Page 1

Kazlų Rūdos laikraštis 2018 m. vasario 10 d., Nr. 2 (397). Tiražas - 2000 egz. ISSN-1822-3303 Kazlų Rūdos BMDK: grėsmės akistatoje

Skelbiama gripo epidemija

2 psl.

2 psl.

Perskaičiau knygą

Valstybės 100-mečio renginių programa

3 psl.

4 psl.

Dovana Lietuvai Vienas iš daugelio veiksnių, įrodančių tautos tapatybę, reikšmingiausia yra tautosaka. Tai kultūrinis paveldas, išsaugotas žmonių širdyse ir atmintyje, jaunajai kartai perduodamas iš lūpų į lūpas. Greitai buvo susivokta, kad tautos kūrybą, norint išsaugoti ją gausią ir pilnavertę, būtina užrašyti. Lietuvoje nuo seno šis darbas buvo vykdomas Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje. Mažiausiai domėtasi Suvalkija. Pirmieji Suvalkijos regioną ėmė tyrinėti etnomuzikologai, organizavę 1981 – 1984m. ekspedicijas. Kazlų Rūdos ansamblio „Sūduonia“ vadovas Jaunius Vylius dalyvavo muzikologės Zitos Kelmickaitės, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovės organizuotoje ekspedicijoje, o po to pratęsęs Suvalkijos tautosakos rinkimą savarankiškai. Pareiga Lietuvai ir meilė savo krašto žmonėms bei patriotinis pilietiškumo suvokimas vedė jį sunkiu, kartais visai beviltišku keliu, žūt būt surasti, atpažinti ir užrašyti tautos kūrybos perlus būtinai šiandien, nes rytoj jau bus per vėlu. J.Vylius yra surinkęs tūkstančius tautosakos vienetų. Tai – dainos, raudos, pasakos, mitologinės sakmės, šokiai, rateliai, žaidimai, papročiai ir tradicijos, šventės, patarlės, priežodžiai, kita medžiaga, apibendrinanti kaimo žmonių išmintį. Be to, jo surinkta nemažai instrumentinės muzikos kūrinių. Ypač aukštai vertino kankliavimą ir rūpinosi, kad jaunimas išmoktų kankliuoti: organizavo kankliavimo mokyklėles ir muzikalius vaikus mokė kankliuoti suvalkietiškomis kanklėmis. 2000m. parengė ir išleido metodinių siūlymų knygelę, pridėdamas 57 dainų, giesmių, instrumentinės

muzikos kūrinių natas ir tekstus. Esant pareikalavimui 2010m. išleido antrąjį, muzikiniais kūriniais papildytą, kankliavimo vadovėlį. Pirmoji J.Vyliaus sudaryta knyga – dainų pateikėjos Adelės Kazlauskienės, Suvalkijos dainų Karalienės – tautosakos rinktinė „Vai tu rugeli“, išleista 2003m. jos 100-ojo gimtadienio proga ir pirmiausiai pristatyta įteikiant jai pačiai į rankas. 2004m. – „Iškasiu šulnelį“ – vienos pateikėjos Anelės Prakapienės pateikta tautosaka. 2005m. – „Šimtas ir vienas“ – rateliai, žaidimai ir šokiai, užrašyti Suvalkijoje. Tais pačiais metais išleista knygelė kanklių muzikos pradininko jubiliejui – „Pranui Puskunigiui 145“ 2007m. – „Suvalkiečių tautosaka“ – Jurgio Dovydaičio, žymaus lietuvių tautosakos rinkėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, 100-sioms gimimo metinėms (1907 – 2001) 2009m. – „Triobiškių dainos“ – grupės žmonių darbas apie Triobiškių kaimo Kalvarijos rajone likimą, parengtas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos iniciatyva. Knygoje 305 J.Vyliaus iš rusų kalbos išverstos ir kitų dainų joms pritaikytos melodijos. 2011m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido Suvalkijos tautosakos rinktinę, sudarytą J.Vyliaus „Paklausykit manę, jauno bernelio“. Tai 433 p. išliekamąją vertę turintis akademinio lygio leidinys, kuriame telpa 302 Suvalkijos tautosakos vienetai, pateikti su aprašymais aplinkybių, kuriomis jie buvo surasti, su dainų natomis ir žodžiais, pateikėjų vardais, pavardėmis ir amžiumi, vietovių ir kaimų pavadinimais, aukštai įvertintas etnomuzikologų. Knygos pabaigoje – kompaktinė plokštelė

J. Vylius (nuotraukoje-pirmoje eilėje antras iš dešinės) pristatė knygą „Kankliavimas Suvalkijoje“. Organizatorių foto

su 40-dainų įrašais. 2015m. – „Kapsų dainos“, Vinco Šlekio dar 19-ąjį šimtmetį surinktų dainų rinkinys, kurį sudarė J.Vylius, išleisdamas labai vertingų dainų bei V.Šlekio gyvenimo ir ypač Lietuvai reikšmingų jo veiklos 1896 – 1946 metais medžiagą. Knygos gale taip pat yra kompaktinė plokštelė, kurioje 55-ių dainų įrašai. 2017m. knygoje „Kankliavimas Suvalkijoje“ pagerbti J. Vyliui žinomi Suvalkijos krašto kanklininkai. Tai dar viena, tikėkimės, kad ne paskutinė, kny-

ga, pristatyta Kazlų Rūdos bibliotekoje, dalyvaujant „Sūduonios“ ansambliui. Renginys sutapo su garbingu 85-uoju Jauniaus Vyliaus gimtadieniu, o knygelė išleista Vasario 16-sios 100-ųjų metinių išvakarėse. Ta proga buvo trumpai aptartas pastarųjų 20-ties metų J.Vyliaus darbas, renkant ir užrašant Suvalkijos krašto tautosaką, ir įvertintas kaip neįkainojamas įnašas į Lietuvos tautinės kultūros aruodą. Tai vertingiausia dovana 2 psl. Lietuvos nepriklausomos

2018-ieji – išskirtiniai metai Lietuvai ir mums, lietuviams. Šiais metais Lietuva švenčia Valstybės Atkūrimo šimtmetį. Tai kiekvieno lietuvio širdžiai brangi ir džiugi šalies istorinė sukaktis. Pasitikime ją ypatingai. Nebūkime tik stebėtojai, patys kurkime šventinę nuotaiką savo namuose, darbovietėse, bendruomenėse ir aktyviai dalyvaukime Lietuvos Valstybės Atkūrimo 100-mečio renginiuose. Kviečiame visus Kazlų Rūdos krašto žmones Vasario 16-ąją pasitikti iškeliant Lietuvos vėliavą – mūsų Tautos Laisvės ir Vilties simbolį. Kur bebūtume, kur beminėtume šią iškilmingą Lietuvos Tautai dieną – visur iškelkime Lietuvos vėliavą. Pareikškime Pasauliui, kad esame vieningi Lietuvos šimtmečio liudytojai, gerbiantys savo šalies istoriją ir praeitį, – tegul plazdanti Trispalvė liudija mūsų pasididžiavimą Tėvyne! Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas


Kazlų Rūdos laikraštis

NAUJIENOS SKELBIAMA GRIPO EPIDEMIJA Nuo vasario 6 d. Kazlų Rūdoje skelbiama gripo epidemija, kuria bus siekiama pristabdyti gripo viruso plitimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas informuoja, kad sausio 29 d. – vasario 2 d. sergamumo rodikliai gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kazlų Rūdos savivaldybėje viršijo neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius. Pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus duomenis užregistruoti 464 susirgimų gripu ir ŪVKTI atvejai, tai sudarė 391,23 susirgimų atvejus 10 000 gyventojų. Viso užregistruoti 126 gripo atvejai (sudarė 27 proc. nuo bendro užregistruotų susirgimų skaičiaus). Nepalanki epidemiologinė situacija yra tai, kad nuo bendro susirgimų atvejų gripu ir ŪVKTI vaikai sudarė 59 proc. PRADEDAMAS ĮGYVENDINTI PROJEKTAS „UGDYMO VEIKLOS KOKYBĖS GERINIMAS PLUTIŠKIŲ GIMNAZIJOJE“ 2018m. sausio 18 d. Kazlų Rūdos savivaldybės administracija ir Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-41-0001 „Ugdymo veiklos kokybės gerinimas Plutiškių gimnazijoje“. Pagrindinė problema, kuriai spręsti inicijuotas projektas – nemoderni, nepatraukli, poreikių neatitinkanti gimnazijos infrastruktūra bei turimos edukacinės priemonės, kurios neturi funkcinio atitikimo šiandieninėms ugdymo reikmėms ir dėl šių priežasčių nukenčianti ugdymo kokybė. Įgyvendinus projektą būtų išspręstos dvi pagrindinės problemos – fizinio susidėvėjimo ir funkcinio neatitikimo šiuolaikiniams ugdymo metodams. Projekto tikslinė grupė – mokyklos bendruomenė. Pagrindiniai bendruomenės poreikiai, kurie būtų patenkinami įgyvendinus projektą: sukurti patrauklią mokymosi bei užklasinės veiklos aplinką ir įdiegti šiuolaikines priemones, kurios mokymosi procesą padarytų patrauklesnį, mokyklos bendruomenę skatintų įsitraukti į veiklas, o ugdymo procesas taptų įvairesnis. Projekto metu planuojama atlikti Plutiškių gimnazijos sporto – aktų salės ir technologijų kabineto modernizavimo darbus, aprūpinant patalpas modernia įranga bei tokiu būdu didinant įstaigos veiklos efektyvumą ir kuriant kūrybiškumą skatinančią aplinką mokiniams ir mokytojams. Edukacinių erdvių modernizavimo darbai planuojami atlikti taip, kad specializuotas dalyko (technologijų) kabinetas ir aktų – sporto salė turėtų visą reikiamą įrangą bei taptų nevaržančiomis, atviromis, komfortiškomis, estetiškomis, funkcionaliomis, esant poreikiui, lengvai pertvarkomis edukacinėmis erdvėmis. Planuojamas Projekto biudžetas – 121.169,66 EUR. skiriamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo – 111.866,23 EUR. Projektas bus įgyvendinamas iki 2019 m. balandžio 30 d.

2018 m. vasario 10 d.

Kazlų Rūdos BMDK: grėsmės akistatoje Kazlų Rūdos bandomajame medienos dirbinių kombinate (BMDK) sėkmingai išbandžius ir įsisavinus pirmąją Tarybų Sąjungoje medžio drožlių plokščių (MDP) gamybos liniją SP-50, kuriai įranga iki tol buvo perkama Europoje, Maskvoje TSRS Miško pramonės ministerijoje kombinatas buvo pripažintas kaip turintis pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistus. Ši ministerija 1972 metais priėmė sprendimą nupirkti Vakarų Vokietijoje devynias linijas MDP laminavimui, gebančias medžio drožlės plokštes padengti sintetinėmis plėvelėmis medienos imitacija, kas reiškė ženklią pažangą baldų gamyboje. Buvo priimtas sprendimas dvi pirmas linijas išbandyti gamybos sąlygose. Ne atsitiktinai šio pažangaus pirkinio išbandymams pasirinkti Kazlų Rūdos BMDK ir Ukrainoje esantis Kostopolio namų statybos kombinatas. Kazlų Rūdos kombinate šią liniją montavo ir derino specialistai iš Vakarų Vokietijos, pasirūpinus, kad pastarieji būtų kruopščiai apsaugoti nuo kontaktų su kombinato darbuotojais bei miestelio gyventojais. Su vokiečiais galėjo bendrauti tik ribotas skaičius kombinato vadovų ir specialistų. Apie šį Kazlų Rūdos BMDK istorijos laikotarpį gerai prisimena gyvas šių įvykių liudininkas Aurimas Abukauskas, tuo metu dirbęs kombinato direktoriumi. Laukiant naujų importinių įrengimų buvo skirtos lėšos laikinų sandėlių statybai. Kazlų Rūdos BMDK vadovybė nusprendė šias lėšas panaudoti esamo taros cecho pertvarkymui, įrengiant modernias džiovyklas. Gauti importiniai įrengimai šiai apdailos linijai buvo sandėliuojami po atviru dangumi, pridengiant juos ruberoidu. Priartėjus dienai, kada reikėjo bandyti linijos darbą, paaiškėjo, kad žalvarinės plokštės su chromuotu paviršiumi, kurių paskirtis buvo sintetines plėves prese aukštų temperatūros ir slėgio sąlygose priklijuoti prie plokščių paviršiaus, turi defektus ir negali būti panaudotos produkcijos gamybai. Žalvarinių plokščių chromuoti paviršiai buvo atšokę, jos savo defektų pėdsakus galėjo palikti ant sintetinių plėvelių medienos imitacijos. Kilo sumaištis. Maskvoje šios linijos statybos ir montažo eigą stebėjo per padidinamąjį stiklą. Dėmesys buvo sutelktas į tarą, kurioje buvo transportuojamos ir kombinato teritorijoje saugomos šios kontaktinės plokštės. Jos buvo įpakuotos į storo armuoto polietileno užlituotus maišus. Į juos buvo sudėta po 10 vienetų žalvarinių 6 mm storio plokščių, padengtų poliruoto chromo

sluoksniu. Jas saugant nuo pažeidimų, buvo perklotos minkštu audiniu be mazgų. Išpakavimo metu visi maišai buvo pini vandens. Chromuotas plokščių paviršius buvo pūslėmis atšokęs nuo žalvarinių paviršiaus. Normali darbo eiga buvo paralyžuota. Suvažiavo komisijos iš Maskvos, Vilniaus ir atstovai iš Vokietijos firmos. Maskvos ir Vilniaus specialistų nuomonė buvo vieninga: laikant įrengimus po atviru dangumi ir besikeičiant oro drėgmei, žalvarinių plokščių paviršiai kondensavo drėgmę, rasojo. Kaupiantis vanduo, neturėdamas kur dingti, kaupėsi polietileno pakuotėje. Kaltininkai aiškūs – kombinato vadovai, ne pagal paskirtį panaudoję lėšas, skirtas laikinojo sandėlio statybai. Tuo metu buvo populiarus kaltinimas – kenkėjas, kuomet tyčiniais ar netyčiniais veiksmais buvo padaroma žala pramonėje, žemės ūkyje arba kitose ekonominės veiklos sferose. Šios grupės nusikaltimams buvo skiriamos griežtos bausmės, tokio pat lygio kaip ir už politinius. Šiuo atveju Kazlų Rūdoje potencialūs, galimi kenkėjai buvo sugrįžę iš tremties – kombinato direktorius A. Abukauskas, vyriausiasis inžinierius Gvidonas Busilas, vyriausiasis technologas Antanas Rimkevičius, cecho viršininkas Vytautas Tallat-Kelpša. Nuostoliai didžiuliai: žalvarinių plokščių kaina siekė 400.000 Vokietijos markių, sužlugdytas laminavimo linijos išbandymas ir įsisavinimas nustatytais terminais. Kombinato eiliniai darbuotojai (tokių buvo) pašnibždomis svarstė: ar gaus vadovai kalėti iki gyvos galvos ar bus sušaudyti? Jie juk visi buvę tremtiniai. Tuo metu pakrikę kombinato vadovai suko galvas – iš kur pakuotėse atsirado tiek vandens? Laminavimo cecho viršininkas V. TallatKelpša, paragavęs drumzlino vandens iš pakuotės, pajuto, kad jis yra sūraus skonio. Siekdamas patikslinti patirtą sūrimo skonį savo burnoje, palaižė išmestos iš dėžių minkštos pakuotės likučius, pažeistus žalvarinių plokščių paviršius. Visi jie buvo sūrūs. Buvo priimtas sprendimas – ištirti šio vandens kilmę. Kombinato šaltkalviams buvo duota užduotis išgręžti dar nespėjusius išdžiūti pakuotės audinius, kaip paprastai moteris išgręžia skalbinius. Pasisekė surinkti tik penkis litrus drumsto vandens. Du litrus pasiėmė vokiečiai, du maskviečiai, vienas litras vandens buvo nuvežtas į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) laboratoriją ir buvo paprašyta skubiai nustatyti vandens kilmę. Jau kitą dieną LMA laboratorijos vadovas L. Masiliūnas paskambino ir paklausė: kur kazlųrūdiečiams pavyko rasti tokį purviną Baltijos jūros vandenį? Patyrinėjus plokščių į p a k av i mo s c he m ą buvo nustatyta, kad žalvarinių plokščių paketai, įvynioti į apsaugines plėveles, medinėse

2

dėžėse nebuvo užfiksuoti atramomis ir juos gabenant jūra, paketai galėjo slankioti dėžėse, veikiant jūros bangavimui ir tai galėjo pažeisti pakuotės sandarumą. Vokiečiai skubiai pristatė naują plokščių komplektą ir informavo, kad nuostolius padengė firma CargoPak, pagaminusi pakuotę. Taip jau nutiko, kad Maskva turėjo pripažinti įtariamų kenkėjų pranašumą ir pridėti dar vieną pliusą, vertinant Kazlų Rūdos BMDK specialistų kvalifikaciją. A. Abukauskas 1972 metais buvo pakviestas darbui į Maskvą TSRS Miško pramonės ministerijoje. Čia tapo Medienos plokščių valdybos vyriausiuoju inžinieriumi. Jis diktavo šios pramonės šakos techninės politikos vystymo klausimus. Šiuo metu A. Abukauskas gyvena ramų pensininko gyvenimą Kaune, bet dar su siaubu prisimena tas neramias dienas. Galėjo būti ir taip, kad ginkluoti pareigūnai su raudonais antpečiais (tokius nešiojo čekistai) būtų lydėję jį ir jo bendradarbius į kokį nors tolimą Rusijos šiaurinį rajoną. Vytautas Tallat-Kelpša iš jo prisiminimų knygos „Seku ne pasaką…“ knygos.

Žemaičio kraują iš tėvų paveldėjęs Vytautas Tallat-Kelpša (1926-2009), kaip pažymi A. Abukauskas, ne visai įprastu būdu kombinate nustatęs metalinių plokščių defektą laminavimo linijoje, pakeitė šio grėsmingo konflikto situaciją. Vytautas gimė Klaipėdos krašte pasienio policijos pareigūno Vladislavo ir Joanos Tallat-Kelpšų šeimoje. 1941 m. tremtis su šeima, bandymas pabėgti, lageris ir vėl tremtis. Toks likimas buvo ne išimtis tūkstančiams Lietuvos šeimų. Atkaklus žemaitis, kaip rašė vėliau savo prisiminimų knygoje „Ne pasaką seku…“ (2007 m.), ištvėrę sunkumus, kuriuos tremtinio gyvenimas jam suteikė vieną po kito. Jis minimoje knygoje rašė: „Tik juos (sunkumus() nugalėjęs, įrodysi, ko vertas esi“. Vakariniame technikume Krasnojarsko krašte įgijo mechaniko specialybę. Į Lietuvą su žmona Adele ir tremtyje gimusiais Nijole ir Raimondu 1965 m. sugrįžo jau kaip patyręs specialistas iš stambaus Novojeniseisko medžio apdirbimo kombinato (Krasnojarsko kraštas), kuriame jis dirbo aukštose ir atsakingose pareigose. Bandymas įsidarbinti Grigiškių medžio plaušo gamykloje nebuvo sėkmingas: įmonės direktorius nebuvo palankus buvusiam tremtiniui. Pasisekė Kazlų Rūdoje, kur kombinato direktoriumi dirbo buvęs tremtinys Balys Greičiūnas. Vytautas Guliokas


Kazlų Rūdos laikraštis

Perskaičiau knygą... Sausio 25 dieną Kazlų Rūdos savivaldybės viešosios bibliotekos salėje Trečiojo Amžiaus Universiteto (TAU) klausytojai dalyvavo rašytojos, literatūros kritikės Elenos Dekaminavičienės, gyvenančios Kazlų Rūdoje, knygos ,,Perskaičiau knygą“ (UAB leidykla ,,Dobilas“ Jonava, 2017, p.233 ) pristatyme. Prieš renginį vykusioje parodoje lankytojai galėjo susipažinti su Elenos Dekaminavičienės išleistomis knygomis, apžiūrėti diplomus, padėkos raštus, vardines juostas. Renginį vedė Rita Pleseckienė. Ji supažindino su Elenos Dekaminavičienės biografija, perskaitė įžangą, esančią knygoje, pažymėjo, kad poetė, rašytoja, literatūros kritikė 2017 metais birželio mėn. 17 dieną Jonavoje, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos valdybos nutarimu ,,Už literatūrinius darbus apie LKRS narius Leonardą Matuzevičių, Janiną Marcinkevičienę, Birutės Lengvenienės gyvenimą ir veiklą bei studiją ,,Perskaičiau knygą…“ suteiktas nusipelniusios Lietuvos Kaimo Rašytojos vardas. Tokie vardai buvo suteikti bibliotekininkei, publicistei Redai Kiselytei (Rokiškis) ir publicistui Albinui Klizui (Gargždai). Renginyje dalyvavo Trečiojo Amžiaus Universiteto moterų ansamblis ,,TAU“. Moterys padainavo dainą ,,Pušelė“žodž. Juozo Ardzijausko ir romansą ,,Tylūs armonikos tonai“. Rita Pleseckienė pristatė autorės kūrybą. Janina Draugelienė pasirinko iš knygos recenziją apie Aldonos Ivaškevičiūtės – Blažienės knygą ,,Negrįžta upės atgalios“. Pasirinkusi šią autorę, ji papasakojo apie jos gyvenimą, kūrybą, kaip apie asmenybę, kadangi gyvendama greta, Jūrės miestelyje, turėjo progą

artimiau ją pažinti, bendrauti, lankytis jos namuose, kūrybos vakaruose, perskaityti jos kūrybą, klausytis jos muzikavimo. Po kiekvieno pasisakymo buvo atliekami kūriniai, kuriuos mielai sutiko atlikti Rimvydo Žigaičio menų mokyklos auklėtiniai. Jie kankliavo kanklėmis, grojo gitara, dainavo dainas. Lina Nesterovičienė pasirinko poetą Joną Aistį. Paskaitė jo eilėraštį ir nagrinėjo, kūrybą taip, kaip ji suprato, kokios mintys kilo jos galvoje, perskaičius vieną ar kitą kūrinį religine tematika. Bibliotekininkė Aldona Lukoševičienė pasirinko Janinos Marcinkevičienės kūrybą. Perskaitė pasirinktą eilėraštį, nagrinėjo jos kūrybą, žavėjosi jos tautiškumu kūryboje, vaizdingumu ir lyriškumu bei žodžiais kurie visada ,,paliečia širdį“. Pasidžiaugė, kad poetė, nors ir sulaukusi garbingo amžiaus, yra dar kūrybinga ir produktyvi. Pasveikinimo žodį susirinkusiems tarė TAU direktorė Virginija Radžiūnienė, kalbėjo Danguolė Botyriūtė. Po visų pasisakymų žodis buvo suteiktas Elenai Dekaminavičienei. Ji papasakojo apie savo kūrybos pradžią, perskaitytą pirmą knygą, parašytą pirmą eilėraštį. Paskaitė keletą savo naujausių eilėraščių, atsakinėjo į klausimus. Prie arbatos puodelio dar ilgai vyko pokalbiai apie kūrybą, literatūrą, knygas, kultūrą. Kuriami darbo planai ateičiai: susitikimai su poetais, dailininkais, menininkais, audėjomis ir mezgėjomis. TAU universitetas, pradėjęs kultūrinę studiją Lietuvos 100–čio garbei, toliau tęs pažintis ir susitikimus su kraštiečiais. TAU inf.

Elenos Dekaminavičienės, gyvenančios Kazlų Rūdoje, knygos ,,Perskaičiau knygą“ pristatymas. Organizatorių foto

3

Suvalkiečių interesams apsaugoti teismas iš „NEG Recycling“ pareikalavo pusės milijono eurų užstato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) išplatino pranešimą, kad yra suskaičiuoti galimų finansinių sankcijų Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui dydžiai dėl to, kad nuo 2017 metų rugsėjo 27 d. regiono mišrios komunalinės atliekos nėra apdorojamos Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiuose. APVA nurodo, kad MBA įrenginių projekto įgyvendinimui buvo išleista 10,2 milijono eurų, iš kurių Europos Sąjungos fondai finansavo 8,7 milijonus eurų. Šios lėšos buvo skirtos tam, kad Marijampolės regione būtų tinkamai sutvarkomos mišrios komunalinės atliekos ir užtikrinami aplinkosauginiai reikalavimai. Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginius Marijampolėje pastatė ir pagal sutartį su Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centru įsipareigojo 10 metų eksploatuoti uždaroji akcinė bendrovė „NEG Recycling“. MBA marijampoliečių atliekas apdoroti pradėjo 2016 metų balandžio 11 d. tačiau nuo to laiko visas po rūšiavimo atrinktas degios frakcijos atliekas „NEG Recycling“ krovė MBA teritorijoje, sukaupė jų per 7 tūkstančius tonų. Buvo užgriozdinta visa įrenginių gamyklos teritorija. UAB „NEG Recycling“ aplinkos apsaugos agentūra buvo išdavusi leidimą, kuriame buvo leista MBA teritorijoje laikyti iki 7000 tonų atliekų. Kai leistinas kiekis buvo viršytas, UAB „NEG Recycling“ vadovams aplinkos apsaugos kontrolieriai skyrė baudas ir pareikalavo, kad didžiuliai kiekiai nederamai laikomų atliekų iš MBA teritorijos būtų išvežti. UAB „NEG recycling“ ėmė reikalauti, kad sukauptas degias atliekas iš jų eksploatuojamų įrenginių teritorijos pasiimtų ir išvežtų tolesniam perdirbimui Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, nors sutartyje yra įtvirtinta nuostata, kad visos po apdorojimo MBA įrenginiuose susidarančios antrinės žaliavos, įskaitant degias atliekas, priklauso operatoriui „NEG Recycling“. UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas su UAB „NEG Recycling“ reikalavimu nesutinka: „Mes už kiekvienos į MBA nuvežtos mišrių komunalinių atliekų tonos sutvarkymą sumokame „NEG Recycling“ po 20 eurų, – sakė jis. – Operatorius yra įsipareigojęs visas atliekas sutvarkyti, o tinkamas tolesniam naudojimui žaliavas ir degias atliekas tvarkyti savo nuožiūra. Kadangi Lietuvoje vėluoja degias atliekas deginti galinčių elektros jėgainių statyba, šių atliekų kol kas niekam nereikia, o jų sutvarkymas yra brangus, „NEG Recycling“ ėmė reikalauti, kad šias atliekas pasiimtume mes. Vadinasi, jau kartą už jų tvarkymą sumokėję MBA operatoriui, vėl turėtume didinti mokesčius marijampoliečiams, kad rastume lėšų degių atliekų tolesniam tvarkymui“. Kadangi MBA teritorijoje sukauptų degių atliekų kiekis viršija leistiną, UAB „NEG Recycling“ vienašališkai nuo 2017

m. rugsėjo 27 d. nutraukė MBA įrenginių veiklą ir mišrių komunalinių apdorojimą juose. Tačiau tuo nebuvo apsiribota – „NEG Recycling“ visais įmanomais būdais platino informaciją, kad Marijampolėje neveikia MBA, o todėl Lietuva susilauks sankcijų – už Europos Sąjungos paramą pastatyti objektai privalo vykdyti numatytas veiklas ne mažiau kaip 5 metus. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) reaguodama į pranešimus, šiomis dienomis išplatino savo pranešimą – dėl galimų finansinių sankcijų projekto vykdytojui UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui. Skaičiavimuose nurodyta, kad MBA įrenginiai atliekų apdorojimo veiklą vykdyti privalo 5 metus – 1827 dienas. 2017 m. rugsėjo 27 d. nutraukus jų veiklą iki projekto pabaigos 2021 metais buvo likusios 1227 dienos. APVA suskaičiavo, kad neatnaujinus MBA įrenginių veiklos iki pat projekto privalomo 5 metų termino, už 1227 dienas nevykdomą veiklą 5,5 milijono ES paramos lėšų būtų pripažintos netinkamomis finansuoti ir ES galėtų pareikalauti jas grąžinti. „Mes suprantame, kad dėl neatsakingos UAB „NEG Recycling“ veiklos galime patirti nuostolių, – sakė A.Bagušinskas. – Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras dėl to, kad „NEG Recycling“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dar 2016 metų liepos mėnesį su šia bendrove buvo nutraukusi sutartį. Tačiau tuomet įsikišus Aplinkos ministerijos aukštiems pareigūnams buvome priversti pasirašyti su „NEG Recycling“ taikos sutartį ir leisti šiai bendrovei tęsti MBA eksploataciją. Dabar, kai „NEG Recycling“ sustabdė įrenginių veiklą ir toliau nevykdo sutartinių įsipareigojimų, mes siekiame su šia bendrove sutartį nutraukti ir konkurso būdu atrinkti patikimą operatorių MBA įrenginiams eksploatuoti bei kiek įmanoma greičiau atnaujinti jų veiklą“. Tačiau „NEG Recycling“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kad teismas neleistų nutraukti sutarties. Teismas praėjusių metų pabaigoje pritaikė laikinus apribojimus – uždraudė nutraukti Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro ir UAB „NEG Recycling“ sutartį, kol bus aiškinamasi teismuose, kas kaltas dėl neveikiančių MBA įrenginių. 2018 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis yra palanki jau Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro, o tuo pačiu – ir visų mokesčius už atliekų tvarkymą mokančių marijampoliečių interesams. Teismas, įvertinęs tai, kad dėl teismo apribojimo negalėdamas nutraukti sutartį su „NEG Recycling“ ir dėl neveikiančių MBA įrenginių patiriantis galimų nuostolių, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras šių nuostolių atlyginimui turėtų turėti teismo užtikrinimą dėl atlyginimo. Teismas 2018 m. sausio 23 d. įpareigojo UAB „NEG Recycling“ šiam nuostolių atlyginimo užtikrinimui per 7 darbo dienas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 500 000 4 psl. eurų sumą arba pateikti


Kazlų Rūdos laikraštis

2018 m. vasario 10 d.

Dovana Lietuvai

RENGINIAI

demokratinės valstybės atkūrimo 100-mečio proga. Lietuva, kaip ir daugeliui lietuvių, saugojusių ir puoselėjusių kultūrinį palikimą, dėkos Jauniui Vyliui už tokią brangią, vertingą dovaną. Pirmąjį „Sūduonios“ ansamblio vadovą Jaunių Vylių ansambliečių vardu pasveikino dabartinė vadovė Eglė Bernotienė, bibliotekos direktorė Vilija Šemetienė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų Kazlų Rūdos skyriaus vicepirmininkė Ramutė Vinikienė. 1 psl.

VALSTYBĖS 100-MEČIO MINĖJIMO RENGINIAI Vasario 12 d. 13.00 val. Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos šventinis renginys „Mylėkim Lietuvą, kurią širdy nešiojam“ (Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre).

R. Mocevičienė

Suvalkiečių interesams apsaugoti teismas iš „NEG Recycling“ pareikalavo pusės milijono eurų užstato

Vasario 15 d. 14.30 val. Folkloro spektaklis „Ąžuolų gojelis“ (Plutiškių kultūros namuose). 15.00 val. Akcija „Dainuoju Lietuvai“ (Ąžuolų Būdoje prie UDC). 17.00 val. Šventė „Tavo vardas LIE-TU-VA“ (Bagotosios kultūros namuose).

šiai sumai banko garantą. Nutartis neskundžiama. Jeigu „NEG Recycling“ šio teismo įpareigojimo neįvykdytų, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui nebeliktų trukdžių nutraukti sutartį su sutartinių įsipareigojimų nevykdančia UAB „NEG Recycling“. „Jeigu sutartis su „NEG Recycling“ nutrūktų, mes esame pasiruošę kiek įmanoma greičiau konkurso būdu atrinkti naują MBA įrenginių operatorių ir atnaujinti mišrių komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiuose veiklą, – sakė A. Bagušinskas. – Tai leistų išvengti APVA specialistų suskaičiuotų galimų finansinių sankcijų “. 3 psl.

Vasario 16 d. 11.30 val. Akcija „Aš myliu Lietuvą“ prie paminklo Kazlų Rūdos įkūrėjams (Kazlų Rūda, V. Borisevičiaus g.). 11.40 val. Paminklo Lietuvos savanoriams šventinimas (Antanavo k.). 12.00 val. Šventinis koncertas (Antanavo kultūros namuose). 12.00 val. Šv. Mišios už Lietuvą Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. 13.00 val. Šventinė eisena nuo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios iki signataro Prano Dovydaičio paminklo. (V. Borisevičiaus g., Maironio g., M.Valančiaus g., Atgimimo g.). 13.30 val. Viešnagė Suvalkijos šaulių 4-os rinktinės Kazlų Rūdos 407 kuopos namuose, karinės amunicijos apžiūra, arbata, kareiviška košė. (Kazlų Rūda, Vytauto g.). 17.00 val. Folkloro spektaklis „Ąžuolų gojelis“, skirtas signataro Prano Dovydaičio ir tautosakos rinkėjo Jurgio Dovydaičio atminimui (Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre). Ugnies ir pirotechnikos šou „Atkurtai Lietuvai – 100“ (prie Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro).

Liucija Burbienė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro prevencinės veiklos organizatorė BRANGIAI PERKAME įvairius miškus su žeme. 8-687-89328 arba el. adresu miskaszeme@gmail.com BRANGIAI PERKAME MIŠKĄ visoje Lietuvoje. Ivertiname miško kainą. Tel. 8 681 60552 PARDUODU uosines vidaus duris su rankenomis. Kaina - 40 Eur. Medinę 5 m ilgio valtį. Kaina-170 Eur. Medinę lauko pavėsinę. Kaina-190 Eur. Naują virtuvinį baldų komplektą.Kaina-190 Eur.  Tel. 8 646 50737

Vasario 18 d. 12.00 val. Minėjimas-koncertas „Čia mūsų žemė“ (Būdos kultūros namuose). 12.00 val. Šventinis koncertas „Laisvės aukuras gintarais suliepsnos“ (Jūrės kultūros namuose). 13.30 val. Minėjimas-koncertas „Knygnešių keliais“ (Višakio Rūdos kultūros namuose).

PIRKČIAU 1 kambario butą Kazlų Rūdoje. pageidaujamas aukštai: 1-3. Tel. 8 620 92975 SUPERKAME visų markių automobilius. Atsiskaitome iškarto. Pasiimame patys. Tel. 8 8644 15555

UAB „METALYNAS“

„Kazlų Rūdos laikraštis“ leidžiamas nuo 2005 m. lapkričio mėn. 11 d. Leidėjas - VšĮ „Kazlų Rūdos laikraštis“. S. Daukanto g. 19-5, Kazlų Rūda. Tel. (8~610 33311), el. p. info@kazluruda.info

Superkame juodojo ir spalvotojo METALO LAUŽĄ, AUTOMOBILIUS. Prekiaujame NAUDOTOMIS AUTOMOBILIŲ DETALĖMIS. Prekiaujame PROPANU, DEGUONIMI IR ANGLIARŪGŠTE BALIONUOSE. Antanavo k., Kazlų Rūdos sav. Tel. 8 687 43150, 8 641 27995 www.metalynas.lt

Redaktorė Vilma Žitkienė REKLAMA, SKELBIMAI: Tel. (8~610 33311), el. p. info@kazluruda.info Platinamas NEMOKAMAI. Tiražas - 2000 egz. Visa medžiaga pateikta „Kazlų Rūdos laikraštyje“ - leidinio nuosavybė. Už reklaminių skelbimų turinį redakcija neatsako. Išspausdinti autorių straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone. Medžiagą kopijuoti ir platinti galima tik su raštišku redakcijos sutikimu. Spausdino „Media Regionalne Sp. z o.o.“

4

„Kazlų Rūdos laikraštis“, Nr. 2 (397), 2018-02-10  
„Kazlų Rūdos laikraštis“, Nr. 2 (397), 2018-02-10  
Advertisement