VII. Ištakos, istorijos
KAIP KŪRĖME VALSTYBĘ (Pabaiga. Pradžia Nr. 1/9)
Vidmantas JANKAUSKAS, dailėtyrininkas, žurnalistas. Nuotraukos autoriaus
METAMS BAIGIANTIS 1988-ųjų pabaiga mums buvo ne mažiau intensyvi nei vasara ar ruduo. Svarbiausiu Sąjūdžio darbu tapo pasiruošimas artėjančiai rajono konferencijai. Reikalas tas, kad per keletą mėnesių, ypač po plačiai nuskambėjusio Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, įvairiuose rajono kolektyvuose ėmė sparčiai kurtis Sąjūdžio rėmimo grupės, ir rajono iniciatyvinė grupė, kaip to proceso katalizatorius, iš esmės baigė savo misiją. Visoms rajono rėmimo grupėms reikėjo stipraus koordinuojančio centro, kuriuo turėjo tapti demokratiškai išrinkta taryba (kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) atveju buvo išrinktas Sąjūdžio seimas). O tam buvo būtina šaukti konferenciją. Iniciatyvinės grupės susirinkimas dėl būsimos konferencijos įvyko lapkričio 28 d. Jau tąkart buvo aptarta rinkimų į konferenciją tvarka ir parengtas LPS rajono iniciatyvinės grupės pranešimas, kurį išspausdino „Jonavos balsas“. Pranešime tarp kitko sakoma: „Konferencijos delegatus su balsavimo teise renka rėmimo grupės. Grupės, kurių narių skaičius mažesnis kaip 5, į konferenciją renka 2 delegatus, grupės, kurių narių skaičius nuo 6 iki 10, renka 3 delegatus, o didesnės nei 10 – 4 delegatus. Delegatai renka LPS rajono tarybą, kuri po konferencijos perims iniciatyvinės grupės funkcijas. Kandidatus į tarybą gali iškelti kiekviena grupė, užsiregistravusi ne vėliau kaip iki lapkričio 23 d. Kandidatų į rajono tarybą nuo vienos grupės skaičius ribojamas iki vieno. „Azoto“ gamybinio susivienijimo grupei suteikiama teisė kelti 4 kandidatus. Grupės kandidatu gali iškelti savo narį, o jei mano, kad taip nepatogu, gali siūlyti vieną iš rajono
iniciatyvinės grupės narių arba kandidato visai nekelti. LKF klubas „Taurosta“, Žaliųjų ir tremtinių klubai konferencijoje dalyvauja kaip Sąjūdžio rėmimo grupės. Kandidatų iškėlimas ir delegatų išrinkimas rėmimo grupėse turi būti užbaigtas iki gruodžio 7 dienos. Kandidatus į tarybą gali siūlyti tik Sąjūdžio nariai. Konferencija taip pat galės kelti kandidatus į tarybą, bet šie kandidatai turės būti patvirtinti balsų dauguma. Visi kandidatai į tarybą turės lygias teises. Nuo kiekvienos grupės į konferenciją galima siųsti po vieną stebėtoją. „Azoto“ gamybiniam susivienijimui suteikiama teisė atsiųsti 4 stebėtojus. Grupės, iki gruodžio 7 d. nepranešusios mandatų tarybai apie kandidatų ir delegatų išrinkimą prie rajono iniciatyvinės grupės, praranda teisę siųsti delegatus, o kandidatą į tarybą galės siūlyti tik per konferenciją. Tokios grupės gali atsiųsti į konferenciją tik stebėtojus. Po stebėtoją kviečiamos atsiųsti ir tos rėmimo grupės, kurios bus susikūrę po lapkričio 23 d. Grupės, pranešusios mandatinei tarybai apie kandidato ir delegatų rinkimus, pateikia ir susirinkimo nutarimo kopiją. Rajono iniciatyvinė grupė pasilieka teisę kandidatą nušalinti.“ Jau to, pirmojo, pasitarimo metu buvo nutarta, kad optimalus tarybos narių skaičius turėtų būti 25, tad toks ir siūlytas tvirtinti konferencijai. Artėjanti LPS rajono konferencija tapo vienu iš pretekstų naujiesiems partijos rajono komiteto sekretoriams pasikviesti iniciatyvinę grupę pokalbiui. Jis įvyko gruodžio 2 d. ir mums atrodė daugiau simbolinis aktas, nes grupė gyvavo paskutines dienas. Partiečiai, ko gero, galvojo kitaip. Jie zondavo situaciją. Pokalbis truko apie valandą. Pirmasis sekretorius E. Marciukas domėjosi būsimosios konferencijos tikslais ir tvarka,
127
