of America Award for Best Female Director. Her second film and first full-length feature “Night Catches Us” took 10 years of work and finally had a well-deserved premiere at the Sundance Film Festival 2010, where it was nominated for the Grand Jury Prize.

65


Pasaka apie tamsą

Tale in the darkness „Сказка про темноту“ Rusija / Russia 2009

Drama / Drama 78 min.

Režisierius / Director: Nikolay Khomeriki Scenarijaus autoriai / Screen writers: Aleksandr Rodionov, Nikolay Khomeriki Operatorius / Cinematographer: Alisher Khamidkhodjaev Montažo režisierė / Editor: Daša Danilova Vaidina / Cast: Alisa Khazanova, Boris Kamorzin, Yuriy Safarov, Larisa Belobrova, Aleksandr Doluda Gamybos kompanija / Production company: Koktebel Film

Tapatumai / Identity

Platintojas pasaulyje / World sales: Koktebel Film

66

Angelina gyvena dideliame mieste prie jūros, kur pagrindinis išvaizdžių vyrų ir gražių moterų tikslas – slankioti gatvėmis, flirtuoti ir įsimylėti. Tačiau miela, graži ir protinga Angelina yra vieniša. Ji – milicijos pareigūnė, atsakinga už benamius vaikus, našlaičius ir problemiškus paauglius. Ji visada pasiruošusi padėti, tik jos pastangos ne visada įvertinamos. Atkaklus mėginimas užkariauti kolegos Dimyčiaus dėmesį šokių mokykloje taip pat atrodo bergždžias. Vieną dieną tarnybos metu mažas berniukas paaiškina Angelinai, kokia ji esanti vieniša, nuobodi ir bevertė. Šie žodžiai priverčia ją susimąstyti. Angelina pradeda savo kelią iš tamsos... Ilgais ir tiksliais kadrais filmas atidžiai pasakoja jaunos moters bandymą po truputį keistis ir į pilką gyvenimą įsileisti šiek tiek saulės šviesos... Filmo premjera įvyko Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“. Apdovanojimai: 2009 m. – „Kinotauro“ kino festivalyje (Sočis, Rusija) aktorius Borisas Kamorzinas pripažintas geriausiu aktoriumi. Apie režisierių: Nikolajus Chomerikis gimė 1975 m. Maskvoje. Čia studijavo ekonomiką ir kiną, vėliau pradėjo režisūros studijas kino mokykloje „La Fémis“ Paryžiuje ir 2005 m. gavo diplomą su pagyrimu. Tais pačiais metais jo trumpametražis debiutinis darbas „Dviese“ (Вдвоём) Kanų kino festivalyje, programoje „Cinéfoundation”, laimėjo antrąją vietą. Jo debiutinis pilnametražis filmas „977“ (Девять семь семь, 2005), kuriame vaidina iš Šarūno Barto filmų lietuviams puikiai pažįstama aktorė Jekaterina Golubeva, buvo parodytas ir Lietuvoje.


Angelina lives in a big city by the sea where the main occupation of attractive men and women is roaming the streets, flirting and loving. However, sweet, beautiful and smart Angelina is lonely. She is a police officer dealing with homeless children, orphans and risky teens. She is always ready to help, but her efforts are not always appreciated. Even her determined attempt to win the heart of her colleague Dimych at the dancing school proves to be a failure. One day a small boy explains to Angelina the reason why she is so lonely, boring and useless. These words make her pause and think. Angelina begins her journey from the darkness… Through long and accurate shots, the film shows the attempt of a young woman to make changes and let a little bit of sunshine into her dull life… The film premiered in the “Un Certain Regard” section of the Cannes Film Festival programme.

Awards: 2009 – Boris Kamorzin was recognised the best actor at the Sochi Open Russian Film Festival. About the director: Nikolay Khomeriki was born in Moscow in 1975. He studied economics and cinema here, and – later – film directing at "La Femis" film school in Paris, which he graduated from in 2005 with a first-class diploma. The same year, his short debut film “Double” (Вдвоём) won the 2nd place in the “Cinéfoundation” programme section of Cannes Film Festival. His debut feature film “977” (Девять семь семь, 2005) with Yekaterina Golubeva was also screened in Lithuania.

67


Paskutinė palikuonė

Pudana Last of the Line

Drama / Drama 83 min.

Režisieriai / Directors: Anastasia Lapsui, Markku Lehmuskallio Scenarijaus autoriai / Screen writers: Anastasia Lapsui, Markku Lehmuskallio Operatorius / Cinematographer: Johannes Lehmuskallio Montažo režisierius / Editor: Juho Gartz Vaidina / Cast: Aleksandra Okotetto, Nadezhda Pyrenko, Anastasia Lapsui, Jevgeni Hudi, Roza Laptander, Radion Anaguritshi, Ljudmila Zannikova Gamybos kompanija / Production company: Illume

Tapatumai / Identity

Platintojas / Distribution: Finnish Film Foundation

68

„Sukunsa viimeinen“ Suomija / Finland 2010

Nencų tautybės mergaitė Neko (Aleksandra Okotetto) iš namų, gimtojo čiumo prieš savo norą išvežama į internatinę mokyklą atokiame Rusijos kaime. Ten ją verčia perimti svetimą kultūrą ir naujus papročius. Mažoji nencė priešinasi rusinimui ir kenčia nuo bendraklasių bei mokytojų priekabių. Po keleto konfliktų Neko kartu su kita nencų mergaite nusprendžia pabėgti. Jiedvi tikisi grįžti pas saviškius ir toliau gyventi po senovei. Bet naujasis rusiškas gyvenimo būdas yra neišvengiamas... „Paskutinė palikuonė“ – tai pasakojimas apie pokyčius, auklėjimą ir tapatybės slopinimą. Filmas paremtas tikra istorija ir nufilmuotas Jamalo pusiasalyje, nencės režisierės A. Lapsui vaikystės gyvenamojoje aplinkoje. Jame vaidino neprofesionalūs aktoriai – vietiniai nencai. Apdovanojimai: 2010 m. – Kretėjaus tarptautinio moterų kino festivalio (Prancūzija) didysis prizas. 2010 m. – publikos simpatijų prizas už geriausią režisūrą „Šiaurės pašvaistėje“, Tarptautiniame Arkties regiono kino festivalyje (Rusija). Apie režisierius: Režisierė, montažo režisierė ir scenarijų autorė Anastasia Lapsui gimė 1944 m. Jamalo pusiasalyje (Rusija). Baigusi studijas Uralo universitete Sverdlovske (dab. Jekaterinburgas), dirbo spaudos ir radijo žurnaliste. Dabar gyvena Suomijos sostinėje Helsinkyje, kuria filmus kartu su savo vyru Markku Lehmuskallio. 1938-aisiais Raumoje (Suomija) gimęs M. Lehmuskallio – vienas žymiausių Suomijos režisierių. Beveik du dešimtmečius trunkantis jo ir A. Lapsui bendradarbiavimo rezultatas – 18 vaidybinių filmų, iš kurių žymesni – „Septynios tundros giesmės“ (Seitsemän laulua tundralta, 1999), „Septintojo dangaus nuotaka“ ( Jumalan morsian, 2004). Šio dueto filmai, vaizduojantys tradicinį Arkties kraštų gyvenimą, yra pelnę pripažinimą ir laimėję apdovanojimų visame pasaulyje. Naujausia juosta „Paskutinė palikuonė“ – tikslus ir autentiškas sovietų režimo įsigalėjimo Arkties regione ir jo padarinių vietos kultūrai paveikslas.


A little Nenets girl Neko (Aleksandra Okotetto), is taken against her will from her home teepee to a boarding school in a remote Russian village. Forced to adapt to a foreign culture and new customs, Neko rebels against the Russification and is bullied by her schoolmates and picked on by her teachers. After several conflicts Neko decides to flee together with her Nenets school mate, hoping to get back to her family and old habits. However, the new Russian life is inevitable... Anastasia Lapsui’s and Markku Lehmuskallio’s drama “Pudana – Last of the Line” is a story of change, upbringing and deprivation of identity. It is based on a true story set in director Anastasia Lapsui’s native Nenets, and her childhood surroundings. The film was shot in the Yamal Peninsula and is cast entirely with indigenous Nenets people, nonprofessional actors and actresses. Awards:

About the directors: Director, editor and scriptwriter Anastasia Lapsui was born in 1944, in Yamal Peninsula, Russia. After graduating from the University of the Urals in Sverdlovsk (now Yekaterinburg), Lapsui worked as a newspaper and radio journalist. Based in Helsinki, Finland, today, she directs films with her husband Markku Lehmuskallio. Born in 1938, in Rauma, Finland, Markku Lehmuskallio is one of Finland's best known directors. The collaboration of Lapsui and Lehmuskallio has lasted for almost two decades and comprises 18 feature films. The couple’s films depicting traditional life in the Subarctic areas have earned them recognition and awards worldwide. Their latest feature “Pudana – Last of the Line” (Sukunsa viimeinen 2010) is an accurate and authentic portrayal of the rise of the Soviet regime in the Arctic hemisphere and its effect on the region’s local culture.

2010 – Grand Prix at the Créteil International Women’s Film Festival, France. 2010 – Audience Award for the Best Direction at the International Arctic Film Festival “Polar Light”, Russia. 69


Samsonas ir Dalila

Samson & Delilah

Drama / Drama 101 min.

Režisierius / Director: Warwick Thornton Scenarijaus autorius / Screen writer: Warwick Thornton Operatorius / Cinematographer: Warwick Thornton Montažo režisierius / Editor: Roland Gallois Kompozitorius / Composer: Warwick Thornton Vaidina / Cast: Rowan McNamara, Marissa Gibson, Mitjili Gibson, Scott Thornton Gamybos kompanijos / Production companies: Scarlett Pictures, CAAMA Productions

Tapatumai / Identity

Platintojas pasaulyje / World sales: Elle Driver

70

Australija / Australia 2009

Paaugliai Samsonas (Rowan McNamara) ir Dalila (Marissa Gibson) gyvena izoliuotoje aborigenų bendruomenėje Centrinės Australijos dykumoje. Mažame pasaulyje tarp keleto namelių niekas nekinta. Viena diena keičia kitą ir niekas tuo nesirūpina, išskyrus kažko daugiau besiilgintį akiplėšą Samsoną. Iš kamuojančio nuobodulio jis vaduojasi nerūpestingai juokaudamas ir slapta uostydamas benziną. Na o Dalila yra vienintelė savo senelės, vietinės menininkės, globėja. Pastaroji įsivaizduoja Samsoną savo būsimu žentu. Viskas pasikeičia, kai senelė miršta, o Samsono namuose įvyksta nelaimingas atsitikimas. Abu paauglius suveda netikėtas įvykis, kuomet atstumti, suglumę ir vieniši jiedu palieka bendruomenę. Prasideda Samsono ir Dalilos išgyvenimo istorija... Apdovanojimai: 2009 m. – Kanų kino festivalio (Prancūzija) „Ypatingo žvilgsnio“ programos apdovanojimas „Auksinė kamera“. 2009 m. – Australijos rašytojų gildijos (AWGIE) pagrindinis apdovanojimas. 2010 m. – Dublino tarptautinio kino festivalio kritikų apdovanojimas (Airija). 2010 m. – specialus paminėjimas – Johno Schlesingerio apdovanojimas – Palm Springso tarptautiniame kino festivalyje (JAV). Apie režisierių: Warwickas Thorntonas – vienas perspektyviausių šių dienų Australijos kino kūrėjų, jau laimėjęs daugybę vietinių ir tarptautinių apdovanojimų kaip režisierius, scenaristas ir operatorius. W. Thorntonas gimė 1970 m. vienoje Australijos aborigenų bendruomenėje, gyveno Alis Springse. 1997 m. baigė operatoriaus specialybę Australijos kino, televizijos ir radijo mokykloje (AFTRS) Sidnėjuje. Žinias gilino Centrinėje Australijos medijų asociacijoje (CAAMA), padedančioje aborigenams kurti savo filmus, televizijos ir radijo laidas. Čia sukūrė keletą dokumentinių ir trumpametražių filmų nacionalinėms televizijoms ABC ir SBS. Jo pirmasis trumpametražis filmas „Skolos grąžinimas“ (Payback, 1996), pasakojantis apie tradicinę aborigenų įstatymų sistemą, buvo pakviestas į prestižinį Telurido kino festivalį JAV. Vėliau, 2002-aisiais, sukurta trumpametražė komedija „Mimi“ satyriškai vaizduoja aborigenų meno industriją. Trumpametražė drama „Žalias krūmas“ (Green Bush, 2005) Berlyno kino festivalio „Panoramos“ programoje laimėjo geriausio trumpametražio filmo apdovanojimą. Trumpametražis filma „Nana“ (2007) Berlyno kino festivalio programoje „Generation Kplus“ laimėjo „Krištolinio lokio“ apdovanojimą.


Two teenagers – Samson (Rowan McNamara) and Delilah (Marissa Gibson) – are living in an isolated indigenous community in a Central Australian desert. Nothing changes in the small world among a few tiny huts. Things are the same day after day and nobody cares about it, except for cheeky Samson who longs for something more. He escapes the agonising boredom by making casual jokes and sniffing petrol in secrecy. Delilah in the meantime is the only caretaker of her grandmother, who is the local artist. The old woman sees Samson as her future son-in-law. However, everything changes after the grandmother’s death and an accident in Samson’s house. A single event brings the teenagers together. Rejected, lost and lonely, they leave the community. The story of their survival is about to begin… Awards: 2009 – Golden Camera Award of the “Un Certain Regard” programme section at Cannes Film Festival, France. 2009 – AWGIE Award of the Australian Writers’ Guild. 2010 – Film Critics’ Award at Dublin International Film Festival. 2010 – John Schlesinger Award – Honourable Palm Springs International Film Festival, USA.

About the director: Warwick Thornton is one of the most promising modern Australian filmmakers and has already won numerous local and international awards as a director, screenwriter and cinematographer. Thornton was born in Australia in 1970 and lived in an indigenous community in Alice Springs. In 1997, he took a degree in cinematography at Australian Film, Television and Radio School (AFTRS) in Sydney. He continued his studies at Central Australian Aboriginal Media Association (CAAMA) in Alice Springs that helps the people from indigenous communities create their own films, and TV and radio shows. Here, he created several documentaries and short films for the national broadcasters ABC and SBS. His first short film “Payback” (1996) describing the traditional aboriginal law system was selected for the prestigious Telluride Film Festival in the USA. Later, in 2002, he produced “Mimi” – a satire on the aboriginal art industry. Short drama “Green Bush” (2005) was selected for the “Panorama” programme section of Berlin International Film Festival and won the Best Short Film Award. Thornton’s next-to-last work – a short film “Nana” (2007) won the Crystal Bear at Berlin Film Festival, “Generation Kplus” programme section. 71


Siena

The Border

Dokumentika / Documentary 72 min.

Režisierius / Director: Jaroslav Vojtek Scenarijaus autoriai / Screen writers: Jaroslav Vojtek, Marek Leščák Operatoriai / Cinematographers: Tomáš Stanek, Jaroslav Vojtek Montažo režisieriai / Editors: Maroš Šlapeta, Zuzana Cséplő Kompozitorius / Composer: Peter Groll

Tapatumai / Identity

Gamybos kompanija / Production company: LEON Productions

72

„Hranica“ Slovakija / Slovakia 2009

Įžvalgus dokumentinis filmas apie absurdišką fenomeną – sieną, beprasmiškai skiriančią ne tik patį Slovakijos kaimą Slemencę, bet ir jo žmonių likimus. Vieną 1946 m. dieną kaimas buvo atsitiktinai padalintas tarp dviejų valstybių: Čekoslovakijos ir Ukrainos. Kapinės, laukai, ištisos šeimos buvo atskirtos. Kad patektų į kitą pusę, gyventojai turi keliauti 150 km į miestą ir ten gauti vizą. Giminės bendrauja per tvorą, dalindamiesi paskutinėmis naujienomis apie artimųjų vestuves ir laidotuves... Tai skaudi istorija apie politinius sprendimus „ant popieriaus“, kurie gali turėti pražūtingų padarinių. Apdovanojimai: 2009 m. — Jihlavos tarptautinio dokumentinių filmų festivalio (Čekija) apdovanojimas už geriausią Rytų ir Vidurio Europos dokumentinį filmą. Apie režisierių: Jaroslavas Vojtekas gimė 1968 m. Žilinos mieste, Slovakijoje. Bratislavos Muzikos ir scenos meno akademijoje (VŠMU), Kino ir televizijos fakultete, baigė dokumentinio kino režisūros specialybę. Debiutavo 1993 m. trumpametraže dokumentine juosta „Aklas tikėjimas“ (Slepá viera) apie socialistiniams idealams ištikimą duobkasį. Vaidybinis trumpametražis filmas „Svajotojai“ (Rojkovia, 1999) yra viena iš šešių projekto „Nuostabus šešetas“ (Šest statečných, ) trumpametražių istorijų. 2000 m. šis projektas buvo pristatytas Karlovy Varų filmų festivalyje. Ilgametražis filmas „Štai ir mes“ (My Zdes!, 2005) apie slovakų šeimą, grįžtančią iš Kazachstano, taip pat buvo rodytas Karlovy Varų festivalyje, laimėjo daugiau nei 8 tarptautinius apdovanojimus. 2006 m. sukurta dokumentinė esė „Svajonės beieškant“ (Cesta za snom, Slovensky sen 2004–2006) pasakojo apie slovakiškosios svajonės paieškas. Prieš dvejus metus pasirodžiusi juosta „Mažas namas“ (Malá domov) pasakoja apie čigonų berniuką, norintį dalyvauti tarptautiniame futbolo turnyre.


About the director: An insightful documentary about an absurd phenomenon – a state border pointlessly dividing not only the village of Slemence in Slovakia, but also the fates of its people. One day in 1946, the village was accidentally divided between two states – Czechoslovakia and the Ukraine. Cemeteries, fields and entire families were separated. In order to reach the other side of the border, villagers have to travel 150 km to the city to get a visa. Relatives are forced to talk through a fence to share the latest news on the marriages and funerals of their loved ones… It is a painful story about political decisions made “on paper” that can have dire consequences in reality. Awards: 2009 – Best East and Middle European Documentary at the Jihlava International Documentary Film Festival in Czech Republic.

Jaroslav Vojtek was born in Žilina, Slovakia, in 1968. He graduated from the Academy of Performing Arts Bratislava, Film and Television Faculty, with a qualification in directing documentary films. He debuted in 1993 with a short documentary “Blind Belief ” (Slepá viera) about a gravedigger loyal to socialist ideals. His short fiction film “Dreamers” (Rojkovia, 1999) is one of the six stories comprising “The Magnificent Six” (Šest statečných) project. In 2000, this project was introduced at the Karlovy Vary International Film Festival. The full feature film “Here We Are” (My Zdes!, 2005) about a Slovak family returning home from Kazakhstan was also screened at the Karlovy Vary festival and won more than 8 international awards. The documentary essay “A Journey for a Dream” (Cesta za snom, Slovensky sen 20042006) filmed in 2006 tells of the search for a Slovak Dream. “Back Passing” (Malá domov), introduced two years ago, is the story of a Roma boy who wanted to participate in an international football tournament in Kragujevac, Serbia. 73


Šantrapa

Chantrapas

Drama / Drama 122 min.

Režisierius / Director: Otar Iosseliani Scenarijaus autorius / Screen writer: Otar Iosseliani Operatoriai / Cinematographers: Lionel Cousin, Julie Grunebaum Montažo režisieriai / Editors: Otar Iosseliani, Emmanuelle Legendre Kompozitorius / Composer: Djordji Balantchivadze Vaidina / Cast: Dato Tarielashvili, Tamuna Karumidze, Fanny Conin, Givi Sarchimelidze, Pierre Etaix, Bulle Ogier, Bogdan Stupka Gamybos kompanijos / Production companies: Pierre Grise Productions, Sanguko Films, French Ministry of Culture

Tapatumai / Identity

Platintojas / Distribution: Les Films du Losange

74

Prancūzija, Gruzija / France, Georgia 2009

Niko (Dato Tarielašvilis) – talentingas kino filmų kūrėjas, dirbantis sovietinėje Gruzijoje. Jo darbą namuose nuolatos trikdo kartu gyvenantys seneliai, o kūrybos laisvę riboja valstybinė cenzūra ir ideologinės taisyklės. Kai sovietinė tikrovė galutinai įgrysta, jis palieka gimtinę ir išvyksta į Prancūziją – laisvės ir demokratijos šalį. Čia sutiktas prodiuseris (Pierre’as Etaix) suteikia jam galimybę išbandyti savo talentą Europoje. Neilgai trukus, Niko suvokia, jog iš vienos kūrybą reguliuojančios sistemos pateko į kitą. Jis niekaip neperpranta žaidimo taisyklių ir atsiduria „plėšrių prodiuserių“ rankose. Sąvoka „šantrapa“, atsiradusi XIX a. Rusijoje, šiuo atveju ir reiškia menininką, nepripažintą gimtojoje šalyje ir dėl to galiausiai ją paliekantį. „Šantrapa“ – tai aštrus ir ironiškas filmas apie kūrėjo laisvės paieškas, imigranto dalią ir troškimą būti suprastam. Šiemet šis filmas buvo parodytas Kanų kino festivalyje. Apdovanojimai: 2010 m. – Kanų kino festivalio (Prancūzija) specialus Jeano Vigo prizas Otarui Joselianiui už viso gyvenimo kūrybą. Apie režisierių: Otaras Joselianis gimė 1934 m. Tbilisyje (Gruzija). Valstybinėje konservatorijoje studijavo kompozicijos, dirigavimo ir fortepijono specialybę. Vėliau išvyko į Maskvą mokytis matematikos, tačiau metė tiksliuosius mokslus ir įstojo į Valstybinį kinematografijos institutą (VGIK). 1966 m. sukūrė pirmąjį pilnametražį filmą „Lapams krentant“ (Giorgobistve); šis buvo pristatytas Kanų kino festivalio programoje „Kritikų savaitė“ ir laimėjo Tarptautinės filmų kritikų federacijos FIPRESCI prizą. Siekdamas didesnės kūrybinės laisvės, 1984 m. O. Joselianis persikėlė į Prancūziją. Ten pastatytas jo filmas „Mėnulio favoritai“ (Les Favoris de la Lune) buvo apdovanotas specialiuoju Venecijos kino festivalio žiuri prizu. Nuo to laiko Venecijoje pristatomas kiekvienas naujas O. Joselianio filmas.


Niko (Dato Tarielashvili) is a talented filmmaker working in Soviet Georgia. A man whose work at home is constantly interrupted by his grandparents and whose freedom of creation is determined by state censors and ideological rules, is finally fed up with the Soviet reality. He decides to leave his homeland and immigrates to France – the land of freedom and democracy. Here he meets a producer (Pierre Etaix), who offers him a chance to use his talent in Europe. It only takes a short time for Niko to realize he’s simply gone from one system of creation regulation to another. “Chantrapas” is a sharp and ironic film about the artist’s search for freedom, the reality of exile, and the artist’s struggle to be understood. Even though there are some parallels to Otar Iosseliani’s life, this isn’t an autobiographical portrait: the film director managed to escape the worst of the Soviet-era censors, learning how to work under the appointed rules while doing what he wanted. Niko, by contrast, never figures out how to play the game and, by leaving Communist bureaucrats, falls under the rapacious French producers’ influence. The word chantrapas was coined in 19th century Russia to describe artists who are not accepted at home and who ultimately leave their countries.

Awards: 2010 – Special Prize “Prix Jean Vigo” for Otar Iosseliani’s life’s work at the Cannes Film Festival, France. About the director: Otar Iosseliani was born in 1934 in Tbilisi, Georgian Soviet Socialist Republic. Here he studied composition, conducting and piano at the State Conservatory. Later he went to Moscow to study at the faculty of mathematics, but soon he quit and entered the Russian State Film Institute (VGIK). In 1966, he directed his first feature film “Giorgobistve” that was presented at the Critics’ Week at the 1968 Cannes Film Festival and won a FIPRESCI award. Later the director moved to France, seeking more creative freedom, and in 1984 he made “Favorites of the Moon” (Les Favoris de la Lune). The film was distinguished with a Special Jury Prize at the Venice Film Festival. Since then, Venice has been the showcase for all his subsequent films.

75


Šaukiantis žmogus Drama / Drama 92 min.

Režisierius / Director: Mahamat-Saleh Haroun Scenarijaus autorius / Screen writer: Mahamat-Saleh Haroun Operatorius / Cinematographer: Laurent Brunet Montažo režisierė / Editor: Marie-Hélène Dozo

Buvęs plaukimo čempionas, vietinė įžymybė Adamas (Youssoufas Djaoro) dirba baseino prižiūrėtoju. Jo darbo vieta – prabangus Ndžamenos, Čado sostinės, viešbutis, tikras kontrastas skurdžiam ir pilkam aplinkiniam miestui. Tame pačiame viešbutyje Adamas parūpina darbą ir savo sūnui Abdeliui (Dioucounda Koma), bet greitai viskas pasikeičia. Viešbutį nusiperka nauji savininkai kinai, ir telieka viena laisva vieta. Užleidęs ją sūnui, Adamas jaučiasi viešai pažemintas... Tuo metu šioje šalyje įsisiautėja pilietinis karas, sukilėlių būriai puldinėja vyriausybę. Žmonės verčiami finansiškai remti karą arba eiti į užpuolikų gretas. Iš Adamo reikalaujama pagalbos, tačiau jis visiškai beturtis. Jis teturi sūnų... Apdovanojimai:

Vaidina / Cast: Youssouf Djaoro, Dioucounda Koma, Emile Abossolo M'bo, Djénéba Koné, Hadje Fatime N'Goua

Apie režisierių:

Platintojas / Distribution: Pyramide International

Tapatumai / Identity

„Un homme qui crie “ Prancūzija, Belgija, Čadas / France, Belgium, Chad 2010

Muzika / Music: Wasis Diop, Djénéba Kone

Gamybos kompanija / Production company: Pili Films

76

A Screaming Man

2010 m. – Kanų kino festivalio (Prancūzija) žiuri prizas.

Mahamatas-Saleh Harounas gimė 1961 m. Abešės mieste (Čadas). Paryžiuje, Prancūzijos laisvojoje kino konservatorijoje (Conservatoire Libre du Cinéma Français), sudijavo kiną, o Bordo mieste – žurnalistiką. Prieš ilgametražį debiutą – dokumentinį filmą „Iki, Afrika!“ (Bye bye, Africa, 2000) – sukūrė kelis trumpus filmus: „Antrą žmoną“ (Maral Tanié, 1994), „Goï-Goï“ (1995), „B 400” (1997). Venecijos kino festivalyje filmas „Iki, Afrika!“ laimėjo geriausio pirmojo filmo apdovanojimą. Antrasis M. S. Harouno pilnametražis „Mūsų tėvas“ (Abouna, 2002) buvo parodytas Kanų kino festivalyje. Trečiasis vaidybinis filmas „Sausasis sezonas“ (Daratt, 2006) Venecijos kino festivalyje laimėjo net 5 apdovanojimus, tarp jų – žiuri prizą, UNESCO apdovanojimą ir specialų žmogaus teisių apdovanojimą. Po pasaulinės sėkmės M. S. Harounas laikomas vienu geriausių šių dienų režisieriumi, o jo stilius apibūdinamas kaip paprastas, bet giliamintiškas ir jautrus.


Former swimming champion and local hero Adam (Youssouf Djaoro) works as a pool attendant at a luxurious hotel in N’Djamena, the capital of Chad, which contrasts with the poor and grey surrounding neighbourhoods. The man fixes up a job for his son Abdel (Dioucounda Koma) in the same hotel, but soon things change. When the hotel is taken over by new Chinese owners, Adam is forced to give up his job in favour of Abdel and feels humiliated… The country is in the throes of a civil war and rebel forces are attacking the government. The authorities demand that the population contribute to the “war effort”, giving money or volunteers old enough to fight off the assailants. The District Chief constantly harasses Adam for his contribution, but Adam is penniless. He only has his son... Awards: 2010 – Jury Prize the Cannes Film Festival, France.

About the director: Mahamat-Saleh Haroun was born in Abéché, Chad, in 1961. He studied film at the Free Conservatory of French Cinema (Conservatoire Libre du Cinéma Français) in Paris, and journalism in Bordeaux. Before his first feature film – the documentary “Bye Bye Africa” (2000) – he created a few shorts “The Second Wife” (Maral Tanié, 1994), “Goï-Goï” (1995), and “B 400” (1997). “Bye Bye Africa” was awarded the Best First Film award in Venice Film Festival. The second feature film “Our Father” (Abouna, 2002) was screened at the Cannes Film Festival. The third film “Dry Season” (Daratt, 2006) won five prizes at the Venice Film Festival including the Jury Prize, UNESCO Award and Human Rights Film Network Award. Following this international success, Haroun is considered one of the best modern filmmakers and his cinematic style is described as simple, but deep and sensitive. 77


Tik ne su juoda

Anything but black

Dokumentika / Documentary 20 min.

Režisierė / Director: Aušra Linkevičiūtė Operatorė / Cinematographer: Aušra Linkevičiūtė Platintojas / Distribution: Aušra Linkevičiūtė

Lietuva, Jungtinė Karalystė / Lithuania, United Kingdom 2009

Dvidešimties minučių dokumentinė juosta sukasi apie paprastą ir natūralų dalyką – mirtį. Bent jau tokia ji atrodo jaunos režisierės Aušros Linkevičiūtės kalbinamoms senyvo amžiaus kaimo moterims, be baimės, ramiai ir su šypsena demonstruojančioms savo laidotuvėms pasisiūtas sukneles. Tokie dalykai nesuprantami jaunajai kartai, bandančiai nustumti šią temą į šalį, skersakiuojančiai į tokį mamų ir močiučių požiūrį. „Tik ne su juoda“ – žvilgsnis į senatvę, savitas kaimo tradicijas, į pamažu kintančias vertybes ir madas. Filmuota Aukštaitijos nacionaliniame parke, trijuose kaimeliuose netoli Kaltanėnų. Tai ne pirmas režisierės A. Linkevičiūtės darbas panašia tematika – ji yra sukūrusi kelis trumpametražius filmus apie senatvę, taip pat apie garsiąsias Highgate kapines. Apdovanojimai: 2010 m. – Kanų kino festivalio (Prancūzija) žiuri prizas. 2009 m. – Londono tarptautinio studentų etnografinių filmų festivalio (Jungtinė Karalystė) apdovanojimas už geriausią filmą. Apie režisierę:

Tapatumai / Identity

Aušra Linkevičiūtė yra baigusi grafikos dizaino studijas Londono menų universitete, o šiais metais įgijo vaizdo antropologijos magistro laipsnį Londono universiteto Goldsmithso institute. Filmas „Tik ne su juoda“, baigiamasis jos darbas, šiemet buvo atrinktas į Amsterdame vykusį dokumentinių filmų festivalį „Beeld Voor Beeld“, taip pat į Londono tarptautinį dokumentinių filmų festivalį.

78


The 20 minute documentary focuses on a simple and natural subject – death. At least this is what it seems to the elderly rural women interviewed by the filmmaker. There is no fear, only serene smiles on their faces when they show their future “death dresses”. The attitude of the heroines of the film towards death is incomprehensible and unacceptable to the younger generation, which rejects the fact of death and is sceptical about the philosophy of their mothers and grandmothers. “Anything But Black” is a glance at old age, unique rural traditions and gradually changing values and fashions. The young director, Aušra Linkevičiūtė, shot the women of her film in three villages around the town of Kaltanėnai, in Lithuania's Aukštaitija National Park. She has also made other films on the subject: several shorts about old age and one about London’s famous Highgate Cemetery.

Awards: 2009 – Best Film award in the International Student Ethnographic Film Festival in London, United Kingdom. About the director: Aušra Linkevičiūtė graduated in Graphical Design from London University of the Arts. This year, she took a Master’s degree in Visual Anthropology at Goldsmiths University of London. “Anything But Black” was the author’s diploma work. The film was selected for screening in this year’s “Beeld Voor Beeld” documentary festival in Amsterdam as well as London International Documentary Festival. 79


Upė

The River Lietuva / Lithuania 2009

Dokumentika / Documentary 30 min.

Režisieriai / Directors: Julija Gruodienė, Rimantas Gruodis Scenarijaus autoriai / Screen writers: Julija Gruodienė, Rimantas Gruodis Operatorius / Cinematographer: Viktoras Radajevas Montažo režisieriai / Editors: Tomas Bielskis, Rimantas Gruodis Muzikos autorės / Music by: Zita Vilutytė, Žemyna Trinkūnaitė, Jorigė Jurgutytė Gamybos kompanija / Production company: Periferija Platintojas pasaulyje / World sales: Periferija

Prie Šventosios ir Neries santakos, netoli Jonavos, yra tokia „lietuviška Venecija“ – Saleninkų kaimas. Prieš du dešimtmečius Jonavos chemijos gamykloje įvykus avarijai, šis kaimas liko atskirtas nuo pasaulio ir pamirštas valdžios. Kitoje upės pusėje esančio kaimo gyventojai po avarijos buvo iškelti, o saleninkiečiai liko kur gyvenę ir iki šiol kasdien susiduria su susisiekimo problema. Šiandien persikelti per Nerį keltu nebeįmanoma, į seniūniją, esančią už 20 kilometrų, nevyksta joks autobusas. Upė – vienintelis Saleninkuose gyvenančių žmonių susisiekimo kelias. Tačiau tai tik viena iš filme keliamų problemų. Užfiksuota kaimo kasdienybė, šiandieninė socialinė tikrovė – tėvų ir senelių alkoholizmas, skurdus gyvenimas, nedarbas, tinginystė, skaudi jaunosios kartos, visą gyvenimą turėjusios keliauti į mokyklą valtimis, patirtis, galop valdžios abejingumas. Apdovanojimai: 2009 m. – Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą. 2009 m. – Florencijos festivalio „Dei Popoli“ (Italija) specialus žiūrovų prizas. 2010 m. – „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas (Lietuva) už geriausią dokumentinį filmą. 2010 m. – Karlovy Varų festivalio (Čekija) apdovanojimas už geriausią trumpametražį dokumentinį filmą. Apie režisierius:

Tapatumai / Identity

Julija Gruodienė gimė 1943 m. Kaišiadorių rajono Liauriškių kaime. Baigė studijas Vilniaus universitete, 1984–1994 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. 1994–2002 m. dirbo televizijoje dokumentinių filmų scenarijų rašytoja ir montuotoja. Nuo 2002 m. yra nepriklausoma kino režisierė, scenaristė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė. Rimantas Gruodis gimė 1946 m. Šiauliuose. 1977 m. baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. 1964–1990 m. Lietuvos kino studijoje dirbo operatoriumi, režisieriaus asistentu, montažo režisieriumi, kronikų ir dokumentinių filmų režisieriumi. Nuo 1991 m. – nepriklausomas kino režisierius, prodiuseris. 1994 m. įsteigė studiją „Periferija“. J. ir R. Gruodžių filmai yra rodyti tarptautiniuose festivaliuose Europoje, JAV, jų darbų esama Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos, JAV bibliotekose ir muziejuose.

80


Close to the confluence of the Šventoji and Neris Rivers and the town of Jonava, is the village of Saleninkai, also known as the Lithuanian Venice. During the nineties a chemical plant factory in Jonava had an accident which caused huge flooding. The rural village people on the opposite bank of the river were evacuated, but the residents of Saleninkai were left cut off by water. The Neris River has not been crossable by ferry for quite some time, and the village is not serviced by busses. The River remains the only means of communication for local people, but this is just one of the issues addressed by the film. It depicts everyday life and today’s social reality of the village – alcohol abuse by parents and grandparents, poverty, unemployment, laziness, painful experiences of the young generation forced to go to school by boat, and the indifference of the local authorities. Awards: 2009 – Best Documentary Award by the Lithuanian Filmmakers Union. 2009 – Special Audience Award in the Festival dei Popoli, Florence, Italy.

2010 – Best Documentary in the Lithuanian Sidabrinė Gervė (Silver Crane) Awards. 2010 – Best Short Documentary Award at the Karlovy Vary International Film Festival, Czech Republic.. About the directors: Julija Gruodienė was born in Liauriškės village, Lithuania, in 1943 and graduated from Vilnius University. Gruodienė worked as a screenwriter and editor for Lithuanian Film Studios in 1984–1994 and for the Lithuanian Television in 1994–2002. She is a member of the Lithuanian Filmmakers Union. Rimantas Gruodis, born in Šiauliai, Lithuania, in 1946, also graduated from Vilnius University. He worked for Lithuanian Film Studios as assistant cameraman, assistant director, editor, and news and documentary director. From 1991, he has been an independent collaborator on films. In 1994, he created his own film studio, “Periferija”. The Gruodis’ family films have been screened in numerous international festivals across Europe and USA; their works are stored in libraries and museums in Denmark, Germany, France, Portugal and USA. 81


Už akimirkos – laisvė Drama / Drama 110 min.

Režisierius / Director: Arash T. Riahi Scenarijaus autorius / Screen writer: Arash T. Riahi Operatorius / Cinematographer: Michael Riebl Montažo režisierė / Editor: Karina Ressler Kompozitorius / Composer: Karuan Marouf Vaidina / Cast: Navid Akhavan, Pourya Mahyari, Payam Madjlessi, Behi Djanati Atai, Johannes Silberschneider, Michael Niavarani Gamybos kompanijos / Production companies: Wega Film, Les Films du Losange

Tapatumai / Identity

Platintojas / Distribution: Les Films du Losange

82

For a Moment, Freedom „Un homme qui crie“ Austrija, Prancūzija, Turkija / Austria, France, Turkey 2008

Filmas „Už akimirkos – laisvė” pasakoja apie Ali ir Merdadą, du jaunus iraniečius, bandančius išgabenti savo giminaičių vaikus pas tėvus į Austriją. Laukdami vizos, jie įstringa Turkijoje, per žingsnį nuo išsvajotosios laisvės. Nakvynės namuose jie turi dalintis gyvenimu su kitais pabėgėliais iš Irano: pora su sūneliu, siekiančia įrodyti, jog kenčia nuo politinio persekiojimo, persu mokytoju ir jaunu kurdu, kurie į savo varganą padėtį žvelgia su humoru. Režisierius Arashas T. Riahis meistriškai supina atskiras istorijas į nepaprastai gražią, poetišką ir jaudinančią dramą. Filmas sukurtas pagal tikras pabėgėlių, bet kokia kaina siekiančių laisvės, gyvenimų istorijas. Apdovanojimai: 2008 m. – „Auksinis zenitas“ už geriausią pirmąjį vaidybinį filmą Monrealio pasaulio kino festivalyje (Kanada). 2008 m. – „Auksinė akis“ už geriausią debiutą Ciuricho kino festivalyje (Šveicarija). 2008 m. – Tarptautinio Saint Jean de Luzo jaunųjų kūrėjų festivalio (Prancūzija) Alaino Poire’o prizas už geriausią režisūrą. 2008 m. – Tarptautinio Vienos kino festivalio (Austrija) apdovanojimas už geriausią austrišką filmą. 2009 m. – „Skraidantis jautis“ Šverino (Vokietija) kino meno festivalyje už geriausią vaidybinį filmą. 2009 m. – Europos kino festivalio Lecce mieste (Italija) publikos simpatijų ir specialusis žiuri prizai. Apie režisierių: Arashas T. Riahis gimė Irane 1972 m., nuo 1982-ųjų gyvena Vienoje. Po meno ir kinematografijos studijų 1995 m. dirbo žurnalistu, scenarijų rašytoju ir režisieriumi Austrijos nacionaliniam transliuotojui ORF. 1998-aisiais įkūrė savo kino ir medijų gamybos kompaniją „Golden Girls Filmproduction”. Yra parašęs keletą scenarijų, režisavęs kelis trumpametražius dokumentinius ir eksperimentinius filmus, muzikinius klipus ir reklamas. Pirmasis ilgo metražo dokumentinis filmas „Pono X suvenyrai“ (Die Souvenirs des Herrn X) pasirodė 2004-aisiais, antrasis, keletą apdovanojimų pelnęs „Tremtinių šeimos filmas” (Exile Family Movie), – 2006-aisiais. 2008 m. išleistas pirmasis A. T. Riahio ilgametražinis vaidybinis filmas „Už akimirkos – laisvė“ (Ein Augenblick, Freiheit) nuo premjeros Monrealio pasaulio kino festivalyje yra gavęs 23 tarptautinius apdovanojimus. Jame režisierius sujungė savo kaip Irano pabėgėlio patirtį ir aktualias šiandieninės Europos politines ir socialines problemas.


The film “For a Moment, Freedom” is the story about Ali and Merdad, two young Iranian men trying to bring their little cousins from Iran in order to join their parents in Austria. They are stuck in Turkey waiting for their visa, with freedom almost within their grasp. In a hostel they have to share their life with other refugees: a couple and their son desperate to prove to the authorities that they are victims of political persecution, a Persian teacher and a young Kurd who fight their miserable situation with a great sense of humour. The director Arash T. Riahi masterfully interweaves individual stories into a beautiful, poetic and moving drama, based on true stories about the life of refugees trying desperately to reach the holy grail of freedom. Awards: 2008 – Golden Zenith for the Best First Fiction Feature Film at the World Film Festival in Montreal, Canada. 2008 – Award for the Best Debut Feature Film at Zurich Film Festival, Switzerland. 2008 – Alain Poire Screenvision Award for Best Director at the Saint-Jean-De-Luz International Festival of Young Filmmakers, France. 2008 – Vienna Film Award for the best Austrian film at the Vienna International Film Festival.

2009 – Flying Ox for Best Feature at the Schwerin Art of Film Festival, Germany. 2009 – Audience Award and Special Jury Award at the Lecce Festival of European Cinema, Italy. About the director: Born in Iran in 1972, Arash T. Riahi has lived in Vienna since 1982. After studying art and cinema, he started working as a freelance journalist, scriptwriter and director for the Austrian national broadcaster ORF in 1995. In 1998, Riahi founded the film and media production company “Golden Girls Filmproduktion”. He has written and directed several short documentaries, experimental films, music videos and commercials. The cinema documentary “The Souvenirs of Mr. X” (Die Souvenirs des Herrn X, 2004) was his first long documentary, and the multi-award winning “Exile Family Movie” was the second one. In 2008, Riahi’s first feature film “For a Moment, Freedom” (Ein Augenblick, Freiheit) was released and it has won 23 international awards since the premiere at the Montreal World Film Festival. In this film the director combines his own experience as an Iranian refugee with topical political and social issues in Europe today.

83


Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas

Gainsbourg: A Heroic Life

Drama, biografinis / Drama, biographic 130 min.

Režisierius / Director: Joann Sfar Scenarijaus autorius / Screen writer: Joann Sfar Operatorius / Cinematographer: Guillaume Schiffman Montažo režisierė / Editor: Maryline Monthieux Kompozitorius / Composer: Olivier Daviaud Vaidina / Cast: Eric Elmosnino, Lucy Gordon, Laetitia Casta, Doug Jones, Anna Mouglalis, Mylène Jampanoï, Sara Foriester, Kacey Mottet Klein Muzika, keičianti pasaulį / Music moves the world

Gamybos kompanija / Production company: Xilam, Studio 37, One World Films, Universal Pictures International France Platintojas pasaulyje / World sales: Kinology Platintojas / Distributor: Skalvija

84

„Gainsbourg (Vie héroïque)“ Prancūzija, JAV / France, USA 2009

Kine debiutuojančio Joanno Sfaro biografinis filmas „Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas“ – tai paties režisieriaus parašyto komiško bestselerio apie žydų kilmės legendinį dainininką Serge’ą Gainsbourgą ekranizacija. Filme stebime spalvingą ir dinamišką skandalingo dainininko gyvenimo istoriją. Nuo vaikystės nacių okupuotoje Prancūzijoje, ankstyvojo susidomėjimo daile, tapimo džiazo atlikėju ir pasaulinės šlovės pasiekusiu muzikantu iki romantiškų ir audringų meilės istorijų su aktorėmis Brigitte Bardot ir Jane Birkin, kurias filme įkūnijo elegantiškosios aktorės ir modeliai Laetitia Casta ir Lucy Gordon. Be kita ko, sukūręs dainas „Bonnie and Clyde“ ar nepamirštamąją „Je t’aime... moi non plus“ (kartu su Jane Birkin), šiandien S. Gainsbourgas – tikra prancūzų ir viso pasaulio muzikos ikona. Itin savito stiliaus filme derinama siurrealizmas, groteskas, karikatūros, pasirodo net lėlės. Apdovanojimai: 2010 m. – Traibekos kino festivalyje Niujorke (JAV) Ericas Elmosnino pripažintas geriausiu aktoriumi. Apie režisierių: Joannas Sfaras gimė 1971 m. Nicoje, Prancūzijoje. Prieš tapdamas vienu iš Naujosios bangos komiksų kūrėjų, studijavo filosofiją ir lingvistiką. Jis kuria ne tik komiksus, bet ir trumpas noveles, animacinius filmus. Už komiksų knygą „Rabino katė“ (Le chat du rabbin) yra laimėjęs Willo Eisnerio, rašytojo ir vieno iš komiksų žanro pradininkų, apdovanojimą. Neseniai kartu su Antoine’u Delesvaux baigė kurti to paties pavadinimo animacinį filmą. J. Sfaras yra parašęs ir bendradarbiavęs kuriant daugiau nei šimtą knygų vaikams ir suaugusiesiems. Jis laikomas vienu iš talentingiausių prancūzų jaunosios kartos komiksų autorių. „Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas“ – pirmasis ilgametražis J. Sfaro filmas.


Awards: The cinematographic debut of Joann Sfar – the biographical film “Gainsbourg: A Heroic Life” – is the adaptation of the comic bestseller written by the director himself about the legendary Jewish singer Serge Gainsbourg. The film reveals the colourful and dynamic life of the scandalous performer: from his childhood in Nazi-occupied France and early interest in fine art through becoming a jazz performer and world famous musician to romantic and wild romances with actresses Brigitte Bardot and Jane Birkin, played in the film by the elegant actresses and models Laetitia Casta and Lucy Gordon. A true musical icon of France and the whole world, Serge Gainsbourg has left an incredible legacy of songs, such as “Bonnie and Clyde” and the unforgettable “Je t’aime... moi non plus” with Jane Birkin. The filmmaker succeeds in creating a unique film style combining surrealism, grotesque, caricature and even puppets.

2010 – Best Actor Award for Eric Elmosnino at the Tribeca Film Festival, New York, USA. About the director: Joann Sfar was born in Nice, France, in 1971. He studied philosophy and linguistics before becoming one of the authors of the new wave comics. He also writes short novels and draws animation films. He has won the award of Will Eisner – writer and one of the pioneers of the comics genre – for his comic book “Rabbi‘s Cat” (Le chat du rabbin). He has recently finished an animation film by the same title together with Antoine Delesvaux. “Gainsbourg: A Heroic Life” is Sfar’s first full feature film. Joann Sfar has written and collaborated on more than a hundred books for children and adults. He is considered one of the most talented comic authors of the French young generation. 85


Beats of Freedom

Laisvės ritmai Dokumentika / Documentary 78 min.

Režisieriai / Directors: Wojciech Słota, Leszek Gnoiński Scenarijaus autoriai / Screen writers: Wojciech Słota, Leszek Gnoiński Operatoriai / Cinematographers: Dariusz Szymura, Piotr Trela Montažo režisierius / Editor: Wojciech Słota Muzikos autoriai / Music by: Marcin Dziuba, Piotr Fede

Muzika, keičianti pasaulį / Music moves the world

Filme pasirodo / Cast: Marek Niedźwiecki, Krzysztof Skiba, Jurek Owsiak, Kazik Staszewski (Kult), Muniek Staszczyk (T. Love), Kora Jackowska (Maanam), Tomek Lipiński (Tilt and Brygada Kryzys), Krzysztof Grabowski (Dezerter) Gamybos kompanija / Production company: Instytut Adama Mickiewicza, TVN

86

„Zew wolności“ Lenkija / Poland 2010

„Laisvės ritmai“ – kerintis dokumentinis filmas apie roką komunistinėje Lenkijoje, kai gyvenimas buvo griežtai kontroliuojamas. Filme užfiksuoti pokalbiai su legendiniais pogrindžio muzikantais – apie jų kūrybą, gyvenimą, absurdiškus suvaržymus, taip pat panaudoti unikalūs įrašai ir iki tol neviešinta archyvinė medžiaga iš įvairių renginių, įskaitant ir Jarocino festivalį. Tai laikais, Lenkijos komunistų režimui kontroliuojant daugybę gyvenimo sričių, muzika buvo tapusi laisvų žmonių forumu. Geležinė uždanga negalėjo sustabdyti Vakarų ritmų veržimosi į Lenkiją ir būtent muzika padėjo lenkams atrasti savo vertę ir orumą. Nuo pat pradžių dainos griovė stereotipus, kūrė artimesnius ryšius tarp žmonių. Tai buvo akivaizdu didžiausiame Lenkijoje Jarocino roko festivalyje, kai dvidešimt tūkstančių žmonių sukūrė sau tikrą laisvės oazę. Galų gale, provincijoje rokas buvo grojamas norint išsilaisvinti iš katalikybės. Rokas visiems kvepėjo, kvepia ir kvepės maištu ir viltimi. Apdovanojimai: 2009 m. – Čikagos lenkiškų filmų festivalio (JAV) specialus apdovanojimas. Apie režisierių: Režisierius, scenaristas ir redaktorius Wojciechas Słota 1997–2000 m. Lodzės kino mokykloje (Lenkija) studijavo televizijos produkcijos kūrimą. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje sukosi roko muzikos versle, organizuodavo koncertus ir festivalius. Jis yra vienas iš „Cyberstudio“ įkūrėjų. Leszekas Gnoińskis – scenarijų rašytojas, muzikos žurnalistas, publikacijų apie Lenkijos roko muzikos istoriją autorius. Bendradarbiavo rašant „Lenkijos roko muzikos enciklopediją“.


“Beats of Freedom” is an enchanting documentary about Polish rock under Communism, when life in this country was strictly controlled. The film features interviews with legendary underground musicians about their creative work, lives, and the absurdity of censorship. It will show unique recordings and previously unpublished archive footage from various events, including the Jarocin music festival. In the time when the Communist regime controlled the lives of Poles in many ways, music became the forum of free people. The Iron Curtain couldn’t stop Western rhythms reaching the country and it was precisely this music that made people realize their dignity and worth. From the very beginning, songs were about undermining stereotypes and building closer ties between people. This was evident at the biggest Polish rock festival in Jarocin, when twenty thousand people made a real oasis of freedom. Eventually, rock came from the countryside, where it was played to break free from Catholicism. Rock smelled, smells and will smell like rebellion and hope for everybody.

Awards: 2009 – Special Award at the Polish Film Festival in Chicago, USA. About the director: The director, screenwriter, and editor Wojciech Słota studied television creation and production at the Łódź Film School from 1997 to 2000. In the early 1990s, he was in the rock music business, organising concerts and festivals. He is one of the “Cyberstudio” founders. Leszek Gnoiński is a screenwriter and music journalist, and author of several publications on the history of rock music in Poland. He is also a co-author of the “Encyclopaedia of Polish Rock Music”.

87


We Don‘t Care About Music Anyway

Muzika mums nerūpi Dokumentika / Documentary 80 min.

Režisieriai / Directors: Cédric Dupire, Gaspard Kuentz Operatorius / Cinematographer: Cédric Dupire Montažo režisierė / Editor: Charlotte Tourrès Muzikos autoriai / Music by: Kirihito, L?K?O, Otomo Yoshihide, Numb & Saidrum, Sakamoto Hiromichi, Umi no Yeah!!!, Yamakawa Fuyuki, Goth-Trad, Hiko

Muzika, keičianti pasaulį / Music moves the world

Filme pasirodo / Cast: Sakamoto Hiromichi, Otomo Yoshihide, Yamakawa Fuyuki, L?K?O, Numb, Saidrum, Takehisa Ken, Shimazaki Tomoko Gamybos kompanija / Production company: Studio Shaiprod Platintojas pasaulyje / World sales: The Festival Agency

88

Prancūzija / France 2009

Tokijo avangardinės muzikos scena dėl savo išskirtinumo žinoma visame pasaulyje. Filmas „Muzika mums nerūpi“ (We Don’t Care About Music Anyway) pristato aštuonis žymius muzikantus ir aprėpia platų eksperimentinės muzikos spektrą: nuo radikalaus grojimo vinilinėmis plokštelėmis bei nešiojamuoju kompiuteriu kuriamos muzikos iki klasikinių instrumentų ir sustiprintų žmogaus kūno skleidžiamų garsų. Tai filmas ne tik apie muziką, bet ir apie garsus, jų nuolat ieškančius žmones, apie miestą, jo greitį ir triukšmą... „Mums nerūpi muzika. Mes ją kuriame, ir tiek“, – sako kūrėjai ir Tokijo kraštovaizdį paverčia garsais. Šis meistriškai sukomponuotas, vizualiai ir emocionaliai įtraukiantis režisierių dueto – Cédrico Dupire’o ir Gaspard’o Kuentzo – filmas sujungia muziką ir triukšmą, garsą ir vaizdą, tikrovę ir jos atspindžius, dokumentiką ir fantaziją. Apdovanojimai: 2010 m. – geriausias tarptautinės konkursinės programos „Films on Art“ filmas „Era New Horizons“ kino festivalyje Vroclave (Lenkija). Apie režisierius: Cédricas Dupire’as gimė 1979 m. Prancūzijoje. Dar mokydamasis universitete nufilmavo keletą trumpo metražo filmų. 2003 m. išvyko į Indiją susipažinti su tradicine Radžastano valstijos muzika. Bendradarbiaudamas su režisieriumi Pierre-Yves’u Perezu, sukūrė savo pirmąjį pilno metražo dokumentinį filmą apie indų folkloro grupę „Musafir“ (2005). 2008-aisiais pasirodė jo antrasis filmas – „Tinkamas žmogus tinkamoje vietoje“ (L'Homme qu' il faut à la place qu' il faut) – apie vieną Gvinėjos būgnininką. Gaspard’as Kuentzas gimė 1981 m. Prancūzijoje. 2003-iaisiais išvyko į Tokiją studijuoti kinematografijos, ten režisavo keletą trumpo metražo filmų. Po poros metų abu režisieriai susitiko ir ėmėsi tirti Tokijo avangardinės muzikos sceną. To kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas – savitas dokumentinis filmas „Muzika mums nerūpi“.


Tokyo’s avant-garde music scene is known internationally for its boldness. The film “We Don’t Care About Music Anyway” introduces eight great musicians of the scene and covers a wide spectrum of experimental music: from radical turntabling and laptop music to classical instruments and amplified sounds of the human body. But it is more than a film about music. It is first of all a film about sounds and the people, who constantly seek them everywhere. It is also a film about the city, its speed and noise. “We don’t care about music anyway. We make it and that’s all”, say the artists and turn the Tokyo landscape into a soundscape. This beautifully constructed, visually and emotionally captivating film by the directing duo Cédric Dupire and Gaspard Kuentz mixes music and noise, sound and image, reality and representation, documentary and fiction. Awards:

About the director: Cédric Dupire was born in France in 1979. He shot several short films while studying at university. In 2003 he went to India to listen to traditional Rajasthan music. From this encounter his first full-length documentary on the Indian folk band “Musafir” (2005) appeared in cooperation with the director Pierre-Yves Perez. In 2008, his second film on the Guinean drummer “The right man in the right place” (L'Homme qu' il faut à la place qu' il faut) was released. Gaspard Kuentz was born in 1981 in France. In 2003 he settled in Tokyo to study cinematography and directed a few short features there. A couple of years later those two directors met to explore Tokyo’s avant-garde music scene. Their creative collaboration resulted in the distinctive full-length documentary “We Don’t Care About Music Anyway”.

2010 - Best Film in "Films on Art" International Competition, Era New Horizons, Wroclaw, Poland. 89


Nepaprastai paprastas The Extraordinary Ordinary Life of José’s GonzAlezo José GonzAlez gyvenimas Dokumentika / Documentary 75 min.

Režisieriai / Directors: Mikel Cee Karlsson, Fredrik Egerstrand Scenarijaus autoriai / Screen writers: Fredrik Egerstrand, Mikel Cee Karlsson Operatoriai / Cinematographers: Fredrik Egerstrand, Mikel Cee Karlsson, José González Montažo režisierius / Editor: Mikel Cee Karlsson Muzika / Music: José González Vaidina / Cast: Don Alsterberg, José González, Erik Bodin, Yukimi Nagano Muzika, keičianti pasaulį / Music moves the world

Gamybos kompanija / Production company: Plattform Produktion Platintojas pasaulyje / World sales: Plattform Produktion Platintojas / Distributor: Swedish Film Institute

90

Švedija / Sweden 2010

Režisieriai Mikelis Cee Karlssonas ir Fredrikas Egerstrandas filme neįprastai perteikia sunkiai suprantamą žymaus, bet labai uždaro Švedijos muzikanto José’s Gonzálezo kūrybos procesą. Tam pasitelktos įvairiausios priemonės – videodienoraštis, apsaugos kamerų įrašai, filmuota koncerto medžiaga, kelionių aprašymai, animacija. José Gonzálezas, kuriantis ilgai lauktą antrąjį albumą „In our Nature“ („Mūsų gamtoje“, 2007), buvo filmuojamas netikėtose, intymiose vietose. Filme pateikiamos įžvalgos apie vienišą kūrybos procesą, žmogaus bandymą suprasti ir valdyti savo paties egzistenciją. Klausydami paties muzikanto įrašyto dienoraščio, turime progos sekti jo kasdienius apmąstymus. Filmas kurtas trejus metus, filmuota Švedijoje, Japonijoje, Singapūre, JAV, Anglijoje, Čilėje ir dainininko tėvų gimtinėje Argentinoje. 2010 m. Geteborgo kino festivalyje (Švedija) šis filmas nominuotas Šiaurės šalių kino prizui. Apie režisierius: Mikelis Cee Karlssonas gimė 1977 m. Varberge (Švedija). Jis – buvęs profesionalus riedlentininkas, režisieriaus karjerą pradėjęs filmais apie riedlenčių sportą. Prieš įstodamas į kino režisūros mokyklą Geteborge, dirbo fotografu. Be kita ko, ten sutiko Rubeną Östlundą („Atsitiktinumai“, 2008) ir Eriką Hemmendorffą – dvi kylančias naujojo Švedijos kino žvaigždes. Yra režisavęs keletą muzikinių klipų. Dažnai bendradarbiauja su filmų režisieriumi Andreasu Nilssonu. Fredrikas Egerstrandas, aktorius, režisierius ir menininkas, gimė 1967 m. Švedijos mieste Alingse. Prieš nusipirkdamas pirmąją videokamerą, 11 m. dirbo aktoriumi. 2000 m. baigė studijas Valando dailės akademijoje. Yra režisavęs kelis trumpus filmus, sukūręs keletą koncertinių programų Švedijos televizijai.


The film revolves around the life and mind of musician José González. Using congenial methods like video diary, surveillance camera, concert footage, tour documentation and animation, directors Mikel Cee Karlsson and Fredrik Egerstrand give form to something as elusive as the creative process of one of Sweden’s finest – and most secretive – musicians. In the film we follow José González through intimate and unique scenes shot during work with the long-awaited second album “In Our Nature” (2007). Through a diary based on personal voice recordings, we follow his everyday reflections. The film gives us an exclusive insight into the, at many times, lonely creative process and of one person's attempt to manage and understand his own existence. The film was shot over a three year period on location in Sweden, Japan, Singapore, United States, South Africa, England, Chile and Argentina – the birthplace of the singer’s parents. In 2010, the film was nominated for the Nordic Film Prize at the Göteborg Film Festival, Sweden.

About the director: Born in Varberg (Sweden) in 1977, Mikel Cee Carlsson, a former professional skateboarder, began his career with directing films about skateboarding. He also worked as a photographer before attending the School of Film Directing in Göteborg. There he met Ruben Östlund (“The Involuntary”, 2008) and Erik Hemmendorff, emerging figures in new Swedish cinema. Apart from cinema he has directed several music videos – often in collaboration with the filmmaker Andreas Nilsson. Frederick Egerstrand was in 1967 in Alingsås and is a Swedish actor, (video) director and artist. He worked as an actor for eleven years before he bought his first video camera. In 2000, Egerstrand graduated from the Valand Art Academy. He directed a few short films and several live performances for Swedish television.

91


NO DISTANCE LEFT TO RUN Dokumentika / Documentary 104 min.

Režisieriai / Directors: Dylan Southern, Will Lovelace Operatorius / Cinematographer: Ross McLennan Montažo režisierius / Editor: Dylan Southern Muzikos autoriai / Music by: Blur Filme pasirodo / Cast: Alex James, Damon Albarn, Dave Rowntree, Graham Coxon Gamybos kompanija / Production company: Pulse Films

Muzika, keičianti pasaulį / Music moves the world

Platintojas pasaulyje / World sales: Pulse Films

92

NO DISTANCE LEFT TO RUN Jungtinė Karalystė / United Kingdom 2010

„No Distance Left to Run” – dokumentinis filmas apie vieną žymiausių visų laikų Didžiosios Britanijos grupių – „Blur“. Pradėjusi muzikinę karjerą 1989-aisiais, po 10 metų grupė „Blur“ trumpam išsiskirstė: jos lyderis Damonas Albarnas subūrė grupę „Gorillaz”, kiti trys nariai taip pat ėmėsi solo projektų. 2003-iaisiais „Blur“ nariai vėl susirinko, įrašė paskutinį albumą – „Think tank“ – ir vėl išsiskyrė. Praėjus 6 m., jie vėl kartu leidosi į koncertų turą. Šis grupės „Blur“ atgimimas ir tapo režisierių Dylano Southerno bei Willo Lovelace’o filmo objektu. Repeticijų ir koncertų akimirkos čia sujungtos su reta archyvine medžiaga iš ankstyvųjų „Blur“ gyvavimo metų. Turbūt vertingiausia filmo dalis – atviri grupės narių pasakojimai apie šlovę, narkotikus, alkoholį ir grupę ištikusių krizių priežastis. Šis filmas – tai ne tik „Blur“ pakilimo, nuopolio ir atgimimo istorija, tai nuoširdus pasakojimas apie draugystę ir sudėtingus tarpusavio santykius, pilnus dramatiškų ir emocionalių akimirkų. Nėra tokių nesutarimų, kurie nuslopintų norą tiesiog dar kartą kartu pagroti scenoje... “No Distance Left to Run” is a musical documentary about one of the greatest British music bands of all times – “Blur”. The group formed in 1989, and after a decade they entered into a hiatus: the leader Damon Albarn created the band “Gorillaz”, other band members also worked on solo projects. After a break, in 2003 the quartet met to release the last album “Think tank” and fell apart again to reunite for the last concert tour six years later. This revival of the group became the subject of the documentary, co-directed by Dylan Southern and Will Lovelace. The film combines live footage from rehearsals and comeback shows and unseen archival material from the group’s early years. But the most valuable parts of the film are the frank confessions of the musicians, who talk explicitly about fame, drugs, alcohol and the crises “Blur” suffered. “No Distance Left to Run” is not merely a tale about “Blur’s” rise, fall and rebirth. It is a sincere and authentic story about friendship and the complicated relationship between the group members, and it is full of dramatic and emotional moments. No disagreement could extinguish the wish to perform on the stage together...


93


Rocksteady: The Roots of Reggae

Rokstedis, regio šaknys Dokumentika / Documentary 98 min.

Režisierius / Director: Stascha Bader Operatorius / Cinematographer: Piotr Jaxa Montažo režisieriai / Editors: Teresa De Luca, Mathieu Grondin Muzikos autorius / Music by: Moss „Mossman“ Raxlen

Muzika, keičianti pasaulį / Music moves the world

Filme pasirodo / Cast: Rita Marley, Marcia Griffiths, Ken Boothe, Leroy Sibbles, Judy Mowat, Stranger Cole, Derrick Morgan, Hopeton Lewis, Dawn Penn, U-Roy, The Tamlins, Judy Mowatt Gamybos kompanija / Production company: Muse Entertainment, HesseGreutert Film Platintojas pasaulyje / World sales: MK2

94

Šveicarija, Kanada / Switzerland, Canada 2009

Staschos Baderio dokumentinis filmas „Rokstedis, regio šaknys“ – tai nostalgiška kelionė į Jamaikos muzikos aukso amžių, kai visur skambėjo rokstedis, atsiradęs iš ska muzikos ir tapęs regio stiliaus pirmtaku. Rokstedis susiformavo XX a. 7-ajame dešimtmetyje, Jamaikai tapus nepriklausomai nuo Didžiosios Britanijos ir išgyvenant žymius socialinius, kultūrinius pokyčius. Šiame filme pasakojama apie legendinius to laikotarpio muzikantus, kurių daugelis įžymūs iki šiol. Po 40 metų jie vėl susitinka Jamaikos sostinėje Kingstone – įrašyti geriausių rokstedžio dainų albumo ir drauge pakoncertuoti. Filme skamba populiariausios šio stiliaus dainos: „You Don’t Love Me Anymore, No No No“, „Tide is High“, „Rivers of Babylon“ ir daugelis kitų. Užfiksuotos akimirkos iš įrašų studijos, reta 7-ojo dešimtmečio archyvinė medžiaga ir interviu su atlikėjais, prisimenančiais rokstedžio, o vėliau ir regio, iškilimo laikus. Apie režisierių: Šveicarų žurnalistas, rašytojas ir režisierius Stascha Baderis gimė 1956 m. Studijavo vokiečių ir anglų literatūrą, taip pat meno istoriją Ciuriche, vėliau mokėsi muzikos, scenarijų rašymo ir režisūros Berlyne, Niujorke ir Los Andžele. Pastarąjį dešimtmetį S. Baderis dirba kaip laisvai samdomas televizijos dokumentikos, muzikinių ir reklaminių vaizdo klipų režisierius. Domėtis regio muzika ir kolekcionuoti įrašus S.  Baderis pradėjo 8-ajame dešimtmetyje. Šis pomėgis peraugo į jo daktaro disertaciją „Elektroninė ir žodinė poezija Jamaikoje ir Anglijoje“ (1992 m. ji buvo išleista Vokietijoje kaip knyga „Žodžiai kaip ugnis“ (Worte wie Feuer). Tyrinėdamas jamaikietišką muziką, režisierius susipažino su ankstyvosiomis rokstedžio stiliaus dainomis. Pirmasis S. Baderio kino dokumentikos kūrinys „Rokstedis, regio šaknys“ – jo ilgalaikio susidomėjimo Jamaikos kultūra rezultatas ir duoklė mažiau žinomam regio muzikos protėviui.


About the director: Stascha Bader’s documentary film “Rocksteady: The Roots of Reggae” is a nostalgic journey to Jamaica’s golden age of music, rocksteady, which was a successor of ska music and became the precursor to reggae. The genre was born in the 1960s, when Jamaica gained its independence from Great Britain and the cultural and social climate of the island changed significantly. The film tells a story about the legendary musicians of that era, many of them still famous now. After 40 years they meet in Kingston, Jamaica, to record an album of rocksteady hits and to perform together. The best known rocksteady songs “You Don’t Love Me Anymore, No No No”, “Tide Is High” and “Rivers of Babylon” – as well as other hits, are performed in the film. It also features studio recording sessions, rare archival footage from the period and interviews with the performers, reminiscing the days when rocksteady, and then reggae, emerged.

Swiss journalist, writer and director Stascha Bader was born in 1956. He studied German and English literature and art history in Zürich. He also studied music, script writing and directing in Berlin, New York and Los Angeles and has worked, for the past 10 years, as a freelance director of television documentaries, music videos and commercials. Stascha Bader started collecting reggae records in the 1970s and his fascination with that music led to his doctoral thesis “Electro-Oral Poetry in Jamaica and England” (1984), which was published in Germany as a book “Words like Fire” (Worte wie Feuer) in 1992. When exploring the history of Jamaican music, the director became acquainted with the early songs from the rocksteady era. Bader's first documentary feature “Rocksteady: The Roots of Reggae” (2009) is the result of his lifelong interest in Jamaican culture and a tribute to the less known parent of reggae. 95


The White Stripes – po The White Stripes: nuostabia baltąja Under Great šiaurės pašvaiste White Northern Lights Dokumentika / Documentary 93 min.

Režisierius / Director: Emmett Malloy Operatorius / Cinematographer: Giles Dunning Montažo režisierius / Editor: Tim Wheeler Kompozitoriai / Composers: Jack White, Meg White Vaidina / Cast: Jack White, Meg White Gamybos kompanijos / Production companies: Woodshed Films, Three Foot Giant

Muzika, keičianti pasaulį / Music moves the world

Platintojas pasaulyje / World sales: More2Screen

96

JAV / USA 2009

Dokumentiniame filme „The White Stripes – po nuostabia baltąja šiaurės pašvaiste“ fiksuojamas grupės „The White Stripes“ 2007-ųjų koncertinis turas Kanadoje. Švęsdami savo muzikinės veiklos dešimtmetį, Jackas ir Meg aplankė visas Kanados provincijas ir teritorijas. Šiame vizualiai jaudinančiame ir emocionaliame filme įamžinami vienos iš žymiausių pasaulio grupių koncertai: nuo tradicinių pasirodymų sausakimšose koncertų salėse iki dieninių improvizacijų neįprastose vietose (boulingo salėje, laive, miesto autobuse). Režisierius Emmettas Malloy’us dokumentuoja koncertinį turą – pačius koncertus, intymias užkulisių scenas, interviu su grupės nariais Jacku ir Meg, jų kelionės nuotykius. Filme ryškėja ir ypatingi paslaptingojo dueto santykiai, subtiliai atsiskleidžia tylios ir intravertiškos jo pusės – Meg – asmenybė. Šio filmo premjera įvyko pernykščiame Toronto tarptautiniame kino festivalyje, o šiemet pavasarį išleistas ir turo metu įrašytas grupės „The White Stripes“ koncertinis albumas. Apie režisierių: Emmettas Malloy’us gimė Los Andžele (JAV). Kartu su broliu Brendanu Malloy’umi (žinomi kaip „The Malloys“) yra sukūręs vaizdo klipų grupėms „The White Stripes”, „Metallica”, „The Raconteurs” ir daugeliui kitų. 1998-aisiais E. Malloy’us įkūrė savo kino kompaniją „Woodshed Films“, kuriančią filmus apie banglenčių sportą ir banglentininkų gyvenimo būdą. Jis buvo vienas iš dokumentinio filmo „Tirštesnis už vandenį“ (Thicker Than Water, 2000) režisierių ir pasirodė jame kaip banglentininkas. Kartu su muzikantu Jacku Johnsonu įkūrė įrašų kompaniją „Brushfire Records”. Filmas „The White Stripes“ – po nuostabia baltąja šiaurės pašvaiste“ yra pirmasis jo savarankiškas režisūrinis darbas, sujungiantis dvi jo aistras – muziką ir kiną.


The musical documentary “The White Stripes: Under Great White Northern Lights” records the band’s tour across Canada in 2007. Celebrating the 10th anniversary of “The White Stripes”, the band’s duo Jack and Meg travelled through every province and territory of Canada. In this visually stirring and emotional documentary feature we see one of the world’s most famous bands playing in towns of all sizes – from traditional shows in crowded concert halls to improvised gigs at unusual locations such as a bowling alley, a boat or a city bus. Director Emmett Malloy managed to capture not only the tour: live shows, intimate backstage moments, interviews with band members Jack and Meg, and their adventurous journey. The film also reveals the special relationship of the enigmatic duo and gives a subtle hint on the personality of the silent and introvert Meg White. This documentary is a must-see for all those who already love the band and for those who want to know it better. The film premiered at the Toronto International Film Festival in 2009, and the live album of “The White Stripes” recorded

during the tour was released this spring. About the director: Emmett Malloy was born in Los Angeles, California. Together with his brother Brendan Malloy (both known as The Malloys) they have directed videos for bands such as “The White Stripes”, “Metallica”, “The Raconteurs” and many others. In 1998, he founded his own film company “Woodshed Films”, specialising in films depicting the surfing lifestyle and culture: Emmett Malloy co-directed a documentary “Thicker Than Water” and appeared in it as a surfer in 2000. As true to music as he is to film, he is also a co-founder of “Brushfire Records” record company along with the musician Jack Johnson. “The White Stripes: Under Great White Northern Lights” is the director’s first solo film, merging together two of his passions – music and cinema. 97


Amerikietiška kelionė

An American Journey

Dokumentika / Documentary 58 min.

Režisierius / Director: Philippe Séclier Scenarijaus autorius / Screen writer: Philippe Séclier Operatorius / Cinematographer: Philippe Séclier Montažo režisierė / Editor: Pauline Gaillard Muzika / Music: Karol Beffa Gamybos kompanijos / Production companies: Ad Vitam Production, Selenium Films, Muse Film and Television

Visos Mūzos / All The Muses

Platintojas pasaulyje / World sales: Pascale Ramonda

98

Prancūzija / France 2009

Šiuolaikinė fotografija paprastai skirstoma į laikotarpius „iki“ ir „po“ „Amerikiečių“ (The Americans) – revoliucinės knygos, kurią 1958-aisiais išleido fotografas Robertas Frankas. Prabėgus pusei šimtmečio, prancūzų režisierius ir fotografijos knygų redaktorius Philippe’as Séclier su skaitmenine vaizdo kamera patraukė R. Franko pėdsakais, pasišovęs atskleisti tiek bytnikų judėjimo dvasią, tiek legendinės knygos įtaką ne tik fotografijai, bet ir Amerikos kultūrai. Nuo Teksaso iki Montanos, nuo Nebraskos iki Luizianos, nuo Niujorko iki San Francisko – filmas „Amerikietiška kelionė“ yra 15 000 mylių odisėja per šiuolaikinę Ameriką. O keliauta tarp praeities ir ateities, fotografijos ir kino, tarp dviejų Amerikų, kurias skiria 50 metų laiko tarpas. Ši kelionė siūlo ne tik įdomių faktų rinktinę apie žymiosios knygos atsiradimą, bet ir atskleidžia nepakartojamą klajoklio patirtį nuošaliame kelyje. Apie režisierių: Philippe’as Séclier, gimęs 1958 m., sudarė dvi fotografijos knygas: „Puerto viešbutį“ (Hôtel Puerto 2001) ir „Ilgą žvyrkelį“ (La Longue Route de Sable 2005, pagal Piero Paolo Pasolinio tekstą). Taip pat yra bendradarbiavęs su agentūra „Magnum Photos“ rengiant knygą „Magnum: 60 metų“ (Magnum, 60 ans 2007), skirtą tos agentūros 60-mečiui pažymėti. 2004-aisiais, naudodamasis archyvine medžiaga, Ph. Séclier sukūrė pirmąjį savo dokumentinį filmą „Akimirkos metuose“ (Instants d’année) – apie prancūzų fotografą Marcą Riboud. Jo antrasis dokumentinis filmas „Amerikietiška kelionė“ (An American Journey) atsirado iš visą gyvenimą trunkančio susidomėjimo fotografijos istorija.


In contemporary photography, everybody agrees there is a “before” and an “after” “The Americans”, Robert Frank’s revolutionary book, published in 1958. Half a century later, French director and photo-book editor Philippe Séclier decided to follow in Robert Frank’s footsteps with only a digital video camera to explore the spirit of the beat generation and the impact of his book not only on the art of photography, but also on American culture. From Texas to Montana, from Nebraska to Louisiana, from New York to San Francisco, “An American Journey” is a 15,000 mile odyssey through contemporary America, moving between past and present, photography and cinema, and two Americas, separated by time. Besides documenting the birth of the famous book, this journey depicts, like Robert Frank’s trip before it, the experience of the wanderer and the lonesome road.

About the director: Philippe Séclier (born 1958) is a French journalist, book editor and filmmaker. He has edited two photographic books “Hotel Puerto” (Hôtel Puerto 2001) and “The Long Gravel Road” (La Longue Route de Sable 2005) on a text by Pier Paolo Pasolini. He has also collaborated with “Magnum Photos” on “Magnum, 60 Years” (Magnum, 60 ans 2007) a book celebrating their 60th anniversary. In 2004, using archival images, he made his first documentary about the photographer Marc Riboud called “Moments of the Year” (Instants d’année). Séclier’s second documentary “An American Journey” is also a result of his lifelong interest in the history of photography.

99


(Be pavadinimo) Komedija / Comedy 96 min.

Režisierius / Director: Jonathan Parker Scenarijaus autoriai / Screen writers: Jonathan Parker, Catherine di Napoli Operatorė / Cinematographer: Svetlana Cvetko Montažo režisierė / Editor: Keiko Deguchi Muzikos autorius / Music by: David Lang Vaidina / Cast: Adam Goldberg, Marley Shelton, Eion Bailey, Lucy Punch, Zak Orth, Vinnie Jones Gamybos kompanijos / Production companies: Parker Film Company

Visos Mūzos / All The Muses

Platintojas pasaulyje / World sales: NonStop Entertainment

100

(Untitled) JAV / USA 2009

Adrianas (Adamas Golbergas) – kompozitorius, kuriantis avangardinę muziką, grįstą įvairiausių garsų variacijomis – nuo popieriaus traškesio, stiklų dužimo iki kibirų spardymo. Džošas (Eionas Bailey) – jo brolis, komercinę sėkmę Čelsio (Niujorkas) galerijai nešantis dailininkas. Žavingai galerijos savininkei Madlenai (Marley Shelton) Džošas užtikrina finansinį stabilumą, o Adrianas pavergia jos širdį. Dėmesį prikaustantis filmas narsto šiuolaikinio meno pasaulio rinkos dėsnius, siekia atskleisti takoskyrą tarp meno ir komercijos, tikros kūrybinės aistros ir apsimestinio entuziazmo. Tai ironiškas, intelektualiu humoru persmelktas filmas apie menininkų pastangas balansuoti tarp reikmės įtikti masių skoniui ir troškimo likti ištikimiems savo vertybėms bei kūrybiniam požiūriui. Apdovanojimai: 2009 m. – Manheimo kino festivalio (Vokietija) pagrindinis žiuri prizas ir „Kino alternatyvos“ apdovanojimas. 2009 m. – Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje (Estija) – geriausias amerikietiškas filmas. Apie režisierių: Rašytojas, kompozitorius ir režisierius Jonathanas Parkeris debiutavo 2001 m. su filmu „Bartlbis“ (Bartleby), kuris buvo nominuotas pagrindiniam apdovanojimui Dovilio filmų festivalyje (Prancūzija) ir atrinktas būti vakaro atidarymo filmu prestižinėje „Naujųjų režisierių / Naujųjų filmų“ kategorijoje. J. Parkerio kaip muzikanto ir San Francisko mokyklos abstrakčiojo ekspresionizmo darbų kolekcionieriaus patirtis susijungia naujausiame jo darbe „(Be pavadinimo)“ – tiems ir apie tuos, kurie jaučiasi esą neįvertinti, lyg „be pavadinimo“.


Awards: Adrian (Adam Goldberg) is an avant-garde composer whose work calls for paper crumpling, glass breaking and bucket kicking. Josh (Eion Bailey) – his brother, a commercially successful artist whose works are the financial backbone of the Chelsea gallery in New York. One of the owners of this gallery, the gorgeous Madeleine (Marley Shelton), becomes the bridge between the two brothers. One of them – Josh – guarantees financial success to her gallery, the other – Adrian – starts a love affair with her. Surprisingly compelling, this film goes deep into the world of contemporary art, its market rules in Chelsea, seeks to reveal the divide between art and commerce, genuine passion and prefab enthusiasm. “(Untitled)” is an ironic film of how artists handle the unpredictable tastes of the crowds and try to balance playing to their audience while staying true to their artistic passions.

2009 – Grand Jury Prize and the Cinema Choice Award at the Mannheim Film Festival, Germany. 2009 – Best American Film at the Tallinn Black Nights Film Festival, Estonia. About the director: A writer, composer and director, Jonathan Parker debuted in 2001 with the film “Bartleby”, which was nominated for the Grand Prize at the Deauville Film Festival (France) and was selected to be the opening night film of the prestigious “New Directors / New Films” series. Experiences of being a musician and also a collector of abstract expressionism works of the San Francisco school connect in the newest director’s work “(Untitled)” is a film about and for those who feel not properly evaluated as “without a title”. 101


Dviese ant bangos

Two in the Wave

Dokumentika / Documentary 91 min.

Režisierius / Director: Emmanuel Laurent Scenarijaus autorius / Screen writer: Antoine De Baecque Operatoriai / Cinematographers: Etienne de Grammont, Nick de Pencier Montažo režisierė / Editor: Marie-France Cuenot Filme pasirodo / Cast: François Truffaut, Jean-Luc Godard, Anouk Aimée, Jean-Pierre Aumont, Charles Aznavour, Jean-Paul Belmondo, Jacqueline Bisset, Jean-Claude Braily, Claude Chabrol, Jean Cocteau, Yves Montand Gamybos kompanija / Production company: Film à Trois Platintojas pasaulyje / World sales: Wide Management Visos Mūzos / All The Muses

Platintojas / Distributor: Meed Films

102

„Deux de la Vague“ Prancūzija / France 2009

Dokumentinis filmas „Dviese ant bangos“ – tai pasakojimas apie dviejų režisierių draugystę. 1930 m. gimsta Jeanas-Lucas Godard’as, 1932 m. – François Truffaut, o po daugiau nei 20 metų juos suvienija meilė kinui. Abu rašo straipsnius į tuos pačius žurnalus „Cahiers du Cinéma“ ir „Arts“. Kai jaunesnysis tampa kino režisieriumi ir jo pirmasis filmas „Keturi šimtai smūgių“ 1959 m. triumfuoja Kanuose, jis padeda vyresniajam draugui imtis režisūros. F. Truffaut pasiūlo J. L. Godard‘ui scenarijų, kurio pavadinimą šiandien žino visi kino mylėtojai – „Iki paskutinio atodūsio“. Du ištikimi draugai toliau kartu dirba ir palaiko vienas kitą iki 7-ojo dešimtmečio pabaigos. 1968 metais juos išskiria istorija ir politika – J. L. Godard‘as pasineria į radikalią politiką, o F. Truffaut toliau tęsia savo karjerą. Tarp dviejų kino grandų kaip vaikas blaškosi aktorius Jeanas-Pierre'as Léaud... Šių žmonių draugystė ir jų išsiskyrimas įkūnija prancūzų kino istoriją. Apie režisierių: Rašytojas ir kino režisierius Emmanuelis Laurent’as kino meno mokėsi savarankiškai – sėdėdamas pirmoje filmotekos „Cinémathèque“ eilėje. 1984 m. įkūrė nepriklausomą filmų gamybos kompaniją „Films à Trois“, jai vadovauja kartu su Martínu de la Fouchardière’u. Kartu su Sally Blake yra sukūręs filmus „Ieškant Vienaragio“ (2009) ir „Paskutinė Leonardo kelionė“ (2010). Parašė ir režisavo „Valkatą“ pagal Guy de Maupassant’ą, trijų dalių muzikinę komediją „Pilvo opera“ ir daugiau nei 20 pilnametražių ir trumpametražių dokumentinių filmų, tarp kurių „Šiaurės Čadas“ (su Lioneliu Cousinu), „Vienas milijonas paukščių prie Sacharos vartų“, „Gustave’o Caillebotte portretas“, „Ernsto Mayro evoliucija“, „Kennewicko žmogus“. Šiuo metu kuria filmą „Madmuazelė V. Dienoraštis apie neatidžią mergaitę“, kuris grindžiamas jo pirmuoju parašytu romanu.


About the director: “Two in the Wave” is the story of a friendship. Jean-Luc Godard was born in 1930; François Truffaut two years later. A love of movies brings them together. They write in the same magazines, “Cahiers du Cinema” and “Arts”. When the younger of the two becomes a filmmaker with “The 400 Blows”, which triumphs in Cannes in 1959, he helps his older friend shift to directing, offering him a screenplay which already has a title “Breathless” (A bout de souffle). Through the 1960s, the two loyally support each other. History and politics separate them in 1968, when Godard plunges into radical politics but Truffaut continues his career as before. Between the two of them, the actor Jean-Pierre Léaud is torn like a child caught between two separated and warring parents. Their friendship and their break-up embody the story of French cinema.

Writer and filmmaker, Emmanuel Laurent taught himself filmmaking by sitting in the front row of the “Cinémathèque”, and by editing. In 1984, he founded the independent production company “Films à Trois” which he directs with Martin de la Fouchardière. He directed “The Quest for the Unicorn” (2009) and “Leonardo’s Last Journey” (2010) with Sally Blake. He has written and directed “The Tramp” (buy Guy de Maupassant), a three-part musical comedy “The Belly’s Opera”, and more than twenty feature-length and short documentaries, including “North Chad” (with Lionel Cousin), “One Million Birds at Sahara’s Gate”, “Portrait of Gustave Caillebotte”, “The Evolution of Ernst Mayr”, “The Kennewick Man”. He is now working on “Mademoiselle V. Diary of a Heedless Girl”, which is based on his first novel. 103


Išėjimas per suvenyrų krautuvę Dokumentika / Documentary 86 min.

Režisierius / Director: Banksy Operatorius / Cinematographer: Jerry Henry, Todd Mazer Montažo režisieriai / Editors: Tom Fulford, Chris King Kompozitoriai / Composers: Geoff Barrow, Roni Size Filme pasirodo / Cast: Banksy, Shepard Fairey, Thierry Guetta, Rhys Ifans, Space Invader Gamybos kompanija / Production company: Paranoid Pictures

Visos Mūzos / All The Muses

Platintojas pasaulyje / World sales: Film Depot

104

Exit Through the Gift Shop JAV, Jungtinė Karalystė / USA, United Kingdom 2010

Banksy – visame pasaulyje žinomas grafičių kūrėjas, kurio kūrinių galima aptikti tiek ant uragano nusiaubto Naujojo Orleano pastatų sienų, tiek ant Palestinos Vakarų Kranto užtvarų, o jo sukurti besibučiuojančių policininkų ir gėles mėtančių riaušininkų atvaizdai jau yra tapę ikonomis. Saugodamas savo anonimiškumą, kad išvengtų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jis iki šiol atsisakydavo bet kokių bandymų jį nufilmuoti. „Išėjimas pro suvenyrų krautuvę” – pirmasis paties Banksy’o filmas. Tai tikra istorija apie ekscentrišką dokumentinio kino kūrėją Thierry Guettą, kuris keliaudamas po pasaulį filmuoja grafičių piešėjus ir jų kūrinius. Galiausiai jis pabando surasti Banksy, su juo susidraugauti ir jį nufilmuoti, tik reikalai pakrypsta netikėta linkme. Paslaptingasis gatvės menininkas perima kamerą į savo rankas ir tampa režisieriumi, o režisierius T. Guetta – grafičių kūrėju ir filmavimo objektu... Kaip sako pats Banksy, tai iš esmės istorija apie tai, kaip vienas žmogus susiruošia nufilmuoti tai, kas negali būti nufilmuota, ir kaip jam nepasiseka. Filme, peržengiančiame įprastos dokumentikos ribas, parodoma išskirtinė vaizdo medžiaga apie Banksy’o, Shepard Fairey’o, Space Invader’io ir kitų gatvės meno kūrėjų darbo procesą, kūrinius, interviu su jais, atverianti jaudinantį ir rizikingą gatvės meno pasaulį. Apie režisierių: Banksy – britų grafičių kūrėjo, politinio aktyvisto ir tapytojo, kurio asmens tapatybė neatskleista, slapyvardis. Manoma, kad Banksy gimė 1974-aisiais Anglijos mieste Bristolyje. Kurti grafičius jis ir pradėjo Bristolyje, kur 1992–1994 buvo piešėjų komandos „DryBreadZ“ narys. Jis piešia ir trafaretais kuria grafičius, skulptūras, kitus meno objektus. Jo satyriški darbai, atspindintys politines ir socialines problemas, aptinkami viso pasaulio miestų gatvėse, ant sienų ir tiltų. Vieni jo kūrinius laiko vandalizmo apraiškomis ir uždažo, kiti – perka aukcionuose. Šiaip ar taip, Banksy yra žymiausias pasaulyje gatvės menininkas. 2001–2005 m. jis pats išleido keletą knygų su savo kūrinių, kurių daugelis jau sunaikinti, nuotraukomis ir savo rašytais tekstais. Dokumentinis filmas „Išėjimas per suvenyrų krautuvę“ (Exit Through the Gift Shop) – jo režisūrinis debiutas ir kartu pirmasis pasirodymas ekrane.


Banksy is a graffiti artist with a global reputation whose work can be seen on walls from post-hurricane New Orleans to the separation barrier on the Palestinian West Bank, and his black-and-white images of kissing policemen and rioters throwing flowers are now popular icons. Fiercely guarding his anonymity to avoid prosecution, Banksy has so far resisted all attempts to be captured on film. “Exit Through the Gift Shop” is the first film directed by the street artist himself. It tells the incredible true story of how an eccentric documentary maker Thierry Guetta travelled the world documenting graffiti artists and their work. Finally, he attempted to locate, befriend, and film Banksy, but things take a sudden turn: the mysterious street artist takes the camera and becomes the director, and the former director transforms into an artist - and the subject of the film... As Banksy describes it, “It’s basically the story of how one man set out to film the un-filmable. And failed.” The film crosses the boundaries of usual documentary. It contains exclusive footage of Banksy, Shepard Fairey, Space Invader and many of the world’s most infamous graffiti artists at work, on walls and in interview and reveals the thrilling and adventurous world of street art.

About the director: Banksy is the pseudonym of a British graffiti artist, political activist and painter, whose identity is unconfirmed. Supposedly, he was born in 1974 in Bristol, England. Banksy began his career as a graffiti artist in Bristol where he was a member of DryBreadZ Crew from 1992 to 1994. He creates free-hand and stencil graffiti, sculptures and other artistic objects. His satirical works reflecting political and social issues have been featured on the streets, walls and bridges of cities throughout the world as well as in museums. Some treat his controversial works as vandalism and paint them over, while others buy his artworks in auctions. One way or another, he is still the most famous street artist in the world. In 2001–2005, Banksy has self-published several books containing photographs of his works, many of them now destroyed, complemented by his own writings. The documentary film “Exit Through the Gift Shop” is his directorial debut and his first appearance on screen.

105


Jeanas-Michelis Basquiat: šviesus vaikas

Jean-Michel Basquiat: The Radiant Child

Dokumentika / Documentary 88 min.

Režisierė / Director: Tamra Davis Operatoriai / Cinematographers: Tamra Davis, Harry Geller, David Koh Montažo režisierius / Editor: Alexis Manya Spraic Muzika / Music: J. Ralph, Mike D. Gamybos kompanija / Production company: Pretty Pictures Platintojas pasaulyje / World sales: Fortissimo Films

Visos Mūzos / All The Muses

Platintojas / Distributor: LeopART

106

JAV / USA 2010

Dokumentinis filmas „Jeanas-Michelis Basquiat: šviesus vaikas” – duoklė vienam žymiausių Amerikos dailininkų. Jis pagarsėjo grafičių kūriniais, dengusiais Niujorko sienas praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje. 1981-aisiais jis pirmąkart pabandė tapyti ant drobės ir jau po poros metų tapo dailininku, kurio šlovė prilygo roko žvaigždei. Nepaisant nuolatinių rasistinių išpuolių, juodaodis menininkas sulaukė kritikų pripažinimo ir finansinės sėkmės. Pasiekęs karjeros viršūnę, jis tebuvo 25 metų. Basquiat mirė nuo narkotikų perdozavimo 1988-aisiais, sulaukęs 27 metų. Jautriai ir psichologiškai tiksliai režisierė ir menininko bičiulė Tamra Davis atskleidžia šio charizmatiško jaunuolio, nepaprastai talentingo dailininko gyvenimo paslaptis. Paremtas unikaliu interviu, nufilmuotu T. Davis prieš daugiau kaip du dešimtmečius, šis filmas pasakoja apie žaibišką jauno menininko, kurio drobės dabar kainuoja milijonus dolerių, pakilimą ir nuopuolį. Be archyvinės medžiagos, filme daug interviu su Amerikos meno įžymybėmis, tarp jų – dailininku ir režisieriumi Julianu Schnabeliu, galerininku Larry‘iu Gagosianu ir daugybe kitų. Apie režisierę: Tamra Davis (gimė 1962 m.) – amerikiečių kino, televizijos bei muzikinių klipų režisierė ir operatorė. Ji išgarsėjo sukūrusi tokias komedijas kaip „CB4” (1993), „Bilis Medisonas” (Billy Madison 1995) ir „Kryžkelės” (Crossroads 2002), televizijos serialus „Mano vardas Erlas” (My Name Is Earl) ir „Grei anatomija” (Grey’s Anatomy) bei muzikinius vaizdo klipus grupėms „Depeche Mode”, „Sonic Youth”, „Beastie Boys” ir kt. 2006-aisiais pasirodė pirmasis jos trumpo metražo dokumentinis filmas „Pokalbis su Basquiat” (A Conversation with Basquiat), kuriame menininkas ir režisierės draugas Jeanas-Michelis Basquiat įamžintas prieš pat mirtį. Po ketverių metų šis trumpas filmas išaugo į pilno metražo dokumentinę juostą „Jeanas-Michelis Basquiat: šviesus vaikas” ( Jean-Michel Basquiat: The Radiant Child). Filmas sulaukė kritikų ir žiūrovų pripažinimo visame pasaulyje bei buvo nominuotas didžiajam žiuri prizui 2010-ųjų „Sundance” kino festivalyje, dokumentikos kategorijoje.


Documentary film “Jean-Michel Basquiat: The Radiant Child” is a tribute to one of the most famous American artists. He became notorious for his graffiti work, which covered the walls of New York City in the 1970s. In 1981, he put paint on canvas for the first time, and by 1983 he was an artist with “rock star status.” He achieved critical and commercial success, though as a black artist, he was constantly confronted by racism. The artist was 25 years old at the height of his career, but his heroin addiction worsened, and he died of an overdose in 1988 at the age of 27. With compassion and psychological insight, director and painter’s friend Tamra Davis details the mysteries that surround this charismatic young man, an artist of enormous talent. Centred on a rare interview that Tamra Davis shot with Basquiat over twenty years ago, this definitive documentary chronicles the meteoric rise and fall of the young artist whose canvases sell for more than a million dollars today. The film features unseen archival footage and interviews with American art celebrities, including the painter Julian Schnabel and art dealer Larry Gagosian, among many others.

About the director: Tamra Davis (born 1962) is an American film, television and music video director and cinematographer. She is known for directing comedies, among them “CB4” (1993), “Billy Madison” (1995) and “Crossroads” (2002), television shows such as “My Name Is Earl” and “Grey’s Anatomy”, music videos for “Depeche Mode”, “Sonic Youth”, “Beastie Boys” and others. In 2006 she released her first short documentary “A Conversation with Basquiat” featuring the artist, her close friend Jean-Michel Basquiat, filmed near the end of his life. Four years later this short film developed into the full-length documentary “Jean-Michel Basquiat: The Radiant Child”. The film gained both critics’ and viewers’ acclaim worldwide and was nominated for the Grand Jury Prize of the 2010 Sundance Film Festival in the documentary category.

107


Through the Eyes of Ouka Leele

Ouka Leele akimis Dokumentika / Documentary 117 min.

Režisierius / Director: Rafael Gordon Scenarijaus autorius / Screen writer: Rafael Gordon Operatorius / Cinematographer: Julio Madurga Montažo režisierius / Editor: Íñigo Madurga Kompozitoriai / Composers: Eva Gancedo, Jorge Magaz Gamybos kompanija / Production company: Rafael Gordon Producciones Platintojas pasaulyje / World sales: The Yellow Affair

„La Mirada de Ouka Leele“ Ispanija / Spain 2009

„Ouka Leele akimis“ – daugiau nei 5 metus filmuotas dokumentinis filmas apie garsią Ispanijos dailininkę ir fotografę Ouka Leele. Filme stebime, kaip ji tapo 240 kvadratinių metrų freską ant akmens luito Ceutí Murcios mieste ir kartu pasakoja apie savo gyvenimą. Filmas jungia kūrėjos vaikystės prisiminimus, archyvinę namų videomedžiagą iš šeimos gyvenimo, pasakojimus apie įkvėpimą, ateities planus ir dalyvavimą „La Movidoje“ – kontrkultūriniame judėjime, gyvavusiame Madride po Francisco Franco mirties 1975 m. Režisierius Rafaelis Gordonas atidžiai fiksuoja Ouka Leele dirbančią, žaidžiančią, kalbančią apie tai, ką reiškia būtų menininke, kurios darbai nuolatos atidžiai stebimi meno kritikų ir publikos. Šis filmas – tai Ouka Leele, savo kūriniuose siekiančios užfiksuoti amžinybę, mistiką ir viešąjį diskursą, kūrybos liudijimas. Filmas buvo nominuotas „Goyos“ apdovanojimui geriausio ispaniško dokumentinio filmo kategorijoje. Apdovanojimai: 2010 m. – Ispanijos kino kritikų ir scenaristų draugijos (CEC) apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą. Apie režisierių:

Visos Mūzos / All The Muses

Kino ir teatro režisierius Rafaelis Gordonas gimė 1946 m. Madride, Ispanijoje. Čia mokėsi Karališkoje dramos mokykloje (RESAD). Kaip aktorius debiutavo Alfredo Mañaso režisuotoje Federico Garcios Lorcos kūrinio „Nuostabi batsiuvio žmona“ (La Zapatera Prodigiosa) inscenizacijoje. 1968 m. įkūrė savo prodiuserinę kompaniją ir jau beveik keturis dešimtmečius prodiusuoja, rašo, režisuoja trumpametražius ir ilgametražius filmus. Be kita ko, keletą metų R. Gordonas yra dirbęs gidu bei yra kviečiamas dalyvauti įvairiuose kursuose apie ispanų kiną. Prieš pirmąjį ilgametražį filmą „Konstitucijos laikai“ (Tiempos de Constitución, 1979), dalyvavusį konkursinėje San Sebastiano kino festivalio programoje, režisavo daugiau nei 15 trumpų filmų. 2000-aisiais pasirodęs filmas „Karalienė Izabelė“ (La Reina Isabel en Persona) pelnė 4 tarptautinius apdovanojimus, tarp jų – specialų žiuri prizą Tulūzos festivalyje Prancūzijoje bei Ispanijos kino kritikų ir scenaristų draugijos CEC apdovanojimą už geriausią muzikinį garso takelį. Jo priešpaskutinis filmas „Teresa, Teresa“ (2003) apkeliavo ne vieną tarptautinį kino festivalį, laimėjo daugiau nei 5 apdovanojimus.

108


“Through the Eyes of Ouka Leele” is a documentary about the famous Spanish artist and photographer Ouka Leele, created through a period of over 5 years. The film shows the artist painting a 240-square-metre fresco on a rock in Ceutí, Spain, and talking about her life. The films combines her childhood memories, family video archive material, stories about her inspiration, future plans and participation in “La Movida” – the countercultural movement that was active in Madrid after the death of Francisco Franco in 1975. The filmmaker Rafael Gordon closely records Ouka Leele working, playing and speaking about what it’s like to be an artist constantly watched by art critics and the public. The film is a testimony to Ouka Leele’s creative work attempting to record eternity, mysticism and public discourse. The film was nominated for a Goya Award for the Best Spanish Documentary. Awards: 2010 – Best Documentary Award in the Cinema Writers Circle Awards, Spain.

About the director: Film and theatre director Rafael Gordon was born in Madrid, Spain, in 1946. There he studied at the Royal Drama School (RESAD). As an actor he debuted in Alfred Mañas’ pageant of Federico Garcia Lorca’s “The Shoemaker’s Prodigious Wife” (La Zapatera Prodigiosa). In 1968, he founded Rafael Gordon’s production company and has been producing, writing and directing short and full feature films for the last four decades. Gordon has also worked as a tour guide and has been invited to various courses on Spanish cinema. Gordon directed over 15 short films before shooting his first full-length feature “Times of Constitution” (Tiempos de Constitución, 1979), which participated in the competition programme of the San Sebastian Film Festival. “Queen Isabel in Person” (La Reina Isabel en Persona), released in 2000, won four international awards including the Special Jury Prize at the Toulouse Cinespaña Festival in France and The Best Original Score Award of the Cinema Writers Circle, Spain. His next-to-last film “Teresa Teresa” (2003) visited many international film festivals and won over 5 awards.

109


Sąvartynas

Waste Land

Dokumentika / Documentary 95 min.

Režisierė / Director: Lucy Walker Scenarijaus autorė / Screen writer: Lucy Walker Operatorius / Cinematographer: Dudu Miranda Montažo režisieriai / Editors: Pedro Kos, Karen Harley Kompozitorius / Composer: Moby Filme pasirodo / Cast: Vik Muniz, Tião Carlos dos Santos, Isis Rodrigues Garros, Zumbi Carlos da Silva Baia Lopes, Magna de França Santos, Irmã Laurentina da Silva, Suelem Pereira Dias Gamybos kompanijos / Production companies: Almega Projects, O2 Filmes

Visos Mūzos / All The Muses

Platintojas pasaulyje / World sales: E1 Entertainment

110

Brazilija, Jungtinė Karalystė / Brasil, United Kingdom 2010

Režisierės Lucy Walker dokumentinisė juosta pasakoja apie įžymų Brazilijos menininką Viką Munizą ir jo kelionę nuo Žardin Gramašo, Rio de Žaneiro apylinkėse įsikūrusio didžiausio pasaulyje sąvartyno, iki elitinių šiuolaikinio meno institucijų. Su įvairiomis raiškos priemonėmis eksperimentuojantis V. Munizas kuria paveikslus iš maisto ir atliekų. Atvykęs į sąvartyną vykdyti meninio-socialinio projekto, bendrauja su šiukšlių rinkėjais ir rūšiuotojais – W. Shakespeare’o dramų vertais personažais, kurie, cituodami N. Machiavellį, dirba ir gyvena tarp šiukšlių. Vadovaujami V. Munizo, šie žmonės iš atliekų kuria jų orumą ir neviltį atskleidžiančius autoportretus. Tai įkvepiantis, emocionalus pasakojimas apie žmogaus dvasios grožį ir meno galią keisti pasaulį. Sąvartyno kasdienybės vaizdams poetikos suteikia jausmingas filmo garso takelis, kurio autorius – elektroninės muzikos kūrėjas Moby. Apdovanojimai: 2010 m. – Berlyno tarptautinio kino festivalio (Vokietija) programos „Panorama“ „Amnesty International“ prizas ir publikos simpatijų apdovanojimas. 2010 m. – kino festivalio „Sundance“ (JAV) publikos simpatijų prizas. Apie režisierių: Lucy Walker gimė Londone, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Oksforde, vėliau – kinematografiją Niujorke. Režisierės karjerą pradėjo nuo trumpametražių filmų ir muzikinių klipų, kūrė televizijos serialus vaikams. Pirmasis jos pilno metražo dokumentinis filmas „Velnio žaidimų aikštelė” (Devil's Playground, 2002) – apie amišų religinės bendruomenės paauglius – Karlovy Varų tarptautiniame kino festivalyje laimėjo specialųjį prizą dokumentikos kategorijoje. Antroji dokumentinė juosta „Aklumas” (Blindsight 2006), pasakojanti apie į Himalajus kopiančius aklus Tibeto vaikus, apdovanota Berlinalės „Panoramos“ publikos simpatijų prizu. Naujausias šios režisierės darbas „Atvirkštinis skaičiavimas“ (Countdown to Zero) pasirodė vos šią vasarą. Aktualūs ir jautrūs L. Walker filmai sulaukia žiūrovų pripažinimo visame pasaulyje.


Lucy Walker’s documentary is a story about the famous Brazilian contemporary artist Vik Muniz and his journey from Jardim Gramacho, the world’s largest landfill on the outskirts of Rio de Janeiro, to the heights of international art stardom. Muniz, who is known for his experiments with media and pictures made from food and waste, comes to the landfill to implement his artistic and social project. He collaborates with the pickers of recyclable materials, true Shakespearean characters who live and work in the garbage quoting Machiavelli. Guided by Muniz, they create their self-portraits from the rubbish, revealing both the dignity and despair of the pickers. “Waste Land” is an uplifting and emotional film about the beauty of the human spirit and the transformative power of art. The soulful soundtrack by Moby adds a poetic touch to the scenes of the landfill life. Awards:

About the director: Lucy Walker was born in London. She studied English language and literature in Oxford, then cinematography in New York. Her career as a director started with short films, music videos and children’s television series. Her first feature-length documentary on Amish teenagers “Devil’s Playground” (2002) won the special award in Best Documentary category of Karlovy Vary International Film Festival. The second documentary film “Blindsight” (2006), a story about blind Tibetan children climbing the Himalayas, won the Panorama Audience Award at the Berlinale. Her latest film “Countdown to Zero” was released this summer. Walker’s films deal with topical issues and due to the sensitive representation, they gain the viewers’ acclaim all over the world.

2010 – Amnesty International Film Prize and Panorama Audience Award at the Berlin International Film Festival, Germany. 2010 m. – Audience Award at Sundance Film Festival, USA. 111


Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys Dokumentika / Documentary 51 min.

Režisierius / Director: Guillaume Coudray Scenarijaus autorius / Screen writer: Guillaume Coudray Operatorius / Cinematographer: Audrius Kemežys Montažo režisierė / Editor: Julie Duclaux Kompozitorius / Composer: Alexander Zekke Gamybos kompanija / Production company: Era Film, Leitmotiv Production

Visos Mūzos / All The Muses

Platintojas pasaulyje / World sales: Era Film

112

ÐarÛnas Bartas: An Army of One Lietuva, Prancūzija / Lithuania, France 2010

Dokumentinis Guillaume‘o Coudray filmas – tai subjektyvus žymaus lietuvių kino kūrėjo portretas. Pirmąkart G. Coudray sutiko Šarūną Bartą prieš dešimtmetį, kai jis, tuomet dar jaunas prancūzų kino prodiuseris, atvyko į Vilnių dirbti su Š. Bartu filmuojant „Laisvę“. Susižavėjęs jo kūryba, G. Coudray seniai svajojo atrasti lietuvių režisieriaus ir jo filmų išskirtinumo paslaptį. „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys“ suteikia šansą iš arčiau susipažinti su žinomu kino kūrėju ir jo kūrybos procesu; Š. Bartas pasakoja apie filmus, kūrybines intencijas, prisimena savo pirmuosius žingsnius kine, visa tai papildoma asmenine G. Coudray nuomone apie režisierių bei nematytais archyviniais kadrais iš filmavimo aikštelių. Apie režisierių: Guillaume’as Coudray – prancūzų kino prodiuseris, scenarijų autorius ir režisierius, studijavo politikos mokslus Paryžiuje, kurį laiką dirbo jaunesniuoju politinės sociologijos tyrėju. Yra prodiusavęs keletą dokumentinių filmų, parašė scenarijų Guy Girard’o dokumentiniam filmui „Septynioliktojo laiptelio byla“ (L’affaire du 17ème barreau, 2008). Kartu su režisieriumi ir prodiuseriu Jérôme’u Amimer vadovauja Limože (Prancūzija) įkurtai filmų gamybos kompanijai „Leitmotiv Production“. Filmas „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys“ – režisūrinis G. Coudray debiutas, 2010-aisiais nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui už geriausią dokumentinį filmą.


The documentary film “Šarūnas Bartas: An Army of One” by Guillaume Coudray is a subjective portrait of the famous Lithuanian filmmaker. Coudray first met Bartas ten years ago, when he, then a young French producer, came to Vilnius to work on Bartas’ film “Freedom” (Laisvė, 2000). Fascinated by the director’s cinematographic work, he wanted to discover what made him and his films so exceptional. The film combines interviews of Bartas, talking about his films, his creative intentions, reminiscing about the beginning of his career as a filmmaker, and Coudray’s personal opinion on the director. Including archival footage from shooting sets, the film offers a rare opportunity to know more about the creative process and personality of the acclaimed filmmaker.

About the director: Guillaume Coudray is a French producer, scriptwriter and director. He studied political science in Paris and worked as a junior researcher in political sociology. He has produced several documentaries and co-written a script for the documentary film “L’affaire du 17ème barreau” (2008) by Guy Girard. Guillaume Coudray runs a film production company “Leitmotiv Production” in Limoges, France, together with director and producer Jérôme Amimer. The film “Šarūnas Bartas: An Army of One” is Coudray’s directorial debut. The film was nominated for the Silver Crane award in the Best Documentary category. 113


Šokančios svajonės

Dancing Dreams

Dokumentika / Documentary 89 min.

Režisieriai / Directors: Anne Linsel, Rainer Hoffmann Scenarijaus autorė / Screen writer: Anne Linsel Operatorius / Cinematographer: Rainer Hoffmann Montažo režisierius / Editor: Mike Schlömer Muzika / Music: Uwe Dresch, Thomas Keller, Tobias Linsel, Paul Oberle, Tim Dohnke Gamybos kompanija / Production company: Tag/Traum

Visos Mūzos / All The Muses

Platintojas pasaulyje / World sales: Films Boutique

114

„Tanzträume“ Vokietija / Germany 2010

Šiuo filmu Kauno kino festivalis nori pagerbti garsios vokiečių šokėjos ir choreografės Pinos Bausch (1940–2009) atminimą. Pirmajame bendrame režisierių Anne’s Linsel bei Rainerio Hoffmanno filme „Šokančios svajonės“ parodoma ne tik revoliucinga P. Bausch kūryba – jame skleidžiasi pirmieji bandymai paversti spektaklio idėjas judesiu, šokiu bei atrasti individualią kūno raišką. 2008-aisiais Pina Bausch atrinko 40 paauglių savo šokio spektakliui „Kontakthof “. Tai spektaklis apie žmonių tarpusavio ryšius, vyrų ir moterų santykius, meilės ir švelnumo paieškas, apie jas lydintį nerimą, ilgesį ir abejones. Vadovaujami Pinos Bausch trupės šokėjų Jo-Ann Endicott ir Bénédicte Billet, prižiūrimi pačios Pinos, niekad nešokę paaugliai šį spektaklį repetavo beveik metus. Filme fiksuojama kaip per šokį atsiskleidžia jaunuolių troškimai, baimės, gyvenimo filosofija ir patirtis. Apie režisierius: Anne Linsel – vokiečių žurnalistė, rašytoja, radijo ir televizijos laidų kūrėja. Gimė Vupertalyje, Vokietijoje, studijavo dailę, dailės istoriją, vokiečių kalbą ir literatūrą. Kaip režisierė debiutavo sukūrusi televizinės dokumentikos ciklą apie menininkus. A. Linsel dokumentinis filmas „Pina Bausch” (2006) apdovanotas „Dance Camera West” šokio filmų festivalyje Los Andžele. Raineris Hoffmanas gimė Hamburge, 1982–1987 metais mokėsi Vokietijos kino ir televizijos akademijoje Berlyne. Nuo 1984-ųjų dirba dokumentinio kino režisieriumi ir operatoriumi. „Šokančios svajonės” – pirmasis bendras režisierių darbas, įprasminantis paskutinius Pinos Bausch gyvenimo metus.


Kaunas Film Festival dedicates this film to the memory of the recognised German dancer and choreographer Pina Bausch. In 2008, Pina Bausch (1940–2009) selected 40 teenagers to be part of her dance performance “Kontakthof ”. It deals with forms of human contact, the encounters between the sexes, and the search for love and tenderness with all the attendant anxieties, yearnings and doubts. Young non-dancers rehearsed for almost a year under the direction of Bausch's dancers Jo-Ann Endicott and Bénédicte Billet, and under the intense supervision of Pina Bausch herself. The documentary film “Dancing Dreams” by Anne Linsel and Rainer Hoffman is not only a testimony to Pina’s revolutionary work. We also watch the teenagers making their first, still clumsy, attempts to transform the subjects of the dance performance into motion and choreography and to develop their own, individual body expression. Through the dance we gain wonderful insight into the dreams, desires, fears, life-philosophies and experiences of the teenagers.

About the directors: Anne Linsel is a German journalist and writer, who also works for radio and television. She was born in Wuppertal, Germany, and studied arts, art history, German language and literature. Linsel’s directorial debut was the cycle of TV documentaries on artists, and her documentary film “Pina Bausch” (2006) was awarded at the “Dance Camera West” Dance Film Festival in Los Angeles. Rainer Hoffman was born in Hamburg and studied at the German Film and Television Academy in Berlin (1982–1987). He has been working as a director and cinematographer for documentary films since 1984. "Dancing Dreams” is their creative collaboration, preserving the last years of Pina Bausch’s life.

115


Bélos Tarro filmų retrospektyva Audrius Stonys

Bélos Tarro filmų retrospektyva / BÉLA TARR FILM RETROSPECTIVE

Jei kas šių metų pabaigoje paklaus, kokie buvo pagrindiniai metų įvykiai, neabejodamas pasakysiu – mūsų krepšinio komandos Stambule iškovoti bronzos medaliai bei Bélos Tarro vizitas ir retrospektyva Tarptautiniame Kauno kino festivalyje. Pasaulinio garso kino teoretikė Susan Sontag yra pasakiusi, kad norėtų Bélos Tarro filmą „Šėtono tango“ žiūrėti bent kartą per metus. Bet net jei ne kartą per metus, tai bent kartą gyvenime būtina pamatyti šito išskirtinio autoriaus filmus, supurčiusius XXI amžiaus kinematografo pamatus. Béla Tarras yra sukūręs savo kinematografinį pasaulį, kuriame nėra jokių kompromisų. Ten, kur paklusdama rinkos, žiūrovo ar kino konvencijų diktatui net principingiausio režisieriaus ranka neatsilaikytų ir nukirptų lyg ir per ilgai besitęsiantį kadrą, Béla Tarras tik pradeda savo kelionę. Jo dešimtimis minučių trunkantys planai įtraukia ir pakeri metafiziniu mirštančio pasaulio grožiu. Savo vizualumu Bélos Tarro filmai siekia Andrejaus Tarkovskio kinematografo aukštumas. Kažkas yra pasakęs, kad Béla Tarras – tai Tarkovskis be Dievo. Turbūt tame esama tiesos, bet juk spengianti metafizinė tuštuma ir yra ta erdvė, kurioje gimsta skausmingas Dievo ilgesys. Savo „Verkmeisterio harmonijų“ pradžioje Béla Tarras kaimo aludėje vietinio keistuolio rankomis kuria kosminę harmoniją. Apkaušę, sugrubę kaimiečiai tampa Mėnuliu, Žeme, Marsu ir sukasi savo orbitomis aplink vieną iš sugėrovų, kelioms minutėms tapusį Saule. Vėliau mūsų akyse ta trapi harmonija ima byrėti ir atsiveria vis gilesnė chaoso bei tamsos bedugnė. Kas yra patyręs kritimą į tamsą, kelių sekundžių nesvarumo būklę, jausmą, kai nežinomybės siaubas susipina su svaiginančiu laisvės pojūčiu, tą jausmą turėtų atpažinti žiūrėdamas Bélos Tarro filmus.

116

BÉLA TARR FILM RETROSPECTIVE 2010 m. rugsėjo 13 d. / 13 September 2010

If anyone asks me at the end of the year to name two major events of 2010 in Lithuania, I will certainly mention the bronze medals won by our national basketball team in the FIBA World Championship in Istanbul, and the retrospective of Béla Tarr’s films at the Kaunas International Film Festival with the participation of the filmmaker in person. The world-famous film theorist Susan Sontag once said that she would like to watch Béla Tarr’s “Satantango” at least once a year. If not once a year, one must certainly at least once in a lifetime see this exceptional filmmaker’s films: they have rocked the foundations of 21st century cinematography. Béla Tarr has built his own uncompromising world of cinema. At the point where the hand of the most principled filmmaker succumbs to the dictate of the market, the viewer or film conventions and cuts the seemingly lengthy shot, Béla Tarr merely takes off. His 10 minute takes compel and entrance us with their metaphysical beauty of a decaying world. The visuality of Béla Tarr’s films reaches the heights of Andrei Tarkovsky’s cinematography. Someone has said that Béla Tarr is Tarkovsky without God. There must be a degree of truth in these words, but the ringing metaphysical void is the space where the painful longing for God is born. At the beginning of his “Werckmeister Harmonies” Béla Tarr uses the hands of a local weirdo to create cosmic harmony in a village pub. Tipsy, numb villagers become the Moon, the Earth and Mars, and begin orbiting one of their fellow drinkers who becomes the Sun for a few minutes. Then this fragile harmony begins to collapse before our eyes, turning into an increasingly deep abyss of chaos and darkness. If you have ever experienced a fall in the darkness, the state of weightlessness for at least a few seconds, a feeling when the horror of the unknown combines with the heady sense of freedom, you will recognise the feeling in Béla Tarr’s films.


Šeimos lizdelis

Family Nest

Drama / Drama 108 min.

Režisierius / Director: Béla Tarr Scenarijaus autorius / Screen writer: Béla Tarr Operatorius / Cinematographer: Ferenc Pap Montažo režisierė / Editor: Anna Kornis

„Családi tűzfészek“ Vengrija / Hungary 1979

Jauna šeima priversta gyventi su vyriškio tėvais nedideliame bute, kur bet koks menkniekis baigiasi kandžiais kivirčais. Šeima desperatiškai bando rasti būdą, kaip pabėgti iš kalėjimu tapusio būsto. Vieša paslaptis, jog esama daug neapgyvendintų butų, kurie dėl biurokratinių priežasčių visai nenaudojami, tačiau valdžios pareigūnai nepalenkiami – artimiausiu metu nėra jokių galimybių gauti laisvą butą. Po truputį situacija mažyčiame būste tampa nebepakeliama... Kruopštus kameros darbas ir dokumentinė filmo maniera tiksliai perteikia niūrią 1970-ųjų Vengrijos atmosferą. Šis Bélos Tarro pilnametražis filmas yra kandus kaltinimas komunistų politikai.

Vaidina / Cast: Gábor Kun, Laszlone Horváth, László Horváth

Apdovanojimai:

Gamybos kompanija / Production company: Balázs Béla Stúdió

A young family with a daughter are forced to live with the man’s parents in a small apartment where small incidents often grow into bitter fighting. The young family is desperately trying to find a way to escape from the home that has become a prison. It is no secret that vacant housing is abundant due to the unyielding red tape, but government officials imply very clearly that there is no chance they can get an apartment in the coming year. The situation in the tiny apartment is becoming unbearable… Thorough camera and documentary style recreate precisely the atmosphere of the grim 1970s in Hungary. This full feature by Béla Tarr is a dismal accusation of Communist policy.

Platintojas pasaulyje / World sales: Magyar Filmunió

1979 m. – Manheimo-Heidelbergo tarptautiniame festivalyje (Vokietija) laimėjo pagrindinį prizą.

Apdovanojimai: 1979 – Grand Prize at Mannheim-Heidelberg International Film Festival, Germany. 117


Standartiniai žmonės

The Prefab People „Panelkapcsolat“ Vengrija / Hungary 1982

Režisierius / Director: Béla Tarr Scenarijaus autorius / Screen writer: Béla Tarr

Bélos Tarro filmų retrospektyva / BÉLA TARR FILM RETROSPECTIVE

Operatoriai / Cinematographers: Barna Mihók, Ferenc Pap Montažo režisierė / Editor: Ágnes Hranitzky Vaidina / Cast: Judit Pogány, Róbert Koltai Gamybos kompanijos / Production companies: Társulás Stúdió, Hungarian Television Platintojas pasaulyje / World sales: Mokép-Pannónia

Sutuoktinių porą varginantys finansiniai sunkumai ardo kadaise buvusius harmoningus santykius. Jiedu kovoja, kad išlaikytų viską savose vietose. Filme poros santykiai kuriami spontaniškai: aktoriai reaguoja į veiksmo eigą, o ne į užrašytas scenarijaus eilutes. Niūriai realistiškas filmas atspindi komunistinės epochos darbininkų šeimos skurdą, depresiją ir irimą. Kartu filmo situacija yra universali, galinti įvykti bet kur ir bet kada... Socialinė drama „Standartiniai žmonės” – trečioji režisieriaus Bélos Tarro pilno metražo juosta. Apdovanojimai: 1982 m. – specialus apdovanojimas Lokarno tarptautiniame kino festivalyje (Šveicarija). Suffering from financial difficulties that slowly rip apart their once harmonious relationship, a married couple (Judit Pogány and Róbert Koltai) struggle to keep everything together. The development of their relationship is created and portrayed by the spontaneous reactions of the actors themselves, following the outlines of the story rather than the lines of a scripted scenario. With a stark realism, the film reflects the slow decay of a working-class marriage under the pressure of Communist-era misery and depression. But the situation of the film is universal and it could take place anywhere and at any time... Social drama “The Prefab People” is Béla Tarr’s third full-length feature. Awards: 1982 – Special Mention award at the Locarno International Film Festival, Switzerland.

118


Rudens almanachas

Almanac of Fall

Drama / Drama 120 min.

Režisierius / Director: Béla Tarr Scenarijaus autorius / Screen writer: Béla Tarr Operatoriai / Cinematographers: Buda Gulyás, Sándor Kardos, Ferenc Pap Montažo režisierė / Editor: Ágnes Hranitzky Kompozitorius / Composer: Mihály Vig Vaidina / Cast: Hédi Temessy, Erika Bodnár, Miklós Székely B., Pál Hetényi, János Derzsi Gamybos kompanijos / Production companies: TT Filmmûhely, 13 Productions, Cinema Soleil, Von Vietinghoff Filmproduktion, Black Forest Films Platintojas pasaulyje / World sales: Mokép-Pannónia

„Öszi almanach“ Vengrija / Hungary 1984

Pagyvenusi moteris Hedė (Hédi Temessy) gyvena viename name su savo trisdešimtmečiu sūnumi Janošu (János Derzsi), ją slaugančia Ana (Erika Bodnár), jos meilužiu Miklošu (Miklós Székely B.) ir jo draugu mokytoju Tiboru (Pál Hetényi). Visi šie gyventojai domisi tik dviem dalykais: vieni – Hedės santaupomis, kiti – Anos kūnu. Istorija sukonstruota iš dviejų veikėjų įtemptų dialogų ir susidūrimų. Net meilę ir švelnumą filme skatina godumas ir manipuliacijos. „Rudens almanachas” – pesimistiška drama, išsiskirianti psichologine įtampa, netikėtais kameros rakursais ir spalvomis. Apdovanojimai: 1984 m. – Ernesto Artarios apdovanojimas Lokarno tarptautiniame kino festivalyje (Šveicarija). An old woman, Hédi (Hédi Temessy), lives in a house with her 30-year-old son János (János Derzsi), her nurse Anna (Erika Bodnár) and her lover Miklós (Miklós Székely B.), and Miklós’s teacher friend Tibor (Pál Hetényi). All residents have two interests that stimulate all the events in the house: Hédi’s savings or Anna’s body. The story evolves from intense two-part dialogues and encounters. All actions, even the demonstration of love and tenderness, are driven by the greed for money or other manipulative reasons. “Almanac of Fall” is a pessimistic drama, combining psychological tension and remarkable cinematography, especially the use of colour and unconventional positions of the camera. Awards: 1984 – Ernest Artaria Award at the Locarno International Film Festival, Switzerland. 119


Prakeiksmas

Damnation

Drama / Drama 122 min.

Režisierius / Director: Béla Tarr

Montažo režisierė / Editor: Ágnes Hranitzky

Nespalvotas filmas pasakoja depresija sergančio vyriškio Karero istoriją. Jis myli ištekėjusią vietinio „Titaniko“ baro dainininkę. Ši taip pat myli Karerą, trokšta geresnio gyvenimo ir svajoja tapti įžymi. Vieną dieną „Titaniko“ barmenas pasiūlo Karerui imtis kontrabandos, bet tas perleidžia šį darbą sunkiai besiverčiančiam dainininkės vyrui Sebastianui. Taip varžovas kuriam laikui pašalinamas iš kelio, bet vėliau reikalai pradeda klotis visai nekaip. Išdavystės seka viena po kitos, galiausiai pagrindiniam herojui telieka be vilties ir tikslo klajoti lietaus merkiamomis gatvėmis... Šis filmas buvo pagrindas tolesniam režisieriaus ir scenarijaus autoriaus bendradarbiavimui, kuriant septynių valandų trukmės filmą „Šėtono tango“.

Kompozitorius / Composer: Mihaly Vig

Apdovanojimai:

Scenarijaus autoriai / Screen writers: László Krasznahorkai, Béla Tarr Operatorius / Cinematographer: Gábor Medvigy

Vaidina / Cast: Miklós Székely B., Vali Kerekes, Hédi Temessy, Gyula Pauer, György Cserhalmi

Bélos Tarro filmų retrospektyva / BÉLA TARR FILM RETROSPECTIVE

„Kárhozat“ Vengrija / Hungary 1987

Gamybos kompanija / Production company: Hungarian Television, Hungarian Film Institute, Mokép Platintojas pasaulyje / World sales: Magyar Filmunió

1988 m. – Bergamo filmų suvažiavime (Italija) laimėjo bronzinį „Rosa Camunos“ apdovanojimą. 2005 m. – Kanų kino festivalyje (Prancūzija) laimėjo Prancūzų kultūros apdovanojimą „Metų užsienio kino mėgėjų ir mokovų“ kategorijoje. The black and white film tells the story of Karrer, a man suffering from depression, who falls in love with a married woman who sings in a local bar called “Titanic”. She also loves Karrer, wishes for a better life and dreams of becoming a famous performer. The bartender at “Titanic” suggests Karrer make some money from contraband, but the man refuses the job in favour of the singer’s husband Sebastian. The deal temporarily removes a competitor from the path, but things do not go according to Karrer’s plans. Betrayals follow one another, until the main character has nothing else to do, but wander the streets aimlessly under the rain... The film served as a background for the director’s and screenwriter’s further collaboration on the seven-hour film “Satantango”. Awards: 1988 – Bronze Rosa Camuna at the Bergamo Film Meeting, Italy. 2005 – France Culture Award at the Cannes Film Festival (France) in the category of Foreign Cineaste of the Year.

120


121


Šėtono tango

Satantango

Komedija, drama / Comedy, drama 135 min.

Režisierius / Director: Béla Tarr Scenarijaus autoriai / Screen writers: László Krasznahorkai, Béla Tarr Operatorius / Cinematographer: Gábor Medvigy Montažo režisierė / Editor: Ágnes Hranitzky Kompozitorius / Composer: Mihály Vig

Bélos Tarro filmų retrospektyva / BÉLA TARR FILM RETROSPECTIVE

Vaidina / Cast: Mihály Víg, Putyi Horváth Dr., Peter Berling, Barna Mihók, Éva Almási Albert, Alfréd Járai, Erika Bók, Miklós Székely B., János Derzsi, László feLugossy, Erzsébet Gaál, Irén Szajki Gamybos kompanijos / Production companies: M.I.T., Von Vietinghoff Filmproduktion / DE, Vega Film Platintojas pasaulyje / World sales: Magyar Filmunió

122

„Sátántangó“ Vengrija, Vokietija, Šveicarija / Hungary, Germany, Switzerland

Bevardžiai filmo herojai gyvena apleistame žemės ūkio mašinų fabrike. Jie praradę visas vertybes, kurios suteiktų pagrindą jų egzistencijai. Tėra vienas troškimas, galintis pralaužti beprasmybę, – noras pabėgti. Kiekvienas herojus kuria pabėgimo planus, tik nė vienas nėra pasirengęs jų įgyvendinti: trūksta pasitikėjimo savimi. Belieka laukti Mesijo, kuris ne tik atleistų nuodėmes, bet ir padėtų išbristi iš varganos kasdienybės, išgelbėtų iš šios viską praryjančios purvo jūros. Jų laukimas – nebevaisis... Tai įstabi 7 valandų trukmės juodoji komedija, vaizduojanti paskutiniuosius komunizmo Vengrijoje atodūsius. Apdovanojimai: 1994 m. – prizas „Caligari“ Berlyno tarptautiniame kino festivalyje (Vokietija). 1994 m. – prizas „Age d‘Or“ Briuselio tarptautiniame kino festivalyje (Belgija). 1994 m. – specialusis prizas Budapešto vengriškų filmų savaitėje (Vengrija). Unnamed characters of the story live in an abandoned agricultural machinery plant. They have lost all the values that could help them give reason for their existence. There is only one desire that can break them free from this feeling of annihilation – the desire to escape. Each one of them tries to create their petty plans to get out but their fatal lack of self-confidence makes them incapable of fulfilling the plans. What they are all really waiting for is a Messiah who would not only absolve them from their sins, but would lead them out of their miserable everyday life and save them from this pouring sea of mud that engulfs everything. Their wait is not in vain... “Satantango” is a fascinating seven-hour black comedy, about the last gasps of Communism in Hungary. Awards: 1994 – Caligari Prize at the Berlin International Film Festival, Forum of New Cinema, Germany. 1994 – Age d’Or at the Brussels International Film Festival, Belgium. 1994 – Special Prize at the Budapest Hungarian Film Week, Hungary.


123


Verkmeisterio harmonijos Drama / Drama 145 min.

„Werckmeister harmóniák“ Vengrija, Italija, Vokietija, Prancūzija / Hungary, Italy, Germany, France 2000

Režisierius / Director: Béla Tarr Scenarijaus autoriai / Screen writers: Béla Tarr, László Krasznahorkai Operatorius / Cinematographer: Gábor Medvigy Montažo režisierė / Editor: Ágnes Hranitzky Kompozitorius / Composer: Mihály Víg

Bélos Tarro filmų retrospektyva / BÉLA TARR FILM RETROSPECTIVE

Vaidina / Cast: Djoko Rosić, Ferenc Kállai, János Derzsi, Hanna Schygulla, Peter Fitz, Lars Rudolph, Tamás Wichmann Gamybos kompanijos / Production companies: 13 Production, Goëss Film, Von Vietinghoff Filmproduktion Platintojas pasaulyje / World sales: Magyar Filmunió

Werckmeister Harmonies

Veiksmas vyksta viename Vengrijos lygumos miestelyje, kuriame nėra nieko daugiau, tik speigas. Dvidešimties laipsnių šaltyje šimtai žmonių stovi prie cirko palapinės ir laukia atrakcijos – banginio iškamšos. Žmonės renkasi iš visur: iš kaimyninių gyvenviečių, iš įvairių lygumos vietų, net iš tolimų Vengrijos kampelių. Bežadžiai žmonės vienas po kito lipa į cirko vagoną, kad pamatytų šį gremėzdišką monstrą. Daugybė atvykėlių ir nepaprastas šaltis sutrikdo miestelio ramybę... Šiuo poetišku filmu Béla Tarras svarsto apie žmogaus vietą Visatoje, apie Dievo stebuklus, iracionalumą ir blogio amžinumą. Tai minimalistinis filmas, išreiškiantis egzistencinę Vengrijos desperaciją. Apdovanojimai: 2000 m. – apdovanojimas „Cinédécouvertes“ Briuselio tarptautiniame kino festivalyje „L‘Age d‘Or“ (Belgija). 2001 m. – „Berliner Zeitung“ skaitytojų prizas geriausiam „Forumo“ programos filmui Berlyno tarptautiniame kino festivalyje (Vokietija). 2001 m. – pagrindinis ir Gene Moskowitzo prizai Budapešto vengriškų filmų savaitėje (Vengrija). 2001 m. – FIPRESCI prizas Sofijos tarptautiniame kino festivalyje (Bulgarija).

This story takes place in a small town on the Hungarian Plain which is surrounded by nothing but frost. It is twenty degrees below zero, but even in this cold hundreds of people are standing around the circus tent to see the attraction – the stuffed carcass of a real whale. The people are coming from everywhere. From the neighbouring settlements, from different holes of the Plain, even from quite far away parts of the country. They are following this clumsy monster as a dumb, faceless crowd. This strange state of affairs – the appearance of the foreigners, the extreme frost – disturbs the order of the small town... In this haunting, poetic film Béla Tarr meditates on mankind’s place in the cosmos, the wonders of God and the timeless immanence of evil and irrationality. “Werckmeister Harmonies” is minimalist masterpiece, painting an existentially desperate picture of Hungary. Awards: 2000 – Prix Cinédécouvertes at the L’Age d’Or International Film Festival in Brussels, Belgium. 2001 – “Berliner Zeitung” Readers’ Prize for the Best Film of the Forum programme section at the Berlin International Film Festival, Germany. 2001 – Main Prize and Gene Moskowitz Prize at the Budapest Hungarian Film Week, Hungary. 2001 – FIPRESCI Prize at the Sofia International Film Festival, Bulgaria.

124


Žmogus iš Londono Mistinė kriminalinė drama / Drama, crime, mystery 132 min.

Režisieriai / Directors: Béla Tarr, Ágnes Hranitzky Scenarijaus autoriai / Screen writers: Béla Tarr, László Krasznahorkai Operatorius / Cinematographer: Fred Kelemen Montažo režisierė / Editor: Ágnes Hranitzky Kompozitorius / Composer: Mihály Vig Vaidina / Cast: Miroslav Krobot, Tilda Swinton, Ági Szirtes, János Derzsi, Erika Bók, István Lénárt

The Man from London „A Londoni férfi“ Prancūzija, Vokietija, Vengrija / France, Germany, Hungary 2007

Geležinkelio iešmininkas Maloinas (Miroslavas Krobotas) gyvena paprastą, be prošvaisčių gyvenimą ant bekraštės jūros kranto. Jis beveik nepastebi aplinkinio pasaulio, jau yra susitaikęs su neišvengiamu gyvenimo blogėjimu ir visiška vienatve. Tačiau kai Maloinas tampa žmogžudystės liudininku, viskas pakrypsta netikėta linkme. Akis į akį jis susiduria su moralės, nuodėmės ir bausmės klausimais. Staiga ribos tarp nuodėmės ir nekaltumo nusitrina, o skeptiškumas perauga į įtemptus svarstymus apie egzistencijos prasmę. Šis šiurpokas ir hipnotiškas Bélos Tarro filmas su „Oskaro“ laureate Tilda Swinton 2007-ųjų Kanų kino festivalyje buvo nominuotas „Auksinės palmės šakelės“ apdovanojimui. Switchman Maloin (Miroslav Krobot) leads a simple life without prospects at the edge of an infinite sea. He barely notices the world around him, has already accepted the slow and inevitable deterioration of life around him and his all but complete loneliness. When he becomes a witness to a murder, his life takes a sudden turn. He comes face to face with issues of morality, sin, punishment, the line between innocence and complicity in a crime, and this state of scepticism leads him to the question of the meaning and value of existence. “The Man from London”, nightmarish and hypnotic film by Béla Tarr, also featuring Academy Award-winner actress Tilda Swinton, was nominated for the Golden Palm at the 2007 Cannes Film Festival.

Gamybos kompanijos / Production companies: Társulás Stúdió, Hungarian Television Platintojas pasaulyje / World sales: Fortissimo Films 125


Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva Neringa Černiauskaitė

„Aš netikiu, arba manęs nedomina toks dalykas kaip neutralus menininkas.“ Peteris Watkinsas. Iš filmo „Gyvenimo vaidmuo“, Deimantas Narkevičius, 2003. Mokumentika, dokufikcija, etnofikcija, paradokumentika. Dokumentikos formoms apibūdinti kuriami vis nauji pavadinimai, nauji klasifikacijos būdai, bet jie niekaip nepadeda rasti atsakymo – kodėl mes vis dar laikomės įsikibę dokumentikos sąvokos? Todėl, kad filmai vis dar referuoja į tikrovę? Kieno tikrovę? Autoriaus? Kino? Valdžios?

Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva / Deimantas Narkevičius Film Retrospective

Deimantas Narkevičius (g. 1964) užaugo tokioje „dokumentikos“ eroje, iš kurios mus dabar pasiekia grynieji utopinės fikcijos pavyzdžiai. Netikėjimas montuotais „tikrovės“ dokumentais bei suvokimas kolektyvinės atminties kūrimo principų tapo centrine šio vieno sėkmingiausių Lietuvos menininko kūrybos ašimi. Susidomėjimas realybės ir utopijos sankirtomis (greičiau – paralelėmis) buvusioje sistemoje lėmė labiau sovietinės televizijos, o ne kino formų įtaką D.Narkevičiaus kuriamiems filmams. Grubiai išryškinti ir sumontuoti 16 mm kamera nufilmuoti 8-ojo dešimtmečio vietinės ir Maskvos televizijos naujienų reportažai savo eksperimentine forma buvo panašūs į amerikiečių nepriklausomų filmų kūrėjų darbus, tačiau, kitaip nei meniniai filmai, jie spraudė savo ideologinę tikrovę į dokumentiškumo struktūras. Šiame skaitmeniniame amžiuje analoginėmis technologijomis išgauti vaizdai vis dar (klaidingai!) apgaubti tikrųjų istorijos liudininkų – dokumentų – auros, todėl sovietinės dokumentikos archyvai, pilni grynosios fikcijos, sukuria ypatingą santykį su visais juostose „įšaldytais“ vaizdais. D. Narkevičiaus filmai „Istorija“ (1998) bei „Lietuvos energija“ (2000), sukurti autentiška sovietine filmavimo technika, tarsi sugrąžina analoginėms technologijoms jų tikrąją prigimtį – dokumentuoti tikrovę, t. y. tikras tikrų žmonių istorijas. Čia išgirsti ir skaudžią menininko šeimos patirtį sovietmečiu, ir nenuslėptas darbininkų mirtis, Elektrėnuose statant „Lietuvos energiją“. O kartu tokiomis technologijomis nufilmuotos istorijos sukuria distanciją tarp šiandieninio žiūrovo ir pasakotojų. Tačiau po susitikimo su legendiniu britų kino ir televizijos režisieriumi Peteriu Watkinsu, kuris tampa filmo „Gyvenimo vaidmuo“ ašimi (ar veikiau – įkvėpėju?), D. Narkevičius pasuka tuo keliu, kuris ir buvo neišvengiamas išaugus tokioje dvilypėje – utopijos ir realybės – sistemoje: autentiški kadrai iš praeities ima tarnauti paties menininko sukurtoms

126

fiktyvaus naratyvo konstrukcijoms. P. Watkinso mintys, kaip teisingai tekste apie D. Narkevičių teigia Dominicas van den Boogerdas, tampa savotišku tolimesnės D. Narkevičiaus kūrybos manifestu: „Dokumentika yra klaidinantis išsireiškimas.[...] Ji yra gryna kūryba. Klastotė“, – žeria skandalingųjų „Karo žaidimų“ (1965) režisierius. Po šio „manifesto“ Narkevičius imasi tos P. Watkinso nusakytos „visiškai laisvo videomenininko ir autoritarinės televizijos“ sąjungos programos ir tampa „tikrovės“ informacijos montuotoju, ar veikiau „lipdytoju“, kuriam skulptoriaus išsilavinimas padeda į vaizdus žvelgti iš savitos laiko ir erdvės perspektyvos. „Kartą XX amžiuje“ (2004) „Genties išnykimas“ (2005), „Galva“ (2007), „Į nežinomybę“ (2009) – visuose šiuose filmuose menininkas pasitelkia istorinius archyvus subjektyviam Istorijos perpasakojimui, taip dar kartą demonstruodamas, kaip lengvai mūsų Istorija pasiduoda manipuliacijoms. Ir ne tik tai – D. Narkevičius netampa tuo P. Watkinso nemėgstamu „neutraliu“ menininku, sakančiu universalias tiesas per universalias istorijas: daugelyje savo filmų jis vis sugrįžta prie asmeninės patirties, per kurią ir iškelia universalius klausimus apie atmintį, ideologiją, masinių informacijos priemonių poveikį, kultūrines skirtis. Jis savo paties ar artimųjų pavidalais vis pasirodo savo filmuose – „Istorija“, „Genties išnykimas“, „Aplankant Soliarį“, „Ausgetraümt“ (2010) – lyg ta R. Bartheso įvardinta autoriaus šmėkla, kurios žiūrovas negali išvengti ir kuri grąžina menininką iš „neutralumo“ poliaus. Vizualiai jautriai Audriaus Kemežio nufilmuoti D. Narkevičiaus režisuoti filmai tik dar kartą parodo šio režisieriaus sugebėjimą laisvai laviruoti tarp dokumentikos ir kino kalbos, kurią jis nuosekliai ir apgalvotai renkasi kiekvienam filmui atskirai. Naujausias D. Narkevičiaus filmas „Ausgetraümt“, nagrinėjantis naivumą kaip pirmapradį kūrybos variklį, – tai pirmas menininko sukurtas muzikinis klipas, kuriame lyg sapne greta postsovietinės epochos reliktų vaizdingai įsipina jaunatviško idealizmo energija, nepaisanti jokių racionalumo kriterijų. Apie menininką: Deimantas Narkevičius 2001 metais atstovavo Lietuvai 49-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Jis buvo pakviestas į „Manifestos“ parodą, Busano ir Gvangdžu šiuolaikinio meno bienalės, dalyvavo Miunsterio skulptūros projekte, Roterdamo tarptautiniuose kino festivaliuose. 2008 m. apdovanotas prestižine Vincento van Gogho premija bei Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.


Deimantas Narkevičius Film Retrospective Neringa Černiauskaitė

“I don’t believe in, or I’m not interested in, the idea of a neutral artist.” Peter Watkins. From the film “The Role of Life”, Deimantas Narkevičius, 2003. Mockumentary, docufiction, ethnofiction, paradocumentary. New neologisms and ways of classification are created to describe the different forms of documentary, but they do not help answer the question – why is it that we are still clinging to the concept of documentary? Is it because the films still refer to reality? Whose reality? The author’s? The film’s? Or the reality of authority? Deimantas Narkevičius (born 1964) grew up in the epoch of “documentary” which now can only provide examples of utopian fiction. Disbelief in edited documents of “reality” and a perception of the principles of development of collective memory became central to the creative work of the leading Lithuanian artist. His interest in the intersections – or rather parallels – of reality and utopia under the now failed system determined that Narkevičius’ films were influenced more by Soviet television than by the forms of cinema. The experimental form of coarsely developed and edited 16 mm news reports for local and Moscow television from the 1970s visually resembled the works of American independent filmmakers, but – unlike art-house films – the reality of the news reels was framed by the structures of the documentary genre. In this digital age, the images created using analogue technologies are still – mistakenly! – surrounded by the aura of true testimonies or documents of history, therefore Soviet documentary archives full of sheer fiction create a unique relationship with all images “frozen” in the films. Deimantas Narkevičius’ films “His-story” (Istorija, 1998) and “Energy Lithuania” (Lietuvos Energija, 2000) created using authentic Soviet filming equipment sort of restore the true nature of analogue technology – the documentation of reality, i.e. real stories of real people. Here the viewer is confronted with the painful experiences of the artist’s family under the Soviet regime and undisguised deaths of workers during the construction of the “Energy Lithuania” power plant in the town of Elektrėnai, Lithuania. At the same time, stories filmed using authentic technologies create a distance between the modern viewer and the narrators. However, after meeting the legendary British film and TV director Peter Watkins, who became the axis – or rather the inspiration – for the film “The Role of Life” (Gyvenimo vaidmuo), Narkevičius chooses the path that is inevitable for one who has grown up in a such dual sys-

tem of utopia and reality – authentic takes from the past begin to serve the structures of fictional narrative created by the artist. Peter Watkins’ ideas – as accurately noted by Dominic van den Boogerd in the text about the Lithuanian artist – become the manifest for Narkevičius’ later works: “Documentary is an erroneous term. <...> This thing called documentary is a creation, a fake”, said the author of the notorious film “The War Game” (1965). Following this “manifest”, Narkevičius assumes Peter Watkins’ programme of the union of “completely free video artist and authoritarian television” and becomes the editor – or rather the modeller – of the information of “reality” using his sculpture education to see the images from a unique perspective of time and space. “Once in the 20th Century” (Kartą XX amžiuje, 2004), “Disappearance of a Tribe” (Genties išnykimas, 2005), “The Head” (Galva, 2007), “Into the Unknown” (Į nežinomybę, 2009) – in all of those films the filmmaker uses historical archives for the subjective retelling of History thus once again showing how easily our History yields to manipulation. Moreover, Narkevičius does not become a “neutral” artist telling universal truths through universal stories so despised by Watkins – in many of his films, the filmmaker reverts to his personal experience and uses it to raise questions about memory, ideology, the influence of mass media, and cultural divides. He appears in his films – “His-story”, “Disappearance of a Tribe”, “Revisiting Solaris” and “Ausgetraümt” (2010) – as himself or as one of his relatives, as though he were Barthes’ ghost writer whom the viewer cannot avoid and who brings the artist back from the “neutral” pole. Audrius Kemežys’ visually sensitive cinematography - directed by Narkevičius - is further proof of the artist’s skill at balancing documentary and film language, which is individually chosen by the author for each film with consistence and deliberation. Narkevičius’ latest film “Ausgetraümt” - exploring naivety as the primal drive of creativity - is the artist’s first “music video” vividly combining post-soviet relics with the energy of youthful idealism defying all criteria of rationality. About the artist: Deimantas Narkevičius represented Lithuania in the 49th Venice Biennale of contemporary art in 2001. He has been invited to multiple exhibitions, such as the Manifesta, Busan, and Gwangju contemporary art biennials; and participated in the Sculpture Project Münster, as well as the Rotterdam International Film Festivals. In 2008, the artist was awarded the prestigious Vincent van Gogh Prize and the National Sculpture and Art Prize in Lithuania.

127


Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva / Deimantas Narkevičius Film Retrospective

Istorija

His-story

Videofilmas / Video film 9 min. Lietuva / Lithuania 1998

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Scenarijaus autorius / Screen writer: Deimantas Narkevičius Operatorius / Cinematographer: Audrius Kemežys Platintojas / Distribution: gb agency

128

Filme Deimantas Narkevičius ir jam artimi žmonės leidžiasi į prisiminimus apie vaikystę ir savo tėvus. Prisiminimų istorija prasideda menininkui keliaujant pajūriu, tęsiasi važiuojant traukiniu į gimtąjį miestą, dar vėliau perkeliama į brolio sapną apie mirusius tėvus, o baigiasi kamerai rodant pilką, atšiauraus grožio mišką. Pasakojime nėra patoso, pompastikos ar istorinės prievartos kritikos, jaučiama tik melancholija ir neišsakytas įsitikinimas, kad žmogus, o ne istorija žymi mūsų pasirinktą kelią. Filmuota su autentiška 7-ojo dešimtmečio rusiška filmavimo įranga. In this film, Deimantas Narkevičius and his loved ones remember their childhood and parents. The story of the memories begins on a seaside trip and continues on a train to his hometown. Later, the narrative moves to the filmmaker’s brother’s dream about their deceased parents and reaches its finale with the camera gazing into a grey forest of rigorous beauty. There is no pathos, pomp or condemnation of historical violence in the story, only melancholy and implicit confidence that it is human beings and not history that marks the road we choose. The film was shot using authentic Russian filming equipment from the 1960s.


Lietuvos energija Videofilmas / Video film 18 min.

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Scenarijaus autorius / Screen writer: Deimantas Narkevičius Operatorius / Cinematographer: Audrius Kemežys Montažo režisieriai / Editors: Jonas Juozapaitis, Deimantas Narkevičius, Audrius Kemežys Muzikos autorius / Music by: Wolfgang Amadeus Mozart Platintojas / Distribution: gb agency

Energy Lithuania Lietuva / Lithuania 2000

Filmas „Lietuvos energija“ – dokumentinio stiliaus studija apie elektros energijos įmonę. Kartu tai istorija apie sovietiniais metais pastatytą Elektrėnų miestą. Šis pramoninis miestas buvo suprojektuotas kaip optimizmo ir modernistinio etoso pavyzdys, simbolizavęs Lietuvos technologinę revoliuciją. Deimantas Narkevičius naudoja jau XXI a. Elektrėnuose filmuotą medžiagą: urbanistinius landšaftus, pramogų zonas, elektrinės ir jos interjero detales, interviu su elektrinės darbininkais. Nostalgiją stiprina autoriaus naudojama „Super-8“ mm kino juosta, kuri tarsi imituoja sovietinės Lietuvos televizijos dokumentikoje naudotas technologijas bei sukuria distanciją su regimu vaizdu. Rezultatas – tapybiškas, vizualus ir subjektyvus žvilgsnis į utopinę praeitį ir pamažu nykstančią miesto dabartį. “Energy Lithuania” is a documentary-style study of an electrical power plant. At the same time, it evokes the life of “Electric Town” (Elektrėnai) built around the plant in the 1950s and 60s. This artificial “new” city was designed as an embodiment of optimism and Modernist ethos, symbolising Lithuania’s technological revolution. Deimantas Narkevičius uses 21st century footage: urban landscapes, recreation areas, elements of the power plant and its interior, and interviews with the employees of the power plant. The artist uses “Super 8” film which enhances the feeling of nostalgia and creates distance from the view thus imitating the technologies used in Lithuanian television documentaries of the Soviet era. The result is a pictorial, visual and subjective glance at the utopian past and the gradually dissolving present of the town. 129


Kaimietis Videofilmas / Video film 19 min.

Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva / Deimantas Narkevičius Film Retrospective

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Scenarijaus autorius / Screen writer: Deimantas Narkevičius Operatorius / Cinematographer: Audrius Kemežys Montažo režisieriai / Editors: Jonas Juozapaitis, Deimantas Narkevičius, Audrius Kemežys Muzikos autorius / Music by: Richard Wagner Platintojas / Distribution: gb agency

130

Countryman Lietuva / Lithuania 2002

Filmas „Kaimietis” plėtojamas per dviejų vienas kito nepažįstančių žmonių monologus. Šie monologai priklauso filmo herojui, jaunam skulptoriui, kuris ruošiasi išvažiuoti iš savo šalies, ir filmo herojei, studentei, kuri ką tik išvažiavo. Abu personažai nėra tipiški ekonominiai ar politiniai imigrantai. Juos sieja bendras naujų patyrimų bei naujo kultūrinio konteksto troškimas. Jaunuoliai rausiasi po kiekvienam svarbius dalykus, pernelyg nepaisydami linijinio pasakojimo. Vizualinė filmo struktūra kuria šių dviejų dokumentinių pasakojimų vizualią įtaigą, nerodydama pačių pasakotojų. Skulptorius kalba rodydamas paties sukurto nacionalinio herojaus portretą, o studentės monologą lydi jos pirmų dienų svetimame mieste nuotraukos. Pirmosios kelionės, persikėlimo ir naujų patyrimų refleksijos lyginamos su paliktos vietos, miesto, kurį jie gerai pažįsta, vaizdais; nuo pirmųjų jų išvykimo momentų jis tampa prisiminimų objektu. The narrative of the film “Countryman” is based on the monologues of two individuals who do not know each other. These monologues belong to a young sculptor intending to leave his country, and to a young female student who has just left her homeland. Neither of the characters is a typical economic or political emigrant. They share a common hunger for new experiences in another country and another cultural context. Both young people delve into the issues that they deem personally relevant, without attaching too much importance to linear sequence. The visual structure of the film is aimed at creating visual suggestions of these two documentary narratives without showing the actual narrators. The sculptor speaks while showing a portrait of the national hero he created, while the monologue of the young student is accompanied by snapshots of her first days in the foreign city. The first reflections of travelling, moving houses and new experiences are compared with the point of departure, the city which they know well; from the very first moments of departure, this starting point becomes an object of remembrance.


Gyvenimo vaidmuo Videofilmas / Video film 17 min.

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Operatorius / Cinematographer: Audrius Kemežys Montažo režisieriai / Editors: Jonas Juozapaitis, Deimantas Narkevičius Platintojas / Distribution: gb agency

The Role of a Lifetime Lietuva, Jungtinė Karalystė, Prancūzija / Lithuania, United Kingdom, France 2003

Filme suderinti trys skirtingi pasakojimo būdai. Pirmasis – interviu su britų režisieriumi Peteriu Watkinsu, įrašytas jam gyvenant „savanoriškoje tremtyje“ Lietuvoje. P. Watkinso kalbą apie kūrybą, filmus, artimą santykį tarp biografijos ir kūrybiškumo keičia Mindaugo Lukošaičio piešti Lietuvos peizažai, tarp kurių – Grūto parkas su socialistinėmis pokario skulptūromis. Trečiasis filmo elementas – Anglijos miesto Braitono archyvuose rasta filmuota medžiaga, kurioje mėgėjas entuziastas užfiksavo savo miesto gyvenimą. Deimanto Narkevičiaus filmo struktūra jungia šiuos, rodos, nesugretinamus komponentus. Tiek P. Watkinsas, tiek D. Narkevičius skeptiškai vertina vaizdus, kurie tradiciškai suvokiami kaip autentiški. Nepriklausomai vienas nuo kito, šiedu menininkai kuria filmus, stengdamiesi dekonstruoti konvencionalią vaizdinę istorinių liudijimų retoriką ir ieškoti kino kalbos, kuri nepajungia istorijos ideologiniam supanašėjimui ar žiniasklaidos modifikacijoms. This film combines three distinct elements: the first is an interview with the British film-maker Peter Watkins, recorded in Lithuania where Watkins lived for many years in the course of his self-imposed exile from Britain. The second is a sequence of drawings of the Lithuanian landscape, some depicting an unusual theme park, Grūtas Park, repository of Social Realist sculptures from the post-war era. The third comprises footage of Brighton life, shot by an amateur film enthusiast and deposited in the archives in Brighton. Narkevičius’ construction of the film unites these disparate components, relating sound and image to produce a strangely compelling play between Watkins’ commentary and the imagery on the screen. Peter Watkins and Deimantas Narkevičius share a profound scepticism in relation to images that promise to be authentic representations of history. Independently of each other, they have produced films with similar concerns: deconstructing the conventional visual rhetoric of historic testimony and searching for a cinematic language that does not subject the history to the forces of ideological assimilation or mass media modification. 131


Kartą XX amžiuje

Once in the XXth Century

Videofilmas iš archyvinės videomedžiagos / The video film consists of archive video footage 8 min.

Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva / Deimantas Narkevičius Film Retrospective

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Montažo režisieriai: Deimantas Narkevičius, Jonas Juozapaitis Platintojas / Distribution: gb agency

Lietuva / Lithuania 2004

Filmas „Kartą XX amžiuje“ sukurtas naudojant Lietuvos televizijos archyvinę medžiagą, kurioje užfiksuotas Lenino paminklo nukėlimas Lukiškių aikštėje. Sovietinės epochos pabaigoje iš viešųjų erdvių buvo pašalinta daugybė komunistinių veikėjų skulptūrų – taip išreikštas perėjimas į naujus laikus. Virš džiūgaujančios minios Vilniuje kabančios Lenino skulptūros vaizdas tūkstančius kartų buvo pakartotas visame pasaulyje ir tapo Sovietų Sąjungos žlugimo simboliu. Bet režisierius šiuos kadrus filme parodo atvirkštine tvarka ir sukuria įspūdį, jog Lenino statula pastatoma publikai plojant. Filme tiriamas asmenybės ir ideologinės simbolikos kultas, kuris, turėjęs pasibaigti prieš dešimtmečius, tebėra aktualus ir šiandien. The film “Once in the 20th Century” is based on Lithuanian television footage documenting the dismantling of the Lenin monument in Vilnius’ city square. At the end of the Soviet era, many sculptures of the former political leaders were removed from public spaces to mark the transition to the new era. The images of Lenin’s figure hanging above the cheering crowd in Vilnius has been shown thousands of times over by television stations worldwide as a symbol of the decay of the Soviet Union. But the director shows the shots in the reverse order to create the impression of the Lenin’s statue being erected with the applauding audience. The film examines the cult of personality and ideological symbols, which should have ended decades ago, but still re-emerge in the present.

132


Genties išnykimas

Disappearance of a Tribe

Videofilmas iš asmeninio foto archyvo nuotraukų / The video film consists of pictures from personal photo archive 9 min.

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Montažo režisierius / Editor: Deimantas Narkevičius, Jonas Juozapaitis Garso režisierius / Score: Sigitas Motoras Platintojas / Distribution: gb agency

Lietuva / Lithuania 2005

„Genties išnykimas“ pratęsia seriją Deimanto Narkevičiaus kūrinių, kuriuose nagrinėjami įvairūs sovietmečio Lietuvos gyvenimo aspektai. Tai asmeninių nuotraukų koliažas apie vienos šeimos istoriją. Vaizdas sukurtas iš senų nespalvotų nuotraukų, įamžinusių režisieriaus tėvo gyvenimo akimirkas. Tačiau filme autobiografinė pasakojimo linija nepabrėžta, atvirkščiai – siekta atrasti bendrų, universalių dalykų iš to meto kasdienybės, atgaivinti bendras socialistinės epochos patirtis, atspindėti lietuvio tapatybę. Žiūrovui suteikta galimybė rodomus vaizdus pamatyti savaip ir susieti su savo patyrimu. Kartu šis filmas yra ir puikus fotografijos istorijos dokumentas, nušviečiantis sovietmečio mėgėjiškos lietuvių fotografijos tradicijas. The film is the continuation of cinematographic works by director Deimantas Narkevičius, exploring various aspects of life in Soviet Lithuania. “Disappearance of a Tribe” is a collage of personal photographs representing the history of one family. The image is composed of black and white pictures documenting moments in the life of director’s father. But the autobiographical narrative is not emphasised. On the contrary, the aim is to find collective, universal things in the ordinary life of that time, to revive the common experience of the socialist era and to reflect Lithuanian identity. The viewer gets the opportunity to see the images on the screen from his own perspective and relate them with personal experience. This film also documents the history of photography, as it reveals the traditions of soviet-era photography in Lithuania.

133


Galva

The Head

Videofilmas iš archyvinės videomedžiagos / The video film consists of archive video footage 12 min.

Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva / Deimantas Narkevičius Film Retrospective

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Montažo režisieriai: Deimantas Narkevičius, Jonas Juozapaitis Garso režisierius / Score: Sigitas Motoras Platintojas / Distribution: gb agency

Lietuva, Vokietija / Lithuania, Germany 2007

Trumpo metražo dokumentiniame filme „Galva“ Deimantas Narkevičius nagrinėja, kaip ideologija formuoja estetiką. Idiliški vaikų, atsakinėjančių į klausimą, kuo norėtų būti užaugę, atvaizdai šiame filme perpinti su dokumentine medžiaga iš Vokietijos valstybinio archyvo apie rusų skulptorių Levą Kerbelį. Vokietijos mieste Chemnice buvo pastatytas L. Kerbelio sukurtas Karlo Marxo paminklas, vadinamas tiesiog „Galva“. Žlugus Sovietų Sąjungai, komunistinių veikėjų skulptūros prarado savo prasmę ir ideologinę reikšmę. Tūkstančiai tokių statulų buvo išmontuota, kai kurios iš jų tebestovi kaip sovietų epochos liudininkės. Viena iš jų – K. Marxo paminklas. Šis filmas buvo sukurtas parodai „Skulptūros projektai. Miunsteris 07“ (Skulptur Projekte Münster 07). Ketinta iš Chemnico perkelti K. Marxo biustą į Miunsterio parodą, o paskui sugrąžinti. Tačiau didžiulės bronzinės galvos, sveriančios 40 tonų, buvo neįmanoma transportuoti – taigi K. Marxo biusto eksponavimas Miunsteryje teliko idėja, iš dalies įgyvendinta šiame filme. In his short documentary “The Head” Deimantas Narkevičius analyses how ideology shapes aesthetics. The film combines idyllic Sovietera scenes of children being interviewed about what they want to become in the future and the documentary footage from the German Federal Archive on Russian sculptor Lev Kerbel and his Karl Marx monument (called “The Head”) in Chemnitz, Germany. After the Soviet Union collapsed, sculptures of political figures lost their meaning and ideological significance, so thousands of statues were dismantled. But some of them still stand today, bearing witness to the history of the Soviet epoch. So does the Karl Marx monument. The film was created for the “Sculpture Projects Münster 07” (Skulptur Projekte Münster 07) exhibition, although the original idea was to move Marx’s bust from Chemnitz to Münster for the period of the exhibition and then return it to its place. But the gigantic bronze head, weighing 40 tons, was impossible to transport, and Marx in Münster remained a concept realised only in this documentary.

134


Aplankant Soliarį Videofilmas / Video film 19 min.

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Scenarijaus autorius / Screen writer: Deimantas Narkevičius Operatorius / Cinematographer: Audrius Kemežys Montažo režisieriai / Editors: Deimantas Narkevičius, Jonas Juozapaitis, Audrius Naujalis, Audrius Kemežys Muzikos autorius / Music by: Johann Sebastian Bach Vaidina / Cast: Donatas Banionis, Jurga Narkevičienė, Deimantas Narkevičius Platintojas / Distribution: gb agency

Revisiting Solaris Lietuva, Vokietija / Lithuania, Germany 2007

Šiame trumpo metražo filme Donatas Banionis, praėjus daugiau nei 40 metų po Andrejaus Tarkovskio „Soliario” (1972) pasirodymo, dar kartą suvaidina astronautą Krisą Kelviną. A. Tarkovskio filmas pastatytas pagal fantasto Stanisławo Lemo to paties pavadinimo romaną, tik į scenarijų nebuvo įtrauktas paskutinis knygos skyrius. Pagal pastarąjį ir sukurtas D. Narkevičiaus filmas „Aplankant Soliarį“. Jame pasakojama, kaip Krisas Kelvinas prisimena savo apsilankymą Soliaryje prieš grįžtant iš kosminės misijos. Pagrindinio herojaus kadrus D. Narkevičius suderino su kosminį Soliario kraštovaizdį perteikiančiomis nuotraukomis, kurias 1905-aisiais Juodosios jūros pakrantėje padarė tapytojas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pats A. Tarkovskis taip pat panaudojo filmuotus Juodosios jūros paviršiaus vaizdus paslaptingosios planetos vandenynui perteikti. In the short film Donatas Banionis, a leading actor in Andrei Tarkovsky’s famous film “Solaris” (1972), appears once more in his role as the astronaut Kris Kelvin more than 40 years after Tarkovsky's “Solaris” was made. Tarkovsky’s film was based on Stanisław Lem’s futuristic novel of the same name, excluding its last chapter. “Revisiting Solaris” is based on that last chapter of the novel, and it tells how Kris Kelvin reflects on his visit to Solaris shortly before his return from the space mission. Narkevičius combines the shots of the protagonist with the photographs by Lithuanian symbolist painter and composer Mikalojus Konstantinas Čiurlionis taken on the coast of the Black Sea in 1905, visualising the cosmic landscapes of the Solaris. Tarkovsky also filmed the surface of the Black Sea to represent the ocean of the mysterious planet.

135


Into the Unknown

Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva / Deimantas Narkevičius Film Retrospective

Į nežinomybę Videofilmas iš archyvinės videomedžiagos / The video film consists of archive video footage 20 min.

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Scenarijaus autorius / Screen writer: Deimantas Narkevičius Montažo režisieriai / Editors: Deimantas Narkevičius, Domas Kilčiauskas Garso režisierius / Score: Sigitas Motoras Gamybos kompanija / Production company: British Film Institute Platintojas / Distribution: gb agency

136

Lietuva, Vokietija / Lithuania, Germany 2009

Dokumentinis filmas „Į nežinomybę“ buvo sukurtas 20-osioms Berlyno sienos griūties metinėms. Jis sumontuotas iš politiškai angažuotos archyvinės medžiagos, kurtos socialistiniam gyvenimo būdui propaguoti. Filme rodoma Rytų Berlyno gyventojų kasdienybė: dirbantys ar besiilsintys žmonės, didžiulės minios ir portretai stambiu planu, viešosios erdvės ir privatūs interjerai. Demonstruojamos scenos daro subalansuoto, normalaus ir gerai organizuoto gyvenimo įspūdį, išreiškia patrauklų, pavyzdinį gyvenimo būdą. Tačiau dabar, žlugus sovietinei santvarkai, tokio gyvenimo vaizdai yra įgavę egzistencinio gylio. Režisierius Deimantas Narkevičius šiame filme nagrinėja ideologinių vaizdų srautą ir jo cirkuliavimą kultūroje. Įtampos idiliškoms scenoms suteikia garsai iš to laikotarpio dokumentikos, nebūtinai susijusios su ekrane rodomais vaizdais. The documentary film “Into the Unknown” was created for the 20th anniversary of the fall of the Berlin Wall. It is edited from existing, politically engaged archival footage originally made to promote the socialist way of living. The images show the everyday life of East Berliners: people relaxing and working, big crowds and close-up portraits, public spaces and private interiors. These scenes create the impression of a well-balanced, normal, and highly organised life and represent an attractive, exemplary way of living. But now that the Soviet system no longer exists these images gain existential depth. In the film director Deimantas Narkevičius examines the ideological imagery and the way it circulates in the culture. To add more tension to the idyllic scenes, sounds collected from the documentaries of that period and not necessarily linked with the visual footage, are used.


Nesprogusios bombos poveikis Videofilmas / Video film 16 min.

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Scenarijaus autorius / Screenwriter: Deimantas Narkevičius Operatorius / Cinematographer: Audrius Kemežys Montažo režisieriai / Editors: Deimantas Narkevičius, Paulius Zavadskis Kompozitorius / Composer: Sigitas Motoras Vaidina / Cast: Jevgenijus Terentjevas Platintojas / Distribution: gb agencyz

The Dud Effect Lietuva / Lithuania 2008

Filmo „Nesprogusios bombos poveikis“ veiksmas vyksta Lietuvoje esančioje apleistoje sovietinėje raketų bazėje. Ji buvo uždaryta praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, bet jos konstrukcijos liekanos vis dar atrodo įspūdingai. Filme nagrinėjama šaltojo karo metų atmosfera ir branduolinio konflikto baimė, kuri dėl Rytų ir Vakarų konfrontacijos tebėra stipri. Režisierius supina archyvinius 8-ajame dešimtmetyje filmuotus bazės apylinkių vaizdus, nespalvotas viso didelio komplekso nuotraukas ir šiandieninę raketos paleidimo inscenizaciją. Ją atlieka rusų kariškis (Jevgenijus Terentjevas), iš tikrųjų tarnavęs tokioje bazėje. Suvaidintas raketos paleidimas iki smulkmenų atkuria tikrąjį procesą, kariškis vis dar moka savo komandas mintinai, nors raketos ir nebėra… “The Dud Effect” is set on an abandoned former Soviet missile base in Lithuania. It was closed in the late 1970’s, but the remains of the structure are still impressive. The film explores the atmosphere of the Cold War and the fear of nuclear conflict, which was a big issue then, and still is now due to the confrontation between East and West. The director interweaves archive footage of the area from the 70’s, some black and white photographs of the massive complex and a modern-day recreation of the rocket launch scenario, performed by the Russian officer (Jevgeniy Terentyev), who has actually served at this base. The simulated rocket launch recreates the process in great detail - the officer still knows his commands by heart - only there’s no rocket…

137


Ausgetraümt 35 mm filmas / 35 mm film 5 min.

Režisierius / Director: Deimantas Narkevičius Scenarijaus autorius / Screen writer: Deimantas Narkevičius Operatoriai / Cinematographers: Audrius Kemežys, Eitvydas Doškus

Deimanto Narkevičiaus filmų retrospektyva / Deimantas Narkevičius Film Retrospective

Montažo režisieriai / Editors: Deimantas Narkevičius, Domas Kilčiauskas Muzikos autoriai / Music by: Without Letters Filme pasirodo / Cast: Without Letters (Artūras Barkus, Jonas Denapas, Adomas Narkevičius, Algirdas Tiuninas) Gamybos kompanija / Production company: Independent Cinema Office Platintojas / Distribution: gb agency

138

AUSGETRAÜMT Lietuva / Lithuania 2010

„Ausgetraümt“ – naujausias Deimanto Narkevičiaus kūrinys, kurio premjera įvyko šių metų pavasarį Londone, „Tate Modern“ galerijoje. Žodis „ausgetraümt“ reiškia būseną tarp sapno ir tikrovės prieš pat atsibundant. Tai jaunos lietuvių roko grupės „Without Letters“ kūrinio pavadinimas ir pirmasis įrašas jos gyvavimo istorijoje. Grupės pasirodymo, kiek primenančio generalinę repeticiją su dekoracijomis, vaizdai suderinti su užpustytų ir žiemos sustingdytų tuščių Vilniaus gatvių kadrais. Šis trumpas nepakartojamos vaizdo plastikos muzikinis filmas yra apie naivumą ir idealizmą. Šios savybės būtinos kiekvienam, turinčiam kūrybinių ambicijų, ypač tokioje nepalankioje kultūrinėje aplinkoje, kur muzika niekada nebuvo stipriai įsitvirtinusi kaip saviraiškos forma. “Ausgetraümt” – the latest film by Deimantas Narkevičius – premiered in the spring of 2010 at London’s Tate Modern gallery. The word ausgetraümt has no direct translation; it means a state between dream and reality just before waking up. It is the title of a song performed by the young Lithuanian rock band “Without Letters”. The film includes scenes of the young musicians playing and answering the questions about their future visions, their international career ambitions, and reflecting on political and cultural issues. These shots interweave with wintertime cityscapes of Vilnius. This short musical film is about naiveté and idealism. These two features are essential for anybody having creative ambitions, especially in such an adverse cultural environment, where music has never been fully developed as a form of self-expression.


139


Piotro Dumałos filmų retrospektyva Marcin Giżycki

Piotro Dumałos filmų retrospektyva / Piotr Dumała Film Retrospective

Atrasti naują animacijos techniką nėra paprasta. Atrodytų, jog nuo pirmos brolių Lumière’ų projekcijos laikų jau viskas turėtų būti suanimuota. Būta ir storų potėpių, ir senų raižinių koliažų, smėlio pilių ir piešinių, piešiamų tiesiai ant filmo, „adatinių“ ekranų ir kompiuteriu sugeneruotų vaizdų. Piotras Dumała yra vienas iš nedaugelio šiuolaikinių kūrėjų, kuriems pavyko pridėti ką nors nauja prie šio glausto technikų sąrašo – būtent animaciją ant animaciją gipskartonio. Dažydamas ir perdažydamas, gramdydamas ir trindamas tą patį vaizdą, šis menininkas pasiekia gražų švelnų perėjimą tarp epizodų ir stebėtinai turtingą faktūrą, primenančią tapybos drobę. Mintis panaudoti sunkias gipskartonio plokštes P. Dumałai kilo iš patirties, įgytos studijuojant Varšuvos dailės akademijos Restauravimo fakultete (beje, P. Dumałos specializacija buvo akmens dirbinių restauravimas). Tuo pačiu metu Danieliaus Szczechuros dirbtuvėse jis pažino animacinių filmų kūrimo paslaptis, be to, savo noru dar mokėsi piešimo bei tapybos. Būtent animacija suteikė P. Dumałai galimybę kūrybiškiausiai sujungti visas savo menines aistras ir gabumus. Neginčytinas, keliskart apdovanotas tarptautiniuose festivaliuose P. Dumałos šedevras, sukurtas „gipsine“ technika, yra filmas „Švelnioji“ (Łagodna, 1985) – pagal F. Dostojevskio apsakymą. Šis apsakymas yra įkvėpęs ir kitus režisierius, pavyzdžiui, Robertą Bressoną. Grįžti prie tos pačios temos ir ją perkelti į animaciją buvo drąsus jauno kūrėjo žingsnis. Žinodamas, kad per penkiolika minučių ekrane bus sudėtinga varžytis su pilnametražiu meniniu filmu apie jaunutę moterį, ištekėjusią už žymiai vyresnio vyro, P. Dumała susitelkė ties vidiniais herojės išgyvenimais, privedusiais ją prie savižudybės. Autorius atskleidė psichologinį dviejų santuokos sujungtų, bet nesuderinamų žmonių, graužiamų priešingų neapykantos ir meilės jausmų, santykių košmarą. Į dienos šviesą iš herojų sielų P. Dumała ištraukė didžiulius vorus ir šmėklas, vis dėlto tos F. Dostojevskio istorijos jis nepavertė S. Spielbergo stiliaus pasaka. „Švelnioji“ – tai žiūrovų akyse laisvai besimainančių judančių paveikslėlių magija. Tą pačią tamsią, bespalvę froidinės kilmės viziją galima atrasti ir keliuose kituose P. Dumałos filmuose, pavyzdžiui, „Sienose“ (Ściany, 1987). Pirmasis šio filmo sluoksnis yra klaustrofobijos studija. Mažą Žmogų, uždarytą nedidelėje patalpoje-dėžutėje, pro skylutę stebi Didelis Žmogus. Kalinio elgesys kinta – nuo akivaizdžios baimės per maištą

140

Kino ir meno istorikas, kino kritikas

pereina į haliucinacijos ir apatijos būseną. Tada stebėtojas į dėžutę, tarsi į taupyklę, įmeta monetą. Po siurrealistinio filmo skraiste paslėpta lengvai suvokiama metafora – totalitarinėje sistemoje suvaržytos visuomenės paveikslas. Tiek prieš šių garsių filmų pasirodymą, tiek, žinoma, po jų, P. Dumała yra sukūręs dar kelis svarbius filmus. 1981 m. jis debiutavo su „Likantropija“ (Lykantropia), niūria apysaka apie vilkolakius, kitaip tariant, žmones, pasiverčiančius žvėrimis, o tiksliau, kaip pasirodo, tik užsimetančius vilko odą. Šiame stebėtinai brandžiame filme jau galima pastebėti visus P. Dumałos vėlesnės kūrybos elementus: juodąjį humorą, klastingumą, sapnų poetiką. Paskesni jo filmai buvo „Juodkepuraitis“ (Czarny Kapturek), apie kurį bus kalbama vėliau, ir „Skraidantys plaukai“ (Łatające włosy) – mįslinga, poetinė apysaka apie keistą lietų ir jame pasimetusią įsimylėjėlių porelę. „Kojos laisvė“ (Wolność nogi, 1988) – tai groteskinė, bet kartu ir filosofinė istorija, pritvinkusi Nikolajaus Gogolio ir Franzo Kafkos dvasios, – apie koją, kuri vieną naktį paliko savo šeimininką. Labai susidomėjęs „Proceso“ autoriumi, P. Dumała sukūrė ypatingą filmą „Franzas Kafka“ (Franz Kafka, 1991) – vieną iš savotiškiausių ir psichologiškai įžvalgiausių kada nors sukurtų biografinių filmų. Ambiciškiausias ir ilgiausias P. Dumałos animacinis filmas yra „Nusikaltimas ir bausmė“. Tai ne įprasta F. Dostojevskio romano ekranizacija. Kaip pats režisierius teigė viename interviu, veikiau jau tai sapnas apie ją. P. Dumała atskyrė pagrindinius literatūros kūrinio veikėjus ir perkėlė juos į fantastinį reginį. Į magišką Prahos ir Varšuvos darbininkų rajono, kuriame pats yra užaugęs, mišinį režisierius įbėrė žiupsnelį Manhatano iš F. Kafkos „Amerikos“ (beje, P. Dumałos Raskolnikovas į pastarąjį labai panašus). Vis dėlto P. Dumała ne visuomet būna toks rimtas, kaip „Švelniojoje“, „Sienose“ ar „Nusikaltime ir bausmėje“. Tarp jo kūrinių esama ir lengvesnio kalibro filmų. Prie tokių priklauso „Juodkepuraitis“ (Czarny Kapturek, 1983), „Nervingas kosmoso gyvenimas“ (Nerwowe życie kosmosu, 1986) ir naujausias kūrinys – „Daktaras Charakteris“ (Doktor Charakter, 2010). Šiuose šmaikščiuose filmuose autorius pasireiškia kaip talentingas piešėjas satyrikas, nors ir čia galima įžvelgti jo polinkį raustis niūriose žmogaus sielos gelmėse. Taigi gerai žinoma pasaka apie Raudonkepuraitę buvo transformuota į virtinę stulbinančių įvykių, kurie išlaisvina personažus (įskaitant ir pagrindinį veikėją Juod-


Piotr Dumała Film Retrospective Marcin Giżycki

kepuraitį) iš nežaboto geismo gniaužtų. Filmo sėkmė nulemta piešimo stiliaus. Savo „juodąją“ pasakos versiją P. Dumała sujungė su neįprastai paprastais, vos ne vaikiškais piešiniais. Šis turinio ir piešimo stiliaus kontrastas ir yra filmo esmė, pagrindinis jo humoro šaltinis. Na o „Daktaras Charakteris“ – tai retro stiliaus televizijos mokslinių laidų absurdo parodija. Neseniai P. Dumała žengė pirmus žingsnius nuo tradicinio filmo pateikimo link vadinamojo „išplėstinio kino“ (kitaip – „eksperimentinio kino“). 2009 m. Vroclavo festivalyje „Era Nowe Horyzonty“ jis parodė būtent projekcijai ant pastato sienos skirtą filmą „Kova, Meilė ir Darbas“ (Walka, Miłość i Praca). Tai hipnotinis animacinis baletas Aleksandro Balanescu muzikai, sukurtas pasinaudojant ir keliskart pakartojant tapybos ir propagandinio meno motyvus. Naujausias miesto erdvėje rodomas P. Dumałos kūrinys – „Dmitrijaus Šostakovičiaus 8-asis smuikų kvartetas“ (8 Kwartet Smyczkowy Dymitra Szostakowicza), parengtas specialiai šių metų Poznanės festivaliui „Animator“. Šį kartą P. Dumała pasinaudojo savo ankstesniu kūriniu „Nusikaltimas ir bausmė“ – jį permontavo ir sukūrė visiškai naują istoriją. Visiškai kitoks P. Dumała kaip kūrėjas pasirodo savo pirmuoju pilnametražiu vaidybiniu filmu „Miškas“. Tai lėtas, mąslus, vizualiai taupus (panaudotos nespalvotos nuotraukos), skoningas kūrinys, kuriuo režisierius reziumuoja savo santykius su tėvu. Filmas pasakojamas dvejopai, jis sudarytas iš dviejų lygiagrečių istorijų. Pirmojoje jaunas vyras vargingai įkurtame bute rūpinasi neįgaliu, mirštančiu senuku. Antrojoje tie patys veikėjai keliauja mišku. Vyresnysis rodo kelią ir be atodairos uja, psichiškai terorizuoja jaunąjį. P. Dumała nebūtų savimi, jei čia būtų sukūręs visiškai realistinį kūrinį. „Miškas“, viena vertus, yra onirinis (sapnų) filmas, kita vertus – labai ritualizuotas. Sprendžiant iš keleto prestižinių apdovanojimų, kuriuos šis filmas jau spėjo gauti, tai tėra P. Dumałos naujo kelio pradžia.

Film and art historian, film critic

It is not easy to invent a new technique in the field of animation. It would seem that there is nothing that has not been animated since the first screening by the Lumière brothers. There have been reliefs in thick layers of paint, collages from old drawings, sand castles, and drawings made directly onto film, pin screens and computer-generated pictures. Piotr Dumała is one of the few contemporary artists who have managed to add something new to this medium. His use of animation on plaster panels is unique. The techniques he uses – painting and re-painting, scratching and rubbing – allow him to express a beautiful, soft transition between the sequences and adds a surprisingly rich texture reminiscent of a painter’s canvas. Dumała got the idea for the use of heavy plaster panels from the experience he gained from studying Art Conservation in the Academy of Fine Arts in Warsaw - where, incidentally, he was specialising in the conservation of stone. Simultaneously, he learnt the secrets of animation in the studio of Daniel Szczechura and voluntarily studied the art of drawing and painting. Animation became the medium that allowed Dumała to achieve the most creative combination of his artistic tastes and skills. Dumała’s undisputed award-winning masterpiece created using the “plaster” technique is “A Gentle One” (Łagodna, 1980) – an adaptation of Dostoevsky’s short story. This novel had already inspired several other films; notably, an adaptation by Bresson. Exploiting the same theme and translating it into the world of animation was an act of courage on the part of the young artist. Dumała knew that with only fifteen minutes of screen time it would be difficult for him to compete with a full feature film describing the course of events in the life of young woman marrying a much older man. So instead, he focused on the inner experiences of the female character and the conflict which led her to suicide. He recreated the psychological horror of the relationship between incompatible people consumed by the conflicting feelings of hatred and love. While releasing huge spiders and ghosts from the souls of the characters in to the daylight, the artist managed to refrain from reducing Dostoyevsky to a Spielberg-style fairy-tale. “A Gentle One” is the magic of moving images smoothly transforming in the eyes of the viewer. The same kind of dark, monochromatic vision of Freudian origins can be also found in several other films by Dumała,

141


Piotro Dumałos filmų retrospektyva / Piotr Dumała Film Retrospective

especially in the “Walls” (Ściany, 1987). This film is – in its first layer – a study of claustrophobia. The Little Man in a small room/box is observed through a hole by the Great Man. The behaviour of the prisoner changes from apparent fear to rebellion to the state of hallucination and apathy. Then the observer drops a coin in the box. There is an obvious metaphor hidden under the film’s cloak of surrealism – a society enslaved in a totalitarian system. Prior to these acclaimed films as well as, of course, after them, Dumała has made several other important movies. He debuted in 1981 with the “Lycanthropy” – a dark tale about werewolves and people shapeshifting into beasts (or rather, as it turns out, by only donning wolf skins). This surprisingly mature film already included all the elements of the artist’s later works: black humour, perversity, and the poetry of dreams. Subsequent films were “Black Riding Hood” (Czarny Kapturek) that will be referred to later in this text, and “Flying Hairs” (Łatające włosy) – an enigmatic, poetic tale of strange rain and a couple of lovers lost in it. “The Freedom of the Leg” (Wolność nogi, 1988) is a grotesque, but also philosophical, tale filled with the spirit of Gogol and Kafka, about a leg that one night leaves its owner. Dumała’s interest in the author of “Process” resulted in another personal film titled “Franz Kafka” (1991) – one of the most bizarre and psychologically insightful biographical movies ever made. Dumała’s longest and the most ambitious animated film is “Crime and Punishment” (Zbrodnia i kara). This is not a simple adaptation of Dostoyevsky’s novel. It is rather, in the director’s words, a dream about it. Dumała isolated the main characters from the literary original and transferred them into fantastic scenery, consisting of a little bit of the magic Prague, a Warsaw working-class district where the artist grew up, and a pinch of Manhattan from Kafka’s “America”, whom Dumała’s Raskolnikov closely resembles. However, Dumała is not always as serious as in “The Gentle One”, “Walls” and “Crime and Punishment”. There are also lighter films among his works. This second category includes, among others, “Black Riding Hood” (Czarny Kapturek, 1983), “Nervous Life of Space” (Nerwowe życie kosmosu, 1986) and the recently completed “Doctor Character” (Doktor Charakter, 2010). In these jokes, the artist presents himself as a talented cartoonist-satirist, although here one can also notice the artist’s inclination to

142

drill into the dark layers of the human soul. In “Black Riding Hood”, the famous fairy tale has been converted into a string of shocking events triggering the untamed passions of the characters (including the titular Black Riding Hood). The success of the film lies in the form of drawing. Dumała contrasts his “black” version of the fairy tale with an extremely simple, almost childlike style of drawing. It is this contrast between the image and the content that comprises the essence of the film and provides the primary source of humour. “Doctor Character” is an absurd parody of science television shows maintained in a retro style. Recently, Dumała has been taking his creativity way beyond the conventional methods of film presentation and into the field of “expanded cinema”. At the 2009 “Era New Horizons” festival in Wrocław, he showed the super-panoramic film “Fight, Love and Work” (Walka, Miłość i Praca) specifically designed for projection onto the wall, in which a hypnotic animated ballet for Alexander Balanescu’s music is created by repeatedly using the familiar themes from painting and the art of propaganda. The artist’s latest work to be displayed in a public space is the “String Quartet No. 8 by Dmitri Shostakovich” (8 Kwartet Smyczkowy Dymitra Szostakowicza) prepared exclusively for this year’s “Animator” festival in Poznań. This time Dumała used his earlier work – “Crime and Punishment” – which he completely re-edited creating a completely different story. An utterly new face of Dumała can be found in his first feature film “Forest” (Las). It is a slow, contemplative, visually efficient (black and white) and refined work summing up the director’s relationship with his father. Recounted in two ways, it shows two parallel stories. In the first one, a young man takes care of a weak dying old man in a spartan apartment. In the second, the same characters wander through the forest. The senior leads the way recklessly exerting psychological terror on his younger companion. Dumała would not be himself if the film was fully realistic. “Forest” is on hand oneiric, and on the other hand highly ritualised. This film has already won several prestigious awards, giving reason to believe that it is only the beginning of the director’s new road.


Juodkepuraitis

Little Black Riding Hood

Animacija / Animation 6 min.

Režisierius / Director: Piotr Dumała Scenarijaus autorius / Screen writer: Piotr Dumała Dailininkas animatorius / Animator: Piotr Dumała Operatorius / Cinematographer: Grzegorz Świetlikowski Montažo režisierė / Editor: Henryka Sitek Kompozitorius / Composer: Janusz Hajdun Gamybos kompanija / Production Company: Se-Ma-For Platintojas pasaulyje / World sales: Filmoteka Narodowa

Ši juodojo humoro animacija – originali populiariosios pasakos apie Raudonkepuraitę interpretacija. Juodkepuraitis, blogasis herojus, išsiruošia aplankyti senelės. Keliaudamas mišku sutinka vilką – ir nedvejodamas jį praryja... Medžiotojas nušauna Juodkepuraitį, o iš jo pilvo išlindęs vilkas suėda patį medžiotoją. Paskui vilkas griebia šautuvą ir nuskuodžia pas senelę... Apdovanojimai: 1983 m. – antrosios vietos prizas tarp 5-10 min. trukmės filmų 3-ajame Varnos tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Bulgarija). „Czarny kapturek“ Lenkija / Poland 1983 1984 m. – garbės paminėjimas 12-ajame Hueskos tarptautiniame kino festivalyje (Ispanija). This black humoured animation is an original interpretation of the popular fairytale “Little Red Riding Hood”. Little Black Riding Hood is an antagonist who sets out to visit his grandmother. On the way through the forest, he meets the wolf and instantly devours it. A hunter shoots Little Black Riding Hood, but the wolf escapes the dead body and devours the hunter. The wolf grabs the hunter’s rifle and hurries off towards the grandmother’s cottage… Awards: 1983 – 2nd Award in the 5–10 minute category at the 3rd International Animated Film Festival in Varna, Bulgaria. 1984 – Honourable Mention at the 12th International Huesca Film Festival, Spain.

143


Švelnioji Animacija / Animation 12 min.

„Łagodna“ Lenkija / Poland 1985

Režisierius / Director: Piotr Dumała

„Švelnioji“ – neįprasta trumpos Fiodoro Dostojevskio istorijos interpretacija. Tai dviejų žmonių pavydo, meilės, susvetimėjimo ir neapykantos studija. Šis trumpametražis animacinis filmas yra pirmasis Piotro Dumałos psichologinis filmas. Vaizdo vizualumą pabrėžia įdomi technika (tapyta ant gipskartonio) ir skvarbi Zygmunto Konieczny’o muzika, akompanuojanti herojų praeities apmąstymams. 1986 m. šis filmas buvo nominuotas Kanų kino festivalio „Auksinei palmės šakelei“ trumpametražių filmų kategorijoje.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Piotr Dumała Dailininkai animatoriai / Animators: Piotr Dumała, Wojciech Wojtkowski Operatorė / Cinematographer: Barbara Stankiewicz Kompozitorius / Composer: Zygmunt Konieczny Gamybos kompanija / Production company: Studio Miniatur Filmowych

Piotro Dumałos filmų retrospektyva / Piotr Dumała Film Retrospective

A Gentle One

Platintojas pasaulyje / World sales: Filmoteka Narodowa

Apdovanojimai: 1985 m. – „Aukso dukato“ apdovanojimas 34-ajame Manheimo tarptautiniame kino festivalyje (Vokietija). 1985 m. – geriausio animacinio filmo apdovanojimas ir specialus žiuri prizas Krokuvos kino festivalyje (Lenkija). 1985 m. – „Sidabrinės šokėjos“ apdovanojimas 13-ajame Hueskos tarptautiniame trumpametražių animacinių filmų festivalyje (Ispanija). 1986 m. – specialus prizas tarp 5-15 min. filmų Hamiltono tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Anglija). 1986 m. – Otavos tarptautinio animacijos festivalio (Kanada) apdovanojimas už nuopelnus. 1986 m. – pirmosios vietos premija Nacionalinės animacijos filmų konkurse Krokuvoje (Lenkija). 1986 m. – Stanisławo Wyspiańskio „Jaunojo kūrėjo“ apdovanojimas (kartu už „Skraidančius plaukus“ ir „Likantropiją“).

This unusual interpretation of Fyodor Dostoyevsky’s short story reveals studies in jealousy, love, alienation and hatred between two humans: a young woman and an elderly man. It is Piotr Dumala’s first psychological film. The visual appearance of the film is enhanced by the painting technique (plasterboard) and the piercing music composed by Zygmunt Konieczny, accompanying the reflections of the characters’ past. The film was nominated for the Palm d’Or in the 1986 Cannes Film Festival. Awards:

144

1985 – Golden Ducat at 34th International Film Festival in Mannheim, German. 1985 – Best Animated Film Award and Special Jury Prize in Krakow Film Festival, Poland. 1985 – Silver Dancer Award at the 13th International Short Film Festival in Huesca, Spain. 1986 – Special Prize in the 5–15 minute category at the International Animated Film Festival in Hamilton, Canada. 1986 – Award of Merit in Ottawa International Animation Festival, Canada. 1986 – 1st Prize in the 3rd National Animated Film Competition in Krakow, Poland. 1986 – Stanislaw Wyspiański’s Young Artist Award, together with “Flying Hair” and “Lycanthropy”.


145


Sienos

The Walls

Animacija / Animation 8 min.

Režisierius / Director: Piotr Dumała Scenarijaus autorius / Screen writer: Piotr Dumała Dailininkas animatorius / Animator: Piotr Dumała Operatoriai / Cinematographers: Grzegorz Świetlikowski, Krzysztof Męcina Montažo režisierė / Editor: Henryka Sitek

Piotro Dumałos filmų retrospektyva / Piotr Dumała Film Retrospective

Kompozitorius / Composer: Przemysław Gintrowski Gamybos kompanija / Production company: Se-Ma-For Platintojas pasaulyje / World sales: Filmoteka Narodowa

„Ściany“ Lenkija / Poland 1987

Nerimastinga istorija apie žmogų, įstrigusį kambaryje be išėjimo. Jis bando surasti nors menkiausią galimybę ištrūkti, tačiau bergždžiai – aplink vien tuščios sienos... Tolumoje, koridoriuose, girdėti žingsniai... Staiga per kambario lubas įmetama stambi moneta ir išjungiama elektros lemputė – vyras lieka aklinoje tamsoje. Ši rafinuotų vaizdų ir įtaigios muzikos klaustrofobinė novelė aiškinama kaip aliuzija į lenkų tautą, tuomet gyvenusią dar komunistinėje šalyje. Apdovanojimai: 1988 m. – Krokuvos kino festivalio (Lenkija) prizas „Auksinis drakonas“ ir apdovanojimas už geriausią muziką. 1988 m. – apdovanojimas už geriausią filmą Otavos tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Kanada). 1988 m. – specialus apdovanojimas Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje (Vokietija). 1988 m. – „Animafilm“ animacinių filmų festivalio Zamostės mieste (Lenkija) didysis prizas. 1988 m. – „Sidabrinės šokėjos“ apdovanojimas už geriausią animacinį filmą Hueskos tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje (Ispanija). A troubled story of a man stuck in a room with no exit. He attempts to find at least the slightest possibility of escape, but in vain – he is surrounded by blank walls… He can hear distant footsteps in a corridor… Someone throws a large coin through the ceiling of the room and turns the light bulb off – the man is left in pitch black darkness. This essay in claustrophobia, of sophisticated images and suggestive music, is interpreted as an allusion to the Polish nation that was still living under the Communist regime. Awards: 1988 – Golden Dragon and Best Music awards at the Kraków Film Festival, Poland. 1988 – Best Film award at the Ottawa International Animation Festival, Canada. 1988 – Special Mention at the Oberhausen International Short Film Festival, Germany. 1988 – Grand Prix award at the ANIMAFILM Animated Film Festival in Zamość, Poland. 1988 – Silver Dancer for the Best Animated Film at the Huesca International Short Film Festival, Spain.

146


147


The Freedom of the Leg

Kojos laisvė Animacija / Animation 10 min.

„Wolność nogi“ Lenkija / Poland 1988

Režisierius / Director: Piotr Dumała

Miegantis vyriškis staiga skyla į dalis ir visos jo kūno dalys ima gyventi atskirus gyvenimus... Rytą nuskambėjus žadintuvui, jos grįžta, tačiau žmogus nustemba – viena koja dingusi! Užsimaniusi laisvės, ji visai nenorėjo grįžti pas šeimininką. Žmogus bando koją vytis, bet ji užsiaugina plunksnas ir išskrenda lyg paukštis. Tai klasikinės muzikos lydima groteskiška istorija.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Piotr Dumała Dailininkas animatorius / Animator: Piotr Dumała Operatoriai / Cinematographers: Grzegorz Świetlikowski, Krzysztof Męcina Montažo režisieriai / Editors: Henryka Sitek, Marek Lewandowski Piotro Dumałos filmų retrospektyva / Piotr Dumała Film Retrospective

Kompozitoriai / Composers: Janusz Hajdun, Mariusz Stopnicki Gamybos kompanija / Production company: Se-Ma-For Platintojas pasaulyje / World sales: Filmoteka Narodowa

148

Apdovanojimai: 1989 m. – pagrindinis pirmosios vietos apdovanojimas Bielsko Bialos animacijos bienalėje „Fazy“ (Lenkija). 1989 m. – „Bronzinio arkliuko“ apdovanojimas Krokuvos kino festivalyje (Lenkija). 1990 m. – pirmoji vieta tarp 5-12 min. filmų Zagrebo pasaulio animacinių filmų festivalyje (Kroatija). A sleeping man suddenly splits into pieces. All his body parts live their own lives. When the alarm clock goes off in the morning they come back, but the man is surprised – one leg is missing. It wanted to be free and did not want to return to its master at all. The man tries to catch the leg, but it grows feathers and flies away like a bird. A grotesque story accompanied by classical music. Awards: 1989 – Grand Prix at the 1st Animated Film Biennial FAZY'89 in Bielsko-Biała, Poland. 1989 – Bronze Hobby-Horse Award at the Kraków Film Festival, Poland. 1990 – 1st Prize in the category of 5–12 Minute Films at the Zagreb World Festival of Animated Film, Croatia.


149


Franzas Kafka Animacija / Animation 16 min.

Lenkija / Poland 1991

Režisierius / Director: Piotr Dumała

Nebyli animacinė „dokumentika“ apie XX a. rašytojo Franzo Kaf kos (1883–1924 m.) gyvenimą ir darbus. Tamsus, šešėlingas filmas, grįstas rašytojo dienoraščiais.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Piotr Dumała Dailininkas animatorius / Animator: Piotr Dumała Operatoriai / Cinematographers: Jan Maciej Ptasiński, Adam Mickiewicz, Adam Dąbrowski, Barbara Stankiewicz Montažo režisierė / Editor: Hanna Michalewicz Piotro Dumałos filmų retrospektyva / Piotr Dumała Film Retrospective

Franz Kafka

Kompozitorius / Composer: Janusz Hajdun Gamybos kompanija / Production company: Studio Miniatur Filmowych Platintojas pasaulyje / World sales: Studio Miniatur Filmowych

Apdovanojimai: 1992 m. – „Bronzinio drakono“ ir „Don Kichoto“ apdovanojimai Krokuvos kino festivalyje (Lenkija). 1992 m. – antrosios vietos premija Otavos tarptautiniame animacijos festivalyje (Kanada). 1992 m. – Zagrebo pasaulio animacinių filmų festivalio (Kroatija) didysis prizas. 1992 m. – Lenkijos kino kūrėjų asociacijos apdovanojimas už geriausią 1990–1991 m. animacinį filmą. 1992 m. – pirmoji vieta 15-30 min. filmų kategorijoje Hirosimos animacinių filmų festivalyje (Japonija). 1992 m. – specialus paminėjimas Štutgarto tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Vokietija). 1993 m. – trečiosios vietos apdovanojimas už originaliausią filmą Odensės kino festivalyje (Danija). A silent animated “documentary” about the life and work of the extraordinary 20th century writer Franz Kafka (1883–1924). A dark and shadowy film based on the writer’s diaries. Awards: 1992 – Bronze Dragon and Don Quixote Award at the Krakow Film Festival, Poland. 1992 – Media Prize at the Ottawa International Animation Festival, Canada. 1992 – Grand Prize at the Zagreb World Festival of Animated Films, Croatia. 1992 – Association of Polish Filmmakers Award for the Best 1990–1991 animation film. 1992 – 1st place in the 15–30 minutes film category at the 4th Animated Film Festival in Hiroshima, Japan. 1992 – Special Mention at the Stuttgart Festival of Animated Film, Germany. 1993 – 3rd Prize for the most original film at the Odense Film Festival, Denmark.

150


151


Nusikaltimas ir bausmė Animacija / Animation 34 min.

„Zbrodnia i kara“ Lenkija / Poland 1988

Režisierius / Director: Piotr Dumała

Šis animacinis filmas – vieno iš garsiausių rašytojo Fiodoro Dostojevskio romanų ekranizacija, kurioje nagrinėjami sudėtingi filmo herojų santykiai. Režisierius panaudojo greitą montažą, aplinkos hiperbolizavimą ir nuotraukomis kuriamą trimatę perspektyvą. Šis filmas – nebylus, tačiau kaip kompensaciją už neaiškius herojų vidinius išgyvenimus režisierius siūlo muziką, kuri atveria visus atsakymus.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Piotr Dumała Dailininkas animatorius / Animator: Piotr Dumała Operatorius / Cinematographer: Jan Maciej Ptasiński Montažo režisierė / Editor: Katarzyna Rudnik Kompozitorius / Composer: Janusz Hajdun Piotro Dumałos filmų retrospektyva / Piotr Dumała Film Retrospective

Crime and Punishment

Gamybos kompanija / Production company: Bow and Axe Entertainment Platintojas pasaulyje / World sales: Bow and Axe Entertainment

Apdovanojimai: 2000 m. – Leipcigo tarptautiniame dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje (Vokietija) – specialus paminėjimas tarp animacinių filmų ir videofilmų. 2000 m. – premija už geriausią dizainą Otavos tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Kanada). 2000 m. – „Auksinio brūkšnio“ apdovanojimas Nacionaliniame animacijos festivalyje Krokuvoje (Lenkija). 2002 m. – specialus pagerbimas Zagrebo pasaulio animacinių filmų festivalyje (Kroatija). A screen adaptation of one of Fyodor Dostoyevsky’s most famous novels. The director shows the very complex relationships between the many film characters, and develops a variety of topics. In the film the director uses the quick installation of cutting, the first multiples and backgrounds, and develops a three-dimensional perspective with pictures. It is a silent film, but the obscure inner worlds of the characters are counterbalanced with music that reveals all the answers. Awards: 2000 – Honourable Mention at the DOK, International Leipzig festival for Documentary and Animated film, Germany. 2000 – Craft prize for the best design at the Ottawa International Animation Festival, Canada. 2000 – Golden Dash Award at the National Festival of Animated Film in Krakow, Poland. 2002 – Special Recognition at the Zagreb World Festival of Animated Films, Croatia. 1993 – 3rd Prize for the most original film at the Odense Film Festival, Denmark.

152


153


Dr. Charakteris pristato Animacija / Animation 8 min.

Režisierius / Director: Piotr Dumała Scenarijaus autorius / Screen writer: Piotr Dumała Operatorius / Cinematographer: Robert Rząca Montažo režisierius / Editor: Robert Rząca Kompozitorius / Composer: Wojciech Lemański

Piotro Dumałos filmų retrospektyva / Piotr Dumała Film Retrospective

Vaidina / Cast: Jerzy Płażewski, Jan Kobuszewski, Michał Tarkowski, Elżbieta Jędrzejewska Gamybos kompanija / Production Company: Serafiński Studio Platintojas pasaulyje / World sales: Piotr Dumała

154

Dr Character Presents „Dr Charakter przedstawia“ Lenkija / Poland 2010

Tai ankstyvojo Lenkijos televizijos laikotarpio stilizacija, pagrįsta kultinėmis laidomis: „Kobra“, „Dziennik Telewizyjny“ ir „Tele-Echo”. Laidos vedėjas daktaras Charakteris, kaip koks A. Hitchcockas iš 1985–1989 m. serialo „Alfredas Hitchcockas pristato“, savo studijoje kalbina juokingus svečius: vyrą piliulėje, pneumatinės barzdaskutės išradėją ar pelę, kuri prarijo gyvatę. Pagrindinį herojų – pietietį, žinomą iš TV viktorinos „Miliard w rozumie“, – vaidina žymus Lenkijos kino kritikas Jerzy Płażewskis. Stylised reflection on early Polish television based on such cult shows as “Kobra”, “Dziennik Telewizyjny” and “Tele-Echo”. Just like in the 1985–1989 TV series “Alfred Hitchcock Presents”, the host, Dr. Character, introduces his funny guests: a man in a pill, a mouse that has swallowed a snake, or the inventor of a pneumatic shaver. The main character, a Mediterranean man known from the “Miliard w rozumie” TV quiz, is played by the famous Polish film critic Jerzy Płażewski.


155


Iliuzionistas Animacija, Drama / Animation, Drama 83 min.

Režisierius / Director: Sylvain Chomet Scenarijaus autoriai / Screen writers: Jacques Tati, Sylvain Chomet Animacijos režisierius / Animation director: Paul Dutton Montažo režisierius / Editor: Sylvain Chomet Muzikos autoriai / Music by: Sylvain Chomet Įgarsina / Voice cast: Jean-Claude Donda, Eilidh Rankin Gamybos kompanijos / Production companies: Django Films Platintojas pasaulyje / World sales: Pathe International Animacijos programa / Animation programme

Platintojas / Distributor: Maywin Media

156

The Illusionist „L'llusionniste“ Jungtinė Karalystė, Prancūzija / United Kingdom, France 2010

Kylančioms roko žvaigždėms perimant iliuzionisto vietą scenoje, šiam tenka dirbti mažuose užmiesčio teatruose, baruose, kavinėse ir vakarėliuose gamtoje. Rodydamas triukus kaimo bare vakarinėje Škotijos pakrantėje, jis sutinka Alisą – naivią mergaitę, kuri visam laikui pakeis jo gyvenimą. Alisa tiki, kad iliuzionisto triukai iš tiesų magiški. Sužavėtas mergaitės entuziazmo, iliuzionistas jai dovanoja vis brangesnes „burtais išgautas“ dovanas. Nenorėdamas Alisos nuvilti, iliuzionistas negali prisiversti atskleisti jai, jog iš tiesų tos magijos nėra, o nuolatinis dovanų pirkimas veda jį į pražūtį... Šis animacinis filmas kupinas vizualių pokštų, viliojančių 6-ojo dešimtmečio stiliaus detalių, kvapą gniaužiančių miesto ir gamtos vaizdų, – bene įstabiausias animacinis Škotijos atkūrimas. Apie režisierių: Prancūzų rašytojas, animatorius ir kino režisierius Sylvain’as Chomet gimė 1963 m. netoli Paryžiaus. Studijavo Angulemo meno mokykloje, 1986 m. išleido pirmąjį komiksų rinkinį „Laumžirgio paslaptys“ (Secrets of the Dragonfly). Vėliau dirbo knygų iliustratoriumi Londone. Pirmasis jo trumpametražis animacinis filmas „Senutė ir balandžiai“ (La Vieille Dame et les pigeons, 1996) gavo ne vieną apdovanojimą, buvo nominuotas „Oskarui“. Pirmasis pilnametražis animacinis filmas – nostalgiška, humaniška ir vaizdinga pasaka „Trijulė iš Belvilio“ (The Triplets of Belleville, 2003) – taip pat buvo nominuotas dviems „Oskarams“. 2004 m. Edinburge (Škotija) S. Chomet įkūrė animacijos studiją „Django Films“. 2005 m. režisavo segmentą kolektyviniam filmui „Paryžiau, aš tave myliu“ („Paris, je t'aime“).


About the director: With emerging rock stars stealing the illusionist’s place on stage, he is forced to accept work in fringe theatres, at garden parties and in bars and cafes. However, while performing in a village pub off the west coast of Scotland, he encounters Alice, an innocent young girl, who will change his life forever. Alice believes that illusionist’s tricks are real magic. Enchanted by her enthusiasm for his act, he rewards her with increasingly lavish gifts he has “conjured” into existence. Desperate not to disappoint her, he cannot bring himself to reveal that magic does not exist and that buying these gifts is driving him to ruin. Rich in visual jokes, seductive 1950s period detail and breathtaking views of city and wilderness alike, this is the work of a master in his field – and one of the most gorgeous evocations of Scotland in cinema history.

French comic writer, animator and film director Sylvain Chomet was born 1963, near Paris. He studied at the Angouleme art school. His first comic book, “Secrets of the Dragonfly”, was published in 1986. Later he worked as an illustrator in London. His first short animation film “The Old Lady and the Pigeons” (La Vieille Dame et les Pigeons, 1996) won several awards, and an Oscar nomination. Sylvain Chomet’s first animated feature-length film was a nostalgic, humane, and imaginative tale “The Triplets of Belleville” (Les Triplettes de Belleville, 2003) was also nominated for two Oscars. In 2004, he founded an animation studio in Edinburgh, Scotland, called “Django Films”. In 2005, he directed a segment for the collaborative film “Paris, I Love You” (Paris, je t'aime).

157


Metropija Animacija / Animation 80 min.

Švedija, Danija, Norvegija, Suomija / Sweden, Denmark, Norway, Finland 2009

Režisierius / Director: Tarik Saleh

Netolima ateitis – 2024-ieji – atrodo pilka ir niūri. Naftos atsargos pasaulyje išsenka ir po Europą nusidriekia milžiniškas metro tinklas. Filmo herojus Rodžeris (įgarsina Vincentas Gallo) dirba metro tuneliuose ir gyvena prasčiokiškuose apartamentuose Stokholme. Vaikinas girdi keistą balsą galvoje. Iš pradžių tai atrodo lyg sąžinės balsas, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai Stefano balsas. Stefanas – vienas iš daugelio, kuris valdo „normalius“ žmones, pasitelkęs mikroschemas, implantuotas jiems į smegenis. Maža to, jis kažkaip susijęs su Nina, keistuole manekene iš šampūno reklamos televizijoje, kurią beprotiškai įsimylėjęs Rodžeris... Prasideda tikra veiksmo raizgalynė, besiaiškinant su minčių ir kūno kontrole susijusį sąmokslą. Tai filmas, kuriame mokslinė fantastika susilieja su aukšto lygio animacijos technika – puikiai stilizuotu nuotraukų perdirbimu.

Scenarijaus autoriai / Screen writers : Stig Larrson, Fredrik Edni, Tarik Saleh Montažo režisierius / Editor: Johan Söderberg Kompozitorius / Composer: Krister Linder Įgarsina / Voice Cast: Vincent Gallo, Juliette Lewis, Stellan Skarsgård, Udo Kier, Sofia Helin, Shanti Roney, Fares Fares, Fredrik Eddahri, Doreen Månsson

Animacijos programa / Animation programme

Gamybos kompanija / Production company: Atmo Platintojas pasaulyje / World sales: Trust Nordisk Platintojas / Distributor: Swedish Film Institute

158

Metropia

Apdovanojimai: 2009 m. – Stokholmo kino festivalio (Švedija) apdovanojimas už geriausią muziką. 2009 m. – Venecijos kino festivalio (Italija) apdovanojimas „Future Film Digital“. Apdovanojimai: Egiptiečių kilmės švedų televizijos prodiuseris, animatorius, žurnalistas, režisierius, grafičių menininkas ir filmo režisierius Tarikas Salehas gimė Stokholme 1972 m. Savo karjerą pradėjo kaip grafičių menininkas. Vakarų Stokholme dar dabar galima rasti jo išpieštų sienų. Aistra animacijai jį pastūmėjo į daugelį kūrybinių projektų. Drauge su Eriku Gandini’u yra režisavęs ne vieną apdovanojimą pelniusių dokumentinių filmų. 2001 m. jiedu kartu sukūrė dokumentinę juostą „Sacrificio. Kas išdavė Če Gevarą“ (Sacrificio – Who betrayed Che Guevara?) apie paslaptingas šio revoliucionieriaus mirties aplinkybes. Filmas pelnė pagrindinius prizus tarptautiniuose kino festivaliuose Kuboje, Portugalijoje, Brazilijoje ir sukėlė tikrus debatus visoje Europoje ir Lotynų Amerikoje. 2005 m. abu režisieriai sukūrė dokumentinį filmą „Gitmo“ – apie terorizmą ir Gvantanamo įlankos kalėjimą. Filmas laimėjo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą Sietlo kino festivalyje (JAV) ir susilaukė ypatingo žiūri dėmesio Majamio kino festivalyje (JAV).


The near future of 2024 is dark and dismal. Global oil reserves have been depleted and an enormous metro system connects Europe. The hero of the film, Roger (voice by Vincent Gallo), works in the metro tunnels and lives in a spartan Stockholm apartment. The boy hears a weird voice in his head. At first it sounds like a small voice, but eventually appears to belong to Stefan, who is one of the many who control “normal” people through the chips implanted in their brains. Moreover, he is somehow connected to Nina, a weird model from a TV shampoo commercial, whom Roger is helplessly in love with… A total mess breaks loose when Roger tries to unveil the conspiracy of control over mind and body. The film blends science fiction and state-of-theart animation techniques involving perfectly stylised processing of images. Awards: 2009 – Best Music award at the Stockholm Film Festival, Sweden. 2009 – Future Film Festival Digital Award at the Venice Film Festival.

About the director: Swedish TV producer, animator, journalist, director, graffiti artist and filmmaker Tarik Saleh, of Egyptian origin, was born in Stockholm on 28 January 1972. He began his career as a graffiti artist. His works can still be found on the walls of Western Stockholm. His passion for animation has brought him to many creative projects. Together with Erik Gandini, he has directed a number of documentaries that have won numerous awards. In 2001, he filmed the documentary “Sacrificio – Who betrayed Che Guevara?” about the mysterious circumstances surrounding the famous revolutionary’s death. The film won main prizes at international film festivals in Cuba, Portugal and Brazil, and provoked fiery debates across Europe and Latin America. In 2005, the filmmakers produced the documentary “Gitmo” about terrorism and the Guantanamo Bay detention camp. The film won the Best Documentary Award at the Seattle Film Festival (USA), and received a special attention of the jury at the Miami Film Festival (USA).

159


The Impossible Moon

Netikras Mėnulis 8 min.

Režisierius / Director: Meinardas Valkevičius Scenarijaus autorius / Screen writer: Meinardas Valkevičius Animatorius / Animator: Meinardas Valkevičius Montažo režisierius / Editor: Meinardas Valkevičius Muzika / Music: Meinardas Brazaitis Daina / Song: Besureis

Animacijos programa / Animation programme

Įgarsina / Voice cast: Meinardas Brazaitis

160

Lietuva / Lithuania 2010

Tai istorija apie pirmuosius žmogaus žingsnius ant Mėnulio paviršiaus, žengtus 1969 metais. Bet ar viskas yra taip, kaip mums buvo parodyta?.. Apie režisierių: Meinardas Valkevičius (g. 1987 m.) yra baigęs Vilniaus dailės akademiją, animacijos specialybę. Nuo 13 metų su savo animaciniais filmais dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose festivaliuose. Kuria įvairių rūšių – klasikinę, plokščiąją, tūrinę, „stop-motion“ – animaciją, rengia animacijos kursus. Be to, rašo kino recenzijas apie animacijos pasaulio naujienas. A story about Man’s first steps on the surface of the Moon in 1969. But was it exactly the way we were told it was? About the director: Meinardas Valkevičius (born 1987) has studied animation at the Vilnius Academy of Arts. His animation films have been shown at national and international festivals since he was 13. He creates animation films using various techniques, including 2D, 3D, classical and stopmotion, and organises animation courses. He also writes film reviews and news of the world of animation.


161


Panelė Nuostabioji ir jos karjera

Miss Remarkable and her Career

Animacija / Animation 29 min.

„Fröken Märkvärdig & Karriären“ Švedija, Airija, Danija / Sweden, Ireland, Denmark 2010

Režisierė / Director: Joanna Rubin Dranger

Šis trumpametražis animacinis filmas – tai žavingas ir sąmojingas pasakojimas apie Panelę Nuostabiąją ir jos gyvenimo sunkumus. Jos karjera žlunga, ji kovoja su savo vidiniais demonais, gniuždančiais tėvų lūkesčiais, tačiau žūtbūt stengiasi išlikti savimi ir išpildyti savo svajonę tapti stipria, klestinčia, laiminga moterimi... „Panelė Nuostabioji ir jos karjera“ – tragikomiškas, bet įkvepiantis ir optimistiškas filmas, kuriame susipynę juodasis humoras, taiklios psichologinės įžvalgos ir vizualiai išraiškinga animacija.

Scenarijaus autorė / Screen writer: Joanna Rubin Dranger Gamybos kompanija / Production company: A Man & Ink, Bullitt Film, Lisbet Gabrielsson Film Platintojas pasaulyje / World sales: Lisbet Gabrielsson Film

Apdovanojimai: 2010 m. – Tarptautinės kritikų federacijos (FIPRESCI) apdovanojimas Annecy tarptautiniame animacinio kino festivalyje (Prancūzijoje). Apie režisierę:

Animacijos programa / Animation programme

Rašytoja, grafikė ir iliustratorė Joanna Rubin Dranger gimė 1970 m. Švedijoje. 1995 m. baigė studijas Konstfacko universiteto (Švedija) Dailės, amatų ir dizaino koledže. Gyvena ir dirba Stokholme. Rašo ir iliustruoja knygas, dėsto grafiką bei iliustracijos meną, be to, dalyvauja įvairiose parodose. Už savo kūrybą J. R. Dranger yra pelniusi nemažai prestižinių apdovanojimų. Pirmąją knygą „Pikta! Pikčiausia dešimtojo dešimtmečio knyga“ (Arg! Nittiotalets argaste bok) kartu su bendraautore Anna-Karin Cullberg išleido 1989 m. ir laimėjo Libers geriausios vaikiškos knygos apdovanojimą. 1999 m. pasirodė jos pirmoji pačios vienos parašyta ir iliustruota knyga „Panelė Baikštuolė ir meilė“ (Fröken Livrädd & Kärleken); autorei ji pelnė tarptautinį pripažinimą. „Panelė Nuostabioji ir jos karjera“ (Fröken Märkvärdig & Karriären) – pirmasis režisūrinis J.R. Danger debiutas pagal to paties pavadinimo jos pačios knygą.

162


About the director: Joanna Rubin Dranger’s short animated film is a charming and witty story about Miss Remarkable and her life struggles. A young woman is coping with her inner demons, parental expectations, a career meltdown, and still trying to fulfil her dream to become strong, successful, happy, and still be herself... Filled with dark humour, deep psychological insights and visually expressive animation, “Miss Remarkable and her Career” is a tragicomic but yet highly inspiring and optimistic film. Awards: 2010 – International Federation of Film Critics’ (FIPRESCI) Award at the International Annecy Animation Festival, France.

Joanna Rubin Dranger (born in 1970, Sweden) is a writer, a graphic artist, and an illustrator. She graduated from Konstfack University College of Arts, Crafts and Design in 1995, and now lives and works in Stockholm. Besides book writing and illustrating, J. R. Dranger also teaches graphics and illustration, and exhibits her work. Dranger has received plenty of prestigious prizes for both her novels and her work as an illustrator. She published her first book “Angry! The Angriest book of the Nineties” (Arg! Nittiotalets argaste bok) in collaboration with Anna-Karin Cullberg in 1989, and it won the first prize at the Libers Children’s book competition. Her first individual graphic novel “Miss Scaredycat & Love” (Fröken Livrädd & Kärleken) was published in 1999, bringing her a worldwide recognition. “Miss Remarkable and her Career” (Fröken Märkvärdig & Karriären) is Dranger’s first directorial work, based on her own book with the same title. 163


Sekso pradžiamokslis Animacija / Animation 30 min.

Režisierė / Director: Signe Baumane Scenarijaus autorė / Screen writer: Signe Baumane Operatorius / Cinematographer: Greg Sextro Gamybos kompanija / Production company: Pierre Poire Productions

Teat beat of sex Latvija, JAV, Italija / Latvia, USA, Italy 2007

Tai animacinis filmas iš trumpų paskaitų apie seksą, papasakotų moters. Pagrindinė herojė Sintija puikiai išmano šiuos reikalus. Ji atrodo kaip paprasta kaimynystėje gyvenanti mergina, bet kalba su lengvu užsienietišku akcentu ir turi daugybę įvairiausių patirčių. Šiame linksmame ir autoironiškame, pramoginiame ir kartu mokomajame animaciniame filme atskleidžiamos slapčiausios mintys apie intymiausius dalykus. Apdovanojimai: 2007 m. – specialus apdovanojimas už geriausią animacinį filmą animacijos festivalyje „ASIFA East“ (JAV). 2007 m. – specialus apdovanojimas už geriausią animacinį filmą Otavos tarptautiniame kino festivalyje (Kanada). 2007 m. – specialus žiuri prizas už geriausią animacinį filmą Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje (Estija). 2007 m. – padėka už geriausią animacinį filmą Vudstoko kino festivalyje (JAV). 2008 m. – padėka už geriausią animacinį filmą En Arboro kino festivalyje (JAV)

Animacijos programa / Animation programme

“Teat Beat of Sex” is an animated film composed of short lectures on sex, given exclusively from a woman’s point of view. The main character is a knowing woman, Cynthia. She looks like an ordinary girl next door, but has a slight foreign accent and a wide range of experiences. The most secret thoughts on the most intimate matters are revealed in this funny, self-ironic, both entertaining and educating animated series. Awards: 2007 – Special Award for best animated film at the ASIFA East Animation Festival, USA. 2007 – Special Mention for best animated film at the Ottawa International Film Festival, Canada. 2007 – Special Jury Prize for the best animated film at the Tallinn Black Nights Film Festival, Estonia. 2007 – Honourable Mention for the best animated film at the Woodstock Film Festival, USA. 2008 – Honourable Mention for best animated film at the Ann Arbor Film Festival, USA.

164


165


Krokodilas

Crocodile

Animacija / Animtaion 17 min.

„Krokodill“ Estija / Estonia 2009

Režisierius / Director: Kaspar Jancis

Tai pasakojimas apie kadaise garsų operos solistą. Susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, jam tenka dirbti prekybos centre – vaikų žaidimų kambaryje vaidinti krokodilą. Toks gyvenimas buvusiam pagrindiniam operos tenorui atrodo neteikiantis džiaugsmo ir netgi bjaurus. Savo nusivylimą jis išlieja šiurkščiai elgdamasis. Vieną dieną jo gyvenime atsiranda lemtinga moteris ir... krokodilas.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Kaspar Jancis Kompozitorius / Composer: Kaspar Jancis Gamybos kompanija / Production company: Eesti Joonisfilm

Apdovanojimai: 2009 m. – didysis prizas Eksjo tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Švedija) ir „Animatekos“ animacinių filmų festivalyje Liublianoje (Slovėnija). 2009 m. – geriausias tarptautinis animacijos kūrinys Vysbadeno animacijos savaitgalyje (Vokietija).

Estiškų animacinių filmų programa / Estonian animated film programme

The story of a former opera star who is forced by the will of Fate to wear a Styrofoam costume of a crocodile to entertain children in the playroom of a shopping centre. This kind of life seems joyless and even disgusting to the former leading tenor, and he vents his frustration by behaving rudely. Until one day, a femme fatale and… a crocodile enter his life. Awards: 2009 – Grand Prix at the Eksjö International Animated Film festival in Sweden and at the Animateka Animated Film festival in Ljubljana, Slovenia. 2009 – Best of International Animation programme award at the Wiesbaden International Weekend of Animation, Germany.

Eteryje Animacija / Animation 9 min.

„Eetris“ Estija / Estonia 2009

Režisierius / Director: Kaspar Jancis

Telekomunikacija tarp vilkų ir žmonių baigiasi tuo, kad žinomus gravitacijos dėsnius pakeičia nežinomi.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Kaspar Jancis

Telecommunication between wolves and humans leads to a situation where the known laws of gravity change into the unknown.

Kompozitorius / Composer: Kaspar Jancis Gamybos kompanija / Production company: Eesti Joonisfilm 166

In the Air


Narai lietuje

Divers in the Rain

Animacija / Animation 24 min.

Režisieriai / Directors: Priit Pärn, Olga Pärn Scenarijaus autorius / Screen writer : Priit Pärn Kompozitorius / Composer: Erik Satie

„Tuukrid vihmas“ Estija / Estonia 2009

Pasakojimas apie narą, dirbantį dienomis, ir dantistę, dirbančią naktimis. Jiedviejų bučiniai – visada atsisveikinimo. Kai jam reikia nardyti, ji jaučiasi pavargusi po nakties ir trokšta miegoti. Tačiau jos sapnuose nėra ramios vietelės... A story about a diver who works during daytime and a dentist who works at night. Their kisses are always good-bye kisses. He is a diver and he has to dive. She is tired and has to sleep. But there are no silent places in her dreams…

Gamybos kompanija / Production company: Eesti Joonisfilm

Virtuvės matmenys

Kitchen Dimensions

Animacija / Animation 19 min.

„Köögidimensioonid“ Estija / Estonia 2008

Režisierius / Director: Priit Tender

Animacinis filmas apie vienos ypatingos virtuvės kasdienybę ir trijų jos gyventojų – Lentelės, Laikraščio ir Kavos Burbuliukų – psichologinius pasaulius. Trys labai skirtingos ekspedicijos į nežinomus matmenis, sukurtos remiantis šiuolaikine muzika ir skirta koncertui su orkestru.

Scenarijaus autorius / Screen writer : Priit Tender Montažo režisierius / Editor: Priit Tender Kompozitorius / Composer: Märt-Matis Lill Gamybos kompanija / Production company: Eesti Joonisfilm

Apdovanojimai: 2009 m. – garbės paminėjimas Otavos tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Kanada). The film follows the everyday life of a kitchen and the psychological worlds of its three residents – the Table, the Newspaper, and the Coffee Bubbles. These are three very different expeditions into unknown dimensions. The film is based on contemporary music and is intended for a live performance with an orchestra. Awards: 2009 – Honourable Mention at the Ottawa International Animation Film Festival, Canada. 167


Dingę sniege

Lost in Snow

Animacija / Animation 8 min.

„Zudusi Sniega“ Latvija / Latvia 2007

Režisierius / Director: Vladimir Leschiov Scenarijaus autorius / Screen writer: Vladimir Leschiov Montažo režisierius / Editor: Vladimir Leschiov Kompozitorius / Composer: Normand Roger Gamybos kompanija / Production company: JetMedia

Žiemą žmonės žvejoja ant ledo. Susijaudinimas, sustiprintas stingdančio šalčio ir stipriųjų gėrimų, gali sulaukti nenuspėjamų pasekmių... Apdovanojimai: 2007 – geriausias trumpametražis filmas Tarptautiniame animacinio kino festivalyje „Anifest“ (Čekija). 2007 – speciali žiuri padėka Tarptautiniame animacinio kino festivalyje „Animateka“ (Slovėnija). 2008 – didysis prizas Tarptautiniame Laputos animacijos festivalyje (Japonija). 2008 – specialus prizas Tarptautiniame Hirosimos animacinio kino festivalyje (Japonija).

In winter some people go ice fishing. Excitement, intensified by freezing temperatures and strong drinks, can lead to unpredictable consequences... Awards:

LATVIŠKŲ ANIMACINIŲ FILMŲ PROGRAMA / LATVIAN ANIMATED FILM PROGRAMME

2007 – Best Short Film at the Anifest International Festival of Animated Films, Czech Republic. 2007 – Special Jury Mention at the Animateka: International Animation Film Festival, Slovenia. 2008 – Grand Prize at the Laputa International Animation Festival, Japan. 2008 – Special Prize at the Hiroshima International Animation Festival, Japan.

Laivas

The Ship

Animacija / Animation 8 min.

„Kuģis“ Latvija / Latvia 2007

Režisierius / Director: Egils Mednis Scenarijaus autorius / Screenvwriter: Olegs Tilbergs Operatorius / Cinematographer: Egils Mednis Montažo režisieriai/ Editors: Egils Mednis, Inese Klava Kompozitorius / Composer: Janis Bokalders Gamybos kompanija / Production company: Svesas Tehnologijas 168

Tėvas ir sūnus išvyksta į ilgą kelionę nesibaigiančiu sniego lauku. Parirodo, kad jiedu ne vieni, juos seka didžiulis juodas laivas. Kelionė tampa kova už gyvybę. Bet kas tai per laivas? Ar jis tikras, ar tik vaizduotės padarinys? Apdovanojimai: 2008 m. – „Machinimos“ kino festivalio (Niujorkas, JAV) apdovanojimai už geriausią filmą, geriausią režisūrą ir geriausią nepriklausomą filmą. Father and Son depart on a long journey through a neverending field of snow. Yet they are not alone, for they are being followed by a huge black Ship. The journey turns into a run for their lives. What is this ship - reality, or merely a product of our imagination? Awards: 2008 – Best of the Festival, Best Direction and Best Independent awards at the Machinima Film Festival, New York, USA.


Moteris ir Vėjas Animacija / Animation 12 min.

Režisierė / Director: Aija Bley Scenarijaus autorė / Screen writer: Aija Bley Gamybos kompanija / Production company: A. Bley Film Studio

Praryti rupūžę Animacija / Animation 9 min.

Režisierius / Director: Jurģis Krāsons Scenarijaus autorius / Screen writer: Ivo Briedis Operatorius / Cinematographer: Renārs Zālītis Montažo režisierius / Editor: Jurģis Krāsons Kompozitorius / Composer: Andris Barons Gamybos kompanija / Production company: Rija Films

Woman and Wind „Sieviete un Vējš“ Latvija / Latvia 2009

Kartą viename mieste Rytuose gyveno Vėjas. Dienų dienas jis pustė smėlį. Vieną dieną iš tolimo Vakarų miesto atvyko Moteris. Ji neatsispyrė Vėjo žaismingumui ir tarp jiedviejų netikėtai įsižiebė aistra. Bet Moters atostogos baigėsi ir jai teko grįžti į savo miestą – pas savo beaistrį vyrą... Once upon a time Wind lived in a city in the East. Day in and day out he drove the sand. One day a Woman arrived from a distant city in the West. She succumbed to the playfulness of Wind, and a great passion was unexpectedly aroused. But the Woman’s holidays were drawing to an end, and she returned to the city and her passionless husband…

To Swallow a Toad „Norīt Krupi“ Latvija / Latvia 2010

Kartą mažame miestelyje gyveno „apvalūs“ intelektualai. Jie buvo protingi, geraširdžiai, įžvalgūs ir jiems viskas sekėsi. O sekėsi dėl to, kad jie valgė rupūžes. Tačiau tame miestelyje gyveno ir kiti – „kvadratiniai“. Jie buvo pragmatiški realistai ir manė, jog už gera atsilyginama geru, už pikta – piktu, o rupūžių valgyti negalima. Šiaip jau visi miestelio gyventojai gyveno taikiai, kol vieną dieną „kvadratiniai“ sužinojo, jog „apvalieji“ ryja rupūžes... Šis animacinis filmas buvo įtrauktas į Kanų kino festivalio oficialiąją konkursinę programą. Apdovanojimai: 2010 m. – geriausias Baltijos šalių animacinis filmas „Arsenalo" kino festivalyje Rygoje (Latvija). Once some “round” intellectuals lived in a small town. They were smart, kind, farsighted and successful. The reason for their success – they could swallow toads. But some that were “square” also lived in the small town. They were pragmatic realists – good was repaid with good, evil with evil, and no toads were ever swallowed. They lived in peace until one day a “square” discovered that the “rounds” swallow toads… The film was selected to the Official Competition program at Cannes International Film Festival in 2010. Awards: 2010 - Best Baltic Animation, Arsenals Film Festival, Riga, Latvia 169


Sparnai ir irklai

Wings and Oars

Animacija / Animation 6 min.

LATVIŠKŲ ANIMACINIŲ FILMŲ PROGRAMA / LATVIAN ANIMATED FILM PROGRAMME

Režisierius / Director: Vladimir Leschiov Scenarijaus autorius / Screen writer: Vladimir Leschiov Operatorius / Cinematographer: Vladimir Leschiov Montažo režisierius / Editor: Vladimir Leschiov Kompozitoriai / Composers: Pierre-Yves Drapeau, Normand Roger Gamybos kompanija / Production company: Lunohod

„Spārni un airi“ Latvija / Latvia 2009

Buvęs lakūnas prisimena savo gyvenimą – Žemę, Dangų, Moterį – viską, kas jį lydėjo kelionėje nuo lėktuvų pakilimo tako iki apleistos valčių pastogės. Apdovanojimai: 2010 m. – apdovanojimai už geriausią vaizdo ir garso apipavidalinimą animacijos festivalyje „Silver Salt“ (Indija). 2010 m. – „Monstros“ animacinio kino festivalio (Portugalija) apdovanojimas „RTP2 Ondo Curta“. 2010 m. – publikos simpatijų apdovanojimas Melburno tarptautiniame animacijos festivalyje (Australija). 2010 m. – specialus žiuri prizas Hirosimos tarptautiniame animacinio kino festivalyje (Japonija). A former pilot looks back at his life - the Earth, the Sky, the Woman - everything that took place on the journey from an air strip to an abandoned boathouse. Awards: 2010 – awards for best visual design and the best sound design at the Silver Salt Animation Festival, India. 2010 – RTP2 Ondo Curta award at the MONSTRA Animated Film Festival, Portugal. 2010 – Audience Award at the Melbourne International Animation Festival, Australia. 2010 – Special Jury Prize at the Hiroshima International Animation Festival, Japan.

170


Užtemimas Animacija / Animation 10 min.

Režisierius / Director: Kārlis Vītols Scenarijaus autorius / Screen writer: Kārlis Vītols Montažo režisierius / Editor: Kārlis Vītols

Eclipse „Aptumsums“ Latvija / Latvia 2010

Saulės užtemimo metu gamtoje vyksta transcendentiniai ritualai. Susiduria du pasauliai ir atsiveria šventieji vartai, o per juos vyriškasis pradas pasiekia moteriškąjį... During a solar eclipse nature performs a transcendental ritual. Two worlds collide, and a sacred gate is opened for the male to reach a female…

Gamybos kompanija / Production company: Urga

Vaizdo ieškiklis Animacija / Animation 3 min.

Režisierius / Director: Pēteris Noviks Scenarijaus autorius / Screen writer: Pēteris Noviks Montažo režisierius / Editor: Pēteris Noviks Kompozitorius / Composer: Nik Phelps

View Finder „Skatu meklētājs“ Latvija / Latvia 2010 m.

Neregys laukia, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa. Jis patiria vizijas, atskleidžiančias jo vidinį pasaulį ir aklumo sukeltas emocijas. Be jokių ryšių su išoriniu pasauliu, savo vaizduotėje jis gyvena nuostabų gyvenimą. A blind man waits for the traffic light to turn green. He experiences mind visions that reveal his inner world and the emotions created by his blindness. With no connection to the real world, he lives a dream within a dream.

Gamybos kompanija / Production company: Rija Films

171


„Animatekos“ animacinių filmų programa / “Animateka“ animation programme Igoris Prasselis

„Animatekos“ festivalio programos direktorius / Programme director of Animateka festival

Geriausia slovėniška stopkadrinė animacija / Best of Slovenian stop-motion animation

Grįžęs iš Prahos, kur iš žymiojo Jiři’o Trnkos sužinojo apie lėlinę animaciją, 1952 m. Saša Dobrila sukūrė savo pirmąjį animacinį filmą. Tais laikais jis gyveno valstybėje, kuri vadinosi Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, bet visi filmo kūrėjai ir prodiuseris buvo slovėnai, todėl 1952ieji laikomi Slovėnijos animacijos istorijos pradžia. Talentingas iliustratorius ir komiksų autorius S. Dobrila savo pirmąjį filmą „Septyni vienu kirčiu“ (7 na en mah) sukūrė pagal brolių Grimų pasaką tuo pačiu pavadinimu. Žiūrovų reakcija buvo teigiama, todėl nacionalinė kino studija „Triglav film“ ėmė teikti lėlinei animacijai pirmenybę ir šis žanras ėmė dinamiškai vystytis. Beveik dešimtmetį visi Slovėnijoje kuriami animaciniai filmai buvo lėliniai – „Triglav film“ net buvo įkūręs lėlinės animacijos skyrių. Tarp pirmųjų Slovėnijos lėlinės animacijos autorių reikėtų paminėti Mile de Glerią, Črtą Škodlarą, taip pat Dušaną ir Bredą Hrovatinus. Kadangi tuo metu dar nebuvo infrastruktūros lėlinei animacijai kurti, autoriams tekdavo nuolat patiems išradinėti naujus technologinius sprendinius. Nuo 2000-ųjų Slovėnijoje pastebimas animacinių filmų atgimimas, o populiariausia technika tebėra lėlinė animacija. Tarp naujosios kartos autorių Slovėnijos animacijai didžiausią įtaką padarė Matejus Lavrenčičius, Dušanas Kastelicas, Nejcas Saje, Kolja Saksida ir Špela Čadež. Pastaroji yra sulaukusi tarptautinio pripažinimo ir įvairiuose festivaliuose laimėjusi apdovanojimų. Tarptautiniam Kauno kino festivaliui parengtos programos yra slovėnų darbų apžvalga, apimanti visą Slovėnijos animacijos istoriją nuo 1952 iki 2009 m. „Programa vaikams Dramblys“ skirta vaikams ir suaugusiesiems, o antroji programa – „Geriausi Slovėnijos stopkadrinės animacijos filmai“ – parengta tik suaugusiesiems. Šia programa, atsiradusia iš naujos dviejų festivalių partnerystės, taip pat norėtume pakviesti jus į 7-ąją „Animateką“ – tarptautinį animacinių filmų festivalį, kuris vyksta Slovėnijos sostinėje Liublianoje. Daugiau informacijos apie šį festivalį galite rasti mūsų ir internetinio konkurso tinklalapiuose. www.animateka.si www.animaweb.animateka.si

172

After returning from Prague, where he had been learning about puppet animation from the famous Jiři Trnka, Saša Dobrila finished his first animation in 1952. At that time he lived in a county called the Socialist Federal Republic of Yugoslavia, but all the film crew and the producer were Slovenian, which is why 1952 is considered to be the beginning of the history of Slovenian animation film. Dobrila, who was a talented illustrator and author of comics, adapted the script for his first film 7 na en mah from a children's story by the Grimm brothers. The response was positive and the genre of puppet animation became a priority for the national production house Triglav film, which enabled its dynamic development. For almost ten years all Slovenian animated production was based on puppet animation, also due to the fact that Triglav production house had set up its own puppet section. Among the producers of the first Slovenian puppet animations, the names Mile de Gleria, Črt Škodlar, Dušan and Breda Hrovatin have to be mentioned. Since the production infrastructure was missing all the producers had to invent new technological solutions all the time. Since the year 2000, we have been witnessing a sort of revival in the production of animated film in Slovenia. Still puppet animation is the technique applied most often. Of the new generation of producers, Matej Lavrenčič, Dušan Kastelic, Nejc Saje, Kolja Saksida and Špela Čadež are those who have placed important milestones in the development of Slovenian animation. Špela Čadež is also being noticed internationally, and has received awards at several festivals. The programmes prepared for Kaunas International Film Festival are an overview of Slovenian works ranging in year of production from 1952 to 2009. Elephant Programme For Children is suitable for children and adults whereas the second, Best of Slovenian stop-motion animation, has been prepared for the adult audience only. With this programme, which is the result of a new partnership made between the festivals, we would also like to invite you to the 7th edition of Animateka International Animated Film Festival in Ljubljana, Slovenia, which can also be followed via our web page and online competition. www.animateka.si www.animaweb.animateka.si


Cikorija ir kava

Chicory and coffee

Animacija / Animation 8 min.

„Čikorija an’ kafe“ Slovėnija / Slovenia 2008

Režiserius / Director: Dušan Kastelic

Šiame filme rodomas vienos ūkininkų šeimos gyvenimas – nuo vedybų iki mirties. Kiekvieną dieną žmona patiekia vyrui pigaus kavos pakaitalo iš cikorijos. Žmonių nemėgstantis, pikčiurna vyras taip ir nepastebi apgaulės, nors aplinkiniai seniai viską žino. Tai paprasta istorija apie nesugebėjimą atskleisti mylimam žmogui savo jausmų – kol dar ne vėlu.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Dušan Kastelic Kompozitoriai / Composers: Iztok Mlakar, Mateja Starič Gamybos kompanija / Production company: Bugbrain Studio

Apdovanojimai: 2008 m. – „Vesnos“ prizas už geriausią Slovėnijos kino festivalio animacinį filmą. A story of a simple family of farmers from their wedding to their death. Throughout their entire married life, the wife serves her husband a cheap coffee substitute (chicory). But the misanthropic ruffian never notices the deception, even though everybody else knows about it. It is a simple story about our inability to show our loved ones how we feel about them, until it is too late. Awards: 2008 – Vesna Award for the best animated film at the Slovenian Festival of Animated Film. 173


Gitaristas Animacija / Animation 11 min. 45 sek.

Režiserius / Director: Dušan Hrovatin Scenarijaus autorius / Screen writer: Janez Menart Operatorius / Cinematographer: Veka Kokalj

The guitar player „Kitarist“ Slovėnija / Slovenia 1964

Kad padėtų savo šuniui, kuriam skauda dantį, berniukas užrakina žymų dainininką kambaryje ir pats užlipa ant scenos. Surinktus už koncertą pinigus pasidalinęs su dainininku, berniukas pagaliau gali nuvesti savo šunį pas dantistą. A boy locks a famous singer in his room and goes on stage himself. Then he splits the money with the singer so he can pay for his dog’s visit to the dentist’s.

Geriausia slovėniška stopkadrinė animacija / Best of Slovenian stop-motion animation

Montažo režisierius / Editor: Ivo Lehpamer Gamybos kompanija / Production company: Triglav film

Gudruoliai Animacija / Animation 7 min. 20 sek.

„Brihtne buče“ Slovėnija / Slovenia 1957

Režiserius / Director: Saša Dobrila

Tai istorija apie nevykėlius ūkininkus, kurie viską daro ne taip, kaip reikia, ir apie gaisrininkus, kurie nė kiek ne geresni.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Frane Milčinski

A story about clumsy farmers who do everything wrong, and the firemen who are no better.

Operatorius / Cinematographer: Ivan Marinček Montažo režisierius / Editor: Janez Mally Gamybos kompanija / Production company: Triglav film

174

Wise guys


Jurgiukas kalėjime

Georgie in jail „Jurček v ječi“ Slovėnija / Slovenia 1964

Režiserius / Director: Zvone Sitnič Scenarijaus autorė / Screen writer: Marta Koch Operatorius / Cinematographer: Veka Kokalj

Mažasis Jurgiukas keliauja į miesto kepyklą pirkti partizanams duonos. Pakeliui jį pagauna vokiečiai ir uždaro į kalėjimą, tačiau Jurgiukui pavyksta pasprukti ir mulu nugabenti duoną partizanams. Little Georgie is going down to the town bakery to buy bread for the partisans. The Germans catch him and put him in jail, but Georgie manages to escape and bring the bread to the partisans on his mule.

Montažo režisierius / Editor: Ivo Lehpamer Gamybos kompanija / Production company: Triglav film

175


Geriausia slovėniška stopkadrinė animacija / Best of Slovenian stop-motion animation

Kankinanti meilė Animacija / Animation 8 min. 30 sek.

Lovesick „Ljubezen je bolezen“ Vokietija, Slovėnija / Germany, Slovenia 2007

Režiserius / Director: Špela Čadež

Širdies skausmą, nedžiūstančias ašaras ir nuo meilės apsisukusias galvas išgydyti sunku, tačiau vis dėl to įmanoma...

Scenarijaus autorė / Screen writer: Christina Zimmermann

Apdovanojimai:

Montažo režisierius / Editor: Eli Cortinas Hidalgo Kompozitorė / Composer: Mateja Starič Gamybos kompanija / Production company: KHM Köln

2007 m. – geriausias animacinis filmas Algarvės tarptautiniame kino festivalyje (Portugalija). 2007 m. – geriausias studentiškas filmas Tarptautiniame animacinio kino festivalyje „Animadrid“ (Ispanija). 2007 m. – Tarptautinės kino kritikų federacijos (FIPRESCI) diplomas „Balkanimos“ tarptautiniame animacinio kino festivalyje (Serbija). 2008 m. – specialus žiuri prizas „Auksinio liūto“ kino festivalyje Taipėjuje (Taivanas). 2008 m. – geriausias animacinis filmas Obanės tarptautiniame kino festivalyje (Prancūzija). 2008 m. – pirmoji vieta ir publikos simpatijų prizas Tarptautiniame animacinio kino festivalyje FIA (Švedija). Heartache, never-drying tears and lovesick heads are difficult to treat, but fortunately they are not incurable… Awards: 2007 – Best Animation at the Algarve International Film Festival, Portugal. 2007 – Best Student Film at the Animadrid International Animation Festival, Spain. 2007 – (FIPRESCI) Diploma at the Balkanima International Animation Festival, Serbia. 2008 – Special Jury Prize at the Golden Lion Film Festival Taipei, Taiwan. 2008 – Best Animation at the Aubagne International Film Festival, Aubagne, France. 2008 – 1st place and People’s Choice Award at the FIA International Animation Festival, Sweden.

176


Lemtingas šūvis Animacija / Animation 9 min.

Fatal Shot „Usoden strel“ Slovėnija / Slovenia 1953

Režiserius / Director: Mile de Gleria

Komiška istorija apie žiaurųjį medžiotoją, užpultą ir nugalėtą miško žvėrelių ir paukščių pulko.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Franc Ambrožič

A comic story about a violent hunter ambushed and defeated by a flock of birds and other animals.

Operatorius / Cinematographer: Janez Mally Montažo režisierius / Editor: Mile de Gleria Gamybos kompanija / Production company: Triglav film

177


Geriausia slovėniška stopkadrinė animacija / Best of Slovenian stop-motion animation

Septyni vienu smūgiu Animacija / Animation 10 min.

„7 na en mah“ Slovėnija / Slovenia 1952

Režiserius / Director: Saša Dobrila

Vieną dieną apsukrus siuvėjas vienu akmeniu užmuša septynis paukštelius. Žinios apie tai šviesos greičiu apskrieja visą karalystę ir siuvėjui tenka susiremti su milžinu, skriaudžiančiu vietinius gyventojus...

Scenarijaus autorius / Screen writer: Saša Dobrila Operatorius / Cinematographer: Janez Mally Montažo režisierius / Editor: Saša Dobrila Gamybos kompanija / Production company: Triglav film 178

7 at Once

One day a cunning tailor kills seven birds with one stone. The news of his achievement spreads across the kingdom at the speed of light, and now the tailor must face the giant who is pestering local inhabitants…


Programa vaikams „Dramblys“ / Elephant Programme For Children

Be

Baa

Animacija / Animation 8 min.

„Be“ Slovėnija / Slovenia 2003

Režiserius / Director: Marjan Manček

Klasikinis animacinis filmas apie Slovėnijos avį, kuri patyrusi daugybę nuotykių keliaudama autostopu bei pametusi kelioninę kuprinę, galiausiai pasiekia viešbutį. Šis komiškas pasakojimas – kartu ir švelni politinio Europos vienijimosi satyra.

Scenarijaus autorius / Screen writer: Marjan Manček Gamybos kompanija / Production company: E-Motion Film

A classical animated film about a Slovenian sheep that finally reaches a hotel after losing her backpack and having many other hitchhiking experiences. This comic story is also a mild satire on the political consolidation of Europe.

179


Bizgečiai – į pietus Animacija / Animation 5 min.

„Bizgeci – Na jug“ Slovėnija / Slovenia 2003

Režiserius / Director: Grega Mastnak

Filme pasakojama apie nepaprastų būtybių Bizgečių nuotykius. Atėjus niūriam rudeniui, įkvėptas reklaminių brošiūrų, vienas iš jų – Kokis – nusprendžia keliauti į šiltesnius kraštus. Kartu pasikviečia Profesorių, Bigotą ir Figotą, tik katinas Nero lieka namuose. Dėl nenumatytų kliūčių jų kelionė netrukus baigiasi, ir pavargę keliautojai grįžta namo, kur katinas kaip tik surengęs vakarėlį...

Scenarijaus autorius / Screen writer: Grega Mastnak Programa vaikams „Dramblys“ / Elephant Programme For Children

Bizgeci – South

Montažo režisierius / Editor: Igor Pediček Gamybos kompanija / Production company: Casablanca, Studio Maj

Dušanas

This is a story about the adventures of incredible creatures – the Bizgeci. It’s grey autumn and influenced by commercial brochures, Koki decides to go to warmer places. He takes Professor, Bigot and Figot with him, and only the cat Nero is left at home. Their journey ends due to unforeseen events and they return home tired, to interrupt the cat’s party...

Dushan

Animacija / Animation 7 min. 35 sek. „Dušan“ Slovėnija / Slovenia 2002

180

Režiserius / Director: Matej Lavrenčič

Pagrindinis animacinio filmo veikėjas Dušanas sapnuoja, kad tampa superherojumi. Deja, atsibudęs supranta, kad vėluoja į darbą...

Gamybos kompanija / Production company: ZAP Studio

The main character Dušan dreams of becoming a super hero. When he wakes up, he realises he is late for work...


Draugas pasimatuoti

Mate to measure

Animacija / Animation 7 min.

„Zasukanec“ Vokietija, Slovėnija / Germany, Slovenia 2004

Režiserius / Director: Špela Čadež

Siuvyklos kasdienybė tokia nerami, kad norint su tuo kovoti, tenka pagudrauti. Fantazijos ir spontaniškumo ne visuomet užtenka. Siuvėjas, likęs vienas, leidžia savo mintims už jį dirbti. Tačiau kas atsitinka, kai į jo gyvenimą ateina meilė ir mintis suvaldyti tampa nebeįmanoma...

Kompozitorė / Composer: Mateja Starič Gamybos kompanija / Production company: KHM Köln

Apdovanojimai: 2004 m. – geriausias filmas Slovėnų animacijos festivalyje (Slovėnija). 2005 m. – specialus žiuri prizas už geriausią studentišką filmą „Tindirindžio“ tarptautiniame animacinio kino festivalyje (Lietuva). 2005 m. – specialus žiuri prizas Tarptautiniame animacinio kino festivalyje DIFECA (Pietų Korėja). 2005 m. – geriausias studentiškas filmas „Animos“ tarptautiniame animacinio kino festivalyje (Belgija). The daily routine in the tailor's workshop is so turbulent that in order to cope with it, it is sometimes necessary to play a few tricks. Fantasy and spontaneity are not always enough. When the tailor thinks he is alone he likes to let his thoughts do the work. But what happens when love comes into play, and his thoughts can no longer be controlled? Awards: 2004 – Best Film at the Slovene Animation Festival (Slovenia). 2005 – Special Jury award for the Best Student Film at the Tindirindis International Animated Film Festival, Lithuania. 2005 – Special Jury award at the DIFECA International Cartoon & Animation Festival, South Korea. 2005 – Best Student Film at the Anima International Animation Festival, Belgium. 181


Kiemas Animacija / Animation 24 min. 20 sek.

Režiserius / Director: Nejc Saje Scenarijaus autoriai / Screen writers: Miha Knific, Nejc Saje Operatorius / Cinematographer: Nejc Saje

Courtyard „Dvorišče“ Slovėnija / Slovenia 2006

Vaikai žaidžia krepšinį aikštelėje greta nedidelio daugiabučio miesto pakraštyje. Piktajam kaimynui Lazarui tai labai trukdo. Tik ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pradžių, kai pažvelgi į gyvenimą iš kitos pusės... Children play basketball in a playground next to a small block of flats on the edge of town. The mean neighbour Lazar finds it very disturbing. But not everything is the way it seems when you take a look at life from the other perspective...

Montažo režisierius / Editor: Blaž Čadež

Programa vaikams „Dramblys“ / Elephant Programme For Children

Gamybos kompanija / Production company: Strup produkcija

Vaikis ir laidynė Kiddo – Slingshot Animacija / Animation 10 min. 20 sek.

Režiserius / Director: Kolja Saksida Scenarijaus autoriai / Screen writers: Nana Milčinski, Kolja Saksida Operatorius / Cinematographer: Miloš Srdić Montažo režisierius / Editor: Dafne Jemeršić Muzika / Music: Borja Močnik, Miha Šajina Gamybos kompanija / Production company: A Atalanta, Zvviks Production 182

„Mulc – frača“ Slovėnija / Slovenia 2009

Trylikametis Vaikis gyvena mažame kaimelyje Alpėse. Laiką jis leidžia su geriausiu draugu Katinu. Kiekvieną rytą jiedu triračiu važiuoja ant netoliese esančios kalvos kur auga milžiniškas medis. Jo drevėje slypi sena knyga su instrukcijomis, kaip pasigaminti žaislų ir įvairių prietaisų, kurių Vaikis taip trokšta... Thirteen-year-old Kiddo lives in a small village in the Alps. He spends his time with his best friend Cat. Every morning they ride a tricycle to a nearby hill with a giant tree. There is a hollow in the tree, and inside the hollow there is an old book containing plans for toys and gadgets that Kiddo had always wanted to build…


Tarptautinio Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio geriausi darbai Laurent Crouzeix

Tarptautinis Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalis – vienas svarbiausių kino renginių ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Europoje. Kasmet įspūdinga savo programa ir prisiekusių žiūrovų ratu žinomas festivalis yra tapęs kone legendine scena kino gerbėjams ir perspektyviems autoriams. Prieš pradėdami karjerą didžiajame ekrane, šiame festivalyje savo trumpametražius filmus yra rodę ir žiūrovus žavėję Laurent’as Cantet, Karina Viard, François Ozonas, Thomasas Vinterbergas, Lucrecia Martel, Nickas Parkas ir daug kitų tuo metu dar nežinomų režisierių. Šis festivalis kasmet rengiamas Klermono-Ferano mieste, Prancūzijos viduryje esančiame Avinjono regione. Praėjusį vasarį vykusį 32-ąjį festivalį per 9 dienas aplankė 144 000 žiūrovų, o Trumpametražių filmų mugėje apsilankė maždaug 3000 kino pramonės atstovų. Viskas prasidėjo 1979-aisiais, kai Universiteto kino draugija surengė Trumpametražių filmų savaitę. Renginys sulaukė nemažai dėmesio, todėl buvo nutarta jį pakartoti ir kitais metais. Tam įkurta ne pelno asociacija „Trumpojo metražo filmų gelbėtojai“ (Sauve Qui Peut le Court Métrage), kurios užduotis – kasmet rengti festivalį. Nebuvo nei verslo plano, nei rinkodaros strategijos – tik aistra rodyti ir žiūrėti išradingų žmonių sukurtus įspūdingus trumpus filmus. Ir tvirtas įsitikinimas, kad trumpieji filmai yra įtakingiausia kino naujovė, visose šalyse skatinanti talentų atgimimą ir tęstinumą. Tas festivalis išaugo į reikšmingą Klermono-Ferano miesto ir viso regiono kultūros renginį, o galiausiai įgijo ir svarbaus tarptautinio renginio vardą. Kino pramonei šiuo žanru vis labiau domintis, 1986 m. buvo surengta Trumpametražių filmų mugė. Pasiryžimą didinti ekonominę trumpametražių filmų reikšmę sutvirtino tai, kad Trumpametražių filmų mugėje kasmet lankosi vis daugiau televizijos atstovų, platintojų, festivalių organizatorių, kino studijų, agentūrų ir organizacijų atstovų, kitų svarbių kino pramonės veikėjų iš Prancūzijos ir kitų šalių.

Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio programos sudarytojas

jos biuro patalpos, taip pat unikalus Išteklių centras, kur saugomas didžiulis dokumentų ir filmuotos medžiagos archyvas, apimantis net 50 000 skaitmeninių trumpametražių filmų. Šiuo archyvu gali naudotis tyrėjai, studentai ir tiesiog smalsūs lankytojai. „La Jetée“ komanda ištisus metus organizuoja įvairius socialinius, švietimo ir kultūrinius kino renginius: rodo filmus vaikams, rengia filmų peržiūras mokyklose, kalėjimuose, ligoninėse, po atviru dangumi, gyvenamuosiuose rajonuose, kaimo bendruomenių centruose ir ypatingų poreikių žmonėms, organizuoja mokymus, padeda kino kūrėjų grupėms ir t. t. Toji veikla atsirado iš daugybės ryšių, užmegztų per festivalius ir tarp jų. Tarptautinio Kauno kino festivalio kvietimu jums pristatomi filmai, kurie buvo atrinkti iš geriausių pastarojo meto Europos trumpametražių vaidybinių ir animacinių filmų. Programos kuratorius – Laurent’as Crouzeix. Šie filmai atspindi žanrų įvairovę, formų originalumą ir talentų gausybę, aptinkamą laisvajame trumpametražių filmų pasaulyje, kurio nevaržo pelno siekimas, politkorektiškumas ar klišės. Plačioji auditorija jau neblogai pažįsta šį originalų žanrą, o pastarąjį dešimtmetį jo vardas bei populiarumas vis auga. Festivaliai yra puikūs šių brangakmenių kontrabandininkai. Jie įteikia žiūrovams kvietimus į būsimų garsių kino autorių ir neabejotinų dabarties kino menininkų pasaulį. Mėgaukitės! 33-iasis Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalis vyks 2011 m. vasario 4–12 d. Visą jus dominančią informaciją galite rasti tinklalapyje www.clermont-filmfest.com.

2000 m. „Trumpojo metražo filmų gelbėtojai“ persikėlė į „La Jetée“ – atnaujintą pastatą, pavadintą pagal garsiausią Chriso Markerio filmą. Čia buvo įrengtos naujos asociaci-

183


ERIAUSI KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO ANIMACINIAI FILMAI / BEST OF CLERMONT-FERRAND SHORT FILM FESTIVAL. EUROPEAN SHORT ANIMATION

Great Shorts from the Clermont-Ferrand International Short Film Festival Laurent Crouzeix

Clermont-Ferrand International Short Film Festival is one of the leading cinema events in France and in Europe. Its impressive follow-up and passionate audience have made it a legendary reference place for cinema lovers and emerging film artists. Laurent Cantet, Karin Viard, François Ozon, Thomas Vinterberg, Lucrecia Martel, Nick Park and many other, not-so-familiar names and figures were there one day with a short to make their first big impression before embarking on successful careers. The festival is held yearly in the city of Clermont-Ferrand, in the central Auvergne region of France. Its 32nd edition attracted 144,000 admissions in 9 days, while some 3,000 industry delegates converged for the Short Film Market, last February. It all started in 1979 with a Short Film Week initiated by the University Film Society. The event turned out successful enough to be re-conducted the year after and met with an enthusiastic response. A proper not-for-profit association, Sauve Qui Peut le Court Métrage, was then created to produce the festival yearly – with no business plan, no marketing strategy, no market study, just a passion for sharing engaging films made by inspiring people. And the firm belief that short films are spearheading cinematic innovation while providing the necessary grounds for the regeneration and continuity of talents in any country. The festival evolved into a rich cultural event for the city and the region, and gradually built a reputation as a major event internationally. The creation of the Short Film Market in 1986 was the answer to the growing interest of the industry. The determination to raise the economic profile of short film production has been confirmed by the ever-increasing attendance of French and foreign television buyers, distributors, festival programmers, production companies, agencies, organisations and key players at the Short Film Market. In 2000, Sauve qui peut le court métrage moved into “La Jetée”, a refurbished building named after Chris Marker’s landmark film. La Jetée became home to the collective team’s new offices, and to a unique Resource Centre with a vast amount of documentation and material, including 50,000 digitized shorts, available to researchers, students, or curious visitors.

184

Film Programmer for Clermont-Ferrand International Short Film Festival

The team at La Jetée also manages an array of film activities all-year-round, involving a wide local social, educational and cultural network: screenings for kids, for schools, in jails, hospitals, or for groups with special needs; training; workshops; open-air screenings; on urban housing estates or in rural community centres; publications; assistance to film crews; etc. These developments have sprung out from the numerous exchanges generated in and around the Festival. The films presented here the kind invitation of the Kaunas International Film Festival are a selection of outstanding recent European shorts and animation flicks, curated by programmer Laurent Crouzeix. They testify to the variety of genres, originality of forms and wealth of talents encountered in the free territories of short film making – free from commercial pressure, political correctness, and standard fabrication. The general public has grown aware of this offbeat production, and over the last decade short films have been gaining in exposure and popularity. Festivals are wonderful smugglers for these small gems. They are an invitation to enter the worlds of some of the great cineastes of tomorrow and uncompromising artists of today. Enjoy! The 33rd Clermont-Ferrand Short Film Fest will take place from February 4 to 12, 2011. Plenty of information is available at www.clermont-filmfest.com.


200 000 vaiduoklių

200 000 Phantoms

Animacija / Animation 10 min.

„Nijuman no borei“Prancūzija / France 2007

Režisierius / Director: Jean-Gabriel Périot

Filmuota dokumentinė medžiaga jungia daugiau nei 600 nuotraukų, vaizduojančių Gembaku rūmus, apgriautus per Hirosimos katastrofą. Šis 1914 metais pastatytas didingas pastatas buvo Hirosimos gyvenimo centras. Per kelias atominio sprogimo akimirkas Hirosimoje žuvo 78 000 žmonių, buvo sunaikintas visas miestas. Šiandien Hirosima nesiskiria nuo daugelio didžiųjų pasaulio metropolių. Ekrane vis dar matome tyloje stūksančio ugnies sunaikinto Gembaku kupolo nuotrauką. Nors pastatas visose nuotraukose to paties dydžio, atrodytų, jog jis traukiasi nuo aplink dygstančių milžiniškų dangoraižių...

Montažo režisierius / Editor: Jean-Gabriel Périot Gamybos kompanija / Production company: Envie de Tempête Production

Apdovanojimai: 2007 m. – specialus žiuri paminėjimas tarptautiniame „Aix-en-Provence“ trumpametražių filmų festivalyje (Prancūzija). 2007 m. – žiūrovų prizas tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje „Brief Encounters“ Bristolyje (Jungtinė Karalystė). 2007 m. – apdovanojimas už geriausią eksperimentinį filmą tarptautiniame Montekatinio trumpametražių filmų festivalyje (Italija). 2007 m. – geriausias dokumentinis filmas nepriklausomo kino festivalyje „L‘Alternativa“ Barselonoje (Ispanija) 2008 m. – apdovanojimas už montažą trumpametražių filmų festivalyje „Lutin“ (Prancūzija).

A documentary footage of over 600 pictures of the Genbaku Dome, destroyed during the atomic bombing of Hiroshima. Built in 1914, this magnificent building was the centre of Hiroshima’s life, but the structure was annihilated together with the lives of 78 000 people and the entire city in a single moment. Today, Hiroshima is similar to many other metropolitan areas of the world. The picture of the ruined dome silently overlooking the city can still be seen in the centre of the screen. Although the size of the building is the same in all the pictures, it seems to be shrinking from the massive skyscrapers rising around it… Awards: 2007 – Jury’s Special Mention at the international Aix-en-Provence short film festival in France. 2007 – Audience Award at the international Brief Encounters Short Film Festival in Bristol, United Kingdom. 2007 – Best Experimental Film Award at the Montecatini International Short Film Festival in Italy. 2007 – Best Documentary at the independent film festival L’Alternativa in Barcelona, Spain. 2008 – Award for Best Editing at the Lutin Short Film Festival in France.

185


GERIAUSI KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO ANIMACINIAI FILMAI / BEST OF CLERMONT-FERRAND SHORT FILM FESTIVAL. EUROPEAN SHORT ANIMATION

Aš – prieš gyvybę. Arba už ją

I Was Craying out at Life. Or For It

Animacija / Animation 10 min.

„Je criais contre la vie. Ou pour elle“ Prancūzija / France 2009

Režisierė / Director: Vergine Keaton Scenarijaus autorė / Screen writer: Vergine Keaton Montažo režisierė / Editor: Vergine Keaton Muzikos autorius / Music by: Vale Poher Gamybos kompanija / Production company: 25 Films

Miško proskynoje elnių kaimenė pradeda vytis juos ilgai medžiojusius skalikus. Dėl tokio neįprasto persekiojimo iš žemės iškyla nauji peizažai. Šis animacinis filmas sukurtas pagal XIX a. graviūrą. Apdovanojimai: 2009 m. – žiuri diplomas studentų filmų festivalyje „Open Cinema” Sankt Peterburge (Rusija). 2009 m. – Olandijos animacinių filmų festivalio didysis prizas už nenaratyvinį trumpametražį filmą. 2010 m. – Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio (Prancūzija) prizas už geriausią muziką. 2010 m. – Tamperės kino festivalio (Suomija) tarptautinės žiuri diplomas už nuopelnus. 2010 m. – Atėnų kino festivalio (Graikija) apdovanojimas už garso takelį. In a forest clearing, a herd of deer turn round on the hounds that have chased them so far. Out of this unusual chase, landscapes arise from the earth. An animated film based on a 19th century engraving. Awards: 2009 – Jury Diploma at the Open Saint Petersburg Student Film Festival “Beginning”, Russia. 2009 – Grand Prix for the non-narrative short film at the Holland Animation Film Festival. 2010 – Best Music Award at the Clermont-Ferrand Short Film Festival, France. 2010 – International Jury Diploma of Merit at the Tampere Film Festival, Finland. 2010 – Best Original Score Award at the Athens Film Festival, Greece.

186


Leviatanas

Leviathan

Animacija / Animation 14 min. 40 sek.

Režisierius / Director: Simon Bogojević-Narath Scenarijaus autorius / Screen writer: Simon Bogojević-Narath Kompozitorius / Composer: Hrvoje Štefotić

„Levijatan“ Kroatija / Croatia 2006

Kvailoki, bet nuolat besišypsantys šio filmuko herojai nukels žiūrovus į puikų animacinį reginį, sukurtą pagal 1651-aisiais metais parašytą Thomaso Hobbeso knygą „Leviatanas“. Apdovanojimai: 2006 m. – Zagrebo animacinių filmų festivalio „Animafest“ (Kroatija) aukso prizas. 2006 m. – specialus paminėjimas Dublino animacinių filmų festivalyje „Darklight Festival“ (Airija). 2006 m. – žiuri prizas tarptautiniame Badalonos trumpametražių filmų festivalyje Ispanijoje. 2006 m. – specialus žiuri paminėjimas „Animatekos“ festivalyje Liublianoje (Slovėnija). 2007 m. – geriausio animacinio filmo ir jaunimo žiuri apdovanojimai Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalyje (Prancūzija). Silly but constantly smiling characters will carry the viewer through a glorious animation show based on the 1651 novel “Leviathan” by Thomas Hobbes. Awards: 2006 – Golden Zagreb award at the animated film festival Animafest, Croatia. 2006 – Special Mention at the Dublin Darklight Festival of animated films, Ireland. 2006 – Jury Prize at the Badalona International Short Film Festival, Spain. 2006 – Special Jury Mention at the Animateka festival in Ljubljana, Slovenia. 2007 – Best Animation Film and Youth Jury Prize in the Clermont-Ferrand short film festival, France. 187


GERIAUSI KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO ANIMACINIAI FILMAI / BEST OF CLERMONT-FERRAND SHORT FILM FESTIVAL. EUROPEAN SHORT ANIMATION

Piktas vyras

Angry Man „Sinna mann“ Norvegija / Norway 2009

Animacija / Animation 20 min.

Režisierė / Director: Anita Killi Scenarijaus autorė / Screen writer: Anita Killi Montažo režisierius / Editor: Simen Gengenbach Kompozitorė / Composer: Hege Rimestad Gamybos kompanija / Production company: Trollfilm

Po skaudžios netekties berniukas Bojus ieško stiprybės savo fantazijų pasaulyje. Čia jis slepiasi nuo nemielos kasdienybės ir pikto vyro. Tai filmas apie paslaptis, kurios niekada neturėjo virsti paslaptimis... Apdovanojimai: 2010 m. – Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio (Prancūzija) prizas už geriausią animacinį filmą ir žiūrovų prizas. 2010 m. – žiūrovų apdovanojimas, specialus žiuri apdovanojimas ir UNICEF prizas Annecy tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Prancūzija). 2010 m. – žiūrovų prizas Štutgarto animacinių filmų festivalyje (Vokietija). 2010 m. – geriausias animacinis filmas Aspeno trumpametražių animacinių filmų festivalyje (JAV). Living through a painful loss, Boj finds strength in the world of his own fantasies. Here, he hides from ugly reality and an angry man. A film about secrets that should not be secret. Awards: 2010 – Audience Award and Best Animation Film Award at the Clermont-Ferrand short film festival, France. 2010 – Audience Award, Special Jury Award and UNICEF Award at the Annecy International Animation Film Festival, France. 2010 – Audience Award at the Stuttgart Festival of Animated Film, Germany. 2010 – Best Animated Film at the Aspen short film festival, USA.

188


Šeimos portretas

A Family Portrait

Animacija / Animation 4 min. 30 sec.

Režisierius / Director: Joseph Pierce Scenarijaus autorius / Screen writer: Joseph Pierce Operatorius / Cinematographer: Stuart Bentley Montažo režisierius / Editor: Robbie Morrison Kompozitorius / Composer: Dominic Fitzgerald Gamybos kompanija / Production company: Fiftynine productions

Jungtinė Karalystė / United Kingdom 2009

Fotografo studijoje šeima pozuoja bendrai nuotraukai. Po truputį šis nekaltas užsiėmimas prieš nepermaldaujamą fotografo žvilgsnį virsta pavydo ir įtarinėjimų lavina. Fotosesijai pasiekus nerimą keliančią kulminaciją, aišku tampa viena – šios dienos jie ilgai nepamirš. Apdovanojimai: 2010 m. – Štutgarto animacinių filmų festivalio (Vokietija) didysis prizas. 2010 m. – „Teleramos“ spaudos prizas ir apdovanojimas „Prix Audi Lab“ Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalyje (Prancūzija). A family is posing for a family picture in a photography studio. This seemingly innocent process turns into an avalanche of jealousy and suspicion before the relentless eyes of the photographer. When the photo shoot reaches its alarming culmination, one thing is obvious – they will remember it for quite some time. Awards: 2010 – Grand Prix at the Stuttgart Festival of Animated Film, Germany. 2010 – Telerama Press Award and Prix Audi Lab at the Clermont-Ferrand short film festival, France.

189


GERIAUSI KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO ANIMACINIAI FILMAI / BEST OF CLERMONT-FERRAND SHORT FILM FESTIVAL. EUROPEAN SHORT ANIMATION

Tyla po žieve

The Silence Beneath the Bark

Animacija / Animation 11 min.

Režisierė / Director: Joanna Lurie Scenarijaus autorė / Screen writer: Joanna Lurie Operatorės / Cinematographers: Joanna Lurie, Audrey Ferriere Montažo režisierius / Editor: Marc Boyer Kompozitorius / Composer: Michel Korb Gamybos kompanijos / Production companies: Lardux Films, Sens-fiction Productions

190

„Le Silence sous l‘écorce“ Prancūzija / France 2009

Puraus sniego antklode padengto didžiulio miško glūdumoje mažas linksmas būtybes sužavi baltos, minkštos snaigės. Pagautos pakilios nuotaikos ir apsvaigusios nuo jų grožio, jos susiduria su keistais ir nuostabiais dalykais. Tai sklidina švelnumo nakties pasaka. Apdovanojimai: 2010 m. – geriausias trumpametražis animacinis filmas Toronto pasauliniame trumpametražių filmų festivalyje (Kanada). In a vast forest covered in a white blanket of snow, funny little creatures are fascinated by the soft, white flakes. They get carried away in merry exhilaration and meet strange and wonderful phenomena. A tender nocturnal tale. Awards: 2010 – Best Short Animation Film at the Worldwide Short Film Festival, Toronto, Canada.


Triušis

Rabbit

Animacija / Animation 9 min.

Režisierius / Director: Run Wrake Scenarijaus autorius / Screen writer: Run Wrake Montažo režisierius / Editor: Rich White Kompozitoriai / Composers: Howie B, Craig Richards

Jungtinė Karalystė / United Kingdom 2005

Mergaitė pamato pievele liuoksintį triušį. Sumaniusi, jog iš triušio galima pasigaminti puikią šiltą movą rankoms, pradeda medžioti jį peiliu. Triušis pasprunka nuo mergaitės, tačiau jos broliukas galiausiai žvėrelį nugalabija... Prapjovę triušiui pilvą, vaikai randa mažą dievuką. Jo magiški sugebėjimai neša turtus. Bet ar ilgam?.. Tai makabriška ir grėsminga pasaka apie nekaltumo praradimą, godumą ir gamtos atpildą. Apdovanojimai: 2006 m. – specialus paminėjimas Krokuvos filmų festivalyje (Lenkija). 2006 m. – „Tigro“ apdovanojimas Roterdamo trumpametražių filmų festivalyje (Nyderlandai). 2006 m. – apdovanojimas „McLaren“ už animacinį filmą tarptautiniame Edinburgo kino festivalyje (Jungtinė Karalystė). 2006 m. – Olandijos animacinių filmų festivalio didysis prizas. 2006 m. – geriausio animacinio filmo apdovanojimas Palm Springso trumpametražių filmų festivalyje (JAV). 2006 m. – „Auksinis balandis“ Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje (Vokietija). 2007 m. – žiūrovų prizas už geriausią animacinį filmą San Francisko nepriklausomo kino festivalyje (JAV). 2007 m. – prizas „Yoram Gross“ už geriausią animacinį filmą „Flickerfest“ festivalyje Sidnėjuje (Australija).

A little girl spots a rabbit on a lawn. She finds its pelt perfect for a warm muff and goes after him with a knife. The rabbit flees, but the girl’s brother finally kills the animal. The children cut the rabbit’s belly only to find a little idol inside. The idol’s magic abilities bring treasures. But is it for long?.. “Rabbit” is a macabre and sinister tale about the loss of innocence, greed and the retribution of nature. Awards: 2006 – Special mention at the Krakow Film Festival, Poland. 2006 – Tiger Award at the International Film Festival Rotterdam, Netherlands. 2006 – McLaren Award at the Edinburgh International Film Festival, United Kingdom. 2006 – Grand Prix at the Holland Animation Film Festival. 2006 – Best Animated Short Award at the Palm Springs Shortfest, USA. 2006 – Golden Dove Award at the DOK – International Leipzig Festival for Documentary and Animated Film, Germany. 2007 – Audience Award for the Best Animated Film at the SF Indiefest – San Francisco independent film festival, USA. 2007 – Yoram Gross Award for the Best Animation Short Film at the Flickerfest, Sydney, Australia.

191


GERIAUSI KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO ANIMACINIAI FILMAI / BEST OF CLERMONT-FERRAND SHORT FILM FESTIVAL. EUROPEAN SHORT ANIMATION

Žanas-Fransua Animacija / Animation 5 min.

Režisieriai / Directors: Bruno Mangyoku, Tom Haugomat Scenarijaus autoriai / Screen writers: Bruno Mangyoku, Tom Haugomat, Louis Tardivier Operatorė / Cinematographer: Mathilde Ollitraut Bernard Muzika / Music: Julien Benchetrit Gamybos kompanijos / Production companies: Lionel Fages, Cube Creative Productions

192

Jean-FranŠois Prancūzija / France 2009

Žanas Fransua – patyręs plaukimo čempionas. Rodos, laimė pasiekiama ranka, tačiau gyvenimas klostosi ne taip. Ramybės neduoda nostalgiški vaikystės prisiminimai iš pajūrio, kur jį išaugino tėtis. Čia prasidėjo Žano Fransua aistra vandens pasauliui... Apdovanojimai: 2010 m. – Jean-Luc Xiberras prizas už geriausią pirmąjį filmą Annecy tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (Prancūzija). Jean-François is a fully-fledged swimming champion. Happiness is within arm’s reach, yet it doesn’t work out that way. He is haunted by nostalgic remembrance of his childhood at the seaside. There, he was brought up by his father, and his passion for the aquatic was... Awards: 2010 – Jean-Luc Xiberras Award for a first film at the Annecy International Animation Film Festival, France.


193


GERIAUSI KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO ANIMACINIAI FILMAI / BEST OF CLERMONT-FERRAND SHORT FILM FESTIVAL. EUROPEAN SHORT ANIMATION

Dženė ir kirminas

Jenny & the Worm

15 min. 30 sek.

Režisierius / Director: Ian Clark Scenarijaus autorius / Screen writer: Ian Clark Operatorė / Cinematographer: Urszula Pontikos

Kasparas ir Deimienas – nenuoramos paaugliai pankai, svajojantys apie rusvaplaukę kaimynę Dženę. Jiedu turi roko grupę pavadinimu „The Speedophiles“, tad ištisą dieną muša būgnais ir brązgina gitaromis garaže. Taip pat stengiasi lengvai užsidirbti pinigų iš senutės. Viskas baigiasi privalomaisiais darbais sode, o ten abu draugai iškasa didžiulį, keistą kirminą... Apdovanojimai:

Montažo režisierė / Editor: Kate Coggins

2010 m. – specialus žiuri paminėjimas Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalyje (Prancūzija).

Kompozitorius / Composer: Stuart Earl

Caspar and Damian are teenage punks daydreaming of the redhead Jenny next door. They have a band called “The Speedophiles” and rehearse in their garage all day. They also try to extract easy money from old Mrs. Tulse. However, everything ends with compulsory gardening where the boys unearth a huge, weird worm...

Vaidina / Cast: Christian Lees, Rory Indiana Kaye Gamybos kompanija / Production company: Blirt

194

Jungtinė Karalystė / United Kingdom 2009

Awards: 2010 – Special Jury Mention at the Clermont-Ferrand International Short Film Festival, France.


Ela

Ella

Drama / Drama 24 min.

Režisierė / Director: Hanne Larsen Scenarijaus autorė / Screen writer: Hanne Larsen Operatorius / Cinematographer: Marius Matzow Gulbrandsen Montažo režisierius / Editor: Lars Apneseth Kompozitorius / Composer: Nicholas Sillitoe Vaidina / Cast: Mona Andersson, Maria Galkina Henriksen, Gøran Østerbøl, Helene Holm Glad Gamybos kompanija / Production company: Norsk Filmproduksjon

Norvegija / Norway 2009

Tai dramatiška burleska apie senyvą girtuoklę Elą, vis atsisakančią praustis. Moteris iš proto varo savo namų prižiūrėtojus: nei jie, nei savivaldybės darbuotojai nežino, ko ji taip užsispyrusi. Tikrąją priežastį Ela yra nustūmusi į giliausią atminties kertelę, ir tik svaigalai jai leidžia užsimiršti. Niekas nepažįsta tikrosios Elos, o Ela nepažįsta aplinkinių... Filmas sukurtas pagal tikrus įvykius, 1945-aisiais vykusius Norvegijos mieste Finmarke, kai iš jo traukėsi vokiečių kariuomenė. Apdovanojimai: 2010 m. – specialus žiuri prizas Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalyje (Prancūzija). A dramatic burlesque about the elderly boozed-up Ella, who refuses to take a bath. Ella’s hobby is to drive her home helpers crazy – neither the municipality nor the home helpers know the real reason Ella won’t take a bath. Ella pushed the real reason to the furthermost corner of her memory and only alcohol helps her forget it. Nobody knows the real Ella and Ella does not know the people around her… The film is based on the real events that took place in 1945 when the Germans were retreating from the town of Finnmark in northern Norway. Awards: 2010 – Special Jury Award at the Clermont-Ferrand International Short Film Festival, France. 195


GERIAUSI KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO ANIMACINIAI FILMAI / BEST OF CLERMONT-FERRAND SHORT FILM FESTIVAL. EUROPEAN SHORT ANIMATION

Filmas iš mano parapijos – šeši ūkiai

A Film From My Parish – 6 Farms

Animacinė dokumentika / Animated documentary 7 min. 10 sek.

Režisierius / Director: Tony Donoghue Scenarijaus autorius / Screen writer: Tony Donoghue Montažo režisieriai / Editors: Barry Murphy, Ed Smith, Fergal Brennan Gamybos kompanija / Production company: Mayfly Films

Airija / Ireland 2008

Pasitikime šešis ūkininkus, darniai gyvenančius su savo žeme, gamtos turtais ir bendruomene. Jei mums rūpi išsaugoti aplinką, iš šių tradicinių žemdirbių, atsisakiusių modernių žemdirbystės įrengimų, galime daug ko pasimokyti. Apdovanojimai: 2009 m. – Korko kino festivalyje (Airija) specialiai paminėtas kaip geriausias airiškas trumpametražis ir geriausias tarptautinis trumpametražis filmas. 2009 m. – geriausio trumpametražio animacinio ir geriausio trumpametražio dokumentinio filmo apdovanojimai kino festivalyje „Red Rock“ Jutoje (JAV). 2010 m. – specialus žiuri paminėjimas Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalyje (Prancūzija). 2010 m. – geriausias dokumentinis filmas Taboro filmų festivalyje (Kroatija). Meet six farmers living in harmony with their land, treasures of nature and the community. They are concerned with preserving the environment, and we can learn a lot from the farmers who have rejected conventional, modern farming equipment. Awards: 2009 – Special Mention the categories of the Best Irish Short and the Best International Short at the Cork Film Festival, Ireland. 2009 – Best Short Animation Aslet Award and Best Short Documentary Award at the „Red Rock“ film festival, Utah, USA. 2010 – Special Jury Mention at the Clermont-Ferrand International Short Film Festival, France. 2010 – Best Documentary at the Tabor Film Festival, Croatia.

196


Kur Kim Basinger?

Where is Kim Basinger?

Komedija / Comedy 30 min.

Režisierius / Director: Édouard Deluc Scenarijaus autorius / Screen writer: Édouard Deluc Operatorius / Cinematographer: Leandro „Negro“ Filloy Montažo režisierė / Editor: Marie Jo Audiard Kompozitorius / Composer: Édouard Deluc Vaidina / Cast: Phillipe Rebbot, Yvon Martin, Gustavo Kamenetsky, Candela Reynoso Gamybos kompanija / Production company: Bizibi Productions

„Donde esta Kim Basinger?“ Prancūzija, Argentina / France, Argentina 2009

Broliai Markas ir Antuanas atkeliauja į Argentiną. Jie planuoja kelias dienas praleisti pusbrolio vestuvėse, o likusį viešnagės laiką – mėgautis Buenos Airių teikiamais malonumais. Tiesa, yra vienas rūpestis – Antuaną ką tik paliko mergina. Tad Markas padarys viską, kad pralinksmintų nusivylusį jaunėlį. Apdovanojimai: 2009 m. – jaunimo žiūrovų prizas ir žiuri prizas Europos kino akademijos apdovanojimuose. 2010 m. – Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio (Prancūzija) didysis prizas, taip pat „Canal +“ ir jaunimo žiuri apdovanojimai. 2010 m. – žiuri prizas Briuselio trumpametražių filmų festivalyje (Belgija). Brothers Marcus and Antoine arrive in Argentina. They intend to spend a few days at their cousin’s wedding and enjoy the pleasures of Buenos Aires for the rest of the trip. However, there is a slight problem. Antoine has just been dumped by his girlfriend. Marcus will do anything to cheer up his depressed younger brother. Awards: 2009 – Youth Audience Award and Jury Award in the European Film Academy Awards. 2010 – Grand Prix, Canal +, and Youth Jury Prize at the Clermont-Ferrand International Short Film Festival, France 2010 – Jury Award at the Brussels International Animation Film Festival, Belgium.

197


GERIAUSI KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO ANIMACINIAI FILMAI / BEST OF CLERMONT-FERRAND SHORT FILM FESTIVAL. EUROPEAN SHORT ANIMATION

Lila

Lila

Dokumentika / Documentary 12 min. 30 sek.

Režisieriai / Directors: Broadcast Club Scenarijaus autoriai / Screen writers: Broadcast Club Operatoriai / Cinematographers: Broadcast Club Montažo režisieriai / Editors: Broadcast Club Kompozitoriai / Composers: Limousine Gamybos kompanija / Production company: Autour de Minuit

Prancūzija / France 2008

„Lila“ – nuostabus grynos kinematografo energijos proveržis, viliojantis pajusti gamtos ir laisvės skonį, išsiveržti iš visuomenės ir tarp kalvų, slėnių, kopų imtis kurti naujas efemeriškas bendruomenes. 1984 m. įkurtas „Broadcast Club’as“ – tai grupė žmonių, kuriuos vienija viena aistra – žiūrėti ir kurti filmus. Apdovanojimai: 2010 m. – Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio (Prancūzija) žiuri prizas bei „Teleramos“ spaudos prizas. “Lila” is a magnificent explosion of pure cinematographic energy luring the audience to feel the taste of nature and freedom, break free from society and create new, ephemeral communities among hills, valleys, and dunes. "Broadcast Club" founded in 1984 is a group of people united by a passion of watching and creating films. Awards: 2010 – Jury Award and Telerama Press Award in the Clermont-Ferrand International Film Festival, France.

198


199


Belaukiant sugrįžimo, arba Galimybių diena Videofilmas / Video film 30 min.

Lietuva, Nyderlandai / Lithuania, Netherlands 2009

Režisieriai / Directors: Jeanne van Heeswijk, Marcel van der Meijs

Šis video filmas – tai 14 valandų performansų dokumentacija. Kauno bienalės viešojo meno projektą sumanė bei parengė Vita Gelūnienė ir Edas Carrollas, o įgyvendino garsūs Olandijos menininkai. Projektas vyko senoje autobusų stotelėje šalia Kauno pilies, senamiesčio pakraštyje. Sovietmečiu pastatyta, dabar apmirusi ir suniokota autobusų stotelė vis dar naudojama. Joje susikerta iš miesto ir į miestą vedantys keliai, čia veikia spaudos kioskas, alaus baras, tualetai ir kebabinė. Žymi Olandijos menininkė Jeanne van Heeswijk ir landšafto architektas Marcelis van der Meijsas pirmą kartą Kauną aplankė 2009 metų vasarą. Jų vizito tikslas buvo susipažinti su Kauno senamiestyje esančia autobusų stotele ir sukurti šioje erdvėje meno projektą. 2009 m. lapkričio 11-ąją, nuo šeštos ryto, kai tik prasideda maršrutinių autobusų darbo diena, iki vėlaus vakaro buvo įvykdyta 14 režisuotų performansų, sukurtų pagal keleivių, vairuotojų, ten vis dar veikiančio alaus baro darbuotojų ir lankytojų prisiminimų ir istorijų fragmentus. Jų idėjos, viltys ir fantazijos tapo nauju šios vietos įteisinimu. Visa ši 14 valandų trukusi akcija buvo įgyvendinta, nufilmuota ir sumontuota į pusvalandžio trukmės videofilmą „Belaukiant sugrįžimo, arba Galimybių diena“.

Operatoriai / Cinematographers: Linas Citvaras, Andrius Velykis, Ričardas Milukas, Mindaugas Arlinskas Montažo režisieriai / Editors: Linas Citvaras, Andrius Velykis, Ričardas Milukas, Mindaugas Arlinskas

Specialūs seansai / Special screenings

Filme pasirodo / Cast: Gintaras Adomaitis, Gytautas Balkevičius, Benjamin Evans, Kristina Ingram, Audrys Karalius, Irmantas Kašėta, Beta Kondratenkaitė

200

Waiting for Return. A Probable Day

Apie režisierę: Jeanne van Heeswijk gimė 1965 m. Schijndelyje (Olandija). Ji kuria įvairius socialinius projektus viešosiose erdvėse. Savo kūriniais J. van Heeswijk skatina ir plėtoja kultūrinę veiklą ir kuria naujas viešąsias erdves arba performuoja esamas. Tam ji bendradarbiauja su menininkais, dizaineriais, architektais, programuotojais, valdžios institucijomis ir eiliniais piliečiais. Taip pat ji nuolat skaito paskaitas apie miesto erdvių atnaujinimą ir kultūrinį integravimą. Olandijoje J. van Heeswijk studijavo Jano van Eycko akademijoje Mastrichte ir Tilburgo dailės akademijoje. Žymesni jos projektai: „It Runs in the Neibhourhood“, „The Blue House“, „IJburge“, „Dwaallicht“, „Face Your World“, „StedelijkLab Slotervaart“ – interaktyvaus dizaino laboratorija jaunimui, „Stedelijk Museum“ Amsterdame, „Artists Space“ Niujorke ir „Casco, Coffee and Communications“ – mobiliuoju ryšiu aprūpintas automobilis „Casco“ Utrechte. J. van Heeswijk gyvena ir dirba Roterdame (Olandija). Jos kūriniai yra eksponuoti tarptautinės parodose Pusane, Taipėjuje, Šanchajuje ir Venecijoje.


About the director: The film was born of an art commission by Kaunas Biennial devised and programmed by Vita Gelunienė and Ed Carroll. The project was located in Kaunas Castle old bus station adjacent to the Old Town. It is a rundown space, still used as a bus station, built in Soviet times, for certain routes into and out of the city with a small kebab take-away, newsagent's kiosk, toilets and beer bar. The Dutch artist Jeanne van Heeswijk and landscape architect Marcel van der Meijs visited Kaunas in the summer of 2009 for the first time. The aim of their visit was to get acquainted with Kaunas Castle bus station located in Kaunas old town and to create an art project in this space. On 11 November 2009, from the moment the first bus (No. 120) departs until the last one does, a sequence of small interventions happened, every hour, based upon the timetable of the bus. Each performance was also filmed and only recently, after editing ended up as a 30-minute film. Each sequence was developed by the artists through listening and reflecting upon ideas that people shared with them. Their ideas, hopes and fantasies became the raw material for the re-enactment.

Jeanne van Heeswijk (born in Schijndel, the Netherlands, in 1965) is a visual artist who creates contexts for interaction in public spaces. Her projects distinguish themselves through a strong social involvement. With her work, Van Heeswijk stimulates and develops cultural production and creates new public (meeting) spaces or remodels existing ones. To achieve this, she often works closely with artists, designers, architects, software developers, governments and citizens. She regularly lectures on topics such as urban renewal, participation and cultural production. She was educated at the Jan van Eyck Academy in Maastricht and the Academy of Fine Arts in Tilburg. Her projects include “It Runs in the Neighbourhood”; “The Blue House”, IJburg; Dwaallicht, Rotterdam; “Face Your World”, StedelijkLab Slotervaart, an interactive design lab for youngsters, Stedelijk Museum Amsterdam; Artists Space, New York; and “Casco, Coffee and Communication”, a mobile communication vehicle for Casco, Utrecht. The artist lives and works in Rotterdam, the Netherlands. Van Heeswijk’s work has been featured in internationally renowned biennials such as those of Bushan, Taipei, Shanghai and Venice. 201


Mėlyniesiems katilėliams aidint

When Bluebells Jingle

Dokumentika / Documentary 40 min.

Režisierė / Director: Enrika Striogaitė Operatorius / Cinematographer: Antanas Budrys Montažo režisierė / Editor: Svetlana Gužauskienė

Lietuva / Lithuania 2009

„Mėlyniesiems katilėliams aidint“ – dokumentinis filmas apie Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėją, neeilinę asmenybę, Stasį Ratkevičių. Ilgą ir spalvingą gyvenimą nugyvenęs S. Ratkevičius – tikra mūsų kultūros istorija. Įdomus, nestokojantis humoro, teatrališkas menininkas filme pasakoja apie savo gyvenimą – pirmojo profesionaliojo Lėlių teatro įkūrimą, meilę, žmogaus misiją, Šeštokų geležinkelio pylimą, paskendusį mėlynų katilėlių jūroje... S. Ratkevičius nuo pat vaikystės domėjosi muzika. Šeštokuose, į kuriuos su tėvais sugrįžo iš Rusijos, išmoko groti smuiku, fortepijonu, vargonais. Turėjo gražų balsą, giedodavo per mišias. Pastebėjęs talentingą jaunuolį, muzikos pedagogas ir chorvedys Juozas Matutis penkiolikmetį S. Ratkevičių pakvietė vargoninkauti į Kalvariją, o oficialiai jį įdarbino... psichoneurologijos ligoninėje. Čia jis susidomėjo medicina, pradėjo tarnauti Karo ligoninės sanitarijos puskarininkų mokykloje, vėliau su tarnybos draugu įstojo į Medicinos institutą. Vis dėlto, pasak S. Ratkevičiaus, jį „paviliojo muzika“. Mokėsi Konservatorijoje, dainavo Vilniaus filharmonijos chore ir net spektakliuose su operos legenda Kipru Petrausku. Lankė chorą pas lietuvių muzikos patriarchą Juozą Naujalį, pats subūrė ne vieną chorą. Apie režisierę:

Specialūs seansai / Special screenings

Režisierė Enrika Striogaitė yra poetė, rašytoja ir žurnalistė. Gimė 1967 m. Kaune. 2002 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. 2005–2007 metais dirbo Kauno televizijoje, kūrė ir vedė kultūros laidą „Konrado kavinė“. 2004 m. išleido pirmąją knygą – poezijos rinktinę „Lyja“, 2005-aisiais – poezijos knygą „Vienišėja“. Šiuo metu rašo romaną, kuriame įpintas ir Stasio Ratkevičiaus gyvenimas, taip pat kuria dokumentinį filmą apie dailininką Eugenijų Varkulevičių, rašo į Lietuvos kultūrinę spaudą.

202


“When Blue Bells Jingle” is a documentary about Stasys Ratkevičius, the founder of Kaunas State Puppet Theatre and an extraordinary personality. Ratkevičius has lived a long and colourful life becoming a part of the history of our culture. The characterful, dramatic artist with a great sense of humour reveals the story of his life – the foundation of the first professional puppet theatre, love, the mission of human beings, a railway embankment in a sea of blue bluebells in the town of Šeštokai … Ratkevičius also had a huge interest in music from early childhood. In Šeštokai, where he returned with his family from Russia, he learned to play the violin, the piano and the organ. He also had a beautiful voice and used to sing in the church during Mass. Juozas Matutis, a musical pedagogue and a choirmaster, noticed the 15-year-old Ratkevičius’ talent and invited him to play the organ in the town of Kalvarija, to be officially employed at... a psychoneurology hospital. There, he took an interest in medicine, began studying at the School of Health-Officers at the Military Hospital and later entered the Institute of Medicine. Nevertheless, Ratkevičius admits that finally he was “seduced by music”.

He studied at the Conservatory, sang in the Vilnius Philharmonic choir and even in plays with the opera legend Kipras Petrauskas. He attended the choir under the Lithuanian music patriarch Juozas Naujalis and has founded a number of choirs himself. About the director: Filmmaker Enrika Striogaitė is also a poet, a writer and a journalist. She was born in Kaunas in 1967. In 2002, she took a Bachelor’s degree in Lithuanian Philology at Vilnius University Kaunas Faculty of Humanities. In 2005–2007, she worked at Kaunas Television as the author and the presenter of the culture show “Konrado kavinė”. She published her first book – a volume of poetry titled “Raining” (Lyja) in 2004, and a book of poetry entitled “Getting Lonely” (Vienišėja) in 2005. Striogaitė is currently writing a novel which has references to the life of Stasys Ratkevičius, filming a documentary about the artist Eugenijus Varkulevičius, and writes for the Lithuanian cultural press.

203


Nematomas žmogus

The Invisible Man

Fantastinis trileris / Sci-fi, thriller 84 min.

Režisierius / Director: Aleksandr Zakharov Scenarijaus autoriai / Screen writers: Aleksandr Dmitriyev, Aleksandr Zakharov Operatorius / Cinematographer: Valeri Shuvalov Kompozitorius / Composer: Eduard Artemyev Vaidina / Cast: Andrei Kharitonov, Romualdas Ramanauskas, Leonid Kuravlyov, Natalya Danilova, Oleg Golubitsky Gamybos kompanija / Production company: Mosfilm

Specialūs seansai / Special screenings

Platintojas pasaulyje / World sales: Mosfilm

204

„Человек-невидимка“ Sovietų Sąjunga / Soviet Union 1984

Aleksandro Zacharovo filmas „Nematomas žmogus“, pastatytas pagal to paties pavadinimo Herberto George’o Wellso romaną, nukelia į XIX amžiaus Angliją. Talentingas jaunas mokslininkas Džonatanas Grifinas (Andrejus Charitonovas) atranda būdą, kaip daiktus padaryti nematomus. Eksperimentuodamas jis nematomą padaro ir save... Nuo tos akimirkos jo gyvenimas tampa nepakeliamas. Prapuolus mokslinių bandymų užrašams, jis nebegali susigrąžinti normalaus pavidalo ir turi slėptis. Netekęs vilties, Džonatanas paprašo draugo, daktaro Kempo (Romualdas Ramanauskas), pagalbos. Tačiau pastarasis turi savų ketinimų... Apie režisierę: Aktorius, režisierius, scenarijų autorius ir dailininkas Aleksandras Zacharovas gimė 1934 m. Kijeve. 1960 m. baigė Kijevo meno institutą, o 1969 m. – režisūrą Valstybiname kinematografijos institute Maskvoje. Kurį laiką dirbo režisieriaus asistentu ir dailininku „Kijevo mokslinio kino” studijoje, nuo 1978 m. dirbo kino studijoje „Mosfilm”. 1962 m. pradėjęs vaidinti, per du dešimtmečius A. Zacharovas nusifilmavo 20 filmų. Kaip režisierius ir scenarijaus autorius debiutavo 1984 m. su „Nematomu žmogumi” (Человек-невидимка) – pirmuoju ir vieninteliu jo pilnametražiu vaidybiniu filmu.


About the director: Aleksandr Zakharov’s “The Invisible Man”, based on the novel by Herbert George Wells, takes us back to 19th century England. A talented young scientist Jonathan Griffin (Andrei Kharitonov) discovers a way to make things invisible. While performing an experiment, he turns himself invisible. From that moment on, his life becomes unbearable: Griffin has to go into hiding and he cannot regain his normal visible body. With his hopes failing, the young man asks his friend Dr. Kemp (Romualdas Ramanauskas) for help, but the doctor may have his own plans...

Actor, director, screen writer and artist Aleksandr Zakharov was born in 1934 in Kiev. He graduated from the Kiev Art Institute in 1960 and State Institute of Cinematography in Moscow in 1969. He worked as director’s assistant and artist at the “Kievnauchfilm” studio for some time and at the “Mosfilm” studio from 1978. He started acting in 1962 and featured in more than 20 films during two decades. He debuted as a film director and screen writer in 1984 with “The Invisible Man” (Человек-невидимка) – Zakharov’s only full-length feature film. 205


MONUMENTAS NEMATOMAM ŽMOGUI

Filmo „Nematomas žmogus” seansas ir to paties pavadinimo H. G. Wellso romano ištraukos skaitymas

MONUMENT TO THE InVISIBLE MAN Screening of “The Invisible Man” and the reading of an excerpt from the novel of the same title by Herbert George Wells

Programa: Spalio 8 diena 16:00-18:00 val.

18:30-18:45 val.

„Sadutės“ restorane (Rotušės a. 4) – filmo „Nematomas žmogus“ peržiūra kartu su aktoriumi Romualdu Ramanausku.

Santakos stadione – H. G. Wellso romano „Nematomas žmogus“ ištraukos skaitymas Nematomo Žmogaus žūties vietoje. Skaitys aktorius Romualdas Ramanauskas.

Kadrai iš filmo „Nematomas žmogus“ (1984 m., režisierius Aleksandras Zacharovas).

Filmo kadras, kuriame matosi Nematomo Žmogaus kontūrai

Specialūs seansai / Special screenings

Šv. Jurgio bažnyčios fone.

206

Filmo kadras. Lemiama filmo scena, kurioje žmonės apsupa žuvusį Nematomą Žmogų. Nematomo Žmogaus žūties vieta geriausiai tiktų memorialo vietai.


MONUMENTAS NEMATOMAM ŽMOGUI

Filmo „Nematomas žmogus” seansas ir to paties pavadinimo H. G. Wellso romano ištraukos skaitymas

MONUMENT TO THE InVISIBLE MAN Screening of “The Invisible Man” and the reading of an excerpt from the novel of the same title by Herbert George Wells

Programme: October 8

18:30-18:45

16:00-18:00

Reading of an excerpt from the novel “The Invisible Man” by Herbert George Wells in the place of death of the Invisible Man at the confluence of the Nemunas and Neris rivers. Read by Romualdas Ramanauskas. Confluence Stadium.

Screening of “The Invisible Man” with the participation of the actor Romualdas Ramanauskas. Restaurant “Sadutė”, Rotušės Sq 4.

Illustrations: Stills from the film “The Invisible Man” (1984, directed by Aleksandr Zakharov).

A still from the film showing the silhouette of the Invisible Man with the Church of Saint George in the background.

A still from the film. The pivotal scene of the film: people are

surrounding the dead Invisible Man. The place of the Invisible Man’s death would be the most suitable for the memorial.

207


Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento Kultūros skyriui M. Daukšos g. 34, LT-44283, Kaunas kultura@kaunas.lt

PASIŪLYMAS STATYTI MEMORIALINĮ MONUMENTĄ NEMATOMAM ŽMOGUI 2010 m. rugpjūčio 21 d., Vilnius 1984 m. Mosfilm kino studija Kaune, Nidoje, Vilniuje, Zapyškyje ir kitose Lietuvos vietose nufilmavo filmą „Nematomas žmogus”. Jo lemiama scena – Nematomo Žmogaus žūtis – nufilmuota Kauno Santakoje. Šiuo filmu, kuriame vaidina žymus lietuvių aktorius Romualdas Ramanauskas, naujai interpretuota H. G. Wellso to paties pavadinimo romano tema. Pagal filmo režisieriaus versiją, Nematomas Žmogus yra genialus mokslininkas, kuriam pavyksta sukurti tai, ko iki tol nepavyko niekam – nematomybės receptą. Filmo istorija baigiasi tuo, kad įtūžusi minia užmuša Nematomą Žmogų Kauno Santakoje. Puikiai suvokdami sunkią monumento ir nematomybės bei perregimybės padėtį Kaune ir Lietuvoje, siūlome Kauno miesto savivaldybei Nematomo Žmogaus memorialinį monumentą. Užbėgdami už akių norime Jus užtikrinti, kad paminklas Nematomam Žmogui nebus nematomas. Greičiau jis bus perregimas, nes tiek filmo, tiek originalaus romano herojus tampa nematomas dėl perregimybės, skaidrumo. Perregimybė arba skaidrumas dažnai būna iliuziniai. Iliuziją paprastai suvokiame kaip iškraipytą pojūčių interpretaciją, kai tikrovė suvokiama ne tokia, kokia yra. Panašia logika vadovaudamiesi manytume, kad ši perregimybės iliuzija, arba monumentas Nematomam Žmogui, galėtų būti geriausiai išreikšta teksto (pavyzdžiui, H. G. Wellso romano „Nematomas žmogus“) skaitymo procesu. Tekstas nėra objektiškas, jis visada dalyvauja savo paties kuriamoje socialinėje utopijoje – nepaisydamas objektyvios istorijos, išgauna jei ne socialinių santykių perregimybę, tai bent jau kalbinių santykių skaidrumo iliuziją. Siūlome šį skaitomo teksto monumentą įrengti Nematomo Žmogaus žūties vietoje – Kauno Santakoje priešais Šv. Jurgio bažnyčią. Esame tikri ir tikime, kad Nematomo Žmogaus monumento atsiradimas Kaune miestui galėtų būti svarbus kultūriniu, socialiniu, turistiniu ir kitais aspektais. Specialūs seansai / Special screenings

Prie pasiūlymo pridedame kadrus iš minėto filmo „Nematomas žmogus“ (1984 m., režisierius Aleksandras Zacharovas) Su pagarba, Valentinas Klimašauskas ir Ramūnas Varaniukas

208


To the Culture Unit of the Department of Education and Culture under Kaunas City municipality M. Daukšos St 34, LT-44283, Kaunas kultura@kaunas.lt

PROPOSAL TO BUILD A MEMORIAL MONUMENT TO THE INVISIBLE MAN 21 August 2010, Vilnius In 1984, a film titled “The Invisible Man” was filmed by “Mosfilm” film studio in Kaunas, Nida, Vilnius, Zapyškis and other locations in Lithuania. The pivotal scene of the film – the death of the Invisible Man – was filmed at the confluence of the Nemunas and Neris rivers in Kaunas. The film featuring the famous Lithuanian actor Romualdas Ramanauskas was a new interpretation of the novel of the same title written by Herbert George Wells. In this filmmaker’s adaptation, the Invisible Man was a genius scientist who managed to concoct an incredible invention – a recipe for invisibility. The story ends with an angry mob lynching the Invisible Man at the confluence of two rivers in Kaunas. Perceiving the heavy situation of monuments, invisibility and translucency in Kaunas and in Lithuania, we propose to Kaunas City Municipality a project of a memorial monument to the Invisible Man. We would like to reassure you that the monument will not be invisible. Instead, it will be translucent, because the character of the film and the novel becomes invisible due to translucency or transparency. Translucency or transparency is often illusory. The illusion is often perceived as a distorted interpretation of senses, when the perception of reality is different from what it really is. Such logic suggests that the illusion of translucency – or the monument to the Invisible Man – could be best expressed by the process of reading a text (e.g., a reading of the novel “The Invisible Man” by Herbert George Wells). Text is not an object; it always participates in the social utopia created by the text itself and – regardless of objective history – creates if not the translucency of social relationships, then at least an illusion of the transparency of linguistic relationships. We suggest the monument of text reading to be built iin the place of the Invisible Man's death – in front of the Church of Saint George at the confluence of the rivers in Kaunas. We are certain and we believe that the monument to the Invisible Man in Kaunas could be important to the city in cultural, social, tourist and other aspects. We hereby we attach the stills from the abovementioned film “The Invisible Man” (1984, directed by Aleksandr Zakharov). Respectfully, Valentinas Klimašauskas and Ramūnas Varaniukas

209


Pizza in Auschwitz

Pica Aušvice Dokumentika / Documentary 65 min.

Režisierius / Director: Moshe Zimerman Scenarijaus autorius / Screen writer: Moshe Zimerman Operatoriai / Cinematographers: Avi Kener, Moshe Zimerman Montažo režisieriai / Editors: Tali Goldenberg, Inbar Tavor Muzika / Music: Ellyot Ben Ezzer Gamybos kompanija / Production company: Trabelsi Productions Platintojas / Distribution: Trabelsi Productions

Izraelis / Israel 2008

Holokaustą išgyvenusio 74 metų Danny’o Chanocho giminės nuo Vytauto Didžiojo laikų gyveno Žasliuose, jis pats vaikystę praleido Kaune, Rotušės aikštės 13-ajame name. Antrasis pasaulinis karas nutraukė jo gimnazistiškas dienas... Šiandien, kai tik gali, Danny dalyvauja ekskursijose į koncentracijos stovyklas. Vienas jo troškimų buvo šias baisias vietas aplankyti kartu su savo vaikais Miri ir Sagi. Taigi kūrybinė grupė ir trys šeimos nariai keliauja per buvusias mirties stovyklas (Danny jų išgyveno net penkias) iki galutinio tikslo – Aušvico. Čia Danny sumano įgyvendinti dar vieną seną norą – su vaikais praleisti naktį savo senajame barake... Režisierius Moshe Zimermanas užfiksavo chaotišką kelionę, pilną liūdnų prisiminimų, skausmo ir juodojo humoro. Apdovanojimai: 2008 m. – Leipcigo kino mokyklos (Filmschule Leipzig) jaunimo žiuri prizas tarptautiniame Leipcigo dokumentinių filmų festivalyje (Vokietija). 2009 m. – Krokuvos tarptautinio kino festivalio (Lenkija) prizas „Auksinis drakonas“. 2009 m. – Berdiansko kino festivalio (Ukraina) apdovanojimas už geriausią ilgametražį dokumentinį filmą. Apie režisierių:

Specialūs seansai / Special screenings

Moshe Zimermanas baigė kino ir hebrajų literatūros studijas Tel Avive, Izraelyje. Dirba scenaristu ir režisieriumi, yra parašęs kelis vadovėlius apie Izraelio kino, visuomenės ir kultūros santykius. Jo sąskaitoje – keli vaidybiniai, dokumentiniai ir televizijos filmai.

210


Awards: The family of the Holocaust survivor Danny Chanoch (74) has been living in the town of Žasliai, Lithuania, since the times of Grand Duke Vytautas. Danny himself grew up in house No. 13 on Town Hall Square, in Kaunas, Lithuania. His easy childhood and gymnasium studies were terminated the World War II. Today, the man joins every possible delegation to Nazi death camps. He has a desire to visit the places of horror with his children, Miri and Sagi. The film crew and three family members travel from one concentration camp to another (Danny has survived five of them) towards the “final destination” at Auschwitz where Danny decides to fulfil a life-long fantasy: to spend a night in his old barrack with his own children. Filmmaker Moshe Zimerman has recorded a chaotic family trip filled with sad memories, pain and… black humour.

2008 – Filmschule Youth Jury Prize at the International Leipzig Festival for Documentary. 2009 – Golden Dragon Prize at the International Krakow Film Festival. 2009 – Best full feature documentary award at the Berdyansk Film Festival, Ukraine. About the director: Moshe Zimerman studied film and Hebrew literature in Tel Aviv, Israel. He has been working as a scriptwriter and director, and has written a number of textbooks on the relationships between Israeli film, society and culture. He has made several feature and TV films, and documentaries.

211


KINAS BENDRUOMENEI. VIETA IR TAPATYBĖ Eglė Obcarskaitė

Kino tyrinėtojas Markas Shielas viename rinkinio „Kinas ir miestas“1 skyriuje kiną yra pavadinęs svarbiausia XX, o kol kas – ir XXI amžiaus kultūros forma. Ten pat jis teigė, kad svarbiausia to paties laikotarpio socialinės organizacijos forma esąs miestas2. Nenuostabu, kad abu minėtuosius reiškinius – svarbiausius savo srityse – imasi analizuoti kultūros teoretikai. Čia atsispindi tokia tendencija: kinas nagrinėjamas ne vien kaip menas, bet ir bendromis socialinių ir kultūrinių funkcijų kategorijomis. Anot to paties M. Shielo, santykis tarp kino ir miesto esąs aktualus tiek, kiek jis veikiąs ir esąs patiriamas visuomenėje kaip gyvenamojoje socialinėje tikrovėje3. Toks požiūris į šių reiškinių nagrinėjimą atitinka prieš kelis dešimtmečius humanitariniuose moksluose kilusią madą, apibūdinamą terminu kultūros posūkis. Nesileidžiant į gilesnes metodologines ar filosofines diskusijas apie tai, kokį reiškinį šiam posūkiui pavyksta ar nepavyksta nurodyti, mažų mažiausiai jį galima laikyti retorine figūra, apibendrinančia būdingus šiuolaikinių humanitarinių mokslų bruožus: keliones iš vienos disciplinos į kitą, žongliravimą tyrimo metodologijomis, teorijos ir praktikos jungtuves, disciplinų ir jų tyrimo objektų tapatybių performulavimą. Nagrinėjant kiną, vienas didžiausių pavojų šiems platiems užmojams – analizuoti kiną tik kaip išraiškos priemonę. Štai M. Shielas mini, kad nuo pat atsiradimo kiną traukė vaizduoti tam tikras miesto vietas, miesto rutiną, miestiečių gyvenimo sąlygas4. Vis dėlto kinas nėra tiesiog permatoma medija – kino kultūra pati veikia miestiečių kasdienius ritualus, ekonominius mainus, miesto architektūrą ir urbanistiką. Taigi iškėlus klausimą apie kiną ne tik kaip apie patyrimo mediją, bet ir kaip apie konkrečią vietą mieste, iškyla ir visi šie kino kultūros aspektai. Tarpdisciplinines kultūros studijų tendencijas atitinkantis seminaras pagal Tarptautinio Kauno kino festivalio programą organizuojamas pirmą kartą. Vargu ar kas suabejotų, kad tokios diskusijų erdvės sukūrimas praplečia festivalio kaip kino renginio ribas ir galimybes, skatina kritiškai pažvelgti ne tik į kiną, bet ir į patį kino šiuolaikinėje visuomenėje reiškinį. Arba kitaip – kiną stebėti ne tik kino salėje, atidžiai apsidairyti ir išėjus iš jos. Be to, čia siūlome pavyzdį, kaip nagrinėjant kultūros reiškinį, esantį taip arti kiekvie-

212

no mūsų, galima kelti klausimus apie mus supantį pasaulį. Arba, kaip siūlo seminaro tema, apie tai, ar/kaip kino teatras kaip vieta veikia mūsų tapatybę ir formuoja bendruomenę. Seminaro temą įkvėpė Kauno kino festivalio istorija. Prieš ketverius metus įkurtas festivalis nuo savo gyvavimo pradžios buvo susijęs su senuoju „Romuvos“ kino teatru. Pernai festivalis džiaugėsi gavęs galimybę grįžti į šiuos kino namus. Po ilgų biurokratinių kovų „Romuva“ festivalio metu vėl buvo tapusi tuo, kuo ji kadaise buvo sukurta: vieta, kurioje rodomas kinas. Šiemet Kauno kino festivalis rengiamas kitoje, šiuolaikinius kino žiūrėjimo įpročius atitinkančioje erdvėje. O senojo „Romuvos“ kino likimas nėra aiškus. Šiame kontekste atrodo savaime suprantama, kad seminare, organizuojamame pagal kino festivalio programą, kviečiama kalbėti apie kiną kaip vietą – susirinkimų vietą, vietą mieste, architektūrinį objektą. Senųjų, kartais vadinamų bendruomeniniais, kino teatrų (kartu ir tikrųjų kino vietų) lieka vis mažiau ir mažiau. Šiaip ar taip, seminaro organizatorių nedomina apokaliptiniai sielvartavimai dėl nykstančių bendruomeninių kino teatrų. Pagaliau juk kino teatrai – tai kultūros artefaktai. O artefaktai atsiranda ir išnyksta. Vis dėlto tai intriguojantis pasiūlymas – sustoti ir panagrinėti šį reiškinį, suvokti jį kaip mūsų buvimo pasaulyje manifestaciją ir iškelti klausimą, kaip per jį galime artikuliuoti savo tapatybę. Siūlydamas atkreipti į tai dėmesį, Kauno kino festivalis kviečia prie diskusijų stalo įvairių disciplinų – filosofijos, kultūros antropologijos, miesto studijų, architektūros – specialistus, taip pat kino srities darbuotojus. Festivalis tikisi, kad tokia diskusija viešajame mūsų šalies diskurse atvers kelius į platesnį kino reiškinio tematizavimą. Data: 2010 m. spalio 4 diena. Vieta: Galerija „101“ (Laisvės al. 53-101, Kaunas) Laikas: 10:30-17:00 1. Cinema and the City: Film and Urban Societies in a Global Context ed. Shiel, M. and Fitzmaurice, T.; Oxford and Maden: Blackwell, 2001 2. Shiel, M. “Cinema and the City in History and Theory” – In: Cinema and the City: Film and Urban Societies in a Global Context ed. Shiel, M. and Fitzmaurice, T.; Oxford and Maden: Blackwell, 2001, p. 1. 3. Ibid. 4. Ibid.


CINEMA FOR COMMUNITY: SPACE AND IDENTITY Eglė Obcarskaitė

Film scholar Mark Shiel in his text for the book Cinema and the City1 titled cinema the most important cultural form in the twentieth century, and, for the time being at least, the twenty-first century. In the same text he argued that the most important form of social organization of the same period is the city2. It comes as no surprise that the relations between these phenomena (considered to be the most important in their fields) are being analyzed by cultural scholars. The tendency here is clear: cinema is taken not merely as an art form but in rather broad terms concerning the social and cultural roles it plays. According to Shiel the relationship between cinema and the city is relevant as it operates and is experienced in society as a lived social reality3. This approach relates to the fact that in the past couple of decades, cultural discourse has started playing around with the term 'cultural turn'. Without getting into methodological or philosophical debates about the very phenomenon this turn represents or fails to represent in its attempts at doing so, one can approach it as a rhetorical trope that articulates characteristic tendencies in contemporary humanities, namely: traversing among disciplines, shuffling methodologies of research, marrying theory with practice, and redefining identities. Whether this will last or be forgotten in the run of history, at least we can make use of it now. One of the great challenges in applying this approach to cinema is not to see it as a mere tool for expression. For example, Shiel mentions that cinema has, since its inception, been constantly fascinated with the representation of the distinctive spaces, lifestyles, and human conditions of the city4. Cinema, however, is not a transparent medium; cinema culture affects every-day rituals, economic exchange, urban architecture and city planning. Only by posing questions about cinema as more than merely a medium of experience, all of these aspects of cinema culture can be brought to the discursive spotlight. This is the first year that Kaunas International Film Festival has organized a seminar that is related to the current interdisciplinary tendencies of cultural studies. There is little doubt that by establishing this kind of discursive space the festival broadens its horizons and opens up to the possibility for itself to become more than a cinema event. It encourages us not only to reflect on cinema as a media tool, but also to analyze it as a specific phenomenon in the contemporary world. To put it in other words, it encourages not only to watch films inside the cinema, but

to look around after leaving the space. Moreover, the seminar proposes an example of how to analyze our environment by reflecting on a phenomenon which is so close to us in our everyday life. To consider if/how a cinema as a space affects our identity and forms a community. In organizing this seminar, we are drawn to its subject by the very reality of the festival's situation. The festival was established three years ago in the specific context surrounding the old Romuva film theatre, which has been caught up in a struggle between bureaucracy and the interests of private investors. Last year, for the first time after the theater's closure in 2007, the festival was brought back to the place where it once belonged. Thus the actual function of the theatre was fulfilled, even if only for a couple of weeks. This year the future of this old cinema remains uncertain. It comes as no surprise that the festival, which came about with the mission to restore cinema's performance as a place for presenting films, chooses to talk about cinema as a place. Such "cinema places" are becoming fewer and fewer, but it is not our concern to start any kind of apocalyptic lamentation of this phenomenon by thematizing the extinction of community film theaters. Film theaters are cultural artifacts after all, and artifacts come and go. It is interesting, however, to stop for a moment and to reflect on this phenomenon, to try to grasp it as a manifestation of our being-in-the-world and to pose the question of how we could articulate our presence through it. International Kaunas Film Festival is aiming to address this issue and invites for discussion a group of scholars from various fields: philosophy, cultural anthropology, urban studies, architecture, and film industry. We hope that such a discussion will help to open up a broader approach to cinema in the public discourse. Date: 4 October 2010 Venue: VDU art gallery 101 (Laisvės Ave. 53-101, Kaunas) Time: 10:30-17:00 1. Cinema and the City: Film and Urban Societies in a Global Context ed. Shiel, M. and Fitzmaurice, T.; Oxford and Maden: Blackwell, 2001

2. Shiel, M. “Cinema and the City in History and Theory” – In: Cinema

and the City: Film and Urban Societies in a Global Context ed. Shiel, M. and Fitzmaurice, T.; Oxford and Maden: Blackwell, 2001, p. 1. 3. Ibid.

4. Ibid.

213


214

KINO KŪRĖJO ABC: NUO FILMO IDĖJOS IKI PLATINIMO

FILMMAKER’S ABC: FROM IDEA TO DISTRIBUTION

Spalio 6 d. (trečiadienį) Kaune, VDU menų galerijoje „101“ (Laisvės al. 53)

October 6 (Wednesday) VDU art gallery 101 (Laisvės Ave. 53, Kaunas)

Biuras „Media Desk Lietuva“, bendradarbiaudamas su Tarptautiniu Kauno kino festivaliu, rengia mokymus, skirtus supažindinti su pagrindiniais kino industrijos principais ir kino kūrinio gyvavimo etapais: koncepcijos ir scenarijaus vystymu, gamybos procesu, platinimu.

In collaboration with Media Desk Lietuva, Kaunas International Film Festival is organising an introductory training session to the basic principles of the film industry and the major life cycle stages of a film – developing a concept and a script, the production process, and distribution.

Šis renginys yra puiki galimybė jauniems kino, medijų, kultūros vadybos specialistams ir studentams pasisemti patirties iš patyrusiųjų kino profesionalų, įvertinti, išdiskutuoti savo idėjas ir pasiruošti jas įgyvendinti. Lektoriai – Rasa Miškinytė, Vilma Levickaitė, Žilvinas Naujokas, Raimondas Paškevičius – pasidalys savo sėkmingo darbo patirtimi ir padės mokymų dalyviams suvokti įvairių filmo gyvavimo etapų – scenarijaus rengimo, prodiusavimo, platinimo – specifiką.

This event is a perfect opportunity for film, media and culture management specialists and students to gain experience from film professionals; evaluate and discuss ideas; and make preparations for their implementation. The lecturers – Rasa Miškinytė, Vilma Levickaitė, Žilvinas Naujokas, Raimondas Paškevičius – will share their success stories and help the trainees perceive the challenges of the different stages of film production: scriptwriting, production, and distribution.

Šių mokymų dalyviai įgis scenarijaus rašymo ir skaitymo įgūdžių; susipažins su filmų finansavimo strategijomis ir šaltiniais; sužinos, kaip sėkmingai prodiusuoti nacionalinius ir bendros gamybos filmus; susipažins su filmų platinimo ir propagavimo būdais.

The trainees will gain skills in script writing and reading; be introduced to film funding strategies and sources; find out about the ways of successfully producing national and joint production films; and get acquainted with film distribution and promotion methods

Training programme

Training programme

10.00–10.30 Registration. 10.30–12.30 “Basics of scriptwriting”. Raimondas Paškevičius (Lithuanian Academy of Music and Theatre). 12.30–13.00 Coffee break. 13.00–13.30 “Who gives support to pre-production, production and distribution of films”. Renata Šukaitytė (Media Desk Lietuva). 13.30–15.30 “Principles of successful production”. Rasa Miškinytė (Era Film) and Žilvinas Naujokas (Film house “Tauras”). 15.30–16.30 “How to distribute and promote your film”. Vilma Levickaitė (Skalvija Cinema Centre), Irma Puzauskaitė (Media Desk Lietuva). 16.30–17.00 Discussion.

10.00–10.30 Registration. 10.30–12.30 “Basics of scriptwriting”. Raimondas Paškevičius (Lithuanian Academy of Music and Theatre). 12.30–13.00 Coffee break. 13.00–13.30 “Who gives support to pre-production, production and distribution of films”. Renata Šukaitytė (Media Desk Lietuva). 13.30–15.30 “Principles of successful production”. Rasa Miškinytė (Era Film) and Žilvinas Naujokas (Film house “Tauras”). 15.30–16.30 “How to distribute and promote your film”. Vilma Levickaitė (Skalvija Cinema Centre), Irma Puzauskaitė (Media Desk Lietuva). 16.30–17.00 Discussion.


215


216


217


218


219


Rėmėjai

220

Sponsors


Thanks

Ačiū Agustí Vila Aivarui Stepukoniui Anders Hedin Andrei Jarutytei Antonio Bechtle Arūnui Gelūnui Audelin Chappuis Audriui Karaliui Audriui Kriaučiūnui Andriui Kupčinskui Audriui Stoniui Auksei Balčytienei Béla Tarr Birutei Garbaravičienei Birutei Mumėnaitei Dainiui Beržiniui Dainiui Geniui Dainiui Juškai Dainiui Svobonui Daivai Citvarienei Daniel Chanoch Daniel E. Spokojny Dávid Gyula Deimantui Narkevičiui Ed Carroll Edmundui Balasevičiui Elenai Jurkonienei Eligijui Skirkevičiui Emanueliui Rykliui Enrikai Striogaitei Ernestui Jankauskui Ewa Szabłowska

Gabijai Siurbytei Giedriui Apuokui Gintarui Plytnikui Gintautui Mažeikiui Gražinai Černiauskaitei Henrikui Gulbinui Ievai Šadzevičienei Igor Prasel Iljai Bereznickui Inai Žurkuvienei Indrai Ramanauskienei Ingridai Kuliešienei James Benning Jenni Domingo Joana Łapinska Joanai Jablonskytei Jolitai Rudgalvienei Jon Barrenechea Jovitai Jociuvienei Julijai Gruodienei Jūratei Butkutei Katalin Vajda Jurgai Dikčiuvienei Keya Saad-Tengmark Kerniui Pauliukoniui Kęstučiui Navakui Kiril Razlogov Laurai Pašilytei Laurent Crouzeix Laurynui Butkui Liat Wexelman Linai Auškalnienei

Linarai Dovydaitytei Linui Venclauskui Lisbet Gabrielsson Liudvikui Vilimui Magnus Holtermann Marcin Giżycki Maria Łętowska Mariui Kneipferavičiui Mariui Petrukaičiui Mariui Steponėnui Martha Otte Meinardui Valekvičiui Mindaugui Damaševičiui Monika Derenda Mykolui Vildžiūnui Neringai Černiauskaitei Odetai Venckavičienei Pauliui Indreliūnui Pietro Marcello Piotr Dumała Ramunei Vrubliauskienei Rasai Miškinytei Renatai Šukaitytei Rimantui Gruodžiui Rimantui Stanevičiui Ryčiui Zemkauskui Robertui Gakui Robertui Gaudiešiui Roman Gutek Romualdui Ramanauskui Rūtai Bogužaitei Saara Cantell

Sigitui Šliažui Šarūnui Bartui Šarūnui Mereckui Tristan Priimägi Valentinui Klimašauskui Vera Andersson Vidai Grinienei Vidai Jasaitytei Urška Jež Urtei jankauskaitei Teresai Zibolienei Zanda Dūdiņa Živilei Pipinytei Viliui Gostevičiui Vilmai Levickaitei Vitai Gelūnienei Vydmantui Plepiui William A. James Vladui Lašui Zorana Musikic Savanoriams „Arūna LT“ „Dansu“ „Hostex“ „Katos grupei“ „Milk“ „Not perfect“ „UPS“ Lietuvos radijui ir televizijai Viešbučiui „Kaunas“ Viešbučiui „Amberton Cozy“

„Forum Cinemas Kaunas“ Kino centrui „Skalvija“ Kino teatrui „Pasaka“ artnews.lt Dienraščiui „Kauno diena“ G–taškui Interneto vartams „Delfi” Žurnalui „IQ Economist“ Žurnalui „IQ Intelligent Life“ Žurnalui „Kinas“ American Center „Era Film“ The Royal Embassy of Netherlands Estonian Film Foundation Finnish Film Foundation French Cultural Centre Hungarian Institute in Tallinn Italian Embassy Kauno miesto savivaldybei Kultūros rėmimo fondui Magyar Filmunió National Film Centre of Latvia Swedish Film Insitute Vytauto Didžiojo universitetui

Tarptautinio Kauno kino festivalio organizatoriai / Kaunas International Film Festival organisers Festivalio direktorė / Festival director: Ilona Jurkonytė Programos sudarytojai / Programme curators: Tomas Tengmark Ilona Jurkonytė Kino laikmenų gabenimo koordinatorė / Print traffic coordiator: Salomėja Norvilaitė Ryšių su visuomene koordinatorė Gintarė Kavaliūnaitė Rinkodaros koordinatorės / Marketing managers: Ieva Juškaitė Jūratė Lukošiūtė Svečių koordinatorės / Guest coordinators: Eglė Obcarskaitė Sigita Žemaitytė Renginių koordinatorė / Event coordinator: Adelina Desiatnikaitė

Festivalio klubo ir muzikos renginių koordinatorius / Festival club and music events coordinator: Ignas Maldžiūnas Katalogo redaktorius / Catalogue editor: Gediminas Kukta Vertimo koordinatorius / Translation coordinator: Edvardas Vaišvila Savanorių koordinatorė / Volunteer coordinator: Rasa Liaukevičiūtė Techninės įrangos koordinatorius / Equipment coordinator: Aivaras Ustinavičius Festivalio internetinės svetainės prižiūrėtojai / Webmasters: Giedrė Kavaliūnaitė Laurynas Butkus

Kontaktai

Buhalteris / Accountant: Andrius Alekna Katalogą sudarė / Catalogue co-editors: Gediminas Kukta Ilona Jurkonytė Vitalija Jasaitė Tomas Tengmark Tekstų autoriai / Text authors: Andrius Kupčinskas Audrius Stonys Arūnas Gelūnas Dovilė Tuskenytė Dovilė Zavedskaitė Gediminas Kukta Ieva Koncytė Igoris Prasselis Ilona Jurkonytė Justina Augustytė Kęstutis Navakas Laurent Crouzeix Marcin Giżycki Neringa Černiauskaitė Tomas Tengmark

Tekstus išvertė / Translators: Edvardas Vaišvila Dovilė Zavedskaitė Ieva Koncytė Justina Augustytė Jolanta Kvaukaitė Kalbos redaktoriai / Proofreaders: Eligijus Skirkevičius Fiona Hood Apipavidalino / Designer: Kernius Pauliukonis Spausdino / Print: ArxBaltica Popierius / Paper: Papyrus

CONTACTS

Tarptautinis Kauno kino festivalis / Kaunas International Film Festival VšĮ „Visos mūzos“ T. +370 65506559 info@kinofestivalis.lt Antanavos st. 2-31 LT-46280 Kaunas, Lithuania 221


PAGRINDINĖS LIETUVOS KINO INSTITUCIJOS Lietuvos Respublikos kultūros ministerija / The Ministry of Culture of Republic of Lithuania J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius, Lithuania T. + 370 5 219 3400 F. +370 5 262 3120 culture@lrkm.lt www.lrkm.lt Lietuvos kinematografininkų sąjunga / Lithuanian Association of Cinematographers Užupio g. 19-24, LT-01202 Vilnius, Lithuania T. +370 699 90 146; +370 5 260 8972 lac@lac.lt www.lac.lt Lietuvos kino kūrėjų sąjunga / Lithuanian Filmmakers Union Vasario 16-osios g. 13 / Šermukšnių g. 1, LT-01007 Vilnius, Lithuania T./F. +370 5 212 0759 info@kinosajunga.lt www.kinosajunga.lt Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and Theatre Gedimino pr. 42, LT-01110 Vilnius, Lithuania T. +370 5 261 2691 +370 5 212 6982 rektoratas@lmta.lt

THE MAIN FILM INSTITUTIONs IN LITHUANIA Lietuvos centrinis valstybės archyvas / Lithuanian Central State Archives O. Milašiaus g. 21, LT-10102 Vilnius, Lithuania T. +370 5 247 7830 F. +370 5 276 5318 lcva@arcgyvai.lt www.archyvai.lt Nepriklausomų prodiuserių asociacija / The Association of Independent Producers A. Goštauto g. 2/15, LT-01014 Vilnius, Lithuania T. +370 604 10 913 grupel@nominum.lt www.nominum.lt Tarptautinių kultūros programų centras / International Cultural Programme Centre Media Desk Lietuva / Media Desk Lithuania J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius, Lithuania T./F. +370 5 212 7187 info@mediadesklithuania.eu www.mediadesklithuania.eu Lietuvių kino akademija / Lithuanian cinema academy Karmelitų g. 5, LT-01306 Vilnius, Lithuania T./F. +370 5 260 8542 info@lietuviukinoakademija.lt www.lietuviukinoakademija.lt

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus / Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum Vilniaus g. 41, LT-01119 Vilnius, Lithuania T./F. +370 5 262 2406 ltmkm@takas.lt www.ltmkm.lt

KINO GAMYBOS KOMPANIJOS LIETUVOJE Antano Janausko animacinių filmų studija / animation studio Išganytojų g. 4-9, LT-01125 Vilnius, Lithuania T. +370 5 212 1462 janauskas@yahoo.com Studija A Propos Nugalėtojų g. 3D-2, LT-10105 Vilnius, Lithuania T. +370 6 876 2040 ramuneland@gmail.com Animacijos studija / Animation studio Kalvarijų g. 196-58, LT-08201 Vilnius, Lithuania T./F. +370 5 231 5105 aselenis@takas.lt Animacinių filmų studija Vilanima / animation film studio Nugalėtojų g. 11, LT-10105 Vilnius, Lithuania T. +370 610 47 151 vilanima@post.omnitel.net Arslonga P. d. / PO Box 221, LT-10102 Vilnius, Lithuania T. +370 698 77 950 info@arslonga.lt www.arslonga.lt Art&A Tarandės g. 34, LT-10413 Vilnius, Lithuania T. +370 687 13 375 222

PRODUCTION COMPANIES IN LITHUANIA linda@art-a.lt www.art-a.lt ARTeta Tarandės g. 34, LT-14188 Vilnius, Lithuania T. +370 5 240 3263 F. +370 5 231 9570 personalas@arteta.lt, www.arteta.lt Artbox Nemenčinės pl. 4, LT-10102 Vilnius, Lithuania T. +370 6 871 3054, F. +370 5 264 3054 artbox@artbox.lt www.artbox.lt Baltijos filmų grupė / Baltic Film Group Kalvarijų g. 300, LT-08318 Vilnius, Lithuania T. +370 5 210 1500, F. +370 5 271 2344 info@bfg.lt www.bfg.lt CineMark S. Konarskio g. 49-606, LT-03123 Vilnius, Lithuania T. +370 699 47 910 cinemark@cinemark.lt Daumanto studija / studio S. Konarskio 49-502A, LT-03123 Vilnius, Lithuania T. +370 687 24367


Didžiųjų motinų studija / Big Mother Pictures M. Marcinkevičiaus g. 29-14, LT-08433 Vilnius, Lithuania T. +370 5 232 8372, +370 699 64 808 juzenas@takas.lt Dokumentika / Documentary Apkasų g. 35-29, LT-08226 Vilnius, Lithuania T. +370 5 272 1398, +370 698 82 544 atarvydas@takas.lt Donelos studija / studio Viršuliškių g. 87-24, LT-05114 Vilnius, Lithuania T. +370 675 45 171 tomasdonela@yahoo.co.uk Easy-pictures.com Parko g. 77-43, LT-37307 Panevėžys, Lithuania T. +370 656 31 270 info@easy-pictures.com Filmų era / Era Film K. Ladygos g. 1-119, LT-09001 Vilnius, Lithuania T. +370 682 96 128, tel/fax +370 5 278 8187 rasa@erafilm.lt www.erafilm.lt Filmų štrichai Nugalėtojų g. 11, LT-10105 Vilnius, Lithuania T. +370 618 00 654 leikaite@yahoo.com

Ma no films J. Basanavičiaus g. 37-2, LT-03109 Vilnius, Lithuania T. +370 698 39 383 giedriuszubavicius@yahoo.com Monoklis Kęstučio g. 55-7, LT-08124 Vilnius, Lithuania T. +370 687 90 681 jurga@monoklis.lt www.monoklis.lt Nominum A. Goštauto g. 2/15, LT-01101 Vilnius, Lithuania T. +370 5 212 3113 grupe1@nominum.lt www.nominum.lt Panoptikumas Architektų g. 28-26, LT-04120 Vilnius, Lithuania T. +370 676 24 020 arturas@tinklai.net

43 studios Šiaulių g. 3-19, LT-01133 Vilnius, Lithuania T. +370 6 551 5243 info@43studios.lt www.43studios.lt

Periferija Klaipėdos g. 5-8, LT-01117 Vilnius, Lithuania T. +370 5 261 4816 studijaperiferija@takas.lt Pavloff Entertainment Kaukysos g. 5-8, LT-11342 Vilnius, Lithuania T. +370 6 030 5599 artpavloff@gmail.com www.yourgoodness.eu Saulėtekio studija / Sunrise Studio Nemenčinės pl. 4, LT-10102 Vilnius, Lithuania T. +370 687 90 641 paulius@sauletekiostudija.lt www.sauletekiostudija.lt

Fluxus Linea Antakalnio g. 92-28, LT-10202 Vilnius, Lithuania T. +370 685 30 098 fluxline.rima@gmail.com

Seansas Technikos g. 9, LT-51242 Kaunas, Lithuania T. +370 675 40 011, +370 687 46 000 seansas@gmail.com

Fralita S. Stanevičiaus g. 5-28, LT-07131 Vilnius, Lithuania T. +370 643 30 022 zivile.gallego@fralita.com www.fralita.com Kinema Grybautojų g. 30, LT-10103 Vilnius, Lithuania T. +370 6 102 7599 studija@kinema.lt www.kinema.lt Kopa Pavilnio g. 16-2, LT-11300 Vilnius, Lithuania T. +370 615 48 172 berkopa@hotmail.com Kultūrinių projektų centras / Centre of Culture Projects Krivių g. 43-17, LT-01209 Vilnius, Lithuania T. +370 6 763 7996 asta_valciukaite@yahoo.com, asta@cuma.lt Lietuvos kino studija / Lithuanian Film Studios Nemenčinės pl. 4, LT-10102 Vilnius, Lithuania T. +370 5 276 3444 F. +370 5 276 4254 info@lfs.lt www.lfs.lt LMTA mokomoji kino ir TV studija / education film and TV studio T. Kosciuškos g. 12, LT-01100 Vilnius, Lithuania T./F. +370 5 212 4560 studija@lmta.lt www.summermediastudio.com LNK TV Šeškinės g. 20, LT-07156 Vilnius, Lithuania T. +370 5 243 1058, +370 6 806 0188 F. +370 5 243 1054 juozasmato@gmail.com

Studija2 S. Konarskio g. 49-502, LT-03123 Vilnius, Lithuania T. +370 5 205 6055 studija2000@takas.lt Studio Uljana Kim Antakalnio g. 94-25, LT-10202 Vilnius, Lithuania T. +370 699 53 109, +370 699 26 552, kim@lfc.lt Teledokumentika Taikos g. 13-21, LT-05262 Vilnius, Lithuania T. +370 5 242 6395 tedo@post.5ci.lt Tremora Gynėjų g. 4-327, LT-01109 Vilnius, Lithuania T. +370 5 249 7578, +370 686 97 584 F. +370 5 249 7578 ieva@tremora.lt Vilanimos filmų studija / film studio Nugalėtojų g. 11, LT-10105 Vilnius, Lithuania T. +370 610 47 151 vilanima@post.omnitel.net Vilniaus animacija / Vilnius Animation V. Druskio g. 9-55, LT-04306 Vilnius, Lithuania T. +370 610 47 130

VG studio Suvalkų g. 7-12, LT-03106 Vilnius, Lithuania T. +370 699 25 898 nava@aiva.lt www.naiva.lt

223


PAGRINDINIAI PLATINTOJAI Acme Raudondvario pl. 127, LT-47188 Kaunas, Lithuania T. +370 373 33 433, F. +370 37 306 622 info@acme.lt www.acmefilm.com

Lietuvos kinas Ozo g. 4, LT-08200 Vilnius, Lithuania T. +370 5 277 2696, F. +370 5 277 0994 info@lietuvoskinas.lt www.lietuvoskinas.lt

Forum Cinemas Savanorių pr. 7, LT-03116 Vilnius, Lithuania T. +370 5 264 4764, F. +370 5 210 6173 info@forumcinemas.lt www.forumcinemas.lt

Meed Films Vingrių g. 6, LT-01141 Vilnius, Lithuania T. +370 6 019 4931, F. +370 5 260 3123 info@meedfilms.com www.meedfilms.com

Garsų pasaulio įrašai Žemaitės g. 21, LT-03118 Vilnius, Lithuania T. +370 5 261 3847, F. +370 5 261 7594 info@gpi.lt www.gpi.lt

Planeta Films A. Goštauto g. 2/15, LT-01104 Vilnius, Lithuania T. +370 5 261 0505, F. +370 5 268 5832 info@skalvija.lt www.skalvija.lt

TARPTAUTINIAI kino FESTIVALIAI Kauno tarptautinis kino festivalis / Kaunas International Film Festival 2010 m. spalio 1–17 d. / October 1–17, 2010 Antanavos g. 2-31, LT-46280 Kaunas, Lithuania T. +370 6 550 6559 info@kinofestivalis.lt www.kinofestivalis.lt Europos šalių kino forumas SCANORAMA European Film Forum 2010 m. lapkričio 11–28 d. / November 11–28, 2010 Ozo g. 4, LT-08200 Vilnius, Lithuania T. +370 5 276 0367 info@kino.lt www.scanorama.lt Vilniaus dokumentinių filmų festivalis / Vilnius Documentary Film Festival 2010 m. rugsėjis / September, 2010 A. Goštauto g. 2/15, LT-01104 Vilnius, Lithuana T. +370 5 261 0505 festival@skalvija.lt www.vdff.lt Vilniaus tarptautinis filmų festivalis KINO PAVASARIS Vilnius International Film Festival 2011 m. balandžio 3–17 d. / April 3–17, 2011 Taikos 141-16 Vilnius, Lithuania T. +370 5 249 7221 info@kinopavasaris.lt www.kinopavasaris.lt Tarptautinis animacinių filmų festivalis TINDIRINDIS International Animated Film Festival 2010 m. spalio 25–31 d. / October 25–31, 2010 Nugalėtojų g. 11, LT-10105 Vilnius, Lithuania T. +370 610 47 151 tindirindis_festival@yahoo.com, www.tindirindis.lt Tarptautinis trumpametražių filmų festivalis TINKLAI International Short Film Festival 2010 m. spalis / October, 2010 Architektų g. 28-26, LT-04120 Vilnius, Lithuania T. +370 676 24 020 info@tinklai.net, arturas@tinklai.net www.tinklai.net

224

THE MAIN DISTRIBUTORS

INTERNATIONAL FILM FESTIVAL Tarptautinis studentų filmų festivalis VILNIAUS KINO ŠORTAI / International Students Film Festival VILNIUS FILM SHORTS 2010 m. spalis / October, 2010 A. Goštauto g. 2/15, LT-01104 Vilnius, Lithuania T. +370 5 261 0505 festival@skalvija.lt www.skalvija.lt Tarptautinis Vilniaus kino festivalis vaikams ir jaunimui / International Vilnius Film Festival for Children and Youth 2010 m. rugsėjis–spalis / September–October, 2010 m. liepos 19 d. Konstitucijos pr. 25, LT-08105 Vilnius, Lithuania T. +370 5 273 3333, F. +370 5 272 5651 www.kidfestival.lt Tarptautinis moterų kino festivalis ŠERŠĖLIAFAM International Women Film Festival 2010 m. balandžio 22–30 d. / April 22–30, 2010 Šv. Ignoto g. 4/3, LT-01120 Vilnius, Lithuania T. +370 6 124 7874 serseliafam@gmail.com http://serseliafam.worldpress.com


SĄVADAI

INDEXES

Lietuviškų pavadinimų SĄVADAS

200 000 vaiduoklių 35 taurelės romo A Adriena Pal Amerikietiška kelionė Aplankant Soliarį Aš – prieš gyvybę. Arba už ją Ausgetraümt B Be (Be pavadinimo) Belaukiant sugrįžimo, arba Galimybių diena Bizgečiai – į pietus C Cikorija ir kava D Davidas nori skristi Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus Dingę sniege Dviese ant bangos Dr. Charakteris pristato Draugas pamatavimui Dušanas Dženė ir kirminas E Ela Eteris Eurazijos aborigenas Ežeras F Filmas iš mano parapijos – šeši ūkiai Frančeska Franzas Kafka G Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas Galva Genties išnykimas Gitaristas Gyvenimo vaidmuo Gorelovka Gudruoliai H Hantingas ir sūnūs I Iliuzionistas Istorija Išėjimas per suvenyrų krautuvę Į Į nežinomybę Įsivaizduojamos meilės J Jeanas-Michelis Basquiat: šviesus vaikas Juodkepuraitis

Jurgiukas kalėjime K Kaimietis Kankinanti meilė Kartą gyveno proletaras. Dvylika pasakojimų apie savo šalį Kartą XX amžiuje Kiemas Kojos laisvė Krokodilas Kur Kim Basinger? L Laisvės ritmai Laivas Lemtingas šūvis Leviatanas Libanas Lietuvos energija Likęs laikas Lila M Metropija Mėlyniesiems katilėliams aidint Miškas 23 Moteris ir Vėjas Muzika mums nerūpi N Nakties pavojai Narai lietuje Nematomas žmogus Nepaprastai paprastas José’s Gonzálezo gyvenimas Nesprogusios bombos poveikis Netikras Mėnulis No Distance Left to Run Nusikaltimas ir bausmė O Ouka Leele akimis P Pakvaišusi pagalba Panelė Nuostabioji ir jos karjera Pasaka apie tamsą Paskalio biblioteka Paskutinė palikuonė Pica Aušvice Piktas vyras Prakeiksmas Praryti rupūžę

Index of Lithuanian titles

Siena Sienos Slėptuvė Sparnai ir irklai Standartiniai žmonės Š Šantrapa Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys Šaukiantis žmogus Šeimos lizdelis Šeimos portretas Šėtono tango Širdies dūžiai Šokančios svajonės Švelnioji T The White Stripes – po nuostabia baltąja šiaurės pašvaiste Tik ne su juoda Tik tarp mūsų Tinklelis nuo uodų Tyla po žieve Triušis U Upė Už akimirkos – laisvė Užtemimas V Vaikis ir laidynė Vaizdo ieškiklis Veidas Verkmeisterio harmonijos Vilkelis Vilko nasrai Vinterio kaulai Virtuvės matmenys Ž Žanas-Fransua Žmogus iš Londono

R Rokstedis, regio šaknys Rudens almanachas Rūras S Samsonas ir Dalila Sąvartynas Sebė Sekso pradžiamokslis Septyni vienu smūgiu

225


200 000 Phantoms 35 Shots of Rum 7 at Once A A Family Portrait A Film From My Parish – 6 Farms A Gentle One A Lake A Screaming Man Adrienn Pál Almanac of Fall An American Journey Angry Man Anything but black Ausgetraümt B Baa Beats of Freedom Bibliothèque Pascal Bizgeci – South Border, The Burrowing

E Eastern drift Eclipse Ella Energy Lithuania Exit Through the Gift Shop Extraordinary Ordinary Life of José González, The

Jean-Michel Basquiat: The Radiant Child Jenny & the Worm Just Between Us

F Face Family Nest Fatal Shot For a Moment, Freedom Forest, The Francesca Franz Kafka Freedom of the Leg, The

L Lebanon Leviathan Lila Little Black Riding Hood Lost in Snow Lovesick

G Gainsbourg: A Heroic Life Georgie in jail Gorelovka Guitar player, The

C Chantrapas Chicory and coffe Countryman Courtyard Crime and Punishment Crocodile

H Head, The Heartbeats (Dolan, Xavier) Heartbeats (Cantell, Saara) Help Gone Mad His-story Hunting & Sons

D Damnation Dancing Dreams David Wants to Fly Disappearance of a Tribe Divers in the Rain Dr Character Presents Dud Effect, The Dushan

I I Was Craying out at Life. Or For It Illusionist, The Impossible Moon, The In the Air Into the Unknown Invisible Man, The J Jean-François

K Kiddo – Slingshot Kitchen Dimmensions

M Man from London, The Mate to measure Metropia Miss Remarkable and her Career Mosquito Net, The Mouth of the Wolf, The

Režisierių SĄVADAS B Bader, Stascha Banksy Bartas, Šarūnas Baumane, Signe Benning, James Bley, Aija Bogojević-Narath, Simon Broadcast Club Burger, Sander C Cantell, Saara Chomet, Sylvain Clark, Ian Coudray, Guillaume Č Čadež, Špela

226

D Davis, Tamra de Gleria, Mile Deluc, Édouard Denis, Claire Dobrila, Saša Dolan, Xavier Donoghue, Tony Dranger, Joanna Rubin Dumała, Piotr Dupire, Cédric E Egerstrand, Fredrik G Gnoiński, Leszek Gordon, Rafael

V View Finder

O Once in the XXth Century Once Upon a Time Proletarian: 12 Tales of a Country

R Rabbit Revisiting Solaris River, The

S Samson & Delilah Satantango Sebbe Sharunas Bartas: An Army of One Ship, The Silence Beneath the Bark, The T Tale in the darkness Teat Beat of Sex The White Stripes: Under Great White Northern Lights Time That Remains, The Through the Eyes of Ouka Leele To Swallow a Toad Two in the Wave U Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives (Untitled)

N Night Catches Us No Distance Left to Run

P Pizza in Auschwitz Prefab People, The Pudana Last of the Line

Rocksteady: The Roots of Reggae Role of a Lifetime, The Ruhr

W Waiting for Return. A Probable Day Walls, The Waste Land We Don‘t Care About Music Anyway Werckmeister Harmonies When Blue Bell-flowers Jingle Where is Kim Basinger? Wings and Oars Winter's Bone Wise guys Wolfy Woman and Wind

Index of directors Grandrieux, Philippe Granik, Debra Grlić, Rajko Gruodienė, Julija Gruodis, Rimantas Guo, Xiaolu H Hajdu, Szabolcs Hamilton, Tanya Haroun, Mahamat-Saleh Haugomat, Tom Hellström, Henrik Hoffmann, Rainer Hrovatin, Dušan I Iosseliani, Otar

J Jancis, Kaspar K Karlsson, Mikel Cee Kastelic, Dušan Keaton,Vergine Khlebnikov, Boris Khomeriki, Nikolay Killi, Anita Klemet, Martinus Daane Kocsis, Ágnes Krāsons, Jurģis Kuentz, Gaspard Kviria, Alexander L Lapsui, Anastasia Larsen, Hanne


Laurent, Emmanuel Lavrenčič, Matej Lehmuskallio, Markku Leschiov, Vladimir Linkevičiūtė, Aušra Linsel, Anne Lovelace, Will Lurie, Joanna M Malloy, Emmett Manček, Marjan Mangyoku, Bruno Maoz, Samuel Marcello, Pietro Mastnak, Grega Mednis, Egils Ming-liang, Tsai

N Najafi, Babak Narkevičius, Deimantas Noviks, Pēteris P Parker, Jonathan Pärn, Olga Pärn, Priit Paunescu, Bobby Périot, Jean-Gabriel Pierce, Joseph R Riahi, Arash T. S Saje, Nejc

Filmo kilmės šalies SĄVADAS Airija / Ireland Filmas iš mano parapijos – šeši ūkiai / A Film From My Parish – 6 Farms – Tony Donoghue (2008) Panelė Nuostabioji ir jos karjera / Miss Remarkable and her Career / Fröken Märkvärdig & Karriären – Joanna Rubin Dranger (2010) Argentina / Argentina Kur Kim Basinger? / Where is Kim Basinger? / Donde esta Kim Basinger? – Édouard Deluc (2009) Australija / Australia Samsonas ir Dalila / Samson & Delilah – Warwick Thornton (2009) Austrija / Austria Adrienn Pál / Adrienn Pál / Pál Adrienn – Ágnes Kocsis (2010) Davidas nori skristi / David Wants to Fly – David Sieveking (2010) Už akimirkos – laisvė / For a Moment, Freedom / Ein Augenblick, Freiheit – Arash T. Riahi (2008) Belgija / Belgium Likęs laikas / The Time That Remains – Elia Suleiman (2009) Šaukiantis žmogus / A Screaming Man / Un homme qui crie – MahamatSaleh Haroun (2009) Veidas / Face / Visage – Tsai Ming-liang (2009) Brazilija / Brasil Sąvartynas / Waste Land – Lucy Walker (2010) Čadas / Chad Šaukiantis žmogus / A Screaming Man / Un homme qui crie – MahamatSaleh Haroun (2009) Danija / Denmark Metropija / Metropia – Tarik Saleh (2009) Panelė Nuostabioji ir jos karjera / Miss Remarkable and her Career / Fröken Märkvärdig & Karriären – Joanna Rubin Dranger (2010) Estija / Estonia Krokodilas / Crocodile / Krokodill – Kaspar Jancis (2009) Eteris / In the Air / Eetris – Martinus Daane Klemet (2009) Narai lietuje / Divers in the Rain / Tuukrid vihmas – Priit Pärn, Olga Pärn (2009) Virtuvės matmenys / Kitchen Dimmensions / Köögidimensioonid – Priit Tender (2008) Gruzija / Georgia Gorelovka / Gorelovka – Alexander Kviria (2006) Šantrapa / Chantrapas – Otar Iosseliani (2009) Ispanija / Spain Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus / Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives / Lung Boonmee Raluek Chat - Apichatpong Weerasethakul (2010) Ouka Leele akimis / Through the Eyes of Ouka Leele / La Mirada de Ouka Leele – Rafael Gordon (2009) Tinklelis nuo uodų / The Mosquito Net / La Mosquitera – Agustí Vila (2010)

Saksida, Kolja Saleh, Tarik Séclier, Philippe Sfar, Joann Sieveking, David Sigarev, Vasili Sitnič, Zvone Słota, Wojciech Southern, Dylan Striogaitė, Enrika Suleiman, Elia T Tarr, Béla Tender, Priit Thornton, Warwick

V Valkevičius, Meinardas van der Meijs, Marcel van Heeswijk, Jeanne Vila, Agustí Vītols, Kārlis Vojtek, Jaroslav W Walker, Lucy Weerasethakul, Apichatpong Wenzel, Fredrik Wrake, Run Z Zakharov, Aleksandr Zimerman, Moshe

Index of film origins Italija / Italy Likęs laikas / The Time That Remains – Elia Suleiman (2009) Sekso pradžiamokslis / Teat Beat of Sex – Signe Baumane (2007) Verkmeisterio harmonijos / Werckmeister Harmonies / Werckmeister harmóniák – Béla Tarr (2000) Vilko nasrai / The Mouth of the Wolf / La bocca del lupo – Pietro Marcello (2009) Izraelis / Israel Libanas / Lebanon / Levanone – Samuel Maoz (2009) Pica Aušvice / Pizza in Auschwitz – Moshe Zimerman (2008) JAV / USA (Be pavadinimo) / (Untitled) – Jonathan Parker (2009) Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas / Gainsbourg: A Heroic Life / Gainsbourg (Vie héroïque) – Joann Sfar (2009) Išėjimas per suvenyrų krautuvę/ Exit Through the Gift Shop – Banksy (2010) Jeanas-Michelis Basquiat: šviesus vaikas / Jean-Michel Basquiat: The Radiant Child – Tamra Davis (2010) Nakties pavojai / Night Catches Us – Tanya Hamilton (2010) Sekso pradžiamokslis / Teat Beat of Sex – Signe Baumane (2007) The White Stripes – po nuostabia baltąja šiaurės pašvaiste / The White Stripes: Under Great White Northern Lights – Emmett Malloy (2009) Vinterio kaulai / Winter's Bone – Debra Granik (2010) Jungtinė Karalystė / United Kingdom Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus / Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives / Lung Boonmee Raluek Chat – Apichatpong Weerasethakul (2010) Dženė ir kirminas / Jenny & the Worm – Ian Clark (2009) Gyvenimo vaidmuo / The Role of a Lifetime – Deimantas Narkevičius (2003) Iliuzionistas / The Illusionist / L'llusionniste – Sylvain Chomet (2010) Išėjimas per suvenyrų krautuvę / Exit Through the Gift Shop – Banksy (2010) Kartą gyveno proletaras. Dvylika pasakojimų apie savo šalį / Once Upon a Time Proletarian: 12 Tales of a Country / Women Cengjing de Wuchanzhe – Xiaolu Guo (2009) No Distance Left to Run – Dylan Southern, Will Lovelace (2010) Sąvartynas / Waste Land – Lucy Walker (2010) Šeimos portretas / A Family Portrait – Joseph Pierce (2009) Tik ne su juoda / Anything but black – Aušra Linkevičiūtė (2009) Triušis / Rabbit – Run Wrake (2005) Kanada / Canada Įsivaizduojamos meilės / Heartbeats / Les Amours Imaginaires - Xavier Dolan (2010) Rokstedis, regio šaknys / Rocksteady: The Roots of Reggae – Stascha Bader (2009) Kinija / China Kartą gyveno proletaras. Dvylika pasakojimų apie savo šalį / Once Upon a Time Proletarian: 12 Tales of a Country / Women Cengjing de Wuchanzhe – Xiaolu Guo (2009) Kroatija / Croatia Leviatanas / Leviathan / Levijatan – Simon Bogojević-Narath (2006) Tik tarp mūsų / Just Between Us / Neka ostane medju nama – Rajko Grlić (2010)

227


Latvija / Latvia Dingę sniege / Lost in Snow / Zudusi Sniega – Vladimir Leschiov (2007) Laivas / The Ship / Kuģis – Egils Mednis (2007) Moteris ir Vėjas / Woman and Wind / Sieviete un Vējš – Aija Bley (2009) Praryti rupūžę / To Swallow a Toad / Norīt Krupi – Jurģis Krāsons (2010) Sekso pradžiamokslis / Teat Beat of Sex – Signe Baumane (2007) Sparnai ir irklai / Wings and Oars / Spārni un airi – Vladimir Leschiov (2009) Užtemimas / Eclipse / Aptumsums – Kārlis Vītols (2010) Vaizdo ieškiklis / View Finder / Skatu meklētājs – Pēteris Noviks (2010) Lenkija / Poland Dr. Charakteris pristato / Dr Character Presents / Dr Charakter przedstawia - Piotr Dumała (2010) Franzas Kafka / Franz Kafka – Piotr Dumała (1991) Juodkepuraitis / Little Black Riding Hood / Czarny kapturek – Piotr Dumała (1983) Kojos laisvė / The freedom of the Leg / Wolność nogi – Piotr Dumała (1988) Laisvės ritmai / Beats of Freedom / Zew wolności – Wojciech Słota, Leszek Gnoiński (2010) Miškas / The Forest / Las – Piotr Dumała (2009) Nusikaltimas ir bausmė / Crime and Punishment / Zbrodnia i kara – Piotr Dumała (2000) Sienos / The Walls / Ściany – Piotr Dumała (1987) Švelnioji / A Gentle One / Łagodna – Piotr Dumała (1985) Lietuva / Lithuania Aplankant Soliarį / Revisiting Solaris – Deimantas Narkevičius (2007) Ausgetraümt – Deimantas Narkevičius (2010) Belaukiant sugrįžimo, arba Galimybių diena / Waiting for Return. A Probable Day – Jeanne van Heeswijk, Marcel van der Meijs (2009) Eurazijos aborigenas / Eastern drift / Indigene d'Eurasie – Šarūnas Bartas (2010) Galva / The Head – Deimantas Narkevičius (2007) Genties išnykimas / Disappearance of a Tribe – Deimantas Narkevičius (2005) Gyvenimo vaidmuo / The Role of a Lifetime – Deimantas Narkevičius (2003) Istorija / His-story – Deimantas Narkevičius (1998) Į nežinomybę / Into the Unknown – Deimantas Narkevičius (2009) Kaimietis / Countryman – Deimantas Narkevičius (2002) Kartą XX amžiuje / Once in the XXth Century – Deimantas Narkevičius (2004) Lietuvos energija / Energy Lithuania – Deimantas Narkevičius (2000) Mėlyniesiems katilėliams aidint / When Blue Bell-flowers Jingle – Enrika Striogaitė (2009) Nesprogusios bombos poveikis / The Dud Effect – Deimantas Narkevičius (2009) Netikras Mėnulis / The Impossible Moon – Meinardas Valkevičius (2010) Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys / Šarūnas Bartas: An Army of One – Guillaume Coudray (2010) Tik ne su juoda / Anything but black – Aušra Linkevičiūtė (2009) Upė / The River – Julija Gruodienė, Rimantas Gruodis (2009)

Ežeras / A Lake / Un Lac - Philippe Grandrieux (2008) Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas / Gainsbourg: A Heroic Life / Gainsbourg (Vie héroïque) – Joann Sfar (2009) Gyvenimo vaidmuo / The Role of a Lifetime – Deimantas Narkevičius (2003) Iliuzionistas / The Illusionist / L'llusionniste – Sylvain Chomet (2010) Kur Kim Basinger? / Where is Kim Basinger? / Donde esta Kim Basinger ? – Édouard Deluc (2009) Libanas / Lebanon / Levanone – Samuel Maoz (2009) Likęs laikas / The Time That Remains – Elia Suleiman (2009) Lila / Lila – Broadcast Club (2008) Muzika mums nerūpi / We Don‘t Care About Music Anyway – Cédric Dupire, Gaspard Kuentz (2009) Šantrapa / Chantrapas – Otar Iosseliani (2009) Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys / Šarūnas Bartas: An Army of One – Guillaume Coudray (2010) Šaukiantis žmogus / A Screaming Man / Un homme qui crie – Mahamat-Saleh Haroun (2009) Tyla po žieve / The Silence Beneath the Bark / Le Silence sous l‘écorce – Joanna Lurie (2009) Už akimirkos – laisvė / For a Moment, Freedom / Ein Augenblick, Freiheit – Arash T. Riahi (2008) Veidas / Face / Visage – Tsai Ming-liang (2009) Verkmeisterio harmonijos / Werckmeister Harmonies / Werckmeister harmóniák – Béla Tarr (2000) Žanas-Fransua / Jean-François – Bruno Mangyoku, Tom Haugomat (2009) Žmogus iš Londono / The Man from London / A Londoni férfi – Béla Tarr, Ágnes Hranitzky (2007) Rumunija / Romania Frančeska / Francesca – Bobby Paunescu (2009) Rusija / Russia Eurazijos aborigenas / Eastern drift / Indigene d'Eurasie – Šarūnas Bartas (2010) Pakvaišusi pagalba / Help Gone Mad / Сумасшедшая помощь – Boris Khlebnikov (2009) Pasaka apie tamsą / Tale in the darkness / Сказка про темноту – Nikolay Khomeriki (2009) Vilkelis / Wolfy / Волчок – Vasili Sigarev (2009) Serbija / Serbia Tik tarp mūsų / Just Between Us / Neka ostane medju nama – Rajko Grlić (2010) Slovakija / Slovakia Siena / The Border / Hranica – Jaroslav Vojtek (2009)

Slovėnija / Slovenia Be / Baa / Be – Marjan Manček (2003) Bizgečiai – į pietus / Bizgeci – South / Bizgeci – Na juG – Grega Mastnak Nyderlandai / Netherlands (2003) Adrienn Pál / Adrienn Pál / Pál Adrienn / – Ágnes Kocsis (2010) Cikorija ir kava / Chicory and coffe / Čikorija an’ kafe – Dušan Kastelic (2008) Belaukiant sugrįžimo, arba Galimybių diena / Waiting for Return. A Probable Draugas pamatavimui / Mate to measure / Zasukanec – Špela Čadež (2004) Day – Jeanne van Heeswijk, Marcel van der Meijs (2009) Dušanas / Dushan / Dušan – Matej Lavrenčič (2002) Hantingas ir sūnūs / Hunting & Sons / Hunting & Zn. – Sander Burger (2010) Gitaristas / The guitar player / Kitarist – Dušan Hrovatin (1964) Veidas / Face / Visage – Tsai Ming-liang (2009) Gudruoliai / Wise guys / Brihtne buče – Saša Dobrila (1957) Jurgiukas kalėjime / Georgie in jail / Jurček v ječi – Zvone Sitnič (1964) Norvegija / Norway Kankinanti meilė / Lovesick / Ljubezen je bolezen – Špela Čadež (2007) Ela / Ella – Hanne Larsen (2009) Kiemas / Courtyard / Dvorišče – Nejc Saje (2006) Metropija / Metropia – Tarik Saleh (2009) Lemtingas šūvis / Fatal Shot / Usoden strel – Mile de Gleria (1953) Piktas vyras / Angry Man / Sinna mann – Anita Killi (2009) Septyni vienu smūgiu / 7 at Once / 7 na en mah – Saša Dobrila (1952) Tik tarp mūsų / Just Between Us / Neka ostane medju nama – Rajko Grlić Prancūzija / France (2010) 200 000 vaiduoklių / 200 000 Phantoms / Nijuman no borei – Jean-Gabriel Vaikis ir laidynė / Kiddo – Slingshot / Mulc – frača – Kolja Saksida (2009) Périot (2007) 35 taurelės romo / 35 Shots of Rum / 35 Rhums – Claire Denis (2008) Sovietų sąjunga / Soviet Union Adrienn Pál / Adrienn Pál / Pál Adrienn / – Ágnes Kocsis (2010) Nematomas žmogus / The Invisible Man / Человек-невидимка – Aleksandr Amerikietiška kelionė / An American Journey – Philippe Séclier (2009) Zakharov (1984) Aš – prieš gyvybę. Arba už ją / I Was Craying out at Life. Or For It / Je criais contre la vie. Ou pour – Vergine Keaton (2009) Suomija / Finland Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus / Uncle Boonmee Who Metropija / Metropia – Tarik Saleh (2009) Can Recall His Past Lives / Lung Boonmee Raluek Chat - Apichatpong Paskutinė palikuonė / Pudana Last of the Line / Sukunsa viimeinen – AnastaWeerasethakul (2010) sia Lapsui, Markku Lehmuskallio (2010) Dviese ant bangos / Two in the Wave / Deux de la – Emmanuel Laurent (2009) Širdies dūžiai / Heartbeats / Kohtaamisia – Saara Cantell (2009) Eurazijos aborigenas / Eastern drift / Indigene d'Eurasie – Šarūnas Bartas (2010)

228


Švedija / Sweden Slėptuvė / Burrowing / Man tänker sitt – Henrik Hellström, Fredrik Wenzel (2009) Metropija / Metropia – Tarik Saleh (2009) Nepaprastai paprastas José’s Gonzálezo gyvenimas / The Extraordinary Ordinary Life of José González – Mikel Cee Karlsson, Fredrik Egerstrand (2010) Panelė Nuostabioji ir jos karjera / Miss Remarkable and her Career / Fröken Märkvärdig & Karriären – Joanna Rubin Dranger (2010) Sebė / Sebbe – Babak Najafi (2010) Šveicarija / Switzerland Davidas nori skristi / David Wants to Fly – David Sieveking (2010) Rokstedis, regio šaknys / Rocksteady: The Roots of Reggae – Stascha Bader (2009) Šėtono tango / Satantango / Sátántangó – Béla Tarr (1994) Tailandas / Thailand Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus / Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives / Lung Boonmee Raluek Chat - Apichatpong Weerasethakul (2010) Taivanas / Taiwan Veidas / Face / Visage – Tsai Ming-liang (2009) Turkija / Turkey Už akimirkos – laisvė / For a Moment, Freedom / Ein Augenblick, Freiheit – Arash T. Riahi (2008) Vengrija / Hungary Adrienn Pál / Adrienn Pál / Pál Adrienn – Ágnes Kocsis (2010) Paskalio biblioteka / Bibliothèque Pascal / Gyöngéd kezelés – Szabolcs Hajdu (2010) Prakeiksmas / Damnation / Kárhozat – Béla Tarr (1987) Rudens almanachas / Almanac of Fall / Öszi almanach – Béla Tarr (1984) Šėtono tango / Satantango / Sátántangó – Béla Tarr (1994) Standartiniai žmonės / The Prefab People / Panelkapcsolat – Béla Tarr (1982) Šeimos lizdelis / Family Nest / Családi tűzfészek – Béla Tarr (1979) Verkmeisterio harmonijos / Werckmeister Harmonies / Werckmeister harmoniák – Béla Tarr (2000) Žmogus iš Londono / The Man from London / A Londoni férfi – Béla Tarr, Ágnes Hranitzky (2007)

Vokietija / Germany 35 taurelės romo / 35 Shots of Rum / 35 Rhums – Claire Denis (2008) Aplankant Soliarį / Revisiting Solaris – Deimantas Narkevičius (2007) Davidas nori skristi / David Wants to Fly – David Sieveking (2010) Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus / Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives / Lung Boonmee Raluek Chat - Apichatpong Weerasethakul (2010) Draugas pamatavimui / Mate to measure / Zasukanec – Špela Čadež (2004) Galva / The Head – Deimantas Narkevičius (2007) Į nežinomybę / Into the Unknown – Deimantas Narkevičius (2009) Kankinanti meilė / Lovesick / Ljubezen je bolezen – Špela Čadež (2007) Libanas / Lebanon / Levanone – Samuel Maoz (2009) Paskalio biblioteka / Bibliothèque Pascal / Gyöngéd kezelés – Szabolcs Hajdu (2010) Rūras / Ruhr – James Benning (2009) Šėtono tango / Satantango / Sátántangó – Béla Tarr (1994) Šokančios svajonės / Dancing Dreams / Tanzträume – Anne Linsel, Rainer Hoffmann (2010) Verkmeisterio harmonijos / Werckmeister Harmonies / Werckmeister harmóniák – Béla Tarr (2000) Žmogus iš Londono / The Man from London / A Londoni férfi – Béla Tarr, Ágnes Hranitzky (2007)

229


Contents

Turinys

Truputį daugiau / A Little More.......................................................................4 Man tänker sitt / Man tänker sitt .....................................................................6 Lietuvos Respublikos Kultūros ministro sveikinimas / Greetings from the Minister of Culture for the Republic of Lithuania ...........................................................................8 Gerbiamieji kino meno mylėtojai / Dear admirers of film art! 8 Gimtojo miesto šantaţas / Blackmailing the Hometown 10

No Distance Left to Run (Jungtinė Karalystė) ...............................................92 Rokstedis, regio šaknys / Rocksteady: The Roots of Reggae (Šveicarija, Kanada) ......................................................94 The White Stripes – po nuostabia baltąja šiaurės pašvaiste / The White Stripes: Under Great White Northern Lights (JAV) .....................96

PLATUS KAMPAS / WIDE ANGLE

Amerikietiška kelionė / An American Journey (Prancūzija) ..........................98 (Be pavadinimo) / (Untitled) (JAV) .............................................................100 Dviese ant bangos / Two in the Wave / Deux de la Vague (Prancūzija) ......................................................................102 Išėjimas per suvenyrų krautuvę / Exit Through the Gift Shop (JAV, Jungtinė Karalystė) ................................104 Jeanas-Michelis Basquiat: šviesus vaikas / Jean-Michel Basquiat: The Radiant Child (JAV) .........................................106 Ouka Leele akimis / Through the Eyes of Ouka Leele / La Mirada de Ouka Leele (Ispanija) ............................................................108 Sąvartynas / Waste Land (Brazilija, Jungtinė Karalystė) .............................110 Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys / Šarūnas Bartas: An Army of One (Lietuva, Prancūzija) ........................................................112 Šokančios svajonės / Dancing Dreams / Tanzträume (Vokietija) ..................114

Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus / Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives / Lung Boonmee Raluek Chat (Tailandas, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Ispanija) ....................12 Eurazijos aborigenas / Eastern drift / Indigene d'Eurasie (Lietuva, Prancūzija, Rusija) ..........................................................................14 Eţeras / A Lake / Un Lac (Prancūzija) ...........................................................16 Įsivaizduojamos meilės / Heartbeats / Les Amours Imaginaires (Kanada) ................................................................18 Miškas / The Forest / Las (Lenkija) ...............................................................20 Pakvaišusi pagalba / Help Gone Mad / Сумасшедшая помощь (Rusija) ....................................................................22 Paskalio biblioteka / Bibliothèque Pascal / Gyöngéd kezelés (Vengrija, Vokietija) ...........................................................24 Rūras / Ruhr (Vokietija) .................................................................................26 Sebė / Sebbe (Švedija) ....................................................................................28 Slėptuvė / Burrowing / Man tänker sitt (Švedija) ..........................................30 Širdies dūţiai / Heartbeats / Kohtaamisia (Suomija) ......................................32 Tik tarp mūsų / Just Between Us / Neka ostane medju nama (Kroatija, Serbija, Slovėnija) ..........................................................................34 Tinklelis nuo uodų / The Mosquito Net / La Mosquitera (Ispanija) .............36 Veidas / Face / Visage (Taivanas, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai) .............38 Vilkelis / Wolfy / Волчок (Rusija) .................................................................40 Vilko nasrai / The Mouth of the Wolf / La bocca del lupo (Italija) ................42 Vinterio kaulai / Winter's Bone (JAV) ...........................................................44 TAPATUMAI / IDENTITY 35 taurelės romo / 35 Shots of Rum / 35 Rhums (Prancūzija, Vokietija) .......46 Adriena Pal / Adrienn Pál / Pál Adrienn (Vengrija, Nyderlandai, Prancūzija, Austrija) ................................................48 Davidas nori skristi / David Wants to Fly (Vokietija, Austrija, Šveicarija) ......................................................................50 Frančeska / Francesca (Rumunija) .................................................................52 Gorelovka / Gorelovka (Gruzija) 54 Hantingas ir sūnūs / Hunting & Sons / Hunting & Zn. (Nyderlandai) ........56 Kartą gyveno proletaras. Dvylika pasakojimų apie savo šalį / Once Upon a Time Proletarian: 12 Tales of a Country / Women Cengjing de Wuchanzhe (Kinija, Jungtinė Karalystė) .....................58 Libanas / Lebanon / Levanone (Izraelis, Vokietija, Prancūzija) ....................60 Likęs laikas / The Time That Remains (Prancūzija, Belgija, Italija) ................62 Nakties pavojai / Night Catches Us (JAV) .....................................................64 Pasaka apie tamsą / Tale in the darkness / Сказка про темноту (Rusija) .........................................................................66 Paskutinė palikuonė / Pudana Last of the Line / Sukunsa viimeinen (Suomija) .........................................................................68 Samsonas ir Dilaila / Samson & Delilah (Australija) ....................................70 Siena / The Border / Hranica (Slovakija) ........................................................72 Šantrapa / Chantrapas (Prancūzija, Gruzija) .................................................74 Šaukiantis ţmogus / A Screaming Man / Un homme qui crie (Prancūzija, Belgija, Čadas) ............................................76 Tik ne su juoda / Anything but black (Lietuva, Jungtinė Karalystė) .............78 Upė / The River (Lietuva) ..............................................................................80 Už akimirkos – laisvė / For a Moment, Freedom / Ein Augenblick, Freiheit (Austrija, Prancūzija, Turkija) ...............................82 MUZIKA, KEIČIANTI PASAULĮ / MUSIC MOVES THE WORLD Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas / Gainsbourg: A Heroic Life / Gainsbourg (Vie héroïque) (Prancūzija, JAV) ................................................84 Laisvės ritmai / Beats of Freedom / Zew wolności (Lenkija) .........................86 Muzika mums nerūpi / We Don‘t Care About Music Anyway (Prancūzija) .......................................88 Nepaprastai paprastas José’s Gonzálezo gyvenimas / The Extraordinary Ordinary Life of José González (Švedija) ........................90

230

VISOS MŪZOS / ALL THE MUSES

BÉLOS TARRO FILMŲ RETROSPEKTY VA / BÉLA TARR FILM RETROSPECTIVE ..............................................116 Šeimos lizdelis / Family Nest / Családi tűzfészek (Vengrija) ........................117 Standartiniai ţmonės / The Prefab People / Panelkapcsolat (Vengrija) ........118 Rudens almanachas / Almanac of Fall / Öszi almanach (Vengrija) ..............119 Prakeiksmas / Damnation / Kárhozat (Vengrija) .........................................120 Šėtono tango / Satantango / Sátántangó (Vengrija, Vokietija, Šveicarija) .................................................122 Verkmeisterio harmonijos / Werckmeister Harmonies / Werckmeister harmóniák (Vengrija, Italija, Vokietija, Prancūzija) ..............124 Žmogus iš Londono / The Man from London / A Londoni férfi (Prancūzija, Vokietija, Vengrija) .........................................125 DEIMANTO NARKEVIČIAUS FILMŲ RETROSPEKTY VA / DEIMANTAS NARKEVIČIUS FILM RETROSPECTIVE .............126 Istorija / His-story (Lietuva) ........................................................................128 Lietuvos energija / Energy Lithuania (Lietuva) ...........................................129 Kaimietis / Countryman (Lietuva) 130 Gyvenimo vaidmuo / The Role of a Lifetime (Lietuva, Jungtinė Karalystė, Prancūzija) ....................................................131 Kartą XX amţiuje / Once in the XXth Century (Lietuva) ............................132 Genties išnykimas / Disappearance of a Tribe (Lietuva) ..............................133 Galva / The Head (Lietuva, Vokietija) .........................................................134 Aplankant Soliarį / Revisiting Solaris (Lietuva, Vokietija) .........................135 Į neţinomybę / Into the Unknown (Lietuva, Vokietija)..................................136 Nesprogusios bombos poveikis / The Dud Effect (Lietuva) .........................137 Ausgetraümt (Lietuva) .................................................................................138 PIOTRO DUMAŁOS FILMŲ RETROSPEKTY VA / PIOTR DUMAŁA FILM RETROSPECTIVE ....................................140 Juodkepuraitis / Little Black Riding Hood / Czarny kapturek (Lenkija) ...........................................................................143 Švelnioji / A Gentle One / Łagodna (Lenkija) .............................................144 Sienos / The Walls / Ściany (Lenkija) ...........................................................146 Kojos laisvė / The freedom of the Leg / Wolność nogi (Lenkija) .................148 Franzas Kafka / Franz Kafka (Lenkija) ........................................................150 Nusikaltimas ir bausmė / Crime and Punishment / Zbrodnia i kara (Lenkija) .............................................................................152 Dr. Charakteris pristato / Dr Character Presents / Dr Charakter przedstawia (Lenkija) ............................................................154 ANIMACIJOS PROGRAMA / ANIMATION PROGRAMME Iliuzionistas / The Illusionist / L'llusionniste (Jungtinė Karalystė, Prancūzija) ............................................156 Metropija / Metropia (Švedija, Danija, Norvegija, Suomija) .......................158 Netikras Mėnulis / The Impossible Moon (Lietuva) ....................................160 Panelė Nuostabioji ir jos karjera / Miss Remarkable and her Career /


Contents

Turinys

Fröken Märkvärdig & Karriären (Švedija, Airija, Danija) ............................162 Sekso pradžiamokslis / Teat Beat of Sex (Latvija, JAV, Italija) .........................................................164 Estiškų animacinių filmų programa / Estonian animated film programme Krokodilas / Crocodile / Krokodill Eteris / In the Air / Eetris ............................................................................166 Narai lietuje / Divers in the Rain / Tuukrid vihmas .....................................167 Virtuvės matmenys / Kitchen Dimmensions / Köögidimensioonid .............167 Latviškų animacinių filmų programa / Latvian animated film programme Dingę sniege / Lost in Snow / Zudusi Sniega ...............................................168 Laivas / The Ship / Kuģis ..............................................................................168 Moteris ir Vėjas / Woman and Wind / Sieviete un Vējš Praryti rupūţę / To Swallow a Toad / Norīt Krupi ........................................169 Sparnai ir irklai / Wings and Oars / Spārni un airi ......................................170 Uţtemimas / Eclipse / Aptumsums ..............................................................171 Vaizdo ieškiklis / View Finder / Skatu meklētājs .........................................171 „Animatekos“ animacinių filmų programa / “animateka“ animation programme ...................................172 Geriausia slovėniška stopkadrinė animacija / Best of Slovenian stop-motion animation Cikorija ir kava / Chicory and coffe / Čikorija an’ kafe .................................173 Gitaristas / The guitar player / Kitarist Gudruoliai / Wise guys / Brihtne buče .........................................................174 Jurgiukas kalėjime / Georgie in jail / Jurček v ječi .........................................175 Kankinanti meilė / Lovesick / Ljubezen je bolezen ......................................176 Lemtingas šūvis / Fatal Shot / Usoden strel .................................................177 Septyni vienu smūgiu / 7 at Once / 7 na en mah ...........................................178 Programa vaikams „dramblys” / elephant programme for children

Filmas iš mano parapijos – šeši ūkiai / A Film From My Parish – 6 Farms (Airija) ..................................................196 Kur Kim Basinger? / Where is Kim Basinger? / ¿Dónde está Kim Basinger? (Prancūzija, Argentina) ...................................197 Lila / Lila (Prancūzija) .................................................................................198 SPECIALŪS SEANSAI / SPECIAL SCREENINGS Belaukiant sugrįţimo, arba Galimybių diena / Waiting for Return. A Probable Day (Lietuva, Nyderlandai) ......................200 Mėlyniesiems katilėliams aidint / When Blue Bell-flowers Jingle (Lietuva) .....................................................202 Nematomas ţmogus / The Invisible Man / Человек-невидимка (Sovietų Sąjunga) .......................................................204 Monumentas Nematomam Ţmogui / Monument to Invisible Man ............206 Pica Aušvice / Pizza in Auschwitz (Izraelis) .................................................210 Kinas bendruomenei. Vieta ir tapatybė / Cinema for community. Space and identity ..................................................212 Kino kūrėjo ABC: nuo filmo idėjos iki platinimo / Filmmaker‘s ABC: from idea to distribution ................................................214 Reklama .......................................................................................................215 Rėmėjai / Sponsors .......................................................................................220 Ačiū / Thanks ...............................................................................................221 Tarptautinio Kauno kino festivalio organizatoriai / Kaunas International Film Festival organisers .............................................221 Kontaktai / Contacts ....................................................................................221 Pagrindinės Lietuvos kino institucijos / The main film institutions in Lithuania .......................................................222 Kino gamybos kompanijos Lietuvoje / Production companies in Lithuania .............................................................222 Pagrindiniai platintojai / The main distributors ...........................................224 Tarptautiniai kino festivaliai / International film festivals ............................224 Sąvadai / Indexes ..........................................................................................225 Turinys / Contents .......................................................................................230

Be / Baa / Be .................................................................................................179 Bizgečiai – į pietus / Bizgeci – South / Bizgeci – Na jug Dušanas / Dushan / Dušan ...........................................................................180 Draugas pasimatuoti / Mate to measure / Zasukanec ..................................181 Kiemas / Courtyard / Dvorišče .....................................................................182 Vaikis ir laidynė / Kiddo – Slingshot / Mulc – frača ....................................182 TARPTAUTINIO KLERMONO-FERANO TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIO GERIAUSI DARBAI / GREAT SHORTS FROM THE CLERMONT-FERRAND INTERNATIONAL SHORT FILM FESTIVAL .................................183 Geriausi Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio animaciniai filmai / Best of Clermont-Ferrand Short Film Festival. European Short Animation 200 000 vaiduoklių / 200 000 Phantoms / Nijuman no borei (Prancūzija) ....................................................................185 Aš – prieš gyvybę. Arba už ją / I Was Craying out at Life. Or For It / Je criais contre la vie. Ou pour elle (Prancūzija) ..........................186 Leviatanas / Leviathan / Levijatan (Kroatija) ..............................................187 Piktas vyras / Angry Man / Sinna mann (Norvegija) ..................................188 Šeimos portretas / A Family Portrait (Jungtinė Karalystė) ..........................189 Tyla po ţieve / The Silence Beneath the Bark / Le Silence sous l‘écorce (Prancūzija) ............................................................190 Triušis / Rabbit (Jungtinė Karalystė) ............................................................191 Žanas-Fransua / Jean-François (Prancūzija) ................................................192 Geriausi klermono-ferano trumpametražių filmų festivalio vaidybiniai ir dokumentiniai filmai / best of clermont-ferrand short film festival. european short film Dženė ir kirminas / Jenny & the Worm (Jungtinė Karalystė, Anglija) ........................................194 Ela / Ella (Norvegija) ....................................................................................195

231


ISSN 2029-526X

9 771473 968012

Kaunas International Film Festival 2011 catalog  

Kaunas International Film Festival 2011 catalog with film list and discriptions.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you