Issuu on Google+

Ošiant maldai Išmoko juoktis prieš prabildamas prisijuokė sau užantį, likimą, dvylikos metų vėjas ėmė į pameistrius. Supratęs, kad nebeištrūks iš kalbos, pamiršęs savo juoko ūgį, iškilęs iš tarnų iki vėjavaikio, meldė tik vieno – pavirst grynu ištiktuku. Dvylikos metų vėjas, dvelkęs, kur nori Paėmęs už rankų ir į jas Ištiko juo gerkles ir tylą.

80


Šnaresys