__MAIN_TEXT__

Page 1

NA MO PI

Kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos (1889–1949) XXa. pradžioje surinktos liaudies dainos

Autorė Emilija Vaiginytė


JUOZAS TALLAT-KELPŠA GYVENIMAS IR KŪRYBA

Juozas Tallat-Kelpša (1889–1949) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas, muzikas visuomenininkas. Ryški savo laikmečio asmenybė, užėmusi svarbią vietą lietuvių muzikinės kultūros istorijoje. Muzikas, turėjęs absoliučią klausą. Vienas iš profesionalaus operos teatro – Valstybės teatro Kaune – organizatorių ir vadovų, pirmasis dirigentas, ėjęs šias pareigas iki mirties. Vienas pirmųjų lietuviškos solo dainos ir romanso kūrėjų. Aktyviai rinko bei išsaugojo ne vieną šimtą liaudies dainų melodijų. Tallat-Kelpšų giminės pavardė žymi seną lietuvių–totorių bajorų kilmę. XIV a. kunigaikštis Gediminas Tallat giminės atstovus iš Kazanės pakvietė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę statyti tilto. Dvinarė Tallat-Kelpšų pavardė minima jau 1495 metų Jurbarko dotacijų knygose. Juozo Tallat-Kelpšos prosenelis Tamošius vedė bajorę Kontautaitę, senelis Jonas Povilas – bajoraitę Naruševičiūtę. Senelis dėl savo gyvenimo būdo nuskurdo, neteko beveik viso savo turto, ėmė verstis įvairiais darbais (pavyzdžiui, varydavo dvarininkų gyvulius į Rygos turgų). Jono Povilo sūnus, Juozo Tallat-Kelpšos tėvas Antanas vedė Leokadiją Ambrozaitytę, kilusią iš valstiečių. Caro laikų dokumentuose Antanas įvardijamas nebe kaip „bajoras“, o tik „bajoro sūnus“. Jis vertėsi įvairiais darbais – buvo siuvėjas, batsiuvys, stiklindavo langus, tačiau šie amatai jam ne itin patiko. Pradėjo dirbti zakristijonu Vadžgirio1 bažnytkaimyje, čia išmoko groti vargonais. Ilgainiui Juozo tėvas kartu su visa šeima pradėjo lydėti jį globojantį kunigą, nemažai keliavo. Keliaudamas dirbdavo zakristijonu ar vargonininko padėjėju, mokėsi muzikos pas R.Lymaną bei J.Naujalį. Polinkį muzikai perdavė ir savo vaikams. Pirmuoju profesionaliu muziku savo giminėje tapo Antano sūnus Juozas Tallat-Kelpša.

Kūrybinis palikimas negausus. Kaip ir didžioji dalis to meto lietuvių kom-

1. Vadžgiris – miestelis dabartiniame Jurbarko rajone

3


pozitorių chorvedžių, Juozas Tallat-Kelpša kūrė tradiciškai, jo kūryboje neatsispindėjo naujesnės muzikos srovės bei stilistikos. Pagrindinę kūrybos dalį sudaro vokaliniai kūriniai – nesudėtingos, melodingos dainos solo arba chorui. Yra sukūręs apie 70 originalių dainų2. Harmonizavo, išplėtojo apie 170 lietuvių bei kitų tautų liaudies dainų3. Kiti kūriniai sudaro ženkliai mažesnę kūrybos dalį. Stambiausias darbas – „Kantata apie Staliną“. Taip pat pažymėtina muzika teatrui, simfoniniai bei kameriniai kūriniai.

2.. 17 dainų skirtos solo ar duetui, apie 50 vokalinių kompozicijų – chorui. 3. 64 harmonizuotos ar išplėtotos lietuvių ir kitų tautų liaudies dainos solo, apie 110 harmonizuotų ar išplėtotų liaudies dainų chorui.

4


1900

1889–1905 Vaikystės ir jaunystės metai

1889

sausio 1 d. – Kalnujuose4 Antano Tallat-Kelpšos (1852–1936) ir Leokadijos Ambrozaitytės šeimoje gimė Juozas Tallat-Kelpša. Netrukus tėvas su visa šeima persikraustė dirbti bei gyventi į Telšius, vėliau – į Aknystę5.

1899

(apie). Su tėvu mokėsi Rokiškio muzikos mokykloje pas čekų pedagogą Rudolfą Lymaną. Čia pasimokė tik pusę metų, nes tėvas turėjo vykti į naują darbo vietą Ylakiuose6.

Ylakiuose baigė pradinę mokyklą.

1900–1905

Mokėsi progimnazijoje Palangoje. Čia pradėjo kurti pirmuosius kūrinius – lengvus šokius bei pjeseles. Per vasaros atostogas grįždavo į Ylakius. Kai reikėdavo pavaduoti tėvą, grodavo vargonais. Ylakiuose turėjo pirmuosius „koncertus“ – pritardavo broliui Leonui, kai jis giedodavo, arba kartu su juo grodavo: Juozas – kornetu, Leonas – baritonu, o tėvas jiems pritardavo vargonais.

1905–1907 Mokslo metai Vilniuje

1905–1907

gyveno

Vilniuje.

Rusų

muzikos

4. Kalnujai – kaimas dabartiniame Raseinių rajone 5. Aknystė (Aknysta) – miestelis Latvijos pietryčiuose, netoli Lietuvos sienos, apie 10 km į šiaurės rytus nuo Juodupės 6. Ylakiai – miestelis dabartiniame Skuodo rajone. Ylakiuose Juozo Tallat-Kelpšos tėvas su šeima gyveno ir dirbo ilgiau nei kitur, spėjama, jog iki jį globojusio kunigo Stanislovo Pancieriaus (1956–1818) mirties. Vėliau tėvas grįžo gyventi į Kalnujus. Čia ir palaidotas.

5


draugijos mokykloje mokėsi groti violončele, fortepijonu, muzikos teorijos dalykų. Dirbo vargonininku Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Vadovavo Lietuvių savišalpos draugijos chorui7. Su choru rengė koncertus-vakarus.

1907

sukūrė muzikinę kompoziciją spektakliui „Eglė žalčių karalienė“ (pagal A.Fromo-Gužučio dramą) bei parengė ją su savo vadovaujamu choru. Kovo 17 d. įvyko spektaklio premjera. Kūrinys ir sėkmingas jo išpildymas palankiai įvertintas tuometinės kultūros bendruomenės. Surinktos paramos dėka išvyko mokytis į Peterburgą.

1907–1916

J.Vytuolą. Vadovavo lietuvių ir baltarusių chorams, dirigavo operečių spektaklius, dalyvavo dramos vaidinimuose, akompanavo solistams, kūrė muziką scenos veikalams. Vasaros atostogų metu Lietuvoje užrašinėjo liaudies dainas, organizavo chorus.

1909

sausis – per atostogas Vilniuje prisidėjo statant ir dirigavo pirmąją lietuvišką operą „Birutė“ (autorius Mikas Petrauskas).

1909

Lietuvių mokslo draugijos suvažiavime Vilniuje išrinktas dainų ir melodijų rinkimo komisijos nariu.

Studijų metai Sankt Peterburge

1907–1916

mokėsi Sankt Peterburgo konservatorijoje, kompozicijos ir teorijos skyriuje pas A.Liadovą, M.Šteinbergą,

1910

dirbo Šv. Kotrynos berniukų gimnazijoje dainavimo ir muzikos mokytoju.

7. Choras buvo gana didelis. 1907 prie jo prijungtas „Kanklių“ draugijos choras. Kolektyvą sudarė įvairių tautybių atstovai. Kai kurie nariai nemokėjo kalbėti lietuviškai, tik išmokdavo lietuviškai dainuojamą tekstą. Choras koncertuodavo ne tik Vilniuje, bet ir aplinkiniuose miestuose bei miesteliuose.

6


1910

vasaris – su sustiprintu Peterburgo lietuvių choru dalyvavo etnografiniame keturiolikos tautų koncerte.

1912

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinių minėjimo koncerte, be kitų kūrinių, buvo atliktos ir M. K. Čiurlionio penkios harmonizuotos lietuvių liaudies dainos.

1914–1916

vėl dirbo Šv. Kotrynos berniukų gimnazijoje dainavimo ir muzikos mokytoju.

1916–1920

Karo tarnyba Rusijoje – muzikinė veikla Lietuvoje – mokslai Vokietijoje.

1916–1920

Karo tarnyba Rusijoje – muzikinė

veikla Lietuvoje – mokslai Vokietijoje

1916

pašauktas atlikti karinę prievolę, tarnavo įvairiuose Rusijos miestuose: Mogiliove, Oriole, Kurske, Voroneže

1918

gyveno Vilniuje. Subūrė lietuvių mišrųjį chorą, dėstė muziką lietuvių gimnazijoje, rengė koncertus. Į valdžią atėjus bolševikams, išrinktas Švietimo liaudies komisariato muzikos kolegijos nariu, rūpinosi lietuvių operos teatro ir muzikinio švietimo organizavimu, išvyko į Maskvą susipažinti su muzikos mokyklų darbu.

1919–1920

gilino teorines žinias pas profesorių G. Šumaną Berlyno valstybinėje meno akademijoje.

1920–1944

Pirmasis profesionalaus operos teatro Lietuvoje dirigentas 7


1920

Lenkijai okupavus Vilnių, apsigyveno Kaune.

pirmąjį Operos vaidykloje8 pastatytą spektaklį – Džiuzepės Verdžio operą „Traviata“9.

1920

1920–1944

1920

1923

vadovavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijai.

paskirtas suvalstybintos Juozo Naujalio muzikos mokyklos direktoriumi.

1920–1923

vadovavo Kauno muzikos mokyklos operos klasei ir simfoniniam orkestrui.

1920

gruodžio 31 d. – Kaune dirigavo

Valstybės teatro vyriausiasis dirigentas.

Valstybės teatro direktorius.

1925

vasara – išvyko į Čekoslovakiją ir Austriją pasitobulinti operinio dirigavimo srityje.

1926

išrinktas į Lietuvos švietimo ministerijos Meno tarybą.

8. Operos vaidykla – pirmasis profesionalus operos teatras Lietuvoje. 1922 teatras suvalstybintas, pavadintas Valstybės opera, vėliau – Valstybės teatru. Dabar – Nacionalinis operos ir baleto teatras. J.Tallat-Kelpša prisidėjo prie Operos vaidyklos įsteigimo. 9. Ši data laikoma profesionalaus operos teatro Lietuvoje sukūrimo data. J.Tallat-Kelpša – pirmasis profesionalios operos Lietuvoje dirigentas, ėjęs šias pareigas iki pat savo mirties.

8


1929

apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

1933

tapo Lietuvos filharmonijos draugijos Meno tarybos nariu.

iejaus bokštui pagamintus varpus ir parsiųsdinti juos į Lietuvą.

1938

apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu.

1940–1949 Paskutinieji metai

1933–1944

vadovavo Kauno konservatorijos operos klasei ir simfoniniam orkestrui.

1934

tapo Komisijos melodijoms priimti ir tikrinti nariu. Nuo 1935 muzikiniais klausimais talkino Lietuvių tautosakos archyvo veikloje.

1940

liepa – Liaudies Seimo rinkimų proga parašė pirmuosius propagandinio turinio darbus – chorines dainas ir solo su fortepijonu.

1944

Kauno valstybinio dramos teatro ir Kauno konservatorijos direktorius.

1935

buvo pasiųstas į Belgiją išbandyti Kauno Vytauto Didžiojo karo muz9


1944–1949

LSSR valstybinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas.

1945

suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas.

1947

sukūrė stambiausią savo kūrinį – „Kantata apie Staliną“ (pagal S.Nėries „Poemos apie Staliną“ tekstą).

1948

Stalino premijos laureatas.

1948 profesorius.

10

1948–1949

Vilniaus konservatorijos operinio parengimo katedros vedėjas ir operos studijos vadovas.

1948–1949

pirmasis Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas.

1949

vasario 5 d. – mirė Vilniaus radijo stotyje, tiesioginės transliacijos metu, diriguodamas savo „Kantatą apie Staliną“. Palaidotas Rasų kapinėse.


JUOZO TALLAT-KELPŠOS SURINKTOS LIAUDIES DAINOS

Kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos (1889-1949) gyvenime bei kūryboje neabejotinai reikšmingą vietą turėjo liaudies dainos. Per savo gyvenimą muzikas yra užrašęs ne vieną šimtą liaudies dainų. Viena mėgiamiausių kompozitoriaus kūrybos sričių buvo liaudies dainų harmonizavimas bei plėtojimas – iš viso yra harmonizavęs bei išplėtojęs apie 170 liaudies dainų10. Kol kas šio muziko surinktos liaudies dainos, jo pastangos fiksuoti savo meto muzikinį folklorą nesulaukė deramo tyrėjų dėmesio. Pirmiausia savo reikmėms, vėliau ir kitų muzikų skatinimu užrašyti bei surinkti liaudies dainų rankraščiai šiandien tapo vertingu istoriniu–kultūriniu palikimu bei įdomiu, unikaliu XX amžiaus pradžios rašytiniu šaltiniu. Iš viso J.Tallat-Kelpša yra surinkęs bei užrašęs apie 700 lietuvių liaudies 11 dainų . Kompozitorius užrašinėjo dainas ne tik iš nepažįstamų kaimo dainininkų, bet ir iš šeimos narių, artimųjų, draugų, pažįstamų12. Ilgainiui surinktų liaudies dainų rankraščiai pateko į skirtingas atminties institucijas13. Šiame puslapyje pristatomi visi Lietuvos literatūros ir meno archyve (LLMA) saugomi kompozitoriaus surinkti autentiško muzikinio folkloro pavyzdžiai – 55 liaudies dainų14 rankraščių skaitmeninės kopijos. 1963 metais šiuos kelis ranka rašytus liaudies dainų sąsiuvinius bei pluoštelį paskirų rankraščių su kitais dokumentais archyvui saugoti perdavė S.Tallat-Kelpšienė. Regis, nuo pat rankraščių sukūrimo iki šiol didžioji dalis juose 10. Savo kūrybai dažnai rinkdavosi ne vien savo, bet ir kitų rinkėjų užrašytas dainas, be to naudojosi to meto dainynais. Dažnai pasitelkdavo melodijas iš Ch.Barčo („Dainų balsai“), A.Juškos („Lietuviškos dainos“, „Lietuviškos svotbinės dainos“), T.Brazio („Lietuvių tautinių dainų melodijos“), A.Sabaliausko („Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“), J.Čiurlionytės („Lietuvių liaudies melodijos“) sudarytų dainynų. 11. Tyrėjams yra puikiai žinomi žymiai daugiau dainų užrašę tautosakos rinkėjai. Pavyzdžiui, vienas žymiausių XIX a. tautosakos rinkėjų, kunigas Antanas Juška (1819-1880) kartu su broliu mokytoju Jonu Juška užrašė apie 7000 dainų ir apie 2000 melodijų. O kunigas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, kompozitorius Teodoras Brazys (1870–1930) užrašė apie 1500 liaudies dainų (su melodijomis). Tačiau tai nesumenkina J.Tallat-Kelpšos reikšmingo indėlio liaudies dainų užrašinėjimo istorijoje. 12. Monografijoje „Juozas Tallat-Kelpša“ (aut. J. Nabažas ir E. Ragulskienė, 1983, 76 psl.) nurodomi K.Būga, M.K.Čiurlionis, L.Gira, J.Gruodis ir kiti asmenys. Toje pačioje knygoje (36 psl.) minima: „Jis arba pats eidavo per žmones, arba žmonės ateidavo pas jį padainuoti dainų.“ 13. Apie 600 melodijų saugoma Kipro Petrausko memorialiniame muziejuje Kaune, apie 60 dainų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne, apie 50 dainų – Lietuvos literatūros ir meno archyve („Juozas Tallat-Kelpša“, J. Nabažas ir E. Ragulskienė, 1983, 76 psl.) 14. 55 dainų tekstai, 41 iš jų – su melodijomis.

11


išlikusių dainų nebuvo publikuotos liaudies dainų rinkiniuose, be to pats kompozitorius jų beveik nenaudojo savo kūrybos reikmėms15. Šie autentiškų liaudies dainų rankraščiai kelia nemažai klausimų: nėra žinoma tiksli dainų užrašymo data, kai kurių kūrinių metrikos, nežinomi dalies dainų pateikėjai, nenurodytos tikslios vietovės, problemų kelia ir dalies rankraščių autorystės klausimas16. Spėjama, jog rankraščiai siekia 1907–1916 metus, kuomet kompozitorius, studijuodamas Sankt Peterburge, vasaros atostogų metu grįždavo į Lietuvą ir čia aktyviai rinko liaudies dainas. Dainos užrašytos įvairiose etnografinėse vietovėse: daugiausia – Dusmenyse17, Palangoje, kelios dainos – Navininkų kaime18. Prie kitų dainų nurodomos tik menkos pastabos („Sodž. Šarnele (Zem. Kalv.)“, „žemaitiška“). Deja, beveik trečdalis dainų užfiksuotos tik su pirmuoju teksto posmu, pateiktu po melodija, arba užrašytas tik dainos tekstas, be melodijos. Užrašyti ir kelių, kaip spėjama, baltarusiškų dainų tekstai. Žanriniu požiūriu dainos galėtų būti priskiriamos vestuvių (piršlybų, mergvakario, vestuvininkų apdainavimo ir kt.), šeimos, jaunimo-meilės, karinėms-istorinėms, humoristinėms, talalinėms dainoms, baladėms. Užrašyta ir viena Advento-Kalėdų laikotarpio daina. Tekstų bei melodijų tradiciškumo bei originalumo klausimais rankraščiuose galima rasti įvairių kūrinių pavyzdžių. Vienos dainos patvirtina šiandien žinomus konkrečioms vietovėms būdingus muzikinio folkloro savitumus, kitos – papildo, praturtina dabartinį liaudies dainų paplitimo vaizdą. Dainų rankraščiai, kaip rašytinis šaltinis, ne tik byloja savo metui būdingą muzikinį folklorą, lokalių vietovių kalbėseną, pateikėjų mąstyseną, bet ir atskleidžia dainų rinkėjų kalbinį bei muzikinį raštingumą, charakterį, istorinį bei kultūrinį dainų fiksavimo meto kontekstą. Autentiškos liaudies dainos bei jų rankraščiai, iki šiol vartyti tik archyvarų, po šimto metų nuo jų užrašymo pateikiami susipažinti visiems tyrėjams bei mėgėjams. Prie rankraščių skaitmeninių atvaizdų pateikiami spausdintiniu šriftu surinkti dainų tekstai, išnašose – pirmųjų posmų žodžių variantai, esantys po natomis, kai kurių tarminių žodžių bei svetimžodžių galimos reikšmės. Po kiekvienos dainos perrinkto teksto pateikiamos žinomos bei numanomos kūrinio metrikos, taip pat pastabos, esančios rankraštyje šalia dainos teksto. Prie kai kurių dainų, skiltyje „apie dainą“ nurodoma galima žanrinė priklausomybė, teritorinis dainos paplitimas 15. Vienintelė LLMA saugoma liaudies daina, kuri kompozitoriaus buvo harmonizuota ir publikuota keliuose leidiniuose – „Oi berneli vienturty“. 16. Manoma, jog Dusmenų dainas galėjo užrašyti ne pats J.Tallat-Kelpša, o koks nors jo talkininkas ar pažįstamas ir tik vėliau rankraščius perduoti kompozitoriui. Šis sąsiuvinis, jame esančia rašysena, vartojamu raidynu, melodijų užrašymo būdu žymiai skiriasi nuo kitų dainų rankraščių, kuriuos, palyginus su kompozitoriaus fonde esančiomis harmonizuotomis liaudies dainomis bei kitais muzikiniais rankraščiais, labiau tikėtina, jog užrašė pats J.Tallat-Kelpša. 17. Spėjama, jog rankraštyje minimi Dusmenys priklauso Trakų rajonui. 18. Rankraštyje šalia kaimo pavadinimo parašyta „Punsko par.“.

12


bei kitos pastabos. Dainų melodijos, natos, esančios rankraščiuose, skaitmeniniu būdu neperrinktos dėl kelių priežasčių. Dalis melodijų yra pavyzdingai tvarkingos ir lengvai įskaitomos, tad norėtųsi tikėti, kiekvienam gebančiam skaityti muzikinį raštą bus lengvai ir be vargo suprantamos. Kita dalis melodijų – atvirkščiai – yra juodraštinės, jose nemažai pribraukymų, daug kur nevienareikšmiškai, ne itin tiksliai užrašyti natų aukščiai, ne visada aiškios taktų ribos, kai kur sunku suprasti prasminio ir muzikinio tekstų santykį, skiemenų ir natų atitikimą, yra sunkiai identifikuojamų notacinių ženklų. Siekiant išvengti klaidingų dalies melodijų interpretacijų, pateikiami tik rankraštiniai visų melodijų pavidalai. Rankraščiai pagal jose esančias dainas suskirstyti į kelias grupes: 1.Palangos dainos 2.Navininkų dainos 3.Dusmenų dainos 4.Kitos dainos 5.Dainos be melodijų Kada vis dėlto užrašytos rankraščiuose esančios dainos? Lietuvos literatūros ir meno archyve J.Tallat-Kelpšos fonde saugomuose rankraščiuose prie liaudies dainų nėra nurodyta nė viena data. Svarbu pažymėti, jog dainų sąsiuviniai ir rankraščiai nesudaro nedalomos visumos, skiriasi įvairiomis savybėmis, tad kiekviena mažesnė grupė, sąsiuvinis ar pavieniai rankraščiai galėtų būti datuojami skirtingais laikotarpiais. Turbūt klausimų nekelia tik faktas, jog visos dainos užrašytos arba surinktos kompozitoriaus gyvenamuoju metu – nuo 1889 iki 1949 metų. Taigi rankraščiai neabejotinai galėtų būti datuojami kaip XX amžiaus I–osios pusės dokumentai. Labiausiai tikėtina, jog dainos užrašytos 1907–1916 metais. Būtent šie metai dažniausiai nurodomi minint kompozitoriaus pomėgį rinkti liaudies dainas. Šiuos metus mini ir pats muzikas savo autobiografijoje. Čia jis pasakoja apie sėkmingą kompozicijos studijų pradžią Sankt Peterburgo konservatorijoje bei vasaros atostogas Lietuvoje, kur keliaudavo po kaimus rinkdamas liaudies dainas. Be to, būtent studijų laikotarpiu, 1909 metais, Lietuvių mokslo draugijos suvažiavime Vilniuje kompozitorius išrinktas Dainų rinkimo komisijos19 nariu. Tai buvo tuo metu naujai besikurianti komisija, susibūrusi, kaip patys pažymi, nes „senobinės lietuvių dainos su įdomiais savo tekstais ir puikiomis melodijomis nyksta“ 20 . J.Tallat-Kelpša pirmuose komisijos susirinkimuose pristatytas kaip itin aktyvus 19. Ši komisija skirtinguose šaltiniuose vadinama Dainų rinkimo komisija arba Dainų ir melodijų rinkimo komisija. Jai taip pat priklausė prof. E. Volteris, J. Narjauskas, J. Naujalis, M. K. Čiurlionis, J. Petrika. 20. Citata iš monografijos „Juozas Tallat-Kelpša“ (aut. J.Nabažas ir E.Ragulskienė, 1983, 32 psl.)

13


liaudies dainų rinkėjas, dar iki 1909 metų užrašęs 300 liaudies dainų melodijų. Kai kur užsimenama, jog J.Tallat-Kelpša mėgo rinkti liaudies dainas ne tik studijų metais, bet ir anksčiau, gyvendamas Vilniuje, t.y. 1905–1907 metais. Gana aiškiai ir drąsiai tyrėjų nubrėžiama šio muziko pomėgio pabaiga: „Vėliau, po Pirmojo pasaulinio karo, J.Tallat-Kelpša dainų neberinko.“21 Taigi, mažai tikėtina, jog LLMA saugomi rankraščiai būtų datuojami vėlesniais nei 1918 metai. Svarbu paminėti, jog 1934 metais kompozitorius tapo Komisijos tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti22 nariu. Komisija įkurta 1934 spalį, gyvavo devynis mėnesius. 1935 liepą nuspręsta šią Komisiją ir Tautosakos rinkimo komisiją pertvarkyti ir jų pagrindu įkurti Lietuvių tautosakos archyvą. Jame muzikas dirbo dar kelerius metus. Tačiau iš archyvo posėdžių protokolų galima daryti prielaidą, jog tiek komisijoje, tiek archyve muzikas gelbėjo teoriniais klausimais, jam buvo pavestos įvairios atsakomybės, tačiau apie jo paties dainų rinkimą bei užrašinėjimą nebeužsimenama.

21. Citata iš ten pat. 22. Tiksliau prie šios komisijos sukurtos Komisijos melodijoms priimti ir tikrinti nariu.

14


DAINOS, SURINKTOS PALANGOJE 1. Ganiau ganiau šešius žirgus tetušio sodely 2. Tris dienas, tris naktis per girią jojau 3. Kai mes augom trys broliukai Žemaitijos kazokiukai 4. Atjo atjo vainelis per lauką 5. Ein dokrele per keimelį ir žiūrėjo pro langelį 6. Eisiu į sodą po obelaite bene sutiksiu savo panaitę 7. Mūsų rebius didis pons, tai rydi bam! 8. Aukšti kalnai, lygios lankos, aug ir vaisiaus medis 9. Dvi naktis tris naktis keleliu jojau Šiai grupei priskirtos devynios dainos. Vienintelė šių paskirų rankraščių metrikas nusakanti nuoroda – tai pastaba pirmajame puslapyje: „pad. Vilkaitė Liūda. Palanga.“, nurodanti ne tik vietovę, bet ir pateikėją. Spėjama, jog likusios dainos savo melodika, siužetais, tarme taip pat galėtų būti priskirtos Palangos (krašto ar miesto) muzikinio folkloro pavyzdžiams. Kai kurios dainos artimesnės Žemaitijai būdingoms dainoms, kitos – Mažosios Lietuvos dainoms, jose ryški vokiečių kultūros įtaka. Stebina kai kurių šios grupės melodijų užrašymo ypatumai: kai kur stipriosios takto dalys neatitinka takto ribų, nepaisoma dainos atlikimo vidinės logikos, surašyta tarsi neišmanant muzikinių kūrinio atlikimo dėsnių. Tačiau nepaisant šių muzikinės notacijos savitumų, rankraščiai pavyzdingai tvarkingi.

15


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Pastaba rankraštyje: „pad. Vilkaitė Liūda. Palanga.“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.1

16


GANIAU GANIAU ŠEŠIUS ŽIRGUS [1.] Ganiau ganiau šešius žirgus tetušio sodely, rašiau, rašiau gromatėlę1 pas savo mergelę. [2.] Nenurašiau nė lyg pusės užgeso žvakelė ir atlėkė baltsparnėlis puikusis paukštelis. [3.] – Oi baltsparni baltsparnėli puikusis paukšteli, ar atnešei naujienėlę nuo mano panelės? [4.] Aš atnešiau naujienėlę nuo tavo panelės jau ta tavo paniūlaitė prie šliūbo2 važiuoja.

1. Gromata – laiškas 2. Šliūbas – bažnytinės sutuoktuvių apeigos

17


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Pastaba rankraštyje: „pad. Vilkaitė Liūda. Palanga.“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.1

18


TRIS DIENAS, TRIS NAKTIS [1.] Tris dienas, tris naktis per girią jojau, ketvirtą naktelę girioj nakvojau. Vai dralia, vai dralia, Vai dralialia lia, [ketvirtą naktelę girioj nakvojau]. [2.] Piaudinsiu ouselį no kameneli dėrbdinsiu tėltelį par Nemonelį. Vai dralia ... [3.] Derbdinsiu tiltelį par Nemoneli, lankysiu mergelę kas vakarėlį Vai dralia [...] [4.] Sulaužiau tiltelį bejodinėdams bejodydamas 1 subliūdiau mergelę belankydamas Vai dralia [...]

1. Subliūdyti – pravirkdyti

19


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b. 18 l. 2 (apačia)

20


KAI MES AUGOM TRYS BROLIUKAI [1.] Kai mes augom trys broliukai Žemaitijos kazokiukai1 Oi ja o ja ja Žemaitijos kazokiukai. [2.] Dieną geriam uliavojam2 Nakti einam rabavojam3 [Oi ja o ja ja ...] [3.] Pas buržujus bagotus Kad mums būtų pinigų [Oi ja o ja ja ...] [4.] Turim didelį kelionę Pas žemaičių klebonėlį [Oi ja o ja ja ...] [5.] Sveikas drūtas tu klebone Parapijos didis pone [Oi ja o ja ja ...] [6.] Ar daug turi pinigų Parapijos surinktų [Oi ja o ja ja ...] [7.] Padėk pinigus ant stalo ir brangiausius daiktus savo [Oi ja o ja ja ...] 1. Kazokas – a) Rusijoje nuo XVIII amžiaus – karių luomo žmogus, kilęs iš Dono, Kubanės, Tereko, Orenburgo ir kitų karinių sričių, už lengvatinį naudojimąsi žeme įpareigotas tarnauti kariuomenėje arba tarnaujantis joje raiteliu; b) lengvai ginkluotas raitelis 2. Uliavoti – a) linksmintis; b) puotauti 3. Rabavoti – plėšti, vogti

21


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b. 18 l. 3 Apie dainą: Daina pagal tekstą priskiriama vestuvių dainoms jaunosios pusėje. Tai – piršlybų daina. Šis siužetas labiausiai paplitęs Žemaitijoje.

22


ATJO, ATJO VAINELIS PER LAUKĄ [1.] Atjo, atjo vainelis1 per lauką, atjo, atjo jaunasis per lauką, šilkų juodą kuskelę2 pasirišęs žalią rūtų šakelę užsikišęs. Šilkų juodą kuskelę pasirišęs Žalią rūtų šakelę užsikišęs [2.] Kam tu šeri žirgeli nejodams, Kam tu myli mergelę neimdams. Del to šeriu žirgelį, kad josiu Del to myliu mergelę kad imsiu

1. Vainas – karys 2. Kuska – skarelė

23


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b. 18 l. 3 (apačia) Apie dainą: Dainos panašiais pavadinimais („Ein mergeli per kiemeli“, „Eit mergelė par keimelį“ ir pan. – deja, pavadinimo, kuriame figūruotų „dukrelė“ rasti nepavyko) yra žinomos Žemaitijos bei Pajūrio teritorijose.

24


EIN DOKRELE PER KEIMELĮ [1.] Ein1 dokrele per keimelį ir žiūrėjo pro langelį.2 [2.] Klaus dokrelė motinelis: – Ar ne keita pierinelė3? [3.] – Kor bus keita pierinelė plonai drožta[s] čia skeideli[s]4. [4.] Klaus dokrelė motinelis: – Ar ne ilga ši nakteli? [5.] – Kor bus ilga ši nakteli pilna troba sosiedelių5.

1. Žodis rankraštyje sunkiai įskaitomas. Numanomas alternatyvus variantas: „Eit“. 2. Pagal pateiktą melodiją kiekvienas posmas turėtų būti kartojamas du kartus. 3. Pieryna, pėryna – patalai 4. Skieda, skiedra – drožiant, tašant, obliuojant atskiriama medžio dalelė. Skiedras būdavo įprasta dėti į karstą kaimuose tradiciškai šarvojant mirusįjį. Iš skiedrų mirusiajam darydavo ir pagalvėlę. 5. Susiedas – kaimynas

25


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b. 18 l. 4

26


EISIU Į SODĄ PO OBELAITĘ [1.] Eisiu į sodą po obelaitę bene sutiksiu savo panaitę Oi liūli liūli, oi liūli liūli bene sutiksiu savo panaitę. [2.] Kaip tik mįslijau taip ir atsitiko savo panelę sodne sutikau. [Oi liūli liūli ...] [3.] – Eikš panele mano sėsk ant kelių mano ten mudu kalbėsim daug meilių žodelių. [Oi liūli liūli ...] [4.] – Bernužėli mano eik šalin nuo manęs nekenčiu tavęs, nei nei žiūrėt nenoriu. [Oi liūli liūli ...] [5.] Panele mano kam gi suvalgei dvylika svarų carskinių1 saldainių. [Oi liūli liūli ...] [6.] Berneli mano ar velnias prašė kam tu saldainius pas mane nešei. [Oi liūli liūli ...] 1, Carskinis – carinis 27


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b. 18 l. 5

28


MŪSŲ REBIUS DIDIS PONS [1.] Mūsų rebius1 didis pons, tai rydi bam, Ans atrodo kaip cigons, tai rydi bam! [2.] Rebius jojo ant vožkos2, tai rydi bam, Ploskas3 lėkė į šalis, tai rydi bam!

1. Rebius – a) (rebis, rebė) kairiarankis, kairiarankė; b) (rebė) kairioji ranka; c) (rebis) laukinis šuo 2. Vožka – ožka

3. Ploskas – reikšmė nenustatyta

29


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b. 18 l. 5 (apačia)

30


AUKŠTI KALNAI LYGIOS LANKOS [1.] Aukšti kalnai lygios lankos aug ir vaisiaus medis, Raš man vil vil, dai dai dai – aug ir vaisiaus medis. [2.] Po tų šakų šakužėlių vaikščioja mergelė, Raš man ... [3.] Vaikščiodama uliavojo vainikelį pynė Raš ... [4.] Ar tu pinsi, ar nepinsi vienok nenešiosi Raš ... [5.] Kad aš pati nebnešiosiu Seserelei duosiu Raš... Apie dainą: Daina pagal tekstą priskiriama vestuvių dainoms jaunosios pusėje. Tai – mergvakario daina. Šis siužetas labiausiai paplitęs Žemaitijoje, Pajūrio teritorijoje. Šio siužeto dainų variantams būdingi refrenai („Ryluž raluž, rala rala“, „Vas mus vaidad, vai dai dai“, „Rosen silber, dai dai dai dai“, „Rezman rezman, vėl vėl vėl vėl“, „Pal rid, rid ralia“, „Rags mon, vėl vėl vėl“, „Ruzbei zilber, dai dai dai“, „Raš man vil vil, dai dai dai“ ir kt.), kuriuose jaučiama vokiečių dainų įtaka.

31


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Palanga Pateikėja: Liūda Vilkaitė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b. 18 l. 6

32


DVI NAKTIS, TRIS NAKTIS [1.] Dvi naktis, tris naktis keleliu jojau, ketvirtą naktelę girioj nakvojau. [2.] Kukavo dejavo girioj gegutė aš mįslijau, kad šaukė mane močiutė. [3.] Nei šaukė nei laukė anei dejavo tiktai gegutė girioj kukavo

33


34


DAINOS, SURINKTOS NAVININKUOSE (PUNSKO PAR.)23 1. Aušta auštrelė, teka saulelė 2. Oi varnele tu juodoji, kur tu buvai, kur lakiojai 3. Retoje lankoje dobilas augo Trys dainos, spėjama, užrašytos iš nežinomo pateikėjo Navininkų kaime, kadaise priklausiusiame Punsko parapijai. Vietovė nurodyta tik prie pirmosios iš trijų dainų. „Punsko parapijoje buvo dveji Navininkai (tariama Navinykai, lenk. Nowiniki) – vienus laikė Seivų, kitus – Mockavos Navininkais.“24 Ilgainiui, keičiant administracinius vietovių vienetus, vieni iš Navininkų buvo priskirti Lietuvos teritorijai (Kalvarijos raj.), kiti liko Lenkijos teritorinėje priklausomybėje (Punsko raj.). Nėra aišku, kuriuose – Seivų25 ar Mockavos26 – Navininkuose buvo surinktos rankraščiuose išlikusios dainos. Muzikiniu požiūriu, Punsko apylinkėse ir kitose Lenkijos lietuvių salose, susipina, viena šalia kitos gyvuoja kelios tradicijos – čia galima rasti dzūkų, suvalkiečių bei Mažosios Lietuvos dainoms būdingas intonacijas.

23. Dainų rankraščių archyvinis šifras: LLMA F.36 ap.1. b. 18 l. 7–8 24. Iš leidinio „Nuo Punsko iki Seinų. Iš Juozo Vainos rinkinių“ (sudarė ir parengė D.Krištopaitė, 1998) 25. Seivai – kaimas Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Lenkijos šiaurės rytuose. „Seivų Navininkai“ šiuo metu yra Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje, apie 7 km į pietryčius nuo Punsko. Punskas bei Seinai nuo seno yra žinomi kaip Lenkijoje esančios lietuvių salos. Visi šių Navininkų gyventojai – lietuviai. Kaimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1765 m. 26. Mockava – kaimas Kalvarijos rajone, Lietuvos pietvakariuose. „Mockavos Navininkai“ šiuo metu priklauso Lietuvos teritorijai. Apie šiuos Navininkus žinoma nedaug. Kaimas yra Kalvarijos rajone, apie 5 km į vakarus nuo Mockavos ir vos 4 km nuo Lenkijos-Lietuvos pasienio. Šiek tiek daugiau žinoma apie Mockavos kaimą, kuriam buvo priskiriami šie Navininkai. Mockava Punsko parapijos kaimų sąrašuose minima nuo 1774 m.. 1868 m. Mockavoje rusų įkurtas valsčiaus centras. Apie 1919 m. valsčius panaikintas. Apie 1922–1925 m. Mockavos dvaras išparceliuotas. Žemės atiteko naujai parapijai.

35


36


AUŠTA AUŠTRELĖ, TEKA SAULELĖ [1.] Aušta auštrelė, Teka saulelė Per mūsų tėvo Didį dvarelį. // d.s.1 [2.] Vaikščioj močiutė Po didį dvarą Sūnelius savo pribudindama [3.] Kelkis, sūneli, Kelkis, vyriausias, Prieš Jau mūsų dvarą Priešai apstojo [4.] Rūtų darželį Kardais kapojo, Zalias rūteles Zirgais myniojo [5.] Margas skryneles suraštavojo Baltas drobeles po kojoms klojo

Apie dainą: Daina panašiais teksto motyvais („Ei kelkit kelkit, mano sūnužėliai, jau mūsų dvarą vainai apstojo“) XIX a. pabaigoje užrašyta ir kunigo Antano Juškos. Publikuota jo tritomyje „Lietuviškos dainos“ (1880–1882). Dainos nr. dainyne: 645.

Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX. a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Navininkų k. Punsko par. Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: „Navininkų k., Punsko par.“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1 b.18 l.7 1. d.s. – turbūt turima mintyje „du sykius“, „dar sykį“

37


38


OI, VARNELE TU JUODOJI [1.] Oi, varnele tu juodoji, Kur lakiojai tu buvai, kur buvojai lakiojai? (3 kartus) [2.] Buvau aš už jūrų marių, Kur vainelėsužės vajavoja Kur vainas vajavojo Kur Vainužės vajavoja. [3.] Iš kardelių tų švytriųjų Ten tvoreles tveria. (2-3 kartus)

Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX. a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Navininkų k. Punsko par. Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1 b.18 l.7 (apačia)

39


Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX. a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Navininkų k. Punsko par. Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1 b.18 l.7 (apačia) – 8

40


RETOJE LANKOJE DOBILAS AUGO [1.] Retoje lankoje1 dobilas augo2 Retoje pievoje3 dobilas auga Penkiais, šešiais4 lapeliais Su devyniais5 žiedeliais6 [2.] Tėvelio lankoj dobilas augo Tėtužo pievelėj dobilas augo Penkiais, šešiais lapeliais Su devyniais žiedeliais. [3.] Retoje stonelėj žirgelis žvengė Retoje stonelėj žirgelis žvengė Bėras ir obuoliuotas Šveneliais7 kamanuotas (2 kartu) Aukseliu pasaguotas. [4.] Parbėgo žirgelis garsiai žvengdamas Išėjo močiutė graudžiai vergdama Zirgeli juodbėrėli, kur dėjai bernužėlį [5.] Pirmoje kovoje paprūga8 trūko Antroje kovoje žirgelis klupo, O šioj trečioj kovelėj pats galvelę paklojo paguldė. Apie dainą: Dainos giminingomis melodijomis aptiktos Seinų9 bei Alytaus10 apskrityse. Šių dainų giminingumas ryškus tik melodikoje, dainų siužetai skiriasi. 1. Šio žodžio variantas, pateiktas po natomis: „lankoji“ 2. Šio žodžio variantas, pateiktas po natomis: „auga“ 3. Šio žodžio variantas, pateiktas po natomis: „pieveleji“ 4. Šio žodžio variantas, pateiktas po natomis: „šešeis“ 5. Šio žodžio variantas, pateiktas po natomis: „deviniais“ 6. Šio žodžio variantas, pateiktas po natomis: „žiedeleis“ 7. Šveneliai – reikšmė nenustatyta. Galbūt turi sąsajų su veiksmažodžiu „švenuoti“, t.y. švytuoti. 8. Paprūga – kinkymų diržas, kuriuo apjuosiamas arklys balneliui, plėškėms ar balnui pritvirtinti, pavarža 9. Daina „Nebile lankoj dobilas augo“ užrašyta 1935 Kaune, pateikėja kilusi iš Seinų apskrities; garso įrašas LTRF.pl.120-02 saugomas Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje. 10. Daina „Nebile lankoj dobilas augo“ užrašyta 1940 Kaune, pateikėja kilusi iš Alytaus apskrities; garso įrašas LTRF.pl.1217-04a saugomas Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje.

41


42


DAINOS, SURINKTOS DUSMENYSE1 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19.

Po uzoleliu po garbonielio Davie Dziewas dalu Augo darzi klawialis klawialis Po Warszawu po Warszawu ligus laukus Ajke Ionulie tu namo Mergiales sesules kol jus negedat Asz sawo bernialio senej neregejau Suswarcie antiala bistrej plukaudama Nuwejsiu nuwejsiu Ajo sziauczius per mestiali Motula mano Motula szirdiala Isz pusantro miezio grudo Ciesiaj tinklali zalio szilkialio Oj motula mano Kajp saulalej szwietie denu Buwo sodziuj wesiajlia Sziu nedelely per nedelely Oj nudna nudna Ar giaraj swotuli namie palikaj

Iš kitų rankraščių išsiskiria sąsiuvinis, kuriame yra surašytos Dusmenų dainos. Sąsiuvinyje yra apie dvidešimt dainų su melodijomis. Užrašai ant sąsiuvinio bei pirmajame lape virš dainos byloja, jog dainos priklauso dainininkei Pališauckienei, kilusiai iš Dusmenų „sodziaus“2. Manoma, jog rankraštyje paminėti Dusmenys yra kaimas, šiuo metu priklausantis Trakų rajonui. Dauguma dainų siužetų ir melodijų būdingi Dzūkijos muzikiniam folklorui. Visos dainos šiame sąsiuvinyje 1. Dainų sąsiuvinio archyvinis šifras: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.15–28. Užrašas ant sąsiuvinio: „Sodziaus Dusm[enu]“. Rankraštyje nėra daugiau tikslesnių vietos nuorodų. Tikėtina, jog rankraštyje paminėti Dusmenys (Dusmenų sodžius) yra kaimas, šiuo metu priklausantis Trakų rajonui (Onuškio seniūnijai). 2. Užrašas ant sąsiuvinio: „Sodziaus Dusm[enu]“. Pastaba pirmajame sąsiuvinio puslapyje: „Gesmes sodziaus Dusmenu / Paliszauckienies“

43


vadinamos giesmėmis („gesme“). Didžioji dalis dainų perbrauktos įstrižu brūkšniu. Įdomus, savitas tiek natų, tiek teksto rašymo būdas, braižas. Naudojamas raidynas, kuris, spėjama, buvo būdingas rašytiniuose šaltiniuose prieš priimant dabartinius abėcėlės rašmenis: nevartojamos ė, ą, ę, į, ū, ų raidės, vietoj čekiškų č, š rašmenų rašoma cz, sz, dažnai vartojama dviguba v (w), taip pat kitur nematyta m su brūkšneliu viršuje. Dainų tekstai, jų žodžiai bei variantai skirtinguose posmuose atskleidžia gyvą ir turtingą rašiusiojo tarmę, jos variantiškumą. Savitas šio sąsiuvinio rašytojo braižas, naudotas raidynas, tarmės gyvumas neatitinka kompozitoriaus J.Tallat-Kelpšos braižo, tad akivaizdu, jog kompozitorius jį gavo iš kito asmens – ne užrašė šias dainas, bet „surinko“ kitų užrašytas. Tekstų gyvumas, tarmė galbūt leistų manyti, jog dainas užrašė pati dainininkė Pališauckienė. Tačiau sunkiai įtikima, jog dainininkė galėjo užrašyti ir dainų melodijas. Galbūt muzikas gavo šį sąsiuvinį iš savo kolegų, profesionalių muzikų Miko bei Kipro Petrauskų, arba jų tėvo Jono, kuris ilgą laiką gyveno Dusmenyse, 15 metų vargonavo Dusmenų bažnyčioje, būrė chorą, tad, gali būti, pakankamai gerai pažinojo natas. Mikas ir Kipras Petrauskai Dusmenyse, pas tėvus, dažnai lankydavosi. Tačiau tai tik spėjimai.

44


45


46


47


PO UZOLELIU PO GARBONIELIO [1.] Po uzoleliu1 po garbonielio2 Dzigo rutiale ir lelijele3 2 Wirszum bego bistri upiale Ti mano melas zuwialas gaudo 3 Be gaudzidamas ir pats nuskindo Liko mergiale jauna naszlale 4 Oj werke werke jauna mergala Niewierk mergiala jauna naszlala 5 Jojo kazoku szimtas ir wenas 6 Mano bernialio skajstus wejdialis Gielswas plaukialis 7 Kinkikie zirgus ir karetely Waziosi jau[nu] mocinely 8 Nusbodo bucie pas anitely Pas anitely sunkus darbialej 9 Sunkus darbialej grauzdzy zodialej Pas motinely langwus darbelej 10 Langwus darbialej miejlus zodialej

1. Žodžio „uzoleliu“ variantas pateiktas po natomis: „ozoleliu“ 2. Žodžio „garbonielio“ variantas pateiktas po natomis: „garboneliu“ 3. Žodžio „lelijele“ variantas pateiktas po natomis: „leliele“

48


Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesmes sodziaus Dusmenu / Paliszauckienies“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.15 – 15 (apačia)

49


DAVIE DZIEWAS DALU [1.] Davie1 Dziewas2 dalu3 O Tewas4 newaliu5 oj. b. ne. ir. t t. Tik niadawe6 man dziewulis7 razumno bernialio. oj. b. ir t t. 2 Nuwejau asz arce Zada ir paskarcie oj ber ... 3 Nuwiede akiec‘ Niemoka pradec‘ Oj berniali nie naudeli Kur asz tawi desiu 4 Nuwediau asz kulc‘ Zada prapulc‘ Oj ber. ne. ir t. t. 5 Nu wiediau grebocie Prade labej locie Oj ber. ne. ir t. t. 6 Nuwediau gulc‘ Niemoka prigulc‘ Oj. b. ir t. t. 7 Apwirto ant szono Akis kejp szetono.

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša 1. Žodžio „Dawe“ variantas pateiktas po natomis: „Dave“

2. Žodžio „Dziewas“ variantai pateikti po natomis: „tevas“, „Dzievas“ 3. Žodžio „dalu“ variantas pateiktas po natomis: „valu“ 4. Žodžio „Tewas“ variantas pateiktas po natomis: „tevas“ 5. Žodžio „newaliu“ variantai pateikti po natomis: „nedalu“, nevaliu“

6. Žodžio „niadawe“ variantai pateikti po natomis: „nedave“, „niadawie“ 7. Žodžio „dziewulis“ variantas pateiktas po natomis: „dzievulis“

50


Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „An wejsialijos8 Palidam9“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.15 (apačia)

8. Veselė, veselija – vestuvės; vestuvininkai, vestuvių palyda 9. Palyda – jaunosios ar jaunojo palydovai vestuvėse. Ar rankraštyje esantis terminas „palidam“ vartotas būtent šia reikšme, nėra žinoma.

51


52


53


AUGO DARZI KLAWIALIS KLAWIAL[IS] [1.] Augo darzi klawialis klawial Pas tewuli sunialis sunialis 2 Asz kliawiali nukirsiu [2 ... nu.]1 Ir szakialas parinksiu [2 ... pa.] 3 Ir szakialas parinksiu [2... pa] Ir lantialas skaldisiu [2... sk.] 4 Ir lantialas skaldisiu [2... sk.] Ir lejwialy darysiu darysiu 5 Ir lejwialy darysiu [2 ... da] Ir mergialy sodzisiu [2... sodz] 6 Plauksim marias mialinas [2...mia] In raudonas wogialas [2... wo] 7 O mergiala skisdama [2... skis] Wirszum rankas kieldama [2... ran] 8 Lik swejkas berniali ber. Te tau aukso zediali [2...]

1. Sunkiai įskaitomas rankraščio fragmentas. Tikėtina, jog šis trumpinys nurodo paskutiniojo eilutės žodžio pakartojimą.

54


Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.16 (apačia)

55


56


57


PO WARSZAWU PO WARSZAWU LIGUS LAUKUS [1.] Po Warszawu po Warszawu1 ligus laukus (2) Alenele ulewojo2 (2...) 2 Prisirinko zolineliu Susidejo kwartukelin3 3 Parsinesze sekliczelen4 Ir sudejo praworelin5 4 Ir supilsiu skleniczelen6 Pasta[ti]siu ant langialio 5 Par jos brolis isz wajneles Parjoj brolis isz vajneles 6 Cziastawojo7 arbotely Brolis giare duszia mirszta 7 Siasie labej dziaugies Oj sesula oj sesula 8 Paklok man pataleli Oj brolukas oj brolukas 9 Niemaczis8 tau patalelis Janerolej grazus ponej 10 Zanikimes9 mes abudu 1. Žodžio „Warszawu“ variantas pateiktas po natomis: „Warszavu“ 2. Žodžio „ulewojo“ variantas pateiktas po natomis: „ulevoj“ 3. Kvartūkas, kvartukas – prijuostė, prikyštė 4. Seklyčia – gerasis valstiečių trobos galas; svečių kambarys, svetainė 5. Pravorėlis, pravarėlis, pravaras – pirties prieangis; pravoras – spirito gamykla ar alaus darykla, bravoras 6. Sklenyčia, sklėnyčia – stiklinė 7. Čestavoti, čėstavoti – vaišinti; gerbti 8. Mačyti – padėti, pagelbėti 9. Ženyti, ženytis – vesti; tuoktis

58


Alenela grazi panna 11 Nutrucinaj10 sa broluku O jau mani kajp ir [nera] 12 Nej man ejcie uz artojo Nej man ejcie usz pijoko Apie dainą: Ši daina yra baladės apie Ulijoną, Julijoną (dažniau prasidedančios žodžiais „Oi ant kalno, ant aukštojo Julijona linus rovė“ ir pan.) variantas. Žvelgiant iš šių metų perspektyvos, ši baladė yra populiari, žinoma visoje Lietuvoje. Iki šiol yra užrašyta daugiau kaip 600 jos variantų. Nežinoma, ar tuo metu, kai buvo surašytas šis rankraštis, daina buvo taip pat paplitusi, ar išpopuliarėjo vėlesniu laiku.

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.17 –17 (apačia)

10. Trucinti (trucyti, tručinti, tručyti) – nuodyti, nunuodyti . Trotyti, nutrotyti – (nu)žudyti.

59


60


61


AJKE IONULIE TU NAMO [1.] Ajke Ionuli[e]1 tu namo (2) Sakaleli tu mano [2.] Tawi tewulis pasitiks Poru jauciu tau ados [3.] Asz namopie nejsiu Poros jauciu nieimsiu [4.] Man kelalis tej toli A naktiale tej tamsi [5.] Iajk jonuli tu namo Sakaleli tu mano [6.] Pastiks tawi motule Poru karwiu tau ados [7.] Poros karwiu nieimsiu Man naktiale tej ta[m]si.

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.17 (apačia) – 18 1. Žodžio „Ionuli[e]“ variantas pateiktas po natomis: „Jonuli“

62


MERGIALES SESULES KOL JUS NEGEDAT [1.] Mergiales sesules kol jus negedat Ar wisu czesu1 jus tokios2 busit [2.] Tadu mes gedosim kej linksmom busim Nuwaziosim in tewiali tej tadu gedosim [3.] Kas mum suszildis kojas rankialas kas prakalbas mejlu zodiali [4.] Tewulis suszildis kojas rankialas motule prakalbes mejlu zodiali

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.18 (apačia) 1. Čėsas – laikas; amžius; tam tikra laiko trukmė 2. Žodžio „tokios“ variantas pateiktas po natomis: „tokies“

63


64


65


ASZ SAWO BERNIALIO SENEJ NEREGEJAU [1.] Asz sawo1 bernialio senej neregejau ar is2 prasgere ar prasiuliojo ar swetimoj szalej bedialen papole [2.] Oj ajsiu ajsiu weszoju kielaliu Oj asz pazinsiu mergiales slediali3 [3.] Pirmas sledialis ma jaunos mergiales o untras sledialis zalios rutiales [4.] Oj asz nuwejsiu rutieliu darzialin Oj prisbraukisiu rutialiu lapialiu [5.] Kat po tu slediali paukszcziaj nie lakiotu Kat mano mergiales kiti nemiletu

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.19 – 19 (apačia) 1. Žodžio „sawo“ variantas pateiktas po natomis: „savo“ 2. Žodžio „is“ variantas pateiktas po natomis: „i“ 3. Sliedas – pėdsakas

66


SUSWARCIE ANTIALA BISTREJ PLUKAUDAMA [1.] Suswarcie antiala bistrej1 plukaudama Padumok mergiala uz mani ejdama [2.] Ar mokiesi auscie ir rugeliu piaucie Pawasario dzienoj lankoj szenu grepc [3.] Neklaukskie berniali Oj ku asz darisiu Paklausik berniali ku asz pasakisiu [4.] Ar mokesi arcie ir rugialiu secie Pawasario dzienoj Lankoj szenu kirsc

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.19 (apačia)

1. Bistriai – vikriai, greitai

67


68


69


70


NUWEJSIU NUWEJSIU [1.] Nuwejsiu nuwejsiu Zaliojon1 girialen2 nuwejsiu3 [2.] Paimsiu paimsiu Raudonu strelbialy4 paimsiu [3.] Uzmuszu uzmusiu Pilku karweleli uzmuszu [4.] 1 Pardosiu pardosiu Pilku karweleli pardosiu [5.] 2 Paimsiu paimsiu Tris szimtus rub. paimsiu [6.] 3 Nuspirksiu nuspirksiu Sziwui5 zirgiali nuspirksiu [7.] 4 Waziosiu waziosiu In jaunu mergialy waziosiu

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.20 – 20 (apačia) 1. Žodžio „Zaliojon“ variantas pateiktas po natomis: „zalojon“ 2. Žodžio „girialen“ variantas pateiktas po natomis: „gjralen“ 3. Žodžio „nuwejsiu“ variantas pateiktas po natomis: „nuvejsiu“ 4. Strielba – šautuvas 5. Šyvas – balsvas, pilkšvas

71


AJO SZIAUCZUS PER MESTIALI [1.] Ajo sziauczus1 per mestiali Niasze2 majszeli3 kurpali4 Ok5 leliela ok leliela ir t.t. 2 Ir uziajo in mausziali Ir pragere sa kurpalius Ok leli ir t.t.6 3 Ejo ponas per ulicziu7 ir sustiko pijonicziu8 Ok leliela ok leliela Ok leliela baltoi 4 Giarsim Giarsim nie paliausim Su Mauszialiu piakloj9 blausim Oj leli ir t.t. 5 Dzwanas10 dzwanin11 pas baznicziu Apie latru12 pionicziu Oj le ir t.t.

1. Žodžio „sziauczus“ variantas pateiktas po natomis: „szauczius“. Šiaučius – batsiuvys 2. Žodžio „niasze“ variantas pateiktas po natomis: „niaszia“ 3. Žodžio „majszeli“ variantas pateiktas po natomis: „majsziali“ 4. Žodžio „kurpali“ variantas pateiktas po natomis: „kurpaliu“. Kurpalis – tam tikra forma, ant kurios siuva bei taiso batus. Kurpė, kurpelė, kurpalis – batas, batelis. 5. Žodžio „Ok“ variantas pateiktas po natomis: „oj“ 6. Trečiajame posme ir po natomis vietoj „ir t.t.“ įrašyta „ok leliela baltoi“ 7. Ulyčia – kelias, gatvė 8. Pijonyčia – pijokas, girtuoklis 9. Pekla – pragaras 10. Dzvanas – varpas 11. Dzvanyti – skambinti 12. Latras – valkata, girtuoklis

72


6 Linksma kiaule ulewojo13 pionicziam slugawojo14 Oj leli ir t.t. Apie dainą: Dainos panašiu siužetu žinomos visoje Lietuvoje (Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Raseinių, Tauragės apskrityse ir kitur). Šio siužeto dainų variantai pasižymi melodine įvairove. 15

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.20 (apačia) – 21 13. Uliavoti – linksmintis 14. Slūgavoti – patarnauti, padėti atlikti kokius darbus 15. Remtasi Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje esančiais pavyzdžiais (LTRF.pl.13-04, LTRF.pl.40-01, LTRF.pl.42-09, LTRF.pl.416-03, LTRF.pl.991-04, LTRF.pl.1054-03).

73


74


75


ISZ PUSANTRO MIEZIO GRUDO [1.] Isz pusantro miezio1 grudo Pienkios2 baczkos alo Ir atjojo3 tas bernialis Katro nemilejau 2 Ir prisedo preg szalalej Mejlej is kalbejo Iszjodamas isz dwarialio Iau ir ap kalbejo. 3 Baltos rankos ir kojales Nie darbialio dzirbcie 4 Grazi panna Rozalina Po sodu wajkszczojo Du sunialiu balta plaukius Uz ranku wiedziojo 5 Zmoniu sunaj 5) 6 wisi artojelej O mes ir du ir abudu jauni zaunerelej4 6 Pamatitaj motinela kajp mus musztrawojo Ligam lauki ant puszčino szoblalem5 kapojam

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.21 (apačia) – 22 1. Žodžio „miezio“ variantas pateiktas po natomis: „mezo“ 2. Žodžio „Pienkios“ variantas pateiktas po natomis: „penkios“ 3. Žodžio „atjojo“ variantas pateiktas po natomis: „atjoo“ 4. Žalnierius – kareivis

5. Šoblė – kardas, kalavijas

76


CIESIAJ TINKLALI ZALIO SZILKIALIO [1.] Ciesiaj tinklali zalio szilkialio Ir pamatiau berniali kelaliu ejdamu [2.] Pamacziau toki pamaczioj szioki Pamatiau bernuželi kajp oboleli 3 Pradejo kalbec‘ pradejo czylbec‘ Kajp giriales sakalelis grazej ulbec‘ 4 Ciesiau cinklali zalio szilkialio Ir pamatiau merguzely keliu edamo 5 Ir pamatiau merguzely kejp leliely Kalbinau asz szep kalbinau asz tep 6 Pradejo kalbec‘ paukszczej grazej czilbec‘ Kajp girialej geguzela grazej kukoc‘

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.22 (apačia)

77


78


79


OJ MOTULA MANO [1.] Oj motula mano oj szirdiala mano Niadraudiaj motula durno razumelio [2.] Mislinau in sesiu aukselio kreslali Azna1 asz insedau dzidelen wargialin [3.] Mislinau niesziosiu zalioju rutialy Azna asz nieszoju margu karneteli2 [4.] Margas karnetelis sunkus paredelis3 Zaliaja rutiala gajlos aszareles

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.23 1. Ažna – o; ogi 2. Karnetas, karnietas – ištekėjusių moterų kepuraitė, čepčius, čipkas 3. Parėdas – apdaras; papuošalas; puošnus, išeiginis rūbas

80


81


82


83


KAJP SAULALEJ SZWIETIE DENU 1 Kajp saulalej szwietie denu Tejp asz miliu tawi wenu Tiliu ir miliu Tejp asz miliu tawe wenu 2 Kajp menulis szwetie nakti Rupi manie ten prikakti Tiliu . 3 Per laukiali cikej jojau Pas swirniali ir sustojau T. 4 Pas durialas sutrapsejau Ar cze duris ar cze sena 5 Ar cze guli tu j merga wena Til. Nej cze duris nej cze sena 6 Nej cze guli merga wena Til. Guli mano motinela 7 Ir jauniausia seserela Tiliu Oj mergiala leliela 8 Adarik duris ba tu wena Tiliu Mano duris ant zowiesiu1 9 asz nieskialsiu paki ťwesu Tiliu Stowi swirni stalalukas 10 O an stalo butialukas Tiliu Giark mergiala raudonos 11 Asz atniasiu ladawos Asz negiarsiu raudonos 12 Ir nenoriu ladawos 1. Zoviesas – vyris

84


Oj motula kas daric‘ 13 Kajp bernialis iszwaric‘ Dek kepuri ant galwiales 14 U berajsia2 isz swirnialio Merga biarno pasgejlej 15 Per laukiali palidejo Tris adzinas pastowej 16 Te tau zedas te tau kitas Kad nedabot tawi kitas 17 Anoj szali kamarniku3 Du walakaj ziames liko 18 Nekas tinaj nederejo Cik grikialius cenaj sejo 19 Kol jej tinaj nederejo Ba bernialej supelejo 20 Ko jej tinaj supelejo Ba mergiales niemilejo 21 Dek swogunu in patrowu4 Jaunu biarnu in zobowu5 22 Miask czesnaku isz patrowos Sianu biarnu isz zobowos Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastabos rankraštyje: virš žodžių – „Gesme“; virš natų – „Suktinys“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.23 – 24 (apačia) 2. Išeiki, nešdinkis 3. Kamarninkas – matininkas; aukštesnis valdininkas; bežemis kaimo gyventojas 4. Patrova – patiekalas, valgis 5. Zabova – pramoga, žaidimas; žaislas

85


86


87


BUWO SODZIUJ WESIAJLIA [1.] Buwo sodziuj wesiajlia Ajo wisi1 zurece2 Ciuliutes neregece Ajo Ciulia Tali li lili lajlia Ajo wisi3 ziurece 2 Ajo wisi zurece Ciuliutes neregece Tali li lili ir t.t. 3 Ajo Ciuliutie pro klonu Rado jonuli wienu Tali lili ir tt. 4 Oj Jonuli szirdiala Baltasej dobileli Tali lili Baltasej ir t.t. 5 Ar nematej tokio zolino Ku wisem pamaczina4 Tali. Tali. ir tt. 6 Nusmowie Ionas kialnias Io karo bibis kejp wialnias Tili T. ir t... 7 Ionulis Cilej kiszojo inkiszo Oj Jonuliu kas ti linksta Tili t. ir t.t 8 Ej bus bernialis tej del zmoniu dalale Tali lili ir t.t. 9 O jaj bus mergiale Tej del zmoniu kalbiales Tali ir tt. 1. Žodžio „wisi“ variantas pateiktas po natomis: „visi“ 2. Žodžio „zurece“ variantas pateiktas po natomis: „ziurece“ 3. Žodžio „wisi“ variantas pateiktas po natomis: „visi“ 4. Mačyti, mačinti – padėti, pagelbėti

88


Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.24 (apačia) – 25

89


90


91


SZIU NEDELELY PER NEDELELY [1.] Sziu nedelely per nedelely Zirgiali musztravojau1 [2.] Isz musztravois [In siziabojo] In mergialy nujois [3.] Radau mergialy saldziu [wogely] Naujam rutu darziali Uz ruteliu krumialio [4.] Skina rutialy isz paszakneliu Tej del szywo zirgialio [5.] Skina rutiales nog wirszuneliu Del zalio wejnikelio [6.] Mergiala mano jaunoi mano Ar ejsi už mani [7.] Berniali mano jaunasaj mano Tej asz nejsiu usz tawi [8.] Mergiala mano jaunoi mano kodel nejsi uz mani [9.] Oj atsiminkie jaunas berniali Kejp per laukiali jojej [10.] Muszie zirgiali lauzie balniali Troszko mano szirdiala [11.] Ar asz niebaltas ar nie raudonas Ar nie skajstaus wejdialio [12.] Oj nor tu baltas nor tu raudonas Nor tu skajstaus wejdialio 1. Muštravoti – varinėti, miklinti, šankinti

92


[13.] Pikta szirdiala grauzdus2 zodialej Tej asz usz tawi nejsiu [14.] An mano dwaro upiale tiakia Tej zalioj winialio [15.] Po stiklo lango Jewaraj židzi Wis auksialio zedialejs [16.] Ne prauda3 tawo jaunas berniali Tej nie praudu kalbejau [17.] Ant tawo dwaro upiale tiaka Wis gajliu aszareliu [18.] Ewarej židzi po stiklu langu Wis melinajs zedialejs

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.25 (apačia) – 26 (apačia) 2. Grauzdus – piktas, smarkus, baisus, žiaurus 3. Prauda – tiesa, teisybė

93


94


OJ NUDNA NUDNA [1.] Oj nudna1 nudna Man ant szirdzies trudna2 trudna pamacic‘ Ku werniausej3 mili [2.] Oj ajsiu ajsiu ko notolausej Ko notolausej ant didzio dwarialio [3.] Ar nie pamatisiu sa jauno bernialio Oj ziuriu ejna nie szczesliwu4 keliu [4.] Užejk berniali an dzidzio dwarialio Oj asz uzejtau rankialy pri[e]dotau [5.] Oj rupi rupi swetima szalale Swetima szalale wajauna5 zemiale

Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.26 (apačia) – 27

1. Nūdna –liūdna, nuobodu. Nūda, nuda – liūdesys, sielvartas.

2. Trūdna – sunku; liūdna, slogu. Trūdnas – sudėtingas; varginantis. 3. Viernai – tikrai, neabejotinai; patikimai, ištikimai 4. Ščėslyvas – laimingas; teikiantis laimę, sėkmę 5. Vajaunas – susijęs su karu. Vajavoti – kariauti.

95


96


97


AR GIARAJ SWOTULI NAMIE PALIKAJ [1.] Ar giaraj1 swotuli2 namie3 palikaj4 Bajoreli namie5 palikaj6 [2.] Niej gieraj niej blogej kap Dzievas dave Bajoreli ir t.t. [3.] Palikau gajdialius kwietialius gulianc‘7 Bajoreli ir t.t. [4.] Palikau wisztialas sparnejs veciojanc‘8 Bajoreli ir t.t. [5.] Palikau zwirblalius gurklejs mierojanc‘9 Bajoreli ir t.t. [6.] Ar daugel swotuli kwieciu prikulej Bajoreli ir t.t. [7.] Nej daugiel nej marza kiek dzievas dave Bajoreli ir t.t. [8.] Baczku p[r]ikuliau klašnias pripiliau Bajoreli klašnias pripiliau

1. Žodžio „giaraj“ variantas pateiktas po natomis: „gerej“ 2. Žodžio „swotuli“ variantas pateiktas po natomis: „svotuli“. Svotai – vestuvininkai; jaunųjų tėvai (vieni kitiems). Svotas – jaunojo ar jaunosios tėvas; piršlys; kvieslys; pabrolys; svočios vyras; kt. 3. Žodžio „namie“ variantas pateiktas po natomis: „name“ 4. Žodžio „palikaj“ variantas pateiktas po natomis: „palikej“ 5. Žodžio „namie“ variantas pateiktas po natomis: „name“ 6. Žodžio „palikaj“ variantas pateiktas po natomis: „palikej“ 7. Kituose žinomuose šios dainos variantuose svotas minimas, palikęs gaidį „kuliant“ (šalinant, atskiriant grūdus iš varpų). 8. Vėtyti – beriant skirti grūdus nuo pelų. Kituose dainos variantuose minima, jog vištos paliktos „rėčiuojant“ (sijojant per rėtį). 9. Mieruoti – matuoti; seikėti

98


Užrašė: nežinomas asmuo. Surinko: Juozas Tallat–Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Dusmenys Pateikėja: Pališauckienė Pastaba rankraštyje: „Gesme ant wesialijos10 palidam11“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.27 (apačia) – 28 Apie dainą: Daina priskiriama vestuvinėms dainoms jaunojo pusėje, tiksliau – vestuvininkų apdainavimo dainoms. Daugiausiai šio siužeto dainų užrašyta Varėnos, Trakų, Eišiškių apylinkėse.

10. Veselė, veselija – vestuvės; vestuvininkai, vestuvių palyda 11. Palyda – jaunosios ar jaunojo palydovai vestuvėse. Ar rankraštyje esanti nuoroda „... palidam“ vartota būtent šia reikšme, nėra žinoma.

99


100


DAINOS, SURINKTOS ĮVAIRIOSE VIETOVĖSE1 1. Unksti ryteli 2. Sunku yra siratelei 3. Oj tu mergele tu lelijele 4. Vejalis sejo, mėnuo ravėjo 5. Aš ėjau aš ėjau per žalią girelę aš ėjau 6. Oi tu strazde strazdeli 7. Kad aš žinočiau, kad jaunam teksiu 8. Oj eisiu eisiu, aš čia nebusiu 9. Bėg upelis vingourdamos 10. Esu sau žmogus labai turtingas Šioje grupėje atsidūrė dešimt gana skirtingų, pavieniuose rankraščiuose esančių dainų su melodijomis. Prie kelių dainų pateiktos pastabos, iš kurių sužinoma, jog viena daina padainuota pateikėjos Galaunienės, kita daina užrašyta Žemaičių Kalvarijoje (Šarnelės sodžiuje), dar kita daina – „žemaitiška“. Tik dvi iš dainų turi turtingesnius tekstus, kitos – tik po pirmąjį posmą.

1. Dainų rankraščių archyvinis šifras: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9, b.19 l.1

101


102


103


104


UNKSTI RYTELI [1.] Unksti ryteli kad ją pamatyčiau Velaj vakarelį kad ją užmigdyčiau Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9

SUNKU YRA SIRATELEI [1.] Sunku yra siratelei be mielų tievelių Visados jai [reik datirti] ko daugiau vargelių Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9

VEJALIS SEJO MENUO RAVEJO [1.] Vejalis sejo menuo ravejo Skaudus lietutis paleid[...]nejo Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9

105


OJ TU MERGELE TU LELIJELE [1.] Oj tu mergele tu lelijele O kaip tu paprasi pas bernuželi O kaip tu paprasi pas bernuželi [2.] Eisi par aslelę ne trinksedama Versi dureles ne girgždindama [3.] Trauksi girneles be poilselio Nieks tau nepasakys Gers rytas, panele [4.] Ateis bernuželis jaujale kulęs Taj jis tau pasakys Labs rytas panele Apie dainą: Daina pagal siužetą priskiriama vestuvinių, tiksliau – išvažiavimo pas jaunąjį dainų žanrui. Panašaus siužeto, tik daug labiau išplėtotas dainas yra užrašę L.Rėza1 bei A.Juška2. Tiesa, šiuose dainos variantuose ryškesnė liūdna, beviltiška jaunosios dalia, kitaip nei J.Tallat-Kelpšos užrašytame variante.

Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma3 Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9

1. Dainos „Nuramdymas gailios anytos“ (Liudviko Rėzos dainynas „Lietuvių liaudies dainos“, I tomas, 1958; dainos nr.60) ir „Kieno tie dvarai margieji“ (L.Rėzos dainynas „Lietuvių liaudies dainos“, II tomas, 1964; dainos nr.22). 2. Dainos „Kodėl negersiu“ (Antano Juškos „Lietuviškos svotbinės dainos, t. I, 1955; dainos nr.624), „Kodėl negersiu“ (A.Juškos „Lietuviškos svotbinės dainos, t. I, 1955; dainos nr.625) ir „Sesele mūsų“ (A.Juškos „Lietuviškos svotbinės dainos, t. I, 1955; dainos nr.627). 1. Dainos melodika gimininga Žemaitijai būdingoms dainoms. Vieni ryškesnių panašių melodijų pavyzdžių galėtų būti dainos „Oi tu dukreli, tu valiuokeli“ (LTRF.pl.169–03; pateikėjos užrašymo metu gyveno Kretingos ir Telšių apskrityse) ir „Oi tu, mergele, tu siratėle“ (LTRF.pl.695-02; pateikėjos užrašymo metu gyveno Tauragės apskrityje). Abiejų dainų įrašai saugomi Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje.

106


AŠ ĖJAU AŠ ĖJAU [1.] Aš ėjau aš ėjau per žalią girelę aš ėjau Štralala ralala riamtadyria Štralala lalala ramtadyria Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9

OJ TU STRAZDE STRAZDELI [1.] Oj tu strazde strazdeli tu puikusis paukšteli tu giedojai anksti vakarelį Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9

107


KAD AŠ ŽINOČIAU [1.] Kad aš žinočiau, kad jaunam teksiu aš jam kločiau patalėlį aš padėčiau po galvele tris margasias poduškeles Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9 (apačia)

OJ EISIU EISIU AŠ ČIA NEBUSIU [1.] Oj eisiu eisiu aš čia nebusiu čia ne mo[n] teviškele Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: Galaunienė Pastaba rankraštyje: „nuo Galaunienes“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9 (apačia)

108


BĖG UPĖLIS VINGOURDAMOS [1.] Bėg upėlis vingourdamos Neš vainiką lingaudamas Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: Šarnelės k. Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: „Sodž. Šarnele1 (Zem. Kalv.)“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.9 (apačia)

ESU SAU ŽMOGUS LABAI TURTINGAS 1.Esu sau žmogus Labai turtingas Nieka neboju Bo išmintingas Turiu žirgą gražų palvį Mokslas pritinka į galvą Ko mun daugiau rek. 2.Tas mona palvis Tai grazus arklis Jis turi metų Dvidešimt(i) tris Elgos kojės, trumpas kaklas Ant abėjų akių aklas Nieka nemata. 3.Aš jį balnojau Liepos skurele Pri tvoros rėšau 1. Šarnelė – kaimas, šiuo metu priklausantis Plungės rajonui, įsikūręs 4 km atstumu į šiaurės vakarus nuo Žemaičių Kalvarijos.

109


Kanape mušau Mušdams mušdams, keliu jodams O jis bėga nesustodams Vis iš puikumos. 4.O kad aš jojau Par zale giria Aš ir sutikau Gražia mergele Tpru! Sustoki žirge palvi, Nulenk galvą priešais jauną, Reik man pakalbėt. 5.Mergyte mona Koki tu graži Akutės stačios Dantukai balti O iš kokios šalies esi Kad po nosies usai reti Pas mus tokių ner. 6.Er ož menese Vesele bova Aš parsevedžiau Jauną mergele O koki ten triukšma jouka Kad atbuli tunčius šoka Vis iš puikumos 7.Gavau pasogos Atmuštą kaltą Arkliuką juodą Kumelę baltą Nuvažiousiu į kermošiu Juos abudu parsidousiu Gausiu pinigų. 8.Aš už arkliuka Gavau du ragu O už kumelaite Veina pyraga O po turgu vaikščiodamas Ragė tabaka trindomas

110


Linksmai gyvenau 9.Aš turiu kelnes Skaisčiai raudonas Kad apsivelko, Saka, kad ponas. O tos kelnes tėvų – tėvų Nesibijo jokių vejų Kad joms apsiauno.

Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: [Žemaitija] Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: „žemaitiška“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.19 l.1 (apačia)

111


112


DAINOS BE MELODIJŲ 1. Oi berneli vienturti, gal kepurės neturi 2. Oi žinau žinau bet nesakysiu 3. Nerami nerami man šundie dienelė 4. Tikus buvo vakarėlis 5. Gieda gaideliai liuloja 6. Kikili kikili laibakoji 7. Aveteli šalin kelio žydejo žydejo 8. Oi skauda skauda mano galvele 9. Kur sodai žydėjo te bitutės duzgė 10. Oj jųs žmonės nevierninkai 11. Eina paneles Kalėdu, tancavoti kalėdu 12. Pasirišęs bantialy pajostėj pajostėj 13. Momo [d]ony, mo kosey 14. Kad gautu draugely tai meilei gyvintu Paskutinė dainų grupė – tai sąsiuvinis su keturiolikos dainų tekstais. Ant sąsiuvinio viršelio po ranka užrašytu pavadinimu – „Žodžiai Dainų surinktų“ – paliktas kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos autografas. Prie dainų nurodyti skirtingi numeriai, tačiau kam jie skirti ar ką atitinka – nėra aišku. Šioje grupėje be kitų yra kelios baltarusių dainos bei Advento-Kalėdų laikotarpio daina. Dainos šiame sąsiuvinyje pateikiamos be melodijų.

113


114


115


OI BERNELI VIENTURTI Oi berneli vienturti, gal ke Gel kepurės neturi Kol neatjojai un man rudenelyj Aš kepurės turiu dvi Su kozirkais1 abi dvi Ne turiu ukvatos, ne turiu ukvatos pas tave sirat[os]. Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastabos rankraštyje: prieš dainą – „N1“, paraštėje – „Daina N43“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.11 Apie dainą: J.Tallat-Kelpšos užrašyta šios dainos melodija saugoma Kipro Petrausko memorialiniame bute–muziejuje. Nors nenurodyta, kur ir kada ši daina užrašyta, tačiau žinoma, jog dainą kompozitorius maždaug 1915–1916 metais pritaikė dviems balsams su fortepijono pritarimu.

OI ŽINAU ŽINAU Oi žinau žinau bet nesakysiu Kur auga mano paniala Kur auga mano jaunoji Ne labai toli nelabai arti Užu šimta mylelių Užu žalių gyrelių Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastabos rankraštyje: prieš dainą – „N2“, paraštėje – „Daina N45“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.11

1. Kozirkas, kazirkas – kepurės snapas, snapelis

116


NERAMI NERAMI MAN ŠUNDIE DIENELĖ Nerami nerami man šundie dienelė Niemaciau niemaciau mylimos paniales Pamaciau mergely keleliu einancią Kaip šviesį saulely rita užtekunciu Atsistok mergelė prie mano šalalės Mes abu kalbesim meilingų zodely Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastabos rankraštyje: prieš dainą – „N3“, paraštėje – „Daina N69“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.11 (apačia)

TIKUS BUVO VAKARĖLIS Tikus buvo vakarėlis Švietė skaistus menesėlis Skubinausi nuo darbelio //: Laistit rutelių darželį :// (bis) Ir priėjau prie upėlio Ant jo siaurasai lieptelis O šioj tamsioje naktelėj //: Bijau ėiti per lieptelį :// Štai atėjo bernuželis Baltas gražus gražus dobilėlis Ir paėmęs už rankelės //: Žada pervest per lieptelį :// Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastabos rankraštyje: prieš dainą – „N4“, paraštėje – „Daina N25“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.11 (apačia) – 12

117


118


119


GIEDA GAIDELIAI LIULOJA Gieda gaideliai liuloja Aušros žvaigždelė mirgoja Kelkies broliukai Balnok žirgelį Reik joti Jojau per ligus laukelius Prijojau kiemo vartelius Išeik ir atkelk ? Vartelius Bepigu ? tau mergele Po stiklo langu sedėti O man ne pigu užu vartelių Stovėti Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: prieš dainą – „? N5 ?“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l. 12

KIKILI KIKILI LAIBAKOJI Kikili kikili laibakoji Kur tu šiu naktiely naktavojai Aukštajam svirnelyj perinuosi1 Žaliojoj girelėn pušinuose Ar imsi našlalę ar mylėsi Našlelės vaikeli ar [ganisi] Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastabos rankraštyje: prieš dainą – „N6“, paraštėje – „Daina N74“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l. 12 (apačia) 1. Peryna, pėryna – patalai

120


AVETELI ŠALIN KELIO Aveteli šalin kelio Žydejo žydejo Ant to žiedo gegužele Tupėjo tupėjo Tupėdama linksmas giesmes Gėdojo gėdojo Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastabos rankraštyje: prieš dainą – „N7“, paraštėje – „Daina N80. Šokis N29“, dešinėje – neįskaitomas žodis „...lo...iai“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l. 12 (apačia)

121


122


123


124


OI SKAUDA SKAUDA 1.Oi skauda skauda mano galvele Kad padabojau valios panelę d.s.1 2.Valios panelė valioj augita Anksti rytelį nepribudinta d.s. 3.Vargo panele varge augita Anksti rytelį ji pribudinta 4.Vargo panelė pietelius neša Valios panelė da pusrytelius d.s. 5.Vargo panele rutelę ravi Valios panelė kletelej miega d.s. 6.Eičia palaužčia beržo šakelę Eičia budyčia valios panelę d.s. 7.Da nepravėriau klieties durėlių Valios panelė verktie pradėjo d.s. 8.O cit ne verke, valios panelė Čia ne del tavęs beržo rikštelė d.s. 9.Dėl palšų jaučių del pa[varima] Del senų zagrių del pataisymo

Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: prieš dainą – „N8“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.13 1. d.s. – du sykius; dar sykį

125


KUR SODAI ŽYDĖJO 1.Kur sodaj žydėjo, te bitutės duzgė Kur jaunos panelės, te berneliai šoko d.s.1 2.Atejai berneli viduryj naktelės Nuėmei vainiką nu mano galvelės d.s. 3.Nesakyk tieveliui, anei motinelei Aš tave paimsiu šitą rudenelį d.s. 4.Tu ėjai pro šalį uselį paputęs Suėdei tu manę kaip šuva pabludęs d.s. 5.Pažiurek mergelė ant sauso medelio Kai jam sunku augti be žalių lapelių d.s. 6.Jimčiau livarėlį2, neščiau vandenelį Miedelį laistyčiau ir Dievo prašyčiau d.s. 7.Kad greičiau susprogtu ir žaliuot pradetų ... 8.Jau sausas medelis žaliuoti pradejo O mano bernelio ne matyt, negirdėt.

Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: prieš dainą – „N9“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.13

1. d.s. – du sykius; dar sykį 2. Livaras, liveris – indas su skylutėmis augalams laistyti, laistytuvas

126


OJ JŲS ŽMONĖS 1.Oj jųs žmonės nevierninkai 2 Ne virkdinkit našlaitėlių 2 2.Našlaitelė siratelė 2 Neiš už nieko ašarelės 2 3.Viena sese rutų darže Untra sesė skyne [rutu] 4.Susiskynė rutų kvietku Ir nuspinė vainikėlį 5.Jr uždeja un galveles Jr nuvėja bažnytelen 6.Jr užgirda daug navynu Kas adyna ten navyna 7.Kas minutė ašareles

Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: prieš dainą – „N10“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.13 (apačia)

127


EINA PANELES KALĖDU Eina paneles Kalėdu tuncevoti kaledu Neželavokit1 „ čeverikelių Ne tievulio pirktas „ tai kupčiavotas2 „ Tai bernelio pirktas „ tai kupčiavotas „ Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: prieš dainą – „N11“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.13 (apačia)

PASIKIŠĘS BANTIALY PAJOSTEJ, PAJOSTEJ Pasikišęs ba[n]tialy pajostej, pajostej Su...to ...ornel... kampuota, kampuota At[ą...]vede panelę vainikuotą, vainikuotą Nuims tavo vainikelį, busi kaip parduota Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: prieš dainą – „N12“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.13 (apačia)

1. Žėlavoti – tausoti, taupyti, gailėti prarasti; gedėti 2. Kupčiauti, kupčiavoti – pirkliauti, prekiauti; pirkinėti, pardavinėti

128


MOMO [D]ONY, MO KOSEY [Slavų liaudies daina] <...> Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: prieš dainą – „N13“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.13 (apačia) – 14

KAD GAUTU DRAUGELY Kad gautu draugely Tai meilei gyventu Tei meilei gyvintu širdely ramintu. Užrašė: Juozas Tallat-Kelpša Užrašymo laikotarpis: XX a. pradžia / XX a. I pusė Užrašymo vietovė: nežinoma Pateikėjas: nežinomas Pastaba rankraštyje: prieš dainą – „N14“ Archyvinis numeris: LLMA F.36 ap.1. b.18 l.14

129


Profile for Vaida Jonušytė

NAMOPI  

Kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos (1889–1949) XX. a. pradžioje surinktos liaudies dainų rinkinys, saugomas Lietuvos literatūros ir meno ar...

NAMOPI  

Kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos (1889–1949) XX. a. pradžioje surinktos liaudies dainų rinkinys, saugomas Lietuvos literatūros ir meno ar...

Profile for jonusyte
Advertisement