Page 7

tūžmingai bamba: „Traukis iš kelio!“ Šaligatvis siauras, jiems mane aplenkti sunku, bet į jų grūmojimus aš nekreipiu dėmesio. Gal dėl to, kad esu savanaudiška, o gal todėl, kad man seniai nebesvarbu, ką kiti apie mane galvoja, kaip ir kitiems jau nesvarbu, ką galvoju apie juos. Staiga mano minčių tėkmė nutrūksta ir pastebiu kai ką neįprasto. Akys užkliūva už kitoje gatvės pusėje stypsančios mergaitės. Maža dar, gal kokia antrokė ar trečiokė. Su kasytėmis, plačiai prasegta raudona kuprine, vienoje rankoje laiko lininį maišelį ir kelis sąsiuvinius. Šonu stovi atsirėmusi į sieną ir, slėpdamasi nuo lietaus po nedidele pastato atbraila, laisvąja ranka stengiasi išskleisti geltoną skėtį, kurio, kaip pastebėjau, vienas stipinas buvo smarkiai sulenktas. Praeiviai tik pašaipiai šypsosi ir skuba tolyn, o aš susimąsčius akylai stebiu, kas bus toliau. Galiausiai mergaitei pavyksta išskleisti tą sulūžusį skėtį, tuomet ji bando sukišti sąsiuvinius į kuprinę. Matau, kad lininis krepšys tuoj išsprūs jai iš po parankės. Taip ir atsitinka – jis šlepteli tiesiai į balą ir beregint permirksta. Seku akimis, kaip persimaino mergaitės veidas: rausvi skruostukai išblykšta, akyse pasirodo neviltis. Vaikas paleidžia iš rankų visa kita: raudonoji kuprinė, skėtis, sąsiuviniai – viskas nukrenta ant drėgnų šaligatvio plytelių. Ji vienu mostu, staigiai pasilenkusi iš balos ištraukia išpurvintą, vandens prisisunkusį maišelį, o skruostais ima byrėti ašaros. Mane apima smalsumas. Negalvodama, nesvarstydama, vedina noro sužinoti, kas slypėjo lininiame maišelyje ir buvo toks svarbus mergaitei, pereinu gatvę ir sustoju prie jos. Vaikas nustemba, matau iš jos akių, kurias ji vis šluostosi atgalia ranka. – Ko verki? Kas nutiko? – kiek griežtoku, bet nuoširdžiu ir

7

Šnaresys  

Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinių ir alumnų kūrybos rinkinys 2016

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you