Page 1


Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)

ISBN 978-609-95189-8-5

Išleista iš dalies finansuojant LR Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Sudarytojas Julius Kanarskas Tekstų autoriai: dr. Rūta Janonienė, dr. Regina Laukaitytė, Rasuolė Baleišaitė-Sabakonienė, Robertas Bitinas, Julius Kanarskas, Jolanta Klietkutė, Vaidas Kuprelis, Nijolė Raudytė, Povilas Šverebas Kalbos redaktorė Michalina Bočiarova Maketas, nuotraukos, korektūra Jolantos Klietkutės Viršelio dizainas Giedrės Gagilaitės Leidybos projektą administravo VšĮ „Milžinų kaimelis“

© Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija


TURINYS

5

Vyskupo br. Lino Vodopjanovo OFM žodis

7

Klebono br. kun. Antano Blužo OFM žodis

ISTORIJA 11

Julius Kanarskas. Kretingos vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjai Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai

15

Julius Kanarskas. Iš Kretingos parapijos, bažnyčios ir vienuolyno istorijos

55

Dr. Regina Laukaitytė. Kretingos vienuolynas Lietuvos pranciškonų istorijoje

67

Rasuolė Baleišaitė-Sabakonienė. Lietuvos pranciškonai 1940-1989-2004 m.: nuo išsklaidymo iki atgimimo

79

Nijolė Raudytė. Vienuolyno biblioteka

107 Vaidas Kuprelis. Pranciškonų ordino gimnazija 121 Jolanta Klietkutė. Bažnyčios atlaidai ir šventųjų relikvijos

KULTŪROS PAVELDAS 133 Dr. Rūta Janonienė. Bernardiniškasis dailės paveldas Kretingos Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje 145 Povilas Šverebas. Kretingos bažnyčios varpai 157 Jolanta Klietkutė. Sakraliniai kultūros paveldo objektai 225 Julius Kanarskas. Istorinės Kretingos parapijos kaimų kapinės

ŽYMŪS ASMENYS 237 Robertas Bitinas. 1847–1937 m. Kretingoje palaidoti dvasininkai 257 Julius Kanarskas. Žymesnieji parapijos kunigai ir vienuoliai pranciškonai 287 SANTRUMPOS 288 CHRONOLOGIJA 293 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 299 GEOGRAFINĖ RODYKLĖ


ISTORIJA

Broliai pranciškonai prie jūros. MBOPA.


Kircholmo (Salaspilio) mūšis. Dail. Pieter Snayers, apie 1620 m. Chateau pilies muziejus Prancūzijoje. Kopija iš Kretingos muziejaus ekspozicijos.


KRETINGOS VIENUOLYNO IR BAŽNYČIOS ĮKŪRĖJAI JONAS KAROLIS IR SOFIJA CHODKEVIČIAI Julius Kanarskas, Kretingos muziejus

Vienas žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų ir karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius gimė Lietuvos pėstininkų etmono Jono Chodkevičiaus (1537–1569) ir iš garsios lenkų didikų, Krokuvos vaivadų Zborovskių giminės kilusios Kristinos Chodkevičienės († 1588 m.) šeimoje. Istorinėje literatūroje jo gimimo metai nurodomi 1560-ieji. Tačiau lenkų didikų genealogijos tyrinėtojai yra nustatę, kad Jonas Karolis gimė 1561-aisiais, o metais anksčiau – jo vyresnysis brolis, Trakų vaivada Aleksandras Chodkevičius (1560–1626)1. Tėvas Jonas Chodkevičius buvo žymus Lietuvos karo ir valstybės veikėjas, Lietuvos delegacijos Liubline vadovas, Livonijos valdytojas, Lietuvos didysis maršalka. Jis prisidėjo prie Vilniaus universiteto steigimo. Būdamas Žemaičių seniūnu, 1572 m. įkūrė Johanesbergo (Skuodo) miestą ir iš didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto įsigijo Kretingos dvaro valdas – valsčių. Jonas Karolis mokslo pradmenis įsigijo tėvo dvaruose. Vėliau studijavo Vilniaus akademijoje, Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Besimokant akademijoje, jam teko garbė mokyklos vardu pasveikinti didįjį kunigaikštį Steponą Batorą, kuriam sukūrė sveikinimą lotynų kalba. Didysis kunigaikštis pastebėjo studento gabumus ir išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“2 Keliaudamas po Europą, įgijo teorinių ir praktinių karinės vadybos žinių. Grįžęs į gimtinę, tarnavo didžiajam kunigaikščiui Zigmantui Vazai, tapo Lietuvos taurininku, studijavo istorinę ir karinę literatūrą, sudarinėjo mūšių planus bei schemas, vadovavo praktiškam rūmų kariuomenės kariniam mokymui. Nuo 1595 m. stojo į nuolatinę karo tarnybą: numalšino Stepono Nalivaikos vadovaujamą kazokų maištą Ukrainoje, sėkmingai žygiavo į Moldaviją.

1599 m. buvo išrinktas Žemaičių seniūnu. 1600 m. paskirtas lauko etmonu, 1601– 1609 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos Uždauguvio žemių. 1601 m. kartu su didžiuoju Lietuvos etmonu Kristupu Mikalojumi Radvila Perkūnu pasižymėjo mūšyje ties Kokenhauzenu (dab. Kokneze, Latvija)3. Perėmęs iš K. M. Radvilos Perkūno didžiojo Lietuvos etmono bulavą, Jonas Karolis Chodkevičius 1605 m. rugsėjo 27 d. ties Kircholmu (dab. Salaspilis, Latvija) pasiekė didžiausią savo pergalę prieš vieną galingiausių to meto Europoje švedų karalių Karolį IX. Apie 4 000 Lietuvos karių prie Dauguvos upės sutriuškino Rygos link žygiavusią 14  000  karių švedų kariuomenę. Mūšio metu žuvo 8 000 švedų, jų karaliaus žentas kunigaikštis Frederikas, generolas Lindersonas, o pats karalius Karolis IX iš mūšio lauko paspruko į Švediją. Lietuvos kariuomenė neteko apie 80 karių, perėmė 66 priešo vėliavas ir 11 patrankų. Ši pergalė išgarsino Jono Karolio Chodkevičiaus vardą Europoje ir už jos ribų. Jį sveikino Romos popiežius Paulius V, Šv. Romos imperijos imperatorius Rudolfas, Anglijos karalius Jokūbas, turkų sultonas Achmedas I, persų šachas Abbas I Didysis. Flandrijoje buvo audžiami Kircholmo mūšį vaizduojantys gobelenai. Lietuvoje apie J. K. Chodkevičių buvo kuriamos dainos, kurias ypač mėgo jo kariai. Apie pergalę poetai kūrė eiles ir poemas, dailininkai tapė paveikslus. Laimėjimo įkvėptas poetas, teologas Laurencijus Bojeris (1561–1619) parašė lotynų kalba poemą „Carolomachia“ (Karolių mūšis), kurią 1606 m. išspausdino Vilniaus akademijos spaustuvė4. Nutraukus kovas su švedais, J. K. Chodkevičius vadovavo jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės žygiams į Maskvą palaikydamas pretendentą į Rusijos caro sostą Lžedmitrijų, kovojo su turkais ir Krymo totoriais. 1616 m. buvo paskirtas Vilniaus vaivada, t. y. tapo

dešiniąja didžiojo kunigaikščio ranka. Šiam reziduojant Lenkijoje, Jonas Karolis būdavo faktinis LDK valdovas. Grafas priklausė turtingiausių Lietuvos didikų grupei. Jo valdos buvo išsimėčiusios po Žemaitiją, Lietuvą, Baltarusiją. Vilniuje, Pilies gatvėje, ir šiandien tebestovi Chodkevičių rūmai. Mieliausia Jono Karolio Chodkevičiaus širdžiai valda buvo Kretingos dvaras. Pergalei prie Koknezės pažymėti 1602 m. jis pastatė pirmąją Kretingoje medinę bažnytėlę ir įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 1605– 1617 m. išmūrijo vienuolyną su bažnyčia. Priešais bažnyčią ir vienuolyną 1609 m. dvaro žemėje pastatė miestą, kuriam suteikė Magdeburgo teisę. Naujasis vienuolyno su bažnyčia pastatų kompleksas ir įkurtas miestas buvo paminklas, skirtas grafo vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalei prie Kircholmo pažymėti. Šiai pergalei atminti naująjį miestą fundatorius pavadino savo vardu – Karolštatu (vok. Karolstadt, lot. Carolstadium, lenk. Karolsztat). Naujuoju vardu XVII a. oficialiai buvo vadinamas ne tik miestas, bet ir dvaras bei vienuolynas su bažnyčia. Mieste jis fundavo pradinę mokyklą vaikams ir prieglaudą našlaičiams, benamiams ir invalidams. Istorikas kun. Petras Ruškys rašė, kad „iš grafo Chodkevičiaus laikų yra dar Kretingoje du nepaprasto storumo ąžuolai, po kurių sulig padavimu būdamas Kretingoje dažnai sėdėdavo grafas“5. Žemaitijos tyrinėtojas Juozapas Perkovskis apie 1933 m. iš tuometinio Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus taip pat girdėjo apie mėgstamiausią etmono ąžuolą, kurį prieš Pirmąjį pasaulinį karą nuvertė audra. Dvaro sodininkas pabandė suskaičiuoti rieves ir paliudijo, kad ąžuolas siekia J. K. Chodkevičiaus laikus6. Jono Karolio Chodkevičiaus simpatijas Kretingai patvirtina ir tai, kad statomos bažnyčios požemiuose po didžiuoju altoriumi 11


Kretingos bažnyčios pagrindinių durų (XVII a. I ketv.) fragmentas. Viršuje kairėje Jono Karolio Chodkevičiaus, dešinėje – Sofijos Mieleckaitės herbai. J. K. Chodkevičiaus herbo skydo kairės pusės viršutiniame lauke – senasis Chodkevičių herbas „Koscieša“; apatiniame lauke – senelės iš tėvo pusės Onos Šemetaitės herbas „Korčak“; viduriniame lauke per visą skydo aukštį – Chodkevičių herbui suteikto Livonijos grifo atvaizdas; dešinės pusės viršutiniame lauke – motinos Kristinos Zborovskos giminės herbas „Vanagas“; apačioje – senelės iš motinos pusės Onos Konarskaitės herbas „Abdank“; virš skydo yra trys šalmai su karūnomis, o virš jų kairėje kyla povo uodegos plunksnos, viduryje – grifo pusfigūrė, dešinėje – vanago figūra. S. Mieleckaitės herbo skydo kairės pusės viršutiniame lauke – tėvo Mikalojaus Meleckio giminės herbas „Grifas“, apatiniame – senelės iš motinos pusės Elžbietos Šidloveckos herbas „Odrovonž“; skydo dešinės pusės viršutiniame lauke – motinos Elžbietos Radvilaitės giminės herbas „Trimitai“, apatiniame – senelės iš tėvo pusės Onos Kolia herba „Junoša“; virš skydo yra du šalmai su karūnomis, o virš jų kairėje kyla grifo, o dešinėje – vanago pusfigūrės. Po herbais – Jono Karolio Chodkevičiaus (kairėje), pirmosios žmonos Sofijos Mieleckaitės (viduryje) ir antrosios žmonos Onos Aloizės Ostrogiškės (dešinėje) portretinės hermos (anot K. Čerbulėno). Fot. Jolantos Klietkutės, 2016 m.

Išnašos: 1 JURZAK, Ryszard. Genealogia dynastyczna [interaktyvus] [žr. 2016 09 29]. Prieiga per internetą: <http://genealogia.grocholski.pl/gd/osoba.php?id=007042>. 2 BIRŽIŠKA, Mykolas. Chodkevičiai. In Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1937, t. 5, p. 354. 3 Ten pat, p. 354–355; JUCEVIČIUS, Liudvikas. Mokyti žemaičiai. Vilnius, 1975, p. 42–44, 201. 4 BIRŽIŠKA, Mykolas. Chodkevičiai. In Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1937, t. 5, p. 358; BOJERIS, Laurencijus. Karolomachija. Vertė B. Kazlauskas. Vilnius, 1992. 5 RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, nr. 2, p. 21. 6 PERKOWSKI, Józef. Katkevičiaus ąžuolai Žemaitijoje. Gimtasai kraštas, 1934, nr. 3–4, p. 181–182. 7 Lietuvos nagdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Vilnius, 1997, t. 2, p. 41. 8 JURZAK, Ryszard. Genealogia dynastyczna [interaktyvus] [žr. 2016 09 29]. Prieiga per internetą: <http://genealogia.grocholski.pl/gd/osoba.php?id=016081>. P. S.: Kun. Petras Ruškys rašo, kad prieš mirtį Sofija parvažiavo į Kretingą ir joje mirė (RUŠKYS, Petras. Kretinga ir

14

jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, nr. 2, p. 23). Tačiau tada lieka neaišku, kodėl pusantro mėnesio užtruko atsisveikinimas su mirusiąja. Tai paaiškinti galima tik tuo, kad tiek laiko prireikė balzamuotam mirusiosios kūnui parvežti iš Liachavičų į Kretingą. 9 RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, nr. 2, p. 23. 10 ČERBULĖNAS, Klemensas. Renesansas Kretingoje. Statyba ir architektūra, 1968, nr. 12, p. 13. 11 Żemajtiu wiskupiste. Aprasze K. Motiejus Wołonczewskis. Wilniuj, 1846, d. 2, p. 92. 12 RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv.  ranciškaus varpelis, 1923, nr. 2, p. 23. 13 Żemajtiu wiskupiste. Aprasze K. Motiejus Wołonczewskis. Wilniuj, 1846, d. 2, p. 92. 14 RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, nr. 2, p. 23. 15 GADON, Michał. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnwm Xięstwie Żmujdzkiem położonego. Wilno, 1846, s.60. 16 Żemajtiu wiskupiste. Aprasze K. Motiejus Wołonczewskis. Wilniuj, 1846, d. 2, p. 92–93. 17 BIRŽIŠKA, Mykolas. Chodkevičiai. In Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1937, t. 5, p. 362.

18 NARUSZEWICZ, Adam. Historya Jana Karola Chodkiewicza wojewody wileńskiego, hetmana wielkiego W. X. Lit. Warszawa, 1781, t. 1–2. 19 Żywoty hetmanów krolestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego z materialów po Samuelu Brodowskim w Podhorcach znalezionych wydał Żegota Pauli. Łwów, Stanisławów i Tarnów, 1850. 20 CHOMĘTOWSKI, Władysław. Korrespondencye Jana Karola Chodkiewicza poprzedzone opisem rękopismów z archiwum radziwiłłowskiego, znajdujących się w Bibliotece Ordynacyi Krasińskich połączonej z Muzeum Konstantego Świdzińskiego. In Biblioteka Ordynacyi Krasińskich. Muzeum Konstantego Świdzińskiego. Warszawa, 1875. 21 BIRŽIŠKA, Vaclovas. Didysis Lietuvos etmonas Jonas Karolis Katkevičius. In Mūsų žinynas, 1921, nr. 3; BIRŽIŠKA, Mykolas. Chodkevičiai. In Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1937, t. 5. 22 BALČIŪNAS. Pirmasis švedų karas ir Kircholmo kova. In Karo archyvas, 1925, t. 1, p. 3–24. 23 ČERBULĖNAS, Klemensas. Renesansas Kretingoje. Statyba ir architektūra, 1962, nr. 12, p. 13–15.


IŠ KRETINGOS PARAPIJOS, BAŽNYČIOS IR VIENUOLYNO ISTORIJOS Julius KANARSKAS, Kretingos muziejus

Apie Kretingos vienuolyną ir bažnyčią rašoma nuo XIX amžiaus. Pirmųjų publikacijų autoriai – Žemaičių vyskupijai skirtus veikalus parašę dvasininkai Stanislovas Čerskis1 ir Motiejus Kazimieras Valančius2. Išsamius straipsnius 1923 m. ir 1928 m. parašė kunigas Petras Ruškys3, o 1940 m. knygą išleido pranciškonas t.  Justinas Vaškys4. Abu autoriai rėmėsi vienuolyno dienoraščiais, todėl jų publikacijos – vertingas istorijos šaltinis. Apie Lietuvos katalikų XIX a. pab.–XX a. vienuolijas rašė istorikė Regina Laukaitytė5, o apie pranciškonų padėtį 1940–2004 metais išsamią studiją parengė Rasuolė Baleišaitė-Sabakonienė6. Šio straipsnio autorius rajono laikraščiuose, Žemaičių kultūros draugijos leidiniuose, erdvinės informacijos portaluose „Kretingos pranciškonai“ ir „Kretingos personalijų žinynas“ 1989–2008 m. paskelbė apie 70 informacinių straipsnių Kretingos parapijos, bažnyčios ir vienuolyno istorijos tema. Nemažai dėmesio šiai temai skiriama ir autoriaus monografijoje, skirtoje Kretingos miesto praeičiai7. Šiuo metu parapijos, bažnyčios ir vienuolyno istoriją bei kultūros paveldo objektus erdvinės informacijos portale „Kretingos krašto enciklopedija“ populiarina Jolanta Klietkutė. Šiame straipsnyje bandoma plačiau apžvelgti parapijos, bažnyčios ir vienuolyno praeitį.

Pirmieji krikščionybės žingsniai Kretingos apylinkių christianizacija prasidėjo XIII a. viduryje, o krikščionių tikėjimą į jas atnešė kryžiuočiais vadinami vokiečių riteriai ir misionieriai kunigai. Didžiajam kunigaikščiui Mindaugui nutarus krikštytis, Šiaurės Vakarų Lietuvoje gyvenusių kuršių žemes 1252 m. užėmė Livonijos ordinas. Kuršių kunigaikščiai kryžiuočius į savo žemes įsileido taikiai,

o siekdami išsaugoti bent dalį valdų, pasižadėjo krikštytis. Apie tai liudija Klaipėdoje 1253 m. balandžio mėnesį surašytas Kretingos pilies apygardos dalybų aktas. Pagal jį pusė apygardos žemių kartu su pilimi lėno teise buvo palikta kuršių didikams Veltūnui, Reiginui, Tvertikiui ir Saveidžiui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas. Minėti kuršių didikai buvo uolūs Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino talkininkai, Kretingos pilį gavę „už tą gerą darbą, kurį yra atlikę, būdami mūsų [krikščionių] tarnyboje (…), platindami šventąjį tikėjimą netikėlių tarpe…“8. Galutine Kretingos krikšto data reikėtų laikyti 1258 m. liepos 27 d., kai Kuršo vyskupas Henrikas ir Livonijos ordino magistras Burchardas fon Hornhauzenas patvirtino raštą, kuriuo Klaipėdoje pastatytai parapinei Šv. Mikalojaus bažnyčiai pavedė Kretingos, Virkštininkų, Palangos ir kitų pilių apygardų gyventojus, „kurios kalbos ir tautybės jie bebūtų“9. Jos kunigams buvo patikėta rūpintis gyventojų krikštu, dvasiniu gyvenimu, lydėti į paskutinę kelionę. XIII a. viduryje atnešta krikščionybė sunkiai skynėsi kelią į kretingiškių protėvių sielas. Pagonybės sergėtojų pastangos išgelbėti protėvių tikėjimą, aktyvi žemaičių kunigaikščių karinė veikla kuršių žemėse bei Durbės mūšyje vokiečių riterių patirta karinė nesėkmė paskatino kuršius 1260 m. atsisakyti kryžiuočių globos ir atsimesti nuo krikščionybės. Kretinga tapo svarbia sukilėlių pilimi, iš kurios kuršiai su žemaičiais puldinėjo Klaipėdą, kliudė palaikyti ryšius su Kuldiga10. Krikščionybę ginti ir atsimetėlius kuršius krikštyti kryžiuočiai ėmėsi kalaviju ir ugnimi. Prieš Kretingos pilį 1263 m. jie surengė du kryžiaus žygius. Pirmasis baigėsi nesėkmingai. Mūšio metu į nelaisvę pateko žygiui vadovavęs Klaipėdos pilies komtūras, kurį kretingiškiai, atsidėkodami už pergalę, „pa-

sodino ant laužo“11, t. y. paaukojo pagonių dievams. Netrukus magistro Vernerio fon Braithauzeno vedami kryžiuočiai surengė antrąjį karo žygį, kurio metu pilies gynėjus įviliojo į pasalą ir išžudė, o pilį sunaikino12. Po prievartinės christianizacijos Kretingoje išliko Klaipėdos komtūrui pavaldi krikštą priėmusių kuršių bendruomenė. Ją XV–XVII a. asimiliavo žemaičiai13. 1413–1417 m. vykęs ir Lietuvos christianizaciją vainikavęs Žemaičių krikštas Klaipėdos komtūrijai priklausančių Kretingos apylinkių negalėjo pasiekti. Kretingą vokiečiai atidavė 1422 m. Melno taikos sutartimi. Lieka neaišku, ar didžiojo Lietuvos kunigaikščio

Kretingos bažnyčios piešinys 1779–1781 m. H. Leibovičiaus išleistame Lietuvos bernardinų provincijos žemėlapyje. Lietuva žemėlapiuose. Sud. A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, 2002.

15


Pranciškonų observantų ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos žemėlapis. Išleido Hiršas Leibovičius. Nesvyžius, 1779–1781 m. MBOPA.


KRETINGA LIETUVOS PRANCIŠKONŲ PROVINCIJOS ISTORIJOJE1 Regina Laukaitytė, Lietuvos istorijos institutas

Mažesniųjų brolių pranciškonų įvaizdis XX a. buvo neatsiejamas nuo Kretingos, kur atgimę po caro valdžios represijų jie atgaivino retą Lietuvoje fenomeną – istoriniu tęstinumu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus siekiantį konventą. Jis pusę šimtmečio buvo visos ordino veiklos šalyje centras. Nors Kretinga – ne pirmas ar vienintelis ordino vienuolynas Lietuvoje. Pranciškonai vieni pirmųjų atvyko į pagonišką Lietuvą XIII a., istorijos šaltiniai juos mini čia buvus dar Mindaugo laikais. Pranciškonai visiems laikams įėjo į krikščioniškos Lietuvos istoriją kaip krašto krikšto dalyviai, du pirmieji Vilniaus vyskupijos vadovai, su jais siejami ir ankstyviausi lietuviškų poterių užrašymai. Pirmieji pranciškonų konventai buvo atidaryti Naugarduke (1312 m.), Vilniuje (XIV a. jų įsteigti trys) ir kitur2. Kretingos Chodkevičių fundacija gana vėlyva – vienuolynas įkurtas 1602 m., kai mažesniųjų brolių ordinas jau buvo pasidalijęs į keletą šakų3. Bernardinai, t.  y. griežtesnės regulos besilaikę pranciškonai observantai, LDK tuomet turėjo bent  6  konventus ir, atrodytų, didžiausių jų nuopelnų šalies krikščioninimui laikas turėjo būti jau pasibaigęs. Vis dėlto XVII a. LDK atsirado kaip niekad daug bernardinų vienuolynų – 25, amžiaus pabaigoje jų veikė 31 (tiek jų išvardija pranciškonų istorikas Viktoras Gidžiūnas4). Tuo metu tai buvo viena aktyviausių ir gyvybingiausių katalikų vienuolijų LDK, remiama valdančiojo elito, mat bernardinai pirmiausia buvo kviečiami stiprinti Katalikų Bažnyčios pozicijas stačiatikiškose LDK žemėse5. Po Bresto unijos (1596 m.) ši užduotis tapo ypač aktuali. Bernardinų istoriją yra tyrinėję ir lietuvių, ir lenkų istorikai, parašyta išties fundamentalių darbų. Nemažai autorių tyrinėjo ir atskirų ordino vienuolynų istoriją. Tad, remdamiesi istoriografija6 ir kai kuriais šaltiniais, pažvelgsime į Kretingos vienuolyną bendrame ordino

Lietuvos provincijos istorijos kontekste, pamėginsime išryškinti jo vaidmenį per keturis ilgus ir permainingus šimtmečius (bandysime atsakyti į klausimą, kodėl būtent jis išliko neuždarytas po 1863 m. sukilimo, atkreipsime dėmesį į diskusinius istorikų teiginius), taip pat plačiau aptarsime savarankiško komisariato atsiradimą bei raidą XX a. Lietuvių istoriografija apie senuosius mūsų krašto vienuolynus gana vienpusiška – didžiausias dėmesys paprastai skiriamas architektūros ansambliams, jų raidai, meno kūriniams, fundacijų detalėms, fiksuojamos mokyklos. Tuo tarpu pačių vienuolynų istorija dažnai apsiriboja enciklopediniais duomenimis. To priežastis – savotiška dichotomija tarp materialiojo ir dvasinio vienuolijų paveldo Lietuvoje. Didžiuojantis miestus ir miestelius puošiančiais senosios architektūros paminklais, laikant juos savo krašto savastimi, menkai užčiuopiamas ryšys su vienuolijomis, jų dvasiniu palikimu. Tokią situaciją nulėmė keletas priežasčių – vienuolijos ne kartą buvo „trinamos“ iš žmonių kasdienio gyvenimo ir atminties. XIX a. vienuolynus nuo visuomenės izoliavo ir ėmė naikinti caro valdžia, vėliau lenkiškąjį jų paveldą kritikavo ir atmetė lietuvių tautinio atgimimo ideologija, XX a. II pusėje su dar didesniu įkarščiu vienuolijas eliminavo sovietinis totalitarizmas.

Kretingos bernardinų misija Iki XIX a. pabaigos, beveik 300 metų, Kretingos bernardinų konventas niekuo neišsiskyrė iš kitų krašte gyvavusių šio ordino vienuolynų. Tiesa, tai buvo pirmasis katalikų vienuolynas Žemaitijoje, įkurtas misijų tikslams – kovai su protestantizmu. Istorinėje literatūroje pateikiama nuomonė, kad Žemaičių seniūnas ir LDK etmonas grafas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Kretingos vienuolyną

įsteigė „norėdami atitraukti gyventojus nuo pagonybės ir apsaugoti nuo plintančio iš Prūsijos protestantizmo“7. Teiginys apie žemaičių pagonybę XVII a. pradžioje skamba kiek paradoksaliai, nors Naujausiųjų laikų istorikų dėka, pradedant vyskupu Motiejumi Valančiumi8, prigijęs istoriografijoje. Katalikų bažnyčių tinklas Žemaitijoje tuomet buvo labai retas, dvasininkija, anot išeivijoje rašiusio istoriko Rapolo Krasausko, – „negausi ir nepajėgi“9. Apžvelgęs 1579 m. Žemaičių vyskupijos parapijų vizitacijos aprašymą, jis konstatavo, kad XVI a. antra pusė (t. y. Kretingos vienuolyno atsiradimo išvakarės) katalikybei Lietuvoje buvo sunkiausias metas. Dvasininkija stokojo apaštališko uolumo, žmonių religinis sąmoningumas buvo sumenkęs, religinė praktika išblėsusi, vyravo bendras moralinis nuosmukis10. Vis dėlto klausimas apie pagonybės gajumą nėra visai aiškus. Paskelbtais statistiniais duomenimis, 1602–1620 m. Kretingos bernardinai atvertė į katalikybę vieną stačiatikį, 31 kalviną ir 43 liuteronus11. Šie skaičiai liudija vienuolių pasiryžimą nuo pat įsikūrimo vykdyti savo misiją; antra vertus, jie rodo, jog neofitų iš pagonių, regis, nebuvo. Konkrečių atsivertimo iš pagonybės atvejų neminėjo ir bernardinų apaštalavimo rezultatus specialiai tyrinėję istorikai12. Tad teiginiai apie būtinybę bernardinams apaštalauti tarp žemaičių pagonių greičiausiai gerokai perdėti. Reikėtų sutikti su istoriko Stepheno C. Rowello skeptišku požiūriu: iki prasidedant katalikų ir protestantų apologetų ginčams dėl „tikrosios krikščionybės supratimo“, Lietuvos vyskupams pagonybė neatrodė aktuali, kol XVII a. kaimuose jos liekanas (o greičiausiai – tiesiog liaudies papročius) aprašė ir suaktualino jėzuitų misionieriai13. Bernardinų įkurdinimo metu Kretingoje vis dar nebuvo katalikų bažnyčios. Katalikų bendruomenė tilpo dvaro koplytėlėje. Tad 55


Kretingos pranciškonai po vienuolyno uždarymo (dauguma jau vilki civiliais rūbais). 1940 m. MBOPA.


LIETUVOS PRANCIŠKONAI 1940–1989–2004 M.: NUO IŠSKLAIDYMO IKI ATGIMIMO Rasuolė Baleišaitė-Sabakonienė

Vienuolija yra seniausia pašvęstojo gyvenimo forma, kurios reikšmė visuomeniniame gyvenime labai kito priklausomai nuo socialinių, kultūrinių ir politinių pokyčių. Visais laikais nepaisant valdžios taikytų suvaržymų aktyvioms vienuolijoms, tokioms kaip pranciškonų, svarbiausia buvo apaštalavimas ir artimo meilės darbai (t. y. katechizavimas, darbas parapijose ir pan.). Nors šiandienos sekuliarizuotame pasaulyje vyrauja nuomonė, kad tokia gyvenimo forma yra savotiška atgyvena, kurios nuopelnai priklauso praeičiai, ji visuomet rasdavo ir randa savo terpę duoti gerokai daugiau, nei galima materialiai įvertinti. XX a. Lietuvos valstybės, Bažnyčios, o kartu ir vienuolijų raidą formavo politiniai pokyčiai ir valdžios sprendimai. Vienuoliams teko patirti benamių ir pogrindžio gyvenimo, tačiau, po II Vatikano Susirinkimo atsinaujinus Bažnyčiai, jie kaip integrali tikinčiųjų dalis vis drąsiau dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime. Nors sovietmetis suardė įprastą pranciškonų ordino struktūrą (bendruoju atveju popiežius – generolas – provincijolas – gvardijonas) ordinas išliko. Kyla klausimų: kaip, kokia forma, kiek jie matomi viešame gyvenime? Maldos, dvasinis tobulėjimas, broliškumo dvasia yra istoriškai nepažinūs, tad straipsnyje apžvelgiami daugiau XX a. struktūriniai pasikeitimai, socialinė ir kultūrinė pranciškonų ordino veikla bei raida komunizmo ideologijos sukurtomis sąlygomis; 1940–1990–2004  metais stengiamasi išryškinti svarbiausius Šv. Pranciškaus pirmojo ordino (mažesniųjų brolių) Lietuvoje bruožus ir jo vietą visuomenėje. Atliekant tyrimą buvo taikomi socio-antropologiniai bei istoriniai-analitiniai tyrimo metodai. Detalesnės, mažiau viešai žinomos informacijos semtasi iš interviu su įvykių liudininkais broliais pranciškonais.

Senoji pranciškonų ordino istorija, Lietuvoje prasidėjusi dar XIII a., sulaukė nemažai tyrinėtojų dėmesio. Vienas žymiausių profesionalių istorikų, daugiausia dėmesio skyręs būtent pranciškonams, buvo Viktoras Gidžiūnas OFM. Pastarojo darbai daugiau susiję su senąja pranciškonų istorija Lietuvoje. Kalbant apie XX a., aktualesnė dar 1940 m. publikuota J. Vaškio knygelė „Pranciškonai Kretingoje“1. Iš vėlesnių nuodugnesnių darbų minėtinas A. P. Dydycz „Kapucyni na Litwie (1756– 1993)“2. Tačiau tai kapucinų istorijos studija, kuri mažesniųjų brolių pranciškonų istorijos studijai pasitarnauja tik iš dalies. Nemažai duomenų taip pat galima rasti ir bendresnio pobūdžio darbuose, pvz., R. Laukaitytės „Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruožai“3, straipsnių rinktinėje „Pranciškonai Lietuvoje XX a.: šviesa spindi tamsoje“4, kun. L. Jagmino SJ straipsnyje apie vienuolijų veiklą „Lietuvoje nepriklausomybės ir pokario metais (1918–1990)“5. Pagrįstai P. Tarasenka ragino paskubėti prie apdulkėjusių ir išblyškusių rankraščių6. Jau po Antrojo pasaulinio karo Kretingos pranciškonų fondas pateko į valstybinių archyvų saugyklas, o dalis buvo sunaikinta. Nemažai duomenų apie pranciškonų vienuolijos likvidavimą galima rasti Religinių kultų reikalų tarybos prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (RKRT) fondo dokumentuose, esančiuose Lietuvos centriniame valstybės archyve, šiek tiek – Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje, Klaipėdos apskrities archyve. Kadangi formaliai nuo maždaug XX a. vidurio vienuolijos nebefunkcionuoja, oficialios dokumentacijos nėra arba ji fragmentiška. Apie 1950–1990 m. laikotarpį daugiausia žinių teikia neakademiniai šaltiniai: įvairūs laiškai, publikacijos pogrindiniuose leidiniuose, atskiri Kretingos vienuolyno archyvo doku-

mentai bei amžininkų liudijimai. Šio straipsnio didelė dalis pagrįsta 2007–2008 m. atvirų klausimynų, darytų interviu su liudininkais medžiaga, surinkta asmeniškai įvairiose brolių pranciškonų rezidavimo vietose: Vilniuje, Kaune, Kretingoje ir Klaipėdoje. Be jau minėtų šaltinių, verti dėmesio pranciškonų tretininkų leidiniai, iš kurių keletą, pvz., žurnaliuką „Šv. Pranciškaus varpelis“ sovietmečiu perėmė leisti Amerikoje įsikūrę lietuviai pranciškonai, nuolat domėjęsi Lietuvoje gyvenusių brolių realijomis. Šiandien Amerikos lietuvių pranciškonų veikla nunyko, tačiau jų ugdyta „atgimimo karta“, švęsdama jubiliejinius ordino metus, prisidėjo prie platesnės informacijos sklaidos apie Lietuvos mažesniųjų brolių pranciškonų ordino veiklą sovietmečiu. Kaip svarbesnius galima įvardyti interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“ 2014 m. apie brolių istoriją Lietuvoje išspausdintus straipsnius bei vieno iš brolių prodiusuotą Dalios Kanclerytės dokumentinį filmą „Misija“ (2014 m.).

Pranciškonų išblaškymas (1940– 1949 m.), „legalių“ vienuolijų likvidavimas ir pasitraukimas į pogrindį XX a. pr. Kretingos vienuolynas buvo turtingiausias7. Nors ir savaip traktuodama tuometinį brolių gausumą mini ir vėlesnė – 1965  m.  – sovietinė spauda: „didžiausią suklestėjimą Lietuvoje pranciškonų ordinas pasiekė 1935 m. Pranciškonų „Švento Antano kolegija“ Kretingoje priveisė tiek broliukų ir klierikų, kad pasidarė ankšta net penkiuose vienuolynuose. (...) Pranciškonus „išgelbėjo“ pajūrietis dvarininkas K. Nausėda, visą ūkį „paaukodamas dievui.“8 Nepraėjus nė dešimtmečiui Lietuvos pranciškonus užgriuvo 67


Vienuolyno biblioteka. Fot. Jolantos KlietkutÄ&#x2014;s, 2016 m.


KRETINGOS BERNARDINŲ VIENUOLYNO BIBLIOTEKA Nijolė Raudytė

„Bibliotekas, ypač svarbias ir vertingas, būtina išsaugoti, rūpestingai tvarkyti ir prižiūrėti pagal mūsų laikų reikmes“ (iš Mažesniųjų brolių ordino generalinio statuto1). Istoriografija Kretingos bernardinų vienuolyno bibliotekos unikali knygų kolekcija atspindi mažesniųjų brolių misijos, intelektualinės tradicijos, dvasinės ir knyginės kultūros savastį. Biblioteka įsikūrė XVII a. pradžioje, tuo metu, kai LDK teritorijoje jau nuo XV a. pabaigos veikė MBO šv. Kazimiero provincijai priklausančios turtingos Vilniaus, Kauno, Tikocino, Polocko mažesniųjų brolių observantų bibliotekos. Biblioteka yra svarbi šalies kultūros istorijos dalis, nes po 1863 m. sukilimo caro valdžiai uždarius kone visus šalies vienuolynus, išskyrus – Kretingos bernardinų, Marijampolės marijonų bei kitus – knygų kolekcijos buvo jiems perduotos ir taip išsaugotos. Ji be pertraukos veikė daugiau nei tris šimtmečius iki išsklaidymo 1940-aisiais. Sovietmečiu išliko tik nedidelė šios vertingos knygų kolekcijos dalis. 1991-aisiais, paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, biblioteka taip pat buvo atkurta. Lietuvos kultūros ir knygos istorijai skirtuose darbuose Kretingos bernardinų vienuolyno biblioteka yra minima kaip viena seniausių ir turtingiausių šalyje, tačiau atskiro išsamaus analitinio darbo, atskleidžiančio jos savitumą, nėra. Pirmieji bandymai tyrinėti bibliotekos fondą 1925 m. buvo atlikti kalbininko Antano Salio, kuris čia ieškojo lietuviškų leidinių bei rankraščių2. Bibliotekos raidą XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje įvairiais aspektais nuodugniau ištyrė Arvydas Pacevičius ir jos vaizdą pateikė to laikotarpio LDK vienuolynų bibliotekoms skirtoje monografijoje3. Apie biblioteką duomenų randama Motiejaus Valančiaus4, Konstantino Jablonskio5, Jurgio Lebedžio6, Levo Vladimirovo7,

Vlado Žuko8, Meilės Lukšienės9 ir kitų darbuose. Duomenų ir istorinių faktų randama Viktoro Gidžiūno10, Petro Ruškio11, Justino Vaškio12 darbuose, periodiniuose leidiniuose „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Aidai“ ir kt. Svarbių faktų, pasitarnaujančių bibliotekos raidos tyrimui, pateikė Giedrius Subačius13, nuosekliai ištyrinėjęs J. A. Pabrėžos ir kitų su Kretingos bernardinų vienuolynu susijusių asmenų lietuviškų rankraščių istoriją. XX  a. viduryje išblaškytus bibliotekos fondus padeda rekonstruoti Lietuvos knyginį kultūros paveldą registruojantys leidiniai – „Lietuvos inkunabulai“14, „Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai“15, „XV–XVI  amžių knygos Kauno bibliotekose“16, „Vilniaus universiteto bibliotekos plantenai“17, Kretingos bernardinų bibliotekos katalogai18, Kretingos bažnyčios inventorių aprašai ir vizitacijos aktai19, Vaclovo Biržiškos surinkta ir paskelbta medžiaga20 ir  kt. Vertingos informacijos apie išlikusius bernardinų bibliotekos leidinius bei rankraščius pateikia VUB, LMAB, LNMB, KAVB ir kitų bibliotekų katalogai. Knygų ir rankraščių proveniencijos atskleidžia Kretingos bernardinų bibliotekos formavimosi ypatumus, kultūrinius ryšius, leidžia pažvelgti į senuosius knygų rinkinius bei rekonstruoti jų funkcijas. Po antrosios Lietuvos nepriklausomybės atkurtos bibliotekos vystymosi aspektus padeda nustatyti spaudinių ir rankraščių fondo analizės, proveniencijų tyrimo ir pokalbių medžiaga. Įkūrimas ir raida Kretingos mažesniųjų brolių observantų bibliotekos ištakos siekia bernardinų vienuolyno įsteigimo pradžią, kai „Chodkevičiai pastatė ant dešiniojo Akmenos upės kranto medinę pirmąją Kretingos bažnyčią ir prie jos vienuoliams gyvenamuosius namus, į kuriuos 1602  m. pakvietė iš Aukštaitijos šv.  Pran-

ciškaus mažesniųjų brolių aštuonis vienuolius – kunigus ir du broliuku21. K. Kantakas kapitulų registre „Mažesniųjų brolių Lenkijos provincijos kapitulų konstitucijos (1453 (1467)–1628)“22 (Capitula necnon constitutiones Fr. Minorum observantium (bernardinorum) provinciae Poloniae (1453 (1467)– 1628)), nurodo, kad 1602 m. Radome įvyko mažesniųjų brolių observantų Lenkijos provincijos kapitula, kurioje buvo įkurtas Kretingos Apreiškimo vienuolynas su parapija, fundatorius – Karolis Chodkevičius. Pasak A. Pacevičiaus, „skirtingų vienuolijų konstitucijose bibliotekų steigimas ir priežiūra buvo priskiriami vienuolijų, provincijų ir vienuolynų vyresnybei. Biblioteka buvo laikoma viena svarbiausių institucijų, ypač vienuolynuose, kur veikė mokyklos – ir vienuoliškos ir pasaulietinės“23. Pranciškonų istorikas V. Gidžiūnas nurodo, kad „kiekviename vienuolyne jie [observantai] turėjo specialius kambarius knygoms laikyti ir saugoti, kuriuos vadino librarijomis.24“ Mažesniųjų brolių ordinas savo bibliotekų nelaikė reprezentacinėmis, taip kaip kitos vienuolijos. Dažniausiai jos būdavo didesnėse vienuolynų patalpose, su paprastomis knygų spintomis, negausiomis freskomis ar tapyba šv. Rašto motyvais bei pranciškonų šventųjų portretais ant sienų. „Kartais aliejine tapyba būdavo puošiamos ir knygų spintų durys“25. Bibliotekos taisykles, atsižvelgiant į Romos katalikų bažnyčios dokumentus, patvirtindavo provincijos statutai. XVIII a. pabaigoje–XIX  a. pradžioje Kretingos bernardinai naudojimosi biblioteka tvarkos laikėsi pagal popiežiaus Pijaus V 1508 m. lapkričio 4 d. dekretą26 bei vėliau paskelbtus pakeitimus. Dekretas „draudė bibliotekos knygas skolinti kam nors, išskyrus vienuolius, jas parduoti, dovanoti, pakeisti ar kitaip pradanginti, reikalavo paimtas knygas būtinai sugrąžinti į biblioteką, o to nesilaikančius bausti eks79


Kretingos pranciškonų gimnazija. Fot. Jolantos Klietkutės, 2013 m.


PRANCIŠKONŲ ORDINO GIMNAZIJA Vaidas Kuprelis, VšĮ „Pranciškonų gimnazija“

1932–1940 m. veikusi Pranciškonų ordino gimnazija Kretingoje buvo reikšmingas edukacinis, kultūrinis ir religinis centras Vakarų Lietuvoje. „Misijų kalendorius 1936 m.“ apie jos reikšmę rašė: „Iš šių rūmų sklinda gilaus tikėjimo dvasia. Tuose rūmuose mokomi Lietuvos sūnūs mylėti savo tėvynę ir prireikus net mirti dėl jos laisvės. Tuose rūmuose verda skaidrus, kupinas gražių ateities vilčių jaunų širdžių gyvenimas. Tuose rūmuose gyvena jaunuoliai, mokomi ir auklėjami tikrais žmonėmis.“ Ši ugdymo įstaiga rengė katalikų misionierius tiek vienuoliškai, tiek pasaulietinei veiklai. Gimnazija tęsė senas pranciškoniško ugdymo tradicijas Kretingoje. Jos patirtis tapo sektinu pavyzdžiu vėliau lietuvių pranciškonų įkurtoms ar atkurtoms mokykloms.

kyrė 2 mūrinius namus. Jiems 1788 m. sudegus, 1790 m. pastatė naują pastatą. Mokykloje dirbo 4 mokytojai, mokėsi nuo 100 iki 250 vaikų. Kapelionas buvo vienuolis bernardinas. Ugdymo įstaiga buvo 3 klasių, kurių kiekvienoje mokslas truko 2 metus. Stodami į ją vaikai turėjo baigti parengiamąją klasę. Jie mokėsi tikybos, retorikos, logikos, matematikos, gamtos mokslų, istorijos, geografijos, lenkų, lotynų ir vokiečių kalbų. Pamokos vyko lenkų kalba. 1792 m. mokyklą baigė būsimasis mokslininkas ir pranciškonas Jurgis Pabrėža. 1793 m. ugdymo įstaiga buvo perkelta į Telšius. Iškėlus paapygardinę mokyklą, mieste veikė parapinė mokykla. Joje dirbo 2 mokytojai pasauliečiai, mokėsi apie 50  vaikų,

o mokslas truko 3 metus. XIX a. pr. mokykla buvo uždaryta. 1803 m. vienuolynas atidarė triklasę parapinę mokyklą. Ji veikė prieglaudos pastate. 1809 m. kunigaikštis Platonas Zubovas priešais bažnyčią pastatė medinį mokyklos pastatą. Mokytojai buvo vienuoliai. 1817–1821 m. tikybą, lotynų kalbą ir gamtos mokslus dėstė mokslininkas ir vienuolis J. A. Pabrėža, tuo metu jis parašė pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį. Mokyklą lankė nuo 100 iki 190 mokinių, jie gyveno vienuolyno pastate. Mokiniai mokėsi skaityti ir rašyti lenkų bei lotynų kalbomis, tikybos, matematikos, geografijos ir mandagaus elgesio taisyklių. Jie išeidavo platesnį kursą ir gaudavo daugiau žinių negu kitose pradinėse

Pranciškoniško švietimo tradicijos Kretingoje Pranciškoniško švietimo tradicijos Kretingoje siekia XVII a. pradžią. 1609 m. sausio 23 d. Magdeburgo teisių suteikimo Karolštato (Kretingos) miestui privilegijoje Lietuvos didysis etmonas, Žemaičių seniūnas ir Kretingos savininkas Jonas Karolis Chodkevičius nurodė įkurti parapinę mokyklą, kurioje jaunuoliai būtų mokomi „gerų mokslų, pamaldumo Dievui ir gerų papročių, kad būtų naudos tiek vaikams, tiek miestui, ir parama Valstybei“. 1610 m. mokykla pradėjo veikti prie bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno. XVII–XVIII a. joje mokytojavo vienuoliai. Jaunuoliai mokėsi tikėjimo tiesų, skaityti ir rašyti lenkų bei lotynų kalbomis, skaičiuoti. Edukacinė komisija 1775 m. Kretingoje įkūrė paapygardinę mokyklą (progimnaziją). Komisijos pirmininkas, Vilniaus vyskupas ir Kretingos savininkas Ignotas Jokūbas Masalskis mokyklai prie turgavietės pas-

Šv. Antano kolegijos – pranciškonų gimnazijos rūmų statybos pradžia. Vienuolyno gvardijonas ir kolegijos rektorius Augustinas Dirvelė šventina pamatinį akmenį. 1932 m. gegužės 26 d. Fot. Alfonso Survilos. KMR.

107


Devintinių – Dievo Kūno procesija. Fot. Jolantos Klietkutės, 2016 m.


BAŽNYČIOS ATLAIDAI IR ŠVENTŲJŲ RELIKVIJOS Jolanta Klietkutė, Kretingos muziejus

Nuo pirmųjų krikščionybės amžių sakramentinį nuodėmių atleidimą Bažnyčia siejo su konkrečiu atgailos veiksmu. Atgaila dažniausiai reiškė varginančią piligriminę kelionę į šventas, tolimas vietas. Vyresnio amžiaus žmonėms, ligoniams ar beturčiams toks atgailos veiksmas buvo beveik neįmanomas. Šv. Pranciškus Asyžietis kreipėsi į popiežių prašydamas piligrimystę pakeisti atlaidais, t. y. malda ir apsilankymu Asyžiaus Porciunkulės – Marijos Angelų Karalienės – bažnytėlėje. 1216 m. rugpjūčio 2 d. visiems, susirinkusiems į Porciunkulę, šv. Pranciškus paskelbė apie popiežiaus Onorijaus III suteiktus visuotinius atlaidus: „Kas tik ateis į minėtą bažnyčią, tinkamai atlikęs išpažintį ir atgailą, bus atleistas nuo kaltės ir bausmės. Šie atlaidai galios amžinai, kiekvienais metais, nuo pirmųjų Mišparų iki kitos dienos Mišparų.“ Ilgainiui ši atgailos forma, atlaidai, buvo suteikti visoms pranciškoniškoms bažnyčioms, vėliau  – ir visoms parapinėms bažnyčioms visame pasaulyje1. Katalikų Bažnyčioje tikima, kad dėl šventųjų nuopelnų ir per jų užtarimą atlaidais gaunamas bausmių už nuodėmes atleidimas. Pačias nuodėmes Dievas atleidžia per išpažintį, tačiau lieka jų pasekmės, dėl kurių žmogus po mirties turi išsigryninti skaistykloje, kad pasiektų visišką vienybę su Dievu. Per atlaidus atleidžiama nuo amžinų ir laikinų bausmių, panaikinamos nuodėmės pasekmės. Tačiau tam reikia atlikti konkrečias atlaidų sąlygas: sakramentinę išpažintį, šventąją Komuniją ir maldą popiežiaus intencija. Dar viena labai svarbi sąlyga: bet kokios, net ir lengvos, nuodėmės išsižadėjimas. Jeigu žmogus išsižada nuodėmės, keičiasi jo gyvenimo nuostata, žmogus priartėja prie Dievo ir Dangaus karalystės. Kretingos bažnyčios tituliniai globėjai buvo Švč. Mergelė Marija ir šv. Pranciškus,

todėl 1618 m. rugpjūčio 21 d. popiežius Paulius V suteikė septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidus tiems, kas Švč. Mergelės Marijos Pasveikinimo (kovo 23 d.), Ėmimo į dangų (rugpjūčio 15 d.) ir Šv. Pranciškaus (spalio 4 d.) dienomis aplankys Kretingos bažnyčią ir pasimels Šventojo Tėvo intencija2. Tuo pačiu raštu popiežius Paulius V Kretingos bažnyčiai dešimčiai metų suteikė visuotinius atlaidus, kuriuos kiekvienas darantis atgailą, atlikęs išpažintį ir priėmęs šv. Komuniją nuo pirmųjų Mišparų iki tos šventės saulėlydžio, galėjo gauti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dieną (gruodžio 8 d.). Taip pat reikėjo pamaldžiai aplankyti Kretingos bažnyčią ir ten pasimelsti, idant Dievas teiktųsi krikščionių valdovams

duoti santaiką, atsiskyrusiems – atsivertimą, o Šventajai Motinai Bažnyčiai – išaukštinimą3. 1639 m. spalio 8 d. popiežius Urbonas VIII suteikė dešimties metų visuotinius atlaidus tiems, kurie Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.) nuo pirmųjų mišparų iki kitos dienos saulėlydžio atgailaudami atliks išpažintį ir priims šv. Komuniją bei lankydami Kretingos bažnyčią dievobaimingai melsis, idant Dievas teiktųsi krikščionių valdovams duoti santaiką, atsiskyrusiems – atsivertimą, o Šventajai Motinai Bažnyčiai – išaukštinimą4. 1653 m. rugsėjo 24 d. popiežius Inocentas X visiems, kas pagal Žemaičių vyskupo nurodymą aplankys septynis Kretingos bažnyčios altorius ir pamaldžiai pasimels, idant Dievas teiktųsi krikščionių valdovams duo-

Švč. Skaramento adoracija šventoriuje tarpukariu. Jono Drungilo asmeninis archyvas.

121


Kretingos bažnyčios altoriai. Fot. Jolantos Klietkutės, 2013 m.


BERNARDINIŠKASIS DAILĖS PAVELDAS KRETINGOS APREIŠKIMO ŠVČ. MERGELEI MARIJAI BAŽNYČIOJE Rūta Janonienė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas

Kretingos bernardinų vienuolynas – seniausias Vakarų Lietuvoje. Iki jo įsteigimo šiose apylinkėse ne tik nebūta jokio katalikų vienuolyno, bet ir iki parapinės bažnyčios tekdavę keliauti ne vieną mylią. 1602 m. vienuolius į Kretingą pasikvietęs Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius amžininkų buvo gerbiamas kaip drąsus, bet kartu ir labai pamaldus, Dievo Motinos globai atsidavęs tikėjimo ir Tėvynės gynėjas. Pirmieji į Kretingą atvykę bernardinai (aštuoni kunigai ir du broliukai) iš pradžių apsigyveno Chodkevičių dvare, o pamaldos vykdavo laikinoje medinėje bažnytėlėje. Į ją susirinkdavo labai daug žmonių. Ypač mėgstamos buvo Švč. Mergelės Marijos pamaldos, vadinamoji Karūnėlė – tam tikrų maldų ir giesmių rinkinys, po kurių bernardinai visuomet skelbdavo pamokslą lietuvių kalba1. Etmono Chodkevičiaus turtai bei išprusimas padėjo per keliolika metų pastatyti nemažą vienuolyną ir puošnią mūrinę bažnyčią. Ansamblį pagal fundatoriaus pateiktą modelį statė mūrininkas Tomas Kasparas su pagalbininkais, po 1619 m. sumūrijęs ir Tytuvėnų bernardinų ansamblį2. Iki 1610 m. pastatyti pagrindiniai dviaukščiai gyvenamieji konvento namai. Kaip ir kituose bernardinų vienuolynuose, jie buvo išsidėstę aplink uždarą vidinį kiemelį ir vienu šonu glaudėsi prie bažnyčios. Fundacinis Kretingos konvento dokumentas buvo surašytas 1619 m. kovo 13 d., kai pastatai jau buvo beveik baigti3. Tą pačią dieną fundaciją patvirtino Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza. Vienuoliai į konventą ir Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią buvo įvesdinti labai iškilmingai, gausiai dalyvaujant aukštiems Bažnyčios ir valstybės pareigūnams, Kretingos ir apylinkių gyventojams. Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška konsekravo bažnyčią 1619 m. liepos 7 dieną.

Fundatoriai dosniai aprūpino naująją bažnyčią brangiais ir meniškais liturginiais reikmenimis (minimos kelios sidabrinės auksuotos mišių taurės, viena gryno aukso taurė su patena, graži sidabrinė paauksuota monstrancija, sidabriniai kryžiai ir kiti brangūs liturginiai reikmenys bei rūbai, sidabru apkaustyti mišiolai, taip pat sidabriniai kandeliabrai, lempos ir kt.)4. Deja, dauguma šių turtų buvo prarasta per XVII a. vidurio karus. Prie ansamblio įrangos aukomis prisidėjo ir fundatorių giminės. Pvz., dar XX a. I pusėje buvęs puošnus įėjimas į vienuolyno refektorių, kaip rodė įrašas, sukurtas 1622 m. J. K. Chodkevičiaus giminaitės Kristinos Marijos vyro, kariūno ir diplomato Volmaro Farensbacho, lėšomis5. 1610–1617 m. sumūryta bažnyčia buvo palyginti nedidelė, bet labai puošni. Ją sudarė viena ilga nava, perdengta dailiu nerviūriniu skliautu ir kreipianti tikinčiųjų žvilgsnius į didįjį altorių, už kurio tęsėsi siauresnė už navą presbiterija – vienuolių choras. Kaip ir kitose to meto bernardinų šventovėse, bažnyčios architektūroje, ypač jos išorėje, tarsi sugrįžo XVI a. gotikos stiliaus bruožai, kuriantys pastato senumo iliuziją – tai ir raudonų plytų mūras, ir aukšti smailiaarkiai langai, ir sienas remiantys kontraforsai. Vienuolyno ansamblyje taip pat susipina gotika ir renesansas. Toks gotikos atgimimas XVII a. pradžioje sietinas su bendresnėmis to meto kultūros ir religijos tendencijomis, o kartu ir su pačių bernardinų siekimu pabrėžti savo ordino ištikimybę senosioms Katalikų Bažnyčios vertybėms. Kita vertus, Kretingos bažnyčios architektūroje ir ypač jos vidaus įrangoje bei puošyboje ryškiai atsiskleidė XVII a. pradžioje paplitusio šiaurės manierizmo bruožai. Vėlyvojo renesanso ar manierizmo ir baroko bruožų turintis altorių ansamblis atspindėjo aiškią Katalikų Bažnyčios idėjų programą, anuomet aktualias teologines dogmas išreiš-

kiančia paveikia vaizdų kalba. Šio ansamblio atgarsiai jaučiami ir dabar, kelis kartus atnaujintame bažnyčios viduje. Bažnyčia buvo numatyta ne tik kaip vienuolyno šventovė, bet ir kaip fundatorių šeimos mauzoliejus. Čia, po didžiuoju altoriumi, buvo perlaidoti dar statybos darbams tebevykstant mirę Chodkevičių sūnūs – vos kelias dienas tegyvenęs Kazimieras ir penkiolikos metų Jeronimas, nuo mažumės rengtas vienuoliniam gyvenimui. Amžino poilsio vieta Kretingą pasirinko ir pati Sofija Chodkevičienė, ir minėta Kristina Marija Farensbach. Alaviniai XVII a. pradžios Chodkevičių sarkofagai, nors puošti raižiniais ir polichromija, kartu dvelkia tai epochai būdingu rūsčiu santūrumu ir asketizmu. Fundatorių atminimą bažnyčioje saugojo ir tapyti jų portretai. Iki mūsų dienų išliko ne XVII a. pradžioje sukurti originalai, o viena iš kartočių. Vienuolyno refektoriuje būta 1732 m. nutapytų fundatorių portretų kopijų, o 1822 m. gvardijono celei juos dar kartą nukopijavo dailininkas Sinkevičius iš Telšių6. Kaip rodo įrašas ant S. Chodkevičienės atvaizdo, dabar bažnyčioje kabančios drobės nutapytos būtent 1822 m. Minima, kad vieną vienuolyno bibliotekos lango nišą puošė ant sienos tapyti fundatorių portretai su „liūto herbais“ ir virš atvaizdų sparnus išskleidusiu angelu7. Vėlesni Kretingos dvaro savininkai taip pat rūpinosi bažnyčia ir vienuolynu, jų paaukotomis lėšomis XVII–XVIII a. pastatai buvo plečiami, atnaujinami. Įvairių liturginių reikmenų ir drabužių bažnyčiai aukodavo ne tik žymūs didikai, bet ir Kretingos miestiečiai ar aplinkinių kaimų valstiečiai. Pvz., 1766 m. iškilmingą gedulinį, aukso galionais apsiūtą aksominį arnotą dovanojo vienuolyno sindikas Vilhelmas Pliateris, bet tais pačiais metais arnotą (tik, matyt, paprastesnį) paaukojo ir valstietis Simonas Grycia iš Pryšmančių 133


Telšių vyskupas Antanas Vaičius ir Kretingos parapijos klebonas kunigas kanauninkas Bronislovas Burneikis su tikinčiųjų palyda per naujųjų varpų pašventinimo iškilmę. Onutės Zulcienės asmeninis archyvas.


KRETINGOS BAŽNYČIOS VARPAI Povilas Šverebas, istorikas

Vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875) yra teigęs, kad visoje Žemaitijoje nieko nebuvo balsingesnio už Kretingos vargonus, Kražių davatkas ir Beržoro ubagus1. Varpai, kaip muzikos instrumentai, taip pat išsiskiria savo garsais. Iš vyskupo pasakymo atrodo, kad kretingiškių varpai ypatingu balsingumu nepasižymėjo. Remiantis ankstesnių tyrimų, archyvine ir ekspedicijų metu surinkta medžiaga, šiame straipsnyje bandoma pasiaiškinti ne tik buvusią situaciją, bet ir apžvelgti dabartinius varpus, jų būklę, gamintojus bei vertę. Tiriant varpų istoriją, niekas negali apsieiti be Mykolo Brenšteino prieš Pirmąjį pasaulinį karą surinktos ir vėliau publikuotos medžiagos. Jis mini ir senuosius Kretingos varpus, kurių dabar nelikę. Seniausias varpas buvo išlietas 1592 m. Rygoje meistro Hanso Majerio2. Kitas buvo datuotas 1593 m. ir pagamintas Gdanske Matijaus Bennincko3. Trečias buvo parvežtas iš Karaliaučiaus. Jis buvo nulietas 1748 m. Johano Jakobo Dornmanno4. Du labai vertingi straipsniai apie Kretingos varpus yra publikuoti vietinėje spaudoje. Vytautas Povilas Jurkštas nustatė, kad vienas Kretingos bažnyčios varpas buvo paimtas per 1831 m. sukilimą, o kitą, nulietą Valdajuje, 1916 m. per Pirmąjį pasaulinį karą rekvizavo vokiečiai. Jis pateikė ir ant dviejų senųjų varpų išlietus užrašus5. Jolanta Klietkutė ištyrė 1939 m. įsigyto Šv. Antano varpo istoriją6. Romualdas Beniušis parengė apibendrinančią publikaciją apie Kretingos varpus7. Ekspedicijų metu surinkta medžiaga apie Telšių vyskupijos varpus ir liejikus buvo publikuota atskirame leidinyje8. Vertingų istorinių nuotraukų ir dokumentų apie kunigą Bronislovą Burneikį pateikė kretingiškė Stefanija Girkantienė ir Petras Vaitkus. Apie Kadagynuose veikusią liejyklą papasakojo Albinas Šimkus ir Povilas Šoblinskas.

Istoriniai duomenys Seniausiuose Žemaitijos vyskupijos vizitacijų aktuose9, apimančiuose XVI–XVII a., duomenų apie Kretingos bažnyčią ir jos turimą inventorių nepateikta. Bažnyčios dokumentų, siekiančių XVIII a., Lietuvos istorijos archyve nepavyko surasti. XIX amžius, kaip ir kitų šventovių, išsiskiria vyskupų ir dekanų vizitacijų aktų gausa10. Nors pirmame to šimtmečio Kretingos bažnyčios aprašyme, datuotame 1805 m., dar neužsimenama nei apie šventovės varpinę, nei apie varpus11, bet po metų surašytame dokumente jau pabrėžiama, kad bažnyčios remontui 1806 m. buvo išleista nemaža suma. Tarp tais metais atliktų darbų nurodoma, kad bažnyčios akmeniniame bokšte kabantiems keturiems varpams iš ąžuolo medienos buvo padaryta nauja pakabinimo įranga. Iš aprašymo neaišku, ar tai visas varpų pakabinimo karkasas, ar tik pačios pakabos, vadinamieji jungai. Dokumente taip pat nurodoma, kad didysis varpas sveria per 33 akmenis12. Visi instrumentai buvo sveiki. Bokšte įrengtas laikrodis buvo sujungtas su varpais, kurie mušdavo valandas ir jų ketvirčius. Virš vienuolių choro buvo stogelis be kupolėlio, o po juo kabėjo du signaliniai varpai13. 1820 m. vizitacijos akte pažymėta, kad bokšte kabojo 4 varpai ir buvo senas nesuremontuotas laikrodis14. Didysis varpas svėrė 1 720, vidutinysis – 500, po jo einąs – 250, o mažasis – 80 svarų. Chorinių varpelių buvo du, per abu svėrusių 60 svarų. Esantis prie zakristijos varpas svėrė 20 svarų, o didesnių ir mažesnių prie altorių buvo aštuoni. Jų bendras svoris buvo 23 svarai. Dar 3 varpai buvo pakabinti skirtingose vietose. Vienas – prie vienuolių valgyklos, kitas – prie vartelių, o trečias – prie vartų. Per visus jie svėrė 56 svarus15. Suprantama, kad 1820 m. vizitacijos akte choriniais varpeliais įvardyti tie patys du signaliniai instrumentai, kurie

minimi 1806 m. aprašyme. Galima palyginti tik didžiojo varpo svorį, nors jis abiejuose šaltiniuose pateiktas skirtingais matavimo vienetais. Tik svarus pervesti į kilogramus nėra taip paprasta, nes neaišku, kurios šalies svarais skaičiuota. Dokumentai rašyti lenkų kalba. Lenkijoje naudotas svaras buvo prilyginamas 405,504 gramo. Tokiu atveju išeitų, kad 1820 m. vizitacijos akte aprašomas didysis bažnyčios varpas svėrė apie 697 kilogramus. Bažnyčia stovėjo buvusioje istorinėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), kurioje svaras – mažesnis – 365,83 gramo. Šiuo atveju ir varpo svoris kristų iki 624 kilogramų. Po 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo

Šv. Antano varpas, išlietas 1939 m. Paryžiuje. Romualdo Beniušio asmeninis archyvas.

145


Kretingos pranciškonų vienuolynas. Fot. Jolantos Klietkutės, 2016 m.


SAKRALINIAI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI Jolanta Klietkutė, Kretingos muziejus

Pranciškonų vienuolyno pastatas Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolynas yra Kretingos senamiestyje, šalia Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčios, tarp Vilniaus ir J. Pabrėžos gatvių, Dopulties (Pastauninko) upelio kairiajame krante. Vienuolyno fundatoriai – Kretingos dvarininkai Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė – 1603 m. lapkričio 10 d. skyrė 3 valakus 22 margus 10 kvadratinių rykščių žemės sklypą, kuriame pradėtos ruošti statybinės medžiagos: akmenys, rąstai, degtos kalkės. Gvardijonas Vaitiekus Vaitiekavičius 1605 m. vasario 2 d. sudarė sutartį su Kauno plytininku Krygeriu dėl plytų gaminimo, o balandžio 21 d. – su Nesvyžiaus miestelėnu Vaitiekumi Isakavičiumi dėl aprūpinimo čerpėmis1. Vienuolyno pamatai padėti 1605 m.2, o pastatas pastatytas 1607– 1610  m.3 Jį mūrijo Krokuvos mūrininkas Kasparas Arkonas4 pagal J. K. Chodkevičiaus pateiktą projektą5. Prie vienuolyno vidaus įrengimo prisidėjo J. K. Chodkevičiaus dukterėčios Kristinos Marijos Chodkevičiūtės vyras, Livonijos vaivada Volmaras Farensbachas. Apie tai liudijo XX a. pr. vienuolyno refektoriaus (valgyklos) angą dar puošęs inkrustuotas papuošimas su įrašu „Donum Magnifici Domini Volmar Ferensbachi 1622“6. 1659 ir 1710 m. vienuolyną apiplėšė ir nuniokojo švedų kariuomenė. 1639, 1672, 1728, 1819  m. pastatas buvo remontuojamas7. Vienuolyno pastatas buvo tinkuoto mūro, dviejų aukštų, trijų korpusų, su uždaru kiemu, kurį supo galerija, iš kurios buvo patenkama į bažnyčią, gvardijono celę, refektorių, virtuvę ir kitas pagalbines patalpas. Antrame aukšte abipus koridoriaus buvo vienuolių celės ir biblioteka8. Vienuolyno galerija

su atvira lože glaudėsi prie rytinio bažnyčios šono. Šalia vienuolyno buvo statomi pagalbiniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, užveistas sodas, o sodybą nuo XVII a. supo beveik 2 m aukščio ir 1 m storio akmens mūro tvora. Vienuolyno pirmajame aukšte buvo gvardijono celė su kamara, refektorius, susirinkimų salė, virtuvė, ūkinės patalpos. Antrajame aukšte – 29 celės su kamaromis ir biblioteka. Po pastatu įrengti erdvūs rūsiai maisto produktams ir vynui saugoti. Refektorius apėmė 126 m2, susirinkimų salė – 81 m2. Šios salės viduryje stovėjo masyvi kolona, laikanti skliautines lubas. Virš salės antrame aukšte veikė tokio pat ploto biblioteka su 4 langais9. 1913 m. vienuolyno bibliotekoje, gvardijono celėje ir vienuolyno svečių kambariuose

kabėjo šie portretai: Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės; profesionaliai nutapytas nežinomo vyro portretas; teologijos magistro, Žemaičių vyskupijos prelato, kunigaikščio Marcijono Giedraičio († 1809 05 09); Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinsko portretas; grafo Platono10 Zubovo (1767–1822) portretas, tapytas Jono Baptisto Lampi (šiuo metu jis yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje11); Rožės Parčevskytės (1799–1852) dailininkės, Raudondvario dvarininkaitės portretas. Vienuolyne taip pat buvo labai įdomus brolių bernardinų gyvenamųjų vietų planas, braižytas Simono Angulevičiaus 1791 m.12 1906 m. rašyta, kad vienuolyne yra visų Rusijos imperatorių, pradedant Pavelu I, baigiant Ni-

Sudegęs vienuolyno pastatas. 1941 m. MBOPA.

157


Buvusios pirmosios Kretingos bažnyčios vietoje stovi trimituojančio angelo skulptūra. Aut. Adolfas Viluckis, 2003 m. Fot. Jolantos Klietkutės, 2012 m.


SENOSIOS KAIMŲ KAPINĖS Julius Kanarskas, Kretingos muziejus

Svarbus parapijos istorijos šaltinis yra kapinės, pasakojančios apie mirusiųjų laidojimo ir atminimo tradicijas. Nuo Kretingos apylinkių krikšto iki XVIII a. pabaigos kiekvienas parapijos kaimas turėjo savo kapines. Didesniuose kaimuose – Kretingoje, Pryšmančiuose, Tūbausiuose – veikė dvejos, o Kurmaičiuose – net ketverios kapinės. Keli mažesni kaimai, pvz., Daktarai ir Grykšiai, naudojosi vienomis kapinėmis. Jos buvusios įrengtos atokiau nuo gyvenvietės, prie vieno svarbesnių kelių, bendro naudojimo žemėje – ganykloje, šienaujamoje pievoje ar miške. Kapinėms parinkdavo ryškesnę kalvą ar aukštumos viršūnę, esančią netoli upės. Senosios kaimų kapinės nėra detaliau tyrinėtos, tačiau ir nedidelės apimties Kretingos, Kurmaičių-Tintelių, Petrikaičių ir Žadeikių seniausių kapinių tyrinėjimai bei atsitiktiniai radiniai iš Pryšmančių ir kitų kapinių leidžia daryti išvadas apie XVI–XVIII a. Kretingos apylinkės katalikų laidojimo tradicijas. Kretingos kaimo senosios kapinės (Markapiai) stūkso dešiniajame Akmenos upės krante, į vakarus nuo Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno komplekso, J. Basanavičiaus gatvės dešinėje pusėje. Šiandien jas ženklina viduryje stovinti koplytėlė ir šiaurės rytiniame pakraštyje 2003  m. pastatyta Trimituojančio angelo skulptūra, skirta šiose kapinėse 1602 m. pastatytai pirmajai Kretingos bažnyčiai atminti. Vakarinė kapinių dalis nukasta plečiant ir rekonstruojant J. Basanavičiaus gatvę. Joje 2004 ir 2011 m. archeologai ištyrė apie 430 m2 plotą, kuriame surado 59 kapus1. Mirusieji laidoti aukštielninki, ištiesti, ant krūtinės arba juosmens padėtomis rankomis, 0,6–1,5 m gylio duobėse, vienu–trimis horizontais, dažnai grupinėse kapavietėse, kuriose aptikta nuo 2 iki 4 asmenų. Ankstyvesnės kapų duobės yra ištęsto ovalo, o vėlyvesnės – stačiakampio suapvalintais kampais plano.

Mirusieji iš pradžių guldyti galvomis į šiaurę, o vėliau – į vakarus–pietvakarius. Ankstyviausiuose kapuose karstų liekanų neaptikta, todėl manoma, kad mirusieji buvę palaidoti be karstų arba skobtiniuose karstuose, kurie visiškai sunyko. Kituose kapuose aptiktos kaltinės vinys ir medienos pėdsakai liudija, kad juose mirusieji buvę paguldyti lentiniuose karstuose, sukaltuose vinimis. Grupiniams kapams buvusi kasama bendra duobė, kurioje karstai padėti vienas šalia kito. Chronologines kapinių ribas nustatyti padeda monetos. Ankstyviausias yra XVI a. 2-ame dešimtmetyje kaldintas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Senojo lietuviškas pusgrašis, o vėlyviausia – Rusijos imperijos caro Pavelo I 1798 m. dviejų kapeikų moneta. Kurmaičių-Tintelių kaimo kapinės veikė Upės gatvėje, Akmenos kairiojo kranto kyšulyje, nuo seno vadintame Pilale arba Markapiais. 2010 metais kyšulio pakraštyje beveik 5 m2 plote archeologai (tyrimų vadovas doc.  dr. Algimantas Merkevičius) aptiko smarkiai apardytus 7–8 žmonių kapus, iš kurių 4 griaučių liekanas detaliai ištyrė2. Geriausiai išliko 49–66 cm gylyje atsidengę ankstyviausiai palaidotų dviejų asmenų griaučiai, gulėję greta vienoje duobėje. Abu mirusieji palaidoti aukštielninki, ištiesti, galvomis į vakarus. Vieno rankos sulenktos per alkūnes ir sukryžiuotos ant dubens, o antrojo – padėtos ant krūtinės. Karstų žymių nepastebėta. Virš jų 57–63 cm gylyje vėliau buvo palaidoti dar 2 žmonės, gulėję galvomis į pietvakarius. Jų palaikai smarkiai apardyti kasant bulviarūsių duobes, išlikę tik ilgųjų kaulų fragmentai. Mirusieji gulėjo lentiniuose karstuose, kurių išliko tik menki medienos fragmentai ir kaltinės vinys. Pagal radinius šios Kurmaičių-Tintelių kapinės datuojamos XVI a. – XVIII a. pabaiga.

Petrikaičių kapinės veikė Degalo upelio kairiajame krante esančioje aukštumoje, pasienyje su Klaipėdos kraštu. Šalia jų, steigiamų Kretingos (Petrikaičių) naujųjų kapinių teritorijoje, 2011 m. Klaipėdos universiteto archeologinė ekspedicija ištyrė 101,32 m2 plotą. Archeologai nustatė, kad žmonės buvo laidojami į pietryčius ir pietvakarius nuo medžiais apsodintos ir pylimu apjuostos kapinių teritorijos ribų. Čia buvo ištirti 4 griautiniai XVII a. kapai bei surinkta kaukolių ir pavienių kaulų iš mažiausiai 7 suardytų ankstyvesnių kapų3. Mirusieji laidoti 76–110 cm gylio ir iki 170 x 60 cm dydžio duobėse, aukštielninki, ištiesti, ties alkūnėmis sulenktomis ir ant krūtinės padėtomis rankomis, galva atsukti į pietvakarius. Viename kape buvęs palaidotas apie 160 cm ūgio 45–55 metų amžiaus vyras, kituose – 20–45 metų amžiaus moterys. Minijos slėnio terasoje prie senojo Kartenos–Kretingos kelio esančiose Žadeikių I kapinėse 1995 m. buvo ištirtas arimo metu atidengtas griautinis kapas. Mirusysis jame palaidotas tradiciškai: aukštielninkas, ištiestas4. Tyrinėjant senąsias kaimų kapines prie ištirtų kapų nepastebėta individualių memorialinių antkapinių paminklų (kryžių ir pan.) pėdsakų. Manoma, kad iki XVIII a. pabaigos kapus žymėjo tik žemių kauburėliai, o bendromis kaimo lėšomis kapinėse buvo pastatoma koplytėlė su šventųjų skulptūromis, keletas monumentalių ornamentuotų kryžių, stogastulpis ar koplytstulpis. Tokia mirusiųjų atminimo ir pagerbimo tradicija senosiose kapinėse išsilaikė iki mūsų laikų. Kolektyvinio memorialinio paminklo – monumentalaus kryžiaus vieta buvo aptikta Kurmaičių-Tintelių kapinėse. Kryžius stovėjo tarp kapų, įleistas į 65 cm gylio duobę, kurioje aplink stiebo pagrindą buvę glaudžiai sukrauti akmenys. Po kryžiumi iškastoje duo225


Pranciškonų vienuolijos Lietuvoje atgaivintojas Pranciškus Bizauskas. 1936 m. MBOPA.


1847–1937 M. KRETINGOJE PALAIDOTI DVASININKAI Robertas Bitinas, Vilniaus jėzuitų gimnazija

Šiame žinyno pobūdžio sąraše trumpai pateikiamos bendriausios žinios apie Kretingos Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų aktų knygose 1847–1937 metais minimus mirusius dvasininkus, palaidotus senosiose Kretingos parapijos kapinėse. Dauguma jų mirė Kretingos bernardinų vienuolyne. Sąrašas sudarytas chronologine tvarka. Sąvokos „bernardinai“, „mažesnieji broliai“, „pranciškonai“ šiame straipsnyje vartojamos kaip sinonimai. Skirtingu metu įvairiais pavadinimais publikuotas leidinys „Directorium“ tą patį Kretingos vienuolyną 1907, 1908, 1909, 1912 metais įvardija kaip bernardinų vienuolyną (Кретингенскiй Бернардинскiй Монастырь)1, o 1910, 1911, 1913, 1914 metais jau mini kaip Mažesniųjų brolių vienuolyną (Cretingae monasterium Ord. Fratr. Minor.) 2. Kretingos Romos katalikų bažnyčios 1847–1937 metų mirties metrikų aktų knygose aptikta 120 įrašų, iš kurių: 91 pranciškonas (lot. Ordo Fratrum Minorum, OFM), 23 dieceziniai Romos katalikų kunigai, 3 karmelitai (lot. Ordo Fratrum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OC), 3 rokitai (lot.  Fratres Misericordiae sub titulo S. Rochi). Dauguma pranciškonų į Kretingos bernardinų vienuolyną buvo perkelti skirtingu metu iš kitų caro valdžios likviduotų vienuolynų. Dauguma jų – broliai kunigai. Kiti – broliai be kunigystės šventimų. Taip pat minimas 1 brolis diakonas ir 1 subdiakonas. Aptikti 5 nežinomi asmenys, minimi kaip pranciškonai. Šią prielaidą galima daryti dėl to, kad kai kurie asmenvardžiai mirties metrikų knygose pasikartoja keletą kartų: pvz., Aleksandro Maniuškos mirtis įregistruota 3 kartus, Primo Ignotavičiaus – 2 kartus, Juozapo Kasinskio – 2 kartus. Be to, apie 1861–1863 m. į Kretingos vienuolyną priimtas nežinomas asmuo suteikiant jam 1857 m. lapkričio 7 d. Vilniaus

vienuolyne mirusio br. Odoriko Laurinavičiaus asmenvardį (žr. 70). Tikėtina, kad kai kurių mirusių dvasininkų anketiniai duomenys buvo suteikti kitiems asmenims, apsaugojant juos nuo mirties bausmės po 1863 m. sukilimo, arba priimant į vienuolyną naujus narius, kai to daryti nebuvo galima be caro valdžios leidimo. Mirusių brolių sąraše (Elenchus Fratrum Mortuorum)3 kai kurie pranciškonai minimi kaip mirę Kretingoje, nors parapijos mirties metrikų aktų knygose duomenų apie jų mirtį neaptikta. Pvz., nurodoma, kad br. Remigijus Trapikas mirė Kretingoje 1850 m. balandžio 28 d.4, br. kun. Eduardo Puškaževičiaus mirtis užregistruota 2 kartus – pirmą kartą 1869  m. gruodžio 1 d. (mirties vieta nurodoma Kretinga)5, o antrą kartą – 1870 m. gruodžio 16  d., nebenurodant mirties vietos6. Tas pats Mirusių brolių sąrašas nurodo br. kun. Konstantiną Juškevičių mirus Kretingoje 1888  m. spalio  14 d.7, br. kun. Vitoldą Pracevičių nurodo taip pat mirus Kretingoje 1888 m. spalio 28 d.8 nors parapijos metrikų aktų knygose duomenų apie šių 4 brolių mirtį nerasta. Kai kurie Kretingos parapijos kapinėse palaidoti dieceziniai kunigai į Kretingos bernardinų vienuolyną buvo perkelti dėl ligos, kiti – atgailauti, vienas jų – iš tremties grąžintas kunigas. Kita dalis – trys Jokūbave tarnavę kunigai ir vienas Pajūrio klebonas. Likvidavus Kolainių karmelitų vienuolyną, kai kurie ten gyvenę karmelitai buvo perkelti į Kretingos bernardinų vienuolyną. Likvidavus Kęstaičių invalidų namus, ten dirbę rokitai drauge su jų globojamais dieceziniais kunigais taip pat buvo perkelti į Kretingos bernardinų vienuolyną. Iš 120 paminklų dvasininkams Kretingos parapijos senosiose kapinėse išliko tik 33. Tebus šiame straipsnyje paskelbti duomenys kuklus paminklas visiems 120 mirusiųjų.

1. Pranciškonas br. kun. Eugenijus Rubaževičius (Eugeniusz Rubażewicz) gimė apie 1788 m. Apie 1816 m. įstojo į vienuolyną, apie 1820 m. įšventintas kunigu9. 1840 m. buvo Lucko (Ukraina) bernardinų vienuolyno nuodėmklausys10. Mirė Kretingos bernardinų vienuolyne 1847 m. sausio 1 d.11 2. Diecezinis kun. Florijonas Paulauskis (Florian Pawłowski) gimė apie 1796 m. Apie 1823 m. įšventintas kunigu. 1824 m. buvo Mosėdžio12, 1833 m. – Skuodo13, 1834 m.  – Laukžemės14, 1835 m. – Mosėdžio15, 1836  m.  – Salantų vikaras16. Mirė nuo ligos Kretingos bernardinų vienuolyne 1847  m. sausio 14 d.17 3. Pranciškonas br. Dionyzas Verešyla (Dyonyzy Wereszyłło) gimė apie 1784 m. Apie 1818 m. įstojo į vienuolyną18. 1840 m. minimas Kretingos bernardinų vienuolyno brolių sąraše19. Mirė vienuolyne 1847 m. gegužės 27 d.20 4. Pranciškonų provincijolas21 br. kun. Henrikas Skačkauskis (Endryk Skaczkowski) gimė apie 1770 m. 1788 m. įstojo į vienuolyną22. Apie 1794 m. įšventintas kunigu23. Nuo 1817 m. buvo Kretingos bernardinų vienuo-

Vienuolyno vikaro Kyro Suchomelio antkapinio kryžiaus epitafija. Fot. Juliaus Kanarsko, 2015 m.

237


Klierikas pranciťkonas br. Placidas Barisa su motina Ona Žvaginaite-Barisiene ir broliu Pranu Barisa. Kretinga, 1937 m. KMR.


ŽYMESNIEJI PARAPIJOS KUNIGAI IR VIENUOLIAI PRANCIŠKONAI Julius Kanarskas, Kretingos muziejus

Per prabėgusius keturis šimtmečius Kretingos parapijoje ir vienuolyne pabuvo daugybė vienuolių ir kunigų. Be pranciškonų, apie 1775–1791 m. mieste gyveno jėzuitai, vadovavę Kretingos aukštesniajai (t. y. vidurinei) mokyklai ir joje mokytojavę. XIX a. I pusės vizitacijos aktuose minimi vienuolyne gyvenę dieceziniai kunigai, mokytojavę bernardinų mokykloje. Nuo 1831 m. iki 1904 m. administracine tvarka čia 1–2 metams buvo uždaromi pasaulietinei ir dvasinei valdžiai už lietuvišką veiklą (vaikų mokymą lietuvių kalba, lietuviškos spaudos platinimą ir pan.) nusikaltę dieceziniai kunigai. Po 1863 m. sukilimo buvo apgyvendinti rusų valdžios uždarytų augustinų, karmelitų, dominikonų ir rokitų vienuolynų vienuoliai. Tarpukariu vienuolyne vietą rasdavo klebono ar kitų pareigų parapijose atsisakę dieceziniai kunigai, įstoję į Šv.  Pranciškaus III ordiną, t. y. tapę tretininkais. Jie dalyvaudavo vienuolyno ir parapijos gyvenime, dirbo pedagoginį darbą valdinėse pradinėse ir vidurinėje mokyklose bei pranciškonų gimnazijoje. Kartu su pranciškonais kunigais vienuolyne gyveno broliai darbininkai (broliukai), t. y. į Šv. Pranciškaus I ordiną įstoję įvairius amatus išmanę ir profesinį pasiruošimą turintys vyrai, dirbę bažnyčios tarnautojais (zakristijonu, vargonininku), darbavęsi vienuolyno aptarnavimo ir ūkinėje sferoje (raštininkas, ūkvedys, virėjas, siuvėjas, vaistininkas, daržininkas, stalius, knygrišys, kalvis, mūrininkas, pagalbiniai darbininkai). Kretingos parapijoje gimė nemažai jaunuolių, kurie tapo kunigais ir vienuoliais. Dauguma jų savo pašaukimą rado už parapijos ribų ir tik nedaugelis grįžo į Kretingą. Tarpukariu Kretinga buvo tapusi pranciškonų klierikų ruošimo centru, į kurį jaunuoliai suvažiuodavo iš visų Lietuvos parapijų. Šv. Antano kolegijoje (pranciškonų gimnazijoje) jie

gaudavo gimnazijos kurso išsilavinimą, o ją baigę teologijos ir filosofijos studijuoti buvo siunčiami į Austrijos, Italijos, Vokietijos dvasines seminarijas ir kolegijas. Šioje apžvalgoje pateikiama istorinė medžiaga apie žymesnius XVIII a. pab.– XXI a. pr. pranciškonų vienuolyno kunigus ir paprastus brolius, Kretingos parapijoje tarnavusius ir iš jos kilusius diecezinius kunigus, palikusius ryškesnį pėdsaką parapijos, krašto ir pranciškonų brolijos istorijoje1.

T. PIJUS JURGIS ANDRAITIS OFM Gimė 1886 m. spalio 27 d. Pašaltuonio k., Raseinių r. sav. Pakrikštytas Jurgio vardu. 1907 m. įstojo į Žemaičių dvasinę seminariją, 1912 m. gegužės 14 d. gavo kunigo šventimus. Vikaravo Rumšiškių, Veliuonos ir Šilalės parapijose, o per Pirmąjį pasaulinį karą kunigavo Voloncėje (Vitebsko gub., Rusija). Grįžęs į Lietuvą, buvo Barstyčių ir Lenkimų parapijų klebonas. 1937 m. įstojo į pranciškonų ordiną, gavo vienuolinį Pijaus vardą. 1939 m. buvo paskirtas Kretingos parapijos klebonu, 1939– 1940 m. redagavo leidinį „Kretingos R. K. parapija“, 1941 m. vadovavo karo pradžioje nudegusios bažnyčios atstatymui. Pokariu buvo parapijos vikaras, slapta lankė Kretingos apylinkių partizanus, sakė jiems pamokslus, šventino ginklus ir vėliavas. Nuo 1946 m. vasaros savo celėje, krosnyje įrengtoje slėptuvėje, slapstė nuo sovietų saugumo kleboną ir gvardijoną t. Patricijų Puodžiūną, pavadavo jį parapijoje ir vienuolyne. Abu suimti 1947 m. liepos 15 d. vienuolyne, saugumiečiams aptikus slėptuvę. 1948 m. vasario 23 d. išvežtas į Karagandos lagerį, o vėliau perkeltas į Pesčianlagą (Kazachstanas). Iš įkalinimo vietos paleistas 1955 m. kovo 1 d. Gyveno Rasei-

niuose. Mirė 1958 m. gegužės 23 d. Palaidotas Raseinių kapinėse2.

T. LEONARDAS KAZIMIERAS ANDRIEKUS OFM Gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčiuose, Skuodo r. sav. Pakrikštytas Kazimiero vardu. Mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje, o nuo 1933 m. – Kretingos pranciškonų gimnazijoje. 1934 m. įstojo į Pranciškonų ordiną, pasirinko vienuolinį Leonardo vardą. Nuo 1937 m. studijavo kunigų seminarijose Austrijoje, 1938 m. rugsėjo 26 d. davė amžinuosius įžadus. 1939 m. studijų tęsti išvyko į Jugoslaviją.

T. Pijus Andraitis OFM (1886–1958). KRSBA.

257


CHRONOLOGIJA 1253 m. balandis – pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėta Kretingos pilis ir prie Kuršo žemių krikšto prisidėję jos valdovai Veltūnas, Reiginas, Saveidis ir Tvertikis. 1258 m. liepos 27 d. – Kretingos pilies apygardos gyventojai priskirti Klaipėdos šv. Mikalojaus bažnyčios parapijai. 1602 m. – Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius pastatė Kretingoje pirmąją bažnyčią, įkūrė parapiją ir bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną, į kurį atvyko 10 vienuolių. 1603 m. gruodžio 10 d. – Jonas Karolis Chodkevičius pasirašė privilegiją dėl žemės sklypo skyrimo bernardinų vienuolyno ir bažnyčios statybai. 1605 m. – išlieti bernardinų vienuolyno pamatai. 1607–1610 m. – Krokuvos mūrininkas Kasparas Arkonas pastatė bernardinų vienuolyną. 1609 m. – priešais statomą vienuolyno su bažnyčia kompleksą Jonas Karolis Chodkevičius įkūrė miestą, kuriam suteikė Magdeburgo teisę ir Karolštato vardą. 1610 m. – bernardinai atidarė parapinę mokyklą. 1610–1617 m. – šalia vienuolyno Kasparas Arkonas išmūrijo gotikinę vienanavę bažnyčią. 1618 m. rugpjūčio 21 d. – popiežius Paulius V bažnyčiai suteikė 10 metų visuotinius atlaidus priėmusiems šv. Komuniją Švč.  Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dieną (gruodžio 8 d.) bei 7 metų atlaidus lankantiems bažnyčią Švč. Mergelės Marijos Pasveikinimo (kovo 23 d.), Ėmimo į dangų (rugpjūčio 15 d.) ir šv. Pranciškaus (spalio 4 d.) dieną. 1619 m. kovo 13 d. – Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai pasirašė privilegiją, kuria visiems laikams dovanojo 1603 m. vienuolynui skirtą apie 80 ha žemės sklypą bei nustatė nuo valsčiaus kasmetinę duoklę vienuolyno su bažnyčia išlaikymui. 1619 m. liepos 4 d. – Chodkevičių kriptoje palaidota bažnyčios ir vienuolyno fundatorė Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė, mirusi gegužės 18 d. Liachavičų dvare. 1619 m. liepos 7 d. – Žemaičių vyskupas

288

Stanislovas Kiška konsekravo bažnyčią Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus titulu; kartu jis pašventino tris altorius ir šventoriuje įrengtas bažnytines kapines. 1619 m. spalio mėn. – pasauliečių chore sumontuoti iš Karaliaučiaus parvežti vargonai. 1621 m. rugsėjo 24 d. – Chotyno tvirtovėje (Ukraina) nuo mūšio su turkais ir Krymo totoriais metu patirtų žaizdų mirė vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius. 1639 m. spalio 8 d. – popiežius Urbonas VIII suteikė 10 metų visuotinius atlaidus einantiems išpažinties Marijos Angelų Karalienės – Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.). 1649 m. lapkričio 8 d. – Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pašventino iš Romos parvežtas šv. Agnietės, šv. popiežiaus Felikso, šv. kankinių Viktorino, Justino ir Restituto relikvijas. 1653 m. rugsėjo 24 d. – popiežius Inocentas X suteikė atlaidus aplankiusiems septynis Kretingos bažnyčios altorius, o Šv. Pranciškaus altoriui išdavė privilegiją, leidžiančią prie jo aukojamų mišių už mirusiuosius metu pelnyti 10 metų visuotinius atlaidus skaistykloje kenčiančioms sieloms. 1659 m. – švedų kariuomenė apiplėšė bažnyčią su vienuolynu. 1672 m. – Polocko vaivados Kazimiero Jono Sapiegos lėšomis atnaujinti vienuolynas su bažnyčia, prie bažnyčios pristatytas bokštas ir renesansinis signatorijos bokštelis. 1704 m. – Švedijos kariuomenė apiplėšė vienuolyną su bažnyčia. 1707 m. – pradėti švedų nuniokotų vienuolyno ir bažnyčios pastatų remonto darbai. 1726 m. gegužės 27 d. – popiežius Benediktas XIII atnaujino Šv. Pranciškaus altoriui privilegiją, leidžiančią prie šio altoriaus aukojamų mišių už mirusiuosius metu pelnyti 10 meų visuotinius atlaidus skaistykloje kenčiančioms sieloms. 1728 m. – baigtas bažnyčios interjero ir didžiojo altoriaus remontas.

1731 m. – vienuolynas priskirtas Pranciškonų observantų (bernardinų) ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijai. 1733 m. – pastatytas naujas Šv. Onos altorius. 1739 m. – gauta šv. Kryžiaus medžio relikvija. 1748 m. gruodžio 17 d. – popiežius Benediktas XIV Viešpaties Apreiškimo Švč.  Mergelei Marijai altoriui suteikė privilegijuotojo statusą, pagal kurį besimeldžiantiems prie jo už mirusius neribotam laikui buvo suteikiamas nuodėmių atleidimas. 1752 m. – bernardinai misijas pradėjo Klaipėdoje. 1753 m. – pastatytas naujas Kristaus kančios altorius. 1759 m. liepos 22 d. – Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius konsekravo atnaujintus Šv. Antano, Šv. Barboros ir Kristaus kančios altorius. 1763 m. – atnaujintas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai altorius. 1768 m. birželio 20 d. – Žemaičių vyskupas sufraganas ir Eluzos titulinis vyskupas Ignotas Mykolas Chominskis konsekravo atnaujintus Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus altorius. 1771 m. – parengtas pirmasis vienuolyno ir bažnyčios valdų apmatavimo planas. 1778–1779 m. – Žemaičių seniūnijos pakamaris Ignotas Jokūbas Nagurskis Babrūnių kaime pastatė Jokūbavo šv. Kajetono bažnyčią (Kretingos parapijos filiją). 1794 m. liepos 16 d. – Kretingoje gimė Seinų (Augustavo) vyskupijos prelatas dekanas, Varšuvos dvasinės akademijos rektorius Bonaventūra Butkevičius. 1794 m. gruodžio 29 d. – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis patvirtino matininko Jokūbo Gineitos parengtą vienuolyno valdų ribų planą. 1795 m. – rusų valdžia uždraudė laidoti bažnytinėse bei kaimų kapinėse ir įsakė toliau nuo miesto įsirengti bendras parapijos kapines. 1796 m. sausio 9 d. – šventoriuje veikusiose bažnytinėse kapinėse paskutinė palaidota Morta Griceliūtė iš Rūdaičių kaimo.


1796 m. sausio 19 d. – naujai įrengtose parapijos kapinėse pirmasis palaidotas Antanas Putvinskis iš Kretingos miesto. 1803 m. rugsėjo 1 d. – vienuolynas atidarė parapinę mokyklą. 1808 m. – tarp geriausių bernardinų parapinės mokyklos mokinių paminėtas būsimasis istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas. 1809 m. – kunigaikštis Platonas Zubovas parapinei mokyklai vienuolyno žemėje pastatė erdvų pastatą. 1809 m. – bernardinai padavė į Telšių apskrities teismą Kretingos dvaro savininką Platoną Zubovą dėl atsisakymo mokėti vienuolynui Chodkevičių numatytą duoklę. 1812 m. – bernardinai padavė į Telšių apskrities teismą katalikų žemėse apsigyvenusią ir Chodkevičių numatytą duoklę mokėti atsisakiusią Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenę. 1815 m. rugsėjo 7 d. – Telšių apskrities teismas įpareigojo Kretingos dvaro savininkus mokėti vienuolynui Chodkevičių nustatytą duoklę. 1817 m. – vokiečių valdžios persekiojami bernardinai nutraukė misijas Klaipėdoje. 1821 m. – gvardijono Henriko Skačkauskio rūpesčiu atnaujinta vienuolyno tvora. 1822 m. – pastatytas mūrinis vienuolyno vandens malūnas. 1824 m. – Telšių apskrities teismas atmetė bernardinų ieškinį ir atleido katalikų žemėse apsigyvenusius evangelikus liuteronus nuo duoklės mokėjimo vienuolyno išlaikymui. 1831 m. – valdžia atgailai į vienuolyną uždarė pirmuosius sukilime dalyvavusius diecezinius kunigus. 1831 m. – dailininkė Rožė Parčevskytė Kretingos bažnyčiai nutapė Mergelės Marijos paveikslą. 1831–1839 m. – parapijos kapinėse pastatyta mūrinė koplyčia. 1835 m. – bernardinas Simonas Grosas parašė žemaičių gramatiką „Kalbrieda Lezuve Żemaytyszka“. 1835 m. balandžio 17 d. – mirė žemaičių gramatikos autorius, bernardinų kunigas Simonas Grosas. 1836 m. – suvalstybinta bernardinų išlaikoma parapinė mokykla. 1841 m. – bernardinai prie bažnyčios įsteigė parapijos išlaikomą pradinę mokyklą.

1841 m. – konfiskuota bernardinų žemė, o vienuolynas priskirtas prie etatinių vienuolynų. 1842 m. – panaikinta Lietuvos bernardinų šv. Kazimiero provincija, vienuolyno priežiūra perduota Žemaičių vyskupui. 1848 m. sausio 5 d. – mirė buvęs gvardijonas ir pranciškonų observantų provincijolas Henrikas Skačkauskis. 1849 m. spalio 30 d. – mirė pamokslininkas, botanikas, poetas, liaudies gydytojas, tretininkas, bernardinų kunigas Ambrozijus Jurgis Pabrėža. 1855 m. – iš šventoriaus koplyčios į parapijos kapinių koplyčią perkeltas Šv. Jurgio altorius, o kapinių koplyčią pradėta vadinti šv. Jurgio vardu. 1859 m. kovo 30 d. – mirė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus brolis, bernardinų kunigas Julijonas Mykolas Valančius. 1862 m. spalio 19 d. – parvežtos šv. Antano Paduviečio relikvijos. 1864 m. – Konstantinas Parčevskis pastatė naują Jokūbavo filijinę bažnyčią, kuri konsekruota Švč. Mergelės Marijos titulu. 1864 m. – vienuolynas paverstas prieglaudos namais senyvo amžiaus ir ligotiems vienuoliams, kurie nebetiko pastoraciniam darbui parapijose. 1868 m. – parvežtos šv. Klemenso ir šv.  Kazimiero relikvijos. 1870–1875 m. – įrengtos naujosios parapijos (antrosios) kapinės. 1876 m. gegužės 20 d. – vienuolyne mirė paskutinysis pranciškonų observantų (bernardinų) provincijolas Domininkas Šukevičius. 1878 m. – Jono Meškauskio lėšomis dailininkas Tadas Žilinskis nutapė naują titulinį Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai paveikslą. 1893 m. – naujosiose parapijos kapinėse pastatyta grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus. 1897 m. – popiežius Leonas XIII bernardinus, reformatus ir basuosius brolius sujungė į Mažesniųjų brolių ordiną (O. F. M.) su šv. Pranciškaus Asyžiečio regula; bernardinus imta vadinti bendriniu pranciškonų vardu. 1898 m. – paskutiniuoju iš bernardinų parapijos klebonu ir vienuolyno gvardijonu paskirtas Jeronimas Juozapas Beržanskis. 1900 m. spalio 20 d. – parapijos vikaru paskirtas diecezinis kunigas Antanas Bizauskas,

ėjęs klebono ir vienuolyno administratoriaus pareigas. 1903 m. – antruoju vikaru paskirtas diecezinis kunigas Kazimieras Petreikis. 1904 m. pradžia – kunigas Kazimieras Petreikis paskirtas parapijos klebonu ir vienuolyno administratoriumi. 1905 m. – sudarytas bažnyčios statybos (rekonstrukcijos) komitetas, pirmininku išrinktas grafas Aleksandras Tiškevičius. 1905 m. liepos 22 d. – vienuolyne mirė paskutinis bernardinų gvardijonas ir klebonas Jeronimas Juozapas Beržanskis. 1908 m. spalio 29 d. – pašventinta rekonstruota bažnyčia (archit. Slavomiras Odživolskis). 1911 m. rugpjūčio 13 d. – mirė paskutinis bernardinų kunigas Higinas Martynas Dirmeika. 1912 m. – užbaigti bažnyčios interjero atnaujinimo darbai, perstatyti altoriai. 1912 m. balandžio 23 d. – Kauno benediktinių vienuolyne į pranciškonų abitą įvilktas t. Pranciškus Bizauskas, kuris paskirtas Kretingos parapijos klebonu ir vienuolyno viršininku. 1913 m. – pastatyti Kretingos II kapinių vartai (archit. Juozapas Padlevskis). 1913 m. rugsėjo 24 d. – Kretingos vienuolynas komisariato teisėmis priskirtas prie Pranciškonų ordino Silezijos šv. Jadvygos provincijos, o t. Pranciškus Bizauskas paskirtas komisaru. 1914 m. kovo 1 d. – vienuolyne mirė paskutinis bernardinų vienuolis, diakonas br. Petras Pranciškus Kazlauskas. 1914 m. kovo 28 d. – bažnyčioje įvyko pirmosios priėmimo į vienuolius iškilmės, per kurias iš t. P. Bizausko abitą priėmė kunigas Vincentas Juozapaitis – tėvas Juvenalis. 1914 m. rugsėjo 10 d. – pranciškonai evakavosi į buvusį Palėvenės domininkonų vienuolyną. 1914 m. ruduo – į pranciškonų ordiną įstojo t. Jeronimas Pečkaitis. 1915 m. rugsėjis – pranciškonai grįžta į Kretingą. 1915 m. spalis – t. Pranciškaus Bizausko rūpesčiu pradėjo veikti mergaičių namų ruošos mokykla (uždaryta 1917 m.). 1915 m. spalio 12 d. – t. Pranciškaus Bizausko rūpesčiu atidaryta pradinė mokykla. 1916 m. kovo 13 d. – prie vienuolyno atidaryta labdaros valgykla.

289


1916 m. birželio 14 d. – t. Pranciškus Bizauskas atidarė vaikų darželį „Nazaretas“. 1917 m. – t. Jeronimas Pečkaitis prie vienuolyno įkūrė bitininkų draugiją „Spiečius“, kurią 1918 m. pavadino „Bite“. 1918 m. birželio 5 d. – vokiečių kareiviai leisdami iš bažnyčios bokšto sudaužė didįjį varpą, kurio duženas išgabeno į Vokietiją. 1919 m. – parapija atskirta nuo vienuolyno, o klebonu paskirtas diecezinis kunigas. 1919 m. liepos 10 d. – įsteigta moterų tretininkių vienuolija, po metų pavadinta Šv. Pranciškaus tretininkių kongregacija (1924 m. panaikinta). 1920 m. sausio 1 d. – Kretingoje gimė Pranciškus Barisa – Pranciškonų ordino veikėjas t. Placidas Barius. 1920 m. – įkurtas lietuvių katalikių Moterų draugijos skyrius. 1921 m. – t. Jeronimas Pečkaitis išleido Tilžėje bitininkavimo vadovėlį „Bitininkas“. 1921 m. kovo 16 d. – t. Jeronimas Pečkaitis atidarė Kretingos vienmetę bitininkavimo mokyklą, o vėliau kasmet rengė bitininkavimo kursus. 1921 m. gegužės 25 d. – įkurtas Katalikų veikimo centro skyrius. 1921 m. rugsėjo 10 d. – į vienuolyną įstojo Augustinas Antanas Dirvelė. 1922 m. – Kretingoje vyko I Lietuvos tretininkų kongresas. 1923 m. – pradėtas leisti tretininkų žurnalas „Šv. Pranciškaus varpelis“. 1924 m. – parapija grąžinta pranciškonų kunigams. 1924 m. rugpjūčio 2 d. – per Porciunkulės atlaidus bažnyčioje lankėsi tautos patriarchas Jonas Basanavičius, poetas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, anglų literatas Edward Owem Rutter. 1924 m. – atkurta lietuvių katalikų Blaivybės draugijos skyriaus veikla. 1924 m. gruodžio 14 d. – t. Antanas Butkevičius įkūrė Šv. Vincento Pauliečio draugijos skyrių. 1925 m. balandžio 3 d. – Kauno karo ligoninėje mirė Lietuvos pranciškonų komisaras ir Kretingos vienuolyno gvardijonas t. Jeronimas Jonas Pečkaitis; palaidotas Kretingos II kapinėse. 1925 m. balandžio 7 d. – į vienuolyną įstojo kunigas Kazimieras Pranciškus Čepulis – t. Kazimieras. 1925 m. – vienuolyno vandens malūno pastate įrengta elektros stotis.

290

1925 m. spalio 1 d. – t. Antanas Butkevičius vienuolyne įsteigė Katalikų veikimo ir patarimų biurą. 1926 m. – įsteigta Šv. Antano maldos draugija. 1928 m. – vienuoliai įkūrė Tūbausių šv. Andrejaus bažnyčią (Kretingos parapijos filiją). 1929 m. – įkurtas Padvarių Jėzaus Širdies kongregacijos seserų pranciškonių vienuolynas. 1931 m. lapkričio 19 d. – Lietuvos pranciškonai atsiskyrė nuo Silezijos provincijos ir įkūrė savarankišką Šv. Pranciškaus Asyžiečio Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos komisariatą, kurio komisaru, t. y. provincijolu, buvo pripažintas t. Pranciškus Bizauskas. 1932 m. – Kretingoje įsikūrė Šv. Agnietės kongregacijos vienuolės. 1932 m. gegužės 26 d. – t. Augustinas Dirvelė pašventino pamatinį Šv. Antano kolegijos akmenį. 1932 m. spalio 4 d. – duris atvėrė Šv. Antano kolegija. 1933 m. sausio 7 d. – Telšių vyskupas Justinas Staugaitis pašventino Pranciškonų gimnazijos (Šv. Antano kolegijos) pastatą. 1933 m. liepos 11 d. – Pranciškonų gimnazijai (Šv. Antano kolegijai) suteiktos valstybinės gimnazijos teisės. 1933 m. – prie vienuolyno pristatytas klierikų gimnazistų bendrabutis. 1933 m. rugpjūčio 2 d. – konsekruotas Kretingos Lurdas. 1933 m. – provincijolu ir Lietuvos tretininkų komisaru buvo išrinktas t. Kazimieras Čepulis. 1933 m. pabaiga – Lietuvos tretininkų komisaru ir misionieriumi paskirtas t. Augustinas Dirvelė. 1934 m. – įkurta lietuvių katalikų Darbininkų organizacija. 1934 m. lapkričio 11 d. – iškilmingai pašventinti Šv. Antano rūmai – prieglauda išeivijos lietuviams, pranciškonų rėmėjams. 1935 m. – pranciškonų rėmėjo, Lorenso (Masačusetso valstija) lietuvių parapijos klebono Pranciškaus Mykolo Juro surinktomis lėšomis JAV įsigyta ir į Kretingą atgabenta spaustuvė. 1935 m. – modernizuota vienuolyno elektrinė. 1935 m. lapkričio mėn.–1936 m. sausio mėn. – tretininkų žurnalas „Šv. Pranciškaus varpelis“ pavadintas „Pranciškonų pasauliu“.

1935 m. gruodžio 27 d. – pranciškonų gimnazijoje vienuoliai atidarė senienų parodą, kurioje eksponavo kultūros vertybes, archeologijos, numizmatikos ir etnokultūros rinkinius, geologinę kolekciją. 1936 m. – provincijolu išrinktas t. Augustinas Dirvelė. 1936 m. birželio 12–14 d. – Kretingoje vyko Telšių vyskupijos III eucharistinis kongresas. 1936 m. – Šv. Agnietės seserys vienuolės pasivadino Visuomenės seserų kongregacija. 1937 m. – vienuolyno žemėje pradėta formuoti Savanorių gatvę. 1937 m. – dailininkai Jonas Mackevičius ir Juozas Gedgaudas atnaujino bažnyčios interjerą. 1937 m. – dailininkas A. Baltinas bažnyčiai nutapė Šv. Teresėlės ir Šv. Jono Bosko paveikslus. Šv. Teresėlės paveikslas yra Mergelės Marijos altoriaus trečiajame tarpsnyje, o Šv. Jono Bosko paveikslas pakeitė Šv.  Antano altoriuje buvusį Šv. Pranciškaus stigmatizacijos paveikslą. 1937 m. spalio 27 d. – Kauno šv. Luko ligoninėje mirė Lietuvos pranciškonų vienuolijos atgaivintojas t. Pranciškus Bizauskas, palaidotas Kretingos II kapinėse. 1939 m. – provincijolu išrinktas t. Kazimieras Čepulis. 1939 m. – bažnyčios bokšte pakabintas Šv. Antano varpas, išlietas Paryžiuje. 1940 m. – Pranciškonų spaustuvė išleido t. Justino Vaškio istorinę apybraižą „Pranciškonai Kretingoje“. 1940 m. – Pranciškonų ordino generolas provincijolą t. Kazimierą Čepulį paskyrė Lietuvos pranciškonų generaliniu delegatu su nepaprastomis teisėmis. 1940 m. liepos 26 d. – uždarytas pranciškonų vienuolynas, gimnazija ir Šv. Antano prieglaudos rūmai. 1940–1941 m. – vienuolyno pastatuose veikė NKVD pasienio kariuomenės kareivinės, sandėliai ir pasienio brigados štabas su areštine. 1941 m. birželio 26 d. – gaisras nusiaubė vienuolyno su bažnyčia pastatų kompleksą. 1941 m. spalio 31 d. – parapijos komitetui buvo leista remontuoti nudegusį bažnyčios pastatą. 1941–1942 m. – pagal inžinieriaus J. Zubkaus projektą pastatyta Tūbausių šv. apaštalo Andrejaus bažnyčia. 1941 m. ruduo – parapijos namų pastate įrengta senelių ir našlaičių prieglauda.


1942 m. – prie bažnyčios pristatyta nauja koplyčia (dab. Kankinių koplyčia). 1943 m. spalio 4 d. – pranciškonų provincijolu Kretingoje išrinktas t. Benediktas Bagdonas. 1944 m. spalio 10 d. – apšaudydami Kretingos geležinkelio stotį raudonarmiečiai sugriovė senųjų parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčią. 1944 m. – sudegė filijinė Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. 1947 m. liepos 15 d. – vienuolyne suimti ir į sovietų lagerius išvežti pranciškonų kunigai t. Patricijus Puodžiūnas ir t. Pijus Andraitis. 1948 m. rugpjūčio 31 d. – nacionalizuotas bažnyčios turtas. 1949 m. kovo 5 d. – uždarytas vienuolynas. 1952 m. – uždarytas Kretingos Lurdas, skulptūros perkeltos į bažnyčią. 1957 m. – nelegaliai veikusi Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos pagalbos šv. Pranciškaus seserų vienuolija įsikūrė Pušyno gatvėje pasistatytame name. 1971–1978 m. – restauruotas vienuolyno pastatas, kuriame įkurdinti kraštotyros muziejus, centrinės bibliotekos knygų saugykla, meno mokykla. 1973 m. birželio 8 d. – Neringoje gimė vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas OFM. 1978 m. – Kretingoje apsigyveno pranciškonas, disidentas Bronislovas Poškus. 1980 m. – klebonu paskirtas kanauninkas Bronislovas Burneikis (klebonavo iki 1988 m.) 1982 m. rugpjūčio 14 d. – pašventintas klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu atstatytas bažnyčios bokštas. 1982 m. – į Kretingą atvyko ir paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido filosofas, teologas, rezistentas, politinis kalinys Petras Paulaitis († 1986 m.). 1985 m. liepos 13 d. – pašventinti ir į bažnyčios bokštą įkelti klebono Bronislovo Burneikio nulieti Švč. M. Marijaus, Kristaus ir Šv. Antano varpai. 1986 m. – pašventinta klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu perstatyta šventoriaus tvora 1988 m. lapkričio 1 d. – senosiose parapijos kapinėse pašventintas pirmas Lietuvoje paminklas lietuvių tautos kančioms atminti (autorius Edmundas Giedrimas). 1989 m. birželio 18 d. – Telšių vyskupas Anta-

nas Vaičius pašventino atkurtą Kretingos Lurdą. 1989 m. – Kretingos miesto Garbės piliečiais paskelbti t. Ambrozijus Jurgis Pabrėža ir t. Augustinas Antanas Dirvelė (abu – po mirties). 1989 m. – įregistruotas katalikiškasis moterų sambūris „Caritas“. 1989 m. – atkurtas Lietuvos krikščionių demokratų partijos skyrius. 1989 m. balandžio 6 d. – kraštotyros muziejaus – buvusio vienuolyno pastate viešėję išeivijos vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM su pranciškonų kunigu Sigitu Jurčiu ir kitais dvasininkais, apsvarstė galimybes vienuoliams sugrįžti į Kretingą. 1989 m. lapkričio 19 d. – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje pirmąsias šv. Mišias laikė į Kretingą sugrįžę pranciškonai – klebonas Adolfas Pudžemis (t. Juozapas OFM), kunigai Edmundas Atkočiūnas (t. Rokas OFM) ir Astijus Kungys (t. Silvestras OFM). 1990 m. balandžio 1 d. – Telšių vyskupas Antanas Vaičius atšventino vienuolyno patalpas. 1990 m. – įsteigta Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros religinės muzikos šv. Cecilijos draugija. 1990 m. paskutinį gegužės sekmadienį – įvyko pirmoji (vėliau tapusi kasmetine) Lietuvos vaikų bažnytinių chorų šventė, kurią inicijavo broliai pranciškonai ir prie Kretingos vienuolyno dirbę chorų vadovai – A. Remesa, L. Pudžiuvelytė ir G. Maironienė. 1990 m. lapkričio 1 d. – konsekruota atstatyta senųjų parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčią. 1991 m. sausio 13 d. – sausio įvykių naktį šv.  Mišias už Vilniuje žuvusius lietuvių kankinius aukojo iš JAV atvykęs Lietuvos šv. Kazimiero viceprovincijos provincijolas t. Placidas Barius. 1991 m. kovo 19 d. – įkurta labdaringa Dievo Meilės misionierių (Motinos Teresės) seserų kongregacija. 1991 m. rugpjūčio 4 d. – įvyko atkuriamasis Lietuvos pasauliečių pranciškonų (tretininkų) brolijos suvažiavimas, kuriame brolijos nacionaliniu ministru išrinktas Alvidas Remesa OFS. 1991 m. rugpjūčio 7 d. – pradėjo veikti Kretingos katalikiškoji mergaičių kolegija.

1991 m. spalio 5 d. vienuolyne įvyko Alvido Remesos oratorijos „Šv. Pranciškus Asyžietis“ premjera, kurią parengė G. Maironienė su Žemaitijos mišriaisiais ir vaikų chorais, Klaipėdos muzikinio teatro solistais, orkestru bei vargonais. 1992 m. – įkurtas Švč. Mergelės Marijos legiono skyrius. 1992 m. birželio 13–14 d. – įvyko pirmasis po karo – VI Lietuvos pranciškonų pasauliečių kongresas. 1992 m. – Kretingos katalikiškoji mergaičių kolegija pertvarkyta į Šv. Antano kolegiją. 1992 m. – Kretingos I vidurinė mokykla pertvarkyta į Kretingos katalikišką vidurinę mokyklą. 1993 m. birželio 26 d. – pašventintas paminklas pamokslininkui, botanikui, liaudies gydytojui, pranciškonui kun. t. Ambrozijui Jurgiui Pabrėžai (aut. skulptorius Algirdas Bosas). 1993 m. liepos mėn. – veikė tarptautinė grigališkojo choralo vasaros stovykla, kurią aplankė 140 dalyvių iš Lietuvos, Estijos ir Didžiosios Britanijos. 1994 m. – įsteigta savanoriška labdaros organizacija „Rūpestėliai“ vienuolyne įrengė labdaros valgyklą. 1994 m. kovo 17 d. – įvyko kompiuterinių „Allen“ firmos vargonų, nupirktų už išeivijos lietuvių paaukotas lėšas, konsekravimo šventė, kurioje vargonavo prof. Leopoldas Digrys. 1995 m. – diecezinė Šv. Pranciškaus seserų kongregacija pasivadino Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus seserų kongregacija. 1995 m. kovo 23 d. – įsteigta Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba. 1995 m. liepos 11 d. – įsteigtas Šv. Antano religijos mokslų institutas prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto. 1995 m. rugpjūčio 23 d. – pranciškonės misionierės įkūrė vienintelę Lietuvoje Švč. Jėzaus Širdies pranciškonių seserų misionierių kongregaciją. 1995 m. gruodžio 8 d. – įvyko Šv. Antano religijos mokslų instituto atidarymo iškilmės. 1995–2005 m. – restauruotos vienuolyno choro stalės (rest. Alfonsas Šaulys). 1997 m. – iš Kennebunkporto (JAV) į Kretingą buvo perkelta Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero viceprovincijos kurija.

291


1998 m. gegužės 28 d. – katalikiškai vidurinei mokyklai grąžintas Pranciškonų gimnazijos vardas. 1998 m. ruduo – padėti pamatai pirmajam Lietuvoje ir Baltijos kraštuose Šv. Pranciškaus II ordino – Šv. Klaros seserų vienuolynui. 1999 m. – įkurta pranciškonų UAB „Anravita“, teikusi agroserviso, prekybos mašinų detalėmis, krovinių pervežimo, palapinių ir scenų nuomos įvairiems renginiams, spaustuvės, kopijavimo paslaugų dideliu tiražu paslaugas. 1999 m. birželio 12–13 d. – pranciškonai atgaivino Šv. Antano atlaidus. 2000 m. birželio 2 d. – bažnyčioje ir vienuolyne vyko 7-ojo tarptautinio Klaipėdos pilies džiazo festivalio koncertai. 2000 m. spalio 8 d. – bažnyčioje Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras ir Klaipėdos muzikinio teatro choras atliko pasauliečio pranciškono Alvido Remesos sukurtą IV simfoniją „Ecce homo“, skirtą krikščionybės 2000-ųjų metinių jubiliejui bei šv. Pranciškui atminti. 2001 m. sausio 10–23 d. – vienuolyne pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo susirinko provincijos kapitula. 2001 m. – per Velykas pasirodė pirmasis parapijos leidinio „Atgimk ir atgaivink!“ numeris. 2002 m. – sudarytas parapijos komitetas, kurį sudarė liturginė ir evangelizacijos, katechetinė, jaunimo, šeimos, socialinės veiklos, informacijos, ryšių palaikymo ir kultūrinių renginių, finansinės ir ūkinės veiklos, puošybos ir apipavidalinimo tarnybos. 2002 m. – klebono br. Ramūno Brunzos ir gvardijono br. Lino Vodopjanovo rūpesčiu duris atvėrė Parapijos namai. 2002 m. – įkurta anoniminė Al-Anono bendrija „Išdrįsk pasikeisti“, siekianti padėti alkoholikų ir narkomanų šeimoms, į alkoholizmo ir narkotikų liūną įklimpusiems draugams. 2002 m. – restauruotos Kryžiaus kelio koplytėlės bažnyčios šventoriuje. 2002 m. birželio 13–15 d. – įvyko I šv. Pranciškaus šeimos Lietuvoje kongresas. 2002 m. spalio 3–6 d.– paminėtas pirmųjų pranciškonų atsikėlimo į Kretingą 400 metų jubiliejus. 2003 m. sausio 25 d. – minint Krikščionių vienybės savaitę bažnyčioje į vienybės pa-

292

maldas pirmąkart susirinko tradicinių ir naujų krikščioniškų bendruomenių nariai ir vyresnieji. 2003 m. – konsekruotas Šv. Klaros seserų vienuolynas. 2003 m. – Mažesniųjų brolių ordino Kretingos vienuolyno ir bažnyčios pastatų kompleksas registruotas valstybės saugomų kultūros vertybių registre. 2003 m. pabaiga – Kankinių koplyčioje sumontuoti seniausi Lietuvoje vargonai, parvežti iš Gintališkės bažnyčios. 2004 m. gegužės 15 d. – surengta pirmoji vienuolyno atvirų durų dieną. 2004–2008 m. – restauruotas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai altorius (S. Stanionio restauravimo ateljė). 2005 m. – Kretingos rajono Garbės piliečiu paskelbtas br. kun. Leopoldas Ernstas Helmutas Scheifele. 2005 m. birželio 20 d. – uždarytas Šv. Antano religijos mokslų institutas. 2005 m. rugpjūčio 14 d. – pašventinta restauruota didikų Chodkevičių kapa-vietė su restauruotais sarkofagais. 2005 m. spalio 3 d. – Telšių vyskupas Jonas Boruta konsekravo Kankinių koplyčią. 2007 m. sausio 13–15 d. – mažesniųjų brolių kapitula nusprendė Šv. Kazimiero provincijos centrą iš Kretingos perkelti į Vilnių. 2007 m. lapkričio 21 d. – įsteigta viešoji įstaiga Šv. Antano dienos centras (steigėjai: Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolynas ir Margarita Lizdenytė). 2008 m. rugsėjo 1 d. – įsteigta Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija, kurios steigėjas yra Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija. 2008 m. – įkurtas katalikiškas Kretingos diabeto klubas „Vilties kelionė“. 2008 m. – Mažesniųjų brolių ordino Kretingos vienuolyno ir bažnyčios pastatų kompleksas pripažintas nacionalinio reikšmingumo lygmens paminklu. 2008 m. – Kretingos rajono garbės piliečiu paskelbtas br. kun. Astijus Kungys OFM. 2009 m. – restauruotas titulinis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai paveikslas (S. Stanionio restauravimo ateljė). 2009 m. birželio 12 d. – atidengtas paminklas Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui atminti (archit. Adomas Skiezgelas). 2009 m. lapkričio 31 d. – į bažnyčią atgebanti balto marmuro altorius ir pulpitas.

2009 m. – Šv. Antano rūmuose įsikūrė VšĮ Pranciškonų gimnazija. 2010 m. – restauruotas Kristaus kančios altorius (S. Stanionio restauravimo ateljė). 2011 m. balandžio 6 d. – įkurta Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos Pastoracinė taryba. 2011–2012 m. – restauruotas Šv. Onos altorius (S. Stanionio restauravimo ateljė). 2012 m. balandžio 14 d. – bažnyčioje vyskupu konsekruotas br. kun. Linas Genadijus Vodopjanovas OFM. 2013 m. rugsėjo 26 d. – Kankinių kriptoje palaidota urna su Kenebunkporto vienuolyne rugpjūčio 13 d. mirusio pranciškonų kunigo t. Pranciškaus Petro Gedgaudo palaikais. 2013–2015 m. – restauruotas Šv. Antano altorius (S. Stanionio restauravimo ateljė). 2014 m. kovo 15 d. – saleziečių kongregacijos Lietuvoje vadovas kunigas Alessandro Barelli į bažnyčią atlydėjo urną su kongregacijos įkūrėjo kunigo šv. Jono Bosko relikvija. 2014 m. rugpjūčio 15–17 d. – surengtas Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo bei pasauliečių pranciškonų (tretininkų) ordino kongresas „Dievas mums davė brolius“. 2015 m. – į Šv. Antano altorių grąžintas Šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmatizacijos paveikslas, o jo vietoje nuo 1937 m. kabėjęs šv. Jono Bosko portretas saugomas vienuolyne. 2015 m. – pradėtas restauruoti Švč. Mergelės Marijos altorius (restauratorė Lina Navikienė). 2016 m. sausio 12 d. – Kankinių kriptoje palaidota urna su pranciškonų kunigo t. Placido Bariaus palaikais. 2016 m. sausio 19–20 d. – paminėti Pašvęstojo gyvenimo – vienuolynų brolių ir seserų – metai. 2016 m. – ruošiantis bažnyčios 400 metų jubiliejui pradėtas leisti parapijos laikraštis „Šv. Antano žinia“. 2016 m. rugpjūčio 27–28 d. – vienuolyne vyko Gailestingumo metų šventė. 2016 m. rugsėjo 16 d. – Šv. Antano dienos centras persikėlė į naujus namus. 2016 m. spalio 2 d. – pirmąkart surengtas bėgimas „Šv. Pranciškaus taurė“, kuriuo siekiama sutelkti parapijos bendruomenę remiant varguolius, rinkti aukas labdaros valgyklai.


ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ Abbas I Didysis 11 Achmedas I 11 Agnietė, šv. 21, 37, 288, 290 Aleksandras I, caras 26 Aleksandravičius Juozas 113 Almiranez Lucy 45 Ambrus Aleksandras 248 Andraitis Pijus Jurgis 31, 40, 69, 257 Andrejus, šv. 29, 39, 42, 266, 278, 290 Andriejauskas Juozas 115 Andriekus Leonardas Kazimieras 68, 72, 76, 87, 91, 113, 119, 257–258 Angulevičius Simonas 157 Antanas, šv. 21, 23–24, 29, 31–40, 43, 45–49, 56–57, 63, 67, 86–87, 100, 107–114, 116– 119, 122–127, 129, 134, 137, 140–141, 145, 150–152, 160–161, 163, 165, 169, 173–180, 182–183, 192–193, 199, 203, 205–210, 217, 257–260, 263–269, 271–274, 277–282, 288– 292 Anužis Gintautas 49 Arkonas Kasparas 157, 160, 219, 288 Asnauskas Romas 152 Atkočiūnas Edmundas Rokas 42, 71, 75–76 Augustinas, šv. 129, 174, 182–183 Badauskis Augustinas 243 Bagdonas Benediktas Apolinaras 39–40, 79, 258, 291 Bakinauskis Feliksas 241 Balbikevičius Silvestras 239 Balcevičius Paulinas 241 Balčiūnas, ltn. 13 Baleišaitė-Sabakonienė Rasuolė 15 Balevičius Vaclovas 26 Balsienė Rasa 48 Baltakis Paulius Antanas 42, 113, 282 Baltinas A., dail. 178–180 Baltuonis Vytautas 31 Baltuška Silvestras Feliksas 258 Baniūnas Petras Motiejus 68, 258 Barbora, šv. 21, 23, 56, 122–123, 125, 127, 129, 135, 140, 160–161, 173, 179–180, 183–184, 191, 288 Barelli Alessandro 49, 292 Barisa Pranas 256 Barisienė-Žvaginaitė Ona 123, 256 Barius (Barisa) Placidas Pranciškus 42, 75–76, 90, 113, 256, 258–259, 290–292 Barkauskas Kazimieras 115 Barkauskis Fabijonas 238

Baronas Povilas 113 Bartulis Eugenijus 45 Barzdys Jonas 23, 161, Basanavičius Jonas 32, 81, 125, 211, 225, 227, 229, 290 Batoras Steponas 11 Bauba Kazys 34, 115 Bėkšta Arūnas 192 Benediktas XIII, popiežius 122, 141, 288 Benediktas XIV, popiežius 139, 168–169, 288 Benediktas XVI, popiežius 282 Benediktas, šv. 212 Beniušis Romualdas 145 Benninckas Gerdtas I 149 Benninckas Hermannas I 149 Benninckas Matijus 145, 148, 154 Beri Meri 47 Bernadeta, šv. 35, 41, 207 Bernardinas Sienietis, šv. 17, 182 Bertagnin Karlas 42, 47–48, 210, 259 Beržanskis Jeronimas Juozapas 27, 81, 246–247, 289 Bielkevičius Stanislovas 247 Bikulčius Serafinas 34 Bilevičius Juozas 32 Birkšytė–Klimienė LIjana 186 Biržiška Vaclovas 13, 79, 81–82, 84, 86–87, 89, 97–98 Biržkevičius Tadas 240 Bitzer Martin 45 Bizauskas Pranciškus Antanas 27–29, 32–33, 37, 58–59, 62–64, 68, 81, 86, 108, 175, 216, 236, 248–249, 259–261, 263, 289–290 Bykovskis Antanas 83 Bytautas Paulius Saulius 71–73 Bladžius S. 159 Blužas Antanas Kęstutis 7, 42, 49, 260–261 Bogdanova (Finliandskaja) Aleksandra 154 Bogvila Justinas Rufinas 216, 247 Bojeris Laurencijus 11 Bonaventūra, šv. 82–83, 92–93, 265–266, 272– 273, 279 Borisevičius Vincentas 110, 277 Borsato Benjamina 49 Bortkevičius Jeronimas 26 Borumisas Johanas 148 Boruta Jonas SJ 45, 48, 171, 199, 210, 292 Bosas Algirdas 41, 210–211, 275, 291 Braithauzenas Verneris 15 Brasienė-Vitkauskaitė Aušra 48–49 Brenšteinas Mykolas 145, 148, 150

Brodovskis Samuelis 13 Bručkai, aktoriai 209 Brundza Juozapas Ramūnas 42, 49 Būčys Pranciškus 59 Bučmys Kornelijus Antanas 260 Bučmys Pranciškus Martinijonas 26, 28, 31, 33, 261 Budraitis Tadas 31, 34, 114, 116, 260–261 Budrikienė Albina 49 Budvytis Stanislovas 31 Budzivolskis Martynas 85 Buivydaitė Barbora 29 Buivydas Romualdas Petras 42, 72, 261–262 Bukontas Simonas 136, 141 Bumblys Arvydas 48, 171 Burneika Eustachijus 242 Burneika, kun. 26 Burneikis Antanas 153 Burneikis Bronislovas 41, 72, 144–146, 149–154, 163, 202–204, 261–262, 291 Burneikis Česlovas 153 Butavičius, kun. 27, 81, 89 Butkevičius Antanas Napoleonas 26, 31–32, 34, 262–263, 290 Butkevičius Bonaventūra 262, 288 Butkevičius Fortūnatas 240 Butkevičius Jonas 27 Butkus Donatas 42 Butkus Juozas 149, 152 Bžezina Stanislovas 197 Carballo Iosephus Rodriguez 47, 76 Cecilija, šv. 42–43, 291 Chodkevičiai 11, 13–14, 18, 26, 29, 48, 55–56, 72, 79, 133, 160, 162–163, 167, 171, 188, 193– 195, 199, 289, 292 Chodkevičienė Kristina 11 Chodkevičienė-Mieleckaitė Sofija 5, 11–14, 19– 20, 22, 55, 80, 133, 135, 148, 157, 163, 166– 167, 192–198 Chodkevičius Aleksandras 11, 13, 20 Chodkevičius Jeronimas Krozistomas 12–13, 19, 133, 166, 194, 195–196 Chodkevičius Jonas 11 Chodkevičius Jonas Karolis 5, 11–14, 17, 19–20, 22, 55–56, 79–80, 82, 84, 107, 133, 135, 148– 149, 157, 160, 163, 165–167, 191–198, 203– 204, 211, 288, 292 Chodkevičius Jonas Kazimieras 11–12, 19, 133, 166, 194, 196 Chodkevičius Kristupas (Kristoforas) 13, 20

293


Chomentovskis Vladislovas 13 Chominskis Ignotas Mykolas 127, 168, 178, 181, 288 Ciceronas Markas Tulijus 86 Cieslinskis Jeronimas 239 Cirtautas Gasparas Feliksas 249, 260 Čaikauskis Liudvikas 242 Čeglinskis Jurgis 84, 87 Čepulis Kazimieras Pranciškus 26, 31, 33–34, 37–38, 40, 62–64, 69, 72, 76, 108, 158, 261, 263, 290 Čerbulėnas Klemensas 12–14, 188, 190, 192 Černiauskas Petras Alfonsas Marija 248 Čerponienė Birutė 189 Čerskis Stanislovas 15 Čičinskas Jonas 213 Čiuvinskis Irenėjus 200 Dambrauskas-Jakštas Aleksandras 27 Danielius Sigitas 48, 171 Danilavičius Juozapas Motiejus 244 Dargevičius Mikalojus Jonas 27, 200, 244 Darulis Egidijus, dail. 195 Darulis Evaldas 42, 165, 263–264 Daugnora Laurencijus Pranciškus 34, 69, 76, 264– 265 Daujotas Jonas 26 Daujotas Vytautas 200 Daukantas Simonas 25, 81, 86, 96–97, 108, 289 Daukša Mikalojus 82, 84, 97 Degutis Česlovas 41 Delpataitė Marija 22 Dervajedas Timotiejus 239 Digrys Leopoldas 47, 291 Dilevičius Ignotas 26 Dineika K. 31 Dioskuras 184 Dirmeika Higinas Martynas 28, 244, 247, 289 Dirmeitis Antanas 32 Dirvelė Augustinas Antanas 33–34, 36–38, 50, 59, 68–70, 72, 76, 81, 86, 90, 107–109, 111, 113–114, 116, 125, 207–209, 215, 263–264, 273, 275, 290–291 Diuponas Filipas 47 Dydycz Antoni Pacyfik 67 Dobročinskis Joakimas 134, 160, 168, 184, 192 Dobrovolskas Andrius 42, 265 Dobrovolskis Stanislovas 70, 281 Dogelis Povilas 27 Domininkas (Dominykas), šv. 81, 136, 169, 188 Dornmannas Johanas Jakobas 145, 150, 154 Dovainienė Audronė 190 Dovydas, karalius 137, 169, 171 Dragūnas J. 116 Dragūnas Petras 31 Drąsutis Matas Liudas 72 Drungilas Jonas 44, 49

294

Drungilas Kazimieras 23, 161 Dulevičius Melachijus (Malachijas) 26, 238 Dulksnys Kazimieras 74 Džonsas Alanas 49 Eidėjus Juozapas 203 Eidėjus Rimas 13 Empacheraitė Jadvyga 29 Erazmas Roterdamietis 84 Falkenbergas Hinrikas 148 Farensbachas Volmaras Georgas 19, 133, 157, 196 Farensbach-Chodkevičiūtė Kristina Marija 19, 133, 135, 157, 160, 194, 196–197 Feliksas, šv. 21, 127, 288 Ferdinandas (šv. Antanas) 174 Fidmanai (Fidmann) Pranciškus, Jonas, Robertas 135 Finliandskis Nikolajus 154 Finliandskis Pavelas 151, 153–154 Frederikas, kunigaikštis 11 Friolich (Frölich) Paulius 135 Gabrielius, šv. 137, 170–172, 259 Gailiušis Jurgis Steponas 113, 119, 265 Galaunė Paulius 191 Galdikaitė Augustina Ona 37 Galdikas Adomas 258, 265 Ganas Stanislovas 242 Garbanavičius Viktoras 238 Garbukas Tarzicijus 33, 34, 265–266 Gaubas Jonas 31 Gedeika Eduardas 242 Gedgaudas Edmundas 209 Gedgaudas Eugenijus 209 Gedgaudas Juozapas 29, 33, 42, 115, 118, 161, 164, 174, 180, 184, 209, 290 Gedgaudas Pranciškus Petras 76, 199, 265–266, 292 Gedminaitė Liudvika 35, 207 Gedmintaitė Edita 48 Georgas Vilhelmas, karalius 226 Getkė Konradas 13 Gidžiūnas Viktoras Vincentas 55–56, 62, 67, 79, 80, 82–83, 87, 91, 97, 99, 113, 266–267, 275, 281 Giedraitis Balys 36, 207 Giedraitis Juozapas Arnulfas 127 Giedraitis K. 99 Giedraitis Marcijonas 157 Giedraitis Merkelis 17, 56 Giedraitis Mykolas 84, 86 Giedraitis Vladas 31 Giedrimas Edmundas 41, 205, 214–215, 291 Gimbutas Juozapas 21 Gimbutas Silvanas 240, 242 Gimmetas M., kardinolas 127

Gineita Jokūbas 22, 288 Gintila Jonas Krizostomas 86 Gira Liudas 13 Girkantienė Stefanija 145, 152 Gylys Kazimieras 40 Goebelis Brunas 200 Golaševskis Jonas Klemensas 262 Golembevskis S. 13 Gorskis Stanislovas Batys 89, 275 Goštautaitė Valerija 29 Grabnickas Antanas Alvydas 42, 44, 68–69, 71– 72, 76, 266–267 Gradauskis Blažiejus 243 Grauslys Bernardinas Steponas 267 Griceliūtė Morta 23, 289 Gricius Egidijus 42, 75 Grigaitytė Leonarda Ona 37 Grigaliūnas-Glovackis Vincas 35 Grigalius Didysis, šv. 174, 183, 260 Grinevičius Cezarijus Mamertas 245 Grybauskis R. 32 Grmela Ant. F. 217 Grondskis Andrejus 17, 195, 197 Grosas Simonas 26, 57, 81, 89, 95, 98–100, 267, 289 Grotmanas Placidas 26 Grudzinskaitė Marija 113 Grudzinskas Vladas 29, 31, 216 Grudzinskienė Ona 31–32 Grušas Gintaras 45 Gučas Rimantas 201 Gudynas Pranas 179, 188–190, 192 Gugys Petras Pranciškus 27 Guldinskis (Gułdynski) Erenėjus 135 Hendersonas Alanas G. 47 Henrikas, vyskupas 15, 39 Horainas Aleksandras 127, 140, 184 Hornhauzenas Burchardas 15 Ignotavičius Primas 237, 239 Ignotavičius Primas II 237, 240 Inčiūra Lionginas 249 Indrulis Bonaventūra Jonas 28, 59 Inocentas X, popiežius 121–122, 136, 139, 288 Isakavičius Vaitiekus 157 Ivanauskas Antanas 41, 267 Ivaškevičius Grigalius 244 Ivaškevičius Konstantinas 200 Ivinskis Laurynas 86, 98 Jablonskis Ignas 213 Jablonskis Konstantinas 79, 84 Jablonskis Petras 31 Jadvyga, šv. 28, 59, 62–63, 258, 262–264, 267, 276, 280, 289 Jagėla Laurencijus 240 Jagminas Leonardas SJ 67


Jakštas Žilvinas 75 Jakutavičius Leonas 26 Janavičius Alfonsas 26 Jankevičaitė Klara 37 Jankevičius Kiprijonas 26 Jankus J., kpt. 116 Janonienė Rūta 192 Janušaitis Aloyzas Petras 31–34, 39, 69, 161, 267, 269 Jarmontavičienė-Tomašauskaitė Magdalena 22 Jarulaitis Vincentas 125 Jašinskienė Birutė 46 Jaškevičius Hilarijus 25 Jaugelis Bonas 244 Jaugelis Eustachijus 240 Javarauskis Pranciškus 243 Jocas Leonas Stanislovas 31, 33, 164, 268 Jokūbas, Anglijos karalius 11 Jokūbas, šv. 186, 190 Jokūbauskis Simonas 244 Jonas Auksaburnis, šv. 128 Jonas Boskas, šv. 49, 174, 178, 290, 292 Jonas iš Duklės 136 Jonas Kapestranas 136 Jonas Krikštytojas, šv. 169, 212 Jonas Nepomukas, šv. 174, 230 Jonas Paulius II, popiežius 43, 154, 262 Jonas, šv. 136, 146, 150, 168–169, 181, 191, 258 Jonulavičius Juozapas 239 Jucevičius Liudvikas Adomas 96, 200 Juknavičius Pranciškus 243 Juknevičius Jonas 41 Juknevičius Petras 240 Jundzilas Stanislovas Bonifacas 89, 275 Juodikienė Ona 32 Juodzevičius Kornelijus 26 Juozapaitis Juvenalis Vincentas 28, 33, 248, 289 Juozapas, šv. 127, 140, 150, 154, 184, 186, 261– 262, 266, 268, 276 Juraitė Klara Barbora 37 Juras Pranciškus Mykolas 33, 113, 117, 161, 168– 169, 209, 290 Juraška Kazimieras 242 Jurčys Benediktas Sigitas 42, 70–73, 76, 90, 268, 278, 291 Jurevičius Matas Liudas 71, 76 Jurgis, šv. 21, 23, 25, 39–41, 122–123, 125, 138– 141, 160, 162, 174, 183, 202–203, 210, 212– 215, 217, 261, 265, 267, 281, 283, 289, 291 Jurgutis K. 31 Jurkovskis Karolis 195, 199 Jurkštas Vytautas Povilas 145, 147–148 Justinas, šv. 21, 127 Juškaitė Pranė 41 Juškevičius Grigas 26 Juškevičius Juozapas 22 Juškevičius Konstantinas 237

Kadys Stanislovas (br. Agnelijus) 269 Kajetonas, šv. 22–23, 288 Kalabinskas 31 Kalinovskis D. 26 Kaminskas J. 75 Kampė Paulius 149 Kanarskas Julius 250 Kanclerytė Dalia 67, 266, 279 Kanevičius Petras 158 Kantakas Kamilis 57, 79–80 Kantautas Leonas Jonas 247 Karbauskas 31 Karčiauskas Algis 149, 152 Karolis IX 11 Karvelis Laisvis 279 Kasakauskas Kalikstas 96 Kasinskis Juozapas 237, 239, 245 Kasperavičius Adomas 239 Kasperavičius Ipolitas Julijonas 31, 248, 269 Kašarauskas Ambraziejus 98 Kašauskis Teodoras 238 Katkevičius Juvenalis 100 Katkus Saulius 269 Kaubrė Domininkas Antanas 269 Kauševičius Amatas 241 Kazakevičius J. 77 Kazimieras, šv. 23, 27, 31, 33, 38, 42, 46–47, 50, 54, 57, 59, 61, 63–64, 68–69, 72, 76, 79, 80, 82–83, 85, 90–91, 101, 114, 116, 122, 127, 140, 157, 184, 186, 199, 206, 214, 258–259– 261, 263–266, 268, 270–274, 176–277, 279, 281–283, 288–292 Kazlauskas Gintaras 195–197, 199 Kazlauskas Jonas 115 Kazlauskis Petras Pranciškus 28, 65, 248, 289 Kazonas Liudvikas 245 Kažukauskas Rokas Petras 31, 33, 114, 245, 249, 260, 270–271 Kekys Kitkevičius Antanas 243 Kentra Jonas 34, 150, 213 Kentrienė Felicija 213 Kerpytė Aldona 48 Kierbedis Juozapas 25–26 Kimbaras Rufinas 241 Kirtiklis Andrius 115–116, 118 Kisielienė Ramutė 39, 215 Kiška Stanislovas 20, 133, 160, 168, 178, 181, 200, 211, 288 Klanius Mikalojus 213 Klara, šv. 44–45, 47, 50, 129, 136, 159, 165, 182– 183, 188, 271, 279, 283, 291–292 Klemensas, šv. 23, 127, 184, 289 Klietkutė Jolanta 15, 145, 150 Klimanskis A., dail. 142, 202 Kniukšta Vincentas 249 Kojelis Juozapas 248 Kolenskis Florijonas 20

Kolia Ona 14 Konarskaitė Ona 14 Kontrimaitė Jolanta 48 Kontrimaitė Magdalena 37 Kontrimas Jonas 228 Kontrimas Rokas 229 Koryzna Paulius 42, 270–271 Kostka Ona 13 Krakauskas Zigmas 163 Krasauskas Agnelius Leonas 112 Krasauskas Rapolas 55 Kristus Jėzus 5, 18, 20–21, 23, 31, 33, 37, 39, 38, 44–45, 47–48, 57, 62, 75, 83, 116, 126–127, 135–137, 139–142, 151, 154, 160–163, 165– 169, 171, 173–175, 181–184, 186–193, 199, 201–203, 230, 262, 264, 267, 269, 273, 288, 290–291 Kristutis Rokas 244 Krygeris, plytininkas 157 Krupavičius Mykolas 32 Kubilius Jonas 113 Kubnis Verneris (Kubny Werner) 152 Kudirka Juozapas Antanas 31, 33, 270 Kukevičius, kun. 27 Kundrotaitė Olivija 49 Kungys Astijus (tėvas Silvestras) 41–43, 46, 50, 71–72, 75, 119, 215, 270–271, 291–292 Kuodis Povilas 190 Kuodis Rapolas 110 Kuprys-Kuprevičius Konstantinas 33–34, 271, 278 Kupšytė Kotryna 37 Kusas Jonas 149 Lackis Petras Kazimieras 13 Lagys Paulynas 41 Lamatas Albertas 17 Lampi Jonas Baptista 157 Latvėnas Jurgis 40, 69 Laukaitis Viktoras 115 Laukaitytė Regina 15, 67, 69, 245, 248 Laurinavičius-Tijūnaitis (Tijūnavičius) Odorikas Romanas 214, 237, 241, 243, 281 Lauzon Raimundas Juozapas 207–271 Lazdauskaitė Rasa 49 Lebedis Jurgis 79 Leibovičius Hiršas 15, 22, 54 Leikus Juozapas 28 Lekšickis Pranciškus 140 Lelevičius Leonas 242 Lelis Felicijonas 27, 269 Leonardas da Vinčis 168 Leonas XIII, popiežius 27, 289 Leopold Johann Christian 202 Letkauskas Mykolas Marija Rimantas 71, 72–73, 76, 272–273 Levickis, gvardijonas 21 Liauba Juvenalis Jonas 91, 272

295


Lietuvninkaitė Nijolė 200 Lindersonas, gen. 11 Linkevičius Mykolas 115 Lipskis Antanas 241 Lizakauskas Petras 17 Lizdenytė Margarita 45, 49, 205, 292 Lygnugaraitė Koleta 37 Lygnugaris Ričardas 47 Lyros Mikalojus (Nicolai de Lyra) 83–84, 93, 97, 101 Lystakovas Petras 97, 83, 96 Lukas, šv. 191 Lukaševičius Romualdas 242 Lukauskas Antanas 49 Lukauskas Edmundas 163 Lžedmitrijus 11 Macaitienė 34 Macaitis Alfonsas Marija 34 Machmajeva Asta 205 Macianskis Liudvikas 34 Mackevičius Aleksandras Justinas 201, 244 Mackevičius Jonas 29, 161, 174, 209, 290 Mačiulis-Maironis Jonas 32, 40, 43, 81, 125, 290 Maironienė-Gokaitė Genovaitė 291 Maižytė Domicėlė 37 Majer Kotryna 149 Majeris Hansas 145, 148–149, 154 Malakauskis Algirdas 45, 205–206, 272 Maliauskis Antanas 272 Maniuška Aleksandras 237, 239 Maniuška Aleksandras II 237, 240 Maniuška Aleksandras III 237, 240 Manomaitis Saulius 210 Marata Carlo, dail. 171 Marauskis Florentinas 242 Marcinovskis Antonijus 98 Marija Antiochietė, šv. 179 Marija Magdalena, šv. 136, 181, 187 Marija Roselo, pal. 86 Marija, Švč. Mergelė 7, 13, 18–21, 23, 32–33, 35, 38–43, 45–50, 56, 75, 83, 90, 93, 116, 121– 123, 125, 127, 129, 133–141, 148, 150–151, 153–154, 157–161, 163, 165, 166, 168–174, 178–182, 184, 186–187, 196, 201–202, 207– 208, 211–212, 215–217, 225, 228, 231–232, 261–262, 264, 270, 277–278, 280, 288–291, 292 Marrani Bonaventūra 61, 63 Martinauskis Juozapas 23, 161 Martynas, šv. 19 Martušis Liucijus Stanislovas 69, 76, 273 Masalcas (Masaicevas) Juozas 150 Masalskiai 21, 139, 160, 178, 181 Masalskis Ignotas Jokūbas 21–22, 107, 206, 288 Masionis Antanas 115, 118 Matas Benediktas 22 Matas, šv. 191, 201

296

Matulaitis-Matulevičius Jurgis 59 Matulionis Teofilius 34 Matušakaitė Marija 191–192 Mažalevičius Gaudijozas 26 Mažeika Tomas 242 Mažonis Domininkas 23, 161 Mažunaitė Jeronima 37 Mažutienė Elvyra 48–49 Medutis K. 31 Meyer, skulptorius 168, 217 Merkevičius Algimantas 225 Meškauskas Jonas (Mieszkowski Joannes) 171, 289 Meškauskas Jonas, vargonininkas 200 Meškauskas Pranciškus 28 Mickevičius Adomas 277 Mickevičius Agapitas 243 Mickevičius Juozapas 89 Mickutė Virginija 46, 48–49 Midrauskis Donatas 245 Mielecka-Radvilaitė Elžbieta 12 Mieleckis Mikalojus 12, 198 Mikalauskas Barnabas Ignas 273 Mikalojus, šv. 15, 288 Mikuckis S. 98 Mikutavičius Ričardas 192 Mikutis Justinas 113 Milašaitė Kotryna 29 Milašius Aleksandras 76 Mindaugas, karalius 15, 55 Misevičius Kazimieras 115 Miuleris Rapolas 33 Mizgirienė Aušra 49 Moleras Liudvikas 242 Moncevičius Jokimas 273 Mončys Antanas 113 Mongirdaitė Paulina 160, 193 Mongirdas Vytautas 29 Monkevičius Mykolas 27 Monstvilaitė-Žuolienė Ona 31 Morkus, šv. 22, 191 Motuzas Alfonsas 46 Mudzarelis A. 269 Nagevičienė Marija Magdalena 213 Nagevičienė Veronika 213 Nagevičius (Nagius) Vladas 32, 125, 192, 213 Nagurskis Jokūbas 22, 288 Nainienė Jadvyga 31 Nalivaika Steponas 11 Narkevičius Petras Zacharijas 247 Naruševičius Adomas 13 Natalevičius Liudvikas 48 Nausėda Kazimieras 67 Navickis Feliksas 245 Navikienė Lina 180–181, 209, 292 Nenėnas Andrius 43 Neverauskytė Rima 49

Nezabitauskis Kajetonas 86 Nezabitauskis Kiprijonas 86 Nikolajus I, caras 146 Nikolajus II, caras 158 Norgėla Petras 26 Norkutė Rima 48 Numgaudaitė 31 Numgaudis Gediminas 42, 46, 48, 125–126, 259, 266, 273–274 Odživolskis Slavomiras 23, 142, 161, 289 Ona, šv. 21, 23, 56, 123–124, 127, 134, 139–140, 161, 184–187, 288, 292 Opatauskis Albertas 83, 197 Opulskis Pranciškus 59 Orda Napoleonas 22 Orendaitis J. 31 Orvidas Vilius 70–71, 214 Ostrogiškė Ona Aloizė 13–14, 166 Ostrogiškis Konstantinas Vosylius 13 Ovidijus 86 Pabrėža Ambrozijus Jurgis 25, 26, 33, 36, 41, 43, 50, 57, 79–82, 85–89, 95–99, 101, 107, 200, 210–211, 212, 214, 215, 238, 239, 264, 266, 267, 274–275, 278, 281, 289, 291 Pabrėža Juozas 34 Pacas Mikalojus 84 Pacevičius Arvydas 57, 79, 82, 85, 91, 94, 95, 96 Pačinskas Juozapas 70, 71, 72, 75, 76 Padlevskis Juozapas 218, 289 Padskačimas Remigijus 244 Palma il Vekijas 140, 184 Paltarokas Kazimieras 53, 261 Palubinskienė Morta 31, 32 Parčevskiai 212 Parčevskienė-Dzvonkauskaitė Kazimiera 213 Parčevskienė-Misevičiūtė Stefanija 213 Parčevskis Karolis 23, 161 Parčevskis Konstantinas 23, 212–213, 289 Parčevskis Vincentas 23, 161, 213 Parčevskytė Rožė 139, 157, 289 Paškevičius Hilarijus 95 Paukštienė Elena 31 Paukštytė Emilija 31 Paulaitis Petras 41, 277, 291 Paulauskai: Ignas, Monika, Robertas, Aldona, Irena, Janina 214 Paulauskas Artūras 76 Paulauskis Florijonas 237 Paulauskis Juozapas 161 Paulauskis Modestas 238 Paulienė Bronė 48, 194, 199 Paulikauskaitė Placida 37 Paulius V, popiežius 121, 288 Paulius Vytautas 48, 194, 199 Paulius, šv. 172, 184, 186, 191 Pavelas I, caras 157, 225


Pavilonis Jonas 213 Pečkaitis Jeronimas Jonas 28, 29, 32, 33, 35, 37, 59, 62, 81, 108, 125, 126, 216, 248, 274, 276, 289, 290 Pelionis Juozas 13 Peliskis S. 80 Perkovskis Juozapas 11 Petranavičius Marcelis 239 Petranavičius Pranciškus 241 Petras, šv. 122, 146, 149, 172, 184, 190–191 Petreikis Kazimieras 59, 142, 161, 274, 276, 289 Petronaitienė Bronislava 213 Petronaitis Antanas 40, 276 Petronaitis Vladas 32, 213 Petrosevičius Karolis 26 Petrutis Robertas 239 Pieta 212 Pijus IX, popiežius 262 Pijus V, popiežius 79, 80 Pijus X, popiežius 178 Pijus XI, popiežius 108, 209 Pijus XII, popiežius 68, 174 Pikturna Petras 238 Piktuižis Stasys 34 Piskulis Juozapas 17 Plačekas Antonijus 33 Plantinas Christophe 99 Plauskienė-Naurancaitė Jeronima 214 Pleiris J. 31 Pliateris Vilhelmas 22, 133 Plioteris Jurgis 97, 98 Pocius Tomas 210 Pocius V. 31 Podlašaninas (Podlaszanin) Antanas 135 Podlašaninas Antonis 296 Poncijus Pilotas 241, 201 Poniškaitis Arūnas 45 Poringevičius Gabrielius 238 Poška Dionizas 86 Poškus Bronislovas 41, 42, 70, 72, 75, 76, 90, 275, 276, 277, 291 Potereika Jurijus 74 Povilionis Liudvikas 261 Povilonis Juozas 87, 115 Pracevičius Vitoldas 237 Pranciškus, šv.18, 19, 21, 23, 27, 31–33, 37, 40, 41, 43–46, 49, 50, 56, 57, 62, 67, 71, 76, 79, 83, 86, 87, 90, 91, 93, 108, 110, 112, 113, 116, 121–127, 133–137, 139, 141, 142, 158, 160, 161, 163, 169, 173, 174, 178, 181–183, 191, 193, 199, 202, 215, 257, 259, 260, 262, 264, 269, 271, 272, 274, 276, 279, 282, 288–292 Pudžemis Juozapas Adolfas 42, 43, 70, 71, 72, 76, 77, 276, 277, 291 Pudžiuvelytė Lina 46, 291 Pukinskis Kiprijonas 85 Pukys Povilas 208 Pundzius Bronius 213

Puodžiūnas Patricijus Antanas 39, 40, 69, 71, 76, 257, 261, 276, 277, 291 Pupaleigis Stanislovas 113, 114, 277–278 Puskunigienė Ona 32 Pušinis Bronius 69 Puškaževičius Eduardas 237 Puškorius Anicetas 191 Puškorius Raimundas 212 Putvinskis Antanas 23, 289 Puzaras Petras 46, 297 Racevičius Bronius 71, 75, 76 Radvila Perkūnas Kristupas Mikalojus 11 Radvilaitė Elžbieta 12, 14 Radvilos 194 Radzevičius Rimantas 46 Radzevičius S. 32 Ragainienė Emilija 48 Ragauskis Morkus 241 Rakienė Sofija 48 Ramanauskas Antanas 139 Ramanauskas Benvenutas Julius 277, 278 Ramanauskienė Margarita 162 Ramonas Kazimieras 162, 171 Razgevičius Hiacintas 241 Regelis Konstantinas 89 Reiginas 15, 288 Remesa Alvidas 43, 46, 291, 292 Restitutas, šv. 21, 127, 288 Riaukaitė Margarita Teresė 37 Rifesser Josef 193 Rimaudas Nuncijas 44 Rimkevičius Feliksas 161, 215, 245, 275 Ryla Stanislovas 247 Romanskis Stanislovas 135, 200, 201 Romanskis Steponas 200 Rowell Stephen Christopher 55 Rozrazevskis Antanas 92 Rubaževičius Eugenijus 237 Rubensas P. P. 140 Rubinavičienė Klara 22 Rudolfas, imperatorius 11 Rudzinskas Giedrius 69 Rukšas Albinas 27 Rumeika Stanislovas 41, 215 Rumšas R. 75 Ruseckas Petras 200 Rusteika Kazimieras 34 Ruškys Petras 11, 15, 26, 31, 34, 79–82, 89, 99, 108, 109, 124, 194, 277, 278 Rutter Edward Owem 32, 125, 290 Ruzgys Juozas 49 Sabaliauskas A. 32 Sadauskas Vytautas 71 Sadūnaitė Nijolė 41 Salys Antanas 82, 99 Sanulevičius Vincentas 244

Sapiega Antanas Kazimieras 141 Sapiega Jonas Stanislovas 13, 165, 166, 168 Sapiega Karolis 13 Sapiega Kazimieras Jonas 21, 134, 136, 160, 203, 288 Sapiega Kazimieras Leonas 21, 134 Sapiega Mykolas 20 Sapiegienė-Chodkevičiūtė Ona Scholastika 13, 194 Sapiegos 13 Sarbievijus Motiejus Kazimieras 13 Saulevičiūtė Elena 29 Saveidis 15, 288 Savsenavičius Boleslovas 70 Scheifele Leopoldas Ernstas Helmutas 42, 48, 278–279, 292 Semaška Jonas 40 Sereika Feliksas 27 Severras J. 82 Sinkevičius, dailininkas 133, 137, 192 Sirvydas Konstantinas 94 Sisieckis, kunigas 25 Skačkauskis Henrikas 25, 26, 139, 214, 237–238, 289 Skarga Petras 94 Skarienė Zita 48 Skiezgelas Adomas 13, 292 Sklenys Jonas Aloyzas 249 Skotas Dunsas Jonas 83 Skrickis A. 31, 32 Skrinskaitė Jolanta 177 Skrinskas J. 28, 31 Skvireckas Juozapas 270 Sladkevičius Vincentas 75 Sluckis Alelkavičius Simonas 12 Smetona Antanas 32, 36, 110, 125, 126, 207, 208 Smetonienė Sofija 126 Smuglevičius Pranciškus 13 Snayers Pieter 10 Sniadeckis Andrejus 89 Sniadeckis Jonas 89 Srogevičius Martijonas 85 Stackis Jonas 21 Stakelė Stanislovas 27 Stalinas Josifas 73, 263 Stanevičius Silvestras 25, 26, 85, 86, 95, 96, 214, 238, 279 Stanevičius Simonas 86, 98 Stanionis Stanislovas 137, 163, 165, 169, 171– 174, 186, 187, 292 Stanislovas, šv. 136, 183, 188 Staniulis Antanas 108, 243, 248 Stankaitis Liudvikas 28 Stankevičius Juozapas 86, 98 Stapletonas Tomas 84 Starkus Zigmas 32 Stasiūnienė Bronė 40 Staskevičius, gvardijonas 21

297


Staškauskaitė Ona 37 Statkus Jurdanas 42, 215, 279 Staugaitis Justinas 86, 110, 208, 278, 290 Stepaitis Modestas Juozapas 279 Steponavičius Jonas 32 Stirpeika Adomas 244 Stirpeika Teofilius 248 Stonys Antanas 39, 149, 151, 152 Stonys Audrius 274 Stonys Kęstas 152 Strakšas Pranciškus 31, 108 Strandmanas Karlas Eduardas 217 Strazdas Antanas 86 Stripeika Darius 163 Strolienė Nijolė 48, 49 Stropus Antanas 31 Stropus Ignas 26 Stukas Petras 41 Stukolkinas Ivanas 148 Stulginskis Aleksandras 34 Subačius Giedrius 78, 81, 89, 97, 100, 101 Suchanekas Pranciškus 217 Suchomelis Kyras 214, 237, 243 Suodytė Romalda 49 Sutkevičius Brunas 27 Sutkevičius Jokūbas 238 Svaraitis Simonas Jonas 249 Sviderskis Paulius 84 Svilas Povilas 29 Svirklinskis Bonaventūra 82 Šakenis Konstantinas 108 Šalkauskis Ignas 212 Šalnaitė Petronėlė 37 Šarkauskas Liudvikas 279–280 Šarkinienė Irena 41 Šatkai: Angelija, Petras, Vilija, Eglė 173 Šaulys Alfonsas 167, 189 Šaulys Paulius 84 Ščefanavičius Stasys 31, 34 Šeduikytė-Korienė Eglė 47 Šeglinskis Jurgis 84, 87 Šemetaitė Ona 14 Šereiva Juozapas 28 Šerveitas (Szerweyt) Ferdinandas 135 Šidlovecka Elžbieta 14 Šilleris Fridrichas 152 Šilleris H. 152 Šillingas Peteris 152 Šimkus Albinas 145, 152 Širmanas, generolas 146 Škliarskis Adomas 22 Šliageris Vaclovas 34, 110, 114 Šliogeris Vytautas 162 Šoblinskas Povilas 145, 152 Šukevičius Domininkas 214, 241, 242, 289 Šulcas Fabijonas 39, 115, 118 Šumbarevičius Bernardas 34

298

Švambaris Norbertas Petras 278, 280 Šverebas Povilas 151, 153, 244, 247 Šverinas Jonas Ulrichas 84 Takažauskis Antanas 238 Talaišis Bernardas 41, 42, 205, 208, 214, 279, 280 Talanceva Birutė 48 Tamošiūnas Mykolas Jonas 34, 87, 280–281 Tamulevičius Motiejus 240 Tarasenka Petras 67 Tarasevičius Pilypas 245 Tarkovskis, mokytojas 98 Tarvydas Balys 115 Tarvydas Juozas 34 Tarvydas Leonardas Andrejus 27, 114, 216, 247, 248 Taurasevičius Antanas 240 Teišerskis Apolinaras 26 Telksnytė Audra 47 Teresė iš Lizjė, šv. 179 Terskojus Filypas 148 Tiso, grafas 141 Tiškauskis Euzebijus 239 Tiškevičiai 25, 37, 59, 142, 162, 200, 215–219, 289 Tiškevičienė Jadvyga Stefanija Marija 217 Tiškevičienė Sofija 217 Tiškevičius Aleksandras 11, 23, 25, 34, 136, 161, 168, 217, 289 Tiškevičius Antanas Domininkas 125, 127, 142, 168, 173, 183, 187, 288 Tiškevičius Juozapas 25, 215, 217 Tiškevičius Jurgis 21, 56, 127, 134, 288 Tiškevičius Kazimieras 31, 34, 217 Tiškevičius Zigmantas 17, 197 Tiškevičiūtė Marija 217 Tiškus Antanas 34 Tydmanai (Tiedemann): Pranciškus, Jonas, Robertas 200 Tomas Akvinietis, šv. 46 Trapikas Remigijus 237 Triuška Jeronimas Vincentas 281 Tvertikis 15, 288 Ulinskis Vincentas 245 Urbonas Tadeušas 28 Urbonas VIII, popiežius 121, 288 Urbonavičius Andrejus 26, 241 Usačiovai 148 Ušinskis Modestas 245 Vaičius Antanas 41, 42, 70, 75, 144, 153, 158, 200, 208, 282, 291 Vaineikis Paulius 210 Vaišvila Baltramiejus 238 Vaitiekavičius Vaitiekus 157 Vaitiekus, šv. 136 Vaitkevičius Stasys 30

Vaitkus Petras 145 Valančius Mykolas Julijonas 238–240, 289 Valančius Motiejus Kazimieras 13, 15, 17, 23, 27, 31, 55–57, 79, 81, 86, 96–98, 126, 127, 141, 145, 149, 173, 174, 182, 194, 200, 214, 238, 273, 275, 289 Valiūnas Silvestras 86 Valiušaitis Bronius 108 Vaniuchinas Gerandas 214 Varkojis Pranas 203 Vasiliauskas Pranas 211 Vasilkevičius Stanislovas 247 Vaškelis Vytenis 72 Vaškevičius Juozapas 241 Vaškys Justinas Konstantinas 15, 27, 33, 59, 67, 69, 79, 82, 86, 91, 114, 116, 118, 160, 281, 290 Vėlavičius Bonaventūra 240 Vėlavičius Justas 238 Veltūnas 15, 288 Venckauskaitė Asta 45 Vendelis Benediktas 214 Vendelytė Bronislava 214 Verešyla Dionyzas 237 Vergilijus 86 Vertelis Ciprijonas 239 Veverskis Kazys 113 Viktorinas, šv. 21, 127, 288 Vilčevskis Justinas 95 Vilunis Petras 213 Vincentas Paulietis, šv. 29, 31, 32, 37, 262, 268, 278, 290 Virbalas Lionginas 45 Virbalienė Akvilė 46 Vladička Aleksandras Vincentas 27, 245 Vladimirovas Levas 79, 91 Vodopjanovas Linas Genadijus 5, 42, 45, 48, 178, 280–282, 291, 292 Volfgangas Jonas Fridrichas 275 Wendtas Moritzas 201 Zabiela Gintautas 232 Zajančkauskas Bonaventūra Vincentas 114, 116– 118. 282 Zaleskis Juozapas 200, 201 Zaskis Bonaventūra 82 Zaštautas Jonas 22 Zauševičius Steponas 200 Zauševičius Vincentas 200 Zavadskis Vladislovas 25, 95 Zavadzkis Kazimieras 240 Zborovska Kristina 14 Zborovskiai 11 Zigmantas Vaza 11, 19, 21, 133 Zinkevičius Zigmas 250 Zita, šv. 31 Zubkus Jonas 39, 290 Zublevičius Edmundas 239


Zubovai 279 Zubovas Platonas 25, 26, 107, 157, 212, 289 Žabakevičius Simfronijus 81, 101, 214, 242, 243 Žagaras Gerardas 26, 114 Žalalis Klemensas 91 Žeglinskis Aleksandras 238 Žegota Paulis 13 Žemaitis A. A. 192

Žemaitis Z. 89 Žičkuvienė Greta 158, 190, 204, 207, 209 Žigas Rapolas 109 Žilevičius Liudvikas 242 Žilinskas Vaclovas 257 Žilinskis Tadas 137, 170, 171, 289 Žiliūtė Jadvyga 41 Žiliūtė Ona 42 Žiogas Juozapas

Živatkauskas Antanas Zenonas 28, 29, 33, 248, 249 Žygimantas Augustas 11, 226, 227 Žygimantas Senasis 225 Žukas Vladas 79 Žukauskas Antanas 189 Žukauskas Juozapas Marija Laimonas 42, 282 Žukauskis Celestinas 25 Žvirblys Kazimieras 36

GEOGRAFINĖ RODYKLĖ Abezė 261, 280 Akmena 12, 17, 19, 23, 25, 37, 79, 80, 125, 160, 200, 212, 225, 228–230, 232 Akmenė 241, 248, 271 Alanta 245 Alaušas 116 Aleksandravėlė 248 Aleksotas (dab. Kaunas) 271 Alytus 264, 266, 270, 271, 273 Alizava 249 Alkupis 277 Almata 72, 74, 76, 272 Alsėdžiai 17, 86, 213. 278 Alūksta 245, 247, 248, 259, 269, 274 Alverna (taip pat žr. La Verna) 62, 271 Amerika 63, 64, 67, 70, 71, 73, 75, 76, 87, 108, 113, 168, 174, 207, 209, 259, 265 Anglija 11, 49 Anykščiai 258, 265 Ankštakiai 20, 228 Apolda 152 Arezas 258, 259 Argentina 45 Ariogala 243 Asteikiai 20, 228 Astravas 150 Ašmena 150 Augustavas 242, 262, 288 Auksūdys 213, 226 Aukštadvaris 277 Aukštkalviai 22, 231 Aukštuoliai 249 Austrija 34, 48, 62, 68, 112, 114, 192, 257, 258, 280–282 Austrija–Vengrija 259 Azija 146, 272

Babrūnė 228 Babrūniai 228, 288 Babtynas (dab. Žemaitkiemis) 192 Bachmutas 241 Bad Telcas 259, 266 Bajorai (dab. Kretinga) 213, 229, 261 Baksčiai 244 Balninkai 244 Baltarusija 11–13, 195, 197, 261 Barstyčiai 245, 257, 274 Batakiai 248 Belgija 161, 272 Belmontas 247 Bendinė 230 Berlynas 259 Beržoras 145, 200 Betygala 269 Betliejus 265 Bychovas 19, 196 Bidefordas 279 Biržai 278 Bliūdsukiai 22, 228, 272 Bolivija 279 Bostonas 35 Breslauja 245 Brestas 55 Bridžvilis 258, 265, 266, 281, 282 Bruklinas 91, 258–260, 265–267, 278, 279, 281 Būbeliai 22, 228 Būdviečiai 21, 228 Bugeniai 247 Burkštinas 229 Bžozovas 140 Camposampiero 141 Chateau 10 Chelmas 201

Chotynas 13, 288 Colleviti 253, 265, 266, 272, 273, 279 Čekiškė 245 Černovcai 13 Čikaga 272 Daktarai 20, 225, 228, 247 Dambrava 68 Danija 192 Darbėnai 31, 137, 146, 152, 201, 213, 226, 248, 249, 264, 270, 276, 280 Daugai 154 Daugpilis 146, 274, 278 Dauguva 11 Daumantai 280 Degalas 225, 230 Degučiai 280 Detroitas 266 Didžioji Berestovica 13 Didžioji Britanija 47, 291 Dimitravas 38, 152 Dopultis (kitaip Pastauninkas) 20, 21, 23, 25, 35, 36, 38, 157, 160, 206, 207, 211, 212 Dorpatas (dab. tartu) 19 Dotnuva 27, 58, 63, 96, 99, 100, 238–243, 245, 267, 269 Druskininkai 153 Duoniūnai 277 Dupulčiai 22 Durbė 15 Dušanbė 70, 72–74, 268, 272 Dvietė 243 Dvylinkė 231 Eichštetas 260 Eigirdžiai 243

299


Eiriogala 277 Endriejavas 28, 243, 270, 277 Eržvilkas 243–245, 279 Estija 47, 63, 116, 268, 291 Europa 5, 11, 48, 49, 86, 99, 139–141, 146, 152, 159, 161, 165, 174, 190, 191, 209, 259, 264, 271, 274 Ežkepiai 213 Filypavas 248, 276 Filipinai 45 Fiusenas 265, 280 Flandrija 11 Florencija 259, 265, 266, 272, 273, 279 Florida 280 Fribūras 272, 282 Fulda 271 Gadeikupis 230 Gadūnavas 247 Galicija 245 Galvyčiai 276 Gardamas 245, 261 Gardinas 180, 243, 274 Gargždai 17, 242, 248, 281 Gaurė 248, 249, 259 Gdanskas 145, 149, 154 Gedžiai 261 Gegužinė 277 Genčai 20, 228, 232 Geranainys 282 Getsemanė 265 Gidžiai 269 Gintališkė 201, 292 Girininkai 22 Giruliai 116, 274 Grykšiai 22, 225, 228 Grynas 91, 259, 281 Grinkiškis 262 Griškabūdis 270 Griva 276 Gros Borekas 62 Gruzdžiai 241, 270 Hamiltonas 283 Hanau 278 Heidelbergas 245 Indija 48, 171 Ingolštatas 11 Inta 267 Irkutskas 268, 270 Ispanija 259 Italija 44, 48, 49, 62, 68, 75, 76, 112, 114, 163, 168, 171, 178, 193, 257–259, 263, 266, 271, 279, 282

300

Ylakiai 146, 150, 226, 247, 282 Janapolė 240 Jaroslavas 13 Jaroslavlis 273 Jaurykla 232 Jeruzalė 201, 202, 265 Jeute 152 Johanesbergas (dab. Skuodas) 11, 12 Jokūbavas 22, 23, 27–29, 34, 39, 161, 212 Joniškėlis 249, 259 Joniškis 261, 262, 266, 277 Josvainiai 244, 245 Jugoslavija 257 Jungtinė Karalystė 260, 265 Jungtinės Amerikos Valstijos, JAV 35, 42, 47, 48, 64, 69, 73, 87, 89–91, 99, 100, 108, 113, 119, 150, 154, 161, 168, 169, 199, 209, 210, 213, 258–260, 263–267, 271–274, 278–283, 290, 291 Juodkrantė 75, 154, 271 Juodupėnai 264 Juodupis 230 Jurbarkas 243, 261, 264, 279, 281 Jūžintai 263 Kadagynai, kitaip Kadagynė 145–148, 151, 152, 154 Kaišiadorys 153, 264, 277 Kajetoniškiai 22 Kaliningradas 153, 272 Kalna 148 Kalnalis 247 Kaltinėnai 280 Kamenecas 13 Kanada 64, 91, 119, 258–260, 265, 267, 273, 281, 283 Kantaučiai 39, 245 Karaganda 69, 257, 276 Karaliaučius 18, 98, 135, 137, 145, 148, 150, 154, 200, 201, 267, 288 Karlsruhe 226 Karnis 266 Karolštatas (dab. Kretinga) 11, 16, 19, 20, 82, 84, 85, 107, 288 Kartena 17, 21, 22, 31, 35, 146, 225, 231, 232, 274, 276 Kastauniškė 270 Kaukazas 280 Kaunas 17, 27, 28, 32, 33, 35, 37, 38, 45, 49, 58, 59, 63, 64, 67–72, 75, 76, 79, 86, 87, 89, 91, 93, 108, 115, 126, 139, 150, 152, 153, 157, 174, 200, 209, 214, 238–245, 247–250, 258– 273, 275–277, 280–283, 287, 289, 290 Kaunatava 280 Kavarskas 270 Kazachstanas 73, 74, 257, 272, 276

Kazickas 245 Kazokiškės 258 Kėdainiai 32, 150, 194, 262, 280 Kelmė 32, 248, 269 Kelnas 146 Kembridžas 47 Kenebunkportas 47, 76, 87, 90, 91, 100, 113, 119, 199, 258, 259, 265–267, 281–283, 292 Kentas 260, 265 Kenterberis 260, 265 Kęstaičiai 27, 237, 238, 244, 245, 247 Ketūnai 243 Kiauleikiai 20, 229 Kiaulupis 228 Kiaunoriai 266 Kircholmas (dab. Salaspilis) 10, 11, 13 Kirgizija 73 Klaipėda 15, 17, 19, 21, 26, 35, 38, 41–43, 46, 48, 67, 75, 86, 91, 113, 116, 126, 136, 151–154, 158, 171, 199, 202, 203, 209, 214, 217, 218, 225, 249, 259, 261, 262, 264, 267–269, 271, 277, 279, 280, 287–289, 291, 292 Klibiai 20, 41, 226, 229 Klovainiai 249 Kluonaliai 22 Kokenhauzenas (dab. Koknesė) 11 Kolainiai 27, 237, 240, 242, 247 Komija 69, 261, 264, 273, 277, 278, 280 Konstantinavas (Vaškai) 245 Kostroma 277 Krakės 59, 84, 248, 268 Kražiai 12, 145, 200, 247 Krekenava 245 Krymas 11, 13, 288 Krinčinas 247, 270 Kryžių kalnas 76, 259, 260, 261, 265, 269, 272, 279 Krokuva 11, 23, 142, 157, 160, 161, 287, 288 Kudirkos Naumiestis 262 Kukoriškiai 22, 229 Kuldiga 15 Kuliai 267 Kumponai 22, 231 Kunigiškiai 258 Kupiškis 28, 249, 258, 263, 269, 277 Kurgan Tiubė 74, 272 Kurmaičiai 20, 225–227, 229, 230, 249 Kuršas 15, 22, 135, 174, 194, 196, 200, 201, 242, 249, 259, 288 Kuršėnai 268 Kurtuvėnai 245, 247, 269 Kveciai 20, 38, 230 Kvėdarna 268, 277, 279 Laižuva 146 Latvija 11, 12, 63, 116, 149, 201, 268, 276 Laufenas 266


Laukuva 28, 153, 241, 261, 262 Laukžemė 237, 263 Laumalės 21, 22, 230, 231 La Verna (kitaip žr. Alverna) 76, 263, 283 Leckava 244, 270, 280 Leningradas 277 Lenkija 11–13, 38, 57, 59, 79, 85, 95, 133, 140, 145, 161, 200, 201, 248, 262, 287 Lenkimai 27, 238, 257, 274 Levenas 272 Ležaiskas 59, 259 Liachavičai 12, 197, 288 Lyduokiai 245 Lyduvėnai 247 Lieplaukė 249 Liepoja 259, 281 Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, LDK 5, 11–13, 15, 17, 19–22, 27–29, 31–38, 40–50, 54–59, 61–64, 67, 69–73, 75, 76, 79–87, 89– 91, 94, 95, 97–101, 107–110, 112–114, 116, 125–127, 133, 134, 136, 139–141, 145–148, 150, 152, 154, 157–159, 161, 165, 167, 168, 171, 174, 175, 178, 189–197, 199–201, 204, 207–209, 212–214, 216, 217, 225, 226, 229, 230, 236, 248, 250, 257–282, 285, 288–292 Lygumai 248 Linkuva 242, 276 Lisabona 174 Liubavas 248, 276 Liublinas 11, 135, 201 Liubošanai 19 Livonija 11, 12, 14, 15, 17, 19, 80, 148, 149, 157, 196 Lomža 262 Lorensas 33, 113, 209, 290 Los Andželas 260 Luckas 237 Lukiškės 38 Luokė 241, 267, 280 Lurdas 35, 207, 208 Marientalis 272 Marijampolė 79, 91, 261, 267, 268, 276 Marinka 266 Masačusetsas 33, 290 Maskva 11, 74, 141, 146, 151, 153, 154 Mažeikiai 153 Mažoji Lietuva 27, 46, 259, 267, 292 Mažonai 267 Meison Sitis 272 Melnas 15 Meškuičiai 242, 263 Midle Vilidž 265 Miežečiai 22 Milanas 258, 267 Minija 225, 231, 232 Miniuvka (Mineikiškė) 22, 232

Minskas 58, 241, 242, 245, 267 Mintauja (dab. Jelgava) 242 Myša 19, 196 Mišučiai 29, 212 Miunchenas 259, 265, 266, 278, 280 Miunsteris 37 Mlynovas 13 Mogiliavas 58, 241, 242, 244 Moldavija 11 Molėtai 282 Mosėdis 17, 38, 43, 72, 146, 237, 244, 247, 267, 269, 270, 277, 280 Nasrėnai 239 Naugardukas 55 Naujasodė 280 Naujoji Akmenė 44 Nazaretas 265 Nemakščiai 241, 248 Nemunaitis 63, 68, 69, 258, 270, 271, 273 Nemunas 126 Nemunėlio Radviliškis 278 Nerimdaičiai 28 Neringa 281, 291 Nesvyžius 22, 54, 58, 83, 157, 238–244 Nevarėnai 277 Nida 75, 154, 270, 281 Niujorkas 30, 91, 258, 265–267, 273, 279 Niurnbergas 149 Nonenvertas 37 Notėnai 269 Novosibirskas 72, 76 Obeliai 213, 269, 259 Oberammergau 168, 217 Odesa 73, 89, 245, 268 Okžuvekas 201 Olandija 59 Orša 261 Ortisei (kitaip St. Ulrich in Gröden) 193 Ostrogas 13 Pababrūnė 228 Paberžė 72 Padegaliai 22 Paduva 11, 126, 140, 141, 174, 178 Padvariai 22, 37, 40, 41, 44, 63, 229, 261, 264, 276, 277, 290 Paeiškūnė 269 Pagardė 248 Pagėgiai 267 Pajuodupiai 22, 230 Pajūralis 267, 270, 277 Pajūris 63, 68, 69, 76, 112, 237, 243, 247, 249, 258, 261, 262–266, 269, 270, 279 Pakalniai 245 Pakapė 245, 266

Pakėvis 244 Pakutuvėnai 171, 200, 259, 260, 274, 279, 280, 283 Palanga 15, 17, 29, 32, 35, 36, 38, 41, 43, 59, 113, 116, 125, 126, 146, 153, 160, 208, 218, 232, 248, 249, 269–271, 278, 280 Palestina 57, 265 Palestrina 259 Palėvenė 28, 81, 244, 276, 289 Palonai 248 Panevėžys 5, 153, 193, 262, 263, 265, 272, 277, 279, 282 Panevėžiukas 242 Papilė 32, 125, 245, 278 Paryžius 29, 82, 92, 115, 145, 146, 150, 154, 290 Paruožė (sen. Valteriškė) 32, 37 Pašaltuonis 257 Pašušvis 137, 247, 248 Pašvintinis 28 Pašvitinys 278, 245, 248 Patersonas 265 Pažaislis 87, 280 Pečiora 68, 264, 273, 280 Pekinas 146 Peša 265, 279 Peterburgas, Sankt Peterburgas 25, 27, 59, 86, 97, 148, 218, 259, 270, 277, 278, 282 Petrašiūnai (dab. Kaunas) 71 Petreikiai 22 Petrikaičiai 21, 225, 226, 230, 232 Petrozavodskas 239 Pievėnai 269 Pikeliai 262 Pilsupis 227, 230–232 Pipirai 22, 230 Pitsburgas 281, 282 Piza 263, 282 Plateliai 17, 268–270 Platonavas 22 Plikiai 154 Plungė 28, 31, 44, 72, 91, 146, 152, 244, 245, 248, 258, 261, 262, 268, 274, 276, 278, 279 Pociūnėliai 69, 268 Podolė 12, 198 Polockas 79, 288 Portlendas 91, 280 Portugalija 174 Prancūzija 10, 35, 150, 154, 207, 208 Pravieniškės 261 Prienai 262 Pryšmančiai 20, 133, 225, 226, 230, 231–232 Prūsija 17, 21, 55, 146, 150, 174, 190, 195–197, 199, 215, 217, 226 Pumpėnai 262, 270 Pumpuriškė 282 Puodžiai 273

301


Radviliškis 243 Raguviškiai 230, 231 Ramygala 247 Raseiniai 242, 244, 247, 249, 257, 260, 269, 274 Raudėnai 274, 277 Raudondvaris (prie Kauno) 276 Raudondvaris (prie Nemenčinės) 139, 157, 180 Rąžė 231 Rėkyva 247 Renavas 269 Rietavas 152, 240, 247, 248, 261, 267, 269, 279, 280 Ryga 11, 46, 74, 145, 148, 149, 154, 248, 259 Rimšė 247 Ročesteris 265, 267, 281 Rokiškis 213, 247, 278, 280 Roma 7, 11, 21, 23, 79, 86, 90, 92, 99, 124, 127, 134, 146, 182, 237, 240, 258, 260, 271, 282, 288 Roselis 267 Rubikai 69, 269, 277 Rubuliai 20, 231, 232 Rūdaičiai 20, 23, 231, 288 Rudžiai 248, 276 Ruginiai 22, 230, 231 Ruginių Medsėdžiai 22 Rumšiškės 257, 270 Rusija 11, 22, 23, 26, 28, 37, 57, 63, 64, 72, 81, 82, 85, 89, 146, 148, 150, 154, 157, 197, 225, 227, 257, 262, 268–270, 273, 274 Salantai 17, 148, 237–239, 241, 245, 247, 263, 268, 269, 280 Salaspilis (sen. Kirholmas) 10, 11, 249 Sandomieras 12 Saratovas 245, 269 Sargėnai 261 Sartininkai 247 Seda 146, 148, 150, 243, 248, 257, 265, 269 Seinai 248, 249, 262, 276, 288 Senkai 136, 167, 188, 212 Sent Katerinsas 258, 259, 281 Seredžius 249 Sibiras 40, 69, 73, 268 Siena 273 Silezija 28, 33, 62, 258, 262–264, 267, 276, 280, 289, 290 Skapiškis 244 Skaudvilė 243 Skirsnemunė 242, 270 Skroblupis 231 Skuodas 11, 12, 29, 31, 32, 36, 38, 44, 125, 146, 147, 152, 237, 242, 249, 257, 261, 269, 270, 274 Slavikai 264 Sluckas 12 Slučkai 22

302

Slučkai (dab. Kretinga) 229 Solesmas 46 Sorbona 115 Sovietų sąjunga, SSRS 38, 39, 74, 82, 91, 277, 280 Spraudė 267 Stačiūnai 247 Stambulas 259 Stančiai 22, 23, 160, 212, 231 Stelmužė 259 Strazburgas 149 Strošiūnai 249 Stripiniai 226 Stumbrės 279 Subačius 247 Sūdėnai 280 Sungailai (Kretingos r. sav.) 22 Sungailai (Rietavo sav.) 152, 261 Surviliškis 150 Suvalkai 262 Svėdasai 244 Šakiai 264, 267, 270, 276 Šašaičiai 20, 231 Šateikiai 37, 261 Šaukėnai 244, 247, 268, 269 Šeduva 278 Šemberga (dab. Skaistkalnė) 242 Šiaulėnai 245 Šiauliai 45, 110, 114, 232, 262, 263, 268, 278, 279, 281, 282 Šilalė 257, 262, 267, 270, 276, 277, 280 Šilutė 261, 269 Šiluva 247, 260, 274 Šimkaičiai 270 Šklovas 19, 196 Škotija 47 Šukaičiai 267 Švacas 265, 277, 278 Švarcvaldas 281 Švedija 5, 11, 18, 21, 80, 85, 200, 229, 230, 274 Šveicarija 272, 282 Švėkšna 248, 261, 269 Švenčionys 282 Šventoji 17, 75 Taboras 265 Tadžikija 73, 74, 268, 272 Talinas 210 Tarpučiai 267 Tauragė 248, 267, 280 Tenenys 261 Telšiai 23, 26, 29, 32, 38, 39, 41–45, 48, 57, 58, 63, 70, 72, 75, 84, 86, 89, 97, 107, 110, 126, 133, 139, 144–148, 152–154, 158, 171, 192, 199, 200, 208, 210, 213, 238, 239, 241–243, 249, 260, 261, 262, 264, 267, 269, 271, 273, 274, 278–280, 282, 287, 289–292

Tenžė 230 Teutopolis 266 Tikocinas 79, 262 Tilžė 27, 269, 275, 276, 290 Timinskinė 268 Timkovičiai 12, 195 Tinteliai 22, 225, 226, 229 Tiraspolis 245 Tirkšliai 27, 153, 247, 262, 270 Tytuvėnai 56–58, 63, 83, 86, 100, 133, 238, 240, 242–244, 247, 248 Torontas 258, 259, 265, 267, 273, 283 Torunė 146 Traidžiai 20, 227, 231 Trakai 11, 13, 20, 58 Tridentas 17, 84 Tryškiai 243, 247, 268 Troškūnai 27, 57, 58, 62, 63, 84, 239, 240–243, 247, 249, 261–263, 267, 270 Tūbausiai 20, 29, 39–42, 150, 153, 228, 230, 232, 266, 267, 271, 276–278 Tulūza 175 Turinas 49 Turkija 13 Turoslė 248, 276 Tverai 152, 245, 261, 274 Ukmergė 195, 263, 276, 278 Ukraina 11, 13, 74, 85, 89, 237, 245 Umėnai 265 Upyna 276, 277, 280 Upytė 269 Utena 116 Uzbekija 73, 268 Uždauguvis 11 Užlieknė 154 Užutrakis 217 Vabalninkas 249, 259 Vadaktai 247 Vadžgiris 245 Vaiguva 272 Vajasiškis 248 Valažinas 239–241 Valdajus 23, 145, 147, 148, 154 Varnavičiai 247 Vargutis 228 Varlaukis 161, 248, 268 Varmija 267 Varniai 84, 86, 97, 124, 146–148, 150, 244, 273, 274 Varšuva 13, 20, 184, 217, 242, 262, 274 Vaškai 245, 276 Vatikanas 62, 67, 70, 74, 266, 273 Večiai 238, 274 Veiveriai 98 Veiviržėnai 28, 152, 153, 240, 248, 261


Veliuona 19, 257 Velžys 263 Venecija 140, 184, 259 Vengrija 148 Verona 163, 259, 282 Vertimai 269 Vėžaičiai 31, 243, 281 Viduklė 269 Vidžiai 243, 247 Viekšniai 245, 269 Viena 192 Viešvėnai 270 Vija 237, 239 Vildūnai 249, 259 Vilijampolė (Kaunas) 261 Vilkaviškis 248, 262, 264, 265, 277, 283 Vilkyškiai 268 Vilnius 11, 13, 19, 20, 29, 41, 42, 45, 47, 55, 57, 58, 64, 67, 75, 76, 79, 83, 84, 89, 94, 98, 107, 133–135, 139, 148, 150, 157, 161, 163, 165, 171, 172, 174, 179, 186, 192, 195, 197, 198, 200, 212, 217, 237–245, 258, 264, 265, 267, 271–275, 277, 281–283, 287, 288, 291, 292

Vinipegas 259 Virkštininkai 15 Vyšniava 282 Vitebskas 57, 257 Vodonys 258 Vokietija 11, 28, 29, 37, 38, 44, 59, 62, 68, 76, 108, 112, 114, 136, 147, 151, 158, 168, 171, 215, 217, 229, 230, 245, 257–260, 263–266, 271–273, 275, 278, 280, 281, 290 Volga 73 Voloncė 257 Voluinė 13, 139, 245 Vorkuta 69, 260, 264, 277 Voronežas 268 Voveraičiai 22, 232 Vroclavas 258, 264, 267, 280 Zaslaulis 243 Zaslavas 57, 58 Zaštardai 229 Žadeikiai 20, 225, 226, 232 Žaiginiai 269 Žaliakalnis (dab. Kaunas) 63, 69, 260

Žarėnai 278 Žasliai 152, 153, 258, 262 Žeimiai 276 Žemaičiai, Žemaitija 5, 11, 12, 15, 17, 20, 21, 23, 25–27, 29, 32, 37, 40, 41, 55–58, 64, 72, 81, 84–86, 89, 96, 97, 107, 108, 113, 121, 124– 127, 133–135, 140, 145, 149, 150, 154, 157, 160, 168, 173, 174, 178, 181–184, 187, 192, 193, 196, 200, 210, 211, 213, 214, 241, 242, 244, 247, 248, 257, 259, 260, 271, 273–275, 277, 288, 289 Žemaičių Kalvarija 64, 241, 242, 244, 268 Žemalė 148, 153 Židikai 243 Žiemgala 243, 247, 248 Žygai 22, 228, 232 Žygaičiai 245 Žiobiškis 28, 248 Žitomiras 57, 238 Žlibinai 38, 262 Žukančiai 271 Žvingiai 247, 248, 268

303


Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400. Istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys: [straipsnių rinkinys / sudarytojas Julius Kanarskas]. – Kretinga-Vilnius : Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017. – 304 p., iliustr., faks., portr., žemėl. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių rodyklė p. 293–299. – Geografinė rodyklė p. 299–303.

Straipsnių rinkinyje apžvelgiama Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino Kretingos vienuolyno su Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, parapijos, vienuolyno bibliotekos ir Pranciškonų ordino gimnazijos istorija, aprašomi sakralinio kultūros paveldo objektai, pateikiami biografiniai duomenys apie vienuolyne ir parapijoje dirbusius ir gyvenusius vienuolius ir diecezinius kunigus.

Asmenvardžių rodyklę sudarė Julius Kanarskas, Jolanta Klietkutė Geografinę rodyklę sudarė Julius Kanarskas

Leidinyje panaudotos nuotraukos iš Romualdo Beniušio, Roberto Bitino, Redos Čičiūnienės, Algirdo Darangausko, Jono Drungilo, Marijos Jurgutienės, Stefanijos Girkantienės, Juliaus Kanarsko, Jolantos Klietkutės, Vito Karaciejaus, Gedimino Kontrimo, Evgenios Levin, Antano Lūžos, Algirdo Malakauskio, Linos Navikienės, Gedimino Numgaudžio, Juozo Pelionio, Jolantos Skrinskaitės, Stanislovo Stanionio, Povilo Šverebo, Petro Vaitkaus, Gintauto Zabielos, Onutės Zulcienės asmeninių archyvų, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos valstybės istorijos ir Lietuvos valstybės centrinio archyvų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, LDM Prano Gudyno restauravimo centro, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos archyvo, VšĮ Pranciškonų gimnazijos muziejaus ir Kretingos muziejaus rinkinių.

Tiražas 750 egz.

Standartų spaustuvė Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius http://www.standart.lt


Kretingos pranciškonų baznyciai 400  

Knygos anonsas

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you